Litu Istorija.Indd

Skiriama visiems, kûrusiems saugius ir patikimus litus

MINDAUGAS VINKUS

TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA Lietuvos ir litø gamintojø keturiolika prieðtaringo bendravimo metø

Vilnius 2006 UDK 336.7(474.5)(091) Vi211

Redaktorius Jurgis Paskoèinas

Dailininkas Alvydas Ladyga

ISBN 9986-651-44-1

ISBN 978-609-8204-08-7 (online) Padëkos þodis

Uþ knygos atsiradimà lëmusá sprendimà atskleisti keturiolikos metø litø spausdinimo prieðtaringà istorijà, uþ leidimà susipaþinti su unikaliais dokumentais ir visokeriopà paramà dëkoju Lietuvos banko valdybos pirmininkui Reinoldijui Ðarkinui. Esu dëkingas Lietuvos banko darbuotojams: uþ pagalbà suvokiant gausià istorinæ medþiagà ir pastabas raðant apie pinigø gamybà – ekspertei Danguolei Liaugminienei, uþ pagalbà susipaþástant su dokumentais – didelæ archyvø tvarkymo patirtá turinèiam specialistui Alfonsui Piliponiui, uþ rankraðèio parengimà spaudai – knygos redaktoriui, puikiam savo srities profesionalui Jurgiui Paskoèinui, uþ leidybos organizavimà – Linui Dikavièiui. Taip pat dëkoju ir visiems kitiems, kurie èia nepaminëti, taèiau bent kiek prisidëjo patarimu, taikliu pastebëjimu ar kitaip.

Autorius

TURINYS

Ávadas / 9

I dalis. 1988–1994 m. Rytas auðta / 15 Kuriami savo pinigai / 20 Kur gaminti? / 26 Kà pasirinkti – prancûzus ar amerikieèius? / 34 Sovietø saugumas domisi bankais ir litu / 41 Vyriausybë ir centrinis bankas pykstasi / 46 Ministras Pirmininkas kaltina, komisijos tiria / 51 Yla lenda ið maiðo / 56 Tyrimà pradeda þiniasklaida / 63 Keièiasi Vyriausybës vadovai / 68 Tiesa aiðkëja / 72 Antroji sutartis su litø gamintojais / 79 Kas ið litø iðëmë apsauginá siûlelá? / 83 Banknotai perspausdinami / 87 Litø istorijà tiria prokuratûra / 94 Praðoma gràþinti avansà / 99 Pinigø padirbinëtojai imasi darbo / 103

Laiðkai, nuotraukos, dokumentai / 105

II dalis. 1995–2004 m. 1993-iøjø memorandumo „uodega“ / 145 Kyla átarimas / 148 Paskutinis „patepimas“ / 153 Sprendimas priimtas, abejonës lieka / 157 Derybos nutraukiamos / 162 Politinis pokeris / 166 Puolimas / 171 Lietuvos bankas kontratakuoja / 174 Atsakas / 177 Papraðoma gràþinti litø gamybos priemones / 183 Amerikieèiø ieðkinys atmetamas / 187 Politinës uþuojautos paieðkos / 190 „Konsultantas“ / 193 Arbitraþo iniciatorius sëda á teisiamøjø suolà / 199 Galutinis sprendimas / 202

Epilogas / 205

Pavardþiø rodyklë / 207

ÁVADAS

Prieð jus esanti knyga – apie vienà ið prieðtaringiausiø istorijø nepri- klausomybæ atkûrusioje Lietuvoje. Á jà Lietuvos bankas ir Vyriausybë ásitraukë 1990 m., kai, siekdami ávesti nacionalinæ valiutà, ieðkojo, kaip ir kur pasigaminti pirmuosius litø banknotus, ir pagaliau sudarë jø gamybos sutartá su amerikieèiø korporacija „United States Banknote Corporation“. Pirmieji litai, iðspausdinti ðioje kompanijoje, ne tik nebuvo pagamin- ti laiku, bet dar buvo ir nekokybiðki. Taip pat neatitiko reikalavimø ir kiti banknotai, kuriuos kompanija spausdino neva uþ savikainà ir kuriuos vëliau buvo priversta perspausdinti uþ savo lëðas. Galiausiai Lietuvos bankui, ginanèiam Lietuvos interesus, teko ásitraukti á tei- sinius ginèus su ðia kompanija. Ðitaip su „United States Banknote Corporation“ teko bendrauti, o tiksliau – kovoti uþ savo teises ir tiesà net keturiolika metø. Per ðá laikotarpá amerikieèiø korporacijai buvo paskelbtas bankrotas, o veiklà ji atnaujino pastaraisiais metais tik po restruktûrizacijos. Litø banknotai jau ne vieni metai spausdinami Europos geriausiose pi- nigø spaustuvëse, ir ðiandien galime bûti tikri dël apyvartoje esanèiø pinigø kokybës. O pradþia buvo tarsi ëjimas naktá ieðkant ðviesos, ieð- kant atspirties taðko, aiðkinantis, kaip turëtø atrodyti bûsimieji pinigai, kas juose vaizduotina, kaip finansuoti jø gamybà, kur spausdinti, kaip atveþti á Lietuvà ir t. t. Ði lito istorija apraðyta dviejose knygos dalyse. Pirmojoje, kuri apima 1988–1994 m. laikotarpá, prisimenami litø kûrimo darbai nuo pat pirmøjø þingsniø: kaip þinomi Lietuvos menininkai kûrë banknotø projektus ir kaip istorikai diskutavo dël jø koncepcijos, koká vaidmená kuriant lità suvaidino sovietø saugumas, kaip ginèijosi Lietuvos bankas ir Vyriausybë, kodël „United States Banknote Corporation“ pa- gaminta litø pirmoji laida buvo nekokybiðka, kaip buvo stengiamasi, 10 kad amerikieèiai juos perspausdintø, ir kokius ásipareigojimus teko prisiimti Lietuvos bankui ir Vyriausybei, kad korporacija juos paga- mintø uþ savo lëðas. Antrojoje dalyje, kuri apima 1995–2004 m. laikotarpá, skaitytojas suþi- nos, kaip Lietuvos bankas, saistomas ásipareigojimø JAV korporacijai ir prognozuojant popieriniø pinigø stygiø, nutaria spausdinti naujus banknotus. Pasakojama, kaip, turëdamas patikimos informacijos, kad amerikieèiai ir ðá kartà nebus pajëgûs iðspausdinti kokybiðkø banknotø, Lietuvos bankas atsisako litø gamybà patikëti tai paèiai kompanijai, tik ðá kartà pakeitusiai pavadinimà á „American Banknote Corporation“. Ji, norëdama ir toliau gaminti litø banknotus, Tarptautiniam arbit- raþo teismui pateikë ieðkiná prieð Lietuvos bankà, taèiau galiausiai korporacija ið ieðkovës tapo atsakove. Ðioje dalyje taip pat apraðomas Lietuvos visuomenei þinomø kai kuriø asmenø prieðtaringas vaidmuo ðioje istorijoje, kuo baigësi amerikieèiø kompanijos keliø aukðèiausiø vadovø, daþnai su neslepiama arogancija bendravusiø su Lietuvos atstovais, karjera, kaip „American Banknote Corporation“ pradëjo mo- këti kompensacijà Lietuvos bankui ir kaip vëliau mëgino iðsisukti nuo likusiø ásipareigojimø ávykdymo ir t. t. Ði knyga skaitytojui bus ádomi pirmiausia tuo, kad litø banknotø spausdinimo epopëja pristatoma praëjus tik ðiek tiek daugiau kaip metams po to, kai joje buvo padëtas paskutinis taðkas ir Lietuvos bankui per- vesta paskutinë kompensacijos dalis. Knygoje iðsamiai pristatomi kaþkada nevienareikðmiðkai sutikti spren- dimai ir jø pasekmës, kurias galëjo pajusti daþnas – mat pinigus nau- doja kiekvienas: didelis ir maþas, uþdirbantis ir taupantis, gaunantis ir iðleidþiantis. Pirmasis þingsnis atskleidþiant litø gamybos kelio kontraversiðkus mo- mentus buvo 2002 m. Lietuvos banko iniciatyva Rimtauto Ðilinio su- kurtas filmas „Ið lito istorijos. Banknotai“. Antrasis – 2004 m. Lietuvos banko iðleista knyga „Lito uþkulisiai. Kæstuèio Lyniko vaidmuo atkur- to lito istorijoje“ apie ilgametá valstybës centrinio banko konsultantà K. Lynikà. Joje pateikta daug dokumentø, susijusiø su litø gamyba – iki tol neskelbtø ir atskleidusiø lito istorijos peripetijas. „Tikroji litø spausdinimo istorija. Lietuvos ir litø gamintojø keturiolika prieðtaringo bendravimo metø“ – dar vienas þvilgsnis á lito istorijà pakeliant uþdangà nuo intriguojanèiø faktø, kuriø tik atskiri epizodai buvo þinomi visuomenei. Raðant knygà, daugiausia remtasi Lietuvos banke turimais dokumen- 11 tais, kurie parodo apraðomà laikotarpá, ávykius, jø dalyvius. Skaitytojas suþinos ne tik apie jautriausius ir skaudþiausius, taèiau ret- sykiais net ir galinèius ðokiruoti litø banknotø gamybos istorijos mo- mentus. Nepaisant to, kad taip nesëkmingai prasidëjo litø kelias 1990 m., nuo 1997 m. galëjome dþiaugtis vis geresniais, kokybiðkesniais ir sauges- niais banknotais. Juos uþsienio ekspertai pripaþino aukðèiausios ko- kybës ir saugumo standartus atitinkanèiais pinigais. Galbût tai tapo viena ið prieþasèiø, lëmusiø pasitikëjimà savimi be uþuolankø paþvelgti á skaudþius ir ne visuomet malonius litø atsiradimo epizodus. Gebëdami atvirai þvelgti á savo istorijà ir uþpildydami baltas jos dëmes, mes tampame stipresni pasitikdami ateities iððûkius. Ádomaus skaitymo.

I dalis. 1988–1994 m.

I DALIS. 1988–1994 m.

RYTAS AUÐTA 15

Viskas prasidëjo kaip tradiciniuose herojiniuose epuose – auðo Nepriklausomybës rytas. Vis daugiau buvo diskutuojama – ið pradþiø atsargiai – apie ekonomi- ná savarankiðkumà, kol galiausiai buvo aiðkiai ir vieðai pasakyta apie bûtinybæ atkurti Lietuvos nepriklausomybæ. Laisvës idëja atrodë paslaptinga ir viliojanti. Ið pradþiø ji buvo grin- dþiama ekonominio savarankiðkumo bûtinumu, o ekonominio sava- rankiðkumo nagrinëjimas iðkëlë klausimà: ar reikalinga nacionalinë valiuta? Tiesus atsakymas á ðá klausimà pirmà kartà vieðai pateikiamas 1988 m. geguþës 26 d. Mokslø akademijos Ekonomikos institute vyku- siame mokslininkø susitikime. Vilniaus universiteto profesorius Stasys Uosis pareiðkia, kad bûtina turëti savo nacionalinius pinigus. Nuo dràsiø pavieniø pareiðkimø pereinama prie labiau organizuo- to, komandinio darbo. Ið paþangiø, naujoms idëjoms atvirø ekonomikos specialistø sudaroma profesoriaus Kazimiero Antanavièiaus vadovaujama reformos grupë. Parengiamas dokumentas, kuriame kritiðkai ávertinta planiniu principu paremta ekonomikos sistema. Formuluojamos Lietuvos ûkio reformos kryptys, vëliau tapusios at- sparos taðku su ekonominiu savarankiðkumu susijusiems kitiems dokumentams. Jau ðiame dokumente buvo numatyta pertvarkyti pinigø sistemà. Stiprus piniginis vienetas ávardytas kaip Lietuvos ekonominio savarankiðku- mo bûtina sàlyga. Numatant ekonomikos pertvarkos etapus, dràsiai áraðyta 1990 m. sausio 1 d. data: reformatoriai planavo, kad nuo tos dienos turi bûti ávesta savo pinigø sistema. Lietuvos valdþios vairà laikiusieji ir su tuometine sovietine nomenkla- tûra susijusieji oficialiai reiðkë abejones dël nepriklausomybës ir vie- ðai baiminosi, kad iðsiversti be „didþiojo kaimyno motiniðko rûpesèio“ tikrai nepavyks. Kà jie galvojo ið tikrøjø, teþino ponas Dievas, taèiau TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

16 kaip ir diskusijose apie nepriklausomybæ, taip ir kalbëdami apie savo ðalies pinigus jie demonstravo skepticizmà. Sovietø Sàjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinio skyriaus pirmininkas ekonomikos mokslø kandidatas Zenonas Þilevièius teigë, kad norint turëti savo pinigus, kuriuos pripaþintø pasaulinë pinigø rinka, be gero noro, dar daug ko reikia, o viso to sovietinë respublika neturi ir negali turëti. Anksèiau minëtos reformos grupës narys, Mokslø akademijos Ekono- mikos instituto direktorius akademikas Eduardas Vilkas teigë, kad norint ávesti ûkiskaità bûtina respublikai uþsidaryti sienas, ásivesti savo pinigus ir t. t. Taèiau tokius planus jis èia pat ávardijo kaip vaikiðkas fantazijas, kurios diskredituoja ûkinio savarankiðkumo idëjà, ir siû- lë respublikos ekonominá savarankiðkumà ágyvendinti per sovietiniø respublikø savarankiðkai formuojamus biudþetus ir nustatomas kai- nas, mokesèius, muitus ir pan. Ðie þymûs Lietuvos mokslininkai laikësi vadinamojo „þingsnis po þings- nio“ metodo, nacionaliniø pinigø ávedimà suprasdami kaip tolesná, o gal ir kaip ekonominá savarankiðkumà ir nepriklausomybæ átvirti- nantá paskutiná etapà. Radikalesni ekonomistai juos ir kitus panaðiai mananèius laikë neryþtingais, kai kada dëdavo lygybës þenklà tarp jø ir tikrø stagnatoriø, o dar kiti juos vertino net grieþèiau – kaip ap- skritai nusistaèiusius prieð nepriklausomybës idëjà. Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami á oficialiàjà pozicijà ir „þingsnis po þingsnio“ besilaikanèiø kolegø ekonomistø poþiûrá, aktyviai oponavo spaudoje. Profesorius S. Uosis á savo paties kategorið- kai uþduotà klausimà – „Ar reikalinga respublikø valiuta?“ – taip pat grieþtai pareiðkë: „Atsakau – reikalinga“. Jo manymu, turëti savo pinigus buvo bûtina norint pereiti nuo centralizuotos planinës ekonomikos prie rinkos ekonomikos, jie buvo respublikø visiðko ekonominio savarankiðkumà sàlyga. S. Uosiui antrino kolegos mokslininkai – Vilniaus universiteto Ekono- minës kibernetikos ir finansø fakulteto Finansø ir kredito katedros dëstytojai Vladas Terleckas ir Vilius Baldiðis, bûsimasis Lietuvos banko vadovas. Pasitelkdami Karlo Markso (Karl Marx) kûrinius ir Vladimiro Lenino (Vladimir Lenin) tezes, jie ëmësi Z. Þilevièiaus tei- giniø kritikos. K. Markso ir V. Lenino argumentai griovë komunistinës valstybinës bankininkystës atstovo neigiamà poþiûrá á savarankiðkà pinigø siste- I DALIS. 1988–1994 m. RYTAS AUÐTA

mà ir galimybes jà sukurti: „visuomeninio ûkio sàlygomis pinigai turi 17 tapti tikslu, nes, ávertindami ir atspindëdami darbo rezultatus, tikri pinigai yra geriausias naðaus darbo skatintojas ir jo visuomeninio naudingumo kontrolierius“. Þinoma, mûsø mokslininkai, griaudami komunistinës kredito sistemos atstovø argumentus jø paèiø klasikø rankomis, nutylëjo, kad tie kla- sikai apie pinigø bûtinumà kalbëjo tik kapitalizmo sàlygomis, o su- griovus kapitalizmà, manë, galima apsieiti ir be pinigø. Niekas ið norinèiøjø ir siekianèiøjø Nepriklausomybës neásivaizdavo jos be savo litø. Tëvø ir seneliø komodose laikomi tarpukario Lietuvos paslaptingi pinigai – litø banknotai ir sidabrinës monetos – atrodë kaip didingos tarpukario nepriklausomos valstybës istorijos liudiji- mas, kuris tarsi brëþë gaires ateièiai. Tokiø diskusijø apie ekonominá savarankiðkumà ir suverenitetà ap- skritai kontekste buvo suprasta, kad savos nacionalinës valiutos atsi- radimas buvo tik laiko klausimas. Daugumai dalyvavusiøjø tuome- tiniuose ávykiuose litas buvo vienas ið bûsimo valstybingumo simbo- liø – greta Vyties, trispalvës, Tautiðkos giesmës. Jis buvo vertinamas kaip priemonë, leisianti uþtikrinti politiná ir ekonominá nepriklau- somumà nuo kitos valstybës. Politikai galbût matë labiau politinæ, o ekonomistai – labiau ekonominæ nacionalinës valiutos ávedimo pra- smæ. Taèiau ir vieniems, ir kitiems tai buvo nepriklausomos Lietuvos pamatas. Abejoniø neliko – lità mes turësime. Diskusijos kilo tik dël laiko: kada naudingiausia ávesti já? Pradëta galvoti apie ðios idëjos ágyvendinimà. Sàjûdþio vadovai visais frontais darë ávairiapusá spaudimà Lietuvos tuo- metinei sovietinei valdþiai. 1989 m. rugsëjo 18 d. Lietuvos Aukðèiausioji Taryba priima ekonominio savarankiðkumo pagrindø ástatymà; jame numatyta galimybë ávesti savo pinigus. Prie Ministrø Tarybos suda- romos ávairiø reformø grupës. Tarp jø – ir Lietuvos savarankiðkos pi- nigø ir kredito sistemos sukûrimo grupë, kuriai pavedama kurti to, kas paraðyta jos pavadinime, koncepcijà, Lietuvos banko, Komerciniø bankø ir kitø ástatymø projektus. Á ðá darbà aktyviai ásitraukia jau minëti Vilniaus universiteto Ekonominës kibernetikos ir finansø fakulteto Finansø ir kredito katedros dëstytojai V. Terleckas, S. Uosis, V. Baldiðis, taip pat Lietuvos banko bûsimas pirmasis vadovas Bronius Povilaitis ir kiti. TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

18 Maskvai tai buvo dar vienas rimtas signalas, kad Lietuva ne þaidþia nepriklausomybës þaidimus, bet rimtai eina uþsibrëþtu valstybës at- kûrimo keliu. Sovietø Sàjungos vadovybë kuria ávairius planus, kaip „nuleisti“ ðiø troðkimø garà. Pasiûlomas variantas pagal formulæ „ir vilkas sotus, ir avelë sveika“. Baltijos ðaliø jau anksèiau pasiûlytas ásta- tymas dël ekonominio savarankiðkumo Sovietø Sàjungos mastu per daug rodë nepriklausomybës siekius – jame buvo labai aiðkiai pasakyta apie ketinimus turëti nacionalinius pinigus. Savo ruoþtu sovietinë vadovybë tokias idëjas átvirtinanèias nuostatas stengësi visaip susilp- ninti ir ðitaip uþkirsti kelià ðiems tikslams pasiekti. Galiausiai parengiamas „Lietuvos TSR, Latvijos TSR ir Estijos TSR ekonominio sava- rankiðkumo“ ástatymo projektas, kuris turi bûti svarstomas ir priimtas 1989 m. lapkrièio pabaigoje Maskvoje ávyksianèiame Sovietø Sàjungos liaudies deputatø suvaþiavime. Vicepremjerei Kazimirai Prunskienei, kartu su kitais Lietuvos deputatais besirengianèiai vykti á ðá suvaþiavimà, 1989 m. rugsëjo 6 d. Lietuvos savarankiðkos pinigø ir kredito sistemos sukûrimo grupës darbe da- lyvaujantys kai kurie ekonomistai pateikia pastabø. Jose iðreiðkiamas neigiamas poþiûris á minëto ástatymo projektà argumentuojant, kad siûlomos nuostatos numato respublikoms galimybæ vykdyti pinigø ir kredito, finansø sistemos reguliavimà, taèiau nekalbama apie galimy- bæ turëti savarankiðkà pinigø sistemà. Dël ðio ástatymo pradedant virti aistroms, Lietuvai atstovaujantys Sovietø Sàjungos liaudies deputatø suvaþiavimo delegatai iðvyksta á Maskvà. Ten 1989 m. lapkrièio 27 d. suvaþiavimas priima minëtàjá ástatymà. Uþ ástatymà balsavusiems deputatams gráþus metami kaltinimai pakarto- tiniu „Stalino saulës“ atveþimu. Pirmiausia ðie kaltinimai buvo skirti K. Prunskienei, Algirdui Brazauskui, E. Vilkui, K. Antanavièiui. Emocijas kaitino radikalesniø ekonomistø skelbiami vertinimai. Vilniaus universiteto Ekonomistø draugija 1989 m. gruodþio viduryje susirin- kime paskelbia pareiðkimà, kuriame priimtà ástatymà ávertina kaip kompromituojantá respublikos savarankiðkumo idëjà. Mat, jø manymu, priimtas teisës aktas neduoda pagrindiniø garantijø Lietuvai sa- varankiðkai ûkininkauti. Lietuvos paskutinës sovietinës vyriausybës vicepremjerë K. Prunskienë netrunka atsakyti. Ji kritikà ávertina kaip „atvirkðtiná perskaityto ásta- tymo interpretavimà“ ir „nenorà ástatyme áþvelgti Lietuvos ekonominio savarankiðkumo“. Jos teigimu, priimtame ástatyme yra átvirtintos nuo- I DALIS. 1988–1994 m. RYTAS AUÐTA

statos, kuriose nustatyta respublikos ástatymø, reguliuojanèiø ekono- 19 minius santykius, virðenybë Sovietø Sàjungos ástatymø atþvilgiu, taip pat kitos nuostatos, sudaranèios galimybæ savarankiðkai pertvarkyti ekonominæ ir socialinæ sistemà. Pasak K. Prunskienës, pritarimas ðiam ástatymui iðoriðkai galëjo atrodyti kaip mûsø delegacijos atstovø kom- promisas, taèiau ið tikrøjø taip nebuvo. Prieðingai, buvo pasielgta labai diplomatiðkai, siekiant nesuerzinti Maskvos partinës nomenklatû- ros veikëjø, kuriems vadovavo Sovietø Sàjungos Vyriausybës Ministras Pirmininkas Nikolajus Ryþkovas (Nikolaj Ryþkov). Kartu buvo ieðkoma argumentø, ið esmës pripaþástanèiø savo pinigø ávedimo galimybæ. Surandama viena ið ástatymo formuluoèiø, kad atsiskaitymas su Sovietø Sàjungos respublikomis, t. y. Sovietø Sàjungos mastu, vyksta rubliais. Potekstëje, K. Prunskienës teigimu, tai reiðkë, kad Lietuvos viduje ir su kitomis valstybëmis atsiskaitymas gali vykti ir kita valiuta. Nepaisant siekiamo savarankiðkumo ir nepriklausomybës bûdø supratimo takoskyros, jau vyksta nacionalinës valiutos banknotø ir mone- tø kûrimo darbai. TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

20 KURIAMI SAVO PINIGAI

Rengiant savarankiðkos pinigø sistemos funkcionavimà reglamentuo- janèiø teisës aktø projektus, jau 1989 m. rudená buvo þengti ir pirmieji þingsniai kuriant litø meninius projektus. Prasideda ekonominës ir finansinës reformos gaires rengianèiø specialistø neformalûs pokalbiai su istorikais ir menininkais. Tai yra – su tais þmonëmis, kurie savo profesine patirtimi ir þiniomis galëjo potencialiai prisidëti prie lito kûrimo darbø. Dalyvaujantieji ir norintieji dalyvauti ðiuose darbuose 1989 m. rug- sëjo 1 d. atvyksta á Dailës akademijà ir susitinka su þinomu grafi- ku Raimondu Miknevièiumi, puikiai iðmananèiu grafikos technologijos subtilybes. Juokais, þinodami jo sugebëjimus, kolegos menininkai já vadindavo „blusø kaustymo“ specialistu. Kaip tik tuo metu R. Miknevièius specializavosi metalo giliosios graviûros srityje. 1989 m. rugsëjo 11 d. Istorijos institute ávyksta istorikø, menininkø ir ekonomikos bei finansø srities praktikø ir mokslininkø susitikimas. Prasideda bûsimø litø banknotø projektavimo gairiø emocingas ap- tarimas. Netrukus planai kurti litø banknotus pristatomi platesniam dailininkø ratui. Dailininkø sàjungoje surengiamas susirinkimas, á kurá ateina per 100 sàjungos nariø. Nutariama per susirinkusiøjø rankas paleis- ti balto popieriaus lapà ir pasiûloma visiems norintiesiems dalyvauti kuriant litø meninius eskizus uþsiraðyti á sàraðà. Norinèiøjø atsiranda daug – uþsiraðo apie 80 þmoniø. Nusprendþiama ilgai nelaukiant surengti dailininkø savanoriø susitikimà. Beribis entuziazmas, kuris kilo Dailininkø sàjungoje pasiûlius prisi- dëti prie bûsimø litø kûrimo, taip pat greitai atslûgo kaip ir pakilo. Á savanoriø susitikimà, R. Miknevièiaus þodþiais, ateina tik 12 ar 13 dailininkø. Entuziazmo atoslûgis visiðkai suprantamas: suvokus, kad „jautis“ jau tuoj tuoj bus „griebiamas uþ ragø“, daugelis pagaliau su- I DALIS. 1988–1994 m. KURIAMI SAVO PINIGAI

pranta, jog jie, iðmanydami ávairias dailës subtilybes, neturi suprati- 21 mo apie tai, kaip reikia kurti pinigus, nuo ko paprasèiausiai pradëti. Vëliau, einant prie konkreèiø darbø, beliko 5 ar 6 entuziastai. Jiems pinigø kûrimas, kaip ir kitiems, buvo neatrasti ir visiðkai nepaþásta- mi „klodai“, bet nepabûgæ jie buvo pasiryþæ klaidþioti varginanèiais klystkeliais, kad atrastø tikràjá kelià. Prasideda dailininkø, ekonomistø ir kitø, dalyvaujanèiøjø nepri- klausomybës atkûrimo darbuose, pasitarimai kartu su istorikais. Diskutuojama apie tai, kaip turi atrodyti bûsimi banknotai. Kai kas juos vadino „pasitarimais dël koncepcijos“, kai kas „koncepcijos“ sà- vokà, prisimindamas tuometinius ávykus, apibûdina su lengva ironija. Taèiau darbas vyko. Aktyviai diskutuojama, kokia turëtø bûti banknotø nominalø struktûra, kas turëtø bûti pavaizduota ant pinigø. Siûlomi ávairiausi variantai. Diskusijos netruko virsti minèiø ágyvendinimu. Dailininkø sàjungoje sa- vanoriðkai susibûrusios kûrybinës grupës nariai sësdavo uþ ilgo stalo, paiðydavo eskizus – kaip kas ásivaizdavo bûsimus banknotus. Darbiniai projektai bûdavo aptariami, tobulinami. Profesoriaus Juozo Galkaus teigimu, tai buvo bûrelis jaunø dailininkø, kurie dirbo, ir vyresniø kolegø, kurie konsultavo. Ðitaip, be jokiø formalumø, susibûrë grupelë dailininkø, kurie atkak- liai dirbo: Justas Tolvaiðis, Rimantas Bartkus, Giedrius Jonaitis, Rytis Valantinas. Grafikas R. Miknevièius tapo neoficialiu ðios komandos vadovu. Neformalûs konsultantai buvo jau patyræ dailininkai J. Galkus, Alfonsas Þvilius, Vytautas Valius, Arvydas Kaþdailis. Projektams ágaunant konkreèius kontûrus, kurie, beje, buvo visiðkai kitokie nei ðiandien mums þinomi litø banknotai, popieriuje pradëjo atsirasti paèios ávairiausios bûsimø pinigø idëjos. Vieni pieðë Lietuvos didþiuosius kunigaikðèius, kiti – mûsø ðalies kitas istorines asmenybes, istorijos ir architektûros paminklus. Banknotø projektai dabinami tautinës kûrybos ornamentais, naudojami ávairiausi ðriftai. Tai buvo varginantis darbas. Kaip ir tarpukariu, taip ir ðá kartà pinigus reikëjo kurti „ant plyno lauko“. Në vienas Lietuvos dailininkas nebuvo turëjæs galimybës bent kiek prisiliesti prie tuometiniø rusiðkø rubliø projektavimo ar gamybos. Sovietø Sàjungoje tai buvo itin slapta sri- tis, kaip ir karinë paslaptis. Nenuostabu. Po nepriklausomybës pra- radimo 1940 m. pinigø kûrimas Lietuvoje buvo tabu. Jie buvo gaminami kaþkur Rusijoje, po devyniais, o gal ir po daugiau KGB (Komitet TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

22 gosudarstvennoj bezopasnosti – Valstybës saugumo komitetas) uþraktø. Tuometiná mûsø dailininkø supratimà apie pinigø projektø rengimà profesorius J. Galkus apibûdino taip: „Pinigø kûrybà jie ásivaizdavo labai supaprastintai: nupieðei portretà, uþraðei „5 litai, Lietuvos bankas“ ir – viskas“. Darbà sunkino ir tai, kad net jo iniciatoriai banki- ninkai nieko negalëjo patarti. Kadangi darbas prasidëjo spontaniðkai ir savaime susibûrë neformali pinigus kurianèiø dalininkø grupë, iðkilo klausimas, kad visà ðá kû- rybiná procesà reikëtø formalizuoti, oficialiai paskelbti bûsimø pini- gø projektavimo konkursà, o jo laimëtojams oficialiai patikëti galu- tiniø projektø sukûrimà. Menininkø nenudþiugino tokia mintis, kuri tarsi reiðkë nepakankamà pasitikëjimà idealizmu paremtu jø darbu, kurio jie su entuziazmu ëmësi. Taèiau biurokratiniai formalumai tu- rëjo bûti sutvarkyti. 1989 m. gruodþio mën. Lietuvos paskutinës sovietinës vyriausybës kul- tûros ministras Dainius Trinkûnas ir Sovietø Sàjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinio skyriaus pirmininkas Z. Þilevièius paskelbë dviejø turø pinigø projektø rengimo konkursà. Jø paraðais patvirtintos konkurso sàlygos numatë, kad pirmajam turui autoriai turi pateikti „piniginiø bilietø (litø) ir monetø (centø) bendrà meninæ koncepci- jà“, t. y. „banknotams vieningà visø nominalø spalvinio sprendimo, grafinio apipavidalinimo, vandens þenklø, skaitmenø komponavimo sistemà“. Centø projektams buvo nustatyti monetoms keliami atitin- kami reikalavimai. Nugalëtojams numatoma skirti premijas. Savo ruoþtu Sovietø Sàjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinio skyriaus darbuotojai suraðo rekomendacijas „Lietuvos pinigø eskizi- niams projektams“ rengti. Pagal jas buvo numatyta iðleisti 1, 3, 5, 10, 20, 50 ir 100 litø nominalo banknotus. Jø vienos pusës viduryje siû- loma uþraðyti banknoto vertæ þodþiais ir skaièiais bei þodþius, kad „uþ banknotø padirbimà baudþiama ástatymø nustatyta tvarka“. Bûta ir daugiau reikalavimø. Svarbiausias ið jø kitai banknoto pusei – „lietu- viø tautinës simbolikos, þymiø istorijos, architektûros paminklø, vie- toviø ir kiti atvaizdai“. Absoliuti dauguma esminiø reikalavimø banknotams buvo tarsi nuraðy- ti pasidëjus prieð save sovietinius rublius. Kà jau kalbëti apie Sovietø Sàjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinio skyriaus siûlomà banknotø nominalø struktûrà, kuri buvo labai panaði á rubliø struk- tûrà. „Trirublës“ analogà vargiai bûtume radæ Vakarø valstybëje. Tai I DALIS. 1988–1994 m. KURIAMI SAVO PINIGAI

tik dar kartà patvirtino, kad pinigø gamyba, jø struktûros ir apyvar- 23 toje esanèiø pinigø statistika Sovietø Sàjungoje nebuvo vieða ir Sovietø Sàjungos valstybinio banko respublikiniø skyriø vadovai apie jà turë- jo ribotà informacijà. Paskelbus konkursà, pradedama laukti dailininkø darbø. Jau 1990 m. vasario 12 d. ávyksta bûsimø litø banknotø projektø parengimo konkurso komisijos posëdis, kuriame turi bûti paskelbti pirmojo turo re- zultatai. Kaip paaiðkëja, atsiøstø pieðiniø nëra gausu. Atplëðus vokus su pateiktais darbais, pamatoma ir tai, kad ne visi projektai atitinka konkurso skelbtas sàlygas, vienoje banknoto pusëje vaizduojami ne istoriniø asmenybiø portretai, bet architektûriniai motyvai. K. Prunskienës vadovaujama Lietuvos pinigø projektø parengimo konkurso komisija nutaria pirmosios premijos niekam neskirti. Nors konkurso sàlygose buvo numatyta skirti tik dvi antràsias premijas, nesky- rus pirmosios, paskiriamos trys antrosios – po 700 rubliø dailininkams Alvydui Mandeikai ir Liudvikui Pociui uþ litø banknotø projektus ir Petrui Garðkai uþ centø projektus. Taip pat skiriamos ne dvi, o trys treèiosios premijos: Antanui Þukauskui ir Jolantai Balkevièienei uþ centø monetø projektus ir bendraautoriams broliams Aisèiui ir Nagliui Baltuðnikams uþ litø banknotø projektus. Komisija ápareigoja „LTSR Mokslø Akademijos Istorijos institutà arti- miausiu laiku parengti rekomendacijas dël þymiausiø Lietuvos þmo- niø bei istorijos, architektûros paminklø áamþinimo popieriniuose piniguose“. Nors konkurso sàlygose buvo numatyta, kad po pirmojo bus rengia- mas antrasis konkurso etapas, á formalumus paþiûrima neformaliai. Rengti antràjá konkurso turà atsisakoma. Lietuvos dailininkø sàjun- gos narys R. Miknevièius ágaliojamas sudaryti kûrybinæ grupæ ið pre- mijuotø autoriø bei kitø dailininkø ir parengti visø nominalø pinigø galutinius projektus. Komisija taip pat pakoreguoja Sovietø Sàjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinio skyriaus pasiûlytà litø banknotø struktûrà ir vietoje sovietinës „trirublës“ pasiûlo 2 litø nominalo banknotà. Taip pat numatoma, kad didþiausio nominalo bus ne „ðimtinë“, o 500 litø banknotas. Atsiþvelgus á rekomendacijas, nutariama dar kartà plaèiau ir konkre- èiau aptarti bûsimø pinigø koncepcijà Istorijos institute. Vël renkasi didelis ávairiø profesijø specialistø bûrys. Diskutuojant dël bûsimø pi- TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

24 nigø vaizdinës koncepcijos, atsisakoma daugeliui tuomet imponavu- siø projektø su Lietuvos didþiaisiais kunigaikðèiais. Taip nutariama dël tos prieþasties, kad nebuvo ðiø Lietuvos didþiavyriø autentiðkø at- vaizdø. Visi didieji kunigaikðèiai, pieðti iki ðiol, buvo menininkø lakios vaizduotës vaisius. Kita vertus, bent ðiek tiek orientuojantis á Vakarø Europos pinigø dizaino tradicijas, tokie projektai atrodë atgyvenæ. Valdovø atvaizdai banknotus dabino tik kai kuriose Europos konsti- tucinës monarchijos valstybëse. Tuo metu buvo aiðku, kad Lietuva bus demokratinë respublika, todël galutinai nutariama ieðkoti kitø moty- vø bûsimiems litø banknotams. Padaroma iðvada, kad vyksta Lietuvos antrasis Atgimimas. Bûta pavieniø siûlymø ant bûsimø pinigø vaizduoti dabartinio Atgimimo judëjimo atstovus, taèiau ðios idëjos atsisakoma. Tokias mintis tø ávykiø dalyviai ir liudininkai prisimena su ðypsena. Anot jø, buvo per daug áþymiø veikëjø, kad visi bûtø tilpæ ant banknotø, bûtø prasidëjæ bereikalingi ginèai – kuris ið jø labiau nusipelnæs bûti pavaizduotas ant pinigø. Pasak istoriko Edmundo Rimðos, tuomet aktyviai dalyvavusio kuriant bûsimø banknotø koncepcijà, apsisprendþiama ant pinigø vaizduoti pirmojo Atgimimo laikotarpio þmones, kurie siekë iðvaduoti Lietuvà ið carinës Rusijos panèiø ir atvedë jà á tarpukario nepriklausomybæ. Tai buvo patriotai, kurie lietuviø kalbos draudimo metais puoselë- jo gimtàjà kalbà, leido „Auðrà“, tai buvo pirmøjø lietuviðkø draugijø aktyvûs nariai, þmonës, kuriø dëka buvo paskelbtas Vasario 16-osios aktas. Taèiau vël – ðiø asmenybiø atsiranda pakankamai daug. Iðkyla klausimas, kuriuos ið jø pasirinkti. Niekam nekyla abejoniø dël tokiø iðkiliø asmenybiø kaip Jonas Basanavièius, Vincas Kudirka, Motiejus Valanèius. Galiausiai apsisprendþiama ir dël kitø. Pasistengiama ne- uþmirðti ir gausios lietuviø iðeivijos, nuveikusios dideliø darbø gimti- nës labui ir prieð Antràjá pasauliná karà, ir sovietø okupacijos metais. Sutariama, kad iðeivijai galëtø atstovauti þymios asmenybës Steponas Darius ir Stasys Girënas, kuriø garsusis skrydis per Atlantà simbolið- kai sujungë Lietuvà ir jos iðeivijà. Paskutiniu momentu apsiþiûrëjus, kad visø banknotø projektuose – tik garbûs vyrai, ant maþiausio nominalo – 1 lito – banknoto nutariama atspausdinti raðytojos Þemaitës portretà. Kitoje banknotø pusëje nusprendþiama vaizduoti architek- tûrinius ansamblius ir motyvus ið Vilniaus, Kauno, Klaipëdos mies- tø ir kitø istoriniø vietoviø. Taip bûsimø pinigø projektuose atsiranda Trakø salos pilis, Palûðës baþnyèia. Iðimtis – 5 litø banknotas, ant I DALIS. 1988–1994 m. KURIAMI SAVO PINIGAI

kurio vaizduojama Petro Rimðos skulptûra „Vargo mokykla“: Rusijos 25 caro priespaudos metais prie verpimo ratelio sëdinti mama moko vaikà lietuviðkai skaityti. Apsisprendþiama, kad banknotø nominalø struktûra turi bûti tokia, kokia buvo tarpukariu. Darbà dailininkams netikëtai palengvina ið Australijos aplankyti gimi- niø Lietuvoje atvykæs Kæstutis Lynikas, turëjæs ilgametæ patirtá pinigø gamybos srityje, kurià ágijo dirbdamas Australijos centriniame banke. Per vienà televizijos laidà, kurioje K. Lynikas dalyvavo, apie jo profesiná patyrimà suþino platus þmoniø ratas, ið jø – ir besirûpinantieji lito rei- kalais. Taip jis atsiduria atgimstanèios Lietuvos lito kûrimo darbuose. K. Lyniko pasirodymà kai kurie pinigø kûrimo grupës nariai ávertino kaip iðsigelbëjimà – kûrybiniame procese ávyko persilauþimas. Pagal specialybæ jis buvo chemikas, dirbæs pinigø gamybos srityje ir gerai suprato ðá procesà. Dar daugiau: jis dalyvavo gaminant Australijos kai kuriuos banknotus. K. Lynikas atvirai pradeda dalytis savo patirtimi su litus kurianèiais menininkais ir specialistais. Pinigø gamybos, jø struktûros klausimai svarstomi ir profesoriaus S. Uosio vadovaujamoje Lietuvos savarankiðkos pinigø ir kredito sistemos sukûrimo grupës posëdþiuose. 1990 m. balandþio 9 d., siekiant paspartinti litø gamybà, ið pradþiø siûloma spausdinti tik 1, 5, 20 ir 50 litø banknotus. Jie siûlomi kiek didesni uþ 10 rubliø bankno- tà. Svarstoma, koká vandens þenklà pasirinkti – Vytá ar tautinæ juostà. Be to, pasiûloma „iðspræsti klausimà su vyriausybe dël kainø masto pakeitimo 10:1“, kadangi „tuo paèiu sumaþëtø uþsakomø pinigø kie- kis ir spausdinimo iðlaidos“. Po keliø mënesiø intensyvaus darbo 1990 m. liepos 31 d. Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Prezidiumui pristatomi litø projektai. Rugpjûèio 15 d. Ministrës Pirmininkës K. Prunskienës vadovaujama Vyriausybë sudaro komisijà, turinèià patvirtinti piniginiø þenklø projektus. Beveik po dviejø savaièiø komisijos nariai, susitikæ su pinigus kûrusios dailininkø grupës atstovais, iðsako galutines pastabas. Rugpjûèio 30 d. komisija susirenka á litø banknotø projektø svarsty- mo paskutiná posëdá. Protokolu, kurá pasiraðo visi trylika komisijos nariø, patvirtinami pateikti projektai. Tuo paèiu metu tæsiasi jau prieð kurá laikà prasidëjusios paieðkos, kur ir kaip spausdinti litus. TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

26 KUR GAMINTI?

Paieðkos, kur ir kaip spausdinti litø banknotus bei kaldinti monetas, buvo tokios pat sudëtingos, kaip ir klaidþiojimas nepaþástamomis pi- nigø kûrimo dþiunglëmis. Buvo aiðku, kad su Lietuvoje esanèiomis spausdinimo technologijo- mis gerø pinigø nepasigaminsi. Taip pat buvo akivaizdu, kad niekas Lietuvoje neturi supratimo, kokios technologijos ir spausdinimo áranga reikalinga atlikti toká darbà. Kita vertus, neturëta informacijos, kaip ir kur gaminami pinigai Vakaruose. Tai reiðkë, kad dël pi- nigø gamybos reikia pradëti intensyvø „zondavimà“ Vakarø ðalyse. Nepriklausomybës siekianti ir savo sienø nekontroliuojanti Lietuva tu- rëjo stoti á grësmingà akistatà su klibanèia, bet vis dar galinga ir savo imperiniø pretenzijø neketinanèia atsisakyti Sovietø Sàjunga. Pavieniai svarstymai, vëliau peraugæ á konkreèias bûsimø litø spausdinimo galimybiø paieðkas, prasidëjo kartu su vieðai iðsakytomis min- timis apie bûtinumà turëti savo valiutà. Neturint supratimo apie pi- nigø gamybà, daugelis tø minèiø nebuvo racionalios ar ekonomiðkai pagrástos. Taèiau, kuo toliau, ðios aktyvios diskusijos iðsirutulioja á kelis scenarijus. Susiklosto poþiûris, kad reikëtø svarstyti tris pinigø gamybos variantus. Pagal vienà ið jø planuota ásigyti reikiamos árangos ir pinigus gaminti savo ðalyje. Antras variantas, paremtas labiau racionalia ekonomine argumentacija ir Baltijos valstybiø tuometinës vienybës idëja, – steigti vienà bendrà pinigø spaustuvæ Lietuvai, Latvijai ir Estijai ir joje gaminti visoms trims ðalims reikalingà nacionalinæ valiutà. Treèias scenarijus numatë, kad litai bus gaminami uþsienyje. Prasideda ðiø variantø ágyvendinimo galimybiø svarstymai ir imama- si aktyviø veiksmø uþmegzti ryðius su Vakarø ámonëmis, spausdinan- èiomis pinigus. I DALIS. 1988–1994 m. KUR GAMINTI?

Pirmieji kontaktai dël litø gamybos uþmezgami ne tiesiogiai su tikrai- 27 siais pinigø gamintojais, bet su uþsienio kompanijomis tarpininkë- mis. Viena ið pirmøjø tokia tarpininke tampa JAV kompanija „Global Technology Group“ (toliau – GTG), kurioje dirbo ir tuo metu Lietuvoje þinomas verslininkas Simas Velonskis. Amerikieèiai dar 1989 m. rug- sëjo 29 d. nusiunèia paklausimà þinomai pasaulyje Anglijos pinigø spausdinimo kompanijai „Thomas De La Rue“. Tik nusiuntæs paklau- simà, GTG vicepirmininkas Ronis Grynvaldas (Ronnie Greenvald) telefonu paskambina anglø kompanijos pinigø spausdinimo padalinio rinkodaros vadovui Kevinui Prièardui (Kevin Pritchard). Jiedu kalbasi apie galimybæ spausdinti Lietuvos nacionalinius pinigus. K. Prièardas paþada atsiøsti amerikieèiams pirminæ informacijà apie „Thomas De La Rue“ veiklà. Ypaè pabrëþia, kad ði kompanija pinigø spausdinimo srityje dirba nuo 1860 m. ir nuo pat pradþios iðsaugojo savo gerà vardà. Jis paþymi, kad ðiuo metu kompanija atlieka net 95-iø ávairaus dydþio valstybiø valdþiø ar centriniø bankø uþsakymus spausdinti pinigus. Suprantama, kad Lietuva, eidama nepriklausomybës átvirtini- mo ir rinkos ekonomikos kûrimo keliu, susidurs ir su kitais aukðtø spausdinimo technologijø darbais: reikës pasø, ávairiø vertybiniø po- pieriø, licencijø, kredito ir mokëjimo korteliø. Todël duodama uþuo- mina, kad anglø kompanija turi patirties ir visas galimybes atlikti ne tik pinigø gamybos, bet ir ðiuos darbus. Ið GTG atstovo iðdëstyto paklausimo anglai supranta, kad Lietuvos pa- reigûnai ir entuziastai, kuriantys pinigus, neturi aiðkios nuomonës ne tik apie tai, kokie turi bûti banknotai, bet ir apie visus kitus su tuo su- sijusius klausimus. Todël K. Prièardas Lietuvos pareigûnø kuriamus planus ávertina kaip iki galo neapgalvotus. Taèiau, stengdamasis ob- jektyviai suprasti tokiø planø neapibrëþtumo prieþastis, jis pasiûlo, kad „Thomas De La Rue“ specialistai galëtø padëti suformuoti nuomonæ dël tinkamos banknotø struktûros, nustatyti reikiamà spausdinamø pinigø kieká. Visa tai padarius, anglai galëtø pateikti formalø pasiû- lymà. Tuomet Lietuvos valdþios atitinkamos institucijos pateiktø pi- nigø spausdinimo uþsakymà, patvirtintus pinigø projektus, o anglai atliktø visus darbus, reikalingus spausdintø pinigø pavyzdþiams parengti. Gavus galutiná ðiø projektø patvirtinimà ið Lietuvos, ið karto prasidëtø litø gamyba. Be ðiø pastabø, K. Prièardas atkreipia dëmesá, kad pernelyg optimisti- niai planai kuo greièiau ávesti nacionalinæ valiutà nëra pagrásti. Mat TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

28 visas pinigø gamybos technologinis procesas nuo jø projektavimo pradþios iki iðspausdintø banknotø pristatymo á Lietuvà uþtruktø ne maþiau kaip penkiolika mënesiø. Prie paieðkø, kur spausdinti litus, prisideda ir kai kuriø sovietiniø bankø respublikiniø skyriø vadovai: Romualdas Visokavièius, Janina Mikulienë ir kiti. Jiems naudingos informacijos suteikia ir patarimø duoda K. Lynikas. Dar 1989 m. Sovietø Sàjungos statybos banko respublikinio skyriaus val- dytojas R. Visokavièius uþmezga pirmuosius ryðius su uþsienio specialistais aiðkindamasis litø bûsimos gamybos reikalus. Pasinaudodamas sovietinio banko padalinio teikiamomis galimybëmis, R. Visokavièius susipaþásta su tuo metu Vokietijos periferijoje besibazuojanèios bendros su Rusija importo ir eksporto nedidelës kompanijos „Mabre Handels Kontor GmbH“ vadovu Liudviku Brajeriu (Ludwig Breyer). Pastarasis tampa paieðkø, kas galëtø spausdinti litus, kampanijos aktyviu dalyviu ir daþnu sveèiu Lietuvoje. Jau vëliau, 1990 m., L. Brajeriui ne tik patikima ir toliau ieðkoti litø gamintojø, bet jis pakvieèiamas á anks- tesniame skyriuje apraðytà konkursui litø banknotams sukurti pateik- tø darbø aptarimà. Lietuvoje L. Brajeris matë dideles perspektyvas, daþnai savo kolegoms lietuviams pabrëþdavo, kad pas mus „ant þemës voliojasi pinigai, tik reikia pasistengti juos pamatyti ir lengvai paimti“. Taip pat jis sten- giasi susipaþinti su átakingais asmenimis. L. Brajeris susipaþásta su nepriklausomos Lietuvos Vyriausybës bûsimàja vadove K. Prunskiene. Visi suprato, kad, vëliau gavusi „gintarinës ledi“ pravardæ, Sàjûdþio iniciatyvinës grupës aktyvi dalyvë atkûrus nepriklausomybæ turës dideles perspektyvas. 1990 m. kovo 11 d. paskelbiama Lietuvos nepriklausomybë, o prabëgus vos penkioms dienoms R. Visokavièius gauna ið Ministrës Pirmininkës K. Prunskienës palaiminimà vykti á Vokietijà ir toliau aktyviai dalyvauti pinigø gamintojø paieðkose. Vokietijoje jis vël susitinka su L. Brajeriu. Pastarasis tampa ne tik ðio, bet ir kitø Lietuvos atstovø nuolatiniu pa- lydovu per jø vizitus á Vakarø ðalis ir susitikimø su pinigø spausdinimo kompanijomis dalyviu. Kartu su R. Visokavièiumi, pasinaudodamas jo, kaip „Promstroibanko“ Lietuvos skyriaus vadovo, maloniu siûlymu padengti kelionës iðlaidas, vyksta ir jo paþástamas, Vilniaus universiteto Ekonominës kibernetikos ir finansø fakulteto dekanas Jonas Mackevièius. I DALIS. 1988–1994 m. KUR GAMINTI?

Deðimt dienø trukusios kelionës po Vokietijà metu R. Visokavièius ir 29 J. Mackevièius susitinka su pinigø gamybos kompanijos „Giesecke & Devrient GmbH“, Vokietijos komerciniø bankø atstovais. Gráþæs ið kelionës R. Visokavièius parengia oficialià ataskaità apie ko- mandiruotës rezultatus. Ministrei Pirmininkei K. Prunskienei skubiai pateikta ataskaita trykðta optimizmu. Nepaisant to, kad keturiø puslapiø ataskaitoje litø gamybai skirta maþiau kaip pusë puslapio, ataskaita skamba iðties dalykiðkai: „susitarta dël Lietuvos Respublikos pinigø gamybos organizavimo“, „aptarti ir pinigø gamybos technologijos klausimai“ ir pan. R. Visokavièius iðdësto vokieèiø rekomendacijà pirmàjà litø partijà iðleisti paprastesnæ jø gamybai naudojant ne gra- viruotas plokðtes, bet ávedant tik metalinæ juostelæ, kadangi tai labai sutrumpintø pinigø gamybos trukmæ. Vëliau bûtø galima pritaikyti ir sudëtingesnæ technologijà. Kita ataskaitos dalis dar daugiau þadan- ti. Visame pasaulyje þinomas Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“, pasirodo, labai palankiai þiûri á Lietuvà, o jai sulaukus nepri- klausomybës tarptautinio pripaþinimo – jis linkæs Lietuvos ávairiems tikslams ágyvendinti nedelsiant suteikti paskolø lengvatinëmis sàly- gomis, netgi be procentø! K. Prunskienë susitinka su paskirtu Lietuvos banko vadovu B. Povilaièiu ir aptaria pinigø gamybos klausimus. Ji uþsimena ir apie daug þadanèià R. Visokavièiaus ataskaità. Ministrë Pirmininkë pasiûlo B. Povilaièiui, pagrindinës institucijos, atsakingos uþ pinigø gamybos organizavimà, vadovui, skubiai vykti á Vokietijà ir susitikti su tomis kompanijomis, „á kurias iðëjo“ tarpininkai ir Lietuvos atstovai. B. Povilaitis nedelsdamas pradeda rengtis kelionei. Pas já apsilanko R. Visokavièius ir pasisiûlo vaþiuoti kartu. Lietuvos banko vadovas pasiûlymà priima, o R. Visokavièius dar pakvieèia prisijungti Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nará V. Terleckà. 1990 m. kovo 30 d., gavæ Ministrës Pirmininkës K. Prunskienës raðyti- nius ágaliojimus, jie iðvyksta savaitës komandiruotën á Vokietijà. Ten prie jø prisijungia uþ savo pinigus ið Australijos atvykæs iðeivijos lietuvis K. Lynikas, jau kuris laikas talkinantis kuriant pinigus ir ieðkant jø spausdintojø. Ðios kelionës metu susitinkama su pasaulyje þinomø pi- nigø spaustuviø atstovais. Iðgirstama ávairiø pasiûlymø. Anglijos kompanijos „Thomas De La Rue“, kuri tapo prieð Antràjá pasauliná karà Lietuvai litø banknotus gaminusios kompanijos teisiø perëmëja, atstovas atskuba ið Anglijos á Vokietijà susitikti su bankininkais ið Lietuvos. TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

30 Atsiþvelgdamas á lietuviø pageidavimus kuo greièiau iðspausdinti litus, anglø kompanijos atstovas atsiveþa tarpukario lietuviðkø banknotø pavyzdþius. Jie tarsi turëjo árodyti firmos patikimumà. Anglo teigimu, tuometiniai litai, nors atrodæ gerai ir pagal ano meto reikalavi- mus buvæ pakankamai saugûs, nebeatitinka per deðimtmeèius milþi- niðkà paþangà padariusios pinigø gamybos standartø ir ðiandieniniø pinigø dizaino bei saugumo reikalavimø, ir pasiûlo juos patobulinti. Anot „Thomas De La Rue“ atstovo, galimi ávairûs modernizavimo variantai. Pagal vienà ið jø galima palikti tuometinius litø pieðinius arba koreguoti atskirus jø fragmentus. Taèiau pinigø gamybos profesionalas K. Lynikas ðá pasiûlymà áver- tina kritiðkai. Jo nuomonei pritaria ir bendraþygiai B. Povilaitis, R. Visokavièius bei V. Terleckas. Suprasta, kad toks variantas nëra priimtinas, nes tuometiniai pinigai ne tik kad neatitiko ðiandieniniø reikalavimø, nors bûtø vienas ið greitø variantø pasigaminti savo pinigus, bet buvo ir trumpalaikis sprendimas, po kurio vël labai greitai reikëtø galvoti apie naujos laidos litø banknotus. Be to, tuomet pa- siûlyta anglø kaina atrodë ðiek tiek per didelë. Pinigø gamintojø paieðkomis besirûpinantys Lietuvos ágaliotiniai su- sisiekia su Vokietijos markes spausdinanèia kompanija „Giesecke & Devrient“. Tradicinis prisistatymas, ir diplomatiniais rankø paspaudi- mais bei demonstruojamu tarpusavio supratimu prasideda lietuviams svarbus, o vokieèiams áprastas dalykinis susitikimas. Susitikimo metu „Giesecke & Devrient“ atstovai pasako, kad jie sutik- tø imtis litø spausdinimo. Taèiau vykdyti toká sandorá bûtø galima pradëti ne anksèiau kaip 1991 m. viduryje. Mat, suvienijant Vakarø ir Rytø Vokietijas, jø laukiàs svarbus uþdavinys – iðspausdinti markes „socialistiniam lageriui“ priklausiusios Vokietijos daliai. Tampa akivaizdu, kad Lietuvai toks variantas nëra priimtinas. Ðiek tiek nukabinus nosis, tæsiami planuoti susitikimai. Pasinaudodami proga ir gavæ vizas, Lietuvos pasiuntiniai apsilanko ir greta esanèioje Ðveicarijoje. 1990 m. balandþio 4 d. atvykstama á Lozanà. Ten susitinkama su daugelio pasaulio ðaliø pinigø spaustuvëms árangà gami- nanèios kompanijos „De La Rue Giori“ atstovais. Ðie pateikia ekono- minæ argumentacijà, kuri byloja, kad planai ásirengti pinigø spaustuvæ savo ðalyje arba bendrà visoms trims Baltijos valstybëms yra nerealûs. Pinigø spausdinimo visa áranga gaminama vadovaujantis „masto eko- nomijos principu“. Tai reiðkia, kad jà ásigyti apsimoka tik toms ðalims, I DALIS. 1988–1994 m. KUR GAMINTI?

kuriose yra ne maþiau kaip 30 mln. gyventojø. O net kartu sudëjus 31 Lietuvà, Latvijà ir Estijà, gyventojø skaièius nesiekë ir 10 mln. Lietuvos atstovams iðgirdus racionaliais principais grástà pinigø gamybos tech- nologijø iðmintá ir tam tikras politiniø motyvø interpretacijas, beliko tik liûdnai palinguoti galvas. Lieka vienintelis variantas – intensyviai ieðkoti, kas ið Vakarø ðaliø pinigø gamintojø gali iðspausdinti iðsva- jotus litø banknotus. Tà paèià dienà po pietø laukia susitikimas su visame pasaulyje þinoma pinigø ir kitø ávairiø plaèiai naudojamø saugiø dokumentø gamybos kompanijos „Orell Füssli Security Printing Ltd“ vadovais. Beje, ði kompanija beveik po deðimtmeèio spausdino dalá litø banknotø. Pinigø gamintojai tiesiogiai ið Lietuvos atstovø suþino apie konkreèius planus organizuoti savo pinigø gamybà ir artimoje ateityje numatomà jø iðleidimà á apyvartà. Ðveicarams pristatomi, galbût ðiek tiek pagraþintai, ðioje srityje sparèiai, kaip patiems lietuviams atrodë, vykdomi darbai: savarankiðkos pini- gø sistemos ástatymø, pinigø projektø kûrimas ir t. t. B. Povilaièiui pasirodo, kad „Orell Füssli Security Printing Ltd“ atstovai nusiteikæ rimtai. Ðveicarai paþada lietuviams atsiøsti sukonkretintus pirminius pasiûlymus dël litø banknotø gamybos jø spaustuvëje. Netrukus Lietuvos banko vadovas B. Povilaitis ið Lietuvos iðvyksta á Ðvedijà. Ten laukia susitikimai tos ðalies pinigø gamybos kompanijoje „Tumba Bruk“ ir su seniausio pasaulyje centrinio banko – Ðvedijos valstybinio banko (Sveriges Riksbank) – aukðèiausia vadovybe. Paþintis su kompanijos „Tumba Bruk“ vadovais sustiprinama neforma- lioje aplinkoje restorane, uþmezgami draugiðki pokalbiai, kuriø metu ðvedai itin domisi Lietuvoje vykstanèiais politiniais ir ekonominiais procesais. Kità dienà, ið vakaro geriau paþinus vieni kitus, prasideda tikrasis darbas. Jau atvykus prie ámonës vartø, B. Povilaitis, jo þo- dþiais, patiria, kaip saugomos pinigø gamybos paslaptys: kompanijos teritorija aptverta keliomis spygliuotos vielos tvoromis, grieþta asmens dokumentø kontrolë. Taèiau parodomas ne tik pinigø gamybos procesas nuo A iki Z, bet ir tos vietos, kuriose saugomos pinigø gamybos technologijos visos paslaptys. Aplankomi kompanijos pinigø ir saugiø dokumentø popieriaus gamybos, projektø rengimo ir pinigø spausdinimo padaliniai. Galiausiai prieinama prie Lietuvos planø spausdinti savo nacionalinæ valiutà aptarimo. Ðvedø kompanija ávertina, kad Lietuvos reikmes pa- TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

32 tenkinanèiø banknotø spausdinimas atsieitø apie 10 mln. JAV dole- riø, o visi darbai uþtruktø maþiau kaip vienus metus. Ávardyta kaina, atsiþvelgiant á galimybes, B. Povilaièio toli graþu nesuþavi, taèiau ðve- dø pasiûlymas neatmetamas ir paliekamas tolesniems svarstymams ir aptarimams. Kaip mena ðiø ávykiø liudininkai, daugelyje tø susitikimø buvo sulau- kiama konkreèiø klausimø, kurie idealistams lietuviams tuo metu buvo ne visai malonioji susitikimø dalis. Pragmatiðki, gryna verslo logika pagrásti klausimai tarsi konfliktavo su idealistine, uþ nepri- klausomybæ kovojanèiø lietuviø psichologija. Romantiðkai nusiteiku- siø ekonominës nepriklausomybës kûrëjø buvo klausiama, ar gausime ið Maskvos sutikimà spausdinti litus, kokios galimybës ir garantijos, kad sugebësime atsiskaityti uþ litø spausdinimà, kaip litus, nekontro- liuodami savo sienø, ketiname ásiveþti á Lietuvà, buvo praðoma þvilg- telëti á Lietuvos banko, turinèio vos vienà darbuotojà, t. y. banko va- dovà, balansà ir t. t. Maþa to, Vakarø kompanijø, maloniai prisiëmusiø tarpininkø vaidmená ir aktyviai dalyvaujanèiø Lietuvos bûsimø pinigø gamintojø paieðko- se, norai padëti ir nuolat rodomas dëmesys buvo su vieninteliu iðskai- èiavimu – gauti uþsakymus. Ta pati „Mabre Handels Kontor GmbH“, prisiðliejusi prie litø gamybos proceso dar nuo jø projektø konkurso rezultatø aptarimo pradþios, ieðkodama Lietuvos nacionalinës valiutos bûsimø spausdintojø, liudininkø teigimu, uþ tai praðë 10 procentø sutarties vertës komisiniø. Tarpininkavo nedidelës kompanijos. Todël joms ið litø gamybos sandorio planuojama uþdirbti suma atrodë pakankamai didelë. Suprasdamos, kad yra ne vienintelës pinigø gamin- tojø ieðkanèios tarpininkës, uþmezgusios kontaktus su spaustuvëmis, jos baiminosi, kad jø neperimtø konkurentai. Neturintys reikiamø ryðiø ir pinigø gamybos patirties lietuviai galëjo bûti geras ðaltinis tarpininkaujanèioms kompanijoms palyginti nesunkiai uþdirbti taip norimø pinigø. Neatsitiktinai minëtos kompanijos GTG vicepirmininkas R. Grynvaldas jau per pirmà pokalbá telefonu su „Thomas De La Rue“ atstovu pri- mygtinai praðë garantijø, kad nebûtø sudarytos atstovavimo sutartys su kitomis kompanijomis. Tam kartui tokios garantijos buvo gautos. K. Prièardas raðtu persiøstame atsakyme R. Grynvaldui patikina, kad „kol kas mes neturime jokiø atstovaujanèiø padaliniø Lietuvoje. Todël mes ásipareigojame nesudaryti jokiø sutarèiø, kol nesusitiksime I DALIS. 1988–1994 m. KUR GAMINTI?

su jumis, kad galëtume aptarti, kaip jûsø kompanija galëtø atstovauti 33 „Thomas De La Rue“ ðioje ðalyje“. Tikimasi, kad GTG suorganizuos susitikimà su Lietuvos valdþios atstovais, atsakingais uþ ðá projektà. Tuo tarpu aktyvûs tarpininkai á Lietuvà toliau siunèia pinigø gamintojø pasiûlymus. 1990 m. geguþës 5 d. Lietuvos banko vadovas B. Povilaitis gauna „Mabre Handels Kontor GmbH“ vadovo L. Brajerio dalykiná faksimiliná laiðkà su „draugiðkais palinkëjimais“. Jame pateikiami ne tik sukonkretinti ðveicarø kompanijos „Orell Füssli Security Printing Ltd“ ir anglø „Thomas De La Rue“ pasiûlymai. L. Brajeris, apibendrindamas ðiø kompanijø siûlymus, konstatuoja, kad „apskaièiavus pagal dabartiná valiutos keitimo kursà, ðveicarø pasiûly- mas atrodo kur kas brangesnis. Taèiau apskaièiuota pasiûlymo suma yra pagrásta banknotø aukðtesnio saugumu laipsniu“ nei pateikë kompanija „Thomas De La Rue“. Kaip paaiðkëja ið L. Brajerio laiðko, anglø kaina apskaièiuota uþ septyniø nominalø banknotus, o ðveicarø – uþ keturiø (5, 10, 20 ir 50 litø). Taèiau ðveicarø kompanijoje iðspausdin- ti banknotai bûtø atsparûs 5 tûkstanèiams banknoto perlenkimø, o anglø – tik 3,5 tûkstanèio. Dël to, kad pinigø gamintojø pasaulyje ne tiek jau daug, kompanijos, á kurias kreipdavosi tarpininkai, bûdavo tos paèios, su kuriomis su- sisiekdavo Lietuvos banko atstovai. Todël ilgainiui kompanijø-tarpi- ninkiø paslaugø atsisakoma. TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

34 KÀ PASIRINKTI – PRANCÛZUS AR AMERIKIEÈIUS?

Savo pasiûlymus Lietuvai per Paryþiuje gyvenantá, viename ið tarptauti- niø koncernø dirbusá Rièardà Baèká, kuris kiek vëliau, 1994–1998 m. laikotarpiu, buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Prancûzijoje, pateikia ir prancûzø kompanija „François Charles Oberthur“. Su ja, ap- tarus sàlygas, 1990 m. birþelio 27 d. pasiraðomas ketinimø protoko- las dël banknotø gamybos. Jau 1990 m. liepos mën. prancûzai pateikia sutarties projektà, o rugpjûèio mën. vykstama á Prancûzijà tartis dël spausdinimo. Svarstant banknotø spausdinimo ávairias galimybes, dar 1990 m. vëly- và pavasará savo pasiûlymà pateikë ir amerikieèiø kompanija „United States Banknote Corporation“ (toliau – USBC). Kaip ði kompanija „at- ëjo“ á Lietuvà, ir ðiandien sklando ávairios versijos. Tuometinë Ministrë Pirmininkë K. Prunskienë yra teigusi, kad jà, kaip vëliau ir kitas, á Lietuvà atvedë þinomas Amerikos lietuvis Juozas Kazickas, turëjæs ne tik artimø ryðiø ir gerø paþinèiø su JAV dideliø kompanijø vadovais, bet ir JAV aukðtuose politiniuose sluoksniuose. Anot K. Prunskienës, J. Kazickas dar 1989 m. siûlæs, kad ði kompanija galëtø Lietuvai pa- gaminti litus. Amerikieèiø kompanijai pateikus savo pasiûlymà, netrukus susitinkama su jos atstovais. Aptariami banknotø galimos gamybos ávairûs klausimai. Jau tuomet buvo aiðkinamasi, kaip bûtø galima sumaþinti litø gamybos iðlaidas. Ið ávairiø variantø svarstomos galimybës naudoti pa- prastesnius popieriø ir gamybos bûdà. Vyriausybës Ekonominiø ryðiø su uþsieniu departamento generalinis direktorius Rimantas Purtulis papraðo amerikieèiø iki 1990 m. lapkrièio vidurio pateikti pasiûly- mø, kuriais remiantis bûtø svarstomi tolesnio bendradarbiavimo su ðia kompanija klausimai. 1990 m. spalio 24–28 d. Lietuvos banko naujasis vadovas V. Baldiðis kartu su R. Purtuliu iðvyksta á Paryþiø. Ten prie jø prisijungia R. Baèkis. I DALIS. 1988–1994 m. KÀ PASIRINKTI – PRANCÛZUS AR AMERIKIEÈIUS?

35 Jie Prancûzijos banknotø spausdinimo kompanijoje „François Charles Oberthur“ aptaria galimybes spausdinti litø banknotus. Dar iki ðio susitikimo Lietuva siekë, kad banknotø gamybà galëtø kredituoti Prancûzijos bankas. Ðia kryptimi dirbo ir Paryþiuje gyvenæs R. Baèkis. Taèiau ið Maskvos didëjant spaudimui Lietuvai, Prancûzijos bankas susilaiko nuo anksèiau duotø paþadø kredituoti bankno- tø spausdinimà. Jis kredità suteiktø tik tuo atveju, jei Prancûzijos Vyriausybë pritartø tokiam sprendimui. Taèiau vargu ðiuo atveju buvo galima tikëtis Lietuvai palankaus Prancûzijos Vyriausybës, kuri ati- dþiai þiûrëjo, kà pasakys Maskva, sprendimo. Tampa aiðku: jei bûtø pasirenkama Prancûzijos kompanija, lieka du litø banknotø spausdinimo finansavimo variantai. Pirmas – apmokëti spausdinimo eigoje, antras – uþstatyti dalá Lietuvos aukso, nuo prieð- kario laikø buvusio Prancûzijoje. Beje, ðá auksà prancûzai Lietuvai gràþino 1992 m. vasario 14 d. Lietuvos banko valdyba, dar laukdama amerikieèiø siûlymo, 1990 m. lapkrièio 12 d. apsvarsèiusi, kokie turëtø bûti banknotø struktûra ir poreikis, nusprendþia, kad banknotø struktûrà sudarys septyniø skir- tingø nominalø – 10, 20, 50, 100, 200, 500 ir 1 000 – litø banknotai, o jø iðspausdinta bûtø ið viso 260 mln. vienetø. Ðis klausimas taip pat apsvarstomas Vyriausybëje. Rekomenduojama Lietuvos bankui nedelsiant derinti su dailininkais banknotø eskizø perdirbimo terminus. Ekonominiø ryðiø su uþsieniu departamento generalinis direktorius R. Purtulis kartu su Lietuvos banko valdybos nariu B. Povilaièiu ápareigojami iki 1990 m. lapkrièio 16 d. parengti kelis pasiûlymø variantus dël banknotø techniniø specifikacijø ir saugumo lygio. Rengiant technines specifikacijas, rekomenduojama áver- tinti pinigø spausdinimo kainø galimà pasikeitimà. Be to, R. Purtulis ápareigojamas pateikti pasiûlymø dël banknotø gamybos uþsienyje. 1990 m. lapkrièio 16 d. pas Vyriausybës vadovæ K. Prunskienæ ávyksta pasitarimas. Jame svarstomi banknotø nominalø struktûros, jø kie- kio, techniniø specifikacijø klausimai. Pasitarime, kuriam pirminin- kavo Ministrë Pirmininkë, dalyvavo jos pavaduotojas A. Brazauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Baldiðis, Lietuvos banko valdybos narys, ðio banko ankstesnis vadovas B. Povilaitis, Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys V. Terleckas, Ekonominiø ryðiø su uþsieniu departamento generalinis direktorius R. Purtulis, Finansø ministerijos Valiutos ir pinigø apyvartos skyriaus virðininkas Antanas TIKROJI LITØ SPAUSDINIMO ISTORIJA

36 Bieliauskas, Vyriausybës konsultantas ir kompanijos „Fragrance International Inc.“ prezidentas Benas Gudelis. Beje, pastarasis jau spalio antroje pusëje Ministrës Pirmininkës K. Prunskienës buvo ágalio- tas rûpintis banknotø spausdinimo korporacijoje USBC finansavimu ir apie tai buvo informuoti amerikieèiø korporacijos vadovai. Pasitarimo dalyviai pritarë prieð kelias dienas Lietuvos banko valdybos pasiûlytam spausdinti banknotø kiekiui ir nominalø struktûrai. Taip pat nutariama „visø piniginiø banknotø popieriuje naudoti metaliná siûlelá bei vienodà vandens þenklà – ðeðëliná pereinanèiø tonø, nespal- votà Vytá“. Norint sumaþinti pinigø gamybos iðlaidas, nutariama 10, 20 ir 50 litø banknotus spausdinti „tik ofsetu, nenaudojant giliaspau- dës, kartu padidinti ofsetu spausdinamø spalvø kieká“. Dideliø nomi- nalø – 100, 200, 500 ir 1 000 litø – banknotus nutariama spausdinti naudojant giliaspaudæ ir kitas jø apsaugos priemones. Vëliau, kada litø gamybos istorijà tyrë prokuratûra, savo paaiðkini- muose V. Baldiðis teigë, kad pasitarimo Vyriausybëje metu uþ pi- gesná spausdinimo variantà ir banknotø saugumo poþymiø supa- prastinimà buvo pasisakyta dël to, kad bûtø sutaupyta lëðø. Be to, ne visi pasitarimo Vyriausybëje dalyviai tikëjæ, kad litus bus galima realiai ávesti. Jau kità dienà, lapkrièio 17-àjà, pas K. Prunskienæ ávyksta dar vienas pasitarimas banknotø spausdinimo klausimais. Remiantis protokolu, ant kurio projekto savo ranka pasitarimo dalyvis R. Purtulis uþraðë, kad protokolà patvirtinti atsisakyta, nutariama: „banknotø spausdinimo organizavimo ir finansavimo klausimus paskirti p. B. Gudeliui“, „pritarti ir galutinai nuspræsti spausdinti banknotus JAV kompanijoje „US Bank Note“ (USBC – aut. past.), „pirmoje eilëje spausdinti banknotus 10, 20, 50 ir 100 litø vertës“, „B. Gudelis ásipareigoja, kaip Lietuvos vyriausybës konsultantas, paruoðti finansavimo apiformi- nimà su firma „USBC“ dël Lietuvos banko bankno