Skiriama visiems, kûrusiems saugius ir patikimus litus MINDAUGAS VINKUS TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA Lietuvos ir litø gamintojø keturiolika prieðtaringo bendravimo metø Vilnius 2006 UDK 336.7(474.5)(091) Vi211 Redaktorius Jurgis Paskoèinas Dailininkas Alvydas Ladyga © Lietuvos bankas, 2006 © Mindaugas Vinkus, 2006 © Alvydas Ladyga, 2006 ISBN 9986-651-44-1 ISBN 978-609-8204-08-7 (online) Padëkos þodis Uþ knygos atsiradimà lëmusá sprendimà atskleisti keturiolikos metø litø spausdinimo prieðtaringà istorijà, uþ leidimà susipaþinti su unikaliais dokumentais ir visokeriopà paramà dëkoju Lietuvos banko valdybos pirmininkui Reinoldijui Ðarkinui. Esu dëkingas Lietuvos banko darbuotojams: uþ pagalbà suvokiant gausià istorinæ medþiagà ir pastabas raðant apie pinigø gamybà – ekspertei Danguolei Liaugminienei, uþ pagalbà susipaþástant su dokumentais – didelæ archyvø tvarkymo patirtá turinèiam specialistui Alfonsui Piliponiui, uþ rankraðèio parengimà spaudai – knygos redaktoriui, puikiam savo srities profesionalui Jurgiui Paskoèinui, uþ leidybos organizavimà – Linui Dikavièiui. Taip pat dëkoju ir visiems kitiems, kurie èia nepaminëti, taèiau bent kiek prisidëjo patarimu, taikliu pastebëjimu ar kitaip. Autorius TURINYS Ávadas / 9 I dalis. 1988–1994 m. Rytas auðta / 15 Kuriami savo pinigai / 20 Kur gaminti? / 26 Kà pasirinkti – prancûzus ar amerikieèius? / 34 Sovietø saugumas domisi bankais ir litu / 41 Vyriausybë ir centrinis bankas pykstasi / 46 Ministras Pirmininkas kaltina, komisijos tiria / 51 Yla lenda ið maiðo / 56 Tyrimà pradeda þiniasklaida / 63 Keièiasi Vyriausybës vadovai / 68 Tiesa aiðkëja / 72 Antroji sutartis su litø gamintojais / 79 Kas ið litø iðëmë apsauginá siûlelá? / 83 Banknotai perspausdinami / 87 Litø istorijà tiria prokuratûra / 94 Praðoma gràþinti avansà / 99 Pinigø padirbinëtojai imasi darbo / 103 Laiðkai, nuotraukos, dokumentai / 105 II dalis. 1995–2004 m. 1993-iøjø memorandumo „uodega“ / 145 Kyla átarimas / 148 Paskutinis „patepimas“ / 153 Sprendimas priimtas, abejonës lieka / 157 Derybos nutraukiamos / 162 Politinis pokeris / 166 Puolimas / 171 Lietuvos bankas kontratakuoja / 174 Atsakas / 177 Papraðoma gràþinti litø gamybos priemones / 183 Amerikieèiø ieðkinys atmetamas / 187 Politinës uþuojautos paieðkos / 190 „Konsultantas“ / 193 Arbitraþo iniciatorius sëda á teisiamøjø suolà / 199 Galutinis sprendimas / 202 Epilogas / 205 Pavardþiø rodyklë / 207 ÁVADAS Prieð jus esanti knyga – apie vienà ið prieðtaringiausiø istorijø nepri- klausomybæ atkûrusioje Lietuvoje. Á jà Lietuvos bankas ir Vyriausybë ásitraukë 1990 m., kai, siekdami ávesti nacionalinæ valiutà, ieðkojo, kaip ir kur pasigaminti pirmuosius litø banknotus, ir pagaliau sudarë jø gamybos sutartá su amerikieèiø korporacija „United States Banknote Corporation“. Pirmieji litai, iðspausdinti ðioje kompanijoje, ne tik nebuvo pagamin- ti laiku, bet dar buvo ir nekokybiðki. Taip pat neatitiko reikalavimø ir kiti banknotai, kuriuos kompanija spausdino neva uþ savikainà ir kuriuos vëliau buvo priversta perspausdinti uþ savo lëðas. Galiausiai Lietuvos bankui, ginanèiam Lietuvos interesus, teko ásitraukti á tei- sinius ginèus su ðia kompanija. Ðitaip su „United States Banknote Corporation“ teko bendrauti, o tiksliau – kovoti uþ savo teises ir tiesà net keturiolika metø. Per ðá laikotarpá amerikieèiø korporacijai buvo paskelbtas bankrotas, o veiklà ji atnaujino pastaraisiais metais tik po restruktûrizacijos. Litø banknotai jau ne vieni metai spausdinami Europos geriausiose pi- nigø spaustuvëse, ir ðiandien galime bûti tikri dël apyvartoje esanèiø pinigø kokybës. O pradþia buvo tarsi ëjimas naktá ieðkant ðviesos, ieð- kant atspirties taðko, aiðkinantis, kaip turëtø atrodyti bûsimieji pini- gai, kas juose vaizduotina, kaip finansuoti jø gamybà, kur spausdinti, kaip atveþti á Lietuvà ir t. t. Ði lito istorija apraðyta dviejose knygos dalyse. Pirmojoje, kuri apima 1988–1994 m. laikotarpá, prisimenami litø kûrimo darbai nuo pat pirmøjø þingsniø: kaip þinomi Lietuvos menininkai kûrë banknotø projektus ir kaip istorikai diskutavo dël jø koncepcijos, koká vaidmená kuriant lità suvaidino sovietø saugumas, kaip ginèijosi Lietuvos ban- kas ir Vyriausybë, kodël „United States Banknote Corporation“ pa- gaminta litø pirmoji laida buvo nekokybiðka, kaip buvo stengiamasi, 10 kad amerikieèiai juos perspausdintø, ir kokius ásipareigojimus teko prisiimti Lietuvos bankui ir Vyriausybei, kad korporacija juos paga- mintø uþ savo lëðas. Antrojoje dalyje, kuri apima 1995–2004 m. laikotarpá, skaitytojas suþi- nos, kaip Lietuvos bankas, saistomas ásipareigojimø JAV korporacijai ir prognozuojant popieriniø pinigø stygiø, nutaria spausdinti naujus banknotus. Pasakojama, kaip, turëdamas patikimos informacijos, kad amerikieèiai ir ðá kartà nebus pajëgûs iðspausdinti kokybiðkø banknotø, Lietuvos bankas atsisako litø gamybà patikëti tai paèiai kompanijai, tik ðá kartà pakeitusiai pavadinimà á „American Banknote Corporation“. Ji, norëdama ir toliau gaminti litø banknotus, Tarptautiniam arbit- raþo teismui pateikë ieðkiná prieð Lietuvos bankà, taèiau galiausiai korporacija ið ieðkovës tapo atsakove. Ðioje dalyje taip pat apraðomas Lietuvos visuomenei þinomø kai kuriø asmenø prieðtaringas vaidmuo ðioje istorijoje, kuo baigësi amerikieèiø kompanijos keliø aukðèiausiø vadovø, daþnai su neslepiama arogancija bendravusiø su Lietuvos at- stovais, karjera, kaip „American Banknote Corporation“ pradëjo mo- këti kompensacijà Lietuvos bankui ir kaip vëliau mëgino iðsisukti nuo likusiø ásipareigojimø ávykdymo ir t. t. Ði knyga skaitytojui bus ádomi pirmiausia tuo, kad litø banknotø spaus- dinimo epopëja pristatoma praëjus tik ðiek tiek daugiau kaip metams po to, kai joje buvo padëtas paskutinis taðkas ir Lietuvos bankui per- vesta paskutinë kompensacijos dalis. Knygoje iðsamiai pristatomi kaþkada nevienareikðmiðkai sutikti spren- dimai ir jø pasekmës, kurias galëjo pajusti daþnas – mat pinigus nau- doja kiekvienas: didelis ir maþas, uþdirbantis ir taupantis, gaunantis ir iðleidþiantis. Pirmasis þingsnis atskleidþiant litø gamybos kelio kontraversiðkus mo- mentus buvo 2002 m. Lietuvos banko iniciatyva Rimtauto Ðilinio su- kurtas filmas „Ið lito istorijos. Banknotai“. Antrasis – 2004 m. Lietuvos banko iðleista knyga „Lito uþkulisiai. Kæstuèio Lyniko vaidmuo atkur- to lito istorijoje“ apie ilgametá valstybës centrinio banko konsultantà K. Lynikà. Joje pateikta daug dokumentø, susijusiø su litø gamyba – iki tol neskelbtø ir atskleidusiø lito istorijos peripetijas. „Tikroji litø spausdinimo istorija. Lietuvos ir litø gamintojø keturioli- ka prieðtaringo bendravimo metø“ – dar vienas þvilgsnis á lito istorijà pakeliant uþdangà nuo intriguojanèiø faktø, kuriø tik atskiri epizodai buvo þinomi visuomenei. Raðant knygà, daugiausia remtasi Lietuvos banke turimais dokumen- 11 tais, kurie parodo apraðomà laikotarpá, ávykius, jø dalyvius. Skaitytojas suþinos ne tik apie jautriausius ir skaudþiausius, taèiau ret- sykiais net ir galinèius ðokiruoti litø banknotø gamybos istorijos mo- mentus. Nepaisant to, kad taip nesëkmingai prasidëjo litø kelias 1990 m., nuo 1997 m. galëjome dþiaugtis vis geresniais, kokybiðkesniais ir sauges- niais banknotais. Juos uþsienio ekspertai pripaþino aukðèiausios ko- kybës ir saugumo standartus atitinkanèiais pinigais. Galbût tai tapo viena ið prieþasèiø, lëmusiø pasitikëjimà savimi be uþuolankø paþvelgti á skaudþius ir ne visuomet malonius litø atsiradimo epizodus. Gebëdami atvirai þvelgti á savo istorijà ir uþpildydami baltas jos dëmes, mes tampame stipresni pasitikdami ateities iððûkius. Ádomaus skaitymo. I dalis. 1988–1994 m. I DALIS. 1988–1994 m. RYTAS AUÐTA 15 Viskas prasidëjo kaip tradiciniuose herojiniuose epuose – auðo Nepriklausomybës rytas. Vis daugiau buvo diskutuojama – ið pradþiø atsargiai – apie ekonomi- ná savarankiðkumà, kol galiausiai buvo aiðkiai ir vieðai pasakyta apie bûtinybæ atkurti Lietuvos nepriklausomybæ. Laisvës idëja atrodë paslaptinga ir viliojanti. Ið pradþiø ji buvo grin- dþiama ekonominio savarankiðkumo bûtinumu, o ekonominio sava- rankiðkumo nagrinëjimas iðkëlë klausimà: ar reikalinga nacionalinë valiuta? Tiesus atsakymas á ðá klausimà pirmà kartà vieðai pateikiamas 1988 m. geguþës 26 d. Mokslø akademijos Ekonomikos institute vyku- siame mokslininkø susitikime. Vilniaus universiteto profesorius Stasys Uosis pareiðkia, kad bûtina turëti savo nacionalinius pinigus. Nuo dràsiø pavieniø pareiðkimø pereinama prie labiau organizuo- to, komandinio darbo. Ið paþangiø, naujoms idëjoms atvirø ekono- mikos specialistø sudaroma profesoriaus Kazimiero Antanavièiaus vadovaujama reformos grupë. Parengiamas dokumentas, kuriame kritiðkai ávertinta planiniu principu paremta ekonomikos sistema. Formuluojamos Lietuvos ûkio reformos kryptys, vëliau tapusios at- sparos taðku su ekonominiu savarankiðkumu susijusiems kitiems dokumentams. Jau ðiame dokumente buvo numatyta pertvarkyti pinigø sistemà. Stiprus piniginis vienetas ávardytas kaip Lietuvos ekonominio savarankiðku- mo bûtina sàlyga. Numatant ekonomikos pertvarkos etapus, dràsiai áraðyta 1990 m. sausio 1 d. data: reformatoriai planavo, kad nuo tos dienos turi bûti ávesta savo pinigø sistema. Lietuvos valdþios vairà laikiusieji ir su tuometine sovietine nomenkla- tûra susijusieji oficialiai reiðkë abejones dël nepriklausomybës ir vie- ðai baiminosi, kad iðsiversti be „didþiojo kaimyno motiniðko rûpesèio“ tikrai nepavyks. Kà jie galvojo ið tikrøjø, teþino ponas Dievas, taèiau TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA 16 kaip ir diskusijose apie nepriklausomybæ, taip ir kalbëdami apie savo ðalies pinigus jie demonstravo skepticizmà.