Voruta 2019, Nr. 9
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 9 (863) 2019 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Vilniaus krašto atgavimo 80-metis 4 Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius Apie dainas ir muziką Vilniaus Vilniaus geto žydai nacių koncentracijos stovyklose Estijoje 1943–1944 m. atgavimo 80-ųjų metinių proga 8 Algirdas GRigaRavičius, Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius Vilnius Tarpukario Lietuvoje poetų. P. Vaičiūno eilėraščiai skirti (Klaipėda, 1937), Domo Andrulio „Dainos Keletas Jokūbo Šerno spalio 9 d. buvo liūdesio Vilniui buvo išspausdinti rinkinyje chorui: vidurinei ir aukštesniajai mokyklai bei diena. 1920 m. šią dieną „Amžiais už Vilnių dės galvą lietu- šiaip chorams“([Telšiai], 1931), „Dainuokit, politinės veiklos epizodų buvo lenkų okupuotas vis!“ (Kaunas, 1928). Antologijoje jaunieji“ ([Telšiai], 1934). Vilnius. Lietuvos sos- „Mūsų Vilniaus poezija“ (Kaunas, Vilniaus temos reikšmingumą rodo ir tinės klausimas buvo 1932) paskelbta daugiau kaip šimtas 1933 bei 1935 m. Kaune išspausdinti kariams, nuolatiniame tarpukario lietuvių ir užsienio poetų eilėraščių, šauliams, moksleiviams, jaunimui skirtos spaudos, įvairių organi- skirtų Vilniui. Juozo Strolios „23 žygio dainos dviem ir zacijų veiklos dėmesio Iš lietuvių kompozitorių bene trims lygiems balsams“ ir Kariuomenės štabo centre. Neliko Vilniaus daugiausia dėmesio Vilniaus temai spaudos ir švietimo skyriaus leidinys „Dai- tema be atgarsio ir to skyrė Juozas Bertulis (1893–1969). Nukelta į 2 p. meto lietuvių muzikoje. Pluoštas J. Bertulio vokalinės muzikos Iš Vilniaus temai kūrinių šia tema 9 skirtų dainų ir buvo sukurti Pra- renginių istorijos J. Bertulio leidinio viršelis no Daugininkai- čio ir daugiausia Patriotinių jausmų skatinami lietuvių Petro Vaičiūno žodžiais. Iš kompozitoriai kūrė okupuotam Vilniui jų išsiskyrė scenos vaizdelis skirtas dainas ir kitų muzikos žanrų kūri- „Vilniaus mes liūdim“, kurio nius. Kokia svarbi ir reikšminga buvo lenkų veikėjai – senelė, skaitanti okupuoto Vilniaus tema, matyti iš sukurto laikraštį apie lenkų žiau- Tėviškės aušra nemažo pluošto vokalinės, instrumentinės ir rumus Vilnijoj, ir liūdnai scenos žanrų kūrinių, kuriuos komponavo dainuojančios mergaitės lie- 15–16 Lietuvoje ir JAV gyvenę ir dirbę kompozitoriai tuvaitės. J. Bertulio Vilniaus Vytautas BUDVYTIS, Jonas Žemaitis (1868–1932), Juozas Žilevičius tema sukurti kūriniai buvo Kaišiadorių muziejaus (1891–1985), Vladas Paulauskas (1886–1960), išspausdinti serijoje „Tulpių muziejininkas Antanas Vanagaitis (1890–1949), Stasys Šim- žaros“ 1930 m. Klaipėdoje. kus (1887–1943), Juozas Gruodis (1884–1948), Dainos lenkų okupuoto Apie Prezidentą Antaną Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) ir Vilniaus tema pateko ir į kiti1. Prielaidas jų kūrybai sudarė Pirmosios kariuomenei, šauliams, jau- Smetoną Respublikos laikotarpio lietuvių poezijoje nimui ir mokykloms skirtus tapusi populiari Vilniaus atgavimo tema. Šia leidinius – Juozo Gaubo ir Kaišiadoris tema eiles kūrė Maironis, Faustas Kirša, Ka- „Mažųjų dainos: 60 dainų Tankų žygio kryptis – Vilnius. Spalio 27 d. Nuotr. iš Antano Marti- zys Binkis, Petras Vaičiūnas ir daugelis kitų pradinėms mokykloms“ nionio kn. „Žygis į Vilnių 1939 m. spalio 27–29 d.“, Vilnius, 1997 Sukaktys Lietuvos Katalikų bažnyčia Vilniaus universitetas XX a. 8 deš. ir Kunigas Juozapas Kazlas mūsų dėstytojas dr. Vladas Terleckas Gintautas ŠEIKIS, Molėtų r., Alanta Keletas pastebėjimų minint dėstytojo, docento Lietuvių tautybės kunigų veikla Latvi- ypač Latgaloje, kur istoriškai buvo tvirtos dr. Vlado Terlecko 80-metį joje buvo labai reikšminga ne tik Katalikų katalikybės pozicijos ir gyveno nemažai lie- bažnyčios, bet ir lietuvių mažumos ir visos tuvių, nepamiršdami savo lietuviškų šaknų Latvijos valstybės istorijoje. Lietuvių tau- plėtojo ir stiprino šio krašto kultūrą, švie- Vytautas Albertas GOCENTAS, Vilnius tybės kunigai XX a. pradžioje Latvijoje ir timą ir visuomeninių organizacijų veiklą. Vienas iš jų – lietuvis kunigas, dramaturgas, Jauną žmogų gyvenimo keliu galiausiai ir socialinių moks- visuomenininkas, Rytų Lietuvos Alantos veda tėvai, pedagogai, kunigai. lų daktaras, docentas. Visa tai krašto sūnus, žinomas Latgaloje, bet mažai Tarp šių trijų sudedamųjų – pe- pasiekta itin sudėtingomis są- žinomas Lietuvoje, Juozapas Kazlas. dagogai, kurie bene ilgiausiai lygomis, nes Vladas – visuomet išgyvena žmogaus inteligento buvo, yra ir pasilieka disidento Gimtinė sukūrimo dramą. Nuo lopšelio ir brolis... Atsisakė paklusti viešai darželio, mokyklos ir gimnazijos pasmerkti brolio veiklą arba bent Kunigas Juozapas Kazlas gimė 1887 m. iki akademinių studijų ir dakta- paskelbti sovietinę tikrovę liaup- kovo 25 d. Kauno gubernijos Vilkmergės aps- rato, o ir vėliau yra kelrodžiai, sinantį straipsnį, todėl dešimčiai krities Alantos (Ovantos) valsčiuje, Jaurų kaime. švyturiai. Tiesiog taip yra ir tegul metų buvo sulaikytas docento Jaurų vietovė pirmą kartą istoriniuose pasilieka per amžius. vardo suteikimas – jį gavo tik šaltiniuose paminėta 1621 m. Tuo metu tai Visiems atgimusios Lietuvos Doc. dr. Vladas Ter- 1986 m., t. y. jau Gorbio pertvar- buvo ne kaimas, o užusienis (zascionok), kurio žmonėms gerai pažįstamas disi- kos ir viešumo metais... leckas. Arūno Baltėno nederlingas žemes ir pievas valdė keli Alan- dentas Antanas Terleckas. O jo Ką byloja jo ankstesnė gyve- nuotr. tos miestiečiai ir miestelio vaitas Motiejus brolis Vladas Terleckas – lyg ir nimo universitetų istorija. 1958 ir Pustas. Jie už nuomą Alantos dvarui, tuo šešėlyje. Abu – pirmose Sąjūdžio Lietuvos 1959 m. dėl brolio Antano antisovietinės veiklos metu priklausiusiam Biržų Radviloms, mo- kovotojų gretose. Antanas ir Helsinkio ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei į kėjo po 3 auksinus. Keturi hektarai priklausė grupėje, ir prie Adomo Mickevičiaus pa- Vilniaus universitetą, nei į Vilniaus pedagoginį Laičių kaimo bajorams, o keturis valakus minklo, ir prie pirmosios atkurtos Lietuvos institutą, nors stojamuosius egzaminus išlaikė nuo miestelio atskirtos žemės, miško ir šie- Vyriausybės ar Seimo rūmų... gerai... 1959–1961 m. dirbo Kazachstano plėši- naujamos pievos valdė Vilniaus miestietis Tuo pačiu metu jo brolis – ne tik prakti- niuose, medienos paruošimo darbus Karelijoje, Dovydas Hanusevičius. nės bankininkystės, bet ir teorinės atstovas. Juozapas Kazlas 1913 m. Sankt Peterburge. Vilniaus universiteto ilgametis dėstytojas, Nukelta į 12 p. Nuotr. iš Aleksandro Šikerio asmeninio archyvo Nukelta į 6 p. 2 2019 m. rugsėjo 28 d. Nr. 9 (863) Voruta Vilniaus krašto atgavimo 80-metis Apie dainas ir muziką Vilniaus atgavimo 80-ųjų metinių proga Atkelta iš 1 p. Didžiojo universiteto choras, ved. Konrado Žygis į Vilnių Pavergtas Vilnius – Kavecko), Vladislava Grigaitienė padainavo Sako man senukas. nuojam“, kuriuose buvo publikuotos Juozo J. Gruodžio „Vilniaus liūdesys“ (akompanavo Aš jį atvaduosiu, Strolios (1897–1969), A. Vanagaičio, S. Šim- Stasys Gailevičius)13. Aš tavo anūkas. (2х2) kaus, K. Griauzdės (1905–1983), D. Andrulio Be kompozitorių sukurtų kūrinių Vilniaus (1896–1973) dainos Vilniaus tema. atgavimo tema, kurie buvo atliekami Lietuvos Pavergtas Vilnius – Iš Vilniui išvaduoti skirtų vokalinės muzi- miestuose vykusiuose įvairiuose renginiuose, Sako man tėvelis. kos kūrinių išsiskyrė Antano Vanagaičio daina atskirą pluoštą sudarė dainos, skambėjusios Aš jį atvaduosiu, „Vilnius“ mišriam chorui (P. Vaičiūno ž., 1924) to meto Lietuvos kaime. Tai buvo liaudies Aš tavo sūnelis. (2х2) ir K. V. Banaičio chorinis ciklas „Sugrįžusiam dainininkų dainuojamos „Į kovą, į kovą visi, Vilniui“ (F. Kiršos, P. Vaičiūno ž., 1939). kas tik gali“, „Mik, sūneli mano brangus“, „Vai Pavergtas Vilnius – A. Vanagaičio daina „Vilnius“ anuo metu ko nusižvengei, bėrasis žirgeli“ ir kt. Skundžiasi tėvynė. buvo lyg himnu virtusi2. Ji buvo transliuojama Aš jį atvaduosiu, Kauno radiofono, dainuojama Vilniui vaduoti Vilniui išvaduoti skirtos dainos ir Kol širdis krūtinėj. (2х2) sąjungos suvažiavimuose, sąjungos skyrių dabartis ar šaulių susirinkimuose, skautų stovyklose3. Vėliavą trispalvę Daina skambi, jos melodija sklandi ir energinga. Atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą Vilniaus Bokšte jo iškelsiu Gretinami taškuoto ritmo ir keturbalsės akordi- išvadavimo tema neteko aktualumo, o drauge Ir prie Aušros vartų nės faktūros epizodai. Daina buvo išspausdinta pakito ir jai skirtų muzikos kūrinių statusas. Klaupęs pasimelsiu. (2х2) Kaune 1931 m. išleistame leidinyje „Lietuvos Tenka pripažinti, kad jų didžioji dauguma Spausdinta – Juozas Gaubas, Mažųjų dainos: I-ji serija: šaulių sąjungos chorams dainų repertuaras“4. pateko tarp archyvinių kūrinių ir nukelia- Vėliavos iškeltos plakas, 60 dainų pradinėms mokykloms, Klaipėda, 1937, p. 30. K. V. Banaičio sukurtas chorinis ciklas „Su- vo užmarštin. Tačiau tokios dainos kaip Renkas vyrai – žygis bus. grįžusiam Vilniui“ (I dalis „Žygis į Vilnių“ – K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“, J. Žilevičiaus Už kalnų karalių takas, Į kovą, į kovą visi, kas tik gali F. Kiršos ž., II dalis „O, didisai Vilniau“ – „Vilniaus“, J. Žemaičio „Vilniaus kalneliai“ Vilnius vėl priglaus pulkus. (2х2) ir kelios kitos įsitvirtino, buvo ir yra įtraukia- P. Vaičiūno ž.) buvo bene meniškai vertingiau- Ir sustos prie vyro vyras, sias to meto lietuvių vokalinėje muzikoje Vil- mos į koncertų ir įvairių renginių programas, Žygį priesaika parems, niaus temai skirtas kūrinys. Jo dalių melodika skamba įvairiuose iškilminguose renginiuose.