... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo

Nr. 19 (733) 2011 m. spalio 8 d. Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Panerių memoriale pagerbtos žydų 11 Tomas BARANAUSKAS genocido aukos

Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikš- mė, eiga ir istorinis kontekstas 13 Auksutė RAMANAUSKAITĖ- SKOKAUSKIENĖ

Ceremonijoje dalyvavo (iš kairės) LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Izraelio valstybės Pramonės, prekybos ir darbo ministras Už Dievą ir Tėvynę Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius, Tarp- Shalomas Simhonas 14 Artūras MERKYS tautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris

Seimas 2011 m. paskelbė Holokausto nistras Arūnas Gelūnas, Izraelio valstybės dalyvavo užsienio šalių atstovai, Vilniaus aukomis tapusių Lietuvos gyventojų pa- Pramonės, prekybos ir darbo ministras Šolom Alcheimo vidurinės mokyklos mo- gerbimo ir atminimo metais. Minint Holo- Shalomas Simhonas, Seimo Užsienio reikalų kytojai ir moksleiviai. kausto 70-metį Lietuvos vyriausybė priėmė komiteto pirmininkas, Tarptautinės komisi- LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vai- programą, kurioje numatyti renginiai, skirti jos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nu- niką prie paminklo pastatė Garbės sargybos genocido aukoms atminti. sikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas kuopos kariai, LR Seimo pirmininkės Irenos Rugsėjo 23 d. Aukštųjų Panerių me- Emanuelis Zingeris, Žydų bendruomenės Degutienės ir LR Ministro Pirmininko vai- moriale susirinko šimtai žmonių tam, kad pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky, nikus nešė jaunuoliai, pasipuošę tautiniais Tiesioginis valdymas Vilniaus pagerbtų holokausto aukas. Į ceremoniją vyriausiasis Lietuvos ir Vilniaus rabinas drabužiais. Taip pat padėti vainikai nuo atvyko ir susirinkusiems kalbėjo LR Seimo Chaimas Buršteinas, kunigas pranciškonas LR Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos rajone ir nebaigti darbai pirmininkė Irena Degutienė, kultūros mi- Julius Sasnauskas. Ceremonijoje taip pat Nukelta į 6 p. Marija Remienė – JAV Lietuvos lenkai: lietuvių kultūros baruose neįvykusi tauta ar Vilniaus paveikslų galerijoje pristatyta JAV lietuvių kultū- rininkės ir meno mecenatės, Valstybinės J. Basanavičiaus tautinė mažuma?* premijos laureatės Marijos REMIENĖS knyga Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas „JAV lietuvių kultūros keliuose“. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie Spalio 27 d. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus buvo naudojami. Mano pranešimo tikslas paveikslų galerijoje vyko Jungtinių Amerikos Vals- – bandyti atkreipti dėmesį, jog nūdienos tijų lietuvių visuomenininkės Marijos Remienės viešajame diskurse, o ir teisinėje aplinkoje, knygos „JAV lietuvių kultūros keliuose“ (Vilnius, vyraujantis lenkų Lietuvoje kaip įprastos 2001, 608 p.) pristatymas. Tai šios kultūrininkės tautinės mažumos statusas – nekorektiškas. knyga, kurioje telpa gausūs faktai, istorijos apie Mano nuomone, toks požiūris, traktuotė lietuvių pastangas išlaikyti savo tautinę tapatybę – viena iš priežasčių, dėl ko atsiranda ir kultūrą svečioje šalyje. valdžios, politikų, nemažos lietuviškos vi- suomenės dalies nesusikalbėjimai, įtampos Dr. Rimanatas Miknys Apdovanojimai lietuvių ir priešpriešos su Lietuvos lenkų tautine- amžiuje susiformavusios arba pradėjusios kultūros puoselėtojai kultūrine grupe. Kodėl nekorektiškas? Kadangi esu formuotis modernios visuomenės ir toliau istorikas, tad tikriausiai būsiu nuobodus funkcionuoja šio proceso rėmuose. M. Remienė už nuopelnus įvertinta ne vienu tai mūsų auditorijos daliai, kuri mano, jog Iš akademinių tyrimų žinoma, kad tautą apdovanojimu: 1996 m. popiežius Jonas Paulius „atkasinėti lavonų nereikia“, nes ir be jų galima traktuoti kaip modernizacijos proce- II apdovanojo medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“; turime problemų. Tačiau aš manau, kad sų kūrinį ir kaip sudėtinę tokių procesų dalį 1998 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių są- nūdienos problemos neatsiranda „čia ir da- paskutiniuose dviejuose Europos istorijos junga apdovanojo I laipsnio LPKTS Pasipriešinimo bar“, o turi gilesnes šaknis praeityje, procesų, šimtmečiuose. Dėl šių procesų susiformavo dalyvio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai; 2002 m. kurie išsitęsia iki mūsų dienų „genezinėje du skirtingi Europos modernių tautų tipai. Lietuvos valstybė apdovanojo Lietuvos didžiojo stadijoje“. Pranešime svarstoma tema – iki 1. Etninis-kalbinis (arba etnokultūrinis) kunigaikščio Gedimino ordinu; 2008 m. Lietuvos Marijos Remienės knygos „JAV lietu- šiol besiplėtojančio nacionalizmo proceso tautos tipas, kurio tapsmą lėmė etniniai, vių kultūros keliuose“ viršelis Nukelta į 3 p. sudėtinė dalis. Taip jau atsitiko, kad XIX Nukelta į 5 p.  2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Mažoji Lietuva Dėl Plaškių bažnyčios (Pagėgių sav.) avarinės būklės 2011 08 12 „Voruta“ Pagėgių savivaldybės bės mero Virginijaus Komskio. Atsakymą bei pritaikymu turizmui, Pagėgių savivaldybės 2010-02-19 ataskaitoje „Kultūros paveldo išsaugo- merui Virginijui Komskiui išsiuntė paklausi- spausdiname. administracija 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė jimas“ Kultūros paveldo departamentui pateiktas mą „Dėl kultūros paveldo, paminklo, Plaškių Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio rekomendacijas, prioritetas teikiamas kultūros bažnyčios naikinimo“. Buvo prašoma praneš- Informuojame, kad Pagėgių savivaldybėje ministerijos projektinį pasiūlymą „Plaškių bažny- paveldo objektų vertingųjų savybių (saugotinų ti, ką Pagėgių savivaldybė darė ir planuoja esanti Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia čios, kaip kultūros paveldo objekto, rekonstrukcija elementų) tikslinimui, o ne naujų objektų (darant daryti, kad iš avarinės būklės būtų gelbėjama nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo ir kompleksinis pritaikymas turizmo reikmėms“ dėl išimtį svarbiems ir reikšmingiems objektams) Plaškių bažnyčia. 2011 09 02 „Voruta“ gavo kultūros paveldo vertybių registrą. Rūpindamasi šio projekto įtraukimo į valstybės planuojamų pro- įtraukimui į Kultūros vertybių registrą. Šiame raš- atsakymą Nr. R-1705 iš Pagėgių savivaldy- Plaškių bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymu jektų sąrašą finansinei paramai gauti. Projektinio te Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros pasiūlymo vertė buvo 8 507 000 Lt, o numatoma ministerijos pasiūlė Pagėgių savivaldybės admi- projekto pradžia – 2012 metų gegužės mėnuo. Ta- nistracijai sudaryti vertinimo tarybą ir jos aktu čiau Lietuvos Respublikos ūkio ministras neįtraukė priimti sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo mūsų pateikto projektinio pasiūlymo į valstybės Plaškių bažnyčiai. Pagėgių savivaldybės admi- planuojamų projektų sąrašą (2011-07-14 įsakymas nistracija neturi galimybių sudaryti vertinimo Nr. 4-494). Plaškių bažnyčios sutvarkymas yra tarybos, kompetentingai įvertinti kultūros paveldo įtrauktas į Savivaldybės planus, todėl ir toliau ieš- objektus, nes Savivaldybėje nėra kompetentingų koma finansinių galimybių sutvarkyti ir pritaikyti ir turinčių atitinkamą kvalifikaciją bei atestaciją turizmui šį svarbų istorinį objektą. asmenų, galinčių atlikti šį vertinimą. Pagėgių savivaldybės administracija 2010 m. Pagėgių savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. R2-2119 kreipėsi į Kul- gruodžio 30 d. raštu Nr. R2-2305 dar kartą kreipėsi tūros paveldo departamentą prie Kultūros minis- į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros terijos, prašydama įrašyti į Lietuvos Respublikos ministerijos, prašydama tarpininkauti, kad verti- Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą nimo taryba prie Kultūros paveldo departamento skubos tvarka evangelikų liuteronų bažnyčią, parengtų reikalingus dokumentus dėl Plaškių esančią Plaškių kaime. Pagėgių savivaldybės admi- bažnyčios įtraukimo į kultūros vertybių registrą. nistracija 2010 m. gruodžio 7 d. gavo atsakymą Nr. Atsakymo dar nesulaukėme. (14.17)2-3814 iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kad pagal Lietuvos Meras Virginijus Komskis Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito Dėl Plaškių bažnyčios (Pagė- Plaškių bažnyčia iš paukščio skrydžio. Danos Buinickaitės nuotr. 2006 m. gių sav.) įtraukimo į Kultūros vertybių registrą Dėl Mažosios Lietuvos etno- 2011 09 06 „Voruta“ Kultūros paveldo duomenis ar naujai įrašo objektus į registrą. departamento direktorei Dianai Varnaitei Siekiant paspartinti kultūros paveldo objektų išsiuntė paklausimą „Dėl Plaškių bažnyčios apskaitos dokumentacijos rengimą, vertingųjų grafinių kaimų įtraukimą į (Pagėgių sav.) įtraukimo į kultūros vertybių savybių nustatymą, Departamentas ne kartą registrą“. Buvo prašoma paaiškinti, kodėl kreipėsi raštu į miestų ir rajonų savivaldybes, Pagėgių savivaldybė negavo atsakymo į taip pat ir 2009 04 09 Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą raštą (2010 m. gruodžio 30 d. Nr. R2-2305), kultūros ministro raštu Nr. S2-897, skatindamas kuriame prašoma tarpininkauti, kad verti- naujų vertinimo tarybų kūrimąsi savivaldybėse, 2011 08 11 „Voruta“ Kultūros paveldo tinimo tarybos akto projektas bei su juo susijusi nimo taryba prie Kultūros paveldo depar- mokslo įstaigose bei teikia metodinę pagalbą departamento direktorei Dianai Varnaitei medžiaga). Šią dokumentaciją Departamento tamento parengtų reikalingus dokumentus besikuriančioms. išsiuntė paklausimą „Dėl Martyno Purvino pavedimu rengia Kultūros paveldo centras. Pas- dėl Plaškių bažnyčios įtraukimo į kultūros Atsakydami į Jūsų paklausimą, taip pat pasiūlymų“. Buvo prašoma pranešti, kas taraisiais metais prioritetas skiriamas didžiųjų vertybių registrą. 2011 09 12 „Voruta“ gavo informuojame, kad vykdant 2010 02 19 Vals- buvo daroma su Martyno Purvino (knygos miestų senamiesčių, kuriems dėl intensyvios atsakymą Nr. (14.17)-2-2251 iš Kultūros tybinio audito ataskaitos „Nekilnojamojo kul- „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ plėtros kyla daug grėsmių, apskaitos dokumen- paveldo departamento prie Kultūros minis- tūros paveldo išsaugojimas“ rekomendacijas bei autoriaus) pasiūlymais įrašyti kai kuriuos tacijos parengimui. terijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto tiesioginius Kultūros ministerijos nurodymus, Mažosios Lietuvos kaimus į regioninio Taip pat informuojame, kad Valstybinis Degučio. Atsakymą spausdiname. Departamentas yra pristabdęs naujų objektų lygmens kultūros paveldo objektus. 2011 auditas 2010-02-19 ataskaitoje rekomendavo pri- įrašymą į registrą, išskyrus atvejus, kai kultūros 09 07 „Voruta“ gavo atsakymą Nr. (14.17)- oritetą teikti kultūros paveldo objektų vertingųjų Informuojame, kad pagal Lietuvos Respu- paveldo objektams iškyla tiesioginio sunaikinimo 2-2216 iš Kultūros paveldo departamento savybių tikslinimui, o ne naujų objektų (darant blikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos grėsmė. prie Kultūros ministerijos Juridinio skyriaus išimtį svarbiems ir reikšmingiems objektams) įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 8 str. 5 dalį Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas suteikia vedėjo, pavaduojančio direktorių, Andriaus įtraukimui į Kultūros vertybių registrą tol, kol nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, teisę organizuoti kultūros paveldo objektų, Vaicekausko. Atsakymą spausdiname. bus patikslintos jame esančių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias reikšmingų vietos bendruomenei, atskleidimą kultūros paveldo objektų vertingosios savybės. savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia šio savivaldybėms, tačiau nors ir turėdama tokią Informuojame, kad Kultūros paveldo de- Vykdydamas šią rekomendaciją, Departamentas straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų suda- teisę, Pagėgių savivaldybė šiuo konkrečiu atveju partamentas prie Kultūros ministerijos (toliau yra pristabdęs naujų objektų įrašymą į Kultūros rytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo ją deleguoja Departamentui. – Departamentas) 2007–2008 metais organizavo vertybių registrą. tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Pagal šio Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argu- Mažoios Lietuvos etnografinių kaimų bei sodybų, Kultūros paveldo departamentas, atsižvelg- įstatymo 8 str. 4 dalį konkrečių nekilnojamų- mentus, siūlome Pagėgių savivaldybės admi- turinčių kultūrinę vertę, išaiškinimą. Dr. Mar- damas į aukščiau išvardintas priežastis, planuoja jų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja nistracijai suformuoti Nekilnojamojo kultūros tynas Purvinas ištyrė 31 senąjį kaimą, neturintį Jūsų minimų Mažosios Lietuvos etnografinių Departamentas ir savivaldybių paveldosaugos paveldo vertinimo tarybą ir joje apsvarstyti klau- apsaugos statuso. Teisinės apsaugos suteikimo kaimų įrašymo į Registrą klausimą spręsti iki padaliniai, o vertinimo tarybas gali formuoti ir simą dėl Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios objektams ar vietovėms klausimus svarsto Ne- 2016 m. savivaldybės. Šiuo metu Lietuvoje 9 savivaldybės įrašymo į Kultūros vertybių registrą. kilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suformavusios savo vertinimo tarybas, kurios (toliau – Vertinimo taryba), kuriai turi būti Juridinio skyriaus vedėjas, pavaduojantis sėkmingai tikslina Kultūros vertybių registre Direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis pateikta parengta apskaitos dokumentacija (Ver- direktorių, Andrius Vaicekauskas (toliau – registras) esančių kultūros vertybių direktorių, Algimantas Degutis 2011 m. jubiliejai ir įsimintinos datos. Spalis 1646 10 ? Laukiškoje (Labguvos aps.) ev. liut. bažnyčios, kuri pašventinta 1793 09 Storosta), gimęs 1868 03 22 (mirė 1953 02 20 gimė Arnoldas Endzinas (mirė 1984 02 mirė Jonas Partatijus (gimė 1610 m. Reinerze 29. Parapija įsteigta 1540 m. Detmolde (Vokietija) Jonaičiuose (Šilutės 04 Kaune), mokytojas, kultūros istorikas. (Silezija, dab. Lenkija), giesmių eiliuotojas, Bažnyčios bokštas buvo pastatytas aps.), dramaturgas, filosofas, publicistas, 1935 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus 1889–1890 metais. Iš tokios pat medžiagos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos vado- universitetą. universitete, kunigavo. Viena jo giesmė 1862 metais buvo pastatyta ir klebonija. vas. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, 1691 10 28 Dumnavoje (Friedlando aps.) paskelbta 1753 m. giesmyne, sudarė lietuvių 1979 10 11 atidarytas K. Donelaičio me- mokytojavo, vėliau studijavo Vokietijos gimė Jonas Berendas (Behrend) (mirė 1749 ir graikų kalbų lyginamąjį žodynėlį, kuris morialinis muziejus Tolminkiemyje. universitetuose, dėstė Klaipėdos muzikos 10 01 Kaukėnuose (Pakalnės aps.), giesmių neišliko. 1936 10 12 Rimženčiuose (Tauragės mokykloje. Parašė pjesių („Probočių šešė- eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus univer- 2006 10 01 pašventinti ev. liut. senelių aps.) gimė Marta Juškaitė, bibliotekininkė, liai“, 1908; „Amžina ugnis“, 1913; „Pasaulio sitete, mokytojavo, kunigavo Katyčiuose ir globos (slaugos) namai Vilniuje. kraštotyrininkė. gaisras“, 1928, ir kt.), filosofinių, istorinių, Kaukėnuose. 1636 10 04 Įsrutyje gimė Bernardas 1901 10 14 Diegliuose (Klaipėdos aps.) publicistinių ir kt. darbų. 1921 10 29 Karaliaučiuje gimė Alfredas Zandenas (mirė 1703 04 04 Karaliaučiuje), gimė Martynas Kavolis (mirė 1978 12 16 ten 1756 10 25 Girdavoje gimė Karolis Franckaitis (Franzkeit), poetas, vertėjas. talkinęs S. Bitneriui verčiant NT. Kunigavo, pat), modernus ūkininkas, Klaipėdos krašto Gotardas Keberis (mirė 1835 01 07 Gumbi- Studijavo teologiją Erlangeno ir Fensterio profesoriavo Karaliaučiaus universitete. metraštininkas − fotografas mėgėjas. nėje), kunigas, giesmių rengėjas. Studijavo universitetuose, kunigavo Freistatte, gyvena 1886 10 6 Mažuosiuose Dargužiuose 1891 10 15 gimė Jurgis Sauga (mirė 1986 Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Wehrblecke (Vokietija). Rašo vokišką poezi- (Pilkalnio aps.) gimė Jonas Elijošaitis (mirė 10 08 Hagene (Vokietija), prekybininkas, Išleido giesmyną „Iš naujo perveizėtos ir ją, verčia lietuvišką poeziją į vokiečių k. 1915 06 12 Tilžėje nuo džiovos), spaudos Klaipėdos krašto lietuvybės darbuotojas. pagerintos giesmių knygos“ (1832), vartotą 1731 10 31 Zalsburgo (Austrija) katalikų darbuotojas, periodikoje paskelbęs straips- 10 16 – Mažosios Lietuvos gyventojų iki 1841 m. vyskupas Leopoldas Firmianas išvaro 22 000 nių, apsakymų, eilėraščių. Dirbo fabrikuose, genocido diena, kurią LR Seimas 2006 07 2001 10 26 pašventinta Evangelijos liuteronų, kurie apsigyveno maro išnaikin- Tilžėje vertėsi knygų prekyba. 19 paskelbė atmintina diena. koplyčia prie Klaipėdos universiteto Evan- tuose Rytų Prūsijos kaimuose. 1786 10 08 padėtas kampinis akmuo da- 1991 10 19 Bitėnuose (Pagėgių savi- geliškosios Teologijos katedros. bartinės mūrinės (akmens ir plytų) Žeimelio valdybė) perlaidotas Vydūnas (Vilhelmas 1906 10 27 Bairam Alyje (Turkmėnija) Parengė Algirdas ŽEMAITAITIS, Vilnius Voruta 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733)  Išeivijos lietuviai Marija Remienė – JAV lietuvių kultūros baruose Vilniaus paveikslų galerijoje pristatyta JAV lietuvių kultūrininkės ir meno mecenatės, Valstybinės J. Basa- navičiaus premijos laureatės Marijos REMIENĖS knyga „JAV lietuvių kultūros keliuose“. Jurgita BRASIŪNAITĖ, Vilnius

Atkelta iš 1 p. kas Jonas Šileika. M. Remienė paveikslo re- produkcijas padovanojo Lietuvių literatūros laisvės kovos sąjūdis apdovanojo Žvaigžde; ir tautosakos instituto direktoriui Mindaugui 2010 m. Širvintų rajono taryba suteikė Gar- Kvietkauskui ir Lietuvos rašytojų sąjungos bės piliečio vardą; 2010 m. Lietuvos vyriau- pirmininkui Antanui A. Jonynui. Rugsėjo 29 sybė suteikė Jono Basanavičiaus premiją. d. Kaune, Maironio namuose, per M. Remie- nės knygos pristatymą šis J. Šileikos kurto Apie pristatomą knygą Maironio paveikslo originalas perduotas ir jos autorę Maironio literatūros muziejui. Lietuvos dailės muziejaus ryšių su išeivija koordinatorė Julija Mušinskienė Vakarą vedė Lietuvos dailės muzie- kalbėjo apie M. K. Čiurlionio galerijos su- jaus direktorius Romualdas Budrys. M. K. grįžimą į Lietuvą, nes tai taip pat vienas iš Čiurlionio jubiliejinių metų proga pianistas gausybės JAV lietuvių nuopelnų Lietuvos Aidas Puodžiukas atliko tris minėto kom- kultūrai. Prie to nuopelno yra prisidėjusi ir pozitoriaus preliudus. Po meninės įžangos M. Remienė. vedėjas kvietė sakyti kalbų. Kultūros mi- nisterijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė sakė, kad M. Remienės knygoje Linkėjimai iš gimtųjų sukauptos žinios apie tautinės tapatybės Musninkų ugdymą už gimtos šalies ribų. Ji akcentavo, Marijos Remienės (dešinėje) knygos „JAV lietuvių kultūros keliuose“ pristatymo aki- kad perskaičius knygą labiausiai įstrigo M. Remienė padėkojo kalbėjusiems už mirka su vakaro vedėju Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu mintis apie laikinumo pojūtį toli nuo tėvy- gražius žodžius, pasidžiaugė, kad į knygos nės. Šis pojūtis knygos autorę lydėjo iki tol, pristatymą atvyko Kaišiadorių vyskupas kol buvo gyvi tėvai, nes visi ketino grįžti į Juozas Matulaitis, Žiežmarių Šv. Apaštalo gimtinę. Anot I. Seliukaitės, „tėvynės ilgesys Jokūbo bažnyčios klebonas Rokas Puzonas, yra tas jausmas, kurį žmogus sunkiausiai Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lie- gali įveikti“. tuvos nacionalinės premijos laureatas Anta- Užsienio reikalų ministerijos Užsienio nas Kmieliauskas. Beje, šio dailininko kurta lietuvių departamento direktorius Arvy- arkangelo Mykolo skulptūra 2003 m. birželio das Daunoravičius kalbėjo apie tai, kad M. 29 d. buvo pašventinta Musninkuose (Širvin- Remienė ir jos veikla yra puikus pavyzdys, tų r.). Skulptūros pastatymu savo gimtajame kaip didžiąją dalį savo gyvenimą užsie- krašte rūpinosi M. Remienė. Už tai ir dar nyje gyvenusių žmonių ryšys su tėvyne už daugelį gerų darbų musninkiečiai savo nenutrūksta. „Jie neleido dulkėms nukloti kraštietei labai dėkingi. Dalis jų atvyko ir Lietuvos laisvės bylos.“ A. Daunoravičius į knygos pristatymą. Tai Širvintų rajono pasidžiaugė, kad pristatoma knyga yra meras Vincas Jasiukevičius, Širvintų rajono „dar viena plyta į Lietuvos valstybingumo, savivaldybės direktorė Elena Davidavičienė, istorinės atminties mūrą“. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos di- Kultūros istorikė, teatrologė Gražina rektorius Vladas Trakimavičius, Musninkų Mareckaitė M. Remienę apibūdino tokiais Švč. Trejybės bažnyčios kleb. teol. lic. Vir- žodžiais: „Marija yra kultūros vadybinin- gilijus Balnys, Širvintų rajono savivaldybės kė.“ Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šali- mis skyriaus vedėja Vita Majerienė. Vladas Dar viena dovana Lietuvai – Trakimavičius ištarė M. Remienės žodžius, Marija Remienė (dešinėje) bendravo su garbiais svečiais (iš kairės) Žiežmarių Šv. Apaštalo Maironio paveikslas kuriuos jis sakėsi visada kartojantis ir gimna- Jokūbo bažnyčios klebonu Roku Puzonu ir Kaišiadorių vyskupu Juozu Matulaičiu ziją baigiantiems abiturientams: „Jaunime, kur bebūtum, sugrįžk namo, pastatyk pilį, Maironio lietuvių literatūros muziejaus jei negali jos, tai pasodink medį ar bent gėlę. restauravimo darbus, šiai bažnyčiai yra pa- gio (1909–1960) ir kt. Dailininkų grafikos ir Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Nuo to Lietuva bus tik gražesnė.“ Musninkų skyrusi per 60 000 dolerių. Rėmė kardinolo tapybos kūrinius, 2008 m. – Adomo Galdiko Paplauskienė pasidžiaugė M. Remienės Alfonso Petrulio gimnazijos moksleiviai Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių k. penktojo dešimtmečio pradžios piešinių al- leidiniu, kuriame „60 metų, paaukotų Lie- atliko meninę programą. (Kaišiadorių r.) Kryžiaus kelio pirmąją ko- bumą – 55 Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, tuvybei, sugulė į knygą“. Anot jos, apie šią Vakaro pabaigoje su knygomis rankose plyčią. Nuo to laiko, kai Lietuvoje atkurta gamtovaizdžius. JAV lietuvių kultūrininkę galima pasakyti, svečiai laukė, kol autorė pasirašys autografą. nepriklausomybė, finansuoja gimtųjų Mus- Marija Remienė yra išleidusi prisiminimų kad tai „paprasto žmogaus nepaprastas Kiekvienam ji rado šiltą ir asmenišką žodį. ninkų moksleivių kūrybos konkursus, skiria knygą „Atsukant gyvenimo laikrodį atgal“ gyvenimas“. premijas ir paramą mokyklos kultūrinėms (Vilnius, „Spaudos projektai“, 2002 m., 440 V. Paplauskienė pasidalino džiugia ži- iniciatyvoms. 2005–2010 m. M. Remienė p.), kaip sudarytoja knygą „Draugui – 100. nia, kad poeto Maironio gimimo 150 metų Marijos Remienės nuopelnai padovanojo Lietuvai ir perdavė saugoti Už tikėjimą ir lietuvybę“ (Vilnius, Lietuvių jubiliejaus programai į Lietuvą iš Čikagoje Lietuvai Lietuvos dailės muziejui 37 Adomo Galdiko katalikų spaudos draugija, 2009, 524 p.). leidžiamo laikraščio „Draugas“ būstinės eskizus ir piešinius, 2007 m. – Adomo Galdi- atvežtas lietuvių tautos dainiaus Maironio M. Remienė finansavo Musninkų Švč. ko (1893–1969), Adomo Varno (1879–1979), Juozo Vercinkevičiaus nuotr. portretas. Šį kūrinį 1924 m. nutapė dailinin- Trejybės bažnyčios interjerų ir eksterjerų Vytauto Kasiulio (1918–1995), Pauliaus Au-

Europos Komisija EK prezidento José Manuelio Durao Barroso laiškas EP narei Laimai Andrikienei Gerbiama ponia Andrikiene, mažumų kalbų vartojimo taisykles moky- sudedamoji tapatybės ir privataus gyvenimo klose. Šie klausimai išlieka valstybių narių dalis, Teismas pažymėjo, kad konkrečios Dėkoju už Jūsų birželio mėn. 24 d. laišką, kompetencijoje. nacionalinės taisyklės turėtų atspindėti tei- kuriame Jūs pateikėte informaciją dėl lenkų Švietimo srityje Sąjunga viso labo papil- singą balansą tarp individo teisės į pagarbą mažumos padėties Lietuvoje. do valstybių narių veiksmus. Šiuo požiūriu privačiam ir šeimos gyvenimui bei valstybės Komisija yra įsipareigojusi ginti pama- Komisija remia keletą projektų, susijusių su narės teisėtą oficialios nacionalinės kalbos tines žmogaus teises, įskaitant ir mažumų regioninėmis ar mažumų kalbomis, ypač apsaugą. teises. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir ES tuos projektus, kurie susiję su kalbų popu- Komisija ir toliau ragins visas susijusias Pamatinių teisių chartijai bei atsižvelgiant liarinimu ar lingvistinės įvairovės skatinimu puses bendradarbiauti tarpusavio suprati- į būsimą ES prisijungimą prie Europos (Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci ar mo ir nuoširdaus dialogo dvasioje, kuri yra žmogaus teisių konvencijos, ES turės aiškiai Grundtvig). būdinga Europos Sąjungai. Šiuo požiūriu aš apibrėžtą unikalią teisinę bazę užtikrinant Kalbant apie nacionalines taisykles dėl visiškai pasitikiu Lietuvos valdžios atstovų žmogaus teisių apsaugą Europoje. vardų rašymo civiliniuose dokumentuose, pasiryžimu garantuoti pagarbą vertybėms, Sąjungos kompetencijos yra apribotos kaip Jūs ir nurodėte savo laiške, ES Teisingu- kuriomis yra pagrįsta Europos Sąjunga, teisinių sutarčių. Lygybė prieš įstatymą bei mo Teismas savo sprendime dėl lietuviškų įskaitant ir pagarbą etninių mažumų tei- kova prieš diskriminaciją priklausomybės vardų ir pavardžių rašymo (byla C-391/09) sėms. etninei grupei požiūriu yra pamatiniai Są- išaiškino, kad siekis apsaugoti oficialią na- jungos teisės principai, kurie yra įtvirtinti ir cionalinę kalbą yra teisėtas, kurio kontekste Nuoširdžiai Jūsų, ES Pamatinių teisių chartijoje. Kita vertus, gali būti pateisinami laisvo judėjimo apri- José Manuel Barroso nėra Sąjungos teisės aktų, kurie nustatytų bojimai. Tačiau kadangi asmens vardas yra José Manuelis Barroso  2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Nuomonės, diskusijos, komentarai Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė Žemyna MIŠKINYTĖ, Vilnius

Mitingo dalyviai su šūkiais, parašytais lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis

Į planuotą penkių tūkstančių Lietuvos gyventojai, leidžiantys vaikus į lenkiškas lenkų mitingą ir vėl susirinko tik apie 2 000 mokyklas, yra kažkieno labai suklaidinti ir iš- autobusais iš Vilniaus rajono atvežtų moki- gąsdinti. Nesunku nuspėti, jog taip su jais pa- nių bei pavienių šeimų su vaikais. Atvykę sielgė tie patys, kurie užsakytais autobusais Mitinge kalbėjo Trakų savivaldybės tary- LR Seimo narys, Lietuvos lenkų rinki- dalyviai buvo organizatorių atlydėti į „stop“ iš Šalčininkų autobusų parko veža mokinius bos narė, europarlamentaro Valdemaro mų akcijos priedangos organizacijos – juosta aptvertą žolyno teritoriją už Seimo į mitingus Vilniuje. Kažkodėl mitinguotojai Tomaševskio padėjėja Alina Kovalevskaja Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas mašinų stovėjimo aikštelės. Renginyje or- nebuvo informuoti, jog pagal švietimo įsta- Michal Mackievič ganizatoriai dalijo plakatus susirinkusiems tymo pataisas tautinių mažumų mokyklose „Tai, kas vyksta šiandien prie Seimo, yra ne Prezidentūros, išreikšti savo pozicijos buvo mokiniams, prieš prasidedant mitingui kelis valstybine kalba bus dėstoma tik Lietuvos dalykinė, o politinė akcija, kurią inspiruoja atėję ir devyni Lietuvių tautinio jaunimo kartus buvo raginama nepamiršti jų iškelti. istorija ir Lietuvos geografija. Tai tik nedidelė politikai, net mūsų lenkų tautybės Seimo sąjungos nariai, kurie piketavo su plakatais Apie 12 metų amžiaus vaikai, laikantys pla- dalis visų geografijos bei istorijos pamokų nariai“, – kalbėjo I. Degutienė. Ji taip pat šiek tiek atokiau nuo mitinguotojų. Plaka- katą, ant kurio parašytas šūkis lenkų kalba, turinio. Taip pat lietuvių kalbos egzaminų priminė, jog šiuo klausimu norint išspręsti tuose buvo tokie šūkiai kaip „Visos kalbos žurnalistų paprašyti pasakyti, ką reiškia suvienodinimas lietuviams bei tautinėms problemą yra sudaryta net tarpvalstybinė gražios, tačiau valstybinė viena“, „Gal pa- užrašas, jį perskaitė, tačiau išversti į lietuvių mažumoms prasidės tik nuo 2013 metų ir nešališka ekspertų grupė, tačiau Seimo galiau susišnekėsim?“ ir t. t... Juos iš visų kalbą nemokėjo. Renginiui įpusėjus, mokiniai tautinių mažumų mokyklų abiturientams pirmininkę stebina lenkų politikų mitingai pusių ėmėsi įžeidinėti su akcentu kalbantys nedideliais būreliais vis išeidavo iš aptvertos bus daromos nuolaidos, jų rezultatai bus tokiame kontekste. „Ir tame fone užsispyru- žmonės, kurie ant kaklo turėjo pasikabinę or- teritorijos, o paklausti, kodėl nepasilieka vertinami švelniau, atsižvelgiant į bendrą siai organizuoti tokius mitingus... Pirmiausia ganizatorių korteles. Taikius protestuotojus renginyje, atsakė, jog jiems nelabai įdomu, mokinių lygį. Labiau dėl to turėtų skųstis aš tai matau kaip nesantaikos kurstymą tarp bandė išvyti, susierzinusios organizatorės mokytojai juos paragino atvykti, tačiau jie ne tautinių mažumų mokyklų atstovai, o tie dviejų tautų. Ir šiandien turbūt yra noras teigė, jog jie neturi teisės piketuoti, įžeidi- labiau norėtų pasivaikščioti po Vilnių. Toliau kitakalbiai, kurie mokosi lietuviškose moky- sukurstyti eilinį lietuvį su eiliniu lenku, kurie nėjo paniekinančiais žodžiais. Žurnalistams nuo renginio, prie Seimo, ant suoliukų sėdėjo klose, nes jiems lengvatos taikomos nebus. Be yra draugai, bičiuliai, draugauja šeimomis, atkreipus dėmesį į sujudimą, būrelis mitingo kelios dešimtys lenkiškai kalbančių jaunuo- to, tokiu būdu nebebus egzaminų slaptumo, aš pati tikrai turiu ne vieną artimą lenkų organizatorių bandė užstoti piketuotojus, lių, greičiausiai tokiu pat būdu auklėtojoms nes, kad egzaminų vertintojai galėtų atskirti tautybės draugą“, – tvirtino seimo pirmi- trukdė žurnalistams fotografuoti. Tad ne- nematant pasitraukę iš mitingo. tautinių mažumų mokyklų mokinius, turės ninkė. V. Tomaševskio politinė kampanija jaugi lenkų atstovai pripažįsta tik savo teises Mitinge susirinkusiems atstovavo įvai- būti kažkaip pažeidžiamas abiturientų iden- daugiausia ant šių kortų ir pastatyta, kai išreikšti nuomonę? Tuomet ką reiškia užrašai rūs lenkų profsąjungų bei Lietuvos lenkų tifikacijos kodavimas. Tai sudarys galimybes vis stengiamasi sukelti lietuvių ir lenka- jų mitinguose apie mažumų diskriminaciją, rinkimų akcijos atstovai, sakantys kalbas egzaminų vertintojų šališkumui. kalbių priešpriešą ir trintį, skelbiamasi, jog jeigu piketuoti susirinkusius kelis asmenis iš tribūnos. Jie skelbė, jog atėjo čia ginti tokiais politizuotais mitingais yra ginamos organizatoriai bando išvaryti? Palyginkime lenkų tautinės mažumos teisių, jog Vilniaus Mitingai panašesni į politinius mažumų teisės, LLRA vis sulaukia sėkmės tai su keliais tūkstančiais atvežtų mitinguo- kraštas yra jų žemė, ir jie joje nori jaustis rinkimuose. tojų. Tai panašu į politinį spektaklį, kuriame kaip namuose. Kai kurie pakalbinti mitingo spektaklius nenumatyti aktoriai nėra pageidaujami, dalyviai, dažniausiai mokyklinukų motinos, Plakatai prieš mažumų o numatytieji atvežami iš anksto parašius papasakojo apie savo baimę, jog po švietimo Taigi panašu, kad LLRA atstovai šiais mi- jiems sugalvotą scenarijų – neva jų vaikai reformų jų vaikams bus didžiulis krūvis mo- tingais tiesiog stengiasi daryti sau reklamą, diskriminaciją? turės mokytis ištisų dalykų mokyklose ne kyklose, nes istorija ir geografija bus dėstoma kelti savo politinį reitingą, o galbūt ir kurstyti gimtąja kalba bei neturės galimybės pasi- valstybine, o ne gimtąja kalba, be to, vyresnių nesantaiką tarp paprastų Lietuvos piliečių LLRA savo mitinguose teigia siekiantys ruošti egzaminams ir jų neišlaikys, nes į juos klasių mokiniai per metus nespės pasiruošti – lietuvių ir tautinių mažumų. Netgi Seimo išreikšti lenkų tautinės mažumos nuomonę, nebus atsižvelgta. lietuvių kalbos egzaminui. pirmininkė I. Degutienė nesibaigiančius tačiau kitokių nuomonių išgirsti nenori. Panašu, jog vietiniai Vilniaus rajono lenkų mitingus vadina politinėmis akcijomis. Prieš kelias savaites vykusiame mitinge prie Autorės nuotr. Nuomonės, diskusijos, komentarai Tėvynės ieškojimas Vilnijoje Saulius STOMA, Vilnius paminimas Oskaras Milašius, kurį ne tik giminaitis Ar grynais lenkais save įvardijantys ir pagal daug gudresni už lietuviškuosius. Česlovas laikė vienu didžiausių XX amžiaus Eu- Varšuvos rinkiminius scenarijus sumaištį Vil- Štai Lenkijos užsienio reikalų ministras, kovi- ropos poetų, ir kuris, kitaip nei labiau išgarsėjęs nijoje keliantys politikieriai supranta, kokiame nės patirties įgijęs draugaudamas su tikrais, o ne pusbrolis, sąmoningai pasirinko būti lietuvis ir pavojingame žaidime jie dalyvauja? Ar jie laiko folkloriniais talibais, dabar siūlo Lietuvai „susikal- tarnauti Lietuvai? Nors buvo gimęs ir augęs net save lenkiškai kalbančiais lietuviais ir to paties bėti su savo piliečiais“. Tačiau jis nepasako, kaip tą ne Lietuvoje, o pačioje Baltarusijos gelmėje. politinio kūno nariais kaip ir visa Lietuva, ar padaryti, jei tie piliečiai nenori mokytis lietuviškai. Dar įspūdingesnis pavyzdys – Žemaitijos mano priklausą kažkam kitam? Ar jie kuria tą Kaip su jais kalbėti – lenkiškai? Tą siūlo garsusis bajorai Narutavičiai, kurių vienas tapo pirmuoju pačią šlovingos Lietuvos legendą, kaip broliai Lietuvos (?) europarlamentaras Valdemaras Lenkijos prezidentu, o antras buvo Vasario 16- Lavrinovičiai krepšinyje, ar gyvena visai kitame Tomaševskis. osios akto signataras ir, manoma, netgi asmeniškai naratyve? Pagaliau: ar jie laiko savo tikrąja tėvyne Tas pats ministras Sikorskis (ach, tos lietuviš- parašė jo tekstą. Lietuvą ar Lenkiją? kos paralelės, kaip ir rokiškėno Lenkijos prezi- Galima pririnkti daugybę pavyzdžių ir argu- Tai labai rimti klausimai, į kuriuos anksčiau dento Komarovskio, išvadinusio Lietuvą ožka!) mentų, kurie įrodys, kad tėvynė nėra fatumas. Ji ar vėliau teks atsakyti. Ypač tiems, kurie yra davę priekaištauja Lenkijos lietuviams, kad jie atsisako Saulius Stoma nėra genetiškai užprogramuota, kaip teigia visų priesaiką Lietuvai. savo laisvės rašyti vietovardžius dviejomis kalbo- Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia šalių kraštutiniai nacionalistai. Kaip tik toks gyve- Žinoma, niekas negali versti žmogaus rinktis mis. Bet nutyli, kad tai Lenkija juos pavertė Vilnijos savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs nimo ir mokslo paneigtas primityvus supratimas tą tėvynę, kurios jis nenori. Ypač dabar, Lietuvai problemų ir didžiojo žaidimo tenai įkaitais, kas ginčytis, kad posakis „kas nenori pažinti savo ir kelia didžiausius konfliktus. ir Lenkijai tapus Europos Sąjungos narėmis, situ- apskritai yra labai neteisinga ir žiauru. istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O Tėvynę galima rinktis. Tėvynės galima ieškoti acija tapo labai palanki taikiam ir laisvam tautų Tad pastarasis Seinų krašto lietuvių sprendi- vaikais, kaip žinoma, lengva manipuliuoti. ir netgi skausmingai blaškytis tarp dviejų pasi- sambūviui. Juk dabar galima puikiausiai gyventi mas yra labai išmintingas. Gal net vertėtų pagal- Dabar staiga užputojusių Vilnijos problemų rinkimų. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje. Bet taip kitoje šalyje ir turėti visas teises. Žinoma, išskyrus voti apie galimybę atsisakyti Lenkijos pilietybės ir šaknys irgi slypi istorijoje. Taip jau keistai sutapo, buvo visada. Ir kuo toliau, tuo labiau tėvynė bus vieną – galimybę sėdėti valstybės, kuri tau yra priimti lietuvišką? Šiaip ar taip didžiojoje Lenkijos kad politizuotas konfliktas dėl Vilnijos žmonių kiekvieno mūsų sąmoningas pasirinkimas. antraeilė, parlamente ir spręsti tos šalies likimą. politikoje jie nieko nereiškia, o tik naudojami kaip tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra Teisingai save suvokti Vilnijos gyventojams Teks tenkintis galimybe dalyvauti vietos valdžios įrankis spaudžiant Lietuvą. O kuo toliau tuo labiau dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lietuvių labai padėtų ir Č. Milošo „Ulro žemė“, parašyta rinkimuose. To tikrai gana. polonizuojami – kartais netgi prievartiniu būdu kilmės lenkui arba paskutiniam lenkiškai rašiu- dar autoriui gyvenant Amerikoje. Šioje knygoje Prieš du dešimtmečius Lietuvai ir Lenkijai – ir politiškai aktyvizuojami Vilnijos lenkai kitame siam lietuviui. Ir, kaip kartais sakoma, paskutiniam jis garbina tą „mistinę Lietuvą“, kuri daugeliui ne išsivadavus iš imperinės priespaudos nebuvo Seime bus dar didesnė galbūt net lemianti jėga. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiui. tik LDK, o ir didžiosios Lenkijos šviesuolių buvo pakankamai aiškiai pasakyta žmonėms: štai čia yra Peržengti 5 proc. ribą ir Seime sudaryti įtakingą Dar kartą skaitant Nobelio premijos laureato dvasios tėvynė. Beje, kreipdamas link Adomo Mic- Lietuva ir jūs visi esate kviečiami į šios valstybės frakciją pastarąjį kartą jiems pritrūko vos 0,21 mintis kyla paprastas klausimas. Ar Vilnijos lenkiš- kevičiaus „Pono Tado“, Č. Milošas čia teigia, kad kūrimo šventę. Bet jeigu jūs norite priklausyti procento... kų mokyklų moksleiviai skatinami perskaityti bent „tėvynė yra tos pačios srities sąvoka kaip mitas ir kitai tėvynei – jūsų valia. Niekas už tai nebaus Bet dabar svarbiausia – išvengti dar didesnės jau Č. Milošo „Tėvynės ieškojimą“ – knygą, kurioje legenda“. Ir „Tėvynė yra didelis mūsų vaizduotės ir nediskriminuos. Galite būti kitos valstybės konfrontacijos, kuri į naudą tik lenkų vanagams. skausmingai sprendžiama tautinės tapatybės pro- kūrinys ir poreikis...“ piliečiai ir kuo laimingiausiai gyventi čia. Niekas Todėl būtina paprašyti savų nacionalistų elgtis blema. Kiek pavyko sužinoti – ne. Juk Č. Milošas Taigi kiekviena tėvynė, šalis, valstybė kuriama jūsų neišvarys. protingai ir nelįsti su savo propaganda ir renginiais nėra mėgstamas lenkų nacionalistų rašytojas. Beje, tokią ją turėti norinčių žmonių. Kaip gražiai šis Štai tada būtų atsiradęs skaidrus aiškumas ir į Vilniją, o visiems kitiems vėl prisiminti nuo Sąjū- kaip ir lietuvių nacionalistų... supratimas atitinka kito poeto – Justino Marcinke- laisvo apsisprendimo teisė. O jau po to, apsispren- džio laikų pamirštą pareigą atsigręžti veidu į šiuos O juk kaip tik šio abiejų tautų genijaus lobyne vičiaus – redaguotą mūsų Konstitucijos preambulę dus ir pasirinkus, atsiranda ir pareigos. Lietuvos pamirštus žmones. Kitaip agresyvus galime rasti daugelio Vilnijos problemų sprendi- ir antrąjį jos straipsnį, kuriame teigiama, kad vals- Nežinau, gal dar nevėlu tą padaryti? Mažiau- polonizacijos procesas įgaus dar didesnį pagreitį. mo raktą. tybę kuria tauta. Žinoma, tai yra politinė tauta, kuri sia, ko dabar reikia, tai konfrontacija, kurią savais Ir netrukus beliks liūdnai skėsčioti rankomis, Dar įdomiau, ar Vilnijos lenkų mokyklose bent apima visą etninę Lietuvos įvairovę. tikslais kursto Lenkijos politiniai vanagai. Beje, kad kažkur išnyko dar viena dalis Lietuvos... Voruta 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733)  Nuomonės, diskusijos, komentarai Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?* Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas Atkelta iš 1 p. pradžios ir dažniausia lenkiškumo raiškos pats jaučiu tai, ką jautė jisai, nes pats taipogi ypač kalbiniai, elementai, tapę bendruome- ypatybių kontekste. Sinonimišku jai laikyti- priklausau tai pačiai psichinei rasei kaip ir jis. nę konstitutuojančiais veiksniais. 2. Politinės nas, ypač amžiaus pradžioje dažnai vartotas Yra tai išmirštanti rasė, o visa tai, kas išmiršta, 24 tautos tipas, kur svarbiausiu tokiu veiksniu, „lietuvis–lenkas“ (Polak–Litwin) terminas. yra nevaisinga . buvo valstybinės priklausomybės jausmas Lenkiškumą ir lenkų savitumą Lietuvoje Kiek kitaip savo tautinį identitetą suvokė t. y. politinės vertybės pirmavo prieš etninį periodinė spauda – Peterburge leidžiamas žinomas skulptorius, architektas, Žalgirio 13 partikuliarizmą. Kaip tipiniai pavyzdžiai „Kraj“ – pažymėjo jau 1906 m. Dėl šio lai- (Grunvaldo) paminklo Krokuvoje autorius dažnai nurodomi atitinkami prancūzai ir kraščio puslapiuose dar 1905 m. pasiūlyto A. Vivulskis. Kilęs iš žemaičių bajorų gimi- vokiečiai. Tokio aiškaus susiskirstymo „Lietuvos lenko“ termino sampratos karštai nės, užaugęs lenkų kultūros tradicijas prak- 14 nerandama Vidurio Rytų Europoje, kuriai ginčijosi Otonas Zaviša (Otton Zawisza) . tikavusioje šeimoje jis taip pat buvo „susigy- charakteringas daugiau antrasis tautos tipas. 1908 m. M. Romeris (Römer) savo žinomo- venęs“ ir su liaudies žemaitiška–lietuviška Tai lėmė senųjų valstybinių struktūrų sunai- je studijoje apie lietuvių tautinį judėjimą kultūrine aplinka. Neatsitiktinai, kaip rodo kinimas (ypač senosios Žečpospolitos pa- Lietuvos lenkus apibūdino kaip vietinį ele- jo kūryba, ypač Šiluvos koplyčia, jis suvokė dalinimas) bei lėta kapitalistinio ūkio raida. mentą, kuris polonizavosi istorinio proceso lietuvių subetninių grupių architektūros, 15 Todėl individus integruojančiu veiksniu čia metu . 1911–1912 m. lenkiškumo Lietuvoje dailės subtilumus. tapo etnokultūriniai elementai. Pagal juos, o situacija ir Lietuvos lenko ypatybės jau Antra vertus, studijuodamas Paryžiuje, ne valstybinę priklausomybę, valstybės te- buvo aptariamos lenkiškuose centriniuose jis 1904–1905 metais aktyviai dalyvavo „Li- 16 ritoriją identifikavo save individai. Tačiau, periodiniuose leidiniuose – „Świat“ , „Ty- thuanijos“ draugijos veikloje. Ši draugija vei- 17 kaip rodo faktai, vis tik buvusios valstybės godnik Polski“ . 1912 m. vienas iš to meto kė pagal lietuvių tautinio judėjimo dvasią. teritorija, formuojantis modernioms tautoms lietuvių tautinio sąjūdžio vadovų būsimasis Jos veikla neretai išeidavo už etninių kultū- šiame regione, tebebuvo vienu iš individo Lietuvos prezidentas Kazys Grinius Lietu- rinių ribų. Joje tuo metu jau aiškiai pastebi- tautinės identifikacijos faktorių. Dažnai ji vos lenkais vadino „lenkiškai kalbančius mas politinio pobūdžio lietuvių tautiškumo Trijų Kryžių paminklas. Juozo Vercinkevičiaus veikė jau kaip „tėvynės“, „gimtosios žemės“ piliečius“ – krajovcus, ne su vienu iš jų buvo kristalizavimasis, savarankiškos politinės nuotr. 1916 m. Trijų Kryžių paminklas pasta- 17 25 veiksnys. Žinia, kad tėvynės ir tautos pri- pažįstamas, kartu Vilniuje veikęs . Lietuvos ideologijos formavimasis . Įdomu yra tai, tytas ant Plikojo kalno Vilniuje. Paminklo pro- klausomybė yra abipusė. Tėvynė daugiausia lenko sąvoką 1913 m. vartojo M. Romeris ir kad draugijos veikloje tuo pat metu dalyva- jekto autorius – architektas Antanas Vivulskis išreiškia tas vertybes, kurios yra neatski- L. Abramovičius savo ginče dėl krajovcų vęs M. Romeris, paveiktas draugijos idėjinių riamos nuo tautinės kultūros, yra svarbūs idėjinių nuostatų, formuojantis tautinėms nuostatų, priėmė krajovcinį Lietuvos lenko visuomenėms istorinės Lietuvos (Lietuvos apsisprendimą26. A. Vivulskis tokių ryškių Literatūra: jos elementai. Todėl emigrantas tol yra tos 1. J. Bardach, Odawnej i niedawnej Litwie, Poznań, tautos nariu, kol savo tėvyne laiko „senąjį ir Baltarusijos) teritorijoje. Beje, L. Abra- tautinės savimonės pokyčių neišgyveno, nes 1988, s. 197–292. kraštą“. Kai savo tėvyne pradeda laikyti movičius taipogi istorinės Lietuvos lenkus jis neįžvelgė lenkiškumo ir lietuviškumo 2. XX a. pradžioje šis terminas dažniausiai buvo siejamas traktavęs kaip etnokultūrinę bendriją, besi- (modernia prasme) prieštaravimų. Jam tra- su tuometiniu Rusijos imperijos „Šiaurės Vakarų kraštu“ naująją tėvynę, jis tampa ir naujos tautos at- ir apėmė tuometines Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, stovu. Tokio tautinio mentaliteto ypatumai, skiriančia nuo etninės Lenkijos lenkų, pa- diciškai šie du veiksniai tebebuvo simbiozėje Mogiliovo, Vitebsko gubernijas. formuojantis modernioms tautoms buvusios sisakė už Lietuvos lenkų visuomenės, kaip kaip natūrali ir savaime suprantama seno- 3. M. Römer, Litwa, Studyum o odrodzeniu narodu atskiro darinio, t. y. tautos, funkcionavimą19. sios Lietuvos visuomenės išraiška. Išraiška litewskiego, Lwów, 1908, s. 27; M.Römer, Stosunki etno- LDK teritorijoje, yra pateikę netikėtų tauti- graficzno-kulturalne na Litwie, Kraków, s. 20;М. Ромер, nės identifikacijos konstruktų. Apie 1915–1917 m. ji jau sutinkama gana per amžius susiklosčiusių liaudies ir bajori- Е. Ромер Охенковска, Поляки. Формы националного Lenkų istorinėje Lietuvoje mentaliteto dažnai ir vartojama tokių lenkų savitumui jos, didikų santykių. Visuomenės modernė- движения в современных государствах, Санкт Петербург, apibrėžti20. Charakteringas tam laikui būtų jimo apraiškų jo sąmonė, matyt, dar nebuvo 1910, с. 356. M.Römer, Dwie teorii o Polakach litewskich, tyrinėjimų pagrindines kryptis aptaręs Zeszyty historyczne, Paryż, 1993, z. 106, s. 131 – 138; M. Juliušas Bardachas (Juliusz Bardach) pa- vieno iš „Myśl Polska“ korespondento pa- užfiksavusi. Galbūt todėl, kad daugiau buvo Römer, Dwie formuly, Przeglad Wileński, 1925, Nr. 6. teikė gana išsamią lenkų tautinės sąmonės stebėjimas – <…>, kad lenkybė Lietuvoje yra susikoncentravęs į savo kūrybą nei į visuo- 4. J. A. Herbaczewski, Odrodzenia Litwy wobec idei visiškai nepriklausoma nuo Varšuvoje keliamų meninį-politinį savo aplinkos gyvenimą. Vis Polskiej, Kraków, 1905, s. 33, 61. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (toliau 5. Przemówienie red. L Abramowicza, Przegląd Wi- – LDK) žemėse raidos charakteristiką1. lozungų. Ši lenkybė yra skirtinga, lokali; ar ji tik, „paryžietiškas“ jo gyvenimo laikotarpis leński, 1926, Nr.13. Apibūdinęs lenko istorinėje Lietuvoje2 tipą, begyventų vien tik savo pajėgomis, ar tik vege- lėmė tai, kad neabejodamas visam gyveni- 6. E. Maliszewski, Polacy i polskość na Litwie i Rusi, tuotų – jai įtaką daro vietiniai veiksniai. Apie jokį mui susiejo save su Lietuva. Jam, priešingai Warszawa, 1916, s. 36–37. mokslininkas pažymėjo tą faktą, jog lenkai 7.A. Kulakauskas, Lietuvos bajorija ir lietuvių tautinis pagal savo kilmę buvo ne kolonizatoriai, bet Lietuvos lenkų „sugrįžimą“ į etnografinę Lenkiją nei jo amžininkams, kad ir M. Romeriui, bei valstybinis atbudimas, Literatūros teorijos ir ryšių atstovavo vietiniam elementui – buvusiems negali būti nė kalbos, nes iš esmės visi jie, ne iš niekada nekilo dilema Lietuva ar Lenkija. problemos. Etnosocialinė ir kultūrinė situacija XIX a. lietuviams ir baltarusiams, o tiksliau iš esmės ten atėję, ir tik Lietuva yra tas kraštas, su kuriuo 1912 m. į klausimą lietuvis esąs ar lenkas, Lietuvoje, Vilnius, 1989, p. 9–24. 21 8. J. Bardach, Min.veik.. p. 197. LDK sulenkėjusiai bajorijai, didikams. Isto- jie etnografiškai susiję.“ jis atsakęs: <…> Jei Tamsta manęs klaustum, 9. J.Jurkiewicz, Rozwoj polskiej myśli politycznej na riografijoje panašaus požiūrio laikėsi My- Taigi, koks Lietuvos lenko sampratos kuris žmogus man artimesnis, tai pasakyčiau, Litwie i Białorusi w latach 1905–1922, Poznań 1983; 3 turinys? Manau, kad ieškant atsakymo į šį kad kiekvienas katalikas, o tautystę aš suprantu Z.Solak, Między Polską a Litwą. Życie i działalność kolas Romeris (Römer) , Juozapas Albinas Michała Römera 1880–1920. Kraków 2004; J.Sawicki, Herbačiauskas4, Liudvikas Abramovičius klausimą iškalbinga gali būti M. Romerio kiek kitaip. Man rodos, kad žmogus savo Tėvynę MichałRömer a problemy narodowściowe na ziemiach (Ludwik Abramowicz)5, Edvardas Mališevs- refleksija. Savo autobiografijoje, rašytoje turi mylėti ne žodžiais, bet darbais, tik tada jis byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego. Toruń 1998; 6 apie 1925 m., yra išdėstęs keletą pastebė- tevertas Tėvynės sūnaus vardo. Aš Lietuvą my- A.Smalanczuk , Ewolucja ideologii krajowej w społeczno- kis (Edward Maliszewski) , Antanas Kula- politycznej działalności Romana Skirmunta (1905-1921), kauskas7 ir kt. Visi jie pažymėjo tokių lenkų jimų, kurie padeda atsekti Lietuvos lenko liu darbais ir viską, ką nuo Dievo esu gavęs, jai Krajowość – tradycje zgody narodów w dobie nacjona- 27 visuomenės komunikaciją su liaudiškomis tautinio identiteto savitumus, manyčiau, atiduodu .Tarp panašios savivokos žmonių lizmu. Poznań 1999, s.110–117. charakteringus ne tik jam. Apie savo iden- Milošas yra paminėjęs Ferdinanadą Ruščicą 10. J.Bardach, Min. veik., p. 201-206. Pažymėtina, kad baltarusių ir lietuvių visuomenėmis bei jų šį reiškinį dar 1926 m. yra aptaręs ir J. Bouduin de kultūrinę sąveiką. Buvo konstatuota, kad titeto ypatumus 1898–1901 m., kai asme- (Ruszczyc). Kaip žinia, Č. Milošas mokėsi ir Courtenay, W kwestii narodowościowej, Warszawa lenko Istorinėje Lietuvoje tipas įvairiais po- niškai susidūręs ir pažinęs lietuvių tautinį gyveno Vilniuje, kurio pavidalus saugojo, at- 1926, s. 17 – 20. sąjūdį, privertusį jį apsispręsti būti lenku, kūrė F. Ruščicas, puikus ir leidybos grafikas, 11. J.Bardach, Min.veik., p. 200. žiūriais buvo artimesnis lietuviams bei bal- 12. A. Kłoskowa, Konwersja narodowa i narodowe kultu- tarusiams nei – kaip sakoma – koroniažams, jis rašė: Aš dar tuomet <...> Lenkijos <..> net naujos meninio leidinio sampratos kūrėjas, ry, Kultura i spoleczeństwo, t. XXXVI, 1992, Nr. 4, s. 8. t. y. lenkams iš etninės Lenkijos. Pastebėtas nepažinojau, pirmą sykį buvau Lenkijoje – Var- siekęs sintezės, kad knygos šriftai, maketas, 13. J.S. [?], Litwa i Ruś. Kwestja polska na Litwie i Rusi, šuvoje – būdamas 20 metų amžiaus (1900 m.), iliustracijos, formatas, įrišimas būtų vientisa. Kraj, 1906, Nr. 26, s. 13–14. buvo ir lenkiškosios kultūros LDK savitu- 14. O. Zawisza, Litwini w Litwie, Wilno, 1907, s. 12–14. mas, palyginti su Lenkijos Karalystėje be- ir tai tiktai kelias dienas, lenkų – „koroniarzų“ Milošas „Tėvynės ieškojime“ minėjo Ruščicą 15. M. Römer, Litwa, s. 27 siplėtojusia lenkų kultūra. Ji buvo įvardinta psichinio tipo nemėgdavau. Vilniuje kaip vietos žmogų, menininką, 16. W. Baranowski, Polskość na Litwie, Świat, 1911, Nr. Aš tada dar nežinojau, kad mūsų – t. vad. kilusį „būtent iš čia“, patvirtinančių apmąs- 23, s. 1–3. kaip lenkų subkultūra, t. y. kultūra patyrusi 17. 28Wł. Dw., Polak-Litwin, Tygodnik Polski, 1912, Nr. vietinių gyventojų, liaudiškų baltarusių ir Lietuvos Lenkų – tragedija, arba bent vienas tymų apie Vilnių tezę: ir lenkiškų vidurinių 7, s. 579–581. lietuvių, poveikį. Visa tai atsispindėjo tokių mūsų tragedijos veiksnys tame, kad mes neturi- mokyklų, gimnazijų mokinių pavardės, su 18. 29 Kg. [Kazys Grinius), Iš nelaimių mokykimės, 8 me savo vardo, kad mūsų siela yra dviejų tautinių nedidelėmis išimtimis, liudijo jų kilmę iš Lietuvos žinios, 1912 05 26, Nr. 61 lenkų mentalitete . Kaip vienas svarbiausių 19. M. Römer, Dziennik, t. 2, Lietuvos Mokslų Akademi- lenkų istorinėje Lietuvoje mentaliteto bruo- sielų ypatinga koncepcija (aut. pabr. – R. M.), smulkiųjų ir stambesnių Lietuvos didžiosios jos biblioteka (toliau – MAB), f. 138 - 2230, l. 89, 227, 252. 28 žų, pastebėtas, pirmiausia J. Bardacho, o kad esant konfliktui tarp tų dviejų sielų mums kunigaikštystės bajorų . L. Abramowicz, Stanowisko krajowe a idea narodowa, yra sunkiau, negu kam nors kitam, nusistatyti Taigi, tiek paskirų savireflekcijos, tapa- Przegląd Wileński, 1913, Nr. 13–14. vėliau nuodugniau tyrinėtas J. Jurkevičiaus 20. E.Maliszewski, Żywioł polski na Litwie, Warszawa, (J. Jurkiewicz), Z. Solako, J. Savickio, A. teisingai ir nemeluoti; mes naudojamės vardu tybės apibūdinimų faktų. Daugiau jų dar 1918, s. 4–7: M.Świechowski, Żywioł polski na ziemiach Smoliančiuko9, buvo nurodytas jų politinės (Lenkų), kuris neatitinka mūsų ypatingai esmei galima būtų surasti. litewskich, Zakopane, 1917, s. 44–45. ir kuris nereiškia mūsų giliausių psichikos ir Tačiau čia visgi reikėtų paklausti: ar 21. B.H., Polskość na Litwie, Myśl Polska, 1915, z. 4, s. (istorinės) sąmonės dvisluoksniškumas, atei- 46–47. nantis iš istorinio sąmoningumo tradicijos10. būdo pagrindų, išaugusių iš Lietuvos žmonių yra kokia prasmė nagrinėti šį reiškinį, tokio 22. Mykolo Römerio autobiografija, Lietuviu istorijos Beje, ir pats Milošas (Milosz) yra nurodęs, būdo bei psichikos; iš giliausių vietinės etniškos identiteto variantą? Juolab kad iš pirmo studijos, t. 13: Mykolas Römeris, p. 190–191. formacijos šaknų (Lietuvių ir Baltgudžių). Mes žvilgsnio atrodo, kad taip identifikavosi 23. V. Bičiūnas, Kelias į Vilnių, Trimitas, 1933, Nr. 28, jog kaip neįmanoma kvestionuoti kalbos, kuri s. 28. Beje, kaip nurodo J. Sawickis, M. Römeris 1927 m. žmogui yra prigimtinė duotis, taip XX a. buvo nesame Lietuviai nei Baltgudžiai, bet mes nesame gana ribotas lenkų istorinėje Lietuvoje skai- save oficialiai, dokumentuose pristatė Lietuvos lenku problemiška vienaprasmiškai atmesti, nukirsti ir Lenkai. <...> Mūsų, susipratusių „Lietuvos čius. Apie tai byloja ir minėtoji M. Romerio („Polak litewski“). – J.Sawicki, Michał Römer a problemy istorinį sąmoningumą, būdingą LDK bajorams lenkų“, kurie nevirto nei Lietuviais, nei Lenkais citata. Bet taip buvo 1925–1926 metais. Am- narodowościowe na ziemiach byłego Wielkiego Księstwa 22 Litewskiego, s. 143. lenkiškai kalbantiems lietuviams. – tuo tarpu yra vos maža saujelė. <...> žiaus pradžioje, iki 1917–1918 metų, padėtis 24. M. Römer, Dziennik, t. 28,Lietuvos Mokslų Akademi- Grįžtant prie akademinių tyrimų pa- Beje, 1933 m., būdamas Kauno univer- buvo kiek kitokia. jos biblioteka ( toliau – MAB), f. 138 - 2254, l. 240. siteto rektoriumi, jis pokalbyje su žurnalo Prisiminkime, kad šalia santykinai gana 25. Plačiau apie tai žr.: R. Miknys, “Svajonės išsipildys, žymėtina, kad išanalizavęs įvairias tokios jeigu būsiu naudingas Lietuvai …”. Architekto Antano sąmonės raiškos formas, remdamasis kon- „Trimitas“ korespondentu prisipažino, negausių ir visuomenėje mažai įtakingų Vivulskio tautinės identifikacijos istorinis aspektas, krečiais individualiais ir grupiniais atvejais, kad save priskirtų Lietuvos lenkų tautai, krajovcų demokratų egzistavo gana gausi, Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp jeigu tokia tauta egzistuotų23. Tokios tautos turėjusi ir politinį, ir visuomenininį-kultūrinį tautos ir valstybės, Vilnius, 1996, s. 300–311. J. Bardachas pastebėjo, jog tokia situacija 26. Mykolo Römerio autobiografija, Min.veik., p. sukūrė įvairias netipines, klasifikacijai sunkiai atstovu, jos protėviu, M. Romeris laikė ekonominį svorį krajovcų – konservatorių 194–198. pasiduodančias ir asmenų, ir visuomenės gru- A. Mickevičių ir su jo psichika identifikavo – tradicionalistų grupė. Į ją įėjo didelė dalis 27. L. Špakevičius, Antanas Vivulskis (1877 – 1919), 11 savo savimonę. 1920 m. jau grįžęs į Lietuvą, buvusios LDK žemių dvarininkijos. Jos Vairas, 1929, Nr. 2, p. 119. pių visuomeninės sąmonės formas. Tarp kita 28. Milošas Č., Tėvynės ieškojimas, 285–286. ko, tai nebuvo unikali situacija, būdinga rašė savo artimam pažįstamam, Lietuvos nuostatų reiškėjais buvo Vilniaus vyskupas tik buvusios LDK teritorijoms. Europinėje nepriklausomybės akto signatarui, tuo metu Edvardas van der Ropas (Edward von der istoriografijoje yra pastebėta, jog tautinės dirbusiam Lietuvos atstovybėje Romoje, Jur- Rop), Konstancija ir Romanas Skirmuntai, giui Šauliui: Aš nesu nei išskirtinai lenkas, nei Aleksandras Meištovičius (Meysztowiczius), * Pranešimas skaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje identifikacijos komplikacijos yra dažnos Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms 12 išskirtinai lietuvis, bet tuo pačiu metu ir lenku, Česlavas Jankovskis (Czesław Jankowski), etnokultūrinių paribių teritorijose . įtampoms neutralizuoti, Lietuvos Respublikos Kultūros Kada atsiranda pirmą kartą pavartota ir lietuviu. <…> Kuo buvo Adomas Mickevičius Boleslavas Jaloveckis (Bołesław Jałowiecki), ministerija, Vilnius, 2011 m. rugpjūčio 25 d. „Lietuvos lenko” sąvoka tiksliai atsakyti nežino nei lenkai, nei lietuviai. Bet labai gerai Edvardas Voinilovičius (Edward Woyniło- tai žinau aš, nes pats esu tokiu pat, kaip jis, nes wicz) ir kt. negalime. Griežčiau ji apibrėžiama nuo XX a. Tęsinys kitame numeryje  2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Holokaustas Panerių memoriale pagerbtos žydų genocido aukos Viktoras KIERAS, Trakai Atkelta iš 1 p. kariuomenės vadovybės, Vilniaus miesto vizomis daug žydų išvyko ir liko gyvi. Ati- mero, žydų bendruomenės. dengta atminimo lenta žydų mokslininkui Su gėlėmis ėjo LR ir Vilniaus miesto insti- ir rašytojui Zalmanui Reizenui. Jis pasisakė tucijų, užsienio valstybių atstovai, buvę kon- prieš Molotovo–Ribentropo paktą, už tai centracijos stovyklų kaliniai. Vilniaus Šolom buvo NKVD nužudytas. Aleichemo vidurinės mokyklos direktorius Vilniaus geto aukų pagerbimas taip pat Miša Jakobas jidiš kalba skaitė ištrauką iš vyko Vilniaus „Lėlės“ atminimo koncerte dainos „Zog nit Keynmol“, choras dainavo „Siela niekada nenutyla“, Šv. Kotrynos Vytauto Kernagio dainą „Baltas paukštis“. bažnyčioje visą dieną buvo skaitomi Vil- Choras iš Izraelio „Anachnu-Kam“ ir niaus žydų gete kalintų žmonių vardai ir solistė Limor Shapira nuostabiai atliko dainą pavardės. „Eli, Eli“. Autoriaus nuotr. Vilniaus miesto mokiniai kartu su spe- cialiai į ceremoniją iš Izraelio atvykusiu Spausdiname Seimo Pirmininkės Ire- choru „Anachnu-Kam“ ir Vilniaus Šolom nos Degutienės kalbą, pasakytą 2011 09 23 Aleichemo mokyklos mokiniais uždegė Aukštųjų Panerių memoriale, Holokausto simbolinę „Menorą“ – vieną seniausių žydų aukų pagerbimo ceremonijoje tradicijos simbolių, išreiškiančių tautos dva- sios stiprybę. Gerbiamieji holokausto aukų artimieji, Ceremonijos Panerių memoriale pa- Gerbiamieji minėjimo dalyviai, baigoje buvo atliktas Vilniaus geto himnas „Nesakyk, niekada“... Kiekvienais metais šią dieną esame kar- Renginyje dalyvavo ir Vilniaus moky- tu. Esame kartu, atvesti skaudžios istorinės Vyriausiasis Lietuvos ir Vilniaus rabinas Chaimas Buršteinas nuoširdžiai meldėsi tojų namų berniukų ir jaunuolių choras praeities, tragiškai palietusios mūsų vals- „Ąžuoliukas“ (meno vadovas ir dirigentas tybės, žydų tautos, visų kartu gyvenusių ir miems žydams gelbėti. Tai buvo skirta gelbėti teisei vadintis žmogumi. Tai – paminklai, Vytautas Miškinis), smuikininkas Borisas gyvenančių žmonių likimus. žmogiškumui ir teisingumui pasaulyje. Tai primenantys, kad tikrieji istorijos kūrėjai Kirzneris. Atrodytų, bėgant laikui, dvidešimtojo buvo skirta gelbėti Lietuvai – jos garbei, jos tada buvo Šindleris ir Sugihara, ūkininkai Programoje, kurioje numatyta pagerbti amžiaus vidurio žaizdos ir skauduliai turėtų vardui pasaulyje. O kiekvienas, niekinęs ir ir inteligentai, gelbėję žydus, bet jokiu būdu genocido aukų atminimą, buvo ne vienas užgyti ar bent jau aprimti. Tačiau Holo- žudęs kitos tautos žmogų, pirmiausiai nieki- ne budelių parankiniai. renginys. Pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio kaustas tapo per daug tikru išgyvenimu ne no ir žudė savo tautą, jos dvasią, jos ateitį. Tesiilsi ramybėje sielos visų nukankintų, Antono Schmido atminimas. Jam Antakalnio tik žydų tautai, bet ir visai žmonijai. Dar Todėl tikrasis Lietuvos veidas nacių nužudytų ir išniekintų, visų, kuriems XX kapinėse atidengtas paminklinis ženklas. A. gyvi žmonės, savo akimis matę žydų tautos okupacijos metais vis dėlto buvo tie 819 amžiaus vidurio tragedija virto šiurpia rea- Schmidas išgelbėjo šimtus mirčiai pasmerk- tragediją, matę žiaurias ir beprasmiškas žmonių, kurie šiandien įrašyti į Lietuvos lybe. Nuoširdi užuojauta jų vaikams ir vai- tų Vilniaus geto žydų. Už tai pats buvo žudynes. Gyvi ir tie, kurie, rizikuodami piliečių – Pasaulio teisuolių – sąrašą. Todėl kaičiams, giminėms ir artimiesiems, visiems sušaudytas. Pagal Lietuvos vyriausybės savo ir vaikų gyvybe, pasipriešino žmogaus visame pasaulyje stovintys paminklai žydų čia esantiems, visiems, kam Rugsėjo 23-oji išduotus dokumentus su Japonijos konsulo sugyvulėjimui. gelbėtojams iš tikrųjų yra skirti ne tik jiems. yra ir bus diena, visiems laikams pažymėta Lietuvoje Čijunės Sugiharos išduotomis Tai, ką jie padarė, buvo skirta ne tik žudo- Jie – išgelbėtam žmogiškumui ir žmogaus skausmo ir liūdesio ženklu. Seinų ir Punsko kraštas Punsko įvykiai sutelkė Lenkijos tautines mažumas Jonas LIESYS, LR Seimo narys, Vilnius

Prie apipaišytos vietovardžių lentos Punske. Iš kairės: LR Seimo narys Vytautas Kurpuve- Prie LR konsulato Seinuose Vytautas Kurpuvesas, Algirdas Vaicekauskas, sas, Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, LR Seimo narys Jonas Liesys Vytautas Liškauskas, Jonas Liesys

Lietuvos Respublikos konsulo Lenkijos Algirdas Vaicekauskas. įvykį reaguojama itin jautriai. Šis incidentas Mes visi turime siekti, kad tautinės ma- Respublikoje Liudviko Milašiaus kvietimu, Viršaitis Vytautas Liškauskas kalbėda- yra pirmasis per pastaruosius dvidešimt žumos jaustųsi patogiai, turėtų galimybes rugpjūčio 29 d. kartu su Seimo nariu Vytau- mas apie incidentą dėl vietovardžių lentelių metų. Todėl kartu su ukrainiečiais ruošiamas plėtoti savo kultūrą, puoselėti tautiškumą ir, tu Krupuvesu buvau nuvykęs į Seinus ir apipaišymo sakė, jog dar nėra surasti žmonės, pareiškimas apie tai, jog minėtas įvykis yra be abejo, turėtų garantuotą mokymąsi bei sė- Punską. Šią išvyką paskatino tai, jog rugpjū- kurie tai atliko. Kaip pažymėjo V. Liškauskas, Lenkijoje vykdomos politikos tautinių ma- kmingą tolimesnę integraciją į darbo rinką. čio 21–22 d. Punsko valsčiuje keturiolikoje lentelių apipaišymo klausimas yra ne pats žumų atžvilgiu pasekmė. Reaguodami į Lenkijos lietuvių bendruo- vietovių dažais buvo apipaišytos lietuvių svarbiausias. Žymiai daugiau rūpesčių kelia A. Vaicekausko nuomone, Lenkijos vi- menės susirūpinimą dėl padėties švietimo kalba parašytos vietovardžių lentelės bei pa- švietimo, kultūros klausimai. Jau yra aišku, suomenė dar nėra pribrendusi tautinių mažu- klausimu, siūlome kreiptis į Lietuvos Respu- minklinis akmuo. Todėl man, kaip Lietuvos jog dėl lėšų stygiaus reikės uždaryti dar dvi mų įstatymui ir jo tinkamam įgyvendinimui. blikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos lietuviškas mokyklas. Tai liudija ir ilgi bei karšti debatai Lenkijos komitetą dėl lietuvių mokyklų Lenkijoje pa- Seimo ir Senato narių asamblėjos delegacijos Dar vienas liūdnas dalykas yra tas, jog Respublikos Seime svarstant šį įstatymą. pildomo finansavimo iš Lietuvos Respublikos nariui buvo tikslinga detaliau pasikalbėti su yra uždaroma penkiolika metų transliuota Kartu A. Vaicekauskas pastebėjo, jog šis valstybės biudžeto. Mokyklų finansavimas iš lietuvių bendruomenės vadovais apie jų ir televizijos laida, skirta lietuvių tautinei ma- incidentas turėjo ir teigiamų pasekmių. Jis Lietuvos biudžeto būtų ženklas, jog Lenkija lietuvių bendruomenės Lenkijoje savijautą po žumai. Tad jos savijauta dėl visų šių dalykų padėjo mobilizuoti Lenkijoje gyvenančias neišlaiko tautinių mažumų mokyklų. šio incidento. Naudodamiesi proga aptarėme yra tikrai pablogėjusi. tautines mažumas. Tos mobilizacijos išraiška Po susitikimo Lietuvos konsulate Sei- lietuvių švietimo problemas, kultūros būklę, Tai gali turėti pasekmių ir tėvams, kurie bus kartu su ukrainiečių ir vokiečių tautinių nuose kartu su Punsko valsčiaus viršaičiu kitus aktualius klausimus. renka mokyklą savo vaikams. Po tokių inci- mažumų atstovais rengiamas pareiškimas, Punske apžiūrėjome apipaišytas lenteles ir Lietuvos Respublikos konsulate Seinuose dentų ne vienas tėvas susimąstys, ar verta kuriame bus išreikšta pozicija dėl to, jog tau- paminklą. susitikime su mumis dalyvavo Punsko vir- leisti vaikus į lietuviškas mokyklas. tinės mažumos Lenkijoje nesijaučia saugios. šaitis Vytautas Liškauskas, Pasaulio lietuvių Algirdas Vaicekauskas kalbėjo apie tai, Pareiškimas pateiktas Liubline rugsėjo 14–16 Rimanto Stankevičiaus nuotr. bendruomenės pirmininko pavaduotojas jog apipaišytas paminklas yra Punsko lietu- dienomis vyksiančiai konferencijai tautinių Petras Maksimavičius, LLD pirmininkas vių bendruomenės vizitinė kortelė, todėl į mažumų klausimais. Voruta 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733)  Nuomonės, diskusijos, komentarai Vilniaus rajono savivaldybės taryboje Gediminas PAVIRŽIS, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Š. m. rugsėjo druomenę jaudino savivaldybės tarybos bendruomenė netiki savivaldybės pareigūnų TV 3 dėmesiu šiai temai, įžvelgė kažkieno 16 d. vyko Vil- posėdžiui pateiktas sprendimo projektas, gražiais žodžiais. Posėdyje buvo patvirtinta, politikavimą, naudojantis situacija ir tėvais. niaus rajono savi- kuriuo nebuvo numatyta gyvuoti priešmo- kad Veriškių pradinė mokykla ugdys ir 3–6 Keista, kai šiuo atveju keli tėvai, atėję savo valdybės tarybos kyklinio ugdymo grupei, kurią lankytų ir metų vaikus, tad tėvai gali būti ramūs. iniciatyva, su nedideliu plakatėliu, įvardi- posėdis. Nors dar- būtų visą dieną mokykloje 3–6 metų vaikai. Regis viskas tvarkoje. Tačiau neramina nami kaip kažkieno suvedžioti. Prisiminęs botvarkėje svars- Tėvai nerimavo, kad nesant tokios grupės kitkas. Jauni tėvai, atėję į posėdį, norėjo iš- neseniai „tėvų organizuotą“ mitingą prie tomų klausimų nebus, kur palikti vaikus, arba teks toli juos sakyti savo prašymus, siūlymus, motyvus. Prezidentūros, dar kartą įsitikini liaudies buvo per pusšim- vežioti į galimai pasiūlytą darželį. Deja, merė, nors laiko buvo apsčiai, neleido išminties tikslumu: „Kas kuo kvepia, tas tį, praktiškai dėl Tiesa, komitetų posėdžiuose rajono pasisakyti jiems, tvirtindama, kad klausimas tuo ir tepa.“ daugelio nebuvo politikai buvo informuoti, kad pateiktame išspręstas. Nepadėjo atskirų tarybos narių Galima būtų apskritai dėl to nekalbėti, diskusijų ir pateik- projekte yra įsivėlusi klaida ir bus numatytas apeliavimas į savivaldybės tarybos veiklos tačiau negali nepasidžiaugti demokratijos ti sprendimų pro- modelis, kuriuo bus leista gyvuoti tokiai reglamentą, kuriame galimybė pasisakyti daigais ir jaunų žmonių užsispyrimu. Mažos Gediminas Paviržis jektai buvo priimti „darželinukų“ grupei. Tačiau prieš posėdį atėjusiems yra numatyta. mokyklos bendruomenė atsilaiko teismuose be pakitimų. organizuotas tėvų piketas, laikraščio „15 Baimintis merei dėl tėvų pasisakymo prieš didžiulės savivaldybės pajėgas. Tai ge- Daugiau buvo kalbama dėl priešmo- min.“ straipsnis, ilgai besitęsiantis savival- nebuvo ko dar ir dėl to, kad viena iš tėvų ras pavyzdys tiems, kuriems ne vis tiek, kas kyklinio organizavimo modelio Veriškių dybės administracijos bylinėjimasis su šios galiausiai pasakė norinti tik padėkoti, ta- darosi rajone, ir tiems politikams, kuriems pradinėje mokykloje. Šios mokyklos ben- mokyklos vadovybe, rodo, kad mokyklos čiau tai nepadėjo. Merė nebuvo patenkinta Pietryčių Lietuvos reikalai mažai terūpi. Nuomonės, diskusijos, komentarai Lenkybės ekspansijos problema Algis UZDILA, Punskas

žmonės savanoriškai lenkėjo. Juokingiausia, Lietuvai, gyveno ten 80 proc. lietuvių. Kai Vandalų išpuoliai Punsko krašte, lietu- kad tuo tikima iki šiandien ir tokios išvados atgavome laisvę – liko jų tik 18 proc. Apie viškų užrašų paminklų išniekinimas lenkų daromos visai neatsiklausus tų gyventojų. šią dramą ponia K. Koženiovska nieko nacionalinėmis spalvomis – tai išpuolis Vokiečiai lygiai taip pat aiškino pasauliui, nebus girdėjusi. Ar tai aukštosios kultūros prieš lietuvius. Jeigu mažasis bijo didžiojo, kad ir lenkai laisva valia germanizavosi. Tik požymis? Tai primena kapo ir lagerininkų tai nėra aukštos kultūros požymis. Europos šito kažkodėl lenkai niekaip nemoka pri- santykius. raginama, lenkų valstybė sukurpė įstatymą, pažinti. Remiantis tokia nuostata bandoma Lietuvoje kasmet vyksta poezijos pava- leidžiantį dvikalbes vietovardžių lenteles ka- ir šiandien tą lenkų kultūros patrauklumą sarių šventės. Suvažiuoja poetai iš įvairių binti, tačiau neparuošė tautos europietiška- visomis išgalėmis Rytuose įpiršti. Tos atrak- kraštų. Kai eina skaityti savo kūrinių, visi jam sugyvenimui. Pašaipūs žmonės kartoja cingos kultūros padariniai tarp kitko yra pasisveikina žodžiais „laba diena“. Kai už- žinomą posakį: „Kas iš to, kad Jėzulis davė, neatpažįstamai sumaitotas Rytų Lietuvos sienio delegatai kalba Lietuvos seime, prade- jeigu Švenčiausioji Mergelė atėmė.“ Šitie krašto vardynas. Antai Varėna tapusi Orany, da tais pačiais sakraliniais žodžiais „laba die- vardai čia niekuo dėti, bet jie labai atspindi Algis Uzdila Šalčininkai – Soleczniki, Ukmergė – Wiłkomierz na“. JAV ambasadorius, rodydamas pagarbą realiai susiklosčiusių vertybių sampratą. ir pan. išsivadavusiai Lietuvai, pramoko kalbėti Lentelių ir paminklų išniekintojų policija Katažyna Koženiovska (Katarzyna Kor- Galima klausti, ar autentiško vardyno lietuviškai. Kai atvažiavo į Lietuvą viešnia nesuras. Varnas varnui akies nekerta. Jeigu zeniowska), kalbėdama apie III Lenkijos Res- išdarkymas, kad jo neįmanoma etimo- iš Portugalijos, buvo išmokusi pasisveikinti reiktų ieškoti kaltų, keliai vestų į viršūnes. publikos planuojamą politiką Rytuose, tei- logizuoti, iš tikrųjų yra aukštos kultūros ir padėkoti lietuviškai. Matyt, ponios K. Taikliai žurnalistas pajuokavo: Lietuvos gia, kad kelis amžius Lietuvoje, Baltarusijoje požymis? Jeigu jį didžioji kaimynė visomis Koženiovskos manymu tai nėra aukštos aristokratas, tapęs prezidentu, kalba kaip ir Ukrainoje lenkų kultūra buvo atrakcinga ir priemonėmis bando per Lietuvos lenkų kultūros požymis, nes tie, kurie visomis ligšiolinis jo liokajus. Sustyguotas orkestras įvyko ten lenkų kalbos ir kultūros ekspansija tautinę mažumą paversti oficialiu, ar tai tomis progomis atvyksta iš Lenkijos, būtinai groja pagiežos maršus „žemajai kultūrai“, o į etnines lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių nėra bandymas gudraujant pasiekti tai, ką kreipiasi į publiką žodžiais „dzień dobry”. jų dirigentai sėdi aukštuosiuose krėsluose. sferas. Ir Rytų Europos gyventojai labiausiai ne iki galo padarė šimtmečiais vykusi po- Ir taip elgiasi atstovai tos valstybės, su kuria Tai kaip čia prieisi siūlo galą! tuomet lenkėjo, kada per carines įstaigas lonizavimo politika ir Želigovskio kardas? Lietuva tiek šimtmečių gyveno unijoje. Taip, Tos išniekintos lentelės gali būti labai imta varyti rusifikacijos politiką. Tai vykę Juo labiau tenka stebėtis, kad lenkai tai Lietuva domėjosi bendros valstybės kita kal- vertingos, nes į jas sudėtas neapykantos dėl dviejų priežasčių: 1. aukšto lenkų kultū- darė ir tuomet, kada jų pačių valstybė buvo ba ir kultūra. Deja, tai vienpusis domėjima- kapitalas. Tik išsaugokime jas istorijai. O ros visuomeninio statuso tų žmonių, kurie po tuo pačiu Rusijos padu, kaip ir Lietuva. sis. Taip ir susiformavo per tuos šimtmečius naujų kabinti nėra prasmės. Gana, kad šitos jai atstovavo (lenkiškojo gaivalo dominavi- Todėl turime pavyzdį, kai skriaudžiamasis žiūrėjimo iš aukšto į žemumą požiūris. Iki atkentėjo. „Tauri širdis negeidžia dovanos, mas Bažnyčioje turi čia ypatingos reikšmės); savo ruožtu engė dar silpnesnį ir aiškino, šiandien lenkas kitaip nesako, kalbėdamas jei tas, kas duoda, nebemyli jos“, – mokė 2. jos civilizacijos vertybių, konfrontuojant kad tas savanoriškai išsižada savo kalbos ir apie Lietuvą, kaip tik „na Litwie“, nors sako anglų dramaturgas Viljamas Šekspyras jas su rusybe. savo dvasios. Tas pats vyko ir sovietmečiu „w Polsce“. Tai pono ir tarno, aukštinamos (William Shakespeare). Autorės manymu, nuo XVI iki XIX a. ten su Dieveniškėmis. Kai Stalinas perdavė jas ir žeminamos kultūros santykiai. Šaltinis: www.punskas.pl, 2011 09 15 Lietuva–Lenkija Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų grupės antrojo susitikimo, vykusio 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje, baigiamasis pranešimas 2011 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje susitiko papildyti suinteresuotų Lietuvos tautinių Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko mažumų atstovais. Vertinimo komitetas ne A. Kubiliaus ir Lenkijos Respublikos Minis- mažiau nei 8 metus analizuotų Nacionalinio tro Pirmininko D. Tusko sutarimu sudaryta egzaminų centro kasmet atliekamų brandos ekspertų grupė (toliau – ekspertų grupė) egzaminų rezultatų tyrimus ir pagal juos lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių teiktų pasiūlymus dėl vertinimo normų tautinės mažumos Lenkijoje švietimo klau- tobulinimo. simams aptarti. Pirmasis ekspertų grupės 3. Mokyklų, vykdančių formaliojo švie- susitikimas buvo surengtas Druskininkuose timo programas, tinklo kūrimo taisyklėse 2011 m. rugsėjo 12 d. siūlyti nustatyti, kad vienoje gyvenamojoje Ekspertų grupės nariai pažymėjo pažan- vietovėje esant 2–3 mokykloms, kuriose gą, sprendžiant lenkų tautinei mažumai Lie- mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbo- tuvoje ir lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje mis, arba vienai mokyklai, kurioje mokoma aktualius klausimus. skirtingomis mokomosiomis kalbomis, mini- Ekspertų grupės nariai sutarė: malus mokinių skaičius XI–XII klasėje būtų 7 1. Lietuvos Respublikos Švietimo įsta- mokiniai. Ekspertai toliau aiškinsis galimy- tymo 38 straipsnio nuostatos dėl egzamino bes tokias normas taikyti ir V–X klasėse. pagal bendrą LR švietimo ir mokslo ministro 4. Lenkijos centrinė egzaminų komisija patvirtintą brandos egzaminų programą atkreips ypatingą dėmesį į lietuvių kalba įgyvendinimas nereiškia staigaus brandos laikomų pagrindinės mokyklos patikrų, Rugsėjo 2 d. prolenkiškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iniciatyva organizuotas mokinių ir jų tėvų pi- egzamino suvienodinimo. Brandos egzami- gimnazijos egzaminų ir brandos egzaminų ketas prie Prezidentūros, kaip matyti iš nuotraukos, dalyviams nelabai rūpėjo, jie mieliau užkandžiavo no forma bus viena – rašinys, o egzamino užduočių kalbos kokybę ir taisyklingumą ir, vertinimo normos pereinamuoju laikotarpiu siekdama šio tikslo, bendradarbiaus su LR bių atstovai, tautinių mažumų su lietuvių vimo sistemoje, bei kitus aktualius Lenkijos skirsis. Atsižvelgiant į išryškėjusius nuomo- Nacionaliniu egzaminų centru. dėstomąja kalba mokyklų direktoriai ir lietuvių tautinės mažumos ir Lietuvos lenkų nių skirtumus dėl egzamino turinio, iki kito 5. Lenkijos nacionalinės švietimo minis- mokytojai bei Lenkijos lietuvių tautinės tautinės mažumos švietimo klausimus, tarp ekspertų grupės susitikimo LR švietimo terijos ir Lenkijos vidaus reikalų ir admi- mažumos atstovai, bus pristatyti siūlymai jų ir vadovėlių tautinėms mažumoms lei- ir mokslo ministerija susitiks su Lietuvos nistracijos ministerijos parengta Lenkijos dėl tautinių ir etninių mažumų švietimo dybos reikalus, aptarti trečiajame ekspertų mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, lietuvių švietimo plėtros strategijos (toliau finansavimo sistemos pakeitimų. Planuoja- grupės susitikime, kurį sutarta surengti atstovais siekiant profesionaliai aptarti šį – Strategijos) įgyvendinimo ataskaita bus mų pakeitimų atspirties taškas bus tautinių 2011 m. spalio 14 d. Vilniuje. klausimą. pristatyta 2011 m. spalio 24 d. Punske ren- mažumų, tarp jų ir Lenkijos lietuvių tautinės 2. Siūlyti LR Nacionalinio egzaminų giamoje Strategijos įgyvendinimo peržiūros mažumos atstovų, siūlymai. Varšuva, 2011 m. rugsėjo 19 d. centro brandos egzaminų vertinimo komi- konferencijoje, skirtoje Strategijos 10-mečiui. 6. Siūlymus, susijusius su pakeitimais Šaltinis: www. smm.lt teto (toliau – Vertinimo komitetas) sudėtį Konferencijoje, kurioje dalyvaus savivaldy- Lenkijos tautinių mažumų mokyklų finansa- Jono Česnavičiaus nuotr.  2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta

Muziejus laikraštyje Nr. 35 (192) 1-ojo husarų pulko prizas Jei tarpukario Lietuvos kariuomenėje Pulkas dalyvavo visuose svarbiausiuose lėnų plento. 1923 m., kai Lietuvos kariuo- Etmono kunigaikš- buvo karinis dalinys, kurį galima būtų pava- Nepriklausomybės kovų mūšiuose, kovėsi menėje buvo įvesta visoms kariuomenės čio Jonušo Radvilos dinti elitiniu, tai – 1-asis husarų pulkas. Ka- su bolševikais, bermontininkais, lenkais. dalims vienodo stiliaus uniforma, turėjusi pulko pavadinimas, valerija atsikuriančioje Lietuvos kariuome- 1920 m. pabaigoje pulke buvo 34 karinin- pakeisti visą per nepriklausomybės kovas o 1931 m. husarai nėje pradėta formuoti vėliau už pėstininkų kai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 susiklosčiusį neįsivaizduojamą aprangos gavo privilegiją ne- dalinius. Specialistų bei karo ir okupacijos kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kul- margumyną, husarams, kaip ir ulonams šioti antpečius su Jonušo Radvilos mono- nualintoje šalyje didžiulis raitijai tinkamų kosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, bei dragūnams buvo padarytos nuolaidos. grama ir kunigaikščio karūna. Deja, 1940 žirgų trūkumas ir brangumas buvo pagrin- 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, Husarams buvo patvirtintas pilkai žalias, m. kavaleristus ištiko liūdnas visos Lietuvos diniai trukdžiai šiems daliniams formuoti. 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km te- sidabriniu galionu siuvinėtas husariškas kariuomenės likimas, jie buvo sunaikinti, Bet kovų su bolševikais pradžia parodė, kad lefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 švarkas – dolomanas su baltais kavalerijos net negavę politikų leidimo pasipriešinti. be kavalerijos išsiversti nepavyks. 1919 m. fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. trikampiais apykaklėje, avietinė su baltu 2010 m. Trakų istorijos muziejus įsigijo sausio 11 d. Kauno karo komendanto Juozo kariško turto. kantu kepė ir avietinė su balta juosta pilo- įdomų eksponatą. Tai – 1-ojo husarų pulko Mikuckio įsakymu buvo suformuotas 1-asis 1922 m. balandžio 1 d. pertvarkant tai- tė, raudonos su siauru baltu lampasu galife apdovanojimas, taurelė-prizas. Taurelė yra raitelių eskadronas. Pradžioje jis padėjo pa- kos metui kariuomenę, pulkui buvo su- eiliniams ir tamsiai mėlynos kelnės kari- sidabrinė, puošta augaliniu ornamentu, 13,7 laikyti tvarką mieste, bet po kelių savaičių teiktas naujas pavadinimas – 1-asis husarų ninkams bei ilgaauliai kavaleristo batai cm aukščio, pagaminta Kijeve, 1852 – 1908 buvo permestas į frontą. Vasario 4 d. pra- pulkas. Husarai – lengvosios kavalerijos rū- su pentinais ir rozete aulo viršuje. Galima m. Taurelės sienelėje išgraviruotas įrašas „I dėtas formuoti 2-asis eskadronas, o 1919 m. šis, atsiradusi XV a. Vengrijoje, buvo skirta įsivaizduoti, kaip įspūdingai turėjo atro- GUSARŲ D.L.E.K./ JONUŠO RADVILOS gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vyriau- greitiems antpuoliams priešo fl anguose ir dyti keli šimtai taip puošniai apsirengusių PULKO/ UŽ „CONCOURS HIPPIQUE“/ III siasis vadas generolas Silvestras Žukauskas užnugaryje, puldinėti komunikacijas, tai kavaleristų, jojančių Kauno gatvėmis. Tai PRIZAS“. Prizas skirtas apdovanoti husa- pasirašė įsakymą suvesti visas kavalerijos yra savotiški raitieji diversantai. Nereikia buvo tikras kariuomenės elitas. Bet pulkas rą, užėmusį III vietą pulko jojimo konkūrų dalis į vieną dalinį ir jo pagrindu sufor- jų painioti su XVI – XVIII a. Lenkijos ir buvo ne vien „dėl grožio“. 1923 m. 1-asis ir varžybose. Galėjo būti įteiktas XX a. 3-4 muoti raitelių pulką. Pulko vadu pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „spar- 4-asis husarų eskadronai dalyvavo Klaipė- deš. buvo paskirtas Švedijos armijos majoras nuotaisiais husarais“, kurie nors ir vadino- dos grąžinimo Lietuvai operacijoje. Pulkas Trakų istorijos muziejus foto rinkinyje G..E.Hoegeris, jo padėjėju – buvęs Rusijos si husarais, bet savo ginkluote bei taktika aktyviai dalyvavo 1926 m. gruodžio 17 d. sukaupta nemažai kavaleristų nuotraukų, ta- kavalerijos karininkas P. Jackevičius. Tų buvo kur kas artimesni Vakarų Europos perversme, o 1934 m. dar ir generolo Petro čiau apie tai jau buvo rašyta 2009 m. straips- pačių metų birželio 1 d. pradėtas formuoti kirasyrams, sunkiajai smogiamajai kavale- Kubiliūno provoldemariniame puče. 1927 nyje „Tarpukario Lietuvos kavalerija“ (Trakų 3-asis, o spalio 25 d. – 4-asis eskadronai. rijai, skirtai pralaužti priešo rikiuotę. m. rugsėjo 27 d. prezidentas A.Smetona pa- žemė, nr.23(553), 2009 m. birželio 13 d.). Pulko formavimas buvo baigtas ir gavo ofi - 1922 m. spalio 22 d. pulkas priskirtas Taurelė-prelė priizzaass, įt įteiktaeiktass XX XX a. a 3-34 de dešš.š Sidabr Sidabraass. sirašė įsakymą Nr.848, kuriuo pulkui buvo cialų pavadinimą 1-asis Kavalerijos pulkas. Kauno įgulai, jo kareivinės buvo prie Radvi- Kijevas, XIX a. II p. V.Neliubino nuotr. suteiktas 1-ojo husarų Lietuvos Didžiojo Muziejininkas Vytautas Tenešis

Eksponatus pamatysite „Sakralinio meno“ ekspozicijoje, Kęstučio g. 4, Trakuose, Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje. Darbo laikas: 10-18, trečiadienis-sekmadienis.

Muziejus laikraštyje Nr. 36 (193) Švč. Mergelės Marijos gimimo diena Rugsėjo 8-oji – Švenčiausios Mergelės pirmas žinomas jos apsireiškimas murinės plokštės prie sienos baž- nėmis ir stebuklais Marijos gimimo diena, liaudyje vadina- Europoje 1608 m. Šiluvos miestelis nyčios viduje jubiliejinių iškilmių garsėjantis Trakų mos Šiline, Sėmene, Ažpažia, Ažpažėle jau nuo XVI a. garsėjo stebuklingu metu. Ant plaketės yra užrašas: Dievo Motinos arba Bočine. Mergelės Marijos paveikslu ir Švč. JUBILEUM 600 ANNO 1409*2009 paveikslas buvo ir Mergelė Marija krikščionybės doktri- Mergelės Marijos gimimo – Šilinės DOMINI TRAKŲ ŠVENČIAU- yra nuolat gausiai lankomas maldininkų. noje – žemiškoji Jėzaus Kristaus motina. atlaidais, trunkančiais visą savai- SIOS MERGELĖS MARIJOS APSI- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lai- Naujajame Testamente minima tik ke- tę. Jau nuo XVII a. į Šiluvą eina LANKYMO BAŽNYČIA TRAKŲ kais Trakų šventovė buvo bene labiausiai liose vietose, dažniausiai pasakojant apie maldininkų procesijos. STEBUKLINGOJI ŠVČ. MERGELĖ lankoma piligrimų. XVII a. pradžioje, po Kristaus gimimą. Kalbant apie patį Ma- Rugsėjo pradžioje Trakų Švč. MARIJA LIETUVOS GLOBĖJA. maro, liūčių ir bado metų, jėzuitai suren- rijos gimimą daugiausia remiamasi anks- Mergelės Marijos Apsilankymo Šiai plaketei sukurti ir pagaminti gė iškilmingą atgailos procesiją į Trakus tyvosios krikščionybės legenda apie 200 bažnyčioje vyksta Trakų Dievo buvo renkamos aukos. Pagrindi- prašyti Dievo Motinos pagalbos. 1645 m. metus užfi ksuota apokrife „Knyga apie Motinos – Lietuvos globėjos atlai- niai aukotojai buvo Trakų istorijos tuometis bažnyčios klebonas S. Mankevi- Marijos gimimą“. Teigiama, jog Marija dai dar vadinami „Trakinės“ atlai- muziejus, Trakų rajono savival- čius užregistravo 23 garsiausius stebuklus priklausiusi karaliaus Dovydo giminei, dų vardu. Daugiau nei 600 metų dybė bei 31 privatus asmuo. Visi ir išleido atskira knygele. Paveikslo vaini- jos tėvai – Joachimas ir Ona susilaukė du- Trakinės atlaidai yra seniausi, o aukotojai gavo mažesnes, dvipuses kavimas prasidėjo 1718 m. rugsėjo 4 d. ir kros jau būdami senyvo amžiaus. Marija kartu ir iškiliausios Švč. Mergelės sidabrines 65 x 55 mm dydžio, 166, tęsėsi iki rugsėjo 12 d. Tai buvo antrasis su vyru Juozapu gyveno Galilėjoje, Na- Marijos kulto Lietuvoje iškilmės, 53 g svorio plaketes, su vardiniais Lietuvos –Lenkijos valstybėje karūnuotas zarete, kur esą jai pasirodęs archangelas menantys taip pat ir Vytauto Di- įrašais briaunoje. Be sidabrinės šventasis paveikslas (pirmasis karūnuotas Gabrielius ir apreiškęs, kad ši nuo Šventos džiojo vardą. plaketės pagamintos ir varinės, to- 1717 m. Čenstachavoje). Yra žinoma, kad Dvasios pagimdysianti Dievo Sūnų Mesi- Trakų istorijos muziejaus Sa- kio pat dydžio plaketės. paveikslą gerbė ir katalikai, ir vietos mu- ją. kralinio meno ekspozicijoje yra Marijos kultas Trakuose nuo sulmonai. Bažnyčios skelbiama, kad Švč. Mer- eksponuojama Trakų Švč. Mergelės Mari- Plaketės, skirtos Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilanky- pat bažnyčios įkūrimo buvo itin stiprus. Nei carinės, nei sovietinės okupacijos gelė Marija yra apsireiškusi daugiau nei jos Apsilankymo bažnyčios 600- jų metų mo bažnyčios 600 metų jubiliejui. 2009 m. Vilnius. Dievo Motinos paveikslas ėmė garsėti metai neišdildė Trakų Švč. Mergelės Ma- V.Neliubino nuotr. dešimtyje pasaulio vietų – žinomiausios jubiliejinė dviejų dalių plaketė, sukurta XVI a. Manoma, kad šį stebuklingą pa- rijos šlovės – Trakų parapijinė bažnyčia Lurdas (Prancūzija), Fatima (Portugalija), Antano Vaičekausko, pagaminta UAB plaketė, kurioje pavaizduota Trakų pa- veikslą Vytautui Didžiajam krikšto proga niekada nebuvo uždaryta. Medjugorje (Bosnija ir Hercogovina) bei „Metalo forma“ 2009 m. Analogiška šio rapinė bažnyčia ir garsusis Trakų Dievo dovanojo Bizantijos imperatorius Ema- Šiluva (Lietuva), kur kaip spėjama, buvęs autoriaus sukurta 260x220 mm dydžio motinos paveikslas, pritvirtinta ant mar- nuelis II Paleologas (1391-1425). Malo- Muziejininkė Evelina Petrauskė

Eksponatus pamatysite „Sakralinio meno“ ekspozicijoje, Kęstučio g. 4, Trakuose, Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje. Darbo laikas: 10-18, trečiadienis-sekmadienis.

Muziejus laikraštyje Nr. 37 (194) Jubiliejinis Utrechto taikos medalis XVIII a. pradžioje beveik visa Europa 1679 m. Liudvikas XIV už Karolio II Lenkijos herbai. buvo įtraukta į karo veiksmus. 1700 m. Pamišėlio ištekino savo brolio Pilypo Aplinkui tekstas prasidėjo Šiaurės karas (1700-1721), kuris Orleaniečio dukrą Mariją Luizą. Bet tai lotynų kalba: OR- vyko tarp Rusijos ir Švedijos, o veiksmų nedavė rezultatų, nes Karolis II pasiro- BIS CHRISTIAN arena tapo Lietuvos - Lenkijos valstybė. dė esąs impotentas. Marija Luiza puolė QUIETE INTERESE COMPOSITA 1701 m. prasidėjo karas dėl Ispanijos į depresiją, liguistai nutuko ir galiausiai (Krikščionių karalystės taikiai interesus sosto paveldėjimo. Pagrindinės karo 1689 m. mirė. Savų interesų Ispanijoje tvarko). dalyvės buvo Šventoji Romos Imperija, turėjo ir jūrinės valstybės – Anglija bei Medalio reverse alegorinė, iškili scena. Didžioji Britanija, Olandija, Portugalija Olandija. 1702 m gegužės 15 d. Anglija Prie Jano šventyklos uždarytomis durimis ir Savojos kunigaikštystė prieš Pran- paskelbė karą Prancūzijai. sėdi Olandijos mergaitė, dešinėje rankoje cūziją, Ispaniją ir Bavariją, kurios siekė 1713 m. kovo – balandžio mėn. buvo laikanti perrištą turnyrinę ietį, o kairėje personaline unija sujungti Prancūziją ir pasirašytos taikos sutartys Niderlandų rankoje – taikos sutartį. Po jos kojomis – Ispaniją. mieste Utrechte. Jos pabaigė karą dėl Is- dvi vėliavos ir kalavijas. Šalia – karūnuo- 1665 m. rugsėjo 17 d. mirė Ispanijos panijos sosto paveldėjimo, vykusio tarp Medalis, skirtas Utrechto taikos 25-sioms metinėms paminėti. 1738m. O.Ševeliovo nuotr. tas liūtas, laikantis septynių strėlių ryšulį. karalius Pilypas IV (1621–1665), sosto įvairių Europos valstybių. Viena taikos Už jo – surištas karo dievas Marsas. Vir- įpėdiniu palikdamas mažametį sūnų sutartis buvo pasirašyta tarp Prancūzi- Ispanija prarado nemažai valdų pietų Medalis yra sidabrinis, 56 mm skers- šuje – angelas su dviem trimitais. Puslan- Karolį. Pilypo IV dukra Marija Teresė jos karaliaus Liudviko XIV pasiuntinių Italijoje. mens, sveriantis 64,42 g.,nukaltas 1738 kiu eina tekstas: V. LUSTR: FOED: BELG: 1660 m. birželį ištekėjo už Liudviko XIV ir Ispanijos karaliaus Pilipo V, o kita – 2009 m. Trakų istorijos muziejus įsi- m. Utrechte (Olandija), skirtas Utrechto PACE: STABIL. Apačioje data: IX. APRIL. Saulės (1643–1715). Toks Burbonų suar- tarp Anglijos karalienės Anos, Savojos gijo lituanistinį medalį, skirtą 25-sioms taikos draugams. Medalio autorius N. MDCCXXXVIII ir dailininko pavardė N. tėjimas su Ispanija atvėrė teorinę galimy- kunigaikščio ir tuometinių Jungtinių Utrechto taikos metinėms. Lietuvos - Van Swinderen. Medalio averse iškalti V. SWINDEREN. F. bę užimti sostą. Prancūzijos galimybes Nyderlandų Provincijų, 1714 m. – tarp Lenkijos valstybė kare dėl Ispanijos sosto trimis eilėmis ovalūs, iškilūs valstybių Šis eksponatas – puikus faleristikos paveldėti sostą stiprino tai, kad Pilypo Šventosios Romos Imperijos ir Pran- paveldėjimo nedalyvavo, tačiau medaly- herbai puošti karūnomis, kurių fone – pavyzdys, papildęs muziejaus lituanisti- IV paveldėtojas ir paskutinis Ispanijos cūzijos. Anglija įsitvirtino Gibraltare. je yra Lietuvos - Lenkijos herbas. Matyt, kaspinėlių girlianda, viršutinėje eilėje – nį numizmatikos rinkinį. Habsburgas Karolis II (1665 – 1700) buvo Prancūzija išsaugojo Burbonui Pilypui tai padėka Augustui II (1696–1704, 1710 Austrijos ir Prancūzijos herbai. Viduri- mažas vaikas,  ziškai neįgalus, protiškai V Anžu (1700–1724, 1724–1746) Ispani- – 1733), kaip Šventosios Romos imperijos nėje – Ispanijos, Anglijos ir Portugalijos Trakų istorijos muziejaus direktorius atsilikęs, sunkiai vaikščiojo ir kalbėjo. jos sostą. Portugalija suartėjo su Anglija. atstovui. herbai. Apatinėje – Danijos ir Lietuvos Virgilijus Poviliūnas

Eksponatus pamatysite „Sakralinio meno“ ekspozicijoje, Kęstučio g. 4, Trakuose, Pusiasalio pilies teritorijoje buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje. Darbo laikas: 10-18, trečiadienis-sekmadienis. Voruta 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733)  Lietuvos bažnyčios istorija Kalesninkų parapijos atgimimas Vytautas ČESNULIS, Vilnius Tęsinys. Pradžia Nr. 16 no ir Pieškos rugpjūčio 23 d. susitarimu. Iki M. Rudzis 1914 m. birželio 2 d. vėl tol D. Pieška buvo Kanstantinavos klebonas prašė arkivyskupijos valdytojo leisti dviem Svyrių dekanate (LVIA 694-5-1819). mėnesiams atostogų: nuo birželio 20 d. iki Tyrinėdami Kalesninkų bažnyčios isto- rugpjūčio 20 d. Norėjo pasigydyti Birštone riją susiduriame su daugelyje kitų parapijų ir kelioms dienoms nuvykti į Tverečių. neaptinkamu dalyku: kitur bažnyčias su Klebono pareigas tam laikui prašė patikėti visu jų turtu iš ankstyvesniojo klebono vikarui J. Mincevičiui. Atostogų išleistas perimdavo tik naujasis klebonas, tuo tarpu nuo birželio 12-osios, apie ką tądien pranešta Kalesninkuose bažnyčią ir parapiją iš kle- ne tik vikarui ir Rodūnios dekanui, bet ir bono M. Rudzio yra perėmę vikarai arba Vilniaus gubernatoriui. vikaras iš vikaro. Tikriausiai taip daryta dėl Vykstant Pirmajam pasauliniam karui ir Rudzio sveikatos būklės: klebonui dažnai 1915 m. rudenį atėjus kaizerio vokiečiams, ilgam išvykstant gydytis, visišku parapijos buvo griežtai apribotas žmonių judėjimas. šeimininku tapdavo vikaras. Be specialaus okupacinės valdžios leidimo Sufraganas K. Michalkevičius 1927 m. iš pradžių nebuvo galima išvykti net už savo rugsėjo 26 d. įsakė M. Rudziui parapijos valsčiaus ribų, o dvasininkams – už savo bažnyčią su visu inventoriumi ir beneficija parapijos ribų. M. Rudzis 1916 m. gegužės perduoti vikaru paskirtam D. Pieškai. Vika- 30 d. pranešė vyskupijos valdytojui, kad ras parapiją iš klebono, dalyvaujant dekanui Eišiškių etapinis komendantas leidęs išvykti B. Močulskiui, perėmė lapkričio 14 d. (LVIA už parapijos ribų ne tik klebonui, bet ir vi- 694-5-1822). karui. Jausdamasis esąs pavargęs dėl ligos, Vikaras D. Pieška 1927 m. gruodžio 9 d. paprašė vieno mėnesio atostogų išvykti į Ka- paprašė arkivyskupo kanoniškai įteisinti belius (dabar Varėnos r.) bei parūpinti tam parapijoje Šv. Pranciškaus III ordiną, Šv. reikalui karinės ir civilinės valdžios leidimą. Rožinio broliją ir Karmelio kalno škaplierių Kalesninkų bažnyčios šventoriaus vartai. 1982 m. Atostogų išleistas nuo birželio 3 d. Parapija broliją (LVIA 694-5-1820). Atsakydamas į pavesta vikarui J. Mincevičiui. D. Pieškos 1928 m. gegužės 1 d. prašymą, Rožinio brolijos ratelio nariai paprašė vys- Vilniaus Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią (MAB Kalesninkų parapiją 1921 m. kelis mėne- Vilniaus sufraganas gegužės 4 d. leido kupo J. Matulaičio pakeisti Zajančkauską 318-3137). sius administravo į kunigus tik ką įšventin- Kalesninkuose pašventinti naujas parapijos kitu kunigu. tas Florijonas Neviera. kapines (LVIA 694-5-1828). Mat Zajančkauskas blogai atliko savo Atostogų dviem mėnesiams sveikatai Vikaru į Kalesninkus arkivyskupas Bažnyčios beneficija pareigas: netinkamai giedojo suplikacijas; pataisyti, nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d., 1930 m. liepos 8 d. paskyrė filosofijos mokslų pamokslų sakyti nelipdavo į sakyklą, o arkivyskupo M. Rudzis prašė 1928 m. daktarą Vincą Zajančkauską. Savo ruožtu Atkurtos parapijos bažnyčiai priklau- kalbėdavo nuo altoriaus, todėl bažnyčioje birželio 24 d. Atostogas praleisti žadėjo kurijos kancleris Savickis liepos 9 d. paprašė siusios žemės plotas pagal įvairių metų kunigo nesigirdėdavo; Zajančkauskas smer- Vilniaus arkivyskupijos teritorijoje. Prašy- dekano raštiškai padalinti klebono ir vikaro dokumentus buvo skirtingas. kė lenkų valdžią ir pavyzdžiu kaip teisinges- mą birželio 28 d. patenkino ordinaras K. pajamų dydžius. Kadangi vikaras nenorėjo Anot M. Rudzio 1909 m. rugsėjo 22 d. nius žmones statė žydus ir japonus... Michalkevičius. užsiimti beneficija (bažnyčios ūkiu), tai ja atsakymo konsistorijai į jos rugsėjo 16 d. turėjo naudotis klebonas, o vikarui teko iura Ne tik tarp kunigų, bet ir tarp pasauliečių paklausimą, bažnyčia turėjusi tik dvi de- stolae (pajamos už bažnyčios paslaugas). garsėjo kaip taurelės ir linksmo gyvenimo Vikarai šimtines žemės (į tą plotą, matyt, neįėjo Abu kunigai – Rudzis ir Zajančkauskas – lie- būdo mėgėjas. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčios ir parapijos sodybos užimama pos 18 d. pasirašė susitarimą dėl bažnytinių sufraganui K. Michalkevičiui rašytame laiš- žemė – V. Č.). Metinės pajamos iš turimos Pirmojo vikaro Kalesninkų parapija pajamų: bažnyčios žemę valdys klebonas, kelyje V. Zajančkauskas 1932 m. liepos 8 d. žemės neviršijo 40 rublių. sulaukė 1913 m. Tai buvo kun. Juozas be to, jis kas mėnesį gaus 50 zlotų iš iura pasižadėjo: „Nuo žemiau nurodytos datos 1919 m. gruodžio 10 d. M. Rudzis siun- Mincevičius. Jis surengė apie 30 lietuviškų stolae, o likusios pajamos teks vikarui. Abiejų dešimt metų nevartosiu alkoholinių gėrimų tė vyskupui du egzempliorius prašymo, vaidinimų, bet 1919 m. iškeltas kitur (bent parašus liepos 19 d. patvirtino B. Močulskis (degtinės, alaus, konjako, likerių ir t. t.). Jeigu kad reikėtų iškelti klausimą dėl kadaise iš 1921 m. pavasarį buvo Širvintų vikaras, o vė- ir kunigų susitarimą liepos 21 d. nusiuntė šitą savo įsipareigojimą sulaužyčiau, mano Kalesninkų bažnyčios atimto turto grąži- liau Vievio klebonas). Kun. Pranui Bieliaus- kurijai. ordinaras gali automatiškai mane atleisti nimo. Prašymą pasirašė jis ir trys parapijos kui Vilniuje 1919 m. birželio 7 d. M. Rudzis V. Zajančkauskas parapiją iš Rudzio, iš dabar užimamos vietos ir savo nuožiūra rinktiniai: A. Kudžma, A. Bruzgelevičius ir skundėsi, kad lenkai jį persekioja, o vikaras dalyvaujant dekanui B. Močulskiui, perėmė nubausti...“ J. Aliukonis (LVIA 694-5-1832). Prašymas kun. Misevičius (iš tikrųjų Mincevičius – V. 1930 m. rugpjūčio 12 d. Ta proga surašytas Savo ruožtu Eišiškių dekanas B. Mo- liko be atgarsio. Č.) net buvo priverstas persikelti į kitą pa- bažnyčios inventorius (LVIA 694-5-1823). čulskis liepos 12 d. parašė arkivyskupui XX a. trečio dešimtmečio viduryje vyko rapiją (P. Bieliauskas, „Vilniaus dienoraštis Pasak jo, papildomos pamaldos bažnyčioje Jalbžikovskiui, kad „dvasiškai taip apleis- Kalesninkų apylinkės žemių stambinimas – 1915–1919“, Trakai, 2009, p. 173). Po J. Min- vyko lenkų ir lietuvių kalbomis. tai parapijai ir naujai pastatytai bažnyčiai komasacija. Iš bažnyčios 19 hektarų ketinta cevičiaus kurį laiką (bent 1921 m.) vikaravo Arkivyskupas R. Jalbžikovskis 1930 m. užbaigti“ Zajančkauskas Kalesninkuose atimti bei Paturio ir Anciuškų kaimams ati- taipogi lietuvis kun. Leonas Eidimtas. liepos 21 d. patvirtino Kalesninkų Švč. Jė- netinka. Vietoj Zajančkausko dekanas prašė duoti 8 ha, nepakeitus žemės kitoje vietoje, Anot kurijos kanclerio 1926 m. kovo zaus Širdies ir Švč. Mergelės Marijos Nekalto atsiųsti vikarą lenką, tačiau mokantį ir lietu- o išmokant kompensaciją. Nei parapijos, 9 d. pranešimo klebonui, parapijos vikaru Prasidėjimo škaplierių brolijas ir Blaivybės viškai (MAB 318-19742). nei Vilniaus kurijos tai netenkino. Kurijos paskirtas Zigmantas Žeidys (lenk. Żejdis). broliją. Visoms joms vadovauti pavedė V. Zajančkauskas perkeltas į Švenčionis, kancleris V. Meištovičius 1926 m. gruodžio Tačiau šis, atrodo, net nebuvo atvykęs, nes V. Zajančkauskui (LVIA 694-5-1820). kur kartu dėstė vietos lietuvių gimnazijoje. 14 d. išsiuntė M. Rudziui įgaliojimą atsto- balandžio 22 d. į Kalesninkus paskirtas Vil- Vikaras V. Zajančkauskas 1930 m. Tik „Lietuvių enciklopedijos“ (Bostonas) vauti kurijai vykdant komasaciją bažnyčios niaus kunigų seminariją prieš metus baigęs rugsėjo 27 d. prašė arkivyskupo patvirtinti t. 35 klaidingai rašoma, jog Zajančkauskas beneficijoje. ir 1925 m. birželio 6 d. įšventintas Norbertas pridedamą 9 dienų elenchus festorum (atlaidų Švenčionyse dirbo 1930–1934 m., o Kalesnin- Bažyčios žemė buvusi dviejuose skly- Budzilas. Lietuvis iš Dusetų parapijos, But- švenčių sąrašą). Kurija spalio 4 d. paprašė kai neminimi. puose, kurie ribojosi su Potužės kaimo kelių kaimo. Beje, kun. Žeidys yra 1995 m. atsiųsti senąjį sąrašą, kurį vikaras spalio 8 d. 1934 metais V. Zajančkauskas išvyko į žemėmis. Klebonas norėjo bažnyčios žemę žiemą Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rasto išsiuntė. Arkivyskupas 9 dienų sąrašą su Nepriklausomą Lietuvą ir rugpjūčio mėn. pakeisti į vieną sklypą prie bažnyčios. lenkų Armijos krajovos archyvo dokumen- Švč. Sakramento išstatymu patvirtino spalio įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. 1927–1928 m. žemės reikalais užsiiminėjo te – akovcų įtartų asmenų sąraše. 18 d. Tačiau jame nebuvo Švč. Mergelės Ma- Kaip vienuolis pasirinko Bonaventūros var- vikaras D. Pieška. Jis su Rodūnios dekanu Iki tol vikarai gyvendavo kartu su rijos Škaplierinės liepos 16 d. ir šv. Juozapato dą. Ilgainiui atsidūrė Jungtinėse Amerikos B. Močulskiu 1928 m. sausio 13 d. skundėsi klebonu, sutardavo, sėsdavo prie bendro lapkričio 14 d. (pagal dabartinį bažnytinį ka- Valstijose. Mirė Bridževile, Pensilvanijos Aukščiausiajam administraciniam tribu- stalo. Tuo tarpu Budzilas iš karto pareiškė, lendorių – lapkričio 12 d.). Todėl spalio 22 d. valstijoje. Palaidotas Pitsburge. nolui Varšuvoje. Klaida atitaisyta: sklypai kad su džiovininku klebonu po vienu stogu Zajančkauskas paprašė: jeigu, arkivyskupo Taikliai V. Zajančkauską apibūdino sumainyti su Paturio bei Anciuškos kaimų negyvens ir kartu nevalgys. nuomone, Kalesninkuose per daug atlaidų, gimnazijos laikų jo mokinys žurnalistas Ra- gyventojais ir bažnyčiai skirta žemė šalia jos Anot Rodūnios dekanu neseniai paskir- tai galima išbraukti šv. Kazimiero šventę ir polas Mackonis: „Tasai sutanos sukaustytas (LVIA 694-5-1825). to Eišiškių klebono Boleslovo Močulskio Žolinę, kurios iškilmingai švęstos Nočioje žmogus ką sugebėjo ir ką galėjo, savo tautai M. Rudzis 1930 m. birželio 11 d., dar 1926 m. liepos 15 d. rašto vyskupijos valdy- ir Eišiškėse. Į Keturiadešimtę kaimyninių padarė ne kaip kunigas, o kaip lietuvis“ tebevykstant komasacijai, prašė kurijos tojui, M. Rudzis per visas statybas sugadinęs parapijų kunigai galį atvykti tik liepos 16 d. (MAB 221-191). įgaliojimo išlyginti ribas tarp bažnyčios ir sveikatą. Atskiro namo vikarams gyventi ir lapkričio 14 d. Škaplierna švęsta dar XIX a., Po M. Rudzio mirties 1933 m. S. Voro- Kalesninkų kaimo žemių. Bažnyčios sklypelį nebuvo, o išnuomoti jį kaime sunku. Naujam kai buvo karmelitų vienuolynas. Atkūrus novičiui tapus parapijos administratoriumi, norėjo sukeisti su kaimiečių žeme. Kurija bir- namui pastatyti reikėjo 2–3 mėnesių. M. Ru- parapiją įvesta šv. Juozapato šventė, žmonės o paskui ir klebonu, vikarai keitėsi gana želio 27 d. sutiko įgaliojimą išrašyti ir liepos dzis žadėjo viską padaryti, tačiau Budzilas prie jos priprato, nes būdami laisvesni nuo dažnai. Vikaras kun. Vaclovas Bekišas 2 d. jį išsiuntė; apie sandėrio baigtį reikėjo nenurimo. Tikriausiai kieno nors įbaugintas, žemės darbų gali priimti Švč. Sakramentą. laikinai pavadavo atostogaujantį adminis- pranešti kurijai. Tačiau kurija susigriebė ir nesidavė įkalbamas ir bijojo užsikrėsti. B. Pataisęs 9 dienų sąrašą arkivyskupas jį pa- tratorių nuo 1934 m. liepos 10 d. Tų metų paprašė patikslinimo. Klebonas pridėjo savo Močulskis prašė vyskupo paveikti vikarą ir tvirtino (LVIA 694-5-1821). spalio 1 d. vikaru į Kalesninkus paskirtas planelį: kaimo žemė įsirėžusi į bažnyčios žadėjo patalkinti klebonui. 1932 m. rugpjūčio 3 d. vikaru į Kalesnin- Julijonas Kolbas-Seleckis, 1935 m. liepos 3 žemę, kurioje stovėjo pati bažnyčia su klebo- Iš dekano sužinojęs apie klebono su- kus paskirtas Stanislovas Voronovičius. d. – Janas Visockis, 1936 m. liepos 31 d. – tik nija. Kurija leido žemę sukeisti su sąlyga, kad manymą statyti atskirą vikariatą, Vilniaus Parapiją jis rugpjūčio 31 d. perėmė ne iš ką įšventintas Antanas Zamanas. Pastarąjį nenukentėtų bažnyčios beneficija (liepos 3 d. sufraganas 1926 m. liepos 23 d. Rudziui klebono, o iš V. Zajančkausko. arkivyskupas 1937 m. vasario 26 d. buvo raštelis) ir išrašė kitą, liepos 4 d., įgaliojimą parašė: „Visiškai pritariu projektui ir re- V. Zajančkauskas (1880 ar 1884 m. Mo- paskyręs vikaru kooperatoriumi į Trakus (LVIA 694-5-1816). komenduoju kuo greičiau jį įgyvendinti“ lėtų valsč. Pumpeniniškių kaime – 1956 m. klebono Henriko Hlebovičiaus ligos laiko- Apie bažnyčios žemės ribų ištiesinimą (LVIA 694-5-1827). JAV) – žinomas XX a. Pirmosios pusės tarpiui. Vladislovas Filipekas atsiųstas 1938 kurija teiravosi 1931 m. lapkričio 9 d. ir prašė M. Rudzį 1927 m. vasarą bent du kartus Vilnijos veikėjas. Dėstė Vytauto Didžiojo m. balandžio 9 d. (LVIA 694-5-1818), o 1939 beneficijos plano. pas save kvietė arkivyskupas. N. Budzilas gimnazijoje. Vyresniosioms gimnazijų kla- m. rugpjūčio 4 d. – Vilniaus kunigų semina- tų metų rugsėjo vidury iškeltas į gudišką sėms 1924 m. išleido „Lietuvių literatūros riją tik ką baigęs ir birželio mėn. įšventintas Nuotrauka iš: Bronius Kviklys, parapiją – Miorus Dysnos apskrityje (dabar vadovėlį“. Vėliau parašė ar išvertė į lietuvių Stanislavas Bieliavskis. Jis kilęs iš Lenkijos Baltarusijos Vitebsko sritis). M. Rudziui ir kalbą dar kelias knygas iš lietuvių literatūros pakraščio, Ružanystoko parapijos apie 35 „Lietuvos bažnyčios“, T. 5, Vilniaus dekanui į Eišiškes iš kurijos 1927 m. rugsėjo ir teologijos. km į vakarus nuo Gardino. Iš Kalesninkų arkuvyskupija. II dalis, Chicago, 1986. 15 d. pranešta, kad į Kalesninkus vikaru pa- Dažnai turėdavo konfliktų. Antai 1921 m. Bieliavskis 1941 m. balandžio mėn. perkeltas skirtas Domininkas Pieška; paskirtas klebo- sausio 8 d. Vilniaus Bonifratrų bažnyčios į Adutiškį, o tų pačių metų gruodžio mėn. – į Tęsinys kitame numeryje 10 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Lietuva–Lenkija Iššūkiai valstybės vientisumui: prieš dvidešimt metų ir šiandien* Gintaras SONGAILA, LR Seimo narys Tiesa, autonomininkų veiksmams Rytų Lie- tikrųjų – valstybės politikai šiame probleminia- akmens be Lenkijos valstybės tarnybų tikrai tuvoje tuomet tiesiogiai dirigavo Kremlius. me regione koordinuoti. Komisijos nariai daug nebūtų net radę. Pagrindiniai veikėjai Brodavskis ir Tichono- bendravo, rengė parlamentarų susitikimus su Be to, ši akcija suderinta su spaudimu vičius ir toliau lankėsi SSSR Liaudies deputatų Rytų Lietuvos gyventojais, politikais ir valdi- Lietuvai. Ji, beje, man labiausiai kelia nerimą, suvažiavimo posėdžiuose, publikavosi komu- ninkais, rinko duomenis, skleidė informaciją, kas ir kaip valdo procesus Lenkijoje, kad grįžta nistinės platformos spaudoje, bendradarbiavo kaip antai, fiksavo ir CK Politbiuro veikėjo komunistinių laikų stiliaus recidyvai, ir koks iš su platforminiu antifrontu „Jedinstvo“. Šenino neoficialų atvykimą į Šalčininkus, padėjo tikrųjų yra R. Sikorskio vaidmuo? Tuometiniai Lenkijos politikai ir oficialūs parengti apie tai televizijos reportažą; tiesiogiai Vis dėlto, mūsų politinėje padangėje yra pareigūnai nepalaikė autonomijos sumanymo, dirbo aiškinamąjį darbą su autonomininkais, ir teigiamų poslinkių. Lietuvos Respublikos gal ne tiek dėl to, kad buvo kaip nors prieš ją stebėjo jų veiklą. Prezidentė įvardijo kelis principus, kuriais nusiteikę, bet dėl to, kad juos neramino bū- Kaip antai, tarpininkaujant čia sėdinčiam reikėtų vadovautis santykiuose su Lenkija. simosios autonominės apygardos pririšimas R. Maceikianecui pavyko pasiekti, kad tarp Pirma, Lenkija neturėtų kištis į Lietuvos vidaus Gintaras Songaila prie SSSR, akivaizdi grėsmė, kad ta menamoji autonomininkų atsirado lojalumo Lietuvai reikalus, neturėtų skatinti nelojalios lenkų Šio pranešimo vienas iš tikslų – trumpai pri- autonomija tik taps Rusijos sovietinio imperia- koncepcijos šalininkų. Komisija teikė pasiūly- tautinės bendrijos veiklos – abu šiuos dalykus statyti prieš dvidešimt metų vykusius įvykius, lizmo kąsniu. mus dėl specialios Vyriausybės programos Rytų draudžia patys pirmieji Lietuvos sutarties su kai nuo atsikuriančios Lietuvos valstybės buvo Šiandieniniai autonomininkai jau lankosi ne Lietuvai, rengė įstatymų projektus, parengė Lenkija straipsniai. Antra, jokia valstybė ir tauta mėginama atplėšti jos rytinę dalį, paimant ir Kremliuje, bet Lenkijos Seime ir Senate, aptaria ir Tiesioginio valdymo įstatymą, o vėliau, jau netoleruos spaudimo, šmeižto ir diktato, trečia pačią sostinę į reples, ir taip žlugdant valstybės ten taktiką, kaip kovoti su Lietuvos Respublikos po rugpjūčio pučo – ir atitinkamą Parlamento – Lietuva griežtai laikosi sutarties su Lenkija atkūrimą – ne tik jos vientisumą, bet ir pačią Švietimo įstatymo priėmimu, kaip stabdyti jo nutarimą, organizavo jo įgyvendinimą. nuostatų, kaip antai ir dėl vardų bei pavardžių Nepriklausomybę. Panašus planas tuomet įgyvendinimą. Jie veržiasi į Europos sąjungos Vyriausybės įgaliotiniais Šalčininkų ir rašybos, ir nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų pavyko Padnestrėje, tačiau Tiraspolis – tai vis institucijas, Lietuvos šmeižimui naudoja Eu- Vilniaus rajonuose buvo paskirti komisijos piliečių asmenvardžius dokumentuose rašyti ne dėlto ne Vilnius, ir pasekmės Lietuvoje būtų ropos parlamento tribūną, viešais laiškais JAV nariai Arūnas Eigirdas ir Artūras Merkys. Jie, valstybine kalba. buvusios dar rimtesnės. Teritorinės autonomijos spaudoje mėgina kreiptis į JAV kongresą, o padedami komisijos, daug nuveikė, kuriant Lietuva pageidautų, kad Lenkija vykdytų Sovietų Sąjungos sudėtyje aplink Vilnių, o gal Lenkijos pareigūnai tarpininkauja, kad jie būtų valstybei lojalią aplinką, valstybei lojalių sutartį. Manau, šiandien atėjo laikas oficialia- ir pačiame Vilniuje sukūrimas galėjo pakeisti priimti į kongresą pristatyti „tragišką“ Lietuvos institucijų veiklą, skatinant ūkio ir socialinę me lygmenyje konstatuoti, kad būtent Lenkija pastarųjų dvidešimties metų Rytų Europos, net lenkų padėtį. plėtrą (kuri, beje, šiandien šiuose rajonuose yra šiurkščiai pažeidžia 1994 m. sutartį, kurios visos Europos istoriją. Už pinigus, skirtus Baltarusijos demokratijai blokuojama), padedant pamatus lietuviškajam galiojimas, beje, baigiasi 2014 m. „Omono“ vadavietėje vėliau surastame remti, jie įsitaisę mūsų nacionaliniame radi- švietimui (kuris, beje, šiandien šiuose rajonuose Jei bus deramasi dėl naujos sutarties, reikėtų žemėlapyje buvo pažymėti Sovietų Sąjungos juje ir televizijoje, įžūliai naudoja TV Polonia yra spaudžiamas). Bet apie tai, kas jiems pavyko kad oficialioji Lenkija prieš tai pakeistų tokią kariuomenės daliniai ant demarkacinės linijos programas, veikdami prieš Lietuvos valstybę, ar nepavyko, jie daugiau papasakos patys. savo politiką. Be to, atsižvelgiant į tai, kad su- su prieškarinės Lenkijos okupuota Lietuvos dezinformuodami, pažeisdami Lietuvos įsta- Ką aš norėčiau čia pabrėžti, kad šiandien, laukėme Lenkijos Respublikos Senato remiamų dalimi – ir tai buvo ne tik labai konkreti Lietuvos tymus agituodami už vieną partiją rinkimuose, skirtingai nei tuomet, nėra valstybės instituci- organizacijų pareiškimų, jog Vasario 16-oji suskaldymo vizija, bet ir atsikuriančios valsty- nedeklaruodami agitacijai išleidžiamų pinigų, jos, instrumento, kuris koordinuotų valstybės buvo klaida, jog esą būtent lietuviai okupavo bės destabilizacijos instrumentas, bendro tautos kaip nedeklaruoja ir kitų lėšų. politiką šiame, Pietryčių Lietuvos, ar galimuose Vilnių, o ne pilsudskinė Lenkija, jog Lietuva, o reikalo, tikėjimo ateitimi sugriovimo būdas. Dar daugiau, mėgindami veikti per viso kituose probleminiuose regio-nuose. Yra juk ne Armija krajova vykdė etninį valymą, būtina Kitas šios mano kalbos tikslas – išryškinti pasaulio „Poloniją“, taip pat mobilizavę va- visa armija valdininkų ir institucijų, o jų, taip grįžti prie šios istorijos įvertinimo dvišalėje su- panašumus ir skirtumus tarp anuometinės dinamųjų lenkiškųjų mokyklų direktorius, jie sakant, produkcija, yra kol kas šnipštas. Jie, tartyje. Kitaip kai kas ir toliau be paliovos skleis teritorinės autonomijos kūrimo ir dabartinių rinko parašus prieš Lietuvių kalbos mokymo tiesą sakant, dažnai net trukdo praktiniams propagandą apie amžinai lenkiškas žemes Rytų aktualijų, tuo pačiu paminint ir mūsų veiksmus, stiprinimą, netgi prieš lietuviškąją istorijos veiksmams. Lietuvoje, taip kiršindami tautinę nesantaiką, mūsų gebėjimą išnaudoti galimybes nacionali- versiją, parašus renka ir dabar. Taigi, Valstybė kol kas demonstruoja savo skatindami nelojalumą valstybei. niams interesams apginti – tuomet ir šiandien. Jie bendradarbiauja su Lenkijos politikais, neįgalumą. Ir nieko nuostabaus, nes šis reiškinys Draugiški santykiai gali būti sukurti ar Atsižvelgiant į momentą, šiandienai teks skirti Seimo ir Senato nariais, koordinuodami vadi- yra aiškiai matomas ir kitose srityse. Tai galima atkurti tik tiesos, orumo ir abipusės pagarbos net daugiau dėmesio. namąsias protesto akcijas Lenkijos miestuose, įvardinti kaip liberalanarchistinę valstybės pagrindu. Jei gerbiame savo kaimyną, tai ir Kaip žinoma, nesitapatinimo su Lietuvos prie Europos Sąjungos valstybių ambasadų, destrukciją, arba – kaip biurokratinį Lietuvos mes patys privalome laikytis šių principų, ir atgimimu procesas pradėjo rutuliotis dar prieš prie LR Seimo. išvalstybinimą. Tokia padėtis autonomininkams jų tikėtis iš savo partnerio. Turime būti savimi, pat Kovo 11-ąją, kai anuometinė dar sovietinė Ir vis dėlto vidinis panašumas su anuome- ir nedraugams iš Lenkijos ir kitų valstybių tarny- nepasiduoti spaudimams ir veidmainystei. Aukščiausioji Taryba 1989 m. lapkričio mėnesį tiniais autonomininkais neišnyko. Stebimi itin boms sudaro palankią terpę veikti... Lenkija ir Lietuva yra vertos garbingo bendra- priėmė Valstybinės kalbos įstatymą, kuris ne- glaudūs Lenkų rinkimų akcijos kontaktai su Ru- Kaip antai, dialogas su vidaus reikalų mi- darbiavimo. daug pakitęs veikia ir šiandien. Tuomet viena sijos ambasada. Rinkimuose jau ne pirmą kartą nistru, kuriam pavaldus Regioninės politikos O štai vidaus politikoje atėjo blaivaus po kitos pradėjo skelbtis autonominės sovietinės sudaromas blokas su rusiškomis partijomis, departamentas, nieko nedavė; tiesą sakant, požiūrio, nuoširdaus išsiaiškinimo ir ryžtingo apylinkės, atsisakančios vykdyti šį įstatymą. neatsikračiusiomis KGB šleifo. Ir nenuostabu, jis turbūt net nesupranta savo pareigų šioje apsisprendimo metas. Prieš dvidešimt metų Pirmoji iš tokių apylinkių buvo Rukainiai. Jos jog LLRA vado, europarlamentaro padėjėjas, srityje. Nieko nedavė ir pokalbiai bei viešas mūsų valstybės vientisumui, tuo pačiu ir visai pirmininkė vėliau, jau paskelbus Lietuvos ne- kadrinis KGB karininkas, bendrame „naujo- susirašinėjimas su teisingumo ministru dėl valstybei autonomistų projektas kėlė tiesioginę priklausomybės atstatymą, tapo koordinacinės sios jedinstvos“ fronte dalyvavo rinkimuose į teismų sprendimų vykdymo, dėl valstybės grėsmę, tarsi buvo skelbiamas karas pačiai tarybos Lenkų socialistinės autonominės apy- Vilniaus miesto tarybą... tarnybos įstatymo pataisų, kad tais atvejais, valstybei, o šiandien toks karas bent jau kol gardos SSSR sudėtyje kūrimui pirmininke. Nors ir keista, bet ir aukščiausi Lenkijos kai dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo ne- kas nėra atvirai skelbiamas, tačiau mes galime Šiandien taip pat veikia koordinacinė gru- politikai vis labiau panėšėja į Kremliaus planų siimama veiksmų, įsikištų centrinė institucija. pastebėti akivaizdžių jo bruožų informacinėje pė, socialiniame tinkle „Facebook“ vadinama vykdytojus. Jie tampa panašūs netgi savo sti- Kaip antai, dviejų savivaldybių administracijos erdvėje, išorinių ir tinklinių poveikių mūsų „Autonomią dla Wileńczyzny“ (Autonomija liumi. Kaip antai, Lenkijos Prezidentas neseniai direktoriai ne tik nevykdo įsiteisėjusių teismo vidaus politikai srityje. dlia Vilenščizny). O laikraščio „Kurier Wileński“ pareiškė, tiksliau pagrasino, kad Lietuva be sprendimų, bet ir patys organizuoja dvikalbių Jei jaučiame atsakomybę už savo valstybės (Kurjer Vilenski), buvusio „Czerwony sztandar“ Lenkijos neišgyvens. lentelių kabinimą... ateitį, tai į šį slenkančios autonomizacijos pro- (Červony štandar), elektroninėje svetainėje Ką tai primena? Ogi Gorbačiovo ir CK Po- Švietimo ir mokslo ministras nekontroliuoja cesą turėtume pažvelgti, kaip į savotišką Dievo skelbiamas teritorinės autonomijos žemėlapis litbiuro bei SSSR Ministrų Tarybos pareiškimus, situacijos, kai mokyklose įsteigta apie septynias- dovaną, leidžiančią pastebėti mūsų pačių ligą ar su prierašu – kad šiandien jau nebėra klausi- kad Lietuva be SSSR neišgyvens. dešimt nelegalių streikų komitetų. Vyriausybė ydas, kurių šiaip gal ir nepastebėtume, leisdami mo, ar bus autonomija, klausimas esą liko tik Išgyvenome tada. Išgyvensime ir šiandien priėmė eklektišką programą Rytų Lietuvai, joms mus sugraužti. Tai yra išmėginimas mums, vienas – kada? be mums mėginamos primesti valios. Manau, nenumatydama nei veiksmingų priemonių, tai yra naujų mūsų nacionalinio saugumo priori- Anuometinės autonominės apylinkės, kad turime tam rimtai rengtis nepaisydami, nei instrumentų. Tačiau ji numatė papildomas tetų formavimo iššūkis. Juk net jei kas anksčiau kurioms vadovavo sovietinė komunistinės kokias nuolaidas dabartinė Lietuvos valdžia lengvatas tautinių mažumų mokykloms, toliau ir nesuprato, tai dabar jau visuotinai aišku, kad valdžios nomenklatūra, mėgino jungtis ir visa bedarytų. Nežinau, ar mūsų politikai ir vi- konsultuojasi su Lenkija dėl švietimo politikos vien buvimas Europos Sąjungoje be aiškiai tai vėliau transformavosi į pasiskelbusius auto- suomenė suvokia, kokią ribą jau peržengė Lietuvoje, tarsi tai būtų ne Lietuvos vidaus artikuliuotos mūsų pačių politikos savaime nominiais Šalčininkų bei Vilniaus rajonus. aukščiausi Lenkijos pareigūnai. Tai jau ne šiaip reikalas. neatneša nei saugumo, nei suklestėjimo. Tiesa, Šalčininkų rajone draugas Visockis sau kišimasis į vidaus reikalus, kai Lenkijos Visa ši veikla, deja, primena asilo žiūrė- O faktinės teritorinės autonomijos primeti- tai darė tiesmukiškai, o Vilniaus rajone Bro- Užsienio reikalų ministerija be dvišalių susita- jimą į vartus. O kai kurių institucijų, tokių mo problema – tarsi koks pūlinys, tai yra plates- davskis tai darė daugiau faktiškai, formaliuose rimų skiria dešimtis milijonų zlotų „lenkiškoms kaip tautinių mažumų departamento liekana nės ligos pasireiškimas. Gerai, jei liga pasibaigtų, dokumentuose vis dėlto manevruodamas, kad mokykloms“ Lietuvoje finansuoti... o iš esmės Kultūros ministerijoje, veikla, brukant Lietuvai tiesiog išpjovus pūlinį. Tačiau kažin ar šiandien galėtų išsisukti, jog atsiribojimas nuo Lietuvos – nelojaliai veiklai Lietuvoje paremti. Tai yra antikonstitucinę valstybinę dvikalbystę ar dau- to pakaktų. Kita vertus, gali pasirodyti, jog ir Respublikos Pagrindinio Lietuvos įstatymo bei mėginimas mums tiesiogiai grasinti ir diktuoti. giakalbystę, įvardinu kaip antivalstybinę veiklą, tai būtina, kaip ir prieš dvidešimt metų. Dabar lojalumo pačiai Lietuvos Respublikai esą buvo Dar daugiau – tai jau neslepiamas kėsinimasis ir griežtai siūlyčiau ją kuo greičiau nutraukti. mūsų uždaviniai visgi sudėtingesni. Juk autono- tik dar ne visiškai įgyvendinti ketinimai. mus pasiglemžti. Naujų koncepcijų kūrėjus, siūlančius Lietuvai mininkų keliama problema, – tai mūsų valstybės Šiaip ar taip, tačiau vietiniuose laikraščiuose, Dar vienas paminėtinas senųjų ir naujųjų grįžti prie vėlyvosios LDK tradicijų ir keisti tarnautojų lojalumo valstybei problema, neloja- praėjus kiek daugiau nei metams nuo Kovo autonomininkų bendrumas – tai antibaltiškoji tapatybę, aš įvardinčiau kaip nesantaikos su lių valstybei sluoksnių ar net klanų susidarymo 11-osios, šių dviejų rajonų pagrindu jau buvo interfrontų vienybė. Juk dvikalbystės, poten- Lenkija kurstytojus, nes būtent jie taip palaiko problema. Juk mūsų įstatymai nepritaikyti paskelbtas autonomijos Statutas, kuris turėjo cialiai ir trikalbystės brukimas Lietuvoje turės antilietuviškai nusiteikusius Lenkijos politikus, kenkimo valstybei užkardymui, atvirkščiai – jie tapti pagrindu atskiro valstybinio darinio, loja- pasekmių ir Latvijoje bei Estijoje! Ką galėtų kuria iliuziją, kad Lietuva pati atsisakys naciona- sudaro tam vis palankesnes sąlygas. laus Kremliui, sukūrimui. reikšti tokia Lenkijos politika, jei ne pylimą ant linio atgimimo tradicijų ir modernios valstybės Taigi, net taip pasakyčiau – būkime dėkingi Šiandieninė autonomininkų koordinacinė Rusijos imperializmo malūno? principų. O šie Lenkijos politikai nepanašūs į autonomistams, nes jie mums šiandien pateikia grupė taip pat glaudžiai susijusi su vietinės Juk pilsudskinių laikų Lenkijos hegemo- tuos, kurie neimtų blogai padėto daikto. klausimą, ar mes iš viso dar norime savo vals- savivaldos valdžia, skirtumas tik tas, kad nizmo Baltijos šalyse vizijas istorija išsklaidė Atskirai reikėtų paminėti Punsko lietuviškų tybės. Tai labai sveikas klausimas, atsakykime vietoj buvusios komunistinės nomenklatūros kaip nepamatuotas iliuzijas. Vėl lipama ant to užrašų išniekinimą. Dėl nesaugumo jausmo į jį ir šiandien, ir rytoj, taip, kaip atsakėme prieš vienpartinės valdžios, šiandien ten sėdi kitos paties grėblio, negerbiant kaimyninių valstybių, ir primesto įkaitų vaidmens Lenkijos lietuviai dvidešimt metų. „epochos sąžinės“ – Lenkų rinkiminės akcijos jų savarankiškumo, jų nacionalinio saugumo netgi atsisakė legalių lietuviškų užrašų. Mūsų – statytiniai. interesų ir kartu atnešant imperinę naudą valstybėje nelegalų užrašą su pastato savininko *Pranešimas skaitytas konferencijoje-diskusijoje Beje, šis skirtumas – tik išorinis, nes jų valdy- trečiajai šaliai. sutikimu laikinai nuėmęs televizijos laidos daly- „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų mo metodai tie patys. Be to – tarp jų aukštuose Taigi praslinkus dvidešimčiai metų susi- vis tampomas po teismus. Lietuvos aukščiausi ir šiandien. Valstybinės komisijos rytų Lietuvai veiklą savivaldos ir visuomeniniuose postuose sėdi klostė padėtis, kuri kai kuriais atžvilgiais yra pareigūnai dėl Lenkijos lietuvių terorizavimo prisimenant“, įvykusioje Lietuvos Respublikos Seimo žinomi autonomininkai veteranai – Mincevi- netgi pavojingesnė nei tuomet. Tuomet Lietuvos išdrįso viešai pasipiktinti, bet nieko daugiau, Konstitucijos salėje 2011 m. rugsėjo 21 d. čius, Pieško ir kiti, autonomininkų vaikai, jų valstybė elgėsi adekvačiai – bendradarbiaujant nors tai tikrai ne mistinės organizacijos „Falan- tradicijos tęsėjai, – prisiminkime ir patį LLRA Parlamentui ir Vyriausybei buvo įkurta Valsty- gos“ aktyvistų, atvykusių iš Poznanės, veikla Sigitos Nemeikaitės nuotr. vadą Tomaševskį. binė komisija padėčiai Rytų Lietuvoje tirti, o iš – juk jie literato Albino Žukausko paminklinio Voruta 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) 11 Saulės mūšio 775 metų jubiliejus Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Popiežiaus kryžiaus žygis

1236 m. žygiui į Lietuvą vadovavęs antrasis ir paskutinis Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas iš tiesų nebuvo šio žygio sumanytojas ir entuziastas, o tik įran- kis valdingo popiežiaus Grigaliaus IX ir jo legatų rankose. 1227 m. į popiežiaus sostą sėdus Griga- liui IX, Kalavijuočių ordinui atėjo sunkūs laikai. Svarbiausiu savo gyvenimo priešu pa- Tomas Baranauskas sirinkęs Šventosios Romos imperijos impera- Juozo Vercinkevičiaus nuotr. torių Frydrichą II, Grigalius kreivai žiūrėjo ir į iki tol gerus santykius su imperatoriumi palaikiusį Kalavijuočių ordiną. Pretekstą Tautų, valstybių ir ištisų regionų liki- tiesiogiai įsikišti į Livonijos reikalus jam mus neretai lemia ir naujomis kryptimis davė Kalavijuočių ordino įkūrėjo Rygos vys- pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu kupo Alberto mirtis 1229 m. ir tuomet kilęs Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš ginčas dėl jo įpėdinio Rygos vyskupo soste. jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Ginčą spręsti popiežius pavedė savo legatui Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atmintinos Otonui Monferatiečiui, kuris pats į Livoniją dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių nevyko, o vietoj savęs, kaip vicelegatą, pa- mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, siuntė Olnės (Aulne, dabartinėje Belgijoje) kad abu šie įvykiai primena mums daugiau cistersų vienuolyno abatą Balduiną, pagal Spėjama Saulės mūšio vieta ties dab. Jauniūnų k. Joniškio r. kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius lotynišką vienuolyno pavadinimo variantą ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir vadinamą Alniečiu. 1230 m. pabaigoje at- Lietuvos. vykęs į Livoniją Balduinas Alnietis gerokai Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kon- struktūros, kaipo vyskupai ir pats popiežius, šaltiniai apie tai tyli), kad Nalšios kauty- pašokdino Kalavijuočių ordino riterius ir tekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir le- darė kur kas mažiau įtakos. Vokiečių ordinas nėse žuvo tuometinis Lietuvos valdovas ir tapo mirtinu jų priešu. miamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, iš pat pradžių pasiekė, kad jam atitektų du prasidėjo kovos dėl valdžios, iš kurių kaip Tuo metu Kalavijuočių ordinas buvo ką nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių trečdaliai nukariautų žemių, o vyskupams, nugalėtojas išėjo Mindaugas. tik sėkmingai pradėjęs naują, Lietuvai labai (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos kuriais taip pat paskirdavo savo narius, – tik Balduino Alniečio Livonijoje sukelta pavojingą, ekspansijos etapą. Iki tol plėtę pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Tiesa, trečdalis. Livonijoje viskas buvo atvirkščiai. sumaištis gerokai pasitarnavo Lietuvai, duo- savo valdas į šiaurę, Estijos kryptimi, 1228 m. pagal savo mastą viso karo kontekste jis Tačiau derybos dėl ordinų susijungimo vyko dama atokvėpį šiuo sunkiu laikotarpiu. kalavijuočiai ryžtingai pasuko į pietus nuo nusileistų ne tik Žalgiriui, bet ir nepelnytai vangiai, visų pirma, dėl kalavijuočių noro po Kokia Mindaugo padėtis buvo 1236 m. Dauguvos. Pretekstą tam davė žiemgalių primirštai Durbei bei istorinėje atmintyje susijungimo išlaikyti savo autonomiją, t. y. rudenį, sunku pasakyti. Bet Lietuvos pa- ir kuršių įsiveržimas į Livoniją. Tų metų reikšmingesnės vietos nerandančiam Aiz- perduoti Vokiečių ordinui savo problemas, syvumo laikotarpis jau ėjo į pabaigą, tad rugpjūčio 18–20 d. jie užėmė įtvirtintą Diu- krauklės mūšiui, kuris geriausiu atveju bet pasilikti visas teises. galima numanyti, kad Mindaugas buvo jau namiundės cistersų vienuolyną (prie Rygos) suvokiamas kaip vienas iš žymesnių eilinių Tuo tarpu kalavijuočių reikalai Livo- įtvirtinęs ar beveik įtvirtinęs savo valdžią ir išžudė visus vienuolius. mūšių. Ką gi, istorinė atmintis nemėgsta būti nijoje vis labiau komplikavosi. 1232 m. jie visoje Lietuvoje. Keršydami už šį žygį kalavijuočiai perkrauta. Todėl pirmoji pergalė visada išsi- užėmė visas su Balduinu Alniečiu sutartis Žemaičių kunigaikštis Vykintas, dau- dar tais pačiais metais surengė žygį prieš skiria jau vien savo pirmumu. Ji tampa tarsi sudariusių kuršių žemes ir privertė jas pri- gumos istorikų manymu, vadovavęs Saulės žiemgalius, sumušė Vakarų Žiemgalos kuni- visų vėlesnių pergalių precedentu. pažinti savo valdžią. mūšiui, buvo Mindaugo svainis (brolio gaikščio Viestarto kariuomenę ir tris savaites Balduinas, išvykęs pas popiežių ir gavęs žmonos brolis), taigi Mindaugo žmogus. niokojo kraštą. Kitais metais surengtas atsa- legato įgaliojimus, į Livoniją grįžo 1233 m. Visa tai leidžia manyti, kad į Šiaulių mūšį Šiaulių mūšio reikšmė komasis Viestarto žygis baigėsi žiemgalių ir bandė jėga užimti Revelį (Taliną), kuris ėjo jau savo vidines problemas įveikusi ir nesėkme: atstraukiančius Viestaro karius turėjo atitekti Livonijoje numatytoms popie- Mindaugo suvienyta Lietuva. Tačiau Šiaulių (Saulės) mūšis turi ir kitų užklupo Aizkrauklės vietininko Markvardo žiaus legato valdoms. Kalavijuočiai sumušė Netrukus po šio mūšio lietuviai vėl išskirtinumų. Jo pasekmė – viso katalikų vedama kariuomenė, atėmė visą grobį, o Balduiną Katedros kalno mūšyje. pradės aktyviai reikštis nuolatiniais karo bažnyčios vienuolių riterių ordino panaiki- pats Viestartas vos paspruko. Nieko nepešęs 1234 m. Balduinas pali- žygiais, o Lietuvos priešakyje jau matysime nimas ir pirmasis stiprus smūgis vokiečių Tai leido kalavijuočiams dar tais pačiais ko Livoniją ir popiežiaus kurijoje pradėjo Mindaugą. Gali būti ir taip, kad būtent ekspansijai Pabaltijyje, sustabdęs, atrodytų, 1229 ar 1230 m. surengti pirmą savo žygį į teismo procesą prieš kalavijuočius ir juos pergalė Šiaulių mūšyje padėjo Mindaugui neišvengiamai greitą Pabaltijo nukariavimą Lietuvą (jei neskaitysime atsitiktinio ban- rėmusį Rygos vyskupą Mikalojų. Tačiau dar galutinai įtvirtinti savo autoritetą. ir tuo nulėmęs viso Vidurio Rytų Europos dymo prisidėti prie žiemgalių antpuolio pavojingesnis kalavijuočiams buvo Danijos regiono istoriją, ar bent jau įspėjęs, kad jai 1208 m.). Buvo nuniokota Nalšios žemė ir karalius Valdemaras II, pretendavęs į tas Kalavijuočiai ir kryžiuočiai lemta rutuliotis kitaip, nei planavo agre- turbūt prie Meros upelio (Švenčionių apy- pačias Šiaurės Estijos sritis. Jo ir Balduino soriai. Tai liudija istoriografijoje ne kartą linkėse) laimėtas mūšis prieš lietuvius. Alniečio skundus popiežius ėmėsi nagrinėti Kaip minėta, dar 1231 m. tarp Vokiečių pastebėtą pasaulinę šio mūšio reikšmę. Tą Anot Eiliuotosios Livonijos kronikos, 1235 m. Viterbo mieste, o 1236 m. pavasarį ir Kalavijuočių ordinų prasidėjo derybos netiesiogiai atspindi ir XIII a. Vokietijoje pirmajame mūšyje žuvo 1 600 žiemgalių, ten pat paskelbė savo nuosprendžius. dėl jungimosi. Šios derybos suintensyvėjo rašytos pasaulio kronikos, tokios kaip Sak- antrajame – 2 000 lietuvių. Jei šie skaičiai ir Nors Balduinas su savo kaltinimais nieko 1235 m., popiežiaus kurijoje Viterbe vykstant sų pasaulio kronika ar Štadės analai. Nors padidinti, vis dėlto neabejotina, kad kryžiuo- nepasiekė, Grigaliaus IX sprendimas dėl teismo procesui prieš kalavijuočius. Tačiau jos tik trumpai užsimena apie Saulės mūšį, čių puolimas vyko sėkmingai. Šiaurės Estijos buvo smūgis kalavijuočiams. kalavijuočiams keliant autonomijos reikala- tačiau ta proga vienintelį kartą pamini Lie- Todėl jau 1230 m. pabaigoje jie smogė Vasario 23 d. popiežius paskelbė, kad šiauri- vimus, dauguma Vokiečių ordino pareigūnų tuvoje įvykusį įvykį. ir trečiam priešininkui – kuršiams. Šį kartą nes Estijos sritis kalavijuočiai turi perduoti jo buvo linkę kalavijuočių pasiūlymą atmesti. Žinoma, kalbėti apie tai, kad šis mūšis neapsiribota tik krašto nuniokojimu, o imtasi legato Vilhelmo Modeniečio žinion. Vėliau Šiaip jau jie buvo linkę absorbuoti savo išgarsino Lietuvą visoje Europoje būtų per jo nukariavimo. Daugiausia finougrų gyve- dar patikslino, kad Vironijos ir Revelio vys- konkurentus, pavyzdžiui tais pačiais 1235 drąsu – kiekvienas Europos kampelis tuo namos šiaurinės Kuršo žemės – Vanemos – kupystės pereina į bažnytinę priklausomybę m. su popiežiaus palaiminimu prisijungė metu gyveno daugiausia vietiniais reikalais. gyventojai buvo priversti sudaryti sutartį nuo danų Lundo arkivyskupystės, o Talinas Prūsijoje anksčiau įkurtą Dobrynės ordiną, Tą vaizdžiai liudija ir tuometinės „pasaulio su Rygos vyskupu, miestu ir Kalavijuočių su apylinkėmis turi būti perduotas Danijos nepaisydami paties to ordino narių nenoro kronikos“, labiausiai besidominčios savo ordinu, kuria įsipareigojo mokėti duoklę. karaliui. jungtis. Dobrynės ordino likučiai Mazovijos vietiniu „pasauliu“. Ir štai šią triumfo akimirką į Livonijos Pagal šiuos sprendimus Kalavijuočių kunigaikščio Konrado buvo perkelti į iš Vo- Bet turbūt ne atsitiktinai netrukus po šio reikalus įsikišo ir juos sukomplikavo popie- ordinas turėjo netekti apie 40 procentų lynės atimtą Drohyčiną, iš kurio juos 1238 m. mūšio, apie 1240 m., Magdeburge dirbęs žiaus vicelegatas Balduinas Alnietis. savo valdų. Tačiau prieš priimdamas šį išvijo Danilo Romanovičiaus sutelktos ben- žymus viduramžių enciklopedistas Baltra- Balduino tikslas buvo sukurti Livonijoje sprendimą popiežius suplanavo ir savotišką dros Naugarduko kunigaikščio Iziaslavo ir miejus Anglas pateikė pirmą sistemingą tiesiogiai popiežiaus valdomą valstybę, „kompensaciją“ kalavijuočiams – 1236 m. Mindaugo Lietuvos pajėgos. Lietuvos geografinį aprašymą: „Lietuva yra neužmirštant, žinoma, ir savo vaidmens vasario 19 d. savo legatui Vilhelmui Mode- Tuo metu Vakarų Europoje tvyrojo Skitijos provincija, o jos žmonės vadinami joje. Tam reikėjo susilpninti galingiausios niečiui pavedė Vokietijoje skelbti kryžiaus nesantaika tarp popiežiaus Grigaliaus IX ir lietuviais. Tai stotingi ir tvirti, karingi ir žiau- šio krašto karinės organizacijos – Kalavi- žygį prieš pagonis, puldinėjančius Livoniją. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus rūs žmonės. Lietuva – derlingų žemių kraš- juočių ordino – galias. Jau nuo pirmųjų Tolesnė įvykių eiga parodė, kad tai bus pir- Frydricho II. Imperatorius rėmė Vokiečių tas; daug kur ji pelkėta ir apžėlusi miškais, savo žingsnių jis ėmėsi šio darbo: 1230 m. masis kryžiaus žygis į Lietuvą. Žygiui turėjo ordiną. Ir nors šis sugebėdavo laviruoti tarp drėkinama upių ir ežerų, joje gausu žvėrių gruodžio 28 d. jis sudarė sutartį su šiaurinių vadovauti Kalavijuočių ordino magistras popiežiaus ir imperatoriaus, Grigaliaus IX ir gyvulių. Miškai ir pelkės ją apsaugo; be kuršių kunigaikščiu Lamekinu, pagal kurią Folkvinas, kuris, nors ir nenoromis, pakluso paskelbtas kryžiaus žygis buvo skirtas tik upių, miškų ir pelkių, ji nedaug teturi kitų kuršiai įsipareigojo tik priimti krikščionybę popiežiaus valiai. Livonijai paremti. sutvirtintų vietų. Ir todėl vargu ar ši sritis ir popiežiaus paskirtą vyskupą, bet išsaugojo Tais pačiais 1236 m. Vokiečių ordinas, gali būti užkariauta vasarą, nebent tik žiemą, savo politinę nepriklausomybę. Netrukus remiamas imperatoriaus šalininko Meiseno kai upes ir kitus vandenis sukausto ledas.“ į šią sutartį Balduinas įtraukė ir daugiau Lietuvos padėtis markgrafo Henriko, pradėjo naują puolimą Įdomu, kad šitas trumpas aprašymas, kuršių žemių, įskaitant livoniečiams jau mūšio išvakarėse Prūsijoje ir sėkmingai užbaigė dar 1233 m. akcentuojantis Lietuvos užkariavimo ga- pasidavusią Vanemą. pradėtą pirmosios prūsų žemės – Pame- limybes, skamba tarsi neseniai žuvusio Kalavijuočiai ir Rygos vyskupas galėjo Lietuvos padėtis po 1229 ar 1230 m. dės – užkariavimą. Taigi baltų žemės 1236 Kalavijuočių ordino magistro Folkvino likti be nieko, o Kurše turėjo atsirasti nepri- Nalšioje patirto pralaimėjimo ilgą laiką buvo m. buvo puolamos iš dviejų pusių. Tačiau (Volkwin) testamentas. Juk prieš vykdamas klausoma krikščioniška valstybė. Šito jau sunki, gal net kritiška. Anksčiau faktiškai tai labiau skaidė kryžininkų jėgas, o ne į Saulės mūšiu pasibaigusį žygį, jis labiausiai buvo per daug. kasmet rengę karo žygius į kaimynines baltų, nes prūsai ir lietuviai šiaip ar taip prieštaravo nekantriam į Livoniją atvykusių 1231 m. kalavijuočių magistras Folkvinas žemes, lietuviai po 1230 m. sausį surengto nebuvo politiškai suvienyti, ir šios aplin- kryžininkų („piligrimų“) vadų reikalavimui net kreipėsi į Prūsijos nukariavimą pra- antpuolio į Novgorodo žemę, beveik nutrau- kybės netrukdė jiems kautis kiekvienam su surengti būtent vasaros žygį į Lietuvą. Tiesa, dėjusį Vokiečių ordiną, prašydamas leisti kė savo antpuolius iki pat 1238 m. (vienintelė savo priešu. šiam reikalavimui magistras vis dėlto buvo kalavijuočiams prisijungti prie šio gerokai išimtis šiame laikotarpyje – 1234 m. žygis į priverstas nusileisti. galingesnio ordino, kuriam kitos bažnytinės Novgorodo žemę). Todėl galima įtarti (nors Tęsinys kitame numeryje 12 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija Kada ir kaip rusėnų kalba įsitvirtino Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje* Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius Lietuvos vaidmuo senosios Iš krikščioniškosios Rusios perimtos artimõs) tautos kalbos įsisavinimas (plg. Ši analogija rodo, kalbõs (ir atitinkamo rašto) įsisavinimas prancūzų kalbos plitimą Rusijos aukštuo- kad stačiatikiškas rusų kalbos istorijoje pagoniškoje Lietuvoje įvyko nepaisant menėje XVIII a. pabaigoje); šis modelis tinka Lietuvos krikštas abiejų kultūrų priešpriešos, pasireiškiusios vėlesniam LDK aukštuomenės kalbinės nebūtinai būtų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje mažiausiai dviem tarpusavyje nesusijusiais polonizacijos procesui, bet ne ankstesniam nulėmęs lietuvių (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi lygmenimis: tautiniu (lietuviška vs slaviška) laikotarpiui, kai lietuvių aukštuomenė var- slavėjimą iki vi- rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos ir religiniu (pagoniška vs krikščioniška). Tad tojo rusėnų kalbą, neatsisakydama visiškai siškos asimilia- senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vaka- neaišku, dėl kokių LDK vykusių procesų: gimtosios kalbos, kuri ir toliau vartota priva- cijos. rinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių a) svetimą (slavų) kalbą imta laikyti sava, čiame ir (ribota apimtimi) visuomeniniame Pagoniška li- žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar pasitelkiant ją tiek išorinei (tarpvalstybinei), gyvenime. kusi pagrindinė net į šios valstybės sudėtį (1349 m. prijungta tiek vidinei šalies komunikacijai; Labiausiai lietuviškąjį atvejį primena iš lietuvių dalis, pa- Galicija) vis labiau buvo veikiamas gerokai b) kirilinis raštas kaip krikščioniškosios Didžiosios Moravijos perimtos bažnytinės laikydama vieno- prestižiškesnės lenkų kalbos. kultūros atributas neteko savo religinio po- slavų kalbos įsigalėjimas jau pakrikštytų, kį ar kitokį ryšį su Prof. habil. dr. Tačiau senosios rusų kalbos vakarinio būdžio ir pateko (nors ir ribota apimtimi) į bet vis dar tiurkiškai kalbančių protobulgarų savo tautiečiais Sergejus Temčinas varianto tapimas rusėnų kalba susijęs ne pagoniškąją tradiciją. Kaipgi buvo įveiktas valdomoje Pirmojoje Bulgarijos carystėje: stačiatikiais, galė- tiek su kalbinės struktūros, kiek su kalbos šis dvigubas kultūrinis (ir psichologinis) abiem atvejais etniškai mišrioje valstybėje jo perimti iš pastarųjų vien tik senąją rusų, visuomeninės funkcijos kaita: jei krikščio- barjeras? įsigalėjo ne politiškai dominuojančio, o bet ne bažnytinę slavų kalbą, tiesiogiai susi- niškojoje Kijevo Rusioje senąja rusų kalba atvirkšiai – dominuojamo etnoso. Tačiau jusią su krikščioniškąja religine tradicija. Ši dažniausiai rašyti nedidelės apimties ori- Kitų šalių analogijos Bulgarijoje tai įvyko tiurkui kunigaikščiui galutinė senosios rusų kalbos nostrifikacija ginalūs (neverstiniai) teisiniai kūriniai ir Michailui (buvusiam chanui Borisui) du sietina su pirmaisiais Ldk iš Gediminaičių dokumentai – Rusios teisynas, kunigaikščių šeimos ir datuotina XIII a. pabaiga, kai tarp Tipologiškai šis reiškinys nepaaiški- kartus – 865 m. ir 893 m. – karine jėga įstatai, sutartys ir kiti aktai, asmeniniai laiš- pagonių didikų pradėjo plisti dvikalbystė. namas, nes dažniausiai svetimõs kalbõs nuslopinus savo tautiečių bajorų ir savo kai ir pan. (šiaip knygos, kurios praktiškai Ldk Vytenio valdymo laikais, prijungus ar rašytinės kultūros (dažnai kartu su ją sūnaus kunigaikščio Vladimiro priešinimąsi visos buvo krikščioniško turinio, rašytos iš prie LDK Polocką (1307 m.), o kiek vėliau ir reprezentuojančiais tekstais) perėmimas krikščionybės įvedimui. Taigi bažnytinė Bulgarijos perimta bažnytine slavų kalba), Pinską su Turovu, buvo sudarytos prielai- susijęs su tam tikrais veiksniais, iš kurių slavų kalba Bulgarijoje įsigalėjo kartu su LDK šios kalbos statusas radikaliai pasikeitė: dos senajai rusų kalbai tapti LDK vidinės svarbiausi šie: krikščionybe. apie XV a. vidurį ji jau taip plačiai paplito komunikacijos priemone ir, ilgainiui kintant 1) karinės pergalės ir valstybės teritorine knyginėje tradicijoje, kad imta taikyti net atliekamoms visuomeninėms funkcijoms, plėtra (plg. helenizmo ir graikų kalbos pliti- Biblijai. Tarpinė stačiatikių lietuvių palaipsniui transformuotis į rusėnų kalbą. mą kai kuriuose Aleksandro Makedoniečio Taigi Lietuva suvaidino svarbų vaidme- tradicija Ir pagaliau: rusėnų kalba, gimininga lenkų užkariautuose kraštuose ar lotynų kalbos nį senosios rusų kalbos vartojimo istorijoje: ji kalbai, buvo priimtina vis stiprėjančiuose plitimą pagoniškojoje Romos imperijoje); tapo visateise rašytine kalba, tačiau už LDK Aš siūlau tokį lietuviškosios situacijos tarpvalstybiniuose lietuvių ir lenkų santy- jei šis modelis būtų pasireiškęs Lietuvoje, ribų jos funkcionavimas raštijoje liko toks susiklostymo mechanizmo aiškinimą: iš kiuose. lietuvių kalba būtų plitusi LDK slaviškose pat ribotas, kaip ir Kijevo Rusios laikais. stačiatikių slavų senoji rusų kalba buvo Pagrindinė išvada tokia: pagoniškoji žemėse; pirmiausiai perimta LDK valdovų stačiatikių Lietuva tam tikra apimtimi perėmė rašytinę 2) naujos religijos priėmimas (plg. lotynų (religiniu pagrindu: krikščionys iš krikš- senąją rusų kalbą ne tiesiogiai iš stačiatikių Kaip krikščionių kalba ir raštas rašytinės kalbos įsisavinimą germaniškai, čionių) ir tik vėliau pagonių (valstybinio slavų, o per tarpinę – stačiatikių lietu- keltiškai ir kitaip kalbančių Europos krikš- prigijo pagoniškoje Lietuvoje? tęstinumo pagrindu). Ši teorinė prielaida vių – tradiciją. Ši kalba prigijo LDK (ir vėliau čionių arba arabų kalbos ir rašto plitimą leidžia datuoti senosios rusų kalbos pirminį virto rusėnų kalba), nes tiko tiek vidinei, tiek kartu su kitų tautų islamizacija); šis veiksnys Senoji rusų kalba nostrifikuota LDK ne įsitvirtinimą Ldk stačiatikio Vaišelgos aplin- išorinei valstybinei komunikacijai, iš kurių nebuvo aktualus LDK: čia senoji rusų kalba vėliau kaip XIV a. viduryje: tuo laikotarpiu koje (1264–1269). pirmoji buvo nukreipta daugiausiai į rytus, o prigijo dar prieš oficialųjį šalies krikštą; datuojamos seniausios išlikusios Lietuvos Priimdami stačiatikybę ir reguliariai ben- pastaroji – į vakarus nuo etninės Lietuvos. didžiųjų kunigaikščių (toliau – Ldk) raštinin- 3) visõs tautõs ar žymios jos dalies kalbi- draudami su bendratikiais slavais, lietuviai nė asimiliacija ir perėjimas prie kitos kalbos kų senąja rusų kalba sudarytos tarptautinės neišvengiamai pramokdavo ne tik sakytinės *Pranešimas skaitytas Tarptautinėje mokslo (plg. žydų tautos kalbinę istoriją); tačiau sutartys (pvz., su Lenkijos karaliumi Kazi- (ir rašytinės) senosios rusų, bet ir (bent jau konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultū- LDK rytų slavų kalba įsitvirtino ne dėl kal- mieru III 1352 m. ir 1366 m.). Taigi senoji pasyviai) liturginės bažnytinės slavų kalbos. rų sankirtos“, skirtoje akademikui Vladimirui binės asimiliacijos: lietuvių tauta nesiliovė rusų kalba ir iš dalies kirilinė raštija prigijo Jei šis modelis būtų įsigalėjęs LDK, būtume Toporovui atminti. Konferencija vyko 2011 m. vartojusi gimtosios kalbos; LDK dar prieš oficialųjį šalies krikštą (1387 turėję kažką panašaus į Valachijos ir Molda- rugsėjo 14–16 d. Vilniuje. m.). Tačiau konkretus šio proceso mechaniz- 4) vien tik aukštuomenėje vykstantis vijos situaciją, kur rumuniškai kalbančioje mas iki šiol nėra pakankamai išaiškintas. svetimõs prestižinės (ne būtinai geografiškai aplinkoje plačiai paplito abi slavų kalbos. Valstybinė komisija Lietuvos rytų problemoms tirti –

Romualdas OZOLAS, Vilniusatgimimo laikų demokratijos faktas* Nepraėjo nė Aukščiausiajai Tarybai. Užduotis reiškė viena: tame pat posėdy sudaroma laikinoji nacionalinė dešimt dienų nuo išsiaiškinti ir pašalinti prielaidas, leidžiančias komisija santykiams su tautinėmis mažumomis kurie atlaikė visapusišką ir įvairiopą spaudimą Lietuvos valstybės veikti Lietuvos lenkų autonomininkams, nepri- juridiškai apibrėžti. principiškai priešiškoje Lietuvos valstybei tų atkūrimo, o 1990 pažįstantiems Lietuvos respublikos Konstitucijos Parlamento požiūris į Lietuvos lenkų proble- dviejų rajonų aplinkoje ir atmosferoje. metų kovo 20 dieną ir siekiantiems sukurti autonomiją TSRS sudėtyje, mą ir problemas toks pat: klausimą spręsti nedel- Ne vienam Komisijos nariui darbas Komisijoje Aukščiausioji Tary- kurioje galiotų LTSR ir TSRS konstitucinės nor- siant, atvirai, iš esmės ir aukščiausiu lygiu. taip pat reiškė didžiosios dalies dienos gyvybinių ba savo 46-uoju nu- mos. Darbui su raudonaisiais autonomininkais lie- Komisijos pervedimo iš laikinosios į valstybi- išteklių išnaudojimą. Komisijai daug davė Anta- tarimu sudarė Lai- pos 6 dieną Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nę tempai atitinka įvykių plėtotę. Patenkinami ir nas Tyla, Rimantas Klimas, Alfonsas Augulis, kiti kinąją Rytų Lietuvos sudarė septyniolikos narių Valstybinę komisiją užduočių vykdymo terminai: liepos 6 d. sukurtai nuolatiniai posėdžių ir pasitarimų, dokumentų komisiją. Komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti. komisijai reikalingus teisinius aktus parengti pa- rengimo grupių dalyviai. Posėdžiai būdavo atviri, nariais buvo patvir- Komisijos pirmininku buvo paskirtas vi- vedama iki spalio 1 d., parengtieji jau spalio 4 d. būdavo išklausomi visus posėdžių laiko limitus tinti parlamentarai cepremjeras Romualdas Ozolas, pirmuoju skelbiami viešam svarstymui ir galutinai parengti laužantys pasiūlymai. Ne vienu atveju čia buvo Romualdas Ozolas Stanislavas Akano- pavaduotoju – Aukščiausiosios Tarybos vice- iki spalio 31 d. įstatymų ir nutarimų projektai galima pasijusti kaip buvusiuose Sąjūdžio Seimo vičius, Zbignevas pirmininkas Kazimieras Motieka, vicepirmi- pateikiami Aukščiausiajai Tarybai. Komisijos posėdžiuose. Balcevičius, Julius Beinortas, Leonas Jankelevičius, ninkais – Vidmantas Povilionis ir Rimvydas sudėtis, pradedant Parlamento ir Vyriausybės pir- Lietuvos santykio su atžagaria savo tautine Česlovas Juršėnas, Egidijus Klumbys, Stasys Kro- Survila, nariais – deputatai Irena Andrukaitienė, mininkų pavaduotojais, ministrais, departamentų bendrija tikrai gyvybiškas ir gyvybingas svarsty- pas, Česlovas Kudaba, Ryšardas Meceikianecas, Medardas Čobotas, Zenonas Juknevičius, gru- vadovais, baigiant visuomenės atstovais rodo mas kėlė daugybę kitų klausimų – apie lietuvių Česlovas Okinčicas, Vytautas Paliūnas, Vidmantas pė Vyriausybės atstovų – sveikatos apsaugos tikrą, nebiurokratinį jaunos Lietuvos valstybės gyvenimo Baltarusijos teritorijoje, Lenkijos teri- Povilionis, Stanislavas Peško, Eugenijus Petrovas, ministras Juozas Olekas, kultūros ir švietimo demokratizmą. Ne parodomasis, paradinis, o ti- torijoje, Karaliaučiaus srities teritorijoje, išeivijoje Liudvikas Narcizas Rasimavičius, Romualdas ministro pavaduotojas Aurimas Juozaitis, žemės kras, esminis yra ir Komisijos galių paketas – teisė problemų sprendimo galimybes. Nors atėjus Rudzys, Benediktas Vilmantas Rupeika, Valentina ūkio ministro pavaduotojas Antanas Sviderskis, pasitelkti būtinus specialistus, ekspertus ir tech- LDDP daugumai valdžios santykis su Komisija Suboč, Rimvydas Raimondas Survila, Aurimas Socialinės apsaugos ministerijos Gyventojų už- ninius darbuotojus, taip pat visuomenininkus, pasikeitė, iš Valstybinės Rytų Lietuvos problemų Taurantas, Edvardas Tomaševičius ir Kazimieras imtumo skyriaus viršininkas Leonas Perkumas, teisė Komisijai gauti visą informaciją iš bet kurių į Regioninių problemų komisiją reorganizuotoji Uoka. Tautybių reikalų departamento direktorė Halina valstybinių ir visuomeninių organizacijų, gauti valstybinės statusą turinti institucija kurį laiką Gegužės 4 d. iš Komisijos narių atleistas Stasys Kobeckaitė, Krašto apsaugos departamento patalpas, transportą, finansavimą, – visa tai yra dar pajėgė stiprinti Lietuvos priešpilius, kaip Kropas ir papildomai deleguoti Juozas Dringelis, patarėjas Artūras Merkys, taip pat – Vilniaus klausimo esminio sprendimo paieškų teisinėmis tada buvo vadinami už Lietuvos ribų gyvenančių Petras Giniotas bei Sergejus Pirožkovas. Ryšar- miesto tarybos deputatas Gintaras Songaila bei demokratinėmis priemonėmis kryptis, kuria lietuvių rėmimo darbai. Atsikratyti Sąjūdžio idėjų das Maceikianecas ir Rimvydas Survila išrinkti keletas visuomenininkų – Lietuvių kalbos instituto einant daromi atsakingi ir precedentus tikrai ne- tebesilaikančiųjų Regioninėje komisijoje buvo pirmininkais. skyriaus vedėjas Vytautas Ambrazas, baltarusių standartinėje situacijoje kuriantys sprendimai. pasirinktas kitas problemų valstybinio instituci- Kas dėjosi Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savi- kultūros draugijos narys Steponas Dušanskas- Du beprecedenčius iki tol sprendimus, du onavimo būdas – vietoj Komisijos, leidžiančios valdybėse ir kodėl gegužės 24 dieną Aukščiausioji Duš ir Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto valstybei stabilizuoti būtinus žingsnius noriu į veiklą įtraukti visuomenę, buvo sukurtas de- taryba buvo priversta priimti nutarimą panaikinti mokslinis bendradarbis Arūnas Eigirdas. akcentuoti atskirai: tai Lietuvos Konstitucijai partamentas. Žinoma, jeigu būtų buvę einama į Šalčininkų, o birželio 20 dieną – ir Vilniaus rajono Čia laikau būtina pabrėžti, kad Aukščiausioji prieštaraujančių savivaldybių dokumentų punktų Etninių reikalų ministerijos (kad ir vietoj nieko savivaldybių atitinkamus straipsnius kaip prieš- Taryba yra ypatingas parlamentas, kaip ir Stei- veikimo sustabdymas ir – nesiliaujant antivalsty- neveikiančios Kultūros ministerijos) sukūrimo, taraujančius Laikinajam pagrindiniam įstatymui, giamasis 1920–1922 metų parlamentas, ir vargu binei savivaldybių veiklai – tiesioginio valdymo mūsų darbas būtų buvęs užbaigtas valstybei ir dėl to neteisėtus ir nesukeliančius jokių teisinių ar tikslinga buvo jį niveliuoti, įjungiant į kitų įvedimas Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, abie- tautai naudingiausiu būdu. pasekmių, papasakos kolegos savo pranešimuose. parlamentų eilę ir laikant penktuoju Seimu, kai juose paskiriant valstybės įgaliotinius. Pripažįstant Deja, liberalėjanti visuomenė tolo nuo savo Kartu su sprendimu dėl Vilniaus savivaldybės Steigiamasis nelaikomas pirmuoju. Ypatingas jis Aukščiausiosios Tarybos ryžtingumą paskelbti etninių pamatų stiprinimo. Buvo sužlugdyta Parlamentas pavedė savo Prezidiumui sudaryti daugeliu požiūrių, bet visų prima tuo, kad jame niekiniais antikonstitucinius Šalčininkų ir Vilniaus švietimo ministru dirbusio akademiko Zigmo nuolatinę valstybinę komisiją, kuri iki spalio 1 dar buvo gyva Sąjūdžio dvasia. rajonų tarybų sprendimus, ypatingą pagarbą rei- Zinkevičiaus stipriai įsukta lietuviškų mokyklų dienos kartu su minėtų savivaldybių atstovais Kai 1989 m. birželio 27 d. Sąjūdžio Seimo kia pareikšti dviem Valstybės įgaliotiniais tuose ir namų mokytojams statybos programa, sudegė išanalizuotų tų savivaldybių dokumentuose iškel- posėdy Senkevičius pareiškė, jog mes neturį kon- rajonuose paskirtiems tuomet visiškai jauniems Baltarusijos lietuvių centro kūrimo programa, su tus klausimus ir išvadas bei pasiūlymus pateiktų cepcijos santykiams su kitomis tautomis nustatyti, vyrams – Artūrui Merkiui ir Arūnui Eigirdui, Nukelta į 16 p. Voruta 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) 13 Lietuvos laisvės kovotojai Už Dievą ir Tėvynę Auksutė RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ, LR Seimo narė, tinį vakarą vėl išvykau į Pilvingių kaimą, kur manęs laukė Gegutis. Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Su juo nukeliavome per Pilvingių ežerą pas vieną gyventoją, kuris buvo pažadėjęs Šiemet sukanka 35- Elytė nepaprasto sutapimo dėka laiku ją pas mums paaukoti gerą radijo aparatą. Aš jį eri metai, kai Amžinybėn save priglaudė nuo rusų persekiojimo, be buvau numatęs perduoti Kazimieraičiui, nes iškeliavo šviesios atmin- to, ir ateityje įvairiausiais būdais padėjo jai jo turimas aparatas buvo prastos kokybės. ties kunigas, Lietuvos išsisukti nuo rusų. Radijo aparatą gavome ir juo nešini jau partizanų ryšininkas ir Pati Elytė gyventojų buvo labai plačiai žygiavome šilų link. Buvo nemažai sniego, rėmėjas, paprastų žmo- žinoma, mylima ir gerbiama. Ji savo gera- o apledėjęs kelias slidus. nių užtarėjas, guodėjas širdiškumu ir pasiaukojimu kitiems buvo Staiga tai vienur, tai kitur pasigirdo ir pagalbininkas Zigmas įsigijusi nepaprastą autoritetą tarp gyven- šaudymas ir pavieniai šūviai, o horizonte NECIUNSKAS. tojų. Žmonės, ištikti nelaimės, pirmiausia švietė raketos. Buvo vidurnaktis – Naujieji kreipdavosi į Elytę. Ji visiems padėdavo metai.“ Kunigas Zigmas Neciunskas Šiais metais mi- materialiai ir guosdavo moraliai. Elytė pa- Laikui bėgant, pavojai tik stiprėjo. Parti- nime daug skaudžių dėdavo visiems be jokios išimties ir dėl to apie 1970 m. zanams dažnai tekdavo užsukti pas kunigą mūsų tautai sukak- niekuomet pati nebuvo turtinga. Visą savo Auksutė Ramanaus- tuvės ir pavalgėme, o po to vėl sulindome Zigmą Neciunską įvairiais partizaninio karo čių: Birželio sukili- turtą ji išdalydavo neturtingiesiems ir varge kaitė-Skokauskienė slėptuvėlėn, nes kluone buvo šaltoka. Avižų reikalais, susidarė būtinybė jo namuose mo, pirmųjų trėmi- atsidūrusiems“, – rašė Adolfas Ramanaus- pėdo dar nebuvome užtraukę, o šeimininkė įrengti slėptuvę: „Priartėjo laikas patikrinti mų, nekaltų žmonių kas-Vanagas. su puodais ir indais nuėjo trobon ir žadėjo ryšio punktą pas Elytę, nes per ją buvo žudynių Rainiuose, Tad nenuostabu, jog kunigas, turintis tuoj pat atnešti mums vandens atsigerti. palaikomas ryšys su Dainavos apygardos Pravieniškėse, Juodupėje, Panevėžyje, tokį autoritetą, gebantis prie savęs pritraukti Girdėjome, kad atsidarė kluono durys, vadu. <...> Su Jūrininku dienojome pas Elytę Červenėje 70-mečius, kruvinųjų Sausio 13- daugybę žmonių, MGB buvo ypatingai ste- apsiavusi klumpėmis šeimininkė įėjo vidun palėpės kambarėlyje. <...> osios įvykių, Šalčininkų užkardos Krakūnų bimas. Nedzingės klebonas ne kartą sulaukė ir garsiai su kažkuo kalbėjosi. Iš pradžių Vieną popietę staiga pamačiau ateinan- poste nušauto pasienio tarnybos darbuotojo okupantų valdžios vizitų. Jų metu būdavo manėme, kad ji kalbasi su kažkuriuo savo čius rusus. Jie jau buvo netoli gyvenamojo Gintaro Žagunio žūties, Medininkų trage- bandoma įvairiais būdais prikalbinti kunigą šeimos nariu, bet išgirdome sakant: „Ko jūs namo laiptų. Su Jūrininku šokome į negy- dijos, Parlamento gynėjo savanorio Artūro bendradarbiauti su MGB. Siekiant išvengti čia ieškot, juk čia nieko nėra!“ Tik dabar su- venamą palėpę ir kuo skubiausiai lipome Sakalausko žūties 20-ąsias metines ir kitas. tokių situacijų, partizanai ėmėsi įvairių gu- pratome, kad kluone rusai. Jie pradėjo daryti ant savo kambarėlio lubų. Jūrininkas užsi- 2011-ieji metai paskelbti Laisvės gynimo ir drybių. Jau minėtuose atsiminimuose vieną kratą. Turėjome mažai vilties, kad išliksime, kabarojo laimingai, o aš tuo momentu, kai didžiųjų netekčių metais. Įvairaus amžiaus, tokių kunigo Zigmo Neciunsko-Elytės ban- nes mus turėjo išduoti paliktasis avižų pė- jau kėliau koją ant lubų, netikėtai iš kišenės įvairių profesijų žmon4s ėjo erškėčiuotu dymų išsivaduoti nuo okupanto atkaklaus das. Išsiėmėme pistoletus ir telaukėme, kada išmečiau pistoletą. Subildėjo nesmarkiai, bet kovos už Laisvę keliu. raginimo papildyti išdavikų gretas yra ap- rusai užtiks įlindimo angą. Atrodė, kad yra nukritęs pistoletas kiek nusirito ir aš patam- Šis kelias visada sunkus, bet tampa dar rašęs mano tėvelis: „Apie tai, kad Elytė turi likusi tik viena išeitis – nusišauti. sy niekaip negalėjau jo surasti. Svarbiausia, sudėtingesnis, kai visuomenėje įsigali to- tokį autoritetą tarp gyventojų, greit suuodė Mano žmona prašė, kad ją pirmiausia kad ir delsti nebuvo kada, nes rusai kiekvie- talitarinė smurto, melo, prisitaikėliškumo ir MGB organai. Tai jiems labai nepatiko. Jie nušautume, nes ji taip pat nenorėjo gyva nu momentu galėjo užlipti laiptais aukštyn sistema. Antrosios sovietinės okupacijos Elytę, kaip ir visus kitus tokios profesijos priešui patekti į rankas. Mūsų nervai buvo ir pasižiūrėti palėpėse. Pagaliau pistoletą metu Lietuva tapo būtent tokios sistemos žmones, apstatė šnipais, be to, ir patys ėmė įtempti iki kraštutinumo. susiradau ir užsirangiau pas Jūrininką. Da- dalimi. Tai skaudžiai palietė visus gyventojų dažniau pas ją lankytis neva į svečius. Nors Jautėme, kaip rusai laipiojo ant avižų, bar atsigavome, tačiau nežinojome, ar rusai sluoksnius, taip pat ir mūsų dvasininkiją. kai kurie šnipai patys Elytei prisipažino, po kuriomis mes gulėjome. Jie trankėsi po kratą darys, ar jie lips ant mansardos lubų. Didelį autoritetą tarp žmonių turėję kunigai kad MGB yra užverbuoti ją sekti, ir nieko visą kluoną, kuris buvo didelis ir turėjo du Joje buvo pasilikusi mano žmona <...>. buvo nuolat sekami MGB, verbuojami pasi- bloga Elytei nelinkėjo, vis dėlto susidariusia klojimus. Krata truko neilgai. Išgirdome Laimei, rusai kratos nedarė, buvo užėję rinkti Judo – išdavystės – kelią. Pažvelgę į šį padėtimi ji labai susirūpino ir galvojo, kaip uždaromas duris ir po to daugiau nieko tik pavalgyti. Po to jie vėl išėjo, o mes paten- mūsų istorijos laikotarpį, atrasime ne vieną iš tos nelemtos padėties išsisukti. <...> nesigirdėjo“, – toliau rašė Adolfas Rama- kinti nulipome žemyn. Iš viso to padarėme stiprią asmenybę, kuri tai patyrė, bet nepa- Apie tai, ką sužinojau apie Elytę, pain- nauskas-Vanagas. Laimei, stribai neatkreipė išvadą, kad mums čia sėdėti be jokios slėptu- sidavė okupantui, neišdavė savo tikėjimo, formavau Kazimieraitį. Nutarėm, kad mums dėmesio į numestą avižų pėdą, turėjusią vėlės negalima. Apie tai pasakėme ir Elytei. savo Tėvynės. Nemažai kunigų visokeriopai patiems reikia tiesiogiai susižinoti su Elyte dengti slėptuvės angą, ir besislepiančių Jos nuomonė buvo tokia pat. Su Jūrininku rėmė Laisvės kovas, Lietuvos partizanus ar ir reikalą išsiaiškinti vietoje. partizanų neatrado. išlandžiojome visas palėpes, bet tinkamos net patys įstojo į partizanų gretas. Nuvykus pas Elytę <...> viskas buvo „Iš Pilvingių kaimo <...> nuėjome pas vietos slėptuvėlei nesuradome. Tuomet Skaičiuojame 35-uosius metus, kai Am- smulkiai išsiaiškinta ir nutarta rašomąja Elytę. Pas ją nunešiau ir siuntą Ąžuoliui, apžiūrėjome stogą ant mansardos lubų. Jis žinybėn iškeliavo šviesios atminties kunigas mašinėle parašyti tariamąjį partizanišką bet siuntos nuo Ąžuolio neradau. Pas Elytę turėjo nuolaidžių vietų. Zigmas Neciunskas, besąlygiškai tarnavęs perspėjimą Elytei, kurį aš pats pasirašyčiau. nebuvo kada svečiuotis ir 1945 metų pasku- žmonėms, gynęs Tėvynės laisvę, visu savo Perspėjimas turėjo būti Elytei įteiktas tokiu Tęsinys kitame numeryje gyvenimu liudijęs Dievo Gailestingumą. būdu, kad apie tai sužinotų net šnipai, o Bažnyčia Nedzingėje, mažame Dzūkijos perspėjimą ji turėjo perduoti Alytaus sau- Lietuvos muziejų istorija miestelyje, kuriame jis klebonavo antrosios gumui. sovietinės okupacijos metais, tapo šio kraš- Kaip buvo sutarta, taip ir padarėme. to partizanų ryšių, informacijos, paramos Perspėjimo tekstą buvome gerai apgalvoję, centru. Čia rasdavo užuovėją ir patarimą ir dėl to rusai net nemanė, kad tuo norima Renovuotas paprastas kaimo žmogus, čia galėjo pasi- jiems akis apdumti. slėpti partizanai, čia slaptiems pasitarimams Su Elyte jie pradėjo visiškai kitaip skai- Vladislovo Sirokomlės muziejus susirinkdavo Dzūkijos partizanų vadai, čia, tytis ir pamanė, kad ji yra jų žmogus. Kaip esant mirtinam pavojui, virė nepaprastas, vėliau paaiškėjo, jie net tikėjosi, kad Elytę Gediminas PAVIRŽIS, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys aktyvus gyvenimas, kurio esmė – laisvės ir pavyks užverbuoti ir išgauti iš jos daug nepriklausomybės Lietuvai siekis. naudingų žinių apie politinį nusistatymą laukų aromato, kas neabejotinai veikė poeto Partizanai kunigui Zigmui Neciunskui ir veiklą tų žmonių, kurie Elyte visiškai kūrybą. buvo davę savotišką slapyvardį – „Elytė“. pasitikėjo. Meilę savo kraštui V. Sirokomlė aprašė Moteriškas vardas, okupantui bandant jį Dabar svarbiausia buvo tai, kad Elytė daugelyje savo kūrinių. Gimęs 1823 m. Bal- iššifruoti, turėjo nukreipti priešo dėmesį įsigijo visišką vieno aukšto MGB pareigūno tarusijoje, kūręs Lietuvoje, rašęs lenkų kalba ieškoti moters. Tai ne kartą pasiteisino. pačiame Alytaus mieste pasitikėjimą. Tas net V. Sirokomlė brangus šių tautų žmonėms, Kunigo Zigmo Neciunsko asmenybė pasiūlė Elytės apsaugai nuo Vanago „ban- kultūrai. Jo kūrybinis palikimas didelis. V. mano gyvenime yra išskirtinė. Partizaninio dos“ vieną enkavedistų dalinį, kuris būtų Sirokomlė rašė satyras, komedijas, istori- karo pradžioje jis sutuokė būsimą Pietų sri- stovėjęs pačioje Nedzingėje. Elytei teko labai nius, pažintinius straipsnius, knygas, vertė ties, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) gudriai ir labai atsargiai kalbėti, kad tokios renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos. Tarybos prezidiumo pirmininką, LLKS nemalonios apsaugos išvengtų.“ Labai įsimintina tai, kad jis parengė kelionių gynybos pajėgų vadą Adolfą Ramanauską- Tokiomis sąlygomis kunigui reikėjo užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros pa- Vanagą ir partizanę Birutę Mažeikaitę. Po didelių diplomatijos sugebėjimų. Kaip minklus ir žmones. Tai jis aprašė kūriniuose keleto metų jie tapo mano tėvais. rašoma atsiminimuose, kunigas Zigmas „Nemunas nuo versmių iki žiočių“, „Išvykos Daug gerų žodžių apie kunigą Zigmą Neciunskas šioje situacijoje gudriai paklausė iš Vilniaus po Lietuvą“, kurie laikomi vertin- Neciunską dar partizaninio karo metais yra MGB darbuotojo, ar tokios apsaugos atsiun- gais XIX amžiaus istoriniais šaltiniais. parašęs mano tėvelis Adolfas Ramanaus- timas nepablogintų padėties, nes partizanai V. Sirokomlės sveikata nebuvo gera, kas-Vanagas savo atsiminimuose, kuriuos, suprastų, jog jų laiškas nuneštas saugumui. jaunas, vos 39 metų, mirė. Tačiau jo kūryba Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išleidau MGB pareigūnas apsvarstęs padėtį nutarė, rodo, kaip jis mylėjo savo kraštą, kad to meto kaip knygą „Daugel krito sūnų“. Minint kad geriausias veikimo būdas tokiomis Simbolinis medelio sodinimas. Vilniaus rajono sunkiomis sąlygomis parašyta tiek daug apie kunigo 35-ąsias mirties metines, norėčiau aplinkybėmis – apsimesti, jog apie laišką merė Marija Rekst (kairėje). Dešinėje Vladis- jį gražaus ir įdomaus. pasidalinti jais su Jumis. nieko nežino, tikėdamasis ateityje iš kunigo lovo Sirokomlės muziejaus direktorė Helena Ne veltui jis yra pagerbtas. V. Sirokomlės „Pirmasis mano susitikimas su Elyte sulaukti naudos. Taip pavojus kurį laiką Bakulo. Alionos Sandovskos nuotr. vardu pavadintos gatvės, mokykla, pri- buvo labai trumpas. Jis įvyko dar prieš nutolo, bet stribai nuolat darydavo kratas tvirtintos atminimo lentos, yra paminklas, pirmąjį rusų puolimą Varčios miške. Tai Nedzingės apylinkėse. kiekviename Lietuvos literatūros muziejuje buvo tuo metu, kai aš su Klevu ir Roku „Būdavo atsitikimų, kad pas Elytę nu- Rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldy- rasime kampelį, skirtą šiam kūrėjui. išvažiavome Nedzingėn, o ten buvo pilna vykdavau su Daktaru ir Jūrininku“, – rašė bė atvėrė naują puslapį Lietuvos literatūros Muziejaus (kartu tai ir informacinis tu- rusų. Tuomet aš su Elyte pasikeitėme tik Adolfas Ramanauskas-Vanagas. – Paskuti- ir kultūros lobyne. Netoli Rukainių mieste- rizmo centras) renovavimo užbaigimo proga keliais sakiniais, nes buvome priversti kuo nėmis 1945 metų dienomis vėl vykau pas lio, Bareikiškėse, nuo 1973 metų veikiantis apsilankė daug svečių. Gražiai kalbėjo Seimo greičiausiai išsinešdinti iš bažnytkaimio. Elytę. Mane lydėjo Gegutis. Apsistojome Vladislovo Sirokomlės (tikrieji vardai ir narys L. Talmont, rajono savivaldybės merė Vėliau su ja susitikdavau dažnai, nes per Pilvingių kaime pas vieną gyventoją. <...> pavardė – Liudvikas Vladislovas Franciše- M. Rekst, Rašytojų sąjungos, Turizmo tarny- ją buvo palaikomi ryšiai. Dienojome kluono šalinėje <...> įrengtoje kas Kondratovičius) muziejus renovuotas. bų atstovai, kūrėjo giminės tęsėja. Iškilmės Elytė nepaprastai daug padėjo ir mano slėptuvėje. Įlindimas į slėptuvę buvo iš klo- Aplinka pasikeitė neatpažįstamai. Viskas paįvairintos dainomis, eilėraščiais, pagerbti besislapstančiai žmonai. Jinai su Elyte susi- jimo, ištraukus vieną pėdą avižų. atkurta taip, kad čia apsilankius norisi ne statybininkai. pažino kiek vėliau už mane. Mano žmona Sekmadienio rytą šeimininkė atnešė tik susipažinti su poeto asmenybe, jo kūry- Neabejoju, kad ši vieta taps dideliu trau- buvo atsidūrusi ypač sunkioje padėtyje, bet mums pusryčius į kluoną. Išlindome iš slėp- ba, tačiau kartu pasigrožėti nuostabiu Rytų kos centru ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių Lietuvos kraštovaizdžiu, įkvėpti gaivaus valstybių gyventojams. 14 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Lietuva–Lenkija Tiesioginis valdymas Vilniaus rajone ir nebaigti darbai* Artūras MERKYS, Vilnius valstybinė kalba dar buvo nelabai žinoma, todėl palikti prievolę derinti švietimo skyriaus vedėjo pratęsiant Valstybinės komisijos darbus, kai paskyrimą ir pagrindinių specialistų atleidimą Nors mano pra- kad sovietinė santvarka nebegrįš. kurias mažas mokyklėles steigėme tiesiog „aly- dar bent kokius dešimt metų, nes švietimas yra nešimo tema yra Padėtis kiek lengvėjo ir prasidėjus privačios tnamiuose“. Per tiesioginio valdymo laikotarpį ilgalaikis procesas ir jo vaisiai būna skinami po apie tiesioginį val- žemės grąžinimui, bet šiuose darbuose buvo mes įvykdėme pagrindines iškeltas užduotis ir daugelio metų. dymą ir nepabaig- daugiau problemų nei privalumų. Iš vienos mokyklėlės valstybine kalba buvo įkurtos kie- Na, bet tai yra dalykai, kurie turėtų būti na- tus darbus, tačiau pusės, reikėjo kuo skubiau surinkti savininkus kvienoje seniūnijoje, o kai kuriose seniūnijose jų grinėjami su šios srities specialistais, todėl nenoriu pradėti norėčiau su tvarkingais dokumentais ir grąžinti jiems buvo net po kelias pagrindinėse gyvenvietėse. labai išsiplėsti. nuo istorijos, kuri žemę. Iš kitos pusės, Vilniaus rajone prieš so- Ikimokyklinio švietimo įstaigos dar palengvino O pabaigti savo pranešimą norėčiau ne kaip dažnai daug ką pa- vietams nusavinant žemę buvo rėžinė sistema, silpnai kalbančių tėvų vaikų pasiruošimą mokytis buvęs Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui, aiškina ir atsako į ir atstatyti buvusius rėžius nebuvo nei logiškų valstybine kalba. Tokiu būdu buvo užtikrinta LR o kaip pilietis. Šiuo metu esu tik verslininkas keblius klausimus. sprendimų, nei galimybių. Padėtį komplikavosi piliečių teisė gauti išsilavinimą valstybine kalba ir neužimu jokių pareigų valstybės valdymo Sutinku su la- tai, kad Vilniaus rajone buvo daug sodo bendrijų, visoje rajono teritorijoje. struktūrose. Moku mokesčius ir baudas, atlieku bai daug Lenkijos kurioms reikėjo žemės, be to, buvo daug visuo- Dabar man dažnai tenka važiuoti pro gražiai valstybinių institucijų skirtas bausmes, kai tokios valstybei ir tautai meninės paskirties sklypų – gyvenviečių, kelių, Artūras Merkys apstatytas Vilniaus apylinkes ir vis mąstau, kad būna. Žodžiu esu, kaip M. Mikutavičius, kai dai- nusipelniusiu mano aikštelių, geležinkelių ir pan. Be to, sovietmetis jose yra nemažai mano bendražygių ir mano nuoja: „Ir aš myliu Lietuvą, ar mylit ją Jūs?“ tautiečiu Juzefu Pil- ir ypač autonomijos kūrėjai suspaudė dar vieną nuveikto darbo. Abi Riešės, Avižieniai, Tarandė, Ir aš, mylėdamas visus savo tautiečius, sudskiu, kuris jėga atplėšęs didelę dalį mūsų etni- labai stiprią spiralę – buvo dirbtinai sustabdyta Bendoriai, Pikutiškės, Pagiriai, Saldonė, Juodši- nepriklausomai nuo jų kalbos ir gyvenamosios nės žemės išliko sąžiningas ir pavadino ją tikru augančios sostinės plėtra bei individuali staty- liai, Trakų Vokė ir dar daug mažesnių gyvenvie- vietos, bei mokėdamas mokesčius šiai valstybei, jos vardu – Vidurio Lietuva. Taip, tai Vidurio ba. Pradėti teko nuo šių darbų – individualių čių virto šiuolaikiniais moderniais priemiesčiais. kategoriškai prieštarauju, kad iš mūsų į biudžetą Lietuva. Deja, etninės Rytų Lietuvos netekome jau sklypų skyrimas miesto gyventojams vyko per O pravažiuodamas pro kokį nors konkretų suneštų pinigų būtų finansuojami tie, kurie nori prieš daug amžių ir dabar jau net tokios istorinės Vyriausybės įgaliotinio administraciją, o vietos objektą, pavyzdžiui, Riešės gimnaziją, visuomet iš manęs atimti mano tautiečius per švietimą, sąvokos nebeliko. Taigi, jei tikėsime J. Pilsudskiu gyventojams – per seniūnijas. Per 1,5 metų trukusį prisimenu Stasį Svetlauską, kuris inicijavo šios kultūrą, falsifikuotą istorijos dėstymą, kurie slėp- ir suprasime, kad šiandieną dažnai minima tiesioginio valdymo laikotarpį Vilniaus rajone mokyklos atsiradimą, tačiau, kiek man žinoma, dami J. Pilsudskio suformuotos Vidurio Lietuvos Rytų Lietuva iš tikrųjų yra Vidurio Lietuva, tai padedant mano patarėjams – Zofijai Paulikaitei šioje gimnazijoje yra pamirštas. sampratą, įteiginėja, kad lenkai čia yra vietiniai nekils klausimų, kokia čia gyvenančių vietinių ir Aleksandrui Andriuškevičiui – buvo sufor- Tačiau laikas teka į priekį ir, nepamirštant (įdomu, ar tai mozūrai, ar gal kašubai?), bando žmonių tautinė kilmė. Klausimą būtų galima muota ir individualiai statybai išdalinta per 5000 jau nuveiktų darbų, kyla mintys, ką buvo gali- atimti jų vietinę slaviškos kilmės kalbą, kad jie suformuluoti ir taip – ar gali Vidurio Lietuvos sklypų, iš kurių apie 2000 išdalijo savarankiškai ma padaryti geriau ar patobulinti. Tiesioginis kalbėtų literatūrine Varšuvos kalba, nes pastarieji etniniai gyventojai būti lenkai? Jei taip, tai kada ir veikusios seniūnijos. Šis darbas man ir mano pa- valdymas tam tikroje teritorijoje nėra bausmė dažnai dėl savo kalbos nesmagiai pasijaučia Len- kokie migraciniai procesai veikė, kad jie atsikeltų galbininkams buvo nelengvas, nes pasipylė baisi įstatymų nesilaikančiai ar nesugebančiai, ar admi- kijoje. Nebijau pasakyti Lenkijoje, kad mano kalba į Vidurio Lietuvą ir iš čia išvarytų lietuvius. O gal kritikos ir purvo lavina. Man suprantama, kodėl nistracinių gebėjimų neturinčiai savivaldybei, bet yra ne prasta lenkų, kaip jiems atrodo, o lietuvių, vis tik Vidurio Lietuvos vietiniai gyventojai yra mus kritikavo autonomininkai – jie kategoriškai pagalba, kuria siekiama užtikrinti LR įstatymais kurie kilę iš tų pačių apylinkių kaip ir A. Mic- lietuviai (litvinai, litovcai) ar dar kokie su Lietuva nenorėjo, kad atvyktų nauji, nuo jų nepriklausomi numatytas piliečių teises ir parodyti, kaip tai kevičius, kalba. Ir aš to visai nesigėdiju. Tada ir susiję žmonės, skirtingai nuo mozūrų, mazovių ar ir autonomijos nenorintys bei autonomininkų galima racionaliai padaryti. Todėl labai svarbu kolegos lenkai supranta, kad mes čia gyvenantys didžialenkių. Pavyzdžiui kaip Adomas Mickevi- nebijantys gyventojai. Bet man nebuvo supran- būtų taip pataisyti LR administracinių teritorinių esame kitokie, ne lenkai, kurie telpa į tradicinių čius, parašęs garsias eiles apie meilę savo Tėvynei tama, kodėl taip priešinosi A. Grumado ir V. vienetų tiesioginio valdymo įstatymą, kad tokį istorinių Lenkijos žemių dialektus. Lietuvai. Taip, jaučiuosi A. Mickevičiaus tautietis Štaro vadovaujama Vilniaus miesto valdžia ir valdymą būtų galima įvesti mažesnėse teritorijose Ar turi maža Lietuvos valstybė remti savo – moku tą kalbą, kuria rašė didysis poetas, mano architektai, nes individualių sklypų deficito – pavyzdžiui, vienoje ar keliose seniūnijose ir artimuosius, kurie nori ne tik tapti kaimynystėje mama kilusi netoli nuo tos vietos, kur jis kūrė, ir Vilniuje panaikinimas turėjo būti vienas iš Vil- tuo pačiu parodyti pavyzdį kitoms seniūnijoms, gyvenančios didelės tautos nariais ir dar mūsų aš taip pat iš ten, kaip ir jis, myliu Lietuvą – savo niaus valdžios prioritetų. Privačiame pokalbyje kurios galėtų susitvarkyti pačios. Pavyzdžiui, sostinės pašonėje kloti pamatus kažkokios kitos Tėvynę. Todėl man ne vis tiek, kaip gyvena ir vienas Vilniaus architektas apkaltino mane, kad parodyti, kaip galima pakeisti ant privačių namų ar kitokios Lenkijos už Lenkijos Respublikos ribų jaučiasi mano tautiečiai tiek Vidurio Lietuvoje, esą aš atėmiau iš jų duoną ir jie man to neatleis. pritvirtintas gatvių pavadinimų iškabas. egzistavimui? tiek ir kitose jos dalyse. Tik vėliau supratau šių žodžių prasmę – ne, tai Kita kryptis – tiesioginį valdymą būtų tiks- Gal geriau paremkime tuos, kurie supranta, Gal reikėtų pykti ant Didžiųjų Lietuvos nereiškia, kad statytojai nemokės architektams už linga įvesti ne teritoriniame darinyje, bet vienoje kas jie yra, nori išlaikyti savo savitumą, savo kalbą kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Vytauto ir statomų namų projektus. Tai reiškia, kad miesto ar keliose teritorinio darinio valdymo srityse ir A. Mickevičiaus mentalitetą. ypač Algirdo, kad savo laiku nepasirūpino, kad valdininkai negalės gauti kyšių už sklypų indivi- – pavyzdžiui, švietime, teritorijų planavime ar lietuvių ar kita baltų kalba būtų kaip valstybinė. dualiai statybai skyrimą. Ir neatleido... finansuose. Priklausomai nuo to, kur problemos *Pranešimas skaitytas 2011 m. rugsėjo 21 d. Gal galima būtų pykti ir ant mūsų 1918 m. signa- Spaudoje pasipylė purvas ant manęs ir mano atsiranda. konferencijoje-diskusijoje „Iššūkiai valstybės vienti- tarų, kurie suskaldė tautą kalbiniu pagrindu ir padėjėjų, kad mes neva kyšius imame... Gera mintis ir ta, kad pabaigus tiesioginį val- sumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“ Valstybinės savanoriškai atsisakė didelės tautos dalies. Nors Paskaičiavau, kad per savo darbo laikotarpį dymą reikalingas pereinamasis laikotarpis. Taip komisijos Rytų Lietuvai veiklą prisimenant. gal jie gelbėjo tą jos dalį, kuri dar galėjo išlikti pradedant nuo pirmos dienos, kai dar jokie darbai nutraukus tiesioginį valdymą kokio nors, pavyz- nepriklausoma nuo didžiųjų kaimynių įtakos. nebuvo vykdomi, man kasdien reikėtų paimti ne džiui, rajono švietimo srityje galbūt tikslinga būtų Jono Česnavičiaus nuotr. Taigi šiandien turime tai, ką turime, todėl gerbiu mažiau 10 kyšių... Tačiau pagalvojus, kiekvienas ir myliu savo tautiečius ir bendrapiliečius, kalban- supras, kad deficitas yra būtina kyšio sąlyga, o čius tiek lietuvių, tiek ir nelietuvių kalba. mes jį panaikinome keleriems metams į priekį. Tokių nuotaikų vedamas ir siekdamas atsi- Bet prokuratūros tas neįtikino ir buvo net iškelta kratyti rusiškojo imperializmo sovietinio socializ- baudžiamoji byla dėl neteisėto sklypų dalijimo, mo primestos tvarkos, pradėjau dirbti gerbiamo nors tuometiniam generaliniam prokurorui A. signataro R. Ozolo vadovaujamoje komisijoje ir Paulauskui kaip sklypo individualiai statybai ne- vėliau, žlugus rugpjūčio pučui, buvau paskirtas turinčiam piliečiui teisėtai buvo paskirtas sklypas Vyriausybės įgaliotiniu Vilniaus rajone. Tarandėje. Dabar galvoju – o gal jis ir davė kam Vilniaus rajonas buvo ir dar tebėra labai nors kyšį, tik neprisipažįsta? komplikuota vieta – jis yra didžiausias Lietuvos Trečias būdas reformuoti autonomininkų miestas, kuriam 1990-taisiais buvo labai aktuali puoselėtą visuomeninę sanklodą buvo valstybi- plėtra. Iš kitos pusės, Vilniaus rajone yra labai ne- nio turto privatizavimas. Palyginti su miestais, derlingos žemės, ir iš sovietmečio buvo paveldėta Vilniaus rajone buvo gerokai mažiau privatizuoti- stipri kolūkinė sistema. Švietimo požiūriu, tai no turto, nes didžiausi objektai, tokie kaip Pagirių labai margas rajonas, kuriame buvo kelios aukš- šiltnamių kombinatas, buvo privatizuojamas ŽŪ tą intelektualinį potencialą turinčios mokymo ministerijos. Tačiau greitai paaiškėjo, kad naujieji įstaigos. Vilniaus rajonas buvo įpratintas gyventi savininkai, kuriuos autonomininkai stengėsi stiprios centralizacijos sąlygomis, nes sovietmečiu sunaikinti, yra rimti mūsų valstybės ir naujos jam vadovauta pasitelkus diktatoriškus metodus tvarkos šalininkai. Deja, pasibaigus tiesioginiam ir paprasti žmogeliai tiesiog buvo atpratinti rodyti valdymui, jie buvo priversti arba visai pasitraukti kokią nors iniciatyvą ar skųsti valdžią. Valdanty- iš rajono, arba ieškoti santykių su nauja valdžia. sis rajono elitas gyveno Vilniuje, tačiau kalbėdavo Privatizavimui Vilniaus rajone vadovavo mano visų rajono gyventojų vardu. O 1990 m. pradėjus gerbiami žmon4s – V. Kučerenka, V. Mickus ir kurti autonomiją, vietos gyventojus imta aktyviai vėliau dar daug rimtų darbų kitose pareigose priešinti su kitais – ypač vilniečiais ir atvykėliais, nuveikęs G. Jakimavičius. siekiant suformuoti atskirą, kitokią gyventojų Visų šių dabar paminėtų darbų tikslas buvo bendriją, kuri turėtų turėti savo kitokią kalbą, performuoti Vilniaus rajono visuomenę taip, teritoriją, švietimą ir net suverenias teises. Visur, kad atsirastų drąsių, nepriklausomai mąstančių kur tik buvo įmanoma, autonomijos kūrėjai steng- ir iniciatyvių žmonių, kurie taptų pavyzdžiu davosi priešpastatyti rajono gyventojus visiems kitiems konservatyvesniems gyventojams ir pa- kitiems piliečiams: kaimiečius prieš miestiečius, keistų jų mentalitetą, skatinant kritišką mąstymą kolūkiečius prieš sodininkus, darbininkus prieš ir individualizmą. Tokiems gyventojams net ir inteligentus ir, aišku, lietuviškai nemokančius patys gudriausi sovietų santvarkos ir autonomijos gyventojus prieš lietuviškai kalbančius. Todėl kūrėjai negalėtų primesti savo idėjų. pradėjus dirbti svarbiausia buvo išardyti šias Kartu su Vilniaus rajono visuomenės refor- priešpriešas. Pradėjome nuo kolūkių ardymo, mavimu mano kaip valdžios atstovo prievolė „Senosios kibininės“ autobusiukus rasite šiais adresais tai ir buvo pirmutinė žemės reformos dalis. Tuo buvo užtikrinti, kad šioje teritorijoje būtų vykdo- 1 .Automagistralė Vilnius- Kaunas 23km 2.Savanorių pr.16 (šalia Hyper RIMI ) metu LR Vyriausybė buvo priėmusi teisės aktus, mi visi Lietuvos valstybės įstatymai, ir kiekvienas 3.Žirmūnų g.64,Vilnius (šalia Hyper RIMI) leidusius išformuoti nuostolingai ir neefektyviai pilietis tai jaustų. Todėl buvo reformuojama soci- 4.Žirmūnų g.2,Vilnius (šalia IKI) dirbusius kolūkius ir kurti privačios nuosavybės alinė sfera ir ypač švietimas. Aktyviai dalyvaujant 5.Viršuliškių g.40,Vilnius (šalia IKI) 6.Ateities g.91,Vilnius( „MANDARINO“ patalpose) pagrindu veikiančias bendroves ir bendrijas. Šį Švietimo skyriaus vedėjai D. Sabienei ir padedant 7.Konstitucijos pr.40,Vilnius(prie CUP šalia Baltojo tilto) darbą kvalifikuotai pradėjo gerai Vilniaus rajone a. a.V. Laugalienei buvo reformuojama sovietų 8.Ukmergės plentas 369,Vilnius (šalia „BIG“-o) 9.Liepkalnio g. 114,Vilnius (Minsko pl. šalia „Maximos“) žinomas ūkininkas Julius Lankauskas, vėliau palikta ir autonomininkų puoselėta švietimo 10.Kalvarijų g. 206, Vilnius pratęsė Buivydiškių dėstytojas Vytautas Mickus. sistema – steigiamos naujos mokyklos, reorgani- Nors darbas judėjo neblogai – kai kurie ūkiai zuojamos senos, racionalizuojama ikimokyklinių transformavosi į 10 ar net 13 naujų ūkio subjektų, švietimo įstaigų sistema. Reformos prioritetinė tačiau labiausiai stagnaciniai dariniai išliko, nes kryptis buvo padaryti, kad kiekvienoje rajono se- labai trūko iniciatyvių žmonių. Jie dar negalėjo niūnijoje būtų mokykla, kurioje Lietuvos piliečiai suvokti, kad už iniciatyvą jų ne tik kad nebaus, galėtų mokytis valstybine kalba. Tuo metu rajone, bet dar ir palaikys. Be to, dar nebuvo tikrumo, o ypač nuo Vilniaus nutolusiuose pakraščiuose, Užs. Nr. 20 Voruta 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) 15 Pro memoria Netekome pasaulinio garso baltisto Naktį iš rugsėjo 15 į 16 d. eidamas 75-uosius Tyrė jos senuosius rašytinius paminklus, dau- netus vardais, padarytais iš svarbiausio tame metus mirė labai daug nusipelnęs lituanistikai giausia „Živatą“ (1759) ir XIX a. rankraštinę plote miesto pavadinimo: telšiškiai, varniškiai, ir baltistikai mokslininkas, žymus dialektolo- knygą „Purpuras“. Ištyrė ir aprašė Simono kauniškiai, širvintiškiai, anykštėnai ir t. t. gas ir kalbos istorikas, nemaža nuveikęs lietu- Stanevičiaus kirčiavimą bei jo priegaidžių Tiriant Adomo Mickevičiaus lietuviškąjį vių ir bendrosios fonologijos srityse, visame sistemą. Surinko labai daug retų žodžių mūsų autografą, leidusį nustatyti, kiek didysis po- pasaulyje aukštai vertinamas baltistas Vilniaus Didžiajam žodynui. etas buvo susipažinęs su lietuvių kalba, teko universiteto profesorius Aleksas Stanislovas Tirdamas tarmes, jų istoriją A. Girdenis organizuoti patikrinamąjį eksperimentą. Čia Girdenis. neišvengiamai turėjo gilintis ir į lietuvių ben- A. Girdenis nemaža talkino. Be jo pagalbos Jis gimė 1936 m. (enciklopedijose nurodomi drinės kalbos, jos istorijos problemas – garsyno, eksperimento nebūtų buvę įmanoma įvyk- 1937 m. neteisingi) Tryškiuose, Mažeikių r. kirčiavimo, morfologinės sandaros raidą ir kt. dyti. A. Girdenis jame atliko A. Mickevičiaus Baigęs Mažeikių gimnaziją 1957–1962 m. Svarus jo indėlis į Dabartinės lietuvių kalbos gra- bičiulio žemaičio L. Kobeckio-Korylskio (tos studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. matiką (keli leidimai, rusų ir anglų kalbomis). pačios tarmės kaip A. Girdenis) vaidmenį, Po to visą laiką ten dirbo. Perėjo visas moks- Dėl to tyrė senųjų rašytojų kalbą, pvz., Mikalo- t. y. dainavo ir diktavo žemaitiškai autografo linės karjeros pakopas, apgynė kandidato jaus Daukšos, Kristijono Donelaičio ir kitų. strofas (anuomet tuo būdu užrašytas Adomo (dab. daktaro, 1967) ir daktaro (dab. habil. Jam rūpėjo taip pat ir kitos baltų kalbos – gi- Mickevičiaus) trims lenkakalbiams vilniečiams daktaro, 1983) disertacijas. Nuo 1973 m. ilgą linosi į latvistikos, prūsistikos problemas. studentams, nevienodai mokantiems lietuvių laiką vadovavo Eksperimentinės fonetikos Sprendė bendruosius baltistikos mokslo klau- kalbą. Taip buvo nustatytas A. Mickevičiaus laboratorijai. 1984–1989 m. buvo Filologijos simus, stengėsi išaiškinti baltų kalbų ryšį su sla- susipažinimo su lietuvių kalba laipsnis. Rezul- fakulteto dekanas. Nuo 1987 m. aktyviai dirbo vų ir kitomis indoeuropiečių kalbomis. Šiuos jo tatai paskelbti Moksle ir gyvenime (populiariai, tarptautinio žurnalo Baltistica redkolegijoje. darbus labai vertina užsienio baltistai. 1982), tarptautiniame žurnale Baltistica (1983) ir Redagavo Kalbotyros žurnalo lietuvių kalbos Dialektologinis darbas, ypač gilinimasis lenkų periodiniame leidinyje Język Polski (1984), Prof. Aleksas Girdenis sąsiuvinį. Valstybinės kalbos komisijos narys. į tarmių fonologines sistemas, A. Girdenį perspausdinti Z. Zinkevičiaus Rinktiniuose Išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu nuvedė prie teorinių fonologijos problemų straipsniuose II p. 312–333. Neteko girdėti, kad įgijęs studijuodamas lyginamosios indoeuro- korespondentu (1996) ir Milano kalbininkų sprendimo. Jis įnešė svarų indėlį į bendrąją fo- jais kas nors Lietuvoje ar užsienyje būtų viešai piečių kalbotyros literatūrą, kuri tada tik man, draugijos nariu korespondentu (1986). Šiaulių nologiją. Išleido reikšmingų šios srities veikalų suabejojęs. kaip Lietuvių kalbos katedros laborantui, buvo universiteto garbės daktaras (2001). Už nuo- (Fonologija 1981, Teoriniai fonologijos pagrindai Mudu visą laiką domėjomės vienas kito prieinama. Taip tapau savotišku jaunosios pelnus Lietuvos mokslui apdovanotas LDK 1995 ir kt.), kurie aukštai vertinami ne tik pas darbais, bendrai aptarinėdavome tyrimų rezul- kartos kalbininkų mokytoju, netgi jų globėju. Gedimino ordino karininko kryžiumi (2002). mus, bet ir užsienyje. tatus. Taigi buvo daug progų pažinti A. Girde- Nepaisant bolševizmo ideologų persekiojimo, Jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos moks- A. Girdeniui rūpėjo ne tik mokslas, bet ir nį ne tik kaip mokslininką, bet ir kaip žmogų. pavyko tada ir vėliau padėti ne vienam būsi- lo premija (2008). kalbos praktika. Nemaža rašė kalbos kultūros Ne kartą tekdavo su juo pasiginčyti. Visuomet mam žymiam mokslininkui. Visa tai ilgainiui Daugiausia A. Girdenis nuveikė dialekto- klausimais. Stengėsi nustatyti bendrinės kalbos atkakliai gindavo savo nuomonę, bet tik iki tol, buvo užmiršta. Dėkingumo sulaukiau tik iš logijos srityje. Subūrė jaunų gabių dialektologų norminimo kriterijus, išaiškinti tarmių panau- kol pavykdavo įrodyti, kad jis klysta. Tokiu dviejų asmenų – vyresniosios kartos Algirdo grupę. Jos talkinamas detaliai ištyrė lietuvių dojimo mokykloje galimybes ir kt. Jo svarbiausi atveju nedelsdamas keisdavo savo nuomonę Sabaliausko ir jaunesniosios – Alekso Girde- tarmių garsyną, jų fonologines sistemas, taip straipsniai buvo pakartotinai išleisti Kalbotyros ir vėlesniuose straipsniuose prisipažindavo nio. Vienas ir kitas ne kartą geru žodžiu yra pat prozodiją. Sukūrė savitą dialektologinę darbų tritomyje (2000–2001). suklydęs, nesilaikydavo užsispyręs ankstesnio paminėję mano ano meto veiklą. Tai dabar mokyklą. A. Girdenio dėka tarmių fonetika Šių eilučių autorius turėjo laimės su A. Gir- požiūrio, kaip neretai daroma. Tuo A. Girdenis prisiminiau norėdamas parodyti A. Girdenio imta plačiai tirti Eksperimentinės fonetikos deniu ilgą laiką ir daug bendrauti. Kaip amžiu- priminė didįjį kalbininką Kazimierą Būgą. (kaip ir A. Sabaliausko) dorumą, žmoniškąją laboratorijoje turima aparatūra. Ypač daug mi gerokai vyresniam (13 metų), teko dėstyti Toks elgesys rodo mokslininko sąžiningumą, didybę. gilinosi į žemaičių tarmę, pradėjęs nuo savo A. Girdeniui Vilniaus universitete lituanistines sugebėjimą nugalėti tuščias ambicijas. Aleksas Girdenis išliks lietuvių ir užsienio gimtosios šnektos – tokia laikė Tirkšlių šnektą. kalbines disciplinas, vadovauti diplominiam Taip jau atsitiko, kad po karo, pasitraukus baltistų, taip pat gausių jo mokinių – lietuvių Gerai ištyrė žemaičių dzūkų šnektą (apie ją darbui ir kt. Vėliau abu kūrėme naująjį tarmių į Vakarus visiems žymiesiems kalbotyros ir užsieniečių – atmintyje kaip tvirta baltistikos išleido knygą 2008 m.). Liko tūkstančiai pus- skirstymą (tarmių klasifikaciją). A. Girdenis specialistams, teko prisidengus vadinamuoju mokslo uola. lapių transkribuotų žemaitiškų tekstų, kurių pasiūlė pačią bendriausią tarmių skirstymo Stalino „kalbos mokslu“ diegti jaunajai litua- tik mažą dalį yra publikavęs ir komentavęs. schemą, iškėlė nemaža naujoviškų idėjų, pa- nistų kalbininkų kartai istorinės (diachroninės) Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Stengėsi išaiškinti žemaičių tarmės kilmę. vyzdžiui, vadinti smulkesnius tarminius vie- kalbotyros pagrindus, kuriuos pats buvau Lietuvos istorijos kalendorius. Spalis 12 diena Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties 1932 m. Kaune gimė Vytautas Landsbergis. Spalio 8–21 d. 1398 m., ruošdamasis kovai su Aukso Orda, grąžinti ją Lenkijai. 8 diena Vytautas Salyno sutartimi patvirtino taiką su 1445 m. Gardine Lenkijos delegacija pasiūlė 19 diena 1508 m. amžinosios taikos sutartis užbaigė Vokiečių ordinu ir atidavė jam Žemaitiją iki Kazimierui Lenkijos karūną. Kazimieras nu- 1466 m. Torunės taika baigėsi Trylikos metų trečiąjį Lietuvos ir Rusijos karą (1507–1508). Nevėžio. Salyne susirinkę Lietuvos bajorai tarė šio pasiūlymo aptarimui sušaukti pirmąjį karas tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Lenkija 1920 m. JAV įkurta Lietuvos piliečių sąjun- paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi. Lietuvos bajorų seimą. prisijungė dalį Prūsijos. Ordinas tapo Lenkijos ga. 1561 m. į Vilniaus seimą atvyko Vokiečių 1621 m. Kuršo sostinė Mintauja (Jelgava) pa- vasalu (iki 1498 m.). ordino Livonijos krašto magistras Gotardas sidavė Švedijos karaliui Gustavui Adolfui. 1882 m. Subartonyse (Varėnos r.) gimė Vincas 9 diena Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhel- Krėvė-Mickevičius, rašytojas. Mirė 1954 07 07 16 diena 1596 m. Bresto sinode sudaryta katalikų ir mas ir rygiečiai tartis dėl Livonijos pasidavimo Springfylde (JAV, Pensilvanija). stačiatikių bažnyčių unija. Lietuvai. 1325 m. Aldona Ona Gediminaitė ištekėjo už 20 diena 1807 m. Prūsijoje paskelbtas baudžiavos Lenkijos karalaičio Kazimiero. 13 diena panaikinimo įstatymas. 1793 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybė sudarė 1506 m. Vilniaus katedroje Žygimantas Sena- 1920 m. lenkų generolas Liucjanas Želigovs- 1873 m. Palūšėje (Ignalinos r.) gimė Mikas su Rusija savitarpio pagalbos sutartį. Paleista sis pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. kis, pažeisdamas prieš dvi dienas pasirašytą Petrauskas, kompozitorius, pirmosios lietu- Targovicos konfederacija. 1655 m. Kėdainiuose Jonušo Radvilos va- Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių. viškos operos autorius, dainininkas. Mirė 1937 1944 m. Raudonoji armija pradėjo masines dovaujami Lietuvos didikai ir bajorai sudarė 03 23 Kaune. žudynes Karaliaučiaus krašte. uniją su Švedija. 10 diena 1791 m. Ketverių metų seimas priėmė Abiejų 14 diena 17 diena 1605 m. Vilniuje surengtos iškilmės pergalei tautų savitarpio garantijos įstatymą, kuriuo nu- Salaspilio mūšyje (rugsėjo 27 d.) pažymėti. 1773 m. įsteigta Lenkijos ir Lietuvos Valstybės 1362 m. rudenį Mėlynųjų Vandenų (dabar – statyta, kad bendrose ministerijose (komisijose) 1939 m. Maskvoje Lietuva ir SSRS pasirašė Edukacinė komisija – pirmoji švietimo minis- Targovica) mūšyje Algirdas sumušė totorius ir Lenkija ir Lietuva turės po lygiai narių. Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir savitar- terija Europoje. užėmė Podolę bei Kijevą. 21 diena pio pagalbos sutartį, pagal kurią Lietuva turėjo 1940 m. sovietiniai okupantai Kaune įsteigė 1902 m. Dabikinėje (Akmenės r.), grafo Zu- įsileisti Raudonosios armijos dalinius. politinės cenzūros organą Glavlitą. bovo dvare, varpininkų suvažiavime įkurta 1578 m. prie Cėsių pilies (Latvijoje) Andriaus 1922 m. spalio 10–11 d. išrinktas I Lietuvos 1964 m. Maskvoje įvykdytas valstybinis Lietuvių demokratų partija – antroji Lietuvos Sapiegos vadovaujama Lietuvos kariuomenė Respublikos Seimas. perversmas: Nikitą Chruščiovą TSKP CK I politinė partija (po Lietuvos socialdemokratų sumušė Cėsis užimti bandžiusią Rusijos ka- sekretoriaus poste pakeitė konservatyviųjų partijos), davusi pradžią tautininkų ir valstiečių riuomenę. 11 diena jėgų statytinis Leonidas Brežnevas. liaudininkų politinėms srovėms. 1850 m. Žiūriuose-Gudeliuose (Vilkaviškio r.) 1858 m. Žemaičių vyskupas Valančius gany- gimė Vincas Pietaris, rašytojas. Mirė 1902 10 03 15 diena 18 diena tojišku laišku kreipėsi į savo vyskupystės de- Ustiužnoje (Rusija, Vologdos sr.). kanatus ir paragino skleisti blaivybę. Blaivybės 1432 m. Gardine Žygimantas Kęstutaitis 1529 m. Vilniuje Žygimantas Augustas pakel- sąjūdžio pradžia. davė Lenkijai raštą, kuriuo pasižadėjo valdyti tas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Parengė Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Konferencija „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėse“ Spalio 13 d., 17.00-19.45 val., Vilniaus istorijai. Centrinę vietą jų samprotavimuose politikos doktrina, reikia pastebėti, kad dau- Įėjimas nemokamas universiteto Senato salė (Universiteto g. užėmė nepriklausomų Ukrainos, Lietuvos ir gelis šioje doktrinoje išsakytų minčių lig šiol Organizatoriai: Vilniaus universiteto 3) Baltarusijos valstybių egzistavimo užtikri- nėra pilnai realizuotos. Tai pasakytina visų Istorijos fakultetas, Varšuvos universitetas, Žymūs lenkų išeivijos atstovai Jerzy nimas, dėl šios priežasties šių intelektualų pirma apie vis dar ULB viešosiose erdvėse, Lietuvos istorijos institutas, Lenkijos isto- Giedroyc ir Juliusz Mieroszewski dar iki ko- mintys plačiai tapo žinomos ULB koncepto o ir Lenkijoje, ir Rusijoje funkcionuojančius rijos muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje, munizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje vardu. nacionalistinius praeities vaizdinius, kurie Goethe institutas Vilniuje suformulavo pagrindinius Lenkijos užsienio Nors paskutiniu metu daug užsienio stipriai įtakoja tarpvalstybinius santykius politikos tikslus, siekiant neleisti dar kartą šalių autorių tvirtina, kad ULB koncepcija ir skirtingų tautų atstovų regione bendra- Projekto koordinatorius LI: tragiškai pasikartoti Antrojo pasaulinio karo tapo svarbia šiandieninės Lenkijos užsienio vimą. Andrzej Kierulis 16 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Valstybinė komisija Lietuvos rytų problemoms tirti – Romualdas OZOLAS, Vilnius atgimimo laikų demokratijos faktas* Atkelta iš 12 p. JAV lietuvių Tautos fondo pagalba nupirktą namą nuklydusios liberalizuotos ir kosmopolitizuotos Lietuvoje maratonas. Ant to paties grėblio vėl lipa – nuolaidžiaujant tolydžio vis labiau įžūlėjantiems Karaliaučiaus bendruomenė pardavė. Iš išorės ir Lietuvos istorija. Atkurti ją bent jau kaip rašytinę šiandieninė Vyriausybė. Tai dar kartą primena antrosios autonomininkų kartos veikėjams ir jų iš vidaus organizuotos griaunamosios pastangos istoriją Komisijos idėjų, veiksmų ir organizacinės mums, kad istorijos, tegul ir labai nesenos istorijos, tarsi ir draugiškos kaimyninės šalies politikams, baigėsi tuo, kad galų gale buvo panaikintas ir struktūros mutavimo požiūriu yra ir mūsų, čia vėl pažinimas ir išmanymas yra būtinas. kuriems akomponuoja prie valstybės institucijų išeivija bei tautinėmis bendrijomis besirūpinęs susirinkusiųjų, pareiga. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad ši konfe- tylomis prilipdytos komisijos. departamentas, pasitenkinant prie Kultūros Būsimiesiems jos tyrinėtojams ir rašytojams rencija, primindama kai kuriuos nesenos mūsų Turiu vilties ir kviečiu su šia konferencija dar- ministerijos sudaryta taryba. Iš Lietuvos etninio turiu nurodyti vieną lemtingą Komisijos klaidą, istorijos faktus, nėra istoriografinė. Bent jau tokia bo nebaigti ir tai, ką manome esant taisytina, kaip tapatumo ir integralumo išsaugojimo pastangas kuri labai aktuali ir šiandien. Būtent Komisijos neturėtų likti. ir Sąjūdžio laikais, taisyti kartu ir viešai. valstybiškai įgyvendinančios institucijos liko tik teikimu Pietryčių Lietuvos regionui buvo indek- Sąjūdžio, Lietuvą išvedusio į nepriklauso- atskirų bendruomenių kultūros projektų finan- suotas biudžetinis finansavimas – taip tikėtasi mo Lietuvos gyvenimo kelią, ir šiandieninės *Pranešimas skaitytas konferencijoje-diskusijoje savimą reguliuojanti visuomenei nežinant pa- paspartinti kone geto sąlygomis tarybiniais me- liberalizmo kosmopolitizuotos Lietuvos orien- „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų rinktų asmenų grupė. Valstybinės Rytų Lietuvos tais gyvenusio regiono plėtrą. Tai buvo nevykęs tyrai išsiskyrė taip stipriai, kad kaip ir anais, ir šiandien. Valstybinės komisijos rytų Lietuvai veiklą problemas spręsti įgaliotos, vėliau – Regioninės regiono ypatingumo akcentavimo būdas: nuo šios dar ikinepriklausomybiniais laikais, privalome prisimenant“, įvykusioje Lietuvos Respublikos Seimo problemas sprendusios komisijos istorija yra pakišos prasidėjo iki šiol tebesitęsiantis įvairiausių pasakyti: o mes nesutinkame! Nesutinkame, Konstitucijos salėje 2011 m. rugsėjo 21 d. kartu ir toli toli į pūdymus nuo Sąjūdžio idėjų lygių politiškai finansiškų spekuliacijų Pietryčių kad būtų elgiamasi taip, kaip elgiamasi dabar PR Studentiškas gyvenimas su „Tele2“ – saldesnis Rugsėjį studentai vėl grįžo į auditorijas, o tačiau sudėjus viską studentiškos išlaidos ne to- – tereikia užsukti į „Tele2“ saloną arba elektroninę Už tokią sumą galima įsigyti telefoną „Huawei „Tele2“ vėl pateikė geriausią mobiliojo ryšio kios ir menkos: būstas, knygos, kasdienės išlaidos, parduotuvę www.tele2.lt. Pasinaudojus šia gali- U8650“ arba „Samsung Galaxy Europa“, o sumokė- paslaugų pasiūlymą – planą „Studentas“. Kad kanceliarinės prekės. Tačiau jauni žmonės gyvi ne mybe telefonas ir SIM kortelė bus pristatyti tiesiai jus 29 litus – „Nokia 5230“. Pasirinkus šiuos išma- studentiškas gyvenimas taptų šiek tiek saldes- tik mokslais, bet ir bendravimu, todėl jiems siūlo- studentui į namus, net ir kitame mieste. niuosius telefonus, sutarties galiojimo laikotarpiu nis, „Tele2“ siūlo studentams mobiliuoju ryšiu me žemiausius tarifus ir kokybišką ryšį“, – sakė mokamas 10 litų mėnesio telefono mokestis. naudotis mokant vos nuo 10 litų per mėnesį, Petras Kirdeika, „Tele2“ komercijos direktorius. Mokant 17 litų mėnesio telefono mokestį, už gauti į tą pačią kainą įskaičiuotą 1GB duomenų Studentams siūlomi du patrauklūs planai: Išmanieji telefonai nuo vieno lito vieną litą galima gauti išmanųjį „Samsung Galaxy naršymui ir pasirinkti išmanųjį telefoną vos nuo vienas už 10, kitas – už 15 litų minimalų mėne- Mini“, už 69 litus – „Huawei 8800 Pro”. 1 lito. Šiuo pasiūlymu gali pasinaudoti tiek pats sinį mokestį. Į pirmąjį pasiūlymą įskaičiuota 100 „Iš namų išvažiavus vaikams tėvai nori ir Rinkos analizės ir tyrimų bendrovės „RAIT“ studentas asmeniškai, tiek ir jo tėvai, kurie nori pokalbių minučių, 1000 trumpųjų žinučių ir 1 GB tikrai gali neprarasti ryšio su jais. Todėl jiems mūsų šiemet atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ pasirūpinti, kad vaikai būtų pasiekiami telefonu, duomenų naršymui. Išnaudojus limitą, skambu- pasiūlymas bus itin aktualus. Kalbu ne vien apie tai, yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas o ryšio sąskaitos – mažesnės. čio ir žinutės kaina į visus tinklus – tik 15 centų. kad mažos ryšio sąskaitos nepaplonins piniginės. operatorius Lietuvoje. 49 proc. apklausos dalyvių Už 15 litų minimalų mokestį per mėnesį su- Svarbiausia, kad vaikai bus visada pasiekiami teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis, o pasi- teikiama 300 pokalbių minučių ir 1 GB duomenų. telefonu ir galės nevaržyti savęs bendraudami su rinkti šį operatorių kitiems rekomenduotų 60 proc. Pigūs pokalbiai ir internetas Išnaudojus limitą, skambučio ir žinutės kaina į artimaisiais. Neabejoju, kad studentus nudžiugins respondentų. 60 proc. apklaustųjų tvirtina, kad visus tinklus – taip pat 15 centų. ir galimybė naudotis gerais išmaniaisiais telefo- „Tele2“ siūloma paslaugų kaina – mažiausia. „Suprantame, kad savarankišką gyvenimą nais, kurių kaina siekia vos nuo 1 lito“, – sako Sudaryti ar pratęsti 24 mėnesių trukmės su- Užs. Nr. 24 pradėjusiai atžalai tėvai stengiasi negailėti nieko, tartį ir įsigyti telefoną gali ir studentai, ir jų tėvai P. Kirdeika. PR Naujiena „Pildyk“ „Tele 2“ generalinis direktorius Petras vartotojams – kietas telefonas už 1 litą Masiulis (kairėje) ir Vilniaus universiteto Ištikimieji „Pildyk“ vartotojai telefonus nuo pačia SIM kortele, įprastais „Pildyk“ planais ir rektorius akad. Benediktas Juodka sutarė šiol gali įsigyti ypač geromis sąlygomis – sumokėję sutaupyti leidžiančiomis paslaugomis. bendradarbiauti vos 1 litą. Jei vartotojas „Pildyk“ naudojosi bent Pasiūlymu gali pasinaudoti 18 metų sulaukę pusmetį, kietą telefoną jis gali gauti iškart, o už jį vartotojai, kurie „Pildyk“ paslaugomis naudojosi atsiskaityti mokėdamas nedidelį mėnesio mokestį. bent 180 dienų. Sudaryti 24 mėnesių trukmės Maža to, laiku apmokant sąskaitas, į „Pildyk“ telefono įsigijimo sutartį ir gauti telefoną galima sąskaitą kas mėnesį grįš 5 litai. bet kuriame „Tele2“ salone.

Naują telefoną gauti paprasta Kurį kietą telefoną pasirinkti?

„Pildyk“ pasiūlymas leidžia seną mobilųjį Mokant 15 litų mėnesio telefono mokestį, už telefoną pakeisti nauju pačiomis geriausiomis vieną litą galima gauti telefoną „Huawei G6620“. sąlygomis. Tai padaryti paprasta – iš siūlomų gero Telefono išskirtinumas – galimybė į jį įdėti ir ir dar geresnio telefonų reikia išsirinkti labiau pa- naudotis dviem SIM kortelėmis. tinkantį ir pasirašyti 24 mėnesių telefono įsigijimo Pasirinkus išmanųjį telefoną „Huawei U8650“ sutartį. Naujas telefonas kainuos 15 ar 20 litų per su „Android“ operacine sistema, sutarties galio- mėnesį, priklausomai nuo pasirinkto modelio. jimo laikotarpiu reikia mokėti 20 litų mėnesio „Daugelis norėtų savo senąjį telefoną pakeisti telefono mokestį. nauju, todėl „Pildyk“ vartotojams pasiūlėme šią Šias išlaidas naujajam telefonui galima dar naują galimybę. Klientas už gerą kainą gaus tele- sumažinti! Nurodytu laiku apmokant mėnesio foną ir galės neatidėliodamas pradėti naudotis jo mobiliojo telefono mokesčio sąskaitas, kiekvieną teikiamomis galimybėmis“, – sakė Renata Berno- mėnesį į „Pildyk“ sąskaitą grįš po 5 litus, kuriuos taitė, „Pildyk“ prekės ženklo vadovė. galima išnaudoti „Pildyk“ paslaugoms. Naujas telefonas vartotojams atvers daug „Pildyk“ yra populiariausia išankstinio mo- daugiau galimybių naršyti internete, dalintis kėjimo paslauga Lietuvoje. Naujausiais rinkos informacija, dirbti ar pramogauti. Tuo tarpu „Pil- tyrimų bendrovės RAIT apklausų duomenimis, dyk“ paslaugomis naują telefoną įsigiję žmonės „Pildyk“ naudojasi net 59 proc. visų išankstinio galės naudotis taip, kaip yra įpratę. T. y., su ta mokėjimo paslaugų klientų. Užs. Nr. 26

Skobiu iš ąžuolo skulptūras ir antkapinius paminklus, neskubiai, pagal išankstinį užsakymą. Tel. 8 699 64484

www.azuoloskulptura.lt Užs. Nr. 25 Užs. Nr. 21 Kitas „Vorutos“ numeris išeis 2011 m. spalio 22 d.

Redakcinė kolegija: Voruta Prenumeratos Tadas Stomma, JAV Spaudos radijo ir televizijos Dr. Arū­nas Bubnys, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, archit. Dainora Juchnevičiū­tė-Vaivadienė, Marija Remienė, JAV rėmimo fondas Visos prekių ženklo teisės indeksai Vilniaus krašto lietuvių saugomos dr. Viktoras Jencius, dr. Napole­nas Kitkauskas, Romualdas Ozolas, Gediminas Paviržis, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, Bronius Saplys, Kanada 0135, 0136 dr. Aldona Vasiliauskienė, akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Juozas Vercinkevičius (vyriausiasis redaktorius). sąjunga išeivijoje © Voruta, 2011. Leidžiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Dvidešimt antrieji leidimo metai. Laiškams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 12 66, © Voruta 2011. Visa medžiaga (rašiniai), pateikta laik­ Rengėjas (leidėjas) – VšĮ „Vorutos“ fondas, įmonės kodas 181392738. Direktorė Aušra El. paštas: [email protected] , [email protected]. raštyje „Voruta“, yra VšĮ „Vorutos“ fondas (įmonės ko­ Virvičienė. Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraštis išeina du kartus per mėnesį (šešta- Interneto svetainės: www.voruta.lt, www.mazoji-lietuva.lt das 181392738, PVM mokėtojo kodas LT813927314) dieniais). Apimtis – 4 sp. l. Redakcijos adresas: Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 5 12 66, Redakcija: Jurgita Brasiū­naitė (redaktorė, tel.: 8 603 11117), Jonas Česnavičius (fotografija), nuosavybė. Laikraštį ar jo straipsnius kopijuoti ir „Tele2“ mob. (8 605) 11117. Vytautas Česnulis (bažnyčios istorija), Viktoras Latvėnas (maketuotojas), Stanislava Žuravska platinti be raštiško sutikimo draudžiama. Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius (buhalterė), Viktorija Vaškytė (Klaipėda), Aušra Virvičienė, Birutė Žemaitaitytė, Antanas Lesys Spausdino Media Regionalne Sp. z.o.o. (RAB) (Lenkija). Tiražas 1 500 egz. (istorija), Martynas Buivys (internetas), Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius).