JAV Lietuvių Kultūros Baruose Lietuvos Lenkai

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

JAV Lietuvių Kultūros Baruose Lietuvos Lenkai ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 19 (733) 2011 m. spalio 8 d. Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Panerių memoriale pagerbtos žydų 11 Tomas BARANAUSKAS genocido aukos Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikš- mė, eiga ir istorinis kontekstas 13 Auksutė RAMANAUSKAITĖ- SKOKAUSKIENĖ Ceremonijoje dalyvavo (iš kairės) LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Izraelio valstybės Pramonės, prekybos ir darbo ministras Už Dievą ir Tėvynę Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius, Tarp- Shalomas Simhonas 14 Artūras MERKYS tautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris Seimas 2011 m. paskelbė Holokausto nistras Arūnas Gelūnas, Izraelio valstybės dalyvavo užsienio šalių atstovai, Vilniaus aukomis tapusių Lietuvos gyventojų pa- Pramonės, prekybos ir darbo ministras Šolom Alcheimo vidurinės mokyklos mo- gerbimo ir atminimo metais. Minint Holo- Shalomas Simhonas, Seimo Užsienio reikalų kytojai ir moksleiviai. kausto 70-metį Lietuvos vyriausybė priėmė komiteto pirmininkas, Tarptautinės komisi- LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vai- programą, kurioje numatyti renginiai, skirti jos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nu- niką prie paminklo pastatė Garbės sargybos genocido aukoms atminti. sikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas kuopos kariai, LR Seimo pirmininkės Irenos Rugsėjo 23 d. Aukštųjų Panerių me- Emanuelis Zingeris, Žydų bendruomenės Degutienės ir LR Ministro Pirmininko vai- moriale susirinko šimtai žmonių tam, kad pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky, nikus nešė jaunuoliai, pasipuošę tautiniais Tiesioginis valdymas Vilniaus pagerbtų holokausto aukas. Į ceremoniją vyriausiasis Lietuvos ir Vilniaus rabinas drabužiais. Taip pat padėti vainikai nuo atvyko ir susirinkusiems kalbėjo LR Seimo Chaimas Buršteinas, kunigas pranciškonas LR Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos rajone ir nebaigti darbai pirmininkė Irena Degutienė, kultūros mi- Julius Sasnauskas. Ceremonijoje taip pat Nukelta į 6 p. Marija Remienė – JAV Lietuvos lenkai: lietuvių kultūros baruose neįvykusi tauta ar Vilniaus paveikslų galerijoje pristatyta JAV lietuvių kultū- rininkės ir meno mecenatės, Valstybinės J. Basanavičiaus tautinė mažuma?* premijos laureatės Marijos REMIENĖS knyga Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas „JAV lietuvių kultūros keliuose“. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie Spalio 27 d. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus buvo naudojami. Mano pranešimo tikslas paveikslų galerijoje vyko Jungtinių Amerikos Vals- – bandyti atkreipti dėmesį, jog nūdienos tijų lietuvių visuomenininkės Marijos Remienės viešajame diskurse, o ir teisinėje aplinkoje, knygos „JAV lietuvių kultūros keliuose“ (Vilnius, vyraujantis lenkų Lietuvoje kaip įprastos 2001, 608 p.) pristatymas. Tai šios kultūrininkės tautinės mažumos statusas – nekorektiškas. knyga, kurioje telpa gausūs faktai, istorijos apie Mano nuomone, toks požiūris, traktuotė lietuvių pastangas išlaikyti savo tautinę tapatybę – viena iš priežasčių, dėl ko atsiranda ir kultūrą svečioje šalyje. valdžios, politikų, nemažos lietuviškos vi- suomenės dalies nesusikalbėjimai, įtampos Dr. Rimanatas Miknys Apdovanojimai lietuvių ir priešpriešos su Lietuvos lenkų tautine- amžiuje susiformavusios arba pradėjusios kultūros puoselėtojai kultūrine grupe. Kodėl nekorektiškas? Kadangi esu formuotis modernios visuomenės ir toliau istorikas, tad tikriausiai būsiu nuobodus funkcionuoja šio proceso rėmuose. M. Remienė už nuopelnus įvertinta ne vienu tai mūsų auditorijos daliai, kuri mano, jog Iš akademinių tyrimų žinoma, kad tautą apdovanojimu: 1996 m. popiežius Jonas Paulius „atkasinėti lavonų nereikia“, nes ir be jų galima traktuoti kaip modernizacijos proce- II apdovanojo medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“; turime problemų. Tačiau aš manau, kad sų kūrinį ir kaip sudėtinę tokių procesų dalį 1998 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių są- nūdienos problemos neatsiranda „čia ir da- paskutiniuose dviejuose Europos istorijos junga apdovanojo I laipsnio LPKTS Pasipriešinimo bar“, o turi gilesnes šaknis praeityje, procesų, šimtmečiuose. Dėl šių procesų susiformavo dalyvio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai; 2002 m. kurie išsitęsia iki mūsų dienų „genezinėje du skirtingi Europos modernių tautų tipai. Lietuvos valstybė apdovanojo Lietuvos didžiojo stadijoje“. Pranešime svarstoma tema – iki 1. Etninis-kalbinis (arba etnokultūrinis) kunigaikščio Gedimino ordinu; 2008 m. Lietuvos Marijos Remienės knygos „JAV lietu- šiol besiplėtojančio nacionalizmo proceso tautos tipas, kurio tapsmą lėmė etniniai, vių kultūros keliuose“ viršelis Nukelta į 3 p. sudėtinė dalis. Taip jau atsitiko, kad XIX Nukelta į 5 p. 2011 m. spalio 8 d. Nr. 19 (733) Voruta Mažoji Lietuva Dėl Plaškių bažnyčios (Pagėgių sav.) avarinės būklės 2011 08 12 „Voruta“ Pagėgių savivaldybės bės mero Virginijaus Komskio. Atsakymą bei pritaikymu turizmui, Pagėgių savivaldybės 2010-02-19 ataskaitoje „Kultūros paveldo išsaugo- merui Virginijui Komskiui išsiuntė paklausi- spausdiname. administracija 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė jimas“ Kultūros paveldo departamentui pateiktas mą „Dėl kultūros paveldo, paminklo, Plaškių Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio rekomendacijas, prioritetas teikiamas kultūros bažnyčios naikinimo“. Buvo prašoma praneš- Informuojame, kad Pagėgių savivaldybėje ministerijos projektinį pasiūlymą „Plaškių bažny- paveldo objektų vertingųjų savybių (saugotinų ti, ką Pagėgių savivaldybė darė ir planuoja esanti Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia čios, kaip kultūros paveldo objekto, rekonstrukcija elementų) tikslinimui, o ne naujų objektų (darant daryti, kad iš avarinės būklės būtų gelbėjama nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo ir kompleksinis pritaikymas turizmo reikmėms“ dėl išimtį svarbiems ir reikšmingiems objektams) Plaškių bažnyčia. 2011 09 02 „Voruta“ gavo kultūros paveldo vertybių registrą. Rūpindamasi šio projekto įtraukimo į valstybės planuojamų pro- įtraukimui į Kultūros vertybių registrą. Šiame raš- atsakymą Nr. R-1705 iš Pagėgių savivaldy- Plaškių bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymu jektų sąrašą finansinei paramai gauti. Projektinio te Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros pasiūlymo vertė buvo 8 507 000 Lt, o numatoma ministerijos pasiūlė Pagėgių savivaldybės admi- projekto pradžia – 2012 metų gegužės mėnuo. Ta- nistracijai sudaryti vertinimo tarybą ir jos aktu čiau Lietuvos Respublikos ūkio ministras neįtraukė priimti sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo mūsų pateikto projektinio pasiūlymo į valstybės Plaškių bažnyčiai. Pagėgių savivaldybės admi- planuojamų projektų sąrašą (2011-07-14 įsakymas nistracija neturi galimybių sudaryti vertinimo Nr. 4-494). Plaškių bažnyčios sutvarkymas yra tarybos, kompetentingai įvertinti kultūros paveldo įtrauktas į Savivaldybės planus, todėl ir toliau ieš- objektus, nes Savivaldybėje nėra kompetentingų koma finansinių galimybių sutvarkyti ir pritaikyti ir turinčių atitinkamą kvalifikaciją bei atestaciją turizmui šį svarbų istorinį objektą. asmenų, galinčių atlikti šį vertinimą. Pagėgių savivaldybės administracija 2010 m. Pagėgių savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. R2-2119 kreipėsi į Kul- gruodžio 30 d. raštu Nr. R2-2305 dar kartą kreipėsi tūros paveldo departamentą prie Kultūros minis- į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros terijos, prašydama įrašyti į Lietuvos Respublikos ministerijos, prašydama tarpininkauti, kad verti- Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą nimo taryba prie Kultūros paveldo departamento skubos tvarka evangelikų liuteronų bažnyčią, parengtų reikalingus dokumentus dėl Plaškių esančią Plaškių kaime. Pagėgių savivaldybės admi- bažnyčios įtraukimo į kultūros vertybių registrą. nistracija 2010 m. gruodžio 7 d. gavo atsakymą Nr. Atsakymo dar nesulaukėme. (14.17)2-3814 iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kad pagal Lietuvos Meras Virginijus Komskis Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito Dėl Plaškių bažnyčios (Pagė- Plaškių bažnyčia iš paukščio skrydžio. Danos Buinickaitės nuotr. 2006 m. gių sav.) įtraukimo į Kultūros vertybių registrą Dėl Mažosios Lietuvos etno- 2011 09 06 „Voruta“ Kultūros paveldo duomenis ar naujai įrašo objektus į registrą. departamento direktorei Dianai Varnaitei Siekiant paspartinti kultūros paveldo objektų išsiuntė paklausimą „Dėl Plaškių bažnyčios apskaitos dokumentacijos rengimą, vertingųjų grafinių kaimų įtraukimą į (Pagėgių sav.) įtraukimo į kultūros vertybių savybių nustatymą, Departamentas ne kartą registrą“. Buvo prašoma paaiškinti, kodėl kreipėsi raštu į miestų ir rajonų savivaldybes, Pagėgių savivaldybė negavo atsakymo į taip pat ir 2009 04 09 Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą raštą (2010 m. gruodžio 30 d. Nr. R2-2305), kultūros ministro raštu Nr. S2-897, skatindamas kuriame prašoma tarpininkauti, kad verti- naujų vertinimo tarybų kūrimąsi savivaldybėse, 2011 08 11 „Voruta“ Kultūros paveldo tinimo tarybos akto projektas bei su juo susijusi nimo taryba prie Kultūros paveldo depar- mokslo įstaigose bei teikia metodinę pagalbą departamento direktorei Dianai Varnaitei medžiaga). Šią dokumentaciją Departamento tamento parengtų reikalingus dokumentus besikuriančioms. išsiuntė paklausimą „Dėl Martyno Purvino pavedimu rengia Kultūros paveldo centras. Pas- dėl Plaškių bažnyčios įtraukimo
Recommended publications
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence
    SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence One hundred years ago, the countries of Central and Eastern Europe declared their independence amid collapsing empires. A generation of Estonians, Latvians, Lithuanians, Poles, and others from the region set out to determine their own future and enjoyed independence until the Nazis and Soviet communists conspired in 1939 to invade and then occupy their homelands. In the 1980s, Europe’s Captive Nations led the dismantling of the Soviet Union and are once again free, prosperous, and vital members of the free world. On November 14, 2018, we convened hundreds of friends of freedom in Washington, DC’s Union Station for the Triumph of Liberty Annual Conference and Gala Dinner, to remember the vic- tims, celebrate the heroes, and commit Left to right: H.E. Tunne Kelam, founding member of the Estonian National Independence Party and laureate of VOC’s Truman-Reagan Medal of Freedom; Marion Smith, VOC executive director; H.E. Sandra Kalniete, ourselves to defending the independence leader of the Latvian independence movement and Medal of Freedom laureate; and General Peter Pace, USMC of freedom-loving people of Central and (Ret.), former chairman of the Joint Chiefs of Staff and keynote speaker at the Foundation’s annual gala dinner on November 14, 2018, at Union Station in Washington, DC. Eastern Europe. president Valdas Adamkus, Latvian independence movement In sum, we hosted a three-panel conference, welcomed a leader Sandra Kalniete, and founding member of the Estonian Presidential
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Free Trade Awry? on the Export of 'Double Genocide' Revisionism
    DRAFT OF DOVID KATZ’S PAPER “Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism” that appeared in the 2017 volume MEDIEVALES 63: De Christine de Pizan à Hans Robert Jauss Etudes offertes à Earl Jeffrey Richards par ses collègues et amis à l’occasion de son soixante- cinquième anniversaire Textes recueillis par Danielle Buschinger et Roy Rosenstein Presses du “Centre d’Études Médiévales de Picardie” Amiens 2017 413 Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism DOVID KATZ (Vilnius Gediminas Technical University) PREAMBLE The fall of the Iron Curtain swiftly enabled free trade in goods and services between the nation states of Eastern Europe freed from Soviet domination with the West and much of the rest of the world. No less important was a new flow of ideas, generally on a west-to-east trajectory, including organizing principles for political processes and governments, education, media, the arts, and more, in short, models for societal structure and governance. Western mores and institutions readily took root in those nations with substantial anti-Soviet and often anti-Russian sentiments, both among the former Warsaw Pact nations, such as Poland and Hungary, and in some former Soviet republics, principally the three Baltic states, Lithuania, Latvia, and Estonia. One common denominator was a legacy, strong by virtue of personal memory and convincingly conveyed immediate family legacy, of the facts of generally successful independent statehood in the interwar period. By contrast, new states such as Belarus and Ukraine had eastern “halves” that had been part of the Soviet Union from around the time of the Russian Revolution.
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Seimas Protokolas Nr.1
    LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS PROTOKOLAS NR.1 1992 m. lapkričio 25 d. Rytinis posėdis Posėdžio pirmininkas - vyriausias pagal amžių Seimo narys Juozas Bulavas Giedamas Lietuvos himnas Kalbėjo: J.Bulavas, A.Patackas, Lietuvos bočių draugijos atstovė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas B.Nainys. Lietuvos Respublikai prisiekė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Zenonas Adomaitis, Albinas Albertynas, Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Leonas Alesionka, Nijolė Ambrazaitytė, Laima Liucija Andrikienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Kazimieras Antanavičius, Vytautas Arbačiauskas, Vytautas Astrauskas, Arvydas Bajoras, Alvydas Baležentis, Juozas Gediminas Baranauskas, Antanas Baskas, Juozas Bastys, Julius Beinortas, Aleksandras Bendinskas, Juozas Bernatonis, Egidijus Bičkauskas, Romualdas Ignas Bloškys, Kazys Bobelis, Vytautas Bogušis, Algirdas Mykolas Brazauskas, Vanda Briedienė, Vytautas Jurgis Bubnys, Antanas Būdvytis, Vytautas Algimantas Buinevičius, Juozas Bulavas, Virgilijus Vladislovas Bulovas, Sigita Burbienė, Vladas Būtėnas, Medardas Čobotas, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Dirgėla, Juozas Dringelis, Arūnas Eigirdas, Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Kęstutis Gaška, Bronislovas Genzelis, Neris Germanas, Alfonsas Giedraitis, Povilas Gylys, Petras Giniotas, Algimantas Antanas Greimas, Algirdas Gricius, Romualda Hofertienė, Arvydas Ivaškevičius, Bronislovas Jagminas, Povilas Jakučionis, Juozas Janonis, Egidijus Jarašiūnas, Vladimiras Jarmolenka, Leonardas Kęstutis Jaskelevičius, Gema Jurkūnaitė, Česlovas Juršėnas, Vytautas Juškus, Antanas
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]
  • VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576
    VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
    [Show full text]
  • Seimas Ratifikavo Nato Sutartį
    SECOND CLASS USPS 157-580 — THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119 VOL. LXXXIX 2004 MARCH - KOVO 16, Nr. 10 _ AŠTUONIASDEŠIMT DEVINTIEJI METAI LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS SEIMAS RATIFIKAVO NATO SUTARTĮ Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Lietuvos Seimas, ratifikavęs NATO sutartį, žengė istorinį žingsnį, žymintį naują Lietuvos rai­ dos etapą. Už Siaurės Atlanto sutarties ratifikavimą balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo 4, nė vienas parlamentaras nesusilaikė. Ratifikuojant NATO sutartį Seimo plenariniame posėdyje dalyvavo Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas, Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės nariai, užsienio šalių diplomatai. Seimo frakcijos ir komitetai pritarė NATO sutarties ratifi­ kavimui. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gedimi­ nas Kirkilas pažymėjo, kad “visi dalyvaujame istoriniame akte, prie kurio buvo eita daugiau kaip 10 metų”. Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vytautas Landsbergis pažy­ mėjo, kad Seimas žengė šį žingsnį “būtent taip iškilmingai at­ kurtos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, ir būtent pabrėžda­ mas, kad dabar mes turime saugią nepriklausomybę”. Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclovas Stan­ kevičius iš Seimo tribūnos padėkojo NATO šalių ambasadoms Po Lietuvių Tautinės sąjungos Kovo 11-osios minėjimo Lemonte, IL: Jonas Variakojis, Irena Dirdienė, už pagalbą ir konsultacijas, kurių dėka Lietuva priartėjo prie Edvardas Sulaitis, Vaclovas Mažeika, Lietuvos Generalinis konsulas Arvydas Daunoravičius, šios svarbios dienos. paskaitininkė dr. Viva O. Bartkutė, Matilda Marcinkienė, Zuzana Juškevičienė ir ponia Daunoravičienė. Prieš NATO sutarties ratifikavimą balsavo keturi parla­ Priekyje - Emilija Daunoravičiūtė. V. Jasinevičiaus nuotr. mentarai - Julius Veselka, Egidijus Klumbys, Vytautas Sustaus- kas ir Mykolas Pronckus. SEIMAS PAMINĖJO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS J. Veselkos nuomone, parlamentarai, žengdami šitą žingsnį, ATKŪRIMO 14-ĄSIAS METINES daro istorinę klaidą. M.
    [Show full text]
  • Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
    f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū­ zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa­ Anksčiau buvo Gorbačiovo pa­ nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub­ dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre­ partijos kandidatus jų atspaus­ likų deputatai pasipriešino įsta­ zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin­ Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla­ turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi­ Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik­ sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden­ pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter­ Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau­ priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
    [Show full text]