PRENUMERATA http://prenumerata.veidas.lt PERMAININGA LIETUVOS DAUGIAUSIAI PER 20 ŽINIASKLAIDOS ISTORIJA 14 p. METŲ NUVEIKĘ POLITIKAI 42 p. Jau prasidėjo

4,99 Lt www.veidas.lt 2012 spalio 22 Nr. 43 2013

m . 2020 metųmetų kartukartu susu LietuvaLietuva

Nr. 43, 2012 m. spalio 22–28 d. TURINYS

LIETUVA PRAEITIS: Lietuva „Veido“ viršeliuose ...... 6 IŠSKIRTINIS INTERVIU ASMENYBĖS: „Veido“ išrinktieji laureatai ...... 8 SENTENCIJOS ...... 12 „XXI a. mums reikia TEMA: kas nukėlė nuo altoriaus Lietuvos žiniasklaidą . 14 POLITIKA: prapylę pirmąjį rinkimų turą, dešinieji ne retorikos apie viliasi atsigriebti antrajame ...... 39 INTERVIU: „Apie tikrąją gerovę nebekalbama“, – bendrą istoriją, o apgailestauja 80-metį švenčiantis V.Landsbergis . . . . . 41 bendrų ekonominių ir LYDERIAI: kurie Lietuvos politikai iškiliausi, o verslininkai – įtakingiausi ...... 42 saugumo projektų“, – PRAEITIS: prieš dvidešimt metų padėti Lietuvos teigia Estijos prezi- valstybės pamatai ...... 52 dentas T.H.Ilvesas. PASAULIS 36 p. (BFL) NUOTR. ŽINIASKLAIDA: internetas nenužudys spaudos . . . . .34 IŠSKIRTINIS INTERVIU: „XXI a. mums reikia ne retorikos apie bendrą istoriją, o bendrų ekonominių ir saugumo TEMA projektų“, – teigia Estijos prezidentas T.H.Ilvesas . . . . .36 APDOVANOJIMAI: didžiausi Nobelio premijų nesusipratimai ...... 56 Kas nukėlė FINAISAI: po ketverių metų pertraukos vėl nuo altoriaus gresia pavojingai didelė infliacija ...... 58 GYVENIMO KOKYBĖ: regiono sostinių veidas – verslioji Lietuvos Varšuva, patrauklusis Talinas ir apsnūdęs Vilnius . . . . .60 ŽMONĖS: iškiliausi šio dvidešimtmečio lietuviai žiniasklaidą. pasaulyje ...... 64 VISUOMENĖ ASMENYBĖS: tikrųjų visuomenės autoritetų vietą užėmė dirbtiniai lyderiai ...... 46 14 p. „VEIDO” ARCHYVO NUOTR. RELIGIJA: susiduriame su skurdžia dvasine gyvensena ...... 48 ISTORIJA: moteris, suteikusi laimės Vytautui ŽMONĖS Didžiajam ...... 70 REGIONAI: aktyvios bendruomenės iš esmės pakeičia gyvenimo kokybę kaimuose ...... 72 REGIONAI: A.Vinkus: „Išsaugoti Neringą ateities Dvasiniai kartoms gali padėti ir modernios technologijos“ ...... 75 lyderiai: TECHNOLOGIJOS: kaip technologijos pakeis pasaulį per dvidešimt metų ...... 76 susiduriame INŽINERIJA: XXI amžiaus inžinerijos stebuklai su skurdžia naudojami kasdien ...... 80 dvasine KULTŪRA gyvensena MUZIKA: „Prireikia daugybės kelionių, kol sunoksta žmogaus asmenybės vaisiai“, – teigia būsimos Vilniaus 48 p. knygų mugės svečias T.Shahas ...... 84 ASMENINO ARCHYVO NUOTR. KNYGOS: Frankfurto knygų mugėje – erotikos triumfas ir besisklaidanti elektroninė euforija ...... 86 ANALIZĖ: spektaklis prie teatro – kultūros skandalų Įdomiausi pasaulio pamokos ...... 88 MUZIKA: gitaros gydo sielą ...... 90 pramogų parkai.

LAISVALAIKIS PAVELDAS: kelionė po atgimstančias Lietuvos pilis . . .92 KELIONĖS: įdomiausi pasaulio pramogų parkai ...... 95

KOMENTARAI REDAKTORIAUS LAIŠKAS ...... 4 A.BAČIULIS: Lietuvą ir lietuvių tautą sukūrė Bažnyčia . 10 A.ŠINDEIKIS: „Veidui“ – 20: ar vertėjo? Ar tebeverta? . 11 95 p. R.MILAŠIŪNAS: liūdnas mūsų tautos veidas...... 98 „VEIDO” ARCHYVO NUOTR.

VIRŠELIS: „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.; „VEIDO“ FOTOMONTAŽAS

VEIDAS ● 2012 10 22 3 EKSPRESAS Redaktoriaus Ïodis Jau 20 metų „Veidas“ žvelgia giliau ir pamato tai, Gintaras ko nemato kiti Sarafinas

astaruosius 25-erius metus visų mūsų metus perengia daugiau nei tūkstantį ana- gyvenimas buvo labai intensyvus ir litinių straipsnių, o nemažai tyrimų mes Pįdomus. Per ketvirtį amžiaus patyrė- atliekame vieninteliai Lietuvoje. Maždaug me tiek, kiek kiti išgyvena per šimtą metų. 30 projektų Lietuvoje pradėjome pirmieji. Tiesa, pirmieji penkeri metai buvo atmieš- Pirmi ėmėme sudarinėti universitetų, gim- ti didelės nežinios ir pavojų, emocijų nazijų, kolegijų, prekybos tinklų, savival- pliūpsnių ir nepriteklių, nerimo ir vilties. dybių reitingus, pirmi pradėjome rinkti O maždaug prieš dvidešimt metų mūsų turtingiausius, sėkmingiausius, įtakingiau- valstybės kūrimas įsibėgėjo, nes baigėsi visi sius, taip pat Metų vadovą, Metų valstybės trukdymai ir kenkimas iš šalies. tarnautoją, Metų merą, o šiemet pradėjo- Nuo 1992-ųjų, jau dvidešimt metų, me dalyti lietuviškuosius „nobelius“ moks- Lietuvos raidą bei istoriją stebi ir galbūt lininkams. šiek tiek prie jos prisideda ir savaitraštis Kai kas bandė sekti mūsų pėdomis, „Veidas“. Dabar žvelgiant atgal matyti, kopijuoti, bet galiausiai metė. Mat sunkus kad ir kuriant valstybę, ir leidžiant žurnalą tai darbas. Dar sunkesnis darbas buvo įro- „Veidas“ būta nemažai klaidų ir blaškymo- dyti, kad tie reitingai objektyvūs, kad nie- si, nes visko norėjome daug ir kuo grei- kas juose vietos nenusipirko ir nenusipirks. čiau, kitaip tariant, visur norėjosi maksi- „Veido“ žurnalistai – principingi ir laisvi, malios kokybės ar net tobulybės. Tačiau, profesionalūs ir padorūs, dirbdami jie ati- mano vertinimu, „Veidas“ reputacijos duoda visą savo širdį ir daug valandų. Ačiū nesusigadino ir nuo savo credo „žvelk jiems už tai. giliau“ nenutolo. Nesvarbu, kad „Dviračio Svarbu paminėti, kad per pastaruosius šou“ dėl šio mūsų šūkio „Veidą“ linksmai 20 metų Lietuvos žiniasklaidos rinkoje pavadino ginekologų žurnalu. įvyko kolosalūs pokyčiai: ji keičiasi net ne Iš tiesų „Veidas“ tiek sau, tiek kitiems kasmet ir ne kas mėnesį, o kas savaitę. kelia labai aukštus reikalavimus. Tik taip Keičiasi ir „Veidas“. Viliuosi, kad šiuos žiniasklaidoje ir žurnalistikoje galima siek- pokyčius Jūs, mieli skaitytojai, įvertinsite ti didelės pridėtinės vertės. Juk dabar kaip pozityvius. Taigi jau nuo kitos savaitės žiniasklaidos priemonių mūsų šalyje – išvysite pasikeitusį „Veido“ dizainą ir šiek debesys, ir visoms reikia kažkaip ir kažkuo tiek pakitusią struktūrą: atsiras daugiau ir išsiskirti, taigi vienos išsiskiria operatyvu- stambesnių analitinių, tiriamųjų straips- mu, kitos – chamizmu, trečios – susitapa- nių, o kartu daugės iš tiesų mūsų valstybei tindamos su kažkokia interesų grupe, ket- nusipelniusių žmonių profilių. Turiu ome- virtos – pastangomis padėti žmonėms, o nyje ne pseudožvaigždes, o teisininkus, penktos – siekiu savo vartotojams pateikti gydytojus, mokslininkus, mokytojus, vado- kuo daugiau naudingos informacijos ir vus, kariškius, energetikus, visuomeninin- analitinių įžvalgų. kus, kultūros atstovus ir kitų sričių profe- „Veidui“ artimiausia kaip tik penktoji sionalus. Nes jie tikrai verti pastebėjimo ir grupė. Mūsų savaitraščio žurnalistai per didesnio įvertinimo, nei sulaukia dabar. ●

Atsakingoji sekretorė Platinimas ir prenumerata Sonata Bajoraitė, tel. 264 9415 G.Strazdienė, tel. 264 9424 SKYRIAI: Administratorė Vidaus politika – J.Ku činskaitė, M.Aleksandravičienė, tel. 262 6813 A.Lėka, tel. 264 9432 REDAKCIJOS ADRESAS: Savaitinis iliustruotas žurnalas Verslas – J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė A.Goštauto g. 8, (I a.), tel. 264 9418 LT-01108 Vilnius 2012 m. spalio 22 d. Visuomenė – A.Jovaiša, V.Stoškuvienė Telefonas 262 6813, Faksas 262 2407 Nr. 43 (1040 ) Kultūra – R.Baltru šaitytė, tel. 264 9418 El. paštas [email protected] Leidžia UAB „Veido“ Užsienis – R.Janužytė, tel. 264 9423 Spausdino UAB „Spaudos kontūrai“, periodikos leidykla Fotoredaktorė – L.Gušauskienė Vakarinė g. 1, Vilnius ISSN 1392-5156 Bendradarbiai – A.Bačiulis, O.Bložienė, Tiražas Steigimo liudijimas Nr. 1451 B.Burgis, V.Gaidys, A.Maldeikienė, audituojamas Leidžiamas nuo 1992 m. M.Martinaitis, R.Milašiūnas, E.Pukšta, Visos teisės saugomos © 2012 UAB LEIDĖJAS D.Puslys, T.Ramanauskas, J.Rojaka, „Veido“ periodikos leidykla. Žurnale dr. Algimantas Šindeikis J.Rudokas, R.Vainienė, K.Vyšniauskas „Veidas“ paskelbtą informaciją galima Kalbos redaktorė platinti ar naudoti kitose žiniasklaidos DIREKTORIUS priemonėse tik gavus rašytinį UAB Andrius Valacka V.Kundrotienė, tel. 264 9385 „Veido“ periodikos leidyklos sutikimą. Vyr. dizainerė Rankraščiai negrąžinami ir Vyriausiasis redaktorius L.Beatričė Paukštė nerecenzuojami. Gintaras Sarafinas Dizaineris K.Katkus Už laiškų, reklaminių bei PR Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Reklama R.Lukšienė, A.Papievienė, raidėmis pažymėtų straips nių turinį redakcija neatsako. Giedrė Bolzanė, tel. 264 9433 tel. 264 9422

Prenumerata 2012 m. Lietuvos paštuose – iki mėnesio 20 d. arba grynaisiais redakcijoje: „Veido“ prenumerata internetu: Lietuvos prenumeratoriams: 1 mėn. – 55 Lt, 3 mėn. – 165 Lt, www.veidas.lt 1 mėn. – 21 Lt, 3 mėn – 63 Lt, 6 mėn. – 330 Lt, 12 mėn. – 660 Lt. „Respublikos“ platinimo tarnybose; 6 mėn. – 126 Lt, 12 mėn. – 252 Lt. Kitų valstybių prenumeratoriams: privačiose platinimo tarnybose ir redak- ES valstybių prenumeratoriams 1 mėn. – 85 Lt, 3 mėn. – 255 Lt, cijoje – kiekvieną darbo dieną; (su pristatymu) apmokėjimas čekiais 6 mėn. – 510 Lt, 12 mėn. – 1020 Lt.

Lietuva „Veido“ viršeliuose

1992 m. 1993 m. 1994 m. 1994 m.

1995 m. 1996 m. 1997 m. 1997 m.

1998 m. 1998 m. 1999 m. 1999 m.

2000 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m.

6 VEIDAS ● 2012 10 22 2003 m. 2003 m. 2004 m. 2004 m.

2005 m. 2005 m. 2006 m. 2006 m.

2007 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

2010 m. 2011 m. 2011 m. 2012 m.

VEIDAS ● 2012 10 22 7 EKSPRESAS Lietuva

„Veido“ dvidešimtmečio laureatai „Veidas“ vienintelis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių kasmet sudaro po keliolika įvairių sričių reitingų, kurių kokybė per pastaruosius dvidešimt metų buvo nuolat gerinama.

irmieji reitingai mūsų droves ir t.t. Gerėjo ir kitų reitingų, ir „Veido“ nepretenduojame. Psavaitraštyje pasirodė jau Lietuvos žiniasklaidai savo tyrimų kokybė. Pavyzdžiui, prieš Įvairūs „Veido“ projektai sukelia vienais pirmųjų leidybos metų. pajėgomis ir finansinėmis aštuonerius metus pirmą kartą daug diskusijų ir prieštaringų ver- Tarkime, vienas seniausių galimybėmis iš tiesų sunku skelbiant turtingiausius Lietuvos tinimų, o kitaip, ko gera, ir būti Lietuvos universitetų reitingas lygiuotis, tarkim, su Vokietijos žmones pagrindinis kriterijus negali, nes tokia yra reitingų sudaromas jau penkiolika metų. „Der Spiegel“ ar kitais Vakarų buvo šių asmenų valdomų esmė: vieni juose atsiduria aukš- Įvairūs reitingai kokybiškai Vakarų savaitraščiais. Tačiau visus įmonių apyvartos rodikliai. tose, o kiti žemose pozicijose ir žiniasklaidai – analitiniams dvidešimt metų „Veido“ komanda O pastaraisiais metais turtin- anaiptol ne visada geba į tai savaitraščiams „Der Spiegel“, nuosekliai tobulino savo giausių žmonių turimo turto dydis žiūrėti kaip į tam tikrą signalą, „Focus“, „The Economist“, reitingus, didino kriterijų, jau nustatomas kvalifikuotų skatinantį tobulėti. Vis dėlto „Vei- „Newsweek“, „Forbes“ ar partnerių bei bendradarbiau- ekspertų objektyviai įvertinant jų do“ reitingai ir įvairūs tyrimai per „Time“ jau seniai ne naujiena. jančių ekspertų skaičių. valdomų įmonių akcijas, stam- šį dvidešimtmetį tapo išskirtiniu Remdamasis Vakarų kolegų Pavyzdžiui, pirmasis universitetų bius finansinius sandorius ir kt. savaitraščio bruožu. „Veidas“ patirtimi bei žiniomis, „Veidas“ reitingas buvo sudarytas Tiesa, skelbdamas turtingiausius šiuo metu yra vienintelis Lietuvos taip pat pradėjo rengti univer- remiantis viso labo viešosios asmenis „Veidas“ pabrėžia, kad, savaitraštis, periodiškai renkantis sitetų, kolegijų ir gimnazijų, nuomonės tyrimų bendrovės laikydamiesi Vakarų žiniasklaidos geriausius universitetus, gimnazi- prekybos tinklų, bankų, savi- „Baltijos tyrimai“ atliktomis visuo- praktikos, skaičiuojame tik tai, ką jas, bankus, draudimo ben- valdybių, vairavimo mokyklų menės bei elito apklausomis, galima objektyviai įvertinti, bet, droves, turtingiausius žmones ir reitingus, rinkti įtakingiausius o šiemet jau penkioliktą kartą priešingai nei kolegos užsienyje, kt., o dauguma kitų žiniasklaidos žmones, geriausius bei pažan- skelbiant geriausių universitetų neturime galimybės įvertinti priva- priemonių bei viešųjų įstaigų giausius valstybės tarnautojus, rikiuotę vadovautasi net aštuo- taus žmonių turto. Tad į absoliu- bandymų sudaryti savus reitingus merus bei įmonių vadovus, niasdešimčia svarių ir metai po čią tiesą, sudarydami tiek turtin- lig šiol labai greitai užgesdavo. vertingiausias Lietuvos ben- metų tobulintų kriterijų. giausiųjų, tiek kitus reitingus, Giedrė Bolzanė

Geriausi valstybės tarnautojai Geriausi merai

2005 m. Rimantas Kairelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius

2006 m. Edmundas Žilevičius, Finansų ministerijos sekretorius

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2007 m. Valdemaras Sarapinas, Ričardas Rimantas Bronis Ropė, Antanas Vyriausybės kancleris Malinauskas, Taraškevičius, Ignalinos Vinkus, Druskininkų Klaipėdos rajono Neringos savivaldybės savivaldybės meras savivaldybės 2008 m. Rasa Budbergytė, meras meras meras valstybės kontrolierė

2009 m. Gediminas Miškinis, Lietuvos universitetų reitingas: Ūkio ministerijos valstybės sekretorius geriausiųjų trejetukas

2010 m. Jonas Milerius, Seimo kancleris 1998 m. 2007 m. 2012 m.

1. Vilniaus 1. Vilniaus 1. Vilniaus 2011 m. Deividas Matulionis, universitetas universitetas universitetas Ministro Pirmininko kancleris 2. Vytauto Didžiojo 2. Kauno technologijos 2. Vytauto Didžiojo universitetas universitetas universitetas 2012 m. Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 3. Kauno technologijos 3. Lietuvos muzikos ir 3. Mykolo Romerio universitetas teatro akademija universitetas

8 VEIDAS ● 2012 10 22 Lietuva EKSPRESAS

Turtingiausi lietuviai Įtakingiausi lietuviai:

2005 m. kas iš tikrųjų valdo Lietuvą 1998 m. 1. Nerijus Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė 1. Bronislovas Lubys, „Achemos grupės“ 2. Darius Mockus, koncernas „MG Baltic“ pagrindinis akcininkas 2. Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios 3. Bronislovas Lubys, koncernas „Achemos grupė“ rinkos instituto direktorė 3. Gedvydas Vainauskas, 2008 m. „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius

1. Bronislovas Lubys, „Achemos grupė“ apie 3 mlrd. Lt 2006 m. 1. Algirdas Brazauskas, 2. Nerijus Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė pensininkas, apie 2,8 mlrd. Lt Socialdemokratų partijos pirmininkas 2. Valdas Adamkus, LR prezidentas 3. Darius Mockus, „MG Baltic“ apie 2,3 mlrd. Lt 3. Bronislovas Lubys, „Achemos grupės“ pagrindinis akcininkas 2012 m. 2011 m. 1. Nerijus Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė 3,8 mlrd. Lt 1. Dalia Grybauskaitė, LR prezidentė 2. Lyda Lubienė, Jūratė Žadeikaitė, 2. Irena Degutienė, Seimo pirmininkė „Achemos grupė“ 930 mln. Lt 3. Andrius Kubilius, ministras pirmininkas 3. Žilvinas Marcinkevičius, „Vilniaus prekybos“ grupė 815 mln. Lt

Pastaba: sudarant pirmąjį turtingiausių žmonių sąrašą Pastaba: iš pradžių renkant įtakingiausius žmones buvo skelbiami tik valdomų įmonių apyvartos duomenys buvo apsiribojama verslo atstovais

„Veido“ išrinkti Metų vadovai Bankų reitingas: lyderis – SEB bankas 2000 m. „Sicor Biotech“ gen. direktorius Vladas Algirdas Bumelis

2001 m. „Pieno žvaigždžių“ grupės prezidentas Julius Kvaraciejus 2007 m. 2009 m. 2011 m. 2002 m. koncerno „MG Baltic“ 1. „DNB 1. SEB 1. SEB prezidentas Darius Mockus Nord“ bankas bankas bankas 2003 m. holdingo „Libra“ grupė prezidentas Tomas Juška Gyvenimo kokybės reitingas: 2004 m. „Nemuno bangos“ grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas kur geriausia gyventi

2005 m. „Eksmos“ grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis

2006 m. „Teltonikos“ gen. direktorius Arvydas Paukštys

2007 m. „Sanitas“ įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas

2008 m. „Hnit-Baltic“ direktorius Linas Gipiškis 2007 m. 2012 m. 2009 m. „Intersurgical“ gen. direktorius Sigitas Žvirblis 1. Klaipėdos r. 1. Vilniuje 2010 m. „Garlitos“ gen. direktorius Juozas Martikaitis 2. Neringoje 2. Neringoje 2011 m. „Schmitz Cargobull Baltic“ gen. direktorius Raimundas Petrauskas 3. Kėdainiuose 3. Klaipėdoje

● PUSLAPYJE PANAUDOTOS “VEIDO” ARCHYVO, BFL NUOTR. VEIDAS 2012 10 22 9 KOMENTARAI Lietuvos valstybę ir tautą sukūrė krikščionybė ir Katalikų bažnyčia inkimų batalijų įkarštyje pasimetė prieš kelias savaites platintojas ir tautos blaivintojas Žemaičių vyskupas Motiejus paskelbta žinia, kad, galutiniais gyventojų surašymo Valančius, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Vėliau, jau atkovojus Rduomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų priskiria save nepriklausomybę, tvarios valstybės ir visuomenės pamatus paklojo Romos katalikų bažnyčiai. Per dešimtmetį nuo praėjusio gyventojų prelato Mykolo Krupavičiaus sugalvota ir įgyvendinta žemės reforma. surašymo katalikų skaičius valstybėje sumenko vos 1,7 proc., tad ga- Kalbame ir rašome lietuviškai todėl, kad prieš 465 metus lima drąsiai teigti, kad Lietuva buvo, yra ir išlieka katalikiška šalis. bažnyčios kantorius Martynas Mažvydas parašė ir išspausdino Skaičius stebėtinai didelis, atmenant, kad penkis sovietmečio „Katekizmuso prastus žodžius“, tapusius pirmąja lietuviška knyga. dešimtmečius Lietuvos gyventojai buvo auklėjami karingojo ateizmo Po šimto metų vienuolis jėzuitas Albertas Vijūkas-Kojelavičius dvasia, Bažnyčia persekiota ir bauginta, lankantieji pamaldas parašė pirmąją Lietuvos istoriją, dar po šimtmečio kunigas Kristi- pašiepiami, laikomi nemokšomis ir keistuoliais. Juoba jonas Donelaitis – poemą „Metai“, o dar šimtui metų Lietuvai atsikovojus nepriklausomybę ir įsijungus į prabėgus vyskupas Antanas Baranauskas paskelbė Vakarų pasaulį atsidūrėme tokioje pat pabrėžtinai „Anykščių šilelį“. Šie veikalai atgulė į lietuviškos sekuliarioje, Bažnyčios ir ypač krikščionybės atžvilgiu klasikos lobyną ir nepraranda savo meninės vertės iki nepakančiai nusiteikusioje savo esme socialistinės šiol, priešingai nei kai kurie kiti, pasaulietiniai primi- Europos Sąjungos bendruomenėje. tyvistiniai kūriniai. Paskaitęs nemažos dalies viešojoje erdvėje be- Ne tik Lietuvos – visos Europos civilizacinis iškili- sireiškiančių intelektualų, publicistų ar jais būti pre- mas pasaulyje neatsiejamas nuo krikščionybės ir Kata- tenduojančiųjų mintis, gali susidaryti įspūdį, kad san- likų bažnyčios įtakos. Ne dažnai susimąstoma, kad tykio su Bažnyčia ir krikščionybe požiūriu Lietuvoje Romos katalikų bažnyčia – vienintelė organizacija nuo sovietmečio nedaug kas tepakito. Netgi iš aukš- šiame pasaulyje, turinti nenutrūkstamą, dokumen- čiausių šalies politikų lūpų yra nuskambėjusi sovie- tuotą dviejų tūkstančių metų istoriją ir tradiciją. tinėje Konstitucijoje įrašyta frazė, esą „Bažnyčia Istorine atmintimi ir patirtimi jai negali prilygti niekas, Lietuvoje atskirta nuo valstybės“, nors Lietuvos Kon- netgi pačios seniausios valdovų dinastijos. Galiausiai stitucija sako tik tai, kad „Lietuvoje nėra valstybinės Audrius Bačiulis Europa ir jos civilizacija turi savo istoriją tik todėl, kad religijos“. Kai kam, pasirodo, šios sąvokos tapačios, nors taip ir nėra. ją užrašė krikščionių vienuoliai, o Bažnyčia išsaugojo jų užrašus. Užtai yra akivaizdus noras matyti Bažnyčią ir krikščionybę ten pat, Krikščionybės nuopelnus civilizacijai suvoki, kai pagalvoji, kas kur šios buvo nugrūstos sovietmečiu, – visuomenės paraštėje, su dėjosi dabartinės Europos teritorijoje VI–VIII a., kai didingą savo pamokymais apie dorą, moralę ir pareigą visuomenei nesi- Romos civilizaciją pirma šlavė iš Rytų atėjusios barbarų ordos, o iš painiojančias po moderniųjų intelektualų kojomis. Pietų įsiveržė krikščioniškuosius Artimuosius Rytus ir Šiaurės Bet kokia valstybės parama religinėms organizacijoms, ypač Afriką sunaikinusi islamo kariauna. Krikščionių kunigai ir vienuo- finansinė, atkuriant sovietmečio nacionalizacijos padarytą žalą tiek liai, suslapstę civilizacijos liekanas, nuolankiai ėjo pas naujaisiais val- katalikų, tiek kitoms tradicinėms Lietuvos dovais tapusius barbarus ir palengva, ty- bažnyčioms, negausiai, bet balsingai Kiekvienam burnojančiam ant liais, bet įtaigiais balsais civilizavo juos. visuomenės daliai sukelia tiesiog iste- krikščionybės ir Bažnyčios taip ir Tai buvo šimtmečius trukęs darbas, bet rišką atmetimo reakciją, kažkuo netgi dėl jo XIV a. Europoje tarsi staiga panašią į apsėstųjų kliedesius. Antraip maga pasakyti: žmogau, tu gali atgimė antikinė kultūra ir civilizacija. sunku suvokti, kodėl, regis, visai blaiviai gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje Atėjo Renesansas, ir staiga paaiškėjo, protaujantys žmonės, susidūrę su faktu, ir kalbėti lietuviškai tik kad nei graikų filosofų kūriniai, nei kad katalikais save laiko daugiau, nei trys krikščionybės ir Bažnyčios dėka! Romos skulptorių šedevrai niekur nėra ketvirtadaliai visuomenės, rimtai ima ste- dingę – tiesiog visą tą laiką jie laukė savo bėtis, kaip šie po pastarųjų kelerių metų vis tiek nebiją savęs priskir- valandos už saugių vienuolynų sienų, saugomi nuo nepatyrusių akių. ti prie Romos katalikų bažnyčios. O kiti, išgirdę, kaip katalikai Kai Bažnyčia nutarė, kad visuomenė jau subrendo suvokti antikos reikalauja gerbti jų įsitikinimus ir jiems šventus dalykus, ima viešai didybę, visa tai išvydo dienos šviesą. Atlikti tokią daugelį šimtmečių siūlyti „užsikrušti negyvai“. Skaitydamas tokius, visiškai rimtai trukusią civilizacinę misiją tegalėjo Katalikų bažnyčia. Tam jai teko parašytus, žodžius, nevalia susimąstai, kad kunigai egzorcistai įsteigti universitetus, suburti pirmąsias mokslo draugijas, išplėtoti visuomenei dar tikrai reikalingi. mokslą ir technologijas, įdiegti sampratą apie bendrą teisę ir įstaty- Kiekvienam burnojančiam ant krikščionybės ir Bažnyčios taip ir mus. maga pasakyti: žmogau, tu gali gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje ir Kalbantiems apie „bažnyčios tamsumą“ derėtų atminti, kad kalbėti lietuviškai tik krikščionybės ir Bažnyčios dėka! Nes jei ne tie krikščioniškoji Europa yra vienintele, kurioje iš alchemijos išsiru- „tamsybininkai kunigai“, jei ne krikščionybė, jei ne Romos katalikų tuliojo chemija, o iš astrologijos – astronomija. Galiausiai Vilniaus bažnyčia, tai Lietuvos valstybės veikiausiai net nebūtų – ji būtų universitetas irgi buvo įsteigtas kaip Jėzuitų kolegija. išnykusi dar XVI–XV a., nes ją būtų ištikęs arba Prūsijos, arba Žymus religijų ir krikščionybės tyrinėtojas, Vašingtono ir Beiloro Livonijos likimas, arba ji būtų suslavėjusi ir tapusi viena iš tų sta- universitetų profesorius sociologas Rodney Starkas vienoje žino- čiatikių kunigaikštysčių, kurias XVII a. Maskva suvienijo į Rusiją. miausių (deja, regis, į lietuvių kalbą neišverstoje) savo knygų „Proto Kunigaikštis Vytautas tapo Didžiuoju, o jo pusbrolis Jogaila – pergalė: kaip krikščionybė atvedė į Laisvę, Kapitalizmą ir Vakarų karaliumi ne tik todėl, kad sutriuškino kryžiuočių galybę, bet ir sėkmę“ pabrėžia, kad, priešingai nei kitos didžiosios religijos, vienin- todėl, kad sumojo paskutinę akimirką apsikrikštyti patys ir apkrikš- telė krikščionybė Dievą pripažįsta aukščiausia protaujančia esybe, tyti Lietuvą, suteikdami jai antrą šansą, po Mindaugo, tapti civilizuo- kurio darbų didybę galima suvokti tik proto ir logikos dėka: „Visas tos Vakarų Europos dalimi. Ir Lietuva šį šansą išnaudojo. krikščioniškosios visuomenės suklestėjimas pagrįstas unikaliu, tik Netgi 125 metus trukusi carinės Rusijos valdžia, skaldymo ir rusi- krikščionims būdingu įsitikinimu, kad Dievas įpareigojo žmones siek- nimo politika nepajėgė paversti Lietuvos, tegu gerokai apkarpytos, ti pažangos, ir tam tikslui suteikė jiems proto dovaną.“ viena iš rusakalbių Šiaurės Vakarų provincijų. Kelią tam pastojo ne tik Tad kalbėti apie krikščionybės ir Bažnyčios „tamsumą“ gali tik sukilimai, ne vien slaptųjų draugijų ir bajorijos veikla, bet ir Katalikų patys tikriausi tamsybininkai, kurių žinios apie religiją ir Romos bažnyčia: sukilėlių kunigas Antanas Mackevičius, lietuviško švietimo katalikų bažnyčią nesiekia toliau „Jaunojo bedievio vadovo“. ●

10 VEIDAS ● 2012 10 22 KOMENTARAI EKSPRESAS „Veidui“ – 20. Ar vertėjo? Ar tebeverta?

ūdamas jaunesnis, paveiktas didžiųjų pasaulio demokratijų žiniasklaidai Lietuvoje tenka daug didesnis vaidmuo nei senos de- Bspaudos laisvės ir jos reikšmingumo demokratijai, istorijai, bu- mokratijos Vakarų šalyse. Silpnai dirbant teisėsaugai – prokuratūrai, vau susikūręs didingą ir romantizuotą spaudos, politikos ir visuo- teismams, policijai, nusikaltimų, ypač politinio sukčiavimo atskleidi- menės santykį. Tenka prisipažinti, kad esu nelabai protingas žmo- mas spaudos puslapiuose ar TV ekranuose dažnai ir lieka vieninte- gus. Reikėjo 20-ies metų, kad suprasčiau, jog laisvos spaudos ar lė nuobauda politikos sukčiams ar korumpuotiems valdininkams. joje dirbančių ir savarankiškai mąstančių žmonių nereikia nei politi- Nes mūsų prokurorams ir teismams dažnai būna per sunku tinka- kams, nei valdininkams, nei akademinės bendruomenės nariams, mai užbaigti teisines procedūras ir paskelbti teisingumą atitinkan- nei juolab teisėsaugos institucijoms. čius verdiktus. Tai įrodo ir šie Seimo rinkimai. Piliečiai Jie mus dažnai suvokia kaip nemalonius kritiškus žurnalistams, o ne prokurorams ar policininkams konkurentus amžinoje kovoje dėl tiesos. Jiems esa- pranešinėja apie rinkimų pažeidimus. me tiesiog rakštis minkštoje vietoje, kurią, jei galėtų, Dažnai tenka svarstyti, kodėl pragyvenę 22 nepri- ištrauktų ir išmestų į patvorį. Ir ramiai sau šoktų, dai- klausomos valstybės metus ir supratę, kad ta išsva- nuotų, pirktų rinkėjų balsus, žadėtų nerealius, bet la- jotoji laisvė daug pilkesnė nei jos buvusi vizija, nusi- bai saldžius dalykus, džiaugtųsi, kad visos jų nuodė- viliame savimi ir savo valstybe. Tie, kurie išmano is- mės ir prasižengimai bei nevykę sprendimai gretai toriją ir pajėgia ją prisiminti, žino, kad tikra laisvė pamirštami, ir galėtų toliau ramiai kvailinti mokesčių dovanojama tik tiems, kurie ją kasdien išsikovoja. mokėtojus bei rinkėjus, turėtų paskutinio žodžio tei- Spaudai, ypač analizuojančiai ir pretenduojančiai sę, būtų tikrosios tiesos šeimininkai. Bet mes esame. būti gilia (o ne tik linksminančia), tenka ypač svarbus Prieš pat „Veido“ jubiliejų gavau Lietuvos žurnalistų ir vaidmuo. Be laisvos, nuolat budinčios, kritiškos leidėjų etikos komisijos pirmininko psichiatro Lino spaudos, kuri rimtai ir su polėkiu grumiasi dėl visuo- Slušnio (ar tikrai žurnalistams ir leidėjams taip blogai, menės higienos, laisvei nėra jokių galimybių išlikti. kad jų profesinei savireguliacijos ir savikontrolės ins- Išsaugoti laisvę ir yra didžiausia spaudos misija. titucijai turi vadovauti psichiatras?) pabarimą, kad Laisvę būti gerai informuotam, galinčiam sąmonin- mes drįstame reitinguoti to visai nenorinčias kolegi- dr. Algimantas Šindeikis gai rinktis, daryti savo sprendimus, suvokti jų pa- jas. Psichiatras piktinasi, jog neatsižvelgėme į priva- sekmes, išlaikyti ir tobulinti gebėjimus savarankiš- čios kolegijos prašymą nebūti reitinguojamai, nors ir pripažįsta, kad kai ir kritiškai mąstyti. tai padarę nieko nepažeidėme. Dalyvaujant politinių debatų laidose televizijoje teko išgirsti net as- Negaliu pykti, nes jei leidėjų ir žurnalistų saviregaliacijos ir savikont- meninių grasinimų ir palinkėjimų kuo greičiau „nusprogti“ (gal tai ir rolės organizacijos, kurios tikslas būtų padėti žurnalistams atlikti yra didžiausias komplimentas 20 metų „Veido“ leidybos jubiliejaus savo darbą – kiek galima labiau išskaidrinti mūsų viešąjį gyvenimą proga – vadinasi, savo darbą atliekame). Ir ne tik iš politikos margi- ir jo dalyvių veiklą, vadovas tiek tesupranta apie mūsų profesiją, kal- nalų, bet ir iš solidžios sisteminės partijos nario, užimančio aukštas bėti beveik nėra apie ką. Psichiatras nieko nenori žinoti apie tai, kad pareigas valstybės tarnyboje. Kritika jiems nemaloni. net ir privačios Lietuvoje veikiančios švietimo institucijos naudojasi Visai normalu, kad santykiai politikos ir žiniasklaidos santykiai yra tiek Lietuvos, tiek Europos mokesčių mokėtojų pinigais. O jei nau- įtempti. Politiko reikalas įsitvirtinti valdžioje, žiniasklaidos – kontro- dojasi, tai ir veikti turi skaidriai, ir savo liuoti. Kaip sakė „Der Spiegel“ įkūrėjas duomenis privalo pateikti žiniasklaidai. Rudolfas Augsteinas, kiekvienas geras Taip reikalauja elgtis tokius ginčus nagri- Mes turime turėti laisvę pasakyti straipsnis turi būti mažiausiai 51 proc. nėjantis Liuksemburgo teismas. Ir tai turi viską, kad politikai neturėtų laisvės opozicijoje. Jis teisus. 10 metų „Veido“ didelę prasmę. Jokios durys, už kurių daryti visko, ką jie užsimano. jubiliejuje dalyvavęs „Die Zeit“ vyr. re- priimami sprendimai, svarbūs pilie- daktorius dr. Theo Sommeris ragino su- čiams, negali būti užtrenkiamos prieš prasti savo uždavinį ne kaip ką nors žurnalisto nosį. Bet Lietuvoje yra kitaip: jei nenori, kad tave tirtų žur- veikti, bet suvokti pagrindinę užduotį – pastebėti. Todėl mes turime nalistai, tai gali būti ir netiriamas. turėti laisvę pasakyti viską, kad politikai neturėtų laisvės daryti vis- Praėjusiais metais Bratislavoje vykusioje universitetų reitingavimo ko, ką jie užsimano. konferencijoje susitikęs su šios daug kam nemalonios procedūros Spaudos laisvė priklauso visiems, mes esame tik patikėtiniai. Savo pradininkais „News and World Report“ savaitraščio leidėjais ir redak- veikloje mes nesame legibus absoliutus, galintis nepaisyti teisės ir toriais, buvau atsargiai paklaustas, ar ir mes, kaip jie, iki šiol reitin- įstatymų. Mes paklūstame tiems patiems valstybės ir bendriesiems guojantys JAV universitetus, beveik neturime draugų. Nes, kaip žino- moralės bei etikos dėsniams kaip ir bet kuris visuomenės narys. Tik me, niekas nemėgsta reitinguotojų ir žurnalistinių tyrimų autorių: rei- tai suprasdami atliekame savo misiją. Pati tiesa tampa įtartina, kai tinge pirma vieta tik viena, o ir visos kitos taip pat nėra antros. yra vežama nešvariu kledaru. Matau labai aukštame teisme atstovą spaudai darant savaitraščio Taigi, ar verta toliau? Toji Lietuva, kurią esame šiandien sukūrę, su- „Veidas“ kopijas ir nešiojant po labai aukštų teisėjų bei jų padėjėjų kurta ne tik mūsų laisvės kovotojų, politikų, valdininkų, mokslininkų kabinetus. Vadinasi, reikia „Veido“. Bet kaip su mūsų autorių teisė- – ji sukurta ir žiniasklaidos, joje dirbančių žurnalistų. Visi norėjome mis? Ar teismai ir teisėjai jau nebesirūpina autorių teisių pažeidimu? sukurti daugiau. Bet ar 22-aisiais nepriklausomos valstybės metais Ak, tiesa, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė jiems, kaip ir daugeliui kitų Lietuvos valstybei nekeliame per didelius reikalavimus, ar mūsų lū- institucijų, kurios dar skaitė ir prenumeravo spaudą, de facto už- kesčiai nėra per dideli? Ar nevertėtų apskritai džiaugtis tuo stebuk- draudė tai daryti. Per brangu. Nors visai nebrangu mokesčių mokė- lu, kad turime savo valstybę, galime kalbėti lietuviškai, jaustis laisvi tojų pinigais finansuoti politines partijas ar savo partinius institutus. ir turime unikalią mūsų kartai galimybę sukurti tai, ko nepavyko Ir apskritai būtent A.Kubilius Vyriausybė nusprendė Lietuvos spau- daugeliui lietuvių kartų? Ar turime teisę nusivilti ir nuleisti rankas, dą likviduoti. Per naktinę mokesčių reformą smogta keliais kartais gavę galimybę ir progą sukurti tai, kuo kiekvienas lietuvis galėtų di- padidinta mokesčių našta. Šiandien juos mokame tokius, kokių ne- džiuotis? moka jokia pasaulio demokratinė ir spaudos misiją suvokianti vals- Per „Veido“ leidybos 20 metų sukaupta patirtis nėra tai, ką norėtųsi tybė. Bet išgyvenome. Dar tebegyvename. Nepavyko sužlugdyti, išmesti ir pamiršti. Net ir tokioje aplinkoje, kuri galėtų būti vadinama nors nuskurdinti pavyko. Tik ar A.Kubiliui dėl to smagiau? Ir ar vals- priešiška mūsų veiklai, ji reikalinga ir prasminga. Turime didžiuotis tybei naudingiau? galėdami prisidėti prie mūsų valstybės tolesnio kūrimo tokioje svar- Tenka apgailestauti, jog mažai kas pripažįsta, kad spaudai, apskritai bioje, nors ir labai sudėtingoje vietoje. ●

VEIDAS ● 2012 10 22 11 EKSPRESAS Sentencijos

1995 m. 2002 m. „Jei nebūtų „Jeigu ant kiaušinių pensininkų, val- bus mano nuotrauka – stybė nežinotų, tai viskas gerai.“ kur padėti kruopas, kanopas BNS Seimo narys ir šlapią dešrą.“ Viktoras Uspaskichas planuoja prekiauti savo „Gero „Lietuvos rytas“ 1998 m. vaizdelio“ kiaušiniais. Juozas Erlickas „Šiuo metu yra du keliai pasiekti sėkmės: nuosavu 2004 m. 2006 m. „Nenustebčiau, jei kitais darbštumu arba svetimo metais švęs- „Dabar Lietuva kvailumo sąskaita.“ nežino, ko nori. Ji tume „uošvės vis tiek randa „Ultra vires“ dieną“, prasi- užpakalį, į kurį Po prezidento rinkimų daro išvadą manytume poil- Rolandas Kazlas. įlenda. Negali sio per „šv. bul- lietuvis būti neį- viakasį“. Jau lindęs į užpakalį.“ dabar per 2005 m. metus mes „Moters savaitgalis“ „Man keista, dirbame tik 6,7 mėnesio, o Nijolė Oželytė tvirtina, kad ji, kaip jog reikalauja- likusią dalį ilsimės.“ ir dauguma lietuvių, geriausiai ma sėdėti „ant jaučiasi įlindusi į užpakalį. durniaus“ „Delfi“ Seime, kai Jonas Karčiauskas lietuviams 2007 m. linki originalumo prasimanant nevyksta posėdžiai.“ daugiau poilsio dienų. „Vyrams blogai: jie „Lietuvos rytas“ 2009 m. Broniaus Bradausko manymu, „Stovi prieš lupa tas kai nevyksta posėdžiai Seime, geriau sėdėti mane žmogus moteris, „ant durniaus“ kur nors Maljorkoje. kaip kopūstas, skriaudžia o man reikėdavo ir vis tiek 2008 m. sukurti intrigą. gyvena „2050 metais lietu- Gal kartais gerokai trumpiau.“ vių Lietuvoje turi pasielgdavau „L.T.“ gyventi ne mažiau kaip paršas, ta- Česlovas Juršėnas apie kaip 4 milijonai.“ čiau dalyviai turi būti man dė- sunkią Lietuvos vyrų dalią. kingi – padėjau jiems išgarsėti.“ „Lietuvos žinios“ Žada Andrius Kubilius. „TV antena“ Tokiu atveju Paršas Jurijus Smoriginas pasakoja, konservatoriams jau nebeverta eiti kaip jis padėjo išgarsėti kopūstams. 2010 m. į politiką. Marš vaikų gimdyti. „Jeigu 2012 m. 2011 m. „Yra toks padoru- rasčiau „Peržiūrėjus visų kanalų žinias, mo matas – sąžinė. SAVO apie 20 val. tampa aišku, jog Ši dvasinė vertybė žmogų, Lietuvoje taip blogai, atgimimo laiku gyvenčiau kad belieka arba vedė žmones į su juo ir eiti žudytis, arba priekį, vėliau šuns būdoje Sibire.“ gerti šnapsą.“ patyrė Kryžiuočių „Žmonės“ Delfi.lt ordino likimą.“ Gintarė Karaliūnaitė ieško kandidatų, Jei Algis Čaplikas vis dar kurie norėtų su ja gyventi šuns būdoje, gyvas, vadinasi, jis kasdien renkasi Balsas.lt ir dar Sibire. renkasi antrąjį variantą. Valdas Vižinis konstatuoja, kad sąžinė krito Ištvermingas žmogus. nelygioje kovoje su lietuvių pulkais.

● 12 VEIDAS 2012 10 22 PUSLAPYJE PANAUDOTOS “VEIDO” ARCHYVO, BFL NUOTR.

TEMA Kas Lietuvos žiniasklaidą nukėlė nuo

Prieš dvidešimt metų visuome- nė niekuo kitu, net Bažnyčia, nepasitikėjo taip, kaip žinias- klaida, o dabar ja tiki maždaug kas trečias. Tad kas pasikeitė – žiniasklaida ar visuomenė? ei lyginsime dabartinį ir 1992-ųjų rudens, kai buvo išleistas pirmasis J„Veido“ numeris, Lietuvos žiniasklai- dos peizažą, panašumų daug. Šiandien, kaip ir prieš dvidešimt metų, Lietuvoje esame vienintelis analitinis, save išsilaikantis, o ne kažkieno ir nežinia kokiam tikslui finansuo- ja mas mokamas savaitrašti nis politikos, eko nomikos ir visuomenės ak tualijų žurna- las. O didžiausias skirtumas – kad kuriant „Vei dą“ žiniasklaida bu vo beveik kaip Die - vas, ja buvo tikima labiau nei kuo kitu. Jei taip tikėta, vadinasi, ir tikėtasi iš jos daug. Šiandien tokio pasitikėjimo ir tikėjimo per pus mažiau nei anuomet. Ko gero, di - des nio pasitikėjimo šiandieninė Lie tu vos ži - niasklaida ir neužsitarnavusi. Žinoma, ji ne- vienalytė, bet, perfrazavus posakį, kad šaukš tas deguto medaus statinę sugadina, ly giai taip pat ir šaukštas me daus deguto sko nio nepermuša. Deja, šiandien net savęs bul variniais nelaikantys leidiniai linkę links - minti, gąsdinti žiaurybėmis, lįsti po vi- suomenės interesui visai nesvarbiais žmo- nių asmeninio gyvenimo patalais ar girti ko - kį politiką vien todėl, kad jis davė leidiniui reklamos, ar todėl, kad pats yra to leidi nio savininkas. Tiesa, pastaraisiais metais lyg ir jaučia- mos tų linksmybių pagirios – televizijose atsiranda daugiau informacinių laidų, stei- giasi ne tik bulvariniai skaitalai. Tačiau itin didelio susidomėjimo tai nesulaukia. Klau- simas: ar atgimimo euforijoje savo mi siją giliau nei dabar suvokusi žiniasklaida su- menę ar visuomenė ži niask laidą? jome pasitikti su tikrai neseklia žiniasklai- pras tėjo, nes neliko kritinės masės au di to ri - da, sutekėjusia iš trijų savaip stiprių sro- jos kokybiškai žiniasklaidai, ar, atvirkščiai, Spauda norėjo būti nepriklausoma vių: sovietmečiu pogrindyje leistos patrio- kokybinės žiniasklaidos vartotojų nedaug, tinės ir religinės, entuziazmo kurti nepri- nes Lietuvoje ne itin yra ką kokybiško var- Oficialią Lietuvos nepriklausomybės klausomą Lietuvą kupinos Sąjūdžio ir toti? Kas ką sugadino: ži niask laida visuo- atkūrimo dieną,1990 m. kovo 11-ąją, galė- nepriklausomybės kovotojų pusėn stoju- Svarbiausios Lietuvos nepriklausomos žiniasklaidos raidos datos

1988 m. miestuose ir rajo- nis „Atgimimas“, 1989 m. nuose, net ir viduri- kitais metais tapęs ● Birželio 3 d. užgimus Lietuvos nėse bei aukštosio- savaitraščiu. Vėliau ● Rugsėjį pasirodė Sąjūdžio persitvarkymo sąjūdžiui, jau bir- se mokyklose, įstai- privatizuotas, jis lei- laikraštis „Respublika“, bet želio 13 d. pasirodė rotatoriumi gose. 1988–1989 m. džiamas lig šiol, netrukus jį privatizavo redakci- spausdintas „Informacinis pra- išleista apie 130 tiesa, praradęs jos vadovai ir nuo 1990 m. kovo nešimas“, netrukus – ta pačia Sąjūdžio periodinių populiarumą ir išsi- „Respublika“ leidžiama kaip data ir tęstine numeracija (nr. 2) leidinių. laikantis tik su nepriklausomas dienraštis. pažymėtas laikraštėlis ● Rugsėjį 100 tūkst. Spaudos, radijo ir ● Pradėta privatizuoti ir sovieti- „Sąjūdžio žinios“. Sąjūdžio lei- tiražu išėjo Sąjūdžio televizijos rėmimo nės valdžios institucijoms pri- diniai imti leisti beveik visuose informacinis biulete- fondo pagalba. klausiusi žiniasklaida. 1989 m.

14 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA altoriaus

žmonių. Tuomečio „Gimtojo krašto“ vyriausiasis redaktorius Algimantas Čekuolis yra pasakojęs, kad 1986–1987 m., paryčiais užbaigęs numerį ir snustelė- jęs vos kokią valandikę, neatsispirdavęs pagundai nulėkti iki kiosko pažiūrėti, kaip kone kiekvienas prašydavęs „Gimtojo krašto“. Šis buvo tapęs didžiausiu pasau- lyje savaitraščiu, jo tiražą skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, – tai yra vien tik prenumeratorių turėjo per 320 tūkst. Nors metrikoje buvo rašoma, kad „Gim - tasis kraštas“ skirtas užsienio lietuviams, tai buvo tikras žmonių pilietiškumo žadin- tojas pačioje Lietuvoje. Ne tik „Gimtasis kraštas“, bet ir „Literatūra ir menas“, „Komjaunimo tie- sa“, „Kauno tiesa“ ėmė skelbti polemi- nius rašinius kultūros, visuomeninio gyve- nimo, ekonomikos, ekologijos, valdymo klausimais. Tuometės „Kauno tiesos“ vy- riausioji redaktorė Teklė Mačiulienė pri- simena: „Prof. Alfredas Smailys atnešė rašinį, kad Pri sikėlimo bažnyčią, kurioje tuomet veikė Radijo gamykla, reikia grą- žinti tikintiesiems, kad reikia atkurti Vytauto Didžiojo universitetą. Profe so - rius prisipažino perėjęs per nacionalinių laikraščių redakcijas, bet niekas neišdrįso jo spausdinti. „Kauno tiesa“ išspausdino, tada užvirė diskusijos. 1987 m. T.Ma čiu - lienė Lietuvos kompartijos CK pasiuntė Maskvon į redaktorių seminarą. Ten jau ne tik inteligentiją, bet ir platesnius visuo- menės sluoksnius kaitino „Li teraturnaja gazeta“ rašiniai, legendinė te levizijos laida „Vzgliad“. T.Mačiulienė prisimena: „Su redakto- Spaudos kioskai šiandien lūžta nuo linksminančios, gąsdinančios, riais susitikęs pats „gensekas“ – komparti- po svetimais patalais lendančios spaudos, tačiau analitinės jos generalinis sekretorius Michailas kokybiškos spaudos, kaip ir jos skaitytojų nedaug Gorbačiovas aiškino, kad užtenka žinias - klaidoje „pokazuchos“, kad laikas žiniask- sios dalies posovietinės žiniasklaidos. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, laidai keistis. Redaktoriai iš Tadžikijos, Tačiau taip nenutiko. Kodėl – sunku būtų buvo tikra likimo dovana. Dar vis su Kazachijos buvo pašiurpę: „Kak eto suvokti be jos priešistorės, atgimimo prieš - Ezopo kalbos elementais, bet jau kur kas mozet bytj?!“ aušrio. tiesiau buvo galima kalbėti apie tikrus Grįžusi iš Maskvos ir iki tol bravūriška Dirbti žurnalistu tuo laikotarpiu, žino- visuomenės skaudulius, o kiekvieną lais- drąsa bei nepaklusnumu miesto partinei ma, tiems, kurie pasirinko poziciją siekti vėjantį žodį gaudyte gaudė vis daugiau valdžiai garsėjusi redaktorė turėjo ➔16

pabaigoje privatizuota bumas: savo leidinius ima leisti nės radijo stotys: 1989 m. „Komjaunimo tiesa“ – partijos, draugijos, bendrijos, pabaigoje Vilniuje įsteigta lig įsisteigusi privati bendrovė kūrybinės sąjungos, kyla šiol viena populiariausių radijo 1990 m. pradžioje pradėjo žiniasklaidos tiražai. Užsienio stočių M-1. leisti „Lietuvos rytą“. Ėmė lietuviams skirto savaitraščio kurtis nauja versli- „Gimtasis kraštas“ 1990 m. ninkų, periodinių tiražas 1989– leidinių savininkų, 1990 m. siekia per ● Vasarį, baigdama kadenciją, karta. 300 tūkst. Lietuvos TSR Aukščiausioji ● Prasideda ● Pradeda steigtis Taryba priėmė vieną paskutinių žiniasklaidos privačios komerci- savo teisinių aktų – Spaudos ir

2012 / 10 / 22 veidas 15 TEMA

Laikraščiai: nuo klestėjimo iki žlugimo

Pavadinimas Tiražas (tūkst.) Deklaruojamas tiražas 1990 m. dabar (tūkst.) „Lietuvos rytas“ 523 50 „Gimtasis kraštas“ 300 Nebeleidžiamas „Tiesa“ 241 Nebeleidžiamas „Respublika“ 122 22 „Kauno tiesa“ (nuo 1992 m. „Kauno diena“) 113 20 „Atgimimas“ 100 1 „Lietuvos aidas“ 51 Neskelbia Šaltinis: Kultūros ministerija, „Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988–1998)“

➔15 neatremiamų kontrargumentų prieš rinko toliau būti partiniu „organu“ – net jūdžio biuletenis „Atgimimas“. 1989 m. Kauno partinius veikėjus: „Partijos mies- valstybei atkūrus nepriklausomybę nesie- rugsėjį Sąjūdis ėmė leisti ir laikraštį to biuro posėdžiuose riksmą dėl „Kauno kė nepriklausomo dienraščio statuso, o „Respublika“. 1988–1989 m. ėjo apie 130 tiesos“ rašinių, kritikuojančių valdžią ar tapo LDDP „organu“. Paskui bandė keis- Sąjūdžio periodinių leidinių. Sąjūdžio siūlančių grąžinti senuosius gatvių pavadi- ti pavadinimą – persivadino į „Dieną“, bet laikraštukus, iš pradžių kai kuriuos spaus- nimus, pavyzdžiui, Lenino prospektą vėl 1996 m., neatlaikiusi konkurencijos su pa- dintus rašomąja mašinėle ir padaugintus vadinti Vytauto, atremdavau, kad tai Gor - sirinkusiaisiais nepriklausomų laikraščių rotaprintu, ėmė leisti ne tik miestai ir ba čiovas liepė taip rašyti. Netrukus pri- kelią, kapituliavo ir nutraukė savo gyvavi- rajonai, bet ir vidurinės bei aukštosios trenkėme miesto vadovus pakeitę „Kauno mą. O štai „Komjaunimo tiesa“ sugebėjo mokyklos, įstaigos, partijos, draugijos, tiesos“ metriką: vietoj LKP Kauno miesto 1989 m. pabaigoje privatizuotis, nuo 1990 bendrijos, kūrybinės sąjungos. Lei di niuo - komiteto ir Darbo žmonių deputatų tary- m. persivadino į „Lietuvos rytą“ ir lig šiol se buvo daug lig tol draustos skelbti me - bos organo parašėme „laikraštis“, paskui yra didžiausias Lietuvos dienraštis. džia gos apie Lietuvos istoriją, valstybin- pirmieji Lietuvoje nuėmėme privalomą Rajonų laikraščiai taip pat ėmė kraty- gu mą, kultūrą, ekologiją; tai buvo kovinga šūkį „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ tis kompartijos priklausomybės ir šian- žiniasklaida, aršiai pliekianti sovietinę Oficialiu raštu kreipėmės į LKP miesto dien šypseną keliančių pavadinimų: „Ko - val džią. komiteto biurą, kad šis atsisaky- Dar vienas intakas į nepri- tų nuosavybės teisių į miesto klausomybę atkūrusios Lietuvos laikraštį. O šiems pasakius „Atgimimo“ leidėjas Romualdas žiniasklaidos tėkmę galėjo būti „Niekada“, kreipėmės į skaity- sovietmečiu pogrindyje leista tojus, kviesdami diskutuoti, ar Ozolas: „Kai su skaitytojais bus kul tūrinė ir religinė spauda. Bet „Kauno tiesai“ reikia pavadėlio. kalbama rimtai, argumentuotai, dauguma šių leidinių didelio Kiekvieną rytą iš pašto atsiim- gal ir pagarba žiniasklaidai, ir populiarumo nesulaukė. davome maišą laiškų. Spaus di - Tenka apgailestauti, bet ne - nome kardinolo Vincento Slad- tiražai atsikurs.“ trukus ži niasklaidos priemonės ke vičiaus, inteligentijos, eilinių ėmė pliektis tarpusavyje: Są- skaitytojų laiškus. Protestuodami prieš munizmo vėliava“ virto „Tėviškės ži- jūdžio spauda įnirtingai kovojo su sovietine, miesto valdžios nenorą atsisakyti suteikti niomis“, „Komunizmo švyturiai“ – „Telšių net su ta, kuri kovojo dėl permainų. Tiek laikraščiui nepriklausomybę, „Kauno tie- laikraščiu“, „Komunistinis darbas“ – centriniai, tiek regionuose leidžiami Są - sos“ pavadinimą ėmėme spausdinti ne „Pamariu“, „Spartuolis“ – „Galve“ ir pan. jūdžio leidiniai itin daug vietos skyrė pole- puslapio viršuje, o apačioje.“ mikai su oficialiąja spauda. Jau trečiasis Po ilgos kovos 1989 m. redakcija tapo Sąjūdžio spaudą leido net įstaigos „Są jū džio žinių“ numeris kvietė į demon - ne priklau soma. Kova su sovietmečio va - ir mokyklos straciją prie naujienų agentūros ELTA pro- dukais nebuvo tokia jau nepavojinga: ant testuoti prieš žiniasklaidos priemonių tei - kortos buvo statoma ne tik profesinė kar- Kita dar iki 1990 m. kovo 11-osios išau- kiamas neva klaidingas žinias apie Sąjūdį. jera ar darbo vieta – skambučiai iš saugu- gusi didžiulė žiniasklaidos banga – Konkurencinėje kovoje dėl skaitytojo mo lyg tarp kitko užsimindavo, kur moko- Sąjūdžio leidiniai. 1988 m. birželio 3 d. Sąjūdžio spauda atsiriekė nemažą poso- si tavo vaikai, gyvena tėvai ar dirba sesuo. įsteigtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, vietinių leidinių auditorijos dalį: štai Drąsos užteko ne visiems redakto- o jau birželio 13 d. išėjo pirmasis oficialus „Lietuvos rytas“ iš 1990 m. turėtų 514,5 riams. Štai didžiausia, tuomet įtakingiau- Sąjūdžio laikraštėlis „Informacinis prane- tūkst. prenumeratorių 1991-aisiais teiš- sia ir turtingiausia „Tiesa“, turėjusi per šimas“; išlaikant numeracijos tęstinumą saugojo mažiau nei trečdalį – 188,3 tūkst., 300 tūkst. tiražą, permainų išsigando ir antrasis Sąjūdžio informacinio leidinio o štai „Respubliką“ vietoj 74,6 tūkst. užsi- per kelerius metus tapo niekam nereika- numeris jau vadinosi „Sąjūdžio žinios“. sakė net 173,1 tūkst., daugiau nei dvigu- lingu partiniu laikraštuku. „Tiesa“ pasi- Rugsėjį 100 tūkst. tiražu pasirodė Są- bai gausesnis būrys skaitytojų, ir ji ➔18

kitų masinės informacijos prie- persikrikštijimas: „Komjaunimo valstybinė monių įstatymą. Gana demok- tiesa“ tapo „Lietuvos spauda, tačiau ratiškas, teisiškai įtvirtinęs spau- rytu“,„Sovetskaja Litva“ – „Echo ji gyvuos neil- dą be cenzūros įstatymas galio- Litvy“, „Czerwony Sztandar“ – gai. jo iki 1996 m. vidurio. „Kurier Wilenski“ ir t.t. ● Partijos ● Kovą jau nepriklausomybę ● Gegužę vietoj keturis mėne- bando perimti atkūrusiosios Lietuvos parla- sius leisto savaitraščio laikraščių leidy- mentas priėmė įstatymą dėl „Valstybės žinios“ atnaujintas bą į savo ran- Valstybinio televizijos ir radijo tautinės krypties laikraščio kas, bet juos komiteto reorganizavimo. „Lietuvos aidas“ leidimas. Kaip tik sužlugdo. ● Prasidėjo masinis laikraščių ir sovietiniais metais, atsiranda „Tiesa“ (vėliau

7416 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA

Laikraščių tiražai krito 3,6 karto

631 Bendras metinis tiražas (mln.) Laikraščių pavadinimų skaičius (vnt.) 578 Šaltinis: Lietuvos nacionalins Martyno 477 Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygo- 445 443 439 tyros centras 456 413 415 393 377 368 361 354 370 347 340 325 334 328 327 381 297 303 276 262 324 270 268 258 270 291 233 229 214 215 216 216 218 206 201 208 197 188 240 176 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Žurnalų tiražai prieš krizę atsilaikė geriau nei laikraščių

Bendras metinis tiražas (mln.) 73 Žurnalų pavadinimų skaičius (vnt.) 70 Šaltinis: Nacionalins Martyno Mažvydo 65 64 bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros 60 58 centras 55 53 51 50 46 42 43

33 33 496 30 474 488 493 484 449 21 418 434 24 395 406 212 231 349 370 14 11 290 296 10 263 108 13 74 43 179 9 142 138 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

„Diena“) 1990 m. tapo komu- ● Žurnalistai bandė atsikratyti Grigiškių popieriaus fabrikas. nistų partijos, vėliau LDDP dien- partijų įtakos: spalį grupė Žur- ● Didėja žiniasklaidos priemo- raščiu, bet neatlaikė konkuren- nalistų sąjungos narių paskel- nių konkurencija: Spaudos cijos su nepriklausomais laik- bė pareiškimą, kad laikraščių ir kontrolės valdyboje įregistruo- raščiais ir 1996 m. nustotas leis- žurnalų redaktoriai negali pri- ta 319 laikraščių, 109 žurnalai, ti. Socialdemokratų partija atkū- klausyti jokiai partijai. 53 radijo ir televizijos priemo- rė „Lietuvos žinias“, ● Siaučiant ekonominei bloka- nės. Paskelbti 1991-ųjų prenu- bet jas sugebėjo leisti tik dai ima stigti laikraštinio meratos skaičiai rodo skaityto- iki 1993 m. Tais metais popieriaus vis didėjančiam jų persiskirstymą tarp nuo laikraštį pardavė „Achemos gru- kiekiui periodinių leidinių sovietinių laikų leidžiamų ir pei“. spausdinti. Jį pradeda gaminti naujų dienraščių: „Lietuvos

2012 / 10 / 22 veidas 7517 TEMA

Pasitikėjimas žiniasklaida*: nuo aukštumų į realybę

68 68,8 69 69,6 Pasitiki (proc.) 65,5 Nepasitiki (proc.) 63,3 63 64,6 60,5 62,4 58,7 56,9 57,3 55,7 52,1 52 54,1 46,5 45,8 44,8 44,1 39 38,7 37,4 39 37,2 32 33,3 33,5 33,2 27,2 23,2 22,2 20,9 21,9 18,2 19,7 17,9 14,5 16,2 16,3 15,9 12,2 25,1 24,8 10,5 10,5 11,9 23,1 23 10,1 10,2 8,4 8,9 9 7,9 6,7 7,8 1990 1998 03 1998 11 1999 06 1999 10 1999 12 2000 03 2000 05 2000 12 2001 04 2001 12 2002 03 2003 01 2003 09 2003 12 2004 04 2005 01 2005 10 2006 09 2007 06 2008 04 2008 07 2009 12 2010 02 2010 10 2011 06 2011 12 2012 06 2012 09

Šaltinis: „Vilmorus“/“Lietuvos rytas“, „Vertybių tyrimas“ (1990 m.) * Radijas, TV, spausdintinė žiniasklaida

tybėse, o tik juos giriančią valdžios tarnai- Žiniasklaida* pasitikėjo labiausiai tę, sąjūdininkus apakino. Europiečiai spaudą* vertina labai Pasitiki (proc.) Nepasitiki (proc.) Tuometės „Kauno tiesos“ vyriausioji skirtingai 2001 m. redaktorė T.Mačiulienė neslepia nuo- Pasitiki (proc.) Nepasitiki (proc.) skaudos: „Redakcija buvo tapusi sąjūdi- 1. Žiniasklaida 67,6 1. Nyderlandai 65 ninkų, miesto inteligentijos būstine. 8,3 33 2. Bažnyčia 63 Tačiau Sąjūdžiui paėmus valdžią greitai 9–10. Estija 49 14,1 tapome tik „buvusieji“. Sąjūdžio valdoma 46 14.Partijomis 6,3 miesto savivaldybė vis bandė perimti 14. LIETUVA 43 66 „Kauno tiesos“ leidėjo ir nuosavybės tei- 50 2012 m. ses, atleisti mane iš darbo. Po to įsteigė 15–18. Latvija 42 1. Ugniagesiais 90,4 savo laikraštį „Kauno laiką“ ir nutarė ofi- 51 1,6 cialią informaciją duoti tik jiems. Tačiau ES vidurkis 42 5. Bažnyčia 51 greitai susivokė, kad taip tik prarado ryšį 52 19,3 su kauniečiais, nes „valdiško“ „Kauno lai - 27. D.Britanija 18 9. Žiniasklaida 37,2 ko“ auditorija nė iš tolo neprilygo „Kauno 79 23 tiesai“. „Kauno laikas“ ėmė pilti pamaz- Šaltinis: Eurobarometras 18.Partijomis 4,4 gas ant „Kauno tiesos“ žurnalistų, beje, * Spausdintinė žiniasklaida, be radijo ir televizijos 71,8 savo buvusių kolegų. Prasidėjo šantažo ir Šaltinis: „Vilmorus“/„Lietuvos rytas“ *Radijas, TV, spausdintinė žiniasklaida šmeižto kampanija. Bet skaitytojai objek- net juokingomis priemonėmis, pavyzdžiui, tyviau vertino mūsų darbą. Nepaisydama nutarė į oficialias spaudos konferencijas įsi- ➔16 beveik susilygino su „Lietuvos rytu“, išpuolių „Kauno tiesa“ ir toliau buvo drą- leisti tik savus, valstybės laikraščių „Lie- tačiau šis rinkos senbuvis pamažu vėl tapo sių idėjų skleidėja.“ tuvos aido“, „Echo Litvy“, ELTOS žurnalis- pirmas rinkoje. Sąjūdžio valdžia ne tik Kaune, bet ir tus. Kirto ir ekonominėmis priemonėmis: visoje Lietuvoje bandė perimti žiniasklai- 1991 m. pabaigoje Vyriausybė pareiškė nuo Kova prieš trispalvį pavadėlį dą į savo pavaldumą, nepaisydama to, kad gruodžio 1 d. taikysianti spaudai PVM mo - ne tik Kovo 11-ąją, bet ir 1991 m. sausio kestį, nors prenumerata kitiems metams jau 1990 m. kovo 11-ąją atkūrus nepriklau- 13-ąją ne tik Sąjūdžio, bet ir sovietmečiu buvo baigta ir į ją mokestis nebuvo įskai- somybę žiniasklaidos laukė dar vienas leista spauda įrodė savo lojalumą nepri- čiuotas, be to, dukart padidinta leidinių pri- kovos dėl nepriklausomybės etapas. Į val- klausomai Lietuvai, žurnalistai surėmę statymo kaina. džią, beje, ir su žiniasklaidos pagalba, pečius kartu leido „Laisvosios Lietuvos“, „Respublika“, „Lietuvos rytas“, „Tie - atėję sąjūdininkai, lygiai kaip ir sovietme- „Laisvojo Kauno“ laikraščius, o buvusios sa“, „Vakarinės naujienos“, „Vals tie čių čio veikėjai, užsimojo žiniasklaidą suvals- valstybinės televizijos ir radijo darbuoto- laikraštis“, „Kauno tiesa“, protestuodami tybinti. Noras turėti sau pavaldžią žiniask- jai tiesioginiame eteryje dirbo tol, kol prieš ketinimą laikraščius suvalstybinti ir laidą-propagandininkę, ne valdžios kont- kareiviai neišvijo jų su šautuvų buožėmis. prieš ekonomines priemones, 1991 m. rolierę, kaip kad yra demokratinėse vals- Už nenuolankumą naujoji valdžia baudė lapkričio 30 d. paskelbė streiką ir išėjo su

ryte“ iš 1990 m. turėtų 514,5 torių, 1991 m. jų teturėjo 13,7 gos būstinėje, paskui persikėlė į tūkst. prenumeratorių liko tūkst. Kauno TV patalpas. Prie 188,3 tūkst., iš „Tiesos“ 229,5 užgrobto LRT pastato žurna- tūkst. – 83,6 tūkst., bet 1991 m. listai pradėjo bado akciją „Respubliką“ vietoj 74,6 tūkst. ● Rugpjūtį Maskvoje prasidėjus užsisakė net 173,1 tūkst. Tarp ● Žurnalistai, per kruvinus pučui prieš teisėtą Rusijos val- savaitraščių pirmavo „Gimtasis Sausio įvykius išvaryti iš džią, sovietų kariuomenė buvo kraštas“, kurį 1991 m. užsipre- Spaudos rūmų, leido jungtinius užėmusi Kauno radijo ir televizi- numeravo 82,5 tūkst. leidinius, o sovietų kariuomenei jos redakcijas, Sitkūnų radijo „Literatūra ir menas“, 1990 m. užėmus LRT, žurnalistai prie- stotį, taip pat užgrobė turėjęs 64,5 tūkst. prenumera- globstį rado Žurnalistų sąjun- Marijampolės, Šiaulių,

18 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA

Per kruvinus Sausio įvykius žurnalistai išvaryti ir iš Spaudos rūmų, ir iš Radijo bei televizijos pastato. Prie jo žurnalistai pardėjo ilgalaikę bado akciją tuščiais puslapiais, tik pirmuose buvo pasaulį. Tačiau nenorėjo mokytis demok- dos lyderių ne tik finansinis, bet ir intelek- išspausdintas kreipimasis į Vyriausybę. ratinio pasaulio pamokų. Pirmaisiais tinis kapitalas, pajėgus atlikti valstybei Nevalstybinės spaudos atstovai išrinko nepriklausomybės metais neišmintinga tokią svarbią demokratijos sarginio šuns respublikinį spaudos streiko komitetą. Jo valstybės politika žiniasklaidos atžvilgiu misiją. Bet jie turėjo ir įsipareigojimų nariai susitiko su Sąjūdžio ir liberalų par- užprogramavo tą žiniasklaidos nuosavy- visuomenei. lamentarais. Šie vis dėlto pripažino, kad bės situaciją, lemiančią ir jos turinio koky- Pas mus kai kurių žiniasklaidos savi- Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus, nes bę, kokią turime šiandien. ninkų personos garsėja tik keistais išsišo- Aukščiausioji Taryba jai patikėjo tik „Veido“ leidėjas Algimantas Šindeikis kimais, skandalais, o kartais ir finansinė- inventorizuoti buvusį kompartijos ir kom- primena Vokietijos pavyzdį: po Antrojo mis machinacijomis. Asmenybių, kurios jaunimo turtą, o ne jį savintis. Vyriausybei pasaulinio karo Vokietijoje žiniasklaidos for muluotų idėjas, kurių pavyzdžiu sektų teko atsitraukti: miestų ir rajonų laikraš- administravimo institucijos licencijas visuomenė, nedaug. čių redakcijoms leista perimti steigėjų bei žiniasklaidos nuosavybei išdavinėjo tik Na, norus turėti valstybinius ar parti- leidėjų teises arba pagal susitarimą jas tiems žmonėms, kurie nebuvo susiję su nius laikraščius gyvenimas greitai išvaikė, perduoti savivaldybėms. naciais ir kurie turėjo ne tik finansinių, nes jie, net turėdami išskirtines sąlygas bet ir altruistinių, kultūrinių, intelektinių gauti informaciją, neatlaikė konkurenci- Kas ir kaip tapo žiniasklaidos ambicijų užsiimti spaudos leidyba. Be to, jos. LDDP „Tiesos“, paskui persivadinu- savininkais žiniasklaidai formuotis buvo sudarytos sios į „Dieną“, ar Kauno savivaldybės ekonominės šiltnamio sąlygos. Taip for- „Kauno laiko“ niekas nei prisimena, nei Naujoji valdžia buvo puikiai išmokusi mavosi „Bild“, „Die Welt“, „Die Zeit“, pasigenda. Bet štai buvę valstybės laikraš- pamoką: kas valdo informaciją, tas valdo „Der Spiegel“, kitų vokiškųjų žiniasklai- tis „Lietuvos aidas“ tebevegetuoja. ➔20

Panevėžio teleretransliatorius. prieš ekonomines prenumeratos pri- ● Politikai, tik dabar nebe sovie- priemones statymo kainą) tiniai, o Sąjūdžio, užsimojo (Vyriausybės norą lapkričio 30 d. žiniasklaidą suvalstybinti, o už nuo gruodžio 1 d. paskelbė streiką nepaklusnumą bausti ekonomi- taikyti PVM ir išėjo su tuščiais nėmis priemonėmis. mokestį, nors pre- puslapiais, tik pir- „Respublika“, „Lietuvos rytas“, numerata kitiems muose buvo „Tiesa“, „Vakarinės naujienos“, metams jau buvo išspausdintas „Valstiečių laikraštis“, „Kauno baigta ir į ją nebu- minėtas kreipima- tiesa“, protestuodami prieš keti- vo įskaičiuotas sis į Vyriausybę. nimą laikraščius suvalstybinti ir PVM; ir prieš dukart padidintą ● Nevalstybinės spaudos

2012 / 10 / 22 veidas 19 TEMA

➔19 Jo metrikoje net tebėra užrašas Akto signataras R.Ozolas taip jį įsivaizda- „Vals tybės laikraštis“. Lietuvos valstybin- vo užaugusį?„Atgimimas“ seniai nebe tos „Veidas“ žvelgia giliau gumo istorijoje svarbų vaidmenį suvaidi- linijos, kuri buvo anuomet. Nuo Sąjūdžio nęs, 1917 m. įsteigtas ir 1990 m. kaip nacionalinės valstybės idėjos jis nusvirdu- Lietuvos Res publikos Aukščiausios liavo į šoną, užėmęs integracinę poziciją. Tarybos ir Ministrų Tarybos laikraštis Geriau būtų kokį naują leidinį sugalvoję, atkurtas leidinys tapo prieštaringai verti- tai būtų teisingiau, – mano R.Ozolas. Jis namo asmens nuosavybe, tiksliau, reikėtų neslepia apgailestavimo: – Problemų, sakyti – ne leidinio, o jo pavadinimo, nes kurias anuomet nagrinėjome, ir to, kaip leidinys rinkoje jau praktiškai seniai neeg- jas nagrinėjome, šiandieniame „Atgi - zistuoja, nors jo leidėjas mano priešingai. mime“ nėra – tik įsijungimo į naują sąjun- „Dabar (jau kelerius metus) Valstybės gą pagyrimai, o kitai nuomonei net nėra dienraščiui vadovauja Algirdas Pilvelis, atstovaujama. Perverčiau 1989 m. „At gi - subūręs labai stiprią žurnalistų ir politikos mimo“ komplektą – anuomet ir Sąjūdžio, analitikų komandą. Dienraštis pagavo ir oponentų pozicija, tiesa, ne jų pačių naują kvėpavimą. A.Pilvelis yra ir pagrin- akimis, bet kaip mes ją matėme, buvo pri- dinis „Lietuvos Aido“ savininkas. Po dau- statyta. Dabar nuomonė viena ir ji remia- gybės sunkumų, kurie lydėjo ir kiekvieną si ne argumentais, o tik tikėjimu, kaip kad mūsų Nepriklausomybės žingsnį, gilias anksčiau šviesiu komunizmo rytojumi. Tai žurnalistines tradicijas išsaugojęs dienraš- nėra mąstymas, nėra informacija, nėra ir tis vis stiprėja. Jis patikimai įsitvirtinęs žurnalistika – tik verslas.“ spaudos rinkoje“, – taip apie save rašo R.Ozolo nuomone, kai su skaitytojais bus kalbama rimtai, argumen- Savęs neišsilaikanti, nuo kažkieno tuotai, gal ir pagarba žiniasklai- pinigų priklausoma žiniasklaida - rim- dai, ir tiražas atsikurs. „Žmonės nėra bepročiai, nors daugelis jų tas pavojus valstybei, nes niekas tikri veršiai, kurie eina ten, kur nežino, kaip kritiniu atveju ji elgsis. žolė vešlesnė, nepagalvodami, kad būtų galima jos pasiauginti ir čia „Lietuvos aidas“, kurį, ir tai iš anksto susi- pat“, – sako vienas „Atgimimo“ steigėjų. tarus, šiandien gali įsigyti tik prie redakci- Bandęs išlaikyti nekomercinį leidinį iš jos esančioje kavinėje „Pas Erlicką“. savo ir rėmėjų pinigų, 1996 m. R.Ozolas Socialdemokratų partijos atkurtų jo leidybą vis dėlto perleido tuomečiam „Lietuvos žinių“ nuosavybė nuo 1996 m. redaktoriui Eduardui Eigirdui. R.Ozolo jau priklauso UAB „Lietuvos žinios“, val- balse vėl girdėti nusivylimas: „Kitas domai „Achemos grupės“ koncerno, ku - Sąjūdžio leidinys „Respublika“ labai grei- rio didžioji dalis akcijų priklausė vienam tai pajuto, kad laikraščiui leisti reikia di - garsiausių verslininkų ir Socialdemokratų džiulių pinigų, o jie gali būti uždirbami į partijos veikėjų a.a. Bronislovui Lubiui. žurnalistiką žiūrint tik kaip į verslą – duo- Šiandien „Veido“ komandą sudaro 26 Koncernas turi nemenką žiniasklaidos dant maisto tam, kas sutinka mokėti.“ žmonės priemonių paketą: be „Lietuvos žinių“ Sąjūdžio įsteigtą „Respubliką“ jau po irmasis „Veido“ numeris 1992 m. spalį dienraščio ir portalo lzinios.lt, dar Baltijos kelių mėnesių privatizavo laikraščio vado- Pbuvo plonytis, vos 32 puslapių, išspaus- TV, „Radiocentrą“, „Russkoje radio“ ir vai. Tuometis vyr. redaktorius Vitas dintas ant prasto popieriaus, bet su didžiule kt. Ir šiandien nuostolingos, savo nišos Tomkus šiandien su bendraturčiais valdo ambicija žvelgti giliau, būti kokybinės analiti- niekaip nerandančios, „Lietuvos žinios“ gerokai išsiplėtusią žiniasklaidos imperi- nės žiniasklaidos korpostu Lietuvoje. Tai buvo gali sau leisti egzistuoti tik dėl „Achemos ją. Tačiau su Sąjūdžio vardu užgimę pirmas savaitinis žurnalas Baltijos šalyse ir grupės“ finansinių injekcijų. V.Tomkaus leidiniai bene dažniausiai analitinės žiniasklaidos Lietuvoje pirmeivis. O štai legendinis Romualdo Ozolo buvo pripažįstami neetiškais, o korupcijos Per visus 20 metų savaitraštis nesiblaškyda- „Atgimimas“ šiandien – vienos žurnalistų tyrimuose vertinti kaip vieni neskaidriau- mas ėjo šia savo užsibrėžta kryptimi. šeimos Indrės Makaraitytės ir Sigito sių. „Veidas“ – daugybės Lietuvos ir pasaulio liki- Babiliaus nuosavybė. Jau daug metų jis Skirtingai susiklostė ir posovietinių mą pastarąjį dvidešimtmetį lėmusių asmeny- išsilaiko tik iš Spaudos, radijo ir televizi- laikraščių nuosavybės reikalai. Priešingai bių veidrodis. Jis ką tik atskleidė, kokios gel- jos fondo paramos, o pritrūkus lėšų iki nei kompartijos „Tiesos“, „Komjaunimo mės asmenybės siekė mus valdyti naująją Seimo kadenciją, pirmasis Lietuvoje pradėjo eilinės injekcijos net buvo nutraukęs lei- tiesos“ vadovybei užteko ne tik drąsos, rengti geriausio metų vadovo rinkimus, vie- dybą. bet ir gudrumo perimti laikraštį į savo nintelis renka geriausią valstybės tarnautoją, Ar „Atgimimo“ tėvas Kovo 11-osios rankas. Tiesa, ateityje žiniasklaidos ➔22

atstovai išrinko respublikinį rūmų surengta protesto akcija spaudos streiko komitetą. Jo „Rokas – už spaudos laisvę“. nariai susitiko su Sąjūdžio ir Vyriausybė atsitraukia: miestų liberalų parlamentarais. Šie ir rajonų laikraščių redakci- pripažino, kad Vyriausybė vir- joms leista perimti steigėjų bei šijo savo įgaliojimus, nes leidėjų teises arba pagal susi- Aukščiausioji Taryba jai patikė- tarimą jas perduoti savivaldy- jo tik inventorizuoti buvusį bėms. kompartijos ir komjaunimo ● Įsteigta Lietuvos žurnalistų turtą, o ne jį savintis. Streikas draugija, kaip alternatyva nuo tęsiamas. Vilniuje prie Sporto sovietinių metų veikusiai

20 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA jau 20 metų

geriausią merą, įtakingiausius asmenis ir insti- nozių“ numeriuose. yra pelnęs „Die Zeit“ fondo premiją, įvairiuose tucijas. Savaitraštis vienintelis skiria lietuviš- „Veidas“ – Vakarų spaudoje populiarių reitin- tyrimuose analitikų pripažįstamas kaip objek- kuosius „nobelius“ mokslo atstovams. Pirma- gų pradininkas Lietuvoje: nuo 1997 m. rengia tyvi, skaidri, kokybiška žiniasklaida. O „Veido“ sis mūsų valstybėje „Veidas“ ėmė skaičiuoti universitetų reitingus, taip pat reitinguoja kitas skaitytojų gretos net krizės ir 15-osios Vyriau- turtuolių turtus, o balandžio 1-ąją turi įsteigęs aukštąsias mokyklas, bendrojo lavinimo mo- sybės mokesčių politikos žiniasklaidą nuskur- „Trispalvio banano“ nominaciją metų nevykė- kyklas ir gimnazijas, bankus, prekybos cent- dinusiais metais ne tik nesumažėjo, bet išsi- liams. rus ir kt., pagal daugybę parametrų diagno- plėtė. Pagrindinė žurnalo skaitytojų auditorija „Veidui“ interviu duoda ne tik Lietuvos pirmieji zuoja, kuriame Lietuvos regione žmonėms – politikai, verslininkai, valstybės karjeros tar- asmenys ir visuomenės autoritetai, bet ir už- geriausia gyventi. nautojai, akademinis sluoksnis, intelektualai. sienio šalių prezidentai, premjerai, iškilios as- Savaitraščio formatas žurnalui diktuoja ne- Kad kokybinės analitinės žiniasklaidos misija menybės, tokios kaip Europos Komisijos pir- lengvą misiją – spėti su įvykiais, bet žvelgti gi- nelengva, rodo ir dar vienas faktas: kaip ir mininkas Jose Manuelis Barroso, Latvijos liau. Prieš 20 metų deklaruotas tikslas imtis prieš du dešimtmečius, šiandien „Veidas“ – prezidentas Andris Berzinis ar Estijos premje- tokios misijos neliko vienintelis analitinės žiniasklai- ras Andrusas Ansipas. Savaitraštis analizuoja tuščia ambicija: „Vei- dos savaitraštinis žurnalas Lietu- ir prognozuoja esminius visos valstybės rai- das“ už kokybinę voje, nors bandymų tokius leisti dos aspektus specialiuose „Krypčių“ ir „Prog- žurnalistiką 2000 m. buvo ne vienas. ●

Lietuvos žurnalistų sąjungai. White’as laiške AT pirmininkui Lietuvoje A.White’as pareiškė, Nors ir pastaroji vienija negau- Vytautui Landsbergiui apgailes- kad Lietuvoje nėra infrastruktū- sų žurnalistų, daugiausia regio- tauja dėl priešiškų Lietuvos val- ros, garantuojančios spaudos ninės spaudos, senjorų būrį, džios veiksmų prieš Lietuvos ir žodžio laisvę, nes valdžios ir Žurnalistų draugija netapo bent žurnalistų sąjungą. Po dienraš- spaudos santykiai pavojingai kiek įtakinga organizacija. čių streiko anuliuotas LŽS glaudūs, valstybė mano turinti registravimas, Vyriausybės teisę kišti į masinės informaci- 1992 m. posėdžiuose leista dalyvauti tik jos priemonių darbą. ELTOS ir valstybės laikraščių ● Spalį išeina „Veidas“ – pirma- ● Tarptautinės žurnalistų federa- „Lietuvos aido“ bei „Echo Litvy“ sis Baltijos šalyse spalvotas cijos prezidentas Aidanas žurnalistams. Lankydamasis analitinis savaitraštis. Jį įsteigė

2012 / 10 / 22 veidas 21 TEMA

Verslo informacija auditoriją geriausiai pasiekia per internetą Bankų komunikacija: žiniasklaidos kanalo, kuriame minėti bankai, procentinė išraiška nuo viso informacijos 89,7 srauto apie bankus (pagal pasiektą auditoriją) 87,3 78,6

66,6 68,1 65,2 64,2

56,5

47,9 49,6

39,2 Per internetą 40,2 Per spausdintinius leidinius 30,4 Per radiją Per TV 24,8 20,8 18 21,5 10,9 11 9,6 9 8,4 8,6 14 7,9 8,5 13,8 11,1 5,3 2,9 1,1 1,7 2,1 2,3 0,7 3 4,7 2,7 3,3 2,2 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: „Mediaskopas“, „TNS LT“

➔20 tyrėjams gali būti nelengva suvokti nį. Kolektyvas sukilo, dalis žurnalistų Ūkio bankas, per su juo susijusias įmones „Lietuvos ryto“ fenomeną: net „Visuotinė paskelbė viešą pareiškimą, bet tik prarado įsigydamas 100 proc. „Kauno dienos“ akci- lietuvių enciklopedija“ rašo, kad darbą. Taip kitų sąskaita staiga tapusi jų. Dar sovietmečiu išsikovojęs nepriklau- „Lietuvos rytas“ užgimė tik 1990 m. labai turtinga, ėmė rastis nauja žiniasklai- somo laikraščio statusą, nepriklausomybės Stebuklas: naujagimis, o iš karto su šešia- dos verslininkų karta. laikais šis dienraštis po didžiulio Kauno ženkle prenumerata, suformuotu žurna- Tačiau po dvidešimties metų „Lietuvos savivaldybės priešinimosi gavo teisę priva- listų kolektyvu. Pa keisdamas savo vardą, rytui“ nepavyko išsaugoti nuosavybės vien tizuoti laikraštį, akcijas lygiomis dalimis šis laikraštis išsižadėjo savo praeities ir tik savo rankose: 2009 m. 34 proc. šios padalijant visiems redakcijos darbuoto- atsakomybės už ją, bet mielai pasiliko tas bendrovės akcijų nupirko, kitomis žinio- jams nuo vadovų iki valytojos. pačias patalpas, materialiąsias vertybes, mis, tiesiog perėmė už skolas „Snoro“ Tiesa, valdant 46 savininkams sunku tuos pačius žurnalistus, redaktorius ir ban ko antrinė įmonė „Snoras Media“. buvo surinkti daugumą ne dividendams skaitytojus. Ma ža to, sovietinės valdžios Pernai, įtariant finansinėmis aferomis, dalytis, o investuoti į laikraščio plėtrą. suteiktą turtą ir viso kolektyvo užsitar- „Snoras“ ir jo antrinės įmonės buvo na - Nutarta pasikliauti užsienio žiniasklaidos nautą įdirbį išsidalijo vyriausiasis redakto- cionalizuotos, tad, kad ir kaip paradoksa- koncernų patirtimi – 1998 m. visos akcijos rius Gedvydas Vainauskas ir keli kiti liai skambėtų, dabar „Lietuvos rytas“ – iš parduotos norvegų „Orkla Media“. redakcijos vadovai. Dėl ramybės ir asme- dalies valstybės laikraštis, nes jau metai, Tačiau kai šiam koncernui nepavyko įsigy- ninio suinteresuotumo paremiant šį žygį kaip valstybės nacionalizuotoms akcijoms ti daugiau Lietuvos laikraščių, po aštuo- akcijų rado ir buvusiam komjaunimo pirkėjo neatsiranda. nerių metų akcijos buvo parduotos britų Centro komiteto sekretoriui, tuo metu Bankininkams, ypač rusų tautybės, tur- investiciniam fondui „Mecom“, šie, net jau padariusiam karjerą ir dirbusiam būt prestižo reikalas turėti laikraštį ir krep- neužsukę į Kauną, perpardavė Lietuvos kompartijos Centro komitete, Algirdui šinio komandą, na, dar ir politinę partiją, verslininkams – „Hermis Capital“, o šis – Kumžai, o žurnalistams numetė po trupi- tad „Lietuvos ryto“ pavyzdžiu pasekė ir UAB „Baltijos šalių finansai“, bet iš tikrų-

„Lietuvos aidas“, paskui mažėti. Tai lėmė sudėtingos to pagrindiniu akcininku buvo meto ekonominės finansinės Algimantas Šindeikis, o nuo sąlygos, aštrėjanti konkurencija 1999 m. pagrindiniai savininkai ir slūgstantis Lietuvos gyventojų – „Algos“ koncernas. socialinis aktyvumas. 1992 m. ● Išeivijos lietuvės Liucijos „Lietuvos rytas“ turėjo 97,4 Baškauskaitės įsteigta pirmoji tūkst., „Lietuvos aidas“ – 56 komercinė televizija „Tele-3“ tūkst., „Respublika“ – 54,3 pradeda TV steigimosi bumą. tūkst., „Tiesa“ – 37,6 tūkst., ● Laikraščių bumas sėmė slop- „Valstiečių laikraštis“ – 118,5 ti: jų daugėja, bet tiražai ima tūkst. prenumeratorių.

22 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA

prieštarauja demokratijos taisyklėms, rūšies: galima turėti ir televiziją, ir radiją, pavyzdžiui, regionuose žiniasklaidos savi- ir laikraštį, ir interneto portalą. Ekspertas ninkai – vietos politikai, tarybų nariai, o lygina, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje „MG kai kas, žiūrėk, dar ir redaktorius, nors Baltic“ atitikmuo turėtų atsisakyti beveik pagal prigimtinę misiją žiniasklaida nega- pusės dabar turimų LNK atitikmens akci- li susitapatinti su valdžia, bet turi ją kont- jų. Slovėnijoje „Achemos grupės“ antri- roliuoti. ninkas niekaip negalėtų valdyti ir televizi- Pagal įstatymą žiniasklaidos savininku jos, ir radijo, ir laikraščio, ir interneto Lietuvoje negali būti politinė partija, bet portalo. politikas, kaip fizinis asmuo, gali, lygiai kaip negali bankas, bet iki „Snoro skanda- Verslas su misija lo“ galėjo jo antrinė įmonė. Žurnalistų eti- kos inspektorė Zita Zamžickienė skambi- Švedų žiniasklaidos koncerno „Bon- na pavojaus varpais, kad vis dažniau nier Business Press AB“ valdomų „Verslo žiniasklaidą valdo su oligarchinėmis struk- žinių“ vyriausiasis redaktorius ir bendra- tūromis, rusišku kapitalu susiję savininkai. savininkis Rolandas Barysas neabejoja, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos kad labai svarbu, kieno rankose yra komiteto vadovas Arvydas Anušauskas žiniasklaida: „Jei savininkai nori greito taip pat pabrėžia, kad lėšos, ku rias kaimy- pelno arba siekia politinių tikslų ar atsto- ninės valstybės skiria Lietu vos informaci- vauti interesų grupių lobistiniams intere- nei erdvei formuoti sau palankia linkme, sams, turinys tampa antraeiliu dalyku, ir daro įtaką Lietuvos vidaus gyvenimui, poli- skaitytojas taip pat. Pradedama slysti į tikams, žiniasklaidai. paprastesnę (nežinau ar ją taip galima Didžiulė spraga, kad dažnai galima tik pavadinti) žurnalistiką, greičiau informa- spėlioti, kas iš tikrųjų valdo vieną ar kitą žiniasklaidos priemo- „Verslo žinių“ vyr.redaktorius nę: normalaus savi- R.Barysas: „Jei visi suvoktų, kad ninkų registro nėra, žiniasklaida yra ne tik verslas, bet nors apie tokį kalba- ma jau dvidešimt ir misija, konkuruotume turiniu, o metų. Nėra ir atsako- ne kažkuo kitu.“ mybės nepateikus duomenų už šios in- jų Ūkio bankui, kurio savininkas Vla di mi - for macijos rinkimą at sakingai Kultūros cijos sklaidą.“ ras Romanovas ir jo patikėtiniai parenka ministerijai. O jei savininkai – juridiniai Tada žurnalistinis turinys gali tapti kadrus, nevengia pakoreguoti ir turinio. asmenys, jų nuosavybės valdytojai apskri- kryptingai tendencingas, ypač jei leidinys Geriau su užsienio žiniasklaidos kon- tai nėra nurodomi. Lietuvoje nesama ir priklauso nuo vieno žmogaus valios. cernu pasisekė „Verslo žinioms“ – jas nuo tiražų audito sistemos. Kitaip tariant, rei- Pavyzdžiui, kaip pastebėjo bernardinai.lt 1995 m. valdo švedų žiniasklaidos koncer- kalaudama iš kitų skaidrumo, pati ži - atstovai, 2009 m. „Respublikos grupės“ nas „Bonnier Business Press AB“. niasklaida sau tokio reikalavimo nekelia. leidiniuose išspausdinus tuomečio Seimo Tiesa, ir užsienio koncernai nėra koky- O žiniasklaidos nuosavybę reglamen- pirmininko Arūno Valinsko apmokėtą biškos žiniasklaidos garantija: tą rodo ap- tuojantys įstatymai – vieni liberaliausių pareiškimą, pasipylė ir jį giriančiųjų gailėtinas „L.T.“ pavyzdys, kai norvegų Europoje, pasiskolinti iš senas spaudos straipsniai. „Shibs ted“, žadėję leisti „kultūringą tab- laisvės tradicijas turinčių Skandinavijos Be to, žiniasklaidos priemonės dažnai loidą“, netrukus liepė pamiršti žurnalisti- šalių, tačiau, deja, mūsų visuomenės bran- bando susidoroti ir su savo savininko vers- nę etiką. da ne skandinaviška. lo ar politiniais konkurentais, o tokios Žiniasklaidos nuosavybės problemati- milžiniškos galios turėjimas ar bent jau Pati sau skaidrumo reikalavimo ką tyrinėjantis Žurnalistikos centro direk- kitų manymas, kad tokių galių žiniasklai- žiniasklaida nekelia torius dr. Deimantas Jastramskis pastebi, da turi, – korupcijai palanki terpė. Štai kad Lietuvos teisės aktai neriboja nuosa- „Transparency International“ Lietuvos Lietuvos žiniasklaidos priemonių nuo- vybės koncentracijos, – vienam asmeniui skyriaus tyrimo 2007 m. duomenimis, 91 savybės istorijos neretai kelia šypseną: lei- leidžiama valdyti 100 proc. bet kurios proc. verslininkų visiškai ar greičiau tiki, dinį kartu su vyr. redaktoriaus postu tur- žiniasklaidos priemonės akcijų ir savo kad nepalankūs rašiniai apie įmonę ar tingas vyras gali padovanoti žmonai kaip nuosavybėn sutelkti 40 proc. visos žinias - asmenį gali juos sužlugdyti, o 79 proc. dovaną. O kartais tos istorijos visiškai klaidos rinkos, nepaisant žiniasklaidos pareiškė, kad žiniasklaida yra ko- ➔24

1993 m. 1995 m. 1996 m.

● Spalio 12 d. kriminalinis ● 200 metų patirtį turintis ● Priimtas naujas pasaulis ir korumpuotos politi- švedų žiniasklaidos Visuomenės informavi- nės jėgos stoja į atvirą kovą su koncernas „Bonnier mo įstatymas uždraudė žiniasklaida – prie savo namų Business Press AB“ valstybės ir savivaldybių nušautas dienraščio „Res- Lietuvoje pradėjo leisti „Verslo institucijoms (išskyrus publika“ vienas leidėjų, vyriau- žinias“. mokslo ir mokymo įstai- siojo redaktoriaus pavaduoto- Tai stabiliausiai Lietuvoje įsitvirti- gas) būti žiniasklaidos jas Vitas Lingys. nęs užsienio žiniasklaidos kon- priemonių savininkėmis. cernas. Politinėms partijoms tai

2012 / 10 / 22 veidas 23 TEMA

Nesame daug skaitanti šalis Laikraščių tiražai tūkstančiui suaugusių skaitytojų Norvegija 601 Suomija 515 Švedija 466 Šveicarija 371 .... LIETUVA 195 ... Portugalija 75 Šaltinis: WAN, OECD

➔23 rumpuota. Tyrime kaip neskaidriau- neišsilaikanti žiniasklaida yra rimtas atgaline data neveikia, tad su Ūkio banku sios žiniasklaidos priemonės įvardytos pavojus Lietuvos valstybės politinio gyve- siejamos bendrovės tebevaldo „Kauno „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Lietuvos nimo kokybei ir intelektinei nepriklauso- dieną“, „Vilniaus dieną“, „Klaipėdą“. rytas“, o skaidriausios – „Verslo žinios“, mybei, nes niekas negali pasakyti, kaip Valstybės saugumui pavojinga verslo BNS. kritišku momentu elgsis nuo kažkieno grupių įtaka žiniasklaidai atskleista ir vie- Įdomų tyrimą, kaip žiniasklaidos savi- pinigų priklausoma žiniasklaidos priemo- noje iš dvylikos VSD 2006 m. parengtų ninko ir reklamos užsakovų pinigų kon- nė. Deja, dabar galima pasakyti, kad jau analitinių pažymų, kurios, kad ir kaip rei- centracija veikia žiniasklaidos turinį, atli- ne vien teoriškai žinoma, kaip elgiasi. kalavo politikai bei visuomenė, taip ir ko D.Jastramskis. 2004 m. prezidento rin- „Lietuvos rytas“ savininko interesus nebuvo paviešintos. Konkrečius verslo ir kimų kampanijos metu pateiktų naujienų iškėlė aukščiau už visuomenės ir, rizikuo- žiniasklaidos grupių 2007–2011 m. įtarti- apie kandidatus turinio apimčių ir kandi- damas sukelti valstybėje bankų krizę, nus sandorius savo garsiojoje pažymoje datų pateiktų reklamos apimčių naciona- 2011 m. spalį paskelbė rašinį apie rengia- 2011 m. įvardijo ir buvęs ūkio ministras liniuose dienraščiuose analizė atskleidė, mą neva susidorojimą su vienu neįvardytu Dainius Kreivys. Deja, karavanas eina kad pusėje tirtų dienraščių buvo sklei- banku. Kad ir kaip paradoksaliai skambė- toliau. džiamos palankesnės naujienos apie tuos, tų, visa laimė, kad pasitikėjimas žiniask- „Jei visi savininkai suvoktų, kad ži - kurie redakcijoms pateikė daugiau rekla- laida ir net vis dar didžiausiu dienraščiu niasklaida yra ne tik verslas, bet ir misija, mos užsakymų nei kiti kandidatai, o apie gerokai sumenkęs, tad rašinys nepastū- konkuruotume idėjomis, turiniu, o ne pastaruosius buvo skleidžiamos mažiau mėjo žmonių bėgti atsiimti pinigų iš kažkuo kitu, – svarsto R.Barysas. – Blo- palankios ar nepalankios naujienos. Šališ- bankų. giausia, kad žiniasklaidos verslui Lie tu - kiausi buvo „Respublika“ ir „Vakaro Iš tiesų finansų sektoriaus susiliejimas voje keliami, deja, kiti tikslai – interesų, žinios“, „Lietuvos rytas“, „Lietuvos ai- su žiniasklaida ypač pavojingas, nes bet politiniai, propagandiniai, o ne skaitytojo. das“, o tolygias sąlygas, nepaisant rekla- kokios manipuliacijos gali sukelti skau- Tačiau jei žiniasklaidos verslas išlaikomas mos kiekio, kandidatams suteikė „Verslo džių ekonominių padarinių. Bet tik po ne iš skaitytojų, o iš visai kitų pajamų šal- ži nios“ ir „Kauno diena“. „Snoro“ skandalo priimta pataisa, kad ne tinių, prasideda ne konkurencija, bet rin- Žurnalistų etikos kontrolieriai jau tik bankai, bet ir antrinės finansinės insti- kos ir pačios žiniasklaidos degradavimas. daug metų nesustodami kartoja: savęs tucijos negalėtų įsigyti žiniasklaidos prie- Tai kelia pavojų visuomenei, ir ji turėtų monių. Tačiau, kaip žinome, įstatymas skambinti pavojaus varpais.“ Valdžia skirtumo tarp laikraščio ir batų fabriko nemato „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius neabejoja: „Turėtų būti mechanizmų žiniasklaidai pareguliuoti – ne turiniui, bet nesąžiningai konkurencijai, nes dalis žiniasklaidos negali išsilaikyti, kai rinkoje yra žaidėjų, veikiančių kitais principais. Demokratinės valstybės kišasi į šiuos proce- sus: sudaro sąlygas rinkoje galioti įvairios pakraipos žiniasklaidai, o ne tik tai, kuri už nugaros turi maišus pinigų. Tikslas – išlaiky- ti kritinę masę skirtingų leidinių, kad būtų garantuota nuomonių įvairovė, nes tai ver-

neuždrausta. jų susirinkime priimtas Lietuvos mažėti laikraščių tiražai. ● Šiuo įstatymu įsteigtos žinias - žurnalistų ir leidėjų etikos kodek- ● Žurnalistas pirmą kartą pasi- klaidos reguliavimo institucijos: sas, bet jam nepritarė didžiau- naudojo Visuomenės informavi- Radijo ir televizijos komisija, Žur- sias dienraštis „Lietuvos rytas“. mo įstatymo nuostata, leidžian- nalistų ir leidėjų etikos komisija, čia paduoti į teismą informacijos Nacionalinio radijo ir televizijos 1997 m. nesuteikiantį oficialų valstybės taryba, Žurnalistų etikos ins- asmenį: žurnalistė Aurelija pektoriaus tarnyba, Spaudos, ● „Lietuvos rytas“ atidarė savo Liauškienė padavė į teismą į jos radijo ir televizijos rėmimo fon- interneto svetainę, juo pasekė ir klausimus neatsakiusį tuometį das. kiti laikraščiai. Tačiau tai tapo sveikatos apsaugos ministrą D.Mušinskas ● Visuotiniame žurnalistų ir leidė- savotišku kanibalizmu – ėmė Juozą Galdiką. Po ilgo teismų

24 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA

čia vystytis visuomeninę mintį. Kitaip kainą. O tai reiškia, kad pirmą kartą per 20 penktas žiniasklaidos darbuotojas. Smuko tariant, žiniasklaida turi turėti sveikus eko- metų ji viršijo net leidinių savikainą: jei lei- žiniasklaidos turinio kokybė. nominius pagrindus, nes šis verslas labai dinys kainuoja 1,2 Lt, pristatymas – 1,3 Lt. Žurnalistų etikos kontrolierė Z.Zam žic - brangus, bet atliekantis visuomenėje tam Tad ir krizė, ir valdžios sprendimai mes- kenė pabrėžia, kad krizės prispaustai tikras funkcijas.“ žiniasklaidai staiga panaiki- Mechanizmų gali būti nus PVM lengvatą ir apmo- įvairių, tarkim, neskatinti kestinus autorių atlyginimus neetiškos žiniasklaidos, nelei- nesusimąstyta apie galimas džiant dalyvauti viešuosiuose ilgalaikes pasek mes, susiju- pirkimuose neetiškais pripa- sias su visuomenės infor ma - žintiems leidiniams, sutei- vimu, jos nepriklausomumu kiant PVM lengvatinį tarifą. ir kokybe. Rezultatai netru- Deja, peržvelgus Lietuvos ži- ko pasirodyti: „Re por terių niasklaidos pastarųjų dvide- be sienų“ Spaudos laisvės šimt dvejų su puse metų isto- indekse, skaičiuojamame net riją akivaizdu, kad valdžia pagal 43 kriterijus, Lietuva nesuvokia, kuo žiniasklaida nusmuko į 30 vietą pasaulyje, skiriasi nuo batų fabriko, ir nors 2009 m. jau buvo pate- apmokestina vienodai. kusi į dešimtuką. 2009 m. Andriaus Ku bi - Tik baigdamas kadenciją liaus Vy riau sybės iniciatyva šis Seimas pagaliau nutarė daugiau nei keturis kartus – laikraščiams, žurnalams ir nuo 5 iki 21 proc. padidintas kitiems periodiniams leidi- PVM laikraščiams ir žurna- niams nuo 2013 m. taikyti lams. PVM tarifo lengvata ži- lengvatinį 9 proc. PVM tari- niasklaidai netaikoma tik fą. Deja, praradimų nebe- Lie tu voje, Bulgarijoje ir Slo - sugrąžinsi. vakijoje. Maža to, visu socia- Tačiau valdžios ekonomi- linio draudimo mokesčiu nės „sankcijos“ žiniasklaidai apmokestinti kūrybinių dar- – jokia naujiena. Simbo liška, buotojų autoriniai atlygini- kad šiemet, protestuodami mai. Lietu va tapo vienintele prieš vals tybės ekonomines ES šalimi, kurioje nėra abso- sankcijas, keli laikraščiai liučiai jokių mokesčių lengva- buvo išėję tuščiu pirmuoju tų periodinei spaudai. puslapiu. Lygiai taip prieš Tiesa, daugiau lėšų nutar- dvidešimt metų keli laikraš- ta skirti Spaudos, televizijos čiai protestavo ne tik prieš ir radijo fondui, kad tai bent ke tinimą juos su vals tybinti, iš dalies kompensuotų regio- bet ir prieš ekono mines prie- ninės spaudos platinimo išlai- mones – Vyriausybės norą das: 2008 m. fondui skirta 5,4 įvesti PVM mokestį, nors tuo mln., o 2009 m. – net 11,1 metu prenumerata be PVM mln. Lt. Bet tai tik pavyzdys, kitiems metams jau buvo jog, užuot suteikus europinio baigta; ir prieš dukart padi- standarto lengvatinį PVM Ekonominė našta didėja: laikraščių pristatymo kaina viršijo paties leidinio dintą prenumeratos pristaty- mokesčio tarifą, valstybei kainą mo kainą. daug smagiau, kad žiniasklai- da būtų priklausoma nuo politikų malonės: telėjo žiniasklaidą atgal: 2009 m. mirė 30 Žiniasklaida ir valdžia: jei šie nori – duoti daugiau, jei nenori – laikraščių, išlikusių laikraščių ir žurnalų purvasklaida ir vagys mažiau pinigų. apimtys, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo Beje, valstybė ne tik mokesčiais daro trečdaliu, laikraščių tiražai sumenko penk- Krito ir dar vienas žiniasklaidos rodik- įtaką žiniasklaidos ekonominei situacijai: tadaliu, žurnalų – 13 proc. TNS LT skaičia- lis: ja, per krizę smarkiai sumenkusia tiek valstybės institucijos – svarbus reklamos vimais, reklamos plotas laikraščiuose suma- kiekybiniu, tiek ir kokybiniu požiūriu, spaudoje užsakovas, bet krizės metais ir tam žėjo 28,2 proc., žurnaluose – 31,5 proc., visuomenė ėmė dar mažiau pasitikėti. Bet valdžia taupė. Maža to, Lietuvos paštas 40 2008–2010 m. žiniasklaidos reklamos paja- menksta ir pasitikėjimas politikais, kurių proc. padidino spaudos leidinių pristatymo mos krito 40–70 proc. Darbo neteko kas sprendimai ypač susilpnino spaudą. ➔26 maratono byla baigėsi taikos sis redaktorius Jaroslavas pirmųjų Vokietijos sutartimi, ministras į klausimus Banevičius ir redaktorius Povilas fondo „Zeit“ skirtos atsakė. Gončaras už kolegos žurnalisto paskatinamosios Vido Mačiulio apšmeižimą pa- premijos „Jaunajai 1998 m. siųsti už grotų. O pats skandalin- Rytų Europos spau- gas bulvarinis laikraštis „Europa“ dai“ laureatų. ● Pirmą kartą už žinomai mela- nustojo eiti. ● Pradėjo veikti por- gingus prasimanymus žurnalistai talas www.delfi.lt, nuteisti laisvės atėmimo bausme: 2000 m. pradėjęs interneti- Kauno apylinkės teismo sprendi- nės žiniasklaidos mu laikraščio „Europa“ vyriausia- ● Žurnalas „Veidas“ tapo vienu pagrindus

2012 / 10 / 22 veidas 25 TEMA

Pasitikėjimas žiniasklaida Rolando Pakso prezidentinio skandalo metu krito 20 proc. ir daugiau niekuomet negrįžo į ankstesnes aukštumas, kai ja pasitikėjo labiau už Bažnyčią ➔25 Ir vienų, ir kitų autoritetui kirto ir atkreipė dėmesį, jog neregėtą mastą įgijo logų vertinimu, toks visuotinis nepatiklu- abipusis menkinimas. Klasika tapo pirmo- visos valdžios menkinimas ir pašiepimas mas jau tampa valstybės pažangos stab- jo de facto valstybės vadovo Vytauto siekiant sudaryti įspūdį, kad valdžia džiu. Landsbergio viešai išsakytas požiūris į apskritai jau nebegali būti kitokia – tik Žinoma, prigimtinė žiniasklaidos pa - žiniasklaidą, kai jis ją pavadino purvask- menka ir supuvusi. Įvairūs įtarimai politi- reiga – būti valdžios kontrolieriumi. Ta - laida ir patarė po to, kai paimi laikraštį, kams skelbiami kaip įvykęs faktas, o jiems čiau dažnai ignoruojamas vienas pagrin- nusiplauti rankas. Vėliau aiškinta, kad tai nepasitvirtinus retai kas bent jau infor- dinių žurnalisto profesionalumo reikala- esą buvo taikoma vienam laikraščiui – muoja, kad tai nebuvo tiesa. O valdžia vimų – išklausyti abi puses, o ne advoka- „Respub likai“, tačiau pasakyta tai, kas savo ruožtu bando sumenkinti žiniasklai- tauti tik vienai. Tokia neatsakinga ir ne- pasakyta. dą, dažnai visiškai ją ignoruodama, nė pro fesionali „žurnalistika“ sudavė negrįž- Antra vertus, ir žiniasklaidoje prieš - nereaguodama į pareikštą kritiką. tamą pasitikėjimo ži niask laida nuokrytį prieša politikams virto visuotiniu jų nieki- Neilgai trukus abipusis politikų ir žur- Rolando Pakso prezidentinio skandalo nimu. Tuometis žurnalistų etikos inspek- nalistų menkinimas davė rezultatą: krinta me tu. „Nuo 2003 m. rugsėjo iki 2004 m. torius Romas Gudaitis dar 2001–2002 m. pasitikėjimas ir vienais, ir kitais. So cio - balandžio pasitikinčiųjų žiniasklaida

Lietuvoje. 2001 m. an troje vietoje esančia žurnalų popierių ir 5 proc. – už ● Žurnalistų ir Bažnyčia – 63 proc. responden- pačius laikraščius ir žurnalus. leidėjų etikos ● Iki šių metų visuome- tų. Tačiau netrukus žiniasklaida komisija nės apklausose žinias - pirmąją poziciją užleido. 2003 m. „Vakaro klaida užimdavo aukš- žinias“ prisky- čiausią pasitikėjimo pozi- 2002 m. ● Žiniasklaidos elgsena per tuo- rė prie smurti- ciją, net aukštesnę už mečio prezidento Rolando nių leidinių, Bažnyčią: rinkos tyrimų ● Didėja ekonominė našta spau- Pakso skandalą ir apkaltą suda- laikraščio plati- centro „Vilmorus“ duo- dai: Seimas priėmė naują PVM vė didžiulį smūgį pasitikėjimui nimui imti taiky- menimis, žiniasklaida įstatymą, pagal kurį 18 proc. ja. Pasitikėjimas krito ir jau nie- ti apribojimai. pasitikėjo 67,6 proc., PVM teks mokėti už laikraščių ir kada nebepakilo į ankstesnes

26 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA

klaida pasitikėjome labiau už Bažnyčią. vaidmuo. Tai būtų pateisinama, jei turėtų Dabar ekskursijų nebėra ko vežioti – ką bendra su viešuoju interesu, visuome- mūsų pasitikėjimo lygmuo daugmaž ati- nės teise į informaciją. Tačiau dažniausiai tinka ES vidurkį“, – sako V.Gaidys. tik vaikomasi sensacijos. Štai du bulvari- Europoje pasitikėjimo žiniasklaida nio turinio leidiniai – „Vakaro žinios“ ir žirklės gana plačios – nuo 65 proc. Ny der - jau nebeegzistuojantis „L.T.“ yra pralai- landuose, 59 proc. Belgijoje ir Austrijoje mėję civilines bylas dėl rašinių, kurių vie- iki 18 proc. Jungtinėje Ka ralystėje, kur name žurnalistų pasirinktas herojus buvo palyginti didelė bulvarinės žiniasklaidos sekamas bandant išsiaiškinti, ar jis turi skvarba. Mūsų kaimynai žiniasklaida pasi- nesantuokinį sūnų, kitame spausdintos tiki šiek tiek labiau nei mes: 42 proc. lat- slapta nudistų pliaže fotografuotų asme- vių ir 49 proc. estų. nų nuotraukos. Lietuvoje rugsėjį žiniasklaida pasitikė- Kartais žiniasklaida praranda bet kokį jo 37 proc. gyventojų, net mažiau nei poli- vidinį kūrybinį cenzorių. „Apie kokią cija. Priminsime, kad 1990 m. atliekant moralę ir objektyvumą galima kalbėti, kai europinį vertybių tyrimą žiniasklaida Lie - „Lietuvos rytas“ pasirenka aiškiai tenden- tuvoje pasitikėjo 68 proc. žmonių, beveik cingą poziciją, žūtbūt žeminančią ir įžei- dvigubai daugiau nei šiandien. džiančią V.Pociūno mirties versiją?“ – pik- Beje, „Vilmorus“ vadovas pastebi, kad tinosi tuometis Žurnalistų etikos inspek- po R.Pakso prezidentinio skandalo kitas torius R.Gudaitis. ženklus – net 15 proc. pasitikėjimo ži - Arba štai šiemet tas pats dienraštis ta niasklaida nuokrytis buvo 2006 m. proga, kad lietuvaitė Rūta Meilutytė lai- spalį–2007 m. birželį. Sociologas daro mėjo olimpinį auksą, labai didžiavosi prielaidą, kad jį galėjo lemti ir Vytauto Pociū no žūties aplinkybių tyrimo vertinimai ži niask laidoje. Paradoksas: ži- niasklaida peržen - gia etikos normas vaikydamasi dide- lių tiražų ir žiūri- mumo – ir to pa- siekia. Tačiau pa si - tikėjimo skalė ro - do, kad nors žmo- nės patys ener - gingiau puola var- sumažėjo nuo 65 iki 45 proc., o nepasiti- toti skandalingą, Lietuvos žiniasklaida vis geltonėja kinčiųjų pagausėjo nuo 8 iki 23 proc. Dėl nors ir neetišką dalies žurnalistų tendencingumo žinias- informaciją, bet paskui už tai žiniasklaidą išknaisiojęs seniai žuvusios jos mamos tra- klaida prarado neginčijamo autoriteto po - smerkia ir deklaruoja ja nepasitikintys. gedijos versijas. zicijas“, – primena visuomenės nuomonės 2008 m. Lietuva pralaimėjo pirmąsias su ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmo rus“ Žiniasklaidos gelta žiniasklaida susijusias bylas Europos Žmo- direktorius sociologas Vladas Gai dys. gaus Teisių Teisme – šis nusprendė, kad Skandalas baigėsi, bet pasitikėjimas „Žiniasklaida ima orientuotis į dvasios Lietuvos teismai pernelyg atlaidžiai vertina žiniasklaida jau niekada negrįžo į liumpeną, o ne civilizuotą žmogų“, – nuo žurnalistų prasižengimus. Pa vyz džiui, euro- 1999–2001 m. aukštumas, kai žiniasklaida pat pirmojo analitinės žiniasklaidos verti- pinio teismo įsitikinimu, 10 tūkst. Lt netur- buvo pasitikima labiausiai iš visų instituci- nimo ataskaitos 2001–2002 m. diagnozavo tinė žala buvo neproporcinga privatumo jų, pasak sociologo, net labiau nei tuometis žurnalistikos etikos inspektorius atskleidimui, kai „Lietuvos ry tas“ paskelbė Bažnyčia. Lietuva pagal pasitikėjimą ži- R.Gudaitis. Analitinius straipsnius keičia asmens sveikatos duomenis. niasklaida 1999 ir 2003 m. pirmavo visoje kriminalai, „elito“ naujienos, erotika, sen- „Kas privatu, žiniasklaidoje visada bus Europoje. „Į Lietuvą buvo galima vežti sacijos. Vis dažniau naršoma po privatų populiaru, o jei populiaru – pažeisti etiką ekskursijas – katalikiškoje šalyje žinias- gyvenimą, plinta naujas žurnalisto-seklio visuomet bus pelninga. Pelninga tol, ➔28 aukštumas. Žiniasklaidoje tuo nare, baigtos trans- mavimo įstatymo žiniasklaidai. metu pasireiškė, o vėliau vis liuoti „Amerikos pakeitimu politi- labiau įsitvirtino „propagandi- balso“, „Laisvosios nėms partijoms 2005 m. nis“ stilius – užimti kurią nors Europos“ radijo lai- uždrausta leisti poziciją ir pateikti ne oponuo- dos lietuvių kalba. periodinius žinias- ● Lietuviai vis daugiau skaito jančias, o vieną pusę atspindin- Bet žiniasklaida klaidos leidinius, spau dos ir vis mažiau knygų: čias nuomones ir faktus. Lietuvai rusų kalba tačiau kaip fiziniai Eko nominės plėtros agentūros ir toliau bando asmenys politikai užsakymu atliktos leidybos ir 2004 m. daryti įtaką visuo- juos gali turėti – tai spausdinimo priemonių konku - menei. lig šiol daro nemen- ren cingumo studijos duomeni- ● Lietuvai tapus ES ir NATO ● Visuomenės infor- ką įtaką regioninei mis, 2005 m. vienam gyventojui

2012 / 10 / 22 veidas 27 TEMA Kas IŠ TIKRŲJŲ valdė spaudą

„LIETUVOS RYTAS“ „RESPUBLIKA“ „KAUNO DIENA“ ž informaciją ąjūdžio 1989 m. įsteigtą laikraštį jau po Uapie spaudos Skelių mėnesių privatizavo jo vadovai. savininkus atsa- Oficialiai įvardyta, kad laikraštį valdo UAB kinga Kultūros mi- „Respublikos leidiniai“, bet de facto – žur- nisterija skelbia, nalistas Vitas Tomkus. Nors „Respubli- kad „Lietuvos kos“ populiarumas, palyginti su jo leidimo ryto“ savininkas – pradžia, kritęs dešimteriopai, „Respubli- juridinis asmuo kos“ leidinių imperija plečiasi. V.Tomkus, UAB „Lietuvos ry- jo sūnūs Rytis ir Justinas, brolis Gintaras tas“, bet įstatymai tiesiogiai ir per jų valdomus „uabus“ dar nereikalauja deta- valdo „Vakaro žinias“, „Vakarų ekspresą“, lizuoti, kas valdo šią UAB. „Šiaulių kraštą“, jų portalus, taip pat agen- Nuo laikraščio pirmtako „Komjaunimo tie- tūrą ELTA, kai kuriuos kitus regioninius sos“ privatizavimo, kai didžiąją dalį akcijų pa- laikraščius. ● ar „Kauno tiesos“ pavadinimu privati- sidalijo jo vadovai, laikraštį realiai valdė vy- Dzuota 1993 m. akcijas padalijant lygio- riausiasis redaktorius žurnalistas Gedvydas mis dalimis visiems tuo metu redakcijoje Vainauskas. Tačiau 2010 m. dėl finansinių dirbusiems 46 darbuotojams. 1998 m. 100 problemų 34 proc. akcijų teko parduoti ar tie- proc. akcijų nupirko norvegų koncernas siog atiduoti už skolas „Snoro“ banko antri- „Orkla Media“, 2006 m. jas pardavė britų nei įmonei, bet de facto „Snoro“ bankui. Ki- investiciniam fondui „Mecom“, kuris iš kar- lus „Snoro“ skandalui „Lietuvos ryto“ pozicija to perpardavė lietuvių verslininkams – stojant ginti ne visuomenės, bet savo savinin- „Hermis Capital“. 2010 m. prasidėjo laik- ko interesų sukėlė abejonių, ar G.Vainauskas raščio pardavimo procesai įvairių pavadini- tikrai tebevaldo dienraštį. 2011 m. spalį „Sno- mų UAB, bet de facto sandorius apmokėjo rą“ nacionalizavus, „Lietuvos ryto“ 34 proc. ir valdymą perėmė Ūkio bankas bei jo sa- akcijų atiteko valstybei. UAB „Lietuvos rytas“ vininkas Vladimiras Romanovas. taip pat valdo žurnalus „Stilius“ ir „TV ante- Šiuo metu UAB „Diena Media News“ dar na“, savaitraštį „Laikinoji sostinė“, portalą lry- valdo laikraščius „Vilniaus diena“ ir „Klai- tas.lt, „Lietuvos ryto“ televiziją. ● pėda“, taip pat jų portalus. ●

per metus teko 64,2 2006 m. Visuomenės informavimo įstaty- proc. „Kauno dienos“ akcijų, egz. laikraščių (2004 mas, kuriame apibrėžta nauja anksčiau valdytų norvegų m. – 63, 2000 m. – ● „Veido“ užsakymu sąvoka – internetinė žiniasklai- žiniasklaidos koncerno „Orkla 56,3), 17,4 egz. žurnalų atlikta apklausa da. Ją netrukus papildo besi- Media“. (2000 m. 12,6), tačiau patvirtina įsivyravu- plečianti tinklaraštininkų („blo- kny gų ir brošiūrų atitin- sias tendencijas: gerių“) bendruomenė. 2007 m. kamai sumažėjo nuo žiniasklaida subul- ● Lietuvos verslininkai vis labiau 3,1 iki 2,3. varėjo ir ieško tik domisi galimybėmis valdyti ● „Transparency International“ ● Pradedamas leisti skandalų. žiniasklaidos priemones. Lietuvos skyriaus tyrimas pirmasis nemokamas ● Įsigaliojo naujos Lietuvos investicijų bendrovė atskleidė, kad dauguma versli- dienraštis „15 min“. redakcijos „Hermis Capital“ įsigyja 100 ninkų mano, jog žiniasklaida

28 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA

➔27 kol nebus tinkamo precedento“, – mano R.Gudaitis. Kad populiaru, rodo iškalbingi faktai: 2007 m. „elito“ gyvenimo žurnalas „Žmo- nės“ pasiekė 140 tūkst. tiražą per savaitę, televizijų reitinguose pastarąjį dešimtmetį pirmauja ašaringos gyvenimo būdo ar kri- minalinės laidos. O ekonomikos nuosmu- kio metais pastangos išgyventi dar labiau nubloškė žiniasklaidą geltonėjimo link. Deja, be teismo, į kurį kreiptis ryžtasi nedaugelis, vienintelė ekonominė priemonė drausminti etikos normų nesilaikančias žiniasklaidos organizacijas – ne skirti joms valstybės paramos per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Tačiau tai paveiku tik finansiškai nepajėgiems leidiniams, nes kiti paramos ir taip negauna. Kita vertus, bedantės ir žiniasklaidos reguliavimo bei savireguliavimo instituci- jos: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarny- ba, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, trys žurnalistų profesinės sąjungos – Žur- nalistų sąjunga, kaip patys skelbia, „Atgimimo“ žurnalistus vienijanti Žurna- listų draugija ir Žurnalistų kūrėjų asocia- cija. Trys žurnalistų organizacijos nei gau- „BALSAS.LT“, „EKONOMIKA.LT“ „LIETUVOS ŽINIOS“ sios, nei autoritetingos, o jų vadovai nėra as iš tikrųjų valdo šiuos neseniai pra- asmenybės, galinčios pretenduoti į žurna- Kdėtus leisti leidinius, visi numano, bet listų lyderio, žurnalistikos etikos autorite- oficialiai to asmens pavardės jokiuose to ar žiniasklaidos stratego pozicijas. nuosavybės dokumentuose nėra. Tačiau Lietuvos žiniasklaidoje apskritai jaučia- bandymas pasipuikuoti paėmė viršų: šie- mas autoritetų ir asmenybių vakuumas. met nepriklausomu besiskelbiančio leidi- nio „Ekonomika.lt“ surengtame renginyje „Verslo švyturiai“ Darbo partijos lyderis Blogai – patikimiausia europarlamentaras Viktoras Uspaskichas žurnalistika? atliko šeimininko pareigas: atidarė renginį, Krizė Lietuvos žurnalistikos srityje sakė sveikinimo kalbą, vadovavo rinkimų komisijai, vertinusiai verslo įmonių vadovų į tarpukariu leistą laikraštį 1990 m. at- pagimdė dar vieną anomaliją: didelė dalis laimėjimus. Škūrė socialdemokratai. 1993 m. iš komentatorių, visuomenės nuomonės for- Ši žiniasklaidos grupė taip pat valdo „Vals- šios partijos jį perpirko „Achemos gru- muotojų, iš spausdintinės žiniasklaidos, tiečių laikraštį“, o V.Uspaskichas – ir dalies pė“, tai yra jos vadovas ir akcijų paketo laikomos tinkamiausia terpe analitiniam Kėdainių žiniasklaidos magnatas. ● savininkas Bronislovas Lubys. Iki pat žanrui, persikėlė į internetą, kuris yra mirties 2011 m. jis aktyviai domėjosi greito paviršinio skaitymo erdvė. Eko- dienraščio leidyba, jo žodis buvo lemia- nominiai sunkumai apskritai vis daugiau mas formuojant jo vadovybę, strateginius žiniasklaidos ginė į internetą. Daugiau planus, bet tiesiogiai į turinį savininkas kaip keturgubai padidinus PVM periodi- nesikišo. Deja, B.Lubiui žiniasklaidos niams leidiniams kai kurie jų, gelbėda- verslas sekėsi kur kas sunkiau nei kitos miesi nuo visiško išnykimo, atsisakė sritys – dienraštis dirbo nuostolingai. Po popierinio varianto ir emigravo į virtualią verslininko mirties didžiąją dalį akcijų val- erdvę. Redakcijos atleidinėjo žurnalistus, do jo našlė, kuri taip pat aktyviai domisi atsisakė neetatinių komentatorių ir autorių „Achemos grupės“ valdoma žiniasklaida: paslaugų, o interneto portalai puikiai išnau- be „Lietuvos žinių“, dar ir laikraščiu „Jo- dojo galimybę pagilinti savo turinį. navos naujienos“, Baltijos TV, „Radio- Dauguma visuomenės diskusijas sukeldavu- centru“ bei dar keliomis radijo stotimis. ● sių komentatorių persikėlė ne tik į ➔30 gali nulemti asmenų ar įmonių mogai. To įrody- ● Lietuvos žurnalis- listikos standartus. sėkmę arba žlugimą. Baimę mas – žurnalas tai dalyvauja sukeliančios galios turėjimas „Žmonės“ pa- Europos žurnalistų 2008 m. gali kurti korupcinę sistemą. siekė 140 tūkst. protesto akcijoje ● Žurnalistų etikos inspektorius tiražą per savaitę. „Pakilkime už žur- ● Kasmetiniame tarptautinės Romas Gudaitis ima skambinti Suklesti viešųjų nalistiką“, kuria sie- organizacijos „Reporteriai be pavojaus varpais, kad komerci- ryšių ir reklamos kiama atkreipti sienų“ („Reporters sans frontiers“) niai žiniasklaidos savininkų inte- agentūros, dary- dėmesį, kad Spaudos laisvės reitinge Lietuva resai dažnai lemia bulvarinį damos vis dides- žiniasklaidos verslo pirmą kartą pateko į dvidešimtuką požiūrį į įvykius, pirmenybė nę įtaką žiniasklai- interesai keliami –16–19 pozicijomis dalydamasi imama teikti sensacijai ar pra- dos turiniui. aukščiau už žurna- su Čekija, Nyderlandais,

2012 / 10 / 22 veidas 29 TEMA

Spaudą prislėgus krizei ir keliskart padidintais mokesčiais 2009 m. mirė 30 laikraščių, o likusių laikraščių ir žurnalų apimtys sumažėjo trečdaliu, tiražai sumenko penktadaliu ➔29 portalus, bet ir į socialinius tinklus. ninkai – „blogeriai“ paprastai būna autori- proporcijose verslo informaciniu aspektu: Virtuali erdvė užima vis didesnę audito- tetai, bent jau tam tikrai grupei žmonių. žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendro- rijos dėmesio ir net pasitikėjimo dalį. Šį rug- Tenka pripažinti, kad rašytinėje žiniasklai- vė „Mediaskopas“, išanalizavęs trijų aktyvių sėjį konsultacijų ir rinkos tyrimų bendrovei doje žurnalistų, kurių vardas jau reiškia jų verslo sektorių (bankų, draudimo bendro- „Prime consulting“ atliekant apklausą, į „prekės ženklą“, nėra tiek daug. Bet faktas vių, mobiliųjų operatorių) 2003–2012 m. klausimą, kuriuo žiniasklaidos kanalu komunikaciją (skaičiuojant kiekvieno labiausiai pasitiki, didžiausią pasitikin- Tyrėjai prognozuoja, kad iš popierinės žiniasklaidos kanalo, kuriame minėti čiųjų procentą – 18,4 surinko tinklaraš- spaudos geresnes galimybes gyvuoti šie verslo sektoriai, procentinę išraišką čiai, antroje vietoje liko kita interneto toliau turi regioniniai leidiniai ir analiti- nuo viso informacijos srauto apie juos žiniasklaida (13,2 proc.) ir tik po jų atsi- pagal jų paminėjimo pasiektą auditori- dūrė tradicinė žiniasklaida: spauda sakė nė spauda. ją), konstatavo, kad būtent nuo tų pasitikintys 12,2, televizija – 9,6, radiju – 7 ir tai, kad interneto, taip pat ir socialinių metų komunikacijos atžvilgiu nacionalinius proc. apklaustųjų. tinklų erdvė Lietuvoje kol kas revoliucijos leidinius ėmė lenkti internetas. Atrodytų, neįtikėtina – juk internete nesukėlė: pagal joje vyravusią nuomonę „Smarkiai padidėjus informacijos perda- gausybė nepatikrintos informacijos, su etika Seimo rinkimų rezultatai turėję būti šiek vimo greičiui, nacionalinių leidinių įtaka iš tolo prasilenkiančių vertinimų, kurių tiek kitokie. verslui mažėja. Per dešimtmetį nacionalinės žiniasklaida, netgi pilietine, pavadinti būtų Vis dėlto kriziniai 2009-ieji tapo lūžio spaudos įtaka verslo pasaulyje susitraukė sunku. Antra vertus, populiarūs tinklarašti- tašku tradicinės ir interneto žiniasklaidos beveik dešimteriopai“, – komentuoja

Portugalija, pralenkdama Andriaus Kubiliaus Vyriausybės lamos pajamos krito 40–70 vų apklausa paskelbė liūdnas Vokietiją, Didžiąją Britaniją, JAV, iniciatyva daugiau nei keturis kar- proc., menkstant gyventojų per- prognozes: 2009 m. Lietuvos Japoniją, Prancūziją, bet nusileis- tus padidintas PVM laikraščiams kamajai galiai mažėjo tiražai, laik- reklamos rinka mažės 27 proc., dami Estijai ir Latvijai (2005 m. – ir žurnalams, socialinio draudimo raščių ir žurnalų apimtys suma- o plėsis (17 proc.) tik internete. 21, 2006 m. – 27, 2007 m. – 23 mokesčiu apmokestinti kūrybinių žėjo trečdaliu, pradėti atleidinėti Tai buvo ir lūžio metai, kai inter- pozicija). darbuotojų autoriniai atlyginimai. žurnalistai, sumenko žiniasklai- netinė žiniasklaida pagal komu- Lietuva tapo viena iš trijų (su dos turinio kokybė. nikacijos apimtis (pavyzdžiui, 2009 m. Bulgarija ir Slovakija) ES valsty- ● „TNS Gallup“ sausio–vasario bankų) ėmė lenkti nacionalinius bių, kuriose netaikoma jokia mėnesiais atlikta žiniasklaidos dienraščius ir net visą žiniasklai- ● Krizė ir naujoji valdžia žiniask- lengvata periodinei spaudai. planavimo agentūrų, žiniasklai- dą kartu sudėjus. Nemokama, laidą prispaudė keliaguba našta. 2008–2010 m. žiniasklaidos rek- dos priemonių savininkų ir vado- menkesnės kokybės, neanalitinė

30 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 TEMA

Europietišku save laikantis premjeras Andrius Kubilius padarė viską, kad Lietuva taptų vienintele ES šalimi, kur žiniasklaida neturi jokių mokestinių lengvatų „Mediaskopo“ analizės skyriaus vadovė kos. Įvairūs tyrimai rodo, kad internete skai- tas, kiek liko gyventi laikraščiams, atsakąs, Akvilė Katilienė, atkreipdama dėmesį į tymas greitas, labiau paviršinis, o popierinė kad jam tai nerūpi, nors pats yra laikraščio pokyčius ir spaudoje, – kad daugelis nacio- spauda skaitoma įsigilinant. bendrasavininkis. „Gaminame ne laikraštį nalinių leidinių tapo labiau pramoginio nei Tačiau maža, kad lietuviškų laikraščių ar interneto portalą, o turinį. Gero turinio, analitinio pobūdžio. Tyrėjai prognozuoja, turinys vis seklėja, – dažnai redakcijos jį esu šimtu procentų tikras, visuomenei tikrai kad iš popierinės žiniasklaidos geresnes visą deda ir į savo portalus skaityti nemo- reikės, o kokia sklaidos priemone jį skleisti, galimybes gyvuoti toliau turi regioniniai lei- kamai. Be to, dar ir kiti portalai tiražuoja ne taip svarbu. Stengiamės būti ten, kur diniai ir analitinė spauda. mokamų leidinių sukurtą turinį, kurį mūsų reikia mūsų skaitytojams. Esminis Beje, „Mediaskopo“ analizė atskleidžia, sukurti kainuoja nemažai pinigų, už jį pokytis – anksčiau mes, žurnalistai, leidėjai, kad per pastaruosius šešerius metus dauge- nemokėdami ir nemokamai skelbdami diktavome sąlygas, o dabar diktuoja varto- lio spaudos leidinių, ypač nacionalinių, tira- skaitytojams. Todėl tradicinė žiniasklaida tojas“, – tvirtina „Verslo žinių“ vyr. redakto- žo smukimas neretai buvo susijęs su jų kol kas pralaimi kovą su internetu pagal rius. interneto svetainių įkūrimu. Šis kanibaliz- visus parametrus: praranda auditoriją, lei- mas visiškai nereiškia, kad spausdintinė džia nemokamai tiražuoti savo turinį, už Ar Lietuvoje yra vietos kokybinei žiniasklaida turėjo ignoruoti technologinių kurio kūrimą pati moka pinigus. žiniasklaidai pokyčių įtaką visuomenės informavimui. Vis dėlto R.Barysas tvirtina, jog paklaus- Tikrai ne, tik Lietuvoje nepaisy- Jei kokybiško turinio visuomenei rei- ta žiniasklaidos kanalų specifi- kia, kodėl tuomet Lietuvoje tiek ➔32

žiniasklaida paėmė viršų. neįvardijamą interesai pasirodė aukščiau už ● „Snoro“ grupės įmonė „UAB banką. Ri zi - visuomenės interesus. Snoras Media investicijos“ įsigijo kuojant pada- 34 proc. UAB „Lietuvos rytas“ ryti negrįžtamą 2011 m. akcijų. žalą visai bankų siste- ● Kultūros ministerija, Vyriau sy- 2010 m. mai ir valsty- bės įgaliota institucija visuome- bės stabilu- nės informavimo srityje pirmą ● „Lietuvos rytas“ išspausdino mui, „Lietuvos kartą viešai paskelbė laikraščių ir rašinį apie tariamus teisėsau- rytui“ jo savi- žurnalų tiražus. Tačiau leidėjų gos planus imtis veiksmų prieš ninko „Snoro“ sąrašas lig šiol nėra išsamus ir

2012 / 10 / 22 veidas 31 TEMA

➔31 nedaug analitinės kokybinės ži- Estijos žiniasklaidą valdo du koncernai niasklaidos? „Lietu vo je nepavyko endras Estijos laikraš- ted“ priklauso kokybinė dienraščių „Eesti Paeva- suformuoti kritinės masės vartotojų su Bčių vienkartinis tiražas spaudos dienraštis „Posti- leht“, savaitraščius „Eesti tam tikrais informacijos vartojimo įpro- iki krizės nuolat didėjo: mees“, didžiausias Estijoje Ekspress“ ir „Maaleht“, čiais“, – apgailestauja „Verslo žinių“ vyr. 2002 m. siekė 255 tūkst., bulvarinis leidinys „Ohtu- „Delfi“ portalą. Estijos laik- redaktorius. 2007 m. pakilo iki 369 leht“, „Kanal2“ televizija ir raščių asociacijos duome- Tai visų pirma lėmė ir žiniasklaidos tūkst., tačiau 2011 m. nukri- daug re- nimis, di- prie monių savininkų „korpusas“, kurio to iki 210 tūkst. gioninių džiausio nemažai daliai tik ironišką šypseną kelia Per pastaruosius dešimt laikraščių. dienraščio samprotavimai apie žiniasklaidą, ypač jos metų didėja interneto ži- Jų varžo- „Posti- misiją. Ar galėjo tas „korpusas“ būti niasklaidos vartojimas. vas „Eesti mees“ tira- kitoks? Be abejo, jei ir valstybė nuo pat Beje, „TNS Metrix“ duome- Ajalehed“ žas siekia pirmųjų savo nepriklausomybės dienų nimis, net 11 proc. „Delfi“ valdo dau- 54 tūkst., o būtų suvokusi, kad žiniasklaida skiriasi lankytojų portalą skaito mo- giausia ko- bulvarinio nuo batų fabriko, kad demokratijos koky- biliuosiuose telefonuose. kybinę leidinio bė nemažai priklauso ir nuo žiniasklaidos Estijoje didžiąją dalį ži- spaudą: „Ohtuleht“ – kokybės. Užuot bandę patys užvaldyti niasklaidos valdo du kon- vieną di- 51,5 tūkst. ● žiniasklaidą, politikai galėjo, bet nesukū-

Šaltinis: „ETA Monitooring“ Šaltinis: „ETA cernai. Norvegų „Schibs- džiausių rė mechanizmo neleisti jos užvaldyti oli- Latvijoje spauda internetui užleidžia ir skaitytoją, ir reklamą garchams, prastos reputacijos ir seklios minties veikėjams. Be to, užuot baudusi atvijos raščio „Diena“ ti- segmentas buvo vieninte- žiniasklaidą ekonominėmis „sankcijo- Lspausdinti- ražas per metus lis, kuriame atsiranda ir mis“, galėjo sudaryti sąlygas susikurti tva- nės žiniasklai- nukrito maždaug naujų leidinių. rius ekonominius pagrindus kokybiškam dos tiražas ir 10 proc., iki 31 Reklamos rinkoje stebimi turiniui gaminti. auditorija pasta- tūkst. Panašūs ir teigiami pokyčiai, deja, ne „Atėjus krizei niekas nebegalvojo apie raisiais metais kitų dienraščių ti- visiems žiniasklaidos seg- turinį – galvojo apie leidybos sąnaudų šiek tiek mažė- ražo pokyčiai. mentams: šį rugpjūtį, paly- mažinimą, o mažesnėmis sąnaudomis pa - ja, o interneti- Nors laisvalaikio ginti su pernai metų tuo gaminti gerą turinį įmanoma, bet sudėtin- nės žinias - žiniasklaida savo pačiu laikotarpiu, reklamos klaidos auditori- pozicijas išlaikė, apimtys padidėjo visose ga. Kokybiškos žiniasklaidos leidybos są- ja ir reikšmė vis auga. rinkoje pastaraisiais metais žiniasklaidos priemonėse, naudos didesnės“, – primena R.Ba ry sas. Pavyzdžiui, didžiausio dien- vyksta pokyčių. Beje, šis išskyrus spaudą. ● Žurnalistikos senbuvis pripažįsta:

Šaltinis: „Mediju monitorings“ žiniasklaida nuėjo į pramoginio, vartoto- jiško, lengvo turinio gamybą ir pati sufor- mavo tam tikrą vartotojo skonį. „Links- minam vieni kitus ir po truputėlį tai tampa mūsų gyvenimo dalimi. Nebesinori įdėti pastangų turiniui suvokti, nenorime galvoti – norime vartoti. Pakeisti įpročius, kurie formuoti metų metais, labai sunku ir reikalauja dar daugiau papildomų išlai- dų. O šiandien žiniasklaida nėra ekono- miškai stipri ir pajėgi spręsti šio uždavi- nio. Bet gyvenimas vyksta ciklais: būna – norime pramogauti, paskui – atsipagirio- ti“, – konstatuoja R.Barysas. Vis dėlto tiek „Verslo žinių“, tiek „Veido“ patirtis rodo, kad Lietuvoje gali- ma leisti ir rimtus leidinius. Pamažu dau- gėja skaitytojų, ieškančių gilesnio, įdo- mesnio, analitiškesnio turinio, – pastarai- siais metais ūgtelėjo ir „Verslo žinių“, ir „Veido“ tiražas. O geri pavyzdžiai keičia rinką. ■ Aušra Lėka

skaidrus. 2012 m. Tačiau šios val- nės struktūros, ● Lietuvos žurnalistų ir leidėjų eti- dančiosios dau- didėja reklamos ir kos komisija „Lietuvos žinias“ pri- ● „Vakarų ekspresas“, „Šiaulių gumos sprendi- politikų įtaka pažino neetišku leidiniu. Anksčiau kraštas“, „Panevėžio balsas“ ir mų ir krizės pada- žiniasklaidos turi- tokiais buvo pripažintos „Vakaro „Sekundė“, protestuodami prieš riniai žiniasklaidai niui, spausdintinė žinios“ ir „L.T.“. valdžios politiką, anot jų, nuosek- žiaurūs: žiniasklai- žiniasklaida trau- ● Lietuvos paštas 40 proc. didi- liai naikinti spausdintą žodį, išėjo dos priemonės kiasi į internetą. na spaudos leidinių pristatymo tuščiu pirmuoju puslapiu. kiekybiškai ir „Reporterių be kainą – pirmą kartą per 20 nepri- ● Seimas pagaliau nutarė periodi- kokybiškai sienų“ Spaudos klausomybės metų ji viršijo leidi- niams leidiniams nuo 2013 m. tai- sumenkusios, vis daugiau laisvės indekse Lietuva nusmuko į nio savikainą. kyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. žiniasklaidos ima valdyti oligarchi- 30 vietą pasaulyje. ●

32 „BFL“, „DREAMSTIME“, S.ŽIŪROS IR„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. Šaltinis: „Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988–1998)“, „Žurnalistika“, Visuotinė lietuvių enciklo- veidas 2012 / 10 / 22 pedija, Žurnalistikos enciklopedija, „TNS Gallup“, „Mediaskopas, „Vilmorus“/„Lietuvos rytas“, „Veidas“

PASAULIS ŽINIASKLAIDA Internetas nenužudys spaudos Pastaraisiais metais viso pasaulio ir Europos žiniasklaidos rinkoje vyko ir tebevyksta milžiniški virsmai. Apie jų poveikį kalbamės su trijų skirtingų Europos leidinių vyriausiaisiais redaktoriais. „Die Zeit“ vyr. redaktorius G.L.: Pagal mano filosofiją, mes turime G.L.: Internetiniai leidiniai stiprėja, bet laikytis nuo politikos tam tikru atstumu. jiems dar toli iki mūsų. Ir ačiū Dievui. Aš G.di Lorenzo: „Vokietijoje Likus savaitei iki Bundestago rinkimų aš negaliu išpranašauti ateities. Prieš dešimt suvokiama, kad kokybiška savo skiltyje rašiau, kad gerai, jog šalyje metų visi sakė, kad „Die Zeit“ savaitraštis su spauda yra fundamentaliai atsiranda mažesnių partijų, savo brangia žurnalistika ir svarbi demokratijai egzistuoti“ kurios verčia ir tradicinių poli- klasikine išvaizda išnyks. Ir tai tinių partijų politikus gerbti buvo didelė klaida. Šiuo metu žmonių nuomonę, gilintis į jų kiekvieną savaitę parduodame eidas“ kalbasi su itin kokybiško problemas. Pas mus Vokietijoje 500 tūkst. laikraščių. Tai labai „Vsavaitraščio „Die Zeit“ vyriausiuoju šalia didelių ir tradicinių parti- daug. Mes išaugome keliolika redaktoriumi Giovani di Lorenzo. jų, tokių kaip socialdemokratai procentų. ar krikščionys demokratai, atsiranda mažų, VEIDAS: Koks šiandien jūsų santykis kurios gauna vis daugiau balsų. Tai gerai. VEIDAS: Kokios priežastys lemia tiražo su politinėmis partijomis? Leidi- Manau, kad politikai verti griežtos kritikos, didėjimą net krizės laikotarpiu? nio įkūrėjas Gerdas Bucerius buvo o ne spaudos palaikymo. Tai kasdien ir daro G.L.: Manau, mes leidžiame gerą ir Socialdemokratų partijos narys. Vėliau lei- kokybiška spauda. sąžiningą laikraštį. Per krizes, kai nėra tikru- dinio leidėjo vietą buvo užėmęs ir mo, saugumo, žmonėms vėl reikia tikrų, Vokietijos kancleris socialdemokratas Hel- VEIDAS: Kaip kokybiškos spaudos lei- kompetentingų žinių, rimtos analizės, reikia mutas Smidtas. dinius paveikė internetinė žiniasklaida ? tikrų dalykų, o ne vien mados vaikymosi. Be

Austrijos savaitraščio „Profil“ neegzistavo. Austrija buvo monarchija iki pat 1918 m. ir pilietinė visuomenė čia vyr. redaktorius Ch.Reineris: kuriasi sunkiau nei, pavyzdžiui, Vokietijo- „Kokybiška spauda net ir je. Vadinasi, neturime tiek daug Austrijoje nėra itin populiari, savarankiškai ir kritiškai mąstančių vis dėlto jos tiražai kyla“ žmonių, kuriems būtina kokybiška spau- da. Būtent šitai susiję su ultraradikalo Joergo Haiderio iškilimu Austrijoje. Po ustrijos savaitraštis „Profil“ dažnai J.Haiderio mirties stiprėja ir kitos Avadinamas Austrijos „Der Spiegel“. dešiniųjų radikalų jėgos. Nėra aiškaus Taigi, „Veido“ pokalbis su „Profil“ vy- supratimo, kad žurnalistika, kokybiška riausiuoju redaktoriumi dr. Christianu spauda yra labai svarbi visuomenei, Reineriu. demokratijos kokybei.

VEIDAS: Ar kokybiška spauda Austri- VEIDAS: Kiek šiandien Austrijoje yra joje populiari? kokybiškos spaudos leidinių? Ch.R.: Galėtų būti populiaresnė. Ch.R.: Prie jų priskirčiau savaitraštį Intelektualūs buržua, patricijai Austrijoje „Profil“, dienraščius „Die Presse“, „Der

Didžiausio Europos dien- gyvenimo puses, dažnai rašote apie inty- naujų galimybių. Gerai, kad tai jau ne kaip raščio „Bild“ vyr. redaktorius maus jų gyvenimo detales. nemokamas internetas, o nauja mokama K.D.: Vargu ar „Bild“ laikraščio redakto- kultūra, tad mes galime gauti pinigų už savo K.Dieckmannas: „Spaudai rius gali turėti daug draugų. Jei ir būtų toks turinį. Bet manau, kad ir spausdintinė ži- mirtis tikrai negresia“ daug draugų turintis „Bild“ redaktorius, tai niasklaida Vokietijoje dar ilgai bus svarbi ir jis tada būtų prastas redakto- gyvuos dar daug metų. okietijoje gausu tiek kokybiškos, tiek rius. Vvadinamosios tabloidinės spaudos. VEIDAS: Kokią fazę šiuo Pastarosios flagmano, šiemet 60-metį VEIDAS: Kaip šiuo metu metu yra pasiekęs intelekti- švenčiančio bulvarinio laikraščio „Bild“, sekasi laikraščiui „Bild“ ir nis karas tarp kokybiškos ir tiražas didžiausias Europoje (3 mln. egzem- kokias permainas jis išgyvena? geltonosios spaudos? pliorių). Kalbamės su šio leidinio vyriausiuo- K.D.: „Bild“ sekasi gerai, K.D.: Mes vieni kitus kri- ju redaktoriumi Kai Dieckmannu. laikraščio pelnas didėja. Mes esame didžiau- tikuojame. Kokybiška spauda – „tabloidus“, sias tiek Vokietijos, tiek Europos laikraštis, o „Bild“ – kokybiškus laikraščius. Šiaip jau VEIDAS: Ar didžiausio Europos „tabloi- taip pat pirmaujame ir internete. Manau, kad mes nesame politiškai korektiški, bet kai do“ vyr. redaktorius turi draugų? Juk kas- mūsų skaitytojų ratas plėsis, o tam nemažai kuriose temose korektiškumo labai prisi- dien atskleidžiate ne pačias gražiausias ir pasitarnaus, na, kad ir „Apple“ technologija laikome, ypač rašydami apie mažumas, imi- geriausias Vokietijos politikos, verslo elito „IPad“. Ji mums jau duoda ir dar duos daug graciją, neįgaliuosius.

34 veidas 2012 / 10 / 22 ŽINIASKLAIDA PASAULIS

to, mes esame savaitraštis, ir šiandien esant kokybiška spauda yra fundamentaliai svarbi didelei konkurencijai tarp dienraščių ir demokratijai egzistuoti. Ir mūsų politikai interneto žmonės noriai renkasi analitinį tai supranta. Kokybiška spauda išreiškia savaitraštį. skirtingas nuomones tinkamu lygiu. Tai ir yra priežastis, kodėl turime tas mokesčių VEIDAS: Kaip Vokietijos visuomenė privilegijas, ir net neatsiranda mėginančiųjų vertina žurnalistus ir spaudą? sakyti, kad jas reikėtų panaikinti. G.L.: Vokietijoje žurnalistika nėra labai gerbiama profesija. Tradiciškai ši profesija VEIDAS: Vokietija, atrodo, sėkmingai nėra prestižinė, jos įvaizdis prastas, bet įveikė krizę? neblogėja. Pagal pasitikėjimą po mūsų – tik G.L.: Mano nuomone, Vokietija šiandien politikai ir po namus vaikštantys prekybos yra geras pavyzdys visam pasauliui. Bet agentai. Blogą žurnalistikos įvaizdį kuria įdomiausia, kad vokiečiai taip nesijaučia. geltonoji spauda, kreipianti dėmesį vien į Aš gimiau Stokholme, mišrioje italo ir vo- katastrofas ir veikianti labai konformistiškai. kietės šeimoje, todėl daug ką galiu vertinti ir iš šalies. Vokiečiai nori labai aštriai VEIDAS: Ar Vokietijos spauda turi kritikuoti savo valdžią ir visas kitas vi- mokesčių lengvatų? Lietuvoje spaudos lei- suomenės problemas. Gal čia ir slypi Vo- diniai mokesčių požiūriu prilyginti plytų ar kietijos sėkmės priežastis? Jie patys sukūrė trąšų fabrikams. šią šalį, daug ką paaukodami ir daug dirbda- G.L.: Labai blogai, kad Lietuvoje taip mi. Bet tai tikra demokratija. Mes turime atsitiko. Mes mokame tik 7 proc. pridėtinės daug problemų, tačiau mūsų visuomenė yra vertės mokestį, kelis kartus mažesnį už kitas jautri ir vertina kokybiškus dalykus, socia- verslo sritis. Vokietijoje suvokiama, kad lines teises.

Standard“, „Courier“. Yra gerų, aukštos VEIDAS: Ar Austrijos politikai kovoja rezultatai neleidžia joms būti nepriklau- žurnalistinės kokybės leidinių ir regio- su žurnalistais? somoms. Taigi kova tarp žurnalistų ir nuose. Čia propaguojamas labai neprik- Ch.R.: Netolimoje praeityje, nuo 1970 politikų tebevyksta. lausomas liberalus konservatizmas. „Pro- iki 1980 m., Austrijos teismuose būdavo VEIDAS: Ar Austrijos spauda turi fil“ tiražas, kaip rodo naujausi daug bylų, kuriose santykius mokesčių lengvatų? Austrijos spaudos tyrimai, didė- aiškinosi žurnalistai ir politikai. Ch.R.: Taip, mes mokame mažesnius ja. Kyla kokybiška spauda, taip Dabar politikai kritiką priima mokesčius nei daugelis kitų verslo atstovų. pat ir „Die Presse“. Tai vyksta kaip būtinybę. Bet bulvarinė Austrijos spauda, kaip ir kai kurios kitos nepaisant ekonominės krizės. spauda yra labai aštri, ir dalis verslo rūšys, turi mokesčių lengvatų. Tiesa, Nors mes pakėlėme savo sa- politikų norėtų griežtinti spaudos Austrijoje yra specialus reklamos mokes- vaitraščio kainą nuo 2,8 iki 3,4 reguliavimą. tis. Dėl to mums sunku konkuruoti, euro, tiražas tik didėjo. Mūsų Be to, Austrijoje privačios tarkim, su Vokietijos leidiniais. Bet kai tiražas išaugo 26 proc., pasiekėme 80 televizijos galėjo kurtis tik po 1990 m., o kurie Austrijos regioniniai laikraščiai tūkst. parduotų egzempliorių, o iš viso dalis politikų iki šiol nori kontroliuoti gauna valstybinių subsidijų. Tuos pinigus turime kelis šimtus tūkstančių skaitytojų. elektroninę žiniasklaidą. Iš tikrųjų yra dalija vietiniai politikai, ir tai yra tam tikra Šaliai, kurioje yra tik 9 mln. gyventojų, tai daugybė mėginimų paveikti žiniasklaidą politikų įtakos forma. Bet tos subsidijos iš daug. Mes pasiekiame apie 6 proc. visų pavyzdžių. Dažnai ta įtaka būna reali, nes dalies pateisinamos, nes laikraščiai išlieka Austrijos skaitytojų. dalies žiniasklaidos bendrovių finansiniai kritiški politikų atžvilgiu.

Čia svarbu paminėti, kad kokybiškoji Vo- mažėja, tačiau lėčiau nei daugelio Vokietijos kietijos spauda yra nuobodi ir lėta. Jie daug laikraščių. Taigi mes turime naujų „Bild“ diskutuoja rūkydami pypkes. O mes esame skaitytojų. greiti ir tikslūs jausdami, kas vyksta šalyje. Mes nekeliame politinių reikalavimų, norime būti VEIDAS: Kaip apibūdintumėte tipišką neutralūs. Mes nesame nei kairė, nei dešinė ir „Bild“ skaitytoją? Kokios temos jį labiausiai nesiejame savęs su jokia politine partija. Taip, domina? „Bild“ yra provokatyvus, garsus, labai tiesus, K.D.: Mūsų skaitytojas yra vidutinis vo- čia daug prieštaringų nuomonių, vartojame kietis: vidutinio amžiaus, vidutinio išsilavini- riebius žodžius, ir mes turime būti tokie. mo, vidutinių pajamų. Vokiečius domi- nančios temos keičiasi: prieš dešimt metų tai VEIDAS: Ar nebijote vis didėjančios buvo informacija apie įžymybes, bet po interneto konkurencijos? išpuolio prieš JAV rugsėjo 11 d. tokiomis K.D.: Internete yra beveik visi „Bild“ temomis tapo terorizmas ir jo priežastys. O laikraščio straipsniai ir dar daugiau, bet tai štai pastarosios krizės metais žmonėms netrukdo mums gyventi. Daug žmonių „Bild“ reikėjo praktiškų patarimų, kaip gyventi, skaito internete, bet milijonai vis dar skaito kokių klaidų nedaryti. ■ spausdintinį variantą. Taip, mūsų tiražas Algimantas Šindeikis

2012 / 10 / 22 veidas 35 PASAULIS IŠSKIRTINIS INTERVIU Toomas Hendrikas Ilvesas: „Šių dienų tai kalba apie pinigus, geležį, betoną,

isų trijų Baltijos šalių pastarieji 22- „Pasitikėjimas savimi, savo šeima, savo eji metai vadinami sėkmės istorija. šalimi, Europa yra būtent tai, ko mums Vis dėlto estiškoji gerokai sėkmin- V dabar labai reikia, kas mus daro stipres- gesnė už mūsų ir latvių pagal daugelį para- nius, ryžtingesnius, reiklesnius“, – metrų. Estija yra elitinių valstybių klubo – mano Estijos prezidentas Toomas Tarptautinės ekonominio bendradarbiavi- Hendrikas Ilvesas mo ir plėtros organizacijos narė, ji taip pat peržengusi euro zonos reikalavimų karte- lę ir jau beveik dveji metai turi eurą. Ir pagal daugybę visuomenės brandos bei visaverčio gyvenimo rodiklių – piliečių gyvenimo trukmę, pasitikėjimą parlamen- tu, korupcijos indeksą ir t.t. – estai pasiekė ES vidurkį ar prie jo artėja, o latviai ir lie- tuviai vis dar velkasi tarp ES autsaiderių. Ką padarė Estija, ko nepadarėme mes, „Veidas“ klausia Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso. T.H.I.: Lietuva ir Latvija nėra autsaiderės. Jei nors vienas lietuvis ar latvis teigtų, kad jie autsaideriai, tik parodytų savo pačių netikėjimą savimi. Pasitikėjimas savimi, savo šeima, savo šalimi, Europa yra būtent tai, ko mums dabar labai reikia, kas mus daro stipresnius, ryžtingesnius, reiklesnius. Pasitikėjimas savimi yra didžiausias mūsų turtas ir kapitalas. Krizės laikotarpiu nepaprastai lengva pradėti kaltinti save, savęs gailėtis ir tuo pat metu idealizuoti kitus. Bet tai nepadeda. Mes galime mokytis iš kitų pavyzdžių, bet negalime kaip mokyklinukai vieni kitų kopi- juoti, nes vis tiek kiekvienam iš mūsų teks patiems priimti sprendimus. Ir ne tik spren- dimus, bet ir atsakomybę už juos. VEIDAS: Bet ir Estijos ekonominio augimo tempai prislopo. Kokios priežastys tai lemia? T.H.I.: Trumpas atsakymas būtų toks: situa- cija Europoje ir mūsų pagrindinėse rinkose. Kai valstybė orientuota į eksportą, šalių, į kurias eksportuoji, nuosmukis reiškia, kad ir tavojoje augimas sulėtėja. VEIDAS: Bet Tarptautinė ekonominio ben- dradarbiavimo ir plėtros organizacija reko- mendavo ir pačiai Estijai būtinai imtis refor- mų savo šalyje. Kokios reformos turėtos omeny? T.H.I.: Pagrindinis dalykas, kurį Estijai reko- menduoja Tarptautinė ekonominio bendra- darbiavimo ir plėtros organizacija, yra vie- šojo sektoriaus administravimo reforma, kuri supaprastintų valdymą, padarytų jį lengviau suprantamą, tikslingesnį, taip pat ir lengviau visuomenei įperkamą. Tai pa- grįsta ir teisinga rekomendacija. „BFL“ NUOTR. Finansų ir ekonomikos srityje svarbus VEIDAS: Vis dėlto, jei šiandien reikėtų spręsti nintelis galimas pasirinkimas. Tai padėjo išlieka fiskalinis taupumas. Taip pat turime dėl euro įvedimo, ar taip pat ryžtingai darytu- atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą, žiūrėti, kaip sumažinti ekonomikos nepa- mėte viską, kad būtumėte priimti į euro klubą? pašalinti išorinį spaudimą devalvuoti mūsų stovumą ir kaip efektyviau pasipriešinti gali- T.H.I.: Aš neabejoju, kad Estijos prisijungi- valiutą – tai būtų daugelį žmonių, paėmusių mam tiek išoriniam, tiek vidiniam šokui. mas prie euro zonos buvo teisingas ir vie- paskolas, palikę benamiais.

36 veidas 2012 / 10 / 22 IŠSKIRTINIS INTERVIU PASAULIS Baltijos šalių bendradarbiavimas – o ne istoriją“

VEIDAS: Bet kaip jaučiatės, kai „turtinga“ dien, tapome būdami ES, NATO ir euro Švedija ir Lenkija yra toje pačioje pusėje Estija turi remti „neturtingą“ Graikiją? Kaip zonoje. Ačiū visiems mūsų geriems drau- kaip Estija ir Vokietija. tai vertina Estijos žmonės? gams, sąjungininkams ir partneriams. Niekam nereikalingas teorinis ginčas, T.H.I.: Paprastas, emocionalus ir klaidingas VEIDAS: Ar tikite, kad euro zona, o ir pati kas geriau – asketizmas ar augimas. Mums klausimas būtų toks: kodėl Estija, santykinai ES, išliks? reikia sustiprinti bendrą rinką, kad didėtų skurdi euro zonos narė, turi mokėti už pras- T.H.I.: Taip, žinoma, tikiu. Neturiu abejonių, prekybos apimtys, – to mums visiems labai tą biudžeto discipliną tų šalių, kurios už mus kad ES ir konkrečiai euro zona gali įveikti reikia. Jei norime tikro augimo, mums rei- turtingesnės ir kurios gyvena plačiau, nei šią pasitikėjimo krizę, kurios liudininkai kia atsikratyti apribojimų, kurie lig šiol truk- gali? Bet tikrasis klausimas kitoks: ar Estijai šiuo metu esame. Turime susitelkti į tas sri- dė funkcionuoti bendrai rinkai. O jų yra naudinga priklausyti euro zonai, ar stipri ir tis, kurios reikalauja glaudesnio bendradar- daug, ypač paslaugų srityje. vieninga Europos Sąjunga yra Estijos nacio- biavimo, kad būtų sustiprinta euro zona ir VEIDAS: Kodėl Baltijos šalys, jūsų nuomone, nalinis interesas? Nė akimirkos neabejojau, užtikrintas jos tvarumas. Stipri ir patikima nepajėgios sėkmingai imtis bendrų projektų: kad stipri ir efektyvi Europos Sąjunga teikė euro zona didina bendrą visos ES konku- stringa „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ pro- ir teikia naudą Estijai ir kad priklausymas rencingumą. jektai, suskystintų dujų terminalus kiekvie- euro zonai yra mūsų pačių interesas, kaip ir, Euras išlieka gera ir reikalinga valiuta. na baltijietė statosi savo, nes nepajėgė su- logiška, Estija suinteresuota, jog pati euro Pats euras nėra problema. Kaltė gula ant sitarti dėl vieno bendro? zona išgyventų. T.H.I.: Aš nesuprantu klausimo. Ko - Turime turėti pakankamai sąžinin- dėl stringa? „Via Baltica“ tiesiama, gumo ir išminties pripažinti, kad jokia „Rail Baltica“ greitųjų traukinių pro- šalis, net JAV, Kinija, Rusija ir Vokietija, jektas, remiamas Europos Komisijos, negali pati viena garantuoti savo pilie- toliau žengia į priekį. Toliau plėtoja- čių gerovės ir saugumo. Lemiami eko- mas ir suskystintų dujų terminalo nominiai ir saugumo klausimai spren- projektas. Ar mes vėluojame? Tikrai džiami kartu šalių sandraugose. Mes taip, mes iššvaistėme daug laiko dve- negalime to pakeisti, kaip ir savo geog- jonėms ir baimėms. Bet dabar, tikiuo- rafinės padėties, bet mes turime žodžio si, visi pagaliau suprato, kad Baltijos teisę, balso teisę toje šalių bendrijoje, valstybės, būdamos politiškai ir eko- kuriai priklausome. Vis dėlto turime nomiškai susietos su Europos Są - šitą teisę ir galią tik tuo atveju, jei junga, turi būti su ja sujungtos ir netampame intravertais ir neeliminuo- transporto koridoriais bei energeti- jame savęs iš Europos. Būtent todėl kos jungtimis. Estijos ir visų mažų šalių interesas – PETE SOUZA NUOTR. VEIDAS: O jūs pats už ar prieš, kad stipri Europa, kuri atsižvelgia ir į mažų Baltijos šalys drauge statytų bran- šalių nacionalinį identitetą. Aš tikiu, duolinę jėgainę Lietuvoje? kad įstodami į ES ir NATO pasirinko- T.H.I.: Aš remiu visas argumentuotas me pačius geriausius galimus sąjungi- pastangas, didinančias mūsų šalių ninkus. energetinį saugumą. Jei kalbame apie Ar retsykiais mes turime eiti į komp- Visagino atominę elektrinę... čia pir- romisus tam, kad būtų sustiprintos miausia Lietuvos Respublikos parla- organizacijos, kurioms priklausome, į mentas ir Vyriausybė turi priimti kurias – kad grįžtume į Europą, į protė- sprendimą po spalio 14-osios referen- vių namus – siekėme įstoti nuo tada, kai dumo. Estija šių sprendimų nekantriai atkūrėme nepriklausomybę? Taip, laukia. mums reikia tai padaryti ir mes tai da - VEIDAS: Ar Estijos žmonės supras, jei rome. Egoizmas ir izoliacija kenktų investuosite ne į žaliąją energetiką, ir mūsų pačių nacionaliniams interesams. net ne savo valstybėje? Tie darbai, kuriuos turėjome atlikti, T.H.I.: Estija nepakeitė savo prieš še- kad galėtume prisijungti prie ES, T.H.Ilvesas: „Aš tikiu, kad įstodami į ES ir NATO šerius metus priimto sprendimo daly- NATO ir euro zonos, mus padarė sėk- pasirinkome pačius geriausius galimus sąjungininkus“ vauti Lietuvos atominės elektrinės mingesnius nei daugelį kitų šalių ir projekte. Šis projektas svarbus politiš- tautų, kurios tuo pat metu kaip ir mes iškė- kelių euro zonos šalių, kurios nesugebėjo kai ir ypač energetinio saugumo aspektu lė savo vėliavas priešais Jungtinių Tautų laikytis bendrai sutartų taisyklių ir tikėjosi, visoms šio regiono Europos Sąjungos būstinę. Neketinu kaip buhalteris skaičiuo- kad už šiandienos sočią vakarienę galės šalims. Bet kartu jis turi būti ir ekonomiškai ti, kiek milijardų eurų Estija gavo iš ES ir sumokėti kitą savaitę, ir dar kreditine korte- naudingas ne tik Lietuvai, bet ir Estijai bei kiek mes įmokėjome į jos iždą. Kur kas le. Euro zona gali išspręsti šias problemas, ir Latvijai. svarbiau – europietiškas gyvenimo būdas, nėra jokių priežasčių tuo abejoti. Euro VEIDAS: Vieni Baltijos šalis traktuoja kaip vertybės, kurios inspiruoja mūsų visuome- zonos krizė suartino ne tik jo vienijamas, vieną regioną, jūs esate minėjęs, kad Estija nės gyvenimą ir kurias dar labiau sustiprino bet ir kitas ekonomiškai ir finansiškai draus- – Šiaurės šalis. Ar matote prasmę trims Bal- mūsų siekis tapti ES nariais. mingesnes, atsakingesnes savo šalių žmo- tijos šalims telktis kaip giminingam vienetui Jeigu trumpai – tokie, kokie esame šian- nėms ir visai Europai ES nares. Pavyzdžiui, – koordinuoti pozicijas tarptautiniuose foru- ➔ 38

2012 / 10 / 22 veidas 37 PASAULIS IŠSKIRTINIS INTERVIU

37 ➔ muose, vienytis dėl strateginių projektų, gal mo laikotarpiu, kurioms pagrindinėms sritims jei visi tęsime bendradarbiavimą, tik jei net kartu ieškoti investuotojų? ir kokiomis proporcijomis jį padalytumėte? būsime pakankamai nuoseklūs ir išmintingi. T.H.I.: Vasaros pradžioje per mano oficialų T.H.I.: Aš tikrai stengčiausi, kad ES biudže- Kalbėkime tiesiai: šių dienų Baltijos vizitą Latvijoje kilo labai panašus klausi- tas būtų labiau orientuotas į investicijas. Tu - šalių bendradarbiavimas – tai kalba apie mas. Taip, šiandien Estijos, Latvijos ir riu omeny, kad dabar skiriamos senamadiš- pinigus, geležį, betoną, geležinkelį, bran- Lietuvos pareigūnai bei ministrai dažniau kos žemės ūkio tiesioginės išmokos neskati- duolinę jėgainę. XXI amžiuje mums nebe susitinka Briuselyje nei Vilniuje, Rygoje ar na investuoti. Sugrąžinčiau prievolę viešai taip reikalinga emocinga retorika apie Taline. Bet tai visai suprantama, nes esame skelbti informaciją apie ES fondų lėšas, kas mūsų bendrą istorinį likimą. Pirmiausia ir Europos Sąjungos narės, o Briuselis – poli- šiuo metu veikia savanoriškumo principu. svarbiausia mums reikalingi projektai, tinis ES centras. Šiuo atžvilgiu Lietuva yra pavyzdys visiems. kurie realiai sujungtų Baltijos šalių rinkas Antra vertus, turime ir savo regioninių Visi turėtume laikytis principo, kad ES fon- ir žmones, mus stipriau prijungtų prie interesų. Trijų šalių prezidentai, prem- Europos tiek ekonomiškai, tiek saugu- jerai ir parlamento pirmininkai susitin- „Estai nekantriai laukia Lietuvos mo požiūriu. ka nuolat. Tą patį skatinu daryti ir mū - valdžios sprendimų po spalio VEIDAS: Su kuo jums, kaip valstybės sų ministerijų tarnautojus, raginu juos prezidentui, asocijuojasi Rusija – su ga- dažniau susitikti Rygoje, Vilniuje ir 14-osios referendumo dėl lima grėsme ar neišvengiamu ekonomi- Taline, nors kodėl to nepadarius ir Lie - Visagino atominės elektrinės.“ niu bendradarbiavimu? pojoje, Tartu ar Kaune? Argi šis ben- T.H.I.: Demokratinė Rusija, žiūrint per dra darbiavimas nėra bendras Estijos, Lat - dai yra viešieji pinigai, ir piliečiai privalo ži - Europos liberalios demokratijos prizmę, vijos ir Lietuvos interesas? Jei dar pridėtu- noti, kur ir kam jie atitenka. yra mūsų tikslas ir mūsų galimybė. Tai mūsų me ir Šiaurės bei Baltijos šalių dimensiją, Daugiau dėmesio skirčiau ir Rytų Euro - galimybė turėti saugią ateitį. gautume ištisą Europos regioną, kuris turi pos infrastruktūrai. Jei pažvelgtume į ES ge- VEIDAS: Ar, jūsų vertinimu, reikia spausti būti įtakingas, sėkmingas, skaidrus, naujo- ležinkelių tinklų žemėlapį, pamatytume, kad šiandieninę Rusiją, kad ji kompensuotų So- viškas, remiantis pilietinę visuomenę ir sau- Rytuose jis tebėra toks pat retas kaip ir gele- vietų Sąjungos padarytą žalą Baltijos šalims? gus. Saugumas taip pat reiškia, kad privalo- žinės uždangos laikais, išskyrus Vokietiją. T.H.I.: Aš negaliu kalbėti už kitas šalis, bet me būti sumanūs ir atsakingi kurdami na - Ir, žinoma, norėčiau matyti dideles ES jau prieš šešerius metus, tik tapęs preziden- cionalines gynybas. investicijas į IT infrastruktūrą, kad ES iš tik- tu, pasakiau: Estija neprašys, kad jos atsi- VEIDAS: Kaip vertinate, ar ES vis dėlto nėra rųjų galėtų būti konkurencinga ir skaidri. prašytų. Estija neprašo grąžinti, kas buvo dviejų greičių, kai senosioms ir naujosioms VEIDAS: Ar tai, kad po 22 metų nepriklau- pavogta ir atimta iš mūsų jėga. Mes galime narėms taikomi dvejopi standartai, nors vis dar naujosioms šalimis vadinamos baltijie- tės krizės akivaizdoje buvo daug drausmin- gesnės už ES senbuves? T.H.I.: Šiuo metu galima sakyti, kad egzis- tuoja viena ES, kuri, nepaisant gandų, yra gana vieninga ir remia savo nares. Arti - miausiais metais bus svarbu, kad visos 27 ES narės dalyvautų debatuose apie Eu ro - pos ateitį. Nė viena neliks neišgirsta, nebent pati norėtų pasitraukti į šalį, kas reikštų žingsnį atgal. Bet turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad yra keletas ES šalių, norinčių sukurti dviejų greičių Europą, besiremian- čią euro zona. Taigi mūsų troškimas – pa- matyti Latviją ir Lietuvą prisijungiant prie euro zonos kaip įmanoma greičiau. Jei visos trys Baltijos valstybės priklausys euro zonai, mūsų bendra įtaka vadinamojoje Europos šerdyje padidės. „BFL“ NUOTR. VEIDAS: Ką trys Baltijos šalys galėtų pada- „Mūsų troškimas – pama tyti Latviją ir Lietuvą prisijungiant prie euro zonos kaip įmanoma ryti, kad nebūtų diskriminuojamos skirstant greičiau“, – tvirtina T.H.Ilvesas ES tiesiogines išmokas žemės ūkiui? T.H.I.: Problema susijusi su bendra rinka – ši somybės ir aštuonerių su puse metų ES bei oriai laukti, ar kita pusė susipras, kad ji turė- neveikia. Jeigu tiksliau, bendra rinka veikia NATO neturime energetinių, geležinkelio, tų kai ką padaryti. kaip senųjų narių protekcionistinis kartelis. greitkelių, elektros jungčių su žemynine Eu- VEIDAS: Estai didžiavosi pasauliniu išradi- Viena vertus, traktoriai, kombainai, trąšos, ropa – Baltijos šalių kaltė, ar tai lemia Rusi- mu – „Skype“ programa, balsavimu per rin- dyzelis ir pesticidai, sėklos ir gyvuliai čia daž- jos pastangos pririšti prie savo energetinių kimus internetu. Kuo estai dar nustebins ar- niausiai kainuoja tiek pat, ir šituo aspektu išteklių, o gal ES nenoras traktuoti trijų Bal- timiausiu metu? bendra rinka veikia puikiai, nes visi ūkininkai tijos šalių kaip lygiaverčių europiečių? T.H.I.: Mes būtinai tobulinsime e. sveikatos turi mokėti tiek pat. Bet dėl kažkokių prie- T.H.I.: Vėl jaučiu pesimizmo gaidelę jūsų sistemą, ją priartindami prie vartotojų ir žasčių senųjų narių ūkininkai gauna keturis, klausime. Tik pažiūrėkite: Estija, Latvija ir atverdami naujas galimybes. NATO kiber- kartais net šešis kartus daugiau subsidijų nei Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius netinės apsaugos centras Estijoje ir Ener - mūsų ūkininkai, kurių noras suvienodinti tie- pasiekė labai daug. Esu tikras, kad jūs ir aš getinio saugumo centras Lietuvoje yra vie- siogines išmokas reiškia siekį lygiomis gali- dar būsime liudininkai laikų, kai Baltijos nodai geri pavyzdžiai, ką mes galime ir ką mybėmis konkuruoti toje pačioje rinkoje. šalys nebebus energetikos salos, kai turėsi- privalome daryti tarptautiniu mastu. Dideli skirtumai tarp išmokų ją iškreipia. me modernias geležinkelių ir kelių jungtis Bet, vėlgi, mums seksis, jei tikėsime savi- VEIDAS: Jei jūs būtumėte atsakingas už ES su Vakarų Europą. Žinoma, tai neįvyks sa - mi, savo pasirinkimu ir savo ateitimi. ● biudžetą naujuoju 2014–2020 m. finansavi- vaime ir to negausime kaip dovanos, o tik Aušra Lėka

38 veidas 2012 / 10 / 22 INTERVIU LIETUVA Vytautas Landsbergis: „Apie tikrąją gerovę nebekalbama“

raėjusią savaitę 80-metį V.L.: Taip, bet kiek dar Europai atšventė Lietuvos nepri- reikės persirgti to socializmo! Jo Pklausomybės architek tas, toje netikros gerovės valstybėje pirmasis atkurtos Lietuvos vals - buvo įskiepyta labai daug. Ypač tybės vadovas, šiuo metu kad toji gerovė buvo supranta- Europos Parlamento narys ma labai primityviai – tik kaip Vytautas Landsbergis. Vie ni jį pajamos ir vartojimas, pir kimas, garbina, kiti gerbia, treti neken- ko tau reikia ir nereikia. čia, bet nėra nė vieno, kuris Tikroji žmogaus gerovė – būtų jam abejingas ar neigtų visai kiti dalykai, apie kuriuos faktą, kad pastaruosius du beveik nebekalbama. Tiek Va - dešimtmečius Lie tuva gyvena ir karuose, tiek Lietuvoje. Na, pas juda į priekį pagal V.Lands - mus gal kartais pakalbama, bet bergio nubrėžtą kelio žemėlapį. tai daro tik mažuma, suprantan- Netgi būdamas formaliai nusi- ti gerovę kitaip. šalinęs nuo Lietuvos aktualijų, VEIDAS: Iš tiesų intelektuali kartkartėmis pabėdodamas, kad diskusija – kur link eina Europos jo nebeklauso, profesorius tebė- Sąjunga, kas yra gėris, o kas yra ra įtakingiausias šalies politikas. blogis, – iš politikos dingo. Poli- Tad klausimas, ką apie tai pasa- tikais, netgi lyderiais, vis daž- kys Landsbergis, kyla kaskart, niau tampa technokratai, bet ne kai pradedamas planuoti bet vizionieriai. koks esminis valstybės gyveni- V.L.: Taip, deja, politikoje vyrau- mo pokytis. ja technokratija ir materializ- Taigi, pokalbis su V.Lands- mas, tokios, sakyčiau, skaičiais bergiu. išreiškiamos vertybės. Ne dvasi- VEIDAS: Ar prieš du dešimtme- nės. Ne jausena, ne kito žmo- čius, minėdamas 60-metį, ga- gaus, visos visuomenės reikalo lėjote įsivaizduoti, kad dabarti- supratimas. Apsiribojama kone nį jubiliejų sutiksite būdamas vien pajamų dalijimusi. Išplito Europos Parlamento narys nuo materialistinis, netikras socialis- Lietuvos Respublikos? tinis, iš esmės marksistinis poli- V.L.: Na, ką žmogus gali taip toli tikos supratimas. galvoti? Galvoji, kas bus po me - Europos Sąjunga dabar – tų, po dvejų, ne daugiau. Tuo A.UFARTO, „BFL“ NUOTR. tarsi labai didelis kolūkis. Man metu iš viso nežinojome, kas bus net kitą rodo, jog trečdalis tautos dirba ir trauka tekdavo Europos Par la mente pasisakyti šiuo dieną ar kitą savaitę, ne tai kad po dešimt- Lietuvą į priekį, o kone du trečdaliai kabo klausimu. Graikijos istorija labai primena mečio. 1992-ieji metai? Tuo metu ko mu nis - kaip balastas. tokią mums gerai pažįstamą situaciją, kai tai jau buvo praėję pro pačius jiems pavojin- V.L.: Nevadinčiau šių žmonių balastu, bet jie kolūkis gali būti nepelningas, išvogtas, bet giausius dalykus, keitėsi tvarka, ėjome į rin- tikrai neveda į priekį. Šie žmonės yra psi- vis tiek turi būti išsaugotas, nes kitaip sugrius kimus. Labai nejaukiomis sąlygomis – nu - chologiškai pasyvūs, pripratinti, kad ne jie socializmo idealai. Ir tokios istorijos Eu - traukta šiluma, nutrauktas naftos tiekimas, šios žemės šeimininkai, o kažkas kitas, kad ropoje plinta. ankstyvi šalčiai. Nuotaika buvo šiaip sau... jiems tas kažkas ko nors duos. Tokios psi- VEIDAS: Ar, remdamasis dabartiniu žinoji- VEIDAS: Ar atkuriant nepriklausomybę buvo chologinės nuostatos, deja, nesikeičia taip mu, ką nors keistumėte iš to, ką esate nu- suvokiama, kokia didelė Lietuvos visuome- greitai, kaip, regis, turėjo pasikeisti norma- veikęs per pastaruosius du dešimtmečius? nės dalis yra negrįžtamai sovietizuota? liai gyvenant. V.L.: Tikrai keisčiau ir bandyčiau daryti V.L.: Mes tikriausiai nesuvokėme viso vi - Anksčiau žmogus savaime suprasdavo: kitaip, labiau akcentuodamas kultūros suomenės pažeidimo gelmės. Atgimimo ir ką užsidirbai – tą ir turi, kas nedirba – tas reikš mę, žmonių dvasinį ryšį, nusiteikimą Są jūdžio laikotarpis, masinis žmonių pakili- ne valgo. Tai paprasčiausia liaudies išmintis, gėriui. Gėriui – tai ne savo piniginei, o ben- mas į gėrį, į šviesą, į viltį sudarė įspūdį, kad pastaruoju metu, deja, iškrypusi ne vien drajam gėriui. Bandydavau tai daryti ir mes – ne sovietai. Mes norime gyven ti ki - Lietuvoje ir ne vien dėl mūsų specifinio pa- anksčiau. Pirmaisiais metais po nepriklau- taip ir mes gyvensime kitaip, tik svarbu, kad veldo. Tie iškrypimai matyti ir Europoje. somybės atgavimo tai dar veikė, bet vėliau – jie išeitų ir galėtume savarankiškai tvarky- Įsivaizduojama, kad galima nedirbti, bet išsiplovė. Buvome atmesti atgal, į menką tis. Nebuvo suvokimo apie tai, kas dabar kadangi sukurta gerovės valstybė, visi turi galvojimą, pagal kurį ir sprendžiame – gerai vadinama tai meile engėjams, tai vergo ką valgyti. Blogai, kad daug žmonių žiūri į ar blogai gyvename. sindromu. valstybę kaip į aruodą, iš kurio galima semti, Tik nenorėčiau baigti liūdna gaida. Fi - VEIDAS: Ar esate kada nors mąstęs, ką rei- bet nebūtina įdėti. Naudojamės savo valsty- nansiniai sunkumai – praeinantis dalykas. kėtų daryti, kad būtų kaip nors sumažinta be, jos dar iki galo nesukūrę. Tikrai nežiūriu į Lietuvą ir Europą beviltiš- sovietizuotos visuomenės dalies įtaka vals- VEIDAS: Bet baigiasi ta gerovės valstybė ir kai. ● tybės raidai, nes netgi pastarieji rinkimai Europoje. Audrius Bačiulis

2012 / 10 / 22 veidas 39 LIETUVA POLITIKA Prapylę pirmąjį rinkimų turą, dešinie Po antrojo Seimo rinkimų turo prezidentė Dalia Grybauskaitė mokratai su „tvarkiečiais“, arba pati bus sate- litas, greičiausiai konservatorių su liberalais. bus tas asmuo, kuris imsis griežti pirmuoju smuiku formuo- Tikėtina, kad realesnis antrasis variantas. jant naują valdančiąją koaliciją ir skiriant ministrus. Mat, viena vertus, daugelis jaunesnio amžiaus rinkėjų, kurie dešiniuosius balsavo tik spau- rezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek priva- Pagaliau, kad ir kaip politikai kalbėtų netu- dydami socialinių tinklų mygtukus „like“, pa- čiai kalbėdamasi su politikais, tiek per rį įtakos teismų darbui, V.Uspaskichas yra matę, kad po pirmojo rinkimų turo visa Lie- Pviešus pasisakymus apie politinių lyderių pakankamai įžvalgus žmogus, kad suvoktų, tuvos provincija nusidažiusi mėlyna DP spal- galimybes vadovauti Vyriausybei, leido supras- jog DP mokesčių slėpimo byla vis dar yra ta va, sukruto – pasirodo, rinkimus nulemia ini- ti, kad Darbo partijos pirmininkas Viktoras virvelė, kuri gali jį sunaikinti. O jo partijoje ciatyvą praradusi ir vis dar geresnio rytojaus Uspaskichas neturi jokių šansų gauti aukštes- norinčiųjų būti lyderiais daugiau nei bet kurio- išauštant laukianti sovietmečio karta. O jie, nio nei ūkio ministro portfelio. Nors remiantis je kitoje. Dar vienas motyvas, kaip sutramdyti išsilavinę ir „internetizuoti“ rinkėjai, yra ne Konstitucija daugiausiai mandatų gavusi parti- „darbiečius“, penktadienį pasklidusios kalbos kas kita, kaip šnekėtojai ir „laikintojai“. Tad ja būsimojo Ministrų kabineto vadovo kandi- esą „Viktorui besispyriojant dėl postų, konser- didelė tikimybė, kad pirmojo rinkimų turo datūros neprivalo derinti su šalies vadovu. Bet, vatoriai ir liberalai jau sukirto rankomis su rezultatas mobilizuos jaunesnį elektoratą, kaip matyti iš pastarųjų metų Darbo partijos socdemais“. Taigi akivaizdu, kad DP po ant- kuris yra greičiau dešiniosios minties atstovas. (DP) atstovų elgsenos, jie visais įmanomais rojo rinkimų turo arba liks ta grandimi, apie Antra, po kilusio skandalo dėl balsų pirki- būdais stengiasi atsikratyti proginės, populisti- kurią suksis kitos politinės orbitos – socialde- mo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos grasi- nės politinės jėgos šleifo ir tapti rimta sistemine partija, tad tikimybė, kad V.Uspaskichas „tara- Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, nuotų“ S.Daukanto aikštės rūmus, lygi nuliui. socialinės apsaugos ir Jonas Kairys, teisingumo darbo ministras sveikatos ministras ministras Vytenis Andriukaitis / Antanas Valionis / Mindaugas Bastys, Juozas Bernatonis, užsienio reikalų ministras žemės ūkio ministras

Juozas Olekas, Faustas krašto apsaugos ministras Latėnas, Galimas kairiųjų – kultūros socialdemokratų ir ministras Valentinas „darbiečių“ Ministrų Mazuronis, kabinetas su aplinkos Algirdas paksininkais ministras Butkevičius, Vydas Gedvilas / ministras Rimantas Vaitkus, pirmininkas švietimo ir mokslo ministras Remigijus Žemaitaitis, vidaus reikalų Virginija Baltraitienė / ministras Rimantas Sinkevičius, susisiekimo ministras Vytautas Loreta Graužinienė / Gapšys, Kęstutis Rimantas Rudzkis, Seimo Šarūnas Birutis / finansų ministras Daukšys, Rymandas Juozaitis, pirmininkas ūkio ministras energetikos ministras I rinkimų turas parodė: rezultatus 500000 Daugiamandatėje 450000 rinkimų apygardoje 400000 350000 laimėjo “Darbo 300000 partijos” pažadas – 250000 200000 sukurti geresnį 150000 47% 37% gyvenimą 100000 50000 – Darbo partija 38% 18-19 m. 20-29 m. 30-39 m. – Lietuvos socialdemokratų partija – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis Šaltinis: Vyriausiosios rinkimų kom –“Drąsos kelias” politinė partija – Partija “Tvarka ir teisingumas” Pastaba: DP - varžysis 36 apygardose, pirmauja 12-oje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija TS-LKD varžysis 35 apygardose, pirmauja 23-ose – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LSDP varžysis 27 apygardose, pirmauja 17-oje – Savarankiškai išsikėlęs politinės kampanijos dalyvis DK varžysis 9 apygardose, nė vienoje nepirmauja – Liberalų ir centro sąjunga TT varžysis 8 apygardose, pirmauja 5-iose

40 veidas 2012 / 10 / 22 POLITIKA LIETUVA eji viliasi atsigriebti antrajame nimų anuliuoti rinkimų rezultatus 2-oje, o jo šalies vadovė, išvykdama į Briuselį, į Eu- ro kieto užsispyrimo būtų gerokai menkesnė gal net ir 13-oje rinkimų apygardų, balsavi- ropos Vadovų Tarybos posėdį. nei koalicijos su socdemais atveju. mas per antrąjį rinkimų turą veikiausiai bus Vis dėlto kad prezidentė bus tas asmuo, Beje, pastarosiomis dienomis patys deši- švaresnis. kuris imsis griežti pirmuoju smuiku po antro- nieji šiek tiek blaškėsi svarstydami, ar jiems Kita vertus, abejonių dėl antrojo rinkimų jo rinkimų turo, kai koalicijos siūlys savo tūzus tikrai verta žūtbūtinai imti valdžią. Liberalų turo sąžiningos baigties kelia tai, kad prezi- ir valetus į ministrus, nė neabejojama. vadai siūlė leisti socdemams su „darbiečiais“ dentė neišdėstė principingos savo pozicijos Iš ankstesnio šalies vadovės elgesio ir ir „tvarkiečiais“ pavaldyti keletą mėnesių ir dėl galimo balsų pirkimo pirmajame ture. asmeninių simpatijų galima spėti, kad susifor- parodyti visišką savo vadybinį bukumą, o jau Aukštą sociologinį reitingą (kurį lemia būtent mavus kairės daugumai prezidentė turėtų būti tada ateiti triumfuojančiu žingsniu gelbėti tie, kurie spalio 14-ąją Lietuvą nudažė mėly- ypač kritiška kai kurioms figūroms. O ir tokios valstybės. Konservatorių lyderiai pasakė: na spalva) branginanti šalies vadovė, atrodo, koalicijos atveju tikruoju jos meno vadovu „Taip, jeigu ne Visagino atominė elektrinė.“ pabūgo rizikuoti rinkėjų meile ir pareikšti aiš- būtų ne premjeras Algirdas Butkevičius, o Taigi, atrodo, kad Visagino AE statyba taps kią nuomonę apie kai kurių partijų veikimą V.Upaskichas su „darbiečiais“. Beje, pastarų- naujos valdžios formavimo ašimi. rinkimų kampanijos metu ir ypač rinkimų jų kandidatai į ministrus atrodo gerokai soli- „Veidas“ skelbia, kokias ministerijas steng- dieną. „Įvertinti užfiksuotus rinkimų tvarkos džiau nei socdemų. sis išsiderėti sau kiekviena partija ir kokios pažeidimus privalo teisėsaugos institucijos ir Tuo atveju, jei koaliciją formuotų dešinieji asmenybės turi daugiausiai šansų gauti VRK. Tam jos turi efektyvių ir dar neišnau- su „darbiečiais“, pastarųjų įtaka tiek dėl deši- ministrų portfelius. ■ dotų svertų ir priemonių. Visos politinės par- niųjų ministrų patirties, tiek dėl paties premje- Jonė Kučinskaitė tijos turi prisiimti politinę atsakomybę už gali- mus neskaidrius savo atstovų veiksmus“, – tik Stasys Šedbaras / tokį šykštų komentarą žurnalistams mestelė- Kazys Artūras Paulauskas / Starkevičius, Artūras Paulauskas, Arūnas Keserauskas, žemės ūkio teisingumo ministras aplinkos ministras ministras Rasa Juknevičienė, krašto apsaugos ministrė Kęstutis Daukšys, Arvydas Sekmokas, ūkio ministras energetikos ministras Galimas dešiniųjų – Ingrida konservatorių ir liberalų Šimonytė, Ministrų kabinetas su L.Graužinienė, finansų Andrius „darbiečiais“ socialinės ministrė Kubilius, apsaugos ir ministras darbo ministrė pirmininkas Vytautas Vydas Gedvilas, Gapšys, kultūros ministras Seimo pirmininkas Dangutė Mikutienė, sveikatos apsaugos ministrė Gintaras Steponavičius, Virginija švietimo ir mokslo ministras Baltraitienė, Eligijus Masiulis, Šarūnas Birutis, vidaus reikalų susisiekimo užsienio reikalų ministrė lemia ne socialinių tinklų karta, o senjorai ministras ministras

asv Nebalsavo Balsavo Vienmandatėse rinkimų apygardose

65% šansą 52% 57% 63% atsilošti turi 52% dešinieji 40-49 m. 50-59 m. 60-69 m. 70-79 m. 80-89 m. misijos negalutiniai duomenys, Lietuvos statistikos departamentas

LRLS varžysis 6 apygardose, pirmauja 4-iose LLRA varžysis 6 apygardose, pirmauja 3-iose Išsikėlę patys varžysis 4 apygardose, pirmauja 2-iose LVŽS varžysis 3 apygardose, pirmauja 2-iose Šaltinis: Vyriausioji LiCS varžysis 2 apygardose, nė vienoje nepirmauja rinkimų komisija

2012 / 10 / 22 veidas 41 VISUOMENĖ LYDERIAI Kurie Lietuvos politikai iškiliausi, o versl

je vietose atitinkamai rikiuojasi Vytau tas „Veidas“ pristato, šalies Landsbergis ir Al girdas Brazauskas. O gyventojų nuomone, per prieš dešimtmetį kaip labiausiai Lietuvai pastaruosius dvidešimt metų nusipelnęs politikas bu vo įvardytas tuome- daugiausiai Lietuvos labui tis premjeras A.Brazauskas, ketvirtadaliui respondentų toks atrodė V.Adamkus ir nuveikusius politikus ir įtakin- septindaliui – V.Lands ber gis. giausius verslininkus. Sociologai pabrėžia, kad išskiriant iški- liausias asmenybes daugelio žmonių atmin- kirtingais metais „Veido“ užsakymu tyje pirmiausia iškyla gyvų ir šiuo metu akty- atliktų reprezentatyvių visuomenės vių politikų veikla, todėl prieš dvejus metus Sapklausų rezultatai atskleidžia, kad miręs A.Brazauskas jau ne be laikomas labiausiai nusipelniusių politikų trejetukas reikš mingiausiu dvidešimtmečio politiku. iš liko toks pat kaip ir prieš dešimt metų. Vis dėlto faktą, kad per dešimtmetį la- Reikš mingiausi politikai tik keitėsi vieto- biausiai nusipelniusių politikų trejetukas mis. nepasikeitė, politologai, sociologai ir istori- Kaip paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu kai aiškina tuo, jog su šiomis asmenybėmis rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės didžioji dalis visuomenės sieja svarbiausius, „Prime consulting“ atliktos apklausos, šiuo istoriniais tapusius Lietuvos įvykius. metu daugiausiai respondentų (18,3 proc.) V.Lands bergis tapatinamas su Lietuvos mano, kad per pastaruosius dvidešimt nepriklausomybės atkūrimu, V.Adamkus – metų reikšmingiausia buvo prezidento su mūsų šalies įstojimu į Europos Sąjungą ir

Valdo Adam kaus veikla. Antroje ir trečio- NATO, A.Brazauskas tapo istorine asme- „BFL“ NUOTR. IR „VEIDO“ FOTOMONTAŽAS

Kuris iš politikų per pastaruosius 20 metų, jūsų nuomone, 2012 metai daugiausiai nuveikė Lietuvos labui? (proc.)

V.Adamkus 18,3 P.Auštrevičius 0,6

V.Landsbergis 15 Č.Juršėnas 0,6

A.Brazauskas 13,4 R.Paksas 0,6

Visi daug nuveikė Lietuvos labui 7,3 K.Prunskienė 0,5

D.Grybauskaitė 6,2 J.Veselka 0,5

B.Lubys 6 N.Venckienė 0,5

A.Kubilius 5,6 A.Paulauskas 0,4

A.Sakalas 4,7 V.Šustauskas 0,4

I.Šimonytė 4,3 G.Steponavičius 0,3

V.Uspaskichas 3,7 Nė vienas 0,3

V.Blinkevičiūtė 2,3 A.Butkevičius 0,3

P.Gražulis 2 E.Masiulis 0,3

A.Saudargas 1,2 R.Ozolas, R.Šukys, A.Abišala, 0,2 E.Gentvilas, J.Olekas A.Zuokas 0,9 D.Kuolys, 0,1 M.Laurinkus, G.Kirkilas, Nežinau / neturiu nuomonės 0,7 V.Mazuronis, V.Andriukaitis, A.Ažubalis, K.Glaveckas, L.Graužinienė, R.Juknevičienė, I.Degutienė 0,6 J.Razma, Č.Stankevičius, Pastaba: apklausiamiesiems abėcėlės tvarka buvo pateiktos K.Starkevičius, V.Tomaševskis, 80 politikų pavardės. E.Vilkas, V.Žiemelis

42 veidas 2012 / 10 / 22 LYDERIAI VISUOMEN

daugiausiai nuo jos atsilieka ir dabartinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors ininkai – įtakingiausi? vargu ar didesnė dalis visuomenės galėtų išskirti bent tris D.Grybauskaitės darbus, tačiau daugiau nei 6 proc. respondentų prezidentę mini kaip daugiausiai per dvi- dešimtmetį nuveikusią Lietuvos labui. Ir tai nestebina, nes D.Grybaus kaitė nuo kadencijos pradžios yra absoliuti populia- riausių politikų sąrašų lyderė. V.Gaidžio žodžiais, naujausių visuome- nės nuomonės apklausų duomenimis, ant- ras po jos politikas, geriausiai atstovaujan- tis žmonių interesams, – Viktoras Us pas ki - chas. Tad nenuostabu, kad „Veido“ užsa- kymu atliktoje apklausoje, per ku rią res- pondentams buvo pateiktos 80-ies verslo atstovų pavardės, V.Us pas ki chas įvardija- mas kaip didžiausią įtaką valdžios sprendi- mams darantis verslininkas. Taip mano beveik 30 proc. apklaustųjų. Įtaka siejama su matomumu ir Visuomenė labiausiai vertina kuriamu įvaizdžiu V.Adamkaus, A.Brazausko, V.Landsbergio ir D.Grybauskaitės darbus Kal binti sociologai ir politologai pa brė - žia, kad daugeliui žmonių svarbūs ne tiek nybe, kaip pirmasis nepriklausomybę atkū- rektorius prof. Algis Krupavičius teigia, politikų ar verslininkų nuveikti konkretūs rusios Lietuvos prezidentas. Be to, pasak kad visuomenei vertinant politikų nuopel- darbai, kiek jų susikurtas įvaizdis bei ma - socio logo dr. Vlado Gaidžio, visuomenei nus vienu svarbiausių rodiklių tam pa jų tomumas visuomenėje. A.Krupa vi čiaus svarbu, kad tai ne tik iškilios asmenybės, užimami postai. vertinimu, V.Uspaskichas, kaip verslinin- bet ir jos tiesiogiai išrinkti politikai. Vadinasi, tai dar viena priežastis, kodėl kas, niekuomet neturėjo tokios įtakos val- Kauno technologijos universiteto Po li - bū tent ši politikų trijulė išskiriama kaip džios sprendimams, kokią darė Bro nis lo - tikos ir viešojo administravimo instituto di - labiausiai Lietuvai nusipelniusi, o ne per vas Lubys, tačiau jo įvaizdis lėmė, kad ➔44 2012 metai Jūsų nuomone, kurios verslo pasaulio asmenybės daro didžiausią įtaką valdžios sprendimams? (proc.)

V.Uspaskichas 29,8 B.Gudelis 1,3

J.Garbaravičius 12,3 A.Avulis 0,8

A.Bosas 9 R.Dargis 0,8

D.Mockus 8,6 L.Lubienė 0,6

A.Janukonis 6,2 V.Matijošaitis 0,4

Ž.Marcinkevičius 5 G.Rimšelis 0,2

I.Paleičikas 4,3 G.Vainauskas 0,2

V.Romanovas 4 N.Numavičius 0,2

I.Staškevičius 3,8 T.Barštys 0,2

R.Stonys 3,4 S.Dailydka 0,2

G.Žiemelis 3 R.Masiulis, S.Paulauskas, 0,1 V.Lašas, A.Rakauskas, A.Šikšta, A.Zabulis, Kitas 2,6 J.Dastikas, V.A.Bumelis

Nežinau / neturiu nuomonės 2,2 Pastaba: apklausiamiesiems abėcėlės tvarka buvo pateiktos 80 verslo pasaulio asmenybių pavardės. Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. rugsėjo 10–27 d. atlikta 1013 žmonių apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

2012 / 10 / 22 veidas 43 VISUOMENĖ LYDERIAI

Kuris iš politikų per pastaruosius 12 ką Antaną Bosą į sąrašo viršų iškėlė taip 2002 metai metų, jūsų nuomone, daugiausiai pat ne reikšminga jo įtaka, bet šmėžavimas nuveikė Lietuvos labui? (pasirinkti vakarėliuose bei dalyvavimas bulvarinėse galima vieną politiką; atsakymai proc.) laidose. Beje, ir prieš dešimt metų A.Bosas buvo įtakingiausių verslininkų dešimtuke. Iš šio sąrašo nepasitraukė ir bendrovių A.Brazauskas 37,9 „KristiAna“ bei „Fragrances In ter na tio - nal“ pagrindinis akcininkas Benas Gudelis, V.Adamkus 26,5 koncerno „Lukoil Baltija“ pre zidentas Iva - nas Paleičikas. V.Landsbergis 14,3 O štai apie dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiąjį redaktorių ir vieną iš akcininkų V.Šustauskas 1,6 Gedvydą Vainauską, kaip darantį didžiau- sią įtaką valdžios sprendimams, 2002 m. galvojo 4 proc. respondentų. Dabar taip K.Bobelis 0,8 manančių – vos 0,2 proc. Šių metų sąraše neliko ir daugiau prieš Č.Juršėnas 0,8 dešimtmetį įtakingiausiais laikytų versli- ninkų: tuomečio „Lietuvos telekomo“ ge - A.Kubilius 0,7 neralinio direktoriaus Tapio Paarmos, „Ju- kos“ prezidento Michailo Brudno, Vil - K.Prunskienė 0,7 niaus banko valdybos pirmininko Juliaus Nied varo, vieno iš „Vilniaus prekybos“ A.Terleckas 0,7 grupės savininkų Nerijaus Numa vi čiaus, anuo met Ignalinos atominės elektrinės ge - neralinio direktoriaus Vik to ro Še valdino. E.Gentvilas 0,6 Dabar net 12,3 proc. respondentų ma - no, kad vienas įtakingiausių yra energeti- A.Paulauskas 0,5 kos bendrovės „Scaent Baltic“ valdybos pir mininkas Jonas Garbaravičius. Dau giau R.Paksas 0,4 kaip 8 proc. neabejoja koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Moc kaus, 6,2 A.Zuokas 0,3 proc. – koncerno „Icor“ valdybos pirminin- ko Andriaus Janukonio, 5 proc. – vieno iš K.Uoka 0,2 „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų Žil- vino Marcinkevičiaus, 4 proc. –„Ūkio ban - V.Uspaskichas 0,2 ko investicinės grupės“ prezidento Vla- dimiro Romanovo įtaka valdžios sprendi- Pastaba: per apklausą respondentams pagal abėcėlę buvo pateiktos 70-ies politikų pavardės. Apklausta tūkstantis žmonių visoje Lietu- voje. Apklausa atlikta standartizuoto interviu metodu. mams. Šaltinis: „Spinter“ ir „Veidas“ „Didžiajai daliai visuomenės atrodo, kad tie verslininkai, kurie yra plačiai ➔43 tiek prieš dešimt metų, tiek dabar V.Uspas ki chą regi ir kaip labiausiai Lie- nuskambėję žiniasklaidoje arba žinomi visuomenės akyse būtent jis yra įtakingiau- tuvai nusipelniusį politiką. kaip skandalų veikėjai, turi ir akivaizdžią sias. Beje, beveik 4 proc. respondentų Kitą įtakingiausiu įvardijamą verslinin- įtaką priimant strateginius, šalies ekono-

2002 metai Jūsų nuomone, kurios verslo pasaulio asmenybės daro didžiausią įtaką valdžios sprendimams (paminėti galima iki 7 verslininkų; atsakymai proc.)

V.Uspaskichas 17,9 H.Grušnys 2,6

B.Lubys 10,6 A.Valinskas 2,6

T.Paarma 6,5 I.Paleičikas 2,4

M.Brudnas 6,4 A.Abišala 2,4

J.Niedvaras 6 V.Ševaldinas 2,1

A.Bosas 4,9 E.Vilkas 2

G.Vainauskas 4,1 T.Kučinskas 2

N.Numavičius 3,9 J.Kazickas 2

Pastaba: per apklausą respondentams pagal abėcėlę buvo pateiktos 70-ies verslininkų pavardės. Apklausta B.Gudelis 3,7 tūkstantis žmonių. Apklausa atlikta standartizuoto interviu metodu. Šaltinis: „Spinter“ ir „Veidas“

44 veidas 2012 / 10 / 22 LYDERIAI VISUOMEN K.VANAGO, „BFL“ NUOTR. Apklaustų Lietuvos gyventojų vertinimu, V.Uspaskichas ir A.Bosas didelę įtaką valdžios sprendimams darė tiek 2002 m., tiek dabar

mikai svarbius sprendimus. O turintys iš vertinama. „Tokia yra standartinio žmo - greičiausiai bus išskiriamas V.Lands bergis, tiesų didelį svorį, bet užsiimantys mažiau gaus atmintis: ko politikas nepadarė, tampa mat yra ir vėliau bus tapatinamas su visuomenei žinoma veikla nesiejami ir su ne taip reikšminga. Svarbiausia, ką padarė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, o kiti įtaka. Mat publikai svarbiausia viešoji nuo- gero, ir pliusų jam už tai tik daugėja. Tad po jo darbai ar nuodėmės nueis užmarštin“, – monė“, – paaiškina istorikas Antanas Ku - dešimties ar dvidešimties metų kaip dau- apibendrina A.Kulakauskas. ■ lakauskas. giausiai Lietuvos labui nuveikęs politikas Vaida Stoškuvienė Su istoriniais įvykiais tapatinamų asmenybių nuodėmės užmirštamos Jūsų nuomone, kurios verslo 1998 metai pasaulio asmenybės daro A.Kulakausko vertinimu, įvaizdžiu pa- didžiausią įtaką valdžios remtas vertinimas dažniausiai „įsijungia“ ir sprendimams (atsakymai proc.) kalbant apie politikus. Štai prieš dešimt metų po A.Brazausko, V.Adam kaus ir B.Lubys 7,06* V.Lands bergio kaip labiausiai nu si pelnęs politikas rikiavosi Vytautas Šustaus kas. E.Leontjeva 5,65 Aukštai buvo įvertintas ir Česlovas Juršė - nas, Kazimiera Prunskienė. Da bar šiuos politikus kaip reikšmingiausius išskyrė vos G.Vainauskas 5,48 po kelis respondentus. „Daugeliui žmonių vertinant politikus R.Visokavičius 5,28 svarbiausias veiksnys yra jų dalyvavimas dabartinėje politikoje. Štai kai K.Prunskie - J.Niedvaras 4,83 nė, nors buvo pirmoji atkurtos nepriklau- somos Lietuvos Vyriausybės premjerė, N.Novickienė 4,58 pasitraukusi iš politinės arenos, dingo ir iš nemažos dalies visuomenės atminties“, – J.Karčiauskas 4,3 teigia A.Krupavičius. Panašiai nutiko ir ilgamečiam Seimo A.Abišala 4,24 pirmininkui Č.Juršėnui. „Be to, jis niekada nestovėjo ant pirmųjų valdžios laiptelių. Nors vertinant iš istorinės perspektyvos M.Gusiatinas 4,22 labai daug asmenybių, kurios tuo metu nebuvo svarbiausios politinės figūros, po G.Kiesus 4,22 dvidešimties ar daugiau metų yra labiau vertinamos nei to meto lyderiai“, – dėsto V.Tomkus 4,12 A.Kulakauskas. * balo vidurkis Beje, istorikas pabrėžia, kad kuo dau- Pastaba: apklausiamiesiems pagal abėcėlę buvo pateiktos 64 verslo asmenybių pavardės ir pasiūlyta įvertinti jų daromą įtaką valdžios giau praeina laiko nuo svarbių visai šaliai sprendimams 10 balų sistema: 10 – daro didelę įtaką, 0 – neturi jokios įtakos. įvykių, tuo su jais siejama asmenybė labiau Šaltinis: „Baltijos tyrimai“, „Veidas“

2012 / 10 / 22 veidas 45 VISUOMENĖ ŽMONĖS Tikrųjų visuomenės autoritetų vietą Autoritetų ir ryškių asmenybių, kurios būtų ne tik savo srities muoja viešųjų ryšių akcijos, žiniasklaida, profesionalai, bet ir kelrodžiai visai visuomenei, dabar nema- o ne konkretūs nuveikti darbai ir asmeny- bės žavesys. Tai itin akivaizdu tampa prieš tome nei verslo pasaulyje, nei politikoje, nei tarp kultūros ar kiekvienus rinkimus. Bažnyčios atstovų. Kodėl atsivėrė moralinių autoritetų tuštuma? Daugelis politikų, jei tik būtų išrinkti, žada lyg supermenai išvaduoti Lietuvą rieš porą metų amžinybėn iške- somybę. Daugiatūkstantiniuose mitin- nuo visų negalavimų, tikina, kad jų pas- liavus prezidentui, socialdemokratų guose įkvepiančias kalbas sakęs J.Marcin- tangomis mes visi gyventume kaip rojuje. Pmohikanui Algirdui Mykolui Bra- kevičius į politiką nepasuko, tačiau visos „Kurdami geradarių įvaizdį jie bando pre- zauskui, Socialdemokartų partijoje iki šiol visuomenės autoritetu išliko iki pat mir- tenduoti į autoritetus, tačiau mes iki neatsirado nė vieno kolegos, kuris pri- ties, praėjusių metų vasario 16-osios. šiol skęstame vis gilesniame politiniame lygtų jam savo charizma ir autoritetu. Tokie bažnyčios atstovai, kaip Tėvas chaose. Mat ne visi šie tariami mesijai yra Sunku būtų išskirti ir kitos politinės jėgos Stanislovas, monsinjoras Kazimieras pajėgūs būti autoritetais, kalbėti tiesą ir atstovą, kuris dabar galėtų lygintis su Vasiliauskas, kardinolas Vincentas Slad- sąžiningai tesėti pažadus tarnaujant A.M.Brazausku. kevičius, taip pat buvo ne tik krikščio- visuomenei“, – dėsto Vytauto Didžiojo Nors visuomenės buvo vertinamas niškų tiesų skleidėjai, bet ir visos tautos universiteto sociologas Dainius Genys. 2004 metai A.UFARTO (BFL) NUOTR. A.UFARTO (BFL) NUOTR. (BFL) NUOTR. (BFL) NUOTR. Prieš aštuonerius metus autoritetų turėjome tiek politikoje, tiek versle, tiek kultūroje, tiek ir dvasiniame gyvenime. Nuotraukose: A.Brazauskas, B.Lubys, J.Marcinkevičius ir Tėvas Stanislovas prieštaringai ir neretai kritiškai, dėl savo dvasios žadintojai, kurių gilios mintys Mykolo Romerio universiteto docen- ūkiško požiūrio ir tvirtos nuomonės visais daugeliui rodė kelią. tas politologas Vytautas Dumbliauskas klausimais jis visada turėjo daugybę Legendinė asmenybė buvo ir aktorė pastebi, kad dabartiniai politikai yra rėmėjų, dažnai būdavo populiariausių Rūta Staliliūnaitė, kurią režisierius Jonas funkcionieriai. Nors tarp jų nemažai pro- politikų reitingų viršūnėse. Be to, tai vie- Vaitkus yra pavadinęs savo profesijos fesionalų, turinčių ir lyderio savybių, ta- nintelis Lietuvos politikas, po nepriklau- riteriu. Beje, R.Staliliūnaitė į Lietuvos čiau jie nėra ryškūs intelektualai ir neturi somybės atkūrimo užėmęs visus tris teatro istoriją įėjo ne tik kaip išskirtinio tokio svorio visuomenėje, kokiu išsiskyrė aukščiausius valstybės postus. meistriškumo aktorė, bet ir kaip me- A.M.Brazauskas ar kokį turi Vytautas Tuštumą, kurios dar ilgai niekas nininkė plačiausia prasme, aktyviai daly- Landsbergis. „Dabar įvairiose srityse neužpildys, paliko ir pernai miręs Lietu- vaudavusi dar ir visuomeninėje veikloje. vyksta rutininis darbas, nes valstybėje vos pramonės patriarchas Bronislovas Tokių autoritetų žmonės dabar pasi- nėra itin didelių sukrėtimų, kaip atku- Lubys, sugebėjęs sukurti apie penkias- genda, jų laukia, tačiau ar šiandieniniai riant Lietuvos nepriklausomybę. Įvykiai dešimt skirtingų įmonių ir daugiau kaip politikos, verslo, kultūros lyderiai pajėgūs pareikalauja autoritetų, ir jie atsiranda“, penkis tūkstančius darbuotojų turintį tiek iškilti ir sustiprėti, kad taptų visos – neabejoja V.Dumbliauskas. „Achemos“ koncerną, nuolat provokavęs tautos vedliais? Jo vertinimu, jeigu prieš daugiau nei politikus ir net varžęsis su energetikos dvidešimt metų mums nebūtų reikėję strategais – jam ar valstybei greičiau Vietoj asmeninės charizmos – kovoti dėl šalies nepriklausomybės at- pavyks pastatyti suskystintų dujų termi- viešųjų ryšių akcijos kūrimo, V.Landsbergis greičiausiai ir nalą. Be to, B.Lubys buvo Lietuvos būtų likęs mažai kam žinomas anuo- kultūros mecenatas, remdavęs klasikinės Tiek sociologai, tiek psichologai pa- metinės Vilniaus konservatorijos dėsty- muzikos festivalius, bažnyčių restaura- brėžia, kad autoritetai visuomenei būtini. tojas. V.Dumbliausko nuomone, toje vimą, vertingų knygų leidybą. Mat daugeliui žmonių sunku patiems epochoje reikėjo ir tokio politiko kaip Kita išskirtinė asmenybė – poetas susigaudyti sparčiai besikeičiančioje A.M.Brazauskas, kuris buvo prag- Justinas Marcinkevičius, ryškų pėdsaką aplinkoje, jiems reikalingi autoritetai, matiškas ir ūkiškai tvarkėsi valstybėje. palikęs ne tik lietuvių literatūroje, bet ir kaip vertybiniai orientyrai. O jeigu neat- Nors Lietuvos ekonominė padėtis ir kaip tautos vedlys, moraliniu autoritetu siranda išskirtinių asmenybių, tikrųjų dabar sunki, valstybė kasmet klimpsta į tapęs aktyviai dalyvaudamas Sąjūdžio visuomenės vedlių, jų vietą užima dirb- vis gilesnę skolą, tačiau, V.Dumbliausko veikloje ir atkuriant Lietuvos nepriklau- tiniai autoritetai, kurių įvaizdį dažnai for- žodžiais, tai didesnei daliai visuomenės

46 veidas 2012 / 10 / 22 ŽMONĖS VISUOMENĖ užėmė dirbtiniai lyderiai mažai rūpi. „Štai pensininkams kur kas paklustų. kiekvieno žmogaus kasdieniam gyve- svarbiau, kad būtų laiku išmokėta pen- „Autoritetus iškelia ne tiek pačios nimui, – pabrėžia visuomenės nuomonės sija, o kad jų anūkai ar proanūkiai pri- asmenybės ar jų dydis, kiek socialinis tyrimų centro „TNS-Gallup“ direktorius valės grąžinti milijardines skolas, jiems poreikis turėti autoritetą, – antrina filoso- Mindaugas Degutis. – Kitų žmonių neatrodo didelė grėsmė“, – aiškina poli- fas Liutauras Degėsys. – Šiandieninis autoritetą žiniasklaida gali labai lengvai tologas. nihilistinis požiūris į politinį, teisinį, sukurti ir netrukus sugriauti. Tad dažnai ekonominį ir kultūrinį gyvenimą lemia nuo paties konkretaus žmogaus savybių ir Nėra socialinio poreikio turėti perdėtą, neadekvatų visuotinį kritiškumą, elgesio ne viskas priklauso.“ autoritetą kuris, susijungęs su mažos tautos ne- Sociologas pastebi, kad tokių visuo- visavertiškumo kompleksu, virsta am- menės autoritetų, kaip J.Marcinkevičius Iš sociologinių apklausų matyti, kad žinos paauglystės sindromu. Tad tokioje ar Tėvas Stanislovas, viena bendra savybė dabar tik prezidentė Dalia Grybauskaitė erdvėje autoritetu gali būti tik tokie yra ta, kad jie savo paskutiniais gyvenimo daugeliui žmonių yra autoritetas, – visuo- patys paaugliai, kurie susitapatina su metais labai retai kišdavosi į kasdienius menės pasitikėjimas ja didesnis nei bet paaugliškomis neigimo, atmetimo, kri- reikalus ir ypač į politiką. Tad liko gerbia- kuriuo iki šiol buvusiu prezidentu. Vis tiškumo nuostatomis.“ mi visuomenės iki pat mirties, net ir pa- dėlto tautos moraliniu autoritetu ji nėra Pasak L.Degėsio, šiandieninėje visuo- sikeitus laikmečiui. M.Degutis neabejoja, 2012 metai T.LUKŠIO (BFL) NUOTR. Šiais laikais tikrų autoritetų akivaizdžiai stokojame

tapusi. Tai, kad ir kitose srityse šiandien menėje autoritetu galima tapti ne dėl to, kad bet koks veikimas politinėje plotmėje nematome išskirtinių asmenybių, V.Dum- kad ilgai ir sunkiai mokeisi ar dirbai, o būtų pražudęs šių žmonių autoritetą. bliauskas aiškina tuo, jog nėra terpės todėl, kad iškilai staigiai, atsitiktinai ir be Literatūrologė Viktorija Daujotytė- jiems atsirasti. pastangų. Filosofo žodžiais, dar viena Pakerienė pabrėžia, kad ir dabar yra „Autoritetui pakankamai nesunku iš- sąlyga tapti autoritetu – tai atliepti visuomenės lyderių, kurie dirba savo srity- kilti konkrečios grėsmės akivaizdoje. masines visų nuskriaustųjų „paauglių- je, bręsta, o kai atsiras poreikis, tarkim, Pavyzdžiui, sovietmečiu grėsmė buvo piliečių“ viltis – ne tik norėti to, ko nori reikės visuomenei rinktis tarp dviejų ryš- visiems akivaizdi, todėl daugelis to meto nepatenkintieji, bet ir sukurti iliuziją, kad kių alternatyvų ir žmonės lauks pasisa- asmenybių iškilo kaip lietuvišku- kančiųjų, tai tos asmenybės mo puoselėtojai“, – dėsto Filosofas L.Degėsys: „Autoritetus savo pačių jėgos bus išsviestos D.Genys. iš kasdienybės rato. „Be to, O štai dabartinis laikmetis nėra iškelia ne tiek pačios asmenybės atskiriems žmonėms svarbūs palankus autoritetams stiprėti, ar jų dydis, kiek socialinis vis kiti autoritetai, todėl, pa- nors ir esama asmenų, turinčių poreikis turėti autoritetą.“ vyzdžiui, medikai, mokytojai ir savybių, būtinų tautos vedliams. dabar turi savo autoritetų“, – Mat, D.Genio žodžiais, plintant masinio autoritetas yra toks pat, kaip ir jie. Taip neabejoja V.Daujotytė-Pakerienė. nepasitikėjimo virusui bei nykstant soli- pabrėžiama, kad autoritetu tapti yra Pasak D.Genio, autoriteto prestižas ir darumo jausmui mažėja terpių, kuriose lengva. reikšmė didėja, jei sugebama gausinti autoritetas galėtų iškilti. savarankiškai ir kritiškai mąstančių Vis dėlto ir šiuo metu autoritetai, Dabar autoritetą sukurti arba piliečių būrį. Tokiu atveju iškilios asmeny- pateikiantys argumentuotas pasaulio sugriauti gali žiniasklaida bės tarnauja kaip užuovėja nuo mus supratimo interpretacijas, būtų pagei- gaubiančios beprasmybės. dautini daugeliui piliečių, tačiau šian- Taigi kas šiandien yra visuomenės au- „Autoritetai yra priklausomi nuo savo dien niekas nepajėgus pateikti viena- toritetas: tas, kurį tokiu pristato žiniasklai- visuomenės. Taigi nuo to, ar mes leisimės reikšmiškos tiesos. Kaip teigia sociologas da, ar tas, kuris pelnė aukštą reitingą per būti mulkinami, ar, priešingai, kelsime Zygmuntas Baumanas, dabar nebėra visuomenės nuomonės apklausas? itin aukštus kriterijus lyderiams, ir prik- tokios arogantiškos bendruomenės ar „Per apklausas klausiama tik apie poli- lausys, kokius autoritetus turėsime“, – sąjūdžio, kuris kalbėtų visai žmonijai tikus, o šiems sunku įtikti visiems, ypač apibendrina D.Genys. ■ arba kurį kalbantį žmonija išklausytų ir jei turi priimti sprendimus, svarbius Vaida Stoškuvienė

2012 / 10 / 22 veidas 47 VISUOMENĖ RELIGIJA Dvasiniai lyderiai: BROOKS KRAFT NUOTR. Po keliasdešimties metų graužaties vis daugiau lietuvių trobon atvyks kalbėti rožinio), Skriaudžių pa- ra pijos kle bo nas Arū nas Simonavičius (su vi - pasauliečių ryžtasi pirmam atviram pokalbiui savo gyvenime: sais randantis ben drą kalbą), Vilniaus Visų pašnekesys su kunigu ar vienuoliu jiems tampa savotiška Šventųjų bažnyčios rezidentas kunigas Kęs - psichoterapija, padedančia susitaikyti su savo praeitimi ir tutis Dva rec kas (nebijantis prisipažinti, kad sparčiai kintančiu pasauliu. bu vo narkomanas, užtat pas jį plūste plūsta priklausomybių kamuojami žmonės iš visos ietuvoje daugėja kunigų ir ypač vienuo - Jankūną, pasiklausyti jo sekmadienio pa - Lietuvos). lių, pas kuriuos norint patekti pas ikal - mokslų skuba net vietos bedieviai ir ateistai. Daugybė gyvenime pasimetusių žmonių Lbėti ar juolab kartu pabūti visą savait- Iš tiesų kiekvienas dvasios tėvas dirba skir- apsilanko Pakutuvėnuose (Plungės r.) įsikūru- galį reikia užsirašyti prieš pusmetį, o jų pa- tingai, tačiau visi turi viena bendrą bruožą: jie siame Lietuvos pranciškonų Mažesniųjų bro- mokslų kukliose sausakim šo se koplytėlėse traukia žmones, nes sugeba jiems padėti. Visi lių ordino vienuolyne, Palendrių (Kelmės r.) žmonės klausosi net stovėdami tarpdury. Kas prisimena a.a. Tėvą Stanislovą, monsinjorą šv. Benedikto vienuolyne ar Bal triš kių (Za - tie naujieji dvasios tėvai? Kazimierą Vasiliauską ar kunigą Ričardą Mi- rasų r.) Tiberiados bendruomenės vienuoly- Jų nerasite ant madingų blizgių žurnalų vir - kutavičių, kai kurie palinguoja, kad po jų mir- ne, daug žmonių nori susitikti ir su broliais šelių, jie nedalyvauja vadinamojo elito vaka - ties pamainos šiems dvasiniams lyderiams dominikonais Vilniuje. rėliuose, jie kalba paprastai ir ne iš raš tų, jie neatsirado. Tačiau iš tikrųjų jų yra, ir ne vie- Tai tik keletas pavardžių ir vietų, į kurias kalba iš širdies arba tyli ir klausosi, bet jų ty- nas. Tiesa, jie dirba tyliai ir galbūt neturi vadi- traukia dvasios troškulio kamuojami lietuviai. lėjimas, kaip ir kiekvienas pasakytas papras - namojo madingo kunigo titulo, bet iš tiesų juk Iš tikrųjų dvasios tėvų yra gerokai daugiau. tutis žodis, susminga tiesiai sielon. Daugelis šių to ir nereikia. Nei patiems kunigams, nei Kaip pastebi katalikiško mėnraščio „Artuma“ dvasios tėvų yra palyginti jauni žmonės, moks- tiems, kurie nori išsikalbėti pas dvasios tėvus. vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliaus - lus baigę Vakaruose, bet šiuo metu dirbantys Kita vertus, žinoti apie juos reikėtų. Tai gi, kas: „Kunigai, kaip ir pasauliečiai, vieni gyve- paprastose kaimo parapijose. Tačiau pas juos be jau minėtų E.Murausko ir G.Jankū no, taip na aistringai ir semte semia gyvenimą, kiti – žmonės plūste plūsta iš visos Lie tuvos. pat labai vertinami dar ir šie dvasios tėvai: tyliai, ramiai. Tačiau kunigų šviesulių, kaip ir Štai 49 metų Šiluvos Švenčiausiosios Mer - Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės rek- šventųjų, nėra daug.“ gelės Marijos Gimimo parapijos klebono torius kun. Vaidas Vaišvilas (kurį labai mėgsta Šįkart siūlome pokalbį su trimis trijų kartų Erasto Murausko žmonės klausosi kone vaikai, paaugliai ir jaunuoliai), Rokiškio rajo- kunigais, kuriuos daugybė tikinčiųjų vadina išsižioję: nors jo sakomas tekstas atrodo pap- ne dirbantis kunigas Laimo nas Nedveckas tikrais dvasios tėvais, „saulės gabaliukais“: tai rastas, bet kiekvienas žodis kabina iki pat sie- (kuriam yra atsivėrę nemažai žmonių net po 71 metų Klaipėdos šv. Ka zi mie ro parapijos los gilumos. pusšimčio metų tylos), Že mai čių Kalvarijos altaristas, pranciškonas kun. Adolfas Juoza - O, tarkime, Krekenavos bazilikos rektoriu- šventovės rektorius kanauninkas Jonas Ačas pas Pudžemys OFM; Ruklos (Jonavos r.) mi paskyrus 34 metų kunigą dr. Gedi mi ną (mėgstantis netikėtai paskelbti, kurio kaimo Šventosios Dvasios parapijos klebonas, Ruk-

48 veidas 2012 / 10 / 22 RELIGIJA VISUOMENĖ susiduriame su skurdžia dvasine aplinka

los įgulos kapelionas, egzorcistas, teologijos uždirbti daug pinigų, bet esmė, kad ir jie patys ištvėrė. O ir dauguma grįžo ir net senatvės mokslų daktaras, majoras Arnoldas Valkaus - irgi nesijaučia saugūs, nes irgi yra neradę sa - sulaukė: reikia stebėtis, kokius stebuklus daro kas ir dominikonas brolis Pijus Eglinas OP. vęs, savo gyvenimo prasmės. tikėjimas ir maldingumas. VEIDAS: Šiandien visi ir visur kalbame apie Šiandieninis žmogus išmoko vartoti, bet VEIDAS: Jūs bendraujate su daugybe įvai - krizę: ekonomikos, politikos, Bažnyčios, paga - nebemoka mylėti, nebemoka būti, šnekėti, riausių žmonių. Ar jie iš tikrųjų nebeturi ir nebe- liau krizę galvoje, krizę širdyje. Kokios tokio priimti kito žmogaus. Apie tai galima kalbėti mato orientyrų: nei politinių, nei ekonominių, nei šnekėjimo priežastys? daug ir gražiai, apie tai kalba šiandieniniai psi- dvasinių? O gal mes tiesiog neturime lyderių? A.Valkauskas.: Kas yra žmogus? Dvasinė bū - chologai, psichiatrai, psichoterapeutai, apie A.Valkauskas.: Bet kuris psichiatras, psicho - tybė. Tad pirmiausia reikia kalbėti apie tai, tai rašė šių mokslo sričių korifėjai, apie tai terapeutas man pritartų, kad šiandien mūsų kad žmogus neturi atsparos ir kad tada, kai jos kalba ir mūsų popiežius. santykiuose įsigalėjęs reliatyvizmas. Žmogus neturi, prasideda dvasios krizė: žmogus „ne- Psichinė žmonių sveikata tragiška, psi- nebepasitiki niekuo. Ir kuo žmogus labiau randa“ savęs. Deja, mes matome tik mažą chiatrijos ligoninės perpildytos, šizofrenija dvasiškai skursta, tuo labiau jis praranda tie- žmo gaus problemos dalį – buitinius patogu- plinta kaip maras. O kur dar begalė nelaimin - sos suvokimą: darosi pats sau labai reikšmin- mus. Bet koncentravimasis tik į buitį yra pri- gų žmonių, bandančių susikurti laimę vi - gas, pasineria į puikybę, nenori priimti tvar- mityvus. sokiais surogatais: alkoholiu, narkotikais. kos, autoriteto, tampa viską neigiantis. Kitaip Aišku, galime kalbėti, kad nėra meilės, nė- Kitaip tariant, jei neieškai esminių problemos tariant, praranda sveiką santykį su tiesa. Taigi ra atsakomybės, nėra džiaugsmo, bet šitie sprendimų, rezultatas toks pat. Ir ištraukti gali iškelti kokį nori lyderį – žmogus pirmiau- dalykai nesprendžiami nei ekonominiais san - mus iš šitos ne ekonomikos, o pirmiausia dva- sia nori jį paneigti. Čia jau ryškėja psichopati- tykiais, nei valstybiniu lygmeniu, nes krizė pir- sios ligos, gali tik Dievas. niai bruožai. miausia atsiranda žmogaus galvoje ir širdyje, o jau po to kyla ir kitose sferose. Iš tikrųjų žmo- gaus dvasios proble mos ateina iš kelių anks- tesnių kartų, bent jau iš trijų keturių. Šitai, beje, vienoje konferencijų dės tė ir psichiatrijos mokslo atstovai. Juk mes 50 metų gyvenome socialistiniame la geryje ir mums tik atrodo, kad jau užmiršome KGB terorą, trėmimus, gyveni- mą dvejopais standartais, kai viena kalbi, kita darai. Pasirodo, tokio gyvenimo re zul tatas ilga- laikis, nes susikūrė tam tikri elgesio ir mąstymo modeliai, kad galima kalbėti ne tiesą, meluoti, nusukti, pavogti. Ir šitie mo de liai neįneša svei- ko prado į tarpusavio santykius. A.J.Pudžemys.: Penkiasdešimt ateizmo metų žmones padarė užsidariusius, ir nors gi mė nauja karta, tas uždarumas, baimė jiems per- ėjo su tėvų krauju ir su motinos pienu. Todėl bendravimas su šiandieniniu žmogumi KAM ARCHYVO NUOTR. gerokai pasikeitęs, sudėtingesnis, nes tremčių, netekčių, teroro skausmas, kan- čia, baimė persidavė vaikams ir anūkams. Kariuomenės kapelionas, dr. A.Valkauskas A.Valkauskas.: Pagaliau paanalizuokime šmaikščiai sako: „Misijoje Afganistane santykius šeimoje: ar tėvai turi laiko? Daž- mažiau veiklos nei Rukloje. O mano darbas nai ne. Bet jei ir turi, neretai nežino, kaip būti šalia karių, padrąsinti Dievo žodžiu“ su tuo vaiku būti, o dar kiti dalykai: paty- čios mokyklose, didžiulis interneto infor- Todėl kalbėti apie dvasinę lyderystę irgi macijos srautas, siaubo filmai. Taigi atviros labai sunku. O juk kiekvienas dvasinis lyderis ir užslėptos agresijos yra labai daug. Dėl to nori, kad tu jį kažkiek gerbtum, juo sektum ir žmogus lieka vienišas. Štai vyras, nemokė- klausytumeisi, ką jis sako. Aš šitą fenomeną damas pasakyti žmonai „aš tave myliu“, stebiu jau 20 metų: bet kuris dvasinis lyderis užsidaro savyje. Jis nemoka parodyti mei- yra girdimas tik tiek, kiek pačiam žmogui atro- lės, nes jo šeimoje buvo sudėtingi santykiai. do priimtina, tinka tai, ką sako tas lyderis. Taigi, nors žmogus nori meilės, jam sunku Žmogus tapo visa ko vertintojas, nors neturi

meilę priimti. Viena vertus, jis ilgisi meilės, KAM ARCHYVO NUOTR. jokių prielaidų vertinti tos srities. Aišku, jei bet tuo pačiu metu netiki, kad jį gali kažkas vertintojas yra iš tos pačios srities, jis gali ver- mylėti, o netiki, nes jo šeimoje buvo tokia aplin- A.J.Pudžemys.: Mano manymu, nutolimas tinti, bet šiandien žmogus vertina visus ir ka, visuomenėje tokia aplinka, tad jis už si daro nuo tikėjimo yra labai stiprus, todėl ir tos ne- viską, nesvarbu, kokia būtų jo profesija. Bet savyje. O kai atsineša tą vienišumą į šei mą, ne - vilties tiek daug. Tarp tikinčiųjų to liūdesio juk negali būti visų specialybių žinovas. moka meilės parodyti ir savo vaikams. Taigi gerokai mažiau. Taigi didžiausia krizė yra dva- Kitaip sakant, mes susiduriame su skurdžia žmogus jaučiasi nesuprastas, iš kitos pusės – jis sinė, tikėjimo stygius, vedantis į nusimi nimą. dvasine gyvensena, kai įsijungia vidinis kom- pats kitų nesupranta. Kitaip ta riant, prie žastys, Jei lyginsime su tremtimi, tada buvo daugiau pensacinis mechanizmas: savęs aukštinimas, kodėl žmogus blaškosi, yra labai gilios. kančios, bet to meto žmonės labiau tikėjo neturintis jokio pagrindo, ir todėl kalbėti apie Pagaliau dabartiniai tėvai labai stengiasi Dievu, rėmėsi malda, užtat tą kančią lengviau dvasinę lyderystę sunku. ➔ 50

2012 / 10 / 22 veidas 49 VISUOMENĖ RELIGIJA

49 ➔ Kita vertus, žmogus trokšta dvasinio ly- į ne žinia ką pa virtusi. Ir visos problemos kyla iš paliko savo atspaudą. Vis dėlto per tikėjimą, derio, bet trokšta tokio, kuris būtų destrukty- to, kad mūsų žmogus nebemoka mąstyti nei sakra men tus, išpa žintį, maldą, maldos grupe- vus, atlieptų primityvius jausmus. Pavyz džiui, apie save, nei apie gyve nimą. les bažnyčiose reikalai turėtų pasikeisti. Be to, tokie lyderiai buvo Stalinas, Hitleris. Kažkas Beje, ilgai gyvenau Itali joje, ir nors te- pastaruoju metu vienuolynai rengia įvairius panašaus ir pas mus vyksta. Žmogus nebeno- nykščio gy venimo neidealizuoju, ten gimnazi- susitikimus, kviečia į rekolekcijas. ri siekti tiesos, savo gelmių pažinimo, tampa jose yra gilesnis literatūros pažinimas, filosofi- Kitas dalykas, vedantis į liūdesį, – didelis abe jingas. Tiesa, jaunimas yra ki toks nei pu s - jos dėstymas. Tai di delis pranašumas. Jei tempas, skubėjimas, lėkimas. Juk būtent iš to amžiai ir vyresni žmonės. Mano amžiaus dėstai filosofiją, tai dėstai, kaip žmogus bandė tempo kyla nepasitenkinimas, nesupratimas, žmonės nusivylę, pavargę, ne nori mąstyti. Taigi suvokti pasaulį, mąstyti, ir toji loginė seka kivirčai. šian dieninis žmogus, ne svarbu, ar verslininkas, padeda žmogui iš gautų žinių susikurti Pijus OP: Analizuodami Lietuvos problemas ar skurdžius, nesiskiria nei savo mąstymo, nei pasaulėvaizdį. O pas mus žinių srautas labai mes dažnai „užsicikliname“. Viena vertus, sa- dvasingumo lygiu, skiriasi tik jų piniginės storis. didelis, bet žmogus pajėgus priimti tik ribotą kome, kad mes esame Europos da lis, ES narė, Mane labai liūdina, kad turtingi žmonės, uži- informacijos kiekį. bet praktiškai apsiribojame provincialumu. mantys aukš tas pareigas, vadovaujantys kitiems A.J.Pudžemys.: Man irgi dvasiniai dalykai vi - Mums į Lietuvą reikėtų žiūrėti kaip į Eu ro pos žmonėms, yra tokio skurdaus mąstymo. sados buvo aukščiau už mokslo pasiekimus. dalį ir situaciją Lietuvoje vertinti Eu ro pos ar VEIDAS: Viename susitikimų su jaunimu Aišku, pasaulinė pažanga, mokslas, technika pasaulio kontekste. Taigi reikalai Lietu voje yra pasakojote apie egzorcizmą, apie satanistų yra be galo svarbūs, ir čia per pastaruosius de- tokie patys, kaip ir reikalai Eu ro poje. ritualus ir jų aukojimus šėtonui, kai žmonės, šimtmečius mes padarėme didžiu lę pažangą, Mano nuomone, mes esame ir būsime is- siekiantys greito geresnio gyvenimo, pinigų ar bet dvasiniuose dalykuose nieko nėra išrasta, torinio lūžio amžininkai. Demokratija ir rin- pripažinimo, pažada save ar savo atskiras kūno o ir nebus, nes „tik kantrumu, meile ir malda kos ekonomika dešimtmečiais buvo socialinio dalis šėtonui. Tas jūsų pasakojimas nejučia su- jūs laimėsite sielas“. saugumo, laisvės ir piliečių teisių garantas, sisiejo su spalio 14-osios parlamento rinkimų Meilė iš tikrųjų daro stebuklus. Prieš mei- tačiau šiandien visame pasaulyje matome vis rezultatais, kai dauguma šalies gyventojų bal- lės ginklą neatsilaiko niekas. Beje, bendrau- didėjantį plyšį tarp skirtingų visuomenės sus atidavė už tuos, kurie žada greitą geresnį jant tiek su vaikais, tiek su suaugusiais pagrin - sluoksnių, vidurinės grandies, jungiančios tuos gyvenimą. dinis receptas – meilė, malda ir kantrybė. du sluoksnius, nykimą. A.Valkauskas.: Iš tikrųjų žmogus, koncentruo- VEIDAS: Sovietmečiu žmogus buvo ramus, Iš tikrųjų mes vėlai įšokome į demokratijos damasis tik į instinktus ir džiaugdamasis, kad užtikrintas ir saugus: žinojo, ką kasdien darys. ir rinkos ekonomikos traukinį ir nespėjome kažkas labai stebuklingai išspręs visas jo prob- Šiandieninis žmogus nebeturi tokio dirbtinio pasimėgauti subalansuotu gyvenimu. O dau- lemas, labai save suprimityvina. Juk kas kitas, saugumo jausmo, jis pats atsakingas už savo gelio valstybių gyventojai šią galimybę turėjo, jei ne aš pats, gali mane padaryti laimingą? gyvenimą ir tai yra labai gerai stiprioms as- bet iki mūsų traukinys atvažiavo su išklibusiais Čia tik iliuzijos pradžia, o iliuzija prilygsta nar- menybėms. Bet tokių žmonių mažuma. Daugu- ratais ir nudėvėtais guoliais, tad nieko keista, komanijai. Tai yra savęs maitinimas melu. O mai reikia saugumo ir geresnio gyvenimo paža- kad tas traukinys šiandien važiuoja barškėda- kas yra melo tėvas? Melas plačiąja prasme yra do. Tad kur jiems rasti dvasinės stiprybės? mas, ir komforto, kurio tikėjomės, nejaučiame. šėtoniškas. Bet išmušti tą iliuziją iš žmogaus A.J.Pudžemys.: Nesaugumo jausmas ka muoja Idealistinis demokratijos modelis, kuris galvos sunku, nes kai žmogus praranda per- ne tik mūsų žmones, tai justi pasauliniu mastu, šiandien vis pateikiamas kaip absoliutus gėris spektyvą, pradeda laukti mesijo. Ir lau- užtat Šventasis Tėvas bei vyskupai ir siekiamybė, būtinai reikalauja geros valios iš kia bet kokia kaina. šiuos metus ir paskelbė Ti- valdžios: tarnauti ne interesų grupėms, o vi- Lietuvoje mes susiduriame su kėjimo metais, kad per ka- suomenei. Lygiai taip pat iš visų piliečių reika- tuo, kad žmogus nebesuvokia techizaciją, evangelizaciją lauja rūpintis ne vien savo, o visos visuomenės savo žmogiškos prigimties. Štai ištrauktų žmones iš to liū- interesais. Bet tai gerai valiai reikia nepapras- pažiūrėkite į švietimo reformą, desio. Ir nors tikinčiais tai galingos motyvacijos. Taigi mums ir reikėtų apie kurią visi šneka, giriasi, bet save vadina dauguma labiausiai koncentruotis į gerą motyvaciją, bet čia verkti reikia: farširuoja vai- lietuvių, bet giliai prak- šiandien yra ieškojimų laikas, kai tiksliai nie- kams į smegenis begalę žinių, tikuojančių mažu ma, kas nežino, kokia toji demokratija bus. bet niekas nemo ko vaikų nes tie 50 sovietinio Kai keičiasi epochos, griūva tvarkos ir sant- mąstyti. Nėra filoso finio siautėjimo, psichologi- varkos, viena vertus, itin įdomu gyventi, kita pagrindo. O ir tikyba nio bauginimo metų vertus, tos įdomiausios akimirkos nebūtinai yra teigiamos. Kitaip tariant, šita krizė yra kryžkelė, kurią priėję suprantame, kad ne- begalime eiti šia kryptimi, kuria ėjome iki šiol. Manau, tai puiki proga teoretikams pa - žvelgti į žmonijos istoriją. Aš žmonijos istorijo- je įžvelgiu du veiksnius, sužadinančius moty- vaciją. Senaisiais laikais tai buvo tikėjimas, naujaisiais – sąvoka „tėvynė“. Manau, kad šiandien kalbėti apie tėvynę sunku, nes reikė- tų iš naujo įvardyti, kas ji yra. O štai kalbėti apie tikėjimą – prasminga ir savalaikiška, nes

A.UFARTO, „BFL“ NUOTR. tai mums duoda viltį į ateitį. Toji viltis mus provokuoja sąmoningai pažvelg ti į save ir į kitus žmones. Juk ką sako Biblija: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ O kai nėra tikėji- mo, nėra vilties, tai nėra ir motyvacijos. Brolis kun. Pijus OP: „Mes dominikonai esame pamokslininkai ir mums svarbiausia duoti žmogui pirmą impulsą ieškoti Tiesos“

50 veidas 2012 / 10 / 22 ISTORIJA VISUOMENĖ

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip įmanoma plėtoti sau į klausimus, kuris tikėjimo keliu nuėjo žmogui pirmą impulsą ieškoti Tiesos, kad jis dvasinę lyderystę miestuose, kur į bažnyčias, gerą gabalą ir kuris dabar dalijasi savo, kaip suabejotų, kad keltų klausimus, ieš kotų, kad ypač didžiąsias šventoves, susirenka labai daug keliautojo, patirtimi su kitais. Lyderis nepriva- apsilankymas bažnyčioje nebūtų vienkartinis žmonių, taip pat ir atsitiktinių. Kaip vienoje LRT lo eiti priekyje ir nešti žibinto, užtektų, kad tas – iki kitų metų. O kai jau išprovokuoji žmogų radijo laidoje sakė Arkikatedros vikaras Saulius žmogus be egoistinių sumetimų su meile ieškoti tiesos, jis arba jungiasi į savo parapijos Bužauskas, „kartais jautiesi tarsi geležinkelio norėtų pasidalyti savo patirtimi. Tad tokių ly- bendruomenę, arba šliejasi prie tos, kuri stotyje“. derių, manau, yra daug. padėtų jam augti. A.Valkauskas.: Man, kaip kapelionui, truputį Tik koją kiša įsivaizdavimas, kad lyderis Kita vertus, žinoma, keistis turėtų ir pati lengviau, nes kariuomenės bendruome nė vie- turi būti visą tautą ar visuomenę nešantis ant Bažnyčia. Anksčiau Bažnyčia buvo įpratusi nalytiškesnė, žmones čia sieja kovinė draugys- pečių. O ir apskritai kyla klausimas, ar įmano- užimti dominuojančią poziciją, daugelis kuni- tė, o ir vyresni vyrai turi daugiau patirties, ma, kad toks žmogus būtų šiandieninėje vi - gų ir Bažnyčios vyresnybės buvo įsitikinę, kad labiau vienas kitą palaiko. suomenėje. Manau, tai įmanoma nebent val- pagrindiniai jų veikimo instrumentai – mora - Kalbant apie didmiesčius derėtų pa ste bė ti, domos demokratijos šalyse, tokio se kaip Ru- liza vimas, raginimas eiti išpažinties, laikytis kad jautimasis tarsi geležinkelio stotyje, pojū- sija. Toks lyderis yra autoritarinis. tradicijų. Bet ilgainiui tas instrumentas tapo tis, kai nerandi ryšio su žmonėmis, kurie baž- Mes, dominikonai, nedarome jokių mo - neveiksnus, nes žmogaus negali raginti laikytis nyčioje yra atsitiktiniai pakeleiviai, labai bjau- dernybių, šou, tiesiog nuo to, ką gavome iš tradicijų, jei jis nežino, kam ta tradicija reika- rus. Tad net ir norint išgyventi dva sinę tėvystę savo tėvų, prosenelių ir Bažnyčios bendruome- linga, lygiai taip negali raginti žmogaus gyven- neretai būna labai sunku. Štai matai, kad žmo- nės 2 tūkst. metų istorijos lobyno, nuvalėme ti pagal Dievo įsakymą, jei žmogus nežino gus sutrikęs, viena vertus, jis tarsi ieško tikėji- istorijos dulkes ir stengiamės parodyti esmę. Ir krikščioniškosios moralės ir etikos. Taigi mo, kita vertus, ieško jo bet kur: dažnai būna tikinčių žmonių, kurie nori aiškiai žinoti, kur Bažnyčia turi persiorientuoti, ak cen tuoti es - apėjęs skirtingiausias gyvenimo būdo mokyk- eina, įvardyti savo identitetą, tikrai daugėja. minių dalykų, kurie žmogų daro tikinčiuoju, las ir dabar pripuolamai užsuko į bažnyčią. Bet Mes, dominikonai, neorganizuojame re - pažinimą. ■ jam reikia iš naujo išgyventi krikščionybę, nes kolekcijų, bet kaip pamokslininkai duodame Jonė Kučinskaitė nutrūkus krikščioniškai tradicijai žmogus ne- beišgyvena tikėjimo tradiciškai: jam nieko ne- Brolis kun. A.J.Pudžemys OFM: „Kalbėtojų šiandien daug, bet nėra klausytojų. Kunigui sako liturgija, nieko nekalba apeigos. O Baž- šiandien svarbiausia ne tiek kalbėti, kiek klausytis. O žmonės iš visos Žemaitijos nyčia kol kas orientuojasi į tai, kad žmogus tar - važiuoja pas mane, nes aš turiu laiko ir jų klausausi: jie nori išsikalbėti“ si savaime turėtų suprasti, kokia yra tradicija. Bet Dievas davė mums Užtarimo maldą, joje susiduri su gyvu Dievu, kuris yra galingas ir kuris yra tikras. Šiandien žmogui labai trūksta tikrumo. O susidurti su gyvu Dievu – nuostabus dalykas, tada ir pačiam kunigui gali atgimti dvasinė tėvystė, rastis kitas žmo- nių santykis su tikėjimu. Esmė ta, kad tam, jog pažadintum žmogų, turi tikėti pats. O kai apie Dievą kalbi ne kaip apie abstrakciją, kai skelbi Evangeliją, kuri yra Viltis, kai vyksta liturgija, ima veikti Šventoji Dvasia. Mes dažnai užmirštame, kad kunigas nė ra vadybininkas ar administratorius. Kunigas yra pašvęstas, paženklintas šventąja dvasia ir turi atstovauti Dievui. O Dievas kalba kiekvienam žmogui asmeniškai. A.J.Pudžemys.: Šis šimtmetis nelabai pagim - dė tokių dvasios didvyrių, dvasios šventųjų, kaip kunigas Giovanni Melchioras Bos co, tačiau tikrų dvasios tėvų tikrai yra. O šiandien kunigo žodis, kalbėjimas nėra tiek svarbus, kiek svarbus kunigo pavyzdys, meilė, jautru- mas, įsiklausymas. Kalbėtojų šiandien daug, bet nėra klausytojų. Užtat pas mane ir va- žiuoja žmonės iš visos Žemaitijos, kad aš jų klausausi: esu senas, pensininkas, turiu laiko ir atidžiai klausausi, o žmonėms patinka, jie nori išsikalbėti. Aš pritariu tėvo Antano Saulaičio SJ išsa - kytai minčiai, kad pagrindinis dvasios lyderių veikimas miestuose turi vykti per maldos gru- peles, būtent jos ištrauks žmones iš to liūdesio. Kitu atveju taip ir liksime stovėti tarsi geležin- kelio stotyje. Pijus OP: Mes norime prilipinti dvasios lyde- riui stereotipą, kad tai turi būti toks lyderis kaip Jonas Basanavičiaus, Tėvas Stanis lovas ar Algirdas Brazauskas. Bet iš tikrųjų dvasinis lyderis neprivalo būti visos Lietuvos žvaigždė.

Dvasios tėvas – tai žmogus, kuris jau atsakė J.KLIETKUTĖS NUOTR.

2012 / 10 / 22 veidas 51 LIETUVA PRAEITIS Prieš dvidešimt metų padėti Lietu 2012-aisiais dvidešimtmetį mini ne tik „Veidas“, bet ir LR Konsti tu cija, atkurta Prezidento institucija, laikinieji lietuviški pinigai – talonai, taip pat daugybė reikšmingiausių šiandienos verslo įmonių. -ieji įėjo į istoriją kaip itin sudėtingi ir Lietuvos val- 1992stybės raidai reikšmingi, bet tikrai nenuobodūs metai, paženklinti ūkio nuosmukio, Rusijos ekonominės bloka dos, Gedimino Vagno riaus Vy riau sy bės griū ties bei daugelio kitų svarbių įvykių. Tai lemtingų lūžių metai, kai bu vo padėti nepriklau so mybę at kū - rusios Lie tuvos valstybės pa ma tai. Prisiminti 1992-uosius ypač sveika tiems, kurie nuolat skundžiasi, kaip sunku gyventi šių dienų Lietuvoje. Daugelis jau pamiršo, kad 1992-ųjų rude - nį ir dalį žiemos teko pragyventi be karšto vandens, prie vos šylančių radiatorių. Pradė - jus dirbti naujajai Aleksandro Abišalos Vy- riausybei, Rusija nutraukė naftos tiekimą Lie- tuvai, todėl spalį daugumoje sostinės de ga - linių atsirado lentelės su užrašu „Benzino „BFL“ NUOTR. nėra“, o šildymo sezonas buvo kiek įmanoma 1992-ieji daugeliu atžvilgių buvo lemtingi Lietuvai metai: tuomet žengti žingsniai daro didelę įtaką 2012-aisiais dvidešimtmetį švenčia Priimta LR Konstitucija versiteto profesorius Juozas Žilys. – Jei pa- Spalio 25-ąją sukanka dvidešimt metų, kai lygintume su Prancūzijos, Italijos, Vokietijos referendumu buvo priimtas pagrindinis Lie- konstitucijomis, irgi rastume panašumų, nes tuvos įstatymas, nustatantis šalies politinės, šiame įstatyme įtvirtinti universalūs dalykai.“ teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus, Ar J.Žilys, jei Konstituciją reikėtų nuo nulio – Konstitucija. rašyti šiandien, darytų ką nors kitaip? „Aš Konstitucija buvo rengiama nuo 1990-ųjų asmeniškai pretenzijų šiai Konstitucijai netu- rudens. Visuomenė aktyviai svarstė spau- riu, nematau joje didesnių konstitucinio re- guliavimo klausimų, kurie trukdytų Lietuvos doje paskelbtą jos projektą, o partijos ir at- „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. skiri asmenys siūlė savo parengtus alterna- demokratijos raidai ar politiniam bei sociali- LDDP pirmininkas, laikinasis prezidentas tyvius projektus. „Jei dabar iš kairės pa- niam gyvenimui“, – atsako vienas Konstitu- A.Brazauskas - populiariausias 1992 m. žmogus sidėtume 1922 m. Lietuvos Konstituciją, o iš cijos kūrėjų ir priduria, jog daugelio Konsti- dešinės – Konstituciją, priimtą 1938 m., tai tucijos pataisų siūlytojai jo neįtikina, kad pa- Kaip teigia ekonomistas Raimondas Kuodis, rastume labai daug bendrumų, – sako vie- keitus kurį nors įstatymo straipsnį kas nors Lietuvos gyventojai per 1992 m. Seimo rin- nas įstatymo rengėjų Mykolo Romerio uni- iš esmės pasikeistų. kimus į valdžią sugrąžino daug komunis- Priminsime, kad nuo dabartinės Konstituci- tinės nomenklatūros atstovų, dėl ūkio jos įsigaliojimo buvo pakeisti septyni griūties ir infliacijos kaltinusių „ūkininkauti straipsniai. Didžioji dalis pataisų susijusios nemokantį Sąjūdį“, o taip pasielgė iš esmės su Lietuvos įstojimu į ES. todėl, kad nesuprato giliau slypinčių ūkio krizės priežasčių. Balsuoti už LDDP skatino Pirmieji Seimo rinkimai ir su Sąjūdžiu sietos, bet nepasiteisinusios 1992 m. spalio 25 d. įvyko pirmieji nepriklau- greito Lietuvos suklestėjimo bei žmonių ge- somos Lietuvos Seimo rinkimai, kuriuos rovės kilimo viltys. Šį rudenį, praėjus dvi- laimėjo Algirdo Brazausko vadovaujama bu- dešimčiai metų, valdančiąją daugumą vusi Lietuvos komunistų partija, persivadinusi greičiausiai vėl formuos buvusi LDDP – da- į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP). bartinė Lietuvos socialdemokratų partija. Rinkimus ji laimėjo milžiniška persvara. Pir- muoju Seimo pirmininku išrinktas A.Brazaus- Perėjimas prie rinkos ekonomikos „BFL“ NUOTR. 1992-ieji į istoriją įėjo ir kaip lūžio metai Lie- Lig šiol pakeisti septyni Konstitucijos kas, vėliau, kai jis buvo išrinktas LR preziden- tuvai pereinant iš komandinės sovietinio straipsniai tu, šias pareigas perėmė Česlovas Juršėnas.

52 veidas 2012 / 10 / 22 PRAEITIS LIETUVA vos valstybės pamatai

vėlinamas. Net ir galiausiai ėmus šildyti tem- peratūra daugelyje butų tesiekė 13–15 laips- nių – turimi mazuto rezervai buvo itin kuklūs, tad teko šildytis minimaliu režimu. „Prie Abišalos vienas šonas šyla, kitas šonas šąla“, – taip dar vis sugebėdami pajuokauti kalbėjo žmonės, o pats A.Abišala šiandien sako, kad tai buvo geras, bet ne visai tikslus posakis. „Nes žiemą šalo net ne vienas šonas, o abu...“ – patikslina buvęs Vyriausybės vadovas. Jau pasimiršo ir tai, kad kūdikių lovelės bu - vo statomos virtuvėje, prie kone nuolat degan - čios dujinės viryklės ugnelės, o didžiausia nau- jiena dienraščiuose tapdavo pranešimas apie porai dienų įjungiamą karštą vande nį. „Mies - tas beveik tris dienas taškėsi, pliuš kenosi, įvai- riais skalbimo milteliais pu tojo. Kai kurie per dieną maudėsi net po tris kartus – kad švaros užtektų ilgam, nes kitas „di dysis įjungimas“ paža dėtas tik per šv. Ka lė das“, – apie Kaune trumpam atnaujintą karš to vandens tiekimą 1992 m. lapkričio 25 d. rašė „Lietuvos rytas“. Spauda taip pat skelbė, kad mažesniuose mies tuose ir rajonuose sparčiai daugėja žmo- nių, kurie, pristigę pinigų brangiems suskys- tintų dujų balionams, maistą ruošia ant laužo savo kieme. Na, o Vilniaus gyventojų, tu rin - čių skolų už įvairias butų komunalines pa- šiandieniniam mūsų gyvenimui slaugas, skaičius 1992-aisiais šoktelėjo nuo ➔ 54

tipo ekonomikos į grįstą rinkos santykiais. vo paprasta“. Išskirtinė infliacija „Tais metais iš esmės vyko pagrindiniai pro- (1992 m. ji siekė net 1163 proc.), cesai pereinant prie liberalios rinkos: su- milžiniškas ūkio nuosmukis, ištisų ga- mažėjo kainų reguliavimas, leista laisva pre- myklų griūtys, kurių nepadėjo išveng- kyba ne tik šalies viduje, bet ir su išore, liau- ti net Vyriausybės parama, – rinkos tasi reguliuoti atlyginimus, bankų palūkanų ekonomikos gimimas šaliai buvo itin normas ir kt.“, – apžvelgia ekonomistas skausmingas. prof. Jonas Čičinskas. „Padėtis buvo nepalyginti sunkesnė Pasak Lietuvos banko valdybos nario nei per pastarąją krizę, – priduria J.Či - R.Kuodžio, „žengti tokiu neišvaikščiotu ke- činskas. – Tačiau reikia pripažinti, kad liu, neturėjus galimybės išžvalgyti jame lau- kitose šalyse – Gruzijoje, Moldovoje, kiančių įkalnių ir nuokalnių, mažai tegalint Ukrainoje ar toje pačioje Rusijoje šie pasiremti tuo keliu nepalyginti toliau pažen- procesai buvo dar skausmingesni. gusių šalių patirtimi ir velkant buvusios ko- Lietuvoje žymus gyvenimo gerovės munistinės sistemos praeities naštą, nebu- smukimas buvo juntamas maždaug ketverius metus, po to padėtis ėmė

gerėti, o kitur buvo dar prasčiau.“ „BFL“ NUOTR. Savo istoriją nuo 1992 m. skaičiuoja ir Įkurtos reikšmingiausios šių D.Mockaus vadovaujamas "MG Baltic" koncernas dienų įmonės labai turtingų (to meto masteliais) žmonių. 1992-ieji tapo lietuvių verslumo atgimimo Kas sugebėjo suvaldyti chaotiško žaidimo metais: tai buvo laikas, kai spekuliantai (šis be taisyklių riziką – tas ir šiandien verslauja.“ žodis tada turėjo neigiamą atspalvį) galėjo Būtent 1992-aisiais veiklą pradėjo dauguma išlįsti iš pogrindžio, kai klestėjo Gariūnai ir reikšmingiausių šių dienų Lietuvos verslo prekyba metalais, kuriuos patys apsukriausi įmonių, tarp jų – didžiausią prekybos tinklą lietuviai iš gamyklų Rusijoje ištisais vagonais valdanti „VP grupė“, kurios pagrindinis akci- gabeno į Vakarus, ir masiškai ėmė kurtis ninkas Nerijus Numavičius tapo turtingiau- naujos įmonės. Kaip „Lietuvos verslo istori- siu Lietuvos žmogumi. Veiklos dvidešimt- joje“ rašo buvęs „Veido“ vyr. redaktorius metį šiemet taip pat švenčia prekybos tink- Liudvikas Gadeikis, pirmieji verslininkai, ne- las „Iki“, koncernas „MG Baltic“, bendrovės paisant neigiamo praeities šleifo ir didžiulės „Penki kontinentai“, „Senukai“, „Megrame“, Taip atrodė maisto prekių parduotuvės rizikos, stulbinamai greitai keitė ekonominį Šiaulių bankas, Medicinos bankas ir dauge- prieš dvidešimt metų Lietuvos peizažą: „Staiga radosi sluoksnelis lis kitų šiandien gerai žinomų įmonių.

2012 / 10 / 22 veidas 53 LIETUVA PRAEITIS

53 ➔ 3–5 iki 30 proc. „Nebemokančių už butus gy - metų pirmąkart suspindo kovojant kaip ne- vers lo atgimimo metai, kai kūrėsi daugybė ventojų skaičius kas mėnesį didėja ir pasiekė priklausomos Lietuvos atstovams laimėti me- reikšmingiausių šiandienos verslo įmonių. grėsmingą ribą <...>. O tai dar dabar, kai šil - daliai: pirmuoju nepriklausomos Lie tu vos „Jei dabar tektų viską pradėti tomis pačiomis ta ir nereikia mokėti už šildymą“, – 1992 m. olimpiniu čempionu tapo disko metikas Ro - są lygomis, pasakyčiau, kad tai beviltiškas rei- rudens pradžioje skelbė „Lietuvos rytas“. mas Ubartas, o krepšininkai, lemtingoje ko- ka las, – tvirtina šiemet dvidešimtmetį taip A.Abišala šiandien prisipažįsta, kad ir jis, voje nugalėję Rusiją, parsivežė pirmuosius pat švenčiančios aukštųjų technologijų įmo- Vyriausybės vadovas, yra patyręs, ką reiškia ne - bronzos medalius. nės „Ekspla“, pažangių lazerių kūrėjos, ge - turėti pinigų net maistui. „Pati didžiausia ma - 1992-ieji iš esmės žymi ir šalies finansinės neralinis direktorius Kęstutis Jasiūnas. – Iš no, kaip premjero, alga buvo 37,5 dolerio per sistemos kūrimo, ir „Sodros“ istorijos – per- valstybės, kuri niekam nėra žinoma, išeiti į mėnesį, – teigia jis. – Tad jei kam nors at ro do, ėji mo nuo valstybės pašalpų prie draudimo tarptautinę rinką su aukštosiomis technolo- kad mes dabar gyvename neturtingai, tai tuo- sistemos – pradžią. Be to, šiemet sukanka gijomis, kai niekas netiki, kad ir posovietinė- met gyvenome nepalyginti prasčiau.“ dvidešimt metų ir Lietuvos bendradarbiavi- je šalyje gali gimti pažangių sprendimų (net 1992-ieji visada bus prisimenami ir ir dabar daug kas nusistebi, kad tokie kaip didžiausios infliacijos (viršijusios dalykai kuriami Lietuvoje), buvo iš tie - net 1000 proc.) metai, kai maisto pro- sų neįtikėtina. Mūsų sėkmė – kad suti- duktai vos per dieną pabrangdavo po 1992 m. Vyriausybės kome japonų, kurie mumis patikėjo. keletą kartų, ir vis didėjančio nuosmu- vadovas A.Abišala: „Pati Nes japonams mes buvome tiesiog eu - kio bei tautos nusivylimo, kurio nebe- didžiausia mano alga ropiečiai – ir Lietuva, ir kokia Bel gija pajėgė nuslopinti net pakili valstybės buvo 37,5 dolerio.“ jiems tuo metu atrodė panašiai.“ atgimimo dvasia, laikotarpis. K.Jasiūnas pripažįsta, kad nemažai Bet viso to fone buvo žengiami lem- „BFL“ NUOTR. jo kolegų fizikų metėsi į prekybą meta- tingi valstybei žingsniai: priimta LR lais ar pasuko į Gariūnus, o jis su grupe- Konstitucija, surengti pirmieji laisvi Seimo mui su Tarptautiniu valiutos fondu – tais me- le bendraminčių nusprendė imtis to, ką ge- rinkimai, atkurta Prezidento institucija ir pa- tais Lietuvai suteikta pirmoji fondo paskola. riausiai moka. Ir neprašovė. „O ko nors imtis skirtas laikinasis valstybės vadovas, galutinai Dar viena santykių su kaimynais požiūriu būti nai reikėjo, nes nebuvo kur dingti. Algos atsisakyta sovietinių rublių ir įvesti laikini lie- itin svarbia sukaktimi A.Abišala vadina pir- moks lo institucijose buvo tragiškos, buvom tuviški pinigai – talonai, o Barselonos olimpi- mąjį jo, kaip ministro pirmininko, oficialų vi- basi ir alkani. O kai tau blogai, tai ką nors ir nėse žaidynėse pirmąkart suskambo Lietuvos zitą į Lenkiją. „Tai buvo bendravimo tarp kai- padarai, nes kai viskas gerai – kam tada steng- himnas. „Lietuvoje sustos gyvenimas, kai mū- myni nių valstybių atkūrimo pradžia praktiš- tis?“ – požiūrį dėsto šiemet 45 mln. Lt apy- sų krepšininkai žais Barselo noje“, – išlydėda- kai po septyniasdešimties metų pertraukos“, vartą planuojančios „Eksplos“ vadovas. mas krepšinio rinktinę į žaidynes anuomet – teigia jis. Šiemet minima ir pirmųjų Danijos Tokia buvo Lietuva 1992-aisiais, kai gimė sakė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas bei Švedijos karališkųjų asmenų vizitų į ir „Veidas“ – pirmasis analitinis savaitraštis Vytautas Landsbergis, ir buvo visiškai teisus. Lietuvą sukaktis. Baltijos šalyse. ■ Ant olimpiečių krūtinės prieš dvidešimt 1992-ieji, nepaisant gilios krizės, buvo ir Giedrė Bolzanė

Atkurta Lietuvos pinigų sistema nigų funkciją ir padėjo pasi- 2012-aisiais minimos Lietuvos nacionalinės rengti lito paleidimui į apy- pinigų sistemos atkūrimo dvidešimtosios vartą, mat baimintasi stai- metinės. 1992 m. spalio 1 d. vienintele atsi- gaus lito nuvertėjimo. skaitymo priemone šalyje tapo talonai su Ruošiantis lito įvedimui 1992 įvairių gyvūnų atvaizdais, o sovietiniai rub- m. Lietuvoje, valstybinėje mo- liai išimti iš apyvartos. Tai buvo laikini, dėl netų kalykloje, iš Anglijos atsi- prastos kokybės dažnai padirbinėjami pini- vežus specialius pinigų spaus- gai, kurie galiojo iki 1993 m. vidurio, kol tuvus, pradėtos kalti 1, 2 ir 5 buvo įvestas litas. Tuo metu į litus jie buvo lietuviškų centų monetos. Iki keičiami santykiu 1 litas už 100 talonų. Iš tol metaliniai litai ir centai buvo viso išleistos trys talonų laidos – 1991, kaldinami Anglijoje. 1992 ir 1993 m., juos kūrė žinomi dailinin- kai, piniguose vaizdavę daugiausia Lietu- LR piliečio pasas vos miškų paukščius ir žvėris. Talonai galio- Šiemet dvidešimtmetį švenčia jo tik Lietuvoje. ir lietuviškas pasas, 1992-ai- Kaip sako 1992 m. premjero pareigas ėjęs siais pakeitęs penkių rūšių „BFL“ NUOTR. Per dvidešimtmetį lietuviškas pasas keitėsi daug kartų A.Abišala, nors to meto spauda kritikavo SSRS pasus. Kaip 1992-ųjų esą stabdomą lito įvedimą, laikinieji talonai kovą rašė „Lietuvos rytas“, puikiai atliko pereinamojo laikotarpio pi- žalią šviesą LR piliečio pasui uždegė Jungti- vybė tuomet važinėjo į užsienį, tad maniau, nių Tautų statistikos taryba Niujorke, Lietu- kad pirmuosius pasus turėjo gauti valstybės vos valstybei suteikdama tarptautinį kodą vadovai, nebent jie keliaudavo su diplomati- LTU. Tai buvo būtina sąlyga, leidžianti niais pasais. Prisimenu, kad buvau labai pa- išduoti ilgalaikį lietuvišką pasą. kylėta. O ypač nenusakomas jausmas Pirmuosius pasus, kurie buvo išduodami apėmė, kai likus keturiems mėnesiams iki tuomečiame Lietuvos VRM pasų skyriuje, 1992 m. olimpiados sužinojome, kad daly- gaudavo vos po keletą gyventojų per dieną, vausime joje jau su Lietuvos vėliava“, – skyriuje susidarydavo didžiulė žmonių ap- šiandien prisimena V.Vencienė. gultis. Beje, pirmoji lietuvišką pasą gavo Per dvidešimtmetį lietuviškas pasas daug tuometė sporto pažiba, 1988 m. Kalgario kartų keitėsi, kol tapo moderniu, aukščiau- žiemos olimpinių žaidynių aukso ir bronzos sius standartus atitinkančiu dokumentu, bet Šiemet dvidešimt metų sukanka ir medalių laimėtoja slidininkė Vida Vencienė. jį žadama tobulinti ir toliau. Per dvidešimt talonams su gyvūnų atvaizdais „Sužinojusi stebėjausi – juk ir šalies vado- metų buvo išduota 6,69 mln. pasų.

54 veidas 2012 / 10 / 22 PRAEITIS LIETUVA Kuo svarbūs Lietuvai buvo 1992-ieji Sociologo dr. Vlado Gaidžio, viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktoriaus, komentaras

1992-ieji dabar atrodo ir įvykių, ir prisimini- mų gana turtingi metai. Vieni svarbiausių įvykių gerąja prasme buvo LR Konstitucijos priėmimas ir Prezidento institucijos atkūrimas. Iš pradžių Algirdas Brazauskas buvo paskirtas laikinuoju prezi- dentu, o kitų metų pradžioje išrinktas per rinkimus. Šiandien akivaizdu, kad ši instituci- ja pasiteisino, o visi vėliau išrinkti prezidentai buvo populiarūs, tik dėl vieno kilo problemų. Spalio 25 d. surengti pirmieji po nepriklau- somybės atkūrimo Seimo rinkimai įėjo į vi- suomenės nuomonės apklausų istoriją ir paliko pėdsakų, kurie jaučiami iki šiol. Jie buvo įspūdingi tuo, kad viena vokiečių įmo- nė, atlikusi balsavusių rinkėjų apklausą (angl. „exit poll“), tragiškai nepataikė – gavo visiškai priešingus tikriesiems rezultatus. Šis įvykis turėjo didžiulių pasekmių Lietuvo- je užsiimantiems visuomenės nuomonės

apklausomis, nors lietuviai prie to ir nebuvo „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. prisidėję. buvo kupini atgimimo dvasios, 1990-aisiais mas juo neatsigavo iki pat šiol ir besiekia Paminėsiu ir keletą smulkių tų metų įvykių. paskelbta nepriklausomybė, 1991-ieji buvo maždaug 5 proc. Būtent 1992 m. sausio 17-ąją Vyriausybė pažymėti Sausio įvykių, o pasaulis pripaži- Tais laikais per apklausas klausdavome gy- persikėlė į Komunistų partijos centro komi- no Lietuvą. Na, o nuo 1992-ųjų tas pakilu- ventojų ir tokių dalykų, ar jie panaudojo, tarki- teto rūmus: juose Vyriausybė karaliauja ir mo jausmas, susijęs su nepriklausomybės me, turimus investicinius čekius. 10 proc. šiandien. Vasario 7 d. sukako dvidešimt atgavimu, ėmė mažėti. Rengdami apklau- žmonių tada atsakė, kad panaudojo, 17 proc. metų, kai buvo įkurtas reikšmingas Vilniaus sas mes klausdavome žmonių, ar Aukš- – kad panaudojo tik dalį, o nepanaudoję nu- universiteto padalinys Tarptautinių santykių čiausiosios Tarybos veikla atitinka jų intere- rodė 73 proc. Supratingesni tuos čekius spė- ir politikos mokslų institutas (TSPMI). Birže- sus. Iki 1992-ųjų rezultatai būdavo labai geri jo gerai panaudoti, bet daugumai jie taip ir lio14-ąją įvyko referendumas, kuriame gy- (ir dabar žmonės su nostalgija prisimena, prapuolė. Arba tepavyko už juos įsigyti, kaip ventojai pasisakė dėl Rusijos kariuomenės kokia puiki buvo Aukščiausioji Taryba, kokie kad man pardavus savuosius, dulkių siurblį. išvedimo iš Lietuvos. Rugsėjo 22 d. Snieč- iškilūs ir nesavanaudžiai žmonės joje buvo), Iš tų laikų man labai įsiminė kelionė į konfe- kus pervadintas į Visaginą. Na, o spalio 1 d. o vėliau jie ėmė sparčiai blogėti. renciją JAV 1992 m. gegužės mėnesį. Pa- nustojo funkcionuoti rubliai – vienintele Kad Aukščiausiosios Tarybos veikla visiškai menu, grįžtant namo oro uoste labai norėjo- atsiskaitymo priemone tapo lietuviški talo- ar beveik visiškai atitinka jų interesus, 1992 si ko nors atsigerti. Skardinė kokakolos kai- nai. Tai irgi buvo įspūdingas nepriklausomy- m. sausį nurodė 42 proc., kovą – 33 proc., navo vieną dolerį, ir tai man atrodė tokie bės įtvirtinimo dalykas. birželį – 26 proc., o rugsėjį – 17 proc. ap- beprotiški pinigai – gal dešimtadalis atlygi- Tais metais nutiko daug gerų dalykų. Kita klaustųjų. Dramatiškas kritimas. Tai buvo nimo. Ilgai ratais aplinkui vaikščiojau, kol vertus, žiūrint iš sociologų taško, tai buvo pirmieji tokie nusivylimo, bent jau parla- galų gale nusipirkau tą gal pirmą skardinę pirmieji nusivylimo metai. 1988–1989 m. mentu, metai. Žinia, visuomenės pasitikėji- kokakolos savo gyvenime. ●

1992-ieji sociologinėse apklausose Prieš dvidešimt metų 52 proc. Lietuvos gy- Populiariausi Lietuvos žmonės ventojų svarbiausiu metų įvykiu įvardijo Sei- prieš dvidešimt metų (proc.) mo rinkimus, o Lietuvos metų žmogumi iš- rinko laikinąjį prezidentą, Lietuvos demokra- 1. A.Brazauskas 68 tinės darbo partijos (LDDP) pirmininką 2. V.Landsbergis 57 3. A.Abišala 28 Algirdą Brazauską (32 proc. respondentų 4. G.Vagnorius 22 balsų). Tokius duomenis atskleidė viešosios 5. K.Antanavičius 14 nuomonės tyrimų centro prie Filosofijos, so- 6. B.Lubys 10 ciologijos ir teisės instituto (dabar – „Vilmo- 7. R.Ozolas 10 rus“) 1992 m. lapkričio 26–30 d. atlikta 1320 8. Č.Juršėnas 9 respondentų apklausa. 9. E.Bičkauskas 7 10. J.Marcinkevičius Populiariausia partija prieš dvidešimtmetį 6 Šaltinis: „Baltijos tyrimai“ žiau nei trečdalis (29 proc.) gyventojų. buvo Seimo rinkimus laimėjusi LDDP (41 Net 66 proc. lietuvių 1992-uosius Bent trumpam užmiršti savo rūpesčius lietu- proc.), po jos pirmajame trejetuke rikiuojasi sau asmeniškai įvardijo kaip nesėkmin- viams tuo metu padėdavo televizija, tiksliau, Lietuvos krikščionių demokratų partija gus metus, o kaip sėkmingus – tik 21 žiūrėjimas, kokių negandų patiria turtingieji. (LKDP, 16 proc.) bei triuškinamą nesėkmę proc. Na, o kad gyvenimas per ateinan- Kultinį serialą „Ir turtuoliai verkia“ tuo metu rinkimuose patyręs Sąjūdis (14 proc.). čius dvylika mėnesių pagerės, vylėsi ma- žiūrėjo net 78 proc. Lietuvos žmonių.

2012 / 10 / 22 veidas 55 PASAULIS APDOVANOJIMAI Didžiausi Nobelio premijų nesusipra Nobelio premijas skirstančios komisijos Švedijoje ir Norvegi- joje vis dažniau priima prieš- taringus sprendimus, kirši- nančius ne tik mokslininkus, bet ir politikus.

ekijos prezidentas Vaclavas Klau- sas šiemet Europos Sąjungai įteik- Čtą Nobelio taikos premiją pavadino tragiška klaida. „Maniau, tai pokštas. Net sapne negalėjau įsivaizduoti, kad kalbama rimtai“, – negali atsikvošėti euroskep- tikas, prisimindamas pirmąją savo reakci- ją išgirdus, kad Nobelio komitetas premi- ją už taiką skyrė Sąjungai, susifor- mavusiai po karo. Pasak V.Klauso, suprasti tokį sprendimą dar būtų gali- ma, jei premija būtų įteikta kokiam nors konkrečiam asmeniui už jo laimėjimus. „Tai ir anksčiau buvo tuščia, beprasmė premija, o šį kartą ją pavadinčiau dar ir biu- rokratine. Pamatysime, ar kas Nobelio taikos laureatai stebina vis labiau: 2009-aisiais ši premija avansu buvo nors išdrįs ją atsiimti“, – pikti- pos Sąjunga. Gėles iš Norvegijos ambasadoriaus ES A.Leikvollo (nuotr. viduryje) nasi Čekijos prezidentas. Vis dėlto, nors po kiekvienos Nobelio nuo tarpusavio karo. kyla abejonių, jas reikia vyti šalin, nes ES premijos teikimo ceremonijos atsiranda Ir net ES draugiškai nusiteikęs „The dar įrodys, jog svarbiausias jos tikslas yra nepatenkintų ir norinčių apskųsti premi- Economist“ sprendimą apdovanoti Ben- būtent taika. jos skyrimą, šį kartą nuostabos neslepia driją būtent už taiką įvertina trumpai ir Jei teisūs prancūzai, tai Nobelio taikos ne vien euroskeptikai. iškalbingai – klaustuko ženklu. premija avansu tampa ne išimtimi, o Nors komitetas, skyręs Nobelio taikos Kai kurie ekspertai iš tiesų sako netu- taisykle ir tendencija. Juk 2009-aisiais premiją Europos Sąjungai, aiškina, esą tai rintys ko ir pridurti, ir linkę iš situacijos Nobelio taikos premija buvo skirta vos 12 bus savotiška motyvacija Bendrijai, kan- nebent pasišaipyti. „Matyt, ES būtinai dienų JAV vadovavusiam prezidentui kinamai skolų krizės, konservatyvaus turėjo gauti milijono eurų premiją, nes jai Barackui Obamai. Apdovanojimas jam Didžiosios Britanijos laikraščio „Daily labai trūksta pinigų, tad reikėjo sugalvoti įteiktas „už nepaprastas pastangas Telegraph“ apžvalgininkas Iainas Marti- tik jai tinkamą nominaciją. Ekonomika, stiprinti tarptautinę diplomatiją ir tautų nas sako, kad šiųmetis apdovanojimas yra savaime suprantama, netiko, tad ir buvo bendradarbiavimą“. Nobelio komiteto „žemiau parodijos“. Jo straipsnis ilius- pasirinkta taika“, – šaiposi Vokietijos pirmininkas Thorbjornas Jaglandas pri- truotas fotografijomis iš „taikios“ euro savaitraštis „Der Spiegel“. dūrė, kad B.Obama nutiesė kelią dery- zonos, kuriose matyti degančios vėliavos boms su Rusija dėl branduolinių ginklų. su svastikomis Atėnų gatvėse, kai Graiki- Premijos avansu, padėkos – „Prisiminkite paties Alfredo Nobelio joje praėjusią savaitę viešėjo Vokietijos nusikaltėliams žodžius, kad premija turi būti skirta kanclerė Angela Merkel. žmogui, prisidėsiančiam prie armijų „Matyt, šis prizas ir įteikiamas už tai- Tokios pašaipos ir kritika dėl Osle pri- mažinimo. Šių dienų terminais tai reikštų ką bei harmoniją Atėnų ar Madrido imto sprendimo apdovanoti Europos ginklų kontrolę ir nusiginklavimą“, – gatvėse“, – antrina Torių partijos atstovas Sąjungą Nobelio premija kelia klausimą, aiškino premijos skyrimo iniciatorius, Europos Parlamente Martinas Cal- kokia logika vadovaujasi ši komisija ir ar pabrėždamas, kad prizas įteiktas avansu, lananas. Net ir Graikijos parlamento jos argumentus apskritai galima vadinti tad dar labiau įpareigos Amerikos vadovą opozicijos atstovai nesusilaiko nepridūrę, „logika“. Kaip ir kiekvienais metais, atsi- siekti taikos pasaulyje. kad būtent ES reikia dėkoti už kasdienę randa ne tik kritikų, bet ir komisijos Keistų ir netikėtų Nobelio taikos pre- karo padėtį šalyje, tad prizas – išties gynėjų. Štai Vokietijos užsienio reikalų mijų iki šiol būta ne vienos. Pavyzdžiui, „savalaikis“. ministras Guido Westerwelle Europos 2003-iaisiais Nobelio taikos premija buvo Didžiosios Britanijos „Spectator“ tin- Sąjungą vadina sėkmingiausiu visų laikų skirta tuo metu besislapstančiam Irako klaraštininkas Jamesas Forsythas kelia taikos projektu. Prancūzijos dienraštis lyderiui Saddamui Husseinui už jo pas- dar vieną versiją – esą premijos ES „Le Parisien“ papildo, kad Nobelio taikos tangas nedidinti masinio naikinimo gin- nusipelnė greičiausiai dėl to, kad Vokieti- premijos skyrimas ES yra „netikėtas, pel- klų arsenalo. Norvegijos Nobelio komite- ja, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos nytas, jautrus, darantis garbę sprendi- tas pabrėžė, kad tokį sprendimą jam pri- šalys jau pusšimtį metų sugeba susilaikyti mas“, o jei kam nors dėl tokio sprendimo imti padėjo Irake apsilankiusių inspek-

56 veidas 2012 / 10 / 22 APDOVANOJIMAI PASAULIS timai

narė Kare Kristiansen netgi Komisijų nariai – ir godūs, ir atsistatydino, pareikšdama, kad užmaršūs taikos premija skirta teroristui, nors Y.Arafato gynėjai jį lygino Nesutarimų ir abejonių neretai kyla netgi su Nelsonu Mandela, teikiant ne tik Nobelio taikos premiją, bet pabrėždami, jog riba tarp ir kitus, labiau skaičiais ir faktais parem- nusikaltimo ir geradarystės tus Nobelio apdovanojimus, kai juos ski- nepaprastai plonytė, ir netgi riančios komisijos, regis, neturėtų apsirik- primindami prieštaringus paties ti ar būti subjektyvios. Vis dėlto diskusijų A.Nobelio laimėjimus. Juk šis dėl Nobelio premijų kyla nuolat. mokslininkas išgarsėjo užpaten- Pavyzdžiui, 2008-aisiais Nobelio pre- tavęs dinamitą – sprogų mišinį, mija chemijos srityje buvo skirta Osamu kuris turėjo išgelbėti tūks- Shimomurai, Martinui Chalfie ir Rogeriui tančius gyvybių: Alfredo brolis Y.Tsienui už jų darbą su žaliu fluorescen- Emilis prieš daugelį metų bu- tiniu proteinu, dar vadinamu GFP. Tačiau vo žuvęs šachtoje sprogus pirmasis GFP geną klonavo ir medicinoje nitroglicerinui, o Alfredui tai panaudoti pasiūlė kitas mokslininkas tapo paskata rasti būdą, kaip Douglasas Prasheris, kurio laimėjimai ne paversti šią sprogią kalnaka- tik nebuvo įvertinti, bet jis netgi buvo syboje naudotą medžiagą sau- atleistas iš darbo. Tą dieną, kai Nobelio gesne ir stabilesne. Pagaliau premija atiteko šio mokslininko sekėjams, jam tai pavyko sumaišius ni- jis pats dirbo autobuso vairuotoju trogliceriną su inertiška absor- Alabamos valstijoje. buojančia medžiaga. Daug abejonių yra sukėlęs ir Nobelio Deja, dinamitą išradęs apdovanojimas ekonomikos srityje, A.Nobelis didvyriu tapo ne iš 2008-aisiais skirtas Paului Krugmanui: įteikta JAV prezidentui B.Obamai, o šiemet apdovanota Euro- karto: iš pradžių jis buvo vadina- kadangi jis buvo itin griežtas respub- šia proga atsiėmė EK prezidentas J.M.Barroso mas mirties maršalu, nes dinami- likono George’o W.Busho kritikas, premi- tas pradėtas naudoti karinėje ją skyrusi komisija buvo įtarta palankumu torių išvados. Jose aiškiai sakoma, kad po pramonėje ir ne išgelbėjo, o kaip tik kairiesiems ir apkaltinta tuo, jog premiją JAV įsiveržimo į Iraką neaptikta nė vieno nusinešė tūkstančius gyvybių. Teigiama, skyrė „saviškiui“. masinio naikinimo ginklo. „Tai akivaizdūs kad prieš mirtį A.Nobelis su ašaromis Tais pačiais metais skirta ir dar viena įrodymai, kad pastaruosius kelerius metus akyse atsiprašė visų planetos žmonių už labai prieštaringa Nobelio premija. Už S.Husseinas stengėsi susilaikyti nuo žalą, kurią žmonijai padarė jo moksliniai laimėjimus medicinos srityje pusę tolesnio ginklavimosi. Argi tai ne tai- laimėjimai. Tačiau dabar jo genialumu apdovanojimo gavo Haraldas zur Hause- kos siekis ir priežastis jį nas, nustatęs, kad žmogaus papilomos apdovanoti?“ – teigė pre- virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį. Ta- miją S.Husseinui skyrusi, čiau Švedijos antikorupcijos policija bet 1,3 mln. dolerių prizą pateikė kaltinimus komisijai dėl jai JAV atstovams įteikusi padarytos farmacijos bendrovės „Astra komisija. Zeneca“ įtakos. Policija nustatė, kad ši Vis dėlto nemaža dalis bendrovė, gaminanti dvi vakcinas nuo žiniasklaidos tuomet ste- papilomos viruso, finansavo Nobelio bėjosi, kad taikos premija komisijos sklaidos priemones – spaudą bei antrą kartą istorijoje skirta interneto portalą ir galbūt darė didelę maniakui diktatoriui, pa- įtaką dviem H.zur Hauseną laimėtoju sižymėjusiam žodžiais ne- paskelbusiems Nobelio komisijos nariams. nusakomu žiaurumu: tada Triukšmą sukėlė ir antroji Nobelio prisiminti ir 1994-ieji, kai medicinos premijos pusė, skirta dviem tokia premija buvo skirta su mokslininkams – Lucui Montagnier ir teroristinėmis organizaci- Francoise Barre-Sinoussi už žmogaus jomis siejamam pales- imunodeficito viruso atradimą. Net 106 Manoma, kad mokslininko H. zur Hauseno įvertinimą tiniečiui Yasserui Arafatui. mokslininkai pasirašė atvirą laišką, kuris Nobelio premija už įrodymus, kad žmogaus papilomos Priminsime, kad tais buvo publikuotas žurnale „Science“ ir virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, galėjo įtakoti metais prizą jis dalijosi su kuriame teigiama, kad nors šie moks- vakciną nuo šio viruso gaminanti farmacinė kompanija Shimonu Peresu ir Yit- lininkai nusipelno įvertinimo, tačiau „Astra Zeneca“ zhaku Rabinu, o apdovano- užmirštama, jog buvo ir trečiasis, kaž- ta ši trijulė buvo už „politinį veiksmą, niekas neabejoja, o jo vardo premija kas- kodėl pamirštas mokslininkas Robertas paskatinusį taikos procesą tarp pales- met teikiama ne tik genialiems moks- C.Gallo: mokslininkai teigė nesuprantą, tiniečių bei Izraelio ir padidinusį taiką lininkams, rašytojams ar nusipelniusiems kas paskatino komisiją ignoruoti jo visuose Artimuosiuose Rytuose“. taikai asmenims, bet, kaip šiemet, netgi nuopelnus. ■ Po tokio komisijos sprendimo viena jos valstybių aljansams. Rima Janužytė

2012 / 10 / 22 veidas 57 PASAULIS FINANSAI Po ketverių metų pertraukos vėl gres

„DREAMSTIME“ NUOTR.

Pinigų spausdinimo mašinos paleidimas Europai infliacija vien euro zonos valstybėse netikėtai išaugo iki 2,7 proc., nors vadi- atsilieps smarkiai padidėsiančiu infliacijos rodikliu. namoji Europos centrinio banko (ECB) ygiai prieš ketverius metus Lietuvos prekių bei paslaugų. komforto zona yra 2 proc. degalinėse litras benzino kainavo Tikriausiai daugelio skaitytojų ne- Šios ribos neperžengia vos kelios euro Leurą. Tada kaina atrodė tokia šokiruos ir vieno iš Vokietijos banko zonos šalys ir tik nedaugelis valstybių, ne- didelė, kad nemaža dalis vairuotojų aiški- „Deutsche Bank“ vadovų Anshu Jaino įsivedusių euro. Nuo etalonu laikomos no lipsią į visuomeninį transportą ir auto- perspėjimas, kad infliacijos didėjimą Vokietijos, kurioje infliacija kaip tik tokia, mobilių neliesią tol, kol kainos vėl sugrįš į pajusime visi. Vokiečiai – taip pat. bei dar mažesnę 1,9 proc. infliaciją fik- normalias vėžes. savusios Prancūzijos nedaug atsilieka Tą rudenį atrodė, kad taip ir bus: ke- Statistika neguodžia Didžioji Britanija, Airija, Nyderlandai. liaujant po kitas Europos šalis, akis badė Kitur kainos tik nuolat stiebiasi: teigiama, daug mažesnės degalų kainos, tad nebuvo Iš tiesų net ir oficialiai skelbiama jog kol kas – dėl degalų brangimo. Štai abejonių, jog Lietuvoje išsipūtusios kai- rugsėjo infliacija gali sukelti lengvą šoką „Eurostato“ duomenimis, metinė degalų nos anksčiau ar vėliau bus bent jau kainų infliacija euro zonoje rugsėjį tokios, kaip, tarkim, Ispanijos pasieny- Euro zonos infliacijos svyravimai buvo 9,2, rugpjūtį – 8,9 proc. je, kur litrą benzino tuo metu galėjai Infliacija, proc. Lietuvoje degalai brango šiek tiek nusipirkti už 0,87 euro. 3,1 mažiau, bet irgi juntamai: per metus 4 Dabar tokia degalų kaina skamba 2,7 proc. pabrango suskystintos automo- kaip mielas prisiminimas, o vairuotojai 2,2 bilinės dujos, 2,5 proc. – benzinas, 2 1,6 tikriausiai pradeda rengtis laikams, kai 0,9 ? proc. – dyzeliniai degalai. Visa tai už litrą benzino teks mokėti ir šešis ar lėmė, kad drauge su degalais brango net septynis litus. „Benzinas jau ir prekės bei paslaugos, – pradedant niekuomet nebepigs, tik brangs“, – 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. avalyne, baigiant pienu, mėsa ar šoko- aiškina ekonomistai, ir jų sakomą tiesą gruodis gruodis gruodis gruodis gruodis gruodis ladiniais saldainiais. priimame kaip savaime suprantamą. Ekonomistai perspėja, kad prie Nesinori tikėti nebent tuo, kad nieka- ne vien vokiečiui, bet ir lietuviui. Štai kainų kilimo prisideda vis daugiau veiks- da nebeatpigs, o dar ir gerokai pabrangs rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, nių. Tarkim, Ispanijos infliacija vos per Lietuvoje siuvami drabužiai, pačių vartojimo prekių ir paslaugų kainos mėnesį 3,5 proc. šoktelėjo padidinus pasigaminama elektros energija arba Lietuvoje padidėjo 0,7 proc., o metinė pridėtinės vertės mokestį. Dar labiau ji rekordiniais derliais stebinantys grūdai. infliacija pasiekė 3,4 proc. Panašiomis, vis išaugs, kai į šalies ekonomiką bus pradėti Baigiame apsiprasti, kad tai, kas dabar didesnes kainas žadančiomis žinutėmis pumpuoti lengvi pinigai – ECB ims neri- atrodo brangu, po pusmečio ar metų mirga daugelio Europos šalių žiniasklai- botais kiekiais supirkinėti prasiskolinusių atrodys pigu. Ir ši taisyklė tinka daugumai da. Pranešama, kad rugsėjį metinė valstybių obligacijas. Nors ECB atstovai

58 veidas 2012 / 10 / 22 FINANSAI PASAULIS sia pavojingai didelė infliacija

labai nemėgsta termino „pinigų spausdi- A.Jainui tokie perspėjimai kelia šypseną: pusmečiui į priekį. nimas“ ir lyginimo su JAV, kitaip pavadin- jis primena, kad recesija įmanoma tik „Visuomenę bandoma raminti, kad ti to nelabai išeina. tuomet, kai ekonomikos niekas negaivina. kylantys infliacijos rodikliai nieko nereiš- Ir beda pirštu į pūpsantį pinigų maišą, kia. Esą infliacijos tempai bus suvaldyti, „Nematoma“ infliacija parengtą Ispanijai, Portugalijai, Italijai ir nes taip buvo visuomet. Tačiau nereikia kitoms „varguolėms“ gelbėti. prarasti budrumo – tai, kas atsispindi inflia- Yra ir kita analitikų stovykla, cijos rodikliuose, dar ne viskas. O aiškinanti, kad joks perkaitimas juk jau ir rodikliai yra pakankamai Europos ekonomikai negresia. iškalbingi“, – tikina A.Jainas. Štai „Financial Times“ analitikas Be kita ko, jis įžvelgia ir dar Michaelas Steenas neabejoja, kad vieną būdą nuo visuomenės akių bent artimiausiu metu kainų šuolio „paslėpti“ infliaciją. „Tiesiog euro zonoje tikrai nebus – Europos pamažu bus keičiamas „normalios centrinis bankas to paprasčiausiai infliacijos“ standartas, o visuo- neleis ir dirbtinėmis priemonė- menė patikės, kad didesnė inflia- mis bent trumpam apsaugos eu- cija vis dar neviršija normos ribų. ropiečius, o kartu ir visą ES eko- Dabar tas standartas yra apie 2 nomiką nuo naujų kainų sukrė- proc., vėliau galbūt bus dvigubai timų. M.Steeno įsitikinimu, euro didesnis“, – svarsto „Deutsche zonoje infliacijai iš tiesų niekuo- Bank“ vadovas. met nebus leista pasiekti 1991-ųjų Jo žodžius tiesiog idealiai ilius- „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. rekordo – 5 proc. Esą net blogiau- Metinė degalų kainų infliacija euro zonoje rugsėjį buvo truoja „Eurostatas“, kuris, pateik- siais laikais infliacija neperžengė 3 9,2 proc., o Lietuvoje skirtingų rūšių degalai per metus damas infliacijos rodiklius, pa- proc. ribos, o vidutiniškai per visą pabrango nuo 2 iki 4 proc. brėžia, jog infliacijos lygis rugsėjį euro egzistavimo laiką ji svyravo buvo stabilus. O ING analitikas apie 2,3 proc. Jis taip pat priduria, kad nors euro Martinas Van Vlietas, komentuodamas M.Steeno teigimu, net jei vienoje arba zona iš tiesų yra atsidūrusi prie bedugnės kainų pokyčius, išreiškė nuomonę, kad kitoje euro zonos ar ES šalyje infliacija krašto ir galima net patikėti, jog kitais tokia infliacija reikia tik džiaugtis, nes netikėtai labai išauga, paprastai buvo galima tikėtis, ją būsiant randamas būdas užtikrinti, kad „Deutsche Bank“ valdybos narys dar didesnę. visoje euro zonoje kainų didėji- Tad gal tikrai reikia tik mas išliktų stabilus. A.Jainas: „Sparčiai kylanti kainų džiaugtis, kad litras degalų kai- Prisiminkime kad ir 2009-uo- kreivė ir pagyvėjusi prekyba nuoja ne septynis litus, o plytelę sius, kai Latvijoje infliacija biržose liudija, kad infliacija šokolado galima nusipirkti už pasiekė 10,4 proc., Lietuvoje – euro zonoje tik didės“. tris. Kitais metais greičiausiai 8,5 proc., o Estijoje – 7,5 proc., sakysime, kad 2012-aisiais skun- bet euro zonoje ji buvo mažiausia per visą metais prošvaisčių nebus daugiau negu dėmės visai be reikalo, nė nenujausdami istoriją ir gruodį siekė vos 0,9 proc. šiemet, kažkodėl Vokietijos akcijų vertės artėjančio naujo kainų šuolio. ■ Matyt, remdamasis šiais pavyzdžiais, indeksas (DAX) yra didesnis nei 7000 – Rima Janužytė didžiulės euro zonos infliacijos grėsmės toks, koks būna tik pačiais geriausiais kol kas neįžvelgia ir Tarptautinis valiutos ekonomikos klestėjimo laikais. Ir kad Infliacija Europoje* fondas (TVF). Spalio pradžioje paskelb- barelis naftos ištisus mėnesius parduo- toje naujausioje ataskaitoje TVF anali- damas už daugiau nei 100 JAV dolerių. Euro zona 2,6 tikai prognozuoja, kad vartotojams kainos „Galiausiai ECB daug labiau rūpinasi Švedija 0,9 Vakarų šalyse turėtų didėti vos 1,9 proc. ne infliacijos pažabojimu, o ekonomikos Graikija 1,2 šiais ir 1,6 proc. – kitais metais. Be to, gaivinimu. Juk vos TVF paskelbė, kad Latvija 1,8 žadama, kad ir pasaulio augančios nieko gero iš euro zonos ūkio laukti ne- Vokietija 2 ekonomikos šalyse – Kinijoje, Indijoje bei verta, ECB bemat prabilo apie palūkanų Austrija 2,2 kitose – infliacija iš esmės bus pažabota ir mažinimą nuo 0,75 iki 0,5 proc.“, – prime- Didžioji Britanija 2,6 neviršys 5 proc. na „IHS Global Insight“ ekonomistas Ispanija 2,7 „Kinijos valdžia neleis infliacijai per- Howardas Archeris ir žada, kad palūkanų nelyg įsisiautėti ir, kaip ir ECB, mėgins ją mažinimas yra tiksinti bomba, ypač jei Belgija 2,8 suvaldyti dirbtinėmis priemonėmis“, – kalbama apie infliaciją. Italija 3,1 prognozuoja „Financial Times“ ekono- Pasak A.Jaino, ir laukti nieko ne- Portugalija 3,2 mistai. Na, o buvęs ECB valdybos narys bereikia. Esą jau dabar kainos tiek Vokie- Suomija 3,3 Lorenzo Bini Smaghi netgi perspėja, kad tijoje, tiek kitose šalyse grįžta į prieškri- Lietuva 3,4 euro zonai bijoti reikia ne infliacijos, o zinį lygį. Ir nors infliacijos dar aiškiai Lenkija 3,8 priešingai – defliacijos, nes būtent tokia nematyti „ant popieriaus“, ją galima Estija 4,2 gali būti 17 valstybių vienijančiai mo- užuosti ore. Juk pamažu brangsta būstas, Islandija 4,5 netarinei sąjungai gresiančios recesijos brangieji metalai, javai, maistas, vėl lėtai, Vengrija 6,6 pasekmė. bet užtikrintai grįžtama prie spekuliacijų Vokietijos „Deutsche Bank“ vadovui biržose, kuriose nafta vėl pardavinėjama * Metinė infliacija rugsėjį, proc. Šaltinis: „Eurostat“, „Forex“ 2012 / 10 / 22 veidas 59 PASAULIS GYVENIMO KOKYBĖ

Varšuva Vilnius Regiono sostinių veidas: verslioji Var patrauklusis Talinas ir apsnūdęs Viln Vilnius, Ryga, Talinas ir Varšuva – keturios sostinės, bent sostinės ekonomiką, tokia Vilniaus padėtis nėra pati geriausia: didelę dalį kartą deklaravusios norą tapti regiono finansų, turizmo, Vilniaus potencialo nugvelbia kiti du verslo ir žmonių gerovės centru. Tačiau šiose lenktynėse didžiausi šalies miestai Kaunas bei Baltijos šalių sostinės labai stipriai atsilieka nuo Varšuvos. Klaipėda. Pirmasis geba pritraukti didelę dalį užsienio investuotojų dėl čia ažkada patraukliai skambėjusi Vil- Baltijos šalių sostinėmis galima palyginti veikiančios laisvosios ekonominės zonos niui klijuota Šiaurės Atėnų etiketė su penkiakove: nors galutinėje lentelėje (LEZ), antrasis – dar ir dėl jūrų uosto. Kdabar nebeatrodo tokia viliojanti: daugiausiai taškų pelno Varšuva, kai „Sostinė, kuri kartu yra dar ir jūrų nors Lietuvos sostinės padėtis nėra tokia kuriose rungtyse sužibėti pavyksta ir Vil- uostas, – neabejotinas ekonominis prana- dramatiška kaip Atėnų, tačiau miestas, niui, Talinui ar Rygai. šumas“, – pabrėžia VGTU Urbanistikos vadintas regiono kultūros židiniu ir svajo- Tad „Veidas“ imasi nelengvos užduoties katedros prof. habil. dr. Jurgis Vanagas. jęs tapti pirmaujančia regiono sostine, šiuo – išnagrinėti, kurioje iš keturių regiono sos- Jo žodžiais, pagal Baltijos jūros metu ambicijas jau gerokai susimažinęs. tinių gyventi, turistauti, užsiimti verslu ar regiono miestų rangavimą, kurį atliko Dabar Vilniui tenka dar labiau stengtis nei pramogauti yra geriausia ir patogiausia. tarptautinė organizacija VASAB (Vision anksčiau, kad išvengtų autsaiderio vardo and Strategies Around the Baltic Sea), į netgi konkurencinėje kovoje su Ryga ir Vilnius – infrastruktūros aukščiausią Europos miestų (European Talinu, ką jau kalbėti apie kažkada vytą ir autsaideris City) kategoriją patenka beveik vien tik nepavytą Varšuvą, nuo kurios atsilikome sostinės – jūrų uostai. „Kad uostų reikšmė kartais, o kalbant dar tiesiau – atsidūrėme Viena svarbiausių priežasčių, lemian- milžiniška, liudija ir antroji, žemesnė, skirtingose lygose. čių keturių sostinių galimybes, yra jų Baltijos miestų (Baltic City) grupė: čia „Vilnius, Ryga, Talinas ir Varšuva – tar- geografinė ir demografinė padėtis, neat- tarp 20-ies miestų net 19 yra jūrų uostai. pusavyje nepaprastai skirtingos sostinės. siejama ir nuo infrastruktūros. Vilniuje ši Tiesa, čia įtrauktas ir Vilnius – vienintelis Jose skiriasi ne tik atmosfera, bet ir objek- padėtis nepalankiausia. Juk ir Talinas, ir „sausas“ miestas, tačiau Talinas ir Ryga jį tyviai vertinama gyvenimo kokybė bei sub- Ryga yra patys svarbiausi šalies miestai, gerokai lenkia“, – teigia profesorius. jektyvus žmonių pasitenkinimas ja“, – tvirti- kuriuose koncentruojasi ir dauguma Beje, kaip tik šiemet Talinas parodė, na šiose keturiose sostinėse veikiančios gyventojų, ir daug verslo įmonių, ir di- kaip sėkmingai išnaudoti jūrų uostą ir tyrimų bendrovės „Dive Group“ Lietuvos džiuma kultūros bei pramogų įstaigų ar sukurti nemažai pridėtinės vertės sostinei: padalinio generalinė direktorė Jurgita Ado- projektų. Pavyzdžiui, Taline gyvena treč- pritraukus garsios pasaulyje belgų ben- maitytė-Šimavičienė. Jos teigimu, šiuos skir- dalis visų Estijos gyventojų, Rygoje drovės „Katoen Natie“ investicijų, siek- tumus išryškina daugybė bendrovės susitelkę beveik pusė visų šalies gyvento- siančių 30 mln. eurų, liepą buvo pradėtas atliekamų tyrimų, kuriais bandoma įvertinti jų. O štai Vilniuje gyvena vos 18 proc. statyti didžiausias Estijoje logistikos cen- sostinių pažangą vienoje ar kitoje srityje. Ir Lietuvos gyventojų, daugiau mažiau toly- tras. Tai bus 65 tūkst. kv. m ploto logis- daugeliu atvejų Varšuva yra nepralenkiama, giai išsisklaidžiusių po visą šalį. tikos centras, o kartu su juo atsiras ir o neretai net nepavejama. Valstybės požiūriu tai galbūt ir nauja infrastruktūra bei pramonės parkai, Kita vertus, Varšuvos rungtynes su pranašumas, tačiau kai kalbama apie suteiksiantys Talinui, kaip sostinei, naujų

60 veidas 2012 / 10 / 22 GYVENIMO KOKYBĖ PASAULIS

Talinas Ryga „BFL“ IR „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

keturių sostinių „apsirūpino“ susisiekimu Europos finansų centras, sugebėjo sudo- su kitomis šalimis tiek lėktuvu, tiek auto- minti tokius pasaulio finansų milžinus, kaip ršuva, busais ar traukiniais. „Goldman Sachs“, UBS, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, „J.P.Morgan“. Be to, Varšuvos verslumo paradoksas prognozuojama, kad pasaulinis Varšuvos svoris finansų srityje ir toliau didės. ius Baltijos šalių sostines Varšuva lenkia Lygiai taip pat Varšuvos svoris didėja ir ne vien infrastruktūra: štai tarptautinė prekių bei paslaugų srityje. Lenkijos sta- konkurencingumo pranašumų, palyginti nekilnojamojo turto agentūra CBRE tistikos departamento duomenimis, svar- su gerokai pasyvesne Ryga ir uosto netu- Varšuvai skyrė net dvyliktą vietą tarp visų biausios verslo sritys Varšuvoje, kur 72 rinčiu Vilniumi. pasaulio miestų pagal tai, kur yra sudary- proc. miestiečių dirba privačiame sekto- Žinoma, Varšuva uostu pasigirti taip pat tos geriausios sąlygos kurti verslą. Štai riuje, yra nekilnojamasis turtas, did- negali – ji įsikūrusi ne ant jūros, o ant upės kodėl Varšuva tarp visų sostinių pirmauja meninė ir mažmeninė prekyba, taip pat – kranto, tačiau šios sostinės koziris – miesto pagal įmonių skaičių ir verslo augimo transporto priemonių remontas, namų dydis ir su tuo susijusi puikiai išplėtota infra- tempus. Pavyzdžiui, nuo 2000-ųjų, kai apyvokos daiktų gamyba. struktūra. Juk Varšuvoje gyventojų nuolat Varšuvoje ir taip veikė Vilniuje ar Taline Iš viso Varšuvoje veikia net keturi vadi- daugėja, o to nepasakytum nei apie Vilnių, sunkiai įsivaizduojamas skaičius įmonių, namieji verslo klasteriai, du industriniai nei apie Taliną, nei apie Rygą. Pavyzdžiui, beveik 250 tūkst., iki šios dienos jų Lenki- parkai, aštuoni verslo inkubatoriai. Be to, Vilniuje 2000-aisiais buvo 559 tūkst. gyvento- jos sostinėje pagausėjo dar apie 100 tūkst. vietos ir užsienio investuotojams siūlomos jų, o šiemet – keturiais tūkstančiais mažiau. Matyt, lenkai neatsitiktinai vadinami puikios mokesčių sąlygos bei didžiulės ES Rygoje gyventojų per 12 metų sumažėjo apie viena versliausių pasaulio tautų, nes lėšų injekcijos. Štai 2007–2013 m. vien 20 tūkst. dabar įmonę turi kas penktas Varšuvos Varšuvai verslui skatinti skirta 1,8 mlrd. Galėtume sakyti, kad eurų parama. šiuo atžvilgiu puikiai sekasi Tyrimų instituto „Social Dynamics Interna- Šios ir kitos priemonės, Talinui, kuriame gyventojų kaip itin mažos biurų nuo- per tokį patį laiką pagausėjo tional“ partneris K.Urbonas: „Sostinės iš- mos kainos, plečia Varšuvo- maždaug 15 tūkst., tačiau šis loštų, jei pritraukdamos investuotojus ne je veikiančių didžiausių pokytis – juokingai mažas, konkuruotų tarpusavyje, o veiktų išvien“. pasaulio bendrovių pada- jei įvertinsime tai, kad linių sąrašą, pradedant Varšuvos gyventojų skaičius aukštyn šok- gyventojas, kai Taline tuo pasigirti gali tik „Bayer“, „Basf“ ar „British American telėjo net 140 tūkst. Be to, Varšuva pagal kas dešimtas. Ką jau kalbėti apie Rygą ar Tobacco“, baigiant „Procter & Gamble“, gyventojų skaičių – net keturis kartus Vilnių: Latvijos sostinėje šimtui žmonių IBM, „Tchibo“ ar „General Motors“. didesnė už Taliną, o tai nemenkas preteks- tenka tik septynios, o pas mus – vos tas siekti pirmaujančios regiono sostinės penkios įmonės. Varžosi net prekybos centrais statuso. Žinoma, Varšuvai didžiule paspirtimi Kartu toks gyventojų skaičius verčia tapo pranašumas, kurio neturi nė viena Visai kitoks nei Varšuvoje Baltijos šalių Varšuvą plėstis ir investuoti į miesto infra- Baltijos sostinė, – tai jau dvidešimtmetį sostinių verslo mastas. Žinoma, visos trys struktūrą, kuri čia išplėtota nepalyginti veikianti didžiausia Vidurio ir Rytų Euro- sostinės turi savų pranašumų: Vilnius geriau nei bet kurioje Baltijos sostinėje. pos regione akcijų birža, padėjusi pri- patrauklus savo kainomis ir darbo jėga, Infrastruktūros ir statybų ekspertas iš traukti ne vieną garsią finansų bendrovę. Ryga yra centrinis logistikos taškas, be to, Estijos Lauri Henno Varšuvos miesto Lenkijos iždo viceministras Krzysztofas turi stiprius užsienio universitetų padali- transporto sistemą vadina netgi viena Walenczakas pabrėžia, kad Varšuvos birža, nius, na, o Talinas patrauklus tuo, kad Esti- geriausių Europoje. Be to, jis atkreipia prieš kelerius metus ėmusi plačiai rekla- ja jau įsivedusi eurą, taip pat turi patirties dėmesį, kad Varšuva geriausiai iš visų muotis per CNN kaip Vidurio ir Rytų bendradarbiaudama su Skandinavijos šali- ➔ 62

2012 / 10 / 22 veidas 61 PASAULIS GYVENIMO KOKYBĖ

61 ➔ mis ir jos ekonomika geriausiai išsivysčiusi. spurtuoti paslaugų sektoriuje. Tiesa, tyrimų instituto „Social Dyna- Kaip teigia Estijos analitikas Erikas mics International“ partneris Karolis Terkas, iš karto po nepriklausomybės atkū- Urbonas tikina, kad šioms sostinėms rimo Vilnius pagal sukuriamą BVP nuo konkuruoti apskritai nėra reikalo, nes Rygos ir Talino atsiliko labai nedaug, tačiau užsienio investuotojams mes esame vie- vėliau šis atotrūkis ėmė gana sparčiai didėti, nas regionas, kuris labai panašus įvairiais nes Ryga ir Talinas ėmė labai sėkmingai plė- aspektais. „Todėl bendra investicijų pri- toti paslaugų ir prekybos sektorių. traukimo strategija turi būti skatinama Spurtavimą galbūt lėmė ir tai, jog Tali- Baltijos šalių lygmeniu, o ne konkuruo- nas dabar užsienio verslininkų ne be jant tarpusavyje“, – neabejoja ekspertas. pagrindo vertinamas ir kaip labiausiai Vis dėlto prabilus apie investicijų pri- verslui pasirengusi Baltijos sostinė: vers- traukimą ir pamėginus palyginti tris Baltijos lininkams svarbu, kad Taline šiuo metu yra sostines skirtumai tampa akivaizdūs. Nors didžiausia modernių biurų pasiūla, o jų Vilnius didžiuojasi sugebėjęs privilioti keletą kokybė atitinka aukščiausius ES standar- didelių tarptautinių bendrovių, mūsų sostinė tus. Juk net ir pirmasis Baltijos sostinėse pagal patrauklumą užsienio investuotojams biurų pastatas išdygo ne Vilniuje ar Rygoje, nusileidžia tiek Talinui, tiek Rygai. o būtent Taline 1997-aisiais. Tik po dvejų „Talinas nemažai daliai užsienio inves- metų naujas modernus biurų pastatas atsi- tuotojų yra pirmas miestas, nuo kurio jie rado ir Vilniuje, o Rygoje – tik 2004-aisiais. pradeda verslo plėtrą Baltijos šalyse“, – Beje, vėlgi Taline pirmiausia prasidėjo ir liūdnai konstatuoja Pramonininkų konfe- didelių prekybos centrų statymo bumas, Taline šiemet apsilankė jau beveik 1,3 mln. užsienio deracijos atstovas Sigitas Besagirskas, pri- kuris, ekspertų nuomone, irgi yra vienas pažindamas, kad vienas svarbiausių kriteri- požymių, kad miesto ekonomika auga. žmonės. O šiuo požiūriu kai kada laisviau jų investuotojams vis dėlto yra stabili ir Nors vilniečiai neretai įsivaizduoja savo kvėpuoja ne turtingosios ir versliosios auganti ekonomika, nesudėtingos biu- įspūdingo dydžio akropoliais ir ozais galin- Varšuvos, o mažesnių Baltijos sostinių rokratinės procedūros, pagaliau – labiau tys nustebinti net visko mačiusius svečius iš gyventojai. Kai kada – ir tiesiogine to skandinaviška verslo aplinka ir kultūra. užsienio, statistika liudija, kad net šioje sri- žodžio prasme. Mat Varšuva tarp keturių Tai liudija ir, tarkime, Taline investuo- tyje gerokai atsiliekame ne tik nuo pir- sostinių pirmauja ir pagal užterštumą, ir jančios bendrovės „Katoen Natie Eesti mūno Talino, bet ir nuo Rygos. Pavyzdžiui, pagal triukšmo lygį. AS“ vadovas Martas Melesas. Jis pripaži- pagal vienam gyventojui tenkantį prekybos Be to, svarbus gyvenimo kokybės no, kad investicijoms rinktis Taliną centrų plotą Talinas Vilnių lenkia beveik du rodiklis yra ir gyventojų tankis. Juk Varšu- paskatino paprasta ir naudinga Estijos kartus, Ryga – 20 proc. voje žmonės net du kartus labiau susis- mokesčių sistema, aiški ir suprantama paudę negu Vilniuje. Palyginkime: Varšu- Talino uosto pozicija. Galima sakyti, kad Skirtingi gyvenimo kokybės voje viename kvadratiniame kilometre Talinas, o iš dalies ir Ryga, palankesnę standartai telpa 3,3 tūkst. gyventojų, o Vilniuje tokį verslo aplinką nei Vilnius susikūrė ir dėl pat plotą dalijasi 1,4 tūkst. žmonių. pirmaisiais nepriklausomybės metais sėk- Vis dėlto infrastruktūra, verslo aplinka Su tuo susijusios ir būsto kainos, kurios mingiau vykusio privatizacijos proceso, ir ir net prekybos centrų plotai neatsklei- Varšuvoje visuomet buvo didesnės nei bet netgi dėl tuo metu įžvelgtų galimybių džia, kaip mieste gyvena ir jaučiasi patys kurioje Baltijos sostinėje. Pavyzdžiui,

Gyventojų skaičius Įregistruota įmonių vienam gyventojui 2000 m. 2006 m. 2012 m. 2000 m. 2006 m. 2012 m. Vilnius 558 816 553 553 554 060 Vilnius 0,03 0,04 0,05 Ryga 766 381 727 578 706 413 Ryga 0,03 0,05 0,07 Talinas 400 781 396 193 416 144 Talinas 0,07 0,12 0,11 Varšuva 1 600 000 1 707 000 1 740 000 Varšuva 0,12 0,14 0,2 Gyventojų tankumas Biuro nuomos kaina (eurų už kv.m/mėn.) (žm./kv. km) 2000 m. 2006 m. 2012 m. Vilnius 1392 Vilnius 22 17 20 Ryga 2100 Ryga 27 18 22 Talinas 20 17 24 Talinas 2571 Varšuva 24 25 23 Varšuva 3301 Vidutinis atlyginimas su mokesčiais Nedarbo lygis (proc.) (eurų/mėn.) 2000 m. 2006 m. 2012 m. Vilnius 9,16 Vilnius 341 479 695 Ryga 7,6 Ryga 235 494 708 Talinas 12 Talinas 384 654 860 Varšuva 12,5 Varšuva 400 520 840

62 veidas 2012 / 10 / 22 GYVENIMO KOKYBĖ PASAULIS

ja tą, kokio pakaktų norint iš banko gauti paskolą 55 kv. m butui vidutinėmis me- tinėmis palūkanomis, pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų. Rygoje atlyginimai šią ribą viršija beveik 40 proc., o štai Vilniuje – vos 9 proc. Deja, Varšuvoje toks vertini- mas nėra atliekamas, tačiau galima neabejoti, kad jos gyventojai sau gali leisti kur kas daugiau nei kaimynai Baltijos Rygos jūrų uostas padėjo Latvijos sostinei tapti sostinėse. Baltijos šalių logistikos centru Tiesa, dabar atlyginimai Varšuvoje šiek tiek smuktelėję, jei lyginsime su 2009-ai- siais. Tais metais vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, Varšuvoje siekė 1063 eurus, dabar – apie 840 eurų. Tačiau tai vis tiek gerokai daugiau nei Vilniuje ar Rygoje, kur vidutinis atlyginimas siekia apie 700 eurų. Vertinant sostines pravartu panagrinėti „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR.

„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. Varšuvos transporto sistema laikoma viena ir skirtingus tarptautinius tyrimus, pavyz- turistų – dukart daugiau nei Lietuvoje geriausių visoje Europoje džiui, bendrovės „Mercer“ atliekamą tyrimą apie brangiausias sostines, tai yra naujausiais „Ober-Haus“ duomenimis, Iki europinių atlyginimų dar toli kurioje sostinėje gyventi brangiausia. Iš šio rugsėjį vidutinė buto kvadratinio metro tyrimo sužinome, kad tarp Baltijos sostinių kaina Varšuvoje buvo 1958 eurai. Vilniuje Dar nemaloniau pasijusime vertindami brangiausia yra Ryga. Šių metų reitinge ji ta kaina buvo 1190 eurų, Taline – 1115 atlyginimų skirtumus. Varšuvoje jie išties ne tik lenkia kitas Baltijos sostines, bet eurų, o Rygoje – 989 eurai. Beje, Varšuvo- europiniai, o nei apie Vilnių, nei apie netgi patenka į brangiausių pasaulio miestų je brangu ne tik įsigyti, bet ir nuomotis Rygą to nepasakysi. Ir čia konkuruoti, šimtuką – yra 97 vietoje. Gyventi Rygoje, butą: Lenkijos sostinėje tai maždaug dažnai netgi labai sėkmingai, gali tik Tali- tyrimo duomenimis, yra netgi brangiau ketvirtadaliu brangiau nei Vilniuje. nas. negu Vašingtone, kuris atsidūrė 107 vietoje, Tačiau yra ir kita Varšuvos kainų pusė: Žinoma, svarbu ne vien pajamos, bet ir Kijeve (102 vieta) ar net Majamyje (110 tai kasdienės prekės, kurios Lenkijos jų santykis su kainomis. Kad būtų galima vieta). sostinėje gerokai pigesnės nei Lietuvos, palyginti finansinius sostinių gyventojų Keista, tačiau Estijos ir Lietuvos Latvijos ar Estijos sostinėse. Štai kad ir pajėgumus, „Swedbank“ kasmet skaičiuo- sostinės Talinas ir Vilnius į šimtuką maisto produktai: rugsėjį litras pieno ja vadinamąjį būsto įperkamumo indeksą nepateko: mūsų kaimynai atsidūrė 131 Varšuvoje kainavo ketvirtadaliu, sviestas Baltijos šalių sostinėse – kuo jis didesnis, vietoje, o Vilnius liko 148-oje. – trečdaliu pigiau nei Vilniuje. Penktada- tuo lengviau įpirkti būstą sostinėje. Šiuo liu pigiau Varšuvoje galėjai nusipirkti ir atveju mažiausiai pastangų reikia Talino Turistai pamėgo Taliną bulvių, morkų, obuolių ar kiaušinių. gyventojams: jų atlyginimas 64 proc. virši- Deja, net ir pigumu Vilnius negali pri- vilioti tiek turistų, kiek jų sulaukia kitos Turistų skaičius per metus (lovų skaičius) sostinės. Tiesa, norint parungtyniauti su 2000 m. 2006 m. 2012 m. Varšuva visas tris Baltijos sostines tektų Vilnius 388 218 531 759 680 000 sudėti kartu, tad ir lygintis su Varšuva Ryga 586 214 733 535 890 000 pagal šį kriterijų nėra prasmės. Užtat pasidairyti į turistus lyg muses viliojantį Talinas 1 062 579 1 161 113 1 214 000 Taliną – ne pro šalį. Varšuva 2 200 500 2 351 000 2 450 000 Jau 2000-aisiais į Taliną kasmet atvykda- vo daugiau nei milijonas turistų per metus Prekybos centrų plotas vienam gyventojui (kv.m) – daugiausia iš Švedijos ir Suomijos. Į Vil- 2006 m. 2012 m. nių tuo metu užsukdavo vos keli šimtai Vilnius 0,42 0,47 tūkstančių svečių, į Rygą – kiek daugiau nei pusė milijono. Vėliau Vilniui pavyko Ryga 0,48 0,56 pasivyti Rygą, ir dabar turistų srautai šiose Talinas 0,74 0,82 Standartinio buto kaina dviejose sostinėse yra panašūs. Tačiau Tali- Varšuva 1,1 1,4 (eurais) no atotrūkis – didžiulis. Pavyzdžiui, vos per pusmetį Taline šiemet jau buvo apsilankę Butų nuomos kainos (eurų už kv.m/mėn.) 2012 m. II ketv. 1,2 mln. svečių iš užsienio. 2000 m. 2006 m. 2012 m. Ne veltui Estijos sostinė sužibėjo spar- Vilnius 61 141 čiausiai pasaulyje besiplečiančių turizmo Vilnius 18 22 22 Ryga 45 099 krypčių reitinge: Talinas čia užėmė pirmą Ryga 19 23 24 Talinas 60 734 vietą, apie kurią Vilniui belieka tik pasva- Talinas 15 20 25 joti. Apie antrąją, kurią užėmė net Maskvą Varšuva 102 025 ar Ciurichą aplenkusi Ryga, – taip pat. ■ Varšuva 20 24 27 Šaltinis: „Swedbank“, „Ober-Haus“ Rima Janužytė Šaltiniai: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos statistikos departamentai, turizmo informacijos centrai 2012 / 10 / 22 veidas 63 VISUOMENĖ ŽMONS Iškiliausi šio dvidešimtmečio lietuviai pasaulyje Pasaulis taip susimaišė, kad lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų jau rastume ir tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, ir tarp didžiausių bankų vadovų, ir tarp aukštų kitų valstybių politikų. Kurie jų savo talentu, profesiniais laimėjimais daugiausiai pasiekė ir išgarsėjo pasaulyje pastarąjį dvi- dešimtmetį?

Emigracijos bangos lietuvius išblaškė po visą pasaulį. Kai kurie lietuviai, svetur pasiekę profesinių aukštumų, šiandien pasauliui yra žinomi kur kas geriau nei jų tikroji tėvynė Lietuva

ilniaus universiteto leidykla šiemet Ze meckis, gimęs Čikagoje 1952 m. lietuvio tus bei jų palikuonis naujoje „Lietuvos isto- išleido Alfonso Eidinto, Alfredo šeimoje), o juose vaidina seras John Giel - rijoje“ vardija istorikai. VBumblausko, Antano Kulakausko gud (Džonas Gilgudas) ir Charles Bronson ir Mindaugo Tamošaičio knygą „Lietuvos (Ka rolis Bučinskis). Visos šios pasaulinės Užsienio šalyse išsibarstę 1,3 mln. istorija“. Paskutiniame jos skyriuje „Pa bai - teatro ir kino žvaigždės yra Lietuvos emig- lietuvių kilmės žmonių ga, arba išbarstyti Lietuvos vei- dai“ autoriai pri mena apie Ge di - Iš tiesų kai 1994 m. R.Zemeckis mi naičių ir Jogailaičių di nastijų Pasak istoriko A.Kasparavičiaus, atsiėmė „Oskarą“ už režisūrinį palikuonis, kurie perdavė savo darbą kuriant ge riausią tų metų ge nus visoms žinomiausioms vien tarpukariu į JAV emigravo Holivudo filmą „Forestas Gam - Eu ropos monarchi joms, ir kad apie 105 tūkst. Lietuvos gyvento- pas“, per visą pasaulį apskriejo ir pa sauliui davėme daugybę gar - jų, iš kurių dauguma greitai tas fak tas, kad vieno geriausių sių šeimų, aristokratų, o Ameri - „suamerikonėjo“. Holivudo režisierių tėvas – lietuvis.

kai ir Europai – darbščių anglia- „BFL“ NUOTR. O šiemet už nebylųjį filmą kasių, statybininkų, auklių, inži- „Artistas“ „Os karu“ apdovanotas nierių. Lietuvos žmones emigraci jos ban- rantai arba kilusios iš jų šeimų. O kai pama- prancūzų kino režisierius Michelis Haza na - gos išblaškė po visą pasaulį, bet ten, kaip tai po provincijos miestelį Tryškius vaikš- vicius gimęs Lietuvos žydų šeimoje Paryžiuje. pabrėžia istorikai, daugelio jų vardai tapo tantį Erkiulį Puaro – aktorių Davidą Su - Garsiojo detektyvo Erkiulio Puaro vaid- netgi geriau atpažįstami nei Lie tuvos. che tą – ir ieškantį savo protėvių Su che do - mens atlikėjo D.Suche to kraujo ryšys su „Įsivaizduokime „idealiąją Lietuvą“, ku - witzų, emigravusių per Turkiją į PAR, pa - Lietuva šiek tiek tolimesnis: aktoriaus senelis rioje spektaklius ir filmus kuria ne tik Jonas galvoji, kiek dar tokių vardų slepia Lie tu - iš tėvo pusės buvo Lietuvos žydas, gyveno Me kas ar teatro režisierius Ei mun tas Nek - va?“ – po pasaulį pabirusius ir ten profesi- Kretingoje, vėliau – Memelyje (dabartinėje rošius, bet ir Robert Zemeckis (Robertas nių aukštumų pasiekusius lietuvių emigran- Klaipė doje). Prieš porą metų D.Suche tas, ieš-

64 „VEIDO“, ASMENINIO ARCHYVO IR „BFL“ NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 ŽMONS VISUOMENĖ Pasaulyje žymiausios tarpukario Lietuvos asmenybės

AUGUSTINAS VOLDEMARAS pradžių lenkiškai, vėliau – prancūziškai. Be (1883–1942), pirmasis Lietuvos ministras to, O.Milašius buvo pirmasis nepriklauso- pirmininkas, užsienio reikalų ministras mos Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje, vė- A.Voldemaras buvo vienintelis politikas tarpu- liau – Lietuvos atstovybės Prancūzijoje pata- kario Lietuvoje, kuris, kaip sako istorikas rėjas, garsėjo ir kaip aktyvus lietuvių kultū- A.Kasparavičius, buvo žinomas tiek Europoje, ros propaguotojas Vakarų Europoje. „Dėl tiek Afrikoje. Nors ir užaugęs paprastoje vals- savo aristokratiškos kilmės, puikaus pran- tiečių šeimoje, A.Voldemaras pasižymėjo pui- cūzų kalbos mokėjimo O.Milašius buvo itin kia iškalba, laisvai kalbėjo vienuolika ar dvylika plačiai žinomas tiek Paryžiuje, kuris tuo Europos kalbų, todėl lengvai dalijo interviu už- metu buvo politinė ir kultūrinė Europos sos- sienio žiniasklaidai. A.Voldemaras ypač išgar- tinė, tiek ir už jo ribų. O Lietuva ir Milašius sėjo savo kalbomis 1919 m. Paryžiaus taikos tuo metu buvo neatskiriami“, – pasakoja is- konferencijoje, į kurią vyko kaip Lietuvos dele- torikas. gacijos vadovas, nuolat dėmesio centre buvo ir vėliau, antrąkart ta- pęs premjeru ir už- Berlyno olimpiadoje, į kurią krepšinis, kaip sienio reikalų mi - olimpinė sporto šaka, buvo įtrauktas pirmą nistru. kartą istorijoje, 198 cm komandos kapitonas „Iš politikų būtent P.Lubinas atstovavo JAV rinktinei ir su ja iš- apie A.Voldemarą kovojo olimpinį auksą. 1939 m. krepšininkas buvo daugiausiai Kaune vykusiame Europos krepšinio čem- straipsnių užsienio pionate, kaip žaidžiantysis treneris, jau žaidė spaudoje: apie vei- Lietuvos komandoje ir savo lemiamais meti- kėją, gynusį Vil- mais finale padėjo jai laimėti aukso meda- niaus reikalą, nes lius. Vėliau P.Lubinas vėl išvyko į JAV, bet lig Vilniaus byla buvo labai garsi, rašė ne tik Eu- šiol tebėra laikomas Lietuvos krepšinio ropos, JAV, bet ir Kinijos, Japonijos, net kai krikštatėviu. kurių Afrikos šalių laikraščiai. Kita vertus, tai turbūt vienintelis Lietuvos premjeras, minis - UNĖ BABICKAITĖ (1897–1961), aktorė, tras ir diplomatas per visą dvidešimtąjį am- režisierė žių, taip gausiai apdovanotas užsienio vals- Mažame Laukminiškių kaimelyje Kupiškio tybių monarchų aukščiausiais apdovanoji- rajone gimusi Uršulė Babickaitė, vėliau tapu- mais. Pavyzdžiui, 1927 m. A.Voldemaras si Une Baye, išvykusi į JAV tapo Amerikoje ir gavo aukščiausią apdovanojimą iš Vatikano Europoje žinoma aktore. Kaip sako istorikas vadovo popiežiaus Pijaus XI ir Italijos kara- A.Kasparavičius, įspūdingo grožio liaus Vittorio Emanuelio III, o 1929 m. oficia- U.Babickaitė būtų galėjusi varžytis net su už laus vizito į Londoną metu susitiko su Angli- JURGIS BALTRUŠAITIS (1873–1944), save jaunesne Marilyn Monroe. „Ji labai stai- jos karaliumi Jurgiu V ir buvo apdovanotas poetas, vertėjas, diplomatas ga iškilo nuo Laukminiškių iki Amerikos, nu- aukščiausiu Didžiosios Britanijos apdovano- J.Baltrušaitis buvo vienas Lietuvos diploma- sifilmavo keliuose filmuose, vaidino teatre. jimu, skiriamu užsieniečiams“, – pasakoja is- tijos autoritetų, apie dešimtmetį išbuvo dip- Bet greitai prasidėjusi, gana greitai jos karje- torikas A.Kasparavičius. lomatinio korpuso dekanu ra Amerikoje ir nutrūko. U.Babickaitė grįžo į Maskvoje, palaikė puikius Europą, nusifilmavo dar keliose juostose Pa- OSKARAS ryšius su britų, prancūzų, ryžiuje“, – pasakoja A.Kasparavičius. VLADISLOVAS MILAŠIUS amerikiečių diplomatais. Lie- Lietuvės karjerai JAV koją pakišo tai, kad ji (1877–1939), poetas, tuvių ir rusų kalbomis rašė buvo ne amerikietė, o emigrantė, tačiau Di- diplomatas poeziją, jo knygos užsienyje džiosios dep- O.Milašius, lietuvio karinin- buvo verčiamos į prancūzų, resijos metais ko, bajorų palikuonio, ir anglų, vokiečių kalbas. gauti vaidme- Lenkijos žydo dukters sū- nų ir Europoje nus, dar paauglys tėvų PRANAS LUBINAS nebuvo leng- buvo išsiųstas mokytis į (1910–1999), krepšininkas, va. Galiausiai Paryžių, todėl laisvai kalbė- olimpinis ir Europos čem- U.Babickaitė jo prancūzų ir keliomis ki- pionas grįžo į Lietuvą, tomis Europos kalbomis. P.Lubinas gimė Lietuvos išei- gyveno Kaune, Pasak A.Kasparavičiaus, vių šeimoje Amerikoje, kur kur tęsė kultū- lietuviškai O.Milašius ne- buvo geriau žinomas Franko rinę veiklą, ke- mokėjo, bet buvo „vaikš- Lubino vardu. Išbandė save letą metų va- čiojanti gyva Lietuva“, vis- įvairiose sporto šakose, kol dovavo teatrui. ką rašęs apie Lietuvą iš atrado krepšinį. 1936 m. kodamas savo šaknų, tikrai lankėsi Lietuvoje, giškis. Na, o rugsėjį Lietuvoje pradėto rodyti pirma į JAV, vėliau – į Europos šalis Lietuva o stovėdamas prie Tryškių žydų kapinių vartų filmo „Kita svajonių komanda“, sujaudinan- po pasaulį išbarstė tikrai daug reikšmingų nusistebėjo: „Toks mažas miestelis ir tokios čio žiūrovus iki širdies gelmių, režisierius asmenybių. didelės kapinės.“ Marius Markevičius yra šių dienų Amerikoje Tiesa, nei R.Zemeckis, nei R.Har woo das Domėdamasis savo lietuviškomis šaknimis kylanti kino žvaigždė. JAV lietuvių šeimoje ar daugelis kitų šiandieninių garsenybių, gi - Lietuvoje yra lankęsis ir filmų „Pianistas“, gimusio M.Markevičiaus filmas jau rodomas musių paprastose lietuvių emigrantų šeimose, „Australija“ bei kt. scenarijų autorius seras didžiausiose Amerikos kino salėse. šiandien lietuviškai nešneka ir apie šiandieni- Ronaldas Harwoodas, kurio tėvas buvo plun- Per kelias didžiąsias emigracijų bangas nę Lietuvą žino nedaug. Amerikoje ras- ➔66

2012 / 10 / 22 veidas 65 VISUOMENĖ ŽMONS

➔65 tume nemažai net ir nemišrių lietuvių emigrantų šeimų, kuriose lietuviškai jau Pasaulyje iškilę lietuvių e seniai nebekalbama. Istorikui Algimantui Kasparavičiui tai VERSLININKAI IR VADOVAI visai neatrodo keista. Jis primena, kad vien JUOZAS KAZICKAS (gim. 1918 m.), vers- tarpukariu, per 22 metus, į JAV dėl ekono- lininkas ir filantropas, vienas turtingiausių minių priežasčių emigravo apie 105 tūkst. Lietuvos išeivių, įmonių „Neris“ ir „Litcom“ Lietuvos gyventojų, iš kurių didžioji dalis (dabar – „Omnitel“) įkūrėjas. Su šeima į labai greitai „suamerikonėjo“. Tai patvirtina Vakarus pasitraukė 1944 m., JAV Jeilio uni- faktas, kad 1938–1939 m. užsidarė apie pus- versitete apsigynė daktaro disertaciją ir šimtį įvairaus pobūdžio lietuviškų organiza- tapo klestinčiu verslininku. cijų, veikusių Amerikoje, o priežastis buvo paprasta: lietuvių šalyje nesumažėjo, bet jie išmoko anglų kalbą, sėkmingai integravosi į vietines bendruomenes, ir šios organizacijos tapo nebereikalingos. Pasak A.Kasparavičiaus, kita emigrantų banga, po Antrojo pasaulinio karo už At- lanto pasitraukęs Lietuvos visuomenės eli- tas, kur kas labiau siekė išlaikyti lietuvybę, mat dauguma jų atvykę į šalį iš elito nukrito į patį žemiausią Amerikos visuomenės sluoksnį, o viltis ir laukimas, kada jie galės „Oskaro“ laureato Holivudo režisieriaus grįžti į atkurtąją Lietuvos valstybę ir vėl atsi- R.Zemeckio tėvas – lietuvis durs sau deramoje vietoje, itin stipriai laikė lietuvybę. sies jų lietuviška kilmė, net jei šie žmonės IVAN Kad lietuviškai nekalba rašytoja Rūta jau gimė ne Lietuvoje ir jų tėvai nebemokė GLASENBERG Šepetys, pasaulyje išgarsėjusi savo romanu jų lietuvių kalbos, būtų galima labai ilgai. (gim. 1957 m.), „Tarp pilkų debesų“, ar žymus JAV politikas Kaip pripažįsta organizacijos „Global vienos didžiausių senatorius Richardas Durbinas, taip pat Lithuanian Leaders“ (GLL) vadovė Dalia pasaulyje preky- turintis lietuviško kraujo, gal ir apmaudu. Venslovaitė-Petke vi čienė, apie daugelį šių bos žaliavomis Ga lima ginčytis ir dėl to, ar daugelis šių as - žmonių Lietuvoje mažai kam žinoma. įmonių „Glencore me nybių vadintini lietuviais, net jei jie patys Dažnas jų laiko save lietuviu, bet savo karje - International“ ak- save tokiais ir laiko. Vis dėlto reikia pripažin- ros viršūnę pasiekė negyvendami Lietuvoje. cininkas ir gene- ti ir tai, kad dėl savo talento, ambicijų, o kar- „Pavyzdžiui, kiek lietuvių žino Johnny ralinis direktorius, tais ir sėkmės šie žmonės garsina ir Lie tu - Unitą, arba Joną Jonaitį, kuris Amerikoje vienas turtingiau- vos – savo arba tėvų tikrosios tėvynės vardą. buvo tapęs tikra amerikietiškojo futbolo sių pasaulio žmonių. Gimė Pietų Afrikos Respublikoje, tėvas – lietuvis. Skaičiuojama, kad užsienio šalyse gyve- legenda – jis amerikiečiams buvo lyg Ar- na apie 1,3 mln. lietuvių kilmės ar iš vydas Sabonis lietuviams, – sako D.Venslo - FRANCISCO RICARDO BLAGEVITCH Lietuvos kilusių asmenų. Tad vardyti visas vaitė-Petkevičienė. – Arba kas Lietuvoje ži - (Blaževičius), žymus Brazilijos verslininkas, iškiliausias kultūros, politikos, verslo ar no, kad Sidnėjaus savivaldybės jūrų uosto ➔ 2500 darbuotojų turinčios IT įmonės sporto asmenybes, kurias su Lietuva visada pakrantės tarnybai Australijoje va - 68 „ASYS International“ savininkas, Lietuvos Respublikos garbės konsulas Brazilijoje. Gimė San Paule, lietuvio ir italės šeimoje.

GINTARAS VAIŠNYS, JAV lietuvis inžinie- rius, pasaulyje pirmaujančios širdies ritmą palaikančių prietaisų – defibriliatorių ga- mintojos „Defibtech“ JAV įkūrėjas. Lietuvio įmonė šių prietaisų pardavimu pralenkė lig- šiolinę rinkos lyderę „Philips“.

Lietuviams emigruojant, gyventojų šalyje sparčiai mažėja (gyventojų skaičius mln.) 1980 m. 3,4 JURGA ŽILINSKIENĖ (gim. 1976 m.), ver- 1990 m. 3,7 timo paslaugų bendrovės „Today Transla- 2011 m. 3,05 tions“, kurioje dabar dirba 2500 vertėjų iš 2021 m.* 2,7 daugiau nei šimto šalių, Didžiojoje Britani- * Darbo ir socialinių tyrimų instituto prognozė joje įkūrėja ir vadovė. Gimė Kaune, į Angli- Šaltinis: Statistikos departamento demografijos metraščiai

66 „VEIDO“, ASMENINIO ARCHYVO IR „BFL“ NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22 ŽMONS VISUOMENĖ emigrantai bei reikšmingiausios asmenybės, kilusios iš jų šeimų

ją išvyko prieš keliolika metų studijuoti, o ne- karą“ už filmą „Forestas Gampas“. Gimė Či- JOHNNY UNITAS (Jonas Jonaitis, trukus ėmėsi verslo. kagoje, tėvas lietuvis, motina italė. 1933–2002), amerikietiškojo futbolo legenda, žymiausias visų laikų JAV lietuvių kilmės GINT BAUKUS RONALD HARWOOD (anksčiau – Ronald sportininkas. (Gintaras Bau- Horwitz, gim. 1934 m.), rašytojas, pasaulinio POLITIKAI kus) grynųjų pi- garso teatro pjesių ir kino scenarijų autorius, nigų perlaidų 2002 m. apdovanotas „Oskaru“ už filmo ANTANAS bendrovės „Pianistas“ scenarijų, šiuo metu gyvena Lon- MOCKUS „Western Union“ done. 2005 m. R.Harwoodas lankėsi savo (gim. 1952 JAV žmogiškųjų tėvo gimtinėje Plungėje. m.), filoso- išteklių vyresny- fas, mate- sis vicepreziden- ANTHONY KIEDIS (gim. 1962 m.), žymios matikas, žy- tas, prisidėjęs roko grupės „Red Hot Chili Peppers“ voka- mus Ko- prie įmonės padalinio įkūrimo Lietuvoje. Gimė listas. Jo proseneliai, lietuviai Antanas ir Juli- lumbijos JAV išeivių iš Lietuvos šeimoje. ja Kiedžiai, emigravo į Niujorką XX a. pra- politikos džioje. Muzikanto gyslomis teka itin maišytas veikėjas, JOHN MACK, „CIE Automotive China“, vie- kraujas. Vis dėlto savo autobiografinėje kny- buvęs Bo- nos didžiausių automobilių pramonės korpo- goje jis rašo laikąs save lietuviu. gotos me- racijų Kinijoje, prezidentas. Turi Lietuvos ir ras ir Ko- Australijos pilietybę, karjerą pradėjo kaip RUTA lumbijos „General Motors Australia“ dizaino inžinie- SEPETYS universiteto rius. (Rūta Šepetys, vadovas. Jo tėvai, lietuvių emigrantai Nijolė ir Alfonsas, Kolumbijoje įsikūrė po Antrojo pa- KULTŪROS VEIKĖJAI gim. 1967 m.), rašytoja, jos de- saulinio karo. TOMAS biutinis roma- VENCLOVA nas „Between RICHARD DURBIN (gim. 1944 m.), vyresny- (gim. 1937 shades of gray“ sis pagal rangą JAV senatorius iš Ilinojaus, m.), JAV gy- („Tarp pilkų de- aukščiausią postą užimantis lietuvių kilmės venantis vie- besų“) apie Lie- politikas Jungtinėse Valstijose. Motina – lie- nas žymiau- tuvos tremtinių tuvė iš Jurbarko, tėvas airis. sių Lietuvos likimus Amerikoje tapo bestseleriu. Knyga poetų, vertė- jau išversta į penkias kalbas, pernai pasiro- jų, literatūros dė ir lietuviškasis leidimas. R.Šepetys gimė tyrinėtojų pa- Detroite, išeivių iš Lietuvos šeimoje. saulyje, jo ei- lėraščių iš- RIMVYDAS BARTKUS (Ray Bartkus, gim. versta į dau- 1961 m.), menininkas, 1991 m. iš Vilniaus išvy- gelį užsienio ko į Niujorką, kur gyvena iki šiol. R.Bartkus ku- kalbų. Gimė ria iliustracijas ir viršelius įvairiems leidiniams, Lietuvoje, tokiems kaip „The New York Times“, „Time“, kurį laiką gyveno Maskvoje, į JAV išvyko 1976 „Newsweek“ ir kt., taip pat iliustruoja knygas. m. Nobelio literatūros premijos laureato Czes- Jis yra ir Lietuvos 50 Lt banknoto autorius. lawo Miloszo kvietimu. T.Venclova dirbo dėsty- toju Berklio, Ohajo, Jeilio universitetuose. SPORTININKAI RŪTA MEILUTYTĖ (gim. 1997 m.), plauki- JONAS MEKAS kė, 2012 m. olimpinė čempionė, Lietuvos ir (gim. 1922 m.), fil- Europos rekordininkė, gyvena su tėvu Di- mų kūrėjas, meni- džiojoje Britanijoje. ninkas, laikomas amerikietiškojo JOHN M.SHIMKUS (gim. 1958 m.) jau aš- avangardinio kino tuntą kadenci- krikštatėviu, į Vaka- ją dirba JAV rus emigravo 1944 Kongreso At- m., šiuo metu gy- stovų rūmuo- vena Niujorke. se. J.Shimkus, 2007 m. preziden- Respublikonų tas Valdas Adamkus J.Mekui išimties tvarka partijos narys, suteikė Lietuvos pilietybę. Kongrese at- stovauja Ilino- MICHEL HAZANAVICIUS (gim. 1967 m.), jaus valstijos Prancūzijos kino režisierius, scenaristas, ak- apygardai. torius, šiemet pelnęs „Oskarą“ už režisūrinį Savo biografi- darbą kuriant nebylųjį filmą „Artistas“. Gimė joje šis politi- Lietuvos žydų šeimoje Paryžiuje. MARIEL ZAGUNIS (gim. 1985 m.), lietuvių kas pabrėžia, kilmės JAV fechtuotoja, 2004 ir 2008 m. kad jo senelis ROBERT ZEMECKIS (gim. 1952 m.), Holi- olimpinė čempionė. 2012 m. Londono olim- iš tėvo pusės vudo filmų režisierius, 1994 m. laimėjo „Os- pinėse žaidynėse nešė JAV vėliavą. buvo lietuvis. Šaltinis: sąrašas sudarytas bendradarbiaujant su organizacija „Global Lithuanian Leaders“ ir pasaulio lietuvių bendruomenėmis

2012 / 10 / 22 veidas 67 VISUOMENĖ ŽMONS

➔66 dovauja lietuvė Eglė Garrick, išvyko jau dėl kitokių aplinkybių – ar kad šį rudenį Lietuvoje viešėjęs studijuoti ir daryti tarptautinės perkamiausių finansinių knygų karjeros. Pasak D.Venslo vaitės- Ameri ko je autorius, verslininkas ir Petkevičienės, šie lietuviai atsto- investuotojas Dougas Casey taip vauja kartai, kuriai jau nebėra pat turi lietuviško kraujo, nes jo se- svarbu, kur gyventi: dinamiška neliai pasitraukė į JAV iš carinės karjera vieną savaitę juos nubloš- Lie tuvos. Tokie žmonės savo įta- kia į Niujorką, kitą – į Honkongą kingais ryšiais bei prijautimu Lie- ar į gim tąjį Vilnių. tuvai gali būti ne tik Lietuvos įvaiz- „Praėjusią savaitę buvau Niu - džio ambasadoriai, bet ir patarėjai jorke, dabar esu Rygoje, bet jau atveriant duris užsienyje ar išnau- sėdžiu lėktuve, tuoj išskrisiančia- dojant globalias galimybes.“ me į Stok holmą“, – interviu „Vei - Beje, šių metų pabaigoje, gruo- dui“ patvirtina Nerijus Damans - džio 27-ąją, kai į Lietuvą sugrįš kas, penkiolika metų užsienyje gy - daug po pasaulį išsibarsčiusių lietu- venantis lietuvių finansininkas, vių, GLL kartu su Užsienio reikalų vienas Kara liš ko jo Škotijos banko mi nis terija ir VšĮ „Versli Lietuva“ (The Royal Bank Of Scotland) rengia pasaulinių lietuvių kilmės Londone vadovų. lyderių verslo, mokslo, kūrybos ir Deja, tiek N.Damanskas, tiek visuomenės srityse apdovanojimų Iš Lietuvos emigrantų kilusio A.K.Žemaičio sukurta gitara kitas mūsų pašnekovas Darius renginį. „Zemaitis“ grojo ir E.Claptonas Daubaras, Prancūzijos bankinin- kystės grupės „BNP Paribas“ akci- Lietuvoje per ankšta Lietuvos emigrantų kilusio Antano Ka- nio kapitalo rinkų Rusijai, NVS, Centrinei zimiero Žemaičio (gim. 1935 m. Londone) ir Rytų Europai vadovas Londone, į Istorikai naujoje „Lietuvos istorijoje“ sukurta gitara „Zemaitis“, kuri roko pasau- komandiruotes po pasaulį skraidantis kone primena, kad turime ir tiesiogiai su Lietuva lyje, pasak prof. A.Bumb laus ko, tapo ben- kiekvieną savaitę, tiek dauguma kitų į susijusių Nobelio premijos laureatų: tarp drine sąvoka. Lietuvą greičiausiai nebegrįš – čia jiems per tokių galima paminėti, tarkime, biologus Nemažai lyderių ryškėja ir tarp naujųjų ankšta. To dėl Lietuvoje negyvena ir pasauli- Davidą Baltimore’ą, 1975 m. premijos lau- lietuvių emigrantų – lietuvių, kurių kilmė nio garso operos solistė Violeta Urma na vi - reatą, kurio giminė kilusi iš But rimonių jau nekelia abejonių ir kurie išvyko iš Lie - čiūtė-Ur ma na – Lietuvos scena jai taip pat (Panevėžio r.), ar 2002 m. Nobelio laureatą tuvos į JAV ar Europos šalis ir ten savo kar- gerokai per maža. Sydney Brennerį, kurio tėvas buvo lietuvių je ros aukštumų pasiekė jau po 1991 m. Da - Ir tai tik keletas pavyzdžių. Pasaulis spar- batsiuvys, emigravęs į Pietų Afriką 1910 m. bar Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitur turi- čiai keičiasi, tautos maišosi, ribos tarp šalių Na, o tokie pasaulinio garso muzikantai, me nemažai vadovaujamas pozicijas di - vis labiau išsitrina. Ir ateityje ši tendencija kaip Jimi Hendrixas, Ericas Claptonas ar džiau siuose pasaulio bankuose užimančių tik stiprės. ■ Paulas McCartney grojo ne kieno kito, o iš gabių lietuvių finansininkų, o iš Lietuvos jie Giedrė Bolzanė Naujosios kartos pasaulio lietuviai, pakilę iki aukščiausių karjeros laiptelių

DARIUS NERIJAUS DAMANSKO (gim. 1975 m.), Ka- DAUBARAS rališkojo Škotijos banko (The Royal Bank of (gim. 1973 Scotland, RBS) paskolų ir skolos vertybinių m.), iš Lietuvos popierių struktūrizavimo departamento vado- išvyko 1992 vo Baltijos ir NVS šalims, istorija patvirtina, kad m., studijavo sėkminga karjera užsienyje įmanoma ir su lie- Denverio uni- tuvišku diplomu. KTU Verslo administravimo versitete ir fakulteto absolventas iš Lietuvos išvyko 1997 Pensilvanijos m., jam teko dirbti Niujorke, Amsterdame, Lon- universiteto done. N.Damanskas, kaip RBS atstovas, per tas analitiku į „JPMorgan“ investicinį banką. Vartono verslo pastaruosius 3 metus padėjo Lietuvos Vyriau- Vėliau dirbo UBS banke, kol galiausiai pradė- mokykloje. Pa- sybei pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose jo eiti atsakingas pareigas dabartinėje savo staruosius – išplatinti penkias euroob ligacijų emisijas, ku- darbovietėje – HSBC finansų koncerne. Be dvejus metus rių bendra vertė sudarė beveik 6 mlrd. JAV dol. Londono, yra dirbęs Madride ir Gibraltare. dirbo Prancūzijos bankininkystės grupės 2009 m. jis buvo sulaukęs siūlymo grįžti į Lietu- „BNP Paribas“ akcinio kapitalo rinkų Rusijai, vą ir tapti finansų ministru, tačiau atsisakė. LINAS ČIAPAS (gim. 1975 m.), vieno di- NVS, Centrinei ir Rytų Europai vadovu Londo- džiausių Japonijos bankų „Sumitomo Mitsui“ ne, nuo spalio pradeda eiti vadovaujamas pa- SIMONAS EIMAITIS (gim. 1976 m.), didžiau- transporto ir infrastruktūros analitikų grupės reigas viename didžiausių pasaulio investici- sio pasaulyje finansinių paslaugų koncerno Londone vadovas. Šiemet šiam bankui įsigy- nių bankų „JPMorgan“. Turi 13 metų investici- HSBC besivystančių rinkų obligacijų sindika- jant 7 mlrd. JAV dolerių vertės lėktuvų lizingo nės bankininkystės ir investicijų valdymo vimo departamento Londone vadovas. Dau- verslą L.Čiapas buvo vienintelis ne japonas, patirtį, dirbo Niujorke, Honkonge ir Londone guma lietuvio klientų – šalių vyriausybės ir di- dalyvavęs keleriose svarbiose pirmųjų etapų (bankuose „Citigroup“, „Merrill Lynch“ ir „Cre- džiausios įmonės. S.Eimaitis gimė Vilniuje, iš- derybose. Lietuvis studijavo Vilniuje, Čikagoje dit Suisse“). Vienas iš Londono Sičio lietuvių silavinimą įgijo Konkordijos universitete Taline. ir Londone. Buvęs Londono Sičio lietuvių klu- klubo įkūrėjų ir buvęs prezidentas. Londone dirba nuo 2000 m., kai buvo priim- bo prezidentas.

68 „VEIDO“, ASMENINIO ARCHYVO IR „BFL“ NUOTR. veidas 2012 / 10 / 22

VISUOMENĖ ISTORIJA Moteris, suteikusi laimės Vytautui Di Lietuvos ir pasaulio istorijoje netrūko gražuolių, dėl kurių galingi vyrai pamesdavo galvą, bet moterys, gebančios tapti savo sutuoktiniams tikra paspirtimi, visuomet buvo retenybė. Tokios moters pavyzdys – Ona Vytautienė. ors mūsų sąmonėje Oną Vytau- tienę dažnai užgožia Birutė ar NBarbora Radvilaitė, Onai Vytau- tienei skirtoje baladėje Liudvikas Rėza ne be reikalo ragino statyti jai paminklą ir klausė: „Kur marmuras?“ Priminsime, kad šiemet sukanka 630 metų nuo jos pir- mojo ir garsiausio žygdarbio – Vytauto išlaisvinimo iš Krėvos. Vytauto gelbėtoja

Kaip pati Ona pateko į Krėvą, neži- nome. 1382 m. vasarą, Kęstučiui su Trakų pilies freska, galimai Vytautu ruošiantis žygiuoti prieš Algir- vaizduojanti Oną. O šalia daičius, Ona tikriausiai buvo išsiųsta į Vincento Smakausko Brestą kartu su Birute. Čia ji ir turėjo perpiešta toji pati freska sulaukti tragiškų žinių apie vyro bei uošvio suėmimą, o netrukus ir apie paslaptingą Kęstučio mirtį. Taigi tikėtina, kad Ona ėmėsi veikti, Birutės patarta. Ona nugyveno ilgą, turi- Jogaila siekė sukurti įspūdį, kad Kęs- ningą ir nuotykių kupiną tutis nusižudė pats, tad apsimetusi, jog gyvenimą, sulaukė anūkų, palaiko šią versiją, Ona galėjo nesunkiai džiaugėsi vyro meile ir gauti leidimą prisidėti prie vyro. visuotiniu pripažinimu Krėvoje ji buvo įkalinta viename kam- baryje su Vytautu, bet sugebėjo pergu- Vis dėlto tolesni įvykiai, nors ir tragiš- Galbūt padėjo tėvų pavyzdys – juk Kęs- drauti savo sargus. Sprendžiant iš ki, leido Onai palyginti lengvai išsisukti: tutis Birutę tiesiog dievino. Be to, mūsų metraščių užuominų, būtent Ona išaiški- Birutė žuvo, nespėjusi sutelkti šalininkų, pasakos irgi tvirtina, kad vyras, kuriam no visas Kęstučio nužudymo aplinkybes. Vytautui teko trauktis į Mazoviją, Jo- likimas gaili laimės, gali išvengti pra- O paskui ji, aišku, ėmėsi vaduoti gaila nusprendė, kad pusbrolis keiksmo, vesdamas laime apdovanotą vyrą, pagrįstai bijodama, kad nebepavojingas, ir leido Onai bei moterį ir toliau viską darydamas jos labui. jį ištiks tėvo likimas. kitiems jo rankose buvusiems Pastarojo „recepto“ atgarsį net galima Onai pavyko susitarti Vytauto giminaičiams rasti šaltiniuose: pasak kronikininkų, su dviem jai patar- vykti pas jį. Ona galėjo Vytautas teigęs, kad jo sėkmė priklausan- navusiomis moteri- džiaugtis savo laime, ti nuo moterų ar konkrečiai nuo žmonos. mis: viena paskoli- bet tai turėjo tapti Kad ir kaip būtų, faktai rodo, kad jis iš no Vytautui savo nemenku iššūkiu Vy- tikrųjų suvokė esąs skolingas Onai, ir tos drabužius, kita iš- tautui. skolos nesikratė. Kritiniais momentais vedė jį iš saugomo Vytautas drąsiai rėmėsi į žmoną ir galan- kambario ant sie- Iššūkis Vytautui tiškai leisdavo jai sužibėti. Pvz., 1392 m. nos, nuo kurios Ona laidavo Jogailai su Jadvyga ne tik Vytautas nusileido Vytautą nesėkmės tuo savo, bet ir paties Vytauto ištikimybę. virve. Tenka apgai- metu tiesiog persekiojo. Kliau- 1400 m., kai po pralaimėjimo prie lestauti, kad litera- damasis draugyste su Jogaila, jis Vorsklos prireikė atnaujinti sąjungą su tūroje ir iš dalies net prarado ir tėvus, ir namus, ir Lenkija, Ona šv. Daratos kapo lankymo istoriografijoje įsivyra- Onos Vytau- visas ateities viltis, o pabėgi- dingstimi atvyko į Prūsiją ir sėkmingai vo Teodoro Narbuto tienės antspau- mas iš Krėvos taip pat vedžiojo kryžiuočius už nosies, kol Vytau- sukurta versija, esą das. 1392 m. neatrodė didvyriškai. Vytau- tas tarėsi su Jogaila. Vytautą išgelbėjo viena vienintelė tar- tas tą puikiai suprato. Štai kaip jis 1406 m., pralaimėjus pirmajam že- naitė, kuri vėliau neva buvo nužudyta. Iš apibūdino situaciją: „... Pabėgau. O maičių sukilimui, Ona nemažai nuveikė, tikrųjų tarnaitės, nuolat šmirinėdamos į nelaisvėje palikau savo brolį, savo seserį, įtikinėdama juos laikinai pasiduoti Vo- kambarį ir atgal, galėjo nesunkiai suklai- savo žmoną, ir savo vaikus.“ O čia dar kiečių ordinui – kryžiuočiai jai net atskirą dinti sargus, o paskui išsmukti iš pilies, akis badanti Onos sėkmė... Juk netgi daž- padėką parašė. Apskritai politikoje Ona kol Vytauto pabėgimas dar nebuvo paste- nas šiuolaikinis vyras pasijunta sugniuž- buvo pasirinkusi Ordino draugės vaid- bėtas. O atsakomybę už Vytauto pa- dytas, kai žmonai ima sektis geriau! menį, o kryžiuočiai buvo ją tiesiog bėgimą turėjo prisiimti Ona, ir būtent jai Vis dėlto Vytautas su iššūkiu susidoro- įsimylėję. teko ištverti visą Algirdaičių pyktį. jo: jis sugebėjo pakilti ir tapti Didžiuoju. Vis dėlto 1413 m. kunigaikštienė

70 veidas 2012 / 10 / 22 ISTORIJA VISUOMENĖ idžiajam

nusimetė kaukę: kai derybas dėl Žemaiti- nors Vytauto karvedžiai juos sumušė, Ignas Jonynas pirmasis ėmėsi jį kri- jos sukomplikavo ankstesni įsipareigoji- lenkų pulkai vis tiek liko nepatenkinti. tikuoti ir, išanalizavęs amžininkų liudi- mai atiduoti ją Ordinui, Vytautas gudriai Dlugošas savo pasakojimą apie Vytauto jimus apie Oną bei jos giminaičius, pasižadėjo juos vykdyti, jeigu niekas lakstymą „pas žmoną ir meilužes“ grindė padarė išvadą, kad ji buvo šaltiniuose ne būtent šiuo precedentu, vis dėl- kartą minimo ir Vytauto svainiu vadi- to tąkart, bręstant antrajam namo smulkaus lietuvių kunigaikščio žemaičių sukilimui ir didžiajam Sudimanto sesuo. karui su Ordinu, šeštąją dešimtį Be brolio, Ona dar turėjo dvi seseris. baigiantis Vytautas lėkė namo Agripina buvo ištekinta už Alšėnų kuni- tikrai ne geidulių tenkinti. gaikščio Jono, Julijona – iš pradžių už O jei kalbėsime apie vedybas Birutės sūnėno Butrimo († 1382 m.), su Julijona, tai jeigu ji būtų paskui už Jogailos rėmėjo Narimanto († buvusi Vytauto meilužė, Vytau- 1390 m.) ir galop už Alberto Manvydo, tas nebūtų tekinęs jos į Lietuvai kurį Vytautas paskyrė Vilniaus seniūnu, tik neseniai paklususį Karačevą. vėliau – vaivaida. Jų santuokų pobūdis Be to, tuokdamasi su Vytautu taip pat prieštarauja Onos kildinimui iš Julijona jau buvo mažiausiai tris- Smolensko kunigaikščių, nors pastarai- dešimt penkerių. Jų romanas siais metais kai kurie užsienio istorikai ir greičiausiai užsimezgė jau po bando šią versiją gaivinti. Be to, verta Onos mirties, o skubinti san- pastebėti, kad Smolensko kunigaikščiai tuoką Vytautą, matyt, skatino niekad nepalaikė Vytauto, nors buvo vienatvės baimė. priešiški Jogailai ir rėmė prieš jį maiš- Bet kuriuo atveju jo jausmai tavusį Andrių Algirdaitį. Taigi belieka pri- pirmajai žmonai nepasikeitė. Tes- tarti I.Jonyno išvadai: Ona turėjo būti tamente Vytautas nurodė palai- kilusi iš Lietuvos didikų giminės. doti jį šalia Onos, tuo tarsi pa- Kas buvo jos tėvas? Atsakymą pateikia tvirtindamas amžiną ištikimybę. Sudimanto tėvonija – Eišiškės. Vieto- vardis aiškiai kilęs iš asmenvardžio, o Onos Vytautienės kilmė Eišiškių pilis, archeologų nuomone, staty- ta apie XIV a. vidurį. Šiuo laikotarpiu šal- neprieštaraus; kryžiuočiai sutiko, o Kas gi buvo toji moteris, kurią taip tiniai kaip tik mini Lietuvos didiką Eikšą tuomet protestą pareiškė Ona. Išėjo vertino garsiausias visų laikų Lietuvos Liutauraitį, 1349 m. dalyvavusį Algirdo tikras anekdotas: Žalgirio mūšio nugalė- vyras? pasiuntinybėje pas chaną Džanibeką, o tojas – po žmonos padu! 1374 m. kartu su Karijotaičiais kovojusį su Ką gi, sutuoktiniai galėjo sau leisti totoriais Moldavijoje. Logiška manyti, šitaip juokauti – jų santykiai pasižymėjo kad jis buvo Eišiškių pilies statytojas, o stebėtina darna. Šaltiniai netgi leidžia kartu ir Sudimanto bei Onos bei jos teigti, kad Vytautas su Ona dalijosi vienu seserų tėvas. Atitinkamai Oną reikėtų miegamuoju. Pvz., yra išlikęs pasakoji- vadinti Eikšyte, o ne Sudimantaite, kaip mas, kad 1399 m. jų kambaryje Gardine tapo įprasta, nes tokia iš brolio vardo kilo gaisras, ir Vytautą su Ona išgelbėjo sukonstruota pavardė klaidina ir verčia tik juos pažadinusi augintinė beždžionėlė. laikyti Sudimantą ne jos broliu, bet tėvu. Harmoniją ardo tik vienas disonansas. Kai 1418 m. rugpjūtį Ona pasimirė, Vietoj epitafijos Vytautas dar tų pačių metų pabaigoje vedė jos sesers dukrą Julijoną Alšėniškę. Ona Vytautienė neišaugino sūnaus, dėl Dėl tokios skubos kilo gandų, kad Juli- ko kartais dūsauja šiuolaikiniai istorikai, – jona buvusi jo meilužė ir net kad Vytau- žinoma tik jos dukra Sofija, tapusi tas, norėdamas ją vesti, nužudęs jos vyrą, Maskvos didžiąja kunigaikštiene ir vėliau Karačevo kunigaikštį Joną. Vėliau Janas pagarsėjusi kaip savo tėvų verta politikė. Dlugošas net ėmė tvirtinti, kad Vytautas Onos biografijoje taip pat nebuvo skan- buvęs nepadoriai geidulingas ir dažnai, dalingos meilės dramos, kuri būtų ją palikęs kariuomenę, lėkdavo pas žmoną ir išgarsinusi taip, kaip Birutę ar Barborą meilužes savo geidulių tenkinti. Testamente Vytautas nurodė palaidoti jį Radvilaitę. Vis dėlto Ona nugyveno ilgą, Šis tvirtinimas vėlgi skamba kaip anek- šalia Onos, tuo tarsi patvirtindamas amžiną turiningą ir nuotykių kupiną gyvenimą, dotas, nes Vytautas į karo reikalus žiūrėjo ištikimybę sulaukė anūkų, džiaugėsi vyro meile ir atsakingai ir kariuomenę paliko tik vieną visuotiniu pripažinimu. Jai sekėsi ir kaip vienintelį kartą – 1408 m. rudenį, prie XVI a. sukurta Bychovco kronika vadi- moteriai, ir kaip politikei. Taigi ne veltui Ugros sudaręs taiką su savo žentu na ją Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo Jono Posilgės kronikoje rašoma, kad kitos Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Vasiliju- Ivanovičiaus dukra. XIX a. ši „tiesa“ įsi- tokios puikios kunigaikštienės niekur mi. Problema kilo dėl to, kad žygiuodama tvirtino istoriografijoje, vis dėlto Bychov- kitur nebuvo. ■ namo kariuomenė susidūrė su totoriais, ir co kronika yra labai nepatikimas šaltinis. Inga Baranauskienė

2012 / 10 / 22 veidas 71 VISUOMENĖ REGIONAI

AktyviosAktyvios bendruomenėsbendruomenės išiš esmėsesmės keičiakeičia gyvenimogyvenimo kokybękokybę kaimekaime Net atokiausiuose Lietuvos kaimuose kone kiekvieną savaitgalį vyksta koncertai, sporto varžybos, mokomasi senųjų amatų, o kaimynams nuoširdžiai rūpi vieni kitų problemos. Tiesa, tokių bendruomenių mūsų šalyje dar tėra viena kita. „Veidas“ siūlo pažvelgti, kaip tvarkosi ir kokį gyvenimą yra susikūrusios aktyviausios mažų kaimelių bendruomenės.

augelyje ištuštėjusių Lietuvos kaimų dažniau bendraujama ASMENINO ARCHYVO NUOTR. ASMENINO ARCHYVO NUOTR. Dprie alaus bambalio, o didžiau- Margininkų kaime (Kauno r.) vyksta Pažaislio Skaistgirio bendruomenė (Joniškio r.) siu įvykiu tampa kaimynų muštynės muzikos festivalio koncertai garsėja amatininkais prie kultūros namų ar bibliotekos užkaltais langais, tačiau ne visa mūsų važiuoja į ekskursijas, įvairius festivalius. savo ansamblį, tačiau esame stiprūs ne provincija degraduoja. Kai kuriuose vos Taip pat kas antrą savaitgalį dalyvauja meniniu lygiu, bet vienybe ir idėjomis.“ šimto gyventojų kaimeliuose, neturin- kaimo renginiuose: pas mus atvyksta čiuose nei mokyklos, nei bažnyčios, nei teatrų kolektyvai, organizuojame spar- Kaimą gaivina ir Kauno kultūros namų, aktyviai repetuoja kape- takiadas, žvejų varžybas“, – pasakoja verslininkai los, teatro trupės, kyla bendruomenių P.Kvedarienė. namai, statomi vietinių gyventojų ran- Stebėtina, bet šiais laikais Sigutėnuose Viena pernai vykusio konkurso „Lietu- komis ir lėšomis. vyksta kur kas daugiau renginių nei vos kaime gera gyventi“ organizatorių Štai Sigutėnų kaimo (Pakruojo r.) ben- daugelyje rajonų centrų. Antai neseniai Edita Petrauskaitė, aplankiusi apie druomenės žmonės patys išardė apleistos visi kaimo vyrai gaudė žuvis, moterys jas dvidešimt iniciatyvių bendruomenių, ir griūvančios klėtelės rąstus, juos iš naujo iškart virė, o paskui kartu valgė. Prieš pastebėjo, kad tai, kiek aktyviai žmonės sunėrė, o vėliau, susinešę iš namų kas keletą savaičių jaunieji sigutėniškiai įsitraukia į bendrą veiklą, priklauso lentų, kas vinių, pasistatė dar ir pries- surengė talentų konkursą, patys vertino ir nuo bendruomenės branduolio. Nors, tatą. Sigutėnų kaimo bendruomenės apdovanojo dainavusius, grojusius ar E.Petrauskaitės žodžiais, juntama, kad pirmininkė Pranutė Kvedarienė sako, kad sunkumus kilnojusius suaugusiuosius. nemažai kaimo žmonių stengiasi susikurti renginiuose dalyvauja ir į kitą veiklą yra „Mūsų žmonės labai tvarkingi, kas jaukesnę aplinką, šiltai bendrauja, tačiau įsitraukę ne tik visi kaimo gyventojai, antra šeima dalyvauja gražiausios sody- daug net ir aktyvesnių bendruomenių vis kurių per devyniasdešimt, bet ir dar maž- bos rinkimuose, tačiau svarbu, kad jie dar buriasi tik dėl vieno konkretaus tikslo daug dvidešimt iš šio kaimo kilusių, o neužsidarytų savo išpuoselėtose sody- ar tik tam, kad parašę projektą gautų dabar miestuose gyvenančių žmonių. bose, o bendrautų. Man keista girdėti, finansavimą. O vėliau jų veikla išsikvepia. „Kai, prieš septynerius metus pra- kad kituose kaimuose žmonės nežino, kas Taigi kuo išsiskiria veiklios ben- dėjome burti žmones, daugelis jų skep- tuokiasi ar švenčia gimtadienį, krikštynas. druomenės? „Aktyvios kaimų ben- tiškai vertino įvairias bendras veiklas, o Mes nuolat gyvename vieni kitų rūpes- druomenės gana skirtingos. Vienose dabar visi susirenka kaimo jubiliatų čiais, – atskleidžia Sigutėnų kaimo ben- švenčiamos savitos šventės, tarkim, sūrių pasveikinti, du kartus per metus mielai druomenės pirmininkė. – Turime ir ar bitininkų, tvarkomi senolių kapai,

72 veidas 2012 / 10 / 22 REGIONAI

neturi kultūros namų, mokykla uždaryta, todėl visi renginiai vyksta bažnyčioje, kurios klebonas V.Gražulevičius yra ben- druomenės tarybos narys. Savo veiklą pradėjome nuo kultūrinių renginių orga- nizavimo, norėdami paskatinti žmonių pilietiškumą. Tai pasiteisino. Kitas ben- druomenės veiklos aspektas – reikalauti, kad vietos valdžia tinkamai vykdytų savo funkcijas“, – tikslus dėsto J.Rimas. Jo iniciatyva apie dešimt Kauno rajono bendruomenių susibūrė į sąjungą, kad turėdamos didesnį svorį galėtų kartu su savivaldybės atstovais spręsti kaimo žmonėms aktualias problemas. Beje, J.Rimas net Kauno verslininkus įtikino prisidėti prie Margininkų kaimo atgaivinimo. Jie finansavo bažnyčios remontą, skyrė lėšų varpinei sutvarkyti, kad unikalus varpas muštų valandas ir įkvėptų kaimui dar daugiau gyvybės. Kita problema, kurią bendromis jėgomis sprendžia margininkiškiai, – kaip sumažinti kiaulių fermų skleidžiamą taršą. „Kaimo ūkininkui pasiūlėme kartu ieškoti sprendimo, kad kuo mažiau būtų teršiamas oras ir gruntas. Jis sutiko ben- dradarbiauti, tad kartu su Žemės ūkio rūmais bandysime šiame ūkyje įdiegti naujausias biotechnologijas. Jeigu ben- druomenė sutelktai ieško sprendimo, jį visada randa“, – neabejoja J.Rimas. Margininkų kaimo bendruomenės pirmininkas pabrėžia, kad imantis ini- ciatyvos labai svarbi motyvacija. Jį į priekį veda ne tik išsikelti tikslai, bet ir aki- ASMENINO ARCHYVO NUOTR. Tiltų kaimo (Trakų r.) žmones vienija vaizdūs pokyčiai. J.Rimas prisimena, kad folkloro ansambliai dar prieš dvejus metus kaimo gyventojai nedrąsiai išsakydavo savo problemas, prižiūrimas vietinis parkas, kitos išsiskiria nerūpėdavo jiems ir bendros bėdos, o ansamblių gausa, stengiasi atgaivinti se- dabar jie aktyviai dėsto savo nuomonę. Be nuosius amatus. Jeigu nebūtų tokių to, per šituos metus į kaimą atsikraustė aktyvistų, išmirtų visi kaimai“, – neabejo- dvi jaunos šeimos, dar keli ūkininkai pla- ja E.Petrauskaitė. nuoja čia dirbti. Būtent paskatinti neišvažiuoti į mies- tus ar užsienį, taip pat parsivilioti emi- Kasdienis gyvenimas pagal senolių grantus ir yra vienas pagrindinių akty- papročius vių bendruomenių tikslų. „Svarbiausia – parodyti, kad kaimas gyvas, kad ir čia ga- Kito nedidelio, apie 250 gyventojų tu- lima gyventi. Šiuo metu kaime gyvena tik rinčio Tiltų kaimelio (Trakų r.) ben- 217 žmonių, tačiau jį galima atgaivinti – druomenės tikslas – taip pat garsinti savo išplėtojus ifrastruktūrą, užtikrinant vietovę. „Mūsų kaimo nėra žemėlapyje, aktyvų kultūrinį gyvenimą“, – teigia turizmo informacijos centrai informacijos Margininkų kaimo, įsikūrusio Kauno apie jį irgi nepateikia, tačiau kasmet orga- rajone, bendruomenės pirmininkas Justi- nizuodami dideles šventes, be to, puoselė- nas Rimas. dami senuosius amatus vis plačiau sklei- Nors ši bendruomenė susibūrė vos džiame žinią apie save“, – pasakoja Tiltų prieš trejus metus, dabar Margininkų kaimo bendruomenės valdybos narė kaimą, jau žino ne tik aplinkinių rajonų, Vaiva Neteckienė. bet ir didmiesčių žmonės. Mat čia orga- Čia nėra sudaryto turistinio maršruto, nizuojami Pažaislio muzikos festivalio, tačiau galima pamatyti unikalų etno- bardų, džiazo atlikėjų koncertai. Įdomu grafinį gatvinį kaimą, kuriame kas antrą tai, kad visi renginiai vyksta mažutėje savaitgalį kuriama dūminė pirkia, vis dar XVII amžiaus bažnytėlėje. „Kaimas bendroje ganykloje kiekvienas šei- ➔74

2012 / 10 / 22 veidas VISUOMENĖ REGIONAI

mečio lipdinys iš keramikos nėra visai lygus, tačiau žmogus užsiėmęs, neturi laiko skųstis ir jaučiasi įvertintas“, – teigia R.Pečkuvienė. Skaistgirio amatininkų ne tik darbai pristatomi parodose, bet ir jie patys daž- nai iš kaimyninių šalių atvykstantiems svečiams atskleidžia senųjų amatų paslap- tis. O skaistgiriškiai pasisemti idėjų vyko į Latvijos amatų centrus, planuoja kelionę ir į Suomiją. Beje, šiemet beveik visus metus kiekvieną savaitgalį apie dešimt žmonių rinkosi kartu gaminti lininių gėlių. „Atei- davo ir mokinukai, ir vyresnio amžiaus

ASMENINO ARCHYVO NUOTR. žmonės, vienas net sirgdamas Parkinsono Sigutėnų kaimo (Pakruojo r.) žmonės patys pasistatė bendruomenės namus liga konstravo puikias gėlės, kurias par- davėme mugėje. Taip ne tik šiek tiek pinigų ➔ 73 mininkas paeiliui gano savo ir kaimynų Buria amatininkus prisidūrėme, bet ir pabendraudavome, karves, grikiai malami girnomis, pagal atsinešdavome pyragų, dalydavomės re- senolių receptūrą kepami grikiniai bly- Iš daugelio Lietuvos kaimų išsiskiria ceptais“, – pasakoja R.Pečkuvienė. nai, bandos, pyragai. „Tiltai – tai lyg Skaistgirio miestelio, įsikūrusio Joniškio Lietuvos nacionalinės vartotojų fede- Rumšiškės, tik čia autentika išlaikyta rajone, bendruomenė. Jos tikslas – burti racijos, organizavusios konkursą „Lietu- kasdieniame gyvenime“, – atskleidžia amatininkus. „Šią vasarą viešėję svečiai iš vos kaime gera gyventi“, prezidentė Alvi- V.Neteckienė. Prancūzijos stebėjosi, kad norint pamatyti ta Armanavičienė pabrėžia, kad provinci- Kad senolių tradicijos nenueitų tiek amatininkų jiems reikėtų pervažiuoti joje uždarinėjant kultūros namus, mokyk- užmarštin, jaunieji tiltiškiai stovyklose pusę šalies, o pas mus viename miestelyje las, bibliotekas ypač svarbu turėti ben- mokomi pynimo iš žilvičių paslapčių, yra keramikų, tekstilininkų, drožėjų, ne- draminčių būrį, erdvę, kurioje būtų gali- renka audimo raštus. Jaunimo folkloro riančių, tapančių žmonių“, – sako Skaist- ma pabendrauti. „Gražindami aplinką, ansamblis „Gelužėlė“ dainuoja senąsias girio bendruomenės pirmininkė Reda puoselėdami tradicijas, organizuodami dzūkų dainas, žaidžia žaidimus, eina Pečkuvienė. renginius žmonės labiau prisiriša prie ratelius, o vyresnio amžiaus žmones vieni- Beje, visi Skaistgirio amatininkai, aplinkos. O tai itin svarbu norint išlaikyti ja Tiltų kaimo kapelija. Beje, į Tiltus išlaikę senąsias tradicijas, dirba savo ma- kaime jaunimą. Šviesuolių provincijoje švęsti Bitininkų šventės suvažiuoja lonumui. Tad R.Pečkuvienė į pirmąją pa- yra, jaučiamas jų noras burtis, aktyviai bitininkai iš visos Lietuvos, o derliaus rodą juos prisikvietė tik pažadėjusi, kad gyventi, tačiau jiems dar labai trūksta šventės, rudens gėrybių mugės, „Ko- neskelbs pavardžių. „Drąsinau, skatinau paskatinimo iš rajonų valdžios. O juk šaly- pūstinės kermošius“ sulaukia svečių iš neapleisti savo pomėgio ir priverčiau je siaučiant nepasitikėjimo krizei labai rajono. patikėti, kad puoselėdami senuosius ama- svarbu, kad pradėtume eiti vienas prie Patys tiltiškiai taip pat dažnai keliauja tus daro gerą darbą. Dabar darbus jie kito, dirbtume visuomenės labui“, – po Lietuvą, ir ne tik po ją: yra buvę ir Slo- dovanoja svečiams, vežam juos į parodas. apibendrina A.Armanavičienė. ■ vakijoje, Italijoje. Nesvarbu, kad, tarkim, aštuoniasdešimt- Vaida Stoškuvienė

74 veidas 2012 / 10 / 22 REGIONAI PR VISUOMENĖ Antanas Vinkus: „Išsaugoti Neringą ateities kartoms padės ir modernios technologijos“ Neringos savivaldybėje rengiamasi elektroninių paslaugų prieplaukoje, paplūdimiuose reikalingos belaidžio interneto zonos. Be to, čia, gal- proveržiui, o savivaldybės meras sako taip sieksiąs ne tik būt žemėlapio forma, būtų nurodomas modernizuoti šį unikalų kraštą, bet ir prisidėti prie jo visų Neringos kavinių ir viešbučių, ku- puoselėjimo bei išsaugojimo ateities kartoms. riuose teikiama vieša belaidžio interneto paslauga, sąrašas. -Neringa – naujas Neringos savi- nalas, kuriame būtų galima sumokėti už valdybės mero Antano Vinkaus įvažiavimą. Kartu būtina praplėsti jau – Minėjote ir e-langelio sumanymą. Ar Esumanymas. Jis tikina žinąs, kaip turimų mokėjimo terminalų funkcijas, tai kažkas panašaus į vieną langelį, tik pasitelkiant technologijas paskatinti įdiegiant atsiskaitymą banko kortelėmis ir veikiantį dar ir virtualioje erdvėje? domėjimąsi gamta, kultūra ir istorija, kaip A.V.: E-langelis – tai galimybė elektro- pritraukti daugiau turistų, o kartu pri- niniu būdu užsiregistruoti į priėmimą pas sidėti prie krašto modernizavimo. Taigi merą, kitus savivaldybės darbuotojus, taip pokalbis su A.Vinkumi. pat – pas gydytoją, policininką ir taip toliau. Be to, ilgainiui galėtų atsirasti ir telekonfe- – Kokių technologinių naujovių gali rencija su meru. Pavyzdžiui, kartą per tikėtis Neringos savivaldybės gyventojai mėnesį rengiama TV konferencija su ir svečiai? Neringos meru ir Neringoje poilsiaujan- A.V.: Kad gyvenimas ir poilsis Neringo- čiais žmonėmis jiems aktualiais klausimais. je neatsiliktų nuo naujausių tendencijų, Kartu savivaldybės interneto svetainėje būtina keistis iš esmės. Šalia pagrindinių reikalingos nuorodos apie apgyvendinimo infrastruktūrinių projektų ir turizmo bei kitų paslaugų teikimą Neringoje. Taip informacijos sklaidos metas pradėti pat turi būti pakeista ir ne atnaujinta, o aktyviai plėtoti elektroninių paslaugų sis- naujai sukurta Turizmo bei informacijos temą. Tai vadinu e-Neringos idėja. Ją jau centro interneto svetainė, kurioje būtų NERINGOS SAVIVALDYBĖS ARCHYVO NUOTR. pristačiau savivaldybės tarybos nariams, nuolat atnaujinama visa svarbi savivaldybės darbuotojams, o sulaukę jų informacija apie Neringą. pastabų ir pasiūlymų po dviejų savaičių kartu pradėsime rengti projektą „e-Ne- – Kaip tokias idėjas vertina ringa“. Tikiuosi, Neringos savivaldybės miesto gyventojai, svečiai, vers- taryba jam pritars, beliks tik įgyvendinti. lininkai? Beje, e-Neringos idėją skubėjau pateikti A.V.: Planuoju susitikti su kuo greičiau, kol teberengiamas kitų Neringos savivaldybės meras viešbučių, maitinimo įstaigų metų biudžetas, kad jau 2013 metais pro- A.Vinkus tikisi, kad jau 2013-ai- savininkais ir raginsiu juos jektui įgyvendinti atsirastų pinigų. siais Neringoje atsiras nauji jungtis į šį bendrą informacinį Manau, projektą realizuosime etapais informaciniai terminalai ir tinklą. Su jų pagalba galėtų būti taip, kad kitų metų vasaros sezoną svečiai kitos turistams skirtos įgyvendinta ir dar daugiau idėjų. pamatytų kažką naujo. technologinės naujovės Pavyzdžiui, galėtų atsirasti Neringos drau- grynaisiais pinigais. go, svečio kortelė. Su ja būtų galima – O kokia e-Neringos idėjos esmė? Labai tikiuosi, kad nemokamai važinėti viešuoju transportu, A.V.: E-Neringos koncepcija susideda prie Alksnynės posto atsiras ir lankytis muziejuose, taip pat būtų teikiamos iš trijų stambių dalių: tai e-Neringos elektroninis turizmo informacijos termi- nuolaidos viešojo maitinimo įstaigose. vartai, e-salos Neringoje ir e-langelis. nalas, kuriame svečiai galės rasti informa- O jaunimo organizacijos, moksleiviai, E-Neringos vartai – tai įvairios tech- cijos apie apgyvendinimą, paslaugas, studentai, pagaliau – miesto gyventojai nologinės naujovės prie įvažiavimo į Ne- pramogas, taip pat kitų naudingų nuo- elektroninių paslaugų tikrai laukia ir ringą postų. Pavyzdžiui, prie Naujosios ir rodų – kaip ir prie Naujosios bei Senosios sumanymus vertina labai palankiai. Beje, Senosios perkėlų galėtų atsirasti elek- perkėlų. nesakau, kad e-Neringa – vienintelis troniniai turizmo informacijos terminalai, Turistams taip pat reikalinga mobilioji mano sumanymas. Jei tik sulauks pritari- kuriuose būtų skelbiama informacija apie programėlė apie Neringą – elektroninis mo, Neringoje atsiras inovatyvių idėjų Neringoje teikiamas paslaugas: apgyven- visų Neringos lankytinų objektų ir tei- konkursas: jame galės dalyvauti vyres- dinimo, maitinimo, paslaugų, pramogų. kiamų paslaugų žemėlapis telefone. niųjų klasių moksleiviai, aukštųjų mokyk- Čia taip pat būtų elektroniniai Neringos lų studentai, Neringos miesto gyventojai. žemėlapiai su nurodytomis lankytinomis – Kokių naujovių žada e-salų sumany- Galbūt atsiras net mero premija už ino- vietomis, renginių kalendoriumi, siūlo- mas? vatyviausią idėją. mos mobiliojo telefono programėlės, A.V.: Tai reiškia, kad trijose keturiose Galiausiai reikalingas ir Neringos pro- nurodomos Neringos teritorijoje vei- vietose Nidoje, keliose vietose Juodkran- filis socialiniuose tinkluose, kuris būtų kiančios belaidžio interneto prieigos. tėje, taip pat Preiloje ir Pervalkoje galėtų kasdien atnaujinamas, kuriame būtų Prie įvažiavimo Alksnynės poste turėtų atsirasti elektroniniai turizmo informaci- teikiama informacija apie mero, vicemero atsirasti bankomatas, kad atvažiuojantiems jos terminalai – tokie patys kaip ir prie kasdienius darbus, čia būtų galima ben- žmonėms būtų galimybė išsigryninti pinigų. Naujosios bei Senosios perkėlų. drauti su Neringos draugais. ■ Čia taip pat reikalingas ir mokėjimo termi- Na, o miesto savivaldybės aikštėje, Viktorija Balsytė

2012 / 10 / 22 veidas 75 VISUOMENĖ TECHNOLOGIJOS Kaip technologijos pakeis pasaulį per dvidešimt metų Šiemet „Veidui“ sukanka dvidešimt metų – per šį laiką pasaulis pasikeitė iš tiesų radikaliai. Tad šian- dien pabandysime prognozuoti, kaip technologijos pakeis pasaulį per artimiausius dvidešimt metų.

kia. Tačiau galia viskas nesibaigia – dydis ir kaina taip pat veikia pagal šį dėsnį. Juk skai- čiavimus atliekantys procesoriai vis mažėja, todėl šiandien turime išmaniuosius įrengi- nius, kurių galia prilygsta prieš mažiau nei dešimt metų egzistavusiems sparčiausiems kompiuteriams, o kaina kas keletą mėnesių sumažėja. Ir tai dar ne viskas – į procesorius šiandien montuojami ir kiti kompiuterio ele- mentai, tarkime, vaizdo plokščių ar ryšio modemų vaidmenį atliekančios sistemos. Mažyčiai, pigūs, galingi ir turintys galimy- bių kaip šveicariškas peiliukas – tokie proce- soriukai, kuriuos Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai pavadino „protin- gomis dulkėmis“, po dvidešimties metų kaip tikros dulkės bus visuose mus supančiuose daiktuose. Net mūsų batų paduose, kuriuose jie skaičiuos, kiek nuėjome, ir įkyriai pypsės, jei būsime linkę sėdėti prie kompiuterio. Palaukite, kokio kompiuterio? Ko gero, tokio daikto net nebus – žinant, kaip per pastaruo- sius dvidešimt metų pasikeitė informacinės technologijos, neverta net spėlioti, kaip atro- dys ateities kompiuteriai. Tačiau viena yra aišku: kompiuterizuoti prietaisai ir daiktai turės pačių įvairiausių „DREAMSTIME“ NUOTR. jutiklių bei padėties nustatymo sistemų, rink- er pastarąjį dvidešimtmetį IT, mokslo ar dėkingas užsiėmimas. Juk žmogaus protas siančių didžiulį kiekį informacijos apie aplin- telekomunikacijų srityje įvyko daugybė prisitaikęs matyti praeities ir dabarties faktus, ką, mūsų įpročius, elgesį, buvimo vietą. Visų Pstulbinamų pokyčių. Daugumos šian- pagal juos brėžti tiesę – prognozuojama atei- šių duomenų žmogus nesugebės sąmoningai dien kasdieniais laikomų dalykų 1992-aisiais tis dažniausiai nenukrypsta nuo šios tiesės. apmąstyti, todėl prietaisai ir daiktai jungsis, net nebuvo, o jei ir buvo, tai tik nedaugelis Bet tikrovėje įvykiai rutuliojasi ir technologi- „kalbėsis“ tarpusavyje bei priims tam tikrus galėjo įsivaizduoti, kaip šios technologijos iš jos keičiasi visai kitaip – netiesiškai ar net eks- sprendimus be mūsų įsikišimo – taip atrodys tikrųjų bus panaudotos. ponentiškai. Vis dėlto pamėginkime apžvelg- vadinamasis daiktų internetas. Tarkim, holivudiniame veiksmo filme tuo ti šiandien pastebimas technologijų tendenci- Tai ne tik palengvins žmonėms gyvenimą, metu pirmą kartą pamatę bet ir sukurs didžiulius kie- plytą primenantį mobilųjį kius duomenų. Davidas telefoną, negalėjome pagal- Išradėjas, rašytojas ir verslininkas Clarkas iš MIT spėja, kad po voti, kad po dvidešimties Raymondas Kurzweilas mano, kad žmo- 15 metų pasaulyje bus apie metų bū tent stacionarūs trilijoną į daiktų internetą telefonai taps muziejaus gus mąsto tiesiškai, todėl dažnai negali- susijungusių prietaisų. Regis, eksponatais. Juk šiandien me nuspėti proveržių, kuriuos lemia eks- duomenų kiekiai irgi klauso- dauguma turi daugiau nei ponentiškai besivystančios technologijos. si Moore’o dėsnio ir jau šian- vieną mobilųjį ar net išma- HELENE DELILLO NUOTR. dien kas pusantrų metų jų nųjį telefoną. Juolab kad padvigubėja. išmanieji šiandien savo galimybėmis net kelis jas bei sritis, kuriomis mokslininkų, inžinierių Natūralu, kad didelė dalis šio informacijos kartus len kia prieš dvidešimt metų gamintus ir verslininkų susidomėjimas didžiausias, o su srauto jau yra naudinga verslui, mokslui ar val- kompiuterius. O ką jau kalbėti apie nešioja- jomis susiję lūkesčiai – optimistiškiausi. džios struktūroms, tad jau šiandien viena per s - muosius kompiuterius, internetą, socialinius pektyviausių profesijų yra informacijos kal - tinklus, vaizdo pokalbius, el. paslaugas ir el. Žmogaus ir mašinos draugystė, nakasiai, sugebantys sukurti tokius algoritmus, parduotuves... arba duomenų srauto prislėgti kurie kuo geriau ir greičiau atsijotų grūdus nuo Tad jubiliejiniame „Veido“ numeryje ban- pelų. O juk šį darbą puikiai atlieka pats galin- dysime apžvelgti, kaip technologijos ir moks- Moore’o dėsnis, teigiantis, kad maždaug giausias kompiuteris – žmogaus smegenys. las keis mūsų gyvenimą ir kaip keisis pačios kas pusantrų metų kompiuterių skaičiuoja- Pasak Pietų Kalifornijos universiteto šios sritys. Žinoma, prognozuoti ateitį nėra moji galia padvigubėja, šiandien vis dar vei- moks lininko Martino Hilberto, 2010-aisiais

76 veidas 2012 / 10 / 22 TECHNOLOGIJOS VISUOMENĖ WILL JOHNSTON NUOTR. JASON COHN NUOTR. Vis galingesni ir mažesni procesoriai bei jutikliai padėjo pagrindą kurti išorinius skeletus, padėsiančius vaikščioti neįgaliesiems. Technologijų proveržis taip pat skatina kurti automobilius, galinčius važiuoti be vairuotojo įsikišimo visų pasaulio kompiuterių skaičiuojamoji JAV) atsisakė drąsių planų dar kartą skristi į pakilo ir prie TKS prisijungė erdvėlaivis galia prilygo tam, ką žmogaus smegenys daro Mėnulį bei pristabdė ambicijas dėl žmonių „Dragon“, sukurtas, pagamintas ir paleistas kas penkios minutės. Per artimiausius dvi- išlaipinimo Marse. Taip pat buvo uždaryta privačios kompanijos „SpaceX“. Tai buvo dešimt metų informacijos sritis bus ypač JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivių, bandomasis ir puikiai pavykęs skrydis, todėl tobulinama, bandant suprasti, kaip veikia vadinamųjų šatlų, programa, tad amerikie- „SpaceX“ tapo kosminių pervežimų bendro- smegenys, ir kartu stengiantis sukurti dirbtinį čių astronautams nuo šiol tenka pirkti bilie- ve: su ja NASA pasirašė 1,6 mlrd. dolerių ver- jų variantą, tad jau tikrai galime tikėtis šiokio tus rusiškuose į Tarptautinę kosminę stotį tės kontraktą dėl 12 skrydžių – spalio pradžio- tokio proveržio, kuriant dirbtinį intelektą. (TKS) skrendančiuose erdvėlaiviuose. je „Dragon“ erdvėlaivis atliko pirmą planinį Tačiau tai nereiškia, kad JAV kosminių skrydį į TKS, nugabendamas kelis šimtus Praktiškasis kosmoso užkariavimas tyrinėjimų ir aeronautikos agentūra NASA kilogramų įrangos. sudėjo ginklus, – tiesiog skrydžių į kosmosą Kitas iššūkis, laukiantis „SpaceX“ ir pla- Pastaraisiais metais įvyko keletas įvykių, užduotis buvo perduota privačiam verslui. nuojamas po keleto metų, – astronautų gabe- žadančių esminių pokyčių ir kosmoso tyrinė- Pirmieji sėkmingi žingsniai jau žengti: šių nimas į TKS. Be to, šią kosminių vežėjų nišą jimų srityje. Pirmiausia žmonija (daugiausia metų vasarą pirmą kartą istorijoje į kosmosą bando užimti ir „SpaceX“ konkurentai. ➔ 78 VISUOMENĖ TECHNOLOGIJOS

77 ➔ Verslas taip pat dairosi ir į kosmoso pramo- nustatyti, kokios medžiagos sudaro jos Juk, tarkime, mokslininkai turi pagrindo gas, tarkime, turizmą. Šią nišą labai aktyviai atmosferą, tad gali būti, kad kažkada iš jų manyti, kad Europoje (Jupiterio mėnulyje) bando užimti Richardo Bransono bendrovė išgirsime raktinį žodį „deguonis“. Šis ele- bei Titane (Saturno mėnulyje) po storu ledo „Virgin Galactic“, šiemet gavusi licenciją mentas nėra stabilus ir aktyviai reaguoja su sluoksniu tyvuliuoja skysto vandens telkiniai. atlikti bandomuosius skrydžius į žemąją orbi- kitais, tad jei jo yra planetos atmosferoje, Tad ateityje astronomai į savo gretas turės įsi- tą. Taip pat šiais metais buvo įkurta bene vadinasi, yra kažkas, kas jį nuolatos gamina. leisti vis daugiau biologų. ambicingiausia privati kosmoso bendrovė Taigi po dvidešimties metų tikrai žinosime Beje, galima drąsiai teigti, kad šios srities „Planetary Resources“, kurios pagrindine daugiau, ar gyvybė yra tik vienetinis stebuk- mokslininkai jau šiandien yra graibstomi kaip veikla taps asteroidų kasyba. las Žemėje, ar šis stebuklas atsikartoja visoje karštos bandelės. Mokslas šiandien jau gero- Tikėtina, kad kai kurie planai nepasitei- visatoje. Vis dėlto neturėtume tikėtis rasti kai išsėmė (ar bent taip atrodo) fizikos ir che- sins, o kai kurios bendrovės mijos sritis – jų atradimai dabar bankrutuos, tačiau aišku viena – supa mūsų kasdienybę kiekvie- po dvidešimties metų į Žemės ną sekundę. Ir nors daugybė orbitą tikrai kils daug daugiau ligų nebėra tokios pavojingos, erdvėlaivių. Nedaugelis jų ga - mus vis dar kamuoja šimtai bens žmones – kiti užsiims krovi- pačių įvairiausių negalių, o nių gabenimu ir palydovų tinklo žmogaus kūno senėjimo ir mir- tiesimo darbais. GPS sistemos ties net ne bandėme bent kiek sėkmė paakino Rusiją sukurti pristabdyti. analogišką sistemą GLONASS, Tačiau pastaruoju metu bio- panašią sistemą kuria ir Europa logijos srityje buvo atverta – tad 2030-aisiais danguje tikrai Pandoros skrynia – stiprus pro-

netrūks akių, sekančių kiekvieną „DREAMSTIME“ NUOTR. veržis genetikos srityje, vis grei- mūsų žingsnį. Žvelgdami pro papildytosios realybės akinius ar kontaktinius čiau tobulėjančios mikrobiolo- Šios akys bus nukreiptos ne lęšius, gausime papildomos informacijos apie tai, ką matome gijos technologijos bei biotech- tik į Žemę, bet ir į kosmoso gel- nologijos. Vis labiau atpingantis mes, kuriose slepiasi tamsioji DNR grandinėlių sekvenciona- energija ir materija, atsakingos vimas (tam tikra prasme – rū- už visatos plėtimąsi ir galaktikų šiavimas) per artimiausius dvi- egzistavimą. Tačiau keisčiausia, dešimt metų leis su daryti aiškų kad pagal visus skaičiavimus jos genų ir ryšių tarp jų žemėlapį. sudaro net 95 proc. visos po Di- Procesas tu rėtų priminti evoliu- džiojo sprogimo susidariusios cijos teorijos plėtrą po to, kai visatos. Taip taip, viskas, ką šian- savo atradimus paskelbė Char- dien mokslininkai mato savo lesas Darwinas, – pagaliau su- teleskopais – žvaigždės, superno- prasime evoliucijos teoriją ge- vos, dujų ir dulkių debesys, pla- netiniu požiūriu, ir čia gali lauk-

netos, asteroidai ir juodosios sky- „DREAMSTIME“ NUOTR. ti ne viena staigmena. lės, tesudaro 5 proc. visatos. Tie- Jau 2010-aisiais du trečdaliai sandorių didžiausiose vertybinių Mikrobiologijos, biotechno- sa, yra vienas „bet“: mokslinin- popierių biržose vyko be žmogaus įsikišimo logijų ir nanotechnologijų sritys kams iki šiol nepavyko savo prie- jau šiandien yra radusios ben- taisais užfiksuoti nei tamsiosios drų tikslų: mokslininkai vis dau- energijos, nei materijos, mat ma- giau sužino apie tai, kaip veikia noma, kad šios medžiagos su ki- ląstelių mechanizmai, ir bando tais kosminiais kūnais sąveikauja kai kuriuos jų simuliuoti. Vis tik per gravitaciją. Tai aktualus geriau perprantami proteinai, klausimas astronomams ir fizi- DNR grandinėlės ir nanotech- kams, tad per artimiausius dvide- nologijos sumaišys tinkamą šimt metų arba išmoksime „pa - kokteilį – po dvide šim ties metų matyti“ šias medžiagas, arba su- tikrai turėsime biologinius na- kursime kitą modelį, paaiškinan- no robotus, kurie galės įsiterpti į tį būtent tokį visatos elgesį, – lau- ląstelę ir suremontuoti ją. Taip kia daugybė Nobelio premijų. ne tik ligas gydysime, bet galbūt Jau šiandien Keplerio kos- ir senatvę pristabdysime. minis teleskopas yra suradęs Kosmoso tyrinėjimų estafetę per artimiausius keliolika metų Tarkime, prieš porą metų per 2 tūkst. planetų kitose perims privatus verslas. Asteroidų galbūt dar nekasinėsime, genetikas ir maištininkas Crai- žvaigž džių sistemose. Moksli - tačiau kelionė į orbitą bus įkandama daugeliui gas Venteris, sukurdamas sinte- ninkai spėja, kad vien mūsų tinę ląstelę, parodė, kad žmo- gimtojoje Paukščių Tako galaktikoje aplink pilkų žmogeliukų didžiulėmis akimis – grei- gus gali tam tikra prasme atimti darbą iš savo saules sukasi keliasdešimt milijardų čiausiai tai bus kokios nors bakterijos ar mik- Dievo. Vis dėlto vėliau mokslininkas pasirin- planetų. Nors ir labai maža dalis jų sukasi roorganizmai. ko nemenkinti mūsų religinių jausmų ir šian- tinkamu gyvybei atstumu nuo savo saulės dien bando sukurti patobulintus dumblius, bei savo sandara yra panašios į Žemę, tokių Biologija – naujoji mokslų motina? maitinamus anglies dvideginiu ir galinčius ga - planetų bus keli šimtai ar net tūkstančiai, minti naftą. Tad jei šiandien jums gimė vaikas, tad tikimybė bent keliose jų rasti gyvybės Privatus verslas tikrai optimizuos bei pato- planuokite jam biologo karjerą – po dvidešim- pėdsakų gan nemaža. bulins skrydžius į kosmosą, ir galbūt pavyks ties metų jis turės ne tik darbo, bet ir di džiulių Be to, astronomai, stebėdami tokias pla- išsiaiškinti, ar tam tikrų gyvybės formų nėra karjeros galimybių. ■ netas šiuolaikiniais spektroskopais, gali (ar nėra buvę) ir Saulės sistemos kaimynėse. Andrius Jovaiša

78 veidas 2012 / 10 / 22 ŽINIASKLAIDA PR VISUOMENĖ Smagu, kai yra su kuo sveikinti

eidas“ švenčia savo dvide šim tą - jį gimtadienį. Galbūt kai kam „Vgali pasirodyti – anoks čia jubi- liejus, juk ne penkiasdešimt, juolab ne šim- tas metų, bet prisiminus, kad atkurtoji Lietuvos valstybė skaičiuoja vos keleriais metais ilgesnį gyvavimo laikotarpį, „Vei - dui“ yra kuo didžiuotis. Visų pirma, kad išliko per tuos dvidešimt metų ir išlaikė savo veidą, kad dėl didesnio populiarumo nepasuko vis labiau bulvarė- jančios žiniasklaidos keliu. „Lietuvos žinios“ leidžiamos nuo 1909- ųjų, o su „Veidu“ mus sieja panaši filosofija ir panašios vertybės. Mums svarbu objekty- vumas, įvykių ir procesų analizė, pilietinės visuomenės raida. Tačiau nesutikčiau su kažkada „Veido“ interneto svetainėje skaityta mintimi, kad Lietuvoje vos keli tūkstančiai žmonių pri-

ima valstybei svarbius sprendimus. „Lietu- „LIETUVOS ŽINIŲ“ ARCHYVO NUOTR. vos žinių“ patirtis rodo, kad piliečių, ku- „Lietuvos žinių“ generalinis direktorius – vyriausiasis redaktorius R.Terleckas: „Silpna, riems rūpi valstybės ateitis, yra keliasdešimt neobjektyvi, bet kokiai įtakai pasiduodanti žiniasklaida valstybei yra pavojingesnis kartų daugiau ir jų pozicija lemia daug dau- reiškinys nei biudžeto deficitas ar didėjanti skola“ giau, nei manoma. nematomi herojai – visi kuriantys žmonės: terpėje trūksta atsakomybės už savo pa- Atsakomybė mokslininkai, verslininkai, gydytojai, meni- skleis tus žodžius, todėl nemanau, kad žur- ninkai, kunigai, mokytojai, kad ir darbštūs nalisto profesija išnyktų. Lietuvos žiniasklaida prisidėjo prie vals- gatvių šlavėjai. Ar jiems atsiranda vietos ir Internetas stiprėja, todėl dažniau kalba- tybės atkūrimo ir ilgiau nei dvidešimt metų pagarbos televizijose, laikraščiuose, radijo ma apie artėjančią spausdinto žodžio mirtį. daro įtaką visuomenės raidai. Gyvename stotyse, interneto portaluose? Manau, kad Tačiau internetas yra tik sklaidos kanalas, žaibiškai besikeičiančiame pasaulyje, mo- nepakankamai. Todėl sveikinu „Veidą“, kad o žiniasklaida kuria produktą, ir visai ne- derniosios technologijos pakeitė erdvės ir ir keisdamasis per tuos dvidešimt metų ne - svarbu, kaip jis bus platinamas. Kol kas laiko sąvokas. Todėl vis dažniau girdime, pasuko paviršutiniškumo ir trumpalaikės spausdinto žodžio paklausa neišnyko, kad kad turime būti modernūs, lankstūs, skubiai ma dos vaikymosi keliu. ir kaip ją sumažinti stengėsi Andriaus Ku - reaguoti į pokyčius, antraip išnyksime. biliaus Vyriausybė. Žiniasklaida, ypač Tačiau jei pabandytume nors sekundei stab- Interneto vilionės spaus dinamo ji, nuo pasaulinės krizės ir nuo telėti ir pasižiūrėti iš šalies, suprastume, kad naktinės mokesčių reformos yra la biausiai nuo antikos vertybės nepasikeitė, kad ir Internetas vis giliau ir smarkiau veržiasi į nukentėjęs Lietuvos ūkio sektorius. Labai šiandien žmogų gerbiame už gerus darbus, visas gyvenimo sferas, jo įtaka žiniasklaidos gaila, kad mokesčių reformos „tėvas“ Algir - o vagis ir žudikus smerkiame. Kad ir šian- veidui per pastaruosius dešimt metų tik di - das Šemeta, kaip ir dauguma šios Vyriau - dien svarbiausia mylėti ir būti mylimiems, dėja. Kiekvienas šiandien gali jaustis esąs sybės narių, matė detales, tačiau visumai su - mylėti Dievą, savo artimą ir šeimą bei žur nalistas, o socialiniuose tinkluose žvaigž- vokti pritrūko intelekto galių. Reklamos rin- didžiuotis savo valstybe. de tampama netgi per kelias valandas. Vie - kos susitraukimas ir tuo pat metu pakelti Neteisinga būtų nepastebėti, kad var - na vertus, tai gerai, nes išnyksta ribos savi- mokesčiai skaudžiai smogė leidėjams ir pro- totojiškos visuomenės stereotipai ver žiasi į raiškai ir idėjų sklaidai. Kita vertus, šioje diuseriams. ES projektams viešinti skirti pini- mūsų gyvenimą, kad skubėdami vis dažniau gai sukosi valdininkų rankose, o daugelis mi- tik fo to grafuojame aplinką ir iš nedidelių nisterijų tik ir žiūrėjo, kaip sumaniau ir nau- gabalėlių lipdome trumpalaikę mozaiką, dingiau sau juos „padalyti“. vis mažiau gi li namės į procesų esmę. Iki šiol nesuvokta, kad silpna, Dalis žiniasklaidos irgi suka neobjektyvi, bet ko kiai įtakai greitojo vartojimo keliu – pasiduodanti žiniasklaida interneto portalai ir televizijos valstybei yra pavojingesnis vaikosi reitingų, kurie gali pri- reiškinys nei biudžeto de ficitas traukti reklamos pinigų. Todėl ar didėjanti skola. susidaro įspūdis, kad lietuviai Todėl dvidešimtojo gimtadie- tik šoka, dainuoja, sukasi virtuvė- nio proga „Veidą“ derėtų pasvei- je, bandydami iškepti kokį pyragą, kinti ir todėl, kad jis išliko, vadinasi, skęsta meilės trikampiuose, o kai yra reikalingas skaitytojams, nuomo- nevagia iš kaimyno ar valstybės, do misi nių įvairovei, o būtent ji skatina vals- mada ir stengiasi patekti į Seimą. Tačiau tybę judėti į priekį. ■ tai tėra iškreiptas pasaulio suvokimas ar Ramūnas Terleckas, bandymas pasaulį tokį pavaizduoti. „Lietuvos žinių“ generalinis direktorius

Visuomenės varomoji jėga yra kasdieniai R.BUZIENĖS NUOTR. – vyriausiasis redaktorius

2012 / 10 / 22 veidas 79 VISUOMENĖ INŽINERIJA XXI amžiaus inžinerij stebuklais naudojam Dar niekada pasaulyje nebuvo sukurta tiek įvairius rekordus viršijančių statinių, struktūrų ar mašinų, kiek pastarąjį dešimtmetį. Be to, priešingai nei anksčiau, šiandien jais naudojasi milijonai žmonių. Mijo viaduko (Prancūzija) važiuojamoji danga kybo 270 m Tad pažvelkime, kuo mus bando nustebinti naujau- aukštyje, o nuo apačioje esančios upės kylant rūkui vairuoto- si inžinierių kūriniai. jai jaučiasi, lyg važiuotų virš debesų rieš keletą savaičių Niu jor - Prancūziją. Ten Tarno upės slėnį ko meras milijardierius Mi- ker ta Mijo (Millau) viadukas, ku - Pchaelas Bloombergas pra- rio važiuojamoji danga kabo apie nešė, kad šiame didmiestyje pla- 270 m aukštyje, todėl kartais po juo nuo jama statyti aukščiausią pa - tvyro nuo upės kylantis rūkas, atro- saulyje apžvalgos ratą „New dantis lyg debesys. Aukščiausia York Wheel“. Jo aukštis sieks tilto kolona nukarūnavo Eiffelio 198 metrus ir tai bus aukščiausias bokštą ir yra laikoma aukščiausiu pasaulyje apžvalgos ratas, len- pastatu Prancūzijoje, jos aukštis kiantis kitus konkurentus – dau- siekia 343 m, net 19 metrų viršyda- gumai lietuvių pažįstamą Lon do - mas Paryžiaus pažibą. Mijo viadu- no Akį (135 m) ar Singapūre be - kas kainavo apie 1,36 mlrd., skai- sisukantį „Flyer“ (165 m). Niu- čiuojant litais, o baigtas jis buvo jorko apžvalgos ratas turėtų būti 2004-ųjų žiemą. Už važiavimą juo Tiltas per jūrą – toks yra 32,5 km ilgio Donghai tiltas pabaigtas 2015-aisiais – progno- tenka sumokėti daugiau nei septy- Kinijoje, jungiantis Šanchajų su Jangšano saloje esančiu zuojama, kad kasmet jį aplankys nis eurus, tačiau tiltas gelbėja giluminiu uostu apie 4,5 mln. žmonių, o aplink Tarno upės slėnyje išsibarsčiusius ratą veikiantys pramogų ir preky- kaimelius ir miestelius nuo begali- bos centrai turėtų sukurti dau- nių spūsčių, kurios nusidriekdavo giau nei tūkstantį darbo vietų. vasaros atostogų laikotarpiu. Tad net ir ambicingi inžineriniai Vis dėlto norintieji pasivažinėti projektai, iš pirmo žvilgsnio statomi tarp tikrų debesų turės vykti į tik dėl naujo rekordo, beveik vi sa da Kiniją – čia nuo 2009-ųjų veikia derinami ir su finansine nau da. aukščiausias tiltas pasaulyje, kurio Pažvelkime į pačius ekstremaliau- važiuojamoji dalis iškilusi daugiau sius XXI amžiaus inžinierių kū - nei pusės kilometro aukštyje virš rinius, kuriuos drąsiai galima va- upės paviršiaus. Šis viadukas eina dinti naujaisiais pasaulio stebuklais. virš Sidu upės slėnio ir yra svarbi kelio tarp Šanchajaus ir Čengdu Tiltai – į dangų, per jūrą ir miestų atkarpa. Dėl ypač nepalan- į Kiniją kių oro sąlygų ir stačių kalnagūbrių šio tilto statyba buvo viena bran- Įspūdinga Trijų tarpeklių užtvanka stabdo Jangdzės upę, o Jei norime pasivažinėti virš giausių ir pavojingiausių pasaulyje. čia veikianti hidroelektrinė yra galingiausia pasaulyje debesų, užtenka nuvykti į Pietų Tarkime, statant Sidu viaduką pir-

Sevilijos regione pastatyta saulės jėgainė primena pagonišką šventyklą. Koncentriniais ratais sustatyti veidrodžiai nukreipia saulės šviesą į centrinį bokštą, kuriame nuo šilumos išlydyta druska perduoda šilumą vandeniui, o jo garai suka elektrą generuojančias turbinas

80 veidas 2012 / 10 / 22 INŽINERIJA VISUOMENĖ Saulės ir vėjo jėgainių os šventyklos Nuo seniausių laikų religiniai jausmai žmoniją priversdavo su- asi kasdien kurti statinius, kartais prilygstan- čius pasaulio stebuklui. Beje, ir šiandien žmonija tam tikra prasme mą kartą buvo panaudotas naujo- garbina saulę, vėją bei vandenį, viškas būdas – plieninius lynus tarp kaip atsinaujinančią energiją, – tai dviejų krantų nutempė raketos, tampa aišku, pažvelgus į didžiau- mat nei sraigtasparniais ar kitomis sias šios rūšies jėgaines, kurios ką techninėmis priemonėmis to pada- tik pradėjo savo veiklą. ryti nepavyko. Vienas pavyzdžių – šiemet galu- Prieš kelias savaites baigtas „Greater Gabbard“ vėjo Iš tiesų dauguma amą atiman- tinai baigta ant Jangdzės upės jėgainių parkas prie Didžiosios Britanijos krantų yra pats čių tiltų šiandien statomi arba jau esanti Trijų tarpeklių užtvanka galingiausias pasaulyje yra pastatyti Kinijoje. Per pasta- (vėlgi Kinijoje) bei galingiausia pa - ruosius dvejus metus šioje šalyje iš - saulyje hidroelektrinė, kurios galia dygo net septyni tiltai, kurių va - viršija 22,5 tūkst. megavatų (MW). žiuojamoji danga didesniame nei Beje, ši apie 23 mlrd. dolerių kai- 200 metrų aukštyje, be to, dabar navusi hidroelektrinė savo galia ne ten sta tomi net šeši tiltai, kuriais tik keliskart lenkia galingiausią va žiuojantieji atsidurs 300 metrų pasaulyje branduolinę jėgainę, bet aukštyje. ir kelia ne ką mažesnį pavojų ka - Kaip rodo Didžioji Kinijos sie- tas trofos atveju – mat ant šios upės na, kinai mėgsta ne tik aukščio, bet krantų yra net trys didžiuliai Ki- ir ilgio rekordus. Štai, tarkime, nijos miestai. prieš metus atidarytas ir ilgiausias O štai Indijoje jau baigiama sta- pasaulyje tiltas – beveik 165 kilo- tyti tikrai įspūdinga saulės energi- metrų ilgio Danijango-Kunšano jos „šventykla“ – Gujarato saulės geležinkelio viadukas, kainavęs parkas. Jį sudarančios saulės ele- Bendrovės „Maersk“ E klasės krovininiai laivai yra apie 8,5 mlrd. JAV dolerių. Tiltas mentų jėgainės užima apie 2 tūkst. ilgiausi pasaulyje (397 m), todėl gali plukdyti apie 158 tūkst. priklauso dvi stambiausias ekono- hektarų plotą, jų suminė nominali tonų krovi nių mines Kinijos zonas – Pekiną ir galia siekia apie 690 MW, o kitais Šanchajų jungiančiai greitųjų trau- metais planuojama pasiekti ir 1 kinių linijai, kuria 300 km/h greičiu tūkst. MW galią. skriejantiems traukiniams reikia Saulės energijos galima paimti kuo lygesnių bėgių. Šioje daugiau ir šilumos pavidalu – tam yra stato- nei 1300 km ilgio linijoje 2011- mos jėgainės, kurias sudaro dide- aisiais buvo baigti statyti dar du liame plote išdėstyta daugybė veid- viadukai, pretenduojantys į ilgiau- rodžių, nukreipiančių saulės spin- sių pasaulio tiltų penketuką. dulius į vieną tašką. Visame plote Vis dėlto įspūdingiausiai atrodo surinkta ir veidrodžiais koncent- jūrose pastatyti tiltai, dauguma ruota saulės šviesa įkaitina vande- kurių ir vėlgi per pastarąjį dešimt- nį, kuris virtęs garais suka elektros metį iškilo būtent Kinijoje: Hang- energiją gaminančias turbinas. Per džou įlanką kertantis tiltas (35,7 pastaruosius porą metų nemažai km) ar Donghai viadukas (32,5 milžiniškų šio tipo saulės „šventyk- km), jungiantis Šanchajų su Jang - lų“ kaip grybų po lietaus išdygo Is - Pusiau panyrantis „Blue Marlin“ laivas gali gabenti ypač sudėtingus krovinius, tarkime, jūrinį radarą SBX, skirtą gyny- ša no salos uostu. panijoje, tačiau viena di- ➔ 82 biniams tikslams

Dviejuose „Airbus A380“ deniuose gali tilpti iki 853 keleivių – tai talpiau- Du didžiausi pasaulyje kruiziniai laivai – dvyniai „Allure of the Seas“ sias pasaulyje keleivinis lėktuvas ir „Oasis of the Seas“ plukdo po daugiau nei 6 tūkst. keleivių

2012 / 10 / 22 veidas PUSLAPIUOSE PANAUDOTOS „VEIDO“ ARCHYVO, „DREAMSTIME“ NUOTR. 81 VISUOMENĖ INŽINERIJA

81 ➔ džiausių ir įspūdingiausių žiaus pradžioje. Nors laivas pake- yra Arizonoje, Mohavių dykumo- lia „tik“ 56 tūkst. tonų, jam teko je, pastatyta SEGS jėgainė. Tai plukdyti tokius sudėtingus objek- daugiau nei 936 tūkst. veidrodžių, tus, kaip kariniai laivai, jūrinės išdėstytų 650 hektarų plote, – visų dujų ar naftos gręžimo aikštelės ar jų nominali galia viršija 354 MW. didžiulis radaras. O šiuo metu Pietų Korėjos gamintojo „Hyun - Laivais, lėktuvais ir dai“ laivų statykloje baigiama traukiniais „Blue Marlin“ pamaina – dar di - desnis tokio tipo laivas „Dockwise Kas pasakė, kad į pasaulio ste- Vanguard“, galėsiantis plukdyti buklų titulą gali pretenduoti tik dvigubai sunkesnius krovinius. nekilnojamasis turtas? Taip tikrai Nors lėktuvai niekaip negali neatrodo, pažvelgus į pačius įspū- lygintis su laivais, tačiau ir ore yra Ilgiausias pasaulyje lėktuvas „Boeing 747-8“ ant nugaros į dingiausius laivus, didžiulius lėk- savų milžinų. Daugiausiai keleivių paskutinę kelionę skraidino erdvėlaivį „Endeavour“ tuvus bei greičiausius traukinius. galinčio skraidinti lėktuvo vardą „Titanikas“ turėtų nurausti iš gė - patikimai saugo „Airbus A380“ – dos, pamatęs pernai į vandenynus jo denyje telpa iki 853 žmonių. Tai išplaukusį didžiausią pasaulyje 72 metrų ilgio laineris, galintis kruizinį laivą „Allure of the Seas“, vienu ypu įveikti 15,4 tūkst. kilo- kuris labiau primena ant vandens metrų atstumą. Tokio lėktuvo plūduriuojantį kurortinį viešbutį. kaina siekia apie 400 mln. dolerių. Tai 360 metrų ilgio ir 16 denių mil- Artimiausias „Airbus“ milžino žinas, kuriame telpa daugiau nei 6 konkurentas – „Boeing 747-8I“. tūkst. keleivių, o laivo įgulą suda- Tai ilgiausias pasaulyje lėktuvas, ro beveik 2,4 tūkst. žmonių. Laive kuriame telpa iki 605 keleivių, o yra per du denius išsidėsčiusi nuskrendamas atstumas – 14,8 šokių aikštelė, apie 1,4 tūkst. žiū- tūkst. km. Beje, prieš keletą savai- rovų teatro salė ir net ledo čiuo- čių krovininis „Boeing 747-8“ žykla. Beje, „Allure“ turi ir dvynį variantas atliko kilnią misiją – ant Kinijoje jau paklota apie 9 tūkst. bėgių, skirtų greitaeigiams brolį, beveik identišką kruizinį savo „nugaros“ į paskutinę kelio- kinų traukiniams, galintiems skrieti apie 300 km/h greičiu laivą „Oasis of the Seas“. Abu lai- nę skraidino daugkartinio naudo- vai kainavo po 1,2 mlrd. dolerių. jimo erdvėlaivį „Endeavour“. Tarp įspūdingiausių pasaulio Paminėjus laivus ir lėktuvus, ne - laivų patenka ne tik švarūs ir bliz- derėtų pamiršti dar vienų inžinie- gantys kruiziniai, bet ir tepaluoti rių kūrinių – greitaeigių traukinių. transportiniai laivai. Štai prieš Jų istorija prasidėjo 1929-aisiais, septynetą metų danų logistikos kai Vokietijoje buvo pristatytas konglomeratas „Maersk“ į pasau- eksperimentinis traukinys „Schie- lį išleido aštuonis identiškus kon- nen zeppelin“ (vok. „cepelinas ant teineriams transportuoti skirtus E bėgių“). Šis propeleriu va ro mas (ir klasės laivus. Tai ilgiausi pasaulyje dėl to gan pavojingas) gar vežys tuo šio tipo laivai – jų ilgis siekia 397 metu pasiekė 230 km/h greitį. Per metrus ir jie gali plukdyti po dau- 80 metų inžinieriams pavyko tik giau nei 158 tūkst. tonų krovinio. kiek daugiau nei padvigubinti šį Kitas milžinas „Blue Marlin“, greitį: prieš penketą metų buvo vir- Pasaulinis traukinio greičio rekordas priklauso prancūziška- skirtas nestandartiniams krovi- šytas traukinio, važiuojančio pa- jam V150 garvežiui, kuris pasiekė 574,8 km/h greitį niams gabenti, pastatytas šio am - prastais bėgiais, visų laikų greičio rekordas – prancūziškasis V150 pasiekė įspūdingą 574,8 km/h grei- tį. Tiesa, pats traukinys tam tikslui bu vo šiek tiek mo difikuotas. Vėlgi didžiausias greitaeigių trau kinių progresas šiandien vyksta Azijoje, ir būtent Kinijoje. Šioje ša - lyje jau veikia daugiau nei 9 tūkst. km greitaeigio geležinkelio ruožų, o iki 2020-ųjų turėtų atsiras ti dar 16 tūkst. km. Tad nieko keista, kad prieš porą metų vietinės gamybos greitaeigis traukinys CRH380 pa - siekė 486 km/h greitį. Jeigu, kaip tvir tina patys kinai, tai buvo įpras- tas ir niekaip nemodifikuotas, kas- dien keleivius vežantis traukinys, tada tai būtų vienas reikš min giau - sių pasaulio rekordų. ■

Andrius Jovaiša PUSLAPIUOSE PANAUDOTOS „VEIDO“ ARCHYVO, „DREAMSTIME“ NUOTR.

veidas 2012 / 10 / 22

KULTŪRA INTERVIU Tahiras Shahas: „Prireikia daugybės kelionių, kol sunoksta žmogaus asmenybės vaisiai“ Net dvi T.Shaho knygos skirtos Marokui ir senus laikus menantiems namams, į kuriuos gyventi iš triukšmingojo Londono persikėlė autorius „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. itų metų vasarį Vilniaus knygų im tas į vergovę ir taip atsidūrė legendinia- gimdavo vaikas, jo vardas genealoginiame mugėje svečiuosis ir naują savo me Tim buktu mieste (Malio Re s pub li - medyje buvo įrašomas pieštuku – jei vaikas Kknygą pristatys kilmingos afganų koje). Tuo me tu tai buvo didelis įvykis, mat užaugęs nesugebėdavo nieko pasiekti, jo intelektualų ir rašytojų giminės atstovas Timbuktu garsėjo kaip didžiulių turtų vardas buvo ištrinamas. Mano nuomone, Ta hiras Shahas. Londono didmiestį į miestas, savotiškas Af rikos Eldoradas, kurį tai žiauri tradicija, tačiau galbūt todėl romantiškąją Ka sab lan ką išmainęs kūrėjas norėjo surasti visos Va karų Europos šalys. mano giminėje tiek žymių žmonių – be savo gyvenimą skyrė kelio nėms ir vienam Visi į jo paieškas pa siųs ti atradėjai žuvo, o manęs, aktyvia kūryba užsiima ir abi mano tikslui – suartinti nuolatiniuo se konfliktuo- pirmasis miestą pamatė skaityti net nemo- seserys. Daug kas klausia, ar man nebaugu, se paskendusias Rytų ir Va karų civilizaci- kantis amerikiečių jūrininkas. kad visada liksiu tėvo šešėlyje. Tačiau aš ir jas. Taigi, išskirtinis pokalbis su rašytoju. Mano surastoje knygoje buvo daug nesistengiu jo pranokti, nemanau, kad spragų, tad nusprendžiau nuodugniai per- kam nors tai pavyks, – mano tėvo indėlis į VEIDAS: Ateinantį vasarį lankysitės Lietuvo- prasti tą laiko tarpį ir savo šios istorijos kultūrą yra milžiniškas. je vyksiančioje knygų mugėje, kurioje pri- interpretaciją perteik ti naujausioje knygo- Jei grįšime prie šeimos – Vakaruose ji statysite savo naujausią knygą „Timbuktu“. je „Timbuktu“. Iro niš ka, kad Timbuktu iš pamažu praranda savo svarbą, todėl vienas Koks tai kūrinys, jūsų paties vertinimu? tiesų slėpė ne tuos turtus, ku rių ieškojo puikiausių dalykų Maroke yra tai, kad čia T.S.: Visų pirma labai laukiu savo viešnagės Vakarų imperijos, – auksą ar bran gak me - šeima vis dar yra gyvenimo šerdis. Tai Vilniuje – pas jus tiek daug nuostabiai nius. Jame buvo laikomi dides ni turtai – sukuria daug šiltesnę atmosferą, žmonės atrodančių bažnyčių. Mano vaikai šios apie 100 tūkst. daugiau nei 700 metų senu- daro gerus darbus nepažįstamiems, bet kelionės taip pat laukia – tikimės, kad tuo mo mokslinių ir religinių dokumentų. koks sutiktas žmogus būtinai pasiteirauja metu Lietuvoje bus pasnigę, nes Maroke VEIDAS: Priklausote labai senas šaknis tu- apie šeimą. Tarkime, gyvendamas Lon- žiemos labai švelnios. Naujausios mano rinčiai kilmingų afganų šeimai. Jūsų senelis done aš nė karto nesu pasisveikinęs su toje knygos priešistorė prasidėjo prieš dvide- Ikbalas Ali Shahas buvo britų imperijos dip- pačioje gatvėje gyvenančiais kaimynais, o šimt metų vienoje Londono bibliotekoje. lomatas ir rašytojas, o tėvas Idriesas Sha- Maroke įlipęs į liftą pasisveikinu su visais Ten netyčia suradau knygą apie amerikie- has – žymiausias XX a. sufijų mokytojas, fi- jame esančiais (ir visiškai nepažįstamais) čių jūrininką Robertą Adamsą, kuris 1810- losofas ir rašytojas. Kokią svarbą jūsų gyve- žmonėmis. ai siais sudužus jo laivui prie Vakarų nimui ir kūrybai turi šeima? VEIDAS: Puikiai pažįstate Rytus ir islamo Afrikos krantų vietinių gyventojų buvo pa- T.S.: Mūsų šeimoje buvo tokia tradicija: kai kultūrą, tačiau visą gyvenimą praleidote Va-

84 veidas 2012 / 10 / 22 INTERVIU KULTŪRA karuose. Ši patirtis leidžia jums savo kūryba geba ilgam sukaupti dėmesio, neišgyvena kiami vos ne akimirks niu. suartinti skirtingas kultūras, todėl esate va- be elektroninių niekučių ir vis dažniau skęs- Tiesa, šiandien kūrėjai yra išsigandę, dinamas tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Ar tikite, ta socialiniuose tinkluose. Ką manote apie kad ateina galas knygoms ir jie neturės kad ši misija bus sėkminga? interneto įtaką žmonijai? darbo. Manau, tai visiška nesąmonė – T.S.: Matote, kito kelio nėra, nes pasaulyje T.S.: Gyvename puikiu laikotarpiu. Tech - žmonijai visada reikėjo istorijų pasakotojų, daugėjant musulmonų, didės trintis tarp jų nologijos keičia mūsų gyvenimą, ir šis pro- o autoriai ir yra tie pasakotojai. Ir juk ir vakariečių. Todėl būtina parodyti Vaka - cesas ne ketina sustoti. Todėl turime susi- nesvarbu, kokį pasakojimą kuri – filmo rams, kad islamas nėra tokia religija, kokia taikyti, kad kai kurie kultūros elementai, scenarijų, kompiuterinio žaidimo siužetą ji atrodo „Al Qaedos“ ir kitų islamo fun da - kurie su mumis jau šimtmečius, neatpažįs- ar tiesiog literatūrinį romaną. Todėl reikė- mentalistų grupių sukeltų neramumų švie- tamai pasikeis ar net visai išnyks. Inter ne - tų ne bijoti, o pasinaudoti besikeičiančiais soje. tas yra nuostabus įrankis, padedantis atlik- laikais. Mano tėvas buvo sufijus, todėl islamą ti pačius įvairiausius dalykus. Ta čiau kaip ir VEIDAS: Beveik prieš dešimtmetį Londoną pa žįstu puikiai, nors ir nesu tikintis. Viena bet kokį įrankį internetą panaudoti galima iškeitėte į daug ramesnę Kasablanką. Ar yra svarbiausių islamo savybių, dėl kurios jis tiek teigiamiems, tiek neigiamiems tiks- dalykų, kurių pasiilgstate? Kodėl dauguma taip greitai pasklido po pasaulį, – Korane lams. Socialiniai tinklai padėjo įžiebti Ara - žmonių vis dėlto renkasi priešingą kryptį, nėra kalbama apie jokią žmonių hierarchi- bų pavasarį, tačiau per juos po pa saulį pa- juolab kad stiprėjanti globalizacija palieka ją, Alachui visi yra lygūs – ar tai būtų kara- sklido ir tiek neramumų bei mirčių su kėlęs vis mažiau vietų, kur galima pabėgti? lius, ar visiškas elgeta. Todėl paprastas fil mukas apie pranašą Mahometą. T.S.: Iš tiesų tai pasiilgstu tik vieno klubo musulmonas nėra blogesnis už mulą, ajato- Technologijų progresas visada aplenkia Lon do ne, kurio narys esu, – „Athenaeum“. lą ar šeichą, tačiau pastarieji šiandien sten- žmogaus gebėjimą suvokti moralinį jų Tai senas (ir labai senamadiškas) klubas, giasi taip, kad būtų atvirkščiai. poveikį visuomenei ir visada būna laikotar- kuriam priklausė daugybė žymių rašytojų. Prisiminkime filmuko apie pranašą Ma- pis, kai tam tikromis technologijomis nau- Tačiau jame mane labiausiai traukia ten ho me tą pavyzdį – daugybė žuvusių ir vis dojamės gan ak lai. Manau, kad praėjus esanti senovinė biblioteka, kurioje visada nesibaigiantys neramumai. Tačiau kas juos dešimtmečiui žvelg dami į šį laikotarpį sa - pasijuntu lyg lai ko mašinoje. O daugiau skatina? Būtent įvairūs fundamentalis- nieko iš Londono per daug nepasiilgs- tai, kuriems to kia masinė isterija nau- Tik kelionėse iš tikrųjų atsiveria akys tu. dinga, nes jie gali jaustis svarbesni, Jei kalbėsime apie urbanizaciją, šis pamokslauti, kurstyti tikinčiuosius. ir pamatome, kad ne viskas yra taip, procesas žengia kartu su technologijo- Juolab kad šiandienos technologijos kaip įsivaizduojame sėdėdami namie. mis. Net ir Kasa blanka šiandien auga leidžia akimirksniu iš tokių žiežirbų įskelti ne dienomis, o valandomis. Kasdien čia ug nį. Kartais man atrodo, kad tą filmuką kysime: kaip keista, kad turėdami tokią at vyksta vis daugiau žmonių iš provincijos, sukurti galėjo paskatinti netgi tos pačios puikią technologiją, kaip internetas, visiš- ta čiau dauguma jų net ne gauna darbo. De- fundamenta listų grupės, – juk tik per kai nežinojome, kaip ja tinkamai naudotis. ja, žmogus taip jau sukurtas – vienąkart pa - tokius neramumus jos tampa reikalingos. VEIDAS: O kokią matote knygų ir jų autorių ma tęs didmiesčio šviesas, jis ne begali su - Štai ir Timbuktu religiniams islamiško- ateitį šiame technologijų amžiuje? grįžti į savo kaimą. sios filosofijos tekstams, kalbantiems apie T.S.: Knygų pasaulis patiria radikalius Pasaulis keičiasi, tačiau dauguma mūsų taikiąją islamo religijos pusę, šiandien yra pokyčius, ir tai tiesiog nuostabu. Šis verslas to ne pastebi, nesame „užprogramuoti“ pa - kilęs pavojus. Malis šiandien – ties skilimo pernelyg ilgai buvo ribojamas, o visi svertai ste bėti tokius pokyčius. Juk žmonių rūšis riba, todėl šalyje stiprėja radikalios islamo priklausė kelioms stambioms bendrovėms su kurta gyventi savanose ir reaguoti į stai- fundamentalistų jėgos, suinteresuotos ir leidėjams, kurie taupydami pinigus leido gią grės mę, o ne į laipsnišką. Kaip varlė tu - sunaikinti šiuos dokumentus ir grąžinti vis prastesnės kokybės knygas. Šiandien pėdama puo de nepastebi, kad vanduo islamą į akmens am žių. technologijos jau leidžia autoriams pa - laipsniškai šyla ir ga liau siai užverda, todėl VEIDAS: Esate aistringas keliautojas ir už- tiems publikuoti savo knygas – elektroni- mirties akivaizdoje iššokti iš puodo būna mirštų istorijų atradėjas, kelionėms skirtos niu formatu ar popierines – tokias paslau- per vėlu. Vienintelė išeitis išlikti mūsų beveik visos jūsų knygos bei filmai. Kaip gas teikiančiose svetainėse. rūšiai – išmokti pastebėti pokyčius ir suge- manote, kokią vietą žmogaus gyvenime tu- Beje, savo pastarąją knygą „Timbuktu“ bėti į juos daug greičiau reaguoti. ■ rėtų užimti kelionės? (kuri bus išversta ir į lietuvių kalbą) pasi- Andrius Jovaiša T.S.: Vienas mėgstamiausių arabiškų pasa- rinkau išleisti pats svetainėje „Lulu.com“, kymų yra toks: „Prireikia daugybės kelio- nes negalėjau pakęsti minties, kad leidė- nių, kol su noksta žmogaus asmenybės vai- jas sukiš ją į daiktą iš prasto popie- siai.“ Tik kelionės žmogui atveria akis, riaus ir minkštu viršeliu. Tikiu, parodo, kaip gyvena kiti žmonės, – jos kad ilgainiui išliks tik išvaiz- daug naudingesnės nei sė dėjimas mokyk- džios įprastos knygos ir los suole. Todėl abu savo vaikus visada pigesnės bei prieina - pasiimu į keliones – Tibetą, JAV, Afriką. mes nės elektroninės, Tik taip jie galės suprasti tiek Vakarus, tiek per kurias au to rių Rytus bei skirtingas pasaulio kultūras. kūriniai skaityto- Ypač šiandien, kai dėl technologijų ir glo- jui taps pasie - balizacijos pasaulis tampa vis mažesnis, mūsų visų vaikai ir anūkai vis dažniau susi- durs su žmonėmis iš skirtingų šalių. Ir tik kelionėse iš tikrųjų atsiveria akys ir pama- tome, kad ne viskas yra taip, kaip įsivaiz- duojame sėdėdami namie. VEIDAS: Šiandien vyksta visuomenės „tech- nologizacija“: naujoji „Google“ karta nesu-

2012 / 10 / 22 veidas 85 KULTŪRA KNYGOS

FrankfurtoFrankfurto knygųknygų mugė:mugė: erotikoserotikos triumfastriumfas irir besisklaidantibesisklaidanti elektroninėelektroninė euforijaeuforija

Spalio 10–14 d. vykusi Frankfurto knyg˜ mugò sulaukò 7,3 tkst. dalyvi˜. Leidòjai ∞ Frankfurto mugi˜ kompleksà rinkosi i‰ maÏdaug 100 valstybi˜. Stambiausios Europoje knyg˜ mugòs programoje buvo daugiau kaip 3,4 tkst. rengini˜. Ant knygų leidybos mados podiumo vampyrų Frankfurto knyg˜ mug´ aplankò beveik istorijas pakeitė pornografija dvelkiantys romanai. 282 tkst. literatros mògòj˜. K.DEMERECKO NUOTR.

ietuvos leidėjai į Frankfurto knygų naujomis knygomis“, – pasakoja knygos melensis“ direktoriaus Kęstučio Deme- mugę šįmet atkeliavo su mediniu laureatės leidėjas, „Baltų lankų“ generali- recko, netgi ekonominei krizei spaudžiant Lbendrovės „Ekspobalta“ pagamintu nis direktorius Saulius Žukas. fotoalbumai Europoje tik storėja ir praš- stendu, kuriame tilpo tiek leidėjų aso- matnėja. ciacijos surinktos knygos, tiek šešių Svarbiausias ateities įvyjkis „Ištuštėjusią salę, kurioje anksčiau panorėjusių išskirtiniau save parodyti karaliaudavo elektroninės leidyklos, šiais šalies leidyklų ekspozicijos. Ypatingas dėmesys Frankfurte šiemet metais puošė didelis plakatas su užrašu: „Matome, kad Frankfurte vis daugiau skirtas vaikų literatūrai. Apie savo knygas „The next great thing in books publishing dėmesio sulaukia ne didžiųjų leidybos tarptautinei publikai pasakojo ir lietuvių – printing“ („Svarbiausias knygų leidybos koncernų, o mažų valstybių literatūrai autorės Nomeda Marčėnaitė bei Lina ateities įvykis – spauda“)“, – pasakoja atstovaujantys nacionaliniai stendai. Gal Žutautė. Pačios savo sukurtus tekstus A.Dobkevičiūtė-Džiovėnienė. prie to prisidėjo ir pastarųjų metų mugės iliustruojančios dailininkės po pristatymų Ir nors požiūriai į elektroninę leidy- politika patikėti pagrindinės viešnios surengė ir kūrybines dirbtuves. bą kol kas išlieka prieštaringi, mugėje vaidmenį mažiau įtakingoms šalims. Per- „Vaikų literatūros leidyba pasaulyje netrūko žmonių, po pažastimi besinešio- nai ši garbė buvo suteikta Islandijai, klesti, nepaisant elektroninių knygų jančių dviejų rūšių elektronines knygų šįmet – Naujajai Zelandijai, o 2013-aisiais plėtros“, – konstatuoja Frankfurte vie- skaitykles: „iPod“ ir „Amazon Kindle“. laukiama išsamaus Suomijos leidėjų šėjęs leidėjas Gediminas Baranauskas. Technologiškai pažangiems skaitytojams pasirodymo“, – pasakoja Lietuvos leidėjų Tačiau A.Dobkevičiūtė-Džiovėnienė tai tampa taip pat įprasta, kaip ir nešiotis asociacijos vykdomoji direktorė Aida pabrėžia, kad prie lietuviškos vaikiškos kny- du mobiliuosius telefonus. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė. gos populiarinimo užsienyje smarkiai O mugėje surengtoje konferencijoje Lietuva pagrindine Frankfurto knygų prisidėjo Tarptautinis kultūros programų aktyviai diskutuota dėl elektroninių mugės viešnia vienintelį kartą buvo tapusi centras, padėjęs išleisti N.Marčėnaitės, mokomųjų priemonių efektyvumo. Popu- 2002-aisiais. Šįmet džiugiausia naujiena L.Žutautės ir Kęstučio Kasperavičiaus liariausia prelegentų nuomonė – elek- yra ta, kad ES literatūros premija už knygų interaktyvias versijas. Tokia leidyba – troniniai vadovėliai taps tradicinių va- knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ brangus malonumas, jei popierinės knygos dovėlių priedu, tačiau knygos niekur paskirta lietuvių rašytojai Giedrai turinys nėra paprasčiausiai suskaitmenin- neišnyks. Radvilavičiūtei. Tai reiškia, kad jos kny- tas, o elektroninę knygą vaikams mėginama „Kažkas diskusijoje pasiteiravo prele- gos vertimai į užsienio kalbas bus finan- paversti originaliu interaktyvios leidybos gentų, kas, jų manymu, labiausiai suin- suojami ES lėšomis. Reakcijos Lietuvos standartus atitinkančiu produktu. teresuotas elektroninių vadovėlių plėtra. stende ilgai lūkuriuoti neteko. „Iškart Leidėjai pabrėžia, kad ir fotoalbumai, Atsakymas buvo netikėtas: ne leidėjai, ne sulaukėme kolegų iš kaimyninių valstybių kurių leidyba ypač brangi, kol kas nesku- mokiniai ar mokytojai, o politikai inici- dėmesio. Taip pat aktyviai domėtasi ba persikelti elektroninėn erdvėn. Pasak juoja šią plėtrą“, – pasakoja S.Žukas. Kristinos Sabaliauskaitės, Sigito Parulskio mugėje viešėjusio leidyklos „Libra Me- Vienas Pasaulio banko atstovų pristatė

86 veidas 2012 / 10 / 22 KNYGOS KULTŪRA

tyrimą, kuriame buvo lyginamas para- knygos pirmos persikėlė elektroninėn tai taip ir sako: metų pradžioje apsi- mos įvairių šalių švietimui tradicinėmis ir erdvėn. spręskite, kiek galite turėti nuostolių, ir elektroninėmis priemonėmis efektyvu- „Lietuvoje knygoms, kuriomis dar tada išleiskite kelias knygas, kurių ypač mas. Bankininkas konstatavo, kad para- palyginti neseniai domėdavosi maždaug norisi. Garsus virėjas Anthony Bour- ma tradiciniam mokymui pasiteisino tūkstantis skaitytojų, šiandien pakanka dainas savo knygoje „Virtuvė slaptai: kuli- labiau. 200–300 egzempliorių tiražo. Frankfurte narijos nusikaltėlio nuotykiai“ panašiai „Taigi euforija dėl elektroninių moky- kalbėjausi su iš didesnių nei mes valstybių teigė apie restoranų verslą: restoranas mo priemonių pasaulyje pamažu slūgsta. suvažiavusiais kolegomis, tačiau ir jie gali egzistuoti tiek, kiek jo savininkas gali Vis dėlto elektroninėje vadovėlio versijo- liudijo, kad į kultūrą orientuotai leidybai toleruoti nuostolių, nes tik vienas iš je mokymo turinys pateikiamas supa- – vienas vargas“, – neslepia „Baltų lankų“ dešimties restoranų tampa pelningas“, – prastintai. Panašiai galėtume lyginti rišlų vadovas. savo požiūrį dėsto S.Žukas. pranešimo tekstą ir greta pasitelkus Jis tvirtina, kad mugėje kasmet mažėja Ar Lietuvos leidėjams taip pat gresia „PowerPoint“ rodomas to paties praneši- savarankiškų leidyklų: vis daugiau jų „superkamų“ užsienio kolegų dalia? mo tezes: tezės tėra fragmentai, jos sto- telkiama po stambių leidėjų ar inves- „Mūsų įmonėmis užsienio leidybos gru- koja rišlumo“, – savo ruožtu lygina ticinių grupių „stogu“: „Tokios leidyklos pės domėjosi, tačiau kol kas joms esame vadovėlius leidžiančių „Baltų lankų“ paprastai išsaugo savo pavadinimą ir lei- per smulkios žuvelės. Beje, viena paš- vadovas. nekovė Vilniaus knygų mugėje A.Dobkevičiūtė-Džiovėnienė pernai teigė, jog vienintelė primena Japonijos patirtį. Ši išties nepriklausoma žiniasklai- valstybė viena pirmųjų pradėjo dos grupė šiandien tėra likusi leisti vadovėlius kompaktinėse knygų leidyba. Šis verslas – plokštelėse, tačiau technologijų palyginti laisvas, jame menkai plėtra jos ketverių metų triūsą atsispindi savininkų politinės pavertė niekais: tradiciniai va- nuotaikos. Vokiečių vyriausybė dovėliai išliko, o kompaktinės kažkada netgi parėmė sunku- plokštelės jau laikomos atgyvena. mus išgyvenančias privačias kny- gų leidyklas, kad šios netaptų pa- Metų mados tvinksnis – saulinių koncernų dalimi“, – pri- erotika mena „Baltų lankų“ savininkas. „Visos Frankfurto knygų mugės Lengvai nugertos taurės neapeisi, todėl stengiesi surasti K.DEMERECKO NUOTR. „kontrolines“ leidyklas, kurios Tradicinė atrakcija Frankfur- atitinka tavo literatūrinį skonį, ir to knygų mugėje – Nobelio li- žiūri, ką per metus jos išleido. teratūros premijos laureato Dėmesio vertų naujienų nebūna paskelbimas. Pasidomėjome, labai daug“, – tvirtina S.Žukas. kaip joje buvo sutikta žinia apie Užtat ilgesni pasivaikščiojimai kinų rašytojui Mo Yanui skirtą mugės miestelio paviljonais leidžia premiją. sekti leidybos madas. Pasak vienin- „Švedijos stendas, kuriame

gos Lietuvos leidėjų nuomonės, K.DEMERECKO NUOTR. skelbiamas naujasis Nobelio neabejotinas šių metų „topas“ – Lietuvos leidėjai džiaugiasi, kad laureatas, buvo įsikūręs nelabai erotiniai romanai, kurių autorių vis daugiau dėmesio Frankfurte toli nuo Lietuvos stendo. Prieš teisių mugėje įsigijo ir Lietuvos lei- tenka mažų valstybių literatūras pat paskelbimo ceremoniją va- dėjai. Taigi netrukus lietuviškai žiavau eskalatoriumi ir mačiau

K.DEMERECKO NUOTR. pristatantiems stendams galėsime skaityti tiek populiarųjį taures, pripiltas šampano. Kai po E.L.James bestselerį „50 pilkos at- dybos profilį – iš pažiūros tarsi niekas penkiolikos minučių grįžau atgalios, spalvių“, tiek gausių šios autorės sekėjų nepasikeičia. Kai atviriau pasišneki su švedų stende jau buvo tuščia: daug šiek opusus. tokių leidyklų darbuotojais, sužinai, kad tiek nugertų taurių ir nė vieno žmogaus“, „Galima tik svarstyti, kodėl po jų gyvenimas pasidaro gerokai ramesnis: - pasakoja leidėjas, padaręs išvadą, kad vampyrų staiga atsirado erotikos paklausa užtenka gerai atlikti savo darbą, o plati- publika išgirdusi paskelbtą žinią nematė su sadomazopornografiniu atspalviu. nimu ir apyvartinėmis lėšomis jau rū- prasmės ilgai džiūgauti. Tokios knygos sukonstruotos primityviai, pinasi kažkas kitas.“ O ar turėsime galimybę lietuviškai kaip bet kuris kitas meilės romanas. Bet Vis dėlto ar kapitalo konsolidacija lei- skaityti Mo Yano knygas? „Anksčiau stendai Frankfurte rodė, kad šiuo metu dybos srityje nedaro įtakos leidžiamų „Vagos“ leidykla siūlė Nobelio literatūros pasaulyje dominuoja būtent tokia lite- knygų asortimentui, neverčia skirti dau- premijos laureatų kūrinių seriją, bet ji ratūra“, – neslepia G.Baranauskas. giau dėmesio pelningiems vienadieniams nebuvo itin populiari. Mūsų šalyje „Po ryškaus pakilimo erotinis romanas ir vartotojiškiems leidiniams? „Esu apie nobelisto titulas suvilioja retą skaity- veikiausiai išsigims į savo parodiją. Lei- tai galvojęs. Pagal tokią logiką išeitų, kad toją“, – teigia S.Žukas. dyklos darbuotojams sakau: pats metas individualūs leidėjai kaip aš, turintys savo „Tikriausiai madingi erotiniai romanai pradėti ieškoti kūrinių, aukštinančių leidyklas, gali sau leisti turėti nuostolių, o mus pasieks gerokai greičiau, nei Mo nekaltybę, nes kitąmet jie bus populiaru- įmonių vairą perėmusios finansinės insti- Yano kūrinių vertimai“, – prognozuoja mo viršūnėje“, – šaiposi S.Žukas, pridur- tucijos – jau nebe. Jei tai tiesa, vadinasi, ir leidyklos „Kitos knygos“ vadovas damas, kad akademinių leidinių pasiūla esame idiotai, nesugebantys savo darbuo- G.Baranauskas. ■ mugėje pastebimai susitraukė: matyt, šios tojų priversti dirbti pelningai. Konsultan- Renata Baltrušaitytė

2012 / 10 / 22 veidas 87 KULTŪRA ANALIZĖ Tikrų ir butaforinių akmenų trajekto Spektaklis prie teatro, arba kodėl kultūros skandalai Dusli atatranka Lietuvoje svarbesni už kultūrą. R.Castellucci dėka tapome liudi- r dar nors vienas teatro spektaklis nei jubiliejinio koncerto, nei parodos ninkais itin reto Lietuvoje precedento: Lietuvoje buvo sutiktas taip, kaip atidarymo. Seimo posėdžių salėje po ilgos pertraukos A„Sirenų“ Lietuvon atvilioto Ro- Turbūt aktyviausiai kultūrinę publiką vyko debatai kultūrine tema. Jų retorika meo Castellucci veikalas: su uniformuotų savo išskirtiniu dėmesiu šį rudenį lepino buvo išradinga, nors ne itin kultūringa, o apsaugos darbuotojų ko- manda tiek šiapus, tiek ana- pus teatro durų? Spektaklis gatvėje prie Nacionalinio dramos teatro abu vakarus tęsėsi kone tiek pat, kiek lakoniškas vyksmas scenoje. O štai paties R.Castelluc- ci ir jo aktorių susitikimas su publika sekmadienio vakarą užtruko dar ilgiau, ir pri- valėtume padėkoti italų komandai už parodytą dė- mesį bei kantrybę: jie nepa- sididžiavo, nenumetė savo kūrinio subjek- Pamaldūs giedotojai prie tyviam publikos teismui, kaip dažnai Nacionalinio dramos teatro durų po prieštaringų vaidinimų linkę elgtis pirmąjį spektaklio rodymo vakarą. lietuvių režisieriai. Atskirų spektaklio Sekmadienį jų pajėgos buvo jau metaforų, vaizdų pasitelkimo prasmingu- gerokai sumenkę mas buvo argumentuotai grindžiamas konkrečiose Biblijos psalmėse slypinčiu sostinės meras Artūras Zuokas, dualizmu. tačiau nepraleisdavo progų me- O kuo grindė savo smerkiantį požiūrį niškame kontekste šmėkštelėti nei gatvėje susibūrę protestuotojai? Iš socialdemokratai, nei konservato- pabrėžtinai santūrios pagyvenusių žmo- riai. Iš renginių, tuo laikotarpiu nių pulkelio laikysenos prie teatro sekma- kvietusių vilniečius į arenas, orga- dienį galėjai susidaryti įspūdį, kad per nizatorių tenka girdėti, kad savo naktį patys ėmė abejoti savo pozicijos lyderius scenon mėgino prakišti ir dau- konstruktyviausiai, kaip ir reikėjo tikėtis, nepažeidžiamumu. Arba nebenorėjo būti giau partijų, bet „atmušė ragelius“: su pasisakė profesorė Aušrinė Marija Povi- dar kartą tapatinami su sprogmenimis populistais kultūros vadybininkams susi- lionienė, siūliusi nebegrįžti į hitlerizmo ir grasinusiais ir kiaušinius į žiūrovus dėti pasirodė nerimta. sovietizmo laikų cenzūros laikus. laidžiusiais chuliganais. Neteko girdėti, kad su panašia aistra Prospektu nusidriekusiose eilėse prie posėdžių salėje būtų svarstomas beveik patikros vartų tvyrojo šiek tiek įtempta tuo pat metu savo eilės Seime pagaliau (dėl pirmyn atgal lakstančių patrulių sulaukęs Kultūros tarybos įstatymas: juk ekipažų), užtat smagi situaciją per dantį rinkėjus vargiai pavyktų sudominti jo traukiančių bendraminčių atmosfera. realiais ar tariamais ministro savivalės „Čiupinėtojai“ prie vartų irgi pasirodė įteisinimo „kabliukais“. Įstatymas tėra neįprastai mandagūs, o teatro fojė lygion griežtų frazių rinkinys, o štai Jėzaus greton išsirikiavę įvykio kaltininkai – atvaizdas, į kurį paaugliai svaido „Sirenų“ festivalio organizatoriai – butaforinius akmenis, – visai kas kita: patikros išbandymus įveikusius žiūrovus emocijas užvaldo, moralę pašiaušia. pasitiko draugiškom šypsenom. Nors Ir niekam neberūpi, kad tie naivaus nesunku nuspėti, kiek nervų jiems kaina- pykčio akmenys spektaklyje atsimušę nuo vo tas sąmyšio savaitgalis. Jėzaus veido nukrinta tarsi nuo neįvei- O kas šio sąmyšio pagrindinis kiamos sienos – Dievui dėl to nei šilta, nei kaltininkas? Vienas iš pirmo žvilgsnio šalta. Jis yra ir lieka nepaisant to, kiek atsitiktinis sutapimas, kurį metus į priekį akmenų į jį paleisime ar kiek jo atvaizdų festivalio pasirodymus planuojantys sudarkysime, ir tai turbūt viena esmin- teatro vadybininkai vargiai ėmė domėn. giausių R.Castellucci pasiūlyto reginio Vargšės „Sirenos“ turėjo nelaimės būti moralinių pamokų: Dievo neįmanoma surengtos pačiame rinkimų kovos įkaršty- pažeminti. je – laikotarpiu, kai be politikų įžanginio Palangos bažnyčia vasaros pabaigoje Argi nesiperša paties nuolatos žemi- žodžio bent jau sostinėje praktiškai pagarsėjo neįsileidusi Maironio eilių ir namo Seimo analogija? Štai į jį, nepaisant neišeina pradėti nei ryškesnio spektaklio, dainų apsaugininkų pastangų, skriejo tikri, o ne

88 veidas 2012 / 10 / 22 ANALIZĖ KULTŪRA rijos butaforiniai akmenys, dužo tikri stiklai, o atkreipti į save visuomenės dėmesį skan- nį – nesvarbu, kad vaidinimo metu su pastato languose vėliau juodavo tikros dalais? Ar ne todėl, kad kritinė masė šioje trenksmu išverčiamos teatro sienos. Beje, ertmės. Akivaizdu, kad Dievas ir Seimas visuomenėje savo nuomonę apie kultūrą tas spektaklis – „Visuomenės priešas“ – irgi nėra visai tas pat. formuoja ne per tiesioginį individua- apie kvailos daugumos laidomus akmenis. Tačiau Seimas ėmėsi valios spręsti, ar lų santykį, o vadovaudamasi žinių O kūriniai, kuriuose niekas nesprogsta, leisti Lietuvoje rodyti spektaklį „Apie rubrikomis ir dienraščių antraštėmis? negriūva ir nuogai neišsirengia, pagarsėti Dievo Sūnaus veido koncepciją“, ar Norisi priminti statistiką, cituojamą Lietuvoje jau senokai neturi šansų. Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva Todėl dainos oficialiai garbinamo 2030“ prieduose: 56 proc. Lietuvos klasiko Maironio žodžiais čia genamos iš visuomenės nedalyvauja kūrybinėje bažnyčių, kaip iškraipančios tikėjimo meninėje veikloje, kai ES vidurkis tėra 38 tiesas. Nors čia pat politiškai korektiškai procentai. Europos Sąjungoje (be naujųjų palaikoma rusų merginų grupė, savo valstybių narių) namų ūkių išlaidos šalies šventovėje atlikusi anaiptol ne kultūrai vidutiniškai sudaro 4,5 proc., o lyriškus kūrinėlius. Lietuvos bažnytinė Lietuvoje – tik 2,7 proc. visų išlaidų. valdžia tokioms muzikantėms tikriau- Skandinavijos šeimos tam skiria dvigubai siai neleistų pasireikšti nė šventoriaus daugiau lėšų. Pavyzdžiui, išlaidos kultūrai patvoryje, bet teisingos politinės pažiūros Danijoje siekia 5,8 proc., Švedijoje – 5,6 mūsų šalyje visuomet buvo svarbesnės už proc., Suomijoje – 5,1 proc. akivaizdžias kultūrines analogijas. Tai nereiškia, kad teatrų ir koncertų Todėl prie europinių lėšų, kurios Lietuvoje sudaro svarią kitų veik- los sričių finansavimo dalį, kultūros įstaigos šioje šalyje teturi šansų prieiti tik įsipareigojusios gydyti neįgaliuosius arba įdarbinti paramos reikalaujančių socialinių grupių atstovus. Arba kurpdamos bent laikinai geresnėmis sąlygomis padirbėti leidžiančius tarptau- tinius projektus: kultūrinė inte- gracija ES – šventas reikalas, o štai nacionalinės kultūros plėtra – viso labo valstybinis. Kaip valstybė A.UFARTO (BFL) NUOTR.

Lietuvoje tapo įprasta viešai aptarinėti teatrų afišas, o ne spektaklius

uždrausti. Gal paaugliai, laidantys akme- salės Lietuvoje tuščios: netgi į nešildo- pageidauja, taip ir tvarkosi. nis, užgavo skaudžią atmintį? Nors Dievui mose patalpose vykstančius renginius Tik nenustokite, brangieji anoniminiai srutas nuo veido nusiplauti lengviau nei pastarosiomis savaitėmis susirinkdavo kultūros rėmėjai, nei gerti, nei rūkyti: Seimui, klausantis mūsų išrinktųjų atro- sočiai storais megztiniais ir šalikais antraip Kultūros rėmimo fondas 2013-ai- do, kad nuo jų visi mesti akmenys dusliai apsitūlojusių žiūrovų. Tačiau kritinė siais gali ir nepraturtėti tais papildomais bumbtelėję atšoka dar lengviau. masė, kuriai menas geriausiu atveju tėra 29 mln. litų, kurie jam pažadėti. O be jų svarbus drabužių dizaino ar būsto inter- nė įsigaliojęs Kultūros tarybos įstatymas Kritinės masės švietimas jero pavidalu, irgi niekur nedingo. „pagados“ kultūroje taptų neįgalus Todėl rėkiantis spektaklio plakatas čia padaryti. ■ Vis dėlto kodėl kultūra tepajėgi tampa ryškesne sensacija už patį kūri- Renata Baltrušaitytė

2012 / 10 / 22 veidas 89 KULTŪRA MUZIKA

priklijuojami nagai, kuriuos tenka taisyk- lingai apkirpti, tačiau tokio švelnaus ir skaidraus tembro, kaip skambinant na- tūraliu nagu, juo išgauti nepavyks“, – kon- statuoja gitaristas. Kad išvengtų bjaurių netikėtumų, muzikantai savo puoselėjamus nagus tepasi įvairiais kremais ir stiprinamaisiais aliejais. „Kartais panelės, lenkiančios automobilį, kuriuo važiuojame į koncertą, nužvelgia mus keistai: keturi jauni vyrukai kelionės metu dalijasi kremo tūbele arba susikaupę brūžina savo plaštakas nagų dildėmis. Galai žino ką pagalvoti galima... Bet tokia klasikinio gitaristo realybė“, – linksmai dėsto S.S.Lipčius. Kadangi jis pats – kairiarankis, neįprastas dešinės rankos manikiūras buityje trukdo mažiau; labiau dėl to kenčia dešiniarankiai gita- Gitaros gydo sielą ristai. Baltijos gitarų kvarteto programoje

A.RAZANOVAITĖS NUOTR. skamba įvairi muzika: nuo renesanso iki Baltijos gitarų kvarteto muzikantų paslaptys – ypatingi šiuolaikinio roko. Tarkim, kompaktinėje ispaniški instrumentai ir išpuoselėti nagai. plokštelėje „Dancing with guitar“ įamžin- ta programa siūlo kelionę laiku nuo ią savaitę Baltijos gitarų kvarteto meistrų pagamintais instrumentais, skam- baroko epochos iki dvidešimtojo amžiaus. vyrų ketvertukas vieši Kinijoje. ba kitaip nei kiti. Mūsų gitaros – kaip Tarptautinio pasisekimo sulaukė progra- ŠMuzikantai iš Lietuvos koncertuos sportiniai automobiliai „Ferrari“: jas ma, atlikta su kontrabosininku iš Vokieti- Pekino, Šanchajaus ir kitų miestų kon- reikia išmokti valdyti. Profesionalai vos jos Guy D.Tuneh. Kartu su dainininku certų salėse. Pasak kvarteto nario Sau- paėmę į rankas pasakytų, kad jos dvigubai Edmundu Seiliumi kvartetas parengė liaus S.Lipčiaus, Kinijoje ypač daug šio sunkesnės už įprastas. Tai todėl, kad neapolietiškų dainų programą, o prieš instrumento gerbėjų, o tarptautiniuose instrumentų korpusas dvigubas: tam, kad gerą savaitę sostinės Šventos Kotrynos gitaristų konkursuose visuomet sutiksi kontaktas su muzikanto kūnu netrukdytų bažnyčioje pristatytas koncertas su Šv. puikiai šį instrumentą įvaldžiusių jaunų garso vibracijai. Tokių instrumentų Kristoforo kameriniu orkestru, kurio Kinijos virtuozų. skambesys pritaikytas didelei erdvei metu įvyko pasaulinė Giedriaus Kupre- užpildyti ir leidžia koncertuoti be papil- vičiaus kūrinio premjera. Tai pirmasis Dvigubai sunkesnės gitaros domo garsinimo. lietuvių kompozito- Be to, Z.Čepulėno riaus parašytas kon- Pirmasis Baltijos gitarų kvarteto kon- įsigyta gitara turi certas gitarų kvarte- certas įvyko 2004 m. Tiesa, kolektyvo septintąją, bosinę, tui ir orkestrui na- sudėtis per aštuonerius metus šiek tiek stygą, kuri ima že- cionalinės muzikos is- kito: Valdą Mikuckį pakeitė Ieva Balt- mesnes natas nei torijoje. miškytė, o kai po trejų metų Ieva violončelė. Tai iš- „Lietuviškų pasirinko solinę karjerą ir išvyko tobulin- plečia kvarteto kūrinių klasikinės gi- tis į užsienį, jos vietą kvartete lietuvių skambėjimo dia- taros repertuare kol muzikantai pasiūlė belgų gitaristui pazoną“, – pasako- kas nėra daug, todėl S.ŽIUROS NUOTR. Chrisui Ruebensui, su kuriuo buvo susi- ja S.S.Lipčius. Baltijos gitarų kvartetas - tai S.Krinicinas, sulaukus kiekvieno klostęs draugiškas bendravimas. Chrisas Saulius S.Lipčius, Z.Čepulėnas ir naujo opuso mūsų atvyko čia ir daugiau nebeišvyko: į Belgiją Tiltas į klasikinę Ch.Ruebensas širdys suspurda iš grįžta tik aplankyti šeimos ir pakoncer- muziką džiaugsmo. Stengia- tuoti su ten įkurtu džiazo trio. O studijų mės pakeisti skeptišką lietuvių požiūrį į draugai S.S.Lipčius, Sergejus Krinicinas ir Didžiausia tragedija klasikiniam gi- gitaros muziką, kaip nerimtą, netinkančią Zigmas Čepulėnas šiame kvartete groja taristui tampa prieš koncertą nulūžęs akademinei scenai. Kartu bandome tapti nuo pat 2004-ųjų. nagas. „Tai baisiau negu nutrūkusi styga“, tiltu į klasikinę muziką jos nepažįs- Gitaros, su kuriomis scenoje pasirodo – juokiasi S.S.Lipčius. Ir parodo savo tantiems žmonėms, nes tokie paprastai keturi muzikantai, yra pagamintos to rankas: kairioji, spaudžianti stygas, noriai klausosi gitaros aranžuočių. Galbūt paties meistro Manuelio Contreraso iš trumpai nukirptais nagais, o dešiniosios vėliau jie apsilankys Operos ir baleto Madrido. Jis – trečios kartos klasikinių nagai ilgi ir pakirpti nuožulniai į vieną teatre ar Filharmonijoje, kad išgirstų, gitarų gamintojas šeimos dinastijoje. pusę kaip fortepijono dangtis. „Klasikinės kaip tie patys G.Bizet ar G.Rossini kū- Instrumentams naudojama mediena, gitaros skambėjimo paslaptis – ir tinka- riniai skamba iš tikrųjų. Ne veltui kurią M.Contreraso tėvas pradėjo tam mai prižiūrėti muzikanto nagai. Jei nemo- mokslininkų tyrinėjimai atskleidė, kad tikslui ruošti mažiausiai prieš keturis ki prižiūrėti nagų formos, tavęs neišgelbės iš visų muzikos instrumentų būtent kla- dešimtmečius. net pats geriausias ir prašmatniausias sikinės gitaros skambesys turi daugiau- „Tokios gitaros buvo sena mūsų sva- pasaulio instrumentas. Su nulūžusiu nagu siai gydomųjų savybių“, – pasakoja jonė. Juk ir styginių kvartetai, griežian- groti būna labai sunku arba iš viso neį- S.S.Lipčius. ■ tys panašaus laikmečio senųjų Italijos manoma. Kartais naudojami dirbtiniai, Renata Baltrušaitytė

90 veidas 2012 / 10 / 22

LAISVALAIKIS PAVELDAS Kelionė po atgimstančias Lietuvos pilis

Šiandien Lietuvoje gali- Restauruotoje Medininkų pilyje ma aplankyti apie (Viniaus raj.) įkurta ir karybos, dešimt mūrinių pilių, ir Algirdo Brazausko kylančių iš griuvėsių ir medžioklės trofėjų ekspozicija užmaršties šydo. Pastaraisiais metais prasidėję restauravimo darbai vienas jų pavers muziejais, kitas – meno inkubatoriais, trečias – viešbučiais.

š griuvėsių pakilęs raudonas penkių aukštų Medininkų pi- Ilies bokštas, įsirėmęs į mūrinę netaisyklingo kvadrato formos sieną, iš toli pasitinka atvykstan- čius lankytojus. Visai taip pat, kaip kadaise pasitikdavo šioje pilyje apsistodavusį Vytautą Didįjį. Ilgai buvusi pamiršta didžiausia Lie -

tuvos Didžiosios Kunigaikštytės MUZIEJAUS ARCHYVO NUOTR. (LDK) aptvarinė pilis, pastatyta Gedimino valdymo laikotarpiu kuriant Smetonai gimtadienio proga dovanota gynybinių pilių tinklą aplink Vilnių, paga- taurė, piniginė nuo Sofijos Smetonienės, liau sulaukė savo valandos. Pasitelkus Eu- Kazio Škirpos portsigarai ir t.t. ropos Sąjungos struktūrinių fondų para- O užkopus į ketvirtą salę laukia netikėtu- mą, šiemet baigtas rekonstruoti pagrindi- mas – čia nuo sienos žvelgia antilopė, nis iš trijų stovėjusių bokštų, vadinamas stumbras, šernas, kabo briedžio ragų ir donžonu, jame įkurtos ekspozicijų salės, šerno ilčių kolekcija, pakampėje stovi lokio atkurtas ūkinis priestatas bei restauruota iškamša. Šis aukštas skirtas prezidento gynybinė siena. Algirdo Brazausko medžioklės trofėjų ir Priminsime, kad Medininkai – ne rezi- medžioklinių peilių kolekcijai. dencinė, o aptvarinė pilis, skirta gintis nuo Šiemet baigiamoje restauruoti Raudondvario kryžiuočių, ir už sienos viduje stovėjo ne Lietuvoje stovėjo apie šimtą pilyje (Kauno raj.) kitąmet pradės veikti meno rūmai, o mediniai pastatai, kurių jau seniai medinių pilių inkubatorius nelikę nė žymės. Tad erdvus, beveik dviejų hektarų ploto kiemas, juosiamas mūro, šian- Medininkų pilies atstatymas įprasmina dien atrodo tuštokai. Trakų istorijos muzie- prieš keletą metų prasidėjusį mūrinių Lie - jaus Medininkų pilies skyriaus vedėjas Do - tuvos pilių atkūrimą. Pernai baigtas Kauno natas Žukauskas „Veidui“ tvirtino, kad atei- pilies, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose tyje kieme planuojama įrengti viduramžių paminėtos XIV amžiuje, dalinis restauravi- amatų miestelį, kuris veiktų bent jau šiltuoju mas, baigta statyti ir Vilniaus žemutinė pilis metų laiku. Jei rastųsi pinigų, būtų galvoja- – Valdovų rūmai, sulaukę prieštaringų ma ir apie kitų bokštų atstatymą. archeologų ir paveldosaugininkų vertinimų O kol kas įėję pro vartus ir trumpai pasi- bei ginčų dėl autentiškumo. žvalgę po tuščią kiemą visi skuba atkurto Archeologas, Klaipėdos universiteto Bal - bokšto link, kuriame kiekvienas aukštas tijos regiono istorijos ir archeologijos institu- Atgimstančioje Panemunės pilyje skirtas vis kitai ekspozicijai. Pirmame aukš- to vyresnysis mokslo darbuotojas Gintautas (Jurbarko raj.) įsikurs viešbutis te apžiūrėjus, kaip atrodė svarbiausios isto- Zabiela pabrėžia, kad mūrinių, valstybei pri- rinės Lietuvos pilys – Vilniaus žemutinė ir klausiusių pilių Lietuvoje labai nedaug. aukštutinė, Kauno, Krėvos, antrame aukšte Vilniaus, Trakų, Kauno ir Me dininkų – tai galima susipažinti su Lietuvos karyba. Čia bene ir visos išlikusios mūrinės pilys, LDK eksponuojami šarvai, kardai, koviniai ir gai- valdovų statytos gynybai dabartinėje mūsų lestingumo durklai bei retesni ginklai, šalies teritorijoje. Sąrašą galime užbaigti kuriuos lietuviai sumaniai panaudodavo Livonijos ordino statyta Klaipėdos pilimi, kovodami su priešais. kurią kadaise aktyviai puldinėjo žemaičiai. Trečiame aukšte demonstruojami sidab- Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos te - ro dirbiniai, tarp kurių yra ir įvairioms gar- ritorijoje pilių tiek nedaug, – dauguma jų iki Šį statinį verslininkas G.Klimkevičius įsigijo kaip sioms tarpukario asmenybėms priklausiusių XIV a. pabaigos buvo statomos iš medžio, vienuolyną ir tik pradėjęs atkūrinėti sužinojo, daiktų, pavyzdžiui, prezidentui Antanui tad neįstengė atlaikyti gaisrų ir amžių naštos. kad čia būta Norviliškių pilies (Šalčininkų raj.)

92 veidas 2012 / 10 / 22 PAVELDAS LAISVALAIKIS

Karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis inkubatorius su teatro ir koncertų sale, meno pratęsia, kad pasibaigus karui su kryžiuočiais galerija, o iš Raudonės pilies ketinama iškelti LDK pilys daugiausia statytos dabartinėje ten veikiančią mokyklą ir pilį taip pat pritaiky- Ukrainos teritorijoje, prie Dniepro upės, tai ti turizmo reikmėms. „Norėtume atgaivinti yra karo su totoriais pavojaus zonoje. panemunės pilių maršrutą – ir ne tik autobu- su, bet ir laivu, kitomis susisiekimo priemo nė - Privačiose pilyse kuriasi viešbučiai mis“, – teigia viešosios įstaigos „Raudonvario ir restoranai dvaras“ vadovė Sieguolė Navickienė. Šiuo metu atkuriama ir 1517 m. ant eže - Pasak V.Rakučio, XVI a. pabaigoje LDK ro kranto pastatyta Siesikų pilis, priklausiu-

L.JAKIENĖS NUOTR. teritorijoje didikai ėmė statydintis privačias si Siesickių didikams. Šią Renesanso stiliaus Siesikų pilį (Ukmergės r.) savo rankomis tvirtoves ir pilis – Biržų, Nesvyžiaus, Slucko. fortifikacinę pilį ir menkiausias jos detales atkūrinėja verslininkas A.Matulaitis „Tvirtovės pastatymas neretai būdavo presti- savo rankomis atkūrinėja pilį 99 metams žo reikalas ir būdas gauti aukštą karinį postą. išsinuomojęs Audrys Matulaitis. Ukmergės Iš šios kategorijos žmonių dažniausiai būda- rajone dviem bokšteliais papuošta pilaitė vo skiriami etmonai. Pavyzdžiui, Radvilos, kasmet vis gražėja – jau sutvarkytas bokšte- statydami Biržų pilį, tikėjosi gauti Livonijos lis, pirmas pilies aukštas, aplinka. valdytojų titulus“, – pasakoja V.Rakutis. O štai Radvilų valdytoje bastioninėje Deja, XVII-XVIII a. visos LDK pilys Biržų pilyje, kuri restauruota dar sovietme- patyrė žiaurų smūgį – šalis buvo smarkiai čiu, imtasi atstatinėti ir kitus rūmų kom - nualinta karų ir tik nedaugelį pilių sugebėta plekso pastatus. Šiuo metu atkuriamas ir atstatyti. Beje, pasak V.Rakučio, pagrindi- 2013 m. bus atidarytas dviejų aukštų ginklų niai pilių priešai bėgant metams buvo netgi arsenalas. „Tvirtovė be ginklų arsenalo ne- ne karai – labiausiai kenkė tai, kad jos buvo labai įsivaizduojama. Optimistiškiau siomis apleistos. „Ypač nukentėdavo pilys, esan- prognozėmis, ekspoziciją atidarysime kitų BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJAUS „SĖLA“ NUOTR. čios miestuose: jei tik jų niekas neprižiūrė- metų vasarą. Pirmame aukšte veiks karybai Dar sovietmečiu restauruota Biržų pilis – gra - davo, gyventojai tuoj pradėdavo lupinėti ply- ir kalvystės amatui skirtos ekspozicijos bei žiausias bastioninės pilies pavyzdys Lietuvoje tas“, – dėsto V.Rakutis. kalvė edukaciniams tikslams, o antrame bus įkurta konferencijų salė, restauravi- mo laboratorija ir ginklų saugykla“, – Kauno pilies restauravimas sulaukė aršių vardija Biržų pilyje veikiančio Biržų diskusijų - dalis kauniečių norėjo, kad būtų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius pastatyta visa pilis Gintaras Butkevičius. Šiuo metu Biržų muziejus siūlo įvairių edukacinių renginių, tarp ku rių populiariausias yra „Žaldoko alus“ – Alaus kelio maršruto dalis. O naujam turizmo sezonui planuojama dar viena edukacinė programa – „Sve čiuose pas kunigaikščius Rad vilas“, skirta vi - duramžių patiekalams pristatyti. Tokios interaktyvios pramogos la- biausiai ir domina pilių lankytojus. Tuo įsitikino dar vienos atkurtos priva- čios pilaitės – Norviliškių savininkas Gie drius Klimkevičius. „Manau, kad šiaip pasižiūrėti įspūdingų paveldo ob - jektų nesunkiai galima visame pasau- lyje, tad Lietuvos paveldas turėtų išsi- skirti ne tik architektūriniu grožiu, bet ir turiniu, kuris gali būti įdomus turis- tams“, – mano G.Klimkevičius. Prieš septynerius metus atkurtoje ir turizmui pritaikytoje Norviliškių „Pagal paminėjimus istoriniuose šaltiniuo- Pastaraisiais metais ES struktūrinių pilyje, esančioje Šalčininkų rajone, šiuo se galima suskaičiuoti, kad iš viso turėjome fondų bei entuziastingų žmonių pastango- metu siūloma ieškoti lobių, mėtyti ietis, bet apie šimtą medinių pilių. Galėjo lietuviai pilis mis Lietuvoje po truputį atkuriamos ir priva- populiariausia pramoga – viduramžių vaka- statyti ir iš akmenų, tačiau mūras buvo ganė- čios, įvairiems didikams ar turtingiems pirk- rienė, per kurią patiekiami XVI a. patieka- tinai nauja pažangi technologija ir ne visi liams priklausiusios pilys. Priešingai nei stra- lai. Sve čiai turi valgyti rankomis, o renginį mokėjo jį deramai suręsti, o plytinės pilys teginės pilys, virstančios muziejais, šios pilys veda vienuolis, mat šioje pilyje kelis šimt- apskritai buvo labai brangios ir reikalavo ir tvirtovės pritaikomos turizmui – jose ku - mečius gy veno pranciškonai. didelių išteklių. Antra priežastis ta, kad pilys riami viešbučiai, restoranai, siūlomos įvai- Beje, įdomu tai, kad šimtametės pilys, yra gynybinis objektas, statomas apsiginti nuo rios pramogos. įsileisdamos naujuosius savininkus, atsklei- išorinės grėsmės, o Lietuvos išorinė grėsmė – Šiuo metu restauruojamos visos trys pane - džia jiems ne vieną savo paslaptį. Štai kryžiuočiai – išnyko XV a. pirmoje pusėje. munės kelio pilys. Šiemet baigtoje atkurti Pa- G.Klimkevičius įsigijo ir pradėjo atstatinėti Taigi laikotarpis nuo XV a. antros pusės iki nemunės pilyje ketinama įrengti nedidelį vienuolyną, bet ėmus gilintis į jo istoriją XVI a. vidurio buvo be pilių, nes šaliai dide- viešbutį, po trejų metų darbo baigiamoje res- laukė staigmena. Paaiškėjo, kad vienuolyno lės grėsmės nekilo“, – aiškina G.Zabiela. tauruoti Raudondvario pilyje įsikurs meno mūrai iškilę ant pilies kuorų. Tad šiam stati- ➔ 94

2012 / 10 / 22 veidas 93 LAISVALAIKIS PAVELDAS

93 ➔ niui Norviliškių pilies pavadinimas grąžintas net po 500 metų. Be to, restauratoriams pa - LDK pilys Baltarusijoje ir Ukrainoje vyko aptikti ir tunelį iš pilies į varpinę, nors Domintis savo krašto istorija vertėtų aplankyti ir Baltarusijoje bei Ukrainoje išliku- legendos byloja apie tunelį iki pat Alšėnų sias mūrines LDK pilis. mietelio. Baltarusija Įdomiausi piliakalniai Archeologo Gintauto Zabielos tvirtinimu, Baltarusijoje istoriškai mums svarbios Gardino, Krėvos ir Naugarduko pilys. Deja, visos šios pilys sunykusios ir iš likusių griuvėsių sunku Išsirengus aplankyti išlikusių mūrinių įsivaizduoti pirmykštį jų grožį. Lietuvos pilių, verta užsukti ir ten, kur ka - daise stovėjo garsiausios medinės LDK Gardino pilis – Stepono pilys. Nors pilių ten nebėra, išlikę vaizdingi Batoro laikais rekonstruota piliakalniai. Pavyzdžiui, Kernavėje aplankius Vytauto laikų pilis. O ir pats piliakalnių kompleksą, kur XIV a. stovėjo miestas labai svarbus LDK medinės pilys, galima užsukti į rekonstruotą istorijai, nes per XVII a. ka- Kernavės muziejų. Jame pasitelkiant šiuo- rus sumenkus Vilniaus laikines interaktyvias priemones atkuriamas reikšmei tai buvo neoficiali skirtingų Kernavės laikotarpių vaizdas: šalia LDK sostinė. archeologinių radinių specialiuose ekra- nuose pavaizduotos senosios gyvenvietės, Krėvos pilis susijusi su įrengta XIII–XIV a. trobos ekspozicija, siū- dviem lemtingais įvykiais – loma pažaisti interaktyvių žaidimų. 1382 m. čia nužudytas Kęs- Pasak G.Zabielos, domintis savo istorija tutis, o 1385 m. pasirašyta derėtų aplankyti ir Seredžiaus piliakalnį – Krėvos sutartis, padėjusi Pieštvės pilies vietą (Jurbarko r.). Ši pilis pagrindus Lietuvos ir Lenki- buvo svarbi kovojant su kryžiuočiais nuo jos unijai. Nesvyžiaus pilis XIII a. pabaigos iki XIV a. vidurio. Netoli yra piliakalnis, ant kurio stovėjo Veliuona – Myro pilis gynybinė, pa grindinė lietuvių pilis Nemuno žemupyje.

Kernavės piliakalniai – vieni įspūdingiausių Lietuvoje

Didingiausios ir geriausiai išsilaikiusios LDK laikų pilys Baltarusijoje – vėlesnio laikotarpio Radviloms priklausiusios Nesvyžiaus ir Myro.

Ukraina Švitrigailos valdyta Lucko Lucko pilis pilis – viena pirmųjų mūri- nių pilių, kurioje Lucko su- O Žemaitijoje bene svarbiausia buvo važiavimo metu 1429 m. Medvėgalio pilis (Šilalės r.) – dabar čia gra- svarstytas Vytauto karūnavi- žiai sutvarkytas piliakalnis. „Tai viena iš mo klausimas. nedaugelio Lietuvos vietų, kur dabar žvel- giant nuo pi liakalnio matyti žmogaus ran- Vėlyvesnė Chotino pilis, kos beveik nepakeistas landšaftas“, – pasa- stovėjusi Abiejų Tautų Res- koja archeologas. publikoje, savo reikšmę įga- Nereikėtų užmiršti ir kitų piliakalnių. Štai vo XVII a. – buvo kovų su ant Šeimyniškių piliakalnio stovėjo Užpa lio turkais simbolis. pilis (Utenos r.) – ilgiausiai Lietuvoje, iki 1450 m., išlikusi medinė pilis, o ant Šeimyniš- Podolės Kameneco pilis – kėlių piliakalnio netoli Anykščių, ma noma, tai puikiai išsilaikiusi, kuni- stūksojo viena iš Mindaugo pilių – Voruta. gaikščių Kariotaičių XIV a. Iš viso Lietuvoje žinoma apie 850 pilia- pradėta statyti pilis. kalnių. ■ Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė

94 veidas 2012 / 10 / 22 KELIONĖS LAISVALAIKIS Įdomiausi pasaulio pramogų parkai Pramogų parkų kūrėjai vienas kitą stengiasi pralenkti išradin- gumu, tad šiuo metu galima ir apsilankyti „Ferrari“ pramogų parke, ir užsukti į Hario Poterio pasaulį ar paplaukioti kartu su milžiniškais krokodilais.

iandieniniai pramogų parkai – jau ne vien vaikams skirtų linksmųjų kalne- Šlių ar karuselių rinkinys. Įdomiausi parkai lenktyniauja rinkdamiesi patrauk- liausią lankytojams tematiką ir kurdami atskirą pasaulį, kuriame atkuriamos smul- kiausios jo detalės, sumontuojami ilgiau- Gausėjant suaugusių lankytojų, kai kurie si, greičiausi ar ekstremaliausi pasaulyje pramogų parkai siūlo daugiau naktinių ren- linksmieji kalneliai, apgyvendinami ne tik ginių, koncertų, vakarėlių, keičia restoranų mažųjų lankytojų, bet ir jų tėvų pamėgti valgiaraštį. Kita vertus, parkams kyla iššū- personažai. kis, kaip atitaikyti adrenalino dozę statant Tad nors didžioji dalis pramogų parkų vis sa vo linksmuosius kalnelius, dar vilioja siūlymais paspausti ranką Peliu - kad jie būtų įdomūs kui Mikiui ar nusifotografuoti su auksa- su augusiems, bet plauke princese, nauji žaidėjai stengiasi pir- pernelyg neįbaugin- mieji atspėti tendencijas ir į pramogų parką tų vaikų. perkelti populiarių filmų, mobiliųjų telefo- Taigi štai dešimt nų žaidimų ar garsių prekės ženklų idėjas. pramogų parkų, ku - 2010 metais Jungtiniuose Arabų Emyra - rie išsiskiria iš kitų ir tuose, dykumoje, duris atvėrė didžiausias yra verti dėmesio. pasaulyje pramogų parkas po stogu „Ferrari“ tematika, o 2014-aisiais Pietų Ko rė joje ketinama atidaryti Robotų žemę, kurioje vyks šokančių robotų pasirodymai, veiks ro- botų muziejus ir net stovės ak- variumas su plaukiojančiomis raktyvūs trimačiai filmukai, pa - žuvelėmis robotais. vyz džiui, pasivažinėjimas kartu Beje, įvairiuose užsienio ži- su „Formulės-1“ čempionu niasklaidos ar teminių parkų Fernando Alon so. O pa grin - asociacijų sudaromuose keis- dinė parko pramoga – „For- čiausių ar originaliausių pra- mula Rossa“ linksmieji kalne- mo gų parkų sąrašuose dažnai liai, oficialiai pripažinti grei- ga lima aptikti ir Lietuvos vardą čiausiais pa sau lyje. Šis atrakcio- – jis būna įrašytas prie Grūto nas skirtas tikrai ne bailiams, parko, eksponuojančio iš pa grin - Pramogų parkai vienas kitą stengiasi pralenkti kurdami nes per penkias sekundes pasiekia- dinių miesto aikščių atgabentas greičiausius linksmuosius kalnelius – kol kas toks titulas mas iki 240 kilometrų per valandą sovietinių lyderių skulptūras. priklauso „Ferrari“ parko kalneliams greitis. Naujų idėjų teminių parkų kū - Vis dėlto įdomiausia šiame par - rėjai stengiasi ieškoti norėdami privilioti ne 1. „Ferrari“ pasaulis, ke susipažinti su „Ferrari“ istorija: kol vai- tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, nes ty ri mai Jungtiniai Arabų Emyratai kai lenktyniauja vaikiškomis „Ferrari“ au - rodo, kad tokių klientų vis daugėja. Tarp - tomobilių kopijomis, suaugusieji „Formu - tautinių teminių parkų paslaugų duo me nys Didžiausias pasaulyje teminis parkas už - lės-1“ gerbėjai gali aplankyti didžiausią už atskleidė, kad pusė visų pramogų parkų lan- darose patalpose – „Ferrari“ pasaulis Abu Italijos ribų „Ferrari“ automobilių parodą, kytojų nuo 25 iki 49 metų apsilanko be vaikų. Dabyje, į kurį veržte veržiasi „For mu lės-1“ iš virtualaus turo po gamyklą sužinoti apie Iš viso 2011 metais, kaip rodo Teminių pra- gerbėjai. Šiame parke įrengta gausybė su „Ferrari GT“ automobilio gamybą ar iš - mogų asociacijos tyrimas, 25 populiariausius „Fe rrari“ automobiliais susijusių at rak cionų, bandyti „Formulės-1“ bolidų imitatorius- pramogų parkus pasaulyje aplankė 196,3 parodų, parduotuvių ir restoranų. Par ke vei- treniruoklius su autentiškais vairais ir sėdy- mln. žmonių. kia keletas kino teatrų, ku riuose rodomi inte- nėmis. ➔ 96

2012 / 10 / 22 veidas PUSLAPIUOSE PANAUDOTOS MOTORIMPRESS.COM, HOCKEYGODS.COM, SUBSCRIBE.RU, IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. 95 LAISVALAIKIS KELIONĖS

95 ➔ 2. Stebuklinga karalystė, Walto Disney’aus pasaulis, JAV Šis JAV, Floridoje, įsikūręs teminis parkas – pats lankomiausias pasaulyje. 2011 metais jį aplankė 17 mln. žmonių, troškusių pamaty- ti Walto Disney’aus ir kitų pasakų persona- žus. Įspūdingiausias parko statinys – Pelenės pilis, vakare sutviskanti vaivorykštės spalvo- mis. Šiame parke lankytojai gali keliauti iš vienos animacinės pasakos į kitą – apsilanky- ti Mikės Pūkuotuko oloje, užsukti į Tomo Sojerio kaimelį, pasmalsauti Piterio Peno stebuklingame pasaulyje, žvilgtelėti į Karibų piratų valdomą kampelį ar išdrįsti priimti iššūkį vykti į ekspediciją po paslaptingas džiungles. Parke taip pat galima pasivažinėti milžiniškuose arbatos puodeliuose, apžiūrėti prezidentų galeriją, pamatyti teatralizuotus šou ir susitikti su daugybe pasakų personažų. Stebuklingoje Disneilendo karalystėje laukia įspūdinga Pe le nės pilis Kasimo žemėje visos pra 4. „Pikti paukščiai“, Suomija 6. Harmonijos žemė, Japonija 3. „Universal’s“ nuotykių salos, JAV Suomių kompanija „Rovio“, sukūrusi visą Visas šis parkas skirtas japonų vaikų Netoli W.Disney’aus pasaulio įsikūrusi dar pasaulį užvaldžiusį žaidimą, skirtą mobilie- mėgstamiausiam personažui – Hello Kitty. vie na vieta, kurią būtina aplankyti teminių par - siems telefonams, „Angry Birds“ („Pikti Parke lankytojai gali aplankyti draugiškų kų mėgėjams. Šiame komplekse veikia ke li paukščiai“), Suomijoje atidarė pirmąjį oficia- kačių pilį, valtimi paplaukioti po požeminius teminiai parkai, tarp kurių jau seniai lanko mas lų „Angry Birds“ teminį parką, kuris labiau- kambarius urvuose ir pakilti apžvalgos ratu, dinozaurų tematikos Juros periodo par kas ir siai sužavės mažuosius žaidėjus. Parke atkur- pasirinkę norimo personažo galva papuoštą naujasis – Hario Poterio burtininkų pasaulis. tos visos žaidimo detalės, gausu paukščių ir sėdynę. Kaip ir W.Disney’aus pasakų temati- Be kraują kaitinančių atrakcionų, Hario kiaulių figūrų, vaikai gali ne tik suptis atrak- kos parkuose, šiame vaikai sutinka visus Poterio gerbėjai gali iš arti apžiūrėti, kaip gy- cionuose, bet ir žaisti šį žaidimą liesdami pamėgto animacinio filmuko personažus – veno jų dievinamas herojus, nes šiame parke didžiulius ekranus, taip pat įsigyti įvairiausių Hello Kity, My Melody, Cinnamon. Čia taip tiksliai atkurtos knygose skaitytos ir filmuose piktais paukščiais išmargintų suvenyrų – nuo pat laukia Svajonių laiko mašina, linksmieji matytos magiško pasaulio detalės. Lankytojai žaislų iki gėrimų ar pietų dėžučių. kalneliai, 3-D ir specialiųjų efektų šou. kviečiami nusipirkti moliūgų sulčių ar šokola- dinių varlių, įsigyti burtininko apsiaustą ar 5. Nykštukų imperija, Kinija 7. Meilės žemė, Pietų Korėja burtų lazdelę, apžiūrėti tikslią Hogvartso pi- lies kopiją ir pasivaikščioti tamsiais jos kori- Pietų Kinijoje ant kalvos viršūnės 2009 Šis sekso tematikos parkas buvo pastatytas doriais, dairantis į judančius ir kalbančius pa- metais atidarytas parkas „Nykštukų imperi- 2004 metais, kaip priemonė pamokyti jauna- veikslus bei mokyklos direktoriaus Dumbl do - ja“. Beveik visi parko darbuotojai – nuo vedžius korėjiečius santuokinės meilės pas - ro, Hario Poterio ir jo draugų Rono bei Her- linksmintojų iki durininkų – žemesni negu lapčių. Šis par kas mėgstamas jaunavedžių – mionos kalbančias hologramas. Šią kiekvie- 1,2 metro. Apie šimtą darbuotojų gyvena kai kuriems jų antrąją pusę parinko tėvai. nam jaunojo mago draugui įsimintiną eks- miniatiūriniuose namukuose su kupolu ir Parke de mons truojama 140 aistringų skulp- kursiją vainikuos atrakcionas „Uždraustoji rengia lankytojams įvairius pasirodymus nuo tūrų, veikia paroda ir rodomi filmai. kelionė“, kurioje lydės Haris Poteris, vysis breiko šokių iki baleto. Mažasis miestas iš drakonai, mirties valgytojai bei kiti šios kny- tiesų veikia kaip imperija ir net turi impera- gos personažai. torių bei imperatorienę.

Hario Poterio gerbėjai gali pasivaikščioti po tiksliai atkurtą Hogvartso pilį „Angry Birds“ iš mobiliojo telefono žaidimo persikėlė į pramogų

96 veidas 2012 / 10 / 22 KELIONĖS LAISVALAIKIS

mogos susijusios su ekskavatoriais Nykštukų imperijoje – miniatiūriniai tiek namukai, tiek ir gyventojai 8. Krokodilų įlankėlė, Australija didžiausiu graužiku kapibara. Tai roplių tematikai skirtas parkas, ku - Vandenyno teatre vyksta riame mėgstantiems adrenaliną siūloma delfinų ir ruonių pasirody- ypa tinga pramoga, pavadinta „Mirties nar - mai, čia taip pat galima vu“: lankytojas įsodinamas į akrilinio stiklo pamatyti įvairių rūšių cisterną ir nuleidžiamas į didžiulių krokodi- pingvinų, jūrų vėplių ar lų rezervuarą. Kitos pramogos ne tokios arktinių lapių. O Di džia - drastiškos, pavyzdžiui, krokodilų žvejoji- jame akvariume, skirtame jū- mas, krokodilų šėrimo šou, galimybė palai- ros gelmėms tyrinėti, gyvena 5 kyti mažą krokodilą rankose ar apžiūrėti tūkst. žuvų. Jas apžiūrėti geriausia vaikščiojant parodą, kurioje eksponuojama daugiau nei didžiausiame pasaulyje akvariumo kupole. 70 rūšių Australijos roplių. 10. Ekskavatoriaus žemė, 9. Vandenyno parkas, Kinija Didžioji Britanija Iš šio parko lankytojai išeina kiaurai per- Tai vienas originaliausių parkų, kuriame mirkę, bet labai laimingi. Honkonge įsikūręs bet kokio amžiaus lankytojai, prižiūrimi gidų, parkas turi 35 daugiausia su vandens pramo- gali važinėtis tikrais ekskavatoriais. Vairuo - gomis susijusius atrakcionus, zoologijos sodelį tojo pažymėjimo šiame parke niekas nepa- ir milžinišką akvariumą, o skirtingas parko prašys. Sėdėdamas prie tokios mašinos vairo teritorijas galima pasiekti funikulieriumi. lankytojas gauna įvairių užduočių: kasti že- Vandens mėgė jų laukia plaukimas ilga valtimi mę šešias tonas sveriančiu ekskavatoriumi, įsisiautėjusia upe per slenksčius, kelionė nugriauti sustatytus kėglius ar ištraukti iš plaustu per džiungles, susipažįstant su įdo- van dens žaislinę antelę. Ir net karuselėse su - Vandenyno parke Honkonge galima miausiais pasaulio gyvūnais, tarkime, mažiau- ka masi sėdint ekskavatoriaus kabinoje. ■ išbandyti ir atrakcionus, ir susipažinti su sia beždžione nykštukine marmozete ar Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė įdomiausiais pasaulio gyvūnais

parką Ne kiekvienas išdrįsta lipti į „Mirties narvą“ ir paplaukioti šalia krokodilų Meilės žemėje – 140 aistringų skulptūrų

PUSLAPIUOSE PANAUDOTOS MOTORIMPRESS.COM, HOCKEYGODS.COM, SUBSCRIBE.RU, IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. 2012 / 10 / 22 veidas 97 PASKUTINIS PUSLAPIS

stebina vadinamųjų liberalų ar „pažangie- čių“ bandymai ne kalbėti ar susikalbėti, bet Liūdnas mūsų tautos primityvus noras paniekinti ir apspjaudyti kitaip mąstančius. Jei tu vis dar tiki Dievą – esi atkakęs iš viduramžių, jei manai, kad kla- sikinis menas yra gilesnis nei šiuolaikinis – tai veidas... esi visiškas atsilikėlis ir progreso stabdys. O kodėl mes turime žavėtis fekalijomis Ne veltui sakoma, kad veidas spektakliuose? Kodėl ypatingu pažangumu – sielos veidrodis. Sužeista laikomas kiaušinienės kepimas operoje, kuri ta siela ar triumfo akimirkas rusų aristokratiją apgyvendina „chruščiov- kės“ tipo daugiabutyje? Kodėl operos solis- išgyvenanti, bet viskas sude- tės nuogas kūnas ar garsaus dizainerio dra- dama į tą veidrodį, kuriame bužis tampa svarbesnis nei muzika ir balsas? matome ne tik žmogų, bet ir Kas nustatė, kad pažangu yra tai, ir kas sutei- save pačius. kė teisę „labai išprususia“ save vadinančiai Seimo veikėjai švaistytis įžeidinėjimais kitaip kys, lūpos, veido raukšlės – viskas galvojantiems? byloja žmogaus istoriją. Ir kartais Lygiai taip pat galėčiau klausti, kas sutei- Ažodžiai nebereiškia nieko, nes jau kė teisę kitai pusei nuspręsti, kas yra gerai, o pažvelgęs į akis pamatau ašarų suvilgytą kas blogai, ką galima daryti, o ko ne. Beje, ir žmogaus skausmą, išvydęs kietai suspaustas aš manau, kad nėra tinkamas simbolis grana- lūpas, imu nevalingai trauktis atatupstas, tomis apmėtytas Kristaus veidas, bet nema- vengdamas tuoj tuoj pratrūksiančio pykčio, o nau, jog yra protingesnių ar „labiau išprusu- giliose kaktos raukšlėse perskaitau rūpestį. sių“ už kitus, kurie gali žmogui nurodyti, kas

Matyt, įpratau taip savo darbe, bet kuo „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. jam tinka, o kas ne... Kaip sakė Kristus? Kas toliau, tuo labiau bandau pažinti žmogaus atspindys. O tą veidą puošiame ir puoselėja- be nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį? savijautą dar jam netarus nė žodžio. Juk me mes visi, daugybė pavienių mūsų veidų... Tai ir prisimėtėme, tik bėda, kad ir vėl į savo žodžiai neretai meluoja, o veide visuomet Tačiau neretai pamirštame, kad esame vie- tautos veidą. įrašyta tiesa. nis, nes tautos veide visi pavieniai veidai susi- Vis dėlto ši istorija iš tiesų simboliška. Svarbus žmogui veidas. Vienas stengiasi jungia į vientisą mūsų tautos veidą. Ir kai mes Vienas veidas, sužeidęs tautos veidą. Mes visaip jį puoselėti, nes jo grožis sukuria ir šaipomės iš paliegusio, skriaudžiame silpnes- pamirštame paprastą taisyklę, kad, žvelgda- didesnį pasitikėjimą savimi, kitas visais nį už save ar tiesiog abejingai praeiname pro mi į kito žmogaus veidą, spjaudydami į jį, nie- būdais bando sunaikinti kiekvieną jo raukšle- kenčiantį, lygiai taip pat pasišaipome, kindami, mes niekiname ir apspjaudome lę, taip siekdamas paneigti į tolį nubėgančius nuskriaudžiame ar abejingai praeiname pro save. Veidas – sielos veidrodis, bet visų pirma metus, trečias mokosi valdyti bet kokias save pačius. Ir kuriame savo tautos veidą – veidrodis. Todėl kitam skirtas pyktis ir panie- mimikos reakcijas, bijodamas išduoti kažin paliegusį, silpnumo ir kančios išvagotą ar ka atspindi mus pačius, suvienodina, sustato kokio jausmo pasirodymą... Nė viena mūsų pykčio iškreiptą. į vieną gretą, ir tampa tautos veidu. Veidu, kūno dalelė nėra tokia svarbi, kaip vei- kuris, deja, šiandien atrodo primityvus, das, nes jame iš tiesų sudėta ir mūsų Nė viena mūsų kūno dalelė nėra perkreiptas pykčio, niekinantis kitaip savijauta, ir nuotaika, ir net užgyventa manančius ir abejingas kito jausmams. patirtis. Kad ir kaip stengsimės slėpti tokia svarbi, kaip veidas, nes jame Veidas, kuriame kūniškosios vertybės išgyvenimus, neišvengiamai papasako- iš tiesų sudėta ir mūsų savijauta, ir nusveria sielą, o primityvus simbolizmas sime savo skausmus, rūpesčius ar nuotaika, ir net užgyventa patirtis. nugali dvasines vertybes. džiaugsmą, nes mūsų sielos veidrodis Tačiau jaučiu, jog mums nereikia spindi nuolat – jokie kremai, jokios psichinės Labai simboliška, kad veidas neseniai tapo labai daug, kad galėtume nuskaidrinti savo ar fizinės priemonės neištrins sielos virpesių. didelės mūsų tautos nesantarvės priežastimi. tautos veidą. O tą man atskleidė vienas Sielos veidrodis... Bet ar tik paties žmo- Simboliška ir tai, kad jis apskritai tapo skanda- pacientas, kuris prieš kiek laiko atėjo į terapi- gaus sielos? Ar nepamąstome kartais, kad lo mene ir gyvenime priežastimi. Taip, kalbu ją nusiteikęs gana skeptiškai, bet vis dėlto žvelgdami į kito žmogaus veidą tame veidro- apie tą patį garsųjį spektaklį, kuriame norėdamas „pabandyti“. Po kelių mėnesių jis dyje pamatome ir savo pačių atspindį? Juk Išganytojo veidas atliko svarbiausią vaidmenį. pasakė: „Žinote, daktare, aš netikėjau psi- nutinka taip, kad išvydusio mus žmogaus vei- Ir nesvarbu, ar rasime vienokią, ar kitokią šio choterapija, ji man atrodė tik būdas gauti das ima ir persimaino: kartais jis atskleidžia, kūrinio simboliką, įžvelgsime Kristaus išnieki- pinigų. Bet dabar aš tikiu, ir tikiu dėl vienos kad mumis džiaugiamasi, kartais išduoda nimą ar suprasime, kad niekas negali įveikti jo paprastos priežasties – jūs manęs klausotės... nelauktą susierzinimą, kartais – išgąstį. Ir vėl ramybės ir jis priima mus net ir spjaudančius O tai yra taip daug, nes kai tave girdi, tu pasikartosiu, kad veidas – sielos veidrodis, tiesiai į jį, svarbiausia, kad jis dar sykį atskleidė išmoksti girdėti kitus.“ tačiau dažniau jis yra kelių sielų atspindys. pykčio perkreiptą mūsų tautos veidą... Paprasta ir sunku – girdėti ir matyti kitą Ne veltui psichologai sako, kad kūdikis save Bet visiškai aišku, kad italų režisierius žmogų, matyti jo veidą, o jame išvysti ir savo šiame pasaulyje atranda tik tuomet, kai išvys- Romeo Castelluci pateikė mums neįkainoja- atvaizdą. Tik du žmonės yra pajėgūs taip ta savo atvaizdą motinos akyse. Taip ir mes mą pamoką: mes apmėtėme ir apspjaudėme atrasti bendrumą ir įveikti neapykantą, visi gimstame kito žmogaus veido atspin- ne Išganytojo, bet savo pačių tautos veidą. Ir tačiau, kaip sako Richardas Bachas, „žmo- džiuose; juose ir toliau ieškome savęs, vis ne spektaklyje, bet prieš jį, po jo ar aplink jį. niškumas – ne fizinė sąvoka, o dvasinis tiks- bandydami pasitvirtinti, kad dar esame svar- Visi puolė visus, vadino įvairiausiais vardais, las; tai ne duotybė, tai dalykas, kurį turi būs, laukiami, mylimi. bet nė vienas nesusimąstė, kad iš tikrųjų įgyti...“ Tad mokykimės to žvelgdami į Veidą Bet tai vis žmogaus veidas, o kaipgi su atskleidė savo veidą ir sustojo į vieną gretą. – žmogaus sielos veidrodį... ■ tau tos veidu? Juk ir vėl ne veltui kalbama Superkatalikai pareikalavo uždrausti spek- Raimundas Milašiūnas apie tautos, valstybės ar žmonijos veidą. Tik- taklį, o superliberalai pasiūlė „uždrausti“ Tarptautinės psichoanalitikų ra tiesa, kad ir tautos veidas yra tautos sielos juos pačius. Mane pastaruoju metu apskritai asociacijos narys

98 veidas 2012 / 10 / 22