Akademikai Kelyje Į Nepriklausomybę
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Lietuvos mokslų akademijos žinios LUX ET VERITAS Informacinis leidinys 2015 m. nr. 2 (72) | Įsteigtas 1994 m. Akademikai kelyje į Nepriklausomybę Net sunku patikėti, kad Lietuva gyveno kitaip. Jau ir jaunesniems, nebrendusiems nepriklausomoje 25-erius metus Lietuvos valstybė eina laisvės keliu Lietuvoje, atkirstiems nuo demokratinio pasaulio, drauge su ES narėmis, su NATO aljanso partneriais. negavusiems ragauti tikros akademinės laisvės, Ne tik eina tuo keliu, bet ir tiesia ranką teroristinių nekalbant jau apie kitokią. pajėgų draskomai Ukrainai. Panašia tylia rezistencija buvo žavimasi nelabai Lietuvos akademinė visuomenė per tuos 25 me- garsiai. Tariamai antihitlerinė, LMA nario Vinco My- tus buvo ir yra valstybės vertybių saugotoja, kūrėja kolaičio-Putino (1893–1967) parašyta poema Vivos ir plėtotoja, nuosekliai į mokslo erdves įtraukdama plango, mortuos voco plito slaptai perrašinėjama ir jaunimą. Jas papildė ir papildo gausus būrys jaunų be autoriaus vardo. Tiesa, išvis atimti laisvę mąstyti mokslininkų. Tai nuolatinė mokslo ėjimo su gyveni- būtų neįmanoma, tačiau kita laisvė, kaip galimybė mu norma. Lietuvoje mokslų akademija (LMA) sąmo- išvengti diktato ir represijų dėl raiškos, buvo labai ningai suvokia ir nuosekliai vykdo savo akademinę ir tolima. Ar neprimindavo tos laisvės LMA vadovybei valstybinę funkciją. Nepriklausomoje Lietuvoje mes jos bibliotekos vedėjas 1945–1948 metais Juozas patikrinome savo veiklos vertybes ir jas puoselėsime Jurginis (1909–1994, akademikas nuo 1968), rašyda- toliau kuriant Lietuvos mokslo ir studijų ateitį. mas oficialiuosius raštus ant senų Lietuvos mokslų Apie tai, kad LMA sovietmečiu išliko lietuviška dėl akademijos blankų, kur perbraukdavo valstybės jos ilgamečio prezidento Juozo Matulio (1899–1993) simbolį – Vytį? griežtų asmeninių nuostatų, daugeliui žinoma ir yra Užsitęsusi tyla baigėsi, kai tik pajutome SSRS rašyta. Be to, jis palaikė ir gynė Lietuvai ir lietuvišku- valdžios deklaruotų pertvarkos ir viešumo nuostatų mui svarbius mokslinius tyrimus, juos atliekančius atveriamas galimybes. Dabar atrodytų, kad mūsų mokslininkus. Didžiavalstybiniam šovinizmui nesi- laisvės byloje viskas klostėsi logiškai, kad laisvė buvo lankstė Vilniaus universiteto rektorius akademikas būtina ir todėl ją pasiekėme, betgi tokios spartos Jonas Kubilius (1921–2011), VU 400-metį (1979 m.) tikėtis tikrai negalėjome ir netgi nesitikėjome; žings- iškilmingai pažymėjęs kaip europinio universiteto niai laisvės link buvo atsargūs, reikalingi svarstymų, įkūrimo metines. Kauno politechnikos instituto galvojimo ir šviesių galvų. Mokslininkai čia labai (KPI) rektorius akademikas Kazimieras Baršauskas padėjo. Tarp jų – ir LMA nariai. (1904–1964) gebėjo priimti studijuoti ar dirbti KPI SSRS pertvarkos politikos sąlygomis prie Mokslų daugelį sovietinės valdžios nelabai pageidaujamų akademijos žinomi ekonomistai Kazimieras Antana- asmenų. Šie Lietuvos mokslo elito atstovai ir ga- vičius, Antanas Buračas, Kazimira Danutė Prunskienė lingieji buvo pavyzdys kitiems: ir savo kolegoms, ir Eduardas Vilkas įsteigė ratelį, kuriame diskutuojant 2015 M. NR. 2 (72) 1 apie krašto ekonominę padėtį buvo svarstomos valstybės atkūrimas!“ Dokumentu susivienijo trys Lietuvos ekonomikos savarankiškumo galimybės jėgos – išeivijos lietuvių, Sąjūdžio ir atsinaujinančios ir pasekmės. Lietuvos komunistų partijos. 1988 m. gegužės mėnesį LMA buvo sudaryta Paskutinėje LSSR Aukščiausiojoje Taryboje jos akademiko E. Vilko vadovaujama komisija Lietuvos deputatas LMA prezidentas Juras Požela vadovavo SSR konstitucijos pakeitimams parengti. Šiame bare komisijai 1939 m. Vokietijos–SSRS sutartims ir jų dirbo LMA nariai Juozas Bulavas ir E. Vilkas bei kiti, pasekmėms tirti. LMA nariai J. Kubilius, Lionginas kurie siekė ekonominės, politinės bei kultūrinės Šepetys, Algirdas Žukauskas taip pat buvo komisijos nepriklausomybės nuo Maskvos. sudėtyje. Komisijos išvadų pagrindu 1990 m. vasario 1988 m. birželio 3 d. LMA salėje buvo įkurta Lietu- 7 d. priimtas LSSR AT nutarimas, kuriuo LSSR nustojo vos Persitvarkymo Sąjūdžio 35 žmonių iniciatyvinė save laikyti SSRS dalimi. grupė, kurioje šalia kitų dalyvavo LMA nariai J. Bu- Lietuvos SSR MA paskelbė apie savo žinybinio lavas, A. Buračas, Jokūbas Minkevičius, Raimundas statuso likvidavimą, pakeitė pavadinimą į Lietuvos Leonas Rajeckas bei mokslo darbuotojai Bronislovas mokslų akademiją ir pareiškė apie visišką atsiskyrimą Genzelis, Arvydas Juozaitis, Bronislavas Kuzmickas, nuo SSRS MA prezidiumo dar 1989 m. pabaigoje. Meilė Lukšienė, Romas Pakalnis, K. Prunskienė, Tam tikslui išbraukė atskirus straipsnius arba jų Zigmas Vaišvila. dalis, perredagavo savo Statuto punktus dėl minėtų 1988 m. rugpjūčio 6 d., baigiantis XXXVI-ajai pa- aplinkybių. saulio lietuvių studijų savaitei, Sąjūdžio Seimo Tary- 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukš- bos Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Tarybos nariai čiausiosios Tarybos aktą dėl Lietuvos nepriklauso- A. Buračas, Česlovas Kudaba ir Kazimieras Motieka, mos valstybės atstatymo pasirašė ir trys LMA nariai. Lietuvos laisvės lygos pirmininkas Antanas Terleckas, Tai J. Minkevičius, L. Šepetys, E. Vilkas. LKP CK ideologijos skyriaus vedėjas Justas Vincas Atkūrus nepriklausomybę, nemažai Mokslų aka- Paleckis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdy- demijos narių buvo valstybės ir vyriausybės vadovų bos vicepirmininkė Irena Lukoševičienė bei VLIK’o patarėjais, ambasadoriais, ministrais, ėjo kitas atsa- pirmininkas Kazys Bobelis Švedijos Gotlando saloje kingas pareigas atsikūrusioje Lietuvos Respublikoje. pasirašė komunikatą apie tai, kad, išklausę praneši- Akademikai kūrė Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikes mus apie dabartinę Lietuvos politinę, ekonominę, strategijas, vykdė LMA statute ir dabar įrašytą misiją: ekologinę ir socialinę padėtį, kultūros, švietimo, jau- „[....] sutelkus iškilius mokslininkus, inicijuoti veiklas, nimo auklėjimo problemas bei Bažnyčios vaidmenį kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie moks- tautos atgimimo procese, sutarė: „Visų Pasaulio lie- lo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros“. tuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos Lietuvos mokslų akademija Prisimename Justiną Marcinkevičių Kovo 11-osios šventės išvakarės – kovo 10 d. – yra aukštąjį, giesmiškąjį Lietuvos valstybės klodą. Atgimimo dainiaus, kultūros ir politikos žmogaus, Literatūrologė pastebėjo, kad politika gimsta iš humanisto, akademiko Justino Marcinkevičiaus kultūros. (1930–2011) gimtadienis. Minėjimą šiemet LMA Jaukią renginio atmosferą kūrė styginių kvar- didžiojoje salėje su prof. Giedriumi Kuprevičiumi tetas „Adora“. vedusi prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė kalbėjo Spausdiname kultūrą ir politikos idealus jun- ir apie mūsų Konstitucijos preambulę. Pirmajame giančios „Santaros-Šviesos“ federacijos vieno jos tekste Just. Marcinkevičius sudėjo A. Micke- kūrėjų Prezidento Valdo Adamkaus kalbą šiame vičiaus, V. Kudirkos, Maironio poetinį žodyną, minėjime. 2 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS Didžiai gerbiamas pasaulinio karo žemėlapyje neliko Lietuvos valsty- Lietuvos mokslų akademijos prezidente, bės, tačiau širdyse tebėra lietuvybė. Kartoju – tai Gerbiami Justino Marcinkevičiaus artimieji, buvo labai tikra ir stipru. Prisimenu savijautą, perskaičius Dienoraštį be Poeto bičiuliai, kolegos, skaitytojai, datų. Ir iš puslapių sklindantį dviejų vertybių – lietu- vybės ir žmogiškumo – derinį. Tai buvo tie žodžiai, Esu šiek tiek suglumęs, nes kalbėti apie Justiną išsakyti ta kalba, kurios labai laukė visi lietuviai. Tai Marcinkevičių – ir lengva, ir sunku. buvo jungtis – visų mūsų, Lietuvos žmonių, – kad ir Lengva, nes Poetą kaip savą pažinojo visa Lie- kokie būtume skirtingi, kad ir kaip toli nuo tėvynės tuva – iš knygų, iš poezijos vakarų, iš šilto ir atviro gyventume. Ko gero, galimas ir toks apibendrinimas, bendravimo. Iš nesumeluotos laikysenos, kurios kad žodžiai „jungtis“ ir „bendrystė“ – pamatiniai šerdis visada buvo Lietuva. Jos kalba ir istorija, jos visame Justino Marcinkevičiaus gyvenime. Pabrė- tautos atmintis, jos kultūra ir žmonės. žiu – visame gyvenime, ne tik kūryboje. Tačiau – atvirai prisipažįstu – kalbėti apie Justiną Prisimenu pirmąjį Sąjūdžio suvažiavimą ir Justiną Marcinkevičių ir tikrai sunku. Nes tai – asmenybė, Marcinkevičių – pirmąjį kalbėtoją jame. Tikriausiai tai kurios atminimas labai stipriai įpareigoja kiekvieną iš buvo vienas didžiausių momentų Poeto gyvenime. mūsų. Įpareigoja moralei, tiesai, žmogiškumui. Tam, Bet tai buvo ir vienas didžiausių momentų tautos kas buvo Justino Marcinkevičiaus ir kūrybos, ir viešo- ir valstybės gyvenime, Lietuvos atgimime. Tokie sios veiklos ir bendravimo pagrindas. Mes su Poetu žmogaus ir tautos, žmogaus ir valstybės sutapimai nebuvome labai artimi bičiuliai. Dabar, žiūrėdamas nebūna atsitiktiniai. į praeitį ir jausdamas augančią laiko distanciją, gal- Kaip nebūna nepelnytos tautos meilės ir pagar- voju, kad tikrai reikėjo kartu pabūti dažniau. Tačiau, bos – tokios visuotinės, kokia lydėjo Justiną Marcin- tai distancijai augant, dar ryškiau matosi Jo reikšmė. kevičių. Ir, prisiminkime, buvo žavimasi ne tiek geru Deja, ir dar labiau jaučiasi tokių asmenybių, tikrųjų Poetu ir šiltu žmogumi, kiek Jo kuriama aura, žodžiu, moralinių autoritetų trūkumas. Jo nešama šviesa, ramybe ir išmintimi. Iš atminties iškyla jausmai, kurie užplūdo pirmą Labai vertinga ir viltinga, kad tai tęsiasi ir šian- kartą perskaičius Mindaugą. Okupuotoje Lietuvoje, dien. Juk jeigu pokalbyje ar straipsnyje, paskaitoje kur gesinamos bet kokios valstybingumo apraiškos, ar knygoje paminimas Justinas Marcinkevičius, žmogus