DOCSLIB.ORG

Bronislovas Genzelis. Politikos Laisvamanio Užrašai

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Bronislovas Genzelis. Politikos Laisvamanio Užrašai 2016 UDK 329.7(474.5)(091) Ge252 Knygą elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos Elektroninių knygų rengimo centras. Vilnius, 2019-08-28 ISBN 978-609-8148-42-8 (popierinė kn.) ISBN 978-609-8148-85-5 (elektroninė kn.) © Bronislovas Genzelis, 2016 © „Versmes“ leidykla, 2016 PRATARMĖ I dalis. ĖJIMAS Gyvenimo pradmenys / 14 Kelionės po imperiją ir už jos ribų / 46 Leidybinė veikla / 53 Laikas – nesustabdomas / 74 Sąjūdžio desantas Maskvoje / 110 Sumaištis LKP / 140 Aukščiausiojoje Taryboje / 154 Po 1992 m. spalio 25 d. rinkimų / 165 Grįžimas į savo vietą / 177 II dalis. ASMENYBĖS Ištikimo Bičiulio netekus / 191 Merkio fenomenas / 200 Meilė Lukšienė išėjo amžino poilsio / 210 Antanas Karoblis / 213 Justinas Marcinkevičius / 216 Nepaveikta laiko tėkmės / 219 Marcelijus Martinaitis išėjo... / 231 Monsinjoras Alfonsas Svarinskas / 233 III dalis. PALIKIMAS Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo peripetijos / 240 Versijos ir tikrybė / 250 Įstatymai, teisėtumas, teisingumas ir pilietinė atsakomybė / 267 Kultūrinis paveldas ir jo problemos atkurtoje Lietuvos valstybėje / 274 Istorikai Lietuvos istorijoje / 283 POST SCRIPTUM Bronislovas Genzelis POLITIKOS LAISVAMANIO UŽRAŠAI SOVIETMETIS. SĄJŪDIS. NŪDIENA | 7 PRATARMĖ Ne kartą teko susimąstyti apie nueitą kelią, ksuoti įvykius, bandyti juos paveikti, apmąstyti, įvertinti, dalintis mintimis. Nie- kada nesvajojau apie politiko karjerą. Vaikystėje perskaitęs Mato Šalčiaus „Svečiuose pas 40 tautų“, troškau būti toks kaip jis. Šios viltys greitai subliūško. Pats kaltas. Patyriau traumą, tad profe- sionalus keliautojas būti negalėjau. Tačiau po pasaulį keliavau. Atsitiktinai vaikystėje perskaityta Platono „Sokrato apologija“ nukreipė mano gyvenimą keliu, kuriuo ir žengiau. Niekada nerašiau dienoraščių. Iki Nepriklausomybės – dėl dviejų priežasčių: pirma, nebuvau įsitikinęs, ar jie nepateks į saugumiečių rankas ir netaps įkalčiu; antra, nebuvau įsitikinęs, ar mano persona ateityje kam nors bus įdomi, todėl neksavau detalių, kada ir su kuo susitikau. Po Nepriklausomybės paskel- bimo rašiau į įvairius leidinius. Kai kas liko nespausdinta, ypač straipsniai apie susitikimus su įtakingais asmenimis1. Jų pa- skelbimas kažkiek praskleidžia politinio gyvenimo užkulisius, išryškina mūsų draugus ir nedraugus. Visa tai reikia paviešinti – pamėginti išryškinti veiksmus, kurie, mano supratimu, buvo būtini ir neišvengiami, o kurių buvo galima išvengti, nes jie iš- dava. Tai – kai kurių asmenų troškimas susireikšminti (jei ne blogiau). Kilo pagunda viską suvesti į sistemą, suvokti vyksmą, demitologizuoti apie netolimą praeitį kuriamus mitus. Rašau pasikliaudamas ne vien atmintimi. Įvykius vertinu remdamasis 1 Dalis mano užrašų, laiškų ir dokumentų, panaudotų šioje knygoje, yra saugomi Lietuvos valstybės naujajame archyve (Vilnius, O. Milašiaus gatvė), Lietuvos Respublikos Seimo archyvuose, Vilniaus universiteto rankraštyne, Ypatingajame archyve, dalis dokumentų – asmeniniame archyve, kurie bus perduoti Seimo archyvui. 8 | Bronislovas Genzelis POLITIKOS LAISVAMANIO UŽRAŠAI SOVIETMETIS. SĄJŪDIS. NŪDIENA ne tik asmenine patirtimi, bet ir man žinomais šaltiniais, įvy- kiais, kuriuose tiesiogiai dalyvavau. Viskas turi būti žinoma. Kaip tai pasiekti? Svarbu, kad ir ra- šantys istorikai pajėgtų pajusti tos epochos dvasią. Keistai skam- ba, kai vieni praeitį piešia vien juodomis spalvomis, kiti tuo metu veikusiems asmenims taiko šių dienų mastus. Reikia suprasti, ko- dėl Lietuva negalėjo būti išvaduota 1944–1945 m., o tik 1990 m. Baikime kurti mitus ir objektyviai pažvelkime tikrovei į akis. Tada gal ir gebėsime suprasti, kas yra istorinis vyksmas. Lietuvoje veikiančius asmenis suskirstyčiau į kelias grupes. Šiuo atveju nekalbu apie žmones, tiesiog gyvenančius, besirūpi- nančius savo šeima, kaip išgyventi. Jie sudaro kiekvienos visuo- menės absoliučią gyventojų dalį. Juos veikia aplinka. Bet ar be jų tauta galėtų išlikti? Jie nepasirenka aplinkos, jie atsiduria toje tikrovėje, kad ir kokia šiurpi ji būtų. Veikiančių asmenų grupei Lietuvos erdvėje priskirčiau kovotojus (partizanai, disidentai), režimo tarnus (kolaborantai) ir asmenis, sąmoningai siekiančius išlaikyti tautiškumą, valstybinį jausmą, vengiančius tiesioginės konfrontacijos su režimu, bet neišduodančius savo sąžinės, ti- kinčius, kad anksčiau ar vėliau Lietuva taps laisva ir demokrati- ne valstybe. Tuo tikslu siekta išlaikyti istorinį atminimą, tautinį jausmą. Su partizanais neturėjau galimybės susitikti (su vienu kitu su- sipažinau Sąjūdžio laikais), su disidentais buvau pažįstamas, nors ne visada žinojau, kad jie dalyvauja pogrindinėje veikloje, išsky- rus A. Terlecką, o šiaip rašau apie savo aplinką. Iš kolaborantų išskirčiau tikinčius komunizmo idėjomis (jų kaskart vis mažėjo) ir veikėjus, už skalsesnį duonos kąsnį pasiryžusius tarnauti bet kam. Pastarieji, atkūrus Nepriklausomybę, puolė ieškoti naujų šeimininkų, skelbė, esą savo rašinius degina, už praeities nuodė- mes gulėsi po kryžiumi. Savo knygą priskirčiau prie istorinės publicistikos žanro, grin- džiamo faktų analize, konstatavimu. Tai nėra vientisas kūrinys, Bronislovas Genzelis POLITIKOS LAISVAMANIO UŽRAŠAI SOVIETMETIS. SĄJŪDIS. NŪDIENA | 9 tik detalės, susietos su laikotarpiu. Jei knygos fragmentai buvo paskelbti anksčiau, nurodau kur. Ne visi pasikartojantys fragmen- tai pateikiami ištisai – pasitaikančius antrąkart siekiu išbrauk- ti (knyga turi būti ištisinė). Antra vertus, dienoraštyje autorius ksuoja tik tai, ką tuo metu mato, o rašantysis atsiminimus žino, kas atsitiko. Išryškėja povandeninės uolos. Esu liudininkas, kai bandoma perrašyti šaltinius, pateikti no- rimą versiją. Dėl to neretai tenka išgirsti, esą istorijos mokslas mažai skiriasi nuo grožinės literatūros. Be abejo, skaitytojas turi pagrindo manyti, kad taip yra. Savo apmąstymuose įvykius pa- teikiu taip, kaip tuomet juos suvokiau. Kartais detales apie pra- eities įvykį, kurios tuo metu man nebuvo žinomos, sužinojau vėliau. Gavęs naujos informacijos, apie ją ir pasakau, įterpdamas vėlesnių žinių. Siekiu, kad skaitytojas adekvačiai priimtų tikro- vę, todėl jam nebelieka nieko kita, tik patikėti arba ne. Parašyti knygą paskatino ir pseudoistorikų rašiniai. Mūsų disidentai ir politiniai kaliniai A. Terleckas, V. Skuodis, A. Svarinskas, S. Stun- gurys, A. Patackas ir kiti sąžiningai rašo apie išgyventą laiką. Jų knygos – rimtas šaltinis istorijos tyrinėtojams. Deja, kai kuriems save vadinantiems istorikais visa tai neįdomu. Jie – „kūrėjai“, kur- piantys mitus. Pradedi manyti, kad aneksuotoje Lietuvoje būta daugiau sąžiningų, bet būta ir tokių nesąžiningų rašytojų kaip LKP CK pareigūnas Vladas Būtėnas ir į jį panašūs, iš kurių lūpų sklido tik pagieža ir panieka visiems, kuriems rūpėjo Lietuvos valstybingumas. Jie ir dabar stengiasi įgnybti Nepriklausomybės siekėjams. Nieko stebėtina, kad su panašiais tipažais tapatinami visi TSKP nariai. M. Burokevičius bent nevinguriuoja. Turime ir kūlverstukų. Norėtųsi per savo prizmę pažvelgti į mūsų valsty- bės atkūrimo istorinį sąlygotumą. Knygą suskirsčiau į tris dalis. Pirmoje – vyksmas pačioje im- perijoje, antroje – asmenybės, kurios siekė išlaikyti lietuvišku- mo dvasią pačiomis brutaliausiomis sąlygomis ir kurios pasitel- kė protą, kaip tai padaryti (rašau tik apie tas, kurias asmeniškai 10 | Bronislovas Genzelis POLITIKOS LAISVAMANIO UŽRAŠAI SOVIETMETIS. SĄJŪDIS. NŪDIENA pažinojau). Trečioje dalyje bandau į viską pažvelgti iš laiko perspektyvos – kaip mūsų idealai realizuojasi atkūrus valstybę. Joje – iš dalies spaudoje skelbta medžiaga, tiksliau – praeities vyksmo aprašymas, nurodant kur, kartais darant korekcijas (pa- pildymus). I dalis ĖJIMAS Pabandysiu prisiminti ir įvertinti į mano sąmonę įlindusius reikšmingesnius įvykius, kadangi teko dalyvauti svarbiausiuose pastarojo meto Lietuvos politiniuose įvykiuose, susitikti su ne tik iškiliausiais Lietuvos, bet ir su kai kurių užsienio šalių poli- tikais, dalyvauti kondencialiuose pokalbiuose, įvairiausiuose renginiuose, nors kai kurie beveik nežinomi mūsų visuomenei. Mąsčiau, ar ką nors pozityvaus galime įžvelgti ir aneksuotoje Lie- tuvoje (nebuvo santvarkos, kurioje viskas tik negatyvu). Nebuvau disidentas. Stengiausi veikti leistinuose rėmuose. Tačiau įvykiai tiesiog įsiurbė mane, panašiai kaip ir kitus man artimus kultūri- ninkus, siekusius būti, o ne vegetuoti, pelnyti batlaižio šlovę. Dalyvavau įvairiausiose politinėse akcijose. Į jas įsitraukiau per savo vykdytą kultūrinę veiklą. Kada? Tikslaus laiko negaliu pasakyti. Teko susitikti su ryškiais to meto kultūros veikėjais, ne- retai vėliau įsitraukusiais į politinę veiklą. Šie žmonės vienaip ar kitaip darė įtaką politiniams įvykiams. Ne visų jų norams buvo lemta įsikūnyti, bet linkmę rodo. Teko susidurti ir su profesio- naliais politikais. Toli gražu ir su ne vienminčiais. Su ne vienu teko kalbėti akis į akį. Išgirdau labai vertingų dalykų. Ir nereali- zuotų. Nesinorėtų, kad juos užklotų užmaršties dulkės. Galbūt ir nebūčiau sėdęs prie rašomojo stalo, jeigu ne R. Ozolo, A. Patacko, A. Terlecko, A. Svarinsko, R. Gudaičio, I. Lukšaitės ir kitų mane pažinojusių asmenų daugkartiniai raginimai. Tai – asmenybės, kurios nors ir priklausė skirtingam politiniam ratui, buvo pasiry- žusios atgauti Lietuvos Nepriklausomybę. Tai – įdomios ir blai- viai mąstančios asmenybės. Jie taip pat rašė. Kai kurios mano ir jų mintys sutampa, padeda suvokti, kas buvo. Necituosiu. Siūlyčiau pačiam skaitytojui pavartyti jų knygas. 14 | Bronislovas Genzelis POLITIKOS LAISVAMANIO UŽRAŠAI SOVIETMETIS. SĄJŪDIS. NŪDIENA Gyvenimo pradmenys Apie pokarį daug prirašyta. Nesikartosiu ir nediskutuosiu. Be
Load more

Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 4 (22)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 4 (22) 1 2017 4 (22) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, simboliška „Mūsų didžiųjų“ puslapius skirti Antanui Smetonai – lietuvybės ir modernios Lietuvos valstybės idėjos puoselėtojui ir kūrėjui, kurio keturiasdešimt aktyviausių gyvenimo metų tiesiogiai susiję su svarbiausiais lietuvių tautos ir valstybės įvykiais (nuo Didžiojo Vilniaus Seimo iki lemtingo 1940 m. bir- želio). Dr. Vytautas Rubavičius straipsnyje „Antano Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui“ klausia: „kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas“ (p. 3)? Ar Šimtmečio minėjimas pakeis iš sovietmečio užsilikusius Smetonos asmens ir vaidmens vertinimus? Straipsnyje aptariami Smetonos puoselėti lietuvybės ir valstybingumo bruožai, išliekan- tys „nacionalinės ir valstybingumo jausenos“ gairėmis, „modernios lietuvybės gimties archetipais“. „Faktuose ir įžvalgose“ ambasadorius Česlovas Vytautas Stankevičius kritiškai vertina LTSR Aukščiausiojoje Taryboje keltus „suvereniteto“ klausimus (1989 m. gegužės 18 d. deklaracija „Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą“, 1990 metų vasario 7 d. nutarimas „Dėl 1939 metų Vokietijos–TSRS sutarčių ir jų pasekmių likvidavimo“). Tęsinį turėsiančiame straipsnyje autorius samprotauja, ar 1988–1992 metais vykęs Lietuvos konstitucinės kū- rybos vyksmas laikytinas vientisu ir vienareikšmiu. „Dokumentų“ skyriuje publikuojamos dvi medžiagos, liudijančios, kokie
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2014 3 (9)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2014 3 (9) 1 2014 3 (9) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI! Šie metai kupini ir geopolitinių virsmų, kurių sukaktis minės mūsų ainiai, ir jubiliejų, kurių datas kadais patys kūrėme. Praėjusįjį žurnalo numerį tiesiog užgrobė būtinybė reaguoti į visiškai naują tarptau- tinę nepriklausomybės idėjos teoriją ir praktiką, dramatiškiausiu būdu apsireiškusias pačiame geografinės Europos vidury – Ukrainoje. Ketvirčio amžiaus Europos ir Eurazijos tarptautinio sambūvio destruktorės Rusijos pozicija esmingai aptarta Alvydo Medalinsko straipsnyje Naujas tarptautinis nepriklausomybės kontekstas. Koks bus Europos Sąjun- gos Rytų partnerystės programos likimas, jaučiame pareigą išanalizuoti kituose žurnalo numeriuose tuo labiau, kad būtent Vilniuje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ir prasidėjo lemtingi Ukrainai įvykiai. Šiame numeryje akcentuojame Baltijos kelio 25-metį ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Baltijos kelias minimas akcijos koordinatoriaus Arūno Grumado straipsniu Baltijos kelias: organizavimas ir eiga, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio Seimo sesijos stenograma ir pluoštu dalyvių įspūdžių. Narystės Europos Sąjungoje 10-metis analizuojamas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų poveikio valstybingumui aspektu Gintaro Songailos straipsnyje Valstybės išsižadėjimas. Tęsiame istorinių bandymų autonomizuoti Lietuvą analizę – Juozo Žilio Pietryčių Lie- tuvos regioninė autonomizacija 1990–1991 metais yra to paties autoriaus studijos tąsa. Ši problematika dėmesio nestokos
    [Show full text]
  • Lithuania and the World in the 20Th C
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF HUMANITIES DEPARTMENT OF HISTORY Kęstutis Bartkevičius Lithuania and the World in the 20th c. DIDACTICAL GUIDELINES Kaunas, 2013 Reviewed by Prof. Dr. J. Vaičenonis Approved by the Department of History of the Faculty of Humanities at Vytautas Magnus University on 30 November 2012 (Protocol No. 3–2) Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytau- tas Magnus University on 28 December 2012 (Protocol No. 8–6) Translated and edited by UAB “Lingvobalt” Publication of the didactical guidelines is supported by the European Social Fund (ESF) and the Government of the Republic of Lithuania. Project title: “Renewal and Internationalization of Bachelor Degree Programmes in History, Ethnology, Philosophy and Political Science” (project No.: VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-048) © Kęstutis Bartkevičius, 2013 ISBN 978-9955-21-358-1 © Vytautas Magnus University, 2013 Table of Contents Preamble . 5 Topic 1. Partisan Warfare in thePeriod of 1945–1953 . 7 Topic 2. Dissident Movement in Lithuania. 16 Topic 3. The Formation, Goals and Activity of the Reform- Movement of Lithuania . 31 Topic 4. The Genesis and Development of the Movement and the CPL in the Period of Reformation . 43 Topic 5. The Restoration and Recognition of Independence 1990–1992 . 55 The main literature and published sources used for the prep- aration of methodical material . 65 Preamble These didactical guidelines are to be used for foreign students who will study the course of ‘Lithuania in the 20th Century’ at Vytautas Magnus University. In the history of Lithuania the 20th century is very rich in politi- cal and social changes.
    [Show full text]
  • VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576
    VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
    [Show full text]
  • Akademikai Kelyje Į Nepriklausomybę
    Lietuvos mokslų akademijos žinios LUX ET VERITAS Informacinis leidinys 2015 m. nr. 2 (72) | Įsteigtas 1994 m. Akademikai kelyje į Nepriklausomybę Net sunku patikėti, kad Lietuva gyveno kitaip. Jau ir jaunesniems, nebrendusiems nepriklausomoje 25-erius metus Lietuvos valstybė eina laisvės keliu Lietuvoje, atkirstiems nuo demokratinio pasaulio, drauge su ES narėmis, su NATO aljanso partneriais. negavusiems ragauti tikros akademinės laisvės, Ne tik eina tuo keliu, bet ir tiesia ranką teroristinių nekalbant jau apie kitokią. pajėgų draskomai Ukrainai. Panašia tylia rezistencija buvo žavimasi nelabai Lietuvos akademinė visuomenė per tuos 25 me- garsiai. Tariamai antihitlerinė, LMA nario Vinco My- tus buvo ir yra valstybės vertybių saugotoja, kūrėja kolaičio-Putino (1893–1967) parašyta poema Vivos ir plėtotoja, nuosekliai į mokslo erdves įtraukdama plango, mortuos voco plito slaptai perrašinėjama ir jaunimą. Jas papildė ir papildo gausus būrys jaunų be autoriaus vardo. Tiesa, išvis atimti laisvę mąstyti mokslininkų. Tai nuolatinė mokslo ėjimo su gyveni- būtų neįmanoma, tačiau kita laisvė, kaip galimybė mu norma. Lietuvoje mokslų akademija (LMA) sąmo- išvengti diktato ir represijų dėl raiškos, buvo labai ningai suvokia ir nuosekliai vykdo savo akademinę ir tolima. Ar neprimindavo tos laisvės LMA vadovybei valstybinę funkciją. Nepriklausomoje Lietuvoje mes jos bibliotekos vedėjas 1945–1948 metais Juozas patikrinome savo veiklos vertybes ir jas puoselėsime Jurginis (1909–1994, akademikas nuo 1968), rašyda- toliau kuriant Lietuvos mokslo ir studijų ateitį. mas oficialiuosius raštus ant senų Lietuvos mokslų Apie tai, kad LMA sovietmečiu išliko lietuviška dėl akademijos blankų, kur perbraukdavo valstybės jos ilgamečio prezidento Juozo Matulio (1899–1993) simbolį – Vytį? griežtų asmeninių nuostatų, daugeliui žinoma ir yra Užsitęsusi tyla baigėsi, kai tik pajutome SSRS rašyta.
    [Show full text]
  • 1991-Ųjų Sausis–Rugsėjis: Nuo SSRS Agresijos Iki Tarptautinio Pripažinimo
    1991-ŲJŲ SAUSIS–RUGSĖJIS: NUO SSRS AGRESIJOS IKI TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO 1991-ŲJŲ SAUSIS– RUGSĖJIS: NUO SSRS AGRESIJOS IKI TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO VILNIUS 2008 REDAKCINĖ KOLEGIJA: Prof. Bronislovas Genzelis Česlovas Juršėnas Prof. Bronislavas Kuzmickas Prof. Antanas Kulakauskas Angonita Rupšytė (sudarytoja) Doc. Dainius Žalimas Turinys P R A T A R M Ė ..........................................................................7 Lietuvos Respublikos institucijų veikla ekstramaliomis sąlygomis .......................................................................................9 VYTAUTAS LANDSBERGIS Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo veikla ekstremaliomis sąlygomis ..............9 SIGITAS TAMKEVIČIUS Bažnyčios veikla ekstremaliomis sąlygomis .......................................15 VIDMANTAS VALIUŠAITIS Kada prasideda diena nauja .........19 Lietuvos Respublikos derybos ir įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje .........................................................................................27 ZITA ŠLIČYTĖ Teisiniai Lietuvos Respublikos atkūrimo ir jos pripažinimo aspektai ..........................................27 DAINIUS ŽALIMAS Žlugusios Sausio agresijos reikšmė priartinant Lietuvos Vyriausybės tarptautinį pripažinimą ...............34 BRONISLAVAS KUZMICKAS Lietuva ir užsienio viešoji nuomonė 1991-ųjų sausį–rugsėjį ...52 BRONISLOVAS GENZELIS Šiaurės šalys ir Lietuvos Respublikos tarptautinių santykių atkūrimas .......................69 ČESLOVAS V. STANKEVIČIUS Lietuva ir Rusija, 1991: nepriklausomybės pripažinimo
    [Show full text]
  • Otwórz/Open (7MB)
    Wielka niewiadoma losów telewizji _ * 6 PIĄTEK, 18 GRUDNIA 1992 R. Nr 248 (12017) U / i l e ń s k i Zaakceptowano program rządu Gorącą wodę - tylko na święta Q Jak będziemy w ybierali pre­ ustawodawczego podłoża. w tej Już od kilku dni w mieście nego dnia wodę w całym mieś­ zydenta O Zatwierdzono prze­ sprawie, posłowie postanowili toczą się rozmowy na temat wo­ ci® |pg§ technicznie niemożliwie, wodniczących kom itetów 0 Spo­ przedłużyć termin działania ak­ dy gorącej, która ma być włą­ bo kilka miesięcy rury podlega­ łeczeństwo chce wiedzieć. Ile za- tualnego funkcjonuj ącego doku­ czona w przededniu Świąt Boże­ ły korozji i mogą nie wytrzymać rabiają posłowie i nie tylko © mentu. Projekt uchwały w tej go Narodzenia. Temu tematowi napięcia. Rzecz zrozumiała, że Zaaprobowano program rządu kwestii zosta5- zaaprobowany po poświęcona była wczorajsza wraz z włączeniem wody gorą­ drugim czytaniu. konferencją prasowa w samorzą­ cej, temperatura w mieszkaniach Nie będę zawczasu twierdzi­ Bodajże - wiosną w byłej Ra­ dzie m. Wikta, która zgromadzi­ też podniesie się, o iakieś 3 sto. ła, że oświadczenia czasowo p.' dzie Najwyższej zaczęto głośno ła specjalistów gospodarki miej­ pnie; To pocieszający choć król o. przewodniczącego Sejmu Ces- mówić o potrzebie deklarowania skiej, sieci cieplnych, wodocią­ tkofalowy fakt. Albow iem jak lovasa JUPSENASA, wygłoszone dochodów osób urzędowych. gowych. zapewnili specjaliści — wody we czwartek przed południem Niemniej dó uchwalenia konkre­ Niestety, nic pocieszającego gorącej nie spodziewajmy się na zaliczy się do historycznych, jak tnego dokumentu nie doszło. Nad­ nauki 1 kultury — Bronlsloyas na dalszą metę powiedzieć nie najbliższy okres, gdyż tylko za to sugerował dziennikarzom je- robić^ zaległości swych poprzed­ Genzells, spraw zagranicznych — mogli i nawet termin (na jaki tę 5 dni miasto musi zapłacić ko autor.
    [Show full text]
  • VILNIUS UNIVERSITY MANTAS BRAŽIŪNAS the JOURNALISTIC FIELD in OCCUPIED LITHUANIA (1940–1944) Summary of Doctoral Dissertatio
    VILNIUS UNIVERSITY MANTAS BRAŽIŪNAS THE JOURNALISTIC FIELD IN OCCUPIED LITHUANIA (1940–1944) Summary of Doctoral Dissertation Social Sciences, Communication and Information (08 S) Vilnius, 2017 The dissertation was written at Vilnius University in 2012–2016. Academic supervisor: Prof. Dr. Andrius Vaišnys (Vilnius University, Social Sciences, Communication and Information – 08 S). The dissertation is defended in the Council of Communication and Information Sciences of Vilnius University: Chairperson – Prof. Dr. Irmina Matonytė (ISM University of Management and Economics, Social Sciences, Political Sciences – 02 S). Members: Prof. Dr. Gintaras Aleknonis (Vilnius University, Social Sciences, Communication and Information – 08 S), Prof. Dr. Remigijus Misiūnas (Vilnius University, Social Sciences, Communication and Information – 08 S), Prof. Dr. Aivas Ragauskas (Lithuanian University of Educational Sciences, Humanitarian Sciences, History – 05 H), Prof. Dr. Marek Jabłonowski (University of Warsaw, Poland, Social Sciences, Communication and Information – 08 S). The dissertation will be defended in an open hearing of the Council of Communication and Information Sciences at 1 p.m. on 27 June 2017 in Press Theater hall at the Faculty of Communication in Vilnius University. Address: Saulėtekio av. 9, LT-10222, Vilnius, Lithuania. Summary of the dissertation was sent out on 26 May 2017. The dissertation is available for review at Vilnius University Library and online: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius VILNIAUS UNIVERSITETAS MANTAS BRAŽIŪNAS ŽURNALISTIKOS LAUKAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE (1940–1944) Daktaro disertacijos santrauka Socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija (08 S) Vilnius, 2017 Disertacija rengta 2012–2016 metais Vilniaus universitete. Mokslinis vadovas: prof. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija – 08 S). Disertacija ginama Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos mokslų krypties taryboje: Pirmininkas – prof.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • IN the CAPTIVITY of the MATRIX on the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38
    IN THE CAPTIVITY OF THE MATRIX On the Boundary of Two Worlds: Identity, Freedom, and Moral Imagination in the Baltics 38 Founding Editor: Leonidas Donskis, Professor and Vice-President for Research at ISM University of Management and Economics, Lithuania. Associate Editor Martyn Housden, University of Bradford, UK Editorial and Advisory Board Timo Airaksinen, University of Helsinki, Finland Egidijus Aleksandravicius, Lithuanian Emigration Institute, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Aukse Balcytiene, Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Stefano Bianchini, University of Bologna, Forlì Campus, Italy Endre Bojtar, Institute of Literary Studies, Budapest, Hungary Ineta Dabasinskiene, Vytautas Magnus University, Lithuania Pietro U. Dini, University of Pisa, Italy Robert Ginsberg, Pennsylvania State University, USA Andres Kasekamp, University of Tartu, Estonia Andreas Lawaty, Nordost-Institute, Lüneburg, Germany Olli Loukola, University of Helsinki, Finland Bernard Marchadier, Institut d’études slaves, Paris, France Silviu Miloiu, Valahia University, Targoviste, Romania Valdis Muktupavels, University of Latvia, Riga, Latvia Hannu Niemi, University of Helsinki, Finland Irina Novikova, University of Latvia, Riga, Latvia Yves Plasseraud, Paris, France Rein Raud, Tallinn University, Estonia Alfred Erich Senn, University of Wisconsin-Madison, USA, and Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania André Skogström-Filler, University Paris VIII-Saint-Denis, France David Smith, University of Glasgow, UK Saulius Suziedelis, Millersville University, USA Joachim Tauber, Nordost-Institut, Lüneburg, Germany Tomas Venclova, Yale University, USA Tonu Viik, Tallinn University, Estonia In the Captivity of the Matrix Soviet Lithuanian Historiography, 1944–1985 AURIMAS ŠVEDAS Amsterdam – New York, NY 2014 Cover illustration: The Library Courtyard of Vilnius University in 1979, the 400th anniversary of the founding of the university. Photo by Vidas Naujikas.
    [Show full text]