Lietuvos Respublikos Konstitucijos Dvidešimtmetis: Patirtis Ir Iššūkiai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai

Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys 1992 m. spalio 25 d. Vilniečiai balsuoja per LR Seimo rinkimus ir referendume dėl LR Konstitucijos. Fotografas Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

1992 m. LR Konstitucijos projekto derinimo grupė. Stovi: Vytautas Sinkevičius, Narcizas Rasimavičius, Aurimas Taurantas, Juozas Žilys, Egidijus Jarašiūnas, Šarūnas Adomavičius, Vytenis Andriukaitis. Sėdi: Petras Giniotas, Romualdas Ozolas, Vytautas Landsbergis, Eduardas Vilkas, Kęstutis Lapinskas. Fotografas Zenonas Nekrošius.

LR Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ pasirašymo ceremonija Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiumo posėdžių salėje (dabar Konstitucijos salė). Vilnius, 1992 m. lapkričio 6 d. Fotografas Jonas Juknevičius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai

Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra

Lietuvos notarų rūmai UDK 342.5(474.5) Li317

Leidinį sudarė: Prof. dr. (HP) Egidijus Kūris ir dr. Elena Masnevaitė

Mokslinis redaktorius prof. dr. (HP) Egidijus Kūris

RECENZENTAI: Prof. dr. Armanas ABRAMAVIČIUS – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedra

Prof. dr. Arvydas ANDRUŠKEVIČIUS – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra

Prof. dr. Saulius KATUOKA – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedra

Kalbos redaktorė Edita Birulienė

Viršelyje panaudota Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Straipsnių rinkinys išleistas Lietuvos notarų rūmų iniciatyva ir lėšomis

2012 m. gruodžio 1 d. minimos Lietuvos notariato reformos 20-osios metinės www.notarai.lt

Tiražas 600 egz.

Spausdino UAB „Druka“ Mainų g. 5, LT-94101 Klaipėda El. p. [email protected] www.druka.lt

ISBN 978-609-404-133-4 TURINYS

ĮŽANGOS ŽODIS 7

Jevgenij Machovenko . PILIEČIO IR VALSTYBĖS SANTYKIAI 1791 M. GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOJE: PAVELDAS IR PAMOKA 8

Mindaugas Maksimaitis . KONSTITUCIONALIZMO LIETUVOJE PATIRTIS 11

Vytautas Sinkevičius . 1992 M. KONSTITUCIJOS RENGIMAS: TO LAIKOTARPIO UŽRAŠŲ FRAGMENTAI 19

Juozas Žilys. KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS IŠTAKOS LIETUVOJE 29

Egidijus Kūris. KONSTITUCIJA, TEISĖKŪRA IR KONSTITUCINĖ KONTROLĖ: RETROSPEKCINIAI IR METODOLOGINIAI SVARSTYMAI 54

Egidijus Šileikis. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS ĮGYVENDINIMO ĮŽVALGOS PRAĖJUS DVIDEŠIMTMEČIUI 92

Vaidotas A. Vaičaitis. SUVERENITETO SAMPRATA IR 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 106

Petras Ragauskas. KONSTITUCINIS KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMAS TARP RESPUBLIKOS PREZIDENTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 115

Haroldas Šinkūnas. APIE TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMĄ, VEIKSMINGUMĄ IR ATSAKOMYBĘ 123

Elena Masnevaitė. KONSTITUCIJA IR POLITINIS PROCESAS: REGRESO ANATOMIJA 131

Skirgailė Žaltauskaitė–Žalimienė. TEISINIO SAUGUMO PRINCIPAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 136

Alvydas Jokubaitis. VERTYBIŲ TIRONIJA IR TEISĖ 156

Vytautas Mizaras. TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ: TOS PAČIOS LYTIES ASMENŲ TEISĖS Į ŠEIMOS GYVENIMĄ APSAUGOS PROBLEMATIKA 161

Remigijus Merkevičius. LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS KONTEKSTE 176

APIE AUTORIUS 198

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 5

ĮŽANGOS ŽODIS

2012 m. spalio 25 d. sukanka dvidešimt metų, kai po doktrinos formulavimą ir reinterpretavimą; (ii) pačios audringo ir prieštaringo konstitucinės kūrybos etapo Konstitucijos teksto taisymą darant joje būtinus pakei- Lietuvos Respublikos piliečiai referendume priėmė timus bei papildymus – visi konstitucionalistai sutaria, dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tokio kad tokios intervencijos į Konstitucijos tekstą neturi amžiaus nebuvo sulaukusi nė viena iš išties nemažo būti labai dažnos; (iii) visuomenės konstitucinės kul- skaičiaus Lietuvos valstybės konstitucijų. Kita vertus, tūros ir konstitucionalistinio mentaliteto ugdymą, nes lyginamuoju aspektu dvidešimt metų yra labai neilgas neturint aukštos konstitucinės kultūros į Konstituciją laikas, nes konstitucijos kuriamos dešimtmečiams, o žvelgiama grynai instrumentiškai – kaip į „dar vieną“ jei pavyksta – šimtmečiams. Nesvarbu, ar konstituciją teisės aktą, kurį panorėjus galima pakeisti. Tačiau kaip priimtų patys piliečiai referendumu, ar ją priimtų pilie- nėra nuolat perstatinėjami statinio pamatai, taip ne- čių išrinkti atstovai, demokratinėje valstybėje šis aktas gali būti nuolat perdarinėjama ir Konstitucija, kuri yra yra viršiausias nacionalinis susitarimas, turintis saugoti visos nacionalinės teisės pamatas. Tokių pagundų kyla ir ginti kiekvieną individą nuo jo teisių pamynimo, net daug kam, maža to, šiandien Lietuvoje net yra tapę jei tai darytų demokratiškai išrinkta dauguma. Šiuo at- tarsi gero tono ženklu kaip dažnos problemos spren- žvilgiu konstitucija yra antimažoritarinis aktas. Tai pa- dimą įvardyti vienos ar kelių Konstitucijos nuostatų sakytina ir apie Lietuvos Respublikos Konstituciją. pakeitimą. Matyt, išmokti gyventi pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina valstybės dar sunkiau, negu tiesiog įsisavinti jos nuostatas. sąrangą bei asmens ir valstybės santykius, taip pat nu- Konstitucinės teisės mokslininkams, taip pat gimi- brėžia gaires Lietuvos valstybės politikai – tiek vidaus, ningų sričių mokslininkams, tyrinėjantiems Konstitu- tiek užsienio. Būdama visos nacionalinės teisės pacijos problematiką, Konstitucijos dvidešimtmetis yra grindu, Konstitucija sudaro prielaidas tokiai politikai, tam tikra riba, kai galima, viena vertus, apžvelgti ir kuri paklustų teisei: jokia politinė iniciatyva, joks vie- įvertinti tai, kas padaryta, kita vertus, identifikuoti tam šosios valdžios sprendimas negali būti „už“ arba „virš“ tikras aktualias problemas, kurias teks spręsti atei- Konstitucijos, jį visuomet turi būti įmanoma patikrinti tyje. Kai kurios iš šių įžvalgų ir sudėtos į šį mokslinių jo atitikties Konstitucijai aspektu. Kitas klausimas, ar straipsnių rinkinį. Tyrimai ir svarstymai, kurių pagrindu Konstitucijos viršenybės, teisės saistomos politikos yra parengti šiame rinkinyje spausdinami straipsniai, ir teisinės valstybės nuostatomis yra vadovaujamasi buvo „avansu“ pristatyti mokslinėje konferencijoje realioje politinėje ir teisinėje praktikoje. Ne paslaptis, „Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: kad Konstitucija yra pažeidinėjama. Bene sunkiausi patirtis ir iššūkiai“, kurią 2012 m. gegužės 17 d. surengė jos pažeidimai yra tie, kuriuos daro įstatymų leidėjas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės kitos valstybės valdžios, kai jos pasiryžta savo veiklo- katedra. Kita vertus, šis mokslinių straipsnių rinkinys je nesivadovauti Konstitucija, ją „pamiršti“, „apeiti“ ar nepretenduoja nei į visapusiškumą, nei į kokias nors „įveikti“. Problemiška yra ir tai, kad kol kas stokojame „galutines“ tiesas. Tai „tik“ dar vienas rinkinys, kuriame brandžios politinės ir teisinės kultūros, kuri kiekvieną skelbiami Konstituciją bei tą terpę, kurioje skleidžiasi tokį nukrypimą nuo Konstitucijos reikalavimų padary- konstitucionalizmo idėjos, nagrinėjančių mokslininkų tų visuotinai netoleruojamą. Mokslininkai tai įvardija darbai, be to, tokie darbai, kurių autoriai nebūtinai su- „konstitucionalizmo deficito“ sąvoka. Deja, šiandien, tiktų net vienas su kitu (bent jau šio įžangos žodžio kai minime Konstitucijos dvidešimtąsias metines, ne- autorius pasiginčytų su kai kuriais straipsnių autoriais, galime nekonstatuoti, kad gyvename ir konstitucio- o jie, reikia manyti, galėtų nesutikti su juo). Bet kartu nalizmo deficito sąlygomis. tai – laisvų akademinių idėjų išsakymas, o be laisvo Konstitucijos kūrimas nebuvo vienkartinis aktas, idėjų išsakymo būtų neįmanoma nei konstituciona- pasibaigęs 1992 m. lapkričio 2 d., kai, išvakarėse pa- listinė mintis, nei konstitucionalizmo raida, nuolatinis skelbus referendumo dėl Konstitucijos rezultatus, Konstitucijos kūrimas. ji įsigaliojo. Veikiau tai buvo dar sudėtingesnio, nie- Autorių vardu dėkoju šios knygos leidimą inicijavu- kada nenurimstančio Konstitucijos kūrimo proceso siems ir organizavusiems Lietuvos notarų rūmams, jų pradžia – kartu ir nuolatinio valstybės kūrimo pro- prezidentui p. Mariui Stračkaičiui. Autoriai taip pat dė- ceso sudedamoji dalis. Nėra ir negali būti taip, kad kingi straipsnius recenzavusiems prof. Armanui Abra- Konstitucija būtų sustingusi, vienąkart Tautai „duota“ mavičiui, prof. Arvydui Andruškevičiui ir prof. Sauliui normatyvinė tikrovė. Nuolatinis Konstitucijos, kartu ir Katuokai, kurių profesinę nuomonę jie labai vertina. valstybės, kūrimas apima: (i) Konstitucijos aiškinimą ir taikymą, taip pat nuolatinį oficialios konstitucinės Prof. Egidijus Kūris

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 7 PILIEČIO IR VALSTYBĖS SANTYKIAI 1791 M. GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOJE: PAVELDAS IR PAMOKA

Jevgenij Machovenko

1791 m. Konstitucija buvo parengta remiantis il- tos, prieš tai apiformintos kaip didžiojo kunigaikščio gamete Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos konsti- privilegijos bajorams, buvo kodifikuotos ir pateiktos tucinės teisės nuostatų ir aktų kūrimo ir sisteminimo kaip vientisas aktas 1529 m. – tai buvo Pirmasis Lietu- patirtimi. Kad buvo ir tiesioginė sąsaja su prieš tai vos Statutas. Jis visiškai pagrįstai vadinamas bajorų išleistais aktais, patvirtina pagrindinės Konstitucijos valstybės konstitucija. Tą patį galima pasakyti ir apie dalies – gegužės 3 d. Valdymo įstatymo – II straips- Antrąjį ir Trečiąjį Statutus. Kiekviename Statute buvo nis: „Gerbdami mūsų protėvių, dovanojusių laisvą įtvirtintos pagrindinės vertybės, sudėliotos pagal jų valdymą, atminimą, bajorų luomui iškilmingiausiai hierarchiją. Pirma – viešojo pobūdžio, paskui – priva- užtikriname visas teises, laisves, prerogatyvas bei pir- taus. Kiekvieno Statuto Trečiajame skyriuje buvo tai, menybes privačiame ir viešajame gyvenime, o ypač ką mes dabar vadiname piliečio teisių ir laisvių kata- patvirtiname, užtikriname ir neliečiamais pripažįsta- logu. Kiekvienas Statutas buvo tiesiogiai taikomas me įstatymus, statutus ir privilegijas, kurias teisingai aktas, taip pat aukščiausiasis aktas. Teismai ir kitos ir teisėtai suteikė [...]“ (toliau pateiktas sąrašas valdo- valstybės institucijos privalėjo spręsti pagal Statutą, vų, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, vadovautis Statutu, ir tik nesuradus jame tinkamos pradedant Kazimieru Didžiuoju ir baigiant Žygiman- nuostatos, buvo leista ieškoti jos kituose šaltiniuo- tu Augustu). Į pagrindinį Konstitucijos tekstą pateko se, ordinarinėje teisėje. Patys bajorai nelaikė Statuto tik bajorų asmens laisvė, saugumas, žemės ir kilno- ordinarine teise ir neleisdavo jo taisyti ar keisti netgi jamojo turto nuosavybė, taip pat ypač akcentuotas pagal Liublino unijos aktą ar kokį kitą konstitucinį lygiateisiškumas. Kitų laisvių ir teisių reikėjo ieškoti Abiejų Tautų Respublikos aktą. Bajorams Statutas toje iškilmingai patvirtintoje ankstesnėje teisėje. buvo pati svarbiausia jų teisių garantija. 1529 m. Su tam tikra išlyga galima kalbėti apie tą teisę ir Statutas buvo pirmas konstitucinis aktas, išleistas jos šaltinius vartojant šiuolaikinius terminus „konsti- didžiojo bajorų seimo, kuris kalbėjo visos bajorijos tucinė“ ir „ordinarinė“ teisė, „ordinariniai įstatymai“ ir vardu. Statutas buvo politinės tautos valios išraiška, kt. Iš tikrųjų toje pozityviojoje teisėje išskiriamos dvi ir tokios pat prigimties buvo Antrasis ir Trečiasis Sta- dalys: aukštesnę galią turinti teisė ir žemesnę galią tutai. Nuo Lietuvos Statutų laikų nusistovėjo taisyklė turinčioji, tačiau jas truputį kitaip suvokė bajorija, ne Nihil novi sine nuntiorum terrestrium („Nieko naujo taip, kaip mes dabar suprantame ir aiškiname. Turi- [nepriimti] be žemių pasiuntinių“) – visi sprendimai, me atsižvelgti ir į to meto viziją. vienaip ar kitaip susiję su bajorų teisine padėtimi, Pirmą kartą Lietuvos konstitucinės teisės nuosta- buvo priimami tik didžiajame seime ir surašomi kaip

8 vientisas aktas, vadinamas „konstitucija“. Jau tais lai- „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo“ ir saugoti kais terminas „konstitucija“ buvo įsitvirtinęs mūsų jo nuostatas kaip savo pacta conventa dalies. Taip krašto teisėje ir reiškė tą jos dalį, kuri kilo tiesiogiai buvo atnaujintas ir šitas dokumentas – pacta con- iš politinės tautos, ir būtent iš visos tautos, o ne iš venta, kurio pirminis tekstas buvo patvirtintas dar tam tikros provincijos bajorijos arba tam tikro bajorų 1764 metais. Valdymo įstatymo VII straipsnis nustatė: sluoksnio. Todėl šitai teisei nebuvo priskiriami kitų „Kiekvienas karalius, įžengęs sostan, prisieks Dievui valstybės institucijų aktai ir sudarytos sutartys. O ir Tautai laikytis šios Konstitucijos ir pacta conventa didžiojo seimo konstitucijos turėjo tokią pat teisinę [...]“; III straipsnis nustatė, kad Miestų įstatymas yra galią, kokią turėjo Statutas. Konstitucijos sudedamoji dalis, todėl turi tokią pat Abiejų Tautų Respublikoje konstitucinės reikšmės galią, o VI straipsnyje skaitome: „Šiame seime priimtą buvo pacta conventa („suderintos sutartys“) – bajori- „Seimelių įstatymą“ iškilmingai patvirtiname kaip es- jos susitarimas su valdovu dėl valdymo sąlygų. Jame minį pilietinės laisvės pamatą (paryškinta mano – aut. taip pat buvo įtvirtinamos bajorų teisės ir bendrais past.).“ bruožais reguliuojami santykiai tarp valstybės ir pi- Vadinasi, greta visų anksčiau išleistų buvo penki liečių. Pirmą kartą šitas aktas buvo sudarytas 1573 m. naujai priimti arba modernizuoti konstituciniai ak- ir buvo keičiamas pasikeitus valdovui, t. y. buvo su- tai, trys sudarė Konstituciją, du galiojo šalia jos, visi daromas su kiekvienu nauju valdovu. jie sudarė hierarchiją, piramidę, o tai nėra būdinga Taip pat reikia paminėti Abiejų Tautų Respublikos šiuolaikinei konstitucinei teisei. Nuo konstitucinės 1768 m. ir 1775 m. Kardinalines bajorų teises. Pirma- teisės buvo aiškiai atribota ordinarinė, nes Valdymo sis dokumentas buvo konservatyvesnis, antrajame įstatymo preambulėje parašyta: „Ir šią Konstituciją matome įtvirtintas tam tikras reformas, bet abu do- turi visa kame atitikti kiti dabartinio Seimo išleisiami kumentai buvo konstituciniai, o ne ordinariniai įsta- įstatymai.“ tymai. Spręsti apie valstybės ir piliečio santykius turime Per du šimtus metų ir Lietuvos Didžiojoje Kuni- kompleksiškai, remdamiesi Valdymo įstatymu, Mies- gaikštystėje, ir Abiejų Tautų Respublikoje susiklostė tų įstatymu ir Seimelių įstatymu, taip pat atsižvelg- tam tikra konstitucinė tradicija, ir tai, ką mes dabar dami į prieš tai priimtus aktus, kurie neprarasdavo vadiname 1791 m. Konstitucija, buvo šios tradicijos teisinės galios. Jų sisteminė analizė leidžia teigti, kad produktas. Be abejo, jai turėjo įtakos procesai, kurie luomų tarpusavio priklausomybė nepasikeitė, bajori- tuomet vyko Europoje ir Amerikoje, ir ši Konstituci- ja išliko kaip valdantysis luomas. Drįstume teigti, kad ja buvo tos pirmosios konstitucijų bangos dalis, bet luominė visuomenės struktūra buvo ne tik patvirtin- vidinė tradicija visgi dominavo – būtent ji nulėmė ir ta, bet dar labiau įtvirtinta. Nemanome, kad pavyko formą, ir turinį. praplėsti politinę tautą ir apskritai kad buvo tokie ke- Pagal tam tikrą paprotį mes kalbame apie Gegužės tinimai praplėsti, o tai dažnai teigiama mūsų literatū- 3 d. konstituciją, bet tą dieną pasirodė tik Valdymo roje. Iš tikrųjų privatiems valstiečiams buvo pažadėta įstatymas, ir chronologiškai, ir pagal formalią teisinę valstybės globa ir tarpininkavimas jų santykiuose su galią jis nebuvo pirmasis. 1791 m. Konstitucija susi- ponais, bet baudžiava patvirtinta, o asmens laisvė dėjo iš trijų atskirai priimtų dokumentų, nė vienas iš pažadėta tik iš valstybės pabėgusiems ir dabar suti- jų nebuvo vadinamas konstitucija: balandžio 18 d. kusiems grįžti valstiečiams. Miestiečių viršūnei buvo „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos vals- suteikta galimybė palankesnėmis sąlygomis įsigyti tybėse“ (labiau žinomas kaip Miestų įstatymas); jau bajorystę, bet ja galėjo pasinaudoti labai ribotas paminėtas gegužės 3 d. Valdymo įstatymas, ir spalio skaičius miestiečių. Iš politinės tautos buvo pašalinti 20 dieną priimtas „Abiejų Tautų tarpusavio įsiparei- žemės nuosavybės neturintys bajorai, o tokių buvo gojimas“. Konstitucija buvo šių aktų visuma. Ir spren- tikrai daug. Šitie buvo labai priklausomi nuo magna- džiant iš pačios Konstitucijos buvo dar du konstitu- tų, didikų, jų balsais buvo manipuliuojama seime ir ciniai aktai – pacta conventa ir kovo 24 d. Seimelių seimeliuose, jie buvo traktuojami kaip pavojus teisin- įstatymas. gumui, pilietiškumui, valstybingumui. Aukščiausiasis buvo „Abiejų Tautų tarpusavio įsipa- Valdymo įstatymo II straipsnis, pavadintas „Bajorai reigojimas“, prilygintas Liublino unijos aktui ir prieš žemvaldžiai“, nustatė: „Kiekvieno [žemvaldžio] bajo- tai buvusių unijų aktams. Jo keitimas nenumatytas, ro dorybei, pilietiškumui ir garbei patikime gerbti jos jis turi galioti amžinai, o kitos Konstitucijos dalys [t. y. Konstitucijos], kaip tėvynės ir mūsų laisvių vie- taisomos kas dvidešimt penkerius metus (Valdymo nintelės tvirtovės, šventumą ir saugoti jos patvaru- įstatymo VI str.). mą.“ Konstitucijos teksto autoriai laikėsi nuomonės, Karalius Stanislovas Augustas įsipareigojo laikytis kad tik materialiai nepriklausomi tam tikros kilmės

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 9 ir aukštos dorovės žmonės gali būti piliečiai, gali pri- nuo XIV a. ir sustiprino valstybę siaurindami jos so- siimti atsakomybę už Tėvynės likimą. Pasiturintiems cialinę bazę. Jie galėjo rinktis ir pasirinko, ir vargu ar bajorams toks pilietiškumas priklauso iš prigimties, jiems tai buvo lengva. Nedrįstume vertinti rezultatų o kitokios kilmės žmonės gali prisijungti tik su sąly- ar pasekmių, tiktai norėtume pabrėžti vieną dalyką. ga, kad yra pasižymėję savo dorybėmis ir nuopelnais Dabar teisės tradicija vis dažniau naudojama kaip valstybei. Pagal Konstituciją pilietinės teisės buvo su- argumentas politinėje polemikoje, teisiniame dis- teikiamos tiems miestiečiams, kurie vieną kadenciją kurse, ji pasitaiko Konstitucinio Teismo praktikoje dirbo valstybės institucijose kaip savo miestų atsto- aiškinant galiojančią Konstituciją. Bet tradicija nėra vai, tarnavo kariuomenėje, įsteigė kokią manufaktū- visai akivaizdi, ne visur, bet tam tikrais klausimais yra rą, labai reikalingą kraštui. alternatyva, ir tada kyla faktų atrankos ir interpre- Pati tokio „rafinuoto“ ar elitarinio pilietiškumo idė- tavimo, vizijų ar koncepcijų konkuravimo, vieno iš ja nebuvo nauja, ji žinoma iš antikos filosofijos, Lie- kelių įmanomų variantų pasirinkimo problema. Mus tuvoje ir Lenkijoje ji buvo plačiai aptariama dar XVI moko ir pati teisės istorija, ir mums iš praeities žinomi amžiuje polemizuojant Augustinui Rotundui ir Sta- jos interpretavimo atvejai, kad ir kokie jie būtų – sė- nisławui Orzechovskiui. Jeigu prie S. Orzechovskio kmingi ar pražūtingi, kalbant apie pasekmes. Ir viena vizijos pridėsime šiek tiek A. Rotundo idėjų, gausime ryškiausių pamokų yra 1791 m. Konstitucijos kūrimas kaip tik ideologiją, įtvirtintą Konstitucijoje, bent toje ir neilgas jos gyvavimas. jos dalyje, kuri sureguliavo santykius tarp valstybės ir piliečio. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abie- Šaltiniai jų Tautų Respublikos teisinis paveldas buvo gau- sus, tradicija turininga, istorijoje buvo galima rasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija / Vertė ir sudarė ir pilietinės visuomenės prototipų miestuose, daug E. Raila, moksliniai konsultantai S. Vansevičius ir platesnės demokratijos negu XVI a. antrosios pusės J. Machovenko. Vilnius, 2001. vadinamoji bajoriška demokratija, buvo žinomos ki- BARDACH, J. Konstytucja 3 maja 1791 r. a Zaręczenie tokios parlamentarizmo formos (sričių seimai, kaip Wzajemne Obojga Narodów. Warszawa, 2001. visų krašto gyventojų atstovybė, sudaromi ne pagal JARAŠIŪNAS, E. Apie pirmąsias konstitucijas ir jų luomus, ne pagal kilmę – tai būtų alternatyva bajo- reikšmę // Jurisprudencija, 2010, 2 (120). riškam seimui). KASPERAVIČIUS, A. 1791 m. Lenkijos ir Lietuvos Čia pasirinkimo problema, Konstitucijos autoriai valstybės ir Prancūzijos konstitucijų lyginamoji galėjo rinktis iš praeities arba atsižvelgdami į ak- analizė. Mūsų praeitis //Lietuvos istorijos draugijos tualijas. Aktualijos buvo tokios – ir Amerikos (JAV) leidinys, 1994, Nr. 4. Konstitucija, ir Prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių KIAUPIENĖ, J. „Mes, Lietuva“. Lietuvos Didžiosios deklaracija, ir vėlesnė pirmoji Prancūzijos Konstituci- Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus ja (tiesa, ši pasirodė jau po mūsų Konstitucijos, bet gyvenimas). Vilnius, 2003. dar tais pačiais 1791 metais, todėl galime lyginti su KUOLYS, D. Res Lituana. Kunigaikštystės bendrija. ja), visos tos konstitucijos ir deklaracijos nežinojo Kn. 1. Respublikos steigimas. Vilnius, 2009. jokių luomų ir pripažino piliečiais visus savo krašto LAPPO, J. 1588 metų Lietuvos Statutas. T. 2. Kaunas, gyventojus nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio, 1938. dalyvavimo valstybės ar visuomenės gyvenime, nuo- Lietuvos filosofinė mintis: chrestomatija / Sudarė ir pelnų. parengė G. Mielaitis. Vilnius, 1996. Mūsų Konstitucijos autoriai atsižvelgė į bendras VALIKONYTĖ, I.; LAZUTKA, S.; GUDAVIČIUS, E. tendencijas tuose Konstitucijos straipsniuose, kurie Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius, 2001. reguliavo santykius tarp valstybės institucijų. Buvo СТЕЦЮК, П. Перша Конституцiя Польщi (1791). įtvirtintas tautos suverenitetas, įgyvendintas valdžių Спроба правового аналiзу. Львiв, 2010. padalijimas – šitie straipsniai atrodo labai moderniai ir apskritai šita Konstitucijos dalis nėra prastesnė už JAV ir Prancūzijos konstitucijas. O nustatant konstitucijos formą ir reguliuojant valstybės ir piliečio santykius buvo pasirinkta tam tikra mūsų teisinio paveldo ir teisės tradicijos dalis. Galima sakyti, kad Konstituci- jos teksto autoriai atliko unikalų eksperimentą – XVIII a. pabaigos pasaulio ir Europos realijomis išsaugoti sukūrė luominės teisės konstitucinius pagrindus

10 KONSTITUCIONALIZMO LIETUVOJE PATIRTIS

Mindaugas Maksimaitis

Vos kiek daugiau nei dvidešimt tarpukario nepri- lietuvių tautos apsisprendimą atkurti savo nepriklau- klausomos Lietuvos valstybės gyvavimo metų ir to somą valstybę ir viešai pasauliui paskelbęs neturin- laikotarpio konstitucijos, kuriomis anuomet buvo čiais galios visus šaliai prievarta primestus valstybi- grindžiami valstybės teisiniai pamatai ir kurios su- nius ryšius su kitomis šalimis. Šiuo aktu grindžiamas darė sąlygas jai įgyti konstitucionalizmo patirties, ne tik modernios Lietuvos valstybės buvimo faktas, susiformuoti reikšmingoms tolesnei mūsų valstybin- bet ir konstituciniai jos dokumentai. Lakoniškame gumo raidai tradicijoms, leido išsaugoti valstybei ga- Nutarimo tekste Taryba, pasak žymaus mūsų konsti- limybę prisikelti po penkiasdešimties sovietinės oku- tucionalisto K. Račkausko, „nustatė esmines konstitu- pacijos metų. Konstitucionalizmo tradicijų ir patirties cines gaires visam Lietuvos nepriklausomybės laiko- reikšmę Lietuvos valstybės raidai ir išlikimui įvertino tarpiui“3. Būsimus Lietuvos valstybės konstitucinius aukščiausio lygmens pakartotinai atkurtos Lietuvos aktus, visą būsimąją Lietuvos konstitucinę raidą tie- Respublikos teisės aktai1. siogiai palietė Vasario 16-osios Akto teiginiai, ne tik Iš tiesų mūsų valstybė per aną neilgą nepriklausomy- skelbiantys nepriklausomos Lietuvos valstybės atkū- bės laikotarpį išgyveno kaip reta turtingą ir turiningą rimo faktą, bet ir pavedantys demokratiniu būdu visų konstitucinės raidos kelią, „prisimatavo“ visus laikotar- Lietuvos gyventojų išrinktam ir reprezentuojančiam piui, globaliniu mastu laikomam antruoju konstitucijų steigiamąją suverenios lietuvių tautos galią Steigia- raidos etapu, konstitucinei teisei davusiu vadinamąsias majam seimui užbaigti teisinį valstybės atkūrimo viduriniosios kartos konstitucijas, būdingus – demo- įforminimą ir galutinai nustatyti Lietuvos valstybės kratinius ir autoritarinius – konstitucinius aktus, suspė- pamatus, galėsiančius ateityje būti peržiūrimais tik jo įgyti šioje srityje neįkainojamą patyrimą. jo paties nurodyta tvarka, taip pat nustatantys, jog Neginčijamu tuomet atkurtos Lietuvos valstybės atkuriama Lietuvos valstybė bus tvarkoma demokra- konstitucinės reikšmės aktu, Lietuvos konstituciona- tiniais pagrindais. lizmo pagrindu ir programa tapo Lietuvos Tarybos Konstitucionalizmo raidos nepriklausomybę atkū- 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas2, deklaravęs laisvą rusioje Lietuvoje pradžia – netradicinis, kiek egzotiš- kas 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Tarybos4 priimtas

1 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33-1014; Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos vals- tybės atstatymo // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1990, Nr. 9-222. 3 RAČKAUSKAS, K. Lietuvos konstitucinės teisės klausimais. New York, 1967, p. 11. 2 Lietuvos valstybės nepriklausomybės proklamavimas. Lietuvos novelos / Sudarė 4 valstybės Taryba – tos pačios Lietuvos Tarybos 1918 m. liepos 11 d. patikslintas K. Šalkauskis. Kaunas, 1935.. pavadinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 11 konstitucinis aktas5. Jis parodė rengėjų, dar neturin- sivystė nuosekliai pažangos keliu, ji evoliucionavo čių valstybinio darbo patirties, sumanumą ieškant nuo demokratijos į autoritarizmą ir konstitucinė šio išeities iš gana keblios situacijos, susidariusios dėl laikotarpio raida baigėsi primestąja iš išorės tipiš- ją varžiusių formaliai tebegaliojusių dokumentų: jos ka sovietine – bolševikinį totalitarizmą mėginančia 1918 m. liepos 11 d. nutarimo, skelbiančio Lietuvą dangstyti demokratine frazeologija – „konstitucija“. konstitucine monarchija, ir sutarties su pretenden- Tas konstitucijų kaitaliojimas nereiškė, kad jos būtų tu į karūną Wilhelmu von Urachu. Likdama ištikima buvusios pernelyg lanksčios; jų legitimumo reikala- principinei savo pačios nuostatai dėl demokratiniu vimai pereinant nuo vienos konstitucijos prie kitos pagrindu sutvarkytos Lietuvos valstybės atkūrimo nekart buvo tiesiog ignoruojami. Joms priimti nau- ir laikinąją jos valdžią kurdama parlamentarizmo dotasi ne tik parlamentiniu, kuris yra buvęs ir tikras, ir pagrindais, atsikuriančios Lietuvos Valstybės Taryba tik jo imitacija, bet ir paprasčiausiu oktrojavimo keliu, nenuėjo, regis, paprasčiausiu keliu, nepasinaudojo mėginta kurį laiką verstis net su iš esmės neveikian- kitose šalyse sukaupta konstitucinės kūrybos patir- čia Konstitucija. timi (tiesą sakant, aplinkybėms visiškai tinkančios Vadovėlinė tiesa, jog konstitucija – tai suverenios kitų šalių konstitucinės kūrybos praktikos iš esmės tautos mandatas įsteigtos valstybės valdžiai, daž- lyg ir nebuvo), o pasirinko savotišką neišbandytą niausiai išreiškiamas ne tiesiogiai, o per jos repre- kelią: pirmiausia priėmė konstitucinį aktą, kuriame zentantus, sudarančius konstituantą, įgaliotą tautos nebuvo užsiminta apie tradiciškai vieną svarbiausių vardu suformuluoti teisinius valstybės pagrindus. konstitucinių nuostatų – neįvardyta valstybės valdy- Būtent tokia klasikine yra laikoma 1922 metų Lie- mo forma, šį reikalą nurodė esant išimtine Steigia- tuvos Valstybės Konstitucija7 – vienintelė pas mus mojo seimo prerogatyva ir steigiamą politinį darinį priimta pagal visus demokratijos kanonus išrinkto pati visur vadino tiesiog „valstybe“; antra – neįsteigė Steigiamojo seimo, tikro tautos valios reiškėjo ir jos naujos vyriausybinės (valstybės vadovo) institucijos, suverenumo vykdytojo, kompromisinis teisinis aktas, o ją tiesiog atidalijo nuo jau esamos Valstybės Tary- atspindėjęs to meto visuomenės daugumos interesų bai vadovaujančios struktūros – Valstybės Tarybos pusiausvyrą. Prezidiumo, palikdama jam net tą patį pavadinimą. Ši Konstitucija, turėjusi „perdėm demokratišką vei- Todėl buvo siekiama, kad pastarąjį būtų galima pa- dą ir turinį“8, ne tik paklojo „demokratinius valstybin- grįstai traktuoti ir regentūra, veikiančia vietoj beveik gumo pamatus“, bet ir geriausiai atspindėjo „lietuvių prieš keturis mėnesius išrinkto, bet savo funkcijų kol tautos lūkesčius, socialinius politinius siekius“ ir net, kas nevykdančio karaliaus, ir savotišku kolegialiu dar kaip pripažįstama, sudėliojo „ateities raidos gaires“9. tik menamos respublikos prezidentu. Tai buvęs „racionalus, filosofiškai pagrįstas logiškas Pastarasis pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės šedevras“, kuriuo mėginta kurti „liberalinė, individu- konstitucinio akto ypatumas atspindėjo Valstybės Ta- alistinė, centralizuota, reprezentacinė demokratinė rybos norą laikinai (iki Steigiamojo seimo) balansuoti santvarka su parlamentinio tipo vyriausybe“10. Pri- tarp konstitucinės monarchijos ir stiprėjančių respu- ėmusi šią Konstituciją, teisinės santvarkos prasme blikinių nuotaikų, atsargų jos mėginimą, kol Steigia- Lietuva atsidūrė „moderniškiausių demokratijų“ gre- masis seimas nuspręs, kokia bus valstybės valdymo toje11. forma, nesteigti naujos vyriausybinės institucijos, o Panašių apibūdinimų fone menkai teliko girdi- užpildyti oficialiai karaliui angažuotą vietą. mi pavieniai papriekaištavimai, neva Konstitucijoje Išskirtinė Valstybės Tarybos Prezidiumo, kaip griež- nustatytoji demokratinė santvarka Lietuvai buvusi tai kolegialaus valstybės vadovo, konstitucinė padė- net kiek per ankstyva, jos rengėjai nepakankamai tis formaliai tuokart teišsilaikė vos penkis mėnesius, atkreipę „dėmesio į Lietuvos krašto ir jo gyventojų is- o realiai – dar trumpiau6: greitomis sukurta, susiklos- torinius bei kultūrinius ypatumus, jų paruošta kons- čiusiomis ekstremaliomis politinėmis sąlygomis ji titucija neatitiko nei Lietuvos gyventojų tradicijų bei pasirodė nesanti pakankamai racionali ir gyvybinga. patyrimo, nei sudrausminimo galimybių, nei to san- Lietuvos valstybės konstitucionalizmo raida ne- 7 Lietuvos Valstybės Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1922, Nr. 100-799. 8 šidLAUSKAS, K. Svarstybos visuomeniniais ir teisiniais klausimais. Straipsnių rinki- 5 Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai // Laikinosios nys. St. Petersburg, 1987, p. 60. Vyriausybės žinių papildymas, 1918, Nr. 1-1a. 9 ŽILYS, J. Konstitucija – tarp lūkesčių ir tikrovės // Konstitucinė jurisprudencija, 6 kategoriškas Konstitucijos Pamatinių Dėsnių reikalavimas Tarybos Prezidiumui 2009, Nr. 4 (16), p. 217. veikti tik visa sudėtimi, atsiradus reikalui jos pirmininkui skubiai išvykti į užsienį pagalbos besikuriančiai valstybei, siekiant išvengti visiško jo veiklos paralyžiaus, 10 RAČKAUSKAS, K. Steigiamasis Seimas ir jo dvi konstitucijos // Tėvynės sargas, buvo pakoreguotas Prezidiumo 1918 m. gruodžio 18 d. nutarimu (Trijų Prezidiu- 1970, Nr. 1, p. 128. mo nutarimas // Lietuvos aidas, 1918, Nr. 165), leidusiu sprendimus Prezidiumo 11 viLIAMAS, V. Lietuvos seimai ir jų grupinė diferenciacija. Steigiamasis Seimas // vardu daryti ne visai jo sudėčiai. Tėvynės sargas, 1955, Nr. 1 (11), p. 100.

12 tvarkos idealo, kurį lietuvių tauta buvo susidariusi“12. balandžio 4 d. pakoreguotuose Laikinosios Konstitu- Tačiau iš tiesų Konstitucija atspindėjo ne tik gyvena- cijos Pamatiniuose Dėsniuose16. mojo laikotarpio reikalavimus, bet ir niekuomet ne- Šitaip inicijavę prezidento institucijos Lietuvos kintančias visuomenės gyvenimo bei asmens laisvės konstitucinėje praktikoje atsiradimą, Steigiamajame vertybes13. seime tos pačios centro kairės atstovai kardinaliai Svarbiausios Lietuvos Valstybės Konstitucijos pakeitė nusistatymą, ėmė remti socialdemokratus, nuostatos – pagrindinių piliečio teisių ir laisvių įtvir- tvirtinusius, kad prezidentas, kaip absoliutinės mo- tinimas ir jų apsaugos teisinių garantijų nustatymas, narchijos reliktas, vykdomąją valdžią nutolinsiantis politinių partijų ir visuomeninių organizacijų veiklos nuo parlamentinės tautos atstovybės, kenksiantis laisvė, politinis pliuralizmas, demokratiniai valdžios vykdomosios valdžios bendradarbiavimui, jo išlaiky- institucijų formavimo mechanizmai – visa tai liudijo mas apsunkinsiąs valstybės biudžetą ir gulsiąsis ant Konstitucijos demokratiškumą. tautos pečių ir t. t. 17 Stengdamiesi akcentuoti ir apsaugoti tautos su- Taip susiformavusi ganėtinai stipri opozicija pre- verenumą, idealiausiais tautos valios reiškėjais pri- zidento institucijai sugebėjo paveikti jam skiriamą pažindami išrinktuosius į Seimą tautos atstovus, vaidmenį rengiamoje 1922 metų Lietuvos Valstybės akivaizdžią pirmenybę aukščiausių valstybės val- Konstitucijoje: prezidento galias silpnino jo rinkimų džios ir valdymo institucijų sistemoje Konstitucijos pavedimas Seimui, trumpa trejų metų kadencija, be kūrėjai atidavė tautos atstovybei, todėl ir būsimiems to, susieta su jį rinkusiu Seimu, taip pat kontrasigna- seimams išsaugota ypatinga vieta valstybės sanda- cijos kiekvienam jo aktui reikalavimas ir net veto tei- roje. Vėlesniems šios Konstitucijos tyrinėtojams tai sės kai kuriems Seimo priimtiems įstatymams (pasta- davė pagrindą joje įtvirtintuose Seimo ir Vyriausybės rojo pripažintiems skubotais) nesuteikimas. santykiuose įžvelgti pusiausvyros stoką14, kuri buvo Nepaisant pripažintų tam tikrų kai kam abejonių ypač juntama esant dideliam politiniam seimų sudė- kėlusių vietų, 1922 metų Valstybės Konstitucija tie- ties susiskaldymui. siogine prasme buvo ne valdžios, bet tautos aktas, Būtent valdžių galių subalansavimo stoka buvo svarbiausia tarpukario Lietuvos konstitucija, doku- pripažinta viena silpniausių 1922 metų Konstituci- mentas, kylantis iš Vasario 16-osios Nepriklausomy- jos vietų. Jos rengėjams priekaištauta nepasirūpinus bės Akto nuostatų ir jas visa apimtimi realizuojantis. išlaikyti pusiausvyrą tarp autoriteto, laiduojančio Iš šios Konstitucijos ir joje nustatyta tvarka, atsiradus vieningumą, tvarką, tęstinumą ir vedančio prie už- reikalui, turėjo kilti galimos gyvenimo padiktuotos sibrėžto tikslo, ir laisvės, būtinos žmogui realizuoti Lietuvos konstitucijos reformos, tolesnė Lietuvos save. Anuomet daugeliui kratantis monarchų ir net konstitucijų raida turėjo plėtotis atsižvelgiant į šioje prezidentų, konstitucinis prezidentas tapo politiškai Konstitucijoje nužymėtas gaires ir tvarką. pernelyg susilpninta figūra. Deja, nustatytąja tvarka, teisėtai, 1922 metų Kons- Beje, prielaidos prezidento konstituciniam statusui titucija nebuvo keičiama. Remiantis nuostata, kad Lietuvoje formuotis, kartu su prezidento institutu, „kita tvarka padaryti teisės keitimai teisės nesukuria, buvo atsiradusios metais anksčiau, nei Steigiamasis tėra prievartos veiksmai“18, atsirado net manančiųjų, seimas, tuomet, kai 1919 m. pradžioje bendras Valsty- jog ji taip ir likusi „vienintelė teisėta ir privaloma ją bės Tarybos ir Vyriausybės darbas dėl aiškiai į dešinę priėmusiai tautai“19. kryptelėjusios Valstybės Tarybos bei jos Prezidiumo Iš tiesų 1922 m. Konstitucija laikoma išskirtine Lie- nesutarimų, ir koalicinio Ministrų kabineto, vado- tuvos konstitucinio paveldo dalimi, ja grindžiama vaujamo centro kairės atstovo, sudėtingomis karo su mūsų konstitucinė demokratinė tradicija. Būtent ši bolševikais sąlygomis susidūrė su rimtais iššūkiais15.

Tuomet, tikintis paprastesnės išeities, kairiojo visuo- 16 Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai. Trečiuoju skai- menės sparno atstovams reikalaujant buvo priimtas tymu Lietuvos Valstybės Tarybos priimti 1919 m. balandžio mėn. 4 d. [Kaunas, politinis sprendimas konstitucinį kolegialųjį Tarybos 1919]. 17 Lietuvos valstiečių sąjungos ir Socialistų liaudininkų demokratų partijos kuopų Prezidiumą pakeisti vienasmene prezidento pareigy- atstovų 1921 10 08–12 suvažiavimo protokolas. Lietuvos mokslų akademijos Vru- be, dedant viltis į jo neutralumą. Pasiektas tuo reikalu blevskių bibliotekos rankraščių skyrius, f. 199, saug. vien. 24, lap. 40. susitarimas buvo įkūnytas Valstybės Tarybos 1919 m. 18 RAULINAITIS, P. V. Tautos suverenumas // Lietuva, 1954, Nr. 5, p. 28. 19 RAULINAITIS, P. V. Lietuvos valstybės konstitucija (Piliečių teisės ir valstybės valdžios galios) // Tėvynės sargas, 1953, Nr. 1 (10), p. 39–40, taip pat RAULINAITIS, P. V. Okupanto įsakymų teisinė vertė // Tėvynės sargas, 1954, Nr. 1 (11), p. 137. Galima 12 RAČKAUSKAS, K. Lietuvos konstitucinės teisės klausimais. New York, 1967, p. 91. pridurti, jog VDU Valstybinės teisės katedros docentas A. Tumėnas iš egzami- 13 kasuLAITIS, A. J. Steigiamojo Seimo reikšmė // Tėvynės sargas, 1970, Nr. 1, p. 2. nuojamų studentų reikalaudavęs žinių tik apie šią Konstituciją ir stabdydavęs mėginančiuosius jomis įvardyti vėlesnius Lietuvos konstitucinius aktus. (žr. 14 Valstybė ir valdžia // Į laisvę, 1955, Nr. 6, p. 11. GLIAUDA, J. Žiburiams tebežiburiuojant // Teisininkų žinios, 1965, Nr. 27-28, p. 20; 15 [Red. str.]. Lietuva, 1919, Nr. 47.. TUMĖNAS, A // Teisininkų žinios, 1953, Nr. 2, p. 3).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 13 Konstitucija davė Lietuvai vertingiausią konstitu- imperatyvinę, jau nebeteko kalbėti“25. Pripažinta, jog cinį patyrimą, kuris ne vieno patekusiųjų į Vakarus prasidėjus iš esmės nekonstituciniam valstybės val- lietuvių teisininkų buvo plačiai ir įvairiais aspektais dymui, valdžiai esant Konstitucijos nevaržomai, kilo aptarinėjamas kaip savotiškos rekomendacijos atei- valstybės organizacijos neaiškumų, buvo neužtikrin- tyje, tikėta, būtinai išsilaisvinsiančiai jų Tėvynei20. Ji tos kai kurios valstybės funkcijos, išsižadėta kūrybos paveikė ir šiuo metu galiojančioje 1992 m. Lietuvos ir gyventa be plano ir programos, lydint netikrumui Respublikos Konstitucijoje paskelbtas bei teisiškai ir nervingumui, sudariusiam palankią terpę teisiniam suformuluotas konstitucines apibrėžtis, duodančias demoralizavimui ir polinkiui į anarchiją plisti26. pagrindą samprotauti „apie prielaidas aiškiau pa- Rengiantis atnaujinti Konstituciją, svarbiausia brėžti šių konstitucijų abipusį giminingumą, politinį buvo, kaip ją įteisinti: Konstitucijoje numatyta legali teisinį ryšį“21. jos keitimo tvarka per Seimą, šios institucijos nelikus Kaip žinoma, Lietuvos valstybės konstitucingumo ir žinant realų politinių jėgų santykį, jokių vilčių ne- pamatus išjudino 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas, liko ir ateičiai. Kurį laiką viltys dėtos į referendumą, sukėlęs daugybę problemų, nesibaigusių formaliu propagandos jau imtą vaizduoti kaip tobuliausią perversmo rezultatų legalizavimu, bet skausmingai tautos valios išreiškimo formą, sykiu kuriant, galima atsiliepusių tolesnei krašto konstitucinei raidai. Per- sakyti, sukarikatūrintas taisykles, tokias kaip priva- versmas ne tik padarė galą laikytai „nuolatine“ ar „pa- lomas balsavimas tik norintiems pasisakyti „prieš“27. stovia“, bet gyvenime pasirodžiusiai gana trumpalai- Pagaliau nauja Lietuvos Valstybės Konstitucija 1928 ke 1922 metų Konstitucijai, bet ir tiesiogiai atsiliepė m. gegužę prezidento buvo paskelbta28 net nemėgi- tolesnės konstitucinės raidos konstitucingumui. nant dangstytis demokratinėmis fikcijomis, nekons- Perversmo konstitucinės pasekmės ėmė reikštis tituciniu ir apskritai gyvenime retokai pasitaikančiu 1927 m. balandžio 12 d., kai naujasis Ministrų kabi- oktrojavimo būdu. Dokumentas viešai laikytas tie- netas, sulaukęs Seimo nepasitikėjimo, užuot atsi- siog „pasiūlymu“ tautai ir jį įsipareigota per dešimt statydinęs, prezidento aktu paleido parlamentą ir metų „patikrinti“ „atsiklausus tautos“. nepaskyrė naujų jo rinkimų. Susidariusios padėties Skiriamasis naujos Konstitucijos bruožas – vyk- normalizavimą Vyriausybė iškart susiejo su būsima domosios valdžios, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos reforma, kurios tikslai ir turinys plačiai prezidento, galių išplėtimas, sykiu išsaugant parla- paskleisti oficiozinėje ir tautininkų spaudoje: ja neva mentarizmo regimybę, netgi demonstruojant padi- siekta kelti prezidento autoritetą, 1922 m. Konstituci- dėjusį valdančiųjų dėmesį tiesioginės demokratijos ją kaltinant Seimo, o per tai – partijų viršūnių visaga- institutams. Konstitucijoje ir toliau Lietuvą buvo links- lybės ir tariamai neribotų laisvių įtvirtinimu22. tama laikyti demokratine valstybe, kurioje „valdžia O kol kas po perversmo tautininkų Vyriausybei priklauso Tautai“. Pagal M. Römerį, Konstitucijos kū- faktiškai atsisakius Seimo ir nelikus šios neabejotinai rėjai dar ne visai nutolo nuo formalios demokratijos, buvusios centrinės konstitucinės institucijos, susida- tik įterpdami į ją „tam tikras autoritarinio pobūdžio rė savotiška padėtis, kuriai esant nepakeitus konsti- institucijas“29. Ypač pastarosios reiškėsi prezidento tucinės konstrukcijos, Vyriausiojo Tribunolo žodžiais, santykiuose su Seimu – iš šio atimta prezidento rin- netekusios „imperatyvinės galios ir per tai – veikian- kimų teisė, prezidentui pavestos, nesant Seimo arba čios teisės pobūdžio“, jos vietoje gimus ir kurį laiką tarp jo sesijų, svarbiausios jo teisės – pačiam leisti funkcionavus „naujai laikinajai revoliucinių ar per- įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir jo vykdymą, versminių imperatyvinių precedentų teisei ir nau- ratifikuoti tarptautines sutartis, keltiV yriausybės na- jai laikinajai – provizorinei – santvarkai“23, valstybė riams baudžiamąsias bylas dėl valstybės išdavimo ar liko „paremta vien jos buvimo faktu“24, „apie senąją tarnybinio nusikaltimo. O štai konstitucinė nuostata, konstitucinę santvarką, kaipo pozityviai veikiančią ir skelbianti apie terminų pirmojo Seimo rinkimams netaikymą, opozicijos pagrįstai vertinta demokra-

20 maksimaitis, M; MILIAUSKAITĖ, K.; ŠAPOKA, K. Valstybės ir teisės problemos lietu- vių išeivijos publikacijose (1944-1990). Vilnius, 2011, p. 126–134. 25 RÖMERIS, M. Lietuvos valstybės konstitucijos reforma. Kaunas, 1928, p. 7. 21 ŽILYS, J. Konstitucija – tarp lūkesčių ir tikrovės // Konstitucinė jurisprudencija, 26 [RÖMERIS] RĖMERIS, M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius, 1990, p. 2009, Nr. 4 (16), p. 219. 252. 22 Kur išganymas? Kodėl ir kaip turi būti taisoma Lietuvos Konstitucija? D. 1. Prie ko 27 Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos prezidiumo 1927 11 24 raštas ministrui privedė kraštą senoji Konstitucija? Kaunas, 1927. pirmininkui. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 587, lap. 15. Žr. 23 Vyriausiojo Tribunolo 1924–1933 metų visuotiniųjų susirinkimų nutarimų rinkinys taip pat nepasirašytus be datos raštus, LCVA, f. 923, ap. 1, b. 567b, lap. 110, 208; su Teisingumo ministerijos aplinkraščiais ir dalykine rodykle / Parengė J. Byla. Kau- b. 689, lap. 137. nas, 1933, p. 119. 28 Lietuvos Valstybės Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1928, Nr. 275–1778. 24 masiuLIS, B. Atstatytosios Lietuvos valstybės teisė. Lietuva. Lietuvių enciklopedija. 29 [RÖMERIS ] RĖMERIS, M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius, 1990, p. T. 15. Vilnius, 21991, p. 80. 262.

14 tijos vertimu „tikru farsu“: vien politinio pliuralizmo jo atstovų galimybes. delsiant šaukti Seimą ribojimas ir tuo metu jo teisių Paskutinė 1938 m. Lietuvos Konstitucija34 buvo prezidentui perdavimas davė pagrindą Konstitucijoje visiškai naujas konstitucinis aktas, net žodžiais ne- įžvelgti aiškų krypsmą autoritarizmo link. Su forma- bepratęsęs demokratinių Steigiamojo seimo kons- liąja demokratija akivaizdžiai kirtosi ir kai kurios kitos titucijų tradicijų, autoritarinius pradus, pradėjusius konstitucinės šio akto nuostatos – paprastu įstatymu ryškėti 1928 metų Konstitucijoje, išvystęs iki vadi- nustatyti prezidento rinkimų būdą, nereikalauti kon- namojo prezidento-vado kulto, visiškai priešingas trasignacijos prezidentui sumanius atleisti ministrą demokratinei santvarkai: valdžia einanti iš vieno pirmininką, „gal kiek nedemokratišku nuostatu“30 lai- šaltinio, iš viršaus, o ne iš masių, iš apačios; lemiamą kytas reikalavimas atsistatydinti kabinetui tik pareiš- vaidmenį vaidinanti vado valia, o ne balsų daugu- kus jam nepasitikėjimą ne mažesne kaip 3/5 Seimo ma35. Paties A. Smetonos pripažinimu, Konstitucija narių dauguma. „ne visur tesiderina su įsigalėjusiomis demokratiz- Priimant 1928 metų Konstituciją, jos sumanytojų mo teorijomis“, tačiau, jo manymu, tos Konstituci- konstitucinės valdžios organizacijos koncepcija dar jos dvasia tebeliekanti giliai demokratiška, nes ji formavosi. Dėl Europoje jau vykstančių procesų ir „lygiomis vertina ir žmones, ir jų gėrybes, dvasines ėmusių reikštis politinių tendencijųvalstybėje imtasi ir medžiagines“36. Pasak M. Römerio, 1928 metų diegti organizuotumą ir drausmę, visuomenėje skleis- Konstitucijoje jau buvo aiškiai rengiamasi demokrati tautinės vienybės idėją. Buvo atsisakyta liberalaus tiją pakeisti prezidentokratija, o naujojoje tai buvo požiūrio į visuomenę ir valstybę, keliamas aktyvus padaryta galutinai37. Su buvusia 1928 metų Konsti- valstybės vaidmuo, reikalaujama, kad į valstybės ide- tucija šį aktą tiesiogiai tesiejo tai, jog jį priimant for- alų realizavimą įsitrauktų visa tauta ir atskirai kiekvie- maliai pasinaudota pirmosios nustatyta Konstituci- nas jos narys, pabrėžiama kiekvieno žmogaus pareiga jos keitimo tvarka. nuolat prisidėti prie kūrybinės visuomenės veiklos31. Konstitucija buvo pagrįsta nauja, palyginti su Siekdama teisiškai įtvirtinti pradėtas įgyvendinti buvusių Lietuvos konstitucijų, filosofija. Joje ne tik naujas idėjas Vyriausybė atnaujino įstatymus, ku- nebuvo kartojami liberalūs 1922 metų Konstituci- riais buvo siekiama iš esmės paveikti politinį, ūkinį jos principai, ypač kiek tai buvo susiję su valstybės gyvenimą, piliečių konstitucines teises32. Suformuoti samprata bei vaidmeniu, autoriteto klausimu, visuo- autoritetinio prezidentinio valdymo sistemą padėjo menės ir žmogaus vieta valstybėje, bet ir buvo pa- politinė devynerius metus užsitęsusio beseimio val- sukta kita kryptimi – iškeltas ir išaukštintas valstybės, dymo patirtis. laikytos tobuliausia tautos laisvės išraiška, vaidmuo Šiomis aplinkybėmis oktrojuotoji Konstitucija grei- o šis siejamas su istorine Lietuvos praeitimi, teigia- tai pasirodė beviltiškai pasenusi. Valstybėje įvykdyti mai veikusia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir realūs poslinkiai skatino vyriausybės siekį konstituci- stiprinimo procesą. Šiai valstybei užtikrintas domina- niu lygiu įforminti jau diegiamas arba idėjiškai ir po- vimas visose visuomeninio gyvenimo srityse ir san- litiškai dar rengiamas reformas, iš esmės veikiančias tykiuose su piliečiais. Neigdama liberalią nuostatą konstitucinės teisės reguliavimo sferą. Be to, Konsti- apie valstybės paskirtį tarnauti žmogui, Konstitucija tucijos reformą skatino noras išvengti jos „tikrinimo“ skelbė, jog valstybė esanti piliečio buvimo pagrin- referendumu, neišvengiamai susijusio ne tik su tam das, pilietis naudojasi laisve „visada atsimindamas tikra rizika dėl rezultato, bet ir su visuomenės politinio savo pareigas valstybei“, svarbiausia piliečio parei- aktyvumo ne valdančiųjų naudai pakurstymu krašte. ga – „būti ištikimam valstybei“, net „turtas deda jo Vyriausybės iniciatyva parengtos dar vienos Kons- valdytojui pareigą turto naudojimą derinti su valsty- titucijos priėmimas šįkart patikėtas pagaliau sušauk- bės reikalais“. Tarp svarbiausių šios Konstitucijos tiks- tam seimui, paverstam, iš anksto iš rinkimų pašalinus lų, K. Račkausko žodžiais, buvo noras iškelti valstybės organizuotą opoziciją, vienpartiniu ir naujomis pro- valdžios autoritetą, jį „paremti tvirtais pagrindais, cedūrinėmis taisyklėmis33 apribojus parlamentines patikint aukščiausio autoriteto vykdymą vienam asmeniui – prezidentui, ir įpareigojant piliečius, kad jie būtų ištikimi tai valstybei ir jai padėtų“38. Kons- 30 šidLAUSKAS, K. Lietuvos prezidentų konstitucinės galios // Aidai, 1956, Nr. 4, p. 150–151. 34 Lietuvos Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1938, Nr. 608–4271. 31 tamošaitis, I. Asmuo ir bendruomenė // Vairas, 1937, Nr. 5, p. 12. 35 aLANTAS, V. Vadovybės principas valstybės gyvenime. Kaunas, 1937, p. 7. 32 maksimaitis, M. Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė). Vil- nius, p. 225–231. 36 Seimo stenogramos. Trečioji nepaprastoji sesija, 87/9 pos., 1938 05 12, p. 154. 33 seimo rinkimų įstatymas // Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 533-3704; Seimo statu- 37 [RÖMERIS] RĖMERIS, M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius, 1990, p. tas // Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 550-3828; Parlamentas ir valstybinės valdžios 261–262. institucijų sąranga. Liber amicorum Česlovui Juršėnui. Vilnius, 2008, p.56–64. 38 RAČKAUSKAS, K. Lietuvos konstitucinės teisės klausimais. New York, 1967, p. 98.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 15 titucijoje tai koncentruotai buvo išreikšta trečiame tytos prezidento galios oficialiai būtų perduotos so- straipsnyje, skelbiančiame, jog valstybės „priešakyje vietų statytiniui. Tapęs tokiu, J. Paleckis gavo progą yra Respublikos prezidentas. Jis vadovauja valstybei“. viešai pasišaipyti: „Liaudis paėmė tą pačią lazdą, tik Konstitucija net formaliai atsisakė liberalioms konsti- atsuko ją kitu galu“41. tucijoms būdingo valdžių padalijimo: jos ketvirtame Atlikusi jai skirtą uždavinį, Konstitucija tapo nebe- straipsnyje skelbiama, kad valstybės valdžia, vykdo- reikalinga. Ją pakeitė 1940 m. rugpjūčio 25 d. sufalsi- ma Respublikos prezidento, Seimo, Vyriausybės ir fikuotos marionetinės, bet formaliai pačios Lietuvos Teismo, esanti „vienatija ir nedaloma“, t. y., pasak ko- įstatymų leidybos institucijos – vadinamojo „liaudies mentaro, šias „skirtingas funkcijas derina prezidento seimo“ – inscenizuotu balsavimu priimtas aktas, įvar- vienijančios valios vaidmuo“, nes „jei vieninga tauta, dytas Lietuvos TSR Konstitucija42. tai ir valdžia turi būti vieninga“39. Iš tiesų tai nebuvo Lietuvos žmonių ar tam reikalui Konstitucija ne tik nenumatė galimybių preziden- jų įgaliotų atstovų priimta, kad ir sovietizuota, Lietu- tą atstatydinti ar nušalinti nuo pareigų anksčiau lai- vos Konstitucija, o svetimos valstybės Lietuvai pri- ko, ji skelbė, jog prezidentas už savo galios veiksmus mestas aktas, tipiška sovietinė „konstitucija“, pareng- apskritai neatsako, o už kitus veiksmus negali būti ta remiantis Sovietų Sąjungos 1936 m. Konstitucija traukiamas atsakomybėn, kol vadovauja valstybei, ir rugpjūčio 22 d. preliminariai aprobuota VKP(b) CK nes, pasak A. Smetonos, prezidento „atsakingumas politinio biuro Maskvoje43, turėjusi maskuoti valsty- nebūtų suderintas su tuo autoritetu, kuris jam Kons- bės aneksijos faktą. „Konstitucija“ neturėjo jokių są- titucijos suteiktas“40. sajų su Lietuvos konstitucinio reguliavimo patirtimi Be to, naujoji Konstitucija formaliai išsaugojo pa- ir tradicijomis, joje buvo kalbama ne apie nepriklau- gal prigimtį demokratinę instituciją – parlamentą, somą, suverenią Lietuvos valstybę, o apie inkorpo- iš tiesų nesuteikdama jam kiek svaresnio vaidmens, ruotą į sovietinę imperiją politinį darinį. Ji įtvirtino net vienintelio įstatymų leidėjo statuso. Lietuvos konstitucijoms buvusius nežinomus princi- Todėl galima teigti, jog Lietuvos konstitucijų rai- pus ir nuostatus, svetimą valdžios institucijų sistemą, da tarpukariu nevyko nuosekliai laikantis Vasario naujais, atitinkančiais nusistovėjusią Lietuvai svetimą 16-osios Akto nubrėžtos Lietuvos konstitucinės rai- sovietinę tradiciją, buvo pakeisti Lietuvos valstybės dos programos. Ji ėmė tolti nuo vieno svarbiausių ženklas, vėliava ir himnas. Akto reikalavimų tvarkytis demokratijos pagrindais. M. Römeris ją įvardijo tariama „konstitucija“, šį žodį Būtent „tolti“, bet ne atsisakyti arba neigti. Net ir pa- rašydamas naudojosi kabutėmis44. skutinės konstitucijos išsaugojo tokias demokratines Pagal formalius nuostatus, užfiksuotus „konstitu- vertybes, kaip reikalavimas teisingumo valstybės cijos“ straipsniuose, jos nustatytoji santvarka, pasak valdžios organų veikloje, teismų nepriklausomumas, M. Römerio, galėtų būti priskiriama prie demokratiš- nuosavybės teisė, kultūrinė tautinių mažumų auto- kų, bet faktinis konstitucinis režimas toli gražu toks nomija. Pagal M. Römerį, A. Smetona valstybei davęs nebuvo, „reikia skirti propagandiniais sumetimais „autoritarinę“ ir „totalitarinę“ formas, bet išsaugojęs skelbiamus kilnius principus nuo policinės valstybės humanistinį jos turinį. praktikos, grindžiamos vien politiniu tikslingumu“45, Šiam paskutiniam XX amžiaus pirmosios pusės kai daroma ir vykdoma buvo viena, o skelbiama ir nepriklausomos Lietuvos valstybės konstituciniam inscenizuojama – kita46. aktui teko tragiškas ir skaudus vaidmuo sovietinių agresorių, ėmusių 1940 m. birželį–liepą griauti ne- priklausomą Lietuvos valstybę ir jos teisę, rankose: 41 Lietuvos liaudies seimas. Stenogramos ir medžiaga. Vilnius, 1985, p. 40. politiniais propagandiniais tikslais Lietuvos inkor- 42 Lietuvos liaudies seimas. Stenogramos ir medžiaga. Vilnius, 1985, p. 184–197. poravimas į Sovietų Sąjungos sudėtį buvo įvykdytas 43 LEBEDEVA, N. VKP(b) CK Politbiuras ir 1939–1941 m. prijungtų prie SSRS teritorijų dangstantis nepriklausomos Lietuvos teisės aktais, sovietizavimas // Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 1 (7), p. 95. Autorės – Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto mokslo darbuotojos – straips- taip pat galiojusia Konstitucija. Sutelkusi prezidento nyje, parašytame remiantis Rusijos valstybinio socialinės politinės istorijos ar- rankose didžiausią politinę galią, taip pat teisę pa- chyvo medžiaga, nurodoma, kad dar anksčiau – rugpjūčio 14 d. – patvirtintu VKP(b) CK ir SSRS LKT nutarimu Lietuvos (kartu ir Latvijos bei Estijos) sovietinės leisti Seimą, atleisti ir sudaryti naują Ministrų Tarybą, respublikos Vyriausybei pasiūlyta rugpjūčio 20–25 sušaukti nepaprastąją „liau- net pačiam leisti įstatymus, ši Konstitucija puikiai tiko dies seimo“ sesiją pranešimui dėl naujos Konstitucijos projekto išklausyti (ten šiam reikalui – tereikėjo pasirūpinti, kad joje numa- pat, p. 94). 44 RÖMERIS, M. Lietuvos sovietizacija 1940 metais. Istorinė Lietuvos sovietizacijos apžvalga ir konstitucinis jos įvertinimas. Vilnius, 2011, p. 70. 39 naujoji Lietuvos konstitucija pilniau ir tobuliau aprėpia visas valstybės gyveni- 45 nemickas, B. Pavergtos Lietuvos valdymo sąranga // Naujoji viltis, 1975, Nr. 8, p. mo sritis (anonim. str.). Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 377, ap.10, b. 142, 2. lap. 38. 46 RÖMERIS, M. Lietuvos sovietizacija 1940 metais. Istorinė Lietuvos sovietizacijos 40 Seimo stenogramos. Trečioji nepaprastoji sesija, 87/9 pos., 1938 05 12, p. 153. apžvalga ir konstitucinis jos įvertinimas. Vilnius, 2011, p. 70.

16 * * * susirinkimų nutarimų rinkinys su Teisingumo Praėjo penkiasdešimt sovietinės okupacijos ir Lietu- ministerijos aplinkraščiais ir dalykine rodykle vai primestų sovietinių „konstitucijų“ galiojimo metų. /Parengė J. Byla. Kaunas, 1933. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos prezidiumo kovo 11 d. skelbdama Aktą dėl Lietuvos Nepriklauso- 1927 11 24 raštas ministrui pirmininkui. Lietuvos mos Valstybės atstatymo ir siekdama teisiškai atsiri- centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 587. boti nuo sovietinės Konstitucijos, sykiu pabrėždama Lietuvos Valstybės Konstitucija // Vyriausybės žinios, atkuriamos valstybės konstitucinį tęstinumą bei sąsa- 1928, Nr. 275-1778. jas su 1940 m. okupantų sugriauta nepriklausoma Lie- Seimo rinkimų įstatymas // Vyriausybės žinios, 1936, tuvos valstybe, atsisuko į savąjį konstitucinį paveldą, Nr. 533-3704. specialiu įstatymu47 atkurdama 1938 metų Lietuvos Seimo statutas // Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 550- Konstitucijos galiojimą. Ryžtingai atmetantis sovieti- 3828. nę santvarką ir atkuriantis okupacijos išvakarėse ga- Lietuvos Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1938, Nr. liojusią Lietuvos Konstituciją nutarimas turėjo princi- 608-4271. pinę reikšmę. Tačiau faktiškas jo įgyvendinimas, realiai Seimo stenogramos. Trečioji nepaprastoji sesija, 87/9 neišlikus buvusių konstitucinių institucijų ir todėl rei- pos., 1938 05 12. kalaujantis skubių ir staigių plačiausio masto valsty- Lietuvos liaudies seimas. Stenogramos ir medžiaga. binio teisinio gyvenimo pertvarkymų, buvo sunkiai Vilnius, 1985. teįmanomas, be to, vargu ar tikslingas, tad siekiant Nepasirašyti be datos raštai. LCVA, f. 923, ap. 1, b. suderinti atkurtosios 1938 metų Lietuvos Konstituci- 567b, lap. 110, 208; b. 689. jos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas ir kitais visuomeniniais santykiais, jau tą pačią dieną dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo jos galiojimas sustabdytas ir patvirtintas Lietuvos Res- // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir publikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, priderintas, Vyriausybės žinios, 1990, Nr. 9-222. kiek to meto sąlygomis buvo įmanoma, prie esamų Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų realijų. gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Šaltiniai48 Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1990, Nr. 9-223. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, Lietuvos valstybės nepriklausomybės 1992, Nr. 33-1014. proklamavimas. Lietuvos novelos / Sudarė K. Šalkauskis. Kaunas, 1935. Literatūra Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai // Laikinosios Vyriausybės žinių ALANTAS, V. Vadovybės principas valstybės gyvenime. papildymas, 1918, Nr. 1-1a. Kaunas, 1937. Trijų Prezidiumo nutarimas // Lietuvos aidas, 1918, GLIAUDA, J. Žiburiams tebežiburiuojant // Teisininkų Nr. 165. žinios, 1965, Nr. 27-28. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai KASULAITIS, A. J. Steigiamojo seimo reikšmė // Dėsniai. Trečiuoju skaitymu Lietuvos Valstybės Tėvynės sargas, 1970, Nr. 1. Tarybos priimti 1919 m. balandžio mėn. 4 d. Kur išganymas? Kodėl ir kaip turi būti taisoma Lietuvos [Kaunas, 1919]. Konstitucija? D. 1. Prie ko privedė kraštą senoji Lietuvos valstiečių sąjungos ir Socialistų liaudininkų Konstitucija? Kaunas, 1927. demokratų partijos kuopų atstovų 1921 10 LEBEDEVA, N. VKP(b) CK Politbiuras ir 1939–1941 m. 08-12 suvažiavimo protokolas. Lietuvos mokslų prijungtų prie SSRS teritorijų sovietizavimas // akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 1 (7). skyrius, f. 199, saug. vien. 24. MAKSIMAITIS, M. Lietuvos valstybės konstitucijų Lietuvos Valstybės Konstitucija // Vyriausybės žinios, istorija (XX a. pirmoji pusė). Vilnius, 2005. 1922, Nr. 100-799. MAKSIMAITIS, M; MILIAUSKAITĖ, K.; ŠAPOKA, K. Vyriausiojo tribunolo 1924-1933 metų visuotiniųjų Valstybės ir teisės problemos lietuvių išeivijos publikacijose (1944–1990). Vilnius, 2011. 47 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos MASIULIS, B. Atstatytosios Lietuvos valstybės teisė. Konstitucijos galiojimo atstatymo“ // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta- Lietuva. Lietuvių enciklopedija. T. 15. Vilnius, 21991. rybos ir Vyriausybės žinios, 1990, Nr. 9-223. Naujoji Lietuvos konstitucija pilniau ir tobuliau 48 nurodomi chronologine tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 17 aprėpia visas valstybės gyvenimo sritis (anonim. str.). Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 377, ap.10, b. 142. NEMICKAS, B. Pavergtos Lietuvos valdymo sąranga // Naujoji viltis, 1975, Nr. 8. Parlamentas ir valstybinės valdžios institucijų sąranga. Liber amicorum Česlovui Juršėnui. Vilnius, 2008. RAČKAUSKAS, K. Lietuvos konstitucinės teisės klausimais. New York, 1967. RAČKAUSKAS, K. Steigiamasis seimas ir jo dvi konstitucijos // Tėvynės sargas, 1970, Nr. 1. [Red. str.] Lietuva, 1919, Nr. 47. RAULINAITIS, P. V. Lietuvos valstybės konstitucija (Piliečių teisės ir valstybės valdžios galios) // Tėvynės sargas, 1953, Nr. 1 (10). RAULINAITIS, P. V. Okupanto įsakymų teisinė vertė // Tėvynės sargas, 1954, Nr. 1 (11). RAULINAITIS, P. V. Tautos suverenumas // Lietuva, 1954, Nr. 5. [RÖMERIS] RĖMERIS, M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius, 1990. RÖMERIS, M. Lietuvos sovietizacija 1940 metais. Istorinė Lietuvos sovietizacijos apžvalga ir konstitucinis jos įvertinimas. Vilnius, 2011. RÖMERIS, M. Lietuvos valstybės konstitucijos reforma. Kaunas, 1928. ŠIDLAUSKAS, K. Lietuvos prezidentų konstitucinės galios, // Aidai, 1956, Nr. 4. ŠIDLAUSKAS, K. Svarstybos visuomeniniais ir teisiniais klausimais. Straipsnių rinkinys. St. Petersburg, 1987. TAMOŠAITIS, I. Asmuo ir bendruomenė // Vairas, 1937, Nr. 5. TUMĖNAS Antanas // Teisininkų žinios, 1953, Nr. 2. Valstybė ir valdžia // Į laisvę, 1955, Nr. 6. VILIAMAS, V. Lietuvos seimai ir jų grupinė diferenciacija. Steigiamasis seimas // Tėvynės sargas, 1955, Nr. 1 (11). ŽILYS, J. Konstitucija – tarp lūkesčių ir tikrovės // Konstitucinė jurisprudencija, 2009, Nr. 4 (16).

18 1992 m. Konstitucijos rengimas: to laikotarpio užrašų fragmentai

Vytautas Sinkevičius

Vietoj įvado jos koncepcijos metmenis2. Lietuvos Sąjūdžio Seimo taryba 1991 m. spalio 22 d. paskelbė pareiškimą „Dėl 1990 m. kovo 11 d. priėmus Laikinąjį Pagrindinį Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atkū- Įstatymą (Laikinąją Konstituciją) labai greitai paaiš- rimo“3. 1991 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos kėjo, kad jis neatitinka naujų visuomenės ir vals- Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos tybės poreikių, naujai besiklostančių ekonominių, konstitucingumo raidos“4, o 1991 m. gruodžio 10 d. politinių, socialinių santykių. Tapo akivaizdu, jog nutarimu sudarė Laikinąją komisiją Konstitucijos būtina kuo skubiau parengti naują Konstituciją. Ji projektui parengti5. 1992 m. kovo 3 d. minėta Laiki- buvo rengiama aštriai diskutuojant dėl įvairių da- noji komisija aprobavo savo parengtą Konstitucijos lykų, o ypač dėl valstybės valdžių sąrangos, jų įga- projektą; jis buvo pateiktas Aukščiausiajai Tarybai. liojimų ir tarpusavio santykių. Straipsnio autorius Trys Laikinosios komisijos nariai pateikė daugelio tiesiogiai dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, Konstitucijos straipsnių alternatyvas6. 1992 m. ba- buvo Konstitucijos projekto rengimo darbo grupės landžio 21 d. Aukščiausioji Taryba pritarė Laikinosios narys. Straipsnyje pateikiami autoriaus tuo laikotar- komisijos atliktam darbui ir nutarė paskelbti projektą piu darytų užrašų apie Laikinosios komisijos Konsti- visuomenei svarstyti7. 1992 m. gegužės 6 d. Lietuvos tucijos projektui parengti ir darbo grupės posėdžius Sąjūdis, Demokratų partija, Krikščionių demokratų fragmentai. Jie atskleidžia ją rengusių deputatų ir partija, Lietuvos tautininkų sąjunga sudarė koaliciją teisės specialistų pažiūrų įvairovę, parodo, kaip ne- alternatyviam Konstitucijos projektui parengti8. Ne- lengvai atsirado Konstitucijos projektas. Tai patvir- trukus spaudoje buvo paskelbtas Sąjūdžio koalicijos tina ir Konstitucijos projekto rengimo chronologija. 1990 m. ir 1991 m. pirmoje pusėje buvo paskelbti 2 pirmieji konstitucijų projektai (parengti Lietuvos šis nutarimas „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės ži- teisininkų ir filosofų draugijų narių, Lietuvos demo- niose“ nebuvo skelbtas. Jis yra Seimo Teisės aktų duomenų bazėje, jo Nr. I-753. kratinės darbo partijos, amerikiečių L. Wyman ir B. 3 Lietuvos aidas, 1991 m. spalio 29 d. 1 4 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1991, Nr.32- Johnsono . Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios 874. Tarybos Prezidiumo 1990 m. lapkričio 7 d. nutarimu 5 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 36- buvo sudaryta deputatų grupė parengti Konstituci- 978. 6 ŽILYS, J. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos kai kurios teisi- nės ir politinės ištakos// Jurisprudencija, 2002, t. 30(22), p. 169.

1 ŽILYS, J. Konstitucijos koncepcijos metmenys – žingsnis Lietuvos Respublikos Kons- 7 Lietuvos aidas, 1992 m. gegužės 1 d. titucijos link // Justitia, 2001, Nr. 3, p. 7. 8 Lietuvos aidas, 1992 m. gegužės 6 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 19 „Už demokratinę Lietuvą“ parengtas alternatyvus ką užsirašyti. Konstitucijos projektas9. 1992 m. gegužės 23 d. įvyko L. Wyman, B. Johnsonas ir A. Dziegoraitis atkakliai referendumas dėl Lietuvos Respublikos Preziden- piršo prezidentinę valdymo formą. Kai K. Lapinskas to institucijos atkūrimo – šiam pasiūlymui nebuvo pasiūlė Pirmininkui Aukščiausiajai Tarybai pateikti pritarta. Taip atsirado du alternatyvūs Konstitucijos abu Konstitucijos variantus (parlamentinės ir prezi- projektai. Esminis jų skirtumas: skirtingas požiūris į dentinės respublikos), Pirmininkas lyg teisindamasis tai, kokia turi būti valstybės valdžių sąranga, įgalio- atsakė nesirengiantis teikti pirmenybės prezidentinei jimai, tarpusavio sąveika. Laikinosios komisijos pa- formai, kad tai yra konsultantų nuomonė ir mums rengtas projektas buvo grindžiamas parlamentinės reikia žinoti pasaulio valstybių patirtį. respublikos valdymo forma, o Sąjūdžio koalicijos J. Galginaitis įtarė, kad vyksta žaidimas, o L. Wy- „Už demokratinę Lietuvą“ parengtame Konstitucijos man ne šiaip sau proteguojama, visur remiama ir į projekte dominavo pusiau prezidentinės respublikos jos žodžius dažnai atsižvelgiama. Taip manė ir kai ku- valdymo modelis. Siekiant parengti vieną Konstituci- rie kiti grupės nariai. J. Žilys man tiesiai pasakė: Vytai, jos projektą, kurį būtų galima teikti Tautos referendu- pamatysi, turėsime prezidentinę respubliką. mui, buvo ieškoma politinių ir teisinių kompromisų. <...>. L. Wyman informavo, kad JAV kongresmenų Tam buvo sudaryta Konstitucinių problemų derini- delegacija, kuri neseniai lankėsi pas mus, pavedė jai mo grupė. Aukščiausioji Taryba 1992 m. rugpjūčio 14 atrinkti 30 žmonių grupę, kuri galėtų maždaug pus- d. pritarė Derinimo grupės parengtam protokolui10. mečiui vykti į JAV ir ten pasimokyti. Sugrįžę jie tuojau 1992 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje iš dvie- pat galėtų pradėti kurti naują Konstituciją. Įdomu, jų alternatyvių Konstitucijos projektų buvo pareng- ką tokio jie ten išmoks, kad gautas žinias iš karto pri- tas vienas vadinamasis „kompromisinis“ Konstitu- taikytų visiškai kitoje realybėje, Lietuvoje?! Ko gero, cijos projektas, kuris buvo pateiktas Aukščiausiajai L. Wyman buvo įsitikinusi, kad mes nukopijuosime Tarybai, o vėliau – Tautos referendumui. JAV Konstituciją, jų teisės sistemą ir ja naudosimės. Tačiau JAV Konstitucija neatitinka mūsų tradicijos, Iš dienoraščio mūsų politinės kultūros, teisinės sąmonės. Mes turime pakankamai savo molio, kad galėtume nulipdy- 1991 m. vasario 18 d. (pirmadienis). Vakare (18.30) ti savo Konstituciją. Kaip ji iki šiol to nesupranta? O vyko Konstitucijos projekto rengimo grupės posėdis. gal tik vaizduoja, kad nesupranta? Apskritai jos ir jos Vadovavo V. Landsbergis. Amerikiečiai L. Wyman ir vyro B. Johnsono pasitikėjimas savimi tiesiog stebi- B. Johnsonas pateikė savo parengtą Konstitucijos na. (Rimtais veidais dėsto elementarias vadovėlines projektą, kuris buvo pagrįstas prezidentine valdymo tiesas, manydami, kad atskleidžia kažką ypač vertin- forma ir yra JAV Konstitucijos modelis. Tiesa, trupu- ga. Mūsų profesūra tik iš pagarbos Pirmininkui tiesiai tėlį pataisytas ir, kaip jie patys sakė, pritaikytas Lietu- nepasako jam visko, ką galvoja apie tokius konsul- vai. L. Wyman prisipažino, kadjie patys nežino, kaip tantus. O gal reikėtų pasakyti, sutaupytume laiko!) rašyti Konstituciją, nežino, kur kreiptis ir kas jiems Dar vienas dalykas verčia susimąstyti. Kodėl taip galėtų pagelbėti, tačiau jie jaučiantys pareigą padė- prastai organizuojami grupės posėdžiai? Diskusijos ti Lietuvai. Vadinasi, mes patys nieko nesugebame?! chaotiškos, klausimai ir problemos neakcentuojami, J. Galginaitis tyliai manęs paklausė: kodėl jie mus lai- daug tuščiažodžiavimo, „nuėjimo į šalį“. Ar patirties ko papuasais, ar mes panašūs į juos? K. Lapinskas ir trūkumas, ar todėl, kad siekiama konkretaus tikslo: S. Stačiokas žvalgydamiesi vienas į kitą kantriai laukė, pripratinti prie prezidentinės respublikos idėjos, ap- kol B. Johnsonas dėstė elementarius dalykus. P. Kūris tarti ją įvairiais aspektais, o paskui įgyvendinti? Jei- taip pat tylėjo, tačiau visų veidų išraiškos buvo tokios gu ne viską iš karto, tai bent kai kuriuos elementus. ironiškos, kad jų nesuprato tik tie, kas nenorėjo su- Nežinau, gal aš klystu, tačiau kartais apima būtent prasti... Tačiau, atrodo, jog tai, ką sakė B. Johnsonas, tokios abejonės, nes daug ko iš to, kas vyko, negaliu posėdyje dalyvavusiems kai kuriems mūsų labai suprasti. aukštiems politikams buvo naujiena. Jie ragino užsi- 1991 m. kovo 4 d. (pirmadienis) Apie 11 val. rašyti, nes tai esą labai svarbu, ir net stebėjosi, kodėl paskambinusi Pirmininko sekretorėpasakė, kad šian- mes, posėdyje dalyvaujantys teisininkai, neužsirašo- dien 16 val. yra kviečiamas Konstitucijos grupės po- me to, ką sako kolegos amerikiečiai. Tačiau nebuvo sėdis ir reikia pranešti nariams. Tai buvo netikėta, nes posėdžiui reikia pasirengti, o mes dar nebuvome pa- darę to, ką planavome. Nuėjęs pas J. Žilį radau J. Pra- 9 Lietuvos aidas, 1992 m. gegužės 19 d. piestį. Pasakiau apie posėdį. Prisiminęs per praėjusį 10 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 24- posėdį mūsų skyriui (Aukščiausiosios Tarybos Juri- 708.

20 diniam skyriui – aut. past.) duotą pavedimą apiben- mų galią žmonija iki šiol nieko geresnio nesugalvo- drinti turimą medžiagą, pasiūliau J. Žiliui pakviesti jo.. Č. Stankevičius pasiklausė, patylėjo, tačiau ką jis A. Dziegoraitį, S. Stačioką ir pamėginti parengti vieną galvoja – buvo neaišku. Jeigu taip mąsto vienas iš variantą su alternatyvomis. Jis iš karto sutiko. S. Sta- aukščiausių valstybės pareigūnų, darosi neramu. Vė- čioko neradau, jis buvo paskaitose. Apie 14 val. atėjo liau A. Paulauskas (tuometinis Lietuvos Respublikos A. Dziegoraitis. Mes su J. Žiliu jau buvome peržiū- prokuroras – aut. past.) pasakojo, kad ir jam Č. Stan- rėję tekstus, kuriuos parengė Z. Namavičius, S. Sta- kevičius kelis kartus sakęs, jog „reikia pagalvoti apie čiokas, K. Lapinskas (vienas tekstas) ir kitą tekstą, teismų kontrolę, nes teismai ne visada teisingai kurį pateikė B. Nemickas ir A. Dziegoraitis. Skirtumų sprendžia bylas“. Ir dar priminė vieną konkrečią bylą buvo nedaug, rėmėmės K. Lapinsko grupės tekstu, o dėlnamo Kaune. Ją nagrinėjo ir tikrino visų grandžių A. Dziegoraičio teksto dalis tik jungėme prie jo. Bai- teismai, žiūrėjo prokuratūra, tačiau ieškovas liko ne- gėme prieš pat posėdį, skubiai nunešiau naują ben- patenkintas, nes byla buvo išspręsta ne jo naudai. drą variantą dauginti, tai užtruko apie 15 min., tad į Č. Stankevičius pasiūlė A. Paulauskui užprotestuoti komisijos posėdį nuėjau tik 16. 10 val. Pas Pirmininką teismo sprendimą ir pagrasino, kad jeigu tai nebus jau buvo susirinkę P. Kūris, S. Stačiokas, J. Galginaitis, padaryta, tuomet jis „perduos bylą nagrinėti parla- A. Paulauskas, A. Taurantas, J. Žilys, A. Dziegoraitis, mentui“. Taigi taip suprantant nepriklausomą teismą Z. Namavičius. Išdalinau projekto tekstą. Komisija iš galima labai toli nueiti... Politikai vėl pradės nagrinė- karto pradėjo jį svarstyti. Darbą baigėme apie 19 val., ti konkrečias teismų bylas?! Toks laikotarpis mūsų nes Pirmininkas skubėjo į spaudos konferenciją. Per- istorijoje jau buvo, argi jau užmiršome, kuo visa tai žiūrėjome tik 4 psl. iš 15-kos. Kai svarstėme straips- baigėsi? nius apie žmogaus teises, pasiūliau pasirinkti kitokį Apie dar vieną įdomų dalyką. Č. Stankevičius visus dėstymo būdą, t. y. rašyti, kad „ niekas negali... varžy- ragino pagalvoti, kaip bus įgyvendinama Konstituci- ti, pažeisti, trukdyti“ ir pan., o ne taip, kaip iki šiol var- ja, kokia tvarka bus formuojami nauji valdžios orga- tojome – „žmogus turi teisę...“. Argumentavau, kad nai. S. Stačiokas pasiūlėtokią idėją: dabar veikiančios taip yra JAV Konstitucijoje. Be abejo, grupės nariai institucijos išlaiko savo įgaliojimus iki kadencijos teisininkai gerai žinojo apie tokį teisių ir laisvių for- pabaigos arba iki tol, kol bus reorganizuotos. Kai mulavimo būdą, jie pritarė, grupė sutiko. Sutarėme, šis pasiūlymas buvo pateiktas, deputatai – grupės kad perredaguosime visus straipsnius ir pasirinksime nariai – net lengviau atsikvėpė: jų įgaliojimai greitai „teigimo“ ir „draudimo“ pažeisti teises ir laisves for- nesibaigs! Vėliau S. Stačiokas šypsodamasis sakė: na mą. (Juk jos yra prigimtinės.) štai, atrodo, pavyko nuraminti žmones. 1991 m. kovo 10 d. Visą savaitę vyko Konstitucijos Vienu metu Č. Stankevičius net buvo suabejojęs, ar projekto grupės posėdžiai. Prasidėdavo vėlai vakare, jis neturi pasitraukti iš grupės, nes svarstomas ir pre- apie 20 val., ir tęsdavosi iki vidurnakčio, o kartais ir zidentinės respublikos modelis. Jis klausinėjo J. Žilio, ilgiau. iš kur grupėje atsirado A. Dziegoraitis, kas jis ir kodėl Č. Stankevičius kategoriškai buvo tik už parlamen- taip atkakliai perša prezidentinį modelį. Kai J. Žilys tinę respubliką, todėl siekė įrašyti nuostatas, kurios atsakė, jog grupės dauguma remia parlamentinės nesudarytų net mažiausios galimybės įsitvirtinti respublikos modelį, Č. Stankevičius nusiramino. Prezidentui. Jis pasiūlė įrašyti, kad Prezidentą renka V. Landsbergis skubino grupės darbą. Jis norėjo, tik Seimas, tačiau kiti grupės nariai jo pasiūlymo lyg kad iki kovo 11 d. jau turėtume kokį nors variantą, „neišgirdo“, todėl projekte liko ir kitas variantas, t. y. kurį būtų galima paskelbti visuomenei ir apsvarsty- Prezidentą gali rinkti tauta (tiesiogiai). ti. Jis kaip visada buvo santūrus, netgi tais atvejais, Nustebino Č. Stankevičiaus pozicija dėl nepriklau- kai Č. Stankevičius, įžvelgęs bent mažiausią stipriios somo teismo. Posėdyje jis kelis kartus teiravosi: „Ne- prezidentinės valdžios galimybę, puolė įrodinėti, suprantu, kaip bus kontroliuojamas teismas. Niekaip jog reikia daryti kitaip. Tiesiog pažvelgė į jį ir pasakė: negaliu sutikti, kad teisėjai būtų skiriami iki gyvos „Klausyk, Česlovai, juk viso šito čia nėra.“ Arba papras- galvos.“ J. Galginaitis, J. Žilys ir aš įrodinėjome, kad čiausiai nusileido ir sutiko su jo siūlymais: „Juk tai dar teismo nepriklausomybė yra būtina, kad tai mažesnė ne Konstitucija, tegul ją apsvarsto, vėliau pažiūrėsi- blogybė negu jo priklausomybė ir kontrolė. Tačiau me.“ Na, o kartais tiesiog pajuokaudavo, ironizuoda- Č. Stankevičius vis klausinėjo: „Kaip bus kontroliuoja- vo ir .... sutikdavo. Taip buvo ir tada, kai kilo diskusija, mas teismas?“ Tuomet nuėjau į savo darbo kabinetą, ar Prezidentas galės daryti įtaką ministrams. Seimo atsinešiau straipsnį apie suvienytos Vokietijos teisę ir deputatai tai darys panaudodami paklausimus ir ki- garsiai perskaičiau vietą, kurioje rašoma apie teismų tus būdus, o tai nenumatyta Prezidentui. Pirmininkas nepriklausomybę, kad norėdama užtikrinti įstaty- paklausė: tai kaip gi čia bus, Prezidentas ir nieko ne-

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 21 galės padaryti ministrui? J. Žilys pamėgino paaiškin- to pirmas variantas – iki kovo 15 d.; 2) bendra disku- ti, kad Prezidentas visada ras vieną ar kitą galimybę sija parlamente dėl principinių teiginių – nuo kovo paveikti ministrą. V. Landsbergis replikavo: ar aš tu- 15 d. iki balandžio vidurio; 3) Konstitucijos projekto rėsiu turėti savo deputatų, na, bent vieną deputatą? svarstymas visuomenėje – nuo balandžio vidurio iki Ar tai turėjote galvoje? (Žinoma, tai visus gerokai rugsėjo 1 d.; 4) Konstitucijos projekto taisymai ir pa- pralinksmino.) pildymai – iki spalio 1 d.; 5) pataisyto projekto patei- A. Taurantas pasiūlė įrašyti, kad rinkimai bus ren- kimas Aukščiausiajai Tarybai – apie spalio 15 d. giami proporcine sistema, t. y. bus balsuojama už Diskusija dėl valdžios institucijų ir jų struktūros. Pa- partijų sąrašus. Šį pasiūlymą įrašėme į tekstą, tačiau grindinis klausimas – kokios valstybės norime; nuo jis nebuvo kritikuojamas tik dvi dienas. Trečią dieną to priklausys principai, kurios formuluosime. Pirmininkas ir Č. Stankevičius paklausė: o ką reikės R. Ozolas: Buvo referendumas, jame suformuluoti daryti žmonėms, kurie norės būti kandidatais, tačiau pagrindiniai teiginiai. Tai demokratinė respublika. nenorės priklausyti jokiai partijai? Juk be jos para- Būtų naudingiau, jeigu dominuotų vykdomoji val- mos jie nepateks į sąrašus, turės daug mažiau šansų. džia. Vykdomoji valdžia turi būti griežtai kontroliuo- A. Taurantas dar mėgino paaiškinti, kad tai paskatins jama. Ją gali kontroliuoti tik parlamentas, nes vie- kurti partijas, tačiau jo argumentai nebuvo labai įti- nas asmuo, pvz., Prezidentas, to nepajėgs padaryti. kinantys, todėl atsirado alternatyva – deputatai gali Prezidentas gali būti, tačiau jo įgaliojimai turi būti būti renkami ir mažoritarine sistema. kuo mažesni. Visuomenėje yra vienmatis požiūris, Konstitucijos koncepciją baigėme rengti kovo 7 d. žmonės gali pradėti diktuoti Prezidentui, jis gali ne- apie 24 val. Penktadienį tikslinome redakciją, padau- atsilaikyti. Jis negali būti vienas atsakingas už valsty- ginau tekstą grupės nariams. Kelias dienas bus gali- bę. Manau, kad taip turėsime gyventi dar maždaug ma ramiai paskaityti, o sekmadienį, kovo 10 d. vaka- 20 metų. Taigi stiprinti parlamentinės respublikos re, 20 val., įvyks Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo koncepciją. posėdis, kuriame ši koncepcija turės būti kažkaip Valstybė turi būti nacionalinė. Ji turi būti orientuo- įvertinta. ta ir į pasaulį, turi būti atvira. Lietuvių tautą irgi turi- 1991 m. balandžio 24 d. (trečiadienis) Įvyko Kons- me matyti pasaulio plėtotės kontekste. Niekas negali titucijos projekto rengimo grupės posėdis. Nutarta pateisinti veiksmų prieš žmogų, prieš žmoniškumą. šiame etape daugiau nieko netaisyti, Konstitucijos V. Andriukaitis: Europa turi stiprų parlamentariz- koncepciją skelbti svarstyti visuomenei. mo modelį. Prancūzijoje taip pat stiprus parlamentas. Lietuva turėjo 1922 m. Konstituciją, tai parla- Iš Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui mentarizmo pavyzdys. Sąjūdžio programoje irgi parengti posėdžių užrašų parlamentinė, demokratinė respublika. To nereikia keisti. Prezidentas galimas, bet pačioje parlamenta- 1992 m. sausio 27 d. (pirmadienis). Dalyvavo: rizmo struktūroje. Prioritetas – žmogaus laisvės, tau- K. Lapinskas, R. Ozolas, V. Andriukaitis, B. Genzelis, tos laisvė. Z. Šličytė, K. Motieka, S. Kruopas, J. Liaučius, Dėl „dvejų“ ar „vienų“ rūmų? Dar reikia pasitarti. A. Tauranta, D. Morkūnas, Z. Balcevičius, Demokratija yra silpna, abu modeliai turi savo priva- N. Rasimavičius, E. Jarašiūnas, J. Žilys, lumų. V. Sinkevičius, G. Bulotas. B.Genzelis: Buvo referendumas, jo rezultatai žino- mi. Prezidentinės respublikos galimos tik ten, kur yra Klausimai: 1) valstybės valdžios struktūra; 2) komi- demokratijos tradicijos. Pas mus – tik parlamentinė sijos vidinis reglamentas (darbo taisyklės; turės pa- respublika. Turi būti sunkus Konstitucijos keitimo me- rengti teisininkai J. Žilys, V. Sinkevičius ir G. Bulotas). chanizmas. Prezidentinėje respublikoje gali įsivyrauti Dėl Konstitucijos projekto teksto: formuluotės turi totalitarizmas. Prezidentas galimas tik kaip valstybės būti lakoniškos, tačiau aiškios, pakankamai detalios, reprezentantas. Stipri valdžia turi būti Vyriausybėje. kad jų negalima būtų skirtingai traktuoti; vengti for- Ji turi būti gerai kontroliuojama. Konstituciją reikia muluočių, kurias greitai gali tekti keisti; rašyti plates- kurti valstybei, o ne konkrečiam asmeniui. Kontrolės nį, išsamesnį tekstą, tačiau lakoniškai. sistemoje – ir Konstitucinis Teismas. Jis prižiūrės, kad Sutarta, kad Konstitucijos dalį apie žmogaus teises ir Prezidentas neviršytų savo įgaliojimų. Konstituci- rašys E. Kūris ir Š. Vilčinskas; dalį apie valdžios insti- nio Teismo sprendimai turi būti privalomi visiems, tucijas, jų struktūrą, tarpusavio santykius – J. Žilys, net parlamentui, ir Prezidentui. Aš už parlamentinę V. Sinkevičius, G. Bulotas. respubliką. Teisėta tik 1922 m. Konstitucija, kitos Sutarta dėl Konstitucijos rengimo etapų: 1) projek- konstitucijos buvo primestos.

22 Z. Šličytė: Valdžią reikia padalinti. Vykdomoji val- blika. Konstitucinis Teismas yra būtinas. Fašizmo pa- džia – tai ne tik įstatymų vykdymas, tai ir valdymas, vojus ragina pasirinkti tik parlamentinę respubliką. administravimas. Ji ne tik vykdo įstatymus, bet ir D. Morkūnas: Atstovauju Liberalų frakcijai. Turi- priima aktus atsižvelgdama į nustatytas leistinas rime orientuotis į realybę, kad valdžia būtų efektyvi bas. Valstybės galva Prezidentas taip pat turi turėti ir veiksminga. Siekti valdžių atskyrimo, stiprios vyk- galimybę veikti ir parlamentą, ir Vyriausybę. Jis turi domosios valdžios. Numatyti atsvaras. Kaip užtikrinti turėti teisę siūlyti Seimui priimti įstatymus, grąžinti įstatymų vykdymą? Jeigu bus prezidentinė sistema, juos papildomai svarstyti. Prezidentas pasirašo ir Vy- galimos šios atsvaros: 1) visuomenė gali pati kontro- riausybės aktus. liuoti; tai įmanoma tik demokratinėje visuomenėje; Teismų valdžia – sudėtinė valdžios dalis. Visos trys pas mus šių sąlygų nėra. Prezidentas gali tapti tautos valdžios turi būti kontroliuojamos. Koks mechaniz- vadu, jis ims daryti daugiau negu jam leista; 2) vyk- mas? Konstitucinis Teismas kontroliuos tik ar priimti domoji valdžia turi remtis Seimo suteiktais įgalioji- aktai atitinka Konstituciją. Gal reikia ir Administraci- mais, būti jo kontroliuojama. nio teismo, kuris kontroliuos pareigūnų veiksmus? Man artimesni Vokietijos, Didžiosios Britanijos mo- Valdžių atribojimas – per Prezidentą, kuris regu- deliai. Vyriausybė turi turėti stiprius įgaliojimus. liuoja valdymą. J. Liaučius: Remiuosi referendumo rezultatais (va- N. Rasimavičius: Nors referendumas ir pasisakė už sario 9 d.). Turi būti valdžių balansas. Kol kas veikia tik parlamentinę respubliką, tačiau tos tezės niekas gerai dvi valdžios. Norint pasiekti balansą, reikia padidinti neapsvarstė. Konstitucija nebus ilgaamžė, dabar to- teismų vaidmenį. Mums reikia dvejų rūmų parlamen- kios parengti nepavyks, tai neįmanoma. Istorija rodo, to. Vieni kontroliuotų Vyriausybės veiklą. Prezidentas kad visi, kurie po karo priėmė labai geras demokra- turi turėti didelius įgaliojimus, bet ne parlamento tines konstitucijas, ėjo per diktatūrą, fašizmą ir pan. sąskaita. Galutinis žodis turi priklausyti parlamentui. (?!). Visos valdžios parlamentui negalima atiduoti. Jis Dabar daug ką lemia korupciniai ryšiai. yra amorfinė masė, korumpuotas. Reikia ieškoti vidu- A. Taurantas: Jau vėlu rengti šviečiamuosius semi- rio: nei parlamentas, nei Prezidentas negali turėti ab- narus, reikia darbo. Aš už parlamentinę respubliką. soliučios valdžios. Parlamentas turi turėti galimybę Turime tartis dėl atskirų valdžių įgaliojimų ir jų pa- save paleisti. Turime remtis Prancūzijos pavyzdžiu, skirstymo. Juk niekas iš mūsų neremia JAV modelio... kad visos valdžios turėtų stiprius įgaliojimus. Turime matyti realijas, gyvename Europoje. Valdžios Z. Šličytė: Svarbu ieškoti būdų, kaip parlamentas efektyvumą galima įgyvendinti įvairiais būdais. Tai, galėtų efektyviai kontroliuoti Vyriausybę. kas buvo galima viduramžiais, šiais laikais neįma- K. Motieka: Nors ir pasisakome už demokratiją, ta- noma. Žmogus turi būti laisvas, nejausti prievartos. čiau be tikro valdžių atskyrimo jokios demokratijos Parlamente yra atstovaujama, tai yra pagrindas. Kaip nebus. Nuogąstauju, kai Prezidentą bandoma sieti su rasti vidurį tarp efektyvumo ir visuomenės poreikių? Vyriausybe. Tai didžiausias pavojus, kai vykdomoji ir K. Lapinskas: Mes patys nutarėme, kad pasikeisi- įstatymų leidžiamoji valdžios yra sumaišytos. Savival- me nuomonėmis, manau, tai buvo naudinga. Val- da rodo, kad sumaišyti pavojinga. Svarbiau atidalinti džios struktūra: alternatyvos valdžių padalijimo te- valdžias. Negalima net galvoti apie teismų kontrolę. orijai nėra. Kitaip neužtikrinsime demokratijos, bus Tai neleis įgyvendinti įstatymų. Teisėjai turi nešti at- valdžios uzurpacija, autoritarizmas. Turime daug pa- sakomybę, bet nebūti kontroliuojami. vyzdžių. Svarbiausia neleisti vienose rankose sutelkti E. Jarašiūnas: Konstitucija turi stovėti ant šios die- absoliučios valdžios. Įstatymų leidyba – tik Seime. nos realybės pamato. Turime žiūrėti, ko norime ir kas Vykdomoji valdžia – pagal kokį modelį (prezidenti- tai mums gali garantuoti. Svarbiausia – užtikrinti vi- nį ar parlamentinį) ši valdžia turi būti formuojama? suomenės stabilumą. Kas jį gali užtikrinti? Ar esamos (JAV modelis – tik Prezidentas atsako už vykdomąją struktūros gali tai padaryti? Reikalinga veiksminga valdžią). Jeigu pasirinksime šį modelį, turime galvoti valdžia. Jeigu nesugebame užtikrinti įstatymo ga- apie Vyriausybės vaidmenį. Europoje tokio modelio liojimo – blogai. Valdžios turi būti savarankiškos, sti- nėra. Turime kitas tradicijas. Dideli Prezidento įga- prios, tarp jų turi būti pusiausvyra. 1922 m. Konstitu- liojimai negalimi ir Vyriausybės sąskaita. Jeigu taip cija yra tik ideali forma, bet jos turinys diskutuotinas. bus – parlamentas turi būti dar stipresnis. Kitaip at- Jie irgi rėmėsi Prancūzijos modeliais. Jo mechaniškai eisime į autoritarizmą. Negalime sukurti sąlygų, kad negalime perkelti į šias dienas. Taigi suderinti, jausti būtų galimybė jam atsirasti. Viena didžiausių garan- ryšį, saiką ir pan. tijų – parlamentas negali būti paleidžiamas. Taigi Z. Balcevičius: Valdymo forma yra labai svarbu. Turi- pagrindinė problema – valdžių atskyrimo principas. me ir tradicijas. Tik parlamentinė demokratinė respu- Vykdomoji valdžia – geras pavyzdys 1922 m. Konsti-

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 23 tucija. Prezidento valdžia negali būti stiprinama par- K. Lapinskas: Ekspertai įsitrauks vėliau. Kiekvienas lamento sąskaita. Prezidentui galima leisti: pasirašyti iš mūsų gali konsultuotis su kuo tik nori, galime dary- aktus, atidedamasis veto, daugiau – ne. Dabar dvejų ti platesnius aptarimus. Noriu pasakyti dėl informa- parlamento rūmų nereikia, nes darbas dar labiau su- cijos spaudai. Turime pasitarti, ar reikia teikti ir kiek lėtėja. Parlamentas bus dar daugiau kaltinamas. La- teikti. bai svarbu išskirti teismų valdžią, ji turi būti stipri ir V. Andriukaitis: Turime apsiriboti komunikatais ir nepriklausoma. pan. Tegul teikia komisijos pirmininkas, trumpai ir A. Taurantas: Turime nurodyti konkrečius atvejus, pan. kai Seimas gali nutraukti savo veiklą. Tai ne Seimo D. Morkūnas: Kol neturime tvirtos nuomonės tam „paleidimas“, o naujų rinkimų skelbimas. „Paleisti“ tikrais klausimais, pareiškimų reikėtų vengti. Ypač nepaskyrus naujų rinkimų – tai jau diktatūra. tada, kai nuomonės skiriasi. A. Taurantas: Spaudos dalyvavimo kol kas nerei- 1992 m. sausio 29 d. (trečiadienis). kia, tačiau kiekvienas iš mūsų gali pasakyti savo nuo- K. Lapinskas, R. Ozolas, B. Genzelis, monę. V. Andriukaitis, E. Jarašiūnas, S. Kruopas, R. Ozolas: Kol kas spaudos reikėtų vengti, tegul pir- D. Morkūnas, J. Liaučius, R. Mockevičius, J. Žilys, mininkas rengia susitikimus kartą per mėnesį ir pan. V. Sinkevičius. Vėliau atėjo A. Taurantas. B. Genzelis: Stenkimės nedaryti to, kas gali pakenk- ti komisijos darbui.Reikia moralinio susitarimo. Organizaciniai klausimai. K. Lapinskas: Nutariame, kad žurnalistai nedalyvauja, rengiame spaudos konferencijas, kiekvienas K. Lapinskas: Noriu padaryti pareiškimą. Mes su- gali pasisakyti, tačiau tai bus tik asmeninė nuomo- tariame pagrindiniais klausimais, tačiau komisija nė. sudaryta pagal frakcijas. Kaip išvengti frakcijų nesu- Pabrėžiu, posėdžio stenogramas gali turėti tik ko- tarimų? Man rūpi ir atsakomybė, kurią mums užkro- misijos nariai, jų neplatinti. vė parlamentas, nes jeigu neparengsime projekto, <...> Konstitucijos priėmimas dar labiau užsitęs. Jaučiu nusiteikimą dirbti sutartinai, žinau, kad yra įvairų Klausimas „Dėl valdžios struktūros“. Konstitucijos projektų: LDDP, Socialdemokratų, yra pagal 1938 m. modelį, L. Wyman projektas, liberalai A. Taurantas: Manau, kad darbą pradėjome nuo turi savo projektą. Mes neturime jais remtis, nes tai blogo dalyko – pavedėme rašyti apie žmogaus teises bus pasidavimas kuriai nors vienai politinei jėgai. ir laisves, net nenustatę orientyrų. Tai bus rašinys lais- Projektas – tai mūsų uždavinys, jis bus tik mūsų ko- va tema. Toks darbo organizavimas yra Konstitucijos misijos kūrinys. Čia atstovaujamos visos frakcijos, tu- rengimo vilkinimas. Aš buvau kaltinamas, kad vilki- rime rasti sutarimą, sukurti projektą nepasiduodami nu, o gaunasi atvirkščiai. Turime pradėti nuo bendros įtakoms, pradėti nuo nulio. Aš, kaip komisijos pirmi- Konstitucijos schemos aptarimo. ninkas, taip pat turiu turėti galimybę pasakyti savo V. Andriukaitis: Manau, tai ne vilkinimas, o darbo asmeninę nuomonę. Noriu turėti galimybę paaiškinti organizavimas. teorinius ir kitus dalykus, kai bus klausimų. K. Lapinskas: Teisininkai rašo apie žmogaus teises B. Genzelis: Sutinku, kad neturime atiduoti pirme- atsižvelgdami į metmenis, visuotines ir kitas dekla- nybės kokiam nors vienam Konstitucijos projektui, racijas. Gal pradėkime svarstyti... Tema: Seimas. Bus tačiau jų tekstais turime naudotis, tai mums pravers. vienų ar dvejų rūmų? V. Andriukaitis: Socialdemokratai nerengė Konsti- R. Ozolas: Turime turėti bendrą Konstitucijos pla- tucijos, turime tik kai kurias tezes. ną. J. Liaučius: Pritariu komisijos pirmininkui, kad be <...>. Diskusija. Išvada: 1) Seimas – vienų rūmų; sutarimo, tampomi įvairių politinių jėgų, nepareng- 2) Seimo narių skaičius – 140; 3) Seimo rinkimų sis- sime Konstitucijos. Neskubėkime bendrauti su spau- tema – nurodyti į rinkimų įstatymą (nustato rinkimų da, jie tik sukels nereikalingų aistrų, trukdys produk- įstatymas). tyviai dirbti. Vėl diskusija apie rinkimų sistemą. <...>. R. Ozolas: Jeigu nesutarsime, reikės formuluoti al- R. Ozolas: Siūlau tiesiogiai Konstitucijoje įrašyti, ternatyvas, teiksime parlamentui. kad rinkimų sistema bus mišri. Tai svarbus principas. D. Morkūnas: Gal į posėdžius reikia kviesti ir eks- E. Jarašiūnas: Gal dabar laikinai konkrečios siste- pertus, jie taip pat gali teikti paaiškinimus, ypač tada, mos neužfiksuokime, tai ateities dalykas. kai sprendžiami esminiai dalykai. V. Andriukaitis: Proporcinė sistema neužkirs kelio

24 asmenybėms. Jeigu įrašysime, ko mes siekiame, tai K. Lapinskas: Sutarkime, kad Tautos suverenitetą bus naudinga. Pasisakau už proporcinę sistemą, gal reikia „vesti“ iš „Lietuvos tautos“ sąvokos. Pirmame galima ir mišri. skirsnyje ar atskirame skirsnyje? Atskiras skirsnis nu- R. Ozolas: Siūlau į Konstituciją įrašyti mišrią siste- tolintų „tautos“ sąvoką, todėl reikėtų įrašyti į pirmą mą. skirsnį. K. Lapinskas: Nerašykime, tai rinkimų įstatymo rei- B. Genzelis: Gal dar padiskutuokime apie „Lietuvos kalas. tautą“. Tegul E. Jarašiūnas pateikia pasiūlymus, dabar dar nenuspręskime. 1992 m. vasario 3 d. (pirmadienis). K. Motieka: Metmenų tezes dar reikia diskutuoti. K. Lapinskas, R. Ozolas, V. Andriukaitis, Gal įvesti „Tėvynės“ savoką? B. Genzelis, Z. Šličytė, N. Rasimavičius, V. Andriukaitis: Atidėkime sąvokų formulavimą, E. Jarašiūnas, D. Morkūnas, Z. Balcevičius, dabar svarstykime struktūrą. Tegul E. Jarašiūnas pa- R. Paulauskas, J. Žilys, R. Mockevičius, teikia formuluotes. V. Sinkevičius. Vėliau atėjo A. Taurantas, R. Ozolas: Sąvokos yra labai reikšmingos. Nuo to K. Motieka. priklausys ir Konstitucijos struktūra. Pvz., žmogaus teisių dalį galima nukelti toliau, o pradžioje rašyti Svarstyta: Konstitucijos struktūros projektas; Sei- apie tautą ir pan. mas (sk. projektas). V. Andriukaitis: Turinio kol kas nesvarstykime. Tar- <...>. E. Jarašiūnas: Manau, kad reikia atskiro skirs- kimės dėl struktūrinių dalykų. Kokios bus dalys, koks nio „Lietuvos tauta“. Tai subjektas, suverenas. jų turinys. B. Genzelis: Kils daug ginčių, bus skaldymo. Lenkai K. Lapinskas: Paprašykime, kad E. Jarašiūnas pa- ir kiti jausis antros rūšies piliečiais. Konstitucijoje ne- rengtų skirsnį apie tautą, vėliau svarstysime. turi būti miglotų išsireiškimų. A. Taurantas: Manau, kad aštuntą skirsnį galima R. Paulauskas: Jau dabar mus bara už terminą „Lie- išplėsti ir ten rašyti apie ekonominę sistemą. Pirma- tuvos tauta“. Ypač tautininkai. me skirsnyje turi likti patys bendriausi dalykai, be R. Ozolas: Svarstykime, tačiau žiūrėkime konsoli- ekonomikos. Apie pilietybės dalykus reikėtų kalbėti davimo prasme. Sunkumai – tai viena, bet juk visada atskirame skirsnyje. buvo „Lietuvos tauta“. Su šia idėja žengėme į laisvę. K. Lapinskas: Jeigu plačiau rašysime apie ekono- A. Taurantas: Tai principinės reikšmės klausimas. miką, tai primins „seną“ valdymo situaciją. Čia reikėtų Gal nebūtinai reikia atskiro skirsnio, gal įrašykime į tik bendrų principų, ekonomikos laisvės. Finansai ir pirmą skirsnį. Žiūrėkime Vokietijos, Ispanijos konsti- biudžetas priskiriami valstybės veiklai, apie tai taip tucijas. pat reikės rašyti. Dėl pilietybės – turime įrašyti tik E. Jarašiūnas: Galime įrašyti ir į pirmą skirsnį, tačiau principus, pagrindus, plačiau apie tai rašyti nereikia. tai ištirpdys suvereną kitose nuostatose. Reikia atski- Z. Balcevičius: Antrame skyriuje įrašykime apie ro skirsnio. tautines mažumas, jų teises. Z. Balcevičius: Jeigu padarysime protingai, bus A. Taurantas: Aš kalbėjau, kad valstybė nesikištų į konsolidavimas. Gal pasisakykime ir apie tautines ekonomiką ten, kur nereikia. mažumas? V. Andriukaitis: Siūlau pažiūrėti į Estijos Konstituci- Z. Šličytė: Kilmės dalykai yra sudėtingi. Lietuvoje ją. Ten yra ekonominių laisvių dalis, ji išskirta iš kitų seniai gyvenantys žmonės turi būti laikomi Lietuvos teisių ir laisvių. Be to, siūlau iškelti „Vietos savivaldą“ tauta. Pvz., karaimai yra Lietuvos tautos dalis. po skirsnio „Finansai ir biudžetas“. V. Andriukaitis: Reikia platesnės diskusijos, nes R. Ozolas: Prašau atkreipti dėmesį, kad mus vienija prieštaravimų tikrai bus. Įrašykime į pirmą skirsnį, pilietybė. Ar po „Tautos“ skirsnio nereikia apibrėžti pi- atskiro nedarykime. lietybės? Po to „valdžia“ ir t. t. Estai gerai padirbėjo. R. Paulauskas: Jeigu bus atskiras skirsnis, bus ne- N. Rasimavičius: Jeigu rašysime skirsnį apie „tautą“, blogai. Tačiau aistrų bus daug, demagogai pasinau- įrašysime ir apie tautines mažumas kaip apie tautos dos. dalį. A. Taurantas: Žinau vykstančias diskusijas, tačiau K. Lapinskas: Susitarkime, kad struktūra yra priim- draskymosi neturėtų būti. tina, ja reikia vadovautis. Rašyti: 1) apie ekonomiką K. Motieka: Atskirame skirsnyje bus sunku įrašyti. (kur?); 2) apie „Lietuvos tautą“; 3) Apie pilietybę (gal Tačiau į pirmą skirsnį galima įrašyti – tautos apibrė- atskiras skirsnis, gal 1 skirsnyje, gal skirsnyje apie Lie- žimą atskleisti per jos suverenitetą, kitus įgaliojimus, tuvos tautą?); 4) apie tautines mažumas. nepateikiant pačios tautos apibrėžimo. Z. Šličytė: „Lietuvos tauta“ – gyvenimas Lietuvos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 25 teritorijoje ir pilietybės turėjimas. Pasirodo, prieš tai jų „derinimo“ grupėje dėl to vyko B. Genzelis: Kol kas nesvarstykime „Seimo“ skirs- gana smarkūs ginčai, buvo siūlomos įvairios kandi- nio, atidėkime trečiadieniui, turime susipažinti, pa- datūros. Kadangi S. Stačiokas buvo pateikęs Liberalų diskutuoti. <...>. sąjungos parengtą projektą su labai stipriu Preziden- Sutarta „Seimo“ skirsnį atidėti iki trečiadienio. tu, jo kandidatūrą atmetė centristai ir kairieji. Kitų teisininkų nenorėta kviesti, nes bijota, jog jie gali Iš dienoraščio palaikyti kairiųjų projektą. E. Jarašiūnas pasiūlė, kad dalyvaučiau aš, kaip stipresnio Prezidento šalininkas, 1992 m. spalio 28 d. Šį mėnesį įvyko labai svar- bet ne radikalus, kiti – kad dirbtų J. Žilys, kaip gana bių dalykų. Visų pirma, nauja Lietuvos Konstitucija. nuosaikių pažiūrų žmogus. Atrodo, tik dėl mūsų abie- Rugsėjo 29 d. į Juridinį skyrių (Aukščiausiosios Tary- jų neutralumo ir nuosaikumo šis darbas buvo patikė- bos Juridinį skyrių – aut. past.) atėjo visų svarbiausių tas būtent mums. E. Jarašiūnas prieš tai kelis kartus Aukščiausiosios Tarybos deputatų frakcijų atstovai, buvo atėjęs lyg pasitarti, ar aš sutikčiau atstovauti ir rodos, devynių frakcijų, ir paprašė, kad J. Žilys ir aš ginti palyginti stipraus Prezidento variantą. Apie tai pamėgintume iš dviejų Konstitucijos projektų, t. y. manęs klausinėjo ir V. Žiemelis. Pasirodo, kitų frakcijų iš E. Jarašiūno („Santaros už demokratinę Lietuvą“) atstovai apie parlamentinės respublikos palaikymą ir K. Lapinsko (Aukščiausiosios Tarybos komisijos), klausinėjo J. Žilio. padaryti vieną projektą, kuris būtų priimtinas abiem Projektus rengėme su J. Žiliu, vėliau prisidėjo pusėms. Deputatai buvo tiek susiginčiję tarpusavyje, G. Bulotas. Dirbdami su projektais, stengėmės atsi- kad nenorėjo girdėti vieni kitų. Sakė, patys mes jau riboti nuo bet kokių įtakų. Kitų žmonių nenorėjome nesusitarsime, net negalime žiūrėti vieni į kitus. Jie kviesti, nes jie mažai žinojo, dėl ko labiausiai ginčijosi buvo sutarę tik dėl kai kurių dalykų, įrašė tai „derybų deputatai, turėjo per mažai informacijos apie įvairias protokole“, tačiau mums paliko visai laisvas rankas. „povandenines sroves“, tad iš jų tikėtis kokios nors di- Svarbiausias dalykas – projektas turi būti priimtinas desnės paramos buvo nerealu. Dirbome vieni, sekre- abiem pusėms. J. Žilys iš karto paprašė indulgenci- torei pasakę, kad mūsų nėra. Tačiau ir tai nesutrukdė jos – jeigu naujas variantas kuriai nors vienai pusei kai kuriems deputatams, ypač N. Rasimavičiui, kelis būtų nepriimtinas, „prašome mūsų labai nebarti“. De- kartus ateiti į J. Žilio kabinetą, atsisėsti ir lyg niekur putatai juokaudami pažadėjo, kad paliks galvas ant nieko stebėti, kaip mes dirbame. Žinoma, darbas tuo- pečių... . Bepigu jiems juokauti, juk ne apie jų, o apie jau pat sustodavo, pradėdavome kalbėti apie pašali- mūsų galvas kalbama! nius dalykus, apie orą ir kitus niekus. Jis suprasdavo, Dirbome labai intensyviai, kasdien iki gilaus vidur- ką tuo norime pasakyti, ir išeidavo. Bet po kurio lai- nakčio. Ketvirtadienį, t. y. po trijų dienų, jau turėjo- ko vėl ateidavo! Kelis kartus koridoriuje sustabdytas me pirminį projekto tekstą. Sunku pasakyti, kokiu iš V. Žiemelio, V. Andriukaičio, Č. Stankevičiaus, buvau dviejų variantų daugiau rėmėmės, nes naudojomės klausinėjamas, kaip sekasi rašyti, ir kartu man buvo ir vienu, ir kitu. Iš E. Jarašiūno varianto panaudojome bandoma paaiškinti, kodėl turi būti daroma vienaip, skirsnį apie valstybę, tik kai ką patikslinome. Kita da- o ne kitaip. Č. Stankevičius apskritai abejojo mūsų lis – gerokai pertvarkytas K. Lapinsko komisijos vari- darbo prasme, tiesiai pasakė, jog neįsivaizduoja, kaip antas. Visų pirma, labai sutrumpintas. Antra, papildy- iš šių dviejų projektų galima padaryti vieną, nes jie tas kai kuriomis nuostatomis iš E. Jarašiūno varianto, per daug skirtingi. Tačiau mes mažiausiai galvojome, numatant daugiau įgaliojimų Prezidentui. Ir trečia, kokiu projektu daugiau remtis – kūrėme variantą, ku- K. Lapinsko komisijos tekstas, tiksliau, nemažai jo ris galėtų būti priimtinas „abiem pusėms“. dalių, buvo sukeista vietomis, suformuojant naujas Per 3 dienas ir naktis sukūrėme naują Konstituci- jų sąsajas (straipsniai, kai kurie skyriai ir kt.). Dabar, jos projekto variantą. J. Žilys įdėjo deputatams į jų kai pasižiūriu į juodraštį, daug kartų braukytą, jung- dėžutes (tiems, kurie buvo atėję prašyti, kad pareng- tą, taisytą ir pan., darosi net baugu, kaip drąsiai mes tume projektą), ir laukėme atsiliepimų. Spalio 4 d., „tvarkėme“ abiejų projektų tekstus. Gal todėl, kad ne- sekmadienį, buvo sukviestas frakcijų pasitarimas, turėjome išeities – būtinai reikėjo sukurti naują Kons- kuriame „abi pusės“ turėjo pasakyti savo nuomonę. titucijos projekto variantą, kurį būtų galima toliau Ryte sutikęs akademiką E. Vilką paklausiau, kaip jis svarstyti. Žinoma, kiekvienas iš mūsų turėjome savo vertina naują projektą. Atsakė, kad jam tekstas pri- pažiūras, bet argi jos tuo metu galėjo būti svarbios, imtinas. E. Jarašiūnas vengė plačiau komentuoti, ta- ar galėjo kam nors rūpėti... Svarbiausia – sukurti tokį čiau supratau, kad ir jis iš esmės neprieštaraus. Dabar kompromisinį variantą, kad jis tiktų abiem pusėms! reikėjo laukti abiejų deputatų grupių taktinės kovos, Kodėl deputatai pasirinko būtent mus su J. Žiliu? įvairių gudrybių, nes kiekviena iš jų vis dar tikėjosi

26 įrašyti į projektą nuostatas, kurių siekė anksčiau ir lių. Buvo ir viskio, tiesa, labai nedaug, tik ant butelio kurių šiame projekte neliko. Taip ir atsitiko. Nors pa- dugno, taip pat vienas neatkimštas butelis degtinės. sitarimas buvo sukviestas 10 val. ir jame turėjo da- Apie šią „smulkmeną“ rašau tik todėl, kad šia proga lyvauti V. Landsbergis, jis į pasitarimą nesuspėjo, nes buvo pasakytas gana šmaikštus kalambūras: kai Pir- priėmė Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (ar mininkas paklausė, nuo ko pradėsime, E. Vilkas atsa- pan.) vadovus. Tai buvo pretekstas frakcijų atstovams kė, kad nuo degtinės, nes jos butelis dar neatidary- paprašyti valandos pertraukos, kad būtų galima nuotas – jeigu pradėsime nuo viskio, tai šio butelio vėliau dugniau susipažinti su projektu. Išeinant iš kabineto, galime negauti. jau ant laiptų K. Lapinskas neišlaikė ir mestelėjo J. Ži- Pirmininkas padėkojo visiems už darbą, norą su- liui: „Tai ką, tarėtės su Tėtušiu? Kiek jums sumokėjo?“ sitarti. Visų nuotaika buvo gana pakili. Nors kiekvie- Abu atsakėme, kad dirbome vieni savarankiškai, kad nas iš jų, be abejo, galvojo apie rytdieną, ateitį... Ir niekas mums nemokėjo, tačiau, atrodo, K. Lapinskas iš susimąsčiusio Pirmininko, ir iš K. Lapinsko vidinio tuo nepatikėjo. nerimo, ir iš E. Vilko pašmaikštavimų jautėsi nežinios 11 val. atėjęs V. Landsbergis pakvietė visus susi- laukimas. Išsiskirstėme gana greitai, maždaug po rinkti jo kabinete, nes ten buvo šilčiau. Iš tiesų buvo pusvalandžio. Mes su J. Žiliu nuėjome pas kompiute- truputį šilčiau, nors vis tiek labai šalta. Pirmininkas rininkus ir suvedėme į kompiuterį galutinį projekto buvo apsivilkęs labai storą megztinį, bet tai mažai tekstą. Darbą baigėme ir išėjome namo jau po pusi- gelbėjo, jis nuolat trynė rankas. Mes visi darėme tą aunakčio (apie 2 val. nakties). patį, tačiau šiame kabinete tikriausiai langai buvo už- Aukščiausiojoje Taryboje projektas buvo vertina- daryti sandariau, nes buvo šilčiau. mas gana įvairiai, tačiau už jį balsavo net 98 deputa- Kaip ir laukiau, pokalbis prasidėjo nuo taktinių gu- tai. Kai kurių deputatų reakcija buvo netikėta. Antai drybių. E. Vilkas pareiškė, kad šis projektas – tai prezi- nelauktai griežtai prieš projektą pasisakė LDDP frakci- dentinis variantas, kad dešiniieji gavo tai, ko norėjo. ja. Tiesa, vėliau jie balsavo „už“, tačiau kritinių pastabų (Nors dar prieš valandą man sakė, kad jis jam priimti- tikrai nepagailėjo. Įdomiai projektas buvo vertinamas nas?!) E. Jarašiūnas atsakė, kad Prezidento įgaliojimai ir po to, kai jis buvo paskelbtas visuomenei. Tuo metu yra gana maži, todėl dešinieji nepatenkinti projektu. Č. Stankevičius buvo išvykęs. Kai jis grįžo, atsitiktinai Tačiau toks parodomasis nepasitenkinimo demons- susitikome I rūmų koridoriuje. Jis pasakė projektą travimas truko neilgai. Viskas stojo į savo vietas, kai perskaitęs grįždamas iš kelionės ir už tokį projektą Pirmininkas pasakė matantis neblogas kompromiso referendume nebalsuosiąs, nes jame numatyta, jog paieškas, kad šį variantą galima svarstyti, dėl jo galima naujas Seimas gali „atkeršyti“ Prezidentui ir skelbti jo tartis ir pan. Po šių žodžių abi deputatų pusės iš karto pirmalaikius rinkimus. Mėginau paaiškinti, kad šiuo patvirtino, kad dabar iš tiesų yra pagrindas tartis. atveju ir Prezidentas turi būti „stabdomas“, jis turi <...>. Savaitė praėjo toliau taisant projektą. Derini- gerai pagalvoti prieš paleisdamas Seimą, pagaliau, mo grupė dirbo labai intensyviai, tačiau naujų idėjų tokios atsvaros yra daugelyje pasaulio valstybių. Jis neatsirado. Buvo tikslinamos sąvokos, kai kas sukeis- nesutiko ir dar kartą pasakė, jog už tokią Konstituciją ta vietomis, patikslinti kai kurie procedūriniai dalykai. nebalsuos. Tačiau po kelių dienų labai nustebino, kai Be abejo, tai buvo labai svarbu, tačiau mūsų su J. Ži- per televiziją... pradėjo agituoti už Konstituciją. Įdo- liu parengtas projektas iš esmės nepasikeitė. Dau- mūs buvo ir „Lietuvos aido“ darbuotojo <...> vertini- giausia laiko sugaišta diskutuojant dėl vienos ar kitos mai. Kai paklausiau, kaip jis vertina projektą, išgirdau deputatų grupės pasiūlymų įrašyti į tekstą nuostatas, labai skeptišką atsakymą, kad tai „pataisytas K. La- kurių mes atsisakėme, nes jautėme, kad jos bus ne- pinsko projekto variantas“. Tačiau vėliau, kai paaiškė- priimtinos arba kairiesiems, arba dešiniesiems. Tiesa, jo Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai, jis susitikęs kai kuriuos nelabai svarbius dalykus buvome sąmo- mane džiaugėsi: „Gerai, kad nors Konstituciją pavyko ningai palikę pasiginčyti parlamentarams, kad jie tu- priimti.“ Na štai, pasirodo, Konstitucijos vertę lemia ne rėtų ką pataisyti. <...>. jos turinys, o rinkimų rezultatai?! Laikas parodys, ko- <...>. Spalio 12 d. vakarą darbas derinimo grupėje kia iš tikrųjų šios Konstitucijos vertė. Manau, kad šiuo ėjo gana sparčiai. Visi jautė, kad kritinė riba jau per- laikotarpiu Konstitucija tikrai nebloga. žengta, „mašina paleista“, jos jau nesustabdysi (be moralinių, politinių ir kitokių nuostolių), tad pasta- Išvados bos ir pasiūlymai buvo arba greitai priimami, arba greitai atmetami. Galutinį tekstą turėjome apie 23. 1. Rengiant Konstitucijos projektą daugiausia ir 15 val. Po to Pirmininkas pakvietė visus į savo poilsio ypač aštriai buvo diskutuojama, kokia bus valstybės kambarį išgerti kavos, arbatos. Atnešė karštų dešre- valdžių sąranga, jų įgaliojimai, tarpusavio sąveika.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 27 1992 m. vasarą buvo parengti du alternatyvūs Kons- Šaltiniai titucijos projektai: Aukščiausiosios Tarybos sudarytos Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui pareng- Autoriaus užrašai. ti paruoštas projektas buvo grindžiamas parlamenti- Lietuvos aidas, 1991 m. spalio 29 d. nės respublikos valdymo forma, o Sąjūdžio koalicijos Lietuvos aidas, 1992 m. gegužės 1 d. „Už demokratinę Lietuvą“ parengtame Konstitucijos Lietuvos aidas, 1992 m. gegužės 6 d. projekte dominavo pusiau prezidentinės respublikos Lietuvos aidas, 1992 m. gegužės 19 d. valdymo modelis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir 2. Siekiant parengti vieną Konstitucijos projektą, Vyriausybės žinios, 1991, Nr.32-874. kurį būtų galima teikti Tautos referendumui, buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir ieškoma politinių ir teisinių kompromisų. Tam buvo Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 36-978. sudaryta Konstitucinių problemų derinimo grupė. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir 1992 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje iš dvie- Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 24- 708. jų alternatyvių Konstitucijos projektų buvo parengtas vienas vadinamasis „kompromisinis“ Konstituci- Literatūra jos projektas ir buvo pateiktas Aukščiausiajai Tarybai, o vėliau – Tautos referendumui. ŽILYS, J. Konstitucijos koncepcijos metmenys – 3. Konstitucijos metmenų rengimo, taip pat kita žingsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos link // Konstitucijos projekto rengimo medžiaga rodo, kad Justitia, 2001, Nr. 3. Konstitucijos projektas gimė labai sunkiai, diskutuo- ŽILYS, J. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos jant dėl daugelio dalykų, o ypač dėl valstybės valdy- Konstitucijos kai kurios teisinės ir politinės ištakos // mo modelio. Nors rengiant Konstitucijos projektą Jurisprudencija, 2002, t. 30(22). buvo naudojamasi kitų valstybių konstitucijomis, tai nereiškia, kad jų nuostatos buvo mechaniškai kopi- juojamos ar mėgdžiojamos – jos buvo naudingos informacijos apie galimą konstitucinį reguliavimą požiūriu. Užsienio valstybių teisės specialistų pateikti pasiūlymai taip pat neturėjo kokios nors didesnės įtakos rengiant Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra autentiška Konstitucija, parengta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos depu- tatų ir Lietuvos teisės specialistų. 4. Konstitucijos projekto rengimo eiga, o ypač tai, kad labai sudėtingoje politinėje situacijoje buvo ras- tas politinis ir teisinis kompromisas, buvo parengtas kompromisinis Konstitucijos projektas, parodė, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai, jų frakcijos, nepaisant didelio politinių pažiūrų skirtumo ir nevie- nodų Lietuvos ateities vizijų, sugebėjo įveikti savo asmenines ir partines ambicijas, susitelkė, elgėsi labai atsakingai, atiduodami pirmenybę bendram visuomenės ir valstybės interesui – Konstitucijos parengimui. Laikotarpis po Konstitucijos priėmimo parodė, jog 1990–1992 m. buvo sugebėta parengti tokią Konstituciją, kuri iki šiol atitinka svarbiausius Tautos ir valstybės siekius ir yra gyvybinga.

28 KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS IŠTAKOS LIETUVOJE

Juozas Žilys

Įžanginės pastabos buvo gyvastingos ir Lietuvos visuomenėje. Po inten- syvių debatų Steigiamajame Seime Konstitucijos Nagrinėjant šiuo metu Lietuvoje funkcionuojan- 3 straipsnyje buvo paskelbta, kad „Lietuvos valstybė- čios konstitucinės justicijos, kurios pagrindai įtvir- je neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitu- tinti 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Kons- cijai“. Nors Konstitucijoje ir buvo įtvirtintas įstatymų titucijoje, istorines, politines, teisines ištakas, visų konstitucingumo fundamentalusis principas, tačiau pirma reikia atsigręžti į 1918–1940 metų Lietuvos organizacinės struktūros, institucijos, galinčios spręs- Respublikos teisinį paveldą. Šiuo atžvilgiu vertinant ti šiuos klausimus, Konstitucijos leidėjai neįkūrė. dabartinę teisės aktų teisėtumo patikros sistemą Po 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo Lie- negalima nepaminėti pirmųjų Lietuvos Respublikos tuvos politinės sistemos raida pakrypo autoritariz- konstitucinių aktų – laikinųjų ir nuolatinių konstituci- mo, t. y. vieno asmens – Respublikos Prezidento val- jų. Turint galvoje istorines aplinkybes, kurioms esant džios stiprinimo linkme. Tačiau ir tokioje politinėje buvo atkuriama Lietuvos valstybė, galima suprasti, tikrovėje, kai buvo paneigtas valstybės valdžios pa- kodėl laikinosiose konstitucijose1 nustatant esmi- dalinimo pagrindinis konstitucinis principas, valdan- nius valstybės organizavimo parametrus nebuvo tieji nesiryžo oficialiai atsisakyti 1922 m. deklaruotos sprendžiami klausimai ir dėl konstitucinės kontrolės. teisės aktų konstitucingumo nuostatos. 1928 m. ge- Tada dramatiškoje situacijoje visų pirma buvo siekia- gužės 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje3, taip ma apginti valstybę ir užtikrinti jos išlikimą. pat 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijoje4 ir Naujos istorinės, politinės prielaidos lėmė, kad toliau skelbta, kad valstybėje neturi galios joks įstaty- 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė mas, kuris prieštarauja Konstitucijai. pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją.2 To laikotarpio Lietuvos mokslininkų darbuose pla- Ši Konstitucija išreiškė populiarias demokratijos, so- čiai analizuotos konstitucingumo raidos problemos. cialinio teisingumo, politinio pliuralizmo, liberalizmo Juose polemizuota, ar konstitucinės normos, kad idėjas, kurios vyravo ne tik pokarinėje Europoje, bet negalioja joks įstatymas, prieštaraujantis Konstituci- jai, sudaro prielaidas teismams netaikyti atitinkamo 1 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai teisės akto konkrečiose bylose. Fundamentalų veikalą dėsniai // Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919, Nr.1-1a; 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai // Laikinosios Vy- riausybės žinios, 1919, Nr.6-24 a (priedėlis); 1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės 3 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija // Vyriausybės žinios, Konstitucija // Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920, Nr.37-407. 1928, Nr.275-1778. 2 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija // Vyriausybės žinios, 4 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1938, Nr. 608- 1922, Nr.100-799. 4271.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 29 šiais klausimais paskelbė M. Römeris.5 Jo darbuose ak- ravusią nuomonę, kad Klaipėdos krašto konvencija tualizuota ne tik įstatymų, bet ir administracinių teisės buvo integrali Lietuvos konstitucinės teisės sistemos aktų teisėtumo problema, gvildentos administracinės dalis, Statutinio teismo prerogatyvos tikrinti, ar teisės justicijos įsteigimo ir funkcionavimo prielaidos.6 aktai atitinka Konstituciją, buvo artimos konstituci- Paminėtini ir kiti teisiniai reiškiniai, kurie bylojo, nės justicijos sampratai. Statutinio teismo steigimas kad teisės aktų konstitucingumo, Konstitucijos tie- gali būti pripažįstamas ir pirmuoju bandymu kuriant sioginio taikymo ir interpretavimo klausimai nuola- konstitucinės kontrolės modelį Lietuvoje10. tos iškildavo teisės taikymo praktikoje ar kitaip tap- Taigi apibendrintai galima tarti, kad 1918–1940 m. davo aktualūs valstybėje ir visuomenėje. Štai pagal Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje buvo kai 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitu- kurių požymių, bylojančių apie konstitucinės kontro- ciją buvo įkurta Valstybės Taryba ir nustatyta, kad lės pradmenis. Galima būtų tik prognozuoti, kad Lie- „Įstatymams tvarkyti ir jų sumanymams ruošti bei tuvos konstitucingumo laisvos raidos atveju minėti svarstyti įsteigiama Valstybės Taryba“. Konstitucinės teisiniai reiškiniai, mokslo idėjos galėjo subrandinti nuostatos dėl Valstybės Tarybos kompetencijos ge- sprendimus ir dėl konstitucinės justicijos įsteigimo rokai išplėstos Valstybės Tarybos įstatyme.7 Ir tada, ir Lietuvoje. Tačiau taip neatsitiko. 1940 m. SSRS įvyk- dabar reiškiamos kontraversiškos nuomonės dėl šios dyta Lietuvos okupacija ir aneksija nutraukė Lietuvos institucijos konstitucinės prigimties. Vieni autoriai konstitucionalizmo vyksmą. Lietuvai jėga buvo pri- teigia, kad Valstybės Taryba jau vykdė „konstitucinės mesta svetimos valstybės teisinė sistema. priežiūros“ funkciją, kiti laikosi nuomonės, kad tai Retrospektyviai vertinant šiuo metu funkcionuo- buvo savotiškos administracinio teismo užuomaz- jantį konstitucinės justicijos modelį Lietuvoje reikia gos. Kad ir kaip būtų vertinamas Valstybės Tarybos pasakyti, kad jo ištakos sietinos su lietuvių tautos statusas ir jos vykdomos funkcijos, akivaizdu, kad pasipriešinimu okupaciniam režimui, su Atgimimo savo „nuomonėse“ Valstybės Taryba ne kartą ėmėsi laikotarpio demokratijos ir valstybės atkūrimo idė- interpretuoti Konstitucijos normas, o reikštos pozici- jomis. Nors tas laikotarpis turėtų būti analizuojamas jos darė įtaką kuriant teisę bei ją taikant8. visapusiškiau, šiuo atveju atkreipsiu dėmesį tik į ke- Nors 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos teisinė- letą reiškinių, kurie susiję su dabartimi ir šiuolaikine je sistemoje nebuvo sukurta teisės aktų teisėtumo teisės aktų teisėtumo patikros koncepcija. tikrinimo institucinė sąranga, tačiau negalima ne- Konstitucinio Teismo įsteigimo idėja pirmą kar- paminėti ir to, kad įgyvendinant konstitucines nuos- tą buvo suformuluota Lietuvos mokslų akademijos tatas ir jas atitinkamu mastu interpretuojant svarbią iniciatyva 1988 m. vasarą parengtame Konstitucijos reikšmę turėjo Vyriausiojo Tribunolo – aukščiausio- projekte. Konstituciniam Teismui buvo pavedama sios teisminės instancijos aktai baudžiamosiose ir ci- „įstatymų ir įstatyminių aktų konstitucingumo prie- vilinėse bylose. Šios institucijos Konstitucijos normų žiūra“. Pagal Konstitucijos projektą Konstitucinio turinio aiškinimai, kurie iliustruoja objektyvų poreikį Teismo pripažintas nekonstituciniu įstatymas bei išsiaiškinti tikrąsias konstitucinių nuostatų prasmes, „įstatyminis aktas (įsakas, nutarimas, sprendimas ir buvo svarbus reiškinys Lietuvos teisėje. t.t.)“ galėjo būti skelbiamas negaliojančiu. Teismą Analizuojant prieškarinės Lietuvos Respublikos turėjo sudaryti 9 asmenys – pirmininkas, pavaduoto- teisinę sistemą ir konstitucinės kontrolės prielaidas jas ir 7 nariai. Juos būtų rinkusi Aukščiausioji Taryba reikėtų atskirai paminėti Statutinį teismą, kuris buvo 5 metams. Mokslų akademijos Konstitucijos projekto steigiamas pagal 1935 m. kovo 13 d. įstatymą9. Nors pagrindu parengtoje kitoje Konstitucijos versijoje Statutinis teismas dėl įvairių politinių priežasčių ir Konstitucinio Teismo statusas atskleistas išsamiau, visų pirma dėl fašistinės Vokietijos institucijų spau- o jo kompetencija apibrėžta taip: 1) savo iniciatyva dimo ir grasinimų net nepradėjo veikti, tačiau minė- arba Aukščiausiosios Tarybos pavedimu pateikia tame įstatyme suformuluota jo koncepcija negalėtų Aukščiausiajai Tarybai išvadas, ar Aukščiausiosios nedominti visų, kurie gilinasi į Lietuvos konstitucin- Tarybos aktų projektai atitinka Konstituciją; 2) stebi, gumo raidos paveldą. Atsižvelgiant į tuo metu vy- ar Konstituciją ir įstatymus atitinka Ministrų Tarybos nutarimai; 3) savo iniciatyva arba Aukščiausiosios

5 RÖMERIS, M. Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. Vilnius, 1994. Tarybos pavedimu, Aukščiausiosios Tarybos Prezidi- 6 RÖMERIS, M. Administracinis Teismas. Kaunas, 1928. umo, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, nuolatinių 7 1928 m. rugsėjo 21 d. Valstybės Tarybos įstatymas // Vyriausybės žinios, 1928, komisijų pasiūlymais pateikia išvadas, ar Konstituciją Nr.283-1813. 8 Valstybės Tarybos nuomonės teisės klausimais 1929–1937. Kaunas, 1937. 9 1935 m. kovo 13 d. Statutinio teismo įstatymas // Vyriausybės žinios, 1938, Nr. 10 plačiau apie tai žr.: ŽILYS, J. Konstitucinis Teismas – teisinės ir istorinės prielaidos. 474-3326. Vilnius, 2001, p.69–80.

30 ir įstatymus atitinka kitų valstybinių organų ir visuo- lūs asmenys, buvo remiamasi įvairiomis teisės aktų meninių organizacijų norminiai aktai. Išsiaiškinęs, teisėtumo patikros doktrinomis. Štai Lietuvos teisi- kad teisės aktas ar jo atskiros nuostatos prieštarau- ninkų draugijos projekte buvo siūloma įtvirtinti, kad ja Konstitucijai ar įstatymams, Konstitucinis Teismas „Teismams paskiriama Konstitucijos priežiūros tei- turėjo siųsti aktą išleidusiai institucijai savo išvadą sė“15. Lietuvos liberalų sąjunga laikėsi pozicijos, kad prieštaravimui pašalinti. Tokios išvados siuntimas konstitucinę kontrolę turėtų įgyvendinti Aukščiau- būtų sustabdęs teisės aktų ar jo atskirų nuostatų siasis Teismas, o žemesnieji teismai galėtų inicijuoti vykdymą. Konstituciniam Teismui buvo numatomi teisės aktų konstitucingumo patikrinimą16. Santaros ir kiti įgaliojimai, pvz., Konstritucinis Teismas turė- „Už demokratinę Lietuvą“ parengtame Konstitucijos jo teisę pateikti pasiūlymą Aukščiausiajai Tarybai ar projekte skelbta, kad Vyriausiasis Tribunolas veikia Ministrų Tarybai panaikinti jiems atskaitingų organų kaip Konstitucinis Teismas17. Amerikiečių teisininkų arba pareigūnų priimtus Konstitucijai ar įstatymui konstitucinėse projekcijose siūlyta įgyvendinti JAV prieštaraujančius aktus. konstitucingumo patyrimą18. Šis Konstitucijos projektas buvo paskelbtas spau- Konstitucinio Teismo įkūrimo idėja buvo įtvirtinta doje, tačiau dėl įvairių politinių priežasčių tuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos me- rengta Konstitucija nebuvo priimta11. Vis dėlto Kons- tmenyse, kuriuos parengė ir paskelbė Aukščiausio- titucinio Teismo kaip demokratinės sistemos funk- sios Tarybos Prezidiumo sudaryta oficiali darbo gru- cionavimo užtikrinimo institucinė forma buvo labai pė19, taip pat Lietuvos demokratinės darbo partijos populiari politikoje ir teisėje. Štai Lietuvos Persitvar- Tarybos darbo grupės Konstitucijos projekte20. Kons- kymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo pri- titucijos projekte, kurį rengė Aukščiausiosios Tarybos imta speciali rezoliucija dėl Konstitucinio Teismo12. Laikinoji komisija Konstitucijos projektui parengti, Suvažiavimas siūlė Aukščiausiajai Tarybai įsteigti prioritetas buvo teikiamas Konstituciniam Teismui21. Konstitucinį Teismą, kuris turėtų vykdyti „įstatymų ir Apie Konstitucijos projekto rengimo peripetijas ir įstatyminių aktų priežiūrą“. Konstitucinės kontrolės konstitucinės kontrolės modelio pasirinkimo prie- sukūrimas buvo neatsiejamas nuo pastangų stiprin- laidas paskelbti kai kurie mokslo darbai, kitos publi- ti Lietuvos suverenitetą, priešintis SSRS politiniam ir kacijos, kuriose išsamiau atskleidžiamos aplinkybės, teisiniam diktatui. Reaguodama į Maskvos iniciaty- lėmusios šiuolaikinės konstitucinės kontrolės teisinį vas sukurti vieningą konstitucinės priežiūros sistemą turinį ir veikimo principus. Šiuo atveju atkreipsiu dė- SSRS tuometinė Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad mesį į tuos klausimus, kurie buvo sprendžiami jau po SSRS įstatymas „Dėl konstitucinės priežiūros TSR Są- Konstitucijos priėmimo. jungoje“ Lietuvos teritorijoje negalioja nuo jo priėmi- mo dienos13, o Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Konstitucinio Teismo įstatymo rengimo sudarė darbo grupę, kuri turėjo parengti Konstituci- aktualijos ir priėmimo aplinkybės nio Teismo įstatymo projektą14. Darbo grupė Konsti- tucinio Teismo įstatymo projektą buvo parengusi ir 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konsti- apie tai buvo pranešta viename iš Aukščiausiosios tucijoje buvo užprogramuota plataus masto teisės Tarybos posėdžių jau po 1990 m. kovo 11-osios. ir teisinės sistemos reforma. Ją įgyvendinant reikėjo Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kons- nedelsiant parengti ir priimti ne tik tuos teisės aktus, titucinės kontrolės koncepcija brendo rengiant Lie- kurie buvo tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje, bet ir tuvos Respublikos Konstituciją. Pažymėtina tai, kad tuos, kurių priėmimo poreikį lėmė kiti konstitucinio Konstitucijos projektuose, kuriuos rengė ir skelbė reguliavimo imperatyvai. politinės partijos, kitos organizacijos bei individua- Įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos

11 atgimimas, 1988 m. lapkričio 15 d. 15 viLČINSKAS, Š. Lietuvos Konstitucijos projekto principai. Vilnius, 1991. 12 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo rezoliucija Nr.25 „Dėl Konstitucinio Teismo įsteigimo“. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis su- 16 Lietuvos liberalų sąjungos Konstitucijos projektas // Lietuvos aidas, 1992 m. va- važiavimas. Vilnius, 1990, p. 237. sario 25 d. 13 1990 m. sausio 15 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl TSRS 17 Santaros „Už demokratinę Lietuvą“ Konstitucijos projektas // Lietuvos aidas, įstatymo „Dėl konstitucinės priežiūros TSR Sąjungoje“ // Lietuvos Respublikos 1992 m. rugsėjo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1990, Nr.4-95. 18 Lowry Wyman ir Barnabas Johnson Konstitucijos projektas // Atgimimas, 1991 14 1990 m. sausio 31 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutari- m. birželio 20–27 d., Nr. 26. mas „Dėl Lietuvos TSR Konstitucinio Teismo įstatymo projekto rengimo darbo 19 Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenys // Lietuvos aidas, grupės sudarymo“ // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausy- 1991 m. gegužės 10 d. bės žinios,1990, Nr. 6-127. Darbo grupė: E. Bieliūnas, A. Dobryninas, A. Dziego- raitis, J. Galginaitis, G. Kiškis, K. Lapinskas, K. Lipeika, K. Motieka, Z. Namavičius, 20 tiesa, 1991 m. balandžio 23 d. V. Nikitinas, A. Pumputis, A. Smailys, S. Stačiokas, V. Vegys. 21 Lietuvos aidas,1992 m. gegužės 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 31 įsigaliojimo tvarkos“22, kuris buvo priimtas referen- sistemoje. Štai A. M. Brazauskas sakė: „Neatidėliotinai dume kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucija, privalo būti įgyvendinta konstitucinė nuostata dėl buvo apibrėžta, kad įstatymai, kiti teisiniai aktai ar Konstitucinio Teismo įsteigimo. Tai turės garantuoti jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki teisinės valstybės kūrimą“23. A.Sakalas pabrėžė: „[...] Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieš- Ir galų gale Konstitucijoje taip pat numatytas Kons- tarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol titucinis Teismas, kad joks Seimas, jokia Vyriausybė nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su negalėtų priiminėti antikonstitucinių įstatymų arba Konstitucijos nuostatomis. kitų įstatymų, prieštaraujančių jau priimtiems. Taigi Konstitucijos realizavimas visų pirma suponavo šita Konstitucinio Teismo būtinybė yra akivaizdi ir tų teisės aktų poreikį, kuriais turėjo būti reglamen- greičiausiu laiku reikės tokį teismą įkurti“24. tuojamos pagrindinių valstybės institucijų – Seimo, 1992 m. lapkričio 25 d. Seimo Pirmininku buvo Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Konstitucinio išrinktas A. M. Brazauskas25, o Seimo Pirmininko pa- Teismo funkcionavimo teisinės apibrėžtys. Viena pavaduotoju – Č. Juršėnas26. Seimas, vadovaudamasis grindinių valstybės valdžios organizavimo aktualijų įstatymu dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos, kons- buvo susijusi su Respublikos Prezidento institucijos tatavo, kad tol, kol Konstitucijoje nustatyta tvarka ir Konstitucinio Teismo funkcionavimo pradžia. bus išrinktas Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmi- Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje buvo ninkas A. M. Brazauskas laikinai eina Respublikos numatyta, kad Respublikos Prezidentui mirus, atsi- Prezidento pareigas. Kadangi pagal Konstituciją Sei- statydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso mo Pirmininkas šiuo atveju netenka savo įgaliojimų tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Seime, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininko pa- Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti parei- vaduotojas. Jis šias pareigas eis tol, kol bus išrinktas gų, jo pareigas laikinai turėjo eiti Seimo Pirmininkas. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas pradės Šiuo atveju Seimo Pirmininkas neteko savo įgalioji- toliau eiti savo pareigas Seime27. Taigi nuo 1992 m. mų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai lapkričio 25 d. iki 1993 m. vasario 25 d., t. y. iki tada, turėjo eiti jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Sei- kai išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekė Seime, mas ne vėliau kaip per 10 dienų privalėjo paskirti funkcionavo laikinai einančio Seimo Pirmininko par- Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turėjo būti eigas ir laikinai einančio Respublikos Prezidento par- surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui ne- eigas konstitucinis institutas. galint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento Per šį laikotarpį Seimas privalėjo priimti tokius rinkimų, juos galėjo skelbti Vyriausybė. būtiniausius teisės aktus, kuriais būtų užtikrinti Res- Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš šių atvejų ne- publikos Prezidento išrinkimo bei šios institucijos galėjo būti tiesiogiai pritaikomas Respublikos Pre- funkcionavimo teisiniai pagrindai pagal Konstituciją. zidento instituto funkcionavimo pradžiai, įstatyme Vadovaudamasis konstitucine nuostata, kad Respu- „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo blikos Prezidento rinkimai turėjo būti paskelbti per tvarkos“ buvo patikslinta, kad laikotarpiu, kol dar 10 dienų, 1992 m. gruodžio 6 d. Seimas nustatė, kad nėra Respublikos Prezidento, ši teisinė situacija to- šie rinkimai įvyks 1993 m. vasario 14 d.28 Netrukus lygi tai, kuri yra numatyta Konstitucijos 89 straips- buvo priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkinyje. Prireikus Seimas galėjo pratęsti Konstitucijos mų įstatymas29, sudaryta Lietuvos Respublikos Prezi- 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems mėnesiams. Taigi Seimo sprendimus diktavo Konstitucijoje apibrėžta teisinių veiksmų lo- 23 seimo pirmoji sesija. 1992 m. lapkričio 25 d. posėdžių stenogramos, Nr. 1, p.11. ginė seka. 1992 m. lapkričio 25 d. Seimo pirmajame 24 Ibid., p.12. 25 1992 m. lapkričio 25 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pir- posėdyje , kurį pagal Konstituciją pradėjo vyriausias mininko“ // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, pagal amžių Seimo narys J. Bulavas, buvo renkamas 1992, Nr. 35-1062. Seimo Pirmininkas. Į šias pareigas kandidatais buvo 26 1992 m. lapkričio 25 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pir- mininko pavaduotojo“ // Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, iškelti A. M. Brazauskas ir A. Sakalas. Savo progra- 1992, Nr. 35-1063. minėse kalbose tiek vienas, tiek ir kitas, be visų kitų 27 1992 m. lapkričio 25 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento uždavinių, kuriuos turės spręsti Seimas, akcentavo pareigų laikino ėjimo“ // Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, Konstitucinio Teismo vaidmenį politinėje ir teisinėje 1992, Nr. 35-1064. 28 1992 m. gruodžio 3 d. Seimo nutarimas „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo“ // Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, 22 1992 m. lapkričio 6 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsiga- Nr. 36-1092. liojimo tvarkos“ // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės 29 1992 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas // žinios, 1992, Nr. 33-1015. Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 2-29.

32 dento rinkimų komisija30, o 1993 m. sausio 26 d. pri- išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos aktą turė- imtas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas31. jo pasirašyti Konstituciniam Teismui atstovaujantys Kartu su teisiniais veiksmais rengiantis Respu- pirmininkas ar teisėjas. Tai reiškė, kad Konstitucinio blikos Prezidento instituto funkcionavimo pradžiai Teismo teisėjai turėjo būti pradėti skirti dar prieš Res- nedelsiant turėjo būti parengtas ir priimtas Konsti- publikos Prezidento išrinkimą. Tokio teisinio regulia- tucinio Teismo įstatymas, nes pagal įstatymą dėl Lie- vimo savotiškas prieštaringumas buvo komentuoja- tuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos mas viešojoje erdvėje ir vertintas kaip Konstitucijos Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų – Konstitucinio skuboto rengimo viena iš ydų. Siūlyta nedelsiant ko- Teismo pirmininkas, turėjo būti paskirti ne vėliau reguoti atitinkamas konstitucines normas32. Beje, šio kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento straipsnio autorius tada ir vėliau buvo įsitikinęs, kad išrinkimo. prieštaros tarp minėtų teisinių nuostatų nebuvo, nes Reikia pastebėti ir tai, kad greta šios konstitucinės nebuvo griežtų teisinių imperatyvų, kada turi būti nuostatos Konstitucijos 82 straipsnyje buvo įtvirtin- pradėtas formuoti Konstitucinis Teismas. ta, kad Respublikos Prezidento priesaikos aktą pa- Visapusiškiau neanalizuojant politinės situacijos sirašo jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o Seime po jo išrinkimo galima būtų tik pastebėti, kad jam nesant – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų. Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovai Seime Taigi vadovaujantis Konstitucija Konstitucinio Teis- sudarė mobilią daugumą, kuri lėmė parlamentinius mo formavimas turėjo prasidėti dar iki Respublikos sprendimus. Opozicija nepraleido nė menkiausios Prezidento priesaikos Seime ir jokių kitų alternatyvų galimybės politiškai ir juridiškai kvestionuoti priima- nebuvo. mus teisės aktus, aktualizuoti jų konstitucingumą. Beje, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme Klausimas dėl priimamų sprendimų konstitucinio buvo suformuluotos papildomos priesaikos ceremo- teisėtumo buvo ir politinės kovos objektu. nijos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Visa tai iliustruoja ir viena neordinarinė iniciaty- Prezidentas buvo renkamas pirmą kartą po Konsti- va dėl galimybės patikrinti teisės aktų konstitucinį tucijos priėmimo, Lietuvos Respublikos Prezidento pagrįstumą dar prieš sudarant Konstitucinį Teismą. įstatyme buvo numatyta, kad išrinkus Respublikos 1992 m. gruodžio 23 d. Seimo Juridinio skyriaus tei- Prezidentą tais atvejais, kurie numatyti Konstitucijos sės aktų projektų registracijos žurnale Tėvynės San- 89 straipsnio pirmojoje dalyje, išrinktas Respublikos taros nariai Tautos atstovai A. Kubilius ir A. Vaišnoras Prezidentas pradeda eiti savo pareigas penktąją dar- įregistravo dviejų teisės aktų projektus – Lietuvos bo dieną po rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Respublikos laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos Respu- ir kai prisiekia Tautai. Respublikos Prezidentas turėjo blikos Seimo Laikinosios Teisės Aktų konstitucingu- prisiekti Seimo rūmuose, Seimo posėdyje. Respubli- mo komisijos“ projektą bei įstatymo „Dėl Lietuvos kos Prezidentas turėjo prisiekti stovėdamas priešais Respublikos Seimo Laikinojo reglamento papildy- priesaiką priimantį Konstitucinio Teismo pirmininką, mo“ projektą33. o kai jo nėra – prieš vieną iš Konstitucinio Teismo tei- Laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Sei- sėjų, ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką mo Laikinosios Teisės Aktų konstitucingumo komi- ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skai- sijos“ projekte buvo siūloma įsteigti Seimo komisiją, tyti priesaiką, Respublikos Prezidentas turėjo pasira- kuri iki Konstitucinio Teismo sudarymo galėtų teikti šyti priesaikos aktą, o tuomet šį aktą turėjo pasirašyti išvadas, ar teisės aktų projektai neprieštarauja Kons- Konstitucinio Teismo pirmininkas arba teisėjas, kuris titucijai. Tokia komisija būtų sudaroma iš 9 narių. Po priėmė priesaiką. Priesaikos aktas turėjo būti įteikia- tris narius būtų galėję siūlyti Aukščiausiojo Teismo mas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seime. pirmininkas, teisingumo ministras ir Seimo nariai. Taigi dėl Konstitucinio Teismo sudarymo egzistavo Komisijos sudėtį „bendru sutarimu“ turėjo patvirtinti dvi imperatyvios normos. Įstatyme dėl Konstitucijos Seimas. Įstatyme buvo numatyta, kad 1/5 Seimo na- įsigaliojimo tvarkos buvo įtvirtinta, kad Konstitucinio rių pareiškus, jog Seime svarstomas įstatymas ar nu- Teismo teisėjai turi būti paskirti ne vėliau kaip per tarimas neatitinka Konstitucijos normų, svarstymas vieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo, turėjo būti atidėtas iki komisija pateiks savo išvadas. o Konstitucijos 82 straipsnyje buvo numatyta, kad Klausimas komisijoje turėjo būti išnagrinėtas per 7 dienas. Komisija savo išvadas galėjo pateikti ir kitų

30 1992 m. gruodžio 29 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sudarymo“ // Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 2-35. 32 PLEČKAITIS, V. Naktinės Konstitucijos skylės // Lietuvos rytas, 1993 m. sausio 27 d.. 31 1993 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas // Lietuvos Res- 33 dokumenų kopijos yra straipsnio autoriaus asmeniniame archyve. publikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.5-89.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 33 teisės aktų atžvilgiu, jeigu to prašė 1/5 Seimo narių giris, J. Orlauskas. Daugelis įstatymo projekto proble- grupė. minių aspektų nagrinėti Seimo Valstybės ir teisės ko- Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laiki- mitete (pirmininkas P. Vitkevičius). Rengto projekto nojo reglamento papildymo“ projekte buvo siūloma pagrindas – Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII atitinkamomis normomis papildyti Seimo Laikinąjį skirsnio „Konstitucinis Teismas“ normos dėl Konsti- reglamentą. tucinio Teismo statuso apibūdinimo, kompetencijos, Taigi apibendrintai galima tarti, kad buvo siūloma Teismo sudarymo principų, teisėjų teisinės padėties, sukurti prevencinės konstitucinės kontrolės funkciją, Teismo aktų galiojimo padarinių ir kt. Atsižvelgiant kurią įgyvendintų Seimo Laikinoji teisės aktų kons- į konstitucinių nuostatų apibrėžtas ribas ir nepažei- titucingumo komisija. Šio straipsnio autoriui, Seimo džiant jų įstatymo projekte buvo numatomas teisinis Juridinio skyriaus vedėjui drauge su pavaduotoju reguliavimas, be kurio būtų neįmanomas Konstitu- V. Sinkevičiumi pagal Seimo reglamentą teko pateikti cinio Teismo funkcionavimas vykdant konstitucines išvadą dėl projektų. Toje išvadoje atkreipėme dėmesį, prerogatyvas. Vienas iš šaltinių, kuriuo remtasi, buvo kad yra neaiški tokios komisijos prigimtis, t. y. ar šios Vokietijos federalinio konstitucinio teismo įstatymas komisijos nariai bus tik Seimo nariai ar ir teisininkai iš bei kitų Europos valstybių konstitucinių teismų vei- kitų institucijų. Pirmuoju atveju galima buvo preziu- klą reglamentuojantys teisės aktai. Kaip pagalbinė muoti, kad bus įgyvendinama parlamentinė politinė medžiaga buvo Europos Tarybos parengta konstitu- vidaus konstitucinė kontrolė, o antruoju atveju – išo- cinių teismų veiklos teisinio reguliavimo apžvalga, rinė. Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo kuri taip pat buvo panaudota kuriant Konstitucinio ministro dalyvavimas formuojant komisiją tarytum Teismo įstatymo normų sistemą ir turinį. bylojo apie pastarąjį polinkį. Tada konstatavome, kad Vienas pirmųjų klausimų, kuris iškilo pradėjus nors tokios komisijos įsteigimas tiesiogine prasme ir rengti Konstitucinio Teismo įstatymo projektą, buvo neprieštaravo Konstitucijai, tačiau jos veiklos, ginčų tas, ar šiame teisės akte turėtų būti tik tos normos, nagrinėjimo procedūros turi būti reglamentuotos kurios apibūdina Teismo kaip valdžios institucijos labai tiksliai ir nedviprasmiškai. Šiuo atžvilgiu anali- statusą ir darbo organizavimą, ar tokiu teisiniu regu- zuojant projektų turinį buvo iškelti tokie problemi- liavimu reikia aprėpti ir teisminio proceso charakte- niai klausimai: ar visuomeniniais pagrindais veikianti ristikas. Europos valstybių, kurių teisinėse sistemose komisija įveiks visas užduotis, kurias padiktuos ne tik veikia konstituciniai teismai, patyrimas bylojo apie teisinės aktualijos, bet ir politinės aplinkybės; vidinę galimus kelis variantus. Vienur egzistavo konsoliduoti politinę teisės aktų teisėtumo kontrolę gali atlikti eg- įstatymai, kuriuose buvo vadinamosios materialinės zistuojančios struktūros ir visų pirma – Seimo komi- normos dėl konstitucinio teismo, taip pat ir normos tetai; kas bus kilusio ginčo šalimis ir kokiais įrodymais dėl konstitucinio teisminio proceso. Kitose teisinėse bus galima pagrįsti, ar teisės aktas atitinka Konstitu- sistemose iki šiol egzistuoja specialūs teisės aktai dėl ciją ar neatitinka jos; ar nebūtų tikslinga svarstyti gali- teisminio proceso taisyklių ir dėsnių. Šiuo atžvilgiu mybę įsteigti tokią komisiją prie Seimo Pirmininko ar buvo pasirinktas konsoliduoto įstatymo variantas. Seimo Valstybės ir teisės komiteto; įstatymo projekte Įstatymo projekto koncepcija rėmėsi tuo, kad pir- reikia numatyti bent pagrindinius komisijos funkci- mojoje dalyje turėtų būti apibrėžtas Konstitucinio onavimo klausimus, pvz., kiek komisijos narių turi Teismo statusas apskritai, kompetencijos parametrai, dalyvauti posėdyje, kokia balsų dauguma priimami sudarymo taisyklės, teisėjų, Teismo statuso esminiai sprendimai, kuriam subjektui adresuojamos išvados; bruožai: reikalavimai teisėjui, priesaika, neliečiamy- koks komisijos vadovo – pirmininko statusas; kokią bė, įgaliojimai, įgaliojimų sustabdymo ir nutraukimo teisinę reikšmę suponuoja komisijos sudarymo prin- pagrindai, materialinės sankcijos, socialinis ir buitinis cipas „bendru Seimo sutarimu“. aprūpinimas. Šioje dalyje siekta apibūdinti Konstitu- Ekspromtu gimusi iniciatyva dėl Seimo Laikinosios cinio Teismo pirmininko funkcijas, jo pavadavimą. teisės aktų konstitucingumo komisijos užgeso ir dėl Antrojoje dalyje, kurią sudarė atskiros normų gru- to, kad pasiūlymas nebuvo pagrįstas įtikinamais teisi- pės, buvo išdėstytos teisenos taisyklės. Toliau sekė niais argumentais. Seimo veiklos darbotvarkėje buvo Konstitucinio Teismo posėdžių rūšių, nutarimų ir Konstitucinio Teismo įstatymo spartus rengimas, pri- sprendimų teisinės prigimties, išankstinio medžiagos ėmimas bei Konstitucinio Teismo sudarymas. tyrimo, teisės aktų galiojimo sustabdymo normos. Konstitucinio Teismo įstatymo projektą rengė ne- Vėliau apibrėžti dalyvaujantys byloje asmenys, kas formali darbo grupė, kurios darbą koordinavo K. La- gali būti atstovai Teisme. Apibūdinti įrodymai, kurie pinskas. Jam talkino šio straipsnio autorius, Seimo teikiami Teismui, jų vertinimas. Išsamiau pasakyta Juridinio skyriaus darbuotojai ir išskirtinai – P. Skais- apie liudytojo teises, pareigas, atsakomybę, eksper-

34 to ir jo išvadų procesinę prigimtį. Numatyta Teismo spręsti abipusiu pasitikėjimu, galimus kandidatus teisė skirti baudas, galimybė sujungti prašymus, taip turėtų svarstyti parlamentinė komisija, sudaryta ne pat suformuluoti Teismo kitų veiksmų teisiniai api- proporciniu, bet politinio konsensuso pagrindu. Kal- brėžimai. bėdamas apie reikalavimus, kurie turėtų būti taikomi Skirsnyje „Teisminis nagrinėjimas“ nustatytos teis- pretendentams, minėjo apie tokias reikalingas kvali- minių posėdžių bendrosios taisyklės, pirmininkau- fikacijas: nepriklausomybę (jie, kaip ir Aukščiausiojo jančio teisės ir pareigos, posėdžių tvarka, Teismo tei- Teismo teisėjai, bus bandomi paveikti įvairių politinių sėjų nusišalinimas ir nušalinimas, bylos nagrinėjimo jėgų), savarankiškumą, teisines pažiūras. Taigi E. Jara- atidėjimas. Remiantis Civilinio proceso kodeksu at- šiūnas pabrėžė, kad įstatymo projekte tiesiog būtina skleistos įrodymų tyrimo ir teisminių ginčų taisyklės, įtvirtinti taisykles dėl teisėjų paskyrimo viešumo, nu- posėdžio protokolo procesinė reikšmė. Šios srities matyti komisiją, kurios nariai taip pat privalėtų būti procesinių santykių teisinio reglamentavimo logika „dorovės mentoriai“. Samprotaudamas apie formu- padiktavo Konstitucinio Teismo nutarimo turinio, jo luojamas konstitucinio teisminio proceso taisykles priėmimo tvarkos ir paskelbimo, ištaisymo, neskun- atkreipė dėmesį, kad jos remiasi Civilinio proceso džiamumo, aiškinimo, peržiūrėjimo normas. kodeksu, kuris nebeatitinka naujai kuriamos teisinės Aiškėjant, kad nagrinėjant tam tikrų rūšių bylas sistemos reikalavimų34. Konstituciniame Teisme negalima bus remtis vien 1993 m. sausio 19 d. Seimo rytiniame posėdyje tik bendrosiomis konstitucinio teisminio proceso K. Lapinskas pristatė Konstitucinio Teismo įstatymo taisyklėmis, buvo suformuluotas specialus skirsnis projektą, apibūdino jo pagrindinius bruožus, akcen- „Prašymų ištirti teisės aktų atitikimą Konstitucijai tei- tavo tai, kad įstatymo projektu siekiama įgyvendinti sena“. Šioje įstatymo dalyje atskleisti bylų dėl teisės Konstitucijos nuostatas ir svarbiausia – sukurti tokį aktų atitikties Konstitucijai žinybingumo klausimai, teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas šio Teis- šios rūšies bylų nagrinėjimo pagrindai, prašymų iš- mo nepriklausomumas nuo kitų valstybės institucijų tirti teisės akto konstitucingumą turinys, prašymų at- politinio ar kitokio poveikio35. Jau įstatymo projekto šaukimas, Konstitucinio Teismo atsisakymo nagrinėti pateikimo metu Seimo nariai aiškinosi dėl kai ku- prašymą pagrindai, taip pat teisės akto pripažinimo rių Konstitucinio Teismo įgaliojimų turinio, pvz., dėl prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmės. Teismo preoragtyvos teikti išvadą, ar Respublikos Atskirame skirsnyje nustatytos procesinės taisy- Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti klės, kaip nagrinėjami paklausimai teikiant Konstitu- pareigas (G. Jurkūnaitė). L. Milčius kėlė klausimą, ar cinio Teismo išvadas. nereikėtų riboti Teismo teisėjų amžiaus, t. y. iki kokio Įstatymo projektas buvo baigiamas normomis apie amžiaus jie galėtų eiti šias pareigas. G. Paviržis manė, Teismo sprendimų paskelbimą, Teismo finansavimą kad reikėtų numatyti piliečių teisę tiesiogiai kreiptis ir materialinį aprūpinimą, Teismo aparatą, simbolius, į Konstitucinį Teismą, sutrumpinti Teisme nagrinėja- antspaudą, buveinę. mų bylų terminus. J. A. Katkus samprotavo, kokiomis Jau pirmajame Konstitucinio Teismo įstatymo pro- teisės normomis būtų galima užtikrinti Teismo tei- jekto rengimo etape, kai radosi „darbiniai“ projekto sėjų politinį nešališkumą nagrinėjant konstitucinės tekstai, pradėta intensyviai diskutuoti dėl vieno pa- justicijos bylas. grindinių Konstitucinio Teismo statuso elementų, Įstatymo projekto pirmojo svarstymo metu plėtėsi t. y. Teismo ir jo teisėjų nepriklausomumo užtikri- diskusija dėl daugelio klausimų, kuriuos siūlyta re- nimo, politinių teisinių garantijų. Štai 1993 sausio glamentuoti šiame įstatyme. Seimo narys E. Jarašiū- 20 d. Seime vykusiame pasitarime dėl rengiamo nas pabrėžė, kad būtina sukurti stabilias Konstituci- Konstitucinio Teismo įstatymo projekto Seimo na- nio Teismo ir jo teisėjų nepriklausomumo garantijas, rys E. Jarašiūnas, kuris atstovavo Tėvynės Santaros ir atkreipė dėmesį į kai kurias teisinio reguliavimo pozicijai, akcentavo, kad pagrindinis šio Teismo tiks- spragas. Jis buvo įsitikinęs, kad įstatyme turi būti at- las turi būti „reali Konstitucijos apsauga“, ypač kon- sakyta, kokia koncepcija remsis Teismo statusas, pvz., troliuotina nuostata dėl nesijungimo į posovietines ar tai bus pasyvus teismas, kuris lauks atitinkamų Rytų sąjungas. Neneigdamas atitinkamų valstybės prašymų nagrinėti vieną ar kitą bylą, ar bus aktyvus, pareigūnų prerogatyvų teikti Seimui Konstitucinio t. y. galės pats inicijuoti konstitucinį teisminį procesą. Teismo teisėjų kandidatūras, Seimo narys pastebėjo, kad numatoma skyrimo procedūra sudaro galimy- 34 uRBONAVIČIŪTĖ, S. Ilgas kelias į nepriekaištingos reputacijos viršūnes // Lietuvos bes paskirti tokius teisėjus, kuriems pritaria tik Seimo rytas, 1993 m. sausio 21 d; KUTREVIČIUS, A. Svarbiausia – reputacija // Respubli- politinė dauguma, kurios „valstybingumo mentalite- ka, 1993 m. sausio 21 d. tas nėra išvystytas“. Jo nuomone, šį klausimą reikėtų 35 seimo pirmoji sesija. 1993 m. sausio 19 d. posėdžių stenogramos, Nr.20, p. 31– 33.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 35 Kalbėdamas apie Konstitucinio Teismo teisėjų sta- teisė kreiptis dėl įstatymų konstitucingumo turėtų tusą, jis atkreipė dėmesį į įstatymo projekto normą, būti suteikta ir Respublikos Prezidentui37. pagal kurią šio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teis- Seimo narys R. Maciejkianecas apgailestavo, kad mo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon Konstitucijoje ir įstatymo projekte nėra numatyta atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržo- konstitucinio skundo teisinių prielaidų, užprogra- ma jo laisvė. Seimo nario vertinimu tokia nuostata muotas tik politinių ginčų bei konfliktų nagrinėjimas. prieštarauja Konstitucijos 104 straipsniui, kuriame Seimo narys V. P. Plečkaitis, atsižvelgdamas į Vokieti- nurodyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią jos atvejį, siūlė Konstitucinį Teismą įkurdinti Trakuose pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai. ir taip sumažinti valstybės centrinių įstaigų koncen- Jis buvo įsitikinęs, kad šio Teismo teisėjų imuniteto travimąsi tik sostinėje. Seimo narė G. Jurkūnaitė siū- klausimą turi spręsti ne pats Teismas, bet Seimas36. lė žymiai sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus, o E. Jarašiūnas siūlė visapusiškiau diskutuoti dėl teisėjų Seimo narys A. Kubilius teigė, kad Konstitucinis Teis- skyrimo procedūrų teisinio įtvirtinimo, t. y. dėl teisė- mas galėtų teikti išvadas ir dėl įstatymų projektų, t. y. jų kandidatūrų parinkimo, svarstymo ir skyrimo vie- atlikti prevencinę, išankstinę konstitucinę kontrolę. šumo, Konstitucinio Teismo pirmininko teisių ir par- A. Baležentis iškėlė Konstitucinio Teismo nešališku- eigų, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užkirstų mo klausimą ir siūlė numatyti papildomas teisines prielaidas pirmininkui tapti „diktatoriumi“ Teisme. užkardas tokioms prielaidoms38. Seimo narys P. A. Miškinis kritikavo įstatymo pro- Po pirmojo svarstymo Konstitucinio Teismo įsta- jekto nuostatą dėl Konstitucinio Teismo teisėjų nuo- tymo projektas buvo tobulinamas darbo grupėje. latinės kaitos ir siūlė keisti atitinkamą Konstitucijos Koreguojant projekto nuostatas aktyviai dalyvavo straipsnį, nes vadinamoji rotacija užtikrina ne Teismo Valstybės ir teisės komiteto nariai – Lietuvos demo- nepriklausomumą, o atvirkščiai – trumpas kadenci- kratinės darbo partijos narys A. Lozoraitis, Sąjūdžio jos laikas mažins teisėjo užtikrintumą dėl savo atei- koalicijos frakcijos narys E. Jarašiūnas. Atsižvelgiant ties ir profesinės karjeros galimybių. į gautas pastabas ir pasiūlymus projekte atsisaky- Projekto pirmojo svarstymo metu dar buvo numa- ta bendro pobūdžio teorinių nuostatų, patikslinta toma ir Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduo- Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų parinkimo tojo pareigybė. Skirtingai nei pirmininką, kurį pagal tvarka, radosi norma apie tai, kad kandidatų pavar- Konstituciją skyrė Seimas Respublikos Prezidento tei- dės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje ir kimu, pavaduotoją turėjo rinkti Konstitucinio Teismo svarstomos Seimo Valstybės ir teisės komiteto už- teisėjai iš savo tarpo. P. A. Miškinis manė, kad abudu darame posėdyje. Pirmuosiuose įstatymo projekto šiuos pareigūnus turi skirti Seimas. Pastebėtina, kad variantuose numačius, kad teisėjo pensija turėtų vėliau tokios pareigybės buvo atsisakyta ir numaty- būti 70 proc. teisėjo gauto atlyginimo dydžio, vėliau, tos kitos nuostatos pirmininko pavadavimo atvejais. atsižvelgiant į kritinius pastebėjimus, ji buvo mažina- P. A. Miškinis siūlė įtvirtinti principą, kad Teismo tei- ma iki 60 ar 50 proc. Patikslinti Konstitucinio Teismo sėjo atlyginimas negali būti sumažintas, kitos soci- aktų, proceso dalyvių sąvokų teisiniai apibrėžimai. alinės garantijos siaurinamos. Seimo narys abejojo, Po intensyvios polemikos įstatymo projekte atsisa- ar tikslinga numatyti nuostatą, pagal kurią apie ban- kyta Teismo teisėjo atskirosios nuomonės. Šis žings- dymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui, atski- nis buvo motyvuojamas tuo, kad „[...] Konstituciniam riems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas Teismui turbūt svarbesnis yra pasitarimo slaptumo ar teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, principas negu teisėjo atskiros nuomonės fiksavimo paskelbti per visuomenės informavimo priemones. principas [...] pareiškiant atskirąją nuomonę ir nusta- Pirminiuose Konstitucinio Teismo įstatymo projekto tant tokią galimybę pareikšti atskirą nuomonę, nebe- variantuose buvo numatyta ir Teismo teisėjo atski- būtų išlaikomas nutarimo priėmimo slaptumo princi- roji nuomonė. Ši atskiroji nuomonė skelbiant Kons- pas [...] galimos tam tikros atakos politiniais motyvais titucinio Teismo nutarimą neturėjo būti skaitoma, prieš teisėjus [...] tai gali atsiliepti visam Konstitucinio o teisėjas savo iniciatyva atskirąją nuomonę ar jos Teismo nepriklausomumo principui“39. santrauką galėjo paskelbti po Konstitucinio Teismo Kai kurių pasiūlymų dėl įstatymo projekto nebuvo nutarimo paskelbimo. Seimo narys buvo įsitikinęs, galimybės įgyvendinti vien dėl to, kad atitinkamos kad atskiroji nuomonė turi būti pranešama kartu su Teismo nutarimu. Kalbėdamas apie teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, P. A. Miškinis buvo įsitikinęs, kad 37 Ibid., p. 7, 8. 38 Ibid., p. 9,10. 39 k. Lapinsko pranešimas apie Konstitucinio Teismo įstatymo projektą. Seimo pir- 36 seimo pirmoji sesija.1993 m. sausio 26 d. posėdžių stenogramos, Nr.22, p.6. moji sesija. 1993 m. vasario 1 d. posėdžių stenogramos, Nr. 25, p.3.

36 normos buvo įtvirtintos Konstitucijoje. Tai visų pirma atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar lietė teisėjų rotacijos principą, Konstitucinio Teismo kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkre- kompetencijos klausimus. čioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas galėjo Antrojo svarstymo metu Seimo narys J. Beinortas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį kėlė Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimo, sociali- Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas nių garantijų klausimą ir pastebėjo, kad visa tai tu- teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucijos „tė- rėtų būti reglamentuojama ne Konstitucinio Teismo vai“ buvo įsitikinę, kad žmogaus teisių ir laisvių teis- įstatyme, bet kituose įstatymuose ir derinant su kitų minė gynyba, byloje dalyvaujančių šalių teisė teisme valstybės institucijų įvairaus rango darbuotojų socia- reikalauti sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į linėmis garantijomis40. E. Jarašiūnas pasiūlė atsisaky- Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucinio tei- ti daug abejonių sukėlusios Konstitucinio Teismo pir- sėtumo patikrinimo išsprendžia daugelį problemų mininko pavaduotojo pareigybės. Jo nuomone, tuo dėl žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo. Jau vėliau, atveju, kai nėra pirmininko arba kai jis negali eiti savo kai pradėjo funkcionuoti Konstitucinis Teismas, o pareigų, šias pareigas galėtų laikinai eiti didžiausią bendrosios jurisidikcijos ir administraciniai teismai vis teisininko stažą turintis Teismo teisėjas41. V. Petraus- dažniau pradėjo kreiptis į šį Teismą pagal byloje dalykas manė, kad įstatymo projekte galėtų būti sufor- vaujančių asmenų prašymus, problemos aktualumas muluotos papildomos normos, kurios užtikrintų tartum sumenko. Bendrosios kompetencijos ir admi- Konstitucinio Teismo nešališkumą ir objektyvumą nistraciniai teismai tapo savotišku filtru teisiškai ne- teisminiame procese. Jis retoriškai sakė: „[...] ar esame pamatuotiems reikalavimams dėl ginčo nagrinėjimo mes patys apsaugoti nuo Konstitucinio Teismo klai- perkėlimo į Konstitucinį Teismą. Žmogaus galimybės dų“, reikalavo patikslinti pagrindus, kuriais remian- kvestionuoti teisės akto, kuris turėtų būti taikomas tis Teismas gali atsisakyti nagrinėti paklausimą, t. y. jo byloje, teisėtumą, dar labiau buvo išplėstos kons- atvejus, kai paklausimas grindžiamas „ne teisiniais titucinėje jurisprudencijoje ir susiformavusioje ofici- motyvais“. Seimo narys siūlė konkrečiau apibrėžti, aliojoje konstitucinėje doktrinoje. Teismas pabrėžė, kas yra įrodymai teisminiame procese, koks yra eks- kad tuo atveju, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla perto ir jo išvados statusas byloje42. Diskutuota apie abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turė- Teismo veiklos kolegialumo principą ir apie teisėjų tų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja balsų daugumą, kuri lemia Teismo akto priėmimą ar Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepriėmimą, siūlyta nustatyti, kad už Konstitucinio prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) Teismo aktą visais atvejais turėtų balsuoti ne mažiau atitinka Konstituciją, ir kol Konstitucinis Teismas ne- kaip keturi teisėjai. išspręs to klausimo, bylos nagrinėjimas teisme negali Reikėtų paminėti ir tai, kad rengiant, svarstant ir būti tęsiamas – jis yra sustabdomas43. priimant Konstitucinio Teismo įstatymą buvo dis- Taigi rengiant Konstituciją ir nustatant žmogaus kutuota dėl asmenų teisės su konstituciniu skundu teisių ir laisvių gynimo institucinę sąrangą, buvo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Iki šiol šis klausimas neabejojama, kad teismai, Seimo kontrolieriai bei įvairiais aspektais svarstomas visuomenėje, valstybės daugelis kitų valstybės institucijų deramai užtikrins institucijose, mokslo darbuose, parengti atitinkamų optimalią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Kita ver- aktų projektai. Neneigiant to, kad tokia asmenų teisė tus, nebuvo atmetama ir tokia prielaida, kad ilgainiui, būtų veiksminga teisinė priemonė užtikrinant žmo- kaupiantis Konstitucinio Teismo veiklos patyrimui, nių teisių ir laisvių teisminę gynybą, vis dėlto galima asmens teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą būtų grįžti į tą laiką, kai buvo rengiama Konstitucija, galės būti įtvirtinta Konstitucijoje atsižvelgiant į so- Konstitucinio Teismo įstatymas, ir atitinkamu mastu cialinę, teisinę tikrovę ir aktualijas, kurias padiktuos įvertinti, kodėl toks žingsnis tada nebuvo žengtas. demokratijos plėtra. Pirmasis argumentas buvo tai, kad Konstitucijoje yra 1993 m. vasario 2 ir 3 dienomis Seime vyko Kons- įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės titucinio Teismo įstatymo projekto trečiasis svarsty- pažeistos, teisė kreiptis į teismą, t. y. į apylinkės teismas ir balsavimas pastraipsniui. Galima būtų pami- mą, apygardos teismą, Apeliacinį teismą, Aukščiau- nėti bent pagrindinius klausimus, dėl kurių vėl buvo siąjį Teismą, taip pat į vėliau įsteigtus administraci- diskutuota. nius teismus. Konstitucijoje buvo numatyta, kad tais Seimo narys A. Katkus siūlė įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nuoroda, kad Konstitucinio

40 Ibid., p.6, 7.

41 Ibid., p. 7. 43 2007 m. spalio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimas // Valstybės žinios, 2007, 42 Ibid., p.8, 9. Nr.111-4549.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 37 Teismo teisėjus „bendru sutarimu“ skiria Seimas. Šis Plačiai diskutuota apie Konstitucinio Teismo teisė- pasiūlymas akivaizdžiai disonavo su Konstitucijos jų socialines materialines garantijas44. Po svarstymų 103 straipsniu, koregavo bendrąjį principą, kuris buvo įtvirtinta nuostata apie Teismo teisėjų atlygini- reiškė, kad visi teisės aktai, taip pat ir dėl paskyrimo mą, kuris turėjo būti 30 proc. didesnis negu maksi- į konkrečias pareigas, priimami Tautos atstovų balsų malus Aukščiausiojo Teismo teisėjo atlyginimas. Ne- dauguma. A. Baležentis apskritai abejojo, ar tokia sutariant dėl teisėjų pensinio aprūpinimo ir pensijos Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka užtikrins po- dydžio tiesiog buvo numatyta, kad šiuos santykius litinį pasitikėjimą šia institucija, nes viską lems Seimo reglamentuos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai. Pirmininko, Respublikos Prezidento, Aukščiausiojo Trečiojo svarstymo metu įstatymo projektas buvo Teismo pirmininko pasirinkimai ir Seimo politinės papildytas nuostata, kokie veiksmai seka po to, kai, daugumos nuostatos dėl kandidatų. Atsižvelgiant į sustabdžius teisės akto galiojimą ir išnagrinėjus tai, kad Konstitucijoje jau buvo nustatyta teisėjų sky- bylą, Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad rimo tvarka, pasiūlymams nepritarta. Būta ir origina- ginčijamas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai. lių pasiūlymų, kuriais tartum siekta užtikrinti teisėjų Nuolatos buvo grįžtama prie bylos nagrinėjimo ter- „patikimumą“. Štai V. Petrauskas teigė, kad paskirtas minų. Tada buvo pasiektas susitarimas, kad bylos na- Konstitucinio Teismo teisėjas turėtų prisiekti Seimo grinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis nutarimas Pirmininkui ir Respublikos Prezidentui. ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Energingai polemizuota dėl nuostatų apie Kons- prašymo ar paklausimo gavimo, jeigu Konstitucinis titucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimą tais Teismas nenustatys kitaip. Vėliau buvo įsitikinta, kad atvejais, kai jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, šis 4 mėnesių terminas yra nerealus ir todėl įstatymo dėl materialinių sankcijų teisėjui taikymo už pareigų nuostata „jeigu Konstitucinis Teismas nenuspręs ki- nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be pateisi- taip“ tapo ne išimtimi, bet taisykle, kurią lėmė bylų namos priežasties. Nustatant, kad teisėjui negali būti gausa ir jų rengimo aktualijos. taikomos drausminės atsakomybės priemonės, turė- Be aibės visų kitų teisinio reguliavimo klausimų, ta galvoje visų pirma tai, kad Teisme nebūtų adminis- dėl kurių buvo polemizuojama rengiant Konstitu- travimo teisėjų atžvilgiu, o Teismo pirmininkas netu- cinio Teismo įstatymo projektą ir svarstant jį Seimo rėtų įgaliojimų skirti teisėjams kokių nors nuobaudų posėdžiuose, vienas iš jų buvo apie Teismo nutarimo ir neturėtų „didesnės administracinės valdžios“. paskelbimo procedūras. Iš pradžių brendo nuomo- Apibrėžiant Konstitucinio Teismo pirmininko sta- nė, kad išnagrinėjus bylą Teismas galėtų paskelbti tusą darbo grupėje vyravo nuomonė, kad greta šios tik nutarimo rezoliuciją, o vėliau ir vientisą nutarimo pareigybės turėtų būti ir pirmininko pavaduotojo tekstą su motyvais ir argumentais, kuriais pagrin- pareigybė. Seimo nariai E. Jarašiūnas, P. Giniotas, džiama ta rezoliucija. Remtasi daugelio užsienio ša- S. Pečeliūnas siūlė alternatyvą – tuo atveju, kai nėra lių konstitucinės kontrolės institucijų darbo praktika, Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali taip pat ir bendrosios jurisdikcijos teismų patirtimi. eiti savo pareigų, šias pareigas laikinai eina didžiausią Tokiai pozicijai buvo pateiktos alternatyvos, o po to teisininko stažą turintis teisėjas. Motyvuota tuo, kad nutarta, kad posėdžių salėje turi būti paskelbiamas Konstitucijoje nenumatyta tokia pareigybė, nereikia visas Konstitucinio Teismo nutarimo tekstas, o ne tik plėsti administravimo funkcijų Teisme. Balsuojant jo rezoliucinė dalis. buvo pasirinktas alternatyvus variantas – pirmininko Šiuo metu galiojančio Konstitucinio Teismo įstaty- pareigas laikinai eis teisėjas, kuris turi didžiausią tei- mo 68 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad, Konsti- sininko darbo stažą. Būta ir pasiūlymo, kad pirminin- tucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti, ko pareigas laikinai turėtų eiti teisėjų išrinktas kitas ar teisės aktas atitinka Konstituciją, gali atšaukti jį pa- teisėjas. davusi institucija tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti Tęsiant Konstitucinio Teismo įstatymo projek- teisminiame posėdyje. Svarstant įstatymo projektą to svarstymus Seimo narys A. Endriukaitis iškėlė Seimo narys G. Paviržis siūlė išbraukti nuorodą, kad klausimą dėl Konstitucijos 69 straipsnyje numatyto atšaukti prašymą galima iki tol, „kol byla nepaskirta konstitucinių įstatymų sąrašo ir buvo įsitikinęs, kad nagrinėti teismo posėdyje“. Tai buvo principinio po- Konstitucinio Teismo įstatymas turi būtų įtrauktas į šį būdžio klausimas. Darbo grupėje vyravo nuomonė, sąrašą. Tada šiam pasiūlymui nebuvo pritarta argu- kad byloje dalyvaujančių šalių susitarimai dėl bylos mentuojant tuo, kad visų pirma reikėtų susitarti dėl tęsimo ar teisminio proceso nutraukimo galimi tik konstitucinių įstatymų sąrašo koncepcijos apskritai, iki tol, kol oficialiai paskelbiama apie Konstitucinio o vėliau spręsti, kokius konkrečius įstatymus įtraukti į šį sąrašą. 44 seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 3 d. posėdžių stenogramos, Nr.27, p.7–10.

38 Teismo teisminį posėdį. Seimo narių dauguma prita- kontrolės institucijos – Konstitucinio Teismo statuso45. rė būtent pastarajai nuostatai ir taip buvo išvengta Nors priimto Konstitucinio Teismo įstatymo turinys ateityje galimų atvejų, kai pareiškėjas ar atsakovas, viešoje erdvėje nebuvo visapusiškiau analizuojamas nežinia, kokiais motyvais remdamasis, „gesins“ kons- ar komentuojamas, tačiau kai kurių vertinimų būta. titucinės problemos nagrinėjimą Konstituciniame Štai K. Motieka abejojo, ar kai kurios įstatymo nor- Teisme. mos apskritai neprieštarauja Konstitucijai46. Vienas Atsižvelgiant į aktualijas, kurios ateityje galėjo kilti iš priekaištų įstatymo projekto rengėjams buvo tas, dėl Konstitucinio Teismo veiklos aprūpinimo, įstaty- kad jame nepakankamai aiškiai apibrėžiama, kokiais me radosi nuostata, kad Teismo veiklą, materialinį atvejais priimamas Teismo nutarimas, o kada – spren- techninį aprūpinimą garantuoja Vyriausybė, tačiau dimas. Remdamasis savo paties interpretacijomis laikydamasi Teismo veiklos ir teisėjų nepriklausomu- darė išvadą, kad toks neapibrėžtumas preziumuoja mo principo. ir atitinkamų įstatymo normų prieštaravimą Konsti- Siekiant pabrėžti Teismo ir jo teisėjų nepriklauso- tucijai. Komentuodamas Konstitucinio Teismo įstaty- mumą Konstitucinio Teismo įstatymo baigiamuo- mo 62 straipsnio, kuriame nurodyti Teismo nutarimo siuose nuostatuose įtvirtinta ne kurios nors kitos peržiūrėjimo pagrindai, turinį, teigė, kad nuostata, valstybės institucijos, bet paties Teismo prerogatyva jog „Konstitucinio Teismo sprendimas dėl savo nuta- tvirtinti teisėjų mantijų pavyzdį, o tol, kol jis nepatvir- rimo aiškinimo gali būti peržiūrėtas ir tuo atveju, kai tintas, galės būti naudojamos Aukščiausiojo Teismo nutarimas buvo išaiškintas ne pagal tikrąjį jo turinį“ teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos. apskritai aktualizuoja kai kurias Teismo statuso pro- Baigiant svarstyti Konstitucinio Teismo įstatymo blemas. Šiuo atžvilgiu vertindamas komentuojamas projektą vėl buvo sugrįžta prie Seimo nario V. Pleč- normas rašė: „[...] Kokios gali būti realios pateisina- kaičio pasiūlymo Teismo buveinę iš Vilniaus iškelti į mos galimybės atsirasti netikram nutarimo turiniui? Trakus ar Klaipėdą. Laikantis vyravusios nuostatos, Kas atsakingas už turinio tikrumą? Apskritai ar gali kad visos pagrindinės valstybės institucijos turi būti būti paskelbtas nutarimas, kurio turinys netikras? sutelktos Vilniuje – ilgaamžėje istorinėje Lietuvos Kokie padariniai privalėtų atsirasti Konstitucinio Teis- sostinėje, pasiūlymui nepritarta ir nuspręsta, kad mo atžvilgiu, jam paskelbus netikrą nutarimo turinį? Konstitucinio Teismo pastatas turi būti centrinėje Ar šia straipsnio nuostata neatveriamos galimybės į Vilniaus dalyje ir simbolizuoti teisminės valdžios vai- kiekvieną Konstitucinio Teismo nutarimą žiūrėti kaip dmenį valstybės institucinėje sąrangoje. į netikrą? Kas prieš skelbiant nutarimą turėtų tvirtinti Konstitucinio Teismo įstatymo projekto svarstymo jo tikrumą ir už tai būti atsakingas?“ baigiamojoje dalyje vėl buvo diskutuojama, ar nerei- Savo publikacijoje K. Motieka rašė, kad priešta- kėtų šį įstatymą iš karto įtraukti į konstitucinių įstaty- rauja Konstitucijai ir įstatymo 26 straipsnis, kuriame mų sąrašą, kuris numatytas Konstitucijos 69 straips- nurodyta, kad tais atvejais, kai Konstitucinis Teis- nyje. Pagaliau nutarta, kad šis klausimas galės būti mas gauna Respublikos Prezidento teikimą ištirti, ar išspręstas vėliau, kai Seimas ryšis patvirtinti tokį Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją, arba kai jis sąrašą. Ateitis parodė, kad tokį sąrašą patvirtinti Sei- gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma ištirti, ar mas „nesiryžta“ ar tiesiog tam nepakanka politinės Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės ak- valios ir galios. Buvo savaime aišku, kad konkretaus tas atitinka Konstituciją, tokio teisės akto galiojimas įstatymo pripažinimas konstituciniu būtų reiškęs sustabdomas Konstitucinio Teismo sprendimu iki parlamento galimybių apribojimą ateityje keisti, ko- tol, kol bus priimtas nutarimas byloje. Savo abejones reguoti įstatymus, kurie yra įtraukti į konstitucinių dėl tokios Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos įstatymų sąrašą. Vis naujai iškilus klausimui dėl tokio grindė tuo, kad Konstitucijos 106 straipsnyje nenu- sąrašo ši diskusija trukdavo iki tol, kol Seimo nariai matyta jokių papildomų sąlygų ar Konstitucinio Teis- galutinai suvokdavo tokio sprendimo politines tei- mo prerogatyvų sustabdant teisės akto galiojimą. sines pasekmes, t. y. kad parlamentas pats apriboja Autorius įrodinėjo, jog Konstitucijos normoje tie- savo galimybes atitinkamoje teisėkūros srityje. Tokia siog nustatyta, kad Respublikos Prezidento teikimas perspektyva Seimo nevilioja iki šiol. Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti ar 1993 m. vasario 3 d. Seimas pagaliau priėmė Kons- aktas sutinka su Konstitucija, savaime sustabdo šio titucinio Teismo įstatymą ir įgyvendindamas Konsti- akto galiojimą be jokių išlygų. tuciją pirmą kartą Lietuvos valstybingumo istorijoje suformulavo teisinį reguliavimą dėl konstitucinės 45 1993 m. vasario 3 d. Konstitucinio Teismo įstatymas // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr.6-120. 46 motieka, K. Ar tikrai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas yra konstitucinis? // Respublika, 1993 m. vasario 11 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 39 K. Motieka buvo įsitikinęs, kad Konstitucijai prieš- piliečių konstitucinėms teisėms“. tarauja ir įstatymo nuostatos dėl Konstitucinio Teis- Pastebėjęs, jog Konstitucijoje yra labai daug abs- mo teisėjo imuniteto, o norma dėl Teismo pirminin- traktaus pobūdžio normų ir nuorodų į įstatymus, ko ir teisėjo pareigos pranešti apie bandymus daryti kurie turės būti priimti įgyvendinant Konstitucijos poveikį Teismui yra dviprasmiška jau vien dėl to, kad nuostatas, teigė, kad tokia teisės normų sistema neaišku, kaip bus taikoma atsakomybė už padarytus sudaro prielaidas kazuistiškai įrodyti priešingus da- pažeidimus. lykus. Tad labai daug, jei ne apskritai viskas, priklau- Būta ir kitų Konstitucinio Teismo įstatymo vertini- sys nuo konkrečių Konstitucinio Teismo teisėjų. Jei mų. Atkreipus dėmesį, kad pasisakė ne teisininkai, šie teisėjai bus nusistatę ginti demokratiją ir žmonių galima būtų tik stebėtis, kaip tiksliai buvo matomos laisves, labai gerai. Bet jeigu jie bus linkę daugiau pa- kai kurios teisinio reguliavimo problemos. Štai rašy- dėti valdžiai, o ne žmonėms, niekas nei logiškai, nei tojas, publicistas R. Gavelis, išanalizavęs JAV Aukš- teisiškai jiems sukliudyti negalės. čiausiojo Teismo ir Lietuvos Konstitucinio Teismo bei Aišku, galima būtų visapusiškiau diskutuoti dėl pu- jų teisėjų teisinį statusą, retoriškai klausė, kas gins blikacijoje pareikštų samprotavimų, tuo labiau kad mūsų teises?47 Pretekstas kelti tokį klausimą buvo rengiant Konstituciją, Konstitucinio Teismo įstatymą JAV Konstitucijos dvi nuostatos, kurių nebuvo nei šios problemos buvo regimos, vertintos įvairiais at- Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Konstituci- žvilgiais. Kad ir kaip ten būtų, tačiau tektų pripažinti nio Teismo įstatyme. Viena JAV Konstitucijos norma ir tai, kad R. Gavelis įžvelgė aktualias konstitucinės skelbia, kad teisėjai ten skiriami iki gyvos galvos, o justicijos funkcionavimo, Teismo ir jo teisėjų nepri- antroji – nei Kongresas, nei vykdomoji valdžia neturi klausomumo užtikrinimo problemas. teisės sumažinti teisėjų atlyginimo. Šiuo atžvilgiu ko- Konstitucinio Teismo įstatymo priėmimas buvo mentuodamas JAV Konstitucijoje įtvirtintus teismo tik pirmas realus žingsnis įgyvendinant Konstituci- ir teisėjų nepriklausomumo principus R.Gavelis darė jos nuostatas dėl Konstitucinio Teismo. Toliau sekė išvadą, kad Konstitucinio Teismo teisėjų nuolatinė Teismo formavimo ir jo įkurdinimo peripetijos, kurias rotacija užprogramuoja pavojų, kai „[...] kas treji me- lydėjo to laikotarpio politinio proceso reiškiniai, par- tai tos dienos valdžia stengsis įstumti į Konstitucinį lamentinės batalijos ir politinių interesų sankirtos. Teismą sau palankius teisėjus. Galima laukti, kad ir Konstitucinio Teismo sprendimai smarkiai priklausys Konstitucinio Teismo sudarymas politiniuose nuo esamos valdžios pažiūrų“. ir teisiniuose kontekstuose Vertindamas Konstitucinio Teismo įstatymo nor- mą, kad Konstitucinio Teismo teisėjams mokomas Konstitucijos 103 straipsnyje buvo nustatyta, jog 30 proc. didesnis atlyginimas negu Aukščiausiojo Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devy- Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas, teigė: „Ta- neriems metams ir tik vienai kadencijai. Teismas kas čiau niekur nėra garantijų, kad šis procentas nebus treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kan- sumažintas, kaip ir garantijų, kad nebus sumažintas didatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas Aukščiausiojo Teismo narių atlyginimas“. iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Preziden- Vienu iš konstitucinės justicijos teisinio reguliavi- tas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmo trūkumų R. Gavelis laikė tai, kad nėra garantijų mininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucinio politinėms, religinėms, tautinėms mažumoms be Teismo pirmininką iš šio Teismo teisėjų skiria Seimas tarpininkų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir čia ginti Respublikos Prezidento teikimu. savo interesus: „Visos šios ir daugybė kitokių galimų Konstitucijoje taip pat buvo numatyta, kad Kons- grupių negalės netgi apeliuoti į Konstitucinį Teismą. titucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami neprie- Joms teks užsiimti ilga ir sunkia lobistine veikla, sten- kaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, giantis patraukti savo pusėn penktadalį Seimo narių. turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip Net ne kokiam įstatymui priimti, o vien norint užfik- 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pa- suoti Konstitucijos pažeidimą.“ gal teisininko specialybę stažą. Susipažinęs su konstitucinės kontrolės teisiniu re- Patikslinant konstitucinę nuostatą dėl teisėjų su- guliavimu darė apibendrinančią išvadą, jog „[...] per- dėties atnaujinimo kas treji metai įstatyme dėl Kons- skaičius Konstitucinio Teismo įstatymą matyti, kad titucijos įsigaliojimo tvarkos buvo nurodyta, kad pir- jis iš esmės skirtas valdžios atšakų konfliktams regu- mą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, trys iš liuoti, būtent valdžios reikalams tvarkyti, o ne ginti jų skiriami trejiems metams, trys – šešeriems metams ir trys – devyneriems. Respublikos Prezidentas, Sei- mo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, 47 GAVELIS, R. Kas gins mūsų teises? // Respublika, 1993 m. kovo 5 d.

40 siūlydami skirti Konstitucinio Teismo teisėjus, turė- šias pareigas. Buvo siūloma pateikti ne mažiau kaip jo nurodyti, kuriuos iš jų skirti trejiems, šešeriems ir 9 teisininkų kandidatūras ir neapsiriboti tik jų institu- devyneriems metams. Papildomai buvo nurodyta, cijose dirbančiais teisininkais. kad Konstitucinio Teismo teisėjai , kurie bus skiriami Atsiliepiant į kreipimąsi buvo siūlomi šie kandidatai trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesnės kaip į Konstitucinio Teismo teisėjus: Teisininkų draugijos trejų metų pertraukos gali eiti šias pareigas dar vieną pirmininkas rekomendavo Z. Namavičių, S. Stačioką, kadenciją. J. Žilį, V. Birbilą, V. Markovą, J. Iždonaitę, E. Jarašiūną, Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą kandidatų į P. Rasimavičių, V. Pavilonį, Z. Levickį, E. Monkevičių, Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo V. Ravonį, J. Laučių; teisingumo ministras – J. Žilį, Seime turėjo būti paskelbiamos spaudoje. Seimui K. Lapinską, S. Stačioką, Z. Namavičių, A. Pumputį, teikiamas kandidatūras svarstė Seimo Valstybės ir Z. Levickį, S. Šedbarą, A. Dapšį, J. Galginaitį, V. Vada- teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo iš- palą, J. Laučių, L. Sabutį; Aukščiausiojo Teismo pir- vadą turėjo pranešti Seimui. mininkas – L. Sabutį, S. Stačioką, J. Žilį; generalinis Tokios buvo pagrindinės teisinės nuostatos, kurio- prokuroras – S. Stačioką, K. Lapinską, A. Dziegoraitį, mis turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Seimas V. Pavilonį, J. Liaučių, J. Prapiestį, L. Sabutį, I. Laucių, sudarydamas Konstitucinį Teismą ir Respublikos S. Gurevičių; Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Prezidentas, Seimo Pirmininkas bei Aukščiausiojo dekanas – I. Nekrošių, V. Pavilonį, S. Stačioką, J. Žilį, Teismo pirmininkas teikdami Seimui kandidatus į D. Vansevičių, K. Lapinską, Z. Namavičių, A. Valiulį; Konstitucinio Teismo teisėjus. Advokatų tarybos pirmininkas – S. Stačioką, K. La- Būsimųjų Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo pinską, Z. Namavičių, P. Kudabą, R. Urbaitį, A. Morkū- klausimo svarstymas Seime, kaip ir tikėtasi, vyko ną, A. Gailiūną. politiškai nervingoje aplinkoje. Parlamento politi- 1993 m. vasario 3 d. laikinai einantis Seimo pirmi- nė opozicija reikalavo viešumo parenkant ir skiriant ninko pareigas Č. Juršėnas Seimo posėdyje informa- teisėjus, reiškė prielankumą vieniems galimiems vo apie kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus, pretendentams, o kitus vertino kritiškai. Štai Seimo kuriuos pateikė minėtos valstybinės ir visuomeninės narys A. Endriukaitis padarė pareiškimą Seime dėl institucijos49. Nemažą dalį kandidatų siūlė kelios ins- Konstitucinio Teismo48. Pareiškime skelbta apie „karš- titucijos ir taip pradėjo aiškėti pretendentai, kurie tligišką valdančiosios partijos norą visuose postuose buvo labiausiai pastebimi teisininkų bendruomenė- matyti dažnai nekonstituciniu arba neįstatyminiu je. Pasiūlytų kandidatų į teisėjus sąrašas buvo įteiktas būdu paskirtus savo atstovus, o tai verčia abejoti visoms Seimo frakcijoms, komitetams. Tada Č. Jur- būsimo Konstitucinio Teismo sudarymo pamatuo- šėnas kalbėjo: „[...] Ir šitą sąrašą aš taip pat pasiryžęs tumu ir jo autoritetu“. Pagrindinis motyvas abejoti įteikti spaudos atstovams, kad ir laikraščiuose būtų būsimųjų teisėjų objektyvumu ir nepriklausomumu paskelbta, kad žmonės pasižiūrėtų, gal prisimins ge- buvo tas, kad bus skirta labai mažai laiko susipažinti rus darbus, o gal ir kitokius, jeigu jų, neduok Dieve, su būsimaisiais pretendentais, įvertinti jų nepriekaiš- buvo. Taigi ir bus tada garantuotas viešumas, ir mums tingą reputaciją. galimybė, kai jau oficialiai bus pateiktos mums kan- Prieš tai minėtos konstitucinės nuostatos dėl Res- didatūros, iš tikro sąmoningai spręsti, ką gi renkam į publikos Prezidento rinkimų, priesaikos ir pareigų Konstitucinio Teismo teisėjus“50. vykdymo pradžios bei Konstitucinio Teismo suda- Dalis pasiūlytų kandidatų dėl įvairių priežasčių rymo terminų Seimui nesuteikė jokių alternatyvių atsisakė pretenduoti į Konstitucinio Teismo teisėjo veiksmų prielaidų, nes tiesiog buvo būtina realizuoti pareigas, o galutinis sąrašas paskelbtas spaudoje: Konstituciją numatytais terminais ir sąlygomis. Jau A. Gailiūnas – Aukščiausiojo Teismo teisėjas, P. Kuda- 1993 m. sausio 18 d. raštu laikinai einantis Seimo ba – advokatas, K. Lapinskas – buvęs Aukščiausiosios pirmininko pareigas Č. Juršėnas kreipėsi į Teisininkų Tarybos deputatas, tuo metu ėjęs Seimo Juridinio sky- draugijos pirmininką K. Stungį, teisingumo ministrą riaus vyr. konsultanto pareigas, I. Laucius – Klaipėdos J. Prapiestį, Aukščiausiojo Teismo pirmininką M. Lošį, miesto vyriausiasis prokuroras, J. Liaučius – buvęs generalinį prokurorą A. Paulauską, Vilniaus universi- Aukščiausiosios Tarybos deputatas, V. Markovas – teto Teisės fakulteto dekaną V. Mikelėną, Advokatų Generalinės prokuratūros tardymo ir kvotos priežiū- tarybos pirmininką K. Lipeiką ir prašė pateikti sam- ros vyriausiasis prokuroras, E. Monkevičius – Seimo protavimus dėl konkrečių teisininkų, kurie galėtų eiti Juridinio skyriaus vyr. konsultantas, V. Pavilonis – Vil-

48 seimo pirmoji sesija. 1993 m. sausio 12 ir 13 d. neeilinio ir iškilmingo posėdžio 49 seimo pirmoji sesija. 1993 m. vasario 3 d. posėdžių stenogramos, Nr.27, p. 23. stenogramos, Nr. 17, 18, p. 28. 50 Ibid., p. 23.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 41 niaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios mo formavimo, kad jis iš tikrųjų toliau mums padėtų, teisės katedros vedėjas, V. Ravonis – Aukščiausiojo būtent Konstitucinis Teismas ne tik savo forma, bet ir Teismo teisėjas, P. V. Rasimavičius – Vilniaus univer- turiniu padėtų vykdyti tai, ką norime kurti – teisinę siteto Teisės fakulteto Civilinės teisės ir proceso ka- valstybę.“ tedros docentas, S. Šedbaras – teisingumo ministro S. Stačiokas pabrėžė, kad Lietuva tautos valia tapo pavaduotojas, R. R. Urbaitis – Kauno miesto juridinės konstitucine valstybe, tačiau ne mažiau svarbu, kad konsultacijos advokatas, D. Vansevičius – Vilniaus 1- Lietuva taptų konstitucine valstybe faktiškai. Ak- ojo apylinkės teismo teisėjas, pirmininkas, J. Žilys – centavo, kad Konstitucinio Teismo formavimas yra Seimo Juridinio skyriaus vedėjas51. tik pradžia to darbo, kurį pradėjo pati lietuvių tauta. Spaudos konferencijoje laikinai einantis Seimo Pir- S. Stačiokas toliau sakė: „[...] Ryžausi sutikti su labai mininko pareigas Č. Juršėnas informavo apie pasiren- garbingu Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūly- gimą suformuoti Konstitucinio Teismo personalinę mu dirbti Konstituciniame Teisme dėl keleto priežas- sudėtį ir apie konkrečius pretendentus. Pateikiamą čių, bet svarbiausia ta, kad manau, jog 34 metų mano kandidatų sąrašą apibūdino kaip pagrindą, kuriuo teisinio pedagoginio darbo patirtis būtent konstitu- remiantis būsimas Respublikos Prezidentas ir Seimo cinės teisės srityje gali būti naudinga sprendžiant Pirmininkas turės galimybę pasirinkti siūlomus Kons- kartu su kitais teisininkais Konstitucijos aiškinimo titucinio Teismo teisėjus52. klausimus.“ 1993 m. vasario 17 d. prasidėjus Seimo neeilinei Šio straipsnio autorius atkreipė dėmesį, kad jam sesijai darbotvarkėje pagrindinis klausimas buvo Aukščiausiojoje Taryboje teko bendrauti su buvusiais pirmųjų Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimas. Aukš- deputatais, kurie išrinkti ir šio Seimo nariais, taip pat čiausiojo Teismo pirmininkas M. Lošys teikė tris kan- jis kalbėjo, kad Teisme laukia intensyvus ir sunkus didatus – buvusį Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo darbas. Atkreipė dėmesį, kad Konstituciniam Teismui sekretorių L. Sabutį siūlė rinkti trejiems metams, Vil- teks įgyvendinti ir savotišką „taikomąją misiją“, na- niaus universiteto docentą S. Stačioką – 9 metams, ir grinėti politinius konfliktus, spręsti „ne tik juridinius Seimo Juridinio skyriaus vedėją J. Žilį – 6 metams53. dalykus, bet turbūt turės tvirtinti ir naują politikos Pateikus šiuos kandidatus vėl prasidėjo diskusija moralę“. apie teisėjų skyrimo tvarką ir procedūras. Štai buvo Seimo nariai L. Sabučiui uždavė klausimų, susiju- nuomonių, kad turi būti pateikiama daugiau pre- sių su jo politine veikla. Štai G. A. Paviržis teiravosi, tendentų nei reikia išrinkti, o Seimas balsavimu nu- kodėl jis, būdamas Aukščiausiosios Tarybos Prezidi- spręstų, kuriems patikimos šios pareigos (Seimo na- umo sekretoriumi, nesiėmė veiksmų ir nereagavo į riai A. Baležentis, A. Antanavičius, A. Kubilius). Seimo Vyriausybės teisės aktus, kuriais buvo pažeidžiamas nariai A. Albertynas, V. Landsbergis aiškinosi, ar šie Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir kiti įstatymai. kandidatai nėra susiję su sovietinėmis represinėmis Z. Adomaitis klausė, ar būdamas teisėju jis sugebės struktūromis. išlikti nešališkas, nepasiduos politinių grupuočių Išsiaiškinus konstitucinių normų turinį ir įsitikinus, spaudimui ir vadovausis tik Konstitucija. A. Alberty- kad kandidatų skaičių pasirenka asmuo, kuris jas nas gilinosi į L. Sabučio veiklą praeityje – darbą pro- teikia Seimui, kalbėjo visi kandidatai į teisėjus. L. Sa- kuratūroje, galimas sąsajas su saugumo tarnybomis. butis prisiminė pagrindinius darbus, kuriuos atliko S. Stačiokas atsakinėjo į klausimus, susijusius su Aukščiausioji Taryba, pastebėjo, kad Konstituciniam teisėtvarkos institucijų veikla, įstatymų įgyvendini- Teismui pagal Konstituciją teks vykdyti „labai sunkias, mu ir pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu turi būti parengta atsakingas ir rimtas pareigas“. Apibūdindamas savo labai aiški teisinė politika. sprendimą balotiruotis į šio Teismo teisėjus sakė, kad J. Žilio buvo klausiama, ar bus principingas tais „[...] Na, o savo praktiką, teisminę praktiką (jūs turite atvejais, kai reikės vertinti teisės aktų , kuriuos ren- išdalintas anketas), žinote – nuo kur ir kada pradėjau, giant jis pats dalyvavo, teisėtumą. A. Gricius prašė kokį darbą teko dirbti. Teko matyti ir karšto, ir šalto, pareikšti nuomonę, ar kai kurie įstatymai, kuriuos atlaikyti įvairiausius niuansus, spaudimus ir t. t., bet priėmė Seimas, neprieštarauja Konstitucijai. Z. Ado- šiandien mes turime labai realią padėtį ir galime sė- maitis siekė išsiaiškinti teisinę situaciją po to, kai kmingai įveikti dar ir šį etapą dėl Konstitucinio Teis- Vyriausioji rinkimų komisija neįvykdė Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje dėl rinkimų rezultatų kai

51 Pretendentai į kandidatus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus // kuriose rinkimų apygardose. L. K. Jaskelevičius, at- Tiesa, 1993 m. vasario 5 d. kreipęs dėmesį į šio straipsnio autoriaus tada išreikš- 52 Konstitucinis Teismas: pirmieji pretendentai // Respublika, 1993 m. vasario 4 d. tą mintį, kad Konstitucinis Teismas dirbs ir įvairių po- 53 Seimo neeilinė sesija. 1993 m. vasario 17 d. ir 18 d. posėdžių stenogramos, litinių interesų sankirtų erdvėje, prašė patikslinti, ką Nr. 28, 29, p. 1.

42 tai reiškia. Tada reikėjo tiesiog pasakyti, kad Teismas principais, kuriais jis turėtų vadovautis“54. spręs iš esmės ir politinius konfliktus, bet vadovausis Intensyviausiai polemizuota, kokio balsavimo tik teisiniais argumentais ir teisinėmis, konstitucinė- būdu turi būti skiriami Konstitucinio Teismo teisėjai. mis vertybėmis. Tėvynės Santarą sudarančios frakcijos kategoriškai Kai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pateikė savo pasisakė už atvirą balsavimą. Socialdemokratų, LDDP siūlomus kandidatus, o pretendentai atsakė į Seimo frakcijos buvo už slaptą balsavimą. Balsuojant šiuo narių klausimus, vyko jų susitikimai parlamentinėse klausimu 73 Seimo nariai buvo už slaptą balsavimo frakcijose, Seimo komitetuose. būdą, o 52 – už atvirą. 1993 m. vasario 17 d. Seimo vakariniame posėdyje Slapto balsavimo rezultatai buvo tokie (buvo iš- aktyviai diskutuota apie teikiamus kandidatus ir ko- duoti 127 biuleteniai): už L. Sabutį balsavo 52, prieš – kiu balsavimu (slaptu ar atviru) bus skiriami pirmieji 75, už S. Stačioką – 57, prieš – 70, už J. Žilį – 125, Konstitucinio Teismo teisėjai. prieš – 2. Taigi iš trijų kandidatų Konstitucinio Teismo Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas P. Vitke- teisėju buvo išrinktas tik vienas. Tokie balsavimo re- vičius pranešė apie komiteto posėdį, kuriame buvo zultatai savaime negalėjo nesukelti atitinkamų rezo- pritarta visoms kandidatūroms į teisėjus. Dauguma nansinių atgarsių politinėje aplinkoje. frakcijų atstovų pretendentus įvertino palankiai. Lie- 1993 m. kovo 18 d. Seimo posėdyje tuojau po to, tuvos demokratinės darbo partijos frakcijos vardu kai Seime prisiekė paskirtas Konstitucinio Teismo kalbėjęs A. Kunčinas pabrėžė, kad ne visi pretenden- teisėjas, Seimo opozicinės frakcijos, kurios sudarė tai „visose srityse yra pakankamai kompetentingi“, Tėvynės Santaros vieningą politinį junginį, paskelbė „kilo kai kurių samprotavimų dėl pernelyg didelio pareiškimą. Jame konstatuota, kad visiems trims kan- politizuoto veikimo, išreiškiant vieną ar kitą politinę didatams į teisėjus nė viena frakcija nepateikė jokių nuostatą, pasiduodant vienų ar kitų jėgų veikimui. priekaištų dėl juridinės kompetencijos bei praktinės Matyt, tai kelia tam tikrą nepasitikėjimą kai kuriais patirties. Nesuabejota ir dėl kandidatų nepriekaiš- kandidatais“. V. Landsbergis pranešė apie bendrą tingos reputacijos. Pareiškime konstatuota, kad „[...] Tėvynės Santaros posėdį ir sakė, kad gauti „atviri ir iš- LDDP frakcija – lemiančioji dauguma – turėjo savų samūs atsakymai į visus klausimus ir neturime jiems politinių pretenzijų kandidatams, atsisakė susitikti pagrindo reikšti kokį nors nepasitikėjimą [...] Manau, su jais ir išsiaiškinti, o išankstinį partinį nuosprendį būtų gerai, jeigu pradėtume formuoti Konstitucinį pareiškė dviem balsavimais – kad sprendimas būtų Teismą, kaip dažnai buvo siūloma, santarvės dvasia“. slaptas ir kad juo būtų atmestos Lietuvos Sąjūdžio Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Seimo nariai, vertin- dalyvio L. Sabučio bei liberalo S. Stačioko kandida- dami kandidatus į teisėjus, vengė individualaus pre- tūros.“ Tėvynės Santara darė išvadą, kad LDDP net tendentų apibūdinimo ir buvo linkę visa tai spręsti Konstitucinį Teismą siekia paversti sau paklusniu balsavimu. Konkretesnis buvo socialdemokratas instrumentu. L. Sabučio neišrinkimas buvo įtvirtintas R. J. Dagys, kai samprotavo: „[...] mes įkūrėme Konsti- kaip kerštas už tai, kad jis 1989 metų pabaigoje pasi- tucinį Teismą. Įkūrėme nepriklausomą juridinę insti- traukė iš SSKP, o vėliau – iš LKP. Tėvynės Santara siūlė tuciją, maksimaliai depolitizuotą, kuri galėtų nešališ- išrinktam Respublikos Prezidentui panaudoti savo kai spręsti mūsų Seimo priimtų įstatymų pagrįstumą, įtaką, kad ši tendencija būtų pakeista ir Aukščiausio- kurie, be abejo, yra politizuoti, kadangi priimami jo Teismo pirmininko teiktos kandidatūros būtų dar politinių jėgų atstovų [...] Manau, būtent šis aspek- sykį pateiktos ir paskirtos55. tas, ne kompetencijos ar koks kitas aspektas, o tam Apie Konstitucinio Teismo formavimą tada plačiai tikras teisėjų užsiangažavimas politine prasme [...] rašyta spaudoje, diskutuota radijo ir televizijos laido- Kiekvienas žmogus gali būti politiškai užangažuotas. se56. Štai „Lietuvos aido“ redakcijos skiltyje S. Stoma Bet tokiu atveju, žengęs tuo keliu, jis turi pasirinkti – rašė: „[...] Priėmus naują Konstituciją ir pradėjus ją arba toliau išlikti teisininku grynąja prasme, arba jis įgyvendinti, Konstitucinis Teismas iš tikrųjų tampa vis dėlto turėtų būti politiku. Ir šiuo atveju nemanau, kad yra blogai, jog gerbiamasis L. Sabutis pasirinko politiko kelią, mano manymu, tai yra teigiama. Bet 54 Ibid., p. 25. šiuo atveju jo kandidatūrai aš nenorėčiau pritarti. 55 1993 m. vasario 18 d. Tėvynės Santaros pareiškimas // Kovo 11, 1993 m. kovas, Nr. 2. Būtent jo dalyvavimas anksčiau vykusioje parlamen- 56 MIKOLIŪNAS, A. Vienas jau yra // Vakarinės naujienos, 1993 m. vasario 18 d.; tinėje rezistencijoje, mano manymu, kaip politiko, URBONAVIČIŪTĖ, S. Prezidentui nereikės pasirinkti, kam prisiekti // Lietuvos rytas, man visiškai suprantamas, bet kaip teisininko, aš ma- 1993 m. vasario 18 d.; BANCEVIČIŪTĖ, T. Pirmuoju Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas Juozas Žilys // Lietuvos aidas, 1993 m. vasario 18 d.; JARMALAVIČIUS, nau, kad vis dėlto tai buvo ne visai teisingas žingsnis. R. Dėmesys Vyčio žirgo ir vienaragio asmeniniams santykiams // Respublika, 1993 Tai yra kompromisas su jo, kaip teisininko, tam tikrais m. vasario 19 d.; AUŠREVIČIŪTĖ, R. Ginčas dėl Konstitucinio Teismo tęsiasi: Tėvynės Santara protestuoja // Vilniaus laikraštis, 1993 m. vasario 23 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 43 būtina sudėtine demokratinės struktūros dalimi. teorinė idėja, profesinės nuomonės išsakymas. Ir pa- Žinoma, tai būtų tik tada, kai jis būtų formuojamas, daryta tai buvo todėl, kad konstitucingumo procesas laikantis susitarimo principo, o ne pagal vienos poli- 1991 m. Lietuvoje iš viso buvo sustojęs. S. Stačiokas tinės jėgos diktatą [...]. LDDP bandys pajungti Kons- atkreipė dėmesį, kad jei šis projektas inkriminuoja- titucinį Teismą griežtai savo kontrolei. Taip būtų sumas kaip politinis užangažuotumas, tai ar neiškils žlugdyta pati tokios institucijos idėja – būti saugikliu problemų skiriant kitus Konstitucinio Teismo narius? Seimo daugumos ir Prezidento savavaliavimui“57. Juk nemaža garbių teisininkų, kurie gali būti siūlomi, Televizijos laidoje „Naujienos ir nuomonės“ LDDP taip pat rengė įvairius konstitucinius projektus60. frakcijos atstovas Seimo narys J. Bernatonis, komen- Vertinant Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimą tuodamas Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimą, buvo pastebima ir tai, kad nė vienas iš kalbėjusių- kalbėjo, kad L. Sabutis yra politiškai užangažuotas, jų spaudos konferencijoje neturėjo jokių politinio o S. Stačiokas stengėsi, kad būtų patvirtinta 1938 „užangažuotumo“ priekaištų kol kas vieninteliam metų Konstitucija58. Ši televizijos laida paskatino Sei- patvirtintam Konstitucinio Teismo teisėjui J. Žiliui61. mo opoziciją surengti Seime spaudos konferenciją Interviu Lietuvos radijui L. Sabutis dar kategoriš- „Ar turės Lietuva nepartinį Konstitucinį Teismą“. Joje kiau apibūdino priežastis, kodėl nebuvo išrinktas dalyvavo V. Landsbergis, E. Jarašiūnas, L. Sabutis, Konstitucinio Teismo teisėju. Prisimindamas netoli- S. Stačiokas. V. Landsbergis kalbėjo, kad „Konstituci- mą praeitį, t. y 1989 metus, kai buvo įkurta savaran- nis Teismas bus ne Lietuvos“, „gelžbetoninė daugu- kiška Lietuvos komunistų partija, sakė, kad jis tada ma savo sprendimą buvo padariusi politbiure ar dar reikalavo iš viso nutraukti partijos veiklą, nes buvo kažkur“, „LDDP nepagailės darbo, kad demokratijos „nusikalstama, mafijozinė partija“. Atsigręždamas į nebūtų“. E. Jarašiūnas informavo, kad prieš balsuo- praeitį ir vertindamas savo, kaip Lietuvos Respubli- jant už Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, kos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekreto- frakcijos buvo susitariusios pritarti visiems trims pre- riaus, veiklą kalbėjo, kad jam teko pagrindinis krūvis tendentams. „Ar tai tendencija, ar ne, – sakė Tėvynės rengiant įstatymus (referendumo, pilietybės, tauti- Santaros atstovas, – paaiškės skiriant kitus Konsti- nių mažumų), nes dauguma deputatų buvo teisiškai tucinio Teismo teisėjus.“ L. Sabutis kalbėjo, kad „[...] mažaraščiai. Neįžvelgdamas jokių pozityvių Seimo visą laiką po Seimo rinkimų jaučiąs spaudimą, kad politinės daugumos veiksmų tęsiant pradėtus Ne- negautų jokio darbo, trukdoma netgi grįžti į teisin- priklausomybės įtvirtinimo darbus, pastebėjo, kad gumo viceministro pareigas“, o „[...] į valdžią sugrį- „jis kažkoks vienpusis, nukreiptas ne į Nepriklauso- žusi LDDP yra rafinuotesnė ir įžūlesnė KPSS forma , mybės įtvirtinimą, o net atvirkščiai – kad viskas būtų negalinti jam atleisti už tai, kad jis reikalavo atsiskirti užmiršta“. Balsavimą dėl jo įvertino taip: „Aš savo nuo KPSS ir paleisti partiją. Jų politika paversta tota- iniciatyva užėjau pas juos į frakcijos posėdį, kad jie litariniu melu, tai, ką jie skelbė Aukščiausiosios Tary- galėtų man užduoti klausimų. Jie beveik choru mane bos veiklos pradžioje, – kad bus diktatūra, nešvara, iš ten išvijo, ir man pasidarė aišku, kokie čia žmonės netvarka, – šito jie siekia ir sieks, jeigu bus leista jiems ir kokius jie gali priiminėti „objektyvius“ sprendimus. įsivyrauti“59. Aš manau, kad jų priimtas sprendimas dėl Konstitu- S. Stačiokas, nesileisdamas į įvykusio balsavimo cinio Teismo nėra teisėtas dėl neobjektyvumo ir dėl politinius vertinimus, pabrėžė, kad į spaudos konfe- paties jo turinio“62. renciją atėjo ne dėl to, kad netapo teisėju, o todėl, Konstitucinio Teismo sudarymo pradžią palydėjo kad televizijos laidoje „Naujienos ir nuomonės“ buvo ir L. Sabučio politinis pareiškimas Respublikos Pre- pasakyta apie priežastis, kodėl nebuvo paskirtas zidentui, kuriame konstatuoti kai kurie politinio gy- teisėju. Pagrindinė iš jų ta, kad jis buvo vienas iš tų, venimo reiškiniai, faktai bei galimi jų padariniai vals- kurie rengė Liberalų sąjungos konstitucijos projek- tybei ir visuomenei63. Viešojoje erdvėje pareiškimas tą, o laikydamasis konstitucinio tęstinumo principo, vertintas nevienareikšmiškai. Štai buvo pastebima, siūlė iš esmės rekonstruoti 1938 metų Konstituciją kad L. Sabučio leksika primena ryškiausius mitingi- ir pritaikyti ją dabarties parlamentinės demokratijos poreikiams. Pasak S. Stačioko, siūlymas atkurti 60 RAMELIENĖ, R. Konstitucinis Teismas: naujienos, nuomonės, nuoskaudos // Tiesa, atnaujintą 1938 metų Konstituciją buvo mokslinė 1993 m. vasario 23 d. 61 KUTREVIČIUS, A. Opozicija nuogąstauja dėl Konstitucinio Teismo // Respublika, 1993 m. vasario 23 d. 57 stoma, S. Konstitucinis LDDP Teismas // Lietuvos aidas, 1993 m. vasario 19 d. 62 interviu po įvykusios spaudos konferencijos Seimo rūmuose su Liudviku Sabu- 58 Opozicija abejoja, ar Lietuva turės nepartinį Konstitucinį Teismą // Lietuvos rytas, čiu // Kovo 11, 1993 m. kovas, Nr.2. 1993 m. vadario 23 d. 63 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, jos Sekretoriaus, Kovo 59 Kodėl Sabutis ir Stačiokas neverti LDDP pasitikėjimo //.Lietuvos aidas, 1993 m. 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Liudviko Sabučio 1993 m. vasario 24 vasario 23 d. d. pareiškimas // Lietuvos aidas, 1993 m. vasario 24 d.

44 nės politikos epizodus bei liudija, kad L. Sabutis labai civilinė bus ne tokios aktualios Teismui nagrinėjant norėjo tapti Konstitucinio Teismo nariu. Ji liudija, kad atitinkamas bylas. A. Kubilius tiesiog klausė: „[...] Bet „pretendentas iš tikrųjų yra labai politizuotas, savo mes čia kuriame ne kokį nors baudžiamąjį ar civilinį paaiškinimais patvirtina, jog Seimo dauguma, atro- teismą, o kuriam Konstitucinį Teismą, ir mane domi- do, pasielgė teisingai, neskirdama jo į labai atsakingą na jūsų kandidatų patirtis būtent suvokiant Kons- teisingumo instituciją“64. titucijos dalykus“68. Č. Juršėnas argumentavo, kad Pamažu aistros dėl pirmųjų Konstitucinio Teismo Konstitucinio Teismo teisėjais turi būti paskirti ne teisėjų atlėgo. Visuotiniuose rinkimuose išrinkus Res- tik konstitucinės teisės specialistai, bet ir kitų teisės publikos Prezidentą ir jam prisiekus Seime, laikinojo šakų žinovai, nes Teisme bus nagrinėjamos įvairios Respublikos Prezidento pareigų ėjimo konstitucinį bylos, susijusios tiek su baudžiamosios teisės, tiek su institutą pakeitė nuolatinis Respublikos Preziden- civilinės teisės, tiek su administracinės teisės normų tas. Laikinai einantis Seimo pirmininko pareigas konstitucingumu69. Seimo narys A. Vaišnoras kreip- Č.Juršėnas 1993 m. vasario 25 d. buvo išrinktas Sei- damasis į Seimo Pirmininką prašė pasakyti, kokios mo Pirmininku. Nors ir prieš tai asmenys, laikinai ėję yra garantijos, kad šie teisėjai „dirbs taip, kaip reika- Respublikos Prezidento ir Seimo Pirmininko parei- lauja įstatymas“. Į tai buvo atsakyta : „[...] Garantija yra gas, pagal Konstituciją ir turėjo teisę siūlyti kandida- žmonių padorumas ir tai, kad kai kuriuos iš jų aš labai tus į Konstitucinio Teismo teisėjų pareigas, tačiau jų seniai pažįstu ir pažįstu kaip rimtus teisininkus. Aš naujas konstitucinis statusas nebegalėjo kelti jokių galiu tiktai tiek garantuoti“70. abejonių dėl Konstitucijoje jiems suteiktų prerogaty- Kadangi Aukščiausiojo Teismo pirmininko prieš vų legitimumo. tai pateikti du kandidatai nebuvo išrinkti, po Seimo 1993 m. kovo 16 d. Seimo posėdyje buvo svarsto- Pirmininko informacijos apie jo teikiamus kandida- mos Konstitucinio Teismo trijų teisėjų kandidatūros, tus pranešimą padarė ir Aukščiausiojo Teismo pirmi- kurias pateikė Respublikos Prezidentas A. M. Bra- ninkas M. Lošys. Jis siūlė teisėju išrinkti Aukščiausiojo zauskas 1993 m. kovo 31 d. dekretu65. Buvo siūloma Teismo teisėją T. Staugaitienę devyneriems metams K. Lapinską paskirti šešeriems metams, V. Pavilo- bei pakartotinai svarstyti jo teikimą dėl S. Stačio- nį – devyneriems, o S. Šedbarą – trejiems metams. ko paskyrimo71 trejiems metams. Beje, dar prieš tai Visiems teisėjams slaptas balsavimas buvo palankus. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas buvo pateikęs dar Buvo išduoti 99 biuleteniai slaptam balsavimui. Bal- vieną kandidatą – T. Kazlauskienę, tačiau ji po pokal- sadėžėje rasti 98 biuleteniai. Už K. Lapinską balsavo bių frakcijose atsisakė balotiruotis į šias pareigas. 87, prieš – 11, už V. Pavilonį balsavo 85, prieš – 13, už Šių kandidatų į Teismo teisėjus svarstymą lydėjo S. Šedbarą balsavo 86, prieš – 12. Visi teisėjai buvo opzicijos kritika dėl Konstitucinio Teismo forma- paskirti66. Teisėjai tą pačią dieną prisiekė Seime. vimo tvarkos ir politinio kryptingumo. Dar nepra- 1993 m. kovo 18 d. Seimo posėdyje Seimo Pirmi- dėjus svarstyti pateiktų kandidatų reikalauta, kad ninkas Č. Juršėnas remdamasis Konstitucijos nuosta- Aukščiausiojo Teismo pirmininkas paaiškintų Aukš- tomis pateikė dar trijų Konstitucinio Teismo teisėjų čiausiojo Teismo sprendimus bylose, kuriose buvo kandidatūras67. nagrinėtas rinkimų teisėtumas kai kuriose Seimo Siūlyta A. Gailiūną paskirti teisėju trejiems me- rinkimų apygardose. Aiškintasi, kodėl vieni kreipi- tams, Z. Levickį – devyneriems, o P. V. Rasimavičių – maisi į teismą buvo priimti, kiti – ne. Štai Seimo narys šešeriems metams. Seimo Pirmininko nuomone, jie P. Giniotas tiesiog sakė: „Sakykite, kuo remiantis tai buvo reikiamos teisinės kvalifikacijos, turintys teisėjo buvo daroma, ir ar nebandys jūsų siūlomi kandidatai darbo patirties, o P. V. Rasimavičius – žinomas ir civili- laikytis tos tradicijos ir Konstituciniame Teisme?“72 nės, šeimos teisės mokslininkas. Seimo narys V. B. Rupeika prašė suteikti informaci- Seimo Pirmininkui apibūdinus kandidatus į teisė- jos, ar Aukščiausiojo Teismo vadovai ir teisėjai „[...] jus Seimo narys A. Kubilius laikėsi nuomonės, kad buvo spaudžiami anos Tarybos deputatų nuolati- Konstitucinio Teismo teisėjai visų pirma turi būti tie niais vaikščiojimais į jų kabinetus dėl įvairių bylų [...] teisininkai, kurie turi pakankamai žinių konstitucinės Būtų labai gerai išgirsti tas pavardes deputatų, kurie teisės srityje. Kitos teisės sritys, pvz., baudžiamoji, eidavo ir eidavo į Aukščiausiąjį Teismą ir nuolat rei-

64 L. Sabutis labai supykęs // Tiesa, 1993 m. vasario 25 d. 68 Ibid., p. 7. 65 seimo antroji sesija. 1993 m. kovo 16 d. posėdžių stenogramos, Nr.35, p. 16, 29. 69 Ibid., p. 7. 66 1993 m. kovo 16 d. Seimo nutarimas „Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyri- 70 Ibid.,, p. 8. mo // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios,, 1993, Nr.9-202. 71 seimo antroji sesija. 1993 m. kovo 18 d. posėdžių stenogramos, Nr. 36, p. 8, 9. 67 seimo antroji sesija.1993 m.. kovo 18 d. posėdžių stenogramos, Nr. 36, p. 6, 7, 8. 72 Ibid., p. 11.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 45 kalaudavo [...] Ir būtų labai gerai, kad tos pavardės, Formuojant Konstitucinį Teismą beliko paskirti jo jeigu tai bus daroma ateityje, dabar būtų paskelb- pirmininką, kurį pagal Konstituciją iš šio Teismo tei- tos. Kad kiekvienas Seimo nario ėjimas arba kitokiu sėjų turėjo paskirti Seimas Respublikos Prezidento būdu daromas spaudimas būtų paviešinamas. Tai teikimu. 1993 m. kovo 22 d. Respublikos Prezidentas padėtų mums geriau parinkti teisininkus į tokias A. M. Brazauskas pasirašė dekretą „Dėl Konstitucinio svarbias pareigas“73. Teismo pirmininko“, kuriuo teikė Seimui skirti J. Žilį Po posėdžio pertraukos Seimo Valstybės ir teisės šio Teismo pirmininku. 1993 m. kovo 25 d. Respubli- komiteto pirmininkas P. Vitkevičius pranešė apie ko- kos Prezidentas pateikdamas kandidatūrą apibūdino miteto posėdį, kuriame buvo įvertinti visi kandidatai jo veiklą Aukščiausioje Taryboje, rengiant Lietuvos į Konstitucinio Teismo teisėjus. Nors balsų dauguma Respublikos Konstituciją ir apskritai darbą teisėkū- buvo pritarta visiems pretendentams, tačiau balsuo- roje78. Seimo salėje buvo 88 Seimo nariai. Teismo ta įvairiai. Štai už A. Gailiūną balsavo 8, susilaikė 4, už pirmininkas buvo skiriamas ne slapto, bet atviro Z. Levickį – 7, susilaikė 5, už P. V. Rasimavičių – 10, su- balsavimo būdu. Už šį paskyrimą balsavo 73 Seimo silaikė 2, už T. Staugaitienę – 8, susilaikė 4. Balsuojant nariai ir 3 susilaikė. Nė vienas Seimo narys nebalsavo komitete dėl S. Stačioko įvyko metamorfozė – visi prieš79. Priimtas atitinkamas Seimo nutarimas80. 12 komiteto narių pritarė jo kandidatūrai74. Svarstant Tuoj po to, kai buvo priimtas Seimo nutarimas dėl komitete teisėjų kandidatūras buvo reikštos nuomo- Konstitucinio Teismo pirmininko paskyrimo, žodžio nės, kad Konstituciniame Teisme turėtų būti daugiau paprašė Seimo narys V. Žiemelis ir Tėvynės Santaros konstitucinės teisės specialistų, tačiau atsižvelgta ir į vardu ne tik pasveikino Teismo pirmininką, bet ir tei- tai, kad šioje institucijoje bus nagrinėjami klausimai ir kė pirmąjį prašymą Konstituciniam Teismui ištirti, ar dėl įvairių teisės sričių įstatymų atitikties Konstitucijai. įstatymas dėl Seimo rinkimų įstatymo dalinio pakei- Seimo posėdyje svarstant pretendentus į Konstitu- timo ir papildymo atitinka Konstituciją. Suprantama, cinio Teismo teisėjus pagaliau buvo atskleistos prie- kad šio straipsnio autorius kaip Teismo pirmininkas žastys, kodėl nebuvo išrinktas S. Stačiokas. Lietuvos tokiu būdu įteikto prašymo negalėjo priimti, nes demokratinės darbo partijos frakcijos atstovas Sei- kreipimosi padavimo ir registravimo taisyklės buvo mo narys J. Karosas paaiškino: „[...] Aš galiu pasakyti, įtvirtintos Konstitucinio Teismo įstatyme. Seimo po- kad frakcijos motyvas, kodėl buvo balsuota prieš šitą sėdyje pirmininkavęs Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas kandidatūrą, buvo tas, kad gerbiamasis S. Stačiokas „nereglamentiškai“ pastebėjo, kad „[...] viskas, žino- buvo šalininkas 1938 metų Konstitucijos. Ta pozicija ma, gražu, bet tik ar čia laikytasi visų normų prade- mums buvo nepriimtina ir tai buvo motyvas, kuris dant šitą pirmąją konstitucinę bylą? Tai čia jūsų valia, mus vedė balsuoti kitaip. Dabar mes tą klausimą iš- aš neprotestuoju, o tik mažą abejonę pasakau. Ar tas siaiškinome ir suprantame tas pastangas kaip norą greitas darbas yra nuostabus darbas? Bet jūsų valia. turėti Lietuvos Konstituciją. Tą jo argumentą mes pri- Gyventi bus įdomiau, be jokių kalbų“81. Tai neliko ne- imame visu rimtumu, turėdami galvoje, kad gerbia- pastebėta ir žiniasklaidoje82. mąjį S. Stačioką palaiko visos teisinės organizacijos, Suformavus Konstitucinį Teismą, t. y. paskyrus daugelis politinių judėjimų, mes taip pat remiame visus teismo teisėjus ir Teismo pirmininką, Teismas gerbiamojo S. Stačioko kandidatūrą“75. kaip teisminė institucija negalėjo pradėti veikti tol, Teisėjų rinkimo slaptojo balsavimo rezultatai buvo kol nebuvo oficialiai paskirta būstinė, išspręsti ma- tokie: už Z. Levickį balsavo 78, prieš – 37, už A. Gailiū- terialiniai finansiniai, organizaciniai klausimai dėl ną – 78, prieš – 37, už P. V. Rasimavičių – 101, prieš – Teismo funkcionavimo. Pastarosios problemos iš 14, už S. Stačioką – 104, prieš – 11, už T. Staugaitie- praktinio pobūdžio žymia dalimi tapo ir politinėmis, nę – 72, prieš – 43. Taigi visi Konstitucinio Teismo nes vis didėjo teisės aktų konstitucingumo patikros teisėjai buvo išrinkti ir prisiekė Seime76. A. Gailiūnas, poreikis. Parlamento opozicija ėmėsi savotiškų poli- Z. Levickis, T. Staugaitienė buvo atleisti iš Aukščiau- tinių demaršų. siojo Teismo teisėjų pareigų77. Lietuvos Respublikos piliečių chartijos iniciatyva

73 Ibid., p. 11, 12. 78 seimo antroji sesija. 1993 m. kovo 23 d. posėdžio stenogramos, Nr. 37, p. 10. 74 Ibid., p. 24. 79 Ibid., p. 29. 75 Ibid., p. 24. 80 1993 m. kovo 23 d. Seimo nutarimas „Dėl J. Žilio paskyrimo Konstitucinio Teismo 76 1993 m. kovo 18 d. Seimo nutarimas „Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyri- pirmininku“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.10- mo“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 10-235. 240. 77 1993 m. kovo 23 d. Seimo nutarimas „Dėl A. Gailiūno, Z. Levickio ir T. Staugai- 81 Ibid., p. 29. tienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų“// Lietuvos 82 uRBONAVIČIŪTĖ, S., JAUNIŠKIS, K. Vakar Seime: bankininkystės ir rinkimų labirin- Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 10-238. tai // Lietuvos rytas, 1993, kovo 24 d.

46 buvo įkurta Visuomeninė Konstitucijos saugos komi- nių atžvilgiu“86. sija. Paskelbta, kad šios komisijos tikslas – ginti Lie- Visuomeninė Konstitucijos saugos komisija, at- tuvos Respublikos Konstituciją kaip valstybingumo, sižvelgdama į tai, kad buvo nutrauktas kai kurių te- demokratijos pagrindą, stebėti, kad priimti įstatymai levizijos laidų („Lietuva ir pasaulis“, „Post scriptum“, ir potvarkiai neprieštarautų Konstitucijai, o valdžios „Atgimimo banga“ ir kt.) transliacijos, įžvelgdama ki- veiksmai ir norminiai aktai jos nepažeistų. Komisijos tus politinės cenzūros reiškinius, pareiškė, kad tokiu pirmininku buvo išrinktas ekonomistas akademikas būdu laužoma Konstitucijos 44 straipsnio nuostata A. Buračas, pavaduotojais – teisininkai Z. Juknevičius „Masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Komisi- ir Š. Vilčinskas, nariais teisininkai J. Aleksandravičius, ja nutarė šiuos konstitucinius pažeidimus viešai pa- A. Devėnas, I. Kaganas, P. Rasimavičius, L. Sabutis, skelbti ir įrašyti į Juodąją knygą87. V. Zabiela, filologasV . Ambrazas, inžinieriai L. V. Duo- 1993 m. liepos 1 d. komisija konstatavo, kad Sei- ba, L. Furmanavičius, L. Verbliugevičius, žurnalis- mo statuto nuostata, jog „Lietuvos radijas ir televizija, tas A. Katkevičius, rašytojas J. Mikelinskas, medikai respublikiniai laikraščiai, spausdindami ir transliuo- R. Rastauskienė, M. Ručinskienė, A. Smailys, ekono- dami reportažus iš Seimo posėdžių, turi paskelbti ir mistas R. Sikorskis. oficialų pranešimą“, „reportažai turi būti atskirti nuo Savo pirmajame pareiškime Visuomeninė Kons- komentarų apie Seimo veiklą“, „komiteto narių kal- titucijos saugos komisija pabrėžė, kad Vyriausiosios bos, pasakytos posėdyje, viešai gali būti skelbiamos rinkimų komisijos 1993 m. balandžio 14 d. sprendi- tik jų autoriams neprieštaraujant“, pažeidžia Konsti- mas nutraukti trijų Seimo narių įgaliojimus šiurkščiai tucijos normas apie spaudos informacijos skleidimo pažeidžia Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkto nuos- laisvę88. tatą, o šiuo klausimu kompetentingai turėtų pasisa- 1993 m. rugpjūčio 10 d. komisija nagrinėjo infor- kyti Konstitucinis Teismas83. maciją apie Lietuvos valstybės vadovų žingsnius de- Vėliau Visuomeninė Konstitucijos saugos komisija rybose su Rusija dėl okupacinės kariuomenės pada- kritiškai įvertino 1993 m. sausio 12 d. Seimo priim- rytos žalos atlyginimo. Konstatuota, kad Respublikos tą įstatymą, kuriuo buvo pakeisti nuosavybės teisių Prezidento ir užsienio reikalų ministro mėginimai į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo teisiniai pa- nuslėpti nuo Tautos esminius derybų momentus ir grindai84. Komisijai buvo nepriimtina nauja nuos- iš esmės atsisakyti reikalavimo atlyginti okupacijos tata, kad savininkams gyvenamieji namai gali būti padarytą žalą yra ne kas kita, kaip mėginimas nesi- grąžinti tik tada, kai tų namų nuomininkai laisva valia skaityti su Tautos suverenia galia. Atsižvelgdama į sutinka persikelti į jiems suteiktas kitas gyvenamą- tai, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip Kons- sias patalpas. Kritiškai vertinti ir kiti teisės aktai, ku- titucijos 77 straipsnio nuostatos dėl Respublikos Pre- riais nustatytas teisinis reguliavimas dėl žemės ūkio zidento priedermės atstovauti Lietuvos valstybei ir įmonių turto privatizavimo. Komisija pareiškė, kad daryti visa, kas jam pavesta, Konstitucijos ir įstatymų tokio pobūdžio sprendimai pažeidžia Konstitucijos pažeidimas, komisija apie tai įspėjo Lietuvos visuo- 23 straipsnio normas, o svarstomi Žemės reformos menę ir Respublikos Prezidentą89. įstatymų pakeitimai įteisina tokį pažeidimą85. Atsižvelgdama į tai, kad Konstitucijos Baigiamųjų 1993 m. birželio 8 d. vykusiame komisijos posėdy- nuostatų 153 straipsnyje buvo numatyta galimy- je nagrinėti klausimai : dėl prokuratūros ir tardymo bė Seimui per metus po Konstitucijos priėmimo funkcijų santykio; dėl žemės ūkio reformos krypčių; paprastesne tvarka keisti kai kuriuos Konstitucijos dėl Lietuvos valstybinės televizijos monopolistinės straipsnius, Seimo narių grupė parengė ir paskelbė veiklos. Įvyko disukusija dėl mirties bausmės panai- dviejų įstatymų projektus dėl atitinkamų Konstituci- kinimo. Dauguma komisijos narių gynė aukos pusę, jos straipsnių pakeitimo90. Juose buvo siūlyta nusta- pabrėžė išaugusį nusikalstamumą, žmogaus gyvybės tyti, kad referendumui teikiamų įstatymų projektai, nuvertėjimą. Komisija laikėsi nuomonės, kad mirties išskyrus Konstitucijos pataisas, turi būti prieš tai ap- bausmės panaikinimas „šiuo sunkiu laikotarpiu būtų svarstyti Seime ir prireikus pataisyti pagal Konstitu- nehumaniškas aktas aukos ir dorų visuomenės žmo- cinio Teismo pateiktas išvadas. Numatyta atsisakyti Respublikos Prezidento įstatymo leidimo iniciatyvos

83 visuomeninės Konstitucijos saugos komisijos pareiškimas // Amžius, 1993 m. 86 veRBLIUKEVIČIUS, L. Konstitucininkų požiūris į mirties bausmę // Lietuvos aidas, gegužės 1–7 d., Nr. 18. 1993 m. birželio 18 d. 84 1993 m. sausio 12 d. įstatymas „Dėl įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į 87 Konstitucijos sauga // Lietuvos aidas, 1993 m. birželio 18 d. išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“// Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 5-83. 88 Konstitucijos sauga // Lietuvos aidas, 1993 m. liepos 3 d. 85 Įstatymų pakeitimai pažeidžia Konstituciją // Lietuvos aidas, 1993 m. gegužės 89 Komisija įspėja // Lietuvos aidas, 1993 m. rugpjūčio 12 d. 12 d. 90 Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 43 (28), p.12-16.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 47 teisės, apriboti jo teisę pirma laiko paleisti Seimą, pa- leidinyje94. šalinti nuostatą apie ministrų atsakingumą ir Respu- Konstitucinio Teismo buveinės ir materialinio ap- blikos Prezidentui. Siūlyta pakoreguoti Konstitucinio rūpinimo klausimas parlamentinėse peripetijoseDar Teismo pirmininko skyrimo tvarką nedalyvaujant 1992 m. gruodį Seime neformaliai pradėta diskutuoti Respublikos Prezidentui. Siekta, kad Konstitucinio apie Konstitucinio Teismo organizavimo klausimus. Teismo teisėjų rotacijos principas būtų pakeistas ir Šio straipsnio autoriui, tuometinio Seimo Juridinio nustatyta, kad visi teisėjai eina pareigas iki jie sulauks skyriaus vedėjui, laikinai einantis Seimo Pirmininko 68 metų. Visuomeninė Konstitucijos saugos komisija pareigas Č. Juršėnas pasiūlė parengti Seimo rezoliu- siūlė tokius pasiūlymus atmesti kaip prieštaraujan- cijos projektą, kuriame būtų atkreipiamas dėmesys čius demokratiniams Lietuvos Respublikos Konstitu- į pagrindines problemas, kurias reikės nedelsiant cijos principams91. spręsti. Parengto Seimo rezoliucijos projekto „Dėl bū- Komisija pasisakė dėl Konstitucijos 56 straipsnio, simo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vei- numatančio, kad Seimo nariu gali būti renkamas klos materialinio ir finansinio užtikrinimo“ įvadinėje Lietuvos Respublikos pilietis, nesusijęs priesaika ar dalyje buvo konstatuojama, kad artinasi Respublikos pasižadėjimu užsienio valstybei, įgyvendinimo, nes Prezidento rinkimai. Pagal 1992 m. lapkričio 6 d. įsta- 1993 m. kovo 16 d. Seimo rinkimų įstatyme nebuvo tymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsiga- atskleistas šios normos tikslesnis apibrėžimas. Buvo liojimo tvarkos“ 7 straipsnį Konstitucinio Teismo tei- pareikšta, kad tokia teisinio reguliavimo būklė ne- sėjai, o iš jų – Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi sudaro galimybių realizuoti nurodytą Konstitucijos būti paskirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Res- nuostatą ir apginti Seimą nuo asmenų, priesaika ar publikos Prezidento išrinkimo. Toliau buvo rašoma: pasižadėjimu susijusių su užsienio valstybe92. „Atsižvelgiant į šias aplinkybes Lietuvos Respublikos Nagrinėjant, kokius konstitucinio teisėtumo as- Seimas mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pektus aktualizavo Visuomeninė Konstitucijos sau- sudarydama Lietuvos Respublikos valstybės biudže- gos komisija, galima pastebėti, kad visi šie klausimai tą, turėtų taip pat numatyti finansines lėšas, kurios potencialiai turėjo būti nagrinėjami Konstituciniame bus skirtos užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitu- Teisme. Tol, kol Teismas dėl objektyvių aplinkybių cinio Teismo veiklą. Šiam darbui koordinuoti galėtų dar nebuvo pradėjęs teisminių procesų dėl konkre- būti įkurta atitinkama organizacinė komisija (komi- čių teisės normų konstitucingumo, visuomeniniais tetas)“95. Ši rezoliucija tada nebuvo pateikta Seimui pagrindais veikiantis darinys buvo vienas iš politinio svarstyti, tačiau idėja dėl būsimojo Teismo veiklos veikimo būdų išreikšti Seimo opozicijos interesus finansavimo užtikrinimo, specialios komisijos suda- parlamentinėse batalijose. Kita vertus, komisijos rymo vėliau buvo įgyvendinta. veikla iliustruoja to laikotarpio demokratijos raidos 1993 m. kovo 16 d. Seimo posėdyje Seimo Pir- charakteringus reiškinius, kuriuose kaupėsi tiek po- mininko pavaduotojas A. Sakalas atkreipė dėmesį, litinės, tiek teisinės problemos. „Respublikoje“ buvo kad reikia nedelsiant spręsti klausimus, susijusius su rašoma: „[...] Ypač aktyvi Konstitucijos sergėtoja yra Konstitucinio Teismo funkcionavimo pradžia, visų Seimo opozicija, pati prisiėmusi šią nelengvą naštą. pirma – su patalpomis, materialiniu aprūpinimu. Galima ginčytis, ar ši našta jai nebus per sunki, ar išvis Tada Seimo Pirmininko pavaduotojas pabrėžė, kad viena politikos jėga gali „teisti“ kitą. O Tėvynės San- „[...] Šiandien siūlomos Konstituciniam Teismui įvai- taros pretenzijos būti bent moraliniu teisėju nekelia rios patalpos. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijoje abejonių. Tą rodo ir politiškai angažuotos Visuome- pora kambarių, kitose vietose taip pat nedidelės ninės Konstitucijos saugos sukūrimas. Ji, beje, jau yra patalpėlės. Mūsų nuomone, Seimas turėtų išspręsti pareiškusi savo nuomonę visais klausimais, kuriuos Konstitucinio Teismo, kaip vienos iš pagrindinių vals- Konstitucinis Teismas dar tik ruošiasi svarstyti“93. tybės institucijų, patalpų klausimą, taip pat ir kitus Ilgainiui Visuomeninės Konstitucijos saugos komi- techninius klausimus“96. sijos veikla tapo mažiau pastebima. Pradėjus funkci- Šioms aktualijoms spręsti buvo sudaryta komisija: onuoti Konstituciniam Teismui visuomenės dėmesys V. P. Andriukaitis (komisijos pirmininkas), E. Jarašiū- koncentravosi į šios valstybės institucijos nagrinėja- nas – Seimo narys, J. Prapiestis – teisingumo minis- mas konstitucinio teisėtumo problemas. Su šios ko- tras, A. Vapšys – statybos ir urbanistikos ministras, misijos veikla galima plačiau susipažinti specialiame

94 Konstitucija ir Seimas. Vilnius, 1993. 95 Seimo rezoliucijos projekto kopija yra autoriaus asmeniniame archyve. 91 Konstitucijos sauga // Lietuvos aidas, 1993 m. rugsėjo 23 d. 96 1993 m. kovo 16 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio 92 Dėl Seimo rinkimų įstatymo // Lietuvos aidas, 1993 m. lapkričio 5 d. Teismo darbo organizavimo“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ži- 93 Ar sustiprės trečiosios valdžios balsas // Respublika,1993 m. rugpjūčio 4 d. nios, 1993, Nr. 9-203.

48 E. Vilkelis – finansų ministras. Komisijos nariais taip pektas, kur dislokuotos Seimo, Vyriausybės, o neto- pat buvo visi išrinkti ir būsimieji Konstitucinio Teis- liese ir Respublikos Prezidento institucijos. Todėl tik mo teisėjai. Iki 1993 m. kovo 20 d. komisija turėjo šiame istoriniame prospekte turėtų būti įkurdintas ir pateikti Seimui pasiūlymus dėl atskiro pastato Kons- Konstitucinis Teismas. tituciniam Teismui skyrimo, o iki 1993 m. balandžio Kitą dieną, t. y. kovo 19 d., komisija vėl posėdžiavo. 1 d. – pasiūlymus Vyriausybei dėl Teismo materiali- Dalyvaujant komisijos pirmininkui V. P. Andriukaičiui, nio techninio aprūpinimo. Šiuo nutarimu buvo ak- taip pat komisijos nariams E. Jarašiūnui, J. Prapies- centuojamas esminis klausimas, kad Konstituciniam čiui, E. Vilkeliui bei nariams – Konstitucinio Teismo Teismui turi būti skiriamas atskiras pastatas. teisėjams K. Lapinskui, S. Šedbarui, J. Žiliui buvo nu- Kai Seimas baigė formuoti Konstitucinio Teismo spręsta pasiūlyti Seimui priimti specialų aktą, kuriuo personalinę sudėtį ir buvo paskirtas Teismo pirmi- paskirti Konstituciniam Teismui pastatą, esantį Vil- ninkas, teisėjai į pirmuosius pasitarimus rinkdavosi niuje, Gedimino 398. Seimo Juridinio skyriaus vedėjo kabinete. Vienas Kas lėmė tokį sprendimą? Reikėtų atkreipti dėme- pagrindinių klausimų buvo Konstitucinio Teismo sį, kad Gedimino pr. 3 rūmai, kuriuose buvo Lietuvos patalpų klausimas. Nors buvo laikomasi vieningos mokslų akademija, atitiko bendrąją koncepciją dėl nuomonės, kad teisėjams nedera tiesiogiai dalyvauti Konstitucinio Teismo, jie buvo istorinėje Vilniaus batalijose šiais klausimais, tačiau buvo sutarta visais miesto dalyje, kur netoliese kadaise buvo Valdovų atvejais pasakyti apie esminius Teismo funcionavimo rūmai, saugoti Lietuvos statutai, veikė Lietuvos val- poreikius. Vis dažniau siūlant Teismo teisėjus „pri- dovų kanceliarija. Antra vertus, pastato vidinis iš- glausti“ keliuose kabinetuose Seime ar kitur, šiuose planavimas, nedarant jame didesnių rekonstrukcijų, pasitarimuose buvo nutarta pabrėžti, kad toks požiū- atitiko Konstitucinio Teismo funkcionavimo reikala- ris visiškai nedera su teisminės valdžios institucijos vimus: esanti salė pagal vietų skaičių ir dydį galėjo sprendžiamais uždaviniais, su teisminio proceso dės- būti naudojama Konstitucinio Teismo posėdžiams; niais, kurių privalu laikytis ir pačiam Konstituciniam už didžiosios salės yra patalpa, kurioje galėjo vykti Teismui. Kitaip tariant, buvo laikomasi pozicijos, kad Teismo pasitarimai, būti priimami Teismo aktai; posė- Teismas negalės pradėti nagrinėti konstitucinės jus- džių salės vieta buvo patogi ir tuo, kad į ją įeinama ne ticijos bylų tol, kol neturės savo nuolatinės būstinės. pro tarnybines patalpas, bet iš pasitarimų kambario; 1993 m. kovo 18 d. įvyko pirmasis Lietuvos Res- kadangi Konstituciniame Teisme turėjo dirbti apie publikos Konstitucinio Teismo darbo organizavi- 70 tarnautojų, patalpų išplanavimas būtų atitikęs mo klausimams spręsti komisijos posėdis. Jame ir šiuos poreikius; kadangi Konstitucinio Teismo rū- dalyvavo komisijos pirmininkas V. P. Andriukaitis, muose bus ir biblioteka, čia galėjo būti saugomi ir is- A. Vapšys, E. Vilkelis, J. Prapiestis, taip pat komisijos toriniai Lietuvos valstybės teisės paminklai, literatūra nariai – Konstitucinio Teismo teisėjai A. Gailiūnas, apie Lietuvos bei kitų valstybių konstitucijas. Komisi- K. Lapinskas, Z. Levickis, P. V. Rasimavičius, S. Sta- joje svarstant tokį variantą buvo išreikšta mintis, kad čiokas, T. Staugaitienė, S. Šedbaras, J. Žilys. Komisija Teismui galėtų būti skiriami tik pagrindiniai rūmai, o vieningai sutarė, kad skiriant pastatą Konstituciniam iš kiemo pusės esantys pastatai, atitinkamai juos at- Teismui būtina vadovautis nuostata, kad šis pastatas skyrus, galėtų būti panaudoti ir kitoms reikmėms. turi būti atskiras, atitikti tikslinę savo paskirtį, taip pat Turint galvoje koncepciją, kuri buvo išreikšta reprezentuoti aukščiausią teisminę valdžią97. 1993 m. kovo 16 d. Seimo nutarime „Dėl Lietuvos Kokiais motyvais buvo grindžiami komisijos pa- Respublikos Konstitucinio Teismo darbo organizavi- siūlymai? Visų pirma – atskiras pastatas turi reikšti mo“ ir rėmėsi komisijos suformuluotomis pozicijo- Teismo funkcijų įgyvendinimo autonomiškumą. Ne mis, buvo parengtas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos veltui visose Europos ir kitose pasaulio šalyse pana- Respublikos Konstitucinio Teismo pastato“ projektas. šaus pobūdžio institucijoms suteikti vieni geriausių Jame buvo rašoma: „Lietuvos Respublikos Seimas, pastatų. Antra – pastatas turi būti reprezentatyvus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio jis turi simbolizuoti, įprasminti aukščiausiosios teis- Teismo vaidmenį Lietuvos Respublikos valdžios insti- minės valdžios savarankiškumą. Trečia – Konstitu- tucijų sistemoje, siekdamas įprasminti Konstitucinio cinio Teismo rūmų vieta turi būti susijusi ir su kito- Teismo būstinės – pastato vietą Vilniaus mieste – il- mis centrinėmis valstybės valdžios institucijomis, jų gaamžėje istorinėje Lietuvos sostinėje, vadovau- išdėstymu Vilniuje – ilgaamžėje Lietuvos valstybės damasis nuostata, kad Vilniaus miesto Gedimino sostinėje. Tokia ašis yra ir turėjo būti Gedimino pros- prospekte telkiasi pagrindinės Lietuvos valstybės

97 iš asmeninio autoriaus archyvo. 98 iš asmeninio autoriaus archyvo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 49 valdžios ir valdymo institucijos, nutaria: 1. Lietuvos pakartojo motyvus dėl šio Teismo pastato istorinių, Respublikos Konstituciniam Teismui skirti pastatą, architektūrinių prasmių ir funkcionalumo. kuris yra Vilniuje, Gedimino pr. Nr.3. 2. Lietuvos Res- Siekiant neiškreipti V. P. Andriukaičio minčių dėl publikos Vyriausybė užtikrina Konstituciniam Teis- pasiūlymo skirti Konstituciniam Teismui pastatą mui perduodamo pastato parengimą pagal jo pa- Vilniuje, Gedimino pr. 3, pateikiame atitinkamą ste- skirtį, organizuoja būtiną remontą.“ Nutarimas turėjo nogramos dalį: „[...] Beje, šis sprendimas buvo, kaip įsigalioti nuo jo priėmimo. sakyti, tik toks mūsų idealistinis sprendimas, visiškai Rengiant pasiūlymus Seimui dėl Konstitucinio komisijos nariams suprantant, jog Mokslų akademija Teismo pastato buvo svarstomi įvairūs variantai. Vie- yra prestižinė įstaiga, visiškai tokio pat svarbumo kaip nas iš pastatų – buvusieji Politinio švietimo namai, ir Konstitucinis Teismas ir, aišku, nepretenduojame į kuriuose šiuo metu yra Medicinos biblioteka. Įverti- konfliktą, bet tik į tokį apmąstymą. Kita vertus, šian- nus šio pastato vidinį išplanavimą buvo prieita prie dien mes susitikome su Lietuvos mokslų akademijos išvados, kad, norint jį pritaikyti Konstitucinio Teismo prezidentu ir prezidiumo nariais. Vis dėlto akivaizdu, poreikiams, reikėtų labai didelės rekonstrukcijos, o kad per pastaruosius dvejus metus Mokslų akademi- tam prireiktų didelių finansinių resursų. Diskutuota ja buvo patyrusi didžiulį politinį spaudimą, taip pat apie pastatą, kuris tuo metu priklausė Vilniaus mies- ir psichologinį spaudimą, ir materialinių nepriteklių. to architektūros valdybai. Nors visiems imponavo šio Kita vertus, aišku, jog paties prezidiumo erdvėje per pastato vieta, tačiau buvo aišku, kad ir jis neatitinka pastaruosius 50 metų susiformavo tam tikra mokslo teisminės institucijos funkcionavimo tikslų. Buvo dvasia ir, aišku, kad tai yra labai rimti, svarūs argu- svarstomas ir vertinamas dar vienas variantas – Ko- mentai, dėl ko vis dėlto, mano galva, tas mūsų toks munalinio ūkio ministerijos pastatas, kuris buvo idealaus modelio parinkimas turbūt praktiškai yra atokiau nuo Gedimino prospekto, netoliese buvusio sunkiai įmanomas“100. „Pergalės“ kino teatro. Buvo akivaizdu, kad ir šis pas- Svarstant nutarimo projektą V. P. Andriukaitis pa- tatas bus sunkai pritaikomas Konstitucinio Teismo siūlė padaryti pertrauką ir komisijai pagalvoti apie įgyvendinamoms funkcijoms bei paskirčiai. Buvo kitas Konstitucinio Teismo pastato alternatyvas. aptariamos patalpos, kuriose šiuo metu yra Valsty- Apie Konstitucinio Teismo aprūpinimo patalpomis binė mokesčių inspekcija, Lukiškių aikštėje ir dar keli problemas bylojo ir V. P. Andriukaičio žodžiai, kad jis variantai, tačiau jie visi buvo nepriimtini dėl patalpų pats abejoja savo, kaip komisijos pirmininko, „suge- išplanavimo arba dėl lėšų, kurias reikėtų panaudoti bėjimais ir kompetencija“. Taip pirmininkas išreiškė įkurdinant Teismą. savo nusivylimą, kad Vyriausybė, kitos valstybės ins- Taip radosi pasiūlymas perduoti Konstituciniam titucijos akivaizdžiai demonstravo atsainų požiūrį į Teismui Lietuvos mokslų akademijos rūmus Gedimi- šio klausimo sprendimą. no pr. 3. Konstitucinio Teismo teisėjai, kuriems buvo Po šio Seimo posėdžio įvyko Ministro Pirmininko pasiūlyta įvertinti šias patalpas, kolegialiai pritarė A. Šleževičiaus ir Konstitucinio Teismo darbo orga- tokiam variantui ir nesigilino į aplinkybes, susijusias nizavimo klausimams spręsti komisijos narių susiti- su tokiu pasiūlymu. Tik vėliau paaiškėjo, kad buvo kimas, kuriame dalyvavo ir visi Konstitucinio Teismo įvairių „povandeninių srovių ir lobistinių interesų“. teisėjai. Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad Pasirodė, kad dar tuo metu, kai Ministrų Tarybos Pir- Konstitucinio Teismo pastato skyrimo klausimas vis mininku buvo B. Lubys, Mokslų akademijos pastatą labiau įgyja politinį atspalvį, nes negali būti pradėtos buvo planuojama perduoti Lietuvos bankui, į jį pre- nagrinėti bylos, kurios kaupiasi Konstituciniame Teis- tendavo ir komerciniai bankai. Komisijos pirminin- me. Tada buvo preliminariai susitarta, kad Teismui kas, Seimo narys P. V. Andriukaitis buvo apkaltintas galėtų būti skirtas Energetikos ministerijos pastatas kovojantis su mokslu. Per Socialdemokratų partijos (Gedimino pr. 36). Tokie pasiūlymai rėmėsi ir tuo, kad konferenciją A. Rudys frakcijos vardu pažadėjo dėti netolimoje ateityje turėjo būti įgyvendinta valdymo pastangas, kad Mokslų akademija liktų mokslui, o ne reforma, o Energetikos ministerijos funkcijos galėjo bankams99. atitekti kitoms valstybės institucijoms. 1993 m. balandžio 15 d. Seimo posėdyje Konstitu- 1993 m. balandžio 22 d. Seimo posėdyje vėl buvo cinio Teismo darbo organizavimo klausimams spręs- svarstomas Konstitucinio Teismo būstinės klausimas. ti komisijos pirmininkas V. P. Andriukaitis informavo V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad vis aktualesnės apie pasiūlymus dėl Konstitucinio Teismo pastato, tampa konstitucingumo problemos, o Teismas netu-

99 uRBONAVIČIŪTĖ, S. Bylos ant neegzistuojančio Konstitucinio Teismo stalo // Lietu- 100 Seimo antroji sesija. 1993 m. balandžio 15 d.posėdžių stenogramos, Nr.45, vos rytas, 1993 m. balandžio 22 d. p. 49.

50 ri galimybių pradėti darbą, ir siūlė nedelsiant priimti kovo 16 d. Seimo nutarimą, kuriame suformuluota sprendimą dėl Teismo patalpų, kurios yra Gedimino Seimo pozicija dėl atskiro Konstitucinio Teismo pas- pr. 36 ir kuriose tuo metu buvo įkurdinta Energetikos tato. Tada sakiau, kad „[...] Konstitucinio Teismo teisė- ministerija ir Atominės saugos inspekcija101. jai, tarp jų ir aš, stengėmės nedalyvauti grumtynėse Ir šiuo atveju neapsieita be papildomų debatų bei dėl pastato skyrimo. Manau, kad jūs galit ir turbūt samprotavimų dėl Konstituciniam Teismui skiriamo privalote suprasti, kokių motyvų skatinami šiose pro- pastato. Štai Seimo narys A. Kubilius stebėjosi, kodėl cedūrose mes nedalyvavome [...] Aš noriu dar kartą šį klausimą turi spręsti ne Vyriausybė, bet Seimas. įtikinamai pasakyti, kad Respublikos Konstitucinio S. Pečeliūnas buvo įsitikinęs, kad Mokslų akademijos Teismo institucija yra labai svarbi institucija Lietuvai pastatas labiau tinka Konstituciniam Teismui. T. Lidei- [...] Svarstant pastato klausimą, aš nemanau, kad šią kis pabrėžė, kad Teismas privalo pradėti darbą nedel- instituciją galima lyginti su ministerijų struktūromis siant, o pastato skyrimas ir jo remontas gali užtrukti, [...] Tai bus reprezentacinė institucija [...].Pastatas ir siūlė suteikti Teismui „kokias nors laikinas patalpas, turi atitikti tas funkcijas, kurias vykdys Konstitucinis kad jis jau galėtų pradėti dirbti, o toliau jau spręsti jo Teismas. Turi būti salė, už salės turi būti teisėjų slap- nuolatinių patalpų klausimą“. J. Beinortas samprota- to pasitarimo kambarys [...] Nesiūlau jums konkrečių vo, kad Vilniuje esančio nekilnojamojo turto klausi- sprendimų, bet vis dėlto priimant lemtingus sprendimus turėtų spręsti ne Seimas ar Vyriausybė, bet Vil- mus, aš labai prašyčiau, kad Seimo nariai atsižvelgtų niaus savivaldybė. Panašiai manė ir G. A. Paviržis102. bent į tai, ką šiandieną norėjau ir turėjau progą , jums Seimo nutarimas dėl Konstituciniam Teismui skiria- leidus, pasakyti“103. mo pastato buvo priimamas ypatingos skubos tvar- Seimo narys T. Lideikis vėl siūlė Teismui skirti kokias ka. V. P. Andriukaitis dar kartą priminė Seimo nariams nors laikinas patalpas ir nedelsiant pradėti nagrinėti Konstitucinio Teismo įstatymo 90 straipsnį, pagal kurį bylas, o S. Pečeliūnas atkakliai reikalavo grįžti prie Konstitucinio Teismo posėdžiai vyksta jo nuolatinėje ankstesnio varianto ir skirti Teismui Lietuvos mokslų būstinėje ir todėl jokių laikinų ar kitų patalpų Konsti- akademijos pastatą. L. K. Jaskelevičius primygtinai tucinio Teismo įstatymas nenumato. Seimo Biudžeto siūlė atlikti tokio sprendimo finansinio pagrįstumo ir finansų komiteto pirmininkas L. K. Jaskelevičius ekspertizę ir atidėti šio klausimo nagrinėjimą. Buvęs energingai įrodinėjo, kad tokio pastato skyrimas Mokslų akademijos prezidentas, Seimo narys J. Požė- Konstituciniam Teismui yra nepateisinamas biudžeto la sakė, kad „[...] grįžimas prie klausimo, jog Mokslų išlaidų atžvilgiu, reikalavo ekonominio pagrindimo akademijos pastatą atiduotume Konstituciniam Teis- ir padaryti savaitės pertrauką svarstyme. Dauguma mui, iš tikrųjų yra, sakyčiau, nekultūringo žmogaus kalbėjusių Seimo narių pritarė siūlytam variantui, o siūlymas. Lietuvos mokslų akademija yra tokia pat V. Žiemelis, Z. Adomaitis, A. Kunčinas reikalavo ne- Lietuvos prestižinė įstaiga kaip ir Konstitucinis Teis- delsiant priimti pateiktą nutarimą ir nebevilkinti šio mas“. K. Bobelis apibendrintai tarė: „Viena svarbiau- klausimo. sių valstybės institucijų yra Konstitucinis Teismas. Visi Ministras Pirmininkas A. Šleževičius apgailestavo, žinome, kiek daug yra neišspręstų reikalų, kuriuos kad Energetikos ministerijai teks trečią ar ketvirtą Konstitucinis Teismas turėtų išspręsti. [...] Šiandien kartą keisti savo buvimo vietą, tačiau pritarė, kad šis aiškiai girdėjome, kad gerbiamasis pirmininkas pa- pastatas būtų skirtas Konstituciniam Teismui, o išei- sakė, jog jie negali daryti jokių posėdžių, sprendimų, damas iš Seimo dėl tarnybinio būtinumo paliko ofi- kol neturi patalpų. Čia ne tiek svarbu, jei mes žinosi- cialų raštą: „Suprasdamas Konstitucinio Teismo įkur- me , kad tas remontas kainuos tiek ar tiek tūkstančių. dinimo būtinumą, manau, kad komisijos pasiūlytas Faktas turi įvykti. Mums reikia patalpų Konstitucinio variantas yra optimalus, ir siūlau šiandien jį priimti.“ Teismo darbui, ir aš prašyčiau, kad kiek galima grei- Intriga dėl Konstitucinio Teismo pastato tęsėsi po čiau tą klausimą išspręstume, negaištume nereikalin- pusės valandos Seimo posėdžių pertraukos. Į Sei- gai laiko, o pozityviai dirbtume“104. mo tribūną buvo pakviestas šio straipsnio autorius, Seimo posėdžiui pirmininkavo Seimo Pirmininko tada jau paskirtas Konstitucinio Teismo pirmininku. pavaduotojas A. Sakalas. Svarstant šį klausimą jam Savo kalboje atkreipiau dėmesį į Konstitucinio Teis- teko nelengva misija derinti reglamento taisykles su mo įstatymo nuostatą kad Teismo posėdžiai vyksta vis prasiveržiančiomis aistromis. Pirmininkaujančiojo jo nuolatinėje būstinėje Vilniaus mieste, į 1993 m. konstruktyvi elgsena posėdyje nulėmė, kad klausimo svarstymas nebuvo įklampintas į nesibaigiančią

101 seimo antroji sesija. 1993 m. balandžio 22 d. posėdžių stenogramos, Nr. 47, p. 5. 103 Ibid., p.44. 102 Ibid., p.5–8. 104 Ibid., p.46.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 51 polemiką dėl reglamento vingrybių ir interesų san- rugpjūčio 1 d. perduoti Konstituciniam Teismui dar kirtos. Nutarimas dėl Konstitucinio Teismo pastato 6 kabinetus, o likusias patalpas – per mėnesį po kitų buvo priimtas solidžia balsų persvara. Už nutarimą patalpų skyrimo ministerijai. Rugpjūčio 1 d. pastatas, balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 8, 11 susilaikė105. esantis Vilniuje, Gedimino pr. 36, nuo rugpjūčio 1 d. Nutarimo preambulėje buvo paliktos anksčiau su- perėjo į Konstitucinio Teismo balansą. formuluotos nuostatos dėl Konstitucinio Teismo vai- Kadangi tuo metu jau buvo sudarytos bent mi- dmens valdžios institucijų sistemoje, Konstitucinio nimalios darbo sąlygos ruoštis teismo posėdžiams, Teismo pastato istorinės, pagaliau ir politinės pras- Konstitucinis Teismas pranešė visuomenei, valstybi- mės. Ir tokiu būdu Seimas deklaravo išskirtinį Kons- nės valdžios ir valdymo institucijoms, kad nuo rug- titucinio Teismo vaidmenį valstybės konstitucinėje pjūčio 2 d. pradedami oficialiai registruoti prašymai sąrangoje. ištirti, ar teisės aktai atitinka Lietuvos Respublikos 1993 m. gegužės 27 d. įstatymu Seimas patvirtino Konstituciją107. Konstituciniam Teismui 1993 metų papildomus asignavimus – 79 500 tūkst. talonų. Įstatyme taip pat Šaltiniai108 buvo nustatyta, kad Konstitucinio Teismo aparato 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Valstybės vadovams ir specialistams tarnybiniai atlyginimai nu- Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1922, statomi remiantis Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. Nr.100-799. nutarimo Nr.499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pa- Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1928, reigūnų laikinosios bandomosios apmokėjimo tvar- Nr. 275-1778. 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos kos“ 1 priedėlyje nurodytais tarnybinių atlyginimų Konstitucija // Vyriausybės žinios, 1938, Nr.608- koeficientais, o tarnautojams ir darbininkams – re- 4271. miantis Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo 1928 m. rugsėjo 21 d. Valstybės Tarybos įstatymas // Nr.250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su Vyriausybės žinios, 1928, Nr.283-1813. kai kurių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo ir Valstybės Tarybos nuomonės teisės klausimais biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 1929–1937. Kaunas, 1937. didinimo“ 7 priedelyje nurodytais tarnybiniais atly- 1933 m. Teismų santvarkos įstatymas // Vyriausybės ginimais, indeksuojant juos Vyriausybės nustatyta žinios, 1933, Nr.419-2900. tvarka106. 1935 m. kovo 13 d. Statutinio teismo įstatymas // Peripetijos dėl Konstitucinio Teismo pastato tuo Vyriausybės žinios, 1938, Nr.474-3326. nepasibaigė, nes formaliai paskyrus šį pastatą Teis- Lietuvos TSR Konstitucijos projektas // Atgimimas, mui, nebuvo numatyta, kokiais terminais Energeti- 1988 m. spalio 10 d. kos ministerija „atiduos“ kabinetus ir kitas patalpas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis Pagaliau birželio 1 d. Ministras Pirmininkas išleido suvažiavimas. Vilnius, 1990. potvarkį, kuriame Energetikos ministerija buvo įpa- 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Laikinasis reigota iki birželio 4 d. atlaisvinti 8 kambarius pirma- Pagrindinis Įstatymas // Lietuvos Respublikos jame aukšte, o birželio 30 d. perduoti Konstituciniam Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės Teismui antrąjį ir trečiąjį aukštus. Perduotuose 8 ka- žinios,1990, Nr. binetuose įsikūrė Konstitucinio Teismo teisėjai ir pir- 1990 m. sausio 31 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios mieji aparato darbuotojai. Tarybos Prezidiumo nutarimas „Dėl Lietuvos Neįvykdžius minėto potvarkio reikalavimo dėl viso TSR Konstitucinio Teismo įstatymo projekto pastato perdavimo, liepos 19 d. įvyko Konstitucinio rengimo darbo grupės sudarymo“ // Lietuvos Teismo teisėjų susitikimas su Ministru Pirmininku. TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, Jame dalyvavo ir Seimo Pirmininko pavaduotojas 1990, Nr.6-127. A. Sakalas. Po šio susitikimo Konstitucinio Teismo Lietuvos demokratinės darbo partijos Tarybos pirmininkas ir energetikos ministras pasirašė proto- parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos kolą, kuriuo Energetikos ministerija įsipareigojo iki projektas // Tiesa, 1991 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos 105 1993 m. balandžio 22 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstituci- metmenys // Lietuvos aidas, 1991 m. gegužės 10 d. nio Teismo pastato“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.14-349. 106 1993 m. gegužės 27 d. įstatymas „Dėl papildomų asignavimų Lietuvos Res- publikos Konstituciniam Teismui“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės 107 1993 m. rugpjūčio 2 d. Konstitucinio Teismo pranešimas // Lietuvos Respubli- žinios, 1993, Nr.19-472. kos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.35(20) – 807. 108 Nurodomi chronologine tvarka.

52 Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas, kurį pranešimas. // Lietuvos Respublikos Seimo ir parengė JAV teisininkai Lowry Wyman ir Barnabas Vyriausybės žinios, 1993, Nr.35(20)-807. Johnson // Atgimimas, 1991 m. birželio 20–22 d. Konstitucija ir Seimas [Tėvynės Sąjunga (Lietuvos Lietuvos teisininkų draugijos ir Lietuvos filosofų konservatoriai)]. Vilnius, 1993. draugijos parengtas Konstitucijos projektas. Lietuvos Respublikos Seimo (1993–1997) pirmosios VILČINSKAS, Š. Lietuvos Konstitucijos principai. ir antrosios sesijų posėdžių stenogramos. Vilnius,1991. Autoriaus asmeninis archyvas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosos Tarybos Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui Literatūra parengti paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas // Lietuvos aidas, 1992 m. RÖMERIS, M. Konstitucinės ir teismo teisės gegužės 1 d. pasieniuose. Vilnius, 1994. Sąjūdžio koalicijos „Už demokratinę Lietuvą“ RÖMERIS, M. Administracinis teismas. Kaunas, 1928. parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ŽILYS, J. Konstitucinis Teismas – teisinės ir istorinės projektas // Lietuvos aidas, 1992 m. gegužės 14 d. prielaidos. Vilnius, 2001. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr.33-1014. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr.33-1015. 1993 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.6-120. 1993 m. vasario 17 d. Seimo nutarimas „Dėl Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimo“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.7-141. 1993 m. kovo 16 d. Seimo nutarimas „Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.9-202. 1993 m. kovo 18 d. Seimo nutarimas „Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.10-235. 1993 m. kovo 16 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo darbo organizavimo“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 9-203. 1993 m. kovo 23 d. Seimo nutarimas „Dėl J.Žilio paskyrimo Konstitucinio Teismo pirmininku“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.10-240. 1993 m. balandžio 22 d. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pastato“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr.14-349. 1993 m. rugpjūčio 2 d. Konstitucinio Teismo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 53 Konstitucija, teisėkūra ir KONSTITUCINĖ KONTROLĖ: retrospekciniai IR metodologiniai svarstymai

Egidijus Kūris

Trys metodologinės dilemos teisės teorijos, teisingas atsakymas į šį klausimą yra „teisė yra privalomybė“, tai konstitucija a priori sank- Lietuvos (ir ne tik jos) oficialiojoje konstitucinėje cionuoja ne bet kokį ordinarinį teisinį reguliavimą, o doktrinoje ir teisės mokslinėje literatūroje daug kar- tik tokį, kurio teisiškumas buvo patikrintas ir patvir- tų kartojamas (bet nebūtinai tais pačiais žodžiais) tintas sugretinus jo turinį su konstitucija. Šioje paradi- konstitucijos titulavimas visos nacionalinės teisės pa- gmoje atitikties konstitucijai atžvilgiu „nepatikrinto“, grindu nėra toks banalus, kaip gali atrodyti iš pirmo vadinasi, ir jos nesankcionuoto ordinarinio reguliavi- žvilgsnio. Truizmas, kad konstitucija yra visos nacio- mo teisiškumą, taigi ir autoritetą, galima – geriausiu nalinės teisės pagrindas, ne tik ir net ne tiek apibūdi- atveju – nuolat kvestionuoti, o vertinant radikaliau na konstitucijos vaidmenį ordinarinės teisės atžvilgiu visas toks reguliavimas laikytinas „neteisiniu“: jis esąs (nors, žinoma, apibūdina ir jį), kiek suponuoja kitų, tik teisės regimybė, uzurpavusi jai nepriklausančią kur kas sudėtingesnių, klausimų galimybę. Galima teisiškumo savybę. Tačiau kas ir kokia tvarka turėtų paminėti bent tris tokius klausimus – metodologi- patikrinti tą teisiškumą ir ar įmanoma iš anksto au- nes dilemas, nusakančias konstitucijos ir ordinarinės toritetingai ir „galutinai“ patvirtinti kiekvienos nau- teisės sąlyčio taškus. Tačiau pateikti kokius nors įtiki- jos ordinarinės teisės nuostatos atitiktį konstitucijai? namus „galutinius“ atsakymus į šiuos klausimus būtų Naivu daryti prielaidą, kad išankstinį ir kartu „galuti- itin sunku. nį“ konstitucingumo patikros testą būtų įmanoma atlikti kuriai nors institucijai centralizuotai (arba ke- Privalomybė ir esamybė lioms institucijoms decentralizuotai) vykdant išanks- tinę konstitucinę visos ordinarinės teisėkūros „pro- Pirma, ką teiginyje „konstitucija yra visos nacio- dukcijos“ kontrolę, nes, pasak „legendinio“ Kozmos nalinės teisės pagrindas“ reiškia „yra“? Šis klausimas Prutkovo, neįmanoma aprėpti to, kas neaprėpiama, kreipia į pamatinę teisės mokslo ir teisės pažinimo be to, pridurkime, nuolat kinta. Neatsitiktinai pasau- apskritai problemą, kurią ne vieną šimtmetį bando – lyje išankstinės konstitucinės kontrolės sritis beveik neprieidamos ir turbūt niekada neprieisiančios prie nesiplečia, užtat paskesniosios – plečiasi. Šitaip tols- vienos nuomonės – spręsti įvairios teisės teorijos, bū- tama nuo patogios ir dėl to, matyt, patrauklios fikci- tent: ar teisė – ir ordinarinė, ir konstitucinė – priskirti- jos, esą jei ordinarinės teisės akto konstitucingumas na esamybės, ar privalomybės sričiai? Jei, kaip teigia nebuvo nustatyta tvarka užginčytas dar iki jam įsi- į preskriptyvius teisės pažinimo metodus orientuotos galiojant (arba buvo užginčytas, bet patikrinus abe-

54 jonės buvo formaliai pašalintos), jis neatšaukiamai titucinės justicijos bylos), o jei patikrins, galbūt tą laikytinas atitinkančiu konstituciją. Todėl vienpusis reguliavimą pateisins, o jei ir nepateisins, tai jo įgy- požiūris į ordinarinę teisę kaip į tokią privalomybę, vendinimo padarinių vis tiek jau nebus įmanoma kurios teisiškumas ir autoritetas, vadinasi, ir (bent panaikinti. Todėl iliuzija būtų ne tik ką tik aptarta moralinis) privalomumas turi būti iš anksto sankcio- ordinarinės teisės visuotinės institucionalizuotos iš- nuotas konstitucijos, yra nepragmatiškas. Be to, toks ankstinės konstitucingumo patikros galimybė – ne požiūris yra kontrproduktyvus, kadangi jį suabsoliu- mažiau naivus būtų ir konstitucijos išaukštinimas ją tinus itin sumažėtų to, kas paprastai įvardijama tri- vadinant faktiniu visos ordinarinės teisės pagrindu: mis savo prasmėmis artimomis (bet netapačiomis) tai būtų ne kas kita kaip, švelniai tariant, teisinės ti- teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo krovės pagražinimas, kuris, beje, vargu ar daug ką sąvokomis: dėl to, kad visuotinė institucionalizuota įtikintų. Ir vėl: pernelyg dažnas ordinarinio teisinio išankstinė ordinarinės teisės konstitucingumo pa- reguliavimo atotrūkis nuo konstitucijos reikalavi- tikra yra neįmanoma, daugumą jos nuostatų būtų mų (jei ne daugiau) nėra problema toms teisės te- galima kvestionuoti kiekvienąkart, kai tik jos imtų orijoms, kurios teisę priskiria esamybės sričiai, kaip trukdyti kam nors įgyvendinti savo (nebūtinai tole- antai teisiniam realizmui ar teisiniam pliuralizmui, o ruotinus) partikuliarius interesus. Tokios nihilizmo, ypač vadinamajam kritinių teisės studijų sąjūdžiui, stumiančio politinę bendruomenę į permanentinę skelbiančiam imanentinį teisės vidinį prieštaringu- anomijos teisės atžvilgiu būseną, patirties Lietuvoje mą, nenuoseklumą ir nesistemingumą (ir net besi- turime net per daug. Žinoma, šitoks teisinis neaišku- mėgaujančiam jo apraiškomis), bet šis atotrūkis yra mas, teisinis netikrumas ir teisinis nesaugumas nėra problema pačiai teisei – jos hierarchijai, nuoseklu- jokia problema toms teisės teorijoms, neišskiriant mui, privalomumui, taigi ir jos buvimui socialine nė prigimtinės teisės mokyklos (o gal net pirmiausia vertybe, vadinasi, ir problema visuomenei, kurios jai!), kurios „žino“ ne tik tai, kad lex iniusta nos est lex, kolektyvinėje sąmonėje ir ilgaamžėje kolektyvinėje bet ir tai, koks lex yra ar turėtų arba galėtų būti iusta, patirtyje teisė, kad ir kokia ji būtų iš tikrųjų, siejama tačiau jis tikrai negali nebūti problema realaus teisi- su teisingumo ir gėrio idealais. nio gyvenimo veikėjams – visiems mums, turintiems Tarp šių dviejų „metodologinių ekstremumų“ (ku- modeliuoti savo elgesį pagal oficialios, galiojančios, riuos kadaise taip įtikinamai parodė H. L. A. Hartas, realiai veikiančios pozityviosios teisės reikalavimus ir postuluodamas vadinamųjų vidinio ir išorinio po- paprastai negalintiems pasirinkti kokios nors kitos al- žiūrių į teisę skirtį) esama keleto įžvalgių, kūrybiš- ternatyvos, nes jos realiame gyvenime tiesiog nėra. kų ir (tai ne mažiau svarbu) įtakingų teisės teorijų, Kita vertus, postulatą „konstitucija yra visos naci- kaip antai H. Kelseno, L. L. Fullerio, G. Radbrucho onalinės teisės pagrindas“ nelengva suderinti ir su arba R. Dworkino, kurios (kiekviena savaip) bando deskriptyviais teisės pažinimo metodais grindžia- suderinti šias dvi teisės „tikroves“. Tačiau bendras moms teisės teorijoms būdingu teisės priskyrimu paveikslas – bent ordinarinio ir konstitucinio teisinio esamybei. Turbūt nereikia įrodinėti to, su kuo susi- reguliavimo santykio aspektu – nuo to nesikeičia: nė duriame vos ne kasdien, būtent – kad galiojančios, viena iš tų teorijų kol kas nepateikė (tūla ir nepreten- veikiančios, realios ordinarinės teisės nuostatos la- duoja pateikti) kriterijų, kurie leistų realiai veikian- bai dažnai (ir labai svarbiose srityse) nukrypsta nuo čios ordinarinės teisės sistemą a priori apibūdinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos imperatyvų, o kaip „labiau“ ar „mažiau“ subordinuotą konstitucijai: kai kada ir atvirai jiems prieštarauja. Dar daugiau, nors ordinarinės teisės sistema turėtų būti konstruo- ordinarinės teisės antikonstitucingumas kai kada jama konstitucijos pagrindu, ordinarinė teisė kartais atsiranda ne dėl įstatymų leidėjo ar kito pozityvią- kuriama remiantis konstitucija, o kartais – priešingai ją teisę kuriančio subjekto klaidos, neapsižiūrėjimo jai, ir neįmanoma pasakyti, kuri iš šių dviejų ordi- ar aiškaus konstitucinio orientyro nebuvimo (tikro narinės teisės sistemos „dalių“ yra didesnė ir (arba) ar tariamo konstitucijos teksto neaiškumo), bet yra suteikia visai sistemai subordinuotos konstitucijai ar padarinys tikslingo, kryptingo politinio veikimo, ku- konstitucijos atžvilgiu de facto autonominės siste- riuo sąmoningai, netgi ciniškai siekiama žemesnės mos pobūdį. Šiuo atžvilgiu bene vienintelės išimtys galios teisiniu reguliavimu „įveikti“, kitaip tariant, būtų vadinamųjų žlugusių valstybių, kuriose siau- „apgauti“ aukščiausiąją teisę – konstituciją, t. y. ją tėja dėl valdžios kovojančių grup(uoč)ių savivalė ir „neutralizuoti“, tikintis, kad galbūt šio žemesnės visiškas neteisėtumas, „teisė“, taip pat totalitarinių galios reguliavimo atitikties konstitucijai niekas valstybių, kuriose valdžios atstovams faktiškai nėra (t. y. konstitucinės kontrolės įgaliojimus turinti ins- taikomos (ar taikomos ne visos) tos pačios taisy- titucija) nepatikrins (nes niekas neinicijuos kons- klės kaip visiems kitiems visuomenės nariams, teisė

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 55 – tokias teisės sistemas beveik be išlygų galėtume riančios institucijos pagal kompetenciją leisdamos priskirti antrajam tipui. Tačiau „daugmaž normalių“ teisės aktus privalo paisyti konstitucijos nuostatų. valstybių su daugmaž stabiliomis teisės sistemomis, Atsiribojus nuo ankstesniame poskirsnyje aprašy- kuriose tikima teisės solidaristine bei prevencine tos esamybės–privalomybės aporijos, konstituci- paskirtimi ir kuriose teisė iš tikrųjų geriau ar blogiau jos buvimą „teisės pagrindu“ galima interpretuoti atlieka solidarumo palaikymo bei konfliktų preven- dvejopai. Pirmasis aspektas: konstitucija diktuoja cijos funkcijas, taip kategoriškai priskirti pirmajam ordinarinės teisės turinį, t. y. nubrėžia ordinarinio ar antrajam tipui negalime. Be to, aptariamuoju at- reguliavimo kryptį bei ribas. Būtent ši buvimo „tei- žvilgiu nėra neproblemiškas ir pačios konstitucijos sės pagrindu“ samprata yra jei ne monopolizavusi, turinys: net jei valstybės ordinarinė teisė pagrįstai tai bent gerokai užskėtusi Lietuvos konstitucinę jus- laikytina iš esmės (nes šimtaprocentinė atitiktis yra ticiją – net ne tiek dėl kokios nors aukščiausiosios nepasiekiamas idealas) atitinkančia konstituciją, tai konstitucinės kontrolės institucijos – Konstitucinio savaime nereiškia jos vertybinio legitimavimo, nes Teismo nuostatos, kiek dėl dominuojančio pareiš- pačioje konstitucijoje gali būti ir tokių nuostatų, kėjų kreipimųsi į šį teismą – prašymų ištirti, ar tei- kurios nedera, pavyzdžiui, su visuotinai pripažįsta- sės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją, – pobūdžio. mais demokratijos, atsakingo valdymo ar žmogaus Tarp jų vyrauja prašymai, kuriuose ginčijamas ordi- teisių standartais. Tiesa, ordinarinės teisės siste- narinio teisinio reguliavimo turinys (Konstitucinio mų klasifikavimui (į konstitucijai subordinuotas ir Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konstitucijos atžvilgiu de facto autonomines) lyg tuo tarpu gana retai Konstitucinio Teismo prašoma ir galinčią pasitarnauti metodologiją bando siūlyti ištirti, ar ginčijamas teisinis reguliavimas nepriešta- politikos mokslas, postuluojantis konstitucinių for- rauja Konstitucijai pagal joje nustatytą priėmimo, malia ir konstitucinių realia netapatumą, bet to per pasirašymo ar įsigaliojimo tvarką (64 straipsnio maža: ordinarinės teisės atitikties konstitucijai (taigi 1 dalies 4 punktas), dar rečiau ginčijama ordinarinio ir konstitucijos aiškinimo kaip hermeneutinio feno- teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai pagal for- meno) per se problematika politikos mokslui yra pe- mą ar reguliavimo apimtį (64 straipsnio 1 dalies 2, 3 riferinė ir jame šiaip jau neplėtojama (o jei apie ją ir punktai). Matyt, tokia „darbotvarkė“, kurią Konstitu- užsimenama, tai tik puse lūpų). cinis Teismas ne pats sau nusistato (nors tikriausiai Vienintelis kelias daugmaž patikimai teisiniu as- ne vien ji), nulėmė, kad susiklostė praktika, jog – iš- pektu atsakyti į klausimą, ar šalies (mūsų atveju Lie- skyrus tuos nedažnus atvejus, kai teisės akto (jo da- tuvos) konstitucija iš tikrųjų yra jos ordinarinės teisės lies) atitiktis Konstitucijai buvo tirta ir pagal turinį, pagrindas, veda per atvejų tyrimą, reprezentatyvią ir pagal, pavyzdžiui, priėmimo tvarką, – Teismo nu- kiekybinę bei turinio analizę ir apibendrinimą. Tai tarimų rezoliucinėse dalyse paprastai nė neužsime- būtų milžiniškos apimties tyrimas, kurį nežinia kas nama apie tai, kad tirtas teisinis reguliavimas pripa- būtų pajėgus atlikti. Įvairiose (taip pat ir šio straips- žįstamas neprieštaraujančiu arba prieštaraujančiu nio autoriaus) publikacijose nurodomi paskiri Lie- Konstitucijai būtent pagal turinį: žodžių „pagal turi- tuvos Respublikos Konstitucijos nepaisymo atvejai nį“ nutylėjimas tarsi savaime suponuoja, jog konsti- dėl jų fragmentiškumo, taip pat dėl to, kad jie dažnai tucinės justicijos byloje buvo tirtas būtent ginčijamo pateikiami pirmiausia kaip iliustracijos, negali būti teisinio reguliavimo turinys. Ar tai reiškia, kad gin- pakankamas pagrindas kokioms nors apibendrinan- čijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai čioms išvadoms. Ar jie liudija kokią nors tendenciją? pagal turinį tyrimas ir pripažinimas, jog atitinkamas Autorius nesiūlo atsakymo (o vis gausėjančių Kons- teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, titucijos ignoravimo apraiškų šiame straipsnyje nė suponuoja, kad buvo patikrinta ir jo priėmimo (pa- neanalizuoja; plg. „Vietoj pabaigos“ infra), bet galbūt sirašymo, įsigaliojimo) procedūra, todėl dar vienam įdėmesnis Lietuvos viešojo gyvenimo stebėtojas pa- kreipimuisi į Konstitucinį Teismą ginčijant tą patį sakytų, jog atsakymas siūlosi pats. teisės aktą (jo dalį), bet jau ne turinio, o priėmimo (pasirašymo, įsigaliojimo) procedūros konstitucin- Turinys ir procesas gumo aspektu tarsi nebūtų teisinio pagrindo? Bet lygiai taip pat galima daryti prielaidą, kad ta pro- Antra, postulatas, kad konstitucija yra nacionali- cedūra tiesiog prima facie nesukėlė abejonių nei nės teisės pagrindas, yra itin talpus. Ką reiškia būti pareiškėjui, nei Konstituciniam Teismui, kuris būtų „teisės pagrindu“? Būtų pernelyg didelis supapras- galėjęs ją – net pareiškėjui neprašant – ištirti ex tinimas šį postulatą redukuoti į tautologišką (nors, officio. Jurisprudencijos, kuri leistų vienareikšmiš- be abejo, teisingą) imperatyvą, kad visos teisę ku- kai nuspėti, kokios pozicijos tokiu atveju laikytųsi

56 Konstitucinis Teismas, kol kas nėra.1 Bet į klausimą, užuominos apie tokią atitikties Konstitucijai aspektų ar toks naujas prašymas dėl jau tirto teisės akto (jo hierarchiją, t. y. apie tai, kad teisėkūros proceso ar dalies) atitikties Konstitucijai (žinoma, jei jis atitiktų teisės akto formos konstitucingumas yra kaip nors visas kitas Konstitucinio Teismo įstatyme nustaty- subordinuotas šio akto turinio konstitucingumui. tas sąlygas) būtų priimtas nagrinėti Konstitucinia- Kita vertus, jokiomis Konstitucinio Teismo įstatymo me Teisme, veikiausiai reikėtų atsakyti teigiamai: ir pačios Konstitucijos formuluotėmis nepavyktų pa- kas formaliai nebuvo tirta – ir liko neištirta, todėl jei grįsti ir išimties koncepcijos: niekur nėra eksplicitiškai toks pakartotinis prašymas būtų paduotas, nebūtų nustatyta, kad pagal priėmimo (pasirašymo, įsigalio- galima atsisakyti jį priimti nagrinėti remiantis vien jimo) tvarką Konstitucijos neatitinkantis ordinarinis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies teisinis reguliavimas „išimties tvarka“ gali, o gal net 3 punktu. Tai būtų blefavimas, ne mažiau. turi būti paliktas galioti, jei jis neprieštarauja Kons- Šis dominuojantis, su ordinarinio teisinio regu- titucijai pagal turinį. Sistemiškai aiškinant Konstitu- liavimo turiniu susijęs Konstitucijos buvimo „teisės cinio Teismo įstatymo (ir pačios Konstitucijos) nuos- pagrindu“ aspektas neužtemdo kito, susijusio su or- tatas konstatuotina, kad pripažinimas (konstitucinės dinarinės teisės kūrimo procesu bei forma. Jie abu yra justicijos byloje), jog išleidžiant teisės aktą nebuvo atspindėti bylų nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pažeista Konstitucijoje eksplicitiškai arba implicitiš- pagrindus apibrėžiančioje Konstitucinio Teismo įsta- kai nustatyta jo priėmimo (pasirašymo, įsigaliojimo) tymo 64 straipsnio 1 dalyje. Išties Konstitucija nu- tvarka, savaime nereiškia, kad nebereikia tirti, ar jis brėžia gaires ne vien ordinarinės teisės turiniui, bet atitinka Konstituciją pagal turinį (žinoma, išskyrus ir jos aktų priėmimui, pasirašymui, įsigaliojimui bei tuos atvejus, kai pareiškėjas tokio tyrimo neprašo, formai. Net konstitucingumo atžvilgiu nepriekaištin- o pačiam Konstituciniam Teismui dėl to prima facie go turinio ordinarinis teisinis reguliavimas gali būti nekyla abejonių, kurias pašalinti jis galėtų tik ištyręs pripažintas (ir kartais būna pripažįstamas) antikons- atitinkamą teisinį reguliavimą ex officio). Priešingai, tituciniu dėl to, kad buvo nesilaikyta Konstitucijoje ordinarinio teisinio reguliavimo konstitucingumas expressis verbis nustatytų ar ja pagrindžiamų, taigi gali būti „toliau“ tiriamas net tada, kai jau yra nusta- joje implicitiškai įtvirtintų, priėmimo (pasirašymo, tyta, jog teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstituci- įsigaliojimo) tvarkos ar formos reikalavimų. jai pagal priėmimo (pasirašymo, įsigaliojimo) tvarką2. Kita vertus, galima pagrįstai klausti, ar tarp šių Preskriptyvūs, normatyviniai Konstitucinio Teismo dviejų aspektų nesama tokios sąsajos, kuri nulemtų įstatymo (ir Konstitucijos) teksto analizės metodai inter alia tai, kad Konstitucijai pagal priėmimo (pasi- nepatvirtina nei hierarchijos, nei taisyklės-išimties rašymo, įsigaliojimo) tvarką ar formą prieštaraujantis schemos. Kad ir koks konstitucinės justicijos byloje ordinarinis teisinis reguliavimas ne visada gali ar net būtų aptiktas tiriamo teisės akto (jo dalies) antikons- turi būti pašalintas iš teisės sistemos, jei nebuvo nu- titucingumo aspektas, jis yra formalus teisinis „švie- statyta, jog jis atitinka Konstituciją pagal turinį. Jei talas“, nukertantis bet kurią tikslingumo „kortą“, kuria tokios sąsajos vis dėlto esama, ją galima įvardyti arba būtų bandoma pateisinti, t. y. pridengti ir pagrįsti, hierarchijos, arba taisyklės–išimties kategorijomis. Ši formaliai Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos hipotetinė sąsaja laikytina hierarchine, jei daroma palikimą teisės sistemoje. prielaida, kad sprendžiant dėl teisės akto (jo dalies) Tačiau be preskriptyvių metodų yra dar ir deskrip- palikimo ordinarinės teisės sistemoje „svarbiausia“ tyvūs, be privalomybės (dėl kurios turinio kai kada yra tai, kad atitinkamas teisinis reguliavimas atitinka galima ginčytis be galo) yra dar ir esamybė. Yra for- Konstituciją pagal turinį, o teisėkūros proceso ir for- malioji teisė – ir yra faktas, šiuo atveju Konstituci- mos „kokybė“ yra tarsi „antraeiliai“ dalykai. Vis dėlto nio Teismo sprendimas (nutarimas), kuris vienąkart nei Konstitucinio Teismo įstatymo, nei pačios Kons- priimtas, pats tampa teise. Konstitucinėje jurispru- titucijos tekste nepavyktų išskaityti nė menkiausios dencijoje būta atvejų, kai būdavo konstatuojamas „tam tikras“ tiriamo ordinarinio teisinio reguliavimo turinio ydingumas, tačiau to „savaime“ nepakakdavo 1 bet plg. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. tą reguliavimą pripažinti prieštaraujančiu Konstitu- sprendimą, kuriame daroma nuoroda į Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Tačiau abiem atvejais pareiškėjas ginčijo Respublikos Prezidento dekreto atitiktį Teismų įstatymo (pirmuoju atveju – ir Konstitucijos) nuostatoms pagal priėmi- mo tvarką, be to, antruoju atveju Teismas konstatavo, kad „dekretas iš esmės yra ginčijamas tuo pačiu aspektu, kuris buvo ištirtas ankstesnėje konstitucinės justicijos byloje“. Kita vertus, Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuta- 2 bet plg. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra expressis verbis nurodyta, kad ginčijamas dekretas rimą: pripažinus, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai neprieštarauja Konstitucijai pagal joje nustatytą priėmimo tvarką. Taip pat plg. pagal turinį, „toliau“ buvo tiriama, ar jis neprieštarauja Konstitucijai pagal pasira- nagrinėjimo Konstituciniame Teisme laukiančią konstitucinės justicijos bylą Nr. šymo ir paskelbimo tvarką (pareiškėjas – Seimo narių grupė ginčijo, ar įstatymas 2/2010 (prašymo Nr. 66/2009) ir Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimą. atitinka Konstituciją šiais dviem aspektais).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 57 cijai3. Lygiai taip pat Konstitucinio Teismo praktikoje Paminėtinas ir nustatytų procedūrinių ar formos aptiktume ir atvejų, kai tokios „pusiau antikonstitu- pažeidimų (ne)esmingumo veiksnys: padaryti pažei- cinės“ – konstituciškai nepriekaištingos savo turiniu, dimai neturėjo esminės reikšmės nustatant ginčija- bet jos neatitinkančios pagal formą arba priėmimo mą reguliavimą arba ginčijamas teisės aktas buvo „iš (pasirašymo, įsigaliojimo) tvarką – nuostatos (kai esmės teisingas“ ir negalėjo būti išleistas nepadarius kada bendro pobūdžio teisinis reguliavimas, bet daž- atitinkamo pažeidimo6. Galima paminėti ir vėlesnio niau individualios teisės nuostatos) nebūdavo paša- „padėties pataisymo“ veiksnį: pažeidimas gal ir buvo linamos iš teisės sistemos, vadinasi, legalizuojamos, padarytas, bet dabar „jau per vėlu“ apie tai spręsti, arba iš teisės sistemos būdavo pašalinamos ydingo nes „padėtis pasikeitė“ arba, jei formalus pažeidimas (antikonstitucinio) turinio nuostatos, bet legalizuoja- būtų ištaisytas, galutinis rezultatas vis tiek būtų tas mi jų faktiniai padariniai. Kadangi tokių išimčių būta pats7. Kaip atskirą, mažiau problemišką – nes yra labai mažai, būtų sunku sukonstruoti kokią nors iš- gana nuosekli šią poziciją pagrindžianti oficiali kons- baigtą teisinių ar faktinių aplinkybių, hipotetiškai ga- titucinė doktrina – atvejį galima išskirti Konstituci- linčių paskatinti, o gal kai kada ir paskatinusių Kons- nio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo, taigi ir titucinį Teismą toleruoti, taigi ir legalizuoti, įvairias įsigaliojimo, atidėjimą, kai siekiama išvengti teisinio „pusiau antikonstitucines“ – ne tik tokias (jų buvo vakuumo8. Tiesa, kol kas visi atvejai, kai Konstitucinis vos viena kita), kai ginčijamas teisinis reguliavimas Teismas nutardavo atidėti savo nutarimo oficialų pa- prieštaraudavo Konstitucijai pagal priėmimo (pasi- skelbimą, buvo susiję su tirto teisės akto (jo dalies) rašymo, įsigaliojimo) tvarką, bet ne pagal turinį, bet neatitiktimi Konstitucijai pagal turinį, tačiau atitinka- ir tokias (jų šiek tiek daugiau), kai jo turinys būdavo moje oficialioje konstitucinėje doktrinoje nėra nieko, ydingas ar net antikonstitucinis, bet tai neturėdavo kad negalėtų būti visiškai pritaikoma ir tiems atve- įtakos to reguliavimo padariniams – situacijas, tipo- jams, kai Konstitucinis Teismas nustato tiriamo teisės logiją. Bet galima bent pabandyti įvardyti tas aplin- akto (jo dalies) prieštaravimą Konstitucijai pagal for- kybes nepretenduojant į pernelyg didelį išsamumą mą ar priėmimo (pasirašymo, įsigaliojimo) tvarką. ir nuoseklumą, iš karto pripažįstant, kad jos bent iš Tai tik keli pavyzdžiai, kurių dėl jų negausumo dalies susipina, todėl jų išvardijimas dar nelaikytinas bei dėl to, kad beveik kiekvieną iš jų galima susieti tipologija arba geriausiu atveju laikytinas tik bandy- su unikalia teisine ar faktine situacija, kol kas neį- mu tokios tipologijos, kurią tolesni ir gilesni tyrimai manoma ne tik klasifikuoti, bet ir konceptualizuoti tikrai pakoreguotų. (bent šio straipsnio autorius kol kas neįžvelgia tokios Antai galima paminėti laiko veiksnį: ar ordinarinis galimybės). Be to (šiek tiek pasikartosime), daugeliu teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją, buvo ištir- paminėtų itin retų ir šiuo atžvilgiu išimtinių atvejų tei- ta praėjus daug laiko nuo teisės akto išleidimo, kai sėkūros procedūros ydingumo konstatavimas buvo jau yra susiklosčiusi plati atitinkamų nuostatų tai- arba susipynęs su jų turinio antikonstitucingumo kymo praktika arba – tai dar problemiškiau – anks- pripažinimu, arba net nebuvo atskirai išskirtas atitin- tesnės teisinės ir, svarbiausia, faktinės situacijos išvis kamo Konstitucinio Teismo nutarimo tekste ir galėtų neįmanoma atkurti neužkraunant visuomenei arba būti laikomas „menamu“, „išvestiniu“ iš visos nutari- tam tikroms žmonių grupėms pernelyg didelės naš- mo argumentacijos visumos – su visais iš to kylan- tos (taip pat ir finansinės)4. Hipotetiškai reikšmingas čiais padariniais, tokiais kaip tokio „išvesto rezultato“ galėtų būti ir sukurtų teisinių lūkesčių veiksnys: gali neturėjimas jokios formalios teisinės galios (nes tai būti ir toliau pripažįstamos ir saugomos bei ginamos būtų padaręs ne Teismas, bet kiti asmenys – politinio asmenų teisės, įgytos pagal vėliau antikonstituci- proceso dalyviai, mokslininkai ir t. t.), jau neminint niu pripažintą teisinį reguliavimą, taip pat gali būti ginče dėl teisės aiškinimo formuluojamų nuomo- ginami tokio reguliavimo sukurti teisiniai lūkesčiai5. nių subjektyvumo. Negalima nepastebėti ir to, kad kai kada Konstitucinis Teismas tokiose konstitucinės justicijos bylose apsiriboja konkretaus teisės akto (jo 3 plg., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimus. pataisos) išleidimo proceso kritika, tačiau išvada, jog 4 plg., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 2001 m. tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai birželio 28 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimus. 5 plg., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2006 m. gegužės 12 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimus. Tose konstitucinės justicijos bylose buvo tiria- 6 plg., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimą. ma, ar ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai pagal turinį, o ne pagal priėmimo (pasirašymo, įsigaliojimo) tvarką. Tačiau ydingo (ne visada 7 plg., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimą. formaliai pripažinto antikonstituciniu) teisinio reguliavimo padariniai buvo pa- 8 konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. 2010 likti „nepaliesti“. Turbūt įmanoma tam tikra analogija ir su aptariama hipotetine m. birželio 29 d., 2011 m. birželio 9 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai. Oficialią teisine ir faktine situacija. Taip pat žr. oficialią konstitucinę doktriną Konstituci- konstitucinę doktriną žr. ir Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarime, nio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime. 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime.

58 pagal priėmimo (pasirašymo, įsigaliojimo) tvarką, ir vėlesnių pataisų padarymas – pasižymi tuo, ką ga- nors prašyte prašosi, išvis nepadaroma – jos nėra lima pavadinti (turbūt nelabai vykusiai) konstitucine nei nutarimo motyvuojamojoje dalyje, nei, savaime savirefleksija, kitaip tariant, ar tie aukščiausios galios suprantama, jo rezoliucijoje. O kai kada, kaip minėta, teisiniai imperatyvai, kuriuos Konstitucija diktuoja net konstatuojama, kad nustatytas teisėkūros proce- ordinarinės teisės kūrimui, buvo pritaikyti jos sukū- dūros ydingumas „savaime“ nelaikytinas konstituci- rimui ar yra pritaikomi jos pačios nuostatų keitimui? jos pažeidimu. Oponentai galėtų, atrodo, pagrįstai Kaip bus parodyta, toli gražu ne visais atžvilgiais. kritikuoti tokią praktiką. Bet prieš kritikuojant pravar- Šiuo aspektu 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitu- tu paklausti: o kas būtų faktiškai, jei būtų nuspręsta cijos „pavyzdžio galia“ nėra tokia didelė, kokios gal- priešingai? Pereat mundus, fiat iustitia? Bet kokią būt norėtume. Šį trečiuoju paminėtą Konstitucijos ir prasmę turėtų iustitia, jei mundus periit? O jei iusti- teisėkūros sąlyčio tašką verta, ypač dėl sąsajos su re- tia neturi prasmės, tai gal jis visai ne iustitia? Tačiau trospektyvia – Konstitucijos kūrimo – problematika, idant šios minties negalima būtų išversti taip, kad ji aptarti dar prieš grįžtant prie Konstitucijoje nustaty- atrodytų ciniška, Konstituciniam Teismui nepakenk- tų imperatyvų teisėkūrai. tų atitinkamoje byloje plačiau argumentuoti, kokiu konstituciniu pagrindu aptariamos rūšies „pusiau 1990–1992 m.: Konstitucijos kūrimo zigzagai antikonstitucinis“ ordinarinis teisinis reguliavimas gali būti legalizuojamas – ne tik konkrečioje konsti- Kiekvienas rašytinis teisės aktas, taip pat ir aukš- tucinės justicijos byloje, bet apskritai. Tai uždavinys čiausios galios, yra teisėkūros proceso rezultatas. būsimai konstitucinei jurisprudencijai ir, be abejo, ją Konstitucija yra kuriama (priimama arba oktrojuoja- nagrinėjančiam mokslui. ma) ir įsigalioja pagal tam tikras taisykles, kurias nustato tuo metu šalyje galiojantis aukščiausios galios Konstitucija kaip teisėkūros rezultatas teisės aktas, t. y. ankstesnė Konstitucija, net jei tas aktas šiuo žodžiu ir nebūna pavadintas. Žinoma, iš- Tai, kad Konstitucinio Teismo įstatyme yra expressis imtys (pasaulio mastu ne tokias jau retos) yra atvejai, verbis įtvirtinti Teismo įgaliojimai tirti, ar teisės aktas kai Konstitucija pakeičiama revoliucijos, perversmo (jo dalis) atitinka Konstituciją pagal priėmimo (pasi- ar kitokiu formaliosios teisės nepripažįstamu, bet dėl rašymo, įsigaliojimo) tvarką, skatina aiškintis, ar daug to nė kiek ne mažiau veiksmingu būdu. H. L. A. Harto kas šiuo klausimu yra nustatyta – tiksliau, tiesiogiai požiūriu taip pakeičiama tai, ką jis vadino „pripaži- nustatyta – pačioje Konstitucijoje. Pasirodo, ne itin nimo taisykle“, H. Kelseno – tai, ką jis įvardijo Grun- daug. Teisėkūrai skirtų eksplicitinių Konstitucijos dnorm sąvoka, kurią priskyrė politiškai arba socialiai nuostatų nėra daug. Kur kas daugiau esama teisėkū- determinuotų faktų sričiai. Tačiau tai – konstitucinės ros procesui implicitiškai gaires brėžiančio regulia- dinamikos išimtys, kurioms pozityviosios teisės do- vimo, pavyzdžiui, universalių konstitucinių principų gmatiką apskritai sunku (jei išvis įmanoma) pritaiky- (tokių kaip teisinės valstybės ir kt.), kurie suponuoja ti. O „normaliomis“ sąlygomis Konstitucijos pataisos įvairius reikalavimus teisės aktų leidimui, formai, pro- daromos (ir Konstitucija keičiama in toto) pagal pa- mulgavimui bei įsigaliojimui, taip pat tokių nuostatų, čioje Konstitucijoje nustatytas taisykles, kurios gali kuriose esama tik mažos „užuominos“ apie teisėkūrą, būti lanksčios arba (dažniausiai) griežtos, o kai kada bet jos buvo – kai kuriais klausimais gana išsamiai – net ypač griežtos, nes arba išvis draudžia keisti tam išplėtotos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje tikras Konstitucijos nuostatas, arba jų keitimo gali- (apie tai žr. „Kai kurie konstituciniai imperatyvai ordi- mumą padaro priklausomą nuo, pavyzdžiui, konsti- narinei teisėkūrai“ infra). Tai savaip priartina mus prie tucinės kontrolės institucijos sprendimų (gana reti dar vieno Konstitucijos ir teisėkūros sąlyčio taško. atvejai, būdingi kai kurioms Vidurio ir Rytų Europos Tas trečiasis sąlyčio taškas, kartu ir probleminis šalims), arba nors formaliai leidžia keisti tam tikras klausimas, skatina į pačią Konstituciją žvelgti ne Konstitucijos nuostatas, bet dėl tam tikrų aplinky- vien kaip į ordinarinės teisės kūrimo orientyrą, bet bių tai praktiškai negalėtų būti įgyvendinta. Šiuo ir kaip į teisėkūros „produktą“: ji pati, kaip aukščiau- paskutiniu aspektu paminėtina Lietuvos Respubli- sioji teisė, buvo sukurta ir, kaip teisė, gali būti (ir yra) kos Konstitucijos 148 straipsnio 1 dalis, pagal kurią keičiama. Įpratusiems Konstitucijoje matyti tik tai, ką „Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valsty- joje perskaito, ir nematyti, kas slypi už jos lakoniškų bė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali ir ne visada grakščių formuluočių, šis sąlyčio taškas būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų gali atrodyti dirbtinis. Bet vis tiek paklauskime: ar ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų mūsų Konstitucijos kūrimas – ir sukūrimas 1992 m., teisę“. Žinant, koks šiandien yra emigracijos mastas ir

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 59 rinkėjų aktyvumas, sunku tikėtis, kad tokia dalis rin- tai, kas formalu, galioja, vadinasi, teisiškai egzistuoja kėjų išvis ateitų prie balsavimo urnų, ką jau kalbėti ir šia prasme yra realu. Bet pacituotoji kalbos ištrau- apie tai, kad tokia didelė dauguma kada nors savo ka – ne teisinio, tiksliau, ne tiek teisinio, kiek politinio valia atsisakytų konstitucinių nepriklausomybės, de- diskurso fragmentas ir nevertintina vien iš teisinio mokratijos ar respublikinio valdymo maksimų. formalizmo pozicijų. 1938 m. Konstitucijos galiojimo 1992 m., kai buvo rengiamas dabartinės Lietuvos atnaujinimas pirmiausia buvo politinis aktas, kartu ir Respublikos Konstitucijos projektas, šalies nacionali- conditio sine qua non – politinė sąlyga, be kurios, kaip nėje teisės sistemoje aukščiausios galios aktas buvo tuomet buvo (nebūtinai pagrįstai) manoma, auten- Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstaty- tiškos teisinės sistemos pagrindų kūrimas stokotų mas. Retrospektyviai vertinant iš šių dienų išpuose- legitimumo. Paskutinės iki sovietinės okupacijos ga- lėtos teisinės precizikos pozicijų – bet tik teisinio, o liojusios Konstitucijos galiojimo atnaujinimas buvo ne politinio nuoseklumo požiūriu – pasakytina, kad sumanytas kaip politinio simbolizmo, įvilkto į pozity- trumpas atkurtos Lietuvos Valstybės konstitucinių viosios teisės rūbą, aktas ir nebuvo siejamas su teisės pamatų klojimo procesas nebuvo neprieštaringas. sistemos pagrindų nustatymu, t. y. su tuo, su kuo pa- Antai vos atkūrusi nepriklausomybę Aukščiausioji Ta- prastai siejamas valstybės konstitucijos priėmimas10. ryba tučtuojau priėmė Įstatymą dėl 1938 m. gegužės Todėl jis nebuvo besąlyginis: tuo pačiu įstatymu buvo 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo, sustabdytas Konstitucijos skyrių ir straipsnių, regla- kuriuo nutarė atnaujinti 1938 m. Konstitucijos veiki- mentavusių Respublikos Prezidento, Seimo, Valsty- mą ir nutraukti sovietinių konstitucijų (Lietuvos TSR bės Tarybos ir Valstybės kontrolės statusą, galiojimas; ir TSRS), taip pat TSRS įstatymų galiojimą Lietuvoje. kartu buvo nustatyta, kad 1938 m. Konstitucijos „ga- Tačiau tai, kad Lietuvoje „neveikia jokios kitos vals- liojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos tybės konstitucija“, ką tik buvo paskelbta – Akte dėl Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. [t.y. iki sovietų Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo! Kodėl invazijos dienos] veikusių įstatymų“11. Tokia ne visa ši antroji negatyvi (nes svetimų konstitucijų galią pa- apimtimi atnaujinta 1938 m. Konstitucija neturėjo ir neigianti) nuostata buvo įtvirtinta ne „konstituciniu negalėjo atlikti savarankiškos teisinės funkcijos, jos aktu“ ar pan., bet įstatymu, taip pat kodėl ją reikėjo sugrąžinimas įformino, taigi „aptarnavo“, politinį ap- dar kartą įtvirtinti įstatymu, kai ji jau buvo įtvirtin- sisprendimą dėl valstybės tęstinumo ir suteikė jam ta aukščiausios galios, t. y. konstituciniu, lygmeniu nuoseklumo, nors jos pačios atnaujinimo procedūra (nes Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės teisės raidės (tik raidės!) požiūriu ir nebuvo nuosekli. atstatymo neabejotinai buvo konstitucinio lygmens Šiuo atžvilgiu jos vaidmuo buvo momentinis ir buvo aktas9), niekur nebuvo oficialiai paaiškinta. Lygiagre- baigtas vos tik jos galiojimas buvo „formaliai“ atnau- čiai buvo parengtas ir naujos laikinosios konstituci- jintas; jokio kito realaus vaidmens ji nė negalėjo atlik- jos – Laikinojo Pagrindinio Įstatymo – projektas; dėl ti, nes daugiau nei penkių dešimtmečių Konstitucija jo turėjo būti balsuojama iškart po to, kai tik 1938 m. visoje realiai veikiančioje teisės sistemoje būtų buvusi Konstitucijos galiojimo atnaujinimas bus įvykęs fak- negyvybingas svetimkūnis. Todėl nebuvo nenuose- tas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatus klu tai, kad 1938 m. Konstitucijos galiojimas nepraė- balsuoti dėl 1938 m. Konstitucijos galiojimo atnauji- jus nė aštuonioms minutėms nuo „atgaivinimo“ buvo nimo pakvietė tokiais žodžiais: „Tai – simbolinis, for- sustabdytas, motyvuojant būtinumu jos nuostatas malus [sic!] aktas, susiejantis mūsų atkuriamą Lietu- suderinti su „pakitusiais politiniais, ekonominiais ir vos valstybę su ta, kuri iš tiesų yra amžina Lietuvos kitais visuomeniniais santykiais“. Ją pakeitė Laikina- valstybė, keičianti savo pavidalą savo ar ne savo valia. sis Pagrindinis Įstatymas, kuris, nors jo pavadinime Tas aktas konkrečiai įtvirtina mūsų valstybinį tęstinu- nebuvo žodžio „Konstitucija“, buvo ne kas kita, kaip mą. Tuoj po jo, kaip jūs žinote [sic!], mes priimsime atkurtos Lietuvos Valstybės laikinoji konstitucija12. dabartiniams įstatymams neprieštaraujantį [sic!] Lai- kinąjį Pagrindinį Įstatymą. Taigi kas už tai, kad būtų 10 plačiau žr.: ŽALIMAS, D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. patvirtintas tik ką perskaitytas Lietuvos Respublikos kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės. Vilnius, 2005, p. 207–211. įstatymas, parašome pakelti balsavimo korteles.“ 11 „Mechaniškai atkurti buvusių įstatymų buvo neįmanoma, nes tuomet kiltų Šiaip jau teisiniame diskurse tarp sąvokų „simboli- teisinis chaosas“ (SINKEVIČIUS, V. Parlamento teisės studijos. Vilnius, 2011, p. 169–170). nis“ ir „formalus“ lygybės ženklas nededamas: teisės 12 Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme buvo tik kelios tiesioginės užuominos požiūriu tai, kas formalu, nėra „tik“ simboliška, nes apie (jo?) „konstitucingumą“ – 2 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose. Tačiau Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisos buvo daromos vadovaujantis būtent ta jo nuostata (78 straipsnio 2 dalies 1 punkte), kuriame buvo įtvirtinti Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimai daryti Konstitucijos pakeitimus. Ofi- 9 Žr. LAPINSKAS, K. Lietuvos konstitucijų istorinių teisinių sąsajų beieškant. Kn.: cialiojoje konstitucinėje doktrinoje Laikinasis Pagrindinis Įstatymas pirmą kartą Konstitucija, žmogus, teisinė valstybė [Konferencijos medžiaga]. Vilnius, 1998. buvo pavadintas konstitucija tik 2005 m. liepos 8 d. nutarime.

60 Pasaulyje mažai rastume (jei išvis rastume) tokios tarybų valdžią?! Vietos savivaldos fiktyvumą? Forma- konstitucijų keitimo spartos analogų – bet mažai ras- liai – ir viena, ir kita. Sovietinio konstitucionalizmo tume ir analogų, kai valstybės nepriklausomybė, mo- rudimentas buvo ir administracinio-teritorinio pa- tyvuojant valstybės teisiniu tęstinumu, atkuriama po dalijimo vienetų išvardijimas konstitucinio lygmens net penkių paneigto valstybingumo dešimtmečių. akto tekste. O ką teisinio saugumo, teisinio tikrumo, Vertinant vien iš teisės raidės pozicijų, paties Lai- kitų bendrųjų teisės principų požiūriu galėjo reikšti kinojo Pagrindinio Įstatymo priėmimo procedūra tokia nuostata: „Kiekvienas pareigūnas gali būti prieš buvo ne mažiau prieštaringa. Šiuo klausimu Aukš- terminą atleistas iš savo pareigų, jeigu jis deramai čiausioji Taryba balsavo du kartus: iš pradžių priėmė [sic!] jų neatlieka“ (62 straipsnio 5 dalis)? Galbūt ši „patį“ Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (formaliai galio- nuostata buvo atsakas į įkyrėjusią sovietinę nepo- jant 1938 m. Konstitucijai), o iškart po to, tarsi suteik- tizmo, gerontokratijos ir nebaudžiamumo praktiką, ti teisinę galią Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui (ir bet vargu ar tokia neapibrėžta ir dėl to įvairiausiam trumpam sugrąžintos 1938 m. Konstitucijos likimo „sukiojimui“ neatspari teisės maksima galėtų būti to- išspręsti) nebūtų buvę galima vienu kartu, – Įstatymą leruojama teisinėje valstybėje. Tačiau apie bendruo- dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įsta- sius teisės principus tuomet Lietuvoje buvo žinoma tymo: šiuo antruoju įstatymu, kuris, kaip ir Laikinasis mažai, o ir modernių konstitucijų kūrimo technika Pagrindinis Įstatymas, nebuvo pavadintas „konstitu- buvo terra incognita. O konstitucijos reikėjo – čia ir ciniu aktu“ ar pan., buvo ne tik „patvirtintas“ Laikina- dabar. Priekaištauti Laikinajam Pagrindiniam Įstaty- sis Pagrindinis Įstatymas, bet ir sustabdytas 1938 m. mui iš teisės raidės pozicijų būtų labai lengva, bet Konstitucijos galiojimas, taip pat nustatyta, kad „ir vienpusiška ir ne itin garbinga. toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei Trumpo 1938 m. Konstitucijos sugrąžinimo paskir- kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja [...] Laikinajam tis buvo politiškai simbolinė, ne pozityvioji teisinė ti- Pagrindiniam Įstatymui“. Posėdžio įraše gerai girdėti, krąja šio žodžio prasme, o Laikinojo Pagrindinio Įsta- kaip vienas iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pa- tymo paskirtį, gal nė nenorėdamas konceptualizuoti, vaduotojų pašnibždomis Pirmininkui primena, kad iškart po balsavimo trumpai apibūdino jį priėmusios turi būti balsuojama dar ir antrą kartą. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas: „Tuo būdu mes Laikinasis Pagrindinis Įstatymas įtvirtino sovietinio atlikome didelį ir labai svarbų įstatyminį [sic!] darbą. pseudokonstitucionalizmo ir politinės bei teisinės Pseudovalstybė tapo tikra teisiška valstybė.“ Bet ar praktikos neigtas vertybes – privatinę nuosavybę, tikrai „tapo“? Veikiau pareiškė, jog ketina „tapti“, nes daugiapartinę sistemą, žmogaus teises, valstybės tokio „tapimo“ negalima redukuoti į vieno teisės atsakomybę piliečiui, o svarbiausia – valstybės nepri- akto, tegu ir aukščiausios galios, priėmimą. Tai turė- klausomybę. Šiuo atžvilgiu jis buvo kitos ir kitokios, jo būti ilgas, sudėtingas procesas, kuriam Laikinasis ne sovietų, valstybės konstitucija. Bet savo sąvoko- Pagrindinis Įstatymas – naujoji Grundnorm sukūrė tik mis, formuluotėmis, daugeliu atžvilgių ir struktūra minimalias teisines prielaidas. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas buvo tikra sovietinės Grynai formalistinis požiūris į teisę nenori pripa- konstitucijos (taip pat sinonimiškai vadintos „pagrin- žinti radikalių teisės dinamikos lūžių. Jie griauna diniu įstatymu“) kopija. Jis buvo toks neautentiškas, pozityviosios teisės dogmatikos nuoseklumą ir inter- koks tik ir galėjo būti penkis dešimtmečius už ge- gralumą. Tiesa, ryškiausios ir įtakingiausios teisinio ležinės uždangos gyvenusių žmonių labai skubant pozityvizmo atmainos – nuo H. Kelseno grynosios sukurtas dokumentas (žodžių „labai skubant“ nedera teisės teorijos iki H. L. A. Harto, J. Razo ar J. L. Cole- suabsoliutinti: tas skubėjimas neatrodytų toks didelis, mano „švelniojo pozityvizmo“ – randa išeitį (apie ją jei atsižvelgtume į tai, kad Laikinojo Pagrindinio Įsta- jau trumpai buvo užsiminta): nors minėti lūžiai, kurių tymo projektas buvo rengtas gana ilgai, nuo 1988 m., ištakos yra ne teisėje, bet politikoje ir socialiniame kaip naujos ar atnaujintos „Lietuvos TSR Konstituci- gyvenime apskritai, iš pamatų suardo susiklosčiusią jos“ projektas, bet tuomet jis nebuvo tiesiogiai sie- teisinę pasaulėtvarką, jie kartu sukuria naują pagrin- jamas su valstybės nepriklausomybės atkūrimo pa- dą naujai teisės sistemai. Atmestą ankstesnę teisės skelbimu). Pakanka pacituoti jo 60 straipsnio 1 dalį: sistemą grindusią Grundnorm (arba „pripažinimo tai- „Liaudies deputatų tarybos – Lietuvos Respublikos syklę“, nelygu teisinio pozityvizmo atmaina) pakeitė Aukščiausioji Taryba, rajonų, miestų, gyvenviečių ir nauja Grundnorm (arba „pripažinimo taisyklė“). Teisės apylinkių Liaudies deputatų tarybos – sudaro vienin- sistema (ir visa teisinė sistema) vėl turi pagrindą, bet gą [sic!] Lietuvos atstovaujamų valstybinės valdžios tai nauja teisės sistema! Tai naujai sistemai teisinės organų sistemą.“ Ką, vertinant iš teisės raidės pozicijų, dogmatikos postulatai kuo puikiausiai pritaikomi. Jie reiškia vieninga tarybų sistema? Savo valia įsivestą nepritaikomi tik pačiam lūžiui. Tai pasakytina ir apie

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 61 aptariamąjį atvejį. 1938 m. Konstitucijos galiojimo ignoruojantys „argumentai“ neturėtų būti adresuoja- atnaujinimas, Laikinojo Pagrindinio Įstatymo priė- mi nei tai konkrečiai (Lietuvos) lūžio situacijai, nei pa- mimas ir tam tikras laikas po to – tai buvo lūžis, kai lyginamo masto lūžio (taip pat ir kurioje nors kitoje keitėsi teisės sistemos pagrindai. Tai ne „momentas“, šalyje) situacijoms apskritai. O kadangi tokių „konsti- kai valstybė „tapo teisiška“. Tai laikotarpio pradžia, tucinių lūžių“ vien dėl jų fundamentalumo negalima atskaitos taškas. Tokio vieno momento iš viso negali apriboti kokiu nors vienu momentu ar trumpa laiko būti. atkarpa, kai oficialiai, vadinasi, formaliai (kol kas tik Jokiai valstybei dar nepavyko paskelbus (Lietuvos formaliai!), paskelbiama apie Grundnorm pakeitimą, atveju – atkūrus) nepriklausomybę savo teisės sis- tokie formalistiniai „argumentai“ nepritaikomi naujai temos (re)konstravimą pradėti nuo balto lapo. Lai- teisės sistemai ir dar tam tikrą laiką po tokio paskel- kinasis Pagrindinis Įstatymas buvo tikrąja to žodžio bimo, kai naujoji Grundnorm – kad ir kaip ji pati to prasme įmestas į anachroniškos, paternalistinės, oficialiai netoleruotų – yra tapusi senosios, vis dar ideologizuotos, todėl reformuotinos, bet faktiškai veikiančios teisės sugyventine. Ar ilgas tas laikas? Ar veikiančios teisės sistemą. Jis neišvengiamai turėjo yra kokie nors jo pabaigos kriterijai? Universalaus, būti toks, kad kaip galima mažiau kirstųsi su milži- visiems laikams ir visiems kraštams tinkančio atsa- nišku masyvu sovietinių teisės aktų, kurių daugiausia kymo į šį klausimą, matyt, nėra: atsakymas skirsis, buvo išleista net ne Lietuvos, bet „centrinių“ (TSRS) nelygu laikmetis, šalis, jos politinė, socialinė ir teisinė institucijų, nes jų eliminavimas iš teisės sistemos situacija, taip pat tarptautinis statusas. Tačiau tai, su būtų reiškęs tik vakuumo atsiradimą teisės, tegu kuo sietina šio laikotarpio pabaiga, galima nusakyti primestos, svetimos, neautentiškos, bet vis dėlto bendrais bruožais: su tokiu naujosios Grundnorm įsi- teisės vietoje. Todėl Įstatymo dėl 1938 m. gegužės viešpatavimu teisės sistemoje, kai ordinarinės teisės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstaty- sugyvenimas su Grundnorm iš paveldėto politiškai mo nuostata, kad nutraukiamas ne vien sovietinių ir (arba) socialiai determinuoto fakto virsta teisiniu konstitucijų, bet ir TSRS įstatymų galiojimas Lietuvo- imperatyvu, nors jis, kaip buvo parodyta, gali būti je, taip pat tegalėjo būti simbolinė. Tie įstatymai bei interpretuojamas arba kaip privalomybė, arba kaip juos konkretinę ir detalizavę poįstatyminiai aktai ir esamybė, arba kaip jų samplaika (tačiau, kaip irgi toliau faktiškai veikė ir tik turėjo kada nors būti pa- buvo parodyta, nė vienos iš šių schemų nedera suab- keisti naujais. Šis kur kas labiau realistinis principas soliutinti). Turbūt neatsitiktinai Laikinajame Pagrin- buvo įtvirtintas, kaip minėta, vos po kelių minučių diniame Įstatyme nebuvo nustatyta jokio teisės aktų priimtame Įstatyme dėl Lietuvos Respublikos Laiki- konstitucingumo patikros mechanizmo – nei institu- nojo Pagrindinio Įstatymo: buvo nustatyta, kad „ir cinio, nei procedūrinio, nors bent oficialiai visi teisės toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei aktai turėjo būti leidžiami remiantis Laikinuoju Pa- kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja [...] Laikinajam grindiniu Įstatymu. Itin priekabus į formalizmą linkęs Pagrindiniam Įstatymui“. Suabsoliutinus teisės rai- vertintojas ir čia galėtų įžvelgti paralelę su sovietiniu dę ir pozityviosios teisės dogmatiką pritaikius lūžio pseudokonstitucionalizmu (kuris, beje, jau buvo šiek procesui galima būtų kritiškai vertinti tokią teisinio tiek evoliucionavęs „konstitucinės priežiūros komite- reguliavimo seką ir paklausti, kokiu teisiniu pagrindu tų“ sistemos kūrimo linkme) ir net teigti ją tam tikru svetimos valstybės įstatymai, kurių galiojimas ką tik mastu esant paradoksalią, nes konstitucinio teismo, buvo panaikintas, vėl buvo sugrąžinti į teisės – dabar t. y. teisminės konstitucinės kontrolės, idėja Lietuvos jau nacionalinės! – sistemą, be to, sugrąžinti „urmu“, politinėje ir teisinėje intelektinėje erdvėje sklandė jų nė neįvardijus ar neišvardijus (tai ir nebuvo įma- nuo pat 1988-ųjų13 (ir net tarpukariu nebuvo sveti- noma), o legalumo carte blanche suteikus tiems iš ma Lietuvos teisinei minčiai14). Bet tas paradoksalu- jų, kurių neprieštaravimas Laikinajam Pagrindiniam mas būtų tariamas: konstitucinė kontrolė veikiausiai Įstatymui buvo tik preziumuojamas, taigi faktiškai nebūtų galėjusi būti nei veiksminga, nei, svarbiausia, beveik visiems. Besąlygiškas, nekritiškas kliovimasis prasminga tokiomis aplinkybėmis, kai pati laikinoji teisės raide skatintų atsargiai vertinti ir pacituotą konstitucija (tegu taip ir nepavadinta) ne tik buvo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko mintį, kad (tuo neautentiškos formos ir – daugeliu atžvilgių – neau- metu dar tik rengiamas priimti) Laikinasis Pagrindinis tentiško turinio, bet ir buvo suvokiama kaip nuolat Įstatymas būsiąs „neprieštaraujantis dabartiniams įstatymams“, nes juk ne konstitucija (tegu ir laikinoji) 13 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas turi neprieštarauti įstatymams, bet įstatymai – kons- priėmė rezoliuciją „Dėl Konstitucinio Teismo įsteigimo“Kn.: Lietuvos Persitvarky- titucijai. Tačiau tokie gryno teisinio formalizmo sufle- mo Sąjūdis. Steigiamasis suvažiavimas. Vilnius, 1990, p. 237–238. ruojami pozityviosios teisės politinį determinuotumą 14 maksimaitis, M. Lietuvos valstybės konstitucijų įstorija (XX a. pirmoji pusė). Vil- nius, 2005, p. 265–268.

62 perdarinėtina. Pagrindinis Įstatymas buvo suvokiamas kaip kažkas, Bene ryškiausia Laikinojo Pagrindinio Įstatymo tei- ką per definitionem galima ir net privalu nuolat kore- sinė savybė buvo jo nestabilumas. Jis buvo daug kar- guoti, panorėjus buvo taisoma iš sovietmečio perim- tų taisytas, keistas, tikslintas. Pirmosios pataisos jame ta terminija, kėlusi (kartais pagrįstai, kartais gal ir ne) buvo padarytos praėjus vos šešioms dienoms po jo „politinę alergiją“ dėl to, kad sovietų valdžios metais priėmimo, dar kelios – nepraėjus nė dviem savai- buvo devalvuota: taip žodžiai „liaudies svarstymas“ tėms. Šio laikinosios konstitucijos statusą turėjusio buvo pakeisti žodžiais „visuomenės svarstymas“ (čia akto koregavimas buvo nuolatinė praktika visus dve- apie svarbiausių valstybės ir visuomenės gyvenimo jus su puse jo galiojimo metų. Daugelis pataisų buvo klausimų pateikimą visuomenei svarstyti), žodžiai susijusios su valstybės institucijų sistemos ir jų vei- „liaudies švietimas“ užleido vietą tiesiog „švietimui“ ir klos procedūrų pagrindų reformavimu. Antai buvo pan. Bet ką ten atskiri žodžiai – būdavo panaikinami esmingai pakeistos pirminės redakcijos nuostatos, ištisi teisės institutai! Tokio likimo sulaukė ir aukščiau įtvirtinusios prokuratūros sistemą, teismų sistemą, cituotos tarybų sistemos vieningumo bei pareigūnų rinkimų sistemą ir kt. Po TSRS bandymo jėga nuversti atleidimo prieš terminą klauzulės, kaip ir šiandien nepriklausomos Lietuvos valdžią 1991 m. sausį Laiki- keistai skambanti nuostata, kad „deputatas [turėti nasis Pagrindinis Įstatymas buvo papildytas nuosta- galvoje visų lygių atstovaujamųjų organų nariai], ne- ta „Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę priešintis pateisinęs rinkėjų pasitikėjimo, gali būti bet kuriuo bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos valstybės suverenu- metu [sic!] atšauktas daugumos rinkėjų sprendimu mą ir vientisumą“. Tas nuostatų kaitaliojimas kartais įstatymo nustatyta tvarka“ (77 straipsnio 2 dalis). būdavo itin staigus, nes Laikinojo Pagrindinio Įsta- Apibendrinant galima pasakyti, kad tuo metu ne tymo keitimo tvarka (kitaip nei daugumos valstybių tiek valstybės valdžios sistemos kūrimo ir kiti, kartais konstitucijų) iš esmės nebuvo pasunkinta. Buvo vei- jaunai valstybei išties netikėtai iškylantys, uždaviniai kiama pagal principą „jei yra problema ir yra politinė buvo sprendžiami pagal laikinąją konstituciją, kiek valia, bet Laikinasis Pagrindinis Įstatymas neleidžia pati laikinoji konstitucija buvo operatyviai ir ryžtin- išspręsti tos problemos taip, kaip diktuoja situacija, gai rekonstruojama pagal tai, kas Aukščiausiosios pakeisime Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą“. Būdingas Tarybos daugumai atrodė reikalinga tuo jaunos vals- pavyzdys: pagal pirminės redakcijos Laikinąjį Pagrin- tybės politinės raidos momentu. Paskutinė 1992 m. dinį Įstatymą nei Ministras Pirmininkas, nei ministrai liepos mėnesį padaryta Laikinojo Pagrindinio Įstaty- negalėjo būti Aukščiausiosios Tarybos deputatais (66 mo pataisa atvėrė kelią Aukščiausiosios Tarybos pa- straipsnio 4 dalis), bet dar tik rengiantis sudaryti pir- leidimui, naujo Seimo rinkimams bei referendumui mąją Vyriausybę buvo apsižiūrėta, kad ir Vyriausybės dėl naujos (jau ne laikinos!) Konstitucijos tų metų vadovę, ir jos pavaduotojus, ir dalį ministrų numa- pabaigoje. toma skirti būtent iš ką tik išrinktų Aukščiausiosios Štai čia, atrodo, galima būtų brėžti brūkšnį: nau- Tarybos deputatų, todėl Laikinasis Pagrindinis Įsta- joji, jau ne laikinoji, Konstitucija, ne tik deklaravusi tymas tučtuojau buvo papildytas klauzule, pagal savo viršenybę, bet ir įtvirtinusi institucinį bei pro- kurią tokie deputatai neprivalėjo atsisakyti savo cedūrinį (teisminį) šios viršenybės užtikrinimo me- mandatų – jų įgaliojimai turėjo būti sustabdyti tik chanizmą, tikrai turėtų būti laikoma ta Grundnorm, laikinai (77 straipsnio 3 dalis). Kitas pavyzdys: pagal kuri ne vien sugyvena su paveldėta ordinarine teise, pirminės redakcijos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą bet ir savo faktine, taigi ne vien nominalia, galia do- Ministrą Pirmininką buvo galima atleisti dviejų treč- minuoja jos atžvilgiu. Vis dėlto 1992 m. Konstitucijos dalių visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsais, kūrimas buvo dramatiškas procesas, nė kiek ne ma- bet dėl to, kad pirmosios Vyriausybės vadovė po ma- žiau vingiuotas nei Laikinojo Pagrindinio Įstatymo žiau nei metų darbo neįtiko Aukščiausiosios Tarybos priėmimas. Tačiau jei Laikinojo Pagrindinio Įstaty- vadovybei bei, kaip buvo manoma, mažesnei nei du mo – laikinosios Konstitucijos priėmimo proceso trečdaliai daugumai ir buvo ketinama ją atleisti, ši formalų teisinį nenuoseklumą ir jo taisymo zigzagus balsų dauguma buvo sumažinta iki pusės visų depu- reabilituoja tai, kad šis procesas sutapo su esminiu tatų balsų (95 straipsnio 2 dalis); iškart po to Minis- valstybingumo, kartu ir konstitucionalizmo, lūžiu, trė Pirmininkė atsistatydino. Ne visos pataisos buvo taigi su ne (vien) teisinio, bet (pirmiausia) politinio teisiškai būtinos ar politiškai reikšmingos, kai kurios ir socialinio gyvenimo virsmu, 1992 m. Konstitucijos buvo tiesiog dėl menkniekių. Antai apsižiūrėjus, kad priėmimo proceso teisiniams formalumams vargu ar du administraciniai rajonai (Pasvalio ir Panevėžio) turėtume būti tokie nuolaidūs. Šiaip ar taip, atkurta išvardyti ne abėcėlės tvarka, jų pavadinimai buvo nepriklausoma Lietuvos valstybė tuo metu gyvavo sukeisti vietomis (101 straipsnis). Kadangi Laikinasis jau dvejus su puse metų ir paskutinius iš jų buvo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 63 pripažinta tarptautinės bendrijos narė. Tuometė jos dažniausiai iracionalaus politinio susipriešinimo kul- teisės (ir teisinė) sistema buvo ne tik „paveldėta“ minacija buvo nevaisingas bandymas 1992 m. gegu- (daug sovietinių įstatymų ir kitų teisės aktų, mecha- žės 23 d. referendume „Dėl Respublikos Prezidento niškai pervadintų „Lietuvos Respublikos“ įstatymais, institucijos atstatymo“ konstitucionalizuoti iki tol Lai- Vyriausybės nutarimais ir t. t.15, galiojo dar daugiau kinajame Pagrindiniame Įstatyme neįtvirtintą valsty- nei dešimtmetį po to, o vienas – „Lietuvos Respubli- bės vadovo institutą16, t. y. tai, kas galėtų ir turėtų kos“ Administracinių teisės pažeidimų kodeksas te- būti tik didesnio konstitucinio projekto fragmentas begalioja ir 2012 m., praėjus dviem dešimtmečiams (tuo metu jau buvo parengtas ir visuomenei svars- po dabartinės Konstitucijos įsigaliojimo), bet ir ku- tyti paskelbtas „pradinis“ Konstitucijos projektas), ir, riama savos, tegu ir laikinos, konstitucijos pagrindu, šiam referendumui žlugus, prasidėjusi „parlamentinė vis labiau persiimant iki tol mažai (nebent teoriškai) rezictencija“, paralyžiavusi Aukščiausiąją Tarybą. To- žinotais bendraisiais teisės principais, tokiais kaip ex kiomis aplinkybėmis tai, kas turėjo būti fundamen- iuniria ius non oritur, lex retro non agit ar „teisė nega- tali diskusija apie jaunos, tik prieš kiek daugiau nei li būti nevieša“, taip pat vis labiau paisant bendrųjų, dvejus metus atkurtos valstybės kelią ir teisės siste- su politine valia tiesioginio ryšio neturinčių teisės mos pagrindų nustatymą, konkuruojančių idėjų dia- sistemos konstravimo maksimų, tokių kaip sistemin- logas ir geriausių teisinių sprendimų paieška, išvirto gumas, formuluočių neprieštaringumas arba teisinio į savo priešybę – vis stiprėjantį oponuojančias idėjas reguliavimo hierarchija. Tačiau nors įvairios teisės išsakančių asmenų demonizavimą, kurio padarinys sistemos konstravimo maksimos bei bendrieji tei- (jei tai nebūtų buvę bent pristabdyta) tegalėjo būti sės principai buvo expressis verbis arba (kaip vėliau politinio bendrabūvio galimybės sunaikinimas (ar ne patvirtino konstitucinė jurisprudencija) implicitiškai į tokį rezultatą nukreipta ambicija dar kartą, jau kaip įtvirtinti naujojoje Konstitucijoje, pačios Konstituci- farsas, pasireiškė 1993 m. sukėlus vadinamąjį Pakau- jos kūrimui kai kurie iš jų kaip tik ir nebuvo pritaikyti nės savanorių maištą – karikatūrišką, bet tragiškais „visa apimtimi“. Taip atsitiko, matyt, ne dėl to, kad padariniais grasinančią valstybės perversmo preliu- nebuvo siekiama nuoseklumo (kas įtartų?! o ir kodėl diją?). Bet priešpriešai (taip pat ir tarp Aukščiausio- reikėtų įtarti?!), bet dėl to, kad visapusiškai įvertinti sios Tarybos deputatų) pasiekus bene aukščiausią (bent kai kurių) bendrųjų teisės principų bei (bent tašką ir kartu aklavietę, buvo prisiminta maksima kai kurių) bendrųjų teisės sistemos konstravimo obliti privatorum, publica curate: buvo surengti nauji maksimų ryšį su pačios Konstitucijos kūrimo proce- Seimo rinkimai ir paskelbtas referendumas dėl Kons- su ir sugretinti bei suderinti su šiais imperatyvais šio titucijos (kas paskatino atsitokėti ir kaip buvo atsito- proceso žingsnius ir kai kurias būsimo Konstitucijos kėta, nėra šio straipsnio tema), kurios projektas tuo teksto detales neleido nervinga, ambicijų, įtarimų, metu dar net nebuvo parengtas ir oficioze „Lietuvos kaltinimų ir bauginimų persunkta (kai kas pasaky- aidas“ buvo paskelbtas tik likus mažiau nei dviem tų – paranojiška) kovos dėl valdžios ir piliečių minčių savaitėms iki referendumo – ir dar su klaida (jos ati- atmosfera, kurioje ir buvo kuriama Konstitucija – jos taisymas buvo paskelbtas tik referendumo išvakarė- konkuruojantys projektai. Šio beveik visa apimančio, se), kurią vargu ar daug kas pastebėjo, nes vargu ar didžioji dalis rinkėjų iš viso perskaitė „galutinį“ Kons- 15 1990 m. kovo 11 d. priimtame įstatyme „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ titucijos projektą nuo pradžios iki galo. Nepaisant to, buvo nutarta „Konstitucijoje ir kituose teisiniuose norminiuose aktuose vartoti balsavimo rezultatai buvo daugiau negu įtikinantys: vienintelį oficialų valstybės pavadinimą „Lietuvos Respublika“, o trumpiau ir su- dėtiniuose pavadinimuose – „Lietuva“, „Lietuvos“ (1 punktas). Vis dėlto daugiau 75,42 proc. dalyvavusiųjų referendume balsvo „už“ negu keistokai atrodydavo dar ilgai formaliai tebegalioję (kol nepanaikinti arba (56,75 proc. bendro rinkėjų skaičiaus) ir tik 15,78 proc. nepakeisti) ir taikyti (ar bent formaliai galėję būti taikomi) sovietmečio teisės aktai, „pasirašyti“ (žodžius „Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika“ mechaniš- (20,98 bendro rinkėjų skaičiaus) – „prieš“. Visuomenę kai pakeitus žodžiais „Lietuvos Respublika“), pavyzdžiui, „Lietuvos Respublikos išvarginusi ir tiesiog įsiėdusi politinės priešpriešos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko V. Astrausko“ arba kokio nors „Lietuvos Respublikos vietinės pramonės ministro“ (?!), arba 1969 m. „Lietuvos atmosfera, ūkio sunkumai ir stabilumo lūkestis bei su Respublikos“ santuokos ir šeimos kodeksas, kurio uždaviniai iki pat naujo Civili- juo susijęs (bet vėliau toli gražu ne visada pasitvirti- nio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. jame pačiame buvo apibrėžti taip: „Lietuvos Respublikos [ar tikrai?!] santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai yra: nęs) tikėjimas, kad stabilumą užtikrins naujas teisinis toliau stiprinti tarybinę [?!] šeimą, pagrįstą komunistinės moralės principais [?!]; pagrindas, sutelkė rinkėjų korpusą labiau nei kokie grįsti šeimos santykius savanoriška santuokine moters ir vyro sąjunga, materiali- nių išskaičiavimų neturinčiais [?!] visų šeimos narių savitarpio meilės, draugystės nors teisės specialistų aiškinimai (ceitnoto sąlygomis ir pagarbos jausmais; auklėti vaikus šeimoje, organiškai derinant šį auklėjimą su visuomeniniu auklėjimu [?!], kad jie būtų atsidavę Tėvynei [kokiai?!], ugdyti vaikuose komunistinę pažiūrą į darbą [?!] ir ruošti juos aktyviai dalyvauti komu- 16 pridurkime: ne tik konstitutionalizuoti tą institutą, bet ir – numatant konkrečią nistinės visuomenės kūrime [?!]; visokeriopai saugoti motinos ir vaikų interesus pirmųjų Respublikos Prezidento rinkimų datą bei nustatant kandidatams viršu- ir užtikrinti kiekvienam vaikui laimingą vaikystę; galutinai pašalinti šeimos tinį amžiaus cenzą – užtikrinti, kad vienas iš galimų realiausių konkurentų į Res- santykiuose žalingas praeities atgyvenas ir papročius [kokias?!]; skiepyti atsako- publikos Prezidento pareigas (tuometinės opozicinės Lietuvos demokratinės mybės šeimai jausmą“ (1 straipsnis; kiti šio kodekso straipsniai buvo keičiami, o darbo partijos lyderis) jau negalėtų dalyvauti rinkimuose, o kitas (dar tuometinis šis – ne!). Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas) galėtų.

64 jų nė nebuvo per daug) apie pasiūlyto „galutinio“ 150 straipsnį)17. Ne ką labiau nusisekusios, tiksliau, Konstitucijos projekto privalumus. visiškai sujauktos yra Konstitucijos 103 straipsnio Vis dėlto (paradoksas?) tai, kad naujosios Kons- 1 dalies, reglamentuojančios Konstitucinio Teismo titucijos poreikio suvokimas atsirado iš, atrodo, ne- sudarymą, formuluotės18. Kai kurie kompromisai sutaikomos politinės priešpriešos, davė ir pozityvų pagimdė tokias dviprasmiškas ar aptakias nuosta- rezultatą: ši Konstitucija buvo ne politinio diktato, tas, kurių bet koks pažodinis aiškinimas nebus įti- bet politinio kompromiso kūrinys. Tą kompromisinį kinamas, pvz., „gerai besimokantiems piliečiams Konstitucijos pobūdį lemia labiau jos turinys, o ne valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas tik ir ne tiek priėmimo būdas, nors viešojoje erdvėje nemokamas mokslas“ (41 straipsnio 3 dalis) arba dažnai pabrėžiama būtent tai, kad Konstitucija buvo „[Respublikos Prezidentas] sprendžia pagrindinius priimta referendumu: tai, kad ji buvo priimta referen- užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe dumu, simboliška ir reikšminga, bet savaime nėra vykdo užsienio politiką“ (84 straipsnio 1 punktas). jos „didesnio legitimumo“ sankcija, nes referendu- Galima būtų pateikti ir daugiau tokio neapibrėžtu- mu buvo priimtos ir įvairių nedemokratinių režimų mo pavyzdžių. Tačiau šį formuluočių nekonkretumą valdomų valstybių konstitucijos, be to, visos iki šiol ar kitokį neaiškumą ilgainiui kompensuoja ir kartu padarytos 1992 m. Konstitucijos pataisos yra Seimo pašalina oficiali konstitucinė doktrina, kurioje Kons- veiklos rezultatas, todėl šiandien tituluoti Konstituci- titucija aiškinama kaip visuma. Antai minėtas kons- ją esant vien tiesioginės Tautos valios teisinės kūry- titucinių įstatymų institutas labai išsamiai išaiškintas bos produktu būtų netikslu. Tačiau Konstitucijos tu- Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir (ypač) rinys – neabejotinai kompromisinis; bent jau tokios 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimuose. Tačiau viena, ko yra nuostatos, skirtos įstatymų leidžiamosios ir vyk- negali padaryti oficiali konstitucinė doktrina, tai pa- domosios valdžių santykiui, bet ne tik jam. 1992 m. keisti pačios Konstitucijos formuluočių, kad ir kokios bene svarbiausia laikyta prezidentizmo–parlamen- nesklandžios jos būtų, o juk dažnas viešosios erdvės tarizmo dilema buvo išspręsta sukonstruojant gana komentatorius, nekalbant jau apie „žmogų iš gatvės“, specifinį valdžių sąveikos modelį, kurį vėliau Kons- geriausiu atveju skaito ne jas aiškinančių Konstituci- titucinis Teismas apibūdino kaip parlamentinės res- nio Teismo aktų, o pačios Konstitucijos tekstą (tiks- publikos formą su „kai kuriais“ pusiau prezidentinės liau, jo atskiras nuotrupas) ir jį aiškina(si) taip, kaip su- valdymo formos ypatumais (Konstitucinio Teismo pranta pats, o ne kaip jis jau yra oficialiai išaiškintas. 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Taip pat buvo nu- Kitas 1992 m. politinio susipriešinimo ir jo nulem- statyta, kad kai kurios nuostatos, dėl kurių nepavyko tos Konstitucijos projekto rengimo skubos padarinys pasiekti sutarimo (pvz., dėl galimybės užsienio vals- buvo tas, kad Konstitucijoje beveik nėra pereinamų- tybių piliečiams įsigyti žemę, Respublikos Preziden- jų nuostatų, skirtų laikotarpiui iškart po Konstitucijos to įgaliojimų skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, įsigaliojimo, per kurį įstatymų leidėjas ir kiti teisėkū- savivaldybių tarybų vykdomųjų organų ir kt.), per ros subjektai būtų privalėję pertvarkyti galiojančią pirmuosius po Konstitucijos priėmimo metus gali ordinarinę teisę ir pritaikyti ją prie naujos Grun- būti keičiamos palengvinta tvarka (Konstitucijos 153 dnorm. Dėl to (tiksliau, ir dėl to) naujoji Konstitucija, straipsnis; šia galimybe per tuos metus niekam ne- kaip ir Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, 1990 m. kovą, pavyko pasinaudoti). Ne visi kompromisai nusisekė. vos įsigaliojusi, buvo „įsodinta“ į neparengtą teisinę Pavyzdžiui, Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje įtvir- aplinką. Tačiau tokį Laikinojo Pagrindinio Įstatymo tintas konstitucinių įstatymų institutas atsirado kaip „įsodinimą“ 1990 m. buvo galima aiškinti ir iš esmės kompromisas tarp įstatymų diferencijavimo į papras- pateisinti (jei koks nors pateisinimas čia apskritai rei- tuosius ir vadinamuosius organinius (sekant, be kita kalingas) esminiu politiniu lūžiu, kurio nebuvo gali- ko, prancūzų tradicija) šalininkų ir tų, kurie nematė ma atidėlioti, ir traktuoti kaip tomis aplinkybėmis ne- reikalo įstatymus kaip nors diferencijuoti pagal tei- išvengiamą ir dėl to „suprantamą“, o 1992 m. situacija sinę galią ir (arba) priėmimui reikalingą daugumą. buvo visiškai kitokia. Konstitucija įsigaliojo 1992 m. Toks diferencijavimas savaime nėra nepriimtinas, juo lapkričio 2 d. (prie šios datos bus netrukus sugrįžta). labiau kad įvairūs kvalifikuotos daugumos reikalau- Tą dieną, kai ji įsigaliojo, Lietuvoje nebuvo nei ke- jantys ir (arba) aukštesnės už paprastuosius teisinės turių grandžių (bendrosios kompetencijos) teismų, galios įstatymai yra numatyti įvairių valstybių teisės kurias numato Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis, sistemose; tačiau pavadinimas „konstituciniai įsta- tymai“ tikrai klaidina, ypač atsižvelgiant į tai, kad 17 plačiau žr.: SINKEVIČIUS, V. Konstitucinių įstatymų samprata: teoriniai aspektai // vienas Konstitucijos sudedamąja dalimi laikomas Jurisprudencija, 2008, Nr. 2. aktas taip pat pavadintas „konstituciniu įstatymu“ (žr. 18 plačiau žr.: KŪRIS, E. (sud. ir moksl. red.) Lietuvos teisinės institucijos. Vilnius, 2011, p. 72–73.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 65 nei Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatytos situacijai, kai Respublikos Prezidentui mirus, atsi- specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos statydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso (nei tokio įstatymo, kuriame ji būtų numatyta), nei tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Seimo kontrolierių (73 straipsnio 1 dalis), nei kariuo- Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti parei- menės vado (84 straipsnio 14 punktas, 140 straipsnio gų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas (tuo 1, 3 dalys), vadinasi, ir visos Valstybės gynimo tary- metu netenkantis savo įgaliojimų Seime). Vargu ar bos sudėties (140 straipsnio 1, 3 dalys). Nebuvo daug tokiam reguliavimui galima ką nors prikišti – nebent ko, ką numatė Konstitucija. Nebuvo ir Konstitucinio tai, kad padaryta tiesioginė nuoroda į Konstitucijos Teismo, kurio greitą (palyginti su Seimo kontrolie- 89 straipsnį, o ne į jo 1 dalį, vienintelę relevantišką rių įstaigos sukūrimu ar bendrosios kompetencijos šiame kontekste, taip pat tai, kad, kaip bus paminėta teismų sistemos pertvarka) sukūrimą 1993 m. pra- toliau (žr. „Konstitucijos pataisos“ infra), iš dalies dėl džioje nulėmė ne tiek Seimo apsisprendimas „kuo tokios nuorodos Respublikos Prezidento rinkimų greičiau“ įvesti teisminę konstitucinę kontrolę ir ši- procesas iš pradžių sutapdavo su šv. Kalėdų ir Naujųjų taip teisiškai apriboti savo galią, kiek politinis veiks- metų laikotarpiu. Tačiau įstatymo 8 straipsnis galėtų nys – artėjantys Respublikos Prezidento rinkimai, nes kelti kur kas daugiau abejonių: „Lietuvos Respublikos išrinktojo Respublikos Prezidento priesaiką turėjo Konstitucijos 20 straipsnio trečiosios dalies nuosta- priimti Konstitucinio Teismo pirmininkas arba vienas tos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti iš teisėjų (82 straipsnio 3 dalis). Kai kurių Konstitu- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstaty- cijoje įtvirtintų teisių piliečiai negalėjo įgyvendinti, mai su šia Konstitucija“. Kitaip tariant, Konstitucijos nes nebuvo ne tik sukurta jų įgyvendinimo mecha- 20 straipsnio 3 dalies nuostatų „nusikaltimo vietoje nizmo, bet ir neturėta aiškios šių teisių turinio, ribų ir sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas įgyvendinimo padarinių sampratos. Pavyzdžiui, pe- į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas ticijos teisė (33 straipsnio 3 dalis) buvo įtvirtinta tik sulaikymo pagrįstumas“ ir „jeigu teismas nepriima po septynerių metų, kai 1999 m. spalio 1 d. įsigaliojo nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuoj pat pa- Peticijų įstatymas. Ir t. t., ir pan. Neturėdama pereina- leidžiamas“ įsigaliojimas buvo subordinuotas būsi- mųjų nuostatų, Konstitucija pati sukūrė formaliai an- miems įstatymų leidėjo sprendimams – padarytas tikonstitucinę situaciją – ir gana didelio masto! Kons- priklausomu nuo jų20. Kaip tai dera su Konstitucijos tituciniam Teismui bent keletą kartų teko nagrinėti viršenybės ir teisės hierarchijos samprata, vėliau pla- konstitucinės justicijos bylas, kuriose buvo iškilusi čiai aiškinta konstitucinėje jurisprudencijoje? Nede- ši problema, tačiau, laimei, šios bylos buvo nagrinė- ra, ir tiek. Šiuo atžvilgiu neturi esminės reikšmės tai, jamos jau tada, kai buvo neproblemiška, „praktiškai kad „pačios“ Konstitucijos 152 straipsnyje nustatyta, nepavojinga“ konstatuoti, kad laikotarpis, per kurį jog jos „ir jos atskirų nuostatų“ įsigaliojimo tvarką re- teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją turė- glamentuoja būtent įstatymas „Dėl Lietuvos Respu- jo pataisyti anksčiau išleistus teisės aktus taip, kad blikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“: tokia Kons- jie atitiktų naująją Konstituciją, jau yra pasibaigęs19 titucijos nuostata legalizuoja jos pačios 20 straipsnio (išskyrus nebent bylą, kurioje buvo priimtas 1994 m. 3 dalies vėlesnį įsigaliojimą, tačiau ar legitimuoja, gruodžio 22 d. nutarimas – dėl bendrosios kompe- ypač atsižvelgiant į tai, kaip iš esmės analogiškos si- tencijos teismų sistemos reformos). tuacijos vertinamos oficialiojoje konstitucinėje dok- Tiesa, pereinamųjų nuostatų, skirtų realiai galioju- trinoje? Antai Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio sios ordinarinės teisės priartinimui prie Konstitucijos 24 d. nutarime antikonstituciniu buvo pripažintas imperatyvų, kurių stokoja „pagrindinis“ konstitucinis vadinamasis konstitucinis (?! – štai koks klaidinantis dokumentas (apie tai, kodėl „pagrindiniame“, šiek tas pavadinimas!) įstatymas, kuriuo buvo atidėtas tiek toliau šiame skirsnyje), esama Lietuvos Respu- keliais mėnesiais anksčiau padarytos Konstitucijos blikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos Konsti- 119 straipsnio 2 dalies pataisos įsigaliojimas. Pagal tucijos įsigaliojimo tvarkos“, atskiru aktu priimtame tokią pačią argumentavimo logiką Konstitucinio kartu su „pačia“ Konstitucija. Tačiau jos selektyvios ir Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarime konstatuota fragmentiškos. Pvz., šio įstatymo 6 straipsnis skirtas (nors teisės akto formalaus pripažinimo antikonsti- reglamentuoti teisinei ir faktinei situacijai, kai įsiga- tuciniu būtent šiuo pagrindu ir nebuvo), kad Kons- liojus Konstitucijai dar nėra Respublikos Prezidento: titucijos nepaisė Vyriausybė, išleisdama nutarimą, ji prilyginta Konstitucijos 89 straipsnyje numatytai

20 iš esmės tas pat pasakytina ir apie įstatymo 3 straipsnį: „Lietuvos Respublikos 19 plg. Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. kovo įstatymų nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų 20 d. nutarimus. Taip pat žr. (kaip sufleruojantį tam tikrą analogiją)K onstitucinio valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, deputatų, savivaldybių tarybų statu- Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą. sus, galioja tol, kol išrinktas Seimas nenuspręs ko kita.“

66 kurio įsigaliojimas buvo padarytas priklausomu nuo „ikikonstituciniai“ teisės aktai galioja „tiek, kiek“ ne- vieno (aplinkos) ministro valios (būsimo įsakymo)21. prieštarauja Konstitucijai, kodėl juos reikia „suderinti Be abejo, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Kons- su Konstitucijos nuostatomis“, be to, kodėl, suderinti titucijos įsigaliojimo tvarkos“ 8 straipsnyje nustatyta su Konstitucijos nuostatomis, jie turėtų netekti galios išlyga buvo būtina, nes tuo metu nebuvo nei orga- („galios tol, kol nebus [...] suderinti su Konstitucijos nizacinių, nei finansinių galimybių užtikrinti, kad nuostatomis“)?! Konstitucinis Teismas 2003 m. spalio per 48 valandas kiekvienas sulaikytas asmuo bus 29 d. nutarime šią nuostatą aiškino ne vien pagal „rai- pristatytas pas teisėją ir bus nuspręsta dėl jo sulai- dę“, o inter alia sistemiškai ir teleologiškai, nes vien kymo pagrįstumo (nebuvo net pakankamai teisėjų, pažodinis aiškinimas būtų atvedęs į aklavietę22. ką jau kalbėti apie galimybę susisiekti su jais bet ku- Beje, būtent tame nutarime Konstitucinis Teismas riuo metu). Tačiau tai, kad Konstituciją atitinkančiai išaiškino ir paties Įstatymo „Dėl Lietuvos Respubli- baudžiamojo proceso įstatymų korekcijai nebuvo kos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ vietą teisės nustatyta jokio termino, kritikuotina. Tą pačią sche- šaltinių sistemoje: nors šis įstatymas formaliai yra mą galima (ir reikėjo) pritaikyti ne tik aptariamam, kitas teisės aktas nei „pagrindinis“ konstitucinis do- bet ir daugeliui naujų konstitucinių institutų, įskai- kumentas ir net šio „pagrindinio“ dokumento tekste tant naujų valstybės institucijų įsteigimą – numatyti minimas greta Konstitucijos (152, 154 straipsniai), konkrečius ir kartu realius terminus, per kuriuos turi jo nuostatos, pasak Konstitucinio Teismo, papildo būti reformuota (bendrosios kompetencijos) teismų Konstitucijos nuostatas, „be kurių šios negalėtų būti sistema, sudarytas Konstitucinis Teismas, paskirti Sei- mo kontrolieriai ir kariuomenės vadas ir kt. Ar to ne- 22 Čia tikslinga pateikti gana ilgą to nutarimo citatą: „Pažymėtina, kad įstatymo leido padaryti ceitnotas (labai tikėtina!), kurio sąlygo- „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio for- muluotė „tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui“, susieta su mis dirbo „galutinio“ Konstitucijos projekto rengėjai, Konstitucijos viršenybės principu, konkrečiai su Konstitucijos 7 straipsnio 1 da- ar apie tai nebuvo pagalvota, bet dėl kokių motyvų lies nuostata, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, reiškia, jog Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisės aktai, išleisti iki Konstitucijos tokių pereinamųjų nuostatų buvo atsisakyta, geriau- įsigaliojimo, negali galioti, jeigu jie yra priešingi Konstitucijai ir Konstitucijoje siai žino jie patys. nustatytais pagrindais ir tvarka yra nustatyta, jog šie teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. // „Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo Įdomi aplinkybė, kad naujojoje Konstitucijoje nė tvarkos“ 2 straipsnio formuluotė „galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais neužsiminta apie tai, kad 1938 m. Konstitucija buvo galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis“, reiškia, kad įstatymų leidė- jas, kiti teisėkūros subjektai pagal Konstituciją turi pareigą atlikti visų savo iki tik sustabdyta, kol jos nuostatos bus suderintos su Konstitucijos įsigaliojimo išleistų ir tebegaliojančių teisės aktų, taip pat Lietuvos „pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuo- valstybės nebeegzistuojančių institucijų po Konstitucijos įsigaliojimo išleistų ir tebegaliojančių teisės aktų, kurie reguliuoja atitinkamo teisėkūros subjekto meniniais santykiais“. Iš gausybės įvairių politinio reguliavimo sričiai priskirtus santykius, taip pat teisės aktų, išleistų iki nepriklau- proceso dalyvių ir kitų asmenų siūlytų naujos Kons- somos Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau likusių galioti atkūrus nepriklauso- mą Lietuvos valstybę ir po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuojančių atitinkamo titucijos projektų tik vienas (siūlytas tuometinės Lie- teisėkūros subjekto reguliavimo sričiai priskirtus santykius, peržiūrą ir įvertinti, tuvos liberalų sąjungos) buvo „atnaujintos“ 1938 m. ar šie teisės aktai, to teisėkūros subjekto manymu, neprieštarauja Konstitucijai. // Įstatymų leidėjas, kitas teisėkūros subjektas, įvertinęs, kad, jo manymu, iki Konstitucijos projektas. Tačiau jį rengusiam teisinin- Konstitucijos įsigaliojimo jo išleistas ir tebegaliojantis teisės aktas arba Lietuvos kui tai atsirūgo: ta dingstimi 1993 m. naujosios Sei- valstybės nebeegzistuojančios institucijos išleistas ir tebegaliojantis teisės aktas, kuris po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuoja atitinkamo teisėkūros subjekto mo daugumos jis nebuvo pirmuoju teikimu paskir- reguliavimo sričiai priskirtus santykius, arba teisės aktas, išleistas iki nepriklau- tas Konstitucinio Teismo teisėju (antruoju, bet jau somos Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau likęs galioti atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuojantis atitinkamo tei- kito teikiančio subjekto, – buvo). Jokios užuominos sėkūros subjekto reguliavimo sričiai priskirtus santykius, atitinka Konstituciją, apie 1938 m. Konstituciją nėra ne tik „pagrindiniame“ gali palikti tokį teisės aktą galioti. Kita vertus, įstatymų leidėjas, kitas teisėkūros subjektas, įvertinęs, kad, jo manymu, iki Konstitucijos įsigaliojimo jo išleistas ir 1992 m. Konstitucijos dokumente, bet ir Įstatyme tebegaliojantis teisės aktas (ar jo dalis) arba Lietuvos valstybės nebeegzistuo- „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo jančios institucijos išleistas ir tebegaliojantis teisės aktas (ar jo dalis), kuris po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuoja atitinkamo teisėkūros subjekto reguliavimo tvarkos“. Šią (gal tik teksto) spragą savaip užpildo sričiai priskirtus santykius, arba teisės aktas (ar jo dalis), išleistas iki nepriklau- minėto įstatymo 2 straipsnio labai bendro pobūdžio somos Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau likęs galioti atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir po Konstitucijos įsigaliojimo reguliuojantis atitinkamo teisė- nuostata „įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, kūros subjekto reguliavimo sričiai priskirtus santykius, neatitinka Konstitucijos, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos turi konstitucinę pareigą arba šį aktą suderinti su Konstitucija, t. y. išleisti naują teisės aktą, kuriuo būtų pakeistas, to teisėkūros subjekto manymu, Konstitucijos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, neatitinkantis teisės aktas (ar jo dalis), arba pripažinti tokį, jo manymu, Konsti- kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, tucijos neatitinkantį teisės aktą netekusiu galios. // Teisės aktų (ar jų dalių), kurie nebuvo suderinti su Konstitucija atitinkamam teisėkūros subjektui išleidžiant ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar naują teisės aktą, pakeičiantį, to teisėkūros subjekto manymu, Konstitucijos suderinti su Konstitucijos nuostatomis“. Bet atidžiau neatitinkantį teisės aktą (ar jo dalį), ir kurie nebuvo pripažinti netekusiais galios, konstitucingumas gali būti tikrinamas atliekant konstitucinę kontrolę. Dėl iki analizuojantis šios Konstitucijos nuostatos formula- Konstitucijos įsigaliojimo išleistų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų Aukščiau- vimą pastebėtų ir jo nesklandumą, jei ne daugiau: jei siosios Tarybos priimtų aktų, Vyriausybės aktų, taip pat dėl atitinkamos teisinės galios teisės aktų, išleistų iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, tačiau likusių galioti atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir reguliuojančių Seimo arba Vyriausybės reguliavimo sričiai priskirtus santykius, atitikties Konstitucijai 21 Žr. ir Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą. pagal Konstituciją sprendžia Konstitucinis Teismas.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 67 įgyvendintos“, arba nustato Konstitucijos nuostatų kad, vienąkart jas įvykdžius arba nepasinaudojus jo- įgyvendinimo ypatumus „tuo laikotarpiu, kai dar tik mis per nustatytą laiką (kaip 153 straipsnio atveju), jų buvo steigiamos Konstitucijoje numatytos valstybės daugiau neįmanoma įgyvendinti. Tuo tarpu Įstatyme institucijos, taip pat kai dar tik buvo kuriamas Konsti- „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tucijos reikalaujamas teisinis reguliavimas“, todėl turi tvarkos“ esama ir tokių nuostatų, kurių niekaip nega- Konstitucijos galią, o pats šis aktas „negali pats nebū- lima būtų susieti su Konstitucijos įsigaliojimu ir kurių ti Konstitucijos sudedamąja dalimi“. Antraip – jei šis vadinimas pereinamajam laikotarpiui skirtu teisi- „įstatymu“ (net ne „konstituciniu įstatymu“ ar pan.!) niu reguliavimu būtų akivaizdžiai pritemptas. Tokia pavadintas aktas nebūtų traktuojamas kaip Konstitu- nuostata, pavyzdžiui, yra šio įstatymo 5 straipsnyje cijos sudedamoji dalis – bent kai kurios jo nuostatos, nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas (plg. „pa- turbūt neišskiriant nė minėtų 6 ir 8 straipsnių nuos- čios“ Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį, 104 straipsnio tatų, turėtų būti laikomos antikonstitucinėmis, nes, 2 dalį ar 112 straipsnio 6 dalį, kuriose nustatyta, kas vertinant formaliai, Konstitucijos 152 straipsnyje nu- turi būti pasakoma, kai prisiekia Respublikos Prezi- rodyta šio įstatymo paskirtis apibrėžta gana siaurai dentas, Konstitucinio Teismo teisėjas ar kito teismo – jis reglamentuoja tik „šios Konstitucijos ir jos atskirų teisėjas). Tokį nenuoseklumą gali paaiškinti tik tuo, nuostatų įsigaliojimo tvarką“, ir šitaip būtų sugriau- kad dėl būtinumo konstituciniu lygmeniu įtvirtinti tas visas tegu ir ne visiškai grakštus (teksto prasme), Seimo nario priesaikos turinį buvo susiprasta tik po bet tvirtas Konstitucijos statinys – vieninga aukščiau- to, kai jau buvo parengtas ir visuomenei paskelbtas sios galios teisinė tikrovė. Plg. Konstitucijos 6 straips- „pagrindinio“ konstitucinio dokumento projekto nį: „Konstitucija yra vientisas [...] aktas“: tas aktas yra tekstas. „vientisas“, t. y. vieningas, ne dokumento vieningumo, Bene keisčiausiai atrodo pačios Konstitucijos bet „pagrindiniame“ konstituciniame dokumente „įėjimo“ į teisės sistemą chronologija. Konstitucija ir su juo neatskiriamai susijusiuose ir „Konstitucijos buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Jos sudedamąja dalimi“ pavadintuose dokumentuose 151 straipsnyje nustatyta, kad ji „įsigalioja kitą dieną įtvirtintos teisės vieningumo prasme; tokia specifinė po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos kaip vieningos sąlyga, jeigu referendume jai pritars daugiau kaip teisinės tikrovės struktūra, kai ją sudaro ne vienas, pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rin- bet keli aktai (priimti ne vienu laiku ir kiekvienas tu- kimų teisę“. Tie rezultatai (atitinkantys minėtą sąlygą) rintis savo pavadinimą bei kitus rekvizitus ir atskirai buvo paskelbti 1992 m. lapkričio 1 d. Neteikiant per pasirašyti), leidžia ją klasifikuoti kaip „sudėtinę kodi- didelės reikšmės šiai Konstitucijai, kaip bus toliau fikuotą“ konstituciją. Kaip papildomą aiškinimą, kad parodyta, apskritai būdingam gana prastam laiko Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos „parinkimui“ (nes lapkričio 1 d. – tai Visų šventų- įsigaliojimo tvarkos „negali pats nebūti Konstitucijos jų diena, t. y. poilsio diena), tenka konstatuoti, kad sudedamąja dalimi“, pagrindžiantį argumentą (kurio Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Beje, Konstitucinis Teismas labai neplėtojo) galima nurody- šis dalykas pirmą kartą buvo viešai konstatuotas tik ti tai, kad ir „pagrindinis“ konstitucinis dokumentas, praėjus pusantrų metų nuo Konstitucijos įsigaliojimo – ir aptariamasis įstatymas buvo priimti kartu – vienu Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutari- balsavimu (tuo pačiu biuleteniu). Į šį aiškinimą contra me. 1992 m. lapkričio 2 d. fiksavimas tame nutarime legem (tiksliau contra textum) buvo įsiklausyta, Sei- anaiptol nėra banali ar mažareikšmė detalė, be kita mui 2004 m. papildžius Konstitucijos 150 straipsnį ir į ko, ir dėl to, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pro- jį įrašius ir Įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Konsti- tokole, kuriuo buvo patvirtinti referendumo rezul- tucijos įsigaliojimo tvarkos“ greta dviejų jau buvusių tatai, nurodyta ne 1992 m. lapkričio 1 d., o 1992 m. įrašytų ir vieno naujai įrašomo akto, įvardijamų kaip spalio 31 d.! Tačiau kas per aukščiausios galios teisės „Konstitucijos sudedamoji dalis“. Kodėl toks įrašas aktas buvo ši jau įsigaliojusi Konstitucija? Pagal jos nebuvo padarytas dar 1992 m.? Geriau būtų klaus- 154 straipsnį referendumu priimtą Konstituciją (taip ti, kodėl išvis reikėjo atskiro Įstatymo („įstatymo“, ne pat ir Įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstituci- „konstitucinio įstatymo“ ar pan.!) „Dėl Lietuvos Res- jos įsigaliojimo tvarkos“) turėjo pasirašyti ir [oficialiai] publikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, nes to- paskelbti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas – per kias pereinamąsias nuostatas kaip ką tik aptartosios penkiolika dienų. Nors nei tame straipsnyje, nei kur buvo galima (ir derėjo) įtvirtinti pačiame Konstituci- nors kitur nėra tiesiogiai nurodyta, nuo kada skai- jos, t. y. „pagrindinio“ konstitucinio dokumento teks- čiuotinas tas penkiolikos dienų terminas, nuoroda į te. Plg.: Konstitucijos 151, 153 ar 154 straipsnių nuos- „referendumu priimtą“ Konstituciją suponuoja, kad tatos taip pat yra pereinamosios – bent tuo aspektu, jį reikia skaičiuoti nuo referendumo dienos. Aukš-

68 čiausiosios Tarybos Pirmininkas Konstituciją pasi- muluotą, tačiau iš esmės tuščią propagandinių burta- rašė 1992 m. lapkričio 6 d., o oficialiai – biuletenyje žodžių frazeologiją23. Tačiau (jau nekalbant apie tai, „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir kad padaryti Konstitucijos pataisą nėra lengva dėl rei- Vyriausybės žinios“ – ji buvo paskelbta tik 1992 m. kalaujamos kvalifikuotos balsų daugumos du kartus lapkričio 30 d. (tiesa, oficioze „Lietuvos aidas“ ji buvo balsuojant Seime arba dėl to, kad kai kurios Konstitu- paskelbta dar 1992 m. lapkričio 10 d.). Kaip formaliai cijos nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu) teisiškai vertinti laikotarpį nuo 1992 m. lapkričio 2 d. nėra jokių prielaidų manyti, kad siūlomos konstitu- iki 6 d.? Matyt, kaip laikotarpį, kai šalyje galiojo ne cinės novelos neišbalansuos Konstitucijos nuostatų tik oficialiai nepaskelbta, bet ir nepasirašyta Konsti- pusiausvyros, nelengvai – byla po bylos – konstruo- tucija. O kaip vertinti laikotarpį iki 1992 m. lapkričio jamos konstitucinėje jurisprudencijoje, ar kad jos 30 d. (ar bent iki 10 d.)? Kaip laikotarpį, kai galiojo apskritai bus geriau apgalvotos ir suformuluotos nei pasirašyta, bet nepaskelbta Konstitucija. Pridėjus dar tos, kurios buvo surašytos 1992 m. Tai matyti ir iš jau tai, kad, kaip minėta, Konstitucija buvo „įsodinta“ į padarytų arba siūlytų, bet pakankamo palaikymo Sei- neparengtą teisinę aplinką, o stokodama daugelio me nesulaukusių Konstitucijos pataisų. pereinamųjų nuostatų net pati sukūrė formaliai an- Panagrinėkime kelis pavyzdžius. Iš devynių nuo tikonstitucinę situaciją, gaunasi teisiškai visiškai ne- Konstitucijos įsigaliojimo padarytų jos pataisų (kai tvarkingas vaizdas, kuriam nežinia ar pavyktų rasti kurie straipsniai buvo keisti ne po vieną kartą, o są- daug analogų kitose šalyse. Tai, kad tam tikrą laiką voka „pataisa“ apima ir tuos atvejus, kai Konstitucijos galiojo nepaskelbta ir net nepasirašyta Konstitucija, tekstas tik papildomas; plg. Konstitucijos 148 straips- ypač paradoksalu, nes šios Konstitucijos 7 straipsnio nio 3 dalį) aptariamame kontekste paminėtina jos 2 dalyje įtvirtinta, jog galioja tik paskelbti įstatymai; 57 straipsnio pataisa, gana retai prisimenama vieša- aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra me konstituciniame diskurse. 2004 m. buvo atsisa- inter alia konstatavęs, jog joje „atsispindi konstituci- kyta anksčiau šiame straipsnyje buvusios nuostatos, nis principas, kad teisė negali būti nevieša“, o „sąvoka kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami „ne anksčiau „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui“, nes kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėne- ji apima „ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus sį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams“. Pagal teisės aktus“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 2004 m. rugpjūčio 14 d. įsigaliojusią pataisą eiliniai d. nutarimas). Šiuo aspektu Konstitucijos „pavyzdžio Seimo rinkimai rengiami „Seimo narių įgaliojimų galia“ išties nėra didelė. Bet tai savaime ne(su)mažina pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį“ jos nuostatų imperatyvumo. (1 dalis), o jei buvo surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, po jų einantys eiliniai Seimo rinkimai rengia- Konstitucijos pataisos mi „šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku“ (2 dalis). Kitaip tariant, jei būtų surengti pirmalaikiai Daugelį iš aptartų Konstitucijos (konkrečiai, jos for- Seimo rinkimai, juose išrinktų Seimo narių įgaliojimų muluočių bei struktūros, taip pat pasirašymo bei įsiga- trukmė pailgėtų keliais mėnesiais, nebent pirma- liojimo) keistenybių galima „nurašyti“ jas teisinant jau laikiai Seimo rinkimai būtų surengti nuo spalio pa- minėtu ceitnotu, kuriame buvo atsidūrę „galutinio“ baigos iki gruodžio pabaigos – tuomet Seimo narių Konstitucijos projekto rengėjai, atitinkamas teisines ir įgaliojimų trukmė sutrumpėtų mėnesiu ar dviem, faktines situacijas priskiriant (visiškai pagrįstai!) nebe- nelygu kokia rinkimų tvarka būtų nustatyta įstaty- sugrąžinamai praeičiai ir (arba) pabrėžiant neabejo- me, pavyzdžiui, ar būtų nustatytas antras rinkimų tinai pozityvų Konstitucijos vaidmenį normalizuojant ratas24, o jei taip, tai kokiomis sąlygomis ir kada jis 1992 m. pabaigos politinę situaciją, o vėliau – kuriant autentišką Lietuvos nacionalinę teisinę sistemą. Kad 23 Žr., pvz., tik porą iš gausių tokio plauko politinių propagandinių užkalbė- ir kokie būtų Konstitucijos struktūros ar teksto „ne- jimų, pareikštų artėjant 2012 m. Seimo rinkimams: R. Paksas ragina kurti naują Konstituciją ir kloti pagrindus „Trečiajai Respublikai“ // http://www. lygumai“, šiandien vis garsiau reiškiamos iniciatyvos lrytas.lt/-13350080151333119332-r-paksas-ragina-kurti-nauj%C4%85- ją peržiūrėti „iš esmės“ dažniausiai yra jei ne bergž- konstitucij%C4%85-ir-kloti-pagrindus-tre%C4%8Diajai-respublikai.htm (prisijungta 2012 m. rugpjūčio 30 d.); ČAPLIKAS, A. Konstitucija subrendo kon- džios, tai tikrai destruktyvios. Nelinksmai juokaujant ceptualiems pokyčiams // http://www.delfi.lt/news/balsuok2012/politikoakimis/ anksčiau buvo galima sakyti, kad tokių iniciatyvų acaplikas-konstitucija-subrendo-konceptualiems-pokyciams.d?id=59414663 (prisijungta 2012 m. rugpjūčio 30 d.). Šiuose pareiškimuose išdėstyti ideologi- dažnumas atvirkščiai proporcingas laikui, likusiam iki niai argumentai bei padrikas vienos kitos Konstitucijos nuostatos paminėjimas artimiausių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų. taip ir nepaaiškina, kokia būtų ta „trečioji“ respublika ir kokiems pokyčiams „subrendo“ Konstitucija, bet akivaizdžiai liudija, kad labai didelė antrosios, dabarti- Šiandien tokios iniciatyvos reiškiamos nuolat, bet ar- nės, respublikos bėda yra ta, kad tikrai nesubrendo jos politika(i). tėjant rinkimams, žinoma, intensyviau, jas įvelkant į 24 Konstitucijoje (tiesa, Respublikos Prezidento rinkimų kontekste) vartojamas kaip ryžtingi ir fundamentalūs apibendrinimai sufor- žodis „ratas“ dabartiniame Seimo rinkimų įstatyme kažkodėl pakeistas žodžiu „turas“ (?!).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 69 turėtų būti surengtas. Tačiau kodėl reikėjo daryti tą mas renkamas maždaug ketveriems metams: jo na- pataisą? Reikalas tas, kad nuo 1992 m., kai Seimo rin- rių įgaliojimų trukmė gali būti viena, dviem ar trim kimai vyko spalio 25 d., jų data kas ketveri metai vis dienom ilgesnė arba trumpesnė nei ketveri metai slinko kalendoriumi aukštyn: 1996 m. rinkimai vyko (o jei būtų surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, tas spalio 20 d., 2000 m. – spalio 8 d., ir proceso nesu- ketverių metų terminas, kaip minėta, pailgėtų keliais stabdžius jie būtų persikėlę į rugpjūtį, liepą ir t. t., t. y. mėnesiais arba – itin neįtikėtinu atveju – sutrumpė- į vasaros atostogų metą. Toks laiko „parinkimas“ – tai tų mėnesiu ar dviem). Tačiau svarbiausia tai, kad jei dar vienas neapsižiūrėjimas rengiant „galutinį“ jau buvo pasiryžta taisyti Konstitucijos 57 straipsnį, Konstitucijos projektą ceitnoto sąlygomis. Konsti- reikėjo matyti ir jo nuostatų funkcinę sąsają su Kons- tucijos 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo titucijos straipsniais, reglamentuojančiais valstybės narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo biudžeto procesą. Pagal Konstitucijos 130 straipsnį tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pirmąjį posėdį – nuo šio posėdžio pradžios baigiasi pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš septyniasdešimt anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. O Sei- penkias dienas iki biudžetinių metų (kurie pagal mas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip Konstitucijos 129 straipsnį baigiasi gruodžio 31 d.) trys penktadaliai Seimo narių (55 straipsnio 2 dalis). pabaigos. Taigi kas ketveri metai valstybės biudže- Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį Res- to projektą rengia ir kadenciją baigiančiam Seimui publikos Prezidentas turi sukviesti ne vėliau kaip per pateikia kadenciją baigianti Vyriausybė, o naujai iš- penkiolika dienų po Seimo išrinkimo; jei Respublikos rinktam Seimui tenka svarstyti tą projektą, teikti dėl Prezidentas to nepadaro, Seimo nariai renkasi patys jo pastabas naujai, ką tik sudarytai Vyriausybei (kuri kitą dieną pasibaigus tam penkiolikos dienų termi- gali būti ne tik visai kitos sudėties, bet ir visai kitos nui (65 straipsnis). Kadangi eiliniai Seimo rinkimai politinės pakraipos nei ankstesnė) ir tvirtinti biudže- turėjo būti rengiami „ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tą pačiomis paskutinėmis metų dienomis, neretai pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams“, o jiems įvy- (kaip, pavyzdžiui, 2008 m. gruodį) dėl to keičiant kus (jei pirmajame rinkimų rate buvo išrinkta ne ma- mokesčių įstatymus ir sukuriant teisinio netikrumo žiau kaip trys penktadaliai Seimo narių) Seimo nariai aplinką, nepalankią ne tik verslui, bet ir daugeliui pi- turėjo per penkiolika dienų Respublikos Prezidento liečių. Racionalu tai ar ne? Klausimas retorinis. Beje, iniciatyva ar šešioliktą dieną savo iniciatyva susirinkti jei ankstesnis Seimo rinkimų datos slinkimas „į vasa- į pirmąjį posėdį, anksčiau išrinktų Seimo narių įga- rą“ nebūtų buvęs sustabdytas, ši problema ilgainiui liojimų laikas negalėjo nesibaigti anksčiau nei sueis (po daugelio metų) nebekiltų, bet kiltų kita, susijusi ketveri metai nuo tos dienos, kai buvo pradėtas skai- su sunkumais vasaros atostogų išėjusiems piliečiams čiuoti tų anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų lai- dalyvauti eiliniuose Seimo rinkimuose, vadinasi, ir su kas. Sistemiškai aiškinant šias Konstitucijos nuosta- tokių rinkimų reprezentatyvumu. Tačiau jei taisant tas matyti, kad, atrodo, pati „paprasčiausia“ iš jų, t. y. Konstitucijos 57 straipsnį būtų atsižvelgta į minėtą tokia, kuri žinoma net tiems, kas visiškai nesidomi nei sąsają, nuolatinę Seimo rinkimų datą galima buvo konstitucine teise, nei politika, būtent Konstitucijos nustatyti ne spalio antrą sekmadienį, o kurią nors 55 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimas renkamas balandžio ar gegužės dieną, idant būtų panaikinta „ketveriems metams“, turėjo būti skaitoma ne taip, Vyriausybės formavimo ir biudžeto svarstymo bei kaip parašyta: iš tikrųjų Konstitucija nustatė, kad Sei- tvirtinimo procesų sutaptis ir kitų metų valstybės mas renkamas beveik ketveriems metams25. biudžeto projektą rengtų ta Vyriausybė, kuri ir turėtų Tokį Seimo rinkimų datos slinkimą „į vasarą“ rei- jį vykdyti. Žinoma, tokiu atveju būtų prireikę konsti- kėjo sustabdyti. Bet padaryta tai buvo toli gražu ne tuciniu lygmeniu nustatyti ir tai, kad, pavyzdžiui, tą geriausiu būdu. Dabartinės redakcijos Konstitucijos pataisą padariusio ar naujos kadencijos Seimo įga- 57 straipsnis, pagal kurį, kaip minėta, eiliniai Seimo liojimų trukmė sutrumpinama keliais mėnesiais, t. y. rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos priimti tokį sprendimą, kuris, vertinant valstybiškai, metais spalio mėnesio antrą sekmadienį, taip pat yra būtinas, bet žvelgiant iš atskirų asmenų, siekian- neleidžia Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies nuos- čių kuo ilgiau būti Seimo nariais, pozicijų, būtų ne- tatos, kad Seimas renkamas „ketveriems metams“, priimtinas. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad perskaityti taip, kaip parašyta, nes, nelygu kuri kon- Seimo rinkimų datos neperkėlimas į pavasarį taisant kreti spalio dieną yra tas antrasis sekmadienis, Sei- Konstitucijos 57 straipsnį buvo vien neapsižiūrėjimo rezultatas. 25 Čia neaptariama kita Seimo rinkimų periodiškumo išimtis, numatyta Konstituci- Eilinių Seimo rinkimų datos (ir jos keitimo) proble- jos 143 straipsnyje. Plg.: SINKEVIČIUS, V. Parlamento teisės studijos. Vilnius, 2011, matika atskleidžia, kaip, rengiant Konstitucijos pro- p. 60.

70 jektą, menkai buvo atsižvelgiama (tiksliau, nebuvo ti Europos Sąjungos valstybe nare, arba ji to neleido, atsižvelgiama) į laiko veiksnį. Referendumo dėl Kons- kol nebuvo padaryta atitinkama pataisa. Pirmuoju titucijos rezultatų paskelbimo ir Visų šventųjų dienos atveju neaišku, kodėl Lietuvai jau esant Europos sutaptis jau buvo minėta (žr. „1990–1992: Konstitu- Sąjungos valstybe nare prireikė savo Konstituciją cijos kūrimo zigzagai“ supra). Kitas pavyzdys: eiliniai papildyti aptariamuoju Konstituciniu aktu. Antruoju Respublikos Prezidento rinkimai buvo reglamentuo- atveju galima abejoti, ar apskritai buvo konstitucinis ti taip, kad jų pirmasis ratas turėjo būti rengiamas pagrindas Lietuvai tapti Europos Sąjungos valstybe prieš pat (ar net per) Kūčias ir šv. Kalėdas, o antrasis – nare, kol Konstitucija nebuvo papildyta minėtu Kons- kitų kalendorinių metų pradžioje (žr. Konstitucijos tituciniu aktu. Konstitucinis Teismas vėliau šią dilemą 80, 81 ir ypač 89 straipsnius kartu su Įstatymo „Dėl išsprendė konstatuodamas, kad Konstituciniu aktu Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvar- „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungo- kos“ 6 straipsniu). Rinkimų kampanija ir šv. Kalėdų je“ Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo patvir- laukimas bei Naujųjų metų šventės – švelniai tariant, tinta (o ne įtvirtinta)26 (Konstitucinio Teismo 2004 m. ne itin nusisekęs derinys, o vienų biudžetinių (taigi gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. birželio ir finansinių apskritai) metų pabaiga ir naujų pradžia 27 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Šiandien ši prieš pat antrąjį rinkimų ratą, ypač turint galvoje problema nėra „aktuali praktiškai“, tačiau ar ji nebūtų švenčių dienas, sudarydavo nemažų nepatogumų buvusi aktuali, jei per tuos tris su puse mėnesio, kol ir patiems kandidatams bei jų rinkimų štabams, ir Lietuva tarsi apgaudinėdama pati save buvo įsilieju- rinkimus organizuojančioms bei prižiūrinčioms ins- si į Europos Sąjungą, būtų kilęs, pavyzdžiui, Europos titucijoms. Taip buvo 1997–1998 m. ir 2002–2003 m. Sąjungos teisės akto ir nacionalinės teisės akto koli- Šį nepatogų grafiką pakeitė Respublikos Prezidento zijos klausimas? apkalta, pasibaigusi 2004 m. balandį, nes po jos – Šiame kontekste prisimintina ir jau minėta 2002 m. remiantis tomis pačiomis Konstitucijos nuostatomis padaryta Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies pa- – per du mėnesius teko surengti neeilinius Respu- taisa, kurios įsigaliojimas vadinamuoju konstituci- blikos Prezidento rinkimus, kurie nuo tada vyksta niu įstatymu buvo atidėtas iki kitų – turinčių įvykti birželį. Bet nepatogumas – tai tik nepatogumas, ne 2007 m. pradžioje – savivaldybių tarybų rinkimų, t. y. daugiau; kas nepatogu, gali būti (šiuo atveju ir buvo) pataisa turėjo būti iš dalies netaikoma (ir atitinkama formaliai teisiškai nepriekaištinga. Tuo tarpu dar vie- apimtimi nebuvo taikoma) 2002 m. pabaigoje vyku- nos 2004 m. padarytos Konstitucijos pataisos nega- siems savivaldybių tarybų rinkimams (šiaip jau turė- lėtume pavadinti teisiškai nepriekaištinga. jusiems vykti 2003 m. pradžioje, bet paankstintiems Seimas 2004 m. liepos 13 d. (tą pačią dieną, kai ir sujungtiems su Respublikos Prezidento rinkimais). pataisė Konstitucijos 57 straipsnį ir į jos 150 straipsnį Pataisa ne tik pailgino savivaldybių tarybų narių įga- įtraukė nuorodą Įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos liojimų trukmę nuo trejų iki ketverių metų (šios nuos- Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“) papildė Konsti- tatos taikymas nebuvo atidėtas), bet ir išplėtė rinkėjų tuciją nauja sudedamąja dalimi – Konstituciniu aktu korpusą leisdama savivaldybių tarybų narius rinkti ir „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjun- administracinio vieneto teritorijoje nuolat gyvenan- goje“. Konstitucinis aktas įsigaliojo 2004 m. rugpjūčio tiems užsienio valstybių piliečiams bei asmenims be 14 d. Jis legitimavo ir legalizavo Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat įtvirtino, kad savivaldybių tarybų narystę Europos Sąjungoje ir konstituciniu lygme- nariais gali būti renkami tik nuolatiniai atitinkamo niu apibrėžė Europos Sąjungos teisės ir autentiškos administracinio vieneto gyventojai – Lietuvos Res- Lietuvos Respublikos teisės santykį. Tačiau Lietuvos publikos piliečiai ir užsieniečiai bei asmenys be pilie- Respublikos narystė Europos Sąjungoje jau buvo fait tybės. Kaip jau minėta, Konstitucinio Teismo 2002 m. accompli: Lietuva tapo Europos Sąjungos valstybe gruodžio 24 d. nutarimu tas „konstitucinis įstatymas“ nare 2004 m. gegužės 1 d. Koks buvo Lietuvos Res- buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. publikos statusas Europos Sąjungoje nuo 2004 m. Taigi iš devynių nuo Konstitucijos įsigaliojimo pa- gegužės 1 d. iki rugpjūčio 14 d.? Dviprasmiškas. Pa- darytų jos pataisų trys gali būti kritikuojamos (arba gal Europos Sąjungos teisę jokių problemų negalėjo pagal turinį, arba pagal jų padarymo tvarką) remian- kilti: jei Lietuva tapo Europos Sąjungos valstybe nare, tis objektyviais, neutraliais, grynai teisiniais kriterijais. vadinasi, ji yra jos narė, ir tiek. Tačiau pagal Lietuvos To prima facie negalima pasakyti apie kitas šešias Respublikos Konstituciją padėtis nebuvo tokia ne- pataisas. Vis dėlto tai, kad kas trečia iki šiol padary- problemiška. Viena iš dviejų: arba Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjun- goje“ dar nepapildyta Konstitucija leido Lietuvai tap- 26 plačiau žr.: JARUKAITIS, I. Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: konstituciniai narystės pagrindai. Vilnius, 2011, p. 293–294.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 71 ta Konstitucijos pataisa turinio ar padarymo tvarkos dinti (pirmąkart dėl jos balsuojant Seime) pritrūko atžvilgiu stokoja grynai teisinio nepriekaištingumo, vieno balso. Kad ir kokiais zigzagais būtų pasižymė- yra pernelyg aukštas „rodiklis“, kad jį galima būtų jęs Konstitucijos kūrimo procesas 1990–1992 m., kad toleruoti. Tiesa, čia išsakytus priekaištus jau padary- ir kokių „nelygumų“ būtų jos tekste, tokios kaip ką tik toms Konstitucijos pataisoms galima būtų atmesti paminėtos voliuntaristinės (kartais politiškai moty- kaip metodologiškai nevalidžius: kadangi nėra aukš- vuotos, o kartais tiesiog neapgalvotos) intervencijos tesnės teisės už Konstituciją, todėl esą nėra ir teisinių į jį anaiptol negarantuoja, kad naujoji konstitucinė kriterijų, kurie leistų ją vertinti kritiškai tarsi iš „dar visuma bus kokybiškesnė. Veikiau atvirkščiai. aukštesnės“ teisės pozicijų. Bet tokie teisiniai krite- Lyg nujausdamas tokių iniciatyvų gausą Konstitu- rijai yra, juos sufleruoja nuo politikos autonomiška cinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pasisakė teisinė logika, bendra (ne iš teisės kildinama) nuose- prieš tokią „intervenciją į Konstitucijos, kuri, kaip aukš- klumo samprata ir tikslingumo sumetimai. Antai dėl čiausioji teisė, turi būti stabilus aktas, tekstą“, kuri „nėra to, kad Konstitucijos 57 straipsnyje nustatyta „tvirta“ teisiškai būtina“ (taip pat žr. Konstitucinio Teismo eilinių Seimo rinkimų data, ši nuostata nėra mažiau 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. privaloma, nevykdytina ar „ne tokia autoritetinga“, rugsėjo 2 d. nutarimus). Ši pozicija buvo suformuluo- bet negalima nematyti, kad toks teisinis reguliavi- ta kalbos ir terminijos kaitos kontekste. Konstitucinio mas kartu su nuostatomis, reglamentuojančiomis Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime ji buvo šiek tiek valstybės biudžeto procesą, sukuria realių problemų. išplėtota, konstatavus: „Viena iš sąlygų, užtikrinančių O Konstitucija neturėtų kurti problemų – ji turėtų pa- Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos dėti jų išvengti, o atsiradusias – išspręsti. teksto stabilumas. [...] Konstitucijos prigimtis, kons- Deja, įvairių siūlomų naujų Konstitucijos pataisų titucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje projektai, kurių nuodugniai analizei šio straipsnio ap- negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų. Tad imtis nesudaro galimybių, anaiptol neliudija, kad jų Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pa- iniciatoriai kelia jiems bent kiek aukštesnius kokybės vyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinei reikalavimus. Tačiau galima trumpai paminėti žlugu- [...]. Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, pras- sią iniciatyvą konstitucionalizuoti tiesioginius merų mė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos rinkimus: kelių Konstitucijos straipsnių (jų dalių) pa- tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie taisų, kurioms pritrūko Seimo narių balsų, projektas nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (pa- surašytas taip, kad neaišku, ar merai turėtų būti savi- vyzdžiui, kai tam tikrų veiklos rūšių technologinės ga- valdybių tarybų nariai, ar šioms taryboms atskaitingi limybės išsiplečia taip, kaip galbūt ir nebuvo įmano- vykdomieji organai, ar ir viena, ir kita. Galima pami- ma numatyti tuo metu, kai Konstitucijos tekstas buvo nėti ir iniciatyvą Konstitucijoje numatyti tarėjus, kurie kuriamas)“ (taip pat žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. greta teisėjų ar kartu su jais spręstų bylas: neaišku, ar vasario 27 d. nutarimą). Bet visa tai – „palinkėjimai“, į tas tarėjų institutas atkartotų kadaise buvusį tarėjų kuriuos įsiklauso tik tie politinio isteblišmento atsto- kaip neprofesionalių teisėjų institutą, ar jie panėšėtų vai, kurie į Konstituciją žvelgia ne vien instrumentiniu į JAV būdingus prisiekusiuosius tarėjus, ar ši konstitu- aspektu, bet ir kaip į teisinę vertybę. cinė novela institucionalizuotų dar kokį nors kitą „ne- profesionalaus teisėjavimo“ modelį. Galima nurodyti Kai kurie konstituciniai imperatyvai ir keturiasdešimties Seimo narių iniciatyvą Konstitu- ordinarinei teisėkūrai cijos 34 straipsnio 1 dalies nuostatą „piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę“ „Ordinarinės teisėkūros“ sąvoka (tikslesnė, bet papildyti nuostata „pasinaudoti balsavimo teise yra nerangi formuluotė būtų „ordinarinės teisės kūri- privaloma“: vertėtų iniciatorių paklausti, kaip jie įsi- mas“, nes predikatas „ordinarinė“ iš tikrųjų įvardija ne vaizduoja „rinkimų teisės“ ir „balsavimo pareigos“ aukščiausią šios teisės galią ir adresuojamas ne teisės santykį ir kaip jie apskritai suvokia subjektinės teisės kūrimo procesui, bet pačiai teisei) čia apima ne vien ir teisinės pareigos kategorijų turinį. Galiausiai prisi- norminių, bet ir vadinamųjų teisės taikymo aktų lei- mintinas ir bene paskutinis pavyzdys – iniciatyva su- dybą. Toks teisėkūros ir teisės taikymo skirties ištry- sieti šeimos institutą tik su santuoka ir (atsižvelgiant į nimas nebūdingas vadinamajai tradicinei jurispru- oponentų kritiką dėl itin siauro, kietakaktiško, funda- dencijai (teisės dogmatikai), bet atitinka H. Kelseno mentalistinio ir kartu sektantiško požiūrio į šeimą bei schemą, kurioje ši dichotomija ryžtingai paneigiama. žmonių privatų gyvenimą ir drauge maskuojant, kad Vis dėlto šio straipsnio kontekste „ordinarinės teisė- pataisos projektas pataisytas atsižvelgus būtent į šią kūros“ sąvoka atlieka grynai instrumentinį vaidmenį: kritiką) tėvystės ar motinystės ryšiais, kuriai įgyven- autorius neketina bandyti įpiršti skaitytojui meto-

72 dologinės nuostatos, postuluojančios teisėkūros ir kad ministras „vadovauja ministerijai“, formaliai jį ir teisės taikymo „tapatumą“, ir apsiriboja tuo, kad to- padarė. Bet tik formaliai: pirmojoje po Konstitucijos kia plati ordinarinės teisėkūros samprata yra patogi įsigaliojimo sudarytoje Vyriausybėje (tiesa, veikusio- analizuojant, kaip Konstitucija vadovaujasi (ar bent je labai trumpai) dar buvo vienas ministras be portfe- turėtų vadovautis) teisėkūros institucijos, kurios, be lio – „savivaldybių reikalams“, nors jokios „savivaldy- kita ko, leidžia dar ir teisės taikymo aktus – nustato bių reikalų“ ar pan. ministerijos nebuvo. vadinamąjį individualų teisinį reguliavimą. Tokiame kontekste neturėtų stebinti tai, kad teisė- Kad nuo 1992 m. lapkričio 2 d. šalis teisiškai gyve- kūros subjektams prireikė gana ilgo laiko peržiūrėti na pagal naują Konstituciją, buvo įsisąmoninta (tai jų kompetencijai (valdymo sričiai) priskirtus anksčiau ne tas pats, kas „žinoma“) toli gražu ne iš karto. Maža išleistus teisės aktus, idant jie būtų suderinti su naujo- to, gana ilgai nebuvo įsisąmoninta net tai, kad tas sios Konstitucijos nuostatomis, kaip ir tai, kad institu- dalykas nebuvo iš karto įsisąmonintas. Jau pačiomis cines ir procedūrines prielaidas įgyvendinti kai kurias pirmosiomis Konstitucijos galiojimo savaitėmis aukš- Konstitucijos nuostatas, kaip, pavyzdžiui, jau minėtas čiausiu – Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausy- nuostatas, numatančias keturių grandžių (bendrosios bės – lygmeniu buvo padaryti keli labai rimti Konsti- kompetencijos) teismų sistemą ar įtvirtinančias peti- tucijos pažeidimai, į kuriuos tiesiog buvo nekreipiama cijos teisę, pavyko sukurti (priimti atitinkamus įstaty- dėmesio. Antai tą pačią dieną, kai vyko referendumas mus ir organizuoti jų įgyvendinimą) ne anksčiau nei dėl Konstitucijos, pirmuoju ratu rinkto naujojo Seimo po poros, o kartais net po daug daugiau metų. Kai ku- pirmajame posėdyje 1992 m. lapkričio 25 d. vienas rių Konstitucijos reikalavimų buvo nepaisoma itin il- Seimo narys atsisakė prisiekti Seimo posėdyje, nes jis gai. Antai kai kurie iki Konstitucijos įsigaliojimo išleisti esą nenorįs to daryti dalyvaujant galimai su KGB susi- poįstatyminiai aktai taip ir nebuvo paskelbti; jei dėl jusiems asmenims, ir paprašė jam sudaryti galimybę tokio Vyriausybės teisės akto būdavo kreipiamasi į prisiekti atskirai („Negaliu dalyvauti ceremonijoje, Konstitucinį Teismą, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad kurioje galimas priesaikos išniekinimas, todėl prašau jis bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (plg. suteikti man galimybę duoti priesaiką atskirai įstaty- Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimą), mo numatyta tvarka“). Tokia galimybė jam buvo su- bet ar dažnai dėl tokių dalykų būdavo kreipiamasi?! daryta. Į Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalies nuostatas Šito galima ir neklausti. Lygiai taip pat ilgai po Konsti- „Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs tucijos įsigaliojimo buvo nepaisoma, kad Konstitucija arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario manda- gina ir valstybės nuosavybę (plg. Konstitucinio Teismo to“ ir „dėl to Seimas priima nutarimą“, buvo numota 1999 m. birželio 23 d. nutarimą), ir buvusių sovietinių ranka, o gal jos išvis nė nebuvo prisimintos. Turbūt profesinių sąjungų turtas buvo perduodamas „nau- nebuvo prisiminta ir šio straipsnio 2 dalies nuostata, joms profesinėms sąjungoms“ (nors jis nebūdavo bū- kad išrinktas Seimo narys prisiekia Seime, – Seime, tinas jų funkcijoms vykdyti), kurios, kaip gana greitai vadinasi, Seimo posėdžių salėje vykstančiame Seimo paaiškėdavo, juo ne(be)sinaudodavo ir rasdavo įvai- posėdyje, o ne „šiaip kur nors“ Seime (koridoriuje, rių būdų tą turtą pusvelčiui (ar net pigiau) perduoti pagalbinėse patalpose ar tarnautojo kabinete) ir ne kitų asmenų nuosavybėn (plg. Konstitucinio Teismo „kada nors“, o tada, kai Tautos atstovai yra susirinkę į 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą). Ilgą laiką buvo ne- posėdį, kuris yra Seimo veikimo in corpore forma. pakankamai paisoma ir Konstitucijos 85 straipsnio Kitas pavyzdys. Sudarant pirmąją po Konstitucijos nuostatos „Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas įsigaliojimo Vyriausybę buvo pamiršta, o gal sąmo- jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus“: ningai ignoruojama Konstitucijos 98 straipsnio 1 da- Respublikos Prezidento kreipimaisi į Teisėjų tarybą lies nuostata, kad ministras „vadovauja ministerijai“. (2002–2006 m. – Teismų tarybą) dėl teisėjų paskyri- Kitaip tariant, pagal Konstituciją Vyriausybėje negali mo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų būti ministro be ministerijos – vadinamojo ministro – tol, kol šios ydingos praktikos savo 2006 m. gegužės be portfelio. Ta proga paminėtina, kad galiojant Lai- 9 d. nutarime nepaneigė Konstitucinis Teismas – buvo kinajam Pagrindiniam Įstatymui buvo tapusi įprasta išdėstomi ne Respublikos Prezidento pasirašytuose praktika, jog kai kurie ministrai nevadovaudavo mi- dekretuose, o (geriausiu atveju) jo patarėjų raštuose nisterijoms, t. y. būdavo „be portfelių“, arba kai kurie Teisėjų (Teismų) tarybai. Galiausiai (jei jau užsiminta asmenys turėdavo ministro vardą (titulą?), bet eida- apie Respublikos Prezidento įgaliojimus), iki 2002 m. vo viceministrų pareigas ministerijose (pavyzdžiui, vidurio – kai atitinkamą praktiką savo 2002 m. birželio Užsienio reikalų ministerijoje), kurioms vadovauda- 19 d. nutarime paneigė Konstitucinis Teismas – buvo vo kiti asmenys – taip pat ministrai. Konstitucija to- įprasta, kad Respublikos Prezidentas, pagal Konstitu- kiai keistai praktikai turėjo padaryti galą; nuostata, cijos 71 straipsnį turintis įgaliojimus promulguoti Sei-

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 73 mo priimtus įstatymus arba juos vetuoti, pasirinkda- traktuojama nebe kaip viena iš teisės šakų, o kaip vo trečią variantą: jis nei pasirašydavo Seimo priimtą aukščiausioji teisė, neturinti „atskiro“ reguliavimo da- įstatymą ir jį oficialiai paskelbdavo, nei jį grąžindavo lyko, kurį galima būtų sugretinti ir kartu atriboti nuo Seimui pakartotinai svarstyti, bet, išlaukęs promulga- kitų jai „lygiagrečių“ teisės sričių reguliavimo dalykų, vimui nustatytą dešimties dienų laikotarpį, palikdavo tuo tarpu ordinarinė teisė – kaip subkonstitucinė tei- jį pasirašyti Seimo Pirmininkui. sė, kuri gali būti diferencijuojama pagal reguliavimo Tai tik keli atsitiktiniai pavyzdžiai (ne tik iš teisėkū- dalyką; (ii) Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose for- ros per se, t. y. iš teisėkūros siaurąja prasme srities, muluojama oficiali konstitucinė doktrina, savo teisine bet ir iš teisės taikymo – vadinamojo individualaus galia prilygsta pačiai Konstitucijai, ir gali būti įveikti teisinio reguliavimo srities), liudijantys sunkumus, tik Konstitucijos pataisomis; (iii) konstitucinės teisės su kuriais susidūrė Konstitucija, „įsodinta“ ne tik, kaip šaltiniai yra tik Konstitucija ir Konstitucinio Teismo ju- minėta, į neparengtą teisinę aplinką, bet ir į Konsti- risprudencija (potencialiai – ir konstituciniai papročiai tucijos viršenybei nepasirengusią teisinę kultūrą. bei konstitucinio lygmens tarptautinės sutartys, bet Suvokimas, kad Konstitucija yra aukščiausioji teisė ir šiuo metu tokių Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių kad visa ordinarinė teisė yra grindžiama būtent šia hi- nėra), bet ne teisės aktai, patys galintys būti konstitu- erarchine schema (kad ir kokia didelė metodologinė cinės kontrolės objektu (konstituciniai bei paprastieji problema būtų šio santykio priskyrimas privalomybei įstatymai, poįstatyminiai aktai); (iv) konstitucinėje tei- arba esamybei), galėjo įsivyrauti tik laipsniškai. Tai su- sėje nėra spragų, todėl bet kurį viešosios valdžios tei- siję ir su pačios Konstitucijos specifika: jos lakoniška- sinį sprendimą turi būti įmanoma kontroliuoti, ar jis me tekste įtvirtintos ne vien normos, bet principai, be atitinka Konstituciją; (v) konstitucinė teisė yra oficia- to, Konstitucijos nuostatos yra ne vien eksplicitinės, liojoje konstitucinėje doktrinoje nuolat plėtojama ju- bet ir implicitinės (tam, kas teisės „modeliu“, „tipišku rispsrudencinė teisė – „gyvoji konstitucija“, atliepianti atveju“, kvintesencija laiko, pavyzdžiui, baudžiamą- laiko iššūkiams nekintant Konstitucijos tekstui28. Ši ją teisę, šį dalyką tikrai sunku suvokti), kurių įvardi- paradigma įtvirtinta Konstitucinio Teismo jurispru- jimas ir turinio bei tarpusavio sąsajų atskleidimas dencijoje, ji didele dalimi jau įsitvirtino ir Lietuvos tei- yra ne vienkartinio konstatavimo aktas, bet ilgas, sės moksle. Tačiau negalima nepastebėti, kad ji nėra kūrybiškas, niekada nepasibaigiantis atskleidimo ir priimtina politinei klasei ir kad kuo toliau, tuo labiau plėtojimo procesas. Suvokimo, kad visa ordinarinė jai priešinamasi. Optimistinis vertinimas (kurį yra išsa- teisė turi būti grindžiama Konstitucija ir kad negali kęs ir šio straipsnio autorius29), kad politinis istebliš- būti tokios ordinarinės teisės, kuri būtų už galimos mentas lengvai persiėmė šia paradigma (ar bent jai konstitucingumo patikros ribų, vadinasi, ir kad Kons- „pasidavė“), buvo per ankstyvas, jis buvo grindžiamas titucija brėžia gaires visai ordinarinei teisėkūrai, augi- pirmuoju – deja, iš dalies apgaulingu – įspūdžiu, taip mo katalizatorius buvo (ir yra) konstitucinė justicija, pat naiviu manymu, kad jei H. Kelseno, L. Favoreu ar žingsnis po žingsnio, t. y. byla po bylos, formavusi (ir A. Barako argumentus rimtai priima teisininkai, tai to- formuojanti) vieningos, viduje neprieštaringos Lie- kius argumentus rimtai priims ir politikai, kurie – to- tuvos Respublikos konstitucinės teisės sampratą ir kia politikos prigimtis – vadovaujasi ne (tik ir ne tiek) sistemą. Praėjus keleriems metams nuo Konstitucinio argumentais, bet pirmiausia interesais (taigi jei argu- Teismo veiklos pradžios jau buvo galima konstatuoti, mentas neatitinka intereso, tuo blogiau argumentui). kad Lietuvoje pasikeitė pati konstitucinės teisės paradi- Naujoji konstitucinės teisės paradigma koreliuoja su gma, kartu – ir visos teisės sistemos samprata: teisės teisei subordinuotos politikos paradigma, taigi ir su sistema tapo konstituciocentrine, kurioje ordinarinė teisės viešpatavimo idėja ir šiuo atžvilgiu yra teisinės teisė yra atribota nuo konstitucinės ir jai griežtai su- valstybės savastis30. Ir viena, ir kita – dvi tos pačios bordinuota27. Konstitucinės teisės paradigmų kaita monetos pusės – preziumuoja, kad Konstitucija nu- ir naujosios paradigmos analizė nėra šio straipsnio stato tam tikrus imperatyvus ordinarinei teisėkūrai, tema, bet negalima išsiversti bent trumpai nepami- kurių nepaisant išleistas teisės aktas, tai nustatyta nėjus jos svarbiausių bruožų: (i) konstitucinė teisė tvarka pripažinus, turi netekti teisiškumo savybės.

27 Žr., pvz.: JARAŠIŪNAS, E. Aukščiausioji ir ordinarinė teisė: pokyčio į konstituciją pokyčiai // Jurisprudencija, 2002, t. 33; KŪRIS, E. Konstitucijos principai ir Konsti- 28 plg.: KŪRIS, E. Konstitucinės justicijos proceso teisės klausimu // Teisė, 2011, t. 78. tucijos tekstas (I) // Jurisprudencija, 2001, t. 23; ID. Konstitucijos principai ir Kons- titucijos tekstas (II) // Jurisprudencija, 2002, t. 24. ID. Koordinaciniai ir determina- 29 Žr., pvz., KŪRIS, E. Judges as Guardians of the Constitution: „Strict“ or „Liberal“ ciniai konstituciniai principai (I) // Jurisprudencija, 2002, t. 26. ID. Koordinaciniai Interpretation, in: Smith, E. (ed.). Old and New Constitutions: The Constitution as ir determinaciniai konstituciniai principai (II) // Jurisprudencija, 2002, t. 27; ID. Instrument of Change. Stockholm, 2003. Konstitucijos aiškinimas, konstitucinės teisės šaltiniai ir besikeičianti konstitucinės 30 plg. JARAŠIŪNAS, E. Konstitucinės justicijos studijų įvadas, arba L. Favoreu „Kons- teisės paradigma // Teisės problemos, 2003, Nr. 3; MESONIS, G. Konstitucija mo- tituciniai teismai“. Kn. FAVOREU, E. Konstituciniai teismai / Vertė E. Jarašiūnas. nocentrinėje teisės sistemoje // Konstitucinė jurisprudencija, 2010, Nr. 4. Vilnius, 2001.

74 Nors, kaip buvo parodyta, pačios Konstitucijos (nei jos tuojama atskirų tarptautinių sutarčių teisinė galia pradinės redakcijos, nei kai kurių pataisų) „pavyzdžio bei turinio elementai; ir t. t. Teisėkūros klausimais yra galia“ nėra itin didelė, šio nepermaldaujamų istorinių suformuluota plati (bet nei „baigtinė“, nes tokios būti aplinkybių nulemto trūkumo nereikėtų pernelyg su- išvis negali, nei „vientisa“, nes atitinkamuose Konsti- reikšminti, nes Konstitucijoje eksplicitiškai arba impli- tucinio Teismo aktuose išdėstyta atskirais fragmen- citiškai įtvirtintos teisėkūrai skirtos nuostatos įtvirtina tais) oficiali konstitucinė doktrina, kuri čia neperpa- gana daug aiškių kriterijų, leidžiančių spręsti dėl ordi- sakojama31. Išimtį sudaro tik Konstitucinio akto „Dėl narinės teisės aktų teisiškumo, o jei tie kriterijai ir nėra Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ tapę visuotinai aiškiais iki tam tikro laiko, jie pamažu 4 dalis, kurią aiškinančios oficialiosios konstitucinės atskleidžiami konstitucinėje jurisprudencijoje. doktrinos dar nėra32. Čia nėra galimybės analizuoti visas šias nuostatas Labiausiai išplėtoti tos čia neperpasakojamos ofi- (tai būtų atskiras didelės apimties tyrimas), todėl cialios konstitucinės teisėkūros doktrinos fragmentai bus paminėtos tik kai kurios. Iš teisėkūrai „tiesiogiai“ yra šie: (i) teisinio reguliavimo stabilumas ir raida; (ii) skirtų Konstitucijos nuostatų, be abejo, pirmiau- teisės aktų konstitucingumo, teisėtumo prezump- sia paminėtinos nuostatos, reglamentuojančios: (i) cija ir teisėkūros subjektų pareiga nuolat derinti jų įstatymų ir kitų teisės aktų leidybą Seime, kaip antai kompetencijai priskirtus teisės aktus su Konstitucija; 68–72 straipsniai, kuriuose apibrėžiama, kas turi įsta- (iii) teisės sistemingumo ir vidinio neprieštaringumo tymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, kokia tvarka imperatyvai; (iv) teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir priimami, pasirašomi (arba vetuojami ir pakartotinai teisinio saugumo imperatyvai, taip pat lex non co- svarstomi) ir įsigalioja įstatymai; (ii) Respublikos Prezi- git ad impossibilia, taip pat teisėtų lūkesčių apsau- dento dekretų leidimą – 85 straipsnis; (iii) Vyriausybės ga; (v) teisės viešumas, teisės aktų promulgavimo aktų leidimą – 95 straipsnis, o Konstituciją papildžius ir galiojimo priklausomybė; (vi) teisės aktų forma ir Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės norminių teisės aktų hierarchija; (vii) teisės aktų ga- Europos Sąjungoje“ – ir šio Konstitucinio akto 4 dalis; liojimas laike ir lex retro non agit, taip pat įstatymų (iv) teisės aktų ar jų nuostatų priėmimą referendu- sustabdymo ribotumas; (viii) nuolatinis ir ad hoc mu ir tokių aktų (nuostatų) įsigaliojimą – 9 straips- teisinis reguliavimas; (ix) deleguotosios įstatymų nis; (v) valstybės biudžeto procesą ir sprendimų dėl leidybos nebuvimas, aukštesnės galios teisės aktų valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priėmi- nuostatų konkretinimas ir detalizavimas žemesnės mą – 128–132 straipsniai; (vi) Lietuvos Respublikos galios teisės aktuose; (x) teisinio reguliavimo konku- tarptautinių sutarčių ratifikavimą ir denonsavimą – rencija – vertikalus ir horizontalus aspektai, bendrasis 10, 138 straipsniai; (vii) karo ir neprastosios padė- ir išimtinis teisinis reguliavimas; (xi) diferencijuotasis ties įvedimą, mobilizacijos ir demobilizacijos skelbi- teisinis reguliavimas; (xii) materialiojo („materialinio“) mą – 142–145 straipsniai; (viii) pačios Konstitucijos ir procesinio teisinio reguliavimo santykis ir tarpusa- keitimą – 147–149 straipsniai. Tai labai schematiškas, vio sąlygotumas; (xiii) norminių teisės aktų struktūra; net paviršutiniškas suskirstymas. Prie kiekvienai iš čia (xiv) teisėkūros technika, įskaitant sąvokų ir jų api- nurodytų teisėkūros santykių rūšiai skirtų straipsnių brėžimų vartojimą teisės aktų tekste. Tai tarsi temų „sąrašų“ galima būtų pridurti „ir kt.“, nes šie „sąrašai“ sąrašas: kiekvienai iš šių problemų būtų galima skirti nėra baigtiniai (ir nepretenduoja tokiais būti). Daug po ne vieną didelės apimties publikaciją, kurioje, be Konstitucijos straipsnių (jų dalių) turėtų būti priskir- kita ko, vertėtų analizuoti ir oficialiosios konstitucinės ta ne vienai, o kelioms „kategorijoms“; pavyzdžiui, doktrinos dinamiką bei nuolatinę reinterpretaciją (tai referendumą reglamentuojančios nuostatos yra nereiškia „pakeitimą“ – prasmė, kuria šis terminas ne- išdėstytos ne vien šiam institutui „tiesiogiai“ skirta- retai nepagrįstai pavartojamas!), neišskiriant nė (tie- me Konstitucijos 9 straipsnyje, bet ir 67 straipsnyje sa, itin nedažnų) jos koregavimo atvejų. Tačiau būtina (Seimo įgaliojimai priimti nutarimus dėl referendu- pabrėžti, kad ši doktrina buvo suformuluota (ir yra mų), 69 straipsnyje (įstatymų nuostatų priėmimas toliau formuluojama) remiantis ne vien tomis Kons- referendumu), 71 straipsnyje (referendumų priimtų aktų promulgavimas), 148 straipsnyje (Konstitucijos 31 Geriausias vienas šaltinis, kurį galima pasiūlyti kaip šios oficialios konstitucinės keitimas referendumu); nuostatos, skirtos Lietuvos doktrinos sąvadą, yra: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios kons- titucinės doktrinos nuostatos, 1993–2009 / Sudarė K. Jankauskas, E. Jarašiūnas, Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimui ir de- V. Staugaitytė. Vilnius, 2010, 2.3.2, 5.5.2, 6, 7.4 skirsniai. Žinoma, yra ir svarbių vė- nonsavimui, – ir Konstitucijos 67 straipsnio 16 punkte lesnių Konstitucinio Teismo aktų, kuriuose įvairiais aspektais plėtojama oficiali konstitucinė teisėkūros doktrina. Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo bei 84 straipsnio 2 punkte (atitinkamai – Seimo ir Res- 28 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimus. publikos Prezidento įgaliojimai šioje srityje), taip pat 32 ir net specialiai pabrėžiama, kad ši nuostata kol kas (atitinkamoje konstitucinės kituose straipsniuose (jų dalyse), kuriuose reglamen- justicijos byloje) nėra aiškinama. Plg. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 75 titucijos nuostatomis, kurios „tiesiogiai“ skirtos teisė- imperatyvas, dar vadinamas Konstitucijos vientisumo kūrai, bet Konstitucijos visuma. Šiame kontekste ypač principu (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies terminija), prisimintina Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą persmelkia ne vien „pačią“ Konstituciją, bet ir oficialią išdėstyta principinė doktrininė nuostata, kad visos konstitucinę doktriną: oficiali konstitucinė teisėkūros Konstitucijos nuostatos sudaro vieningą visumą ir nė doktrina yra sudedamoji oficialios konstitucinės dok- vienos iš jų negalima aiškinti ignoruojant kurios nors trinos kaip visumos dalis ir negali būti analizuojama kitos nuostatos turinį, įvairių konstitucijos nuostatų izoliuotai nuo kitų šios visumos dalių. Oficialiosios prasmines ir sistemines sąsajas33. Šis vidinės darnos konstitucinės doktrinos vientisumas turi atspindėti pačios Konstitucijos vientisumą. Užtikrinti oficialio- 33 Čia verta pateikti gana ilgą citatą iš Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. sios konstitucinės doktrinos darną – itin svarbus (ir nutarimo, kurioje apibendrinamos anksčiau įvairiuose Teismo aktuose fragmen- nelengvas!) Konstitucinio Teismo uždavinys. Deja, tiškai išdėstytos nuostatos: „Konstitucija, kaip teisės aktas, yra išreikšta tam tikra tekstine forma, turi tam tikrą kalbinę išraišką. Tačiau taip, kaip teisės negalima pagunda ištraukti pavienį žodį ar frazę ir juos inter- traktuoti vien kaip teksto, kuriame expressis verbis yra išdėstytos tam tikros pretuoti nutylint kontekstą yra pernelyg didelė, kad teisinės nuostatos, elgesio taisyklės, taip ir Konstitucijos, kaip teisinės realybės, 34. negalima traktuoti vien kaip jos tekstinės formos, negalima suvokti Konstitucijos kas nors jai nepasiduotų vien kaip eksplicitinių nuostatų visumos. Konstitucija yra vientisas aktas [...]. Pati Taigi, pakartokime, ordinarinei teisėkūrai aktu- Konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto, prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų, vadinasi, negali alios ne vien tos Konstitucijos nuostatos, kuriose būti ir nėra tokio žemesnės galios teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, tiesiogiai reglamentuojama teisėkūros procedūra, kurio nebūtų galima vertinti jo atitikties Konstitucijai atžvilgiu. Konstituciją, kaip teisinę realybę, sudaro įvairios nuostatos – konstitucinės normos ir konstituciniai bet Konstitucijos visuma. Šį dalyką galima paaiškinti principai, kurie įvairiose Konstitucijos formuluotėse yra tiesiogiai įtvirtinti arba ne vien apeliuojant į bendrą metodologinę nuos- yra iš jų išvedami. Vieni konstituciniai principai yra įtvirtinti expressis verbis su- formuluotose konstitucinėse normose, kiti, nors ir nėra jose įtvirtinti expressis tatą – vadinamąjį Konstitucijos vientisumo princi- verbis, jose atsispindi ir yra išvedami iš konstitucinių normų, taip pat iš kitų šiose pą, bet ir remiantis partikuliariais, su teisėkūros per normose atsispindinčių konstitucinių principų, iš konstitucinio teisinio reguliavimo visumos, iš Konstitucijos, kaip svarbiausių valstybinės bendruomenės – pilie- se reglamentavimu susijusiais argumentais. Pirma, tinės Tautos vertybių sistemą įtvirtinančio ir ginančio, visai teisės sistemai gaires Konstitucijoje nėra nuostatų, „tiesiogiai“ reglamen- nubrėžiančio akto, prasmės. Tarp konstitucinių principų ir konstitucinių normų negali būti ir nėra priešpriešos, visos konstitucinės normos ir konstituciniai prin- tuojančių didžiąją teisėkūros dalį, nes kiekybiniu as- cipai sudaro darnią sistemą. Būtent konstituciniai principai organizuoja į darnią pektu didžiumą (daugiau nei devynis dešimtadalius) visumą visas Konstitucijos nuostatas, neleidžia, kad Konstitucijoje būtų vidinių prieštaravimų ar tokio jos aiškinimo, kai iškreipiama ar paneigiama kurios nors ordinarinės teisės aktų sudaro aktai, išleisti ne Sei- Konstitucijos nuostatos prasmė, kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta ir jos ginama mo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar priimti vertybė. Per konstitucinius principus atsiskleidžia ne tik Konstitucijos raidė, bet ir jos dvasia – tos vertybės ir siekiai, kuriuos Tauta Konstitucijoje įtvirtino pasi- referendumu, bet ministerijų, žinybų, kitų valstybės rinkusi tam tikrą jos nuostatų tekstinę formą, kalbinę išraišką, nustačiusi tam institucijų, vietos savivaldos ir kitų savivaldybių ins- tikras Konstitucijos normas, eksplicitiškai arba implicitiškai įtvirtinusi tam tikrą 35 konstitucinį teisinį reguliavimą. Tad priešpriešos negali būti ir nėra ne tik tarp titucijų išleisti aktai, taip pat lokaliniai teisės aktai. konstitucinių principų ir konstitucinių normų, bet ir tarp Konstitucijos dvasios Konstitucijoje galima aptikti vos vieną kitą nuostatą, ir Konstitucijos raidės: Konstitucijos raidės negalima aiškinti ar taikyti taip, kad būtų paneigiama Konstitucijos dvasia, kuri gali būti suvokta tik konstitucinį teisi- expressis verbis reglamentuojančią tokią teisėkūrą, nį reguliavimą matant kaip visumą ir tik įvertinus Konstitucijos, kaip visuomenės pavyzdžiui, 121 straipsnio nuostatas „savivaldybės sutarties ir aukščiausios teisinės galios akto, paskirtį. Konstitucijos dvasią išreiškia konstitucinio teisinio reguliavimo visuma, visos jos nuostatos – ir Konstitucijos sudaro ir tvirtina savo biudžetą“ (1 dalis) ir „savival- tekste tiesiogiai išdėstytos Konstitucijos normos, ir Konstitucijos principai, taip dybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose pat ir tie, kurie išplaukia iš konstitucinio teisinio reguliavimo visumos ir Konstitu- cijos, kaip svarbiausių Tautos vertybių sistemą įtvirtinančio ir ginančio, visai tei- ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sės sistemai gaires nubrėžiančio akto, prasmės. // Konstitucinis Teismas ne kartą sąskaita, savivaldybių tarybos gali numatyti mokes- yra konstatavęs, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą, darnią sistemą, kad tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra čių bei rinkliavų lengvatas“ (2 dalis). Bet tai išimtys. pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad Tačiau Konstitucijos kaip „teisės be spragų“ samprata būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos Konstitucijos nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista neleidžia net prielaidos, esą tokiai teisėkūrai Kons- konstitucinių vertybių pusiausvyra [...].“ Ir dar: „Būtent dėl to, kad Konstitucija yra titucija nieko nenurodo. Netrukus prie šio klausimo vientisas aktas, dėl to, kad ją sudaro įvairios nuostatos – ir konstitucinės normos, ir konstituciniai principai, tarp kurių negali būti ir nėra priešpriešos ir kurie sudaro darnią sistemą, dėl to, kad konstituciniai principai yra išvedami ir iš Konstitucijos dvasią išreiškiančios konstitucinio teisinio reguliavimo visumos, iš Konstitucijos, kaip svarbiausių valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos vertybių sistemą 34 kai tai daro politikai ar (veikiau) politikieriai, tai tarsi savaime suprantama. Kai įtvirtinančio ir ginančio, visai teisės sistemai gaires nubrėžiančio akto, prasmės, jiems iš paskos tai daro teisininkai – glumina. Plg.: MIKELĖNAS, V. Interpretacinis taip pat dėl to, kad Konstitucijos raidės negalima aiškinti ar taikyti taip, kad būtų žaismas, arba Kaip kurti teisę be parlamento // Jurisprudencija, 2009, Nr. 2. P. 84; paneigiama Konstitucijos dvasia, Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, ID. Ką gali ir ko negali teisė. Kn. DAUJOTYTĖ, V., MIKELĖNAS, V., ŠLIOGERIS, A., VA- vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą. Aiškinant Konstituciją privalu taikyti SILIAUSKAS, A., ŽULKUS, V.. Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grės- įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, tele- mių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos. Vilnius, 2012, P. 129. Čia nurodytų straips- ologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Tik šitaip nių autorius be šešėlio analizės palaiko (kodėl?!) viešojoje erdvėje be perstojo – visapusiškai – aiškinant Konstituciją galima sudaryti prielaidas realizuoti jos, kartojamą ir į jokius kontrargumentus neįsiklausančią politinę agitacinę pozi- kaip visuomenės sutarties ir aukščiausios teisinės galios akto, paskirtį, užtikrinti, ciją, esą Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „atskiri atvejai“ nereiškia kad nebus nukrypta nuo Konstitucijos prasmės, kad nebus paneigta Konstituci- išimtinumo. O juk tereikia perskaityti tą nuostatą nuo pradžios: „Išskyrus atskirus jos dvasia ir kad gyvenime bus įtvirtintos tos vertybės, kuriomis Tauta grindžia įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir ki- savo pačios priimtą Konstituciją.“ Šis aiškinimas (ar jo dalys) buvo pakartotas tos valstybės pilietis.“ Ką šiame kontekste reiškia „išskyrus“, jei ne išimtinumą?! Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birže- 35 apie konceptualų sąvokų „vietos savivaldos institucijos“ ir „savivaldybių institu- lio 6 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, cijos“ skirtumą žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą. 2012 m. vasario 27 d. nutarime.

76 bus grįžta. socialinės paramos elementas buvo nustatytas ne Antra, daugelyje Konstitucijos straipsnių yra nu- įstatyme, bet poįstatyminiame akte, kuris arba išvis rodyta, kad tam tikrus dalykus „nustato įstatymas“, nebuvo grindžiamas įstatymu (relevantiškos įstaty- kad tam tikri dalykai leidžiami „įstatymo nustatyta mo nuostatos nebuvo), arba buvo grindžiamas tokiu tvarka“ (kartais ir „pagrindais“) ir pan. Štai keli atsi- įstatymu, kuriuo Seimas delegavo savo atitinkamus tiktiniai pavyzdžiai (iš daug didesnio skaičiaus gali- konstitucinius įgaliojimus Vyriausybei, t. y. tas teisinis mų): „Lietuvos valstybės teritorijos administracinius reguliavimas buvo nustatytas poįstatyminiame akte, vienetus ir jų ribas nustato įstatymas“ (11 straipsnis); kuris ne konkretino ar detalizavo įstatymą, bet jį pa- „Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstaty- keitė37. Šiuo paskutiniu atžvilgiu galima prognozuoti mas“ (12 straipsnis); „Niekam neturi būti atimta laisvė įdomių konstitucinės justicijos bylų, jei jas kada nors kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proce- kas nors inicijuotų. Antai Konstitucijos 31 straipsnio dūras, kokias yra nustatęs įstatymas“ (20 straipsnio 4 dalies nuostata „bausmė gali būti skiriama ar taiko- 2 dalis); „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo ma tik remiantis įstatymu“ suponuoja, kad bausmė, nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai kaip ir nusikalstama veika, už kurią ta bausmė skiria- atlyginama“ (23 straipsnio 3 dalis); „Pilietis turi teisę ma, turi būti nustatyta įstatyme. Tačiau dabartiniame įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų Baudžiamajame kodekse (kaip ir iki tol galiojusiame turimą informaciją apie jį“ (25 straipsnio 5 dalis); sovietiniame-posovietiniame jo pirmtake) apstu „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos straipsnių, kuriuose nustatyta baudžiamoji atsako- atlyginimą nustato įstatymas“ (30 straipsnio 2 dalis); mybė už įvairius „taisyklių pažeidimus“, o šios taisy- teisės streikuoti „apribojimus, įgyvendinimo sąlygas klės yra nustatytos ne įstatyme, bet žemesnės galios ir tvarką nustato įstatymas“ (51 straipsnio 2 dalis); (t. y. poįstatyminiame) teisės akte, o kartais kai kurie „Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas“ esminiai veikos elementai, pvz., objektas arba kai (73 straipsnio 2 dalis); ir t. t. Tai labai „taupios“, bet kurie objektyviosios pusės elementai, yra nustatyti kartu ir itin talpios nuostatos. Jos apima mažiausiai Europos Sąjungos teisės aktuose38. Turbūt galima tris konstitucinius imperatyvus: (i) tam tikrus santy- abejoti, ar toks ordinarinis teisinis reguliavimas, kai kius privalu sureguliuoti, vadinasi, įstatymų leidėjas įstatymu a priori legalizuojama tai, kas nustatoma neturi diskrecijos apsispręsti, ar tuos santykius re- poįstatyminiu teisės aktu, atitinka Konstituciją, bet guliuoti, ar galbūt galima juos palikti visuomenės ar šios abejonės pagrįstos, kol kas negalima pasaky- savireguliacijai; (ii) jie turi būti sureguliuoti ne bet ti, nes tam skirtos oficialios konstitucinės doktrinos kokiu teisės aktu, o įstatymu36; (iii) šių santykių ne- dar nėra. Gali būti, kad vadovaujantis racionalumo sureguliavimas arba sureguliavimas žemesnės nei ar pan. motyvais (nes veikiausiai neįmanoma visas įstatymas galios teisės aktu yra pagrindas nustatyta dažnai grynai technines detales surašyti į įstatymą, tvarka ginčyti jų atitiktį Konstitucijai, t. y. teisiškumą, be to, įstatymų leidyba kaip savo prigimtimi politinių o Konstituciniam Teismui, kurio jurisdikcijai priskirta sprendimų priėmimas kur kas mažiau paklūsta eks- įstatymų bei Vyriausybės teisės aktų konstitucingu- pertiniam vertinimui ir pagrindimui, todėl bandymas mo kontrolė, ir administraciniams teismams, kurių jurisdikcijai priskirta žemesnės galios vykdomosios 37 tačiau buvo ir išimčių, kurios – ypač vėliau suformuluotos oficialiosios konstitu- valdžios bei vietos savivaldos institucijų teisės aktų cinės doktrinos kontekste – šiandien ne(be)įtikina. Žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1996 m. kovo 15 d. nutarimus. konstitucingumo kontrolė, toks nesureguliavimas 38 plg., pvz., Baudžiamojo kodekso straipsnius: 201 straipsnį „Neteisėtas namų ga- arba netinkamas sureguliavimas yra pagrindas pripa- mybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio eti- žinti atitinkamą teisinį aktą (jo dalį) antikonstituciniu, lo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas“; 255 straipsnį „Šaunamojo ginklo, šaudmenų, spro- net jei, pavyzdžiui, žemesnės nei įstatymas galios tei- gmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas“; 257 straipsnį sės akte įtvirtintos nuostatos turinys yra nepriekaiš- „Teisėto disponavimo branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais taisyklių pažeidimas“; 268 tingas, taip pat pagrindas Konstituciniam Teismui straipsnį „Teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikian- pripažinti antikonstitucine atitinkamus santykius čiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisyklių pažeidimas“; 270 straipsnį „Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose nepakankamai detaliai reguliuojančiame įstatyme naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencia- esančią spragą – legislatyvinę omisiją: Konstitucinis liai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“; 274 straipsnį „Neteisėtas saugomų laukinių Teismas daug kartų antikonstituciniu yra pripažinęs augalų, grybų ar jų dalių rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks dispona- teisinį reguliavimą, kai, pavyzdžiui, kuris nors esmi- vimas jais“ (žr. ir 2771 straipsnį „Sąvokų išaiškinimas“); 277 straipsnį „Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas“; 279 straipsnį nis mokesčio elementas arba esminis pensijos ar „Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas“; 281 straipsnį „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“; 282 straipsnį „Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas“; 325 36 plačiau žr.: SINKEVIČIUS, V. Parlamento teisės studijos. Vilnius, 2011, p. 210–217. straipsnį „Sargybų tarnybos taisyklių pažeidimas“; 326 straipsnį „Valstybės sie- Bet šiame skirsnyje aptariami ir tokie šios nuostatos reikšmių aspektai, kurie nu- nos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas“; 327 straipsnį „Budėjimo tarnybos rodytoje publikacijoje nepaminėti. taisyklių pažeidimas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 77 kuo daugiau tokių detalių surašyti į įstatymą visuo- „nustato įstatymas“, „įstatymo nustatyta tvarka“ ir met susijęs su rizika sumenkinti teisinio reguliavimo pan. aiškinimas iš tikrųjų iškraipytų atitinkamų Kons- kokybę) kai kurie tokio ordinarinio teisinio reguliavi- titucijos nuostatų ir Konstitucijos visumos prasmę ir mo elementai (jei būtų ginčijami) būtų „apginti“ nuo nedaug turėtų bendra su konstituciocentrizmo sa- pripažinimo prasilenkiančiais su Konstitucija tuo at- vastimi – gyvosios Konstitucijos bei jurisprudencinės žvilgiu, kad nustatyti ne įstatyme, o žemesnės galios Konstitucijos idėjomis. teisės akte, tačiau, reikia manyti, ne visi. Kurie iš jų Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi atitiktų Konstituciją, o kurie ne, – tai būsimos konsti- pozicijos (ir kartu formuluojama doktrina, tiesa, kol tucinės jurisprudencijos dalykas. kas niekur neišdėstyta kaip plati visuma – jurispru- Čia tenka grįžti prie antrojo paminėto imperaty- dencijoje yra tik didesni ar mažesni jos fragmentai, vo – kad atitinkami santykiai turi būti sureguliuoti bene didžiausias – Konstitucinio Teismo 2005 m. būtent įstatymu. Reikalas tas, kad tam tikrais atve- sausio 19 d. nutarime), kad Konstitucijoje pavarto- jais žodis „įstatymas“ gali būti vartojamas ne vien ta ta sąvoka „įstatymas“ (aptariamame kontekste) gali griežta prasme, kai juo įvardijamas Seimo išleistas būti interpretuojama ir kaip apimanti tokius įstaty- įstatymas ar kitaip pavadintas aktas, savo teisine ga- mo galią turinčius teisės aktus, kurie formaliai nėra lia prilygstantis įstatymui39. Antai kai kurie Lietuvos įstatymai. Kol kas nėra jokios konstitucinės doktrinos Respublikos de facto įstatymai (labai nedaug) yra pa- dėl įstatymo galią turinčių Seimo ratifikuotų Lietuvos vadinti „aktais“. Taip pat paminėtini kodeksai bei sta- Respublikos tarptautinių sutarčių atitikties Konstitu- tutai, kurie, tiesa, tvirtinami įstatymais (išskyrus kai cijai tyrimo a posteriori galimybės, bet Konstitucijoje kuriuos statutus, tvirtinamus poįstatyminiais teisės nėra expressis verbis nustatyta jokių apribojimų, dėl aktais) ir dėl to gali būti laikomi atitinkamų įstatymų kurių Konstituciniame Teisme negalima būtų ginčyti sudedamosiomis dalimis. Konstitucija tokio pava- įstatymų, kuriais buvo ratifikuotos tokios sutartys, o dinimų „paįvairinimo“ tikrai nedraudžia. Be to, „nu- per extensionem – ir pačių sutarčių. Tačiau yra kitas stato įstatymas“ nereiškia „nustato tik įstatymas“, juo teisės aktas – ne sutartis, bet norminis aktas, prily- labiau „nustato vienas įstatymas“. Pavyzdžiui, Konsti- gintas įstatymui, bet juo nesantis. Tai Seimo statutas. tucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas [...] Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta: „Seimo struk- saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto tūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsini- statutas turi įstatymo galią.“ Be to, pagal Konstitu- mosi į jo garbę ir orumą“ anaiptol nereiškia, kad visa cijos 74 straipsnį Seimo statutas nustato apkaltos tokia apsauga turi būti numatyta vien įstatyme: tai proceso tvarką. Pagal Konstitucijos 70 straipsnio būtų ir netikslinga, ir turbūt neįmanoma. Tačiau svar- 2 dalį Seimo statutą pasirašo ne Respublikos Prezi- bu, kad visos poįstatyminiuose teisės aktuose nusta- dentas (kaip įstatymus), bet Seimo Pirmininkas. Taigi tytos tokios apsaugos priemonės būtų grindžiamos šis ypatingas teisės aktas yra „išimtas“ iš Respublikos įstatymų nuostatomis – jos gali ir turi detalizuoti, Prezidento veto lauko. Jo, ne įstatymo, neapima ir for- konkretinti įstatymų nuostatas, bet ne jas pakeisti. muluotė „įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime“, Tas pats pasakytina ir, pavyzdžiui, apie Konstitucijos todėl vykdomosios valdžios institucijos (Respublikos 19 straipsnio nuostatą „žmogaus teisę į gyvybę sau- Prezidentas, Vyriausybė) negali inicijuoti Seimo sta- go įstatymas“: ji tikrai neinterpretuotina kaip panei- tuto pataisų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, gianti įvairių institucijų, pagal savo paskirtį turinčių kad Konstituciniam Teismui niekada neužkliuvo, jog reglamentuoti įvairius su galima grėsme ar kitokia Seimo statutas nustato ir įstatymų leidybos procedū- rizika žmogaus gyvybei susijusias situacijas, įgalioji- rą, nors Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustaty- mus pagal savo kompetenciją tai daryti, tačiau tokio ta, kad „įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo reglamentavimo galimybė ar net pareiga turi kilti iš nustatytos procedūros“, taigi – įstatymo, ne Seimo atitinkamų įstatymų nuostatų. Pažodiškumas, prieš statuto. Vis dėlto Konstitucinis Teismas nuo pat savo kurį čia pasisakoma, prilygtų tam, ką konstituciocen- veiklos pradžios siejo šią Konstitucijos 69 straipsnio trizmą (kurio metodologiniu pagrįstumu, konstruk- 1 dalies nuostatą su jau cituotomis 76 straipsnio tyvumu bei praktine nauda šio straipsnio autorius nuostatomis ir laikėsi pozicijos, kad nustatydamas yra įsitikinęs) skeptiškai vertinantis analitikas ar ko- Seimo darbo tvarką Seimo statutas tiesiog negali mentuotojas galėtų pavadinti „konstituciniu funda- nereglamentuoti įstatymų priėmimo Seime procedū- mentalizmu“ ar pan. Bet toks rigoristinis formuluočių ros, nes ji ir yra svarbiausio darbo, kurį dirba Seimas, tvarka; maža to, Konstitucinis Teismas net suformulavo doktriną, pagal kurią Seimo statute (o ne kokiame 39 plačiau apie įstatymo sampratos problematiką žr.: RAGAUSKAS, P. Įstatymų leidy- nors įstatyme) nustatytų įstatymų leidimo procedū- ba Lietuvoje: samprata ir institucinis modelis. Vilnius, 2005, I dalis.

78 ros reikalavimų pažeidimas išleidžiant įstatymą gali priėmė Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį būti pagrindas pripažinti tą įstatymą prieštaraujan- įstatymą, kuriuo į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašė čiu Konstitucijai pagal priėmimo tvarką (Konstitu- devynis konstitucinius įstatymus, iš kurių kol kas nė cinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 2000 m. spalio vienas nėra priimtas. Kaip vertinti tokią teisinę situ- 18 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., aciją, kai pagal aukštesnės galios teisės aktą – Kons- 2005 m. sausio 19 d. nutarimai). Kita vertus, Konsti- titucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą turi tucinio Teismo jurisprudencijoje griežtai skiriama, būti Referendumo konstitucinis įstatymas, o iš tikrųjų kuriuos santykius Seimo statute galima reguliuoti, šiuos santykius reguliuoja „tik“ paprastasis Referen- o kurių ne. Antai šiame iš vykdomosios valdžios įsta- dumo įstatymas, arba kai į konstitucinių įstatymų tymų leidybos iniciatyvos teisės ir Respublikos Pre- sąrašą yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, zidento veto lauko „išimtame“ teisės akte negalima įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, nustatyti pareigų kitoms valdžios institucijoms, jų vadinasi, konstitucinio įstatymo lygmens Rinkimų pareigūnams, kitiems asmenims (žr. Konstitucinio kodeksas, bet iš tikrųjų rinkimų santykius reguliuoja Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2004 m. gegužės 13 d. keli nekodifikuoti paprastieji rinkimų įstatymai – po nutarimus). Seimui tai nė motais. Nuo 2006 m. buvo vieną kiekvienai rinkimų rūšiai plius Vyriausiosios panaikintas ilgus metus galiojęs (nors toli gražu ne rinkimų komisijos įstatymas plius politinių partijų ir idealus) Seimo narių darbo sąlygų įstatymas, re- politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kon- glamentavęs Seimo nario atlyginimą bei kitas ma- trolės įstatymas? Ką gi, Seimas sukūrė tuščiažiedį. terialines garantijas, įskaitant lėšas parlamentinei Galiausiai, kai kada nuostata „nustato įstatymas“ veiklai bei išeitines kompensacijas, – jo nuostatos reiškia ne bet kokį įstatymą, o tik Seimo išleistą įstaty- (modifikavus) buvo inkorporuotos į Seimo statutą. mą. Kitaip tariant, tam tikri santykiai neturi ir negali 2011 m. Seimas atmetė Seimo valdybos iniciatyva būti referendumo dalykas: juos būtina reglamentuo- teisininkų40 parengtą Seimo narių veiklos garantijų ti įstatymu, bet tą įstatymą turi išleisti Seimas, jis ne- įstatymo projektą, šitaip neaiškiam laikui pratęsda- gali būti priimtas referendumu. Kol kas oficialiojoje mas antikonstitucinę situaciją ir, kaip ir anksčiau, pa- konstitucinėje doktrinoje yra tik viena tokia išlyga: tik likdamas „teisines prielaidas“ nesąžiningiems Seimo Seimo išleistu įstatymu nustatomi mokesčiai, priva- nariams toliau savintis už mokesčių mokėtojų lėšas lomi mokėjimai bei rinkliavos (Konstitucinio Teismo įsigytas vertybes. To, kad teisiniu, konstituciniu požiū- 2001 m. balandžio 26 d., 2002 m. birželio 3 d., 2003 m. riu Seimas, Tautos atstovybė, jau daug metų nesiima lapkričio 17 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario žingsnių pakeisti tokį teisinį reguliavimą (tik simu- 12 d. nutarimai). Tai konstitucinė atsvara labai pavo- liuoja tokius žingsnius), negalima pateisinti jokiais jingos rūšies populistinėms iniciatyvoms (kurių, beje, argumentais41. jau buvo). Ar toks aiškinimas dera su Konstitucijos Papildomai pažymėtina, kad formuluotės „nustato 9 straipsnio 1 dalies nuostata „svarbiausi Valstybės įstatymas“, „įstatymo nustatyta tvarka“ ir pan. negali bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referen- būti interpretuojamos kaip neapimančios jau minėtų dumu“? Jei suabsoliutintume šią nuostatą, atrodytų, vadinamųjų konstitucinių įstatymų, nurodytų Konsti- kad nedera. Tačiau negalima ignoruoti Konstitucijos tucijos 69 straipsnio 3 dalyje. Jei tam tikrus santykius 67 straipsnio, pagal kurį „Seimas [...] nustato valsty- turi reguliuoti įstatymas, juos gali reguliuoti ir konsti- binius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus“ tucinis įstatymas. Tiesa, tokių konstitucinių įstatymų (15 punktas). Bent Konstitucinis Teismas neignoravo. ligi šiol nebuvo išleista. 2012 m. Seimas pagaliau Žinoma, tai, kad ta pati sąvoka „įstatymas“ Kons- titucijoje yra vartojama skirtingomis prasmėmis ir skirtingose nuostatose turi skirtingą turinį – tiksliau, 40 Tarp jų – dviejų buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, įskaitant šio straipsnio autorių. kai kuriose nuostatose ji nukrypsta nuo „dominuo- 41 tai tik vienas pavyzdys iš daugybės. Simptomiška ir simboliška, kad „patobulin- jančios“ prasmės, – gali būti vertinama kritiškai, nes tame“, o iš tikrųjų nurašytame nuo pirmojo (to atmestojo), tik gerokai papre- pagal teisės aiškinimo kanonus tame pačiame teisės paruotame įstatymo (dabar pavadinto Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymu) projekte nebeliko nuostatos „joks turtas, įsigytas iš šiame akte vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos vieno- straipsnyje nurodytų lėšų [t. y. lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla dai, nebent kitokia sąvokos prasmė yra aptarta ats- susijusioms išlaidoms apmokėti] ar panaudojus šias lėšas kartu su kitomis lėšo- mis (įskaitant asmenines Seimo nario arba jam artimo asmens ar kito asmens, kirai. Bet tai idealia. O realia yra tai, apie ką jau rašy- su kuriuo Seimo narys yra ar buvo susijęs tarnybiniais, darbo ar verslo santykiais ta – Konstitucijos rašymas politinio susipriešinimo ir arba santykiais, kylančiais iš bendros politinės veiklos, lėšas), negali tapti Seimo nario nuosavybe nei jam esant Seimo nariu, nei po to, kai nutrūksta jo įgalioji- neregėto ceitnoto sąlygomis, kai tokio nenuoseklu- mai Seime, taip pat negali tapti nuosavybe Seimo nariui artimo asmens ar kito mo vargu ar buvo įmanoma išvengti. asmens, su kuriuo Seimo narys yra ar buvo susijęs tarnybiniais, darbo ar verslo santykiais arba santykiais, kylančiais iš bendros politinės veiklos.“ Kiekvienam Trečia (ir tai taip pat išplaukia iš Konstitucijos kaip suprantamais ne teisės terminais tariant, neliko nuostatos „Seimo nariui drau- eksplicitinių ir implicitinių nuostatų visumos sampra- džiama vogti valstybės biudžeto pinigus“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 79 tos), ordinarinė teisėkūra turi būti (nes Konstitucija konstitucinių principų kaip valdžių padalijimo, teisi- reikalauja) orientuota ne vien į Konstitucijos nuosta- nės valstybės, atsakingo valdymo, valstybės pasau- tas, „tiesiogiai“ skirtas teisėkūrai ir šiuo atžvilgiu parti- lietiškumo, asmenų lygiateisiškumo ir kt. Kiekvienas kuliarias, bet ir į nuostatas, įtvirtintas kaip atitinkamai šių konstitucinių principų suponuoja labai įvairias visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja tam tikra nuostatas (taip pat dažnai vadinamas konstituciniais ordinarinės teisės šaka, sričiai skirti konstituciniai principais). Pavyzdžiui, su teisinės valstybės principu principai, taip pat „bendriausi“ konstituciniai princi- neatskiriamai susijusi daugybėje Konstitucinio Teis- pai – „bendriausi“ tuo atžvilgiu, kad neturi savo „spe- mo aktų pabrėžta asmens, manančio, jog jo teisės ar cialios“ pritaikymo srities ir yra aktualūs visoms ordi- laisvės yra pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Vadi- narinės teisės šakoms. Galima pateikti tokį (tikriausiai nasi, įstatymų leidėjas negali Seimo rinkimų santykių banalų) pavyzdį, iliustruojantį pirmąjį orientavimo įstatymu sureguliuoti taip, kad sprendimų, priimtų tipą. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalį „Seimo rengiantis ar vykdant šios rinkimus, taip pat rinkimų rinkimų tvarką nustato įstatymas“. Toks konstruktas rezultatų nebūtų galima ginčyti teisme. Nereikia nė suponuoja didelę Seimo (ar rinkėjų, jei Seimo rinki- priminti, kad Konstitucijos straipsniuose (jų dalyse), mus reglamentuojantis įstatymas būtų priimamas kuriuose yra eksplicitiškai arba implicitiškai įtvirtinti referendumu) diskreciją pasirinkti rinkimų sistemą tokie „bendriausi“ (ne partikuliarūs) principai, nėra ir jos atmainą (pavyzdžiui, mažoritarinę, proporcinę paminėti nei Seimo, nei kurie nors kiti rinkimai. ar kokią nors mišrią rinkimų sistemą; pasirinkus ma- Įstatymų leidėjo diskrecijos suvaržymas būna ne žoritarinę rinkimų sistemą – pasirinkti ir tai, ar nugali vien negatyvus – toks, kai jis negali nustatyti tam kandidatas, surinkęs santykinę ar absoliučią balsų tikro teisinio reguliavimo. Jis būna ir pozityvus: įsta- daugumą; pasirinkus proporcinę rinkimų sistemą – tymų leidėjas privalo reglamentuoti tam tikrus santy- ar kandidatų sąrašai yra atviri, ar ne, ar kandidatai kius, nors teisinio reguliavimo turinys iš esmės palik- išrenkami ir balsai skaičiuojami taikant kvotų ir lieka- tas jo nuožiūrai. Antai (grįžtant prie jau didele dalimi nų, ar vieno perkeliamo balso, ar daliklio sistemą, ar aptarto klausimo) esama Konstitucijos nuostatų, ku- kokią nors riboto balsavimo metodiką, ar dar kokią riose formuluotė „nustato įstatymas“ reiškia kur kas nors proporcinės rinkimų sistemos atmainą, galiau- daugiau nei tiesiogiai paminėta. Tai taip pat įstatymų siai ar kandidatai renkami vienoje, ar keliose daugia- leidėjo diskrecijos suvaržymas: jis privalo įstatymu mandatėse apygardose), rinkimus organizuojančias nustatyti ne tik tai, kas tiesiogiai nurodyta, bet ir tai, institucijas (jų sistemą), balsavimo būdą (balsavimą kas išplaukia iš kitų Konstitucijos nuostatų, galbūt apylinkėse ar ir vadinamąjį elektroninį balsavimą, tik netiesiogiai susijusių su nuostata, kurioje ši parei- absenteistinio balsavimo formas, balsavimo trukmę ga „nustatyti įstatymu“ yra įtvirtinta expressis verbis. ir kt.), rinkimų pakopas (ar rinkimai vyksta vienu, ar Tokių plečiamojo aiškinimo pavyzdžių konstitucinė- dviem, ar net keliais ratais), rinkimų stebėjimo bū- je jurisprudencijoje nėra labai daug, bet yra. Antai dus, balsavimo rezultatų paskelbimo procedūrą ir Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimo t. t. Diskrecija milžiniška. Tačiau ne absoliuti. Įstatymų rezoliucija grindžiama nuostata, kad Konstitucijos leidėjas tuo ordinariniu teisiniu reguliavimu negali 90 straipsnio nuostata „Respublikos Prezidento ir jo nukrypti nuo tokių Konstitucijos nuostatų, kaip Sei- rezidencijos finansavimo tvarką nustato įstatymas“ mo rinkimų visuotinumas, tiesioginis pobūdis, lygi apima ir įstatymų leidėjo pareigą nustatyti Respu- rinkimų teisė, balsavimo slaptumas (55 straipsnio blikos Prezidento pensiją – bent tą galima numanyti 1 dalis), negali paneigti Vyriausiosios rinkimų komi- (nes nutarime tai taip „tiesmukai“ neparašyta), kad in- sijos – Seimo rinkimus organizuojančios institucijos ter alia dėl to, jog Respublikos Prezidento statusas (ne vaidmens42 (plg. Konstitucijos 67 straipsnio 13 punk- pareigos!) išlieka juo buvusiam asmeniui ir po to, kai tą), negali nustatyti tokių balsavimo būdų, kurie ne- jis baigia Respublikos Prezidento kadenciją. užtikrintų, kad kiekvienas rinkėjas savo valią išreiš- kia pats, niekieno nevaržomas, ir t. t. Tęsiant Seimo Vietoj pabaigos rinkimų temą galima pateikti ir antrąjį orientavimo tipą iliustruojantį pavyzdį. Įstatymų leidėjas, nusta- Atskirai derėtų aptarti, kaip įstatymų leidėjas ir tydamas Seimo rinkimų tvarką, privalo paisyti tokių kiti teisėkūros subjektai paiso ankstesniame skirsnyje paminėtų konstitucinių imperatyvų. „Paiso“ šiuo atveju yra bendrinis žodis be konkretaus, Lietuvos 42 bet plg. Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimą (byla Nr. 5/94), politines ir teisines realijas atspindinčio krūvio; pas- kuriuo buvo nutraukta konstitucinės justicijos byla dėl atskiros Respublikos Pre- zidento rinkimų komisijos sudarymo konstitucingumo. Vargu ar – vertinant iš taruoju metu labiau tiktų vartoti frazę „vis dažniau šių dienų konstitucinės jurisprudencijos pozicijų – šiandien tokios bylos baigtis nepaiso“. Šio straipsnio autorius kai kuriuos tokio būtų tokia pati.

80 Konstitucijos nepaisymo teisėkūroje pavyzdžius yra 27-645; 1990, Nr. 27-647; 1990, Nr. 27-649; 1990, pateikęs kitoje publikacijoje43, taip pat yra paban- Nr. 27-651; 1990, Nr. 27-653; 1990, Nr. 31-752; dęs sukonstruoti šio nepaisymo (inter alia bandymų 1991, Nr. 2-42; 1991, Nr. 8-227; 1991, Nr. 23-596; įveikti Konstitucinio Teismo jurisprudenciją) tipologi- 1991, Nr. 27-733; 1991, Nr. 36-980; 1992, Nr. 3-42; ją44. Dėl medžiagos, kuria galima parodyti ir įrodyti 1992, Nr. 7-154; 1992, Nr. 22-634. Neteko galios: tokią konstitucingumo deficito tendenciją, gausu- Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir mo šio klausimo negalima aptarti šiame jau ir taip Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 33-1015. didokame straipsnyje. Bet, sprendžiant iš dabartinių Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos ordinarinės teisėkūros (ir teisėkūros per se, ir teisės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir taikymo) sprendimų, galima numanyti, kad tokios Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 6-166 (Lietuvos medžiagos artimiausioje ateityje, deja, tik gausės, Respublikos Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos nepaisant ką tik priimto, bet dar negaliojančio Teisė- valstybės“ – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūros pagrindų įstatymo (o tam tikros – deja, būtent sudedamoji dalis); 1992, Nr. 18-513 (Lietuvos dėl jo, tačiau detaliau apie tai rašyti čia nėra galimy- Respublikos Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos bės). Keistai tai (ne)dera su Konstitucijos dvidešim- Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų tmečiu. Atsiribojęs nuo visko, išskyrus savo mokslinių sąjungas“ – Lietuvos Respublikos Konstitucijos tyrimų sritį, mokslininkas galėtų džiaugtis, kad ši sri- sudedamoji dalis); 1992, Nr. 33-1014 (Lietuvos tis plečiasi. Bet šio straipsnio autorius, pripažindamas Respublikos Konstitucija); 1992, Nr. 33-1015 principinę teisinio pozityvizmo nuostatą, kad netvar- (Lietuvos Respublikos Įstatymas „Dėl Lietuvos kinga, neteisinga teisė vis tiek yra teisė, vadinasi, ji ir Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ – gali, ir turi būti mokslinio teisinio tyrimo objektas, vis Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dėlto mano, kad ir pozityviąją teisę tyrinėjančiam dalis); Valstybės žinios, 1996, Nr. 64-1501; teisės mokslininkui nesvetimas pilietiškumas, todėl 1996, Nr.122-2863; 2002, Nr. 65-2629; 2003, Nr. keliomis eilutėmis aukščiau žodį „deja“ (ir dar dukart) 14-540; 2003, Nr. 32-1315; 2003, Nr. 32-1316; pavartojo ne netyčia. 2004, Nr. 111-4123; 2004, Nr. 111-4124 (Lietuvos Respublikos Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Šaltiniai Respublikos narystės Europos Sąjungoje” – Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl valstybės dalis); 2006, Nr. 48-1701. pavadinimo ir herbo“ // Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, lapkričio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1990, Nr. 9-221. 1993 m. kovo 16 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas Respublikos Seimo rinkimų įstatymo dalinio dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo pakeitimo ir papildymo“ atitikimo Lietuvos // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, Vyriausybės žinios, 1990, Nr. 9-222. 1993, Nr. 61-1166. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1938 m. gegužės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos atstatymo // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Respublikos santuokos ir šeimos kodekso Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1990, Nr. 9-223. 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo (ir Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, juo patvirtintas Lietuvos Respublikos Laikinasis 1994, Nr. 31-562. Pagrindinis Įstatymas) // Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1994 m. birželio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos 1990, Nr. 9-224; 1990, Nr. 9-245; 1990, Nr. 11-333; Respublikos Seimo 1993 m. kovo 23 d. nutarimo 1990, Nr. 23-556; 1990, Nr. 27-637; 1990, Nr. 27- „Dėl kai kurių Vyriausiosios rinkimų komisijos 639; 1990, Nr. 27-641; 1990, Nr. 27-643; 1990, Nr. narių atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus neteisėtus Vyriausiosios 43 Žr. KŪRIS, E. Apie (ne)pagarbą teisei // Notariatas. 2012, Nr. 13. rinkimų komisijos nutarimus“ atitikimo Lietuvos 44 kūRIS, E. On the Finality of Constitutional Court Decisions, in: HARUTYUNYAN, G. (ed.) Interaction between Constitutional Court and Other Institutions in Ensuring Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, the Execution of the Constitutional Court Judgments: Almanac. Yeravan [forthco- 1994, Nr. 51-979. ming].

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 81 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. žinios, 1998, Nr. 5-99. liepos 11 d. sprendimas „Dėl bylos „Dėl Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 10 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos ir 11 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio Konstitucijai“ nutraukimo“ (byla Nr. 5/94) // 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių Valstybės žinios, 1994, Nr. 54-1033. tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // 1994 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Valstybės žinios, 1998, Nr. 100-2791. Respublikos 1994 m. birželio 15 d. įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos birželio 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, Vyriausybės 1998 m. gegužės 22 d. nutarimo apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų Nr. 620 „Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių reformavimo“ 2 straipsnio ir šio įstatymo ir informatikos ministerijos ir jų institucijų priėmimo tvarkos atitikimo Lietuvos Respublikos reorganizavimo tvarkos bei terminų“ atitikimo Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1994, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Nr. 101-2045. Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir nutarimo Nr. 465 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Vyriausybės 1993 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 124 4 straipsniui“ // Valstybės žinios, 1999, „Dėl Lietuvos Respublikos teismų, valstybinio Nr. 50-1624. arbitražo, prokuratūros bei Valstybės kontrolės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. departamento darbuotojų darbo apmokėjimo“ birželio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos dalinio pakeitimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių įstatymo 46 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio tvarkos“ patvirtintos Namo perdavimo bendrijai pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos valstybės tvarkos 2.1.2 papunkčio ir 3 punkto atitikimo kontrolės įstatymui, taip pat Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos daugiabučių namų įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos teismų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai“ teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių // Valstybės žinios, 1999, Nr. 56-1813. arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ // Valstybės liepos 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žinios, 1995, Nr. 101-2264. 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo kovo 15 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 10 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei žyminio 105 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų patvirtinimo“ patvirtintų Žyminio mokesčio tarifų ministerijos reorganizavimo“ 2 punkto, Lietuvos 5, 6, 7, 8, 16, 17, 19, 27.4–27.9, 29, 34 ir 36 punktų Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nutarimo Nr. 117 „Dėl Lietuvos zoologijos sodo taip pat Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio steigėjo teisių perdavimo“ 2 punkto ir Lietuvos įstatymo 6 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 30 d. konkurencijos įstatymo 6 straipsniui“ // Valstybės nutarimo Nr. 366 „Dėl kai kurių Žemės ir miškų žinios, 1996, Nr. 25-630. ūkio ministerijos funkcijų perdavimo Aplinkos Lietuvos Respublikos 1998 m. sausio 10 d. apsaugos ministerijai ir Miškų ir saugomų nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo teritorijų departamento prie Aplinkos apsaugos 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos ministerijos įsteigimo“ 3 punkto atitikimo Respublikos Vyriausybės programos“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1999, Nr. 61-2015.

82 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo spalio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įgyvendinimo įstatymo projektų“ atitikties akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo, Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo jų ribų įstatymo (1999 m. gegužės 4 d. redakcija) įstatymo 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos 7 bei 13 straipsniams ir Lietuvos Respublikos Respublikos Konstitucijai ir dėl Lietuvos vietos savivaldos įstatymo (1998 m. lapkričio 17 d. Respublikos Seimo nutarimo „Dėl strateginio redakcija) 15 straipsnio 30 punktui“ // Valstybės investuotojo pripažinimo“ atitikimo Lietuvos žinios, 2001, Nr. 56-1997. Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui“ // 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas „Dėl į Lietuvos Valstybės žinios, 2000, Nr. 88-2724. Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo posėdžio protokolą įrašyto Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Vyriausybės sprendimo „Dėl kompanijos „Danisco Respublikos piliečių nuosavybės teisių į Sugar“ A/S prašymo įsigyti cukraus pramonės išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įmonių akcijų“ atitikties Lietuvos Respublikos 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos įstatymo 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 3 bei 8 straipsnių nuostatų atitikties Lietuvos 4 bei 5 dalių ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2001, Nr. 102-3636. antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsniui“ 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių // Valstybės žinios, 2001, Nr. 29-938; atitaisymas: biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2001, Nr. 30. (2000 m. gruodžio 19 d. redakcija), Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų 2001 m. balandžio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. 2001, 2002 ir 2003 metams įstatymo ir Lietuvos nutarimu Nr. 276 patvirtintos Įmonių finansinių Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių prievolių mokėjimo bankroto procedūrų metu valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio tvarkos 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Konstitucijai ir 1992 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Valstybės žinios, 2002, Nr. 5-186; atitaisymas: Respublikos įmonių bankroto įstatymo (su 2011, Nr. 33. 1994 m. gegužės 19 d. pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. 6 straipsnio 7 dalies 2 punktui“ // Valstybės žinios, birželio 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2001, Nr. 37-1259. Vyriausybės 1993 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. 99 „Dėl atskaitymų valstybiniams keliams tiesti, birželio 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos taisyti ir prižiūrėti“ atitikties Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2002, įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio Nr. 55-2199. pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų birželio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1307 „Dėl Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 5 straipsnių Valstybės žinios, 2002, Nr. 62-2515. pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų liepos 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 83 sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio, 12 d. redakcija)“ // Valstybės žinios, 2003, Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio Nr. 24-1004. finansavimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių, Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. Respublikos biudžeto sandaros įstatymo rugsėjo 30 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, kuriais 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos buvo sprendžiami iki Lietuvos nepriklausomos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės profesinių sąjungų valdyto turto klausimai, žinios, 2002, Nr. 72-3080. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Valstybės žinios, 2003, Nr. 93-4223; atitaisymas: 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos 2003, Nr. 100. Respublikos vietos savivaldos įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. spalio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto 458 „Dėl nuostolių, padarytų gamtai pažeidus (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), metodikos patvirtinimo“ atitikties Lietuvos 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 2003, Nr. 103-4611. 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas „Dėl Lietuvos spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. 5 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio, 29 straipsnio ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat 7 dalies (2002 m. spalio 8 d. redakcija) 4 punkto, dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 56 straipsnio 2 dalies (2001 m. birželio 26 d. straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos redakcija) 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į Nr. 1073 „Dėl mokesčio bazės netiesioginio Konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties nustatymo“ 2 punkto, taip pat šiuo Vyriausybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės nutarimu patvirtintų Mokesčio bazės netiesioginio žinios, 2003, Nr. 19-828. nustatymo metodų skyriaus „Mokesčio bazės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. netiesioginio nustatymo atvejai“ ir skyriaus kovo 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos „Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį metodai“ atitikties Lietuvos Respublikos nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos mokesčių 14 straipsnio (1993 m. sausio 12 d. redakcija), administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 daliai“ // Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių Valstybės žinios, 2003, Nr. 109-4887. į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 5 punkto, 15, 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos 20 ir 21 straipsnių (2002 m. sausio 15 d. redakcija), Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcija) 1 dalies 1, 2, 3, ir 5 punktų atitikties 15 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų, šio Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl straipsnio 2 ir 4 dalių, 16 straipsnio 10 dalies, pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymo ištirti, 20 straipsnio (2002 m. spalio 29 d. redakcija) ar Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl 2 d. nutarimas Nr. IX-1868 „Dėl Seimo laikinosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos 17 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl gyvenamųjų namų, nacionaliniam saugumui išvados“ neprieštarauja būtinų valstybės reikmėms, išpirkimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės įstatymo 3 bei 8 straipsniams (2003 m. balandžio teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo 3 d. redakcija)“ // Valstybės žinios, 2004, tvarkos ir sąlygų“ 14 straipsniui (1993 m. sausio Nr. 81-2903.

84 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 23 d. redakcija) ir dėl Lietuvos Respublikos 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos kompensacijų už valstybės išperkamą Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo 11 straipsnio (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegužės 4 d. ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2004, įstatymo 7 straipsnio 1 dalies (2003 m. spalio Nr. 85-3094. 14 d. redakcija) bei 2 dalies (2003 m. spalio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos rugsėjo 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2005, Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. Nr. 152-5605. 546 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio“ 2.4 punktu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų sausio 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos registravimo tvarkos 11 punkto atitikties Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos 3 daliai (1994 m. balandžio 7 d. ir 1997 m. spalio Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 14 d. redakcijos) bei 15 straipsniui (1993 m. 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., gruodžio 22 d. redakcija)“ // Valstybės žinios, 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2004, Nr. 135-4903. 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio Konstitucijai ir įstatymams“ // Valstybės žinios, 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 2004, Nr. 181-6708; atitaisymai: 2004, 186; 2011, straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) Nr. 33. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. ir dėl pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės sausio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja papildymo 881 straipsniu įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, Nr. 7-254. žinios, 2005, Nr. 9-289. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos liepos 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu įstatymo „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo Nr. 898 „Dėl Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos ir likvidavimo tvarkos“ (1995 m. birželio 13 d. Respubliką perdirbti tvarkos patvirtinimo“ redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl Respubliką perdirbti tvarkos 21.1 punkto (2002 m. Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų ir birželio 27 d. redakcija) atitikties Lietuvos Lietuvos menininkų rūmų“ 1, 2.3 ir 2.4 punktų Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // 2006, Nr. 10-369. Valstybės žinios, 2005, Nr. 87-3274. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kovo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio Respublikos kompensacijų už valstybės 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies (1999 m. gruodžio Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 23 d. redakcija) bei 2 dalies (1999 m. gruodžio 2006, Nr. 36-1292.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 85 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas „Dėl teisenos byloje gegužės 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pagal pareiškėjo – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies (2002 m. teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sausio 24 d. redakcija), 3 dalies (2003 m. sausio teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis (2002 m. 21 d. redakcija), 4, 5, 6 dalių (2002 m. sausio sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos 24 d. redakcija), 57 straipsnio 3 dalies (2003 m. Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, sausio 28 d. redakcija), 63 straipsnio 4 dalies 109 straipsnio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 70 straipsnio konstituciniam teisinės valstybės principui, ar 2, 3 dalių (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų 71 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. sausio 24 d. ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo redakcija), 72 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. sausio įstatymas (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija 24 d. redakcija), 73 straipsnio 2 dalies (2002 m. su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sausio 24 d. redakcija), 74 straipsnio 1 dalies neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 75 straipsnio 5 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 76 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam straipsnio 2 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), teisinės valstybės principui, taip pat ar Lietuvos 77 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 redakcija), 78 straipsnio 2 dalies (2003 m. sausio d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos 21 d. redakcija), 79 straipsnio 2 dalies (2002 m. Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. sausio 24 d. redakcija), 81 straipsnio 3, 7 dalių 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 90 straipsnio institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir 3, 7 dalių (2002 m. sausio 24 d. redakcija), valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ 119 straipsnio 2, 5 dalių (2002 m. sausio 24 d. 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos redakcija), 120 straipsnio 3, 4 punktų (2002 Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, m. sausio 24 d. redakcija), 128 straipsnio 2 109 straipsnio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos konstituciniam teisinės valstybės principui, Respublikos įstatymo „Lietuvos Aukščiausiojo nutraukimo“ // Valstybės žinios, 2006, Nr. 88-3475; Teismo statutas“ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto atitaisymai: 2006, Nr. 137; 2011, Nr. 33. (1996 m. liepos 4 d. redakcija), 17 straipsnio 1, 3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo dalių (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 4 dalies 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos (1996 m. liepos 4 d. redakcija), 18 straipsnio Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, 3 dalies (1995 m. balandžio 18 d. redakcija) ir tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 10 d. dekreto Nr. 2048 „Dėl apygardos teismo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. teisėjo atleidimo“ 1 straipsnio atitikties Lietuvos kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, Nr. 51-1894. 2006, Nr. 90-3529; atitaisymai: 2006, Nr. 137; 2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Nr. 33. 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, pakeitimo įstatymo 1 straipsnio ir Lietuvos reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos (2002 m. lapkričio 5 d. redakcija) atitikties Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės Nr. 123-4650. žinios, 2006, Nr. 54-1965. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas „Dėl teisenos birželio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos pavadinimo „Konstitucinis Teismas – teisminė Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. institucija“ ir šio straipsnio 3 dalies atitikties dekreto Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos žinios, 2006, Nr. 65-2400. Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad

86 Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus 16 straipsnio 7 dalies (1999 m. gegužės 13 d. Borisovas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 11 d. redakcijos) atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos ordinų, Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo žinios, 2007, Nr. 76-3018. 128 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutraukimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 1-26. 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 27 d. kovo 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 222 „Dėl kandidato į Vyriausybės darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies, Lietuvos atstovus“ atitikties Lietuvos Respublikos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. Konstitucijai, Lietuvos Respublikos korupcijos nutarimo Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo prevencijos įstatymo 9 straipsniui“ // Valstybės užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos žinios, 2007, Nr. 90-3580. Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio dekreto Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos 4 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo atleidimo“ atitikties Lietuvos Respublikos užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų (2005 m. Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų balandžio 4 d., 2006 m. kovo 27 d. redakcijos), įstatymo 45 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo redakcija) 1 daliai, taip pat dėl bylos dalies 27 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo pagal pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo užmokesčio didinimo“ 1 punkto (2006 m. kovo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Prezidento 27 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 „Dėl apylinkės Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2007, teismo teisėjos atleidimo“ atitiktį Lietuvos Nr. 34-1244; atitaisymas: 2011, Nr. 33. Respublikos teismų įstatymo 52 straipsnio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 punktui 2007 m. gegužės 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos nutraukimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 136- Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 5529.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 24 d. nutarimo Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise Respublikos administracinių teisės pažeidimų priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo projektui“ atitikties Lietuvos Respublikos 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos valstybės Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2008, Nr. 62-2353. ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. 16 straipsnio (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) rugsėjo 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 1 daliai (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija)“ // valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Valstybės žinios, 2007, Nr. 58-2246.Lietuvos 30 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. 32 straipsnio 4 dalies (2005 m. gegužės 19 d. birželio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2009, kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ Nr. 106-4434. (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. rugsėjo 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl parko planavimo schemos (generalinio plano)“ Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties penktosios, šeštosios, aštuntosios pastraipų, Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. žinios, 2007, Nr. 72-2865. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl naujos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės liepos 5 d. nutarimas „Lietuvos Respublikos įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies prievolės įstatymo koncepcijos 18 punkto 1 punkto (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), nuostatų, Lietuvos principinės kariuomenės

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 87 struktūros 2008 metais, planuojamos principinės perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2010, Nr. 134- patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6860. 2 punkto, Lietuvos Respublikos principinės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. kariuomenės struktūros 2009 metais, birželio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos principinės kariuomenės struktūros nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnio atitikties apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų 2009, Nr. 115-4888. nekilnojamojo turto registro nuostatų 88 punkto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. (2007 m. vasario 27 d., 2008 m. spalio 22 d., lapkričio 20 d. sprendimas „Dėl pareiškėjo – 2010 m. kovo 3 d., 2011 m. gegužės 4 d. redakcijos) Lietuvos apeliacinio teismo prašymo ištirti, ar atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo Valstybės žinios, 2011, Nr. 156-7405. 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. teisėjos atleidimo iš pareigų“ neprieštarauja rugsėjo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 sausio 24 d. redakcija) 11 straipsnio 1 daliai, „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos 51 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui, patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai“ // Valstybės Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, žinios, 2009, Nr. 139-6120. 2011, Nr. 118-5564. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje rūšių, dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 226 „Dėl Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2012, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, Nr. 109-5528. dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ (2003 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. m. gegužės 27 d. redakcija) 1 punkto atitikties vasario 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybės ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, žinios, 2010, Nr. 220-935. tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl Lietuvos sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio Valstybės žinios, 2012, Nr. 26-1200. 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo rugsėjo 5 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nuostatų išaiškinimo“ // Valstybės žinios, 2010, Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies Nr. 46-2219. (2012 m. kovo 22 redakcija) atitikties Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2012, Nr. 105-5330. teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo konstitucinės doktrinos nuostatos, 1993–2009 / 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. Sudarė K. Jankauskas, E. Jarašiūnas, V. Staugaitytė. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų Vilnius, 2010.

88 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1993, Nr. 68-1277; 1996, Nr.73-1749; 1998, Nr.55- taikymo tvarkos konstitucinis įstatymas // 1519; 2001, Nr. 21-691; 2001, Nr. 39-1335; 2001, Valstybės žinios, 2002, Nr. 65-2630. Taip pat Nr. 64-2328; 2003, Nr. 108-4815; 2007, Nr. 77-3056; žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008, Nr. 81-3187; 2008, Nr. 131-5024; 2008, Nr. 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą „Dėl Lietuvos 134-5179; 2011, Nr. 49-2366. Taip pat žr. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. kovo 28 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. 2006, Nr. 36-1292. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas // Valstybės ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. žinios, 1999, Nr. 66-2128; 2003, Nr. 90-4062; ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat 2003, Nr. 119-5405; 2008, Nr. 35-1244. Taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos 2006 m. sausio 26 d. nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies ir taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, Nr. 11-410. Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas žinios, 2003, Nr. 19-828. Pripažintas netekusiu // Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos galios: Valstybės žinios, 2012, Nr. 48-2329. Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo 1969, Nr. 21-186; 1973, Nr.31-275; 1976, Nr.6-55; konstitucinis įstatymas // Valstybės žinios, 2012, 1976, Nr.28-248; 1980, Nr.33-473; 1983, Nr.30- Nr. 36-1772. 322; 1984, Nr.6-68; 1985, Nr.8-73; 1989, Nr.19- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213; Valstybės žinios, 1991, Nr. 13-333; 1993, Nr. patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas (juo 16-403, Nr. 56-1077; 1994, Nr. 89-1715; 1995, Nr. patvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamasis 55-1359; 1997, Nr. 19-409, Nr. 99-2507; 1999, Nr. kodeksas) // Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741; 33-944; 2000, Nr.1-1; 2000, Nr.58-1713. Neteko 2002, Nr. 112-4973; 2003, Nr. 38-1733 (atitaisymas: galios: Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; 2000, 2003, Nr. 39); 2003, Nr. 74-3423 (atitaisymas: Nr. 77 (atitaisymas); 2000, Nr. 80 (atitaisymas); 2003, Nr. 76); 2004, Nr. 25-760; 2004, Nr. 54-1835; 2000, Nr. 82 (atitaisymas). 2004, Nr. 72-2492; 2004, Nr. 108-4030; 2004, Nr. Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų 166-6061; 2004, Nr. 171-6318; 2004, Nr. 188-6995; įstatymas // Valstybės žinios, 1996, Nr. 71-1710; 2005, Nr. 81-2945; 2006, Nr. 17-605; 2006, Nr. 77- 1998, Nr. 34-900; 1999, Nr. 104-2974; 1999, Nr. 2961; 2006, Nr. 141-5401; 2007, Nr. 81-3309; 2008, 109-3175; 2000, Nr. 92-2842; 2000, Nr. 111-3580; Nr. 15-516; 2008, Nr. 59-2200; 2008, Nr. 73-2796; 2001, Nr. 21-690; 2001, Nr. 64-2322; 2001, Nr. 64- 2009, Nr. 77-3168; 2009, Nr. 87-3663; 2009, Nr. 2328; 2003, Nr. 38-1724; 2003, Nr. 73-3349; 2005, 146-6484; 2010, Nr. 1-1 (atitaisymas: 2010, Nr. 2); Nr. 58-2001; 2005, Nr. 84-3104. Neteko galios: 2010, Nr. 20-927; 2010, Nr. 48-2292; 2010, Nr. 75- Valstybės žinios, 2005, Nr. 153-5646. Neteko 3792; 2010, Nr. 84-4403; 2010, Nr. 86-4527; 2010, galios: Valstybės žinios, 2005, Nr. 153-5646. Nr. 86-4528; 2010, Nr. 86-4540; 2010, Nr. 145-7439; Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas // 2011, Nr. 38-1805; 2011, Nr. 49-2374; 2011, Nr. 81- Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir 3959; 2011, Nr. 86-4162; 2011, Nr. 163-7777; 2012, Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 22-635; Valstybės Nr. 4-115; 2012, Nr. 5-138; 2012, Nr. 78-4027; 2012, žinios, 2000, Nr. 59-1760 (nauja redakcija); 2000, Nr. 82-4276. Nr. 75-2275; 2000, Nr. 85-2575; 2001, Nr. 221-689; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001, Nr. 39-1333; 2002, Nr. 68-2766; 2002, Nr. įstatymas // Valstybės žinios, 1993, Nr. 6-120; 95-4085; 2003, Nr. 38-1699; 2003, Nr. 123-5584;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 89 2004, Nr. 83-2986; 2004, Nr. 115-4279; 2004, Nr. m. rugpjūčio 30 d.). 120-4430; 2004, Nr. 134-4835; 2004, Nr. 135-4895; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2005, Nr. 143-5171; 2008, Nr. 50-1839; 2009, papildymo ir pakeitimo įstatymas (projektas) Nr. 46-1797; 2010, Nr. 1-27; 2010, Nr. 63-3093; // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. 2010, Nr. 153-7793; 2012, Nr. 42-2042; 2012, Nr. showdoc_l?p_id=414644 (prisijungta 2012 m. 44-2148; 2012, Nr. 119-5977. Taip pat žr. Lietuvos rugpjūčio 30 d.). Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 5 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo papildymo ir pakeitimo įstatymas (projektas) rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. kovo 22 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos showdoc_l?p_id=421619&p_query=&p_tr2=2 Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2012, Nr. (prisijungta 2012 m. rugpjūčio 30 d.). 105–5330. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2012, Nr. 110-5564. (projektas) // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ Lietuvos Respublikos Prezidento 1992 m. gruodžio dokpaieska.showdoc_l?p_id=297008&p_ 10 d. dekretas Nr. 4 „Dėl Lietuvos Respublikos query=&p_tr2=2 (prisijungta 2012 m. rugpjūčio Vyriausybės sudėties“ // Lietuvos Respublikos 30 d.). Seimo ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 36-1101. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 110 ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 112 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas) 1992 m. kovo 12 d. nutarimas „Dėl referendumo // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. dėl Lietuvos Respublikos Prezidento showdoc_l?p_id=296913 (prisijungta 2012 m. institucijos atstatymo“ // Lietuvos Respublikos rugpjūčio 30 d.). Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 110, 112 ir 1992, Nr. 10-239. (Lietuvos Respublikos įstatymų 114 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas) „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento“ ir „Dėl // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos ir showdoc_l?p_id=301282 (prisijungta 2012 m. dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio rugpjūčio 30 d.). Įstatymo pakeitimo ir papildymo“ projektai Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų // Lietuvos aidas, 1992 m. kovo 31 d., 1992 m. ir veiklos garantijų įstatymo projektas // http:// gegužės 7 d.). www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų id=426294 (prisijungta 2012 m. rugpjūčio 30 d.). komisijos nutarimas „Dėl 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijų referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymo projektas // http://www3.lrs.lt/pls/ priimti rezultatų“ // http://www.vrk.lt/lt/pirmas- inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=400516&p_ puslapis/referendum/buve-referendumai.html query=&p_tr2=2 (prisijungta 2012 m. rugpjūčio (prisijungta 2012 m. rugpjūčio 30 d.). 30 d.). Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos suvažiavimo 1988 m. spalio 23 d. rezoliucija „Dėl 1990 m. kovo 11 d. vakarinio posėdžio Konstitucinio Teismo įsteigimo“. Kn.: Lietuvos stenograma // http://www3.lrs.lt/pls/inter2/ Persitvarkymo Sąjūdis. Steigiamasis suvažiavimas. dokpaieska.showdoc_l?p_id=251084 (prisijungta Vilnius, 1990. 2012 m. rugpjūčio 30 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucija [projektas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos parengtas Lietuvos liberalų sąjungos] // Lietuvos 1990 m. kovo 11 d. vakarinio posėdžio garso aidas, 1992 m. vasario 25 d. įrašas // http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.fakt_ Lietuvos Respublikos Konstitucija [projektas, pos?p_fakt_pos_id=-499998 (prisijungta 2012 m. parengtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios rugpjūčio 30 d.). Tarybos Laikinosios komisijos Konstitucijos Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. lapkričio 25 d. projektui parengti] // Lietuvos aidas, 1992 m. rytinio posėdžio stenograma // http://www3.lrs. gegužės 1 d. lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=235315 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio (prisijungta 2012 m. rugpjūčio 30 d.). papildymo įstatymas (projektas) // http://www3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Byla Nr. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ 2/2010 (prašymas Nr. 66/2009) // http://www.lrkt. id=383017&p_query=&p_tr2=2 (prisijungta 2012 lt/Prasymai/66_2009.htm (prisijungta 2012 m.

90 rugpjūčio 30 d.). LAPINSKAS, K. Lietuvos konstitucijų istorinių teisinių ČAPLIKAS, A. Konstitucija subrendo konceptualiems sąsajų beieškant. Kn.: Konstitucija, žmogus, teisinė pokyčiams // http://www.delfi.lt/news/ valstybė [Konferencijos medžiaga]. Vilnius, 1998. balsuok2012/politikoakimis/acaplikas- MAKSIMAITIS, M. Lietuvos valstybės konstitucijų konstitucija-subrendo-konceptualiems- istorija (XX a. pirmoji pusė). Vilnius, 2005. pokyciams.d?id=59414663 (prisijungta 2012 m. MESONIS, G. Konstitucija monocentrinėje teisės rugpjūčio 30 d.). sistemoje // Jurisprudencija, 2010, Nr. 4. R. Paksas ragina kurti naują Konstituciją ir kloti MIKELĖNAS, V. Interpretacinis žaismas, arba Kaip kurti pagrindus „Trečiajai Respublikai“ // http://www. teisę be parlamento // Jurisprudencija, 2009, Nr. 2. lrytas.lt/-13350080151333119332-r-paksas- MIKELĖNAS, V. Ką gali ir ko negali teisė. Kn.: ragina-kurti-nauj%C4%85-konstitucij%C4%85-ir- DAUJOTYTĖ, V. , MIKELĖNAS, V., ŠLIOGERIS, kloti-pagrindus-tre%C4%8Diajai-respublikai.htm A. , VASILIAUSKAS, A., ŽULKUS, V. Nerimas: (prisijungta 2012 m. rugpjūčio 30 d.). svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos. Vilnius, 2012. Literatūra RAGAUSKAS, P. Įstatymų leidyba Lietuvoje: samprata ir institucinis modelis. Vilnius, 2005. JARAŠIŪNAS, E. Aukščiausioji ir ordinarinė teisė: SINKEVIČIUS, V. Konstitucinių įstatymų samprata: pokyčio į konstituciją pokyčiai // Jurisprudencija, teoriniai aspektai // Jurisprudencija, 2008, Nr. 2. 2002, t. 33. SINKEVIČIUS, V. Parlamento teisės studijos. Vilnius, JARAŠIŪNAS, E. Konstitucinės justicijos studijų 2011. įvadas, arba L. Favoreu „Konstituciniai teismai“. ŽALIMAS, D. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės Kn. FAVOREU, E. Konstituciniai teismai / Vertė E. atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai Jarašiūnas. Vilnius, 2001. pagrindai ir pasekmės. Vilnius, 2005. JARUKAITIS, I. Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: konstituciniai narystės pagrindai. Vilnius, 2011. KŪRIS, E. Apie (ne)pagarbą teisei // Notariatas, 2012, Nr. 13. KŪRIS, E. Judges as Guardians of the Constitution: „Strict“ or „Liberal“ Interpretation, in: SMITH, E. (ed.) Old and New Constitutions: The Constitution as Instrument of Change. Stockholm, 2003. KŪRIS, E. Konstitucijos aiškinimas, konstitucinės teisės šaltiniai ir besikeičianti konstitucinės teisės paradigma // Teisės problemos, 2003, Nr. 3. KŪRIS, E. Konstitucijos principai ir Konstitucijos tekstas (I) // Jurisprudencija, 2001, t. 23. KŪRIS, E. Konstitucijos principai ir Konstitucijos tekstas (II) // Jurisprudencija, 2002, t. 24. KŪRIS, E. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (I) // Jurisprudencija, 2002, t. 26. KŪRIS, E. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai (II) // Jurisprudencija, 2002, t. 27. KŪRIS, E. Konstitucinės justicijos proceso teisės klausimu // Teisė, 2011, t. 7. KŪRIS, E. On the Finality of Constitutional Court Decisions, in: HARUTYUNYAN, G. (ed.) Interaction between Constitutional Court and Other Institutions in Ensuring the Execution of the Constitutional Court Judgments: Almanac. Yeravan [forthcoming]. KŪRIS, E. (sud. ir moksl. red.) Lietuvos teisinės institucijos. Vilnius, 2011.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 91 Lietuvos Respublikos Konstitucijos įgyvendinimo įžvalgos praėjus dvidešimtmečiui

Egidijus Šileikis

Įvadas datos ir tai patvirtinančio civilinės būklės registravimo akto (atitinkamos tarnybos išduoto liudijimo), taip ir Kitaip nei visų ankstesnių Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos norminio gyvavimo brandos (1922, 1928, 1938, 1990 m.) lex fundamentalis galio- datai sukonkretinti reikia jos įsigaliojimo momentą jimas, kuris dėl politinių veiksnių nebuvo patvarus ir patvirtinančio Konstitucinio Teismo nutarimo, kurio negalėjo „evoliucionuoti“ kartojantis (gausėjant) jo „išrašas“ yra tarsi jos norminio gimimo liudijimas.... realios nepertrauktos galios jubiliejinėms sukaktims, Be to, unikalumas gali būti siejamas ir su tuo, kad dabartinės galiojančios Konstitucijos dvidešimtme- Konstitucijos galiojimo dvidešimtmetis prilygsta „Pir- tis yra palyginti brandus ir unikalus. mosios Respublikos“ gyvavimo trukmei 1920–1940 m., Unikalumą galima matyti ir „notariškai tvirtinamų hipotetiškai sutampa su 2008 m. ir 2009 m. sandūroje faktų“ preciziškumo požiūriu. Tiksli galiojimo „apva- išryškėjusios ekonominės krizės (arba bent jau jos lios“ sukakties diena tiesiogiai neatsispindi Konstitu- „pirmosios bangos“) pabaiga ir (bene svarbiausia) pacijos tekste (žr. 151 straipsnį) ir nesutampa su Konsti- sižymi ne tik pozityviu tam tikrų įsisenėjusių problemų tucijos priėmimo referendumu data (1992 m. spalio išsprendimu (visų pirma, matyt, konstitucinių įstatymų 25 d.) ar priimtos Konstitucijos oficialaus pasirašymo sąrašo patvirtinimu2), bet ir negatyviu politinių teisinių (tų metų lapkričio 6 d.) momentu. Ši diena turi būti nu- problemų išsikerojimu tokiame mistiniame jų „kalny- statoma atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 1994 m. ne“, kuris „driekiasi“: balandžio 21 d. nutarimą, kuriame atskleista Plungės a) nuo kalvų ar kalvelių, kaip, pvz., mirusio Respu- rajono apylinkės teismo iškelta... sovietmečiu sudary- blikos Prezidento rentos („valstybinės našlių rentos“) tos santuokos pripažinimo problematika ir formuluo- mokėjimo, kuris pagal galiojantį įstatymą3 be išlygų jamas (matyt, suinteresuoto asmens atstovo neaiškaus kontrargumento „Konstitucija įsigaliojo tik 1992 metų 1 2 nors Seimas 2012 m. kovo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinių įsta- pabaigoje“ išprovokuotas) patikslinimas, kad „Lietu- tymų sąrašo konstitucinį įstatymą (Valstybės žinios, 2012, Nr. 36–1772), kuriuo vos Respublikos Konstitucija [...] įsigaliojo [...] 1992 m. pagaliau (prabėgus daugiau nei devyniolikai Konstitucijos galiojimo metų) įgy- vendino Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį, tačiau į minėtu įstatymu patvirtintą lapkričio 2 d.“. Taigi, vaizdžiai tariant, kaip asmens pil- Konstitucinių įstatymų sąrašą nebuvo įtraukti Konstitucijoje tiesiogiai nurodyti nametystės faktui nustatyti prireikia vaiko gimimo įstatymai (žr. 93 str., 102 str. 2 d., 111 str. 4 d.), tuo sukeliant principines mokslines teorines abejones dėl pasirinkto Konstitucinių įstatymų sąrašo tobulumo. 3 Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (Valstybės žinios, 1 Žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respu- 2006, Nr. 141–5405) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teisę gauti Respublikos Pre- blikos santuokos ir šeimos kodekso [...] atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitu- zidento valstybinę našlių rentą turi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinis cijai“ nustatomąją dalį. Lietuvos Respublikos pilietis (toliau – našlys (našlė).“

92 siejamas su jo sutuoktine (našle), suspendavimo ir paviršutiniškas, kadangi ir penkiolikos metų sukaktis pakylėjimo į konstitucinės patikros lygmenį4, gau- (2007 m.) buvo ne ką mažiau politiškai teisiškai pro- siausios lenkų tautinės mažumos narių galimybių blemiška dėl Seimo ir Konstitucinio Teismo „įtemptų mokytis mokyklose ir laikyti jose brandos egzaminus santykių“ dvigubos pilietybės ar parlamentinės VSD gimtąja ir valstybine kalba reformos atgarsių įtakos kontrolės ribų sampratos atžvilgiu. itin pašlijusiems dvišaliams tarptautiniams santy- Šiuo požiūriu kiekvienas šiuolaikinio Lietuvos kiams (kuriuos dar 2007 m. balandžio 19 d. bandyta konstitucionalizmo laikotarpis turi savų politinių ilgainiui sutvirtinti Seimo rezoliucija „Dėl Gegužės teisinių „pakilimų“ ir „nuopuolių“, kurie iš principo trečiosios Konstitucijos“5; ką jau kalbėti apie 2009 m. neturėtų būti dramatizuojami tol, kol jais nėra pa- rugsėjo 24 d. įvykusį „Gegužės 3-osios“ įtraukimą į neigiamas konstitucinis diskursas ir konstitucingu- atmintinų dienų sąrašą6), ar bandymo įveikti Konsti- mo raida, ypač tikėjimas, suformuluotas sudėtingais tucinio Teismo nutarimų galią pakartotiniu aukštųjų Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nuta- mokyklų autonomijos (ypač universiteto senato) ga- rimo žodžiais, kad „Konstitucija – antimažoritarinis lių ribojimu7 ir tam pasipriešinusių šešių Konstituci- aktas; ji gina individą“. nio Teismo „teisėjų dėstytojų“ nesėkmingu apskun- Laikantis tokios pozicijos, toliau tikslinga susikon- dimu... Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ; centruoti į penketą įžvalgų, susijusių su tarptauti- b) iki tokių sąlyginių aukštumų ar viršūnių, kaip, niais ir nacionaliniais Konstitucijos dvidešimtmečio pvz., bandymo per neįprastą „definicijų koncepci- sampratos aktualijų aspektais. ją“ (soft law tipo teisės nuostatas) institucionalizuoti „pilną“ ir „nepilną šeimą“8 , taip pat bandymo atkur- Įžvalgos dėl naujojo Vengrijos Pagrindinio ti apkaltos proceso tvarka įgaliojimų netekusio (iš Įstatymo Respublikos Prezidento pareigų pašalinto) asmens negrįžtamai prarastą pasyviąją rinkimų teisę (Seimo Referendumu priimtai Lietuvos Konstitucijai api- nario atžvilgiu) paprastuoju rinkimų įstatymu, kuriuo būdinti iki šiol dažnai naudotas kompromiso ar vi- nors ir siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių suomenės sutarties palyginimas tarsi savaime nerei- Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą (byloje Paksas kalauja giliau ir konkrečiau pagrįsti, juolab kad šios prieš Lietuvą), tačiau apeinama Konstitucijos poteks- Konstitucijos tapatumas nulemtas, be kita ko, Lietu- tė ir jos oficiali doktrininė samprata, tuo sukeliant vos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuria- naują teisinės įtampos židinį9. mojo Seimo deputatų sutarimo ne tik dėl pirmalaikių Todėl gali susidaryti prieštaringas įspūdis, kad Lie- Seimo rinkimų, bet ir sunkiai suderinto Konstitucijos tuvos 1992 m. Konstitucijos dvidešimtmetis pažen- projekto, teikto referendumui nepaisant trylikos ga- klintas tam tikro regreso ar bent jau sąstingio, kurį, lutinai nesuderintų (žvaigždute pažymėtų) nuostatų, beje, daugiausia atspindi 2007 m. suplanuoto as- išvardintų Konstitucijos 153 straipsnyje. mens konstitucinio skundo instituto neįtvirtinimas Tokiame kontekste iškilusios ir įsitvirtinusios Kons- (tebegaliojimas kaip Seimo koncepcija10). Tačiau titucijos savitumui papildomai iliustruoti pakakdavo toks įspūdis pernelyg skubotas ir, matyt, istoriškai vienintelio pavyzdžio – pademonstruoti Lietuvoje 1928 m. oktrojuotą, t. y. vienasmeniškai Respublikos Prezidento A. Smetonos, turėjusio tuometinio Minis- 4 Žr. Seimo narių grupės 2010 m. lapkričio 19 d. kreipimąsi į Konstitucinį Teismą 11 ir 2012 m. liepos 3 d. atnaujintą Konstituciniame Teisme gautų ir neišnagrinėtų trų Kabineto „pritarimą“, paskelbtą Konstituciją . prašymų sąrašo punktą Nr. 85 (http://www.lrkt.lt/Prasymai.html), t. y. rengiamą Tačiau minint 1992 m. Konstitucijos dvidešimtį konstitucinės justicijos bylą Nr. 6/2011. ir jį vertinant Europos Sąjungos kontekste, minė- 5 valstybės žinios, 2007, Nr. 48-1855. 6 Žr. Seimo 2009 m. rugsėjo 24 d. priimtą Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų tas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Valstybės žinios, 2009, Nr. priešingybės pavyzdys nebegali būti pakankamai 121-5196), kuriuo atmintinų dienų sąrašas papildytas, be kita ko, tokiu punktu: „gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena“. šiuolaikinis. Jis aktualizuotinas naujomis įžvalgomis, 7 Žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2011 m. gruodžio 22 ypač tomis, kurias brandinti skatina naujo Vengrijos d. nutarimą. Pagrindinio Įstatymo12 rezonansinio priėmimo šios 8 Žr. Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą. valstybės Nacionaliniame Susirinkime 2011 m. ba- 9 Žr. Seimo 2012 m. kovo 22 d. priimtą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstaty- landžio 18 d. aplinkybės. mo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą („Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, [...] jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.“). Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 dienos nutarimą (jis priimtas parengus šį straipsnį, todėl to- 11 Žr. Lietuvos 1928 m. Konstitucijos preambulę, taip pat: MAKSIMAITIS, M. Lietu- liau nevertinamas).” vos valstybės konstitucijų istorija. Vilnius, 2005, p. 205–212. 10 Žr. Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimą „Dėl Individualaus konstitucinio skun- 12 Žr. Vengrijos Pagrindinis Įstatymas // Konstitucinė jurisprudencija, 2012, Nr. 2 do instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. (26); plg. kitus vertimus, skelbiamus internete (pvz.: http://www.verfassungen. 77–3061 . eu/hu/index.htm).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 93 Šis neįprastai iškalbingos preambulės, savitos dauguma buvo nulemtas iš bėdos atsiradusio kom- struktūros, nuostatų numeracijos ir ribotų konstituci- promiso. Nedaug trūko, kad vietoj jo būtų įsivyravusi nės justicijos galių (tirti valstybės biudžeto įstatymą; ilgalaikė parlamentinė obstrukcija (sąmoningas kvo- žr. toliau – paskutinį skirsnį ir išnašą Nr. 42) vengriš- rumo Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose žlugdy- kas lex fundamentalis, pavadintas (tarsi pagal poka- mas) ar dviejų alternatyvių (Sąjūdžio ir „Nesąjūdžio“) rinės Vakarų Vokietijos, sąmoningai vengusios status palaikomų tautos atstovybių sesijų, ką jau kalbėti quo įtvirtinimą suponuojančio termino „Konstitu- apie politiškai motyvuotą maištavusių savanorių pa- cija“, Grundgesetzo pavyzdį13) Pagrindiniu Įstatymu sitraukimą į pamiškę... (Alaptörvénye), yra bene paskutinė „naujoji“ (sąlygiš- Minėta supaprastinta Konstitucijos (trylikos kai „posocialistinė“) Vidurio ir Rytų Europos valstybės straipsnių) keitimo galimybe, galiojusia iki 1993 m. Konstitucija (tebūnie turinti 1989 m. iš esmės refor- spalio 25 d., buvo nepasinaudota (ir) dėl to, kad Sei- muotą pirmtakę). Jos politiškai ir teisiškai kontraver- mo rinkimus laimėjo kairiosios pakraipos politikai, siški aspektai glūdi ne tik užaštrintose eksplicitinėse kuriuos arba tenkino tuose straipsniuose atsispin- nuostatose14, bet ir priėmimo procedūroje, nes ilgai dinčios parlamentarizmo ir teisinio nuosaikumo rengta ir derinta Konstitucija galiausiai nevirto kon- idėjos, arba nuo radikalesnės konstitucinės reformos sensuso simboliu, kadangi buvo priimta Vengrijos atbaidė 85 balsų daugumos reikalavimas, vertęs ieš- parlamente vienos, dešiniosios, politinės pakraipos koti opozicijos paramos. parlamentarų balsais ir kairiajai opozicijai demons- Šiuo rezervuotu požiūriu išeitų, kad kompromisi- tratyviai nedalyvaujant balsavime, t. y. palikus posė- nė Lietuvos 1992 m. Konstitucijos savastis jos sude- džių salę. rinimo ir priėmimo metu bei pirmaisiais galiojimo Būtent tai skatina iš naujo ir gerokai giliau pažvelg- metais kabėjo ant plauko. Tereikėjo Seimo rinkimus ti į Lietuvos Konstituciją, simbolizuojančią, be kita ko, 1992 m. rudenį ryškia persvara laimėti prezidentinės kompromisinę visuomenės ir jos atstovų įtakingiausių valdymo formos šalininkams, ir įvairios dabartinės jėgų (jų palaikomų Konstitucijos projekto rengėjų, galiojančios Konstitucijos nuostatos, susijusios su ypač K. Lapinsko ir E. Jarašiūno) sutartį15. Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės (gal Tiesa, galima teigti, kad Lietuvos ir Vengrijos aukš- net teismų) santykiais, veikiausiai būtų įgavusios ki- čiausią teisinę galią turinčių teisės aktų skirtumas tokią formą. pagal priėmimą ir kompromisinį pobūdį yra daugiau Žinoma, svarbu pripažinti, kad suvienyti tiek 85, ar mažiau atsitiktinis ir anaiptol ne giluminis, kadan- tiek 94 Seimo narius siekiant pakeisti Konstitucijos II- gine tiek politinė teisinė Lietuvos tautos atstovų iš- XIII skirsnių nuostatas, t. y. įgyvendinti minėtą laikiną mintis ir ilgalaikės santaikos poreikis, kiek viso labo suprastintą ir dabartinę įprastą Konstitucijos keitimo Aukščiausiosios Tarybos deputatų susiskaldymas ir procedūrą, yra sudėtingas politinis teisinis barjeras, aiškios parlamentinės daugumos nebuvimas (šach- nors jis 1996–2006 m. sėkmingai įveiktas devynis matų terminais šnekant, pato situacija) lėmė, kad kartus. Šiuo požiūriu giluminis Konstitucijos sutar- Konstitucijos nebuvo įmanoma priimti nei vien tik tinis pobūdis itin pasireiškia per politinį jos rengėjų dešinėjančių, nei vien tik kairėjančių deputatų bal- sutarimą dėl sudėtingo Konstitucijos keitimo, t. y. sais, t. y. referendumas ir sutarimas dėl (neaišku, įprastai 71 Seimo nario politinei daugumai būtinos kam palankios) galimybės iki 1993 m. spalio 25 d. opozicijos paramos, be kurios praktiškai neįvyko nė keisti trylika Konstitucijos straipsnių, nurodytų jos vienas iš devynių minėtų Konstitucijos pakeitimų (o 135 straipsnyje, mažesne (85) Seimo narių balsų jubiliejiniais 2012 m. metais dėl vieno balso trūkumo užstrigo Konstitucijos 38 straipsnio, t. y. šeimos api- brėžties, novela16...). 13 Žr. Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis Įstatymas, kn.: Užsienio šalių Taigi, nors dabartinių Lietuvos ir Vengrijos aukš- konstitucijos / Sudarė E. Jarašiūnas, G. Mesonis. Vilnius, 2004, p. 39–104. čiausią juridinę galią turinčių teisės aktų kompromi- 14 Pvz., Vengrijos Pagrindinio Įstatymo preambulės nuostatose apie esą lygiavertes (iš pirmo žvilgsnio tarsi sutapatintas) praeities „nacionalsocialistinę ir sinis pobūdis skiriasi iš esmės, būtent naujojo Ven- komunistinę diktatūras“ (jų metu padarytus nežmoniškus nusikaltimus), nors grijos Pagrindinio Įstatymo pavyzdys idealiai tinka įdėmiau įsigilinus matyti, kad vienodai traktuojamos ne tiek minėtos diktatūros, kiek jų metu padaryti nusikaltimai žmoniškumui ir (svarbiausia) senatis (kuri at- pabrėžti dvidešimtmetės Lietuvos Konstitucijos metama, nepripažįstama) už šiuos nusikaltimus. Tai, beje, nesudaro nieko naujo istorinį savitumą. Jis pagal Konstitucijos preambulę tarptautinės teisės požiūriu: už nusikaltimus žmoniškumui negali būti senaties. Daugiau žr., pvz., Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimo 2010 m. lapkričio 29 d. (ir suderinto galutinio projekto travaux préparatoires) nutarimo konstatuojamosios dalies II skyriaus 5.1 punkto 3 pastraipą, 6 punktą. 15 Žr. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 gruodžio 10 d. nutarimą Nr. I-2075 „Dėl Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti sudarymo“, 16 seime 2012 m. birželio 19 d. pirmuoju Konstitucijos 38 straipsnio keitimo pri- 1992 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. I-2309 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstituci- ėmimu buvo nepriimtas (atmestas) šio straipsnio pataisos projektas Nr. XIP- jos projekto rengimo etapų“, 1992 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. I-2505 „Dėl 3981(2). Už šį projektą (pirmojo jo priėmimo procedūroje) balsavo 93, prieš – 16, Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto paskelbimo visuomenei svarstyti“. susilaikė 13 Seimo narių.

94 turi būti puoselėjamas ne tiek kaip 1992 m. fenome- rių ir kitų valstybės politikų priekaištai Konstituciniam nas ar atsitiktinumas „iš bėdos“, kiek kaip besivystanti Teismui dėl jo esą per didelio aktyvumo dažniausiai ir nuolat aktuali vertybė. yra nepagrįsti lyginamuoju požiūriu, nes Lietuvoje iki Ši vertybė platesniame kontekste sietina ir su Sei- šiol nėra panaudoti klasikiniai konstitucinės justicijos mo narių laikysena jų teisėkūrą vertinančių teisėjų „aktyvizmo“ instrumentai, kaip ginčyto įstatymo pri- atžvilgiu. Pastaruoju požiūriu konstitucinio kom- pažinimas negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. promiso neįmanoma sėkmingai gilinti, jei, be kita Toks instrumentas leidžia anuliuoti visus teisinius ko, politiškai menkinamas pagrindinis Konstitucijos padarinius, kilusius pagal antikonstituciniu pripažin- interpretatorius ar esą šališki (aukštųjų mokyklų au- tą įstatymą, ir tuo sulyginti suinteresuotus asmenis tonomijos klausimu) „dėstantys teisėjai“. (pvz., sumažintų pensijų, rentų ar socialinių pašal- pų gavėjus), kurie dėl jų teisėtų lūkesčių pažeidimo Įžvalgos dėl Latvijos Konstitucinio Teismo kreipėsi (arba nesikreipė!) į teismus, pagal kurių pra- statuso šymus Konstitucinis Teismas nagrinėjo atitinkamą bylą.Taip pat nurodymas tokios konkrečios datos, iki Pastarųjų metų kaimynės Latvijos Konstitucinio kurios įstatymų leidėjas privalo nustatyti tam tikrą Teismo statusas ir jo įgyvendinimas pasižymi, be kita (pagal Konstituciją būtiną) teisinį reglamentavimą, ko, kad ginčijamo įstatymo atitikties Konstitucijai tyri- o jam to nepadarius – nuo šios datos atsiveriančios mas kartais baigiasi tokia nutarimo rezoliucija, kurio- teismų galimybės nagrinėti asmenų prašymus pagal je nustatomas to įstatymo buvimo negaliojančiu nuo tam tikrus konstitucinius principus ir jų turinio oficia- jo priėmimo faktas17 ir (b) įstatymų leidėjo pareiga iki liąją doktrininę sampratą. tam tikros datos nustatyti teisinį reglamentavimą, Neturėdamas tokių įgaliojimų Lietuvos Konstituci- kurio reikalauja Latvijos Konstitucija18. Tokie valdingi nis Teismas kartais (palyginti retai) tenkinasi savo nu- (suverenumo kupini!) įgaliojimai aptakiai nurodyti tarimo padarinių sukonkretinimu tam tikrų asmenų Lietuvos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. (pvz., autonomiją turinčių aukštųjų mokyklų) statuso nutarime: „Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo atžvilgiu ar procedūrų (pvz., savivaldybių tarybų rin- įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kimų) baigties požiūriu, taip pat savo nutarimo ofici- kuri teisės norma (aktas), kurią Konstitucinis Teismas alaus paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ (ir kartu pripažino prieštaraujančia aukštesnės galios teisės to nutarimo įsigaliojimo, padarančio atitinkamą įsta- aktui, turi būti laikoma negaliojančia nuo tos dienos, tymą nebetaikomu dėl jo prieštaravimo Konstituci- kai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jai) nukėlimu. nebent Konstitucinis Teismas nusprendžia kitaip (pa- Tam būtini įgaliojimai nėra tiesiogiai įtvirtinti Lie- ryškinta aut.).“ tuvos Konstitucinio Teismo įstatyme. Jie kilo iš šio Turint tai omenyje ir atsižvelgiant į Latvijoje seno- įstatymo (ir Konstitucijos) loginiškai sistemiškai aiš- kai įvestą asmens, išnaudojusio įprastas teisinės gy- kinant. Turint tai omenyje, galima neatmesti ir tokio nybos priemones, teisę teikti tokį konstitucinį skundą, tolesnio Lietuvos Konstitucinio Teismo įgaliojimų kuris Lietuvoje gyvuoja viso labo minėtos Seimo pa- aiškinimo, kuriuo ateityje būtų perimti minėti Latvi- tvirtintos koncepcijos lygmeniu19, galima teigti, kad jos Konstitucinio Teismo statuso elementai. keletą metų anksčiau pradėjusi veikti Lietuvos kons- Kol šių statuso elementų Lietuvoje nėra nei ofici- titucinė justicija pagal minėtus valdingus įgaliojimus alios doktrinos, nei Konstitucinio Teismo įstatymo tarsi atsilieka nuo kaimynės Latvijos konstitucinės lygmeniu, išlieka politinė (ekonominė) dingstis naują kontrolės. Kartu minėta apimtimi atsilieka Lietuvos legitimaciją įgijusiam įstatymų leidėjui radikaliai kai- Konstitucijos įgyvendinimo mechanizmas. talioti socialinę ūkinę politiką, žinant, kad jei ir būtų Todėl, minint Lietuvos Konstitucijos dvidešimtme- vėliau nustatytas socialinių ūkinių reformų priešta- tį, svarbu pripažinti, kad nuo 2004 m. (apkaltos bylos) ravimas Konstitucijai, tai tokio nustatymo padariniai prasidėję ir 2006 m. (dėl dvigubos pilietybės, VSD būtų nukreipti tik į ateitį (bet ne į praeitį) ir, jei jie nebū- parlamentinės kontrolės bylų) padažnėję Seimo na- tų susiję su konstituciškai neleistinu pensijų mažinimu (kai būtinas „praradimų kompensavimas“), veikiausiai

17 Žr., pvz., garsiojo Latvijos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimo būtų naudingi tik viso labo tiems asmenims, kurie būtų rezoliucijos 1-ąjį punktą: „Pripažinti įstatymo „Dėl valstybės pensijų ir valstybės laiku kreipęsi į teismus (kurie savo ruožtu sustabdė pašalpų išmokų laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2012 metų” [...] dalį neatitinkančia Latvijos Respublikos Konstitucijos [...] ir negaliojančia nuo priėmimo momento.“ bylas ir kreipėsi į Konstitucini Teismą; daugiau žr. pa- 18 Žr. to paties nutarimo rezoliucijos punktą Nr. 3: „Nustatyti, kad Saeima ne vėliau skutinį skirsnį). kaip iki 2010 metų kovo 1 d. privalo nustatyti tvarką, kuria atlyginami išskaičia- Šiuo požiūriu Lietuvos Konstitucijos įgyvendinimo vimai, atlikti remiantis įstatymo [...] dalimi.“ ir apsaugos dvidešimtmetė raida dar turi gana daug 19 Žr. išnašą Nr. 10.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 95 neišbaigtos erdvės plėtrai. Viena jos krypčių – Kons- Aukščiausiojo Teismo Konstitucinės priežiūros ko- titucinio Teismo nutarimuose retrospektyviai mo- legija, kurios priimtu sprendimu pagal erga omnes deliuojamos prieštaravimo Konstitucijai sąsajos su principą atitinkamai susaistomos visos teisėkūros ir padariniais, kilusiais iki tokio nustatymo. teisės taikymo institucijos. Minėtas imponuojantis aspektas nepaprastai ver- Įžvalgos dėl Estijos konstitucinės justicijos tingas jurisprudencijos požiūriu, nes sudaro prielaidas atsirasti ne tik bendrosios kompetencijos teismų Lyginamosios konstitucinės teisės požiūriu Vidurio konstitucinėms abejonėms ir jų pagrindimui, kaip yra ir Rytų Europoje išsiskiria Estija, nes kitaip nei daugu- Lietuvoje, bet ir šių teismų tam tikrai – hipotetiškai nema kitų „posovietinių“ valstybių, nepasekė austrišku galutinei – „konstitucinei doktrinai“, t. y. Konstitucijos (H. Kelseno) modeliu ir neįsteigė „atskiro“ Konstituci- aiškinimui (!), ypač tuo atveju, jei jai / jam pritaria Aukš- nio Teismo, t. y. įgyvendino amerikietiškąją alternaty- čiausiojo Teismo Konstitucinės priežiūros skyrius. vą ir apsiribojo tokiu bendrosios kompetencijos Aukš- Šiame kontekste galima teigti, kad Lietuvos Konsti- čiausiuoju Teismu, kuriame veikia (prireikus, esant tucijos dvidešimtmečiu dar pernelyg mažas bendro- bylai, sudaroma) Konstitucinės priežiūros kolegija. sios kompetencijos ir administracinių teismų indėlis į Tokia konstitucinės justicijos institucionalizavimo oficialiąją konstitucinę doktriną, t. y. Konstitucijos aiš- forma iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip minima- kinimą. Palyginti labai mažai Lietuvos Aukščiausiojo listinė, nė iš tolo neprilygstanti lietuviškai ar latviškai Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigia- ir tinkanti tik itin mažoms pagal gyventojų skaičių mųjų aktų, kuriuose atsispindi ne pacituotas ar atpa- kontinentinės teisės tradicijos valstybėms. Tačiau toks sakotas Konstitucijos tekstas23 ir nurodytas Konstitu- įspūdis pernelyg skubotas ir paviršutiniškas, kadangi cinio Teismo požiūris, o savais žodžiais suformuluotas minėtos Aukščiausiojo Teismo kolegijos sprendimų Konstitucijos nuostatų aiškinimas, būtinas šioms konstrukcija, t. y. struktūros pagrindinės dalys („Gin- nuostatoms kūrybingai taikyti atitinkamoje civilinėje čijamos nuostatos“ „Faktai ir bylos eiga“, „Nuostatos, ar administracinėje byloje. Antai Lietuvos Aukščiau- pripažintos antikonstitucinėmis [atitinkamo žemesnės siojo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (civilinė instancijos] teismo“20, „Konstitucinės priežiūros kolegi- byla Nr. 3K–7–268/1999) pateiktas unitarinės valstybės jos nuomonė“), argumentacija (pvz., dėl savivaldybių principo, įtvirtinto Konstitucijos 10 straipsnio 1 dalyje, tarybų rinkimų sistemos, kuri palanki išimtinai politi- aiškinimas („[...] šiomis konstitucinėmis nuostatomis nėms partijoms21), prijungiamos atskirosios nuomo- yra įtvirtinta unitarinės valstybės santvarka, kurioje nės, ištisinė pastraipų numeracija (atskirose spren- nė viena jos sudėtinė dalis neturi valstybinio junginio dimų dalyse nepertraukiama eiliškumo tvarka) ir kiti ar tam tikros autonomijos teisinio statuso. Tai reiš- juridiniai techniniai elementai leidžia pagrįstai teigti, kia, kad (paryškinta aut.) Lietuvos valstybės vidinės kad konstitucinė justicija Estijoje yra pasiekusi anaip- struktūros dalys turi tik administracinio – teritorinio tol ne žemesnį lygį nei Lietuvoje ar kitose valstybėse. padalijimo vienetų, kuriuose galioja centrinių valsty- Ypač imponuoja Estijos išplėstinės (nevisiškai su- binės valdžios ar valdymo organų priimti teisės aktai, koncentruotos) konstitucinės justicijos modelis, statusą.“) nors ir nėra fundamentaliai naujoviškas ar kai žemesnės instancijos (bendros kompetencijos) „konceptualiai aštrus“, tačiau pagal įvairius aspektus teismas gali pripažinti įstatymą antikonstituciniu (jo (formulavimą, išsamumą ir kartu glaustumą) gali būti netaikyti konkrečioje byloje). Tuo, tiesa, nesukuria- vertinamas ir kaip neturintis analogų Konstitucinio mas visas institucijas (įskaitant teismus) atitinkamai Teismo 1993–2011 m. doktrinos nuostatose (to prin- susaistantis teisės aiškinimo ir taikymo šaltinis, tačiau cipo turinio apibrėžties atžvilgiu24). nesustabdomas atitinkamos bylos nagrinėjimas dve- Žinoma, įstatymo laikytis turintys bendrosios kom- jiems ar net trejiems metams, kaip yra Lietuvoje22. Dėl petencijos ir administraciniai teismai pagal Konstitu- tokio įstatymo konstitucingumo galutinai sprendžia 23 tiesa, galima pateikti kontrargumentą, kad apskritai mažokai net tokių Aukš- čiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (ypač iki maždaug 2006 m. nagrinėtų baudžia- mųjų bylų), kuriose apskritai užsimenama apie Konstituciją (nurodomas jos 20 Žr., pvz., Estijos Aukščiausiojo Teismo konstitucinės priežiūros kolegijos 2011 m. „tekstas“). birželio 21 d. sprendimą, ypač nuo 40 punkto (bylos Nr. 3-4-1-1610) // http:// www.riigikohus.ee/?id=1302. 24 plg. Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimą („Būtent šioje nuostatoje yra unitarinės valstybės santvarkos konstitucinis įtvirtinimas, išreiškiantis 21 Žr. Estijos Aukščiausiojo Teismo konstitucinės priežiūros kolegijos 2002 m. lie- vieningos ir nedalomos valstybės idėją.“) ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą pos 15 d. sprendimą (bylos Nr. 3-4-1-7-02) // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, („[...] Lietuvos valstybės unitarinis pobūdis (paryškinta aut.), kiti konstituciniai Nr. 1, p. 281–290. imperatyvai suponuoja tai, kad savivaldybės – teritorinės bendruomenės vieša- 22 įvairūs veiksniai, tarp jų – Lietuvos Konstitucinio Teismo darbo krūvis, lemia, kad sis interesas negali būti priešpriešinamas visos valstybinės bendruomenės – pi- pastaraisiais metais konstitucinės justicijos bylos paprastai išnagrinėjamos per lietinės Tautos, kurios dalis yra ir atitinkama teritorinė bendruomenė, viešajam dvejus metus ir daugiau metų nuo atitinkamo prašymo priėmimo nagrinėti die- interesui.“). Daugiau Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriuose būtų atskleidžia- nos. mas unitarinės valstybės principas, beveik nėra.

96 ciją (102 str., 104 str. 1 d., 105 str., 109 str. 3 d.) negali su streiko paskelbimu, nagrinėjimo schema, t. y. trijų būti vertinami kaip lygiaverčiai Konstitucijos aiškin- žingsnių seka, kylanti iš Darbo kodekso 78 straipsnio tojai ir taikytojai, palyginti su Konstituciniu Teismu, (įtvirtinančio streikų apribojimus), 3 dalies nuostatos, kuris vadovaujasi „tik Lietuvos Respublikos Konstitu- kad kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžia- cija“ (jos 104 str. 1 d.). Antraip atsirastų trijų teismų ma skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi. „Ši sistemų25 konkurencija aiškinant Konstituciją, t. y. ke- teisės norma – imperatyvioji. Tai reiškia, kad, byloje lių lygių konstitucinės doktrinos sandūros, įtampos. nustačius, jog streikas paskelbtas kolektyvinės sutar- Tačiau iš Konstitucijos, ypač jos tiesioginio taikymo ties galiojimo metu, streiko teisėtumo klausimas [...] principo (6 str. 1 d.) tikrai neseka kategoriškas impe- analizuotinas keliais aspektais. Pirma, [...] būtina nu- ratyvas, kad Aukščiausiasis Teismas ar Vyriausiasis statyti kolektyvinės sutarties turinį ginčo laikotarpiu. administracinis teismas, taikydamas Konstitucijos Antra, kyla ir kolektyvinės sutarties aiškinimo klausi- nuostatas ir atsižvelgdamas į jų aiškinimą Konstituci- mų [...]. Trečia, išsiaiškinus kolektyvinės sutarties turinio Teismo doktrinoje, esą negali šių nuostatų savais nį ir jos nuostatų tikrąją reikšmę, būtina nustatyti, ar žodžiais (santūriai, vengdamas absoliutumo, „kūrybi- ji buvo tinkamai vykdoma.“ nio aktyvumo“) paaiškinti, ypač tuo atveju, jei nėra ką Tokias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurispru- cituoti pagal Konstitucinio Teismo doktriną. dencijos nuostatas galima laikyti svariu indėliu į Visa tai kone idealiai iliustruojantis pavyzdys – bendrąją konstitucinės teisės streikuoti doktrininę konstitucinės teisės streikuoti ir ją įtvirtinančio Kons- sampratą Lietuvoje, ypač tuo požiūriu, kad tokia titucijos 51 straipsnio nuostatų samprata, kuri per samprata iš esmės nėra sukurta Konstitucinio Teis- dvidešimt Konstitucijos galiojimo metų kažkodėl nemo 1993–2011 m. jurisprudencijoje. inspiravo teismų, nagrinėjusių su streiko paskelbimu Taigi Estijos konstitucinės justicijos pernelyg nekon- susijusius bylas, ir kitų įgaliotų subjektų (Konstitucijos centruotas modelis, kuris sudaro prielaidas plėtotis 106 str. 1 d.) gausių kreipimųsi dėl abstrakčios normų dviejų lygmenų konstitucinei jurisprudencijai (ypač kontrolės, ypač priėmus „naują“ Darbo kodeksą, ne- jei Aukščiausiojo Teismo minėta kolegija sutinka su sulaukė išsamių Konstitucinio Teismo doktrinų netgi žemesnės instancijos teismų konstituciniais verti- tame idealiai tinkančiame 1999 m. sausio 17 d. nuta- nimais ir konstatavimais), gali būti vertinamas kaip rime, t. y. byloje dėl profesinėms sąjungoms įstatymu papildomas pagrindas brandinti dvidešimtmetės Lie- suteiktos teisės, kuri pagal Konstituciją suteikta dar- tuvos Konstitucijos tiesioginio – kūrybingo – taikymo buotojams26, plėtojama būtent Lietuvos Aukščiausio- (Konstitucijos 6 str. 1 d.) įžvalgas, palankias bendrosios jo Teismo jurisprudencijos lygmeniu. kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcijai. Šio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartyje (civilinė Žinoma, šiame kontekste svarbu aiškiai pažymėti, byla Nr. 3K-3-81/2012) priminta ankstesnė nuostata, kad JAV konstitucinės justicijos modelis Lietuvoje jog „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnio (skirtingai nei Estijoje) gali pasireikšti tik sąlygiškai: 1 dalyje įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti yra pa- tiek, kiek nepaneigia iš Konstitucijos (110 str. 2 d.) matinė darbuotojų ir jų organizacijų (paryškinta aut.) kylančios teismų pareigos (ne teisės ir ne diskrecijos!) teisė [...]“, po to pažymėta, kad „sprendžiant streiko stabdyti bylą kilus konstitucinių abejonių ir kreiptis teisėtumo klausimą, visų pirma taikytinos kolektyvi- į Konstitucinį Teismą, be kita ko, dėl „konstituciškai nius darbo santykius reglamentuojančios teisės nor- komfortabiliam“ aiškinimui ir vertinimui nelanksčių mos, nustatančios streiko teisėtumo sąlygas, jo apri- (formaliai ir pagal esmę vienareikšmių, imperatyvių) bojimus“, ir svarbiausia, suformuota ginčų, susijusių įstatymų formuluočių.

Įžvalgos dėl Ispanijos Konstitucinio Teismo 25 Apie tris teismų sistemas, kylančias iš Konstitucijos, žr. Konstitucinio Tesimo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo konstatuojamosios dalies II skyriaus 2 punktą. sprendimo konstrukcijos 26 Galima stebėtis dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 4 punkte išdėstyto tyrimo apimties (vos kelios pastraipos) Palyginti nesudėtingo Lietuvos Konstitucijos teks- ir aprašomojo pobūdžio, juolab konstitucinio ir „ordinarinio“ teisinio reglamentavimo lygmens nepakankamo atribojimo, kurį rodo pirmoji pastraipa: „Profe- to virtimas oficialiąja jurisprudencija, kurią geba ar sinių sąjungų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta: „Profesinės sąjungos, negeba perprasti dauguma smalsių, konstitucine tei- gindamos savo narių teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę skelbti streiką.“ 27 Ši Profesinių sąjungų įstatymo norma sietina su Konstitucijos (paryškinta aut.) se besidominčių piliečių , yra susijęs su atitinkama 51 straipsnyje įtvirtinta darbuotojų teise streikuoti.“; paskutinė pastraipa: „Taigi profesinės sąjungos teisė skelbti streiką kyla iš Konstitucijoje bei įstatymuose garantuotos darbuotojų teisės streikuoti (paryškinta aut.). Profesinė sąjunga gali paskelbti streiką tiktai tada, kai tam pritaria dauguma įmonėje, įstaigoje, orga- 27 tarp jų, pvz., žurnalistas Artūras Račas, kritiškai komentuodamas Konstitucinio nizacijoje dirbančių asmenų. Skelbdama streiką, profesinė sąjunga vykdo tiek Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą straipsnyje „Ypatinga padėtis truks amži- profesinės sąjungos narių, tiek kitų tos įmonės darbuotojų valią (paryškinta aut.). nai?“, paskelbtame savaitraštyje „15 min.“, 2012 m. liepos 5 d., p. 3 („KT nutarimai Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir motyvus darytina išvada, kad Profesinių są- [...] darosi [...] painesni [...]. Juose vis daugiau nuorodų ne į Konstituciją, o į anks- jungų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 50 straipsniui.“ tesnius KT nutarimus [...]“).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 97 Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų, sprendimų tonomijos byloje34 yra aiškios konstrukcijos, t. y. pa- ir išvadų konstrukcija, ypač probleminių aspektų nu- sižymi probleminių aspektų išgryninimo ir jų tyrimo rodymo ir jų konstitucinio vertinimo struktūra, meto- seka: „Kaip ši byla bus išspręsta, visų pirma priklauso dologija, stilistika, frazeologija. nuo sprendimo, kas apskritai pagal Konstituciją yra Ši konstrukcija pastarąjį dešimtmetį, ypač nuo [...], o paskui jau konkrečiau – ar tai, kad [...]“; „Konsta- 2003 m., juolab 2006 m., daugelyje „fundamentalių“ tavus, kad ginčijamame įstatyme nustatytas [...], kitas ar „rezonansinių“ bylų buvo linkusi tapti specifiška mūsų tyrimo žingsnis turėtų būti [...]; „Konstatavę [...], ne tik pagal tyrimo apimtį (pusšimtį ar šimtą nuta- toliau tirsime [...]; „Galiausiai byloje nustačius [...] bū- rimo puslapių), bet ir juridinę techniką, pvz., stan- tina ištirti [...]. dartizuotas ar unifikuotas kalbines konstrukcijas Pagal tokią schemą Ispanijos Konstitucinis Teismas (pvz., „Konstatavus, kad [...], remiantis tokiais pačiais palyginti nesudėtingai ir neformaliai, t. y. vengdamas argumentais konstatuotina ir tai, kad [...]“28, „[...] nu- numeruoti pastraipas, apsikrauti citatomis ir kitokiais statytą teisinį reguliavimą palyginus su nustatytuoju įprastais formalumais (pvz., teisės normų redakcijų ar (paryškinta aut.) [...] matyti, kad [...]“29, „Šiuo atžvilgiu įsigaliojimo datų tiksliomis nuorodomis), atliko kūry- aptariamoji teisinė situacija yra iš esmės analogiška bingą tyrimą, suformulavo gana esmingų ir nesun- teisinei situacijai, nagrinėtai [...]“30), ginčijamų nuos- kiai įsimenamų nuostatų (pvz., „mūsų konstitucinėje tatų išaiškinimus ir įvertinimus (pvz., „Aptariamoji sistemoje nėra implicitinės kompetencijos“, „Pagarba Administracinių bylų teisenos įstatymo [...] nuostata Konstitucijai lemia, kad konstitucinės sistemos keiti- vertintina ne kaip imperatyvi, bet kaip nustatanti ati- mo planai ar projektai, ypač jie, daro poveikį vienin- tinkamą laiko orientyrą, taigi iš esmės kaip rekomen- telio nepriklausomybės subjekto tapatumui, turi būti dacinė“31), ar giluminius konstitucinės problemati- viešai [...] įgyvendinami [...]“). kos patikros mechanizmus (pvz., „Eksplicitinių teisės Atsižvelgiant į tokį Ispanijos Konstitucinio Teismo nuostatų [...] nebuvimas [...] yra traktuotinas kaip [...] įkūnytą pavyzdį, galima sąlygiškai išskirti tris konsti- lacuna legis.“ 32). tucinės justicijos aktų tipus. Šiame kontekste nereikėtų pernelyg stebėtis, kad Pirmasis – diskursinis konstrukcijos tipas – parem- lakoniškos Konstitucijos nuostatos per dvidešimt tas tam tikru dialogu („mes“, „mūsų konstitucija“, „kas metų virto gana sudėtingomis oficialiomis doktri- būtų, jei būtų“, „kitoks Konstitucijos aiškinimas iškreip- ninėmis nuostatomis, t. y., E. Kūrio ir E. Jarašiūno žo- tų [...], paneigtų [...]“), aiškiu atsakytinų – bylos baigtį džiais tariant, jurisprudencine Konstitucija33, kadangi lemiančių – klausimų nurodymu, moksliškai aštresniu oficialioji konstitucinė doktrina iš principo negali būti formulavimo stiliumi, terminijos įvairove, ilgesnėmis išreikšta kaip dauguma formaliosios teisėkūros aktų. pastraipomis, sudėtingesnėmis sakinių konstrukci- Tačiau verta diskutuoti dėl optimalaus konsti- jomis, doktrininėmis ir kūrybinėmis naujovėmis ir ki- tucinės justicijos akto šablono, juolab kad jis lygi- tokiais elementais, kurie atskleidžia tam tikros teisėjų namuoju požiūriu gali būti įvairus. Antai Ispanijos daugumos ar teisėjo pranešėjo autorystės dalį (nenu- Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. priimtas asmenintą indėlį). Būtent toks tipas atsispindi nurody- sprendimas Nr. 103/2008 garsiojoje Baskų krašto au- tame Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendime, taip pat kai kurių Lietuvos Konstitucinio Teismo aktų (ypač priimtų 2006 m.) motyvuojamosiose dalyse35.

28 šios formuluotės vartojimo pradžią galima sieti su Konstitucinio Teismo 2003 m. Antrasis – formalizuotas ir standartizuotas – tipas lapkričio 17 d. nutarimu („Konstatavus, kad Mokesčių administravimo įstatymo paremtas arba sprendimų struktūros, apimties ir [...] neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad šia nuostata [...]“) ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu argumentų glaustumu (vadinamasis prancūziškas („Tai konstatavus, remiantis tokiais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad variantas), arba Konstitucijos ir ginčijamo teisinio [...]“). reglamentavimo nuostatų skrupulingo pristatymo ir 29 Sutrumpinimas „nustatytasis“ (teisinis reguliavimas) pradėtas vartoti, regis, Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime (Įstatymo [...] 5 punkte aiškinimo standartizavimu, itin tiksliu ginčijamo teisi- (1993 m. liepos 15 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą palyginus su nusta- nio reglamentavimo straipsnių, dalių ar jų punktų pa- tytuoju [...] įstatymo [...] 8 punkte (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) matyti, kad [...]) ir yra įgavęs įvairias kalbines konstrukcijas, pvz., tokias: „Draudžiama nusta- teikimu, redakcijų ar priėmimo datų nurodymu, taip tyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios pat kone absoliučiu teisėjo pranešėjo (ar tam tikros teisės aktuose“ (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). teisėjų daugumos) braižo nuasmeninimu, beasme- 30 Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą. nėmis sakinio pradžios konstrukcijomis („Pažymėti- 31 konstitucinio Tesimo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas. 32 konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas. 33 Žr. JARAŠIŪNAS, E.. Jurisprudencinė konstitucija //Jurisprudencija, 2006, Nr. 12(90), p. 24–33; KŪRIS, E. Konstitucinė teisė kaip jurisprudencinė teisė: konstituci- 34 konstitucinė jurisprudencija, 2009, Nr. 4, p. 132–142. nė justicija ir konstitucinės teisės paradigmos transformacija Lietuvoje. Habilitaci- 35 Ypač paminėtini Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., gegužės 9 d., jos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, Vilnius, 2008, p. 16–27. lapkričio 13 d. nutarimai bei lapkričio 21 d. sprendimas.

98 na, kad [...]“, „Pabrėžtina, kad [...]“), elementaresnėmis Tokiame kontekste galima geriau suprasti tikslus, sakinių formuluotėmis, vengimu bet kokių „nereika- nulėmusius „eksperimentinę“ Lietuvos Konstituci- lingų“ (esą perteklinių, šalutinių) žodžių bei žodelių. nio Teismo 2012 m. kovo 29 nutarimo konstrukciją: Toks tipas vyrauja, pvz., Prancūzijos Konstitucinės Ta- pirmąsyk konstatuojamojoje dalyje išskirti tarpiniai rybos aktuose, o įstatymo nuostatų redakcijų tikslini- (nenumeruoti) skirsniai „Ginčijamas teisinis regulia- mo, pranešėjo braižo nuasmeninimo ir standartizuo- vimas“, „Istoriniai lyginamieji aspektai“, „Konstitucijos to sakinių pradžios formulavimo aspektu – Lietuvos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina“, „Tiriamų Konstitucinio Teismo 1993–1997 m., 2008–2011 m. nuostatų atitiktis Konstitucijai“. Ar toks eksperimentas aktuose, kurie tarsi supanašėjo su Europos Teisingu- ilgainiui pasitvirtins (bent jau maždaug šimtą pusla- mo Teismo prejudiciniais sprendimais. pių apimančiuose nutarimuose), parodys ateitis. Ta- Trečiajame– „mišriajame“ tipe gali būti varijuoja- čiau, kad ir kaip susiklostytų, Konstitucinio Teismo ma abiejų minėtų pirmųjų dviejų tipų tam tikrais aktų (kaip ir 1992 m. derinto galutinio Konstitucijos bruožais. Toks tipas vyrauja Vokietijos Konstitu- projekto) konstrukcija neturėtų rūpėti vien tik juri- cinio Teismo nutarimų doktrininiame skyriuje36, dinės technikos mėgėjams. Ši tematika turėtų pa- taip pat kai kuriuose Lietuvos Konstitucinio Teismo skatinti platesnius mokslinius tyrinėjimus, kritiškas 1998–2001 m., 2002–2008 m. nutarimuose. Konstitucinio Teismo akto skaitytojo ir leidėjo „grižta- Šiame kontekste galima teigti, kad Lietuvos Kons- mojo ryšio“ analizes. titucinio Teismo aktų leidyboje minėti tipai neto- lygiai atsiskleidė atitinkamais veiklos laikotarpiais, Įžvalgos dėl nacionalinių aktualijų t. y. buvo linkę susimaišyti priklausomai nuo teismo sudėties, teismo pirmininko, taip pat bylų sudėtin- Vienas aktualiausių Konstitucijos dvidešimtmečio gumo. Pirmuoju dešimtmečiu (1993–2003 m.) domi- „kontekstinės sampratos“ aspektų – asmenų konsti- navo antrasis (standartizuotas) ir retsykiais trečiasis tucinių teisių veiksmingas gynimas (be kita ko, kons- („mišrus“) tipas, o antrojo dešimtmečio pirmoje pu- titucinės justicijos lygmeniu), kai yra ar mistiniu ciklu sėje (ypač 2006 m.) įsivyravo pirmasis (diskursinis) grįžta laikinųjų įstatymų preambulėse ir Vyriausybės tipas. Jis nuo 2008 m. balandžio iki šių dienų, matyt, programose aptakiai konstatuojama „ekonominė yra užleidęs vietą vėl įsitvirtinusiam antrajam tipui. krizė“ („itin sunki ekonominė, finansinė situacija“, Visa tai siejant su Konstitucijos dvidešimtmečiu, „ypatinga situacija“)38, t. y. pasireiškia užsitęsę sociali- svarbu pažymėti, kad veiksmingas Konstitucijos įgy- nių teisių ribojimai, kurie virsta (formaliai nepripažįs- vendinimas apima ir kiek galima veiksmingesnę (dau- tama) įstatymų leidėjo „naujos“ socialinės politikos gumai Seimo narių, taip pat žurnalistų, teisės studentų dalimi, ir išryškėja procedūriniai kliuviniai patikrinti, suprantamesnę) Konstitucinio Teismo aktų konstruk- ar tam tikrų metų valstybės biudžeto įstatymas (jo da- ciją. Dėl jos plėtojimo, matyt, vertėtų rengti ne tik re- limi esančios nuostatos) atitinka Konstituciją.39 guliarius (bent kas pusmetį vykstančius) Konstitucinio Pastarasis aspektas retrospektyviu požiūriu gali pa- Teismo teisėjų pasitarimus, bet ir patvirtinti tris keturis sirodyti neaktualus, kadangi prieš dešimtį – 2002 m. šio teismo pavyzdinius nutarimų šablonus. sausio 14 d. – priimtas Konstitucinio Teismo nutari- Su tuo nesutinkant ir absoliutinant argumentą, mas, kuriame nagrinėta melioracijos tikslinės paskir- kad „byla bylai nelygu“, sunku suprasti ir tinkamai ties darbų biudžetinio finansavimo reglamentavimo vertinti, pvz., kad Rumunijos Konstitucinio Teismo problematika, aiškiai parodė, kad Konstitucija (ir kartu aktuose esminiai teiginiai yra netgi paryškinti tamsiu jai užtikrinti skirta konstitucinė justicija) be išlygų ap- šriftu, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (jo pirminin- ima valstybės biudžeto įstatymo nuostatas (jose nu- ko sprendimu) 2011 m. naujai suredagavo savo aktų statytus ar nenustatytus asignavimų dydžius, jiems rengimo taisykles, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išreikšti įtvirtintus ar neįtvirtintus skaičius)iki tam Civilinių bylų skyrius prieš keletą metų nutartyse tikrų metų , taip pat įstatymų leidėjas, nustatydamas įdiegė naujovę – tarpinius nenumeruojamus ypač ar nenustatydamas valstybės biudžeto asignavimus mažus skirsnius, t. y. pagrindinių aptariamų klausimų Konstitucijoje tiesiogiai nenurodomiems melioraci- pavadinimus (paryškinamus kursyvu)37. jos darbams, gali pažeisti konstitucinį teisinės vals-

38 šios sąvokos vartojamos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime. 36 Žr., pvz., Vokietijos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą (vadi- 39 pastarasis aspektas itin „subtilus“ šių eilučių autoriui tuo požiūriu, kad jis, daly- namojoje Lisabonos sutarties byloje) // Konstitucinė jurisprudencija, 2009, Nr. 3, vaudamas Konstitucijos dešimtmečiui skirtoje (Konstitucinio Teismo surengto- p. 121–200. je) tarptautinėje konferencijoje ir joje perskaitęs pranešimą, įsivėlė į teorinę dis- 37 Žr. JONAITYTĖ, G. Lietuvos galutinės instancijos teismų baigiamųjų aktų struktūra kusiją su tuometiniais teisėjais dėl, jo manymu, „natūraliai“ ribotų Konstitucinio ir surašymas // SMD Ruduo 2010. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studen- Teismo galimybių „grynai teisiškai“ ištirti, ar tam tikrų metų valstybės biudžeto tų mokslinės draugijos konferencijos medžiaga, p. 71, 80. įstatymo „eilutės“ (skaičiai!) atitinka Konstituciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 99 tybės principą, jei specialiame Melioracijos įstatyme eilės tvarka), nebent ateityje itin svariais argumentais nustatė, kad Seimas tvirtina biudžeto asignavimus būtų reinterpretuota Konstitucinio Teismo doktrininė melioracijos darbams pagal tikslinę paskirtį, tačiau pozicija, kuo sunkoka tikėti. tokių asignavimų pagal tikslinę paskirtį nenustatė Išeitų, kad tai, kas rezonansiniu, visoje Europoje 2001 m. valstybės biudžeto įstatyme, taigi, pasak skandalingai nuvilnijusiu Vengrijos Konstitucinio Konstitucinio Teismo, nesilaikė savo paties nustatytų Teismo galių (tirti įstatymų leidėjo priimtus tos vals- jį patį ribojančių įstatymų. tybės biudžeto įstatymus) ribojimu įvyko minėto Šiame kontekste gali stebinti Konstitucinio Teismo „naujo“ Vengrijos Pagrindinio Įstatymo (skyriaus 2012 m. birželio 29 d. nutarimo rezoliucijos 9 punk- „Valstybė“) 37 straipsnio nuostatų lygmeniu42, Lietu- te „Nutraukti bylos dalį dėl [...]“40 ir jį nulėmusiuose voje, pasirodo, jubiliejiniais Konstitucijos galiojimais konstatuojamosios dalies I skyriaus 5.1, 5.2, 5.3, 5.5 metais susiklostė... paties Konstitucinio Teismo nuta- punktuose atsispindinti visų kitų panašių bylų pana- rimo būdu, t. y. savanorišku konstitucinių galių tam šaus (ne)nagrinėjimo taisyklė: praėjus terminui, per tikros įstatymų leidėjo teisėkūros patikros atžvilgiu kurį buvo priimtas ginčijamas tam tikrų metų valsty- atsisakymu! bės biudžeto įstatymas ar jo dalimi esantis įstatymas Atsižvelgiant į tai, svarbu diskutuoti, ar tam tikrų (pvz., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio metų valstybės biudžeto įstatymo (jo dalimi galin- draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvir- čio būti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio tinimo įstatymas), Konstitucinis Teismas to įstatymo draudimo fondo biudžeto tam tikrų metų rodiklių atitikties Konstitucijai nebetiria, kadangi tai esą būtų patvirtinimo įstatymo) konstitucinės kontrolės savitikslis dalykas, nes to įstatymo nebeįmanoma pa- prasmė sutampa su jo taikymo terminu, t. y. visiš- keisti ar panaikinti. kai pradingsta, kai konstitucinės patikros metu jau Jei „[...] Konstitucija yra „skėtis“, kuris uždengia vis- vykdomas kitų metų valstybės biudžeto įstatymas ką – visą ordinarinę teisę“41, tai tenka pripažinti, kad (jo minėta dalis). Pagal minėtą Konstitucinio Teismo minėtais nutarimo rezoliucijos ir konstatuojamosios nutarimą, jei būtų tiriamas nebetaikomas tam tikrų dalies punktais esmingai susiaurinama ne tik kons- metų valstybės biudžeto įstatymas, tai „įstatymų lei- titucinė kontrolė, bet ir visas įstatymų leidėjo teisė- dėjo intervencija nebebūtų galima“ ir „tyrimas būtų kūros sritis hipotetiškai „dengiančios“ Konstitucijos savitikslis, o ne toks, kuris galėtų nulemti [...] teisin- taikymas, užtikrinimas, apsauga. Tampa aišku, kad gumo įvykdymą atitinkamose bylose“43. Dėl tokios jei bylų nagrinėjimas Konstituciniame Teisme tęsiasi pozicijos galima diskutuoti plačiau, kad įstatymo dvejus ar trejus metus ir pagal minėtą panašių bylų konstitucingumo patikros, kurią inicijuoja Seimo panašaus nagrinėjimo taisyklę nebegalės būti tradici- narių grupė, prasmė – tai ne tik hipotetiškai iš Kons- jos, kad bylos dėl tam tikrų metų valstybės biudžeto titucijos kilsiantis būtinumas pakeisti ar panaikinti įstatymo dalimi esančių nuostatų konstitucingumo ginčijamą teisinį reglamentavimą. Ne mažiau svarbu nagrinėjamos pagreitinta tvarka (ne eilės tvarka), sukurti teisinį aiškumą, tikrumą ir saugumą principi- kaip tai būdinga vadinamosioms rinkimų byloms, tai niu teisėkūros klausimu: ar įstatymų leidėjas pagal nebelieka jokių galimybių ištirti, ar tam tikrų metų Konstituciją ateityje dar galėtų nustatyti tokį teisi- valstybės biudžeto įstatymas (jo dalimi esančios nį reglamentavimą, kuris adekvatus ginčijamajam, nuostatos) atitinka Konstituciją. arba konstituciškai nebegalėtų to niekada padaryti, Taigi sudarytos prielaidos kad tam tikrų metų vals- nes tai reikštų bandymą pakartotinai įveikti Konstitu- tybės biudžeto įstatymo ar jo dalimi iš esmės esančio cinio Teismo nutarimo galią. Šiuo platesniu požiūriu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo konstitucinė patikra nepraranda prasmės ir tuo atve- fondo biudžeto įstatymo konstitucingumo patikra ju, kai ginčijamo tam tikrų metų valstybės biudžeto neįmanoma dėl Konstitucinio Teismo darbo krūvio įstatymo taikymas yra pasibaigęs. (priimtų nagrinėti prašymų skaičiaus) arba šio darbo organizavimo (be kita ko, kone visų bylų nagrinėjimo 42 pagal Vengrijos Pagrindinio Įstatymo (skyriaus „Valstybė“) 37 straipsnį šios šalies Konstitucinis Teismas nors ir gali tirti (pripažinti antikonstituciniais) įstatymus dėl centrinio šalies biudžeto (taip pat mokesčių, rinkliavų, įmokų), tačiau tokios 40 „Nutraukti bylos dalį dėl [...] Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio drau- kontrolės galios yra saistomos tuo požiūriu, kad jos gali būti įgyvendinamos tik dimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 11 jei valstybės skola viršija daugiau kaip pusę bendrojo vidaus produkto ir tais dalies [...], Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymais pažeidžiamos konstitucinės teisės į gyvybę, orumą, duomenų apsau- 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalies [...], Lietuvos gą, įsitikinimų, sąžinės ir religijos laisvę, taip pat teisės, susijusios su Vengrijos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių pilietybe. patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalies [...] atitikties Lietuvos Respublikos 43 konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo konstatuojamosios dalies I Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės princi- skyriaus 5.2 punktas („[...] net jeigu šioje konstitucinės justicijos byloje būtų nu- pui“. statyta, kad [...] 2009, 2010, 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymų nuostatos 41 kūRIS,, E. Konstitucija kaip teisė be spragų // Jurisprudencija, 2006, Nr. 12(90), p. prieštaravo Konstitucijai, jokia įstatymų leidėjo intervencija į atitinkamą teisinį 11. reguliavimą nebebūtų galima [...]“).

100 Be to, svarbu diskutuoti ir ar minėtame nutarime susijusio su kaupiamųjų pensijų įmokų dydžiais ir šių sprendžiant, ar tirti Lietuvos Respublikos valstybi- įmokų pervedimu, koregavimu. Šiuo požiūriu išeitų, nio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų kad Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nuta- (taip pat 2010, 2011 metų) rodiklių patvirtinimo rime nebuvo susaistytas tos pozicijos, kuri suformu- įstatymą, buvo pakankamas pagrindas pasiremti luota 2007 m. lapkričio 13 d. sprendime. (mutatis mutandis taikyti) prieš daugiau nei ketverius Susiejant minėtus požiūrius, galima samprotau- metus priimto Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkri- ti, kad Konstitucinio Teismo buvimas ar nebuvimas čio 13 d. sprendimo nuostatomis44, kurios skirtos susaistytu 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu (jame 1998–2001 m. specifinei teisinei problematikai, kilu- suformuluota pozicija) yra antraeilis aspektas. Pir- siai dėl kitokiuose teisės aktuose (tebūnie „funkciškai“ maeilis aspektas – to 2007 m. sprendimo argumen- priskirtinuose valstybės biudžeto įstatymo dalims) – tų taikymas gerokai platesniame kontekste, taip Lietuvos Respublikos 1998, 1999, 2000, 2001 metų sukuriant minėtą visų kitų panašių bylų panašaus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansi- (ne)nagrinėjimo taisyklę ir atsisakant minėtoje me- nių rodiklių patvirtinimo įstatymuose – sumažintų lioracijos darbų (pagal tikslinę paskirtį biudžetinio tam tikrų valstybės biudžeto išlaidų, t. y nenustaty- finansavo) byloje suformuluotos atitinkamų metų mo, kaip bus finansuojami tie asignavimų valdyto- valstybės biudžeto įstatymo nuostatų patikros tai- jai, kurie prisiėmė įsipareigojimus pagal ankstesnių syklės. metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų Visa tai rodo, kad Lietuvos 1992 m. Konstitucijos finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. dvidešimtmetis kupinas iššūkių, kurių šaltinis sieti- Viena vertus, galima teigti, kad įstatymas A, kuriuo nas ne tik su tarptautiniais veiksniais (įskaitant mi- (įstatymų leidėjui pasirinkus atitinkamą valstybinio nėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio socialinio draudimo modelį) tvirtinami tam tikrų 6 d. sprendimą) ir „nacionaline“ įstatymų leidyba, bet metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudže- ir šios Konstitucijos pagrindinio „garanto“ – paties to rodikliai, ir įstatymas B, kuriuo (įstatymų leidėjui Konstitucinio Teismo – jurisprudencija bei tokiu jo pasirinkus atitinkamą valstybės biudžeto ir savival- darbo krūviu, kuris, pasirodo, gali nulemti, kad nebus dybių biudžetų planavimo bei derinimo modelį) galima patikrinti, ar tam tikrų metų valstybės biudže- tvirtinami tų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių to įstatymas (jo dalimi esančios nuostatos) atitinka biudžetų finansiniai rodikliai, yra lygiaverčiai pagal jų Konstituciją. buvimą tam tikrų metų valstybės biudžeto įstatymo dalimi. Šiuo požiūriu išeitų, kad Konstitucinio Teismo Išvados 2012 m. birželio 29 d. nutarime buvo pakankamas pagrindas pasiremti doktrinine pozicija, suformu- 1. Lietuvos Konstitucijos dvidešimtmetis nors ir luota Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. pasižymi tiek pozityviu pakilimu, tiek negatyviu sąs- sprendime. tingiu ar nuopuoliu, tačiau retrospektyviai mažai kuo Kita vertus, galima manyti, kad teisinės situacijos, skiriasi nuo pastarųjų Lietuvos Respublikos konstitu- kurias nagrinėjant buvo priimti minėti Konstitucinio cingumo raidos laikotarpių ir yra jos tęstinumo ats- Teismo aktai, nėra identiškos, ypač pagal suintere- pindys. suotų asmenų teises, kildintas iš ankstesnių metų 2. Kompromisinė Konstitucijos prigimtis turi būti įstatymų leidėjo atitinkamos teisėkūros, ir šių teisių puoselėjama, aktualizuojama naujų įžvalgų konteks- hipotetišką pažeidimą. Tai matyti, be kita ko, pagal te ir siejama ne tik su valstybės politikų (ypač Seimo ginčyto teisinio reglamentavimo nustatymo ir nenu- daugumos ir opozicijos) santykiais, bet ir Seimo ar statymo aspektą: 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas Vyriausybės narių reakcija į jų teisėkūrą vertinančių daugiau ar mažiau taikomas situacijai, susijusiai su teisėjų jurisprudenciją. įstatymų leidėjo neveikimu, t. y. minėtu nenustatymu, 3. Nesant konstitucinės justicijos įgaliojimų pripa- kaip bus finansuojami tie asignavimų valdytojai, ku- žinti ginčytą įstatymą antikonstituciniu nuo jo pri- rie prisiėmė įsipareigojimus pagal ankstesnių metų ėmimo momento, nepašalinama paskata kaitalioti valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansi- po Seimo rinkimų valstybės socialinę ūkinę politiką, nių rodiklių patvirtinimo įstatymą; 2012 m. birželio žinant, kad hipotetiško prieštaravimo Konstitucijai 29 d. nutarimas skirtas situacijai, susijusiai su įsta- padariniai nebus susieti su tais santykiais, kurie su- tymų leidėjo veikimu, t. y. teisinio reglamentavimo, siklostė laikotarpiu nuo tos politikos reformų iki jų prieštaravimą Konstitucijai nustačiusio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, taip pat tais asmeni- 44 Žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo konstatuojamosios da- mis, kurie laiku nesikreipė į teismus, o šie – į Konsti- lies I skyriaus 5.1 punkto 1, 2 pastraipas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 101 tucinį Teismą. Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 4. Lietuvos bendrosios kompetencijos ir adminis- 25 d. nutarimo Nr. 649 „Dėl Lietuvos žemės ūkio tracinių teismų indėlis į oficialiąją konstitucinę dok- akademijos naudojamos žemės statuso ir jos triną (civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų naudojimo zonavimo schemos patvirtinimo“, kontekste) turėtų būti nuosaikiai plečiamas, ypač tų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio tiesiogiai taikytinų Konstitucijos nuostatų atžvilgiu, 19 d. nutarimo Nr. 294 „Dėl Lietuvos Respublikos kurių išsamesnės doktrininės sampratos nėra Kons- Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo titucinio Teismo jurisprudencijoje. Nr. 649 dalinio pakeitimo“, Lietuvos Respublikos 5. Konstitucinio Teismo nutarimų ir kitų aktų kons- Vyriausybės 1995 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 350 trukcija bei jos suprantamumas smalsiam politikui, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. žurnalistui ar teisės studentui turėtų tapti akade- rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 649 „Dėl Lietuvos minės jurisprudencijos, taip pat politologinių ir so- žemės ūkio akademijos naudojamos žemės statuso ciologinių (šių aktų rengėjų ir skaitytojų „grįžtamojo ir jos naudojimo zonavimo schemos patvirtinimo“ ryšio“) tyrinėjimų objektu. papildymo“ atitikties Lietuvos Respublikos 6. Pagal 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos tapatu- Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl mą nėra ir negali būti Seimo priimtų įstatymų, tarp piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį jų – valstybės biudžeto įstatymų (jiems priskirtinų turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio nuostatų), kurių atitikties Konstitucijai pagal Seimo 5 punktui (1993 m. liepos 15 d. redakcija), Lietuvos narių grupių (ar kitų įgaliotų asmenų) prašymus Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nebūtų galima veiksmingai ištirti (be kita ko, abs- nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio trakčios normų kontrolės lygmeniu) vien dėl Konsti- 8 punktui (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) ir tucinio Teismo darbo krūvio ar jo mažinimo organi- Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo zavimo praktikos, lemiančios, kad patikros dienomis 13 straipsnio 4 punktui (1993 m. liepos 15 d. tų įstatymų taikymas yra pasibaigęs. redakcija) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Šaltiniai 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 5 straipsnio 2 dalies, 27(1) straipsnio, 29 straipsnio 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos 7 dalies (2002 m. spalio 8 d. redakcija) 4 punkto, Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsnio 2 dalies (2001 m. birželio 26 d. 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir redakcija) 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Konstitucijai ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Respublikos Konstitucijai “ // Valstybės žinios, 1994, 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl Nr. 31-562. mokesčio bazės netiesioginio nustatymo“ 2 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. taip pat šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų vasario 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodų apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo skyriaus „Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo bei Vyriausybės atstovo įstatymo pripažinimo atvejai“ ir skyriaus „Mokesčio bazės netiesioginio netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos nustatymo metodai“ atitikties Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 12 d. nutarimo „Dėl Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos mokesčių Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 daliai“ // „A“ lygio valdininkų pareigybių sąrašo papildymo“ Valstybės žinios, 2003, Nr. 109-4887. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai “ // Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. Valstybės žinios, 1998, Nr. 18-435. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės 2 dalies, Konstitucijai ir įstatymams“ // Valstybės žinios, 10 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 2004, Nr. 181-6708; atitaisymas: Valstybės žinios, 1 dalies, 21 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies 2004, Nr. 186. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. Valstybės žinios, 1999, Nr. 9-199. kovo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m.

102 liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. 5 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos teisinės valstybės principui, taip pat ar Lietuvos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, Nr. 36-1292. Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos gegužės 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. teismų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies (2002 m. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės sausio 24 d. redakcija), 3 dalies (2003 m. sausio institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų 21 d. redakcija), 4, 5, 6 dalių (2002 m. sausio 24 d. darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ 1 punktas redakcija), 57 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 d. redakcija), 63 straipsnio 4 dalies (2002 m. 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio sausio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 2, 3 dalių 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 71 straipsnio teisinės valstybės principui, nutraukimo“ // 2, 3 dalių (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 72 Valstybės žinios, 2006, Nr. 88-3475; atitaisymas: straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Valstybės žinios, 2006, Nr. 137. 73 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo redakcija), 74 straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos 24 d. redakcija), 75 straipsnio 1 dalies (2002 m. Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo sausio 24 d. redakcija), 76 straipsnio 2 dalies 85 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 77 straipsnio redakcija), 139 straipsnio 2, 3 dalių (2000 m. rugsėjo 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 78 19 d. red.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo straipsnio 2 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), proceso kodekso 306 straipsnio (2004 m. liepos 79 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. 8 d. redakcija), 308 straipsnio (2006 m. birželio redakcija), 81 straipsnio 3, 7 dalių (2002 m. sausio 1 d. redakcija) 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. 24 d. redakcija), 90 straipsnio 3, 7 dalių (2002 m. redakcija), 324 straipsnio 12, 13 dalių (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 2, 5 dalių kovo 14 d. redakcija), 377 straipsnio (2004 m. (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio liepos 8 d. redakcija) 9 dalies (2002 m. kovo 14 d. 3, 4 punktų (2002 m. sausio 24 d. redakcija), redakcija), 448 straipsnio 7 dalies (2002 m. kovo 128 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. 14 d. redakcija), 454 straipsnio 5, 6 dalių (2002 m. redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos kovo 14 d. redakcija), 460 straipsnio 4, 5 dalių Aukščiausiojo Teismo statutas“ 11 straipsnio (2002 m. kovo 14 d. redakcija), Lietuvos Respublikos 3 dalies 13 punkto (1996 m. liepos 4 d. redakcija), civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 3 dalies 17 straipsnio 1, 3 dalių (1995 m. balandžio 18 d. (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 285 straipsnio redakcija), 4 dalies (1996 m. liepos 4 d. redakcija), 2, 5 dalių (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 18 straipsnio 3 dalies (1995 m. balandžio 18 d. 286 straipsnio 1 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Prezidento redakcija), 288 straipsnio 4 dalies (2002 m. vasario 2003 m. vasario 10 d. dekreto Nr. 2048 „Dėl 28 d. redakcija), 289 straipsnio 2 dalies (2002 m. apygardos teismo teisėjo atleidimo“ 1 straipsnio vasario 28 d. redakcija), 303 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // (2002 m. vasario 28 d. redakcija), 320 straipsnio Valstybės žinios, 2006, Nr. 51-1894. 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. 325 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. vasario 28 d. rugpjūčio 8 d. sprendimas „Dėl teisenos byloje redakcija), 358 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. vasario pagal pareiškėjo – Vilniaus miesto 3 apylinkės 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl pareiškėjo – Seimo narių teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis (2002 m. sausio grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 1 punktas Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam 5 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), teisinės valstybės principui, ar Lietuvos Respublikos 120 straipsnio (2003 m. sausio 21 d. redakcija) valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų 1 punktas (2002 m. sausio 24 d. redakcija), darbo apmokėjimo įstatymas (2000 m. rugpjūčio 29 Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 19 d. dekretas Nr. 2067 „Dėl apygardos teismo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 103 teisėjo įgaliojimų pratęsimo“, Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 21 d. redakcijos)“ // Valstybės Prezidento 2003 m. birželio 18 d. dekretas Nr. 128 žinios, 2008, Nr. 10-349. „Dėl apygardų teismų skyrių pirmininkų skyrimo“ ta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. apimtimi, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos spalio 28 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismo teisėjas Konstantas Ramelis skiriamas Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimo šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininku, motyvuojamosios dalies II skyriaus 13 punkto neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // nuostatos išaiškinimo“ // Valstybės žinios, 2009, Nr. Valstybės žinios, 2006, Nr. 102-3957; atitaisymai: 130-5652. Valstybės žinios, 2006, Nr. 127, 137. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, Respublikos įstatymo „Dėl SSRS okupacijos reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės žalos atlyginimo“, Lietuvos Respublikos asmenų, santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos represuotų už pasipriešinimą okupaciniams Konstitucijai “ // Valstybės žinios, 2006, režimams, teisių atkūrimo įstatymo (1998 m. kovo Nr. 123-4650. 12 d. redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas „Dėl Lietuvos (1992 m. balandžio 9 d. redakcija su vėlesniais Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. balandžio pakeitimais) atitikties Lietuvos Respublikos 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2010, statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio Nr. 141-7217. 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies II skyriaus rugsėjo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 6.3 punkto nuostatos išaiškinimo“ // Valstybės Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 žinios, 2006, Nr. 127-4849. „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos sausio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2011, (2004 m. kovo 9 d. redakcija), 34 straipsnio Nr. 118-5564. 17 dalies (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. 25 d. redakcijos), 41 straipsnio (2004 m. kovo gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 9 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2011, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio Nr. 160-7591. produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 28.5, susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei 51.5 punktų (2004 m. gegužės 20 d. redakcija), padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos 51 punkto (2004 m. gegužės 20 d. redakcija) Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2012, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Nr. 109-5528. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. 34 straipsnio 17 daliai (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos balandžio 25 d. redakcijos), šių taisyklių 51 punkto pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo (2006 m. spalio 17 d. redakcija) atitikties Lietuvos ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2012, alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 daliai Nr. 78-4063. (2006 m. balandžio 25 d. redakcija), taip pat šių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio taisyklių 51 punkto (2007 m. gegužės 2 d. redakcija) papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Nr. XIP-3981(2) // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo dokpaieska.showdoc_l?p_id=421619&p_ 34 straipsnio 17 daliai (2006 m. balandžio 25 d., query=&p_tr2=2.

104 Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo Ispanijos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo konstitucinis įstatymas // Valstybės žinios, 2012, 11 d. sprendimas Nr. 103/2008 // Konstitucinė Nr. 36–1772. jurisprudencija, 2009, Nr. 4, p. 132–142. Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Latvijos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas // nutarimas (bylos Nr. 2009-43-01) // http://www. Valstybės žinios, 2009, Nr. 121-5196. satv.tiesa.gov.lv/upload/Judgment%202009- Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos 43.htm. įstatymas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 141-5405. Vokietijos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 30 d. sprendimas // Konstitucinė jurisprudencija, straipsnio pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2009, Nr. 3, p. 121–200. 2012, Nr. 42-2042. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Literatūra 1991 gruodžio 10 d. nutarimas Nr. I-2075 „Dėl Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui JARAŠIŪNAS, E. Jurisprudencinė konstitucija // parengti sudarymo“ // Lietuvos Respublikos Jurisprudencija, 2006, Nr. 12(90), p. 24–33. Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios JONAITYTĖ, G. Lietuvos galutinės instancijos teismų Tarybos Prezidiumo dokumentų rinkinys, d. 4, baigiamųjų aktų struktūra ir surašymas // SMD 1992, p. 233–234. Ruduo 2010. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos studentų mokslinės draugijos konferencijos 1992 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. I-2309 „Dėl medžiaga, p. 66–83. Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto KŪRIS, E. Konstitucinė teisė kaip jurisprudencinė rengimo etapų“ // Lietuvos Respublikos teisė: konstitucinė justicija ir konstitucinės teisės Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios paradigmos transformacija Lietuvoje. Habilitacijos Tarybos Prezidiumo dokumentų rinkinys, d. 4, procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, 1992, p. 377–378. Vilnius, 2008. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos KŪRIS, E. Konstitucija kaip teisė be spragų // 1992 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. I-2505 Jurisprudencija, 2006, Nr. 12(90), p. 7–14. „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos MAKSIMAITIS, M. Lietuvos valstybės konstitucijų projekto paskelbimo visuomenei svarstyti“ // istorija. Vilnius, 2005. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir RAČAS, A. Ypatinga padėtis truks amžinai? // 15 min., Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dokumentų 2012 m. liepos 5 d., p. 3. rinkinys, d. 5, 1992, p. 100. Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 19 d. rezoliucija „Dėl Gegužės trečiosios Konstitucijos“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 48-1855. Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimas „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 77-3061 . Vengrijos Pagrindinis Įstatymas // Konstitucinė jurisprudencija, 2012, Nr. 2 (26), p. 227–265. Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis Įstatymas, in: Užsienio šalių konstitucijos / Sudarė E. Jarašiūnas, G. Mesonis. Vilnius, 2004, p. 39–104. Estijos Aukščiausiojo Teismo konstitucinės priežiūros kolegijos 2011 m. birželio 21 d. sprendimas (bylos Nr. 3-4-1-1610) // http://www. riigikohus.ee/?id=1302. Estijos Aukščiausiojo Teismo konstitucinės priežiūros kolegijos 2002 m. liepos 15 d. sprendimas (bylos Nr. 3-4-1-7-02) // Konstitucinė jurisprudencija, 2006, Nr. 1, p. 281–290.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 105 Suvereniteto samprata ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija

Vaidotas A. Vaičaitis

Įžanga Bendra suvereniteto samprata. Išorinis ir vidinis suverenitetas Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis yra puiki proga atsigręžti atgal ir iš Suvereniteto samprata yra viena sudėtingiausių naujo permąstyti 1992 m. Konstitucijos priėmimo tarpdalykinių fenomenų, apimančių ne tik teisės, teisinį ir politinį kontekstą, jos šaltinius, esmines joje bet ir filosofijos, istorijos, politikos, teologijos ir kitus vartojamas teisines sąvokas ir koncepcijas. Viena iš socialinius bei humanitarinius mokslus. Pirmiausia tokių teisinių ir filosofinių koncepcijų yra suverenite- norėčiau sutikti su autoriais, teigiančiais, jog suve- to samprata, apie kurią Lietuvos teisinėje literatūroje renitetas suprantamas kaip pirminė aukščiausioji ir iki šiol buvo mažai rašyta. Kol kas didžiausią studiją nedaloma viešoji valdžia, kurios egzistavimui nerei- lietuvių kalba, tiesa, dar prieš karą, šiuo klausimu yra kia kito valdžios šaltinio. Šia prasme matome suve- parašęs Lietuvos konstitucinionalizmo tėvas Myko- reniteto sampratos teologinius šaltinius, o vartojant las Römeris1. Tuo tarpu suvereniteto samprata yra Mykolo Römerio žodžius, suverenitetas reiškia „tokią tam tikras raktas suvokti kitas esmines Konstitucijos galią, kuri nuo jokios aukštesnės nepareina ir kuri ne- sampratas: žmogaus teisių ir valdžių padalijimo bei būdama subordinuota [jokiai kitai valdžiai ar galiai] valstybės institucijų, visų pirma Seimo, vietą kitų yra normatyvinės funkcijos šaltinis, jos monopolinis institucijų sąrangoje. Šia trumpa studija stengiamasi sprendėjas“2. Suvereniteto samprata yra tokia pat prisidėti prie šios spragos užpildymo. Straipsnyje re- sena, kaip ir valstybės ir valdžios samprata, tačiau miamasi daugiausia moksline literatūra ir į Konstitu- M. Römeris modernią suvereniteto idėją sieja su XVI cijos (taip pat papildytos 2004 m. konstituciniu aktu) amžiaus Prancūzijos monarchų siekiu išsikovoti ne- tekstą žvelgiama visų pirma iš istorinės perspekty- priklausomybę „prieš tris klasikinius šios valstybės vos, nenagrinėjant šiuolaikinės Konstitucinio Teismo priešus viduramžy: prieš Imperiją, prieš Bažnyčią ir jurisprudencijos. prieš vidaus anarchiją (virtusią feudizmu)“3. Pvz., Je- anas Bodinas (1530–1596), M. Römerio vadinamas prancūzų legistu, susiedamas suverenitetą su mo- narchu, bet teoriškai priskirdamas abstrakčiai „val-

2 Žr.: M. Römeris. Op. cit. 2 p. 1 m. Römeris. Valstybė ir jos konstitucinė teisė. D. 2. Konstitucinės institucijos. T. 1. 3 Ibid., p. 92-93. Suverenitetas. Kaunas, 1939.

106 džiai“, nesąmoningai perfrazuoja teologinę jo sam- (t. y. realiai egzistuojančios galios), o ne teisės feno- pratą: tai amžina, besąlygiška, aukščiausia (absoliuti, menas. Tuo tarpu įprastinio valstybės funkcionavimo neribota, totalinė), nedaloma, neperduodama ir save metu suverenitetas reiškiasi dažniausiai per tam ti- pačią pateisinanti (nereikalinga pagrindimo iš išorės) kras valstybės institucijas ir net pats suverenas (pvz., valdžia4. Todėl ši idėja, kad valdžia gali turėti tokį tauta) tampa pavaldus tam tikroms konstitucijos pirminį šaltinį, kurio nereikia niekaip kitaip pagrįsti, nustatytoms taisyklėms. Kadangi įsteigtoji valdžia savo esme gali būti laikoma ne tik filosofine ir teisine, (suverenitetas) papratai atsiranda priėmus konstitu- bet ir teologine. Jau buvo minėta, kadangi žmonių ciją, todėl šiame straipsnyje pastarąjį suverenitetą aš valdžia vieni kitiems yra susijusi su valstybės ar bent norėčiau vadinti „konstituciniu suverenitetu“. Šis ter- jau para(semi) valstybinių junginių egzistavimu, to- minas yra tikslesnis (nei „įsteigtasis suverenitetas“), dėl ir žmonių mąstymas apie valdžią ir jos šaltinius nes Konstitucijoje numatytas, pvz., tautos suvereni- yra toks pat senas, kaip ir pats valstybės bei teisės at- tetas nėra Konstitucijos „įsteigiamas“ stricto sensu, o siradimas. Vis dėlto suvereno, kaip suvereniteto turė- tiesiog konstatuojamas jo preegzistavimas. tojo, atsiradimas tam tikra prasme yra ankstesnis už Kaip jau buvo minėta, pasak M. Römerio, moderni valstybės atsiradimą, nors būtent valstybė ir jos teisė suvereniteto samprata kontinentinėje Europoje turė- (ex post facto) ir įtvirtina tą iki jos atsiradusį suvereną. tų būti siejama su nacionalinių valstybių tiek vidinio, Todėl nenuostabu, jog kartais suvereniteto sampra- tiek išorinio suvereniteto formavimusi. Ši tendencija ta tiesiog tapatinama su pačia valstybe5. Šia prasme atsirado Naujaisiais laikais (XVI amžiuje) kaip tam šiandien galime išskirti dvi tarpusavyje susijusias tikras nacionalinės valstybės vidinės centralizacijos suvereniteto sampratas: išorinį ir vidinį suverenitetą. judesys iš Viduramžių paveldėtos partikuliaristinės Išorinis suverenitetas daugiau susijęs su tarptautine visuomenės siekiant sukurti vientisą centralizuotą teise, kur suvereniteto (tarptautinės teisės) subjektas monarcho valstybinę valdžią, atsiejant ją nuo vietinių yra valstybė per se6, tuo tarpu vidinis suverenitetas feodalų valdžios, taip pat – nuo Bažnyčios. M. Röme- yra visų pirma konstitucinės teisės studijų objektas. ris šio siekio iniciatyvą pirmiausia priskiria Paryžiaus Šiame straipsnyje bus rašoma apie pastarąją suvere- universiteto teisininkams, vadinamiesiems legistams, niteto sampratą. kurie kodifikuotoje Romos teisėje atrastą vientisą ir nedalomą valdžios sampratą siekė pritaikyti XVI–XVII Steigiamoji ir konstitucinė valdžia. amžiaus Prancūzijos monarchinei tikrovei. Suvereni diktatūra ir „išimtinė padėtis“ Su Renesansu ir Reformacija prasidėjęs Europos visuomenių sekuliarizacijos procesas suaktyvėjo Ap- Čia būtina išskirti steigiamąją ir įsteigtąją suvere- švietos laiku, ypač po Prancūzijos revoliucijos, o tai į niteto, kaip aukščiausios valdžios, būseną: pirmoji XIX amžių atnešė ne tik ideologijas (visų pirma libera- susijusi su ikivalstybiniais ir ikiteisiniais laikais, o an- lizmą ir socializmą / komunizmą), bet ir tautos suve- troji – su teisine situacija, jau įsiteigus valstybę bei reniteto sampratos išpopuliarėjimą bei aristokratinės jos teisinę sistemą7. Taigi tik steigiamosios būsenos visuomenės nykimo procesą. Kaip teigia Gerardas suverenas yra neribotas a motu proprio, o įsteigus Delanty, būtent Prancūzijos revoliucijos dvasia paklo- valstybę ir jos teisinę sistemą, jis pats save apriboja jo pamatus europinei tvarkai, pagrįstai nacionalinė- konstitucijos ir jos pagrindu priimtų įstatymų nuos- mis valstybėmis, o pati nacionalinės valstybės idėja tatomis. Neribota steigiamoji suvereniteto valdžia „tapo europietiškos modernybės skleidėja“8. Todėl ypač išryškėja tam tikrose „išimtinėse padėtyse“: XIX–XX amžiuje susikūrusioms nacionalinėms valsty- valstybės formavimosi, karo, ginkluoto pasipriešini- bėms ar susiformavusioms visuomenėms labai svarbi mo, revoliucijų ar kitu kritinės situacijos metu. Šiose tampa visuotinos pilietinės tautos (ne tik aristokratų ar būsenose suverenas pasireiškia visų pirma kaip fakto bajorų) ar liaudies samprata pagal J. J. Rousseau. Čia įdomu pastebėti, jog suvereno galių susieji- mas su tauta implikuoja ir galimybę šią koncepciją 4 apie J. Bodino valstybės suvereniteto sampratą taip pat žr. LEONAS, P. Teisės perskaityti individualizmo filosofijos kontekste, t. y. filosofijos istorija. Vilnius, 1995, p. 142–143. teigiant, jog suverenas šiuo atveju yra tiek tauta, kaip 5 pvz., būtent taip apie suverenitetą „Leviatane” rašė Thomas Hobbesas. tam tikras visuminis politinis konstruktas, pasireiš- 6 Žr. pvz.: Konstitucijos 84 str. 16 p.: Respublikos Prezidentas: [...] ginkluoto užpuo- limo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima kiantis per daugumos valią, tiek ir atskiras jos indivi- sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip das ar pilietis. Kitaip tariant, kadangi tauta tiesiogiai pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui (t. p. žr. analogišką nuostatą Konstitucijos 142 str.). 7 įdomų straipsnį lietuvių kalba apie suverenitetą bei steigiamąją ir įsteigtąją val- džią galima rasti: BUTVILAVIČIUS, D. Steigiamosios ir Įsteigtosios valdžios konsti- 8 DELANTY, G. Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė, Vilnius, 2002, p. 105– tucinė skirtis // Socialinių mokslų studijos, 2009, 2(2), p. 79–99. 107.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 107 pasireikšti negali (arba gali tai padaryti tik labai ribo- buvo, pvz., Lietuvos Tarybos ir Steigiamojo Seimo ir tai), todėl ji turi turėti tam tikrą jai atstovaujantį or- jo 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucijos santykis. Beje, ganą. Ši suvereniteto savybė ypač pasireiškia steigia- būtent šios teorijos kontekste kilo garsus C. Schmitto mojo (pereinamojo) momento „išimtinėje padėtyje“, posakis, jog suverenas yra tas, kuris turi teisę veikti tai, ką Carlas Schmittas savo žymiajame veikale „Po- išimtinės padėties metu. litische Theologie“ (1922), norėdamas parodyti šios Bet čia svarbu pastebėti, jog tarp tautos sukurtos padėties „netiesiškumą“, sieja su romėnų maksima valstybės su savo institucijomis ir tautos, kaip visuo- necessitas legem non habit“ (būtinybė neturi teisės) ir menės, visuomet yra tam tikra įtampa, nes valstybė vadina ją Ausnahmezustand“9. Išimtinė padėtis pasi- po kurio laiko turi tendenciją pradėti veikti kaip tam reiškia ypač tuomet, kai kečiasi valstybinė santvarka, tikras nepriklausomas organizmas. Taigi čia išryškėja vienai sugriuvus, o kitai dar nesusiformavus, pvz., tautos suvereniteto ryšys ne tik su jos sukurta valsty- pilietinio karo, rezistencijos ar sukilimo metu. Italų be, bet ir su pilietybe ar piliečiu, turintis savo ištakose filosofas Giorgio Agambenas C. Schmitto „išimtinės jau minėtą Romos piliečio statusą iustitium padėties padėties“ sampratą, kuri balansuoja tarp teisės ir po- metu ar Atėnų piliečio nuolatinį pasiryžimą eiti ginti litinio fakto, kildina iš Romos respublikos laikotarpiu savo miesto. Beje, čia galima prisiminti ir Abiejų Tau- taikyto iustitium“ fenomeno, kuris ir Romos imperi- tų Respublikos bajorų pilietybės suvokimą ir net jų li- jos laikais reiškė tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kai berum veto. Taigi čia aiškiai matyti, kad pilietis skiriasi konsulai, prokunsulai, pretoriai, tribūnai ar net kie- nuo pavaldinio, nes jis pats jaučiasi valstybės kūrėju kvienas Romos pilietis galėjo veikti taip, tarsi turėtų ir jos tradicijos tęsėju, o kritiniais valstybei momen- imperium, t. y. visą valstybinę valdžią savo rankose10. tais (pvz., karo, okupacijos, nepaprastosios padėties Taigi, susidarius kritinei situacijai, vadinamai tumul- metu) – net ir valstybinės valdžios tęsėju, turėtoju ir tus (pvz., kilus karui ar sukilimui), Romos senatas ga- reiškėju11. lėdavo priimti Senatus consultum ultimum, kviečiantį kiekvieną Romos pilietį imtis bet kokių priemonių, Suvereniteto sampratų įvairovė ir suvereniteto kurios, jų manymu, yra reikalingos gelbėti valstybę: atstovavimas rem publicam defendant, operamque dent ne quid respublica detrimenti capiat (gindamas valstybę / res- Iki šiol daugiausiai buvo kalbama apie tautos su- publiką, elkis taip, kad respublika išvengtų žalos) ir verenitetą. Visgi čia būtina pastebėti, jog politikos ir buvo deklaruojama iustitium padėtis, t. y. tam tikras teisės moksle galima rasti pakankamai įvairių teori- valstybės teisinės sistemos suspendavimas. Šiuo mo- jų, kuriomis stengiamasi pagrįsti, koks yra pirminės mentu neįmanoma identifikuoti tautos (kaip teisinio ir aukščiausios valdžios šaltinis. Čia galėčiau pateikti subjekto) valios, o kiekvienas individas veikia taip, keletą istoriškai susiformavusių suvereniteto subjek- tarsi būtų viso suvereniteto turėtojas. Būtent šiuo tų: valstybė (kaip išorinis suverenas), Dievas, monar- „išimtinės (nepaprastos) padėties“ metu susikuria chas, pilietis, bendruomenės, regionai ar federacijos tam tikra tautos atstovybė, kurią C. Schmittas vadina subjektai, Europa (ES), teisė, partija (ar partijos CK, „suverenia diktatūra” (vok. souveräne Diktatur“), kuri Politbiuras, gen. sekretorius), tauta, parlamentas imasi iniciatyvos išreikšti tautos valią ir kurią vėliau (pvz., D. Britanijoje). Čia galima trumpai aptarti kie- legitimuoja sukurta (atkurta) valstybė ir jos stei- kvieną iš paminėtų suvereno sampratų, išskyrus giamasis susirinkimas bei konstitucija. Būtent toks Thomaso Hobbeso suvereno – valstybės sampratą, nes, kaip jau buvo minėta, šis straipsnis skirtas ne 9 Kalbant apie „nepaprastąją padėtį“ ar bet kokią kitą išimtinės padėties formą, išoriniam, bet vidiniam suverenitetui konstitucinėje reikia pripažinti, jog tai yra demokratijos, o ne absoliutizmo išradimas. Pirmą- teisėje aptarti. kart „nepaprastoji padėtis” buvo paminėta 1799 m. Prancūzijos Konstitucijos 92 straipsnyje, jame buvo teigiama: „Ginkluoto sukilimo ar kito pavojaus valstybės Dievas, kaip vienintelis suvereniteto valstybėje saugumui atveju įstatymu galima apriboti Konstitucijos veikimą konkrečios subjektas, istoriškai plačiai buvo pripažįstamas se- vietos ir laiko atžvilgiu. Įstatymų leidybos organui neveikiant, toks laikinas apri- bojimas gali būti paskelbtas Vyriausybės nutarimu, tačiau tokiu atveju Įstatymų novės Babilone, Egipte, įvairiais žydų tautos istorijos leidybos organas minėtu nutarimu turi būti sušauktas artimiausiu metu.” Bet tarpsniais, musulmoniškame ar krikščioniškame pa- suvereniteto sampratos analizės kontekste svarbu pastebėti, jog suverenas čia iškyla kaip tas, kuris prisiima teisę nuspręsti, kad konkreti situacija turi būti trak- saulyje. Šiuo atveju tikima, kad Dievas veikia valsty- tuojama kaip „išimtinė padėtis”, o toks sprendimas kyla ne tiek iš teisės (suvere- bėje ne tiesiogiai, o, pvz., per faraoną, pranašą, kalifą nas visada save traktuoja aukščiau teisės), kiek iš politinės galios ir konkrečios situacijos. ar imperatorių, kaip laikiną Dievo vietininką žemėje. 10 AGAMBEN, G. Stato di eccezione. Torino, 2003; angliškas vertimas: The State of Exception. Chicago, 2005, p. 41. Čia įdomu paminėti, kad būtent remiantis šia romėnų teisės nuostata Abiejų Tautų Respublikoje gyvavo tradicija, kai, mirus 11 šiame kontekste svarbu paminėti Bernardo Gailiaus naujai perskaitytą C. Sch- karaliui, laikinuoju valstybės vadovu tapdavo aukščiausias Bažnyčios hierarchas mitto koncepciją apie suvereną, kaip vienintelį subjektą, turintį teisę spręsti dėl – primas arba Gniezno arkivyskupas, kuris tarpuvaldžiu kviesdavo konvokacinį „išimtinės padėties“ ir rezistencinio partizanų karo: GAILIUS, B. Partizanų dikta- Seimą ir iki naujo karaliaus išrinkimo būdavo vadinamas interrex. tūra // Politologija, 2011/2 (62), p. 74–93.

108 Čia svarbu pažymėti, kad toks mąstymas egzistuoja nėra toks vienareikšmis. Visgi tradicinė federacijos ir mūsų laikais kai kuriose musulmoniškose valsty- ar konfederacijos teorija teigia, jog šioje valstybėje bėse, o kai kurie žydų ortodoksai iki šiol laikosi nuo- pirminis teisės šaltinis kyla iš tam tikrų regionų (vė- monės, kad dabartinė Izraelio valstybė yra neteisėta, liau pavadintų federacijos subjektais), o centrinė nes ją galės įsteigti tik ateityje į žemę atėjęs Mesijas. federacinė valdžia jos turi tik tiek, kiek jai perdavė Romos popiežiaus įvariais istorijos tarpsniais turėtą federacijos subjektai. Kaip tokios valstybės pavyzdį valstybinę pasaulietinę valdžią taip pat būtų galima galima paminėti JAV, Vokietiją ar Šveicariją. Pana- priskirti prie dieviškojo suvereniteto pasireiškimo šiai galima mąstyti ir apie valstybėje egzistuojančias formų12. Pagal šią teoriją, Dievas, sukūręs žmogų ir bendruomenes: pradedant nuo šeimos ir baigiant pasaulį, nėra pasyvus žemiškojo gyvenimo stebė- bažnyčiomis bei religinėmis organizacijomis, kurios tojas, bet veikia per savo įsteigtą bendruomenę bei dažniausiai yra senesni socialiniai dariniai nei pati Jį tikinčius žmones. Krikščioniško pasaulio požiūriui valstybė. Kai bendruomenės yra stiprios ir turi senas į valstybinę valdžią didelę reikšmę turėjo apaštalo veiklos tradicijas, jos dažniausiai valstybėje turi tam Pauliaus žodžiai, jog „kiekviena valdžia nuo Dievo ir tikrą autonomiją, kurios valstybė negali pažeisti, o šią nėra valdžios, kuri nebūtų nuo Dievo“ (Rom 13, 1). autonomiją galima aiškinti ir kaip tam tikrą neliečia- Pagal šią koncepciją, nėra dualizmo tarp žemiškojo ir mo suvereniteto rūšį. dangiškojo pasaulio (tarp sacrum ir profanum), todėl Hansas Kelsenas būtent tarptautinę teisę matė valstybinė pasaulietinė valdžia šiame pasaulyje turi teisės piramidės viršūnėje. Šitokį požiūrį galima būtų stengtis atitikti dieviškąją valią. perfrazuoti ir kaip tikėjimą tam tikra tarptautine Monarchą, kaip atskirą suvereniteto subjektą, šia- tvarka, kaip aukščiausia ir galutine valdžios forma. me kontekste galima būtų taip pat atskirai išskirti, Po II pasaulinio karo vykstančią Europos ekonomi- nes monarchas dažnai (ypač šiuo metu Europoje) nę politinę integraciją galima taip pat aiškinti kaip rėmėsi ne tik (ir ne tiek) dieviškuoju autoritetu, kiek H. Kelseno tikėjimo tarptautinės (šiuo atveju – Eu- tam tikra istorine tradicija. Labai įdomu, kad monar- ropos Sąjungos) teisės pranašumu prieš nacionalinę chija Europoje išliko net ir po didžiųjų Naujųjų amžių teisę įgyvendinimą tam tikra forma. Šitas judesys su- socialinių politinių pokyčių ir parodė savo sugebėji- sijęs ne tik su Europos teisinės sistemos tiesioginiu mą prisitaikyti demokratijos, sekuliarizacijos ir aristo- taikymu, bet ir su jos viršenybės nacionalinės teisės kratijos vaidmens sunykimo sąlygomis. Paradoksalu, atžvilgiu principu. Šia prasme Europos Sąjunga, kaip bet šiuolaikinėse Vakarų demokratijose monarchijos „tikrosios“ Europos įvaizdis, tampa ir aukščiausiosios suvereniteto samprata puikiai sugyvena su tautos teisės šaltiniu bei tam tikru suverenu, konkuruojan- suvereniteto idėja. Jau buvo rašoma apie piliečio, čiu su nacionaline valstybe. Šiame kontekste galima kaip tam tikro suvereno, tradiciją, kuri ypač pasireiš- kalbėti ir apie teisės, kaip tam tikro suvereno, idė- kia „išimtinėje“ valstybės ir visuomenės padėtyje, ją – kad valstybę turi valdyti ne subjektyvus ir kartais savo ištakas siejančia su graikų demokratija ir Romos net despotiškas žmogus, o objektyvi ir teisinga tei- respublika. Tiesa, tokiu atveju pilietis paprastai suvo- sė. Šios idėjos ištakas matome jau antikinėje Atėnų kia, jog jis veikia (pvz., įsitraukia į rezistencinę veiklą) demokratijoje, o ypač – Romos teisininkų darbuose, ne savo, o tautos ar kitos bendruomenės vardu. Čia kurių šedevru visuotinai laikomas Corpus Iuris Civilis. galima tik papildyti, jog šiuolaikinėse demokratijose Pasak M. Römerio, ši idėja Europoje atgimė kartu su piliečio, kaip tam tikro suvereno, samprata atsispin- universitetų atsiradimu XII amžiuje ir ypač buvo išpo- di ir prigimtinių žmogaus teisių idėjoje, kai žmogus puliarinta XVI amžiaus Prancūzijos teisininkų, vadi- suprantamas kaip lygiavertis valstybei teisės šaltinis. namų legistais. Po Didžiosios Britanijos XVII amžiaus Pagal šią koncepciją, pilietis (tiksliau – žmogus) tie- revoliucijos rule of law (teisės viršenybės) principas siog remdamasis savo prigimtinėmis teisėmis gali tapo visuotiniu moderniosios demokratijos būtinu kvestionuoti valstybės pozityviąją teisę ir net paduo- rekvizitu. H. Kelsenas aukščiausią teisės šaltinį kildino ti valstybę į teismą. iš tam tikros mistinės „pamatinės normos“, grindžian- Centralizavimo ir decentralizavimo procesai yra čios visą teisinę sistemą, kurią galima perfrazuoti nuolatos vykstantys ir vienas kitą keičiantys sociali- kaip principą leges sevandea sunt“ (įstatymų / teisės niai politiniai judesiai, o klausimas, ar valstybinė val- reikia laikytis). Teisės viršenybės ir suvereniteto prin- džia kyla iš centrinės valdžios, ar centrinė valdžia yra cipą taip pat galima sieti ir su konstitucionalizmo tra- antrinė įvairių bendruomenių ir regionų atžvilgiu, dicija, pagal kurią konstitucija yra ne tik visuomenės steigiamasis aktas, bet ir tam tikras valstybės teisinės 12 Čia įdomu pastebėti, jog pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas XIII sistemos šventraštis bei vertybė per se. amžiuje galėjo būti legitimuotas tiktai popiežiaus, tuo tarpu Vytautas XV amžiu- Naujųjų amžių sekuliarizacija turėjo įtakos ir poli- je karaliaus karūną galėjo gauti jau tik iš imperatoriaus malonės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 109 tinėms ideologijoms atsirasti, iš kurių galima išskirti mai) ir besiformuojantį trečiąjį luomą, o vėliau – eili- liberalizmą, socializmą (komunizmą) ir fašizmą. Pa- nius gyventojus (Bendruomenių rūmai) ir sudarantis skutinės dvi politinės ideologijos susijusios su XX am- „trinarę instituciją, kuri yra suvereni ir aukščiausia” ir žiaus totalitarizmo patirtimi. Komunistų bei fašistų ir kuri reiškia neribotą Parlamento (tiksliau – „karaliaus nacionalsocialistų partijos stengėsi save pristatyti Parlamente“) įstatymų leidybos galią14. kaip tam tikrą koncentruotą visuomenės elitą. Pvz., Šioje trumpoje studijoje būtina aptarti ir tiesiogi- komunistų partija buvo visuomenei pristatoma kaip nės bei atstovaujamosios demokratijos (suverenite- vienintelė politinė organizacija, atspindinti objekty- to) klausimą. Čia įdomu pastebėti, jog visoje suvere- vų visuomenės išsivystymo tarpsnį, kuris veda net no sampratų įvairovės paletėje – tik monarcho (bei prie valstybės išnykimo. Taigi remiantis tokia ide- tam tikra prasme britiškojo Parlamento) suverenite- ologija politinė partija (jos vadovas ar koks nors jos tas gali reikštis tiesiogiai. Visi kiti suvereniteto subjek- Politinis biuras) iškyla kaip vienintelė visuomenės tai arba gali pasireikšti tik per atstovavimą, arba, pvz., jėga ir aukščiausias teisės šaltinis bei politinės visuo- kaip yra tautos, kaip populus (bent jau atsižvelgiant į meninės sandaros pateisinimas. Europoje ideologijų J. J. Rousseau koncepciją), suvereniteto koncepcijos susidūrimas privedė prie II pasaulinio karo baisybių ir atveju – tiesioginis suvereniteto pasireiškimas visuo- taip save diskreditavo, tačiau dabartiniai Šiaurės Ko- tiniame balsavime gali pasireikšti tik išimtiniais atve- rėjos ir iš dalies Vietnamo bei Kinijos pavyzdžiai rodo, jais, nes reikalauja visų be išimties savo narių dalyva- jog ideologijos bei partijos, kaip suvereno, samprata vimo15. Čia įdomu pastebėti, jog, kaip teisingai rašė kituose pasaulio regionuose vis dar pakankamai gy- M. Römeris, etninės tautos, kaip natio, suverenitetas vybinga. kyla iš istorinės tęstinės tautos idėjos ir konkrečiu is- Visgi vadinamieji Naujieji laikai Vakarų pasaulyje toriniu metu tautos gyvojoje kartoje pasireiškia arba išpopuliarino tautos suvereniteto sampratą. Visų pir- atstovaujamas per „teisinę tautą”, t. y. balsuojančius ma reikia pasakyti, jog tautos samprata nėra viena- ar kitaip valstybės gyvenime dalyvaujančius jos pilie- reikšmė. Pvz., Abiejų Tautų Respublikos tautos sam- čius16. Panašiai ir teisės suvereniteto atstovai yra teis- prata apima išimtinai bajorus (šlėktą)13. Tuo tarpu mai arba tiksliau – teisėjai, veikiantys teismo vardu. J. J. Rousseau visuomeninės sutarties teorijoje tautos Tai pirmiausia pasakytina apie aukščiausius teismus, (kaip populus) samprata jau apima visus valstybės ypač – konstitucinį teismą. gyventojus, o XIX amžiaus nacionalinis atgimimas Apibendrinant tai, kas pasakyta, galima konsta- atnešė etninės tautos (natio), kaip suvereno, idėją. tuoti, jog skirtingos suvereniteto sampratos ne tik Tautos, kaip populus, idėja buvo priimtinesnė britų, egzistavo skirtingu istorijos laikotarpiu, bet net ir tuo prancūzų ir amerikiečių konstitucinei tikrovei, o vo- pačiu metu toje pačioje valstybėje gali koegzistuo- kiečių konstitucinė tautos samprata jau nuo pat is- ti keletas aukščiau minėtų suverenų. Kaip pavyzdį torinės teisės mokyklos susiformavimo XIX amžiuje galima paminėti kad ir Jungtinę Karalystę, kur šiuo yra labiau siejama su tauta, kaip natio. Su tautos su- metu taikiai koegzistuoja tautos suvereniteto idėja vereniteto idėja susijusi ir Jungtinės Karalystės kons- (pasireiškia rinkimų metu), Parlamento suvereniteto titucinėje teorijoje atsiradusi Parlamento suverenite- koncepcija ir teisės viršenybės (rule of law) principas, to koncepcija. D. Britanijoje jau XVII amžiaus antroje reiškiantis, jog net ir tauta bei Parlamentas privalo pusėje Parlamentas buvo suprantamas kaip mažas laikytis tam tikrų konstitucinių (dažnai net neužrašy- visos visuomenės atvaizdas, apimantis visus visuo- tų) tradicijų ir konvencijų. Toliau suvereniteto pliura- menės sluoksnius: monarchą, aristokratus (Lordų rū- lizmo idėja bus plėtojama nagrinėjant 1992 m. Lietu- vos Respublikos Konstituciją.

13 interpretuodamas Konstitucijos IV straipsnį Eligijus Raila teigia, jog 1791 m. Ge- gužės 3 dienos konstitucijoje „tautos“ (lenk. „narod“, originaliame lietuviškame vertime – „Gimina“) samprata jau apeliuoja ne tik į šlėktą, bet ir į miestiečius bei valstiečius (valsčionis): „žmones žemdirbius [...], kurie sudaro didžiausią tautos gyventojų dalį...“ Žr. RAILA, E. Apie 1791 Gegužės 3-iosios konstituciją // Aidai, 14 visgi tikslumo dėlei reikia pasakyti, jog žymus anglų konstitucionalistas A. V. Di- 2007, p. 53. Šiuolaikinį to paties autoriaus šios Konstitucijos teksto lietuvišką cey, komentuodamas Austiną, išskiria juridinį ir politinį suverenitetą, teigdamas, vertimą galima rasti: 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucija, Vilnius, 2001. Visgi teisy- jog juridinis (teisinis) suverenitetas pagal Anglijos konstituciją priklauso Parla- bės dėlei reikia pripažinti, jog Gegužės 3-iosios konstitucijos „tautos“ samprata mentui (karaliui Parlamente), tuo tarpu politinis suverenitetas priklauso rinkė- turi dvi prasmes: šią sampratą, be abejo, paveikė J. J. Rousseau visuotinės tautos jams. Žr. DICEY, A. V . Konstitucinės teisės studijų įvadas. Vilnius, 1998, p. 52. samprata (žr., pvz., V straipsnio formuluotę: „Visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios” arba originaliame vertime: „Wijsokie macie Zmoniu Drau- 15 Apie tokį „vienbalsį“ Konektikuto ir Rod Ailando baltųjų kolonistų pritarimą gisto prasidieie ysz walos Gimini“), tačiau, kita vertus, čia vyrauja „tradicinė“, t. y. savo valstijų konstitucijoms rašo M. Römeris, remdamasis vokiečių autoriumi šlėktiškosios (bajoriškosios) tautos, samprata, nes pačią Konstituciją priėmė tik J. Hatscheku. Žr. M. Römeris. Op. Cit. 186. Visgi ir čia šis „vienbalsiškumas“ yra tik bajorai ir jos keitimo kompetencija numatyta tik jiems, be to, Konstitucija nepa- sąlyginis ir neišlaiko J. J. Rousseau reikalavimo nustatant visuomeninę sutartį naikino luominės santvarkos ir neįvedė visuotinės rinkimų teisės. Apie dvejopą dalyvauti visiems gyventojams, nes šiame balsavime nedalyvavo minėtose vals- tautos sampratą Gegužės 3-iosios konstitucijoje žr., pvz., PIETRZAK, M. Konstitu- tijose gyvenę čiabuviai indėnai ir afroamerikiečiai. cja 3 Maja 1791 roku. Wydawnictwo Sejmowe, 2011, p. 9. 16 Žr. M. Römeris. Ibid., p. 166–167.

110 Suvereniteto pliuralizmas ir tautos siekimu20. Šiame kontekste verta paminėti ir univer- suvereniteto samprata 1992 m. sitetus bei kitas aukštąsias mokyklas, kurioms pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Konstitucijos 40 straipsnį „suteikiama autonomija“ ir kurios gali būti vadinamos „akademine valdžia“, ta- Pirmiausia reikia pabrėžti, jog 1992 m. Lietuvos Res- čiau jų pagrindinė veikla susijusi su mokslu ir studi- publikos Konstitucijoje expressis verbis minimas tik jomis (kiek mažiau su ugdymu) ir todėl šiuolaikinėje Tautos suverenitetas17, o preambulėje teigiama, jog demokratijoje jų valdžia pasireiškia daugiau per au- Lietuvos valstybės kūrėjas yra lietuvių tauta. Tačiau, toritetą ir prestižą nei per tiesioginius galios svertus. atidžiau pasižiūrėjus į Konstitucijos tekstą, čia galima Taigi Konstitucijoje įtvirtintą minėtų bendruomenių rasti nuorodų ir į kitus viešosios valdžios suverenius ir aukštųjų mokyklų veiklos autonomiją reikėtų ver- šaltinius, pvz.: 1) pilietį (žmogų), 2) vietos savivaldą, tinti kaip tam tikrą valdžios decentralizavimą ir pliu- 3) Europą (ES), 4) teisę ir net 5) Seimą, kaip instituciją, ralizmą, bet ne kaip suvereniteto pasireiškimą. turinčią tam tikrus suverenios valdžios bruožus. Visgi Grįžtant prie tautos suvereniteto klausimo, visų pir- šis suverenų pliuralizmas nepaneigia 1992 m. Kons- ma reikia atskirti jau anksčiau nagrinėtą steigiamąją titucijos preambulės nuostatos, kurioje nurodyta, (pouvoir constituant) ir įsteigtąją valdžią (pouvoir jog suverenas, kaip Lietuvos valstybės kūrėjas, yra tik constitué). Toks suskirstymas preambulėje randamą vienas – tai „lietuvių tauta“. Kita vertus, tai nereiškia, nuorodą į lietuvių tautą21 mums leidžia perskaityti jog kiti čia paminėti suverenai taip pat buvo įsteigti taip, jog būtent istorinė tęstinė lietuvių tauta (natio lietuvių tautos ar Lietuvos valstybės – Konstitucija lituanus) pagal Konstituciją yra steigiamojo suvereni- tam tikra prasme konstatavo jų (pre)egzistavimą ir teto subjektas22. Čia mes matome tam tikrą Lietuvos kartu įsipareigojo gerbti jų suverenų autonomišku- konstitucingumo tradicijos tęstinumą, nes ir kituose mą. Šitokį 1992 m. Konstitucijos pliuralizmą galima Lietuvos steigiamojo pobūdžio pirminiuose teisės būtų prilyginti teologinei kenozės teorijai, kuri reiškia aktuose: 1918 m. Vasario 16 d. Akte, 1949 m. vasa- Visagalio Dievo savęs apribojimą pasaulio kūrybos rio 16 d. LLKS Tarybos deklaracijoje ir 1990 m. Kovo metu, t. y. Dievas (kuris yra visa ir visur), sukurdamas 11 d. Akte (per nuorodą į 1918 m. Vasario 16 d. Aktą) pasaulį, tarsi atsitraukė į šalį, susimažino, kad padary- būtent lietuvių tautos vardu yra sukuriama bei atku- tų vietos savo kūriniui – pasauliui. Panašiai ir Lietuvos riama Lietuvos valstybė. valstybės įkūrėja – lietuvių istorinė tauta, sukūrusi Tuo tarpu, sukūrus valstybę ir ypač – priėmus jos valstybę, tarsi atsitraukė į šalį ir dalinasi suverenitetu Konstituciją, ne tik yra įsteigiamos įvairios viešosios su kitais subjektais ar tiksliau – pripažįsta kitų suve- valdžios institucijos, bet ir pati Tauta tam tikra pras- renų koegzistavimą valstybėje. Tačiau Lietuvos vals- me yra institucionalizuojama, t. y. ji tampa ne tik is- tybei iškilus pavojui, lietuvių tauta, kaip steigiamasis torine, socialine ar politine, bet ir teisine kategorija, suverenas, vėl galėtų pasireikšti ir laikinai perimti kaip įsteigtosios valdžios tam tikra konstitucinė ins- visą suverenitetą į savo rankas. titucija. Jau buvo minėta, jog Konstitucijos tekstas Aišku, Konstitucijoje galima rasti ir kai kurias ben- konstitucinio suvereno titulą suteikia tik vienam su- druomenes, kurioms suteikiama tam tikra autonomi- bjektui – Tautai, tačiau čia natūraliai kyla klausimas, ja ar veiklos savarankiškumas, į kurį valstybė tarsi pa- apie kokią Tautos23 sampratą čia kalbama: apie pilie- sižada nesikišti (čia galima išskirti tautines bendrijas tinę tautą (populus) J. J. Rousseau teorijos prasme ar (37 ir 45 str.)18 ir bažnyčias bei religines organizacijas apie etninę istorinę tęstinę tautos sampratą – natio? (43 str.)19), tačiau kadangi šiame straipsnyje suverenitetas suprantamas kaip viešosios valdžios atributas, reikia pripažinti, jog nors ir minėtų bendruomenių 20 Įdomu yra tai, jog Konstitucijos 35 ir 44 straipsniuose numatyta viena ben- druomenės rūšis – politinė partija, kurios pagrindinis tikslas susijęs su viešosios veikla gali būti kažkiek susijusi su viešosios valdžios valdžios siekimu. Tačiau Konstitucijoje nėra numatytas politinių partijų konsti- įgyvendinimu ar administravimu, tačiau visgi jų pa- tucinis savarankiškumas ar autonomija, kurie įtvirtinti aukščiau minėtoms ben- grindinė funkcija dabartinėje Lietuvos valstybėje su- druomenėms. 21 „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę [...] atgimusios sijusi su tam tikrais žmogaus poreikiais, o ne valdžios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją.“ 22 Čia svarbu paminėti, jog tik sukūrus valstybę tautos vardu, galima konstatuoti šios konkrečios tautos suverenitetą. Tol, kol tauta valstybės nesukūrė, josios suverenitetas yra daugiau teorinio lygmens dalykas. 17 konstitucijos 2 str.: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai; 3 str.: Tautai priklauso suverenios galios; 4 str.: Aukščiausią suverenią galią Tauta 23 Čia galima būtų paminėti šias su tautos suverenitetu susijusias Konstitucijos vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. nuostatas: 2 straipsnyje konstatuojama, jog suverenitetas priklauso Tautai, 4 straipsnyje teigiama, kad Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią, 9 straips- 18 „Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, nyje – kad svarbiausi Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, 46 savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai.“ straipsnyje, kad valstybė turi savo ekonominę veiklą reguliuoti taip, kad ji tar- 19 „Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir sta- nautų bendrai tautos gerovei, 55 straipsnyje – kad Seimą sudaro Tautos atstovai tutus.“ ir 82 straipsnyje, kad išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 111 Mano atsakymas yra tas, kad Konstitucijoje minima tyvine kompetencija, o kvalifikuota balsų dauguma, Tautos, kaip įsteigtosios konstitucinės valdžios su- be to, antro balsavimo dėl pritarimo Konstitucijos bjekto, samprata apeliuoja tiek į etninę tęstinę is- pataisoms reikalavimas primena apeliaciją į tautą, torinę lietuvių tautą, tiek į pilietinę teisinę Lietuvos nes sprendimą dėl antrojo balsavimo gali priimti jau tautą. Toks mano atsakymas remiasi tuo, jog istorinės kito šaukimo Seimas (jau po naujo Seimo rinkimų, lietuvių tautos – natio aspektas atsispindi ne tik pre- atsižvelgęs į tautos balsavimo rezultatus), visgi pa- ambulėje, bet ir Konstitucijos tekste: lietuvių, kaip čioje Seimo kompetencijoje keisti Konstituciją, kaip valstybinės, kalbos statuse (14 str.) bei nuostatoje, steigiamąjį aktą, matyti tautos atstovybės suvereni- kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje teto bruožai. Reikia pripažinti, jog Seimo steigiamieji (32 str.), todėl lietuvių tauta, kaip Lietuvos valstybės bruožai pagal 1992 m. Konstituciją nėra tokie ryškūs, įkūrėja, yra ne tik steigiamojo suvereniteto subjek- kaip Britanijos parlemento, visgi jie yra didesni nei, tas, bet ir (atstovaujama teisinės Tautos) toliau „kuria pvz., JAV kongreso, kuris neturi kompetencijos keisti Lietuvos valstybę“, kaip įsteigtojo suvereniteto Tauta, Konstituciją. numatyta jau minėtuose Konstitucijos 2, 3, 4, 9, 46, Jau buvo minėta, jog tautos suvereniteto pasi- 55 ir 82 straipsniuose. Kita vertus, Konstitucijos mi- reiškimas tiesiogiai susijęs su konkretaus žmogaus nėtuose straipsniuose numatytas „Tautos“ terminas veiksmais, todėl tautos suvereniteto įgyvendinimas taip pat turi būti siejamas ir su pilietine tauta, kuri per veda prie kiekvieno žmogaus orumo ir prigimtinių visuotinius balsavimus ar referendumus konkrečiai žmogaus teisių pripažinimo. Tautos suverenitetui įgyvendina suverenią valdžią. Šią nuomonę pagrin- pasireikšti nėra kito kelio, kaip per konkretų žmo- džia, pvz., tai, jog 1991 m. konstituciniame įstatyme gų – pilietį. Todėl jau Konstitucijos preambulėje „Dėl Lietuvos valstybės“ vartojamas terminas „Lie- kalbama apie „prigimtinę žmogaus (ir Tautos) teisę tuvos tauta“ (šis konstitucinis įstatymas yra 1992 m. laisvai gyventi ir kurti protėvių žemėje“. Šioje pream- Konstitucijos sudedamoji dalis), be to, Konstitucijoje bulės nuostatoje žmogus suprantamas kaip „maža- numatyta Seimo nario priesaika taip pat apeliuoja į sis“ ar „pirminis“ suverenas, iš kurio ir kyla tauta bei „Lietuvos žmonių gerovę“ ir taip suteikia galimybę jos suverenitetas. Toliau, Konstitucijos 3 straipsnyje, ne lietuvių tautybės Seimo nariui sieti save ne tik su randame jau nagrinėtą nuostatą, jog lemtingais tau- lietuvių tauta, bet laikyti save ir Lietuvos (t. y. pilieti- tos ir visuomenės momentais, ypač pasireiškiančiais nės) tautos atstovu. Beje, taip pat ir 2004 m. konsti- iustitium padėtyje, kiekvienas pilietis, kaip tautos ir tuciniame akte apeliuojama į „Lietuvos Respublikos valstybinės bendruomenės narys, „turi teisę priešin- piliečių valią“. tis bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos valstybės nepri- Šitokia dualistinė „Tautos“ termino reikšmė atsi- klausomybę“. Tuo tarpu Konstitucijos 18 straipsnyje spindi ir Konstitucijos projektuose: daugumoje pro- pateikiama žmogaus, kaip įgimtų ar prigimtinių tei- jektų buvo vartojama pilietinės „Lietuvos tautos“ sių turėtojo, samprata, pagal kurią žmogaus teisės samprata, o dabartinės Konstitucijos preambulės riboja tautos suverenitetą, nes pastarasis negali pa- nuoroda į „lietuvių tautą“ ir neutralus 2 straipsnio ter- žeisti tam tikrų prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių. minas, kad „Suverenitetas priklauso Tautai“, paimtas Kitas Konstitucijoje paminėtas autonomiją turintis iš Egidijaus Jarašiūno projekto kaip siekis sustiprinti subjektas, kurį galima priskirti prie suverenių galių istorinį tęstinį „Tautos“ termino aspektą24. Tačiau čia turėtojų, yra savivaldybės. Konstitucijos 120 straips- būtina pabrėžti, jog šios abi Tautos sampratos netu- nyje teigiama, kad „savivaldybės pagal Konstitucijos rėtų būti priešinamos, o suprantamos kaip herme- bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai neutiškai papildančios viena kitą. ir savarankiškai“”. Ši nuostata reiškia, kad valstybė 1992 m. Konstitucija mums leidžia konstitucines (centrinė valdžia) negali pati per savo institucijas or- suverenias galias priskirti ne tik Tautai, bet ir Tautos ganizuoti savivaldybių valdymo (išskyrus išimtiniais atstovybei – Lietuvos Respublikos Seimui. Jau Konsti- atvejais įvedus laikiną tiesioginį valdymą), o turi leisti tucijos 4 straipsnyje pasakyta, jog suvereni galia gali tai daryti demokratiškuose rinkimuose vietinių gy- būti vykdoma ne tik tiesiogiai per Tautą, bet ir per ventojų išrinktoms savivaldybės institucijoms. Nors Tautos atstovus, o tiksliau – Tautos atstovybę Seimą. Lietuva neturi senų vietos savivaldos tradicijų, kokias Be to, Konstitucijos XIV skyriuje Konstitucijos keitimo turi kai kurios Vakarų Europos šalys, visgi Magdebur- kompetencija suteikiama ne tik tautai per referendu- go teises LDK jau XIV–XV amžiuje turėjo ne tik Vilnius, mą, bet ir Seimui. Tiesa, tai jis daro ne įprasta legisla- bet ir Kaunas, Trakai, Gardinas, o vėliau gavo ir kiti LDK miestai ir miesteliai. Čia pažymėtina, jog vietos savivalda buvo garantuojama tiek 1791 m. Gegužės 24 konstitucijos projektų tekstus žiūrėti: VAIČAITIS, V. A. . Hermeneutinė teisės sam- 3 d., tiek ir 1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos. prata ir Konstitucija // Justitia, 2009, p. 47–215.

112 Istoriškai galima teigti, jog vietos bendruomenė yra bei apeliuodama į „Europos tautas“”26 veikia kaip ankstesnis darinys nei valstybė, todėl visai logiška, neutralus suverenus autoritetas, kuriam turi paklusti kad 1992 m. Konstitucija grąžina sovietinės oku- nacionalinių valstybių teisinės sistemos. Šia prasme pacijos panaikintą vietos savivaldą ir taip apriboja Europos Sąjungos suvereniteto samprata yra panaši į centrinę valdžią arba ją decentralizuoja tokiu būdu, (tarptautinės) teisės viršenybės idėją, išsakytą H. Kel- kad tam tikra viešosios valdžios erdvė paliekama už seno XX amžiaus pradžioje. konstitucinio suvereno kompetencijos ribų. Todėl tam tikra prasme galima kalbėti apie vietos savival- Keletas apibendrinimų dos suverenumą 1992 m. Konstitucijoje. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina Baigdamas pateiksiu keletą apibendrinimų. Su- konstitucionalizmo tradiciją garantuojantį Konstitu- verenitetas gali būti skirstomas į išorinį, visų pirma cinį Teismą, o tai kartu su Konstitucijoje numatytu tarptautinės teisės reguliuojamą valstybės suvereni- teisinės valstybės (angl. rule of law) principu galėtų tetą – t. y. nepriklausomumą nuo kitų tarptautinės būti traktuojama kaip teisės viršenybės arba suvereni- teisės subjektų, ir vidinį, kaip konstitucinės teisės teto įtvirtinimas. Čia teisė iškyla ne tik kaip tam tikras reguliavimo objektą. Visgi vidinis ir išorinis suvereni- instrumentas viešosios valdžios rankose, bet ir kaip tetas turėtų būti suprantamas kaip tarpusavyje susi- tam tikra vertybė per se. Aišku, teisės viršenybė po- jusios to paties suvereniteto savybės. Suverenitetas zityvistinėje teisinėje tikrovėje gali privesti prie au- yra viena sudėtingiausių filosofinių, politinių ir teisi- toritarinio režimo, tačiau demokratinėje valstybėje, nių sampratų, reiškiančių nedalomą aukščiausią vie- kurioje pripažįstamas ne tik valdžių padalijimas, bet šosios valdžios šaltinį. Tačiau reikėtų skirti steigiamąjį ir suverenių galių pliuralizmas, to siekiama išvengti ir konstitucinį suverenitetą. Steigiamasis suverenas pasitelkus įvairius „stabdžių ir atsvarų” mechanizmus. dažniausiai pasireiškia įsteigiant (atkuriant) valstybę Šie mechanizmai yra: jau minėtas valdžių padaliji- pereinamosiose ar „išimtinėse padėtyse“. Kitas stei- mas ir decentralizavimas, teismų nepriklausomumo giamojo suvereno pasireiškimo momentas – naujos principo garantavimas, žmogaus teisių apsauga ir kt. Konstitucijos priėmimas. Todėl tik steigiamasis suve- Būtent šiame kontekste teisės viešpatavimas arba renas (souverain constituant) yra visiškai laisvas ir ne- suverenitetas yra demokratijos vertybė, ateinanti į apribotas jokių savo pasireiškimo taisyklių. Tuo tarpu šiuolaikines demokratines teisines sistemas dar iš valstybės steigiamuoju (visų pirma konstituciniu) antikinės Romos teisės tradicijos, Corpus Iuris Civilis aktu steigiamasis suverenas tampa konstituciniu ar kompiliacijos bei XVI amžiaus Europos teisininkų le- konstitualizuotu suverenu (souverain constitualisé) ir gistų patirties. XVI amžiaus Lietuvos Statutų parengi- taip pats save apriboja, nes jis tampa vienu iš kons- mas ir priėmimas taip pat gali būti vertinamas kaip titucinių teisinių institutų ir privalo veikti pagal savo tam tikras teisės suverenumo pasireiškimo bruožas. paties nustatytas veikimo taisykles. Nors demokrati- 2004 m. konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respu- nė Konstitucija paprastai numato vieną titulinį kons- blikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris yra 1992 m. titucinį suvereną (dažniausiai tai yra tauta), tačiau Konstitucijos sudedamoji dalis, į Lietuvos konstituci- šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje, pripažįstan- nę tikrovę įvedė dar vieną konstitucinio suvereniteto čioje valdžios padalijimą ir decentralizaciją, galima subjektą – tai yra Europos Sąjungą. Lietuvos Respu- atpažinti tam tikrą įvairių konstitucinių suverenų blika, priėmusi šį konstitucinį aktą ir tapusi Europos pliuralizmą, t. y. konstitucinėje sistemoje gali koeg- Sąjungos, kaip tam tikros specifinės tarptautinės zistuoti keletas konstitucinių suverenų. organizacijos, nare, kartu apribojo savo suverenias Istorinėje perspektyvoje galima rasti įvairių Suve- galias šios organizacijos naudai – kompetencijose, reniteto subjektų, kurie legitimuodavo viešąją val- numatytose steigimo sutartyse25. Šiame konstituci- džią: nuo popiežiaus ar imperatoriaus iki politinės niame akte Europos Sąjunga iškyla kaip tam tikras partijos. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse tarptautinis (regioninis) darinys, egzistuojantis lygia- dažniausiai pasitaikantis suverenitetas priskiriamas grečiai su nacionaline valstybe. Šia prasme Europos tautai: tiek, kaip pilietinei tautai (populus), kylančiai Sąjunga turi dvejopą pobūdį: viena vertus, ji pati yra iš J. J. Rousseau visuomeninės sutarties idėjos, tiek sukurta nacionalinių valstybių ir tik iš jų egzistavimo ir etninei tautai (natio), puoselėtai vokiečių istorinės gauna savo legitimumą, kita vertus, ji per savo ins- teisės mokyklos. titucijas suformulavusi ES teisės viršenybės principą

26 Žr., pvz., Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio nuostatą: „Ši Sutartis ženklina naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą…“ Europos Sąjungos 25 nors tai expressis verbis konstituciniame akte ir nesakoma, nes jame vartojamas Taryba 2010 m. gegužės 28 d. (OR. fr.). 6655/2/08. Rev 2. http://www.consilium. švelnesnis „kompetencijos” terminas: „dalijasi ar patiki [...] kompetenciją”. europa.eu/uedocs/cmsUpload/st06655-re02.lt08.doc.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 113 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pre- ambulėje numatytas steigiamasis suverenas –lietu- vių istorinė tęstinė tauta (natio lituanus). Tuo tarpu titulinis konstitucinis suverenitetas pagal Konsti- tuciją priklauso ne tik istorinei lietuvių tautai, bet ir Lietuvos pilietinei tautai (populus lituanus). Kartu Konstitucijos tekstas dabartinėje Lietuvos konstitu- cinėje sistemoje leidžia išskirti ir kitų konstituciali- zuotų suverenių galių koegzistavimą (kartu su tautos suverenitetu): t. y. pilietis (žmogus) ir žmogaus teisės, teisė ar teisės viešpatavimo principas, savivaldybės ir Europos Sąjunga.

Šaltiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos Respublikos Aukščiausioios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr.33-1014. Lietuvos Respublikos Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“// Valstybės žinios, 2004, Nr. 111-4123. Europos Sąjungos sutartis. Europos Sąjungos Taryba 2010 m. gegužės 28 d. (OR. fr.). 6655/2/08. Rev 2.

Literatūra

AGAMBEN, G. Stato di eccezione. Torino, 2003. BUTVILAVIČIUS, D. Steigiamosios ir Įsteigtosios valdžios konstitucinė skirtis // Socialinių mokslų studijos, 2009, 2(2), P. 79–99. DELANTY, G. Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė. Vilnius, 2002. DICEY, A. V. Konstitucinės teisės studijų įvadas. Vilnius, 1998. GAILIUS, B. Partizanų diktatūra // Politologija, 2011/2 (62). LEONAS, P. Teisės filosofijos istorija. Vilnius, 1995. PIETRZAK, M. Konstitucja 3 Maja 1791 roku. Wydawnictwo Sejmowe, 2011. RAILA, E. Apie 1791 gegužės 3-iosios Konstituciją. Vilnius, 2007. RÖMERIS, M. Valstybė ir jos konstitucinė teisė. D. 2. Konstitucinės institucijos. T. 1. Suverenitetas. Kaunas, 1939. VAIČAITIS, V. A. Hermeneutinė teisės samprata ir Konstitucija // Justitia, 2009.

114 KONSTITUCINIS KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMAS TARP RESPUBLIKOS PREZIDENTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

Petras Ragauskas

Įžanga Kalbant apie Prezidento ir Vyriausybės kompetencijos sričių atribojimą ir bendrai įgyvendinamą kom- Nors nuo galiojančios 1992 m. Lietuvos Respubli- petenciją, pirmiausia vertėtų atskirti dvi įgaliojimų kos Konstitucijos priėmimo praėjo du dešimtmečiai, sritis – vidaus politiką ir užsienio politiką. daugybė su vykdomosios valdžios funkcijų įgyven- dinimu susijusių klausimų vis dar neturi aiškių at- Vidaus politikos sritis sakymų. Žinoma, aiškumas aiškumui nelygu, ir jei matydami gana nuoseklią praktinę veiklą sakytume, Sistemiškai interpretuojant nuostatas, kuriomis kad toks nuoseklumas kuo puikiausiai liudiją aišku- Konstitucijoje įvardijama minėtų institucijų kompe- mą – būtume savotiškai teisūs. Tačiau teisūs tik poli- tencija, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana aišku: tinės tikrovės ar valdymo proceso pažinimo prasme. remiantis Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktu Vy- Tuo tarpu tokia pati išvada vargu ar būtų tinkama šį riausybė „tvarko krašto reikalus“, taigi inter alia turi klausimą svarstant teisiniu ir juo labiau dar siaures- bendrąją likutinę (kitoms institucijoms specialiai niu – konstituciniu požiūriu. Juk tam tikros praktikos nepriskirtą) kompetenciją, o Prezidentas vykdo tik ilgaamžiškumas ir gyvybingumas savaime neliudija konkrečias Konstitucijos 84 straipsnyje ir kai kuriuose nei jos teisėtumo, nei teisingumo. Tarkim, iki 2007 m. kituose Konstitucijos straipsniuose bei įstatymuose daugelio buvo laikoma, jog tvarka, pagal kurią savi- numatytas funkcijas. valdybių tarybų rinkimuose varžėsi tik politinių par- Tiesa, kai Prezidento įgaliojimai siejasi su Konstitu- tijų suformuoti kandidatų sąrašai, yra teisėta ir kuo cijos 85 straipsnyje pateikiama nuoroda į 84 straips- puikiausiai atitinka Konstituciją. Pagal šią tvarką sep- nyje įvardintas funkcijas vidaus politikos srityje, jo tynis kartus buvo vykdyti nacionaliniai savivaldybių aktai kontrasignuotini Vyriausybės narių. Taigi šiais tarybų rinkimai (ir išrinktos savivaldybių tarybos). Bet atvejais galime plačiąja prasme sakyti, kad atitinka- 2007 m. vasario 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimas mas funkcijas Prezidentas vykdo kartu su Vyriausybe šią praktiką privertė pakeisti. Būtent todėl čia paban- (kaip tai expressis verbis formuluojama užsienio poli- dysiu ne tik aiškintis dabartinę realybę, bet ir įvertinti tikos funkcijų vykdymo atveju). jos santykį su Konstitucija bei galimas alternatyvas Pagrindinis neaiškumas (arba nežinomasis) yra susiklosčiusiai praktikai. Konstitucijos 77 straipsnio nuostata „[Respublikos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 115 Prezidentas] daro visa, kas jam pavesta [...] įstatymų“. tinų poveikio priemonių1 (policijos atveju jų bent Kyla mažiausiai du klausimai: 1) ar nesant atitinkamų kažkiek yra), sunkiai pateisinama ir paaiškinama Konstitucijos nuostatų vien įstatymu Prezidentui gali Konstitucijos požiūriu. būti pavedamos funkcijos, susijusios su „krašto rei- Remiantis galiojančiais įstatymais, santykiai tarp kalų tvarkymu“ arba „valstybės saugumo ir viešosios Vyriausybės ir Valstybės saugumo departamento, tvarkos garantavimu“ ir, jei negalima (o atrodo, kad atrodo, grindžiami minimalia abipuse (sic!) quasi- taip ir yra), 2) kaip „krašto reikalų tvarkymą“ bei „vals- subordinacija: ši saugumo tarnyba nevykdo Vyriau- tybės saugumo ir viešosios tvarkos garantavimą“ at- sybės politikos valstybės saugumo srityje ir tik są- skirti nuo kitokio pobūdžio veiklos? lyginai vykdo tam tikrus su ja susijusius pavedimus Klausimas dėl konkrečių funkcijų priskyrimo mi- (Valstybės saugumo departamento įstatymas sufor- nėtoms kategorijoms sudėtingas ne vien dėl to, muluotas taip, kad būtent ši įstaiga sprendžia, kokią kad pats jų turinys gali kelti abejonių. Dar daugiau informaciją, išvadas ar rekomendacijas iš jos turėtų abejonių kyla tuomet, kai klausimas tiesiogiai ar net gauti Vyriausybė2, ir jokių bent kiek reikšmingesnių netiesiogiai siejasi su kitomis funkcijomis (pvz., už- poveikio priemonių – kaip atskaitomybė, skyrimas į sienio politika). Arba kai tam tikri veiksmai bent jau pareigas, neapsitikėjimo pareiškimas ar pan. – įsta- tiesiogiai nėra priskirtini nei krašto reikalų tvarkymui, tymai nenumato; padėtį šiek tiek gelbsti Valstybės nei valstybės saugumo ir viešosios tvarkos garantavi- saugumo departamento statuto nuostata, kad Sau- mui, tačiau turi akivaizdų ryšį su pastarosiomis funk- gumo departamento generalinis direktorius vykdo cijomis ar bent jau šias funkcijas tam tikra apimtimi ne tik Seimo ir Respublikos Prezidento, bet ir Vyriau- vykdančiomis institucijomis. sybės pavedimus, tačiau tik „susijusius su šio depar- Tarkim, ar galime tvirtai teigti, kad galiojantis Poli- tamento funkcijomis“3,4), o Vyriausybė privalo atlikti cijos veiklos įstatymas reikšmingai nesumažina faktai ko iš jos pareikalauja saugumo tarnyba5. tinių Vyriausybės galimybių vykdyti minėtas jai pri- Eikim dar toliau ir pabandykim įvertinti, ar Respu- skirtas konstitucines funkcijas, jei policijos generalinį blikos Prezidentas gali (ir kodėl) skambinti ministeri- komisarą skiria ir atleidžia (taip pat nepasitikėjimą jos valdymo sričiai priskirtos Vyriausybės įstaigos (čia jam reiškia, tiesa, tai jau daroma nebe pagal įsta- terminą vartoju plačiąja prasme) vadovui ir reikalauti tymą, o pagal susiklosčiusią praktiką) Respublikos jo paaiškinimų ar juo labiau tam tikro elgesio, spren- Prezidentas? Jei valstybės vadovui kažkokiu būdu dimų priėmimo arba susilaikymo nuo jų? Juk su mi- sugebantis įtikti policijos generalinis komisaras ne- susitvarko policijos sistemoje, o Vyriausybė neturi priemonių pakeisti hierarchiniu pavaldumu grįstos 1 taip teigiama inter alia atsižvelgiant į tai, jog netgi žvalgybos tarnybų atskaito- mybės (ką jau kalbėti apie pavaldumą ir galimybę taikyti poveikio priemones) statutinės įstaigos vadovą – ar teisiniu požiūriu ji gali aukščiausiosioms valstybės institucijoms, užtikrinančioms nacionalinį saugumą būti atsakinga už tinkamą viešosios tvarkos garanta- (jomis įstatyme laikomi ne tik Seimas ir Respublikos Prezidentas, bet ir Vyriau- sybė), principą įtvirtinanti Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 p. nuostata lemia vimo funkcijos vykdymą? Juk policija yra pagrindinė ne paties Valstybės saugumo departamento, o tik šios valstybės institucijos turimų šią funkciją tiesiogiai įgyvendinanti institucija. Tam žvalgybos tarnybų (t. y. gerokai siauresnę) atskaitomybę. tikra prasme tai beveik tas pats, kaip reikalauti Seimo 2 plg.: „Saugumo departamentas, spręsdamas Įstatymo numatytus uždavinius Lietuvos valstybės interesais, valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, Pirmininko atsakomybės už tai, kad kai kurie Seimo išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o pri- nariai praleidžia daugybę posėdžių arba nebendrau- reikus ir kitoms valstybės institucijoms“ (žr. Valstybės saugumo departamento ja su rinkėjais. įstatymo 8 straipsnio 10 punktą). Dar daugiau abejonių kelia kitas (gana glaudžiai 3 Žr. Valstybės saugumo departamento statuto 4 straipsnio 3 dalies 12 punktą. 4 Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnis Saugumo departa- susijęs) klausimas: ar Valstybės saugumo departamento funkcijas kildina iš šiuo įstatymu jam priskirtų uždavinių sprendimo. Tai mentą nuo pavaldumo ir atskaitomybės Vyriausybei reiškia, kad niekas, išskyrus (tiesiogiai) patį Saugumo departamentą bei (netiesiogiai) dvi institucijas, kurioms jis atskaitingas (t. y. Seimą ir Respublikos Prezi- šiuo metu atsiejantys įstatymai dera su konstitucine dentą), neturi faktinių galių įvertinti, ar konkreti situacija atitinka uždavinių kri- pastarosios pareiga garantuoti valstybės saugumą? terijų (plg. Valstybės saugumo departamento įstatymo 7 straipsnio formuluotę: „Saugumo departamento uždaviniai yra laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę Taip, tiesa, Respublikos Prezidento kompetencija valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, skirti saugumo tarnybos vadovą eksplicitiškai įtvir- konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir tinta Konstitucijos 84 straipsnio 14 punkte (tuo ši kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka“). Tai reiškia, kad bet kurį potencialų situacija iš esmės skiriasi nuo policijos atvejo). Ne- Vyriausybė pavedimą Valstybės saugumo departamento vadovas gali vykdyti tokia apimti, kokią jis pats mano esant tinkama, o Vyriausybė neturi jokių efekty- paisant to, situacija, kai konstitucinę atsakomybę vių priemonių, leidžiančių jam primesti savo matymą (turint omeny, kad poten- už valstybės saugumo užtikrinimą turinti Vyriausy- cialiai įmanomas bylinėjimasis administraciniuose teismuose jau vien dėl savo trukmės būtų iš esmės neefektyvi priemonė). bė pagal galiojančius įstatymus realiai neturi jokių 5 pagal Valstybės saugumo departamento įstatymo 61 straipsnio 1 dalį tiek Vy- veiksmingesnių saugumo tarnybos atžvilgiu taiky- riausybė in corpore, tiek ir atskiros ministerijos Saugumo departamento reikalavimu per 5 darbo dienas privalo jam pateikti priimtus, tačiau „Valstybės žiniose“ neskelbtus teisės aktus.

116 nisterijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų veikla susiję Taigi galima daryti išvadą: jei Respublikos Prezi- klausimai patenka į „ministerijos kompetencijai pri- dentui Konstitucijoje nesuteikti specialūs (konkretūs) klausančių klausimų“ sritį. Taigi šiuos klausimus pa- įgaliojimai „krašto reikalų tvarkymo“ bei „valstybės gal Konstitucijos 98 straipsnį spręsti turėtų ministras. saugumo ir viešosios tvarkos garantavimo“ srityse8, Tiesa šis atvejis skiriasi nuo ankstesnių, nes įstatymas nei Seimo arba Tautos referendume priimti įstatymai, skambučio teisės (kitaip nei teisės skirti ir atleisti po- nei praktinė valstybės vadovo veikla negali sudaryti licijos generalinį komisarą) neįtvirtina. Tačiau, pripa- prielaidų mažinti atitinkamas Vyriausybės galias. žinkime, konstatavimas, kad Respublikos Prezidento Deja, gana sudėtingas ir „krašto reikalų tvarkymo“ de facto taikoma praktika viršija jam Konstitucija ir bei „valstybės saugumo ir viešosios tvarkos garan- įstatymais suteiktus įgaliojimus, reikšmingas ne tik tavimo“ atskyrimas nuo kitokio pobūdžio veiklos. potencialios jo konstitucinės atsakomybės (apkaltos) Valstybės saugumo (tiek išorinio, tiek vidinio) bei vie- aspektu, bet ir Respublikos Prezidento bei Vyriausy- šosios tvarkos garantavimo funkcijų identifikavimas bės galių balansui. dar gali atrodyti paprastesnis, o pasakyti kas yra (arba Apskritai galima manyti, kad jei jau hierarchiniais kas nėra) laikytina karšto reikalų tvarkymu – Sizifo ryšiais grįstoje Vyriausybėje galioja principas „mano darbas. Nors, tiesą sakant, netgi tiksliai apibrėžti, ką vasalo vasalas man ne vasalas“ ir į konkrečių minis- turėtume priskirti valstybės saugumo klausimams, terijų veiklą netgi Vyriausybės vadovas gali kištis ne būtų gana sunki užduotis. Kad ir dėl užsienio poli- tiesiogiai, o tik per jam pavaldžius ministrus6, tai juo tikos ryšio su valstybės saugumo politikos kūrimu ir labiau ne pavaldumo, o vien tik atskaitomybės ryšiais įgyvendinimu. Juk šie klausimai gali būti susipynę ir su ministru susijęs Respublikos Prezidentas negali labai ryškiai (netgi tiesiogiai) veikti vienas kitą. Antai nurodinėti ministrui pavaldiems arba atskaitingiems kaip vertinti, ar Vyriausybė, remdamasi savo įgalioji- pareigūnams. (Šiuo požiūriu ypač kvalifikuojančia mais valstybės saugumo užtikrinimo srityje, gali atsi- aplinkybe reikėtų laikyti atvejus, jei nurodymai duo- sakyti vykdyti Prezidento suformuluotus sprendimus dami teisėsaugos institucijų vadovams.) Šiame kon- pagrindiniais užsienio politikos klausimais? Tarkim, tekste verta priminti ir mūsų konstitucinės sąrangos jei, jos manymu, Prezidento sprendimas nutraukti aksioma tapusią Konstitucinio Teismo suformuluotą diplomatinius santykius su strategiškai ir netgi gyvy- poziciją: tuo atveju, kai Konstitucijoje yra tiesiogiai biškai svarbius išteklius tiekiančia šalimi akivaizdžiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, keltų pavojų valstybės vidaus arba išorės saugumui? nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų Juk nevykdydama atitinkamų Prezidento sprendimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje Vyriausybė paneigtų jo konstitucinius įgaliojimus, nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti; tokie įgalio- o verčiant Vyriausybę paklusti, Prezidentui būtų su- jimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu7. teiktas instrumentą įsikišti į valstybės saugumo klau- simų sritį. Taigi vienareikšmiškas sprendimas vargu ar įmanomas. Ir nors suprantame, kad geriausias 6 Čia verta priminti, kad ministras yra vienintelis teisėtas ministerijos vadovas. Taip pat Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimą, kuriame buvo variantas būtų abiejų institucijų suderinta pozicija, nurodyta, kad Vyriausybės vadovo galimybės kištis į ministerijų veiklą yra ribo- gyvenime sutarimą pasiekti pavyksta ne visuomet. tos (plg.: „Įstatyme nustačius tokią viceministrų, departamentų prie ministerijos vadovų bei jų pavaduotojų, kitų įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimo Kartais kažkas turi būti priverčiamas nusileisti. Galbūt ir atleidimo iš pareigų tvarką, kai ministras neturi teisės pats skirti ir atleisti iš pragmatiniu požiūriu galima sakyti, kad svarbu, ko- pareigų nurodytus pareigūnus, yra sukurta tokia teisinė situacija, kai iš dalies paneigiama Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta ministro atsakomybė kią poziciją pasirinks Seimas. Bet ir vėl: pagal Kons- už ministerijos veiklą: pasirinkdamas, kas bus viceministru, departamento prie tituciją Seimo pozicija užsienio politikos klausimais ministerijos vadovu bei jo pavaduotoju, kitos įstaigos prie ministerijos vadovu, ministras nėra savarankiškas – jis yra teisiškai saistomas Ministro Pirmininko, Prezidento nevaržo, tad neradus kompromiso klau- kuris skiria ir atleidžia iš pareigų nurodytus pareigūnus, nuomonės ir jo sprendi- simas lieka atviras. Galima manyti, kad šiuo klausimu mo“). Minėtame nutarime galima rasti ir kitų nuostatų, padedančių įvertinti, kas įeina į vadovavimo ministerijai turinį (plg.: „Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalies Konstitucija nepateikia vienareikšmiško sprendimo nuostatos „ministras vadovauja ministerijai“ turinį sudaro šie elementai: minis- mechanizmo. Priklausomai nuo laikmečio poreikių ir tras turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ministerijos darbuotojus ir priimti juos į darbą bei atleisti iš darbo; ministras turi teisę orga- institucinės galių pusiausvyros, jis galėtų formuotis nizuoti ministerijos darbuotojų darbą, kad būtų vykdomos įstatymais ir kitais kaip tam tikra konstitucinė praktika arba vadinama teisės aktais ministerijai nustatytos funkcijos; ministras turi teisę duoti visiems ministerijos darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus; ministras turi teisę „minkštoji teisė“ (angl. soft law). Žinoma, neatmes- taikyti drausminio poveikio priemones visiems ministerijos darbuotojams, ku- tinas ir „kietesnis“ variantas – Konstitucinio Teismo rie nevykdo savo pareigų ar ministro nurodymų arba netinkamai juos vykdo, taip pat skatinti visus ministerijos darbuotojus“ ir „[teisinės valstybės] principas įsikišimas ir ėmimasis suformuoti precedentą. reiškia ir tai, kad valstybės valdymo srityje įstatymu ar kitu teisės aktu subjektui galima nustatyti teisę duoti pavedimus kitam subjektui tada, kai tarp jų yra pavaldumo santykiai. Kitaip tariant, pavedimus galima duoti tik pavaldžiam su- 8 konstitucijoje tokių teisių yra numatyta: kariuomenės vado ir saugumo tarny- bjektui“). bos vadovo skyrimas, aukščiausių karinių laipsnių teikimas, vadovavimas valsty- 7 Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. balandžio 21 d., 1999 m. birželio 3 d. ir bės ginkluotosioms pajėgoms, karo padėties įvedimas, mobilizacijos skelbimas 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimus. ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 117 Iš dalies šią problemą galima mėginti išspręsti krečius veiksmus privalo atlikti. specifiškai perdėliojant tam tikrus interpretacinius Įvairių kontrolės arba priežiūros funkcijų įgyven- akcentus. Tiksliau sakant, galima pabandyti aiškiau dinimas taip pat galėtų būti siejamas su teisinių im- atriboti vykdomąją ir tvarkomąją funkcijas tradiciniu peratyvų vykdymu (arba vykdymo užtikrinimu) ir jas tapusiame (dar sovietiniame teisės moksle žinoma- atlikti galėtų būti pavedama ne tik Vyriausybei, bet ir me) Vyriausybės – kaip vykdomosios tvarkomosios kitiems teisinius įpareigojimus vykdantiems subjek- institucijos – apibūdinime.9 T. y. vykdomąją funkciją tams. Juk Vyriausybė tėra vienas galimų įstatymuose išreiškiantį Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą galima ar nutarimuose dėl jų įgyvendinimo suformuluotų bandyti sieti ne su specifineV yriausybės kompeten- paliepimų adresatų! Tuo tarpu klausimas dėl viešo- cija arba įgaliojimu, o teisės teorijoje žinoma viena iš jo administravimo funkcijų atlikimo (ypač siejant teisės įgyvendinimo (realizavimo) formų – vykdymu. su individualių administravimo aktų priėmimu) pri- Tuo tarpu „krašto reikalų tvarkymas“ jau būtų laikyti- klausytų nuo teisinio reglamentavimo konkretumo nas specifine galia, apimančia ir tam tikrą diskreciją ir suteikiamos diskrecijos, t. y. jei diskrecija nesutei- pasirinkti būdus, formas bei kryptis, kaip tuos reikalus kiama – veikla laikytina tik įstatymų vykdymu, o jei tvarkyti. Iš esmės krašto reikalų tvarkymo įgaliojimai suteikiama – (ir) tvarkymu12. reikštų ne (arba ne vien) kito subjekto suformuluotų Tokia koncepcija, be kita ko, reikštų, kad, tarkim, Sei- taisyklių ar politikos vykdymą, o sietųsi su akivaizdžia mas Konstitucijos požiūriu yra nekompetentingas kurti diskrecija pasirinkti elgesį pagal savo pagrįstas ar net- Vyriausybės sistemai nepriklausančias (jai nepavaldžias gi apsibrėžtas preferencijas (suprantant, kad tam ti- ar kitais būdais jos efektyviai nekontroliuojamas) ins- krais atvejais atitinkamam elgesiui legalizuoti gali būti titucijas, kurioms pavedamos tam tikros krašto reikalų privaloma gauti Seimo10 arba Tautos11 pritarimą). tvarkymo funkcijos. Nesvarbu, kokią bendrų krašto rei- Vertinant Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktą, kalų tvarkymo sritį tai liestų. Tokiu atveju galima būtų paprasčiausias būdas padėčiai apibrėžti ir kompe- kvestionuoti ar, pvz., Valstybinės kainų ir energetikos tencijai atidalinti – nusistatymas, kad visa tvarko- kontrolės komisijos statusas bei jos sudarymo ir vei- moji (politikos nustatymo ir / arba reglamentacinio klos principai13 dera su mūsų Konstitucijoje numaty- pobūdžio) funkcija priskirtina vieningai hierarchiškai tais Vyriausybės įgaliojimais. Panašių abejonių kiltų ir sutvarkytai Vyriausybės struktūrai (išskyrus konkre- dėl Konkurencijos tarybos14, Valstybinės lietuvių kal- čius atvejus, kai Konstitucija numato, jog tam tikra bos komisijos15 bei kai kurių kitų institucijų. funkcija pavedama Seimui, Respublikos Prezidentui, Reziumuojant klausimą dėl Vyriausybės ir Respu- Lietuvos bankui ar kuriam kitam subjektui). Kitaip sakant, tvarkydama krašto reikalus Vyriausy- bė iš esmės turi saugotis, kad nepažeistų galiojančių 12 antai jei leidimus išduodanti ar veiklą licencijuojanti institucija tik patikrina, ar pretendentas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus – ji tik vykdo įsta- bendrųjų principų ir normų (t. y., pvz., šiuos reikalus tymą. Jei ji įgaliota pagal aplinkybes kelti ir papildomų reikalavimų leidimo ar tvarkytų laikydamasi asmenų lygiateisiškumo prin- licencijos išdavimui – ji užsiima ne vien vykdomąja, bet ir tvarkomąja veikla. cipo, nediskriminuodama kitų Europos Sąjungos 13 tai, kad komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas, taip pat tai, jog sprendimus dėl valstybių narių nacionalinių subjektų, nepažeisdama komisijos pirmininko ir jos narių skatinimo priima Respublikos Prezidentas (žr. atsakingo valdymo principo ir t. t.). Tuo tarpu vyk- Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnį), derėtų įvertinti inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarime pateiktų teiginių, kurie dydama įstatymus Vyriausybė yra ne tokia savaran- konstitucinėje doktrinoje (bent kol kas) nekvestionuojami, kontekste (plačiau kiška, nes vykdoma tai, kas nebepriklauso nuo jos žr. 6 išnašoje). O vertinant komisijos kompetenciją ir tai, ar pagal galiojančius įstatymus ji neįsiterpia į „krašto reikalų tvarkymą“, galima atkreipti dėmesį į, pvz., valios. Žinoma, tai nereiškia, kad vykdant visai ne- Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatas: „[Ko- lieka diskrecijos. Tačiau vykdytojas apribotas ne tik misija] tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus“ (1 punktas); „tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės negatyviai (kokių užtvarų nevalia peržengti), bet ir reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas“ (2 punktas); „tvirtina energetikos pozityviai – kokius konkrečius tikslus ir / ar tarpinius objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius“ (5 punktas); „vienašališ- kai nustato valstybės reguliuojamas kainas [...]“ (6 punktas); „nustato energijos rezultatus turi pasiekti, o dažniausiai – kokius kon- persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi“ (9 punktas); „nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio 9 Reikia pasakyti, kad nors pats terminas Lietuvoje vartojamas tiek konstitucinės turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas“ (10 punktas); etc. teisės (žr., pvz., autorių kolektyvo vadovėlio Lietuvos konstitucinė teisė, Vilnius, 14 plg., pvz.: „Atliekant koncentracijos priežiūrą taikomą bendrųjų pajamų apskai- 2001, p. 752), tiek ir administracinės teisės (žr., pvz., autorių kolektyvo vadovėlio čiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba“ ir „[Konkurencijos taryba] nustato Lietuvos administracinė teisė: bendroji dalis, Vilnius, 2005, p. 150, 227) studijų šal- atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus tiniuose, šių terminų turinys niekur aiškiau neatskleidžiamas ir neanalizuojamas. bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato 10 universaliu tokio pritarimo pavyzdžiu galima laikyti ir Seimo tvirtinamą Vyriau- ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje“ (Lietuvos Respublikos sybės programą, kuri patvirtinus įgyja ne vien politiškai (kaip politinių partijų konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas). rinkimų programos), bet ir teisiškai įpareigojančio dokumento formą. 15 plg., pvz.: „[Valstybinė lietuvių kalbos komisija] nustato lietuvių kalbos tvarky- 11 jei 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių parašų arba Seimo valia atitinkamas bos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus“ (žr. klausimas priskiriamas svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų ka- Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo 3 tegorijai (t. y. dėl jo turi būti skelbiamas referendumas). straipsnio 4 punktą).

118 blikos Prezidento konstitucinės kompetencijos atsky- kontrolę užsienio politikos srityje) yra ne tik Seimo teisė, rimo, tenka pripažinti, kad yra nemažai sričių, kuriose bet ir konstitucinė priedermė. Juk Konstitucija įsakmiai net ir praėjus 20 metų nuo Konstitucijos patvirtinimo sako: „svarsto“, o ne „gali svarstyti“ (jei pavyksta su- galima kelti abejonių dėl galiojančių įstatymų bei tai- kaupti politinę drąsą, jei pavyksta įveikti servilizmo komos praktikos atitikties Konstitucijai. dvasią arba paprasčiausiai, kai Seimo nariai nebeturi Suprantama – čia apibūdintos koncepcijos įgyven- įdomesnių užsiėmimų). dinimas pareikalautų esminių pertvarkų. Kita vertus, Visgi, grįžtant prie funkcijų užsienio politikos sri- jis iš esmės keistų Vyriausybės turimas galias. Sykiu tyje pasidalijimo būtent tarp vykdomosios valdžios lemtų ir tam tikras grėsmes (kaip antai, valstybės institucijų, pagrindinė skirtis ir sudėtingiausias klau- saugumo tarnybos politizavimas). Todėl natūralu, simas – kas yra „svarbiausių užsienio politikos klau- kad svarstymas, ar jis „išreiškia Konstitucijos dvasią simų sprendimas“ (akcentuojant tiek neaiškumą bei raidę“, būtų grindžiamas ne tiek kalbos taisyklė- dėl svarbumo matavimo kriterijų, tiek ir dėl to, kas mis arba „grynai teisinio požiūrio“ paieškomis, kiek Konstitucijos požiūriu laikytina sprendimu) ir kas „už- pragmatiniu požiūriu – ar toks išskirtinės Vyriausy- sienio politikos vykdymas“. Mat pagal Konstitucijos bės kompetencijai priklausančios galios veiksmų te- 84 straipsnio 1 punktą tai yra, atitinkamai, išimtinė ritorijos atribojimas būtų naudingas mūsų valstybi- Respublikos Prezidento ir bendroji (t. y. abiejų insti- nei bendruomenei? Taigi čia iškeltos hipotezės (bent tucijų įgyvendinama sykiu) Respublikos Prezidento kol kas) tėra tik savotiška „proto mankšta“ ir politinės, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija. teisinės bei mokslinės diskusijos lauko išplėtimas, Kad šis klausimas kertinis, parodo ir užsienio reika- bet jokiu būdu ne skundas, kad mūsų Konstitucija lų ministro V. Ušacko atleidimo aplinkybės. Juk iki tol jau 20 metų yra nuolat pažeidinėjama. Lietuvoje dar nebuvo reiškiamas Prezidento nepasi- tikėjimas Vyriausybės nariu, to nesiejant su aiškiai iš- Užsienio politikos sritis reikšta tiesiogine konfrontacija (čia turbūt vienintelis atvejis – nepasitikėjimo premjeru G. Vagnoriumi pa- Užsienio politikos srityje aiškumo dar mažiau. Net- reiškimas) ar etikos normų pažeidimais (pradedant gi tarp aukščiausių valstybės pareigūnų ir netgi dėl Prezidento nepasitikėjimu premjeru A. Šleževičiumi esminių klausimų, tokių kaip „galios žaidėjų“ statu- arba susisiekimo ministru A. Žvaliausku ir baigiant sas, pasitaiko įvairių nesusipratimų ir nušnekėjimų. ūkio ministru D. Kreiviu). Ką jau kalbėti apie konkrečią kompetenciją bei su Kaip žinoma, viešumoje V. Ušackas su Respublikos ja susijusias galias. Antai 2012 m. pavasarį Seimo Prezidente ne tik tiesiogiai nekonfrontavo, bet ir vi- Pirmininkė pareiškė esą: „Pagal Lietuvos Konstituciją, saip stengėsi įtikti17. Etikos normų pažeidimu kaltina- Lietuvoje Prezidentė sprendžia pagrindinius užsienio mas jis taip pat nebuvo. Ir štai ministras apkaltintas politikos klausimus, kartu su Vyriausybe vykdo užsienio neklusnumu, o netiesiogiai – faktiniu Respublikos politiką. Aš visuomet laikiausi principo ir dabar tą patį Prezidento konstitucinių galių savinimusi arba ribo- galiu pakartoti: negaliu komentuoti Prezidentės spren- jimu: „Prezidentė priversta konstatuoti, kad ministras dimų. Jinai yra atsakinga už užsienio politiką kartu su negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vyk- Vyriausybe“16. dyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir Iš pirmo žvilgsnio toks pareiškimas gali atrodyti su Ministru Pirmininku, [...] Taigi šiandien Prezidentė nuostabus kompetencijų at(si)ribojimas, politinio eti- reiškia nepasitikėjimą ministrui V. Ušackui ir krei- keto prasme galintis būti korektiškumo ir takto etalo- piasi į Ministrą Pirmininką, [...] teikimo atleisti užsie- nu. Deja, darydama šį pareiškimą Seimo Pirmininkė nio reikalų ministrą.“ Šis kaltinimas buvo dar labiau pamiršo savo pačios atstovaujamos institucijos – Sei- išryškintas, kai po pokalbio prieš užsienio reikalų mo – konstitucinius įgaliojimus („[Seimas] ratifikuo- ministru skiriant A. Ažubalį Respublikos Prezidentė ja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines jau nebe per atstovą spaudai, o asmeniškai nurodė sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus“, naujai skiriamam užsienio reikalų ministrui keliamus žr. Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą). Sunku reikalavimus: „Aš jau minėjau – pirmiausia laikytis sutikti netgi su teiginiu, jog Seimas (ir jo vadovas) Konstitucijos užsienio politikos srityje. Konstitucijos negalėtų bent komentuoti, kaip kitos valdžios insti- 84 straipsnis sako, kad pagrindinius sprendimus už- tucijos vykdo Konstitucijos joms pavestas funkcijas. sienio politikoje daro Prezidentas ir tik kartu su Vy- Ką jau kalbėti apie tai, jog svarstyti užsienio politikos riausybe vykdo užsienio politiką.“ klausimus (ir šiuo būdu inter alia atlikti parlamentinę

17 Žr., pvz.: VERBIENĖ, I. Ušackas Grybauskaitei: Jūs – mūsų motina // Verslo žinios, 16 seimo Pirmininkės interviu „Žinių radijui“ (2012 m. balandžio 18 d.). 2009 m. rugpjūčio 28 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 119 Nėra pagrindo abejoti, jog Vyriausybės įsikišimas ka tam tikrų klausimų. Pirmiausia – klausimas, ar į svarbiausių užsienio politikos klausimų sprendimą Respublikos Prezidento sprendimai gali turėti sui pateisinamas tik tuomet ir tik tiek, kiek jai tai tie- generis įstatymo galią ir formuluoti originalias ben- siogiai paveda Konstitucija (žr., pvz., Konstitucijos dro pobūdžio pareigas užsienio politikoje dalyvau- 84 straipsnio 3 punktą). Tai seka iš jau minėtos dok- jantiems nacionaliniams subjektams? Pažymėtina, trinos apie negalimumą perleisti Konstitucijoje kon- kad šis klausimas siejasi su bendresniu, ne mažiau krečiai institucijai suteiktus įgaliojimus. aktualiu, klausimu – ar Respublikos Prezidentas gali Į klausimą, kas būtent laikytina „svarbiausiais“ už- priimti norminio pobūdžio aktus (o gal tik individu- sienio politikos klausimais, čia detaliau nesigilinsiu. alius teisės taikymo aktus?). Tarkim, E. Šileikis teigia, Paminėsiu tik tiek, kad ši kategorija, viena vertus, kad Respublikos Prezidentas gali leisti tik individu- atrodo skirta parodyti, jog Respublikos Prezidentui alaus pobūdžio aktus19. Visgi tendencijos lygmeniu nedera primesti atsakomybės už rutininių ir neesmi- visiškai teisingos taisyklės absoliutinimas vargu ar nių klausimų sprendimą, kita vertus, klausimo svar- būtų pagrįstas20. Priešingu atveju tektų gana kurio- bumas vertintinas ne vien materialiu požiūriu (nes ziškai ir vargu ar su solidžia perspektyva abejoti, kad bent kai kurie šiai kategorijai priskiriami klausimai Respublikos Prezidentas turi teisę sunorminti jam vienaip ar kitaip įvardinti Konstitucijoje: tarptautinių patarimus malonės ar pilietybės klausimais teikian- sutarčių ratifikavimas bei denonsavimas, diploma- čių komisijų darbo tvarką bei nustatyti tam tikras iš- tinių atstovų skyrimas bei atšaukimas ir pan.), bet ir ankstines sąlygas (pvz., kad malonė teikiama tik jei tuo faktu, kad Prezidentas juos imasi spręsti arba Vy- nuteistasis pripažįsta kaltę ir gailisi)21. Yra ir kitų situ- riausybė ar Seimas paprašo arba pasiūlo tai padaryti. acijų, kuriose atitinkami valstybės vadovo įgaliojimai Kitaip sakant, jei Konstitucija konkrečių su užsienio atrodo pakankamai natūralūs: iš anksto apsibrėžti politika susijusių sprendimų priėmimo teisės nesu- kokiomis sąlygomis jis (ne)teikia pilietybės išimties teikia kitiems subjektams (kaip, pvz., tarptautinių tvarka; patvirtinti norminio pobūdžio reikalavimų, sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo atveju), nėra jo- keliamų jo skiriamiems arba teikiamiems skirti parei- kio aiškiai numanomo konstitucinio pagrindo, kuris gūnams, sąrašą; nustatyti šių pareigūnų parinkimo neleistų Respublikos Prezidentui pačiam įvertinti, ar procedūras (bent jau kai įstatymais jos nereglamen- šis klausimas pakankamai svarbus, kad jis pats imtųsi tuotos, nors klausimas, ar tokie įstatymai teisėtai ri- jį spręsti. boja Prezidento diskreciją, būtų vertas atskiro apta- Bet kuo gi „sprendimų darymas užsienio politiko- rimo); etc. je“ skiriasi nuo „užsienio politikos vykdymo“? Kita vertus, galime kelti ir praktinio pobūdžio klau- Vienas iš galimų būdų šioms veiklos formoms at- simą: jei, pvz., Respublikos Prezidentas „nusprendžia“, skirti – testas, ar tam tikru aktu politika formuojama, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su Baltarusija, ar įgyvendinama. Sprendimų priėmimo galia šiuo o Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras atveju sietina būtent su užsienio politikos formavi- ir netgi Seimo Pirmininkas bei kiti Seimo nariai ten mu. Atrodo, galima kelti hipotezę, kad užsienio poli- nė kojos nekelia ir Baltarusijos atstovų patys nepri- tikos formavimas – išskirtinė Respublikos Prezidento ima – kaip su tokio „sprendimo“ vykdymu? Arba prerogatyva. Žinoma, tai nereiškia, kad Seimas nega- atvirkščiai – Respublikos Prezidentas „nusprendžia“ li išsakyti savo nuomonės (nes „svarsto kitus“ (visus, nepalaikyti jokių oficialių santykių su nedemokrati- kuriuos nori? bet kokius, kurie jam pasirodo verti niam Baltarusijos režimui atstovaujančiais asmeni- dėmesio?) užsienio politikos klausimus) arba kad mis, tačiau Ministras Pirmininkas vasaros atostogas sprendimams parengti ir pagrįsti Respublikos Prezi- praleidžia dviračiu važinėdamas po šią šalį ir, beje, dentas negali pasitelkti Vyriausybės (tik iš geranoriš- susitikdamas su jos vadovais? Turint omeny princi- kumo, nes Vyriausybė nėra Respublikos Prezidentą pą „ubi ius ibi remedium“22 galime abejoti, ar teisiniu aptarnaujanti institucija?). požiūriu tokia galia realiai suteikta jokių poveikio Šiuo požiūri panaši atrodo ir dabartinės valstybės instrumentų neturinčiam Respublikos Prezidentui. vadovės atstovo spaudai išreikšta pozicija: „Šalies Juk net teismui apskųsti jo „sprendimą“ ignoruojan- vadovas nustato strategiją, formuluoja užsienio politikos tikslus, kartu su Vyriausybe vykdo: dalyvauja derybose, išvykose, vizituose, formuluoja taktiką“18. 19 šiLEIKIS, E. Alternatyvi konstitucinė teisė. Vilnius, 2003, p. 449 (ties 145 išnaša). 20 vieną išimtį, susijusią su karo ar nepaprastosios padėties įvedimą įforminančiu Tačiau netgi priėmus tokį atskyrimo modelį, lie- dekretu, E. Šileikis nurodo ir pats (žr. ten pat). 21 Čia vertėtų priminti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 79 straipsnio 18 šią poziciją išreiškė tuometinis Respublikos Prezidentės atstovas spaudai L. Bal- 2 dalies nuostatą, jog „Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Preziden- sys, žr.: DIGRYTĖ, E. D. Grybauskaitė išreiškė nepasitikėjimą V Ušacku // www.delfi. tas“. Kitokią nei norminę „tvarką“ įsivaizduoti būtų sunku. lt, 2010 m. sausio 20 d. 22 jį, beje, savo nutarimuose ne sykį yra minėjęs ir Konstitucinis Teismas.

120 čias institucijas ar pareigūnus nelabai išeitų (kuris čia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teismas būtų kompetentingas išnagrinėti skundą dėl 1998 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Ministro Pirmininko ar Seimo narių neveikimo ir įpa- Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reigoti juos vykdyti Prezidento „sprendimą“?). 29 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Svarbu ir tai, kad Konstitucijos 85 straipsnyje ke- įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liama suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo sąlyga – de- vasario 25 d. nutarimo „Dėl V. Nikitino atleidimo iš kretų leidimas. Galima manyti, kad jei nėra dekreto, generalinio prokuroro pareigų“ atitikimo Lietuvos nėra pagrindo ir teigti, kad Respublikos Prezidentas Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, apskritai kažką „nusprendė“ ar „išsprendė“, t. y. teisiš- 1998, Nr. 39-1044. kai reikšmingomis formomis veikia įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. jam suteiktus įgaliojimus, o ne šiaip „džiazuoja“. Čia birželio 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos verta priminti ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 dalį: Vyriausybės 1998 m. gegužės 22 d. nutarimo „Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo [...] Respu- Nr. 620 „Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos blikos Prezidento dekretus.“ Taigi teisinės formos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių požiūriu būtent dekretus, o ne šiaip „sprendimus“. ir informatikos ministerijos ir jų institucijų (Beje, sisteminę problemą, kad vykdant užsienio po- reorganizavimo tvarkos bei terminų“ atitikimo litiką dažnai dekretais nieko nenuveiksi, galima ne- Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos sunkiai eliminuoti priminimu, jog užsienio politikos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio vykdymas priskirtinas ne „Respublikos Prezidento 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos įgaliojimams“, o „Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo Respublikos Vyriausybės įgaliojimams“. įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir Žinoma, galima kelti abejonę, ar užsienio politiką Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo visiškai pagrįstai priskyrus specifinio jautrumo sri- 4 straipsniui“ // Valstybės žinios, 1999, Nr. 50- čiai yra prasminga reikalauti jos įtvirtinimo dekretu 1624. arba, kitaip sakant, išviešinimo. Taip, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išviešinimu, argumentas teisingas ir pagrįstas. Tačiau 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos sprendimo pateikimas dekreto forma toli gražu nebū- Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio 2 ir tinai reiškia jo išviešinimą. Juk ne kiekvienas dekretas 4 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies, privalo būti skelbiamas viešai23. Gali būti priimami ir 22 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies tokie dekretai, kurie siunčiami tik su jų įgyvendinimu 5 bei 11 punktų, 26 straipsnio 3 dalies 7 punkto, susijusiems subjektams (visų pirma – Vyriausybei ir 31 straipsnio 2, 4 dalių ir 6 dalies 2 punkto, Užsienio reikalų ministerijai, taip pat Seimo Užsienio 37 straipsnio 4 dalies, 45 straipsnio 4 dalies reikalų komitetui arba Europos reikalų komitetui). atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Būtent taip numatyta ir galiojančiame įstatyme „Dėl Valstybės žinios, 1999, Nr. 101-2916. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skel- Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas // bimo ir įsigaliojimo tvarkos“24. Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas // Šaltiniai Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-2224 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 31-953 (su vėlesniais ir įsigaliojimo tvarkos“ // Lietuvos Respublikos pakeitimais ir papildymais). Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 12-296 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 23 beje, ir Konstitucijos nuostata „galioja tik paskelbti įstatymai“ turi savą prasmę, Lietuvos Respublikos įstatymas„ Dėl Valstybės tikslą ir kontekstą: negalima reikalauti laikytis tam tikrų taisyklių ir bausti už jų saugumo departamento statuto patvirtinimo“ // pažeidimą, jei adresatas nebuvo tinkamai informuotas. Tuo tarpu Respublikos Prezidento sprendimus pagrindiniais užsienio politikos klausimais vykdyti tu- Valstybės žinios, 2002, Nr. 73-3101 (su vėlesniais rėtų tikrai ne kiekvienas šalies teritorijoje esantis asmuo. Taigi, jei tie, kam reikia pakeitimais ir papildymais). žinoti, yra tinkamai informuoti apie normą (jiems paskelbtas jos turinys) – viskas gerai. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas // 24 Žr. minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį: „Teisės aktai, kuriuose yra valstybės ar Valstybės žinios, 1999, Nr. 30-856 (su vėlesniais tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, „Valstybės žiniose“ neskelbiami. pakeitimais ir papildymais). Šie teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Šie aktai turi būti išsiunčiami toms insti- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo tucijoms, kurios įstatymų nustatyta tvarka gali disponuoti valstybės ar tarnybos departamento įstatymas // Lietuvos Respublikos paslaptį sudarančia informacija“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 121 Seimo ir Vyriausybės žinios, 1994, Nr. 11-163 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymas // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1993, Nr. 11-265 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 64-1931 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Seimo Pirmininkės interviu „Žinių radijui“ (2012 m. balandžio 18 d.).

Literatūra

BIRMONTIENĖ, T. et al. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius, 2001. BAKAVECKAS, A. et al. Lietuvos administracinė teisė: bendroji dalis. Vilnius, 2005. DIGRYTĖ, E. D. Grybauskaitė išreiškė nepasitikėjimą V. Ušacku // www.delfi.lt, 2010 m. sausio 20 d. ŠILEIKIS, E. Alternatyvi konstitucinė teisė. Vilnius, 2003. VERBIENĖ, I. Ušackas Grybauskaitei: Jūs - mūsų motina // Verslo žinios, 2009 m. rugpjūčio 28 d.

122 APIE TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMĄ, VEIKSMINGUMĄ IR ATSAKOMYBĘ

Haroldas Šinkūnas

Įžanga kita ko, skirtų ir teisėjų bei teismų nepriklausomumo Teisė į teisingą teismo procesą yra fundamentali problematikai. Tarp šių dokumentų ypač svarbūs kiekvieno asmens teisė ir gali būti įgyvendinta tik Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1985 m. tuomet, kai bylą nagrinės nepriklausomas ir neša- gruodžio 13 d. rezoliucija Nr. 40/146 patvirtinti Pa- liškas teisėjas. Būtent todėl visų demokratinių vals- grindiniai teismų nepriklausomumo principai3, tybių konstitucijose įtvirtintos nuostatos apie teisėjų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1994 m. spalio ir teismų nepriklausomumą. Teisėjas ir teismai, vyk- 13 d. rekomendacija Nr. R(94)12 „Dėl teisėjų nepri- dydami teisingumą, yra nepriklausomi, skelbiama klausomumo, veiksmingumo ir vaidmens“4, Europos Lietuvos Respublikos Konstitucijos1 109 straipsnio Tarybos 1998 m. liepos 8–10 d. susitikime patvirtinta 2 dalyje. Ši konstitucinė nuostata išplėtota gausioje Europos chartija dėl teisėjų statuso5 ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurispru- Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėda- dencijoje. mas teisėjų ir teismų nepriklausomumo klausimus, Kita vertus, deramai užtikrinti šią teisę pavyks- atsižvelgė į šiuos tarptautinės teisės aktus ir jais rė- ta ne visuomet. Kaip rodo Europos Žmogaus Teisių mėsi formuluodamas savo argumentus6. Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių lais- Europos Tarybos Ministrų Komitetas po gana ilgai vių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje kiekvienam trukusių parengiamųjų darbų 2010 m. lapkričio 17 d. asmeniui garantuota teisė į teisingą bylos nagrinė- patvirtino rekomendaciją Nr. (2010)12 „Dėl teisėjų: jimą pažeidžiama dažniausiai ir sudaro beveik pusę nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomy- visų konstatuotų konvencijos nuostatų pažeidimų2. bė“7. Ši rekomendacija svarbi tuo, kad priimta iš es- Todėl nenuostabu, kad tarptautinės bendruomenės mės peržiūrėjus ir atnaujinus minėtą 1994 m. reko- susirūpinimas deramu teisingumo vykdymu buvo akstinas priimti daugelį tarptautinių dokumentų, be 3 Prieiga per internetą: http://www.teismai.lt/lt/tarpt-bendr/kita-naudinga- informacija/?type=0 (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). 4 prieiga per internetą: http://www.lat.lt/lt/veikla/teises-aktai-0/tarptautiniai-do- 1 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tary- kumentai/rekomendacija-nr.-r-8kgk.html (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). bos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 31-953; 1992, Nr. 33-1014. 5 Prieiga per internetą: http://www.teismai.lt/lt/tarpt-bendr/kita-naudinga- 2 europos Žmogaus Teisių Teismo 1959–2011 metais nagrinėtų bylų statistika informacija/?type=0 (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). atskleidžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimas sudaro 45,01 proc. visų konstatuotų pa- 6 pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutari- žeidimų // http://www.echr.coe.int/NR/rdonlyres/E58E405A-71CF-4863-91EE- mas // Valstybės žinios, 1999, Nr. 109-3192. 779C34FD18B2/0/APERCU_19592011_EN.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 20 7 prieiga per internetą: http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/Docs- d.). Ref_en.asp (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 123 mendaciją Nr. R(94)12, t. y. vieną svarbiausių teisėjų sės klausimus, taip pat neprofesionaliems teisėjams10. ir teismų nepriklausomumo klausimams skirtą tarp- Šiuo aspektu, lyginant su 1994 m. rekomendacija Nr. tautinės teisės aktą. R(94)12, pokyčių nėra. Visgi norėčiau atkreipti dėmesį Nepaisant Europos Tarybos Ministrų Komiteto į tam tikras problemas, susijusias su rekomendacijos naujosios rekomendacijos svarbos, didesnio dėme- taikymu konstitucinės teisės klausimus sprendžian- sio Lietuvoje ji nesulaukė8. Priešingai nei 1994 m. re- tiems konstitucinių teismų teisėjams. komendacija, ji nepaminėta ir Konstitucinio Teismo Rekomendacijos 46 punkte nurodyta, kad teisėjų doktrinoje, nors jau buvo ne viena konstitucinės jus- skyrimo ir karjeros klausimus turi spręsti nuo vykdo- ticijos byla, kurioje teismui formuluojant argumen- mosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių nepriklau- tus buvo progų pasiremti šia rekomendacija9. soma institucija, kurios mažiausiai pusę narių turi Todėl šiuo straipsniu kaip tik ir siekiama supažin- sudaryti teisėjai. Jei visgi teisėjų atrankos ir karjeros dinti skaitytojus su svarbiausiomis 2010 m. lapkri- klausimus sprendžia valstybės vadovas, Vyriausybė čio 17 d. rekomendacijos Nr. (2010)12 „Dėl teisėjų: ar įstatymų leidėjas, šioje procedūroje teikdama re- nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybė“ komendaciją ar išsakydama nuomonę turi dalyvauti nuostatomis bei pateikti jų vertinimą. Manau, kad nepriklausoma ir kompetentinga teisminės valdžios žinios apie teisėjų statuso ir teismų veiklos regla- institucija (47 punktas). Paminėtų nuostatų taikymas mentavimo tendencijas tarptautiniu mastu yra labai konstitucinių teismų teisėjų atžvilgiu yra mažų ma- svarbios, ypač Lietuvoje, kurioje praėjus dvidešim- žiausiai problemiškas dėl to, kad, atsižvelgiant į kai čiai metų nuo Konstitucijos priėmimo kiekviena po kurių valstybių konstitucijų nuostatas bei tradicijas, rinkimų suformuota nauja valdžia kone „garbės rei- taip pat į konstitucinės justicijos prigimtį, nepriklau- kalu“ (tačiau dažnai labai abejotinu) laiko teisminės somos teisminės valdžios institucijos (pvz., teismų valdžios reformavimą. Deja, dažnai nepagrįstą nei tarybos) dalyvavimas sprendžiant konstitucinių teis- adekvačiu realios situacijos vertinimu, nei tam dera- mų teisėjų skyrimo ir jų karjeros klausimus anaiptol momis žiniomis. nėra vyraujanti europinė praktika. Priešingai, nepri- Kita vertus, šiuo metu Konstituciniame Teisme klausoma teisminės valdžios institucija nedalyvauja yra gautas ir dar neišnagrinėtas ne vienas prašymas, skiriant konstitucinio teismo teisėjus Belgijoje, Bul- kuriame keliamais klausimais pasisakoma nagrinėja- garijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lie- moje rekomendacijoje. Norėtųsi tikėtis, kad šios re- tuvoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir kitose komendacijos nuostatos jau netolimoje ateityje ras Europos valstybėse. Todėl jei 2010 m. rekomendaci- atgarsį ne tik Lietuvos konstitucinėje doktrinoje, bet ja, kaip teigiama jos preambulėje, inter alia priimta ir taps orientyru įstatymų leidėjui. Tai sustiprintų tei- siekiant „pasimokyti iš skirtingos šalių narių patirties sėjų ir teismų nepriklausomumą, pagerintų teismi- [...] ir, puoselėjant bendrą teisminę kultūrą“, nustaty- nės valdžios veiksmingumą bei užtikrintų atsakingą ti Europos Tarybos narėms bendrus teisėjų statusą teisingumo vykdymą. reglamentuojančius standartus, derėjo atsižvelgti į aptartus konstitucinių teismų teisėjų skyrimo bei jų Dėl rekomendacijos apimties profesinės karjeros reguliavimo ypatumus ir jų atžvil- giu rekomendacijos nuostatų netaikyti. Rekomendacijos 1 ir 2 punktuose nurodoma, kad jos nuostatos taikomos teisingumą vykdantiems as- Teisėjų nepriklausomumas menims, įskaitant ir sprendžiančius konstitucinės tei- 2010 m. rekomendacijos nuostatas lyginant su 1994 metų rekomendacijos nuostatomis, akivaizdu, kad naujoje rekomendacijoje teisėjų nepriklauso- 8 Rengiant publikaciją rekomendacijos tekstas net nebuvo paskelbtas Lietuvos mumo klausimai reglamentuojami kur kas išsamiau. teismų interneto tinklalapiuose, kuriuose paprastai pateikiami svarbiausi su teismų veiklos reglamentavimu susiję tarptautinės teisės aktai ar nuorodos į Pabrėžiant, kad teisėjų nepriklausomumo tikslas – juos. Tai stebina, nes čia galima aptikti nuorodų ir į kur kas mažiau svarbius tarp- užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ap- tautinius dokumentus. Kita vertus, mokslo doktrinoje ši rekomendacija neliko nepastebėta. Pvz., ABRAMAVIČIUS, A. et al. Lietuvos teisinės institucijos / Sudary- saugos konvencijos 6 straipsnyje kiekvienam asme- tojas ir mokslinis redaktorius E. Kūris. Vilnius, 2011, p. 149. niui garantuotą teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama 9 pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime teigiama, kad iš Kons- titucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo garantijos inter alia yra įtvirtintos „įvairiuose tarptautiniuose aktuose“, tačiau sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir konkrečiai šie aktai neįvardijami. Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas // Valstybės žinios, 2011, Nr. 20-967. Kita vertus, pažvelgus į Konstituciniame Teisme gautų, bet dar neišnagrinėtų prašymų sąra- 10 Rekomendacijos nuostatos neprofesionaliems teisėjams taikomos su tam tikra šą, matyti, kad ateityje bus dar ne viena proga oficialioje konstitucinėje doktri- išlyga: „[...] Išskyrus atvejus, kai iš konteksto aišku, kad jos taikomos tik profesio- noje pasiremti nagrinėjamos rekomendacijos nuostatomis. naliems teisėjams“ (2 punktas).

124 nešališko teismo, išskiriami ir kiti svarbūs teisėjų ne- valdžios nepriklausomumui ar pasitikėjimui ja. Taip priklausomumo aspektai: 1) 2010 m. rekomendaci- pat jiems privalu veikti taip, kad nekiltų abejonių dėl jos preambulėje bei 11 punkte įtvirtinta nacionalinių jų pasirengimo vykdyti teismo sprendimą, išskyrus valstybių teisėje plačiai paplitusi nuostata, kad nepri- pareiškimą dėl apeliacijos; vi) nors viešasis interesas klausomumas nėra teisėjams suteikiama privilegija, apima teismų procesus ir teismų administravimo bet žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos klausimus, tačiau teisė gauti tokią informaciją priva- garantija, sudaranti prielaidas pasitikėti teismine val- lo būti įgyvendinama tik gerbiant ir nepažeidžiant džia11; 2) atskiro teisėjo nepriklausomumą užtikrina teisėjų nepriklausomumo. Rekomendacija skatina teisminės valdžios nepriklausomumas, kuris yra fun- steigti atstovų spaudai pareigybes ar spaudos (vie- damentalus teisinės valstybės bruožas (4 punktas). šųjų ryšių) tarnybas teismuose, teismų tarybose ar Įdomus rekomendacijos bruožas tas, kad teisėjų kitose nepriklausomose teisminės valdžios instituci- nepriklausomumas gana akademiškai skirstomas į jose, o teisėjai raginami susilaikyti nuo bendravimo dvi rūšis – išorinį ir vidinį. Argumentų, kodėl išskir- su žiniasklaida; vii) veiksmingam teisminės valdžios tos būtent tokios nepriklausomumo rūšys12, reko- darbui būtinas visuomenės pasitikėjimas, todėl teis- mendacijos tekste nėra, tačiau galbūt tai lėmė siekis minė valdžia per teismų tarybas ar kitas nepriklau- išskiriant atitinkamas rūšis išsamiau aprašyti galimo somas institucijas turi sekti visuomenės lūkesčius bei pavojaus šaltinius ir taip visapusiškiau užtikrinti tei- nepasitenkinimo teismine valdžia priežastis; viii) už- sėjų nepriklausomumą. siimdami veikla, nesusijusia su teisingumo vykdymu, Išorinis teisėjų nepriklausomumas rekomendacijos teisėjai privalo vengti interesų konflikto ir apsiriboti 11 punkte suprantamas kaip laisvės, pagarbos žmo- tik su jų nepriklausomumu ir nešališkumu derančia gaus teisėms ir nešališko teisės taikymo garantija, veikla. užtikrinanti asmenų lygybę teismui. Šiai maksimai Teisėjų vidinis nepriklausomumas rekomendacijos įgyvendinti būtini tam tikri imperatyvai, apibrėžian- 22 punkte apibrėžiamas kaip kiekvieno individua- tys teisėjų ir teisminės valdžios santykius su kitomis laus teisėjo nepriklausomumas vykdant teisingumą. valstybės valdžios institucijomis, pareigūnais, priva- Teisingumas vykdomas nepriklausomai ir nešališkai čiais asmenimis ir pan. Rekomendacijoje nurodoma tuomet, kai teisėjai veikia be jokių suvaržymų (angl. imtis visų būtinų priemonių, kad teisėjų nepriklauso- without any restricitons), neleistino poveikio, tiesio- mumas ir nešališkumas būtų gerbiamas, ginamas ir ginio ar netiesioginio bet kurios valdžios, įskaitant ir skatinamas (13 punktas). Kaip ypač svarbios išskiria- teismų vadovybę, spaudimo, grasinimų ar kišimosi. mos šios priemonės (14–21 punktai): i) įstatyme turi Hierarchinė teismų organizacija neturi menkinti ats- būti nustatytos sankcijos asmenims, siekiantiems kiro teisėjo nepriklausomumo. Tam, kad būtų užti- neleistinu būdu (angl. improper manner) paveikti krintas teisėjų vidinis nepriklausomumas, turi būti teisėjus; ii) teismų sprendimai privalo būti argumen- įgyvendintos rekomendacijoje numatytos priemo- tuoti ir viešai paskelbti, o iš teisėjų negali būti reika- nės (23–25 punktai): i) aukštesniųjų grandžių teismų laujama kaip nors kitaip pagrįsti sprendimo moty- teisėjams draudžiama duoti nurodymus žemesniųjų vus13; iii) teismo sprendimai negali būti peržiūrimi grandžių teismų teisėjams dėl sprendimo konkrečio- kita kaip tik įstatymo nustatyta apeliacine ar teismo je byloje; ii) siekiant garantuoti nepriklausomą ir ne- proceso atnaujinimo tvarka; iv) vykdomoji ir įstaty- šališką teisingumo vykdymą, bylos teisėjams turi būti mų leidžiamoji valdžios negali priimti sprendimų, paskirstomos pagal iš anksto nustatytus objektyvius panaikinančių teismo sprendimo galiojimą, išskyrus kriterijus. Bylų paskirstymui proceso dalyvių ar bet sprendimus dėl amnestijos, malonės ar kitų panašių kurių kitų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų no- priemonių; v) komentuodami teismo sprendimus rai negali turėti jokios įtakos14; iii) teisėjams turi būti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių at- užtikrinta teisė laisvai vienytis į profesines organiza- stovai privalo vengti kritikos, kenkiančios teisminės cijas, kurių tikslas yra ginti teisėjų nepriklausomumą, saugoti jų interesus bei skatinti teisės viešpatavimą.

11 Tokia nuostata teisės doktrinoje išsakyta jau prieš keletą dešimtmečių. Pvz., SCHMIDT, E. Lehrkommentar zur Strafprozessordnung und zum Gerichtsverfas- Teismų tarybos vaidmuo sungsgesetz. Teil I. 2., völlig durchgearbeitete und erweiterte Auflage. Göttin- gen, 1952, S. 275ff. 12 teisės doktrinoje teisėjų ir teismų nepriklausomumas skirstomas labai įvairiai ir Tiek atskiro teisėjo, tiek visos teisminės valdžios nebūtinai išskiriant aptariamoje rekomendacijoje nurodytas rūšis. nepriklausomumo užtikrinimo požiūriu svarbus vai- 13 Šiuo požiūriu kaip nederama praktika vertintina pastaruoju metu Lietuvoje besiklostanti tradicija, kai teismo posėdžių salėje paskelbę sprendimą (ypač vadinamosiose „rezonansinėse“ bylose) teisėjai teismo koridoriuje ar kitoje teis- 14 Rekomendacijoje eksplicitiškai nepasisakyta, ar analogiškos nuostatos turėtų mo patalpoje papildomai atsakinėja į žurnalistų klausimus aiškindami, kokiais būti taikomos ir sudarant teismines kolegijas. Visgi manyčiau, kad sąvoka „bylų argumentais vadovaudamiesi priėmė būtent tokį sprendimą. paskirstymas“ apima ir kolegijų sudarymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 125 dmuo tenka nepriklausomai teisminės valdžios insti- cijoje expressis verbis nenurodytas šios specialios tucijai, kuri rekomendacijoje vadinama apibendrintu teisėjų institucijos pavadinimas ir jos sudėtis Teismų teismų tarybos (angl. Council for the Judiciary)15 pa- įstatyme kito19, o jos pavadinimas ir sudėtis nusisto- vadinimu. Tokiai teismų tarybai analogiška „speciali vėjo tik po Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nepriklausoma ir kompetentinga institucija“, kuri turi nutarimo20, kuriame Konstitucinis Teismas inter alia dalyvauti teisėjų atrankos procese bei sprendžiant nusprendė, kad ši konstitucinė institucija turi būti jų profesinės karjeros klausimus, minima ir 1994 m. suformuota profesiniu pagrindu vien tik iš teisėjų. Po rekomendacijoje (1 principo 2 punktas), tačiau joje, tokio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pakeistame skirtingai nei 2010 m. rekomendacijoje, nebuvo deta- Teismų įstatyme nustatyta, kad speciali teisėjų insti- liau pasisakyta dėl tokios institucijos sudėties, apsiri- tucija sudaroma tik iš teisėjų atitinkamai grąžinant jai bojant nuostata, kad „siekiant apsaugoti (aptariamos ankstesnį Teisėjų tarybos pavadinimą21. teisminės valdžios institucijos – aut. past.) nepriklau- Apibendrinant rekomendacijos nuostatas dėl teis- somumą, specialios taisyklės turi užtikrinti, pvz., kad mų tarybų, pažymėtina, kad, pirma, tokia teisminės teisminė valdžia renka šios institucijos narius“. Kitaip valdžios institucija turi būti įtvirtinta Konstitucijoje yra 2010 m. rekomendacijoje, kurios 27 punkte nuro- ar įsteigta įstatymu. Teismų taryboms formuluojami dyta, kad ne mažiau kaip pusę teismų tarybos narių dvejopi uždaviniai – ginti atskiro teisėjo ir visos teis- turi sudaryti pačių teisėjų renkami nariai teisėjai. To- mų sistemos nepriklausomumą bei skatinti teismi- kia nuostata iš esmės atkartoja Europos chartijos dėl nės valdžios veiksmingumą; antra, teismų taryboje teisėjų statuso 1.3 punktą16 (nors pati chartija reko- teisėjai turi sudaryti daugumą; trečia, teismų tarybos mendacijos tekste apskritai nepaminėta17), taip pat narius teisėjus turėtų rinkti patys teisėjai. Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (angl. CCJE) Šiais aspektais vertinant 2010 m. rekomendacijos dokumentuose ne sykį išsakytą poziciją18. nuostatas dėl teismų tarybų22, atkreiptinas dėmesys, Tokia nepriklausoma teisminės valdžios institucija kad: i) rekomendacijoje minima nepriklausoma teis- Lietuvoje yra Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje minės valdžios institucija – teismų taryba – įsteigta numatyta speciali teisėjų institucija, patarianti Res- ne visose Europos Tarybai priklausančiose valstybė- publikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukš- se. Pvz., tokios institucijos nėra įsteigusi Austrija, Če- tinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų. Konstitu- kija, Latvija, Suomija, Vokietija ir kai kurios kitos vals- tybės. Jose plačius įgaliojimus skiriant ir atleidžiant teisėjus, sprendžiant jų profesinės karjeros klausimus 15 nors skirtingose valstybėse ši nepriklausoma teisminės valdžios institucija va- bei administruojant teismus turi vykdomoji valdžia, dinama įvairiai (pvz., Aukščiausioji magistratūros taryba (angl. High Council for pirmiausia – teisingumo ministras23; ii) jei tokios ta- the Magistrature) Italijoje ir Prancūzijoje, Generalinė teismų taryba (angl. General Council for the Judiciary) Ispanijoje, Teismų taryba (angl. Council for the Judiciary) rybos ir yra įsteigtos, jų narius teisėjus ne visuomet Airijoje, Danijoje, Švedijoje ir kt., Teisėjų taryba (angl. Council of Judges) Čekijo- renka patys teisėjai. Nereti atvejai, kada teismų tary- je, Lietuvoje, Turkijoje ir kt.), tarptautiniuose aktuose patogumo dėlei priimta ją vadinti būtent Teismų taryba. Išsamiau žr.: Konsultacinės Europos teisėjų bos nariai teisėjai yra skiriami kitų valdžių, dažniau- tarybos nuomonė Nr. 10(2007) „Dėl teismų tarybos tarnavimo visuomenei“ // siai – vykdomosios valdžios (taip yra, pvz., Danijoje, http://www.teismai.lt/dokumentai/naudinga_informacija/CCJE/CCJE_N10.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). Švedijoje); iii) rekomendacijos nuostata, kad ne 16 europos chartijos dėl teisėjų statuso 1.3 punkte nurodyta, kad „sprendimo dėl mažiau kaip pusę teismų tarybos narių turi sudaryti teisėjų atrankos, skyrimo, karjeros ar atleidimo iš pareigų specifika lemia nuo nariai teisėjai anaiptol nėra bendras visoms Europos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios nepriklausomos institucijos, kurios bent pusę visų narių sudaro teisėjai, renkami kolegų vadovaujantis pla- Tarybos valstybėms narėms standartas. Teismų tary- čiausiu teisėjų atstovavimo principu, dalyvavimą“. 17 Rengiant 2010 m. rekomendacijos projektą, jame inter alia buvo nuoroda ir į 1998 m. Europos chartiją dėl teisėjų statuso. Visgi galutiniame rekomendaci- 19 1994 m. Teismų įstatyme įtvirtinta speciali teisėjų institucija vadinosi Teisėjų ta- jos tekste nuorodos į šį dokumentą atsisakyta. Tai, be kita ko, lėmė ir kai kurių ryba ir buvo sudaryta vien tik iš teisėjų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymas valstybių išsakyta nuomonė, kad aptariama chartija yra parengta dalyvaujant // Valstybės žinios, 1994, Nr. 46-851). 2002 m. priėmus naujos redakcijos Teismų tik skirtingų valstybių teisėjų asociacijoms, tarptautinės teisės požiūriu ji nėra įstatymą, ši institucija buvo pervadinta Teismų taryba ir buvo suformuota ne tik norminio pobūdžio, o nuoroda į ją sukeltų klaidingą įspūdį, esą ji yra oficialus iš teisėjų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymas // Valsty- Europos Tarybos dokumentas, nors tokio statuso ši chartija neturi. Išsamiau bės žinios, 2002, Nr. 17-649). žr.: SEIBERT-FOHR, A. Stellungnahme zur „Draft Recommendation on Judges: In- dependence, Efficiency and Responsibilities // http://www.mpil.de/shared/data/ 20 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas // pdf/stellungnahme_coe_draft_rec_jud_indep_by_seibert_fohr.pdf (prisijung- Valstybės žinios, 2006, Nr. 51-1894. ta 2012 m. liepos 20 d.). 21 Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įsta- 18 pvz., Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonės Nr. 10(2007) „Dėl teismų tymas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 60-2121. tarybos tarnavimo visuomenei“ 18 punkto nuostata, kad „[...] Teismų tarybos 22 teismų tarybų klausimu išsamiau žr.: ŠINKŪNAS, H. Ar speciali teisėjų institucija narių daugumą turi sudaryti teisėjai, kuriuos renka jų kolegos“ // http://www. turėtų būti sudaroma vien tik iš teisėjų? In: Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, teismai.lt/dokumentai/naudinga_informacija/CCJE/CCJE_N10.pdf> (prisijungta dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys / Vyr. mokslinis re- 2012 m. liepos 20 d.). Konsultacinė Europos teisėjų taryba 2010 m. lapkričio 17 daktorius G. Švedas. Vilnius, 2012, p. 207–208. d. patvirtino „Didžiąją teisėjų chartiją (Pagrindinius principus)“, kurios 13 punkte nustatyta, kad „Taryba turi būti sudaryta tik iš teisėjų arba joje jie turi turėti aiš- 23 Councils for the Judiciary States without a High Council. Preliminary report by kią daugumą [...]“ // http://www.gewaltenteilung.de/ccje_magna_carta_DE.pdf Lord Justice Thomas // http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/ccje/textes/Tra- (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). vaux10_en.asp (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.).

126 bose ar joms prilygstančiose institucijose daugumą bylų valdymo sistemų bei informacinių technologijų ne visuomet sudaro teisėjai (pvz., Norvegijoje, Portu- naudojimas; vi) būtų imtasi visų priemonių, kurios galijoje, Slovakijoje), nors tokie atvejai gana reti. būtinos teisėjų saugumui užtikrinti. Tokios priemo- Atsižvelgiant į tai, rekomendacijos nuostatos dėl nės turėtų apimti ne tik teismų, bet ir atskirų teisėjų teismų tarybų negali būti vertinamos kaip Europos apsaugą, jei to prireiktų. Tarybos valstybėms narėms bendras standartas, to- Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ir 1994 m. re- dėl pokyčiai atskirose valstybėse, „puoselėjant ben- komendacijoje buvo skirta nemažai dėmesio tinka- drą teisminę kultūrą“, nebūtinai vyks rekomendaci- moms teisėjų darbo sąlygoms bei jų veiklai reikalin- joje aprašytu būdu. Kita vertus, joje įtvirtintos tokios giems ištekliams aptarti25, naujosios rekomendacijos taisyklės, kurios, daugumos Europos Tarybos valsty- nuostatos, išskyrus veiksmingumo sąvokos formu- bių manymu, sudaro geriausias sąlygas nepriklauso- luotę, ypatingų naujovių neįnešė. mam ir nešališkam teisingumui. Šiuo aspektu Lietu- voje Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies pagrindu Teisėjų atsakomybė įsteigtos Teisėjų tarybos statusas ir sudėtis atitinka rekomendacijoje įtvirtintus sektinus standartus. Jau vien ta aplinkybė, kad 2010 m. rekomendacijos pavadinime šalia „nepriklausomumo“ ir „veiks- Veiksmingumas mingumo“ atsirado žodis „atsakomybė“, pakeitęs 1994 m. rekomendacijos pavadinime buvusį žodį Rekomendacijoje pabrėžiama, kad atskiro teisėjo (teisėjų – aut. past.) „vaidmens“, pagrįstai leido tikėtis, ir visos teismų sistemos veiksmingumas yra būtina kad teisėjų atsakomybės klausimams naujoje reko- kiekvieno asmens teisų ir laisvių apsaugos, teisinio mendacijoje bus skiriamas ypatingas dėmesys. Pava- tikrumo užtikrinimo ir visuomenės pasitikėjimo tei- dinime akcentuojama teisėjų atsakomybė liudija šios sės viešpatavimu sąlyga (30 punktas). Veiksmingu- problematikos svarbą ir aktualumą šiandien, kada vimas apibrėžiamas rekomendacijos 31 punkte – tai suomenės lūkesčiai susiję ne tik su nepriklausomu ir kokybiškų24 sprendimų priėmimas per protingą laiką nešališku, bet ir atsakingu teisingumo vykdymu. teisingame teisme. Veiksmingumo reikalavimas su- Kai galimybės patraukti teisėją atsakomybėn ap- ponuoja du imperatyvus. Pirma, teisėjai privalo už- ribotos be tam deramo pagrindo, kuriamas teisėjų tikrinti jiems paskirtų bylų veiksmingą nagrinėjimą, nebaudžiamumo įvaizdis, kuris neabejotinai pakerta įskaitant priimtų sprendimų vykdymą; antra, už teis- pasitikėjimą teismine valdžia. Kad kartais teisėjų ne- minės valdžios aprūpinimą atsakingos valdžios insti- priklausomumas suvokiamas pernelyg plačiai, liudija tucijos, saugodamos ir nepažeisdamos teisėjų nepri- ir Lietuvos praktika. Štai teisėjų imunitetas adminis- klausomumo ir nešališkumo, turi sudaryti reikalingas tracinei atsakomybei buvo panaikintas tik po to, kai sąlygas veiksmingam teismų misijos vykdymui. Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 17 d. nuta- Kad teisminė valdžia veiktų veiksmingai, ji turi būti rime26 konstatavo, kad Konstitucijoje teisėjo imuni- deramai aprūpinta. Aptariant teismų veiklai reika- tetas administracinei atsakomybei nėra nustatytas, lingus resursus (33–38 punktai), reikalaujama, kad: išskyrus atvejus, kai administracinė atsakomybė yra i) kiekviena valstybė aprūpintų teismus adekvačiais susijusi su teisėjo laisvės suvaržymu. resursais, paslaugomis ir įranga; ii) teisėjams būtų Rekomendacijoje, prieš nagrinėjant teisėjų atsako- suteikta reikalinga informacija, kuri leistų priimti tin- mybės klausimus, išvardijamos svarbiausios teisėjų kamus finansines pasekmes turinčius procedūrinius pareigos (59–65 punktai). Reikalaujama, kad teisėjai sprendimus. Be to, teisėjo sprendimas konkrečioje (i) lygiai gintų visų asmenų teises ir laisves, gerbtų jų byloje negali priklausyti nuo reikalavimo efektyviai orumą teismo procese; (ii) nagrinėdami bylas būtų naudoti išteklius; iii) teismuose būtų pakankamas tei- nepriklausomi ir nešališki, kiekvienam proceso da- sėjų ir tinkamai parengto aptarnaujančio personalo lyviui suteiktų galimybę būti išklausytam, taip pat, skaičius; iv) siekiant užkirsti kelią pernelyg dideliam esant reikalui, išaiškintų teismo proceso nuostatas; teisėjų darbo krūvio augimui ir jį sumažinti, spręsti (iii) ne tik veiktų be neleistino pašalinio poveikio, bet su teisingumo vykdymu nesusijusius klausimus teis- ir kad iš šalies būtų matoma, kad procesas vyksta muose gali būti patikėta deramą kvalifikaciją turintiems asmenims; v) būtų skatinamas elektroninių 25 1994 m. rekomendacijoje Nr. 94(12) inter alia pasisakyta dėl reikalingo pagalbi- nio personalo, deramos įrangos, biuro automatizavimo, duomenų apdorojimo 24 teismų sprendimų kokybės klausimu išsamiau žr.: Konsultacinės Europos teisėjų priemonių, pavedimo kitiems asmenims (ne teisėjams) atlikti funkcijas, nesusi- tarybos nuomonę Nr. 11(2008) „Dėl teismų sprendimų kokybės“ // http://www. jusias su teisingumo vykdymu, teismų apsaugos ir kt. teismai.lt/dokumentai/naudinga_informacija/CCJE/ccje%20nr.%2011.pdf (pri- 26 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas // sijungta 2012 m. liepos 20 d.). Valstybės žinios, 2007, Nr. 136-5529.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 127 be tokio poveikio27; (iv) nagrinėtų jiems skirtas by- teisingumo, už padarytus civilinės, baudžiamosios ir las ir nusišalintų ar atsisakytų veikti tik tada, kai tam administracinės teisės pažeidimus jie atsako bendra yra įstatyme numatyti pagrindai; (v) bylas nagrinė- tvarka kaip ir visi kiti piliečiai. tų stropiai ir per protingą terminą; (vi) priimtuose Apibendrinant šias rekomendacijoje įtvirtintas tei- sprendimuose aiškia ir suprantama kalba išdėstytų sėjų atsakomybei aptarti skirtas nuostatas, akivaizdu, sprendimo argumentus; (vii) skatintų proceso daly- kad jos yra iš esmės procedūrinio pobūdžio ir skirtos vius sudaryti taikos sutartį; (viii) reguliariai atnaujintų teisėjų patraukimo civilinėn, drausminėn ir baudžia- žinias ir lavintų įgūdžius. mojon atsakomybėn tvarkai apibrėžti. Kadangi šiais Teisėjų atsakomybę reglamentuojančios nuos- klausimais jau buvo pasisakyta ne viename anksčiau tatos išdėstytos rekomendacijos 66–71 punktuose. priimtame tarptautiniame dokumente, 2010 m. reko- Juose išreikštos kelios taisyklės, nustatančios teisėjų mendacijoje iš esmės apsiribota tik jų pakartojimu. patraukimo civilinėn, drausminėn ir baudžiamojon Kritikuotinos ir rekomendacijoje vartojamos tei- atsakomybėn ypatumus. Štai teismo proceso metu sėjų atsakomybei reglamentuoti skirtos formuluo- atliekamas teisės aiškinimas, faktų ar įrodymų ver- tės. Pvz., 66, 68, 70 punktuose nurodoma, kad tam tinimas negali būti pagrindas taikyti civilinę arba tikri teisėjų veiksmai negali būti pagrindas jų at- drausminę atsakomybę, išskyrus tyčios (angl. malice) sakomybei (angl. should not give rise to liability). Tai ar didelio aplaidumo atvejus (angl. gross negligence). imperatyvi nuostata, kuri priimta deklaruojant tikslą Galioja principas, kad žalą, atsiradusią dėl teisėjų kuo visapusiškiau apsaugoti teisėjų nepriklausomu- veiksmų, atlygina valstybė, o jei žala padaroma tyčia mą. Tačiau šios imperatyvios nuostatos kontekste ar dėl didelio aplaidumo, žalą atlyginusi valstybė ją 69 punkto taisyklė, kad paaiškėjus tam tikriems pa- gali išieškoti iš teisėjo regreso tvarka. žeidimams teisėjai gali būti (angl. may follow) trau- Vertinant šias nuostatas matyti, kad čia iš esmės kiami drausminėn atsakomybėn, yra pernelyg švelni vadovaujamasi Europos chartijos dėl teisėjų statuso siekiant užtikrinti atsakingą teisingumo vykdymą29. 5.2 punkte įtvirtinta taisykle, kad ieškinys dėl išlaidų Lyginant su 1994 m. rekomendacija, žingsnis at- atlygimo teisėjui gali būti reiškiamas tik tais atvejais, gal yra atsisakymas rekomendacijoje nurodyti bent kai buvo įvykdytas sunkus ir neatleistinas teisėjo pavyzdines nuobaudas, kurios gali būti taikomos tei- pareigų vykdymą reglamentuojančių nuostatų pa- sėjams už jų netinkamą elgesį30. Darytina prielaida, žeidimas. Dar griežtesnę poziciją šiuo klausimu yra kad to priežastimi galbūt tapo suabsoliutinta Kon- išsakiusi Konsultacinė Europos teisėjų taryba, kurios sultacinės Europos teisėjų tarybos pozicija, jog kie- nuomone, „būtų neteisinga, jeigu teisėjas už savo kviena teismų sistema [...] turėtų apibrėžti taikomas pareigų vykdymą turėtų asmeniškai atsakyti, net ir nuobaudas, kurios būtų proporcingos nusižengimui, atlyginant valstybei nuostolius, išskyrus tyčinių ap- tačiau Konsultacinė Europos teisėjų taryba nemano, gavysčių atvejus“28. Pastaroji pozicija inter alia grin- kad „Europos lygiu galėtų ar turėtų būti sudarytas džiama tuo, kad nacionalinėje valstybių teisėje var- tikslus nuobaudų sąrašas“31. tojamų terminų „per didelis aplaidumas“, „šiurkštus ir neatleistinas aplaidumas“ apibrėžimas yra labai Išvados sudėtingas, todėl civilinės atsakomybės taikymas teisėjams turėtų būti apribotas ir galimas tik dėl jų 1. Nors plačioje Lietuvos konstitucinėje doktrino- tyčinių veiksmų. je teisėjų ir teismų nepriklausomumo klausimu ne- Teisėjai, kurie savo pareigų nevykdo „veiksmin- vengta remtis tarptautiniais aktais inter alia 1994 m. gai ir tinkamu būdu“ (angl. in an efficient and proper rekomendacija, naujosios 2010 m. rekomendacijos manner), gali būti traukiami drausminėn atsakomy- nuostatos nebuvo pasitelktos kaip argumentas bėn, kurią turėtų taikyti nepriklausoma institucija ar sprendžiant konstitucinės justicijos bylas. 2. Reko- teismas. Baudžiamojon atsakomybėn už teisingumo mendacijos taikymas konstitucinių teismų teisėjams, vykdymą teisėjai gali būti traukiami tik dėl tyčinių nu- ypač tų jos nuostatų, kurios susijusios su teisėjų sky- sikalstamų veiksmų aiškinant teisę, vertinant faktus ir įrodymus. Tuo atveju, kai teisėjai veikia nevykdydami 29 manyčiau, kad čia taip pat derėjo vartoti formuluotę „privalo“, „turi būti“. 30 1994 m. rekomendacijos Nr. R(94)12 „Dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmin- 27 ši nuostata seka iš Anglijos teisės maksimos „justice must not only be done; it gumo ir vaidmens“ VI principe buvo nurodytos teisėjams galimos taikyti nuo- must also be seen to be done“, kuri plačiai taikoma Europos Žmogaus Teisių Teis- baudos: bylos paėmimas iš teisėjo, teisėjo perkėlimas į kitą teismą; ekonominės mo jurisprudencijoje ir per ją turi svarbią reikšmę nacionalinių valstybių teisei. sankcijos, pvz., laikinas atlyginimo sumažinimas; nušalinimas. 28 Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonė Nr. 3(2002) „Dėl profesinio 31 Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonė Nr. 3(2002) „Dėl profesinio teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio, nešališkumo teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio, nešališkumo principų ir taisyklių“ // http://www.teismai.lt/dokumentai/naudinga_informaci- principų ir taisyklių“ // http://www.teismai.lt/dokumentai/naudinga_informaci- ja/CCJE/CCJE_N3.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). ja/CCJE/CCJE_N3.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.).

128 rimu ir jų profesine karjera, yra problemiškas, nes 70 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. sausio 24 d. neatspindi daugelio Europos Tarybos valstybių kons- redakcija), 71 straipsnio 2, 3 dalių (2002 m. titucinių nuostatų ir tradicijų. Protingesnis sprendi- sausio 24 d. redakcija), 72 straipsnio 2, 3 dalių mas būtų buvęs nuspręsti rekomendacijos nuostatų (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 73 straipsnio konstitucinių teismų teisėjams netaikyti. 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 74 3. Rekomendacijos naujovė yra ta, kad, siekiant straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), teisėjų nepriklausomumą užtikrinti kuo visapusiš- 75 straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 24 d. kiau, nepriklausomumas suskirstytas į dvi rūšis – iš- redakcija), 76 straipsnio 2 dalies (2003 m. orinį ir vidinį. sausio 21 d. redakcija), 77 straipsnio 3 dalies 4. Rekomendacijos nuostatos dėl teismų tarybų, (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 78 straipsnio atsižvelgiant į teisinio reguliavimo skirtumus Euro- 2 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), pos Tarybos valstybėse narėse, negali būti vertina- 79 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. mos kaip bendras standartas. Kita vertus, rekomen- redakcija), 81 straipsnio 3, 7 dalių (2002 m. dacija nurodo, kaip įsteigtos ir pagal kokias taisykles sausio 24 d. redakcija), 90 straipsnio 3, 7 dalių suformuotos teismų tarybos sudarys geriausias (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio sąlygas nepriklausomam ir nešališkam teisingumui. 2, 5 dalių (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Teisėjų tarybos statuso reglamentavimas Lietuvoje 120 straipsnio 3, 4 punktų (2002 m. sausio 24 d. tokias sąlygas atitinka. redakcija), 128 straipsnio 2 dalies (2002 m. 5. Lyginant su 1994 m. rekomendacija Nr. R(94)12, sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos naujoje rekomendacijoje teisėjų veiksmingumo įstatymo „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas“ klausimu iš esmės jokių naujovių nėra, išskyrus pa- 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto (1996 m. liepos teiktą veiksmingumo sąvoką. 4 d. redakcija), 17 straipsnio 1, 3 dalių (1995 m. 6. Nors rekomendacijos pavadinime kalbama apie balandžio 18 d. redakcija), 4 dalies (1996 m. liepos teisėjų atsakomybę, šio dokumento tekste apsiribo- 4 d. redakcija), 18 straipsnio 3 dalies (1995 m. ta ankstesniuose tarptautinės teisės aktuose įtvirtin- balandžio 18 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos tų iš esmės procedūrinio pobūdžio nuostatų, skirtų Prezidento 2003 m. vasario 10 d. dekreto Nr. teisėjų patraukimo civilinėn, drausminėn ir baudžia- 2048 „Dėl apygardos teismo teisėjo atleidimo“ mojon atsakomybėn tvarkai apibrėžti, pakartojimu. 1 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Neigiamai vertintinas sprendimas atsisakyti nurodyti Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, bent pavyzdines nuobaudas, kurios gali būti taiko- Nr. 51-1894. mos teisėjams už jų netinkamą elgesį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Šaltiniai Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 4 dalies Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, dėl Lietuvos Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 31-953 (su vėlesniais Respublikos Prezidento 2004 m. liepos 1 d. pakeitimais ir papildymais). dekreto Nr. 140 „Dėl apygardos teismo teisėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atleidimo“ atitikties Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos teismų Respublikos teismų įstatymo 14, 251, 26, 30, įstatymo 83 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 691 ir 73 redakcija) 1, 2 dalims, 84 straipsnio (2002 m. straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos sausio 24 d. redakcija) 1, 6 dalims. 86 straipsnio Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1999, Nr. 109- (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 1 dalies 5 3192. punktui. 6 daliai, taip pat dėl bylos dalies pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos ištirti Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. Respublikos teismų įstatymo 56 straipsnio 2 liepos 1 d. dekreto Nr. 140 „Dėl apygardos teismo dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 3 dalies teisėjo atleidimo“ atitiktį Lietuvos Respublikos (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 4, 5, 6 dalių teismų įstatymo 90 straipsnio 7 daliai (2002 m. (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 57 straipsnio sausio 24 d. redakcija) nutraukimo“ // Valstybės 3 dalies (2003 m. sausio 28 d. redakcija), 63 žinios, 2007, Nr. 136-5529. straipsnio 4 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 129 vasario 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konsultacinės Europos teisėjų tarybos 2010 m. teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio lapkričio 17 d. patvirtinta „Didžioji teisėjų 6 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, chartija (Pagrindiniai principai)“ // http://www. 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies atitikties gewaltenteilung.de/ccje_magna_carta_DE.pdf Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). žinios, 2011, Nr. 20-967. Councils for the Judiciary States without a Lietuvos Respublikos teismų įstatymas // Valstybės High Council. Preliminary report by Lord žinios, 1994, Nr. 46-851 (su vėlesniais pakeitimais Justice Thomas // http://www.coe.int/t/dghl/ ir papildymais). cooperation/ccje/textes/Travaux10_en.asp Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 119, 120 ir (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). 121 straipsnių pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2006, Nr. 60-2121. Literatūra Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 17-649. ABRAMAVIČIUS, A. et al. Lietuvos teisinės institucijos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1985 m. / Sudarytojas ir mokslinis redaktorius E. Kūris. gruodžio 13 d. rezoliucija Nr. 40/146 patvirtinti Vilnius, 2011. Pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai SCHMIDT, E. Lehrkommentar zur Strafprozessordnung // http://www.teismai.lt/lt/tarpt-bendr/kita- und zum Gerichtsverfassungsgesetz. Teil I. 2., naudinga-informacija/?type=0 (prisijungta völlig durchgearbeitete und erweiterte Auflage. 2012 m. liepos 20 d.). Vadenhoeck & Ruprecht in Göttingen, 1952. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1994 m. spalio SEIBERT-FOHR, A. Stellungnahme zur „Draft 13 d. rekomendacija Nr. R(94)12 „Dėl teisėjų Recommendation on Judges: Independence, nepriklausomumo, veiksmingumo ir vaidmens“ Efficiency and Responsibilities“ // http://www.mpil. // http://www.lat.lt/lt/veikla/teises-aktai-0/ de/shared/data/pdf/stellungnahme_coe_draft_ tarptautiniai-dokumentai/rekomendacija-nr.-r- rec_jud_indep_by_seibert_fohr.pdf (prisijungta 8kgk.html (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). 2012 m. liepos 20 d.). Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. ŠINKŪNAS, H. Ar speciali teisėjų institucija turėtų būti lapkričio 17 d. rekomendacija Nr. (2010)12 „Dėl sudaroma vien tik iš teisėjų? In: Nepriklausomos teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. ir atsakomybė“ // http://www.coe.int/t/dghl/ Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys / Vyr. cooperation/ccje/textes/DocsRef_en.asp mokslinis redaktorius G. Švedas. Vilnius, 2012. (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). 1998 m. Europos chartija dėl teisėjų statuso // http://www.teismai.lt/lt/tarpt-bendr/kita- naudinga-informacija/?type=0 (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonė Nr. 3(2002) „Dėl profesinio teisėjų elgesio, ypač etikos, teisėjo pareigoms netinkamo elgesio, nešališkumo principų ir taisyklių“ // http://www. teismai.lt/dokumentai/naudinga_informacija/ CCJE/CCJE_N3.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonė Nr. 10(2007) „Dėl teismų tarybos tarnavimo visuomenei“ // http://www.teismai.lt/ dokumentai/naudinga_informacija/CCJE/CCJE_ N10.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.). Konsultacinės Europos teisėjų tarybos nuomonė Nr. 11(2008) „Dėl teismų sprendimų kokybės“ // http://www.teismai.lt/dokumentai/naudinga_ informacija/CCJE/ccje%20nr.%2011.pdf (prisijungta 2012 m. liepos 20 d.).

130 KONSTITUCIJA IR POLITINIS PROCESAS: REGRESO ANATOMIJA

Elena Masnevaitė

Ši publikacija orientuota į konkrečią nūdieną ir ją, pabaiga. matyt, reikėtų pradėti nuo paaiškinimo, kodėl „ana- Dar 2005 m. Egidijus Šileikis užsiminė apie politi- tomija“. nių partijų teisinio statuso raidos antrąją pakopą3 ir Tarptautinių žodžių žodynas1 terminą „anatomi- kritikavo ją dėl pernelyg didelio politinių partijų „cija“ apibrėžia kaip mokslą, tiriantį organizmų formą vilistikavimo“, kuris, anot jo, nedera su Konstitucijos ir sandarą. Politika – irgi gyvas organizmas, teisiniu 35 straipsniu, politines partijas expressis verbis įtvir- požiūriu galintis būti sveikas arba sirgti. Štai atsa- tinančiu ne valstybės organizavimo pagrindų, bet kymas ir į antrąjį klausimą – kodėl „regresas“. Plika piliečių subjektinių galimybių kontekste. akimi matyti, kad Lietuvos politinės sistemos liga 2012 m. galima kalbėti apie trečiąją politinių par- progresuoja, be to, gana sparčiai. Tiesa, kokia tai liga, tijų teisinio statuso raidos pakopą, kurią, mano nuo- sunku pasakyti. Nesinori nieko įžeisti, bet kartais kyla mone, galima pavadinti parengiamaisiais darbais su- minčių apie šizofrenijos apraiškas – kliedesius, haliu- valstybinant politines partijas. Čia, be kita ko, turima cinacijas. omenyje nauja politinių partijų finansavimo tvarka. Konstitucionalistai mano, jog tokiam sergančiam Įvertinus aktualios redakcijos Politinių partijų ir po- organizmui pirmas vaistas yra Konstitucija2. Kaip litinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kon- rodo, jau, galima sakyti, ilgametė patirtis, politikai trolės įstatymo4 7 straipsnį, kuris apibrėžia politinių laikosi kitokios nuomonės ir dažnai Konstitucijai pri- partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinius, skiria įvairių ypatybių, kurių ji iš tikrųjų neturi, na, pa- ir Lietuvos populiariausių politinių partijų, išskyrus vyzdžiui, „šamanų kulto“ atributo. Maža to, jie bando Lietuvos socialdemokratų partiją, kuri visada pasi- su tomis Konstitucijos ypatybėmis, jų manymu, ydo- žymėjo stipriu savęs finansavimu, pateiktas 2011 m. mis, įnirtingai kovoti įvairiais, jų galva, pateisinamais finansines ataskaitas, galima daryti išvadą: šiuo metu ir jiems prieinamais būdais, panašiai kaip meilėje ar daugelį jų finansuoja valstybė5. Žinoma, tokią išvadą kare, t. y. kartais nelabai adekvačiai. galima daryti tik laikantis stručio pasaulio suvokimo Nuo politinio proceso yra neatsiejamos politinės partijos. Šiame kontekste jos yra visa ko pradžia ir 3 šiLEIKIS, E. Politinių partijų teisinio statuso raidos antroji pakopa // Jurisprudenci- ja, 2005, Nr. 64(56), p. 42–49. 1 Tarptautinių žodžių žodynas / Sudarė A. Bendorienė et al. Vilnius, 2004, p. 46. 4 valstybės žinios, 2010, Nr. 63–3091 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33-1014; 1996, 2012 m. gegužės 10 d.). Nr. 64-1501, Nr. 122-2863; 2002, Nr. 65-2629; 2003, Nr. 14-540, Nr. 32-1315, Nr. 5 Žr. Politinių partijų 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinius // http://www.vrk.lt/ 32-1316; 2004, Nr. 111-4123, Nr. 111-4124; 2006, Nr. 48-1701. lt/pirmas-puslapis/far/2011-metu-far.html (prisijungta 2012 m. gegužės 10 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 131 principo, t. y. jog to, ko mes nematome, nėra, nes Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, kad politinėms būtų naivu tikėtis, kad draudimai privačiai finansuo- partijoms suteikiama autonomija, kurią įtvirtina Po- tipolitines partijasiš tiesų veikia. Vulgarus pavyzdys: litinių partijų įstatymo10 11 straipsnis. Ta aplinkybė, prostitucija juk irgi draudžiama, tiesa? kad Konstitucija politinių partijų autonomijos nenu- Politinių partijų priklausomybė nuo valstybės yra mato expressis verbis, visiškai nereiškia, kad tai nėra ne mažiau žalinga politinei sistemai nei jų priklauso- konstitucinio lygmens principas. Turbūt niekas ne- mybė nuo privačių rėmėjų: pirmiausia politinės par- puls ginčytis, kad Lietuva – demokratinė valstybė. tijos tolsta nuo rinkėjų, be to, tos politinės partijos, Nėra politinių partijų – nėra ir demokratinės valsty- kurios yra valdžioje, gali dar labiau piktnaudžiauti bės. Daugiskaita čia vartojama sąmoningai. Politinės valstybiniais resursais6. Naujausias ir vienas iš smul- partijos atlieka tarpininko vaidmenį – tarpininko tarp kesnių pavyzdžių – Seimo narys Valentinas Mazuro- žmogaus ir valstybės. Taigi politinių partijų funkcinė nis, kuris už parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kitaip paskirtis yra tokia specifinė, kad joms garantuojama tariant, valdiškus pinigus, įsigijo tušinukų su „Tvarkos autonomija. Ar visoms įmonėms, įstaigoms ar or- ir teisingumo“ partijos simbolika7. Seimo Etikos ir ganizacijoms, finansuojamoms valstybės biudžeto procedūrų komisija dėl nesuprantamų priežasčių lėšomis, yra numatyta garantija veikti laisvai ir sava- pažeidimo nenustatė, o Vyriausioji rinkimų komisija rankiškai? šio atvejo kaip Politinių partijų ir politinių kampanijų Taip, galima sutikti, kad ankstesnės redakcijos Vie- finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pa- šųjų pirkimų įstatymo nuostata, dėl kurios kilo visas žeidimo apskritai netiria, kaip paprastai „nurašyda- šitas sąmyšis, buvo diskriminacinė, tačiau būtent tų ma“ tai savo ribotai kompetencijai. politinių partijų, kurios gauna valstybės biudžeto asi- Vis dėlto šiame politinių partijų raidos etape vi- gnavimus, atžvilgiu, nes tik joms būtų kilusi pareiga siškas „dugnas“ buvo pasiektas tada, kai politinėms organizuoti viešuosius pirkimus. Lietuvoje šiuo metu partijoms, kurios dėl Politinių partijų ir politinių kam- tokių politinių partijų yra dešimt11. panijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstaty- Deja, aptarta situacija yra ne priežastis, o pase- mo novelų buvo faktiškai prilygintos biudžetinėms kmė, konkrečiai – naujo politinių partijų ir politinių įstaigoms, buvo nuspręsta taikyti ir tokioms įstai- kampanijų finansavimo modelio įdiegimo pasekmė. goms pritinkančias taisykles, pvz., įpareigoti jas orga- Tiesa, tokios pozicijos laikosi mažuma, o Lietuvoje vi- nizuoti viešuosius pirkimus, nes daugiau kaip pusę jų soms mažumoms nelengva, tik kiekvienai savaip. O pajamų sudaro valstybės biudžeto lėšos, be to, šiame dauguma ir toliau deklaruoja, esą viskas tik į gera ir įstatyme yra apibrėžiama, kam tos lėšos gali būti pa- vardan demokratijos. naudotos. Buvo pateikta ir priimta Viešųjų pirkimų Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įstatymo pataisa8, suteikianti politinėms partijoms Lietuvoje įregistruotos 43 politinės partijos12. Paly- tam tikrą „indulgenciją“ šiuo klausimu. Tokiai pataisai ginimui, Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuri gyventojų labai priešinosi Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų skaičiumi yra gana artima Lietuvai, registruota be- tarnybos, kaip jos teigė, dėl kontrolės sumetimų. Ši veik 200 politinių partijų13. Ar šie skaičiai atspindi Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa sulaukė ir Respubli- teigiamas tendencijas? Visiškai priešingai. kos Prezidentės veto, grindžiamo tuo, kad tokia išim- Antai Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009 m. tis pažeidžia Europos Sąjungos teisę bei nepagrįstai gruodžio 22 d. sprendime byloje Sejdić ir Finci prieš privilegijuoja politines partijas, kitais žodžiais tariant, Bosniją ir Hercegoviną (prašymų Nr. 27996/06 ir Nr. nepagrįstai jas išskiria iš kitų įmonių, įstaigų ar orga- 34836/06)14 konstatavo, kad pasyviosios rinkimų nizacijų, taip pat finansuojamų valstybės biudžeto 9 lėšomis . 10 valstybės žinios, 2004, Nr. 54-1831 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2012 m. gegužės 10 d.). 11 Žr. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. balandžio 11 d. 6 plačiau apie tai žr. MASNEVAITĖ, E. Politinių partijų ir politinių kampanijų teisinis sprendimą Nr. Sp-34 „Dėl 2012 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asigna- reguliavimas Lietuvoje. Daktaro disertacija. Vilnius, 2010, passim. vimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ //V alstybės žinios, 7 Už parlamentines lėšas reklamuosis ant tušinukų // http://www.alfa.lt/straips- 2012, Nr. 45-2219. nis/14387656/Uz.parlamentines.lesas.reklamuosis.ant.tusinuku=2012-04-26_ 12 Žr. Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašą (atnaujintas 2012 m. balandžio 08-07 (prisijungta 2012 m. gegužės 11 d.). 27 d.) // http://www.tm.lt/dok/2012%2004%2027%20Partijos_sarasas.pdf (pri- 8 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo sijungta 2012 m. gegužės 10 d.). įstatymo projektas Nr. XIP-4024 // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. 13 Evaluation Report on Bosnia and Herzegovina on Transparency of Party Funding showdoc_l?p_id=416695&p_query=&p_tr2=2 (prisijungta 2012 m. gegužės // http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/greco/evaluations/round3/GrecoE- 12 d.). val3(2010)5_BiH_Two_EN.pdf (prisijungta 2012 m. gegužės 10 d.). 9 Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo 23 d. dekretas Nr. 1K-1001 „Dėl 14 prieiga per internetą: http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&por- Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įsta- tal=hbkm&action=html&highlight=Sejdi%u0107%20%7C%20Finci%20%7C% tymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui 20v.%20%7C%20Bosnia%20%7C%20Herzegovina&sessionid=95000981&skin pakartotinai svarstyti“ // Valstybės žinios, 2012, Nr. 36-1782. =hudoc-en (prisijungta 2012 m. gegužės 12 d.).

132 teisės suteikimas tik didžiosioms etninėms grupėms, deja, ne laiku, ne vietoje ir netinkamu būdu – nors t. y. bosniams, serbams ir kroatams, yra diskriminaci- ir teisiniu, bet neteisėtu. Kas būtų, jeigu Konstituci- nis, tačiau nei šios valstybės Konstitucija, nei rinkimų niam Teismui nusprendus minėtą prašymą nagrinėti įstatymai atitinkamai pakeisti nebuvo, nors po šio skubos tvarka24 nutarimas bus paskelbtas tuoj po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo jau buvo Seimo rinkimų? Kiltų didelė teisinė ir politinė su- surengti ne vieneri rinkimai. maištis dėl to, ar Rolandas Paksas (dėl kurio ši pataisa Šiame kontekste gali būti paminėtas ir Europos buvo padaryta) laikytinas ar vis dėlto nelaikytinas Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl pasyviosios Seimo nariu. rinkimų teisės ribojimo garsiojoje byloje Paksas prieš Tai ne pirmas ir turbūt tikrai ne paskutinis kartas, Lietuvą (prašymo Nr. 34932/04)15, kurioje Europos kai politikai nekreipia dėmesio į Konstituciją ir Kons- Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Konstituci- titucinį Teismą. nio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime16 sufor- Antai Konstitucijos tekste vartojamos ne tik „politi- muluota diskvalifikavimo iki gyvos galvos taisyklė, nės partijos“, bet ir „politinės organizacijos“ sąvokos kalbant apie pasyviąją rinkimų į parlamentą teisę, (35 str. 3 d., 44 str. 2 d., 83 str. 2 d., 113 str. 2 d., 114 yra neproporcinga pagal Europos žmogaus teisių ir str. 1 d., 141 str.), tačiau Lietuvos įstatymų leidėjas pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos17 1 Proto- ignoruoja šią aplinkybę ir nepaiso, kad Konstitucinis kolo 3 straipsnį. Teismas dar 2007 m. pradžioje25 gana aiškiai davė su- Netrukus po to Konstitucinis Teismas išplatino pa- prasti, o vėliau keletą kartų primygtinai pakartojo26, reiškimą, kad minėtą Europos Žmogaus Teisių Teis- jog įstatymų lygmeniu turi būti apibrėžtas ir toks sumo sprendimą galima tinkamai įgyvendini tik priė- bjektas kaip politinė organizacija: tarp jos ir politinės mus atitinkamas Konstitucijos pataisas18. Kai kurie partijos negalima dėti lygybės ženklo. Kol kas Seimui teisininkai abejojo dėl formos, tačiau su pareiškimo nebuvo pateiktas svarstyti atitinkamas įstatymo turiniu jie iš esmės sutiko. Nepaisant to, atitinkama projektas. Galima numanyti, kad politinės partijos Seimo rinkimų įstatymo pataisa19 buvo priimta ne- nenori prarasti kandidatų sąrašų kėlimo monopolio pakeitus Konstitucijos. Šįkart Respublikos Preziden- ir sulaukti papildomų konkurentų politinėje kovoje, tė, net ir žinodama teisininkų bendruomenės poziciją juolab kad visuomenės nuomonės tyrimairodo, jog šiuo klausimu, jai suteikta veto teise nepasinaudojo. Lietuvoje politinės partijos yra „nepopuliarumo vir- Vietoj to ji pakvietė Seimą „skubiai [...] teikti būtinas šūnėje“ (tiksliau, duobėje)27. Konstitucijos pataisas“20. Konstituciniame Teisme yra Čia primintina, kad politinių partijų teisinio statu- gautas prašymas ištirti šio įstatymo konstitucingu- so raidos pirmajame etape,1994–2004 m., Politinių mą21. Neabejotina, kad jis bent iš dalies bus pripažin- partijų įstatymas vadinosi Politinių partijų ir politinių tas pagrįstu.22 organizacijų įstatymu: jame buvo vartojamos ats- Respublikos Prezidentės pareiškimas – tai lyg ir kiros „politinės partijos“ ir „politinės organizacijos“ bandymas pašalinti Konvencijos pažeidimą23, bet, sąvokos. Tačiau jos apibrėžė teisiškai lygiavertes ka- tegorijas. Faktiškai tai buvo sinonimai. Toks dirbtinis Konstitucijos nuostatos įgyvendinimas tuometinėje 15 prieiga per internetą: http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&port 28 al=hbkm&action=html&highlight=paksas&sessionid=95003627&skin=hudoc- teisinėje literatūroje sulaukė tam tikros kritikos , bet en (2012 m. gegužės 10 d.). plačiau dėl to, kad tokie dariniai neturėtų būti trak- 16 valstybės žinios, 2004, Nr. 85-3094. tuojami kaip tapatūs, pasisakyta nebuvo, o kai kas, 17 valstybės žinios, 1995, Nr. 40-987. priešingai, politinių partijų ir politinių organizacijų 18 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 10 d. pareiškimas dėl netapatumą vadino tariamu29. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo įgyvendinimo // http://www.lrkt.lt/Pranesimai/txt_2011/L20110110c.htm (prisijungta 2012 m. gegužės 12 d.). 19 Žr. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstaty- 24 kas, beje, ir bus daroma. Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. mą // Valstybės žinios, 2012, Nr. 42-2042. liepos 4 d. pranešimą žiniasklaidai „Rugpjūčio 23 d. rengiamas viešas posėdis, kuriame bus nagrinėjamas Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies konsti- 20 Lietuvos Respublikos Prezidentės Spaudos centro 2012 m. balandžio 4 d. pra- tucingumas“ // http://www.lrkt.lt/Pranesimai/txt_2012/L20120704a.htm (prisi- nešimas spaudai „Būtinos skubios Konstitucijos pataisos“ // http://www.lrp.lt/lt/ jungta 2012 m. liepos 9 d.). spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/butinos_skubios_konstitucijos_pa- taisos.html (prisijungta 2012 m. gegužės 10 d.). 25 Žr. 2007 m. vasario 9 d. nutarimą // Valstybės žinios, 2007, Nr. 19-722. 21 Prieiga per internetą: http://www.lrkt.lt/Prasymai/13_2012.htm (prisijungta 26 Žr. 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą // Valstybės žinios, 2010, Nr. 133-6800; 2011 2012 m. gegužės 12 d.). m. gegužės 11 d. nutarimą // Valstybės žinios, 2011, Nr. 58-2771. 22 atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 5 d., 27 Žr., pvz., VILMORUS 2011 m. rugsėjo 2–12 d. atliktos apklausos duomenis // kai šis straipsnis jau buvo parašytas. (Red. past.) http://www.vilmorus.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01article id=2&cntnt01returnid=20 (prisijungta 2011 m. spalio 9 d.). 23 Lietuvos Respublikos Prezidentės Spaudos centro 2012 m. balandžio 4 d. pra- nešimas spaudai „Būtinos skubios Konstitucijos pataisos“ // http://www.lrp. 28 vaitiekienė, E. Nevalstybinės organizacijos konstitucinėje teisėje, in: Lietuvos kons- lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_spaudai/butinos_skubios_konstituci- titucinė teisė / BIRMONTIENĖ, T., JARAŠIŪNAS, E. et al. Vilnius, 2001, p. 578. jos_pataisos.html (prisijungta 2012 m. gegužės 10 d.). 29 šiLEIKIS, E. Politinių partijų teisinio statuso raidos antroji pakopa, 2005, p. 45–46.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 133 Kiek kitoks pavyzdys – vienos iš Lietuvos vyriau- Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo siojo administracinio teismo neseniai nagrinėtų nor- 11 straipsnio (2004 m. gegužės 4 d. redakcija) minių administracinių bylų fabula30. Lietuvos social- ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegužės 4 d. demokratų partijos taryba savo nutarimu patvirtino redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2004, reglamentą. Jame nustatyta, kad šios frakcijos na- Nr. 85-3094. rys, t. y. Seimo narys – Tautos atstovas, nedalyvauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jeigu jis nesutinka su 2007 m. vasario 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos šios frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų svarstomu klausimu. Tačiau pagal Seimo statutą31 įstatymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, nepriešta- redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos raujančią Seimo statutui (38 str. 4 d.). Lietuvos social- Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 19-722. demokratų partija negalėjo susitaikyti su tuo, kad jos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vardo frakcija Seime nėra „mini“ Lietuvos socialde- lapkričio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos mokratų partija Seime, t. y. su tuo, ką dar 1993 m.32 rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Ji negalėjo pati- straipsnio (2008 m. gegužės 8 d., 2009 m. vasario kėti ir tuo, kad šios frakcijos reglamentas negali būti 12 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos traktuojamas kaip politinės partijos vidaus tvarką Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2010, nustatantis dokumentas. Partijai taip pat buvo visiš- Nr. 133-6800. kai nesvarbu, kad jos nustatytas teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudarė prielaidas paneigti Seimo nario laisvo man- 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos dato principą ir Seimo nario konstitucinę pareigą da- Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo lyvauti Seimo posėdžiuose. Anot jos, tai irgi Lietuvos (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 34 straipsnio, socialdemokratų partijos vidaus reikalas. Ir kas galė- 83 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių, Lietuvos Respublikos tų paneigti? Byla buvo nutraukta. politinių partijų ir politinių kampanijų Tai, kas čia aprašyta, tėra ledkalnio viršūnė, mato- finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo ma net neatlikus jokios rimtesnės istorinės apžvalgos (2010 m. gegužės 18 d. redakcija) 3 straipsnio ir tik fragmentiškai aptarus kai kurias šiandienos ak- 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos tualijas. Bet ir to pakanka, kad įsitikintume, jog šiuo Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2011, metu politikai „klaidas“ daro ne dėl nežinojimo, kaip Nr. 58-2771. politinės sistemos raidos pradžioje, o iš įsitikinimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių dar vadinamo teisiniu nihilizmu. apsaugos konvencija // Valstybės žinios, 1995, Nr. 40-987; Šaltiniai Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Sejdić ir Finci prieš Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, Bosniją ir Hercegoviną (prašymų Nr. 27996/06 ir 1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501, Nr. 122-2863; Nr. 34836/06) // http://cmiskp.echr.coe.int/ 2002, Nr. 65-2629; 2003, Nr. 14-540, Nr. 32-1315, tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action= Nr. 32-1316; 2004, Nr. 111-4123, Nr. 111-4124; html&highlight=Sejdi%u0107%20%7C%20Finci% 2006, Nr. 48-1701. 20%7C%20v.%20%7C%20Bosnia%20%7C%20He Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rzegovina&sessionid=95000981&skin=hudoc-en 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos (prisijungta 2012 m. gegužės 12 d.). Respublikos Seimo statuto II dalies 5 skirsnio Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. 25 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą (prašymo Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1993, Nr. 34932/04) // http://cmiskp.echr.coe.int/ Nr. 66–1260. tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action= Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo html&highlight=paksas&sessionid=95003627&ski 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos n=hudoc-en (prisijungta 2012 m. gegužės 10 d.). Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės 30 Žr. 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-662-15-12. įstatymas // Valstybės žinios, 2010, Nr. 63-3091 (su 31 valstybės žinios, 1999, Nr. 5-97 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2012 vėlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2012 m. m. gegužės 10 d.). gegužės 10 d.). 32 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimas // Valstybės žinios, 1993, Nr. 66-1260.

134 Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas // 2012 m. balandžio 4 d. pranešimas spaudai Valstybės žinios, 2004, Nr. 54-1831 (su vėlesniais „Būtinos skubios Konstitucijos pataisos“ // http:// pakeitimais ir papildymais iki 2012 m. gegužės www.lrp.lt/lt/spaudos_centras_392/pranesimai_ 10 d.). spaudai/butinos_skubios_konstitucijos_pataisos. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo html (prisijungta 2012 m. gegužės 10 d.). 2 straipsnio pakeitimo įstatymas // Valstybės Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas žinios, 2012, Nr. 42-2042. (atnaujintas 2012 m. balandžio 27 d.) // http:// Lietuvos Respublikos Seimo statutas // Valstybės www.tm.lt/dok/2012%2004%2027%20Partijos_ žinios, 1999, Nr. 5-97 (su vėlesniais pakeitimais ir sarasas.pdf (prisijungta 2012 m. gegužės 10 d.). papildymais iki 2012 m. gegužės 10 d.). Politinių partijų 2011 metų finansinių ataskaitų Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo rinkiniai // http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/ 23 d. dekretas Nr. 1K-1001 „Dėl Lietuvos far/2011-metu-far.html (prisijungta 2012 m. Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos gegužės 10 d.). viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo VILMORUS 2011 m. rugsėjo 2–12 d. atliktos įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui apklausos duomenys // http://www.vilmorus. pakartotinai svarstyti“ // Valstybės žinios, 2012, lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntn Nr. 36-1782. t01articleid=2&cntnt01returnid=20 (prisijungta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų 2011 m. spalio 9 d.). komisijos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas Evaluation Report on Bosnia and Herzegovina on Nr. Sp-34 „Dėl 2012 m. pirmojo pusmečio Transparency of Party Funding // http://www. valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų coe.int/t/dghl/monitoring/greco/evaluations/ veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ //V alstybės round3/GrecoEval3(2010)5_BiH_Two_EN.pdf žinios, 2012, Nr. 45-2219. (2012 m. gegužės 10 d.). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Literatūra Nr. XIP-4024 // http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=416695&p_ MASNEVAITĖ, E. Politinių partijų ir politinių kampanijų query=&p_tr2=2 (prisijungta 2012 m. gegužės teisinis reguliavimas Lietuvoje. Daktaro disertacija. 12 d.). Vilnius, 2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. ŠILEIKIS, E. Politinių partijų teisinio statuso raidos sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje antroji pakopa // Jurisprudencija, 2005, Nr. 64(56); Nr. I-662-15-12. Už parlamentines lėšas reklamuosis ant tušinukų Tarptautinių žodžių žodynas / Sudarė A. Bendorienė // http://www.alfa.lt/straipsnis/14387656/ et al. Vilnius, 2004. Uz.parlamentines.lesas.reklamuosis.ant. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. tusinuku=2012-04-26_08-07 (prisijungta 2012 m. sausio 10 d. pareiškimas dėl Europos Žmogaus gegužės 11 d.). Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo VAITIEKIENĖ, E. Nevalstybinės organizacijos įgyvendinimo // http://www.lrkt.lt/Pranesimai/ konstitucinėje teisėje, in: Lietuvos konstitucinė teisė txt_2011/L20110110c.htm (prisijungta 2012 m. / BIRMONTIENĖ, T., JARAŠIŪNAS, E. et al. Vilnius, gegužės 12 d.). 2001. Prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai // http://www.lrkt.lt/Prasymai/13_2012.htm (prisijungta 2012 m. gegužės 12 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 4 d. pranešimas žiniasklaidai „Rugpjūčio 23 d. rengiamas viešas posėdis, kuriame bus nagrinėjamas Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies konstitucingumas“ // http:// www.lrkt.lt/Pranesimai/txt_2012/L20120704a. htm (prisijungta 2012 m. liepos 9 d.). Lietuvos Respublikos Prezidentės Spaudos centro

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 135 TEISINIO SAUGUMO PRINCIPAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

Skirgailė Žaltauskaitė–Žalimienė

Teisinio saugumo principas yra universalus, būdin- dencijoje atsispindi teisinio saugumo taikymo gas ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) tei- ypatumai. Pvz., Europos Teisingumo Teismas5 yra sei. Teisinio saugumo principas yra vienas iš pagrin- pripažinęs, kad griežtas Bendrijos teisės normų dėl dinių Europos Sąjungos teisės bendrųjų principų, procesinių terminų taikymas atitinka teisinio sau- kuris inter alia reikalauja, kad teisės aktai būtų aiškūs gumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios dis- ir tikslūs tam, jog teisės subjektai galėtų aiškiai žinoti kriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą6. Taip savo teises ir pareigas ir atitinkamai jomis remtis1. Ki- pat Europos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad taip tariant, teisės subjektai turėtų aiškiai žinoti savo nacionalinė procedūros taisyklė, kuria nustatomas teises ir pareigas, kad galėtų imtis atitinkamų veiks- protingas terminas, per kurį ūkio subjektas turi rei- mų. Įvairiomis formomis pasireiškiančiu pagrindiniu kalauti grąžinti pažeidžiant ES teisę surinktą mokestį, teisinio saugumo reikalavimu siekiama užtikrinti Eu- priešingu atveju prarasdamas šią teisę, atitinka ES ropos Bendrijos (toliau – Bendrijos) teisės reglamen- teisę. Europos Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, tuojamų situacijų ir teisinių santykių prognozavimą2. kad dėl tokio naikinamojo termino naudojimasis ES Bendrieji Europos Sąjungos teisės principai papras- teisėje nustatytomis teisėmis netampa praktiškai ne- tai vartojami kaip tam tikros aiškinimo taisyklės, bet įmanomas arba pernelyg sudėtingas, o trejų metų nėra taikomi kaip savarankiška taisyklė konkrečiu naikinamasis terminas Europos Teisingumo Teismui atveju3. Paprastai teisinėje literatūroje pabrėžiama atrodo protingas7. Protingas naikinamasis terminas, didelė nacionalinės teisės įtaka formuojant Europos 4 Sąjungos teisės bendrųjų principų teisinį turinį . 5 įsigaliojus 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonos sutarčiai, iš dalies keičiančiai Eu- Europos Sąjungos teisminių institucijų jurispru- ropos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį (OL C 306), pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir specializuotus teismus. Kalbant apie Teisingumo Teismą tekste bus vartojamas Europos Teisingumo Teismo pavadinimas. 1 Žr. Europos Teisingumo Teismo 1981 m. liepos 9 d. sprendimą Gondrand Frères ir Garancini, 169/80, Rink. p. 1931 ir Europos Teisingumo Teismo 1996 m. vasario 6 Žr. Europos Teisingumo Teismo 1984 m. liepos 12 d. sprendimą Ferriera Val- 13 d. sprendimo Van Es Douane Agenten, C-143/93, Rink. p. I-431, 27 punktą. sabbia prieš Komisiją, 209/83, Rink. p. 3089, 14 punktas, ir 1992 m. vasario 5 d. nutarties Prancūzija prieš Komisiją, C‑59/91, Rink. p. I‑525, 8 punktą, 1998 m. ge- 2 europos Teisingumo Teismo 1996 m. vasario 15 d. sprendimo Duff ir kt., C‑63/93, gužės 7 d. nutarties Airija prieš Komisiją, C‑239/97, Rink. p. I‑2655, 7–9 punktus, Rink. p. I‑569, 20 punktas ir Pirmosios instancijos teismo 1997 m. kovo 19 d. 2002 m. gegužės 17 d. nutarties Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą, C‑406/01, sprendimo Oliveira prieš Komisiją, T‑73/95, Rink. p. II‑381, 29 punktas. Rink. p. I‑4561, 20 punktą, ir 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties Belgija prieš Komisiją, 3 tRIDIMAS, T. The General Principles of EC Law. Oxford University Press, 2004, p. C‑242/07 P, Rink. p. I‑9757, 16 punktą. 33. 7 Žr. 1998 m. lapkričio 17 d. sprendimo Aprile, C‑228/96, Rink. p. I‑7141, 19 punktą, 4 plačiau apie nacionalinės teisės įtaką formuojant ES teisės bendrųjų principų 2009 m. kovo 24 d. sprendimo Danske Slagterier, C‑445/06, Rink. p. I‑2119, 32 teisinį turinį žr. GROUSSOT, X. General Principles of Community Law. Europa Law punktą, ir 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo Barth, C‑542/08, Rink. p. I‑3189, 28 Publishing, 2006, p. 17–56. punktą.

136 nesvarbu, ar jis nustatytas remiantis nacionaline, ar preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios ES teise, Europos Teisingumo Teismo nuostata, nu- pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, statomas teisinio saugumo, kuris apsaugo tiek suin- kad minėto konstitucinio principo turinys atsisklei- teresuotą mokesčių mokėtoją, tiek administratorių, džia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Šio principo sumetimais ir nekliudo teisės subjektams įgyvendin- esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisinės ti ES teisės sistemos suteiktų teisių (šiuo klausimu žr. valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvai- minėtų sprendimų Aprile 19 punktą; Danske Slagte- rių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Juo turi būti rier 32 punktą ir Barth 28 punktą). vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant Tarptautinėje teisėje teisinio saugumo principas (Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimas). taip pat yra žinomas ir taikomas. Europos žmogaus E. Kūris konstitucinį teisinės valstybės principą priski- teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ria prie koordinacinių principų8 ir pažymi, kad įvairūs (toliau – ir EŽTK) 7 straipsnio 1 dalies prasme turi būti teisinės valstybės, kaip visa persmelkiančios konsti- vertinama, ar „įstatymas“ pakankamai apibrėžtas ir tucinės idėjos, aspektai išreikšti įvairiose Konstituci- prognozuojamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas jos nuostatose: nuostatoje, kad Lietuvos valstybė yra reikalauja, kad įstatymas suinteresuotiesiems asme- nepriklausoma demokratinė respublika (1 straips- nims būtų prieinamas ir gana tiksliai suformuluotas, nis); nuostatoje, kad valdžios galias riboja Konstituci- kad jie, prireikus padedami kvalifikuotų advokatų, ja (5 straipsnio 2 dalis); kad Konstitucija yra vientisas kiek tai atitinka konkrečias aplinkybes, galėtų suvokti ir tiesiogiai taikomas aktas (6 straipsnio 1 dalis); kad galimas tam tikro veiksmo pasekmes. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Kadangi Europos Sąjungos teisminių institucijų, Konstitucijai (7 straipsnio 1 dalis), ir kad galioja tik kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, jurispruden- paskelbti įstatymai (7 straipsnio 2 dalis); kad žmo- cija yra svarbi aiškinant ir taikant Lietuvos teisę, kaip gaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (18 straipsnis); teisės aiškinimo šaltinis, teisinio saugumo principo taip pat nuostatose, įtvirtinančiose teisėjo ir teismų turinys ir šio principo užtikrinimas Lietuvos teisėje nepriklausomumą, garantuojančiose tam tikras nėra ir negali būti aiškinami atsietai nuo Europos žmogaus teises – į gyvybę, orumą, privataus gyveni- Sąjungos teisės nuostatų bei jos teisminių institucijų mo neliečiamumą ir kt.9. jurisprudencijos. Todėl konkrečiu atveju svarbu ne Pagal konstitucinę jurisprudenciją teisinio sau- tik analizuoti konstitucinio principo taikymą konsti- gumo principas reiškia valstybės pareigą užtikrinti tucinėje jurisprudencijoje, bet ir Europos Sąjungos teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisminių institucijų jurisprudencijoje, nes tai leistų teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas tei- palyginti konstitucinę ir europinę jurisprudenciją teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius sinio saugumo principo taikymo srityje, identifikuoti (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. bei palyginti šio principo turinio ar taikymo proble- kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., matiką, siūlyti sprendimų variantus. 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Šio principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe Teisinio saugumo principas konstitucinėje ir teise (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. jurisprudencijoje nutarimas). Šiame nutarime analizuodamas teisinio saugumo principą Konstitucinis Teismas pažymėjo Konstitucinės jurisprudencijos analizė leidžia teig- du aspektus. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas ti, kad vienas esminių Lietuvos Respublikos Kons- suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pa- titucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisinės čiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir valstybės principo elementų yra teisinio saugumo darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. principas. Žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti 2006 m. kovo 14 d. nutarime Konstitucinis Teismas aukštesnio lygmens teisės aktams, ir joks teisės aktas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės negali prieštarauti Konstitucijai. Teisės norminiai ak- principas įpareigoja teisę taikančias institucijas ne- nukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų de- 8 koordinaciniai principai, anot E. Kūrio, lemia pačioje Konstitucijoje nustatytą mokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje. reguliavimą, lemia, kaip vienos konstitucinės normos dera su kitomis ir su Kons- titucijoje įtvirtintais principais. Jie koordinuoja patį konstitucinį reguliavimą. Konstitucinis Teismas laikosi nuostatos, kad kons- Turima galvoje tai, kaip užtikrinamas konstitucinio reguliavimo turinio nuose- titucinis teisinės valstybės principas yra universalus klumas. Jei tam tikras teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai (jos bet kuriai nuostatai), „automatiškai“ kartu pažeidžiamas ir kuris nors koordinacinis ir juo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir principas. pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės 9 kūRIS, E. Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai. in: Lietuvos konstitucinė tei- principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos sė. Vilnius, 2001, p. 235–254.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 137 tai turi būti nustatyta tvarka paskelbiami, ir su jais turi išimtinius atvejus, kai to reikalauja bendrojo intereso turėti galimybę susipažinti visi teisinių santykių subjek- tikslas, kai tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų tai. Antra, šis principas apima ir keletą reikalavimų, asmenų teisėtus lūkesčius ir kai iš atitinkamų teisės susijusių su teisinio reguliavimo galiojimu. Pagal šį normų teksto, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis joms turi būti priskirtas toks poveikis10. iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitu- Teisinio saugumo principas buvo aktualus ir svars- cijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis princi- tant Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, pagal ku- po lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis rią Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį. lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęsti- 2011 m. spalio 25 d. nutarime Konstitucinis Teis- numas. Iš šio nutarimo yra aiškus teisinio saugumo mas konstatavo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo principo turinys, kuris susideda iš kelių elementų: 67 straipsnio 1 dalyje (kurioje nustatyta, kad jei yra reikalavimai teisiniam reguliavimui (turi būti aiškus, pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, tikslus, nustatyta tvarka paskelbtas) ir reikalavimai kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieš- teisinio reguliavimo galiojimui (keisti galima pagal tarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios nustatytą tvarką ir nepažeidžiant Konstitucijos prin- bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio cipų ir normų) bei jurisprudencijai (tęstinumas). Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręs- 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimu Konstitucinis Teis- ti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Kons- mas pripažino, kad teisiniu reguliavimu, pagal kurį tituciją) yra įtvirtinta viena iš Konstitucinio Teismo asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama senatvės nutarimų galios nukreipimo į ateitį išimčių. Konsti- pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai tucinis Teismas laikosi nuostatos, kad iš Konstituci- pasirinkti darbą bei verslą, nors jis ir atitinka įstatymo jos 107 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta bendra nustatytas sąlygas, kad dirbtų tam tikrą darbą arba taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia verstųsi tam tikru verslu, nepaisoma teisėtų lūkesčių yra nukreipiama į ateitį, įstatymų leidėjui nekyla par- apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo prin- eigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Kons- cipų ir taip yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės titucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties valstybės principas. Tai yra vienas iš nedaugelio nuta- Konstitucijai galia būtų nukreipiama retroaktyviai, o rimų, kuriuose Konstitucinis Teismas sprendė dėl teine į ateitį. Taip pat, kad Konstitucinio Teismo įstaty- sės nuostatos atitikties teisinio saugumo principui. mo 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nu- Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas tarime paneigė teisės aktų galiojimą atgal ir konsta- negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieštarauja Konsti- tavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės princi- tucijos 7 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės pu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį valstybės principui. teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad santykiuose su palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepa- valstybe saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų agit). Konstitucinis Teismas laikosi nuostatos, kad nei teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nusta- asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi tei- tyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į sėtais. Tokia Konstitucinio Teismo pozicija suponuoja jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavi- išvadą, kad tam tikrais atvejais teismai, negindami as- mu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai menų teisių, kylančių iš teisės aktų, vėliau pripažintų reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prieštaraujančiais Konstitucijai, vykdo pareigą taikyti prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį Konstitucinio Teismo sprendimus atgal. tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo Teisinio saugumo principo taikymo prasme yra principą. Minėtu klausimu, kad teisinio saugumo išskirtinis Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame principas nėra suderinamas su teisės aktų galiojimu Konstitucinis Teismas neatmetė galimybės ginti atgal, iš esmės panašios pozicijos laikosi ir Europos asmenų teises, kylančias iš teisės aktų, vėliau pripa- Sąjungos teisminės institucijos. Remiantis nusisto- vėjusia Europos Teisingumo Teismo praktika, pagal bendrą taisyklę teisinio saugumo principas drau- 10 Šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 19 d. sprendimo Mitsui & Co. Deutschland, C‑256/07, Rink. p. I‑1951, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2012 m. džia ES teisės akto taikymo laiko atžvilgiu pradžią liepos 19 d. sprendimo Doris Reichel-Albert, C‑522/10, dar nepaskelbto Rinkinyje, nustatyti ankstesnę nei jo paskelbimo datą, išskyrus 25 punktą; 2011 m. kovo 24 d. sprendimo ISD Polska ir kt. prieš Komisiją, C‑369/09 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 98 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.

138 žintų prieštaraujančiais Konstitucijai. Konstitucinis pripažįstami negaliojančiais, pasekmių atžvilgiu re- Teismas remiasi konstitucinių vertybių pusiausvyros guliuojamos skirtingai. Europos Teisingumo Teismo imperatyvu, konstituciniais teisinio tikrumo ir teisi- pozicija dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo pase- nio saugumo reikalavimais, Konstitucijoje įtvirtinta kmių paremta SESV 264 straipsnio antrąja pastraipa, įgytų teisių apsauga bei teisės aktų konstitucingumo pagal kurią Europos Teisingumo Teismas, jei mano ir teisėtumo prezumpcija, kas, anot Konstitucinio esant reikalinga, paskelbdamas teisės aktą negalio- Teismo, lemia inter alia tai, kad Konstitucija apskri- jančiu, gali nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu tai neužkerta kelio tam tikrais ypatingais atvejais teisės akto padariniai lieka galutiniai, bet tik tuomet, saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kylan- jei yra svarbių teisinio saugumo motyvų, ir kurie pa- čias iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais teisina ES teisminių institucijų įgaliojimus, kurie joms, Konstitucijai (poįstatyminių aktų – prieštaraujančiais atsižvelgiant į šias aplinkybes, suteikiami pagal SESV Konstitucijai ir / arba įstatymams), kurių neapgynus 264 straipsnio antrą pastraipą11. Tuo tarpu pagal ir neapsaugojus šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teis- arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis mo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patir- galia yra nukreipiama į ateitį, kita vertus, Konstitucijos tų, jeigu minėtos teisės būtų visiškai arba iš dalies ap- 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali saugotos ir apgintos. Kita vertus, Konstitucinis Teis- taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. mas pabrėžė, kad sprendžiant, ar iš teisės akto, vėliau 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime Konstitucinis Teis- pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai (poįstatymi- mas pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas privalo už- nio akto – prieštaraujančiu Konstitucijai ir / arba įsta- tikrinti konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą tymams), jo galiojimo metu kilusios asmens įgytos (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų teisės turi būti saugomos ir ginamos, ar ne, o jeigu prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuo- taip, tai kokiu mastu, kiekvienu atveju būtina išsiaiš- ta oficialiąja konstitucine doktrina bei precedentais kinti, ar neapsaugojus ir neapgynus šių įgytų teisių (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, nebus pažeistos kitos Konstitucijos saugomos ver- 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas, 2007 m. spalio tybės, ar nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos 22 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tuo patvirtin- ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (2004 m. damas teisinio saugumo elemento – jurisprudenci- gruodžio 13 d. nutarimas). Darytina išvada, kad nors jos tęstinumo – svarbą ir taikymą konkrečiu atveju. remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi Kons- 2001 m. liepos 12 d. nutarime Konstitucinis Teis- titucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties mas pažymėjo dar vieną teisinio saugumo užtikrini- Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį, šiame nu- mo aspektą. Konstitucinis Teismas šiame nutarime tarime Konstitucinis Teismas iš esmės neatmeta to, nurodė, kad visuotinai pripažįstama, jog teisinio sau- kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia gali būti gumo principo paskirtis – užtikrinti asmens pasitikė- nukreipiama atgal, ir tokiu būdu formuluoja išimtį iš jimą savo valstybe ir teise, bet ne mažiau svarbu ir tai, Konstitucinio Teismo sprendimų galiojimo atgal. kad patys teisėjai, kurie vykdo teisingumą, pasitikėtų Konstitucinio Teismo pozicija dėl galimybės ginti savo valstybe ir teise. Teisėjas, kaip ir kiekvienas as- asmenų teises, kylančias iš teisės aktų, vėliau pripa- muo, turi teisę ginti savo teises, teisėtus interesus bei žintų prieštaraujančiais Konstitucijai, yra panaši į Eu- teisėtus lūkesčius. ropos Teisingumo Teismo poziciją dėl galimybės pa- Iš konstitucinės jurisprudencijos analizės daryti- skelbti ginčijamo teisės akto panaikinimo padarinius na išvada, kad teisinio saugumo principas sudaro galutiniais (turimi omenyje padariniai, kai Europos konstitucinę vertybę ir ji neretai derinama su kitomis Teisingumo Teismas ieškinį dėl teisėtumo pripažįsta konstitucinėmis vertybėmis. Teisinio saugumo prin- pagrįstu ir paskelbia Europos Sąjungos teisės aktą cipas derinamas su kitomis konstitucinėmis vertybė- negaliojančiu). Ir pagal Konstitucinio Teismo jurispru- mis, siekiant išsiaiškinti, kuri konstitucinė vertybė yra denciją, ir pagal ES teisminių institucijų jurispruden- svarbesnė konkrečiomis aplinkybėmis. Pagal Konsti- ciją gali būti ginamos asmenų teisės, pagrįstos Kons- tucinio Teismo vartojamą teisinio saugumo apibrėži- titucijai prieštaraujančiais įstatymais ar paskelbtais mą šis principas apima ir teisinių santykių subjektų negaliojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. Iš teisių, taip pat įgytų teisių apsaugą, pagarbą teisė- dalies šis pozicijų panašumas stebina, nes Lietuvos tiems interesams bei teisėtiems lūkesčiams. Tačiau teisės nuostatos ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) situacijas, kai Lietuvos teisės 11 Šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 26 d. sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, aktai pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai ir C‑271/94, Rink. p. I‑1689, 40 punktą; 1998 m. gegužės 12 d. sprendimo Jungtinė kai ES teisės aktai dėl jų nesuderinamumo su ES teise Karalystė prieš Komisiją, C‑106/96, Rink. p. I‑2729, 41 punktą ir 1998 m. gegužės 28 d. sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑22/96, Rink. p. I‑3231, 41 ir 42 punktus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 139 konstitucinėje jurisprudencijoje teisėtų lūkesčių ap- skirtingų sąlygų valstybėse narėse. ES valstybės na- saugos principas taip pat minimas kaip atskiras prin- rės pripažįsta vieningo ES teisės veikimo laidavimo cipas ir sudaro vieną iš teisinės valstybės elementų. būtinybę ir vadovaujasi tokį veikimą užtikrinančiai- Konstitucinis Teismas konstitucinės jurisprudencijos siais Europos Teisingumo Teismo suformuluotais bylose dažniausiai remiasi teisinės valstybės princi- principais. Nacionalinių teismų vaidmuo užtikrinant pu, kurio vieną iš elementų sudaro teisinio saugumo ES teisės vieningą taikymą yra esminis. principas, ir prireikus konstatuoja teisinio reguliavi- Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teismo mo prieštaravimą konstituciniam teisinės valstybės praktiką valstybės narės privalo užtikrinti, kad už ES principui. Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas re- teisės pažeidimus būtų baudžiama panašiomis ma- miasi teisinio saugumo principu, aiškiai jį įvardinda- terialinės ir proceso teisės nustatytomis sąlygomis, mas nutarime, tačiau paprastai jį mini kartu su kitais kurios taikomos už panašaus pobūdžio ir sunkumo principais, dažniausiai su teisinio tikrumo, teisėtų lū- valstybės narės teisės pažeidimus ir kurios bet kuriuo kesčių principais. Dėl šios priežasties sunku nustaty- atveju užtikrina sankcijos veiksmingumą, propor- ti, kokį teisinio saugumo principo turinį Konstitucinis cingumą ir atgrasomąjį poveikį, be to, nacionalinės Teismas turi omenyje konkrečiomis aplinkybėmis, o valdžios institucijos turi imtis veiksmų prieš Bendri- ypač sunku atsakyti į klausimą, ar teisinio saugumo jos teisės pažeidimus taip pat kruopščiai, kaip ir įgy- principo turinys keičiasi konstitucinėje jurispruden- vendindamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus cijoje ir jei keičiasi, tai kaip konkrečiai. (lygiavertiškumo principas)15 ir naudojimasis ES tei- sėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neį- Teisinio saugumo principas Europos Sąjungos manomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo Teisingumo Teismo jurisprudencijoje principas)16. Minėti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai užtikrina ES teisės vieningą veikimą ir suda- Bendrasis ES teisės principas – teisinio saugumo ro sąlygas valstybėse narėse efektyviai pasinaudoti principas, kuris reikalauja, kad ES teisės aktai leistų ES teisėje įtvirtintomis teisėmis, taip pat užtikrinti suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti savo tei- teisinio saugumo reikalavimus. ses ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų12. Remiantis nusistovėjusia Europos Teisingumo Bendrijos teisės aktai turi būti aiškūs, o jų taikymas Teismo praktika formuojama teisinio saugumo ir nuspėjamas visiems susijusiems asmenims. Šiuo teisi- valstybių narių institucinės autonomijos principų nio saugumo imperatyvu reikalaujama, kad bet kurio derinimo formulė, pagal kurią, nesant ES teisės aktų akto, kuriuo siekiama teisinių pasekmių, privaloma atitinkamoje srityje, procesines taisykles, užtikrinan- teisinė galia išplauktų iš Bendrijos teisės nuostatos, čias teisės subjektams bendrijos teisės suteikiamų kuri turi būti aiškiai nurodyta kaip teisinis pagrindas ir teisių apsaugą, vadovaujantis valstybių narių pro- kurioje būtų numatyta teisinė akto forma13. cesinės autonomijos principu, turi nustatyti kiekvie- Teisės aktų nuostatos turi būti aiškinamos ir taiko- nos valstybės narės vidaus teisės sistema, tačiau su mos, atsižvelgiant į teisinio saugumo reikalavimus14. sąlyga, kad jos nėra mažiau palankios nei tos, kurios Teisinio saugumo principo užtikrinimas taikant ly- taikomos panašioms vidaus teisės situacijoms (lygia- giavertiškumo ir veiksmingumo principus vertiškumo principas) ir kad dėl jų Bendrijos teisinės Europos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįs- sistemos suteiktų teisių įgyvendinimas netaptų prak- tama, kad praktiškai neužtikrinus vieningo ES teisės tiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiks- įgyvendinimo visoje ES teritorijoje, vidaus rinka būtų mingumo principas)17. neveiksminga, o teisės, įtvirtintos ES teisėje, liktų Lygiavertiškumo principo laikymasis reiškia, kad neapgintos. Todėl ES valstybėse narėse turi būti už- ginčijama nacionalinė taisyklė vienodai taikoma ir ES, tikrintas vieningas ES teisės veikimas bei taikymas, o ir nacionalinės teisės pažeidimu grindžiamiems ieški- kartu garantuota ir ES teisės viršenybė. Europos Są- niams, kurių dalykas ir pagrindas panašūs. Nacionali- jungos teisės taikymas visose valstybėse narėse yra nis teismas turi tikrinti, ar procesinės taisyklės, skirtos vieningas, jeigu kiekvienu atveju nepriklauso nuo vidaus teisėje užtikrinti iš ES teisės kylančių asmenų

12 Žr. 2009 m. birželio 11 d. sprendimo Nijemeisland, C-170/08, Rink. p. I-5127, 15 1989 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Komisija prieš Graikiją, 68/88, Rink. p. 2965, 44 punktą. taip pat žr., pvz., 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo Berlusconi ir kt., sujungtos by- 13 1993 m. birželio 16 d. sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑325/91, Rink. p. los C‑387/02, C‑391/02 ir C‑403/02, Rink. p. I‑3565, 65 punktą ir 2006 m. liepos I‑3283, 26 punktas, Pirmosios instancijos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. spren- 4 d. sprendimo Adeneler ir kt.,C‑212/04, Rink. p. I‑6057, 94, 95 punktus. dimo Italija prieš Graikiją, T-308/05, Rink. p. II‑5089, 123–124 punktai. 16 1998 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Edis, C-231/96, Rink. p. I-4951, 34 punktas. 14 WEBER, M. Grenzen EU-rechtskonformer Auslegung und Rechtsfortbildung. Ba- 17 2000 m. gegužės 16 d. sprendimo Preston ir kt., C‑78/98, Rink. p. I‑3201, 31 punk- den-Baden, 2010, p. 61. tas, 2004 m. sausio 7 d. sprendimo Wells, C‑201/02, Rink. p. I‑723, 67 punktas.

140 teisių apsaugą, atitinka šį principą, ir išnagrinėti taria- tatoms taikyti. Šioje byloje Europos Teisingumo Teis- mai panašių vidaus teise grindžiamų ieškinių dalyką ir mas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas esmines aplinkybes. Šiuo tikslu turi būti įvertinta ati- lygiavertiškumo principas, rėmėsi panašių situacijų tinkamų ieškinių panašumas, atsižvelgiant į jų dalyką, kriterijumi ir sprendė, ar yra skirtumų tarp faktiškai pagrindą ir esmines aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar Transportes Urbinos pareikšto ieškinio dėl valstybės nacionalinė procedūros taisyklė yra mažiau palanki, atsakomybės ir ieškinio, kurį minėta bendrovė galėtų turi būti atsižvelgiama į jos vaidmenį visoje procedū- pateikti remdamasi Tribunal Constitucional pripažin- roje, šios procedūros eigą ir jos taisyklių ypatumus18. tu Konstitucijos pažeidimu, o šie skirtumai, jei juos Lygiavertiškumo principo pažeidimas buvo nu- Europos Teisingumo Teismas būtų nustatęs, būtų pa- statytas Transportes Urbanos y Servicios Generoles grindę lygiavertiškumo principo netaikymą konkre- byloje19. Joje buvo nagrinėjamas Tribunal Supremo čiu atveju. Šioje byloje Europos Teisingumo Teismas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, susijęs su padarė išvadą, kad nėra įrodytas skirtumas tarp šių veiksmingumo ir lygiavertiškumo principų aiškinimu, dviejų ieškinių lygiavertiškumo principo požiūriu. To- atsižvelgiant į Ispanijos teisės sistemoje taikomus rei- kiu būdu Europos Teisingumo Teismas padarė išvadą, kalavimus ieškiniams dėl valstybės atsakomybės už kad minėtas reguliavimas nebuvo aiškus ir pagrįstas, ES teisės pažeidimą. Minėti reikalavimai buvo pripa- neleido asmenims įgyvendinti savo teises ir neatitiko žinti nesuderinamais su teisinio saugumo principu. teisinio saugumo reikalavimų. Pagrindinėje byloje Transportes Urbanos savo ieškinį Dėl veiksmingumo principo iš Europos Teisingumo dėl valstybės atsakomybės grindė sprendimu Ko- Teismo praktikos matyti, kad kiekviena byla, kurioje misija prieš Ispaniją, kuris buvo priimtas pagal Euro- kyla klausimas, ar dėl nacionalinės proceso teisės pos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – ir EBS) 226 nuostatos naudojimasis ES teisės asmenims suteik- straipsnį ir kuriame Europos Teisingumo Teismas nu- tomis teisėmis tampa neįmanomas arba pernelyg statė, kad įstatymu Nr. 37/1992 buvo pažeista Šeštoji sudėtingas, turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į šios direktyva. Ieškinys buvo atmestas, nes bendrovė buvo nuostatos vaidmenį visoje procedūroje, procedūros praleidusi nustatytą terminą, per kurį turėjo pateikti eigą ir ypatumus įvairiose nacionalinėse institucijose. prašymą patikslinti atvirkštinius mokėjimus, tačiau, Turint omenyje šį aspektą, prireikus reikia atsižvelgti jei Transportes Urbanos ieškinį dėl atsakomybės būtų į pagrindinius nacionalinės teismų sistemos princi- grindusi Tribunal Constitucional sprendimu, kuriuo pus, pvz., teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo tas pats įstatymas būtų pripažintas negaliojančiu dėl principą ir tinkamą proceso eigą20. Konstitucijos pažeidimo, toks ieškinys būtų patenkin- Friedrich G. Barth byloje21 Europos Teisingumo Teis- tas, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad minėta bendrovė mas trejų metų senaties terminą prašymams mokėti nepateikė minėto prašymo iki tam tikslui nustatyto specialų priedą už darbo stažą pripažino nepriešta- termino pabaigos. Šioje byloje Europos Teisingumo raujančiu veiksmingumo principui, o kartu ir teisinio Teismas nusprendė, kad lygiavertiškumo principas saugumo reikalavimams. Konkrečiu atveju taikant šį draudžia valstybei narei taikyti reikalavimą, pagal kurį trejų metų senaties terminą pagal su Bendrijos teise ieškinys dėl valstybės atsakomybės, grindžiamas pa- nesuderinamus nacionalinės teisės aktus buvo atsi- gal EBS 226 straipsnį Europos Teisingumo Teismo pri- sakyta išmokėti specialų priedą judėjimo laisve pa- imtu sprendimu pripažintu ir nacionaliniu įstatymu sinaudojusiam darbuotojui prieš priimant Europos padarytu tos teisės pažeidimu, gali būti patenkintas Teisingumo Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimą tik tuo atveju, jei ieškovas visų pirma išnaudojo visas Köbler (C‑224/01, Rink. p. I-10239). Europos Teisingu- vidaus teisių gynimo priemones, skirtas užginčyti ža- mo Teismas laikėsi nuostatos, kad šios išvados nepa- lingo administracinio akto, kuris priimtas remiantis neigia aplinkybė, jog minėto sprendimo Köbler po- tuo įstatymu, galiojimą, nors tas pats reikalavimas veikis kilo nuo aiškinamos taisyklės įsigaliojimo, nes netaikomas ieškiniui dėl valstybės atsakomybės, ku- Europos Teisingumo Teismas jo veikimo laiko neap- ris grindžiamas kompetentingo teismo pripažintu ribojo. Iš tiesų proceso taisyklės taikymas, kaip antai minėtu įstatymu padarytu Konstitucijos pažeidimu. pagrindinėje byloje nagrinėjamas senaties terminas, Minėtas sprendimas yra pavyzdys, kaip lygiavertiš- negali būti painiojamas su Europos Teisingumo Teis- kumo principo taikymas atveria kelią ES teisės nuos- mo sprendimo, kuriuo išaiškinama ES teisės nuostata, veikimo apribojimu. Taip pat Europos Teisingumo

18 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Bulicke, C‑246/09, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 26–29 punktai ir 2011 m. sausio 18 d. nutarties Berkizi‑Nikolakaki, C‑272/10, 40 ir 20 Sprendimo Bulicke (nurodytas 18 išnašoje) 35 punktas ir nutarties Berkizi‑Nikola- 41 punktai. kaki (nurodyta 18 išnašoje) 48 punktas. 19 2010 m. sausio 26 d. sprendimas Transportes Urbanos y Servicios Generoles, 21 2010 m. balandžio 15 d. sprendimas Friedrich G. Barth, C‑542/08, dar nepaskelb- C‑118/08, Rink. p. I‑635. tas Rinkinyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 141 Teismas laikėsi nuostatos, kad ES teisė nedraudžia tinusios Lisabonos sutartį, pasirašytą 2007 m. gruo- valstybei narei nustatyti naikinamąjį terminą, po ku- džio 13 d., Baigiamojo akto pridėtoje septynioliktoje rio negalima pateikti tokio prašymo išmokėti specialų Deklaracijoje dėl viršenybės nurodyta, jog Konferen- priedą už darbo stažą, koks nagrinėjamas pagrindi- cija primena, kad remiantis nusistovėjusia Europos nėje byloje, kuris, pažeidžiant ES teisės nuostatas, Teisingumo Teismo praktika Sutartys ir teisės aktai, nebuvo išmokėtas, net jei ši valstybė narė nepakeitė kuriuos priima ES remdamasi Sutartimis, turi viršeny- nacionalinių taisyklių, kad jos atitiktų minėtas nuosta- bę prieš valstybių narių teisės aktus šioje teisminėje tas. Kitaip būtų tik tuomet, jei nacionalinių institucijų praktikoje nustatytomis sąlygomis. Be to, Konferenci- veiksmais ir pritaikius naikinamąjį terminą, po kurio ja nusprendė prie šio Baigiamojo akto pridėti Tarybos negalint pateikti prašymo išmokėti specialų priedą už teisės tarnybos nuomonę dėl viršenybės, pateikiamą darbo stažą, iš asmens visiškai būtų atimta galimybė dokumente 11197/07 (JUR 260)26. Minėtoje dekla- apginti savo teises nacionaliniuose teismuose. Taikant racijoje ES teisės viršenybės paminėjimas neįparei- tokį senaties terminą ieškovas pagrindinėje byloje vi- goja ES valstybių narių, tačiau leidžia manyti, kad ES siškai nepraranda teisės gauti priedą22, priešingai nei teisės viršenybės principo koncepcija ES nesikeičia. to reikalaujama pagal ES teisės nuostatas23. Tokia Eu- Lisabonos sutartimi panaikinus Europos Sąjungos ropos Teisingumo Teismo pozicija suformuluota atsi- trijų ramsčių sistemą, ES antrinės teisės nuostatų vir- žvelgiant į teisinio saugumo principo reikalavimus. šenybė prieš valstybių narių teisę galios ir buvusių pirmojo ir antrojo ramsčių srityse priimamų teisės Teisinio saugumo principas kaip Europos aktų atžvilgiu, pvz., Bendrosios užsienio ir saugumo Sąjungos teisės viršenybės principo taikymą politikos srityje Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos ribojantis veiksnys priimamų sprendimų pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ESS) 31 straipsnio 1 dalį atžvilgiu27. Darytina prielaida, kad tam tikrais atvejais Europos Bendrijos teisės normos yra viršesnės už visas naci- Sąjungos teisinio saugumo principas gali konkuruoti onalinės teisės normas, nesvarbu, koks yra pastarųjų su ES teisės taikymo viršenybės principu ir taip nu- lygmuo, įskaitant ir konstitucines normas28. Europos statyti tam tikras ES teisės taikymo viršenybės ribas. Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, Detalesnė Europos Teisingumo Teismo praktikos analizė šiuo klausimu leistų šią prielaidą patvirtinti ar paneigti. 26 2007 m. birželio 22 d. Tarybos teisės tarnybos nuomonė: Europos Teisingumo Teismo praktika rodo, kad Bendrijos teisės viršenybė yra esminis minėtos teisės ES teisės viršenybė yra nuolat pabrėžiama ir užti- principas. Teismo nuomone, šis principas neatsiejamas nuo specifinio Europos krinama, netaikant jai prieštaraujančių nacionalinės bendrijos pobūdžio. Tuo metu, kai buvo priimtas pirmas sprendimas šioje 24 nusistovėjusioje Europos Teisingumo Teismo praktikoje (1964 m. liepos 15 d. teisės normų . Svarbu tai, kad ES teisės viršenybė sprendimas byloje Costa prieš ENEL, 6/64 (tai reiškia […], kad teisės, kylančios priskirtina prie teisės taikymo, bet ne prie teisės iš sutarties – nepriklausomo teisės šaltinio – dėl jos specialaus ir originalaus po- būdžio nebūtų galima panaikinti vidaus teisės nuostatomis nepriklausomai nuo galiojimo klausimų. ES teisės viršenybė prieš valsty- jų formuluotės, nepanaikinant jos pobūdžio kaip Bendrijos teisės ir nesukeliant bių narių teisę yra aktuali tik tuomet, kai konkrečiu abejonių dėl pačios Bendrijos teisinio pagrindo), Sutartyje viršenybė nebuvo minima. Taip yra ir šiuo metu. Tai, kad viršenybės principas nebus įtrauktas į atveju taikytina ir ES teisės nuostata, ir valstybės na- būsimą Sutartį, jokiu būdu nepakeis galiojančio principo ir nusistovėjusios Eu- rės teisės nuostata, o turinio požiūriu jos viena kitai ropos Teisingumo Teismo praktikos. prieštarauja (taip vadinama normų kolizija). ES teisės 27 Plačiau apie viršenybės taikymą buvusio pirmojo ir antrojo ramsčių srityje: HELLMANN, V. Der Vetrag von Lissabon. Vom Verfassungsvertrag zur Änderung der viršenybe gali naudotis tik tiesioginio taikymo ES tei- bestehenden Verträge – Einführung mit Synopse und Übersichten. Berlin, 2009, p. sės nuostatos 25. 63–64, 76. 28 Dėl viršenybės principo taikymo diskriminacinio pobūdžio Vokietijos Pagrin- ES teisės viršenybės principas nėra įtvirtintas ES tei- dinio Įstatymo (Konstitucijos) nuostatai, t. y. 12a straipsniui, – jame moterims sėje, tik prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvir- draudžiama dirbti karinius darbus, kuriuose naudojami ginklai, žr. 2000 m. sausio 11 d. sprendimą Kreil (C‑285/98, Rink. p. I‑69). Šioje byloje nagrinėtos Vo- kietijos karių įstatymo ir karių profesinės veiklos nuostatos, pagal kurias į karo tarnybą savanoriškai stojančios moterys galėjo būti priimtos tik į medicinos bei 22 kai atsižvelgęs į 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Köbler, C‑224/01, Rink. p. I- kariuomenės muzikantų tarnybas ir jokiu būdu negalėjo būti priimtos į tarnybą, 10239, Austrijos teisės aktų leidėjas pakeitė atitinkamą įstatymą, ieškovas pa- susijusią su ginklų naudojimu, ir kurios atitiko minėtą Vokietijos konstitucinės grindinėje byloje 2004 m. kovo 2 d. laišku Vienos universiteto administracijai teisės normą, draudžiančią moterims tarnauti ginkluotosiose pajėgose. Euro- paprašė pakoreguoti jo specialų priedą už darbo stažą, įskaičiuojant Frankfurto pos Teisingumo Teismas, nesuteikęs didesnės reikšmės Vokietijos Pagrindinio universitete išdirbtus laikotarpius. Priimtu sprendimu specialus priedas nustaty- Įstatymo nuostatoms, nusprendė, kad 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva tas nuo 2000 m. spalio 1 dienos, nors buvo taip pat paaiškinta, kad ieškovas pa- 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbini- grindinėje byloje galėjo jau nuo 1994 m. sausio 1 d. reikalauti specialaus priedo mo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu nelei- už darbo stažą. džia taikyti tokių nacionalinių nuostatų kaip Vokietijos teisės aktų nuostatos, 23 Žr. 1988 m. vasario 2 d. sprendimo Barra, 309/85, Rink. p. 355, 19 punktą ir draudžiančias moterims eiti su ginklų naudojimu susijusias karines pareigas ir 1999 m. vasario 9 d. sprendimo Dilexport, C‑343/96, Rink. p. I‑579, 37 punktą. leidžiančias joms patekti tik į medicinos bei kariuomenės muzikantų tarnybas. Kritiškai apie šį Europos Teisingumo Teismo sprendimą žr. RODRÍGUEZ IGLESIAS, 24 1964 m. liepos 15 d. sprendimas Costa prieš ENEL, 6/64, Rink. p. 1141. G. C. Perspektiven europäischer und nationaler Verfassungsgerichtsbarkeit im Lich- 25 1978 m. kovo 9 d. sprendimas Simmenthal II, 106/77, Rink. p. 629, 1999 m. balan- te des Vertrags über eine Verfassung für Europa. Forum Constitutionis Europae džio 29 d. sprendimas Ciola, C‑224/97, Rink. p. I‑2517. 2/2005 // http://whi-berlin.de/documents/rodriguez-iglesias.pdf.

142 jog Bendrijos nuostata prieštarauja valstybės narės aktų hierarchijos31. E. Jarašiūnas laikosi nuostatos, konstitucijoje įtvirtintoms pagrindinėms teisėms kad Konstitucijos viršenybės principas buvo ir lieka arba nacionalinės konstitucinės sistemos principams, nepaneigtas, Lietuva dalyvauja Europos integracijos nepaveiks tos nuostatos galiojimo ar jos poveikio toje procesuose tik remdamasi Konstitucija, o ji buvo ir valstybėje narėje29. Taigi nacionalinės teisės nuostatų liko pirminė aukščiausioji šalies teisė. Be to, E. Jara- lygmens požiūriu viršenybės principas yra absoliutus šiūnas teigia, kad yra visos prielaidos suderinti naci- ir taikomas net konstitucinių normų atžvilgiu. Pripa- onalinę ir europinę teisę, kadangi Konstitucija ir ES žįstama, kad tokios apimties viršenybės samprata teisė grindžiama bendromis vertybėmis. Tik darnus laiduoja ES teisės vieningumą ar net veiksmingumą. nacionalinės teisės, grindžiamos Konstitucija, ir Euro- Kita vertus, toks Europos Teisingumo Teismo virše- pos Sąjungos teisės taikymas gali užtikrinti sėkmingą nybės principo aiškinimas yra kritikuojamas, keliant Europos šalių vienijimosi raidą32. ES teisės ir Konstitu- klausimą, ar Europos Teisingumo Teismas, įtvirtinęs cijos santykio atžvilgiu E. Kūris pabrėžia „abipusiškai absoliučios viršenybės koncepciją, nėra peržengęs draugiško aiškinimo“ svarbą, kai abi teisinės siste- savo kompetencijos ribų30, nes Europos Teisingumo mos gali konverguoti per jurisprudenciją33. Darytina Teismas kompetentingas aiškinti ES teisę, o klausimas išvada, kad ir minėtoje Konstitucinio Teismo prakti- dėl to, kaip turėtų būti sprendžiama kolizija tarp ES koje, pagrįstoje Konstitucijos normomis, ir moksli- teisės ir nacionalinės teisės, neturėtų būti siejamas tik ninkų darbuose atspindima pozicija dėl ES teisės ir su ES teisės interpretavimu. Konstitucijos santykio iš esmės neatitinka Europos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos na- Teisingumo Teismo praktikoje formuojamos ES tei- rystės Europos Sąjungoje“ 2 dalyje nustatyta, kad sės viršenybės principo koncepcijos. Kita vertus, pa- Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji stebėtina, kad nei Europos Teisingumo Teismas savo Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu praktikoje, nei kitos ES institucijos savo veiksmais tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos nesiekia aštrinti ES teisės ir nacionalinių konstitucijų Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos santykio problematikos. Manytina, kad Europos Tei- tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi vir- singumo Teismą netiesiogiai tenkina minėtas abiejų šenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus pusių draugiško interpretavimo kelias, kuris iš esmės teisės aktus. 2006 m. kovo 14 d. Konstitucinio Teismo yra priimtinas ir ES valstybių narių teismams. Teismai, nutarime detalizuotas Konstituciniame akte įtvirtin- pasirinkę šį abiem pusėms draugišką interpretavimo tas ES teisės viršenybės Lietuvos teisės aktų nuostatų kelią, kiekvienu konkrečiu atveju privalo ieškoti pu- atžvilgiu principas: Konstitucijoje ne tik įtvirtintas siausvyros tarp teisės principų, kurie yra bendri euro- principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės ak- pinei teisės tradicijai34. tas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja Europos Teisingumo Teismo praktika patvirtina, su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti tai- kad joje formuojama tam tikra teisinio saugumo ir ES koma tarptautinė sutartis, bet ir – Europos Sąjungos teisės viršenybės principų derinimo valstybių narių teisės atžvilgiu – yra expressis verbis nustatyta kolizi- teismuose formulė. Iš Europos Teisingumo Teismo jos taisyklė, įtvirtinanti ES teisės aktų taikymo pirme- praktikos aišku, kad nacionalinio teismo sprendimas, nybę tais atvejais, kai ES teisės nuostatos, kylančios net jeigu jis yra galutinis (kaip patvirtinama sprendi- iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, me Komisija prieš Ispaniją35), negali būti viršesnis už konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytu Lietu- ES priemonę, nuostatą arba aktą, kaip už juos viršes- vos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia nis atitinkamais atvejais negali būti įstatymas arba jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją. E. Kūris teigia, kad minėtame Konstitucinio Teismo sprendime „sukonstruotas“ ES teisės ir Lietuvos konstituci- 31 kūris, E. Europos Sąjungos teisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurispru- nės teisės sambūvio algoritmas, kuris, viena vertus, dencijoje: sambūvio algoritmo paieškos /Ats. red. S. Katuoka, in: Teisė besikeičian- pripažįsta politines realijas, susijusias su gilesnės eu- čioje Europoje. Liber Amicorum Pranas Kūris. Vilnius, 2008, p. 682–683. ropinės integracijos siekiu, ir neužkerta kelio atitin- 32 jaRAŠIŪNAS, E. Kelios mintys apie Lietuvos dalyvavimo tarptautiniuose santykiuose konstitucinius pagrindus / Ats. red. S. Katuoka, in: Teisė besikeičiančioje Europo- kamiems teisiniams procesams, kita vertus, neaukoja je. Liber Amicorum Pranas Kūris. Vilnius, 2008, p. 613–644. Konstitucijos viršenybės ir iš jos kylančios visų teisės 33 KŪRIS, E. Europos Sąjungos teisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje: sambūvio algoritmo paieškos / Ats. red. S. Katuoka, in: Teisė besi- keičiančioje Europoje. Liber Amicorum Pranas Kūris. Vilnius, 2008, p. 694. 34 plačiau apie konstitucinių konfliktų vengimą ir sprendimo principus: JARUKAI- 29 1970 m. gruodžio 17 d. sprendimo Internationale Handelsgesellschaft, 11/70, TIS, I. Pliuralistinė Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės sistemų sąveika: konsti- Rink. p. 1125, 3 punktas. tucinių konfliktų vengimo ir sprendimo principų paieškos // Lietuvos vyriausiojo 30 maYER, F. Multilevel Constitutional Jurisdiction // von Bogdandy A., Bast J. (eds.). administracinio teismo biuletenis, Nr. 8(18), 2009, p. 326–354. Principles of European Constitutional Law. Oxford, 2010, p. 399–439. 35 2003 m. gruodžio 9 d. sprendimas, C‑129/00, Rink. p. I‑14637.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 143 konstitucinė norma36. Tačiau kartu Europos Teisin- priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis nu- gumo Teismas pabrėžia res judicata galios principo matytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų svarbą ES teisės ir nacionalinės teisės sistemose37. būti ginčijami (sprendimo Köbler 38 punktas)38. Eco Šiuo atveju kalbama apie kelias situacijas: pirma, kai Swiss byloje per nustatytą terminą nebuvo pateiktas paaiškėja, kad paskutine instancija bylą sprendusio ieškinys dėl galutinio sprendimo pobūdį turinčio tar- teismo sprendimas ar teismo sprendimas, kurio tei- pinio arbitražinio sprendimo panaikinimo39. Europos sėtumas patvirtintas teismo, sprendusio bylą pasku- Teisingumo Teismas šioje byloje taip pat laikėsi po- tine instancija, arba kuris tapo galutiniu, nes nebuvo zicijos, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis pagal skųstas, prieštarauja ES teisei; antra, kai paaiškėja, Bendrijos teisę nereikalaujama, kad nacionalinis teis- kad priimtas teisės taikymo sprendimas, kurio tei- mas nesilaikytų vidaus procedūros taisyklių, net jei sėtumas yra patvirtintas paskutine instancija bylą tai leistų nustatyti, kad yra galimas Bendrijos teisės sprendusio teismo sprendimu arba yra pasibaigę pažeidimas. nacionalinės teisės nustatyti terminai apskųsti šį 2006 m. kovo 16 d. Kapferer sprendime Europos sprendimą, prieštarauja ES teisei. Kai kuriose vals- Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė galutiniais tybėse narėse antrosios situacijos atveju leidžiama tapusių teismo sprendimų stabilumo reikalavimą sprendimą priėmusiai institucijai pačiai peržiūrėti ir svarbą, kurią galutinio sprendimo principas įgy- sprendimą, prieštaraujantį ES teisei. ja bendrijos teisės ir nacionalinės teisės sistemose. 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendime Köbler atsakyda- Šioje byloje remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tary- mas į tam tikrų vyriausybių, kurios, remdamosi galu- bos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir tinio sprendimo principu, gynė poziciją, kad valsty- teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose bių narių atsakomybės už bendrijos teisės pažeidimu pripažinimo ir vykdymo nuo pat pradžių buvo tei- privatiems asmenims padarytą žalą principas negali giama, kad teismas, į kurį kreiptasi, nėra kompeten- būti taikomas paskutinės instancijos nacionalinio tingas nagrinėti bylą. Teismas atmetė argumentus teismo sprendimams, argumentus, Europos Teisin- dėl kompetentingo teismo ir priėmė sprendimą iš gumo Teismas pabrėžė galutinio sprendimo princi- esmės R. Kapferer priešininkės, nuotolinės prekybos po svarbą ir nusprendė, kad iš tiesų siekiant užtikrinti bendrovės, naudai. Kai R. Kapferer pateikė apelia- teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą tei- cinį skundą dėl šio sprendimo, minėtoji bendrovė singumo administravimą, svarbu, kad teismo spren- nemanė, kad vėl reikia pareikšti prieštaravimą dėl dimai, kurie, išnaudojus visas galimas teisių gynimo kompetencijos trūkumo, dėl to ši teismo sprendimo priemones arba pasibaigus numatytiems naudoji- dalis įgijo res judicata galią. Europos Teisingumo Teis- mosi jomis terminams, tampa galutiniais, nebega- mas nusprendė, kad EBS) 10 straipsnyje įtvirtintas lėtų būti ginčijami (sprendimo Köbler 38 punktas), ir bendradarbiavimo principas nacionaliniam teismui pridūrė, jog tai, kad yra pripažįstamas valstybės at- nenustato pareigos netaikyti vidaus procedūros tai- sakomybės už paskutinės instancijos teismo spren- syklių, pagal kurias sprendimas tapo galutinis ir ne- dimą principas, savaime nereiškia, kad yra ginčijama skundžiamas, net jei nustatoma, kad jis prieštarauja tokio sprendimo teisinė galia, nes proceso dėl valsty- Bendrijos teisei. Darytina išvada, kad Europos Teisin- bės narės atsakomybės tikslas yra kitoks ir jame ne- gumo Teismas laikosi galutinio teismo sprendimo būtinai dalyvauja tos pačios šalys, kurios dalyvauja principo, o šis principas padeda įgyvendinti teisinių procese, pasibaigusiame sprendimo, įgijusio teisinę santykių stabilumo reikalavimą. galią, priėmimu (sprendimo Köbler 39 punktas), ir Antrajai situacijai iliustruoti teiktini kiti keli Euro- kad ieškinys prieš valstybę dėl žalos atlyginimo nėra pos Teisingumo Teismo praktikos pavyzdžiai, kurie priežastis persvarstyti iš esmės teismo sprendimą, atspindi šio teismo praktikos tendenciją, autorės kuriuo buvo padaryta žala. nuomone, palankesnę ES teisės viršenybės principo Nusistovėjusioje praktikoje Europos Teisingumo užtikrinimui valstybėse narėse. Kühne & Heitz bylo- Teismas laikosi minėtos nuostatos tam, kad būtų už- je40 susiklostė tokios aplinkybės: pirma, nacionali- tikrintas teisės ir teisinių santykių stabilumas bei ge- nėje teisėje administracinei institucijai pripažįstama ras teisingumo vykdymas, svarbu, jog teismų spren- teisė peržiūrėti galutiniu tapusį administracinį sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo dimą, antra, šis sprendimas tapo galutiniu tik po to,

36 2010 m. rugsėjo 9 d. generalinio advokato Pedro Cruz Villallón išvados byloje 38 2006 m. kovo 16 d. sprendimo Kapferer, C‑234/04, Rink. p. I‑2585, 20 punktas, Komisija prieš Slovakijos Respubliką, C-507/08, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 44 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Fallimento Olimpiclub, C‑2/08, Rink. p. I‑7501, 22 punktas. punktas. 37 plačiau apie res judicata principą žr. HOFSTÖTTER, B. Non-Compliance of National 39 1999 m. birželio 1 d. sprendimas Eco Swiss, C‑126/97, Rink. p. I‑3055. Courts. The Hague, 2005, p. 95–107. 40 2004 m. sausio 13 d. sprendime Kühne & Heitz, C‑453/00, Rink. p. I‑837.

144 kai nacionalinis teismas, kurio sprendimų negalima gumo Teismas aiškiai apsisprendė minėtame spren- apskųsti teismine tvarka, priėmė sprendimą, trečia, dime Kühne & Heitz nustatytų principų netaikyti šis teismo sprendimas buvo pagrįstas Bendrijos tei- situacijai, kai asmuo, prašantis panaikinti galutinį sės aiškinimu, kuris, atsižvelgiant į vėlesnį Europos sprendimą, nebuvo pasinaudojęs savo teise apskųs- Teisingumo Teismo sprendimą, buvo klaidingas ir ti reikalavimus sumokėti mokestį41. Pagal šios bylos priimtas nesikreipus į šį teismą su prašymu priimti aplinkybes prašymą priimti prejudicinį sprendimą prejudicinį sprendimą, nors buvo EBS 234 straips- pateikusio teismo nagrinėjamais ieškiniais buvo nio trečioje pastraipoje numatytos sąlygos, ketvirta, prašoma grąžinti mokesčius, sumokėtus pagal galu- suinteresuotasis asmuo į administracinės valdžios tiniais tapusius reikalavimus juos sumokėti. Remian- įstaigą kreipėsi iš karto po to, kai sužinojo apie mi- tis Administracinio proceso įstatymo 48 straipsniu, nėtą Europos Teisingumo Teismo sprendimą. To- kaip jį išaiškino Bundesverwaltungsgericht, kompe- kiomis aplinkybėmis Europos Teisingumo Teismas, tentinga administracinė institucija turi teisę panai- remdamasis iš EBS 10 straipsnio kylančiu bendradar- kinti neteisėtą galutinį administracinį aktą, tačiau biavimo principu, pripažino, kad atitinkama admi- pareigą panaikinti šį aktą turi tokiu atveju, jei atitin- nistracinė institucija turi peržiūrėti šį sprendimą, at- kamo akto palikimas galioti yra „paprasčiausiai ne- sižvelgdama į Europos Teisingumo Teismo pateiktą įmanomas“, atsižvelgiant į viešosios tvarkos, geros atitinkamos Bendrijos teisės nuostatos išaiškinimą, valios, lygybės, vienodo vertinimo arba akivaizdaus o remdamasi šio peržiūrėjimo rezultatais ši įstaiga neteisėtumo sampratas. Sprendime i‑21 Germany turi nustatyti, kiek ji gali keisti atitinkamą sprendimą, ir Arcor Europos Teisingumo Teismas konstatavo, nepažeisdama trečiųjų asmenų interesų. Tačiau kar- kad jei taikant nacionalinės teisės normas adminis- tu Europos Teisingumo Teismas šiame sprendime yra tracinė institucija privalo panaikinti galutiniu tapusį atkreipęs dėmesį, jog aplinkybė, kad administracinis administracinį sprendimą, kai jis akivaizdžiai pažei- sprendimas tampa galutiniu, kai baigiasi protingi ap- džia nacionalinę teisę, ta pati pareiga turi egzistuo- skundimo terminai, arba, kaip pagrindinėje byloje, ti ir tada, kai šis sprendimas akivaizdžiai pažeidžia išnaudojus visas teisių gynimo priemones, sustiprina Bendrijos teisę (sprendimo 69 punktas), ir kad na- teisinį saugumą, ir Bendrijos teisė nenumato reikala- cionalinis teismas privalo įvertinti, ar toks Bendrijos vimo, iš principo įpareigojančio administracijos įstai- teisę aiškiai pažeidžiantis teisės aktas, kokiu pagrįsti gą persvarstyti tokį tapusį galutiniu sprendimą (mi- pagrindinėje byloje nagrinėjami reikalavimai sumo- nėto sprendimo Kühne ir Heitz 24 punktas). Vadinasi, kėti mokestį, yra akivaizdžiai neteisėtas atitinkamos tikėtina, kad jeigu valstybės narės teisės nuostatos nacionalinės teisės prasme (sprendimo 71 punktas). nebūtų leidusios administracinei institucijai peržiū- Taigi iš šio sprendimo aišku, kad tokiomis aplinky- rėti galutiniu tapusio administracinio sprendimo, tai bėmis, kai galutinis administracinis sprendimas teis- Europos Teisingumo Teismas tokios pareigos taip pat me nebuvo apskųstas, ESS 4 straipsnis (buvęs EBS nebūtų nustatęs, net turint omenyje ypač svarbius 10 straipsnis) kartu su Bendrijos nuostata, kurios pa- ES teisės viršenybės užtikrinimo tikslus. Neatmes- žeidimu yra remiamasi, įpareigoja nacionalinį teis- tina ir tai, kad Europos Teisingumo Teismo sprendi- mą, į kurį buvo kreiptasi dėl kompetentingos nacio- me Kühne & Heitz padarytos išvados dėl atitinkamos nalinės valdžios institucijos atsisakymo persvarstyti administracinės institucijos pareigos tam tikromis šį sprendimą, bent patikrinti, ar taikant lygiavertiš- aplinkybėmis peržiūrėti savo sprendimą iš esmės yra kumo principą pagal nacionalines proceso normas skirtos vienam konkrečiam atvejui, kai susiklosto tam neatsiranda pareigos persvarstyti ir prireikus panai- tikrų aplinkybių visuma – kai pateikiamas prašymas kinti šį sprendimą. persvarstyti administracinį sprendimą, kuris, išnau- Europos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog dojus visas teisių gynimo priemones pagal naciona- tai, kad teisinio saugumo sumetimais nustatomi pro- linę teisę, tapo galutiniu ir dėl kurio paaiškėjo, kad jis tingi terminai ieškiniui pareikšti, nepažeidžia Bendri- prieštarauja Bendrijos teisei, kaip ją vėliau išaiškino jos teisės, dėl to valstybės narės teisinio saugumo Europos Teisingumo Teismas, jei paskutinės instanci- sumetimais gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą jos nacionalinis teismas nesikreipė į Europos Teisin- persvarstyti ir panaikinti galutinį administracinį gumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį spren- sprendimą, kuris pažeidžia Bendrijos teisę, kaip tai dimą, priešingai, nei numatyta EBS 234 straipsnio vėliau išaiškino Europos Teisingumo Teismas, kom- trečiojoje pastraipoje, o asmuo į administracinę petentingai valdžios įstaigai reikia pateikti per pro- instituciją kreipėsi iš karto po to, kai sužinojo apie šį Europos Teisingumo Teismo sprendimą. Sprendime i‑21 Germany ir Arcor Europos Teisin- 41 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimas i‑21 Germany ir Arcor, C‑392/04 ir C‑422/04, Rink. p. I‑8559.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 145 tingą terminą (Kempter sprendimo 58, 59 punktai42). jais, ginant svarbesnius teisinius interesus. Dėl naikinamųjų terminų Europos Teisingumo Teis- Todėl tam, kad galėtų ištaisyti pažeidimą, valstybės mas taip pat yra nusprendęs, kad, kiek tai susiję su narės privalo panaudoti visas jų nacionalinėje teisėje nacionalinės teisės aktais, patenkančiais į Bendrijos nustatytas vidaus procedūras, susijusias su galutinių teisės aktų taikymo sritį, nustatyti terminus valstybės sprendimų peržiūra (sprendimas Kühne & Heitz). Pa- narės turi atsižvelgdamos, be kita ko, į tai, kokią svar- galiau, jeigu tai neįmanoma, Europos Teisingumo bą suinteresuotiesiems asmenims turės sprendimai, Teismas labiau linkęs vertinti galutinį sprendimą kaip kurie bus priimti, į procedūrų ir taikytinų teisės aktų neteisėtą aktą, dėl kurio gali kilti valstybės atsakomy- sudėtingumą, asmenų, kuriems jie gali būti skirti, bė, nei pažeisti res judicata principą. Tokiu būdu yra skaičių ir kitus viešus ar privačius interesus, į kuriuos akivaizdu, kad Europos Teisingumo Teismas teikia turi būti atsižvelgta43. pirmenybę teisinio saugumo principo, bet ne ES tei- Darytina išvada, kad Köbler ir Kühne & Heitz bylose sės viršenybės principo užtikrinimui praktikoje. galutinį sprendimą priėmęs teismas nesikreipė į Eu- Kaip jau minėta, teisinis saugumas laikomas vienu ropos Teisingumo Teismą ir dėl to neteisingai taikė iš bendrųjų Europos Sąjungos teisėje pripažįstamų Europos Sąjungos teisę. Köbler byloje tokio galutinės principų. Galima sakyti, kad Europos Teisingumo instancijos teismo padarytą Bendrijos teisės pažeidi- Teismas į šį principą naujai pažvelgė sprendime mą buvo galima kompensuoti atlyginant žalą. Küh- Lucchini44. Šioje byloje pagrindinis vaidmuo tenka ne & Heitz byloje buvo nepaisoma res judicata princi- res judicata principo turiniui ir atvejo, kai šis principas po (teismo sprendimu atitinkamos administracinės galėtų būti netaikomas, nagrinėjimui. Joje aptariamą institucijos sprendimas tapo res judicata) ir tam tikra galutinį sprendimą priėmė Corte d’appello di Roma, prasme kompensacija buvo įmanoma tik administra- kuris nusprendė, kad pagal nacionalinę teisę Italija cinės institucijos teisę persvarstyti ankstesnį spren- privalo išmokėti pagal tam tikras sąlygas suteiktą dimą aiškinant kaip prievolę tai padaryti susiklosčius valstybės pagalbą, nepaisant ankstesnio Komisijos konkrečios bylos aplinkybėms. sprendimo, kuriuo ji pagalbą pripažino nesuderina- Remiantis tokia Europos Teisingumo Teismo prak- ma su bendrąja rinka. Vėliau pradėjus pažeidžiant tika galima daryti išvadą, kad šalys yra pačios atsakin- Bendrijos teisę išmokėtos pagalbos susigrąžinimo gos už teisių, kuriomis jos gali laisvai naudotis (Kap- procedūrą, pagalbos gavėjas prieš Italijos valdžios ferer byla) arba kurios joms gali būti suteiktos pagal institucijas rėmėsi argumentu, kad Italijos teismo ES teisę (Köbler ir Kühne & Heitz bylos), įgyvendinimą. sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Iš esmės Jei šalys praleidžia terminą arba nemano esant rei- pagrindinis šioje byloje nagrinėtas klausimas – ar na- kalinga pateikti ieškinį ar apeliaciją, jos turi prisiimti cionalinio teismo sprendimu galima varžyti išimtinę dėl to kilusias pasekmes, t. y. įvertinti, kad jos vėliau Komisijos kompetenciją vertinti, ar valstybės pagal- nebegalės pasinaudoti teisėmis, kurias joms suteikia ba yra suderinama su Bendrijos teise, ir prireikus nu- ES teisė. Tačiau, jei jos aktyviai siekė pasinaudoti savo rodyti grąžinti neteisėtai išmokėtą pagalbos sumą. teisėmis ir kaip įmanoma geriau išnaudojo naciona- Lucchini sprendimas buvo neįprastas, nes, priešingai linės teisės sistemos suteiktas procedūros galimybes, nei ankstesnėse Europos Teisingumo Teismo nagri- jos gali siekti pasinaudoti nacionalinės teisės suteik- nėtose bylose, šioje byloje galutinis teismo sprendi- tomis galimybėmis pateikti ieškinį dėl žalos atlygi- mas buvo priimtas po Bendrijos akto, kurį jis pažeidė. nimo, kai kyla valdžios institucijų atsakomybė, t. y. Todėl ši byla susijusi su Komisijos sprendimu, kuris siekti, kad joms būtų atlyginta žala dėl atitinkamų buvo priimtas klausimu, priklausančiu išimtinei Euro- nacionalinių administracinių institucijų ar teisėsau- pos Sąjungos kompetencijai ir kuris paskui susidūrė gos institucijų veiksmų, kurie prieštaravo ES teisei, su jurisdikcijos neturinčio teismo vėliau priimtu galu- arba, jei pagal nacionalinę teisę suteikiama tokia tiniu sprendimu. Taikant ES valstybės narės pagalbos galimybė, reikalauti, kad būtų persvarstytas ginčija- schemas yra aiškiai atskiriamos Komisijos ir nacio- mas administracinis sprendimas (Kühne & Heitz byla). nalinių teismų funkcijos bei kompetencija. Komisija Žinoma, iš šios teismo praktikos, kurioje res judicata yra administracinės valdžios institucija ir atsakinga principo laikymasis tarp šalių atlieka pagrindinį vai- už konkurencijos politikos kūrimą bei įgyvendinimą, dmenį, atrodo, kad įmanomas nukrypimas nuo šio atsižvelgiant į bendruosius Bendrijos interesus. Ji turi principo, tačiau išimtys galimos tik ypatingais atve- išimtinę kompetenciją nagrinėti, ar visos šiuo atveju pagalbos priemonės yra suderinamos su bendrąja rinka, o valstybės narės turi pranešti Komisijai apie 42 2008 m. vasario 12 d. sprendimas Kempter, C‑2/06, Rink. p. I‑411. 43 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Sopropé, C‑349/07, Rink. p. I‑10369, 40 punktas. 44 2007 m. liepos 18 d. sprendimas Lucchini, C‑119/05, Rink. p. I‑6199.

146 planuojamą suteikti valstybės pagalbą ir jos nemo- taip, kad jos prisidėtų prie Bendrijos teisės įgyvendi- kėti, kol Komisija nepriims sprendimo. Jei Komisija nimo (sprendimo Lucchini 60 punktas). priima teigiamą sprendimą, priemonę taikyti galima. Sprendime Lucchini Europos Teisingumo Teismas Jei Komisija priima neigiamą sprendimą, pareiga ne- padarė išvadą, kad Bendrijos teisė draudžia taikyti siimti veiksmų tampa galutine. Prieš pranešant Komi- nacionalinės teisės nuostatą, kurioje įtvirtintas res ju- sijai arba per tyrimo procedūrą išmokėta pagalba turi dicata principas, tokią, kokią nustato Italijos civilinio būti susigrąžinta. Taigi nacionaliniai teismai neturi kodekso 2909 straipsnis, jei jos taikymas trukdo susi- galios spręsti dėl valstybės pagalbos suderinamumo grąžinti pažeidžiant Bendrijos teisę suteiktą valstybės su bendrąja rinka. Atvirkščiai, ES teisės sistemoje na- pagalbą, kurios nesuderinamumas su bendrąja rinka cionalinių teismų pagrindinis vaidmuo yra užtikrinti, pripažintas tapusiu galutiniu Komisijos sprendimu. kad būtų laikomasi ES teisės nuostatų dėl valstybės Valstybė narė, kuriai skirtas sprendimas, reikalau- pagalbos, visų pirma anksčiau nurodyto principo, pa- jantis susigrąžinti neteisėtai suteiktą pagalbą, pagal gal kurį jokia pagalba negali būti suteikta be aiškaus SESV 288 straipsnį privalo imtis visų priemonių, bū- išankstinio Komisijos leidimo, ir taikyti bei prižiūrėti, tinų šiam sprendimui įvykdyti, kad būtų nedelsiant kad būtų laikomasi Komisijos priimamų sprendimų susigrąžinta neteisėtai išmokėta pagalba. Ši pareiga šiai įgyvendinant savo kompetenciją. negali būti siejama su teisinio tikrumo ir teisinio sau- Analizuodamas šios bylos aplinkybes Europos Tei- gumo principų ir reikalavimo aiškiai apibrėžti teisę, singumo Teismas sutelkė dėmesį į Europos Sąjungos res judicata principo, paneigimu. Minėta taisyklė ne- ir valstybių narių kompetencijos padalijimą, taip pat taikytina tik tokiu atveju, jeigu buvo taikomos įpras- į tai, kad nacionaliniai teismai nėra kompetentingi tos teisminės procedūros, atitinkančios reikalavimą pripažinti Bendrijos aktus negaliojančiais, ir iš esmės aiškiai apibrėžti teisę, teisinio tikrumo ir teisinio sau- išvengė bylos nagrinėjimo res judicata požiūriu. To- gumo principus ir dėl to garantuojančios sprendimų kiomis aplinkybėmis nebūtų tikslu daryti išvadą, kad galutinumą. šioje byloje kilo kolizija tarp teisinio tikrumo ir teisinio Kitas klausimas yra tas, ar Europos Sąjunga gali pa- saugumo ar aiškaus res judicata principo apibrėžimo reikalauti valstybių narių užtikrinti, kad tam tikromis ir Bendrijos teisės viršenybės bei veiksmingumo. Eu- aplinkybėmis jų procesiniai įstatymai sudarytų gali- ropos Teisingumo Teismas šiame sprendime nesirė- mybę peržiūrėti ES teisei prieštaraujančius sprendi- mė veiksmingumo ir lygiavertiškumo principais, ta- mus net tais atvejais, kai tokie sprendimai yra tapę čiau pabrėžė ES teisės viršenybės principą bei tai, kad galutiniais. Šiuo požiūriu būtina atsižvelgti ir į tai, valstybės pagalba patenka į išimtinę kompetenciją45. kad ES valstybė narė neįgyja teisinės atsakomybės Net ir laikantis tokio požiūrio, būtina pripažinti, imuniteto tais atvejais, kai ES teisės imperatyvų nesi- kad byloje Lucchini nagrinėtas galutinis sprendimas laiko nacionaliniai teismai46. Taip pat kyla klausimas, buvo dalis procedūros, peržengusios formalias na- ar valstybės narės turi pareigą, pvz., konkrečiu atveju cionalinio proceso ribas. Sprendime Lucchini Euro- pasiekti rezultatą – susigrąžinti neteisėtai suteiktą pos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nacionalinio pagalbą, ir ar šiuo konkrečiu atveju tokia pareiga teismo sprendimui neturėtų būti priskirtas poveikis, apima ir nacionalinių procesinių normų, susijusių su viršijantis Bendrijos teisėje numatytą tokio teismo teismų sprendimų, kurie yra tapę galutiniais, neteisė- kompetenciją. Europos Teisingumo Teismas sutiko tumu pagal ES teisę. su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio Pvz., Lietuvos Respublikos administracinių bylų tei- teismo pastebėjimu, kad yra akivaizdu, jog taikant senos įstatymo (toliau – ABTĮ)47 153 straipsnio nuos- nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią draudžiama tatos, nustatančios proceso atnaujinimo pagrindus, ne tik remtis tais pačiais teisiniais pagrindais, kurie numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai jau aiškiai ir galutinai aptarti kitoje byloje, bet ir klau- Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lie- simų, kuriuos buvo galima iškelti anksčiau, tačiau jie tuvos Respublikos teismo sprendimas byloje priešta- neiškelti, nagrinėjimą, šiuo atveju būtų užkirstas ke- rauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių lias taikyti Bendrijos teisę, taip pat dėl tokio aiškinimo apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protoko- būtų neįmanoma susigrąžinti pažeidžiant Bendrijos lams (minėto straipsnio 2 dalies 1 punktas). Analo- teisę suteiktos valstybės pagalbos. Europos Teisin- giškas proceso atnaujinimo pagrindas yra nustatytas gumo Teismas priminė, jog nacionaliniai teismai turi nacionalinės teisės nuostatas kiek įmanoma aiškinti 46 kavaLNĖ, S. Administraciniai teismai Lietuvoje: nūdienos iššūkiai , in:. Administra- ciniai teismai Lietuvoje: nūdienos iššūkiai / Ats. red. V. Valančius. Vilnius, 2010, p. 208. 45 biondi, A. How to Go Ahead as an EU Law National Judge // European Public Law, 47 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas // Valstybės ži- 2009, Nr, 15, p. 237–238. nios, 2000, Nr. 85-2566.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 147 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso mas (šiuo atveju Trybunał Konstytucyjny – Lenkijos (toliau – CPK)48 366 straipsnyje, įtvirtinančiame pro- Konstitucinis Teismas) nukėlė datą, nuo kurios ginči- ceso atnaujinimo pagrindus (šio straipsnio 1 dalies jamos nuostatos neteks privalomosios galios dėl to, 1 punktas). Tačiau nei ABTĮ, nei CPK nenumato ga- kad jos prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, netruk- limybės atnaujinti procesą, jei Europos Teisingumo do tam, kad laikydamasis ES teisės viršenybės princi- Teismas pripažintų, kad teismo sprendimas byloje po valstybės narės teismas netaikytų tokių nuostatų prieštarauja Europos Sąjungos teisei ar neatitinka nagrinėjamoje byloje, jeigu mano, kad šios nuostatos Europos Teisingumo Teismo praktikos. Autorės nuo- prieštarauja ES teisei50. Vadinasi, net valstybės narės mone, proceso atnaujinimo pagrindai galėtų būti konstitucinio teismo nuorodos dėl konkrečios teisės papildyti, numatant, kad galutinis sprendimas gali nuostatos privalomos galios ir taikymo tam tikru būti peržiūrimas, kai jis neatitinka Europos Teisingu- metu netrukdo tokios nuostatos turinį vertinti atsie- mo Teismo sprendimų arba kitos Europos Sąjungos tai nuo minėtų nuorodų ir prireikus jos netaikyti. Šiuo institucijos aktų. Tvirtinti, kad valstybė narė privalo atveju akivaizdu, kad Europos Teisingumo Teismas tokį pakeitimą numatyti procesinėse normose, būtų vadovavosi ne teisinio saugumo principu, bet Euro- sunku, tačiau, kita vertus, toks pakeitimas visiškai ati- pos Sąjungos viršenybės principu, kurio taikymas tiktų tarptautinius įsipareigojimus ir procesines teisė- konkrečiu atveju galėtų sukelti perteklinių klausimų tumo garantijas, būdingas teisinei valstybei. Žinoma, dėl konkrečios konstitucinės jurisprudencijos priva- ir ABTĮ, ir CPK yra nustatyti ir kiti proceso atnaujinimo lomumo nacionaliniam teismui. Autorės nuomone, pagrindai, tokie kaip naujai paaiškėjusios esminės šiuo atveju galima būtų laikyti, kad valstybės narės bylos aplinkybės, aiški teisės normos taikymo klaida, teismas, netaikydamas tam tikrų teisės nuostatų na- kuriais remiantis galima būtų siekti proceso atnauji- grinėjamoje byloje dėl to, kad šios prieštarauja ES nimo minėtais atvejais. Kita vertus, visiškai neaišku, teisei, ir nekreipdamas dėmesio į tai, kad Lenkijos ar yra teisinis pagrindas išskirti vienus valstybės tarp- Konstitucinis Teismas nukėlė datą, nuo kurios ginči- tautinius įsipareigojimus (kalbant apie Europos žmo- jamos nuostatos neteks privalomosios galios dėl to, gaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažei- kad jos prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nepa- dimus), kitus (kalbant apie Europos Sąjungos teisės žeistų konstitucinės jurisprudencijos, nes valstybės pažeidimus) paliekant savieigai. narės teismas netaikytų tam tikrų nuostatų ne dėl to, kad jos prieštarauja Konstitucijai, bet dėl jų priešta- Atvejai, kai teisinio saugumo principas ravimo ES teisei. Tačiau, kita vertus, Lenkijos Konsti- nebuvo lemiamas sprendžiant dėl ES teisės tucinis Teismas, nukėlęs datą, nuo kurios ginčijamos taikymo viršenybės nuostatos neteks privalomosios galios dėl to, kad jos prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, laikė būtinu, Svarbu tai, kad viršenybės principą užtikrina ne kad ginčijamos nuostatos tam tikrą laiką turėtų priva- Europos Teisingumo Teismas, o nacionaliniai teismai, lomą galią. Nacionalinis teismas, netaikydamas tam kurie ir yra atsakingi už Europos Sąjungos teisės lai- tikrų teisės nuostatų nagrinėjamoje byloje dėl to, kad kymąsi kiekvienoje valstybėje narėje. Pagal nusisto- šios prieštarauja ES teisei, paneigtų šią būtinybę. vėjusią Europos Teisingumo Teismo praktiką nacio- ES teisės viršenybės principas suponuoja išvadą, nalinis teismas, įpareigotas taikyti ES teisės normas, kad su ES teise nesuderinamos nacionalinės teisės privalo užtikrinti visišką šių normų veiksmingumą, procesinės teisės nuostatos, pagal kurias nacionali- jei būtina, savo iniciatyva netaikydamas jokios joms niam teismui, turinčiam iš naujo nagrinėti bylą, kurią prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos49. jam grąžino aukštesnės instancijos teismas, šią bylą Nacionalinis teismas neprivalo prašyti arba laukti, nagrinėjęs apeliacine tvarka, privalomi aukštesnės kol ši nuostata (nacionalinės teisės nuostata, prieš- instancijos teismo vertinimai teisės klausimais, kai taraujanti ES teisei) bus panaikinta teisėkūros arba šis teismas mano, jog atsižvelgiant į Europos Teisin- kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis. gumo Teismo aiškinimą, šie nurodymai neatitinka ES Sprendime Filipiak Europos Teisingumo Teismas teisės51. nusprendė, kad ta aplinkybė, jog konstitucinis teis- Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika darytina išvada, kad nacionalinio teismo diskrecija kreiptis prejudicinio sprendimo taip pat sudaro prielaidas 48 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36- 1340. 49 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Simmenthal, 106/77, Rink. p. 629, 21–24 punktai; 1990 m. birželio 19 d. sprendimo Factortame ir kt., C‑213/89, Rink. p. I-2433, 19– 50 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas Filipiak, C‑314/08, Rink. p. I‑11049, 84 punk- 21 punktai; 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Lucchini, C‑119/05, Rink. p. I‑6199, tas. 61 punktas. 51 2010 m. spalio 5 d. sprendimas Elchinov, C‑173/09, dar nepaskelbtas Rinkinyje.

148 laikytis ES teisės viršenybės. Pvz., Europos Teisingumo teismų diskrecija kreiptis į Europos Teisingumo Teis- Teismas sprendime ERG ir kt. yra nurodęs, kad teismas, mą prejudicinio sprendimo bei prejudicinio spren- kurio sprendimas nėra galutinis, turi turėti galimybę dimo privalomas pobūdis sudaro sąlygas valstybių užduoti Europos Teisingumo Teismui jam rūpimus narių teismams vadovautis ES teisės viršenybės prieš klausimus, jei mano, jog dėl aukštesnio teismo atlikto nacionalinę teisę principu. Savo išvadoje byloje, ku- teisės klausimų vertinimo jis turi priimti ES teisės ne- rioje priimtas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Liga atitinkantį sprendimą52. Europos Teisingumo Teismas Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin Internatio- Aziz Melki byloje53 nagrinėjo prejudicinį klausimą, ar nal (C‑42/07, Rink. p. I‑7633), generalinis advokatas SESV 267 straipsniu draudžiamos tokios teisės nuos- Y. Botas nurodė, kad vienodas ES teisės aiškinimas tatos, kuriomis teismai įpareigojami pirmiausia nugali būti užtikrintas tik jei Europos Teisingumo Teis- spręsti dėl jiems pateikto konstitucingumo klausimo mo sprendimai nacionaliniams teismams yra priva- perdavimo Konstitucinei Tarybai, jei klausimas dėl lomojo pobūdžio, o šis privalomasis pobūdis kyla iš vidaus teisės akto neatitikties Konstitucijai kyla dėl nacionalinių teismų pareigos užtikrinti veiksmingą šio akto prieštaravimo ES teisei. Europos Teisingumo ES teisės taikymą (204 ir 205 punktai). Teismas nusprendė, kad SESV 267 straipsniu drau- Aptartais atvejais Europos Teisingumo Teismas lai- džiamos valstybės narės teisės nuostatos, kuriomis kėsi pozicijos, kad nacionalinės procesinės taisyklės, įtvirtinama nacionalinių įstatymų konstitucingumo prieštaraujančios ES teisei, turėtų būti netaikomos. kontrolės ad hoc procedūra, jei dėl šiai procedū- Svarbu, kad minėtais atvejais Europos Teisingumo rai teikiamo pirmumo tiek prieš konstitucingumo Teismas nesirėmė teisinio saugumo principu ir ne- klausimo perdavimą už įstatymų konstitucingumo siekė apriboti ES teisės viršenybės principo taikymo kontrolę atsakingam nacionaliniam teismui, tiek po nacionalinių procesinių taisyklių naudai. galimo šio teismo sprendimo šiuo klausimu naciona- Neatmestina galimybė, kad nacionalinis teismas, liniai teismai negalėtų pasinaudoti teise ar įvykdyti nesilaikantis minėtų Europos Teisingumo Teismo su- pareigą pateikti Europos Teisingumo Teismui preju- formuluotų principų, padarytų ES teisės pažeidimą, dicinius klausimus. Ir atvirkščiai, SESV 267 straipsniu už kurį galėtų kilti valstybės narės atsakomybė ir vals- nedraudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, tybei narei tektų atlyginti privatiems asmenims žalą, jei nacionaliniai teismai išsaugo laisvę: bet kuriuo, jų sukeltą šiuo pažeidimu. Todėl klausimas, ar iš tiesų nuomone, tinkamu bylos nagrinėjimo momentu, net nacionalinis teismas privalo laikytis ES teisės ir atsi- pasibaigus konstitucingumo kontrolės ad hoc proce- žvelgti į daugelį aukščiau minėtų Europos Teisingu- dūrai, pateikti Europos Teisingumo Teismui bet kurį, mo Teismo praktikoje suformuluotų principų, o ypač jų nuomone, būtiną prejudicinį klausimą; imtis bet ES teisės viršenybės principą, netenka prasmės. kokių būtinų priemonių užtikrinti ES teisės sistemoje 2003 m. rugsėjo 30 d. Köbler sprendime Europos asmenims suteiktų teisių laikiną teisminę apsaugą ir Teisingumo Teismas, remdamasis būtent tuo, kad teis- pasibaigus šiai ad hoc procedūrai netaikyti ginčytinos minė valdžia vaidina pagrindinį vaidmenį apsaugant nacionalinės teisės nuostatos, jeigu jie nusprendžia, privačių asmenų teises, kylančias iš Bendrijos teisės kad ši prieštarauja ES teisei. normų, ir aplinkybe, kad paskutinės instancijos teisme Primintina, kad pagal SESV 267 straipsnio antrą privatiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė pastraipą nacionaliniai teismai, nepriklausomai nuo ginti savo teises pagal Bendrijos teisę, padarė išvadą, to, ar jie bylą nagrinėja kaip pirmoji, apeliacinė ar kad šių teisių apsauga susilpnėtų ir šias teises sutei- kasacinė instancija, savo nagrinėjamose bylose turi kiančių Bendrijos teisės normų veiksmingumas taptų diskreciją kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su abejotinas, jei privatiems asmenims tam tikromis sąly- prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir ši diskreci- gomis negalėtų būti atlyginta žala, padaryta naciona- ja negali būti apribota ar sustabdyta nacionalinėmis linio paskutinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo priemonėmis, o Europos Teisingumo Teismo priimtas pažeista Bendrijos teisė55. Taigi, Köbler sprendime Eu- prejudicinis sprendimas privalomas šiems teismams ropos Teisingumo Teismas priminė, kad principas, pa- sprendžiant pagrindinę bylą54. Minėta nacionalinių gal kurį valstybė narė privalo atlyginti žalą privatiems asmenims, padarytą jai priskiriamais Bendrijos teisės 52 2010 m. kovo 9 d. sprendimo ERG ir kt., C‑378/08, dar nepaskelbto Rinkinyje, 32 pažeidimais, taikomas visais Bendrijos teisės pažeidi- punktas. mo atvejais, nesvarbu, kurios šios valstybės instituci- 53 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Melki ir Abdeli, C‑188/10 ir C‑189/10, dar nepa- jos veiksmai arba neveikimas lėmė šį pažeidimą. skelbtas Rinkinyje. 54 2000 m. gruodžio 14 d. sprendimo Fazenda Pública, C‑446/98, Rink. p. I‑11435, 49 punktas; generalinio advokato F. G. Jacobso išvados byloje, kurioje buvo priimtas 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimas Österreichischer Gewerkschaftsbund, 55 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Köbler, C-224/01, Rink. p. I-10239, 33–36 punk- C‑195/98, Rink. p. I‑10497, 64 punktas. tai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 149 2003 m. gruodžio 9 d. Europos Teisingumo Teis- atveju turėtų būti derinami teisinio saugumo ir Euro- mo sprendime56, priimtame kiek vėliau nei minėtas pos Sąjungos viršenybės principai. Juk remiantis tei- sprendimas Köbler byloje, Komisija prieš Italiją bylo- sinio saugumo principu asmenų teisės, kurios buvo je Komisija kaltino Italijos Respubliką, kad ji paliko apgintos remiantis teismine praktika, kuri vėliau galioti nacionalinės teisės aktą, pagal kurį, taip kaip buvo pripažinta neatitinkančia ES teisės, turėtų būti jį aiškino Italijos teismai, tarp jų ir Corte suprema di ginamos ir toliau, nebent teisinių vertybių derinimo cassazione, ir kaip taikė administracinės institucijos, testas leistų daryti priešingas išvadas. mokesčių, surinktų pažeidžiant Bendrijos teisę, susi- Dėl valstybės atsakomybės tuo atveju, kai teis- grąžinimas praktiškai buvo neįmanomas arba ypač mai pažeidžia ES teisę, Europos Teisingumo Teismas sudėtingas dėl privatiems asmenims, siekiantiems yra nurodęs, kad atsižvelgiant į teisminės funkcijos susigrąžinti neteisėtai surinktas sumas, keliamų rei- specifiką ir teisėtus teisinio saugumo reikalavimus kalavimų įrodymams. Atitinkamas nacionalinės tei- valstybės atsakomybė tokiais atvejais nėra neribota sės aktas pats savaime neprieštaravo Bendrijos tei- ir gali kilti tik išskirtiniais atvejais, kai nacionalinis sei, nes, kaip pabrėžė Europos Teisingumo Teismas, paskutinėje instancijoje sprendžiantis teismas aki- jis buvo neutralus tiek pareigos įrodyti, kad tokiais vaizdžiai pažeidė taikomą teisę (sprendimo Traghet- mokesčiais buvo apmokestinti kiti asmenys, tiek šiuo ti del Mediterraneo 32 punktas58). tikslu leistinų įrodinėjimo būdų atžvilgiu. Vis dėlto Nustatydamas, ar ši sąlyga įvykdyta, nacionalinis teismai nacionalinės teisės aktą aiškino skirtingai, ir teismas, gavęs prašymą atlyginti žalą, šiuo aspektu šio akto taikymas pagal vienų išaiškinimą atitiko Ben- turi atsižvelgti į visus elementus, apibūdinančius drijos teisę, o pagal kitų jos neatitiko. Kadangi pasta- jam pateiktą situaciją, t. y. į pažeistos taisyklės aiš- roji tendencija teismų praktikoje buvo reikšminga ir kumą ir tikslumą, į tai, ar pažeidimas tyčinis, ar teisės nevienkartinė, Europos Teisingumo Teismas į ją atsi- klaida pateisinama, prireikus į Bendrijos institucijos žvelgė apibrėždamas nagrinėjamo nacionalinės tei- nuostatą ir į atitinkamo teismo atsisakymą įvykdyti sės akto apimtį, dėl to jis atkreipė ypatingą dėmesį į savo pareigą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo pa- Corte suprema di cassazione sprendimus, kuriuose na- gal EBS 234 straipsnio trečiąją pastraipą59. Valstybės cionalinis įstatymas buvo išaiškintas nesuderinamai atsakomybė galėtų kilti taip pat ir Bendrijos teisės su Bendrijos teise ir akivaizdžiai pažeidžiant Europos pažeidimo, priskiriamo nacionaliniam paskutinės Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje. Atsižvelgęs instancijos teismui, atveju, jei akivaizdų pažeidimą į tokius teismų ir administracinių institucijų praktikos lemia šio teismo teisės normų išaiškinimas (sprendi- šioje srityje skirtumus, rodančius, jog nagrinėjamas mas Traghetti del Mediterraneo). Taip pat bet kuriuo nacionalinės teisės aktas nebuvo pakankamai aiškus, atveju toks pažeidimas būtų preziumuojamas, jei na- kad pats užtikrintų Bendrijos teisę atitinkantį taiky- grinėjant bylą buvo akivaizdžiai nesilaikyta Europos mą ir dėl to nacionalinis įstatymų leidėjas jį reikiamai Teisingumo Teismo praktikoje suformuotų principų pataisytų ar paaiškintų, Europos Teisingumo Teismas atitinkamoje srityje. nusprendė, kad ieškinys dėl pažeidimo buvo pagrįs- Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika tas. Nors atitinkamas Bendrijos teisės pažeidimas darytina išvada, kad nacionalinis paskutinės instan- buvo priskiriamas nacionalinių institucijų visumai cijos teismas pažeistų ES teisę, jei taikytų, jo nuomo- (teisminėms, administracinėms ir įstatymų leidžia- ne, Europos Sąjungos teisę atitinkantį nacionalinės mosioms), o ne tik Corte suprema di cassazione, ir teisės aktą, nors, remdamasis ES teisės viršenybės nagrinėjamas specialioje pažeidimų procedūroje, ši principu dėl šio akto visiško nesuderinamumo su ES byla yra įdomus aukščiausiojo teismo padaryto Ben- teise, turėtų jo netaikyti; jei nacionalinė teisė būtų drijos teisės pažeidimo, iš kurio kyla valstybės atsa- išaiškinta, o šis išaiškinimas neatitiktų taikomos Eu- komybė dėl su Bendrijos teise nesuderinamo nacio- ropos Sąjungos teisės60; jei esant neaiškumui dėl ES nalinės teisės išaiškinimo, akivaizdžiai pažeidžiančio Europos Teisingumo Teismo praktiką toje srityje, pa- 57 58 2006 m. birželio 13 d. sprendimas Traghetti del Mediterraneo SpA prieš Italijos vyzdys . Kita vertus, keltinas klausimas, kokią teisinę Respubliką, C-173/03, Rink. p. I‑5177. reikšmę turi toks Europos Teisingumo Teismo spren- 59 Sprendimo Köbler (nurodytas 55 išnašoje) 53–55 punktai. dimas, kai jis pripažįsta atitinkamą teisminę praktiką 60 nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinės teisės aktus, turi juos aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdami į susijusios direktyvos formuluotę ir į jos tikslą, kad nesuderinama su Europos Sąjungos teise ir kaip šiuo būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas ir kad būtų laikomasi SESV 288 (buvęs EBS 249) straipsnio trečiosios pastraipos (žr., be kita ko, 2004 m. spalio 5 d. sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01 – C‑403/01, Rink. p. I‑8835, 113 punktą ir 56 2003 m. gruodžio 9 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, C‑129/00, nurodytą teismo praktiką). Ši darnaus aiškinimo pareiga taikoma visoms nacio- Rink. p. I‑14637. nalinės teisės nuostatoms – ir priimtoms iki direktyvos, su kuria jos susijusios, ir 57 2005 m. spalio 11 d. generalinio advokato P. Légero išvados byloje Traghetti del po jos (žr., pvz., 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimo Marleasing, C‑106/89, Rink. Mediterraneo, C‑173/03, Rink. p. I‑5177, 100 punktas. p. I‑4135, 8 punktą ir nurodyto sprendimo Pfeiffer ir kt. 115 punktą).

150 teisės aiškinimo ar galiojimo nesikreiptų į Europos Išvados Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo61. Taigi aukščiausiesiems valstybių narių teismams tenka Remiantis nusistovėjusia Europos Teisingumo Teis- lemiamas vaidmuo prižiūrint, ar Europos Sąjungos mo praktika formuojama Europos Sąjungos teisinio teisė taikoma teisingai. Neabejotina, kad aukščiau- saugumo ir valstybių narių institucinės autonomijos siųjų nacionalinių teismų įgaliojimai yra proporcin- principų derinimo formulė, pagal kurią, nesant ES gi jų turimai atsakomybei užtikrinant teisingą ES tei- teisės aktų atitinkamoje srityje, procesines taisykles, sės taikymą ir ginant šios teisės asmenims suteiktas užtikrinančias teisės subjektams ES teisės suteikiamų teises. teisių apsaugą, vadovaujantis valstybių narių proce- Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į proble- sinės autonomijos principu, turi nustatyti kiekvie- matiką, susijusią su konstituciniu nacionalinių teis- nos valstybės narės vidaus teisės sistema, tačiau su mų nepriklausomumo principu ir jų teise ir pareiga sąlyga, kad jos nėra mažiau palankios nei tos, kurios spręsti bylą nepriklausomai. Generalinis advokatas taikomos panašioms vidaus teisės situacijoms (lygia- Ruizas Jarabas Colomeris savo išvadoje, pateiktoje vertiškumo principas) ir kad dėl jų Bendrijos teisinės 2003 m. gruodžio 11 d. byloje C-30/02, šiuo požiū- sistemos suteiktų teisių įgyvendinimas netaptų prak- riu kritikuoja Europos Teisingumo Teismą ir pažymi, tiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiks- kad šis teismas iš tiesų elgiasi lygiai taip pat, kaip ir mingumo principas). Lygiavertiškumo ir veiksmin- nagrinėdamas tiesioginius ieškinius, kai jis, laikyda- gumo principai sudaro sąlygas ES teisės viršenybės masis Sutarties nuostatų, suteikia sau teisę į neribo- nacionalinės teisės atžvilgiu principo laikymuisi, nes tą jurisdikciją, o tai sukelia didelį pavojų suvereniai laikantis lygiavertiškumo ar veiksmingumo principo nacionalinio teismo teisei išspręsti pagrindinę bylą62. tam tikrais atvejais bus taikomos ES teisės nuostatos, Kartu pripažintina, kad dėl savo institucinės ir funk- kurioms būdinga viršenybė. Kartu minėtų lygiaver- cinės nepriklausomybės teismai yra laisvi nuo gali- tiškumo ir veiksmingumo principų teisinis turinys mo vyriausybių kišimosi arba įtakos, kitaip tariant, nustato tam tikras ES teisės viršenybės ribas. Teisinio nuo kišimosi ir įtakos tų, kurie atstovauja valstybei saugumo principas neretai pagrindžia šių ribų taiky- santykiuose su Europos Sąjunga ir kurie jai tiesiogiai mo būtinumą. įsipareigoję imtis reikalingų nacionalinių priemonių Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teis- tinkamam įsipareigojimų ES įvykdymui užtikrinti. mo praktiką formuojama bendro pobūdžio teisinio Teisinio saugumo ir tikrumo principai būdingi taip saugumo principo ir ES teisės viršenybės derinimo pat ir Europos Sąjungos teisei. Kita vertus, akivaizdu, teismuose formulė, pagal kurią tam, kad būtų užti- kad valstybei narei gali kilti atsakomybė, jei paskuti- krintas teisės ir teisinių santykių stabilumas bei geras nės instancijos teismas pažeistų ES teisę63. teisingumo vykdymas, svarbu, jog teismų sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Taigi Europos Teisingumo Teismas lai- 61 aukščiausieji teismai privalo pagal SESV 267 (buvęs EBS 234) straipsnį kreiptis kosi galutinio teismo sprendimo principo ir šis prin- į Europos Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais dėl Bendrijos teisės išaiškinimo, kad šioje srityje būtų išvengta teismų praktikos skirtumų Bendrijos cipas padeda įgyvendinti teisinių santykių stabilumo viduje. Europos Teisingumo Teismas šią pareigą kreiptis dėl prejudicinio spren- reikalavimą. dimo nustatė 1982 m. spalio 6 d. sprendimu Cilfit, 283/81, Rink. p. 3415, 7 punktas. Iš Europos Teisingumo Teismo praktikos darytina 62 europos Teisingumo Teismas padarė klaidą 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendime išvada, kad pareiga peržiūrėti neatitinkantį ES tei- Köbler pasisakydamas dėl valstybių narių atsakomybės už žalą, kurią naciona- sės administracinį sprendimą numatoma tik Küh- linė teisminė institucija individui padarė pažeisdama bendrijos teisę. Jis išvar- dijo sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad kiltų tokia atsakomybė (59 punktas); ne & Heitz sprendime nustatytomis sąlygomis, tačiau tačiau pripažinęs, jog atsakomybės kriterijų taikymas priklauso nacionalinio ir šiuo atveju turėtų būti nepažeisti trečiųjų asmenų teismo kompetencijai (100 punktas), Europos Teisingumo Teismas nuklydo į jam uždraustą sritį ir atliko savo kompetencijai nepriklausančius veiksmus (101 interesai. ir paskesni punktai). Nagrinėdamas apeliacinį skundą, Europos Teisingumo Tuo atveju, jei galutinis administracinis sprendi- Teismas 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Procter & Gamble (C-383/99, Rink. p. I-6251), dar vadinamu sprendimu „Baby-dry“, kuriame jis taip pat peržengė mas teisme nebuvo apskųstas, ESS 4 straipsnis (bu- savo įgaliojimų ribas, padarė panašią klaidą. 2003 m. gruodžio 11 d. generali- vęs EBS 10 straipsnis) kartu su Bendrijos nuostata, nio advokato Ruizo Jarabo Colomerio išvados byloje Recheio – Cash & Carry SA (C-30/02, Rink. p. I-6051) 35 punktas. Plačiau apie nacionalinių teismų daromus kurios pažeidimu yra remiamasi, įpareigoja nacio- pažeidimus: BEUTLER, B. State Liability for Breaches of Community Law by Natio- nalinį teismą, į kurį buvo kreiptasi dėl kompeten- nal Courts: is the Requirement of a Manifest Infringement of the Applicable Law an Insurmountable Obtacle?//Common Market Law Review, 2009, 46(3). tingos nacionalinės valdžios institucijos atsisakymo 63 beutLER, B. State Liability for Breaches of Community Law by National Courts: is persvarstyti šį sprendimą, bent patikrinti, ar taikant the Requirement of a Manifest Infringement of the Applicable Law an Insurmoun- lygiavertiškumo principą pagal nacionalines proceso table Obtacle? // Common Market Law Review, 2009, 46(3), p. 773–804.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 151 normas neatsiranda pareigos persvarstyti ir prireikus teisės viršenybės principą. Todėl keltinas klausimas, atšaukti šį sprendimą. ar teisinio saugumo reikalavimai negalėtų sudaryti Šalys yra pačios atsakingos už teisių, kuriomis pagrindo nustatyti tam tikras išimtis iš suformuluotų jos gali laisvai naudotis (Kapferer byla) arba kurios taisyklių, pvz., išimtį iš Konstitucijos viršenybės prin- joms gali būti suteiktos pagal ES teisę (Köbler ir Küh- cipo taikymo. ne & Heitz bylos), įgyvendinimą. Jei jos aktyviai siekė pasinaudoti savo teisėmis ir kaip įmanoma geriau Šaltiniai išnaudojo nacionalinės teisės sistemos suteiktas procedūros galimybes, jos gali siekti pasinaudoti na- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. cionalinės teisės suteiktomis galimybėmis teikti ieš- liepos 12 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos kinį dėl žalos atlyginimo, kai kyla valdžios institucijų valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų atsakomybė, t. y. siekti, kad joms būtų atlyginta žala darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir dėl atitinkamų nacionalinių administracinės valdžios 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio ar teisėsaugos institucijų veiksmų, kurie prieštara- 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo vo Bendrijos teisei, arba, jei pagal nacionalinę teisę priedėlio ii skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 suteikiama tokia galimybė, reikalauti, kad būtų per- metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų svarstytas ginčijamas administracinis sprendimas finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (Kühne & Heitz byla). 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų Byloje Lucchini nagrinėtas galutinis teismo spren- valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų dimas buvo dalis procedūros, peržengusios forma- finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo lias nacionalinio proceso ribas. Europos Teisingumo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Teismas šiame sprendime nesirėmė veiksmingumo Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. ir lygiavertiškumo principais, tačiau pabrėžė ES tei- nutarimo Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, sės viršenybės principą bei tai, kad valstybės pagal- valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų ba patenka į išimtinę ES kompetenciją. Išvada, kad bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo Lucchini sprendimas įtvirtino teisinio saugumo ir res apmokėjimo tvarkos”, Lietuvos Respublikos judicata principų ribojimą ES teisės viršenybės prin- Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo cipo naudai, būtų per daug ankstyva ir nepagrįsta. Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, Europos Teisingumo Teismo praktika leidžia spręs- prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos ti apie tai, kad suformulavęs absoliučios ES teisės vir- valstybės saugumo departamento pareigūnų bei šenybės koncepciją Europos Teisingumo Teismas vis kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos dėlto ne visuomet ES teisės viršenybės principui tei- Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. kia pirmenybę kitų principų atžvilgiu. Šiuo požiūriu nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos ES teisės viršenybės principui konkurenciją sudaro Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo teisinio saugumo, res judicata principai, išimtis iš ku- Nr.689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės rių Europos Teisingumo Teismas ne dažnai pripažįsta institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir teisėtomis. valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ Iš konstitucinės jurisprudencijos analizės darytina atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // išvada, kad teisinio saugumo principas sudaro kons- Valstybės žinios, 2001, Nr. 62-2276; atitaisymas – titucinę vertybę. Konstitucinėje jurisprudencijoje ir 2001, Nr. 86. Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje teisi- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. nio saugumo principo turinys suprantamas iš esmės lapkričio 25 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vienodai. diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teis- 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio mo praktiką formuojama Europos Sąjungos teisinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio saugumo ir valstybių narių institucinės autonomi- (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto jos principų derinimo taisyklė bei teisinio saugumo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio principo ir ES teisės viršenybės derinimo teismuose draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. taisyklė sudarytų pagrindą konstitucinėje jurispru- gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei dencijoje plėtoti teisinio saugumo principo doktriną. 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. Iš Europos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad gruodžio 21 d., 2001 m. gegužės 8 d. redakcijos) teisinio saugumo principas, kuris iš esmės užtikrina atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // teisinį stabilumą, neretai laikomas svarbesniu už ES Valstybės žinios, 2002, Nr. 113-5057.

152 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. (1996 m. birželio 20 d. redakcija) nuostatoms, kovo 4 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento 14 straipsnio (1993 m. sausio 12 d. redakcija), patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos 2 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 5 punkto, 15, žemės įstatymo nuostatoms // Valstybės žinios, 20 ir 21 straipsnių (2002 m. sausio 15 d. redakcija), 2006, Nr. 30-1050. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo lapkričio 29 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos 15 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų, šio juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, straipsnio 2 ir 4 dalių, 16 straipsnio 10 dalies, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo 20 straipsnio (2002 m. spalio 29 d. redakcija) ir papildymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio Valstybės žinios, 2007, Nr. 126-5132. 17 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl gyvenamųjų namų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo būtinų valstybės reikmėms, išpirkimo“ atitikties 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas dėl Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo prokuratūros, kalėjimų departamento, jam tvarkos ir sąlygų“ 14 straipsniui (1993 m. sausio pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų 12 d. redakcija) // Valstybės žinios, 2003, ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio Nr. 24-1004. 2 dalies (2000 m. liepos 13 d., 2005 m. gegužės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 19 d. redakcijos), 11 straipsnio 5 dalies (2000 m. 2003 m. kovo 17 d. nutarimas dėl Lietuvos gruodžio 21 d. redakcija), 11 straipsnio 3 dalies Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės Nafta“, (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos „Mažeikių Nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio Respublikos Konstitucijai // Valstybės žinios, 2003, 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Nr. 27-1098. Konstitucijai // Valstybės žinios, 2008, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. Nr. 150-6106. gruodžio 13 d. nutarimas dėl kai kurių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja spalio 25 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio Konstitucijai ir įstatymams // Valstybės žinios, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // 2004, Nr. 181-6708, 2004, Nr. 186. Valstybės žinios, 2011, Nr. 129-6116. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. 2006 m. kovo 14 d. nutarimas dėl Lietuvos liepos 3 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. Valstybės žinios, 2012, Nr. 79-4110. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų rugsėjo 5 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybės žinios, 2012, Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų Nr. 105-5330. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos Europos Teisingumo Teismo 1964 m. liepos 15 d. 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sprendimas Costa prieš ENEL, 6/64, Rink. p. 1141. sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, Europos Teisingumo Teismo 1970 m. gruodžio 17 d. sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo sprendimas Internationale Handelsgesellschaft

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 153 (11/70, Rink. p. 1125, 3 punktas). Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 1 d. Europos Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimas Eco Swiss, C‑126/97, Rink. p. I‑3055. sprendimas Simmenthal II, 106/77, Rink. p. 629. Europos Teisingumo Teismo 2000 m. gegužės 16 d. Europos Teisingumo Teismo 1981 m. liepos 9 d. sprendimas Preston ir kt., C‑78/98, Rink. p. I‑3201. sprendimas Gondrand Frères ir Garancini, 169/80, Europos Teisingumo Teismo 2000 m. gruodžio 14 d. Rink. 1931. sprendimas Fazenda Pública, C‑446/98, Europos Teisingumo Teismo 1984 m. liepos 12 d. Rink. p. I‑11435. sprendimas Ferriera Valsabbia prieš Komisiją, Europos Teisingumo Teismo 2002 m. gegužės 209/83, Rink. p. 3089. 17 d. nutartis Vokietija prieš Parlamentą ir Tarybą, Europos Teisingumo Teismo 1988 m. vasario 2 d. C‑406/01, Rink. p. I‑4561. sprendimas Barra (309/85, Rink. p. 355). Europos Teisingumo Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. 1989 m. rugsėjo 21 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas Köbler, C‑224/01, Rink. p. I-10239. sprendimas Komisija prieš Graikiją, 68/88, Rink. Europos Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 9 d. p. 2965. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C‑129/00, Europos Teisingumo Teismo 1990 m. birželio 19 d. Rink. p. I‑14637. sprendimas Factortame ir kt., C‑213/89, Generalinio advokato Ruiz-Jarabo Colomer 2003 m. Rink. p. I-2433. gruodžio 11 d. išvada byloje Recheio - Cash & Carry Europos Teisingumo Teismo 1992 m. vasario 5 d. SA, C-30/02, Rink. p. I-6051. nutartis Prancūzija prieš Komisiją, C‑59/91, Europos Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 7 d. Rink. p. I‑525. sprendimas Wells, C‑201/02, Rink. p. I‑723. Europos Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 16 d. Europos Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimas Prancūzija prieš Komisiją, C‑325/91, sprendimas Kühne & Heitz, C‑453/00, Rink. p. I‑837. Rink. p. I‑3283. Europos Teisingumo Teismo 2005 m. gegužės 3 Europos Teisingumo Teismo 1996 m. vasario 13 d. d. sprendimas Berlusconi ir kt., sujungtos bylos sprendimas Van Es Douane Agenten, C-143/93, C‑387/02, C‑391/02 ir C‑403/02, Rink. p. I‑3565. Rink. p. I-431. Generalinio advokato P. Léger 2005 m. spalio 11 d. Europos Teisingumo Teismo 1996 m. vasario 15 d. išvada byloje Traghetti del Mediterraneo, C‑173/03, sprendimas Duff ir kt., C‑63/93, Rink. p. I‑569. Rink. p. I‑5177. Europos Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 26 d. Europos Teisingumo Teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimas Parlamentas prieš Tarybą, C‑271/94, sprendimas Kapferer, C‑234/04, Rink. p. I‑2585. Rink. p. I‑1689. Europos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimas Adeneler ir kt., C‑212/04, sprendimo Oliveira prieš Komisiją, T‑73/95, Rink. p. I‑6057. Rink. p. II‑381. Europos Teisingumo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. Europos Teisingumo Teismo 1988 m. vasario 2 d. sprendimas i‑21 Germany ir Arcor, C‑392/04 ir sprendimas Barra (309/85, Rink. p. 355). C‑422/04, Rink. p. I‑8559. Europos Teisingumo Teismo 1998 m. gegužės 7 d. Europos Teisingumo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis Airija prieš Komisiją, C‑239/97, sprendimas Lucchini, C‑119/05, Rink. p. I‑6199. Rink. p. I‑2655. Europos Teisingumo Teismo 2007 m. lapkričio 8 d. Europos Teisingumo Teismo 1998 m. gegužės 12 d. nutartis Belgija prieš Komisiją, C‑242/07 P, sprendimas Jungtinė Karalystė prieš Komisiją, Rink. p. I‑9757. C‑106/96, Rink. p. I‑2729. Pirmosios instancijos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. Europos Teisingumo Teismo 1998 m. gegužės 28 d. sprendimas Italija prieš Graikiją, T-308/05, sprendimas Parlamentas prieš Tarybą, C‑22/96, Rink. p. II‑5089. Rink. p. I‑3231. Europos Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 12 d. Europos Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Kempter, C‑2/06, Rink. p. I‑411. sprendimas Edis, C-231/96, Rink. p. I-4951. Europos Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Teisingumo Teismo 1998 m. lapkričio 17 d. sprendimas Sopropé, C‑349/07, Rink. p. I‑10369. sprendimas Aprile, C‑228/96, Rink. p. I‑7141. Europos Teisingumo Teismo 2009 m. kovo 19 d. Europos Teisingumo Teismo 1999 m. vasario 9 d. sprendimas Mitsui & Co. Deutschland, C‑256/07, sprendimas Dilexport, C‑343/96, Rink. p. I‑579. Rink. p. I‑1951. Europos Teisingumo Teismo 1999 m. balandžio 29 d. Europos Teisingumo Teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimas Ciola (C‑224/97, Rink. p. I‑2517). sprendimas Danske Slagterier, C‑445/06,

154 Rink. p. I‑2119. JARAŠIŪNAS, E. Kelios mintys apie Lietuvos Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 11 d. dalyvavimo tarptautiniuose santykiuose sprendimas Nijemeisland, C-170/08, konstituciniai pagrindai, in: Teisė besikeičiančioje Rink. p. I-5127. Europoje / Ats. red. S. Katuoka. Liber Amicorum Europos Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. Pranas Kūris. Vilnius, 2008, p. 613–644. sprendimas Fallimento Olimpiclub, C‑2/08, JARUKAITIS, I. Pliuralistinė Europos Sąjungos ir Rink. p. I‑7501. nacionalinės teisės sistemų sąveika: konstitucinių Europos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. konfliktų vengimo ir sprendimo principų paieškos sprendimas Filipiak, C‑314/08, Rink. p. I‑11049. // Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Europos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 26 biuletenis, 2009, Nr. 8(18), p. 326–354. d. sprendimas Transportes Urbanos y Servicios KAVALNĖ, S. Administraciniai teismai Lietuvoje: Generoles, C‑118/08, Rink. p. I‑635. nūdienos iššūkiai, in: Administraciniai teismai Europos Teisingumo Teismo 2010 m. kovo 9 d. Lietuvoje; nūdienos iššūkiai / Ats. red. V. Valančius. sprendimas ERG ir kt., C‑378/08. Vilnius, 2010. Europos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 15 d. KŪRIS, E. Europos Sąjungos teisė Lietuvos Respublikos sprendimas Friedrich G. Barth, C‑542/08, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje: sambūvio Rink. p. I‑3189. algoritmo paieškos, in: Teisė besikeičiančioje Europos Teisingumo Teismo 2010 m. liepos 8 d. Europoje / Ats. red. S. Katuoka. Liber Amicorum sprendimas Bulicke, C‑246/09, dar nepaskelbtas Pranas Kūris. Vilnius, 2008. Rinkinyje. KŪRIS, E. Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai, Generalinio advokato Pedro Cruz Villallón 2010 m. in: Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius, 2001. rugsėjo 9 d. išvada byloje Komisija prieš Slovakijos MAYER, F. Multilevel Constitutional Jurisdiction, Respubliką, C-507/08. in: Principles of European Constitutional Law / Europos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 5 d. von A. Bogdandy, J. Bast (eds.). Oxford, 2010, p. sprendimas Elchinov, C‑173/09. 399–439. Europos Teisingumo Teismo 2010 m. birželio 22 d. RODRÍGUEZ IGLESIAS, G. C. Perspektiven sprendimas Melki ir Abdeli, C‑188/10 ir C‑189/10. europäischer und nationaler Europos Teisingumo Teismo 2011 m. sausio 18 d. Verfassungsgerichtsbarkeit im Lichte des nutarties Berkizi‑Nikolakaki, C‑272/10. Vertrags über eine Verfassung für Europa. Forum Europos Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 24 Constitutionis Europae 2/2005 // http://whi- d. sprendimas ISD Polska ir kt. prieš Komisiją, berlin.de/documents/rodriguez-iglesias.pdf. C‑369/09 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje. TRIDIMAS, T. The General Principles of EC Law. Oxford Europos Teisingumo Teismo 2012 m. liepos 19 d. University Press, 2004, p. 33. sprendimas Doris Reichel-Albert, C‑522/10, dar WEBER, M. Grenzen EU-rechtskonformer Auslegung nepaskelbtas Rinkinyje. und Rechtsfortbildung. Baden-Baden, 2010.

Literatūra

BEUTLER, B. State Liability for Breaches of Community Law by National Courts: is the Requirement of a Manifest Infringement of the Applicable Law an Insurmountable Obtacle? // Common Market Law Review, 2009, 46(3). BIONDI, A. How to Go Ahead as an EU Law National Judge // European Public Law, 2009, Nr. 15. GROUSSOT, X. General Principles of Community Law // Europa Law Publishing, 2006, p. 17–56. HELLMANN, V. Der Vetrag von Lissabon. Vom Verfassungsvertrag zur Änderung der bestehenden Verträge – Einführung mit Synopse und Übersichten. Berlin, 2009. HOFSTÖTTER, B. Non-Compliance of National Courts. The Hague, 2005.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 155 VERTYBIŲ TIRONIJA IR TEISĖ

Alvydas Jokubaitis

„Vertybių tironijos“ terminą išgarsino vokiečių C. Schmitto įsitikinimu, dabartinis „vertybių“ termino teisės teoretikas Carlas Schmittas savo nedidelės populiarumas nėra atsitiktinumas, bet rodo svarbias apimties darbu Tyrannei der Werte. Šio straipsnio tiks- Vakarų kultūrinio gyvenimo permainas. Vertybės las – vertybių tironijos idėją susieti su kai kuriomis da- tapo Vakarų visuomenių kultūros simboliu. barties teisinio mąstymo permainomis, o konkrečiai – N. Hartmannas kalbėjo apie atskiro žmogaus išpa- Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu. C. Schmittas žįstamų vertybių polinkį į tironiją. Jo žodžiais, bet kuri vertybių tironijos idėją siejo su teise, tačiau tai liko ne vertybė „kartą įgijusi galią, turi tendenciją šią galią iki galo užbaigtu darbu. Norint gauti platesnį mąsty- plėtoti toliau ir tampa net tironu visam žmogiškajam mo vertybėmis poveikio teisei vaizdą, būtina susieti ethos. Žinoma, tai vyksta kitų vertybių sąskaita, dažnai šio autoriaus vertybių tironijos ir trijų teisinio mąsty- tokių, kurios neįstengia priešintis viešpataujančioms mo paradigmų koncepcijas. Tai leistų giliau suprasti vertybėms. Vertybių tironiją rodo vienpusiškų mora- teisės ir vertybinio mąstymo permainų santykį. Ta- lių nepakantumas viena kitai. Bet dar ryškiau tai krinta čiau šįkart nebus sprendžiamas šis sudėtingas teisės į akis, kai atskirą asmenį suvokiame kaip nepakarto- filosofijos uždavinys. Apsiribojama kuklesniu tikslu – jamą vertybę“1. C. Schmittas tironijai prilygino Vaka- pateikti vertybių tironijos santykio su teise metmenis. ruose vyraujantį mąstymą vertybėmis. Jo nuomone, tironiškas yra bet kurio dalyko pavertimas vertybe, Kas yra vertybių tironija? privalomas dalykų įvertinimas arba nuvertinimas. Nie- kada anksčiau taip stipriai nebuvo piktnaudžiaujama Vertybių tironijos terminą įvedė vokiečių filosofas „vertybių“ sąvoka, kaip mūsų dienomis. Šis terminas Nicolai Hartmannas. C. Schmittas pirmasis susido- pradėjo žymėti bet kurį žmogaus norą ir troškimą. mėjo teisiniais ir politiniais šios tironijos aspektais. Jo Dažnai sukuriama paradoksali situacija, kai viskam nuomone, bet kuris visuomenės gyvenimo reiškinys tapus vertybe, lieka vis mažiau nevertingų dalykų. šiandien gali būti pristatytas kaip vertybė, įvertintas Skirtumo tarp gėrio sampratų niveliacija yra vienas iš pagal kokią nors skalę, išmatuotas ir įtrauktas į reitin- vertybių tironijos bruožų. Viską pavertus vertybėmis, gų lentelę. Vertybės tapo pagrindiniu sociologinių ir vieninteliu tikrai reikšmingu dalyku tampa pats ver- kitokių apklausų objektu. Jos siejamos su vienas kitą tinimo veiksmas. Piliečiai nesutaria dėl vertybių, bet neigiančiais dalykais – malonumu ir kančia, minties tuo pačiu metu mano, kad viskas turi kokią nors vertę, laisve ir fanatizmu, klusnumu ir maištingumu, mei- le ir neapykanta, siela ir kūnu, gyvenimu ir mirtimi. 1 HARTMANN, N. Filosofijos įvadas / Vertė N. Juršėnas. Vilnius, 2001, p. 212.

156 ir dėl to gali pretenduoti į vertybės statusą. ir galiausiai kiekvieną tautą paverčia paprasčiausia Bet kuri tironija yra pagrįsta neribotu valdžios plėti- darbinių gyvulių banda, kurią gano vyriausybė“2. Tai mu. Į teiginio funkciją „x yra vertybė“ gali būti įrašytas tinka mąstymui vertybėmis. Stebina tik tai, kad ver- bet kuris žmogaus noras, troškimas ar pageidavimas. tybių tironija yra liberalios visuomenės bruožas. Pa- Žodžio „vertybė“ daugiskaita leidžia pabėgti nuo aiš- gal nusistovėjusią Vakarų politinio mąstymo tradici- kių termino apibrėžimų. Nusitęsia pabaigos neturinti ją, „tironas“ yra neteisėtai valdžią uzurpavęs žmogus. nuorodų grandinė – moralinės vertybės lemia po- Klasikiniai autoriai manė, kad tironija yra trumpalai- litines, šios veikia moralines, o už jų dar galima rasti kis reiškinys, o tironai dažniausiai nesulaukia senyvo daugybės kitų sričių vertybes. Susidaro įspūdis, kad amžiaus. Šis klasikinių mąstytojų pastebėjimas ne- gyvename visuotinio vertybių suklestėjimo laikais. tinka vertybių tironijai apibūdinti. Net politinę laisvę Kiekvieną individų ir visuomenės gyvenimo situaciją ginančios visuomenės tapo jos valdiniais. galima paaiškinti vertybių kalba. Tačiau kartu stiprėja Amerikiečių istorikės Gertrude Himmelfarb nuo- kita tendencija – nutrinami skirtumai tarp tautų, soci- mone, „vertybės“ atnešė įsitikinimą, kad visi mora- alinių grupių, lyčių, kultūrų ir civilizacijų. Viskas virsta liniai principai yra subjektyvūs ir reliatyvūs, kad jie vertybėmis, bet tuo pačiu metu vis labiau suvokiamas yra tik įpročiai ir konvencijos, tarnauja grynai instru- vertės praradimas. Kiekvienas individas savo troški- mentiniams, utilitariniams tikslams ir būdingi tik tam mus gali paversti vertybinio mąstymo atskaitos tašku. tikriems individams ir visuomenėms“3. „Vertybės“ Vertybių tironija siūlo daug naujų vertybių, bet vis la- leidžia pereiti prie vertybinio neutralumo politikos. biau dingsta tikėjimas ilgalaikėmis jų hierarchijomis. Alanas Bloomas atkreipė dėmesį į kitą svarbų mąs- Vertybė gali būti bet kas, ką galima įrašyti į teiginio tymo vertybėmis aspektą. Kai JAV prezidentui Ro- formą „x yra vertybė“. Tarp kandidatų į jas atsiduria visi naldui Reaganui buvo priekaištaujama dėl Sovietų objektai, įvykiai, procesai, veiksmai, institucijos, funk- Sąjungos prilyginimo „blogio imperijai“, jo šalininkai cijos, vaidmenys, idėjos, principai ir tikslai. Pažvelgus pasiūlė naudoti neutralesnį „vertybių“ terminą4. Jų iš vertinančio subjekto pusės, atsiveria dar didesnis nuomone, politikai turi vengti samprotavimų apie potencialių vertybių kosmosas. Vertybė gali būti tai, gėrį ir blogį. Tai rodo neutralizuojantį „vertybių“ ter- kam subjektas taiko žodžius „geras“, „svarbus“, „reikš- mino poveikį. Samprotavimai apie vertybes pašalina mingas“, „vertas dėmesio“, „prasmingas“, „naudingas“, gėrio ir blogio santykiams būdingą įtampą. Vertybės „efektyvus“, „nusipelnęs“, „gerbtinas“, „mylėtinas“ ir yra lankstesnis moralinio ir politinio mąstymo ele- panašiai. Susidaro įspūdis, kad „vertybėmis“ galima mentas negu gėris ir blogis. apibūdinti net tai, ko mes trokštame, bet kol kas dar Vertybės leidžia sulyginti ankstesniais laikais nepa- neturime šiam troškimui apibūdinti tinkančio žodžio. lyginamus dalykus. G. Himmelfarb primena istoriją, Teiginio forma “x yra vertybė“ atvira begalei naujų in- kai Margaret Thatcher palankiai atsiliepė apie Vikto- terpretacijų. Norint gauti teiginį, užtenka vietoj kin- rijos laikų vertybes. Jos oponentas, leiboristų partijos tamojo įrašyti pageidaujamo dalyko vardą. „Vertybė“ lyderis Neilas Kinnockas atsakė, kad į Viktorijos laikų yra metalygmens semantinė kategorija, kalbanti ne vertybių sąrašą reikia įrašyti žiaurumą, skurdą, sun- apie tai, kas susieta su konkretaus žmogaus veiks- kų darbą, pažeminimą ir neišprusimą5. N. Kinnockas mais, bet nurodanti į jų supratimui naudojamą kalbą. vertybėms priskyrė neigiamus ir smerktinus reiški- Bet kuri visuomenės gyvenimo smulkmena šiandien nius. Tai vienas iš dabartinio mąstymo vertybėmis gali įgauti vadinamąjį „vertybinį koloritą“. Piliečiai bruožų. Nutrinamos ribos tarp iš pirmo žvilgsnio priprato prie kalbos naujadarų – „vertybiniai idealai“, nesuderinamų dalykų. Jeigu individas siekia ko nors „vertybinės normos“, „vertybinės pozicijos“, „vertybi- mažai garbingo ir padoraus, jo siekį galima įrašyti į nės orientacijos“, „vertybiniai santykiai“, „vertybinė vertybių sąrašą. Sukuriamas tvirtų ribų neturinčių branda“, „vertybiniai pamatai“, „vertybinės kryžkelės“, vertybių pasaulis. Ant vienų vertybių pagrindo stato- „vertybiniai virsmai“, „vertybių sumaištis“, „vertybiniai mos kitos vertybės, ir taip iki begalybės. Sunku pasa- ginčai“ ir „vertybiniai konfliktai“. kyti, ko negalima vadinti vertybėmis. Vertybių tironi- Kodėl prasminga kalbėti apie „vertybių tironiją“, o ja nežino ribų ir apribojimų. Jos valdžiai paklūsta bet ne despotizmą, totalitarizmą ar imperializmą? „Tiro- nijos“ terminas nėra svarbiausias dalykas. Diskusiją 2 tocQUEVILLE, A. Apie demokratiją Amerikoje / Vertė V. Petrauskas. Vilnius, 1996, apie tironiją galima pakeisti diskusija apie despotiją, p. 772-73. totalitarizmą ar imperializmą. Bet kuris iš šių termi- 3 Himmelfarb, G. The De-moralization of Society: From Victorian Virtues to Modern nų apibūdina neribotą valdžios plėtimą. Alexis de Values. London, 1995, p. 267. Tocqueville’is sakė, kad šiuolaikinė valdžia „netero- 4 boom, A. The Closing of the American Mind: How Higher Education has Failed De- mocracy and Impoverished the Souls of Today‘s Students. London, 1988, p. 141. rizuoja, bet gniuždo, sekina, varžo, slopina, bukina 5 HIMMELFARB, G. De-moralization of Society, p. 13.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 157 kuris visuomenės gyvenimo aspektas. Niekas negali objektus. Net kai šios nuorodos atsiranda, toliau išlieka būti išrinktasis, neutraliai stebintis pasaulį, nepaliestą kintamojo pirmenybė prieš juo nurodomus objektus. akinančios vertybių šviesos. Net vertybių kritika tam- Vertybės šiandien yra demokratija, automobilis, gėlės, pa sudedamąja mąstymo vertybėmis dalimi. ekologiškas maistas, eilėraštis ir grafičiai ant namų. Šis Kasdien sudarinėjami politikų, verslininkų, moks- terminas ypač parankus, kai norima išvengti skirtingų lininkų, knygų, straipsnių, filmų, dainų ir skandalų požiūrių susipriešinimo. Kiekvienas diskusijos apie da- reitingai. Dorybėms užteko būti individų moralinio lyvis gali likti su savo vertybėmis. Sukonkretinus šio charakterio savybėmis, vertybės reikalauja viešosios termino reikšmę, jis tampa nereikalingas. nuomonės tyrinėjimų. Pagrindiniu dalyku tampa Žodis „tironija“ turi stiprų normatyvinį krūvį. Dau- vertinimo procesas. Tik matavimai gali parodyti tikrą- guma demokratinių visuomenių piliečių yra tironijos ją vertybių pasaulio būklę. Tai, kas neišmatuojama, priešai. Tačiau ši aplinkybė neapsaugo nuo vertybių tampa mažiau vertinga. Sociologai renka duomenis tironijos. Mąstymas vertybėmis lyg virusas užkrečia pi- apie įvairiausius žmogaus gyvenimo aspektus, pra- liečių mąstymą ir kalbą. Kuo daugiau kalbų apie verty- dedant požiūriu į gyvenimo prasmę ir baigiant mi- binį neutralumą, tuo stipresnė tampa vertybių tironija. tybos įpročiais. Net ten, kur negali būti taikomi sta- Liberalų propaguojamas neutralumas nėra tai, kuo jį tistiniai metodai, aukštinamas metodas, ir žadama bandoma pristatyti. Po politiniu neutralumu slepiasi anksčiau ar vėliau surasti tinkamus matavimo būdus. mokslinio mąstymo įtaka. Samprotavimai apie verty- Išmatavus visuomenės gyvenimo reiškinius, pasaulis binį neutralumą padeda įtvirtinti liberalizmo politinės atrodo priklausantis nuo žmogaus valios. Vertybes filosofijos principus.P iliečiai gali laisvai kritikuoti po- šiandien matuoja daugybė žmonių ir institucijų, ir litines institucijas, tačiau negali išsivaduoti nuo to, ką šis darbas jau neturi aiškiai suvokiamos prasmės. Michelis Foucault vadino „tiesos režimu“. Už politinio Vertybių įkainojimas, perkainojimas, nukainojimas ir neutralumo galima rasti mokslinį požiūrį į pasaulį. sukainojimas tapo daugybės žmonių profesija. Klasikinės moralės požiūriu blogis buvo gėrio priešin- Ekonominis mąstymas geriausiai atspindi šiuo gybė. Antikos ir viduramžių filosofus nustebintų pasa- metu vyraujančio vertybinio mąstymo esmę. Piliečiai kymas „blogo žmogaus vertybės“. Jų nuomone, blogis suvokiami kaip vertybių gamintojai ir vartotojai. Vis negali būti apibūdintas tuo pačiu kaip ir gėris vardu. mažiau dėmesio kreipiama į ekonominei pasiūlos ir paklausos analizei nepasiduodančius tikrovės aspek- Ar teisininkai gali įveikti vertybių tironiją? tus. Vertybės suvokiamos kaip rinkos kainos, infor- muojančios apie pasirinkimų vertę. Vertybių tironija Teisinis pozityvizmas gali būti suvokiamas ne tik susieta su ekonominio žmogaus įsigalėjimu. Dalykai kaip požiūrio į teisę metodologija, bet ir kaip pasau- praranda absoliučią vertę, nelieka aukščiausio gėrio, lėžiūros forma. Dabartinis vertybių skaičiaus didė- viską pradeda lemti individų sugebėjimas prisitaikyti jimas yra susietas su mokslo įtakos augimu. Perėjus prie besikeičiančių aplinkybių. Ekonominis mąsty- prie gamtamokslinio mąstymo vertybe gali tapti bet mas praktinį protą susiaurina iki sugebėjimo rasti kuris objektas, patenkinantis žmogaus poreikius. Pe- tinkamas priemones tikslams pasiekti. Kuo daugiau rėjus prie teisinio pozityvizmo teisės normos tampa vertybinis mąstymas pradeda priklausyti nuo eko- panašios į metodiško mokslinio tyrinėjimo kons- nomikos, tuo sparčiau nyksta aukštosios ir žemosios truojamus, apskaičiuojamus ir numatomus objektus. žmogaus prigimties suvokimas. Anglų filosofas Si- Mokslininkai vengia moralinių, religinių ir filosofinių monas Critchley naudoja „nuvertintų vertybių“ są- vertinimų. Teisininkai kuria abstrakčių normų siste- voką6. Liberalių visuomenių piliečiai savo vertinimais mą, galinčią apsieiti be nuorodų į neteisines vertybes. nuvertina tai, kas netelpa į ekonominio mąstymo lo- Mokslininkus domina vertybių požiūriu neutralūs da- giką. Dabartinį vertybių supratimą daugiausia lemia lykai - tyrimo metodai, taisyklės, empirinių duomenų pasitikėjimas spontaniška rinkos tvarka ir jos sukuria- kaupimas, jų apdorojimas, išvadų pagrįstumo įrody- momis verčių hierarchijomis. mo procedūros. Teisininkai siekia įrodyti teisės normų Kai kuriuose kontekstuose „vertybių“ termino neapi- nepriklausomybę nuo piliečių įsitikinimų. brėžtumas tampa jo privalumu. Tarkime, prabilus apie Teisininkai privalo likti nepriklausomi nuo vertybių architektūros ar politikos vertybes, pašnekovas gali tironijos. Pirma, jie gali sakyti, jog tai, kas vadinama šiam terminui suteikti jam patinkantį turinį. Vertybės „vertybių tironija“, iš tikrųjų yra „vertybių pliuraliz- yra kintamasis, neturintis aiškių nuorodų į juo žymimus mas“. Antra, jie gali įrodinėti, kad teisė išsaugo nor- mų nepriklausomybę, nepaisant piliečių vertybinių įsitikinimų konflikto. Johno Rawlso žodžiais, „pa- 6 cRITCHLEY, S. Infinitely Demanding. Ethics of Commitment, Politics of Resistance. geidautina, kad mūsų visuminiai filosofiniai ir mo- London, 2007, p. 2.

158 raliniai įsitikinimai, kuriais esame įpratę vadovautis ir nešališkumo bastionas, bet kartu palaikoma viena svarstydami fundamentalias politines problemas, iš besiginčijančių pusių. Atvirai ginamas etinis indivi- pasitrauktų iš viešojo gyvenimo“7. Trečia, vertybių ti- dualizmas. Šeimos ir santuokos ryšys tampa tokiu pat ronijos kritikai gali siūlyti atskirti normas ir vertybes. individualaus skonio sprendiniu, kaip ir susižavėjimas Hanso Kelseno žodžiais, „nors teisės mokslo objektas ar nesusižavėjimas Pablo Picasso paveikslais. yra teisės normos, taigi ir tų normų konstituojamos Vengdamas šeimos be santuokos diskriminacijos, teisinės vertybės, vis dėlto teisinės taisyklės, kaip ir Lietuvos Konstitucinis Teismas sukūrė religingai nusi- gamtos dėsniai gamtos moksluose, yra vertybiškai teikusių žmonių diskriminaciją. Katalikų neįtikina ar- neutralus jų objekto aprašymas. Tai reiškia, kad apra- gumentai apie teisininkų požiūrio į šeimą ir santuoką šymas neturi jokių sąsajų su neteisinėmis vertybėmis neutralumą. Konstitucinis Teismas tapo pasaulėžiūrų ir neimplikuoja jokio emocinio pritarimo arba ne- ginčo dalyviu. Panašūs ginčai trunka dešimtmečius pritarimo“8. H. Kelsenas vertybes aiškino kaip kažką ir šimtmečius. Kai piliečiai nesutaria dėl moralinių žemiau negu normos. Teisės normos gali sukurti ver- įsitikinimų, protingiausia buvo palikti modus viven- tybes, bet ne atvirkščiai. di, t. y. realaus piliečių nesutarimo ir konflikto situa- Atmesdami vertybių tironiją, teisininkai privalo ciją. Dabartinis Konstitucinio Teismo nutarimas savo įrodinėti, kad valdo teisė, o ne žmonės. Jų nuomo- nuostatomis orientuotas į vertybinį neutralumą, bet ne, galima sukurti vertybių permainų nepaliečiamą iš tikrųjų tampa viena iš besiginčijančių pasaulėžiūrų. ir nepažeidžiamą normų sritį, kur lex yra rex. Tai su- Kai džiaugiasi šeimos be santuokos šalininkai, liūdi jų dėtinė senos nomos basileus idėjos dalis. Pozityvistų oponentai, ir atvirkščiai. Politikai neturėtų panašaus stovyklai priklausantys teisininkai mano, kad teisė pobūdžio pasaulėžiūrų ginčų perduoti į teisininkų gali nepriklausyti nuo išorinio pasaulio permainų ir rankas, nes tai Konstitucinį Teismą įtraukia į vertybių turi savo normų bei taisyklių formavimo metodą, pa- tironijos orbitą. Teisėjai (nesvarbu, kokios jų moralinės našų į gamtos mokslų metodus. Net kai pozityvistai pažiūros) prieš savo valią tampa moralės filosofais. pripažįsta teisės normų priklausomybę nuo išorinio Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas rodo tei- pasaulio, jie būtinai priduria, kad teisininkai pirmiau- sinės logikos iškilimą virš per ilgą laiką susiformavu- sia turi rūpintis normomis, o ne pasauliu. Tai prilygsta sios tvarkos. Daugybė ankstesnių laikų teisininkų ir teiginiui, kad teisės normos gali peržengti vertybių filosofų žinojo, kad prireikus moksliškai įrodyti šeimos skirtumus. Teisininkai nuo vertybių tironijos bando ir santuokos būtinumą, tai gali nepavykti. Lietuvos pabėgti iškeldami normas ir pažemindami vertybes. Konstitucinis Teismas įrodė šio požiūrio pagrįstumą. Teisiniai pozityvistai mano, kad vertybiniai sprendi- Teoriniais argumentais neįmanoma pagrįsti ne tik niai yra panašūs į fakto sprendinius. Šalia to egzistuoja santuokos, bet ir tautos bei valstybės būtinumo. Va- kitas, konkuruojantis, požiūris – vertybės iš esmės ski- dovaujantis grynai teisiniais argumentais, niekas nėra riasi nuo faktų pasaulio. Šis įsitikinimas atsirado kartu teisinga savaime. D. Hume’o žodžiais, „moralinė skirtis su „yra“ ir „privalo būti“ perskyra. Davidas Hume’as nėra protavimo vaisius. Protavimas esti visiškai neak- sukūrė pagrindą diskusijoms apie atskirą vertybių tyvus ir niekaip negali būti tokio aktyvaus prado kaip pasaulį. Jo nuomone, mokslinis pažinimas turi tirti re- sąžinė, moralės jausmas, šaltiniu“10. Teisės normos aliai egzistuojančius objektus, o moralė nurodo į tai, taip pat nėra tik protavimo išdavos. Pasirinkdamas ko nėra, bet kas privalo būti. Skaitant Lietuvos Respu- teisinio racionalizmo kelią, Lietuvos Konstitucinis Teis- blikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl valstybinės mas tapo sudedamąja vertybių tironijos dalimi. Jeigu šeimos politikos koncepcijos konstitucingumo 9 ga- Lietuvos piliečiai šiandien pradėtų kalbėti, kad turi re- lima matyti šių dviejų požiūrių į vertybinį sprendinį ligijos be Dievo supratimą, o tai jau gana dažnai sutin- konfliktą. Nesigilinant į teismo nutarimo detales, dė- kamas reiškinys, teisininkai turėtų pripažinti, kad nėra mesį atkreipia jo filosofinės prielaidos. Konstitucinio būtino ryšio tarp religijos ir Dievo. Tai neišvengiamai Teismo teisėjai mano, kad įmanomas neutralus po- priverstų keisti požiūrį į religijos laisvę. Jeigu gali būti žiūris į teisę, peržengiantis piliečių vertybinius nesu- šeima be santuokos, tai gali būti ir religija be Dievo, tarimus. Teisė suvokiama kaip vertybinio neutralumo kas lietuviams dažnai asocijuojasi su krepšiniu. Būtinybę neutralizuoti piliečių vertybes lemia libe- ralus įsitikinimas, kad moraliniai, religiniai ir filosofi- 7 RAWLS, J. Politinis liberalizmas / Vertė A. Degutis. Vilnius, 2002, p. 65. niai įsitikinimai yra pagrindinis politinių nesutarimų 8 keLSEN, H. Grynoji teisės teorija / Vertė A. Degutis, E. Kūris. Vilnius, 2002, p. 97. šaltinis. Juos siūloma patraukti už politinio gyveni- 9 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Mr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitu- 10 HUME, D. Traktatas apie žmogaus prigimtį / Vertė J. Vanagienė. Vilnius, 2007, p. cijai“ // Valstybės žinios, 2011, Nr. 118-5564. 343

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 159 mo ribų. Tai kertinis liberalizmo politinės filosofijos uždavinys. Konstitucinio teismo sprendimai privalo akmuo. Nesutardami dėl gėrio ir blogio sampratos, ištaisyti rinkimų demokratijos klaidas, t. y. parlamen- piliečiai gali sutarti tik dėl politinio teisingumo prin- tarų ar politinių partijų pažeidimus. Tačiau kai visuo- cipų. Vertybės tampa privataus skonio reikalu, o tei- menė nesutaria dėl svarbiausių dalykų, tokių kaip sės normos atsiskiriamos nuo asmeninių įsitikinimų. šeima ir santuoka, konstitucinio teismo kuriamos Vertybės priskiriamos Lebenswelt, o politinės normos normos tampa vertybių tironijos dalimi. Demokra- Rechtstaat sričiai. Sunykus sutarimui dėl moralinių, tinės visuomenės piliečiai labiau rūpinasi savo teise religinių ir filosofinių įsitikinimų, pastebimai padi- pripažinti vertybes, bet ne pačiomis vertybėmis. Jie dėja teisės vaidmuo. Kai viskas gali būti vertinga ir nutrina skirtumą tarp aukštesnės ir žemesnės žmo- nevertinga tuo pačiu metu, o būtent taip atsitinka gaus prigimties arba jį padaro priklausomą nuo isto- vertybių tironijos atveju, lieka vienintelis socialinio rinių aplinkybių. Už bet kurios vertybės pradedama bendradarbiavimo kelias – piliečių įsitikinimus pa- ieškoti ją įtvirtinančių galios šaltinių. Patekęs į šį Wille traukti iš viešojo gyvenimo. zur Macht sūkurį, teisinis mąstymas neatsilaiko prieš Teisės normų valdoma visuomenė panaši į mokslo nesibaigiantį vertybių įkainojimą, perkainojimą ir nu- kuriamą pasaulio vaizdą. Tiek moksle, tiek viešaja- kainojimą. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas me Vakarų visuomenių gyvenime vyrauja formalūs yra vienas iš naujų vertybių įtvirtinimo pavyzdžių. principai ir procedūros. Teisininkai negali pabėgti nuo vertybių tironijos, nes mąstymas vertybėmis Šaltiniai yra mokslinio mąstymo kūrinys. Jeigu kurios nors šalies konstitucija skelbia, kad šeima yra vertybė, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. konstitucinio teismo teisėjai mato, kad realiame gy- rugsėjo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos venime santuoka ne visiems piliečiams yra vertybė, Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Mr. X-1569 jie būtinai priima sprendimą, kad šeima yra vertybė, „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos neturinti ryšio su santuoka kaip vertybe. Galvojama patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos formaliai, kaip matematikos, logikos, gramatikos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos ar šachmatų atveju. Konstitucinis teismas nori būti Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, neutralus ir nešališkas skirtingų šeimos sampratų at- 2011, Nr. 118-5564 žvilgiu, tačiau to nepajėgia padaryti, nes kuri nors iš besiginčijančių pusių jį apkaltina šališkumu. Literatūra Teisiniai pozityvistai mano, kad teisė yra savaran- kiška normų tvarka, nepriklausanti nuo neteisinių BLOOM, A. The Closing of the American Mind: How vertybių. Tai tik iš dalies teisingas įsitikinimas. Teisės Higher Education has Failed Democracy and normos kyla ne tik iš egzistuojančių normų, bet ir iš jas Impoverished the Souls of Today‘s Students. London, steigiančios valios. C. Schmitto žodžiais, normos gali 1988. atsirasti ir iš „normatyvinio niekio“ arba „konkrečios CRITCHLEY, S. Infinitely Demanding. Ethics of netvarkos“11. Kai piliečiai nesutaria dėl požiūrio į šeimą Commitment, Politics of Resistance. London, 2007. ir santuoką, o konstitucinis teismas siekia peržengti jų HARTMANN, N. Filosofijos įvadas / Vertė N. Juršėnas,. nesutarimus, jo sprendimas teisingas gali tapti ne tik Vilnius, 2001, p. 212. todėl, kad teisingas, bet ir todėl, kad galutinis bei ne- HUME, D. Traktatas apie žmogaus prigimtį / Vertė apskundžiamas. Tai atitinka vertybių tironijos prigimtį. J. Vanagienė. Vilnius, 2007. Vertybės nesugeba pačios savęs įtvirtinti, bet reikalau- HIMMELFARB, G. The De-moralization of Society: From ja politinės, ekonominės, religinės, mokslinės ir kultū- Victorian Virtues to Modern Values. London, 1995. rinės galios šaltinių. Ne tai, kas teisinga, tampa galinga, KELSEN, H. Grynoji teisės teorija / Vertė A. Degutis, bet tai, kas galinga, padaroma teisingumu. Lietuvos E. Kūris. Vilnius, 2002. Konstitucinis Teismas yra vienas iš vertybes įtvirtinti RAWLS, J. Politinis liberalizmas / Vertė A. Degutis. padedančių galios šaltinių, dėl kurio varžosi skirtingų Vilnius, 2002. moralinių, religinių ir filosofinių įsitikinimų žmonės. SCHMITT, C. The Concept of Political / Translated by Bet kurios šalies konstitucinis teismas turi apsau- G. Schwab. Chicago, 2007. goti nuo trumpalaikių politikų interesų ir apginti svar- SCHMITT, C. On the Three Types of Juristic Thought bius teisės principus. Tai pagrindinis šios institucijos / Translated by J. W. Bendersky. Westport, Connecticut, London, 2004. TOCQUEVILLE, A. Apie demokratiją Amerikoje / Vertė 11 scHMITT, C. On the Three Types of Juristic Thought / Translated by J. W. Bendersky. V. Petrauskas. Vilnius, 1996. Westport, Connecticut, London, 2004, p. 62.

160 Teisė į privatų gyvenimą: tos pačios lyties asmenų teisės į šeimos gyvenimą apsaugos problematika

Vytautas Mizaras

„Didžiausia meilė lygybei [...] pasiekiama ta pačia lygybe [...] žmonių, gyvenančių visuomenėje, kur šie dalykai įteisinti įstatymais.“ (Montesquieu Esprit des lois, Paris, 1856, p. 87)

Įžanga lyties asmenų šeimų teisinę apsaugą, lygindami ją su taikoma skirtingos lyties asmenų šeimoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ju- Antra, kadangi šeimos santykių teisiniam regulia- risprudencijoje aiškiai pabrėžiama, kad demokrati- vimui visais istoriniais laikotarpiais turėjo ir turi labai nės valstybės teisinė sistema neatsiejama nuo tei- didelę įtaką moralė, papročiai, tradicijos ar net poli- singumo principo, kuris inter alia reiškia, kad turi būti tinė santvarka, dažnai nestandartinis požiūris į šei- užtikrinamas visų asmenų lygiateisiškumas ir kad ly- mą, lytiškumą ir jo daromą įtaką šeimos santykiams giateisiškumo, o kartu ir teisingumo įgyvendinimas didesnės visuomenės dalies vertinamas nepalankiai. yra viešosios tvarkos elementas. Tad valstybė turi po- Ir taip yra ne dėl to, kad nestandartiniai jausmai daro zityvią pareigą teisiniu reguliavimu ir kitais veiksmais kokią nors socialinę žalą, o paprasčiausiai todėl, kad užtikrinti minėtų principų įgyvendinimą, įstatymų jie yra nestandartiniai ir jau vien dėl to dalies visuo- vykdymą, o kartu ir viešosios tvarkos palaikymą, ga- menės atmetami, arba vykstanti lyčių ir seksualumo rantuoti skirtingų savybių žmonėms orų gyvenimą. sferoje transformacija bei homoseksualumas tiesiog Teisės į privatų gyvenimą probleminio įgyvendini- sulaukia išskirtinio visuomenės dėmesio. Todėl ir neiš- mo pavyzdžių surastume įvairiose srityse, tačiau šio vengiamai kintanti šeimos samprata bei naujovės šio straipsnio analizės objektas yra ypač kontraversiškai pobūdžio santykiuose dėl savo subtilumo dažniau- Lietuvos Respublikoje vertinama tos pačios lyties as- siai susiduria su didesnės visuomenės dalies priešiš- menų teisės į šeimos gyvenimą, kaip asmens priva- kumu. Gana didelės visuomenės dalies priešiškumas taus gyvenimo turinio sudėtinės dalies, užtikrinimo homoseksualios orientacijos asmenims bei valstybės problematika. Kalbant apie teisės į šeimos gyvenimą institucijų nepakankamas dėmesys homofobiškiems užtikrinimą tos pačios lyties asmenims, klausimo su- viešiems pareiškimams1 taip pat lemia analizuojamos dėtingumą ir aktualumą lemia kelios priežastys. teisinės ir socialinės problemos aktualumą. Pirma, analizuojant galiojančią Lietuvos Respubli- kos teisę, kyla teisinis neapibrėžtumas dėl tos pačios 1 pvz., 2012 m. gegužės 16 d. per spaudos konferenciją, skirtą Tarptautinei dienai lyties asmenų šeimos gyvenimo teisinės apsaugos, prieš homofobiją ir transfobiją paminėti, Seimo narys P. Gražulis pasakė: „[...] ypač jeigu vertintume galiojančias Lietuvai tarptau- Ir man gėda, kad supuvę, atsiprašant, atvažiavę iš Europos Sąjungos, kuri yra morališkai supuvusi, propaguoja tai Lietuvai. Tragedija.“ Išskyrus Seimo narę tinių sutarčių ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) tei- M. A. Pavilionienę bei dar keletą asmenų, nė vienos valstybės institucijos at- sės aktų bei nacionalinių įstatymų normas, taip pat stovas neišreiškė jokio neigiamo viešo šio komentaro vertinimo. Tuo tarpu JAV atstovas J. Finkbeineris pareiškė, kad „[...] prieš keletą minučių pamatėme, kad teismų praktiką. Lygiateisiškumo principo įgyvendi- homofobija – dalykas, kuris egzistuoja visur, ir kai kur jis labai stiprus.“ // http:// nimas kelia problemų, kai kalbame apie tos pačios www.delfi.lt/news/daily/lithuania/uzsienio-saliu-ambasadoriams-pgrazulio-aki- brokstas.d?id=58729329 (prisijungta 2012 m. gegužės 16 d.)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 161 Trečia, pasaulio visuomenėje pripažinus šeimos tų gyvenimą ir jos apsauga numatyta Konstitucijoje gyvenimo formų įvairovę, tos pačios lyties asmenų bei tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės šeimõs teisinių santykių reglamentavimas patenka į aktuose, pati privataus gyvenimo samprata savo šeimos teisės reguliavimo apimtį. Teisė į šeimos gyve- turiniu yra plati, todėl nėra kaip nors apibrėžiama nimą šiuo metu demokratinėse teisinėse valstybėse teisės aktuose. Teisės į privatų gyvenimą turinys at- visuotinai pripažįstama kaip viena iš žmogaus teisių skleidžiamas teismų praktikoje, nusakomi požymiai, į orų privatų gyvenimą. Apskritai teisė į šeimos gyve- kuriais remiantis analizuojamos situacijos gali būti nimą laikytina universalia žmogaus teise, kuri turėtų priskiriamos privačiam gyvenimui. Privatus asmens būti užtikrinama laikantis lygiateisiškumo principo, gyvenimas yra asmens civilinio teisinio statuso dalis, nepaisant asmens lyties ir seksualinės orientacijos. ir ši asmeninė neturtinė teisė yra saugoma ir civilinės Aktualu kelti klausimą, ar Lietuvos Respublika, kuri teisės (Civilinio kodekso 2.23 str.)2. pozityviojoje teisėje nėra numačiusi normų, sutei- Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo kiančių tos pačios lyties asmenims šeimos gyvenimo praktika, teisė į asmeninį ir šeimos gyvenimą yra tei- teisinę apsaugą taip, kaip skirtingos lyties asme- sė gyventi taip, kaip kiekvienas pageidauja, teisė už- nims, tinkamai vykdo konstitucinę pozityvią parei- megzti bei palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, ypač gą apginti lygiateisiškumo principo įgyvendinimą emocinio gyvenimo srityje, teisė būti apsaugotam užtikrindama teisę į privatų gyvenimą, be kita ko, ir nuo privataus gyvenimo kėlimo į viešumą bei gali- į šeimos gyvenimą. Šio klausimo svarbą rodo ir tai, mybė ugdyti, realizuoti ir skatinti save kaip asmeny- kad nors nesama nacionalinių teisės aktų, Lietuvos bę3. Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo, privataus Respublika pagal toliau šiame straipsnyje minimus gyvenimo gerbimas yra individo teisė užmegzti ir tarptautinius teisės ir Europos Sąjungos teisės aktus plėtoti santykius su kitais individais4, tai tam tikra yra įsipareigojusi užtikrinti žmogaus teisių apsau- asmens būsena, kai asmuo pagrįstai pagal jo teisė- gą, nediskriminuodama asmenų dėl jų seksualinės tus lūkesčius gali tikėtis privatumo. Lietuvos Respu- orientacijos. blikos Konstitucinis Teismas yra išsakęs poziciją, kad Taigi straipsnyje didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisė į privatų gyvenimą apima asmeninio, būtent tos pačios lyties asmenų teisės į šeimos gyve- šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos ne- nimą, kaip privataus gyvenimo sudėtinę dalį, pripaži- liečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, nimo, užtikrinimo ir įgyvendinimo problematikai. Ši asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ir tema analizuojama remiantis tarptautine ir Europos surinktą konfidencialią informaciją ir kt.5 Sąjungos teise, atitinkamų supranacionalinių teismų Kaip minėta, šio straipsnio tyrimo objektas yra išplėtota jurisprudencija, taip pat nacionaliniais tei- šeimos gyvenimo, kaip privataus gyvenimo turinio sės aktais, nacionalinių teismų praktika ir doktrina. sudėtinio elemento, teisinė apsauga. Iš teismų prak- Straipsnyje neanalizuojami tos pačios lyties asmenų tikos formuojamų pozicijų, taip pat iš pozityviosios santuokų ar partnerysčių, sudarytų kitose valstybėse, teisės aktų normų aiškiai matyti, kad šeimos gyveni- pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimai, nes šie mas yra viena iš asmens tapatumo realizavimo for- klausimai Lietuvos teisės doktrinoje jau nagrinėti. mų, o tai reiškia, kad šeimos gyvenimą apima teisė į privataus gyvenimo apsaugą. Jeigu pripažįstame Šeimos gyvenimas – sudėtinė privataus šeimos gyvenimą kaip asmens privataus gyvenimo gyvenimo turinio dalis turinio elementą, o Lietuvos Konstitucijoje numatoma privataus gyvenimo apsauga, vadinasi, turime Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio pripažinti ir valstybės pozityvias pareigas užtikrinti 1 dalyje numatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas šią apsaugą. Pirmiausia valstybė turi pareigą užtikrin- neliečiamas. Taigi tai yra konstitucinė vertybė. Be minėtos Konstitucijos normos, žmogaus privatus gy- 2 apie teisės į privatų gyvenimą teisinės apsaugos raidą ir turinį žr. MIKELĖNAS, venimas saugomas pagal Europos žmogaus teisių ir V. Teisė į privatų gyvenimą ir jos gynimas, in: Asmeninės neturtinės teisės ir jų gyni- pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį mas. Mokslinės konferencijos, skirtos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. („Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo pri- dr. A. Vileitos septyniasdešimtmečiui, medžiaga. Vilnius, 2001, p. 52-113. vatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir su- 3 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1979 m. bylą Van Osterwijk v. Belgium. 4 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. gruodžio 16 d. bylą Niemietz v. Ger- sirašinėjimo slaptumas“ (8 str. 1 d.)), Europos Sąjun- many. gos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį, 1948 m. 5 Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 10 23 nutarimą dėl Lietuvos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnį Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybės žinios, 2002, Nr. ir 1966 m. Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir 104-4675, taip pat žr. Konstitucinio Teismo 1999 10 21 (Valstybės žinios, 1999, politinių teisių pakto 17 straipsnį. Nors teisė į priva- Nr. 90-2662), 2000 05 08 (Valstybės žinios, 2000, Nr. 39-1105), 2002 09 19 (Vals- tybės žinios, 2002, Nr. 93-4000) nutarimus.

162 ti tinkamą ir efektyvią minimos teisės apsaugą, nu- linio požiūrio į šeimą. Transpersonalinio požiūrio matydama tinkamą teisinį reguliavimą, įgyvendin- esmė yra tokia, kad asmeniniai interesai aukojami dama veiksmingą pažeidimų tyrimą bei prevencines dėl abstrakčių vertybių. Tai buvo būdinga Viduram- priemones. Antra, ji turi pareigą apsaugoti asmenų žių visuomenei, nors privačioje sferoje išsilaikė iki šių privatų gyvenimą tiek nuo valdžios institucijų, tiek laikų. Būtent šeimos teisė buvo (ir iš dalies yra, ypač nuo kitų individų ar institucijų veiksmų bei nepatei- tose valstybėse, kuriose religija turi didelę įtaką) sinamo kišimosi į privatų šeimos gyvenimą. paskutinė sritis, kurioje transpersonalizmas dar yra gana gajus. Šių dienų teisei būdingas personalistinis Šeimos gyvenimo formų įvairovė ir tos požiūris, kurio esmė yra individualių poreikių ir inte- pačios lyties asmenų šeimos pripažinimas resų prioritetas prieš abstrakčias moralines vertybes. lyginamuoju aspektu Abstrakčiomis vertybėmis buvo grindžiamos senoji patriarchalinė šeimos moralė, paveldėta iš Viduram- Kadangi šeima pirmiausia yra sociologinis reiški- žių. Perėjimu prie personalistinio požiūrio šeimos nys, kintant visuomeniniams santykiams ir santvar- teisė buvo atitolinta nuo senosios abstrakčių verty- kai, kinta ir šeimos samprata. Sociologiniai ir teisi- bių moralės ir priartinta prie moralės, orientuotos į niai tyrinėjimai rodo, kad šeimos sampratos turinys asmenį ir pagrįstos ideologijų tolerancija9. Kitaip ta- nuolat kinta6. Tačiau nepaisant įvairiais aspektais – riant, šeimos teisės moralinė dimensija yra paprastai sociologiniais, filosofiniais, teisiniais – pagrįstų po- paaiškinama: pasirinkimas asmens ir jo interesų kaip žiūrių į šeimą ir šeimos teisę bei jų kaitos, vis dėlto atskaitos taško yra pasirinkimas kitos kategorijos iki pat XX a. vidurio šeimos teisės pagrindas visose (konkrečios, o ne abstrakčios vertybės) moralės10. Tai Vakarų valstybėse buvo statuso reikšmingumas ir lemia, kad vertybe turėtų būti pripažįstamas asmens šeimos teisinių santykių formalizavimas. Santuokos vidinis (iš asmens vidinės laisvės kylantis) įsiparei- pagrindu atsirandantys šeimos santykiai, nepaisant gojimas tarpusavio santykiams ir prisiimama atsa- kitų faktinių šeimos gyvenimo formų, iš esmės buvo komybė, o ne įsipareigojimo formalizavimas kokiu vieninteliai teisės normomis sureguliuoti šeimos tei- nors valstybės ar bažnyčios aktu ir simbolika. Įsipa- siniai santykiai, įskaitant ir teisinius tėvų bei vaikų reigojimas gali būti formalizuotas, tačiau jis negali santykius. Nuo 1960 m. šeimos teisei pradėjo daryti būti laikomas pagrindiniu principu, neva būtent jis, įtaką socialiniai reiškiniai: stiprėjo sekuliarizmas, vyrų o ne žmogaus vidinė laisvė reiškia rimtą požiūrį ir ke- ir moterų lygiateisiškumas, vaikų, nepriklausomai tinimą gyventi asmeniniais ir turtiniais ryšiais susijusį nuo statuso, teisių apsauga, gausėjo nesantuokinių šeimos gyvenimą. vaikų, nesantuokinių šeimų7. Dabartinio laikotarpio Šeimos sampratos kaitą rodo ir Europos Žmogaus šeimos teisėje ypač matomas pokytis įvyko XX a. aš- Teisių Teismo praktika, aiškinant Europos žmogaus tuntajame ir devintajame dešimtmečiais, šis laikotar- teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pis doktrinoje vadinamas demografiniu perėjimu8, (toliau – EŽTK) 8 straipsnį. Išskirsime kelias EŽTK lėmusiu šeimos formų pliuralizmą: šeimos gyvenimą 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo pozicijas. susituokus, šeimos santykius tarp nesusituokusių as- Pirma, EŽTK 8 straipsnis teisę į šeimos gyvenimą menų, vienišų tėvų šeimas, tos pačios lyties asmenų užtikrina ne tik santuoką sudariusiems asmenims, šeimos gyvenimą (susituokus ar nesusituokus). bet ir santuokos nesudariusiems, tačiau šeimos Tačiau nepaisant šeimos sampratos kaitos įvairiais gyvenimą gyvenantiems asmenims. Nesusituokę istoriniais etapais, šeima liko išimtinai privataus gy- asmenys gali būti laikomi šeima, jeigu jų santykiai venimo sritis. Per pastaruosius kelis dešimtmečius pasižymi stabilumu, ir niekuo, išskyrus tai, kad jie įvyko gan svarbių šeimos sampratos filosofinių pa- nėra sudarę santuokos, nesiskiria nuo sutuoktinių kitimų: beveik visuotinai pereita nuo Viduramžiams gyvenimo11. Sąvoka „šeima“ negali būti išimtinai sie- būdingo transpersonalinio požiūrio prie persona- jama tik su santuoka pagrįstais santykiais, kadangi ji

6 išsamiau žr. EEKELAAR, J. Family law and personal life. Oxford university press, 9 Žr. MIZARAS, V. Teisė į šeimos gyvenimą: konstituciniai ir civiliniai teisiniai aspektai, 2006, p. 22–26; EEKELAAR, J. ir NHLAPO, T. The Changing Family: Family Forms in: Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum J. Pra- and Family Law. Hart Publishing, 1998; taip pat MIZARAS, V. Teisė į šeimos gyve- piesčiui (mokslinių straipsnių rinkinys), Vilnius, 2012, p. 367–368. nimą: konstituciniai ir civiliniai teisiniai aspektai, in: Nepriklausomos Lietuvos teisė: 10 Žr. AGELL, A. Should and Can Family Law Influence Social Behaviour?, in: EEKELA- praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum J. Prapiesčiui (mokslinių straipsnių rin- AR, J., THANDABUTU, N. The Changing Family: International Perspectives on the kinys), Vilnius, 2012, p. 363–365. Family and Family Law. Oxford, 1998, p. 127–129; taip pat ANTOKOLSKAIA, M. V. 7 Žr. SCHWENZER, I. Grundlinien eines modernen Familienrechts aus rechtsverglei- The Process of Modernisation of Family Law in Eastern and Western Europe. Diffe- chenden Sicht, in: RabelZ Bd. 71 (2007), p. 705, 708–709. rence in Timing, Resemblance in Substance. EJCL, vol. 4.2, 2000. 8 Žr. EEKELAAR, J. Family law and personal life. Oxford university press, 2006, 11 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje p. 22–26. Johnston ir kt. v. Airija.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 163 apima ir kitus de facto santykius, atsirandančius tarp to nepakanka, turi būti nustatytas artimų asmeninių asmenų, kurie gyvena kartu nesusituokę12. De facto ryšių egzistavimas20. Kita vertus, tai, jog vaiko tėvai šeimos santykius gali patvirtinti įvairios aplinkybės, vėliau kartu nebegyveno, nėra esminė aplinkybė pvz., tai, kad pora gyvena kartu, jų santykiai trunka nustatant, ar vaiką ir tėvus sieja šeimos ryšiai. Net ir ilgą laiką, jie turi bendrų vaikų ir kt.13 Tiek santuokos tėvams kartu negyvenant, bet vienam iš jų nuolat pagrindu, tiek neįregistravus santuokos atsiradusių bendraujant su vaiku, yra išlaikomi artimi asmeniniai santykių dalyviams savaime negarantuojama apsau- ryšiai21. Kitaip tariant, Europos Žmogaus Teisių Teis- ga, o apie tai sprendžiama vertinant juos siejančius mas savo praktikoje EŽTK 8 straipsnio taikymo tiks- artimus asmeninius ryšius. Artimų asmeninių ryšių lais vertina faktinius realius šeiminius santykius, nes svarbą parodo Europos Žmogaus Teisių Teismo prak- jie lemia, ar egzistuoja šeimos gyvenimas. tika, pagal kurią vien biologinė giminystė be tolesnių Trečia, EŽTK 8 straipsnis apima ir tos pačios lyties teisinių ar faktinių elementų, rodančių esant artimus asmenų teisę į šeimos gyvenimą. Bet tai detaliau asmeninius ryšius, yra nepakankama apsaugos pa- analizuosime toliau. gal EŽTK 8 straipsnį sąlyga14. Teismas, spręsdamas Apibendrinant galima teigti, kad Konvencijos minėtą klausimą, analizuoja visas aplinkybes, tai reiš- 8 straipsnio aiškinimo praktika rodo, jog šių dienų kia, jog yra atsižvelgiama, ar tarp asmenų apskritai teisės į šeimos gyvenimą užtikrinimas grindžiamas yra susiformavę artimi santykiai, jeigu taip – ar ryšiai tokiais principais: šeimos autonomijos principo ger- yra stiprūs, ar silpni, ar asmens teisė į jų stiprinimą ir bimu, kuris reiškia, jog pripažįstama šeima kaip soci- įgyvendinimą apskritai nėra apribota ir pan.15 alinė kategorija ir šeimos gyvenimas vertinamas ne Antra, garantuojama tėvų ir vaikų teisė į šeimos funkcijų ir ne formos, o tarpusavio ryšių ir įsipareigoji- gyvenimą, nesvarbu, ar vaikai gimę tėvams susituo- mų (turinio) pagrindu. Kitaip tariant, dominuoja per- kus ar ne. Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismo for- sonalistinis, o ne transpersonalistinis požiūris į šeimą, muojamoje praktikoje šeimos sąvoka neapsiriboja kuris reiškia, kad savanorišku susitarimu grindžiami tik susituokusiais asmenimis ir santuokoje gimusiais santykiai nukonkuruoja „statusu“ grindžiamus (t. y. vaikais, teisės į šeimos gyvenimą apsauga suteikiama formalizuotus) santykius. Vadinasi, lemiamas vai- tiek santuoką sudariusių, tiek ir nesusituokusių asme- dmuo tenka būtent asmens vidinės laisvės nulem- nų bei jų vaikų tarpusavio santykiams16. Skirtumas tik tam įsipareigojimui, o ne kaip nors formalizuotam tas, kad santuoką sudariusiems asmenis ir jų vaikams įsipareigojimui šeimos santykiams. Ir dėl to valstybės bus taikoma šeimos gyvenimo prezumpcija, tačiau pozityvi pareiga yra apsaugoti bet kurią šeimos gy- šeima yra laikoma ir motina bei jos vaikas, nepri- venimo formą pasirinkusius asmenis tiek nuo pačios klausomai nuo to, ar motina yra susituokusi17. Kitaip valstybės, tiek nuo kitų asmenų nepagrįsto kišimo- tariant, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą suponuoja, si į privačius šeimos santykius užtikrinant, kad visi kad socialinė tikrovė vertinama aukščiau nei teisinės sprendimai, susiję su šeimos ir namų ūkio tvarkymu, prezumpcijos18. Motinos ir vaiko santykiai visada pa- turtu ir vaikų auklėjimu, būtų priimami šeimos narių teks į EŽTK 8 straipsnio apsaugos sritį. Vaikas, gimęs susitarimu. ne santuokoje, yra pripažįstamas šeimos dalimi nuo Dėl to ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teis- pat gimimo momento jau vien dėl šio fakto19. Be to, mas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime dėl Lietuvos pažymėtina, kad taikant EŽTK vien vaiko gimimo fak- Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos 12 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gegužės 26 d. sprendimą byloje politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Keegan v. Airija. Respublikos Konstitucijai22 išsakė pozicijas, artimas 13 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. balandžio 22 d. sprendimą byloje X, Y ir Z v. Jungtinė Karalystė. aptartosioms pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo 14 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus: 2004 m. birželio 1 d. byloje Leb- praktiką. Pagrindinis principas, kuriuo Konstitucinis bink v. Nyderlandų Karalystė; 2004 m. spalio 21 d. byloje I. ir U. v. Norvegija. Teismas grindė konstitucinę šeimos sampratą, rėmėsi 15 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą byloje I. ir U. v. Norvegija. nuostata, kad nors dažniausias šeimos teisinių santy- 16 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje kių atsiradimo pagrindas yra santuoka (t. y. daugiau- Marckx v. Belgija. sia yra santuokinių šeimų), tačiau negalima leisti, kad 17 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Leb- bink v. Nyderlandų Karalystė. 18 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Kroon 20 europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink v. ir kt. v. Nyderlandų Karalystė. Nyderlandų Karalystė Nr. 45582/99. 19 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus: 1994 m. gegužės 26 d. byloje 21 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Keegan v. Airija; 2000 m. liepos 13 d. byloje Elsholz v. Vokietija; 2002 m. lapkričio Berrehab v. Nyderlandų Karalystė. 5 d. byloje Yousef v. Nyderlandų Karalystė. 22 valstybės žinios, 2011, Nr. 118-5564.

164 socialinėje realybėje egzistuojančios kitos šeimos lygiu nėra reguliuojamas, todėl kiekviena valstija (nesantuokinės) neturėtų konstitucinės apsaugos. apie tai sprendžia savarankiškai. Šiuo metu tos pa- Teismas minėjo santuokinę šeimą kaip tradicinę šei- čios lyties asmenų santuokos pripažįstamos šiose JAV mą, bet neignoravo kitų šeimų. Tokia pozicija visiškai valstijose: Masačusetse, Konektikute, Ajovoje, Ver- atitinka ir demokratinės teisinės valstybės esminius monte, Naujajame Hampšyre, Niujorke ir Kolumbijos principus bei tarptautinę teisę, ir mūsų valstybėje apygardoje. Įstatymai dėl tos pačios lyties asmenų egzistuojančius visuomeninius santykius. Demokra- santuokų buvo priimti Vašingtono ir Merilando vals- tinėje teisinėje valstybėje Konstitucinio Teismo, jeigu tijose, tačiau kol kas dar neįsigaliojo. Naujasis Džersis, toks jau yra, misija yra aiškinant Konstituciją pripa- Merilando ir Rod Ailando valstijos pripažįsta kitose žinti teisės vertybes, be kita ko, individų teises, ly- valstijose sudarytas tos pačios lyties asmenų santuo- giateisiškumą, proporcingumą, valstybės pozityvias kas. Kalifornijos valstija buvo leidusi sudaryti tos pa- pareigas užtikrinti žmogui teisę į orų gyvenimą. čios lyties asmenims santuokas nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2008 m. lapkričio 5 d.33 Danija ir Izraelis yra Tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimo vienos iš paskutinių valstybių, kuriose buvo įteisintos formų pripažinimas: lyginamieji aspektai tos pačios lyties asmenų santuokos. Danijoje 2012 m. birželio 7 d. buvo priimtas Civilinių santuokų tarp tos Vertinant lyginamuoju aspektu galima teigti, kad pačios lyties asmenų įstatymas, o Izraelyje po ilgų paskirose valstybėse yra pripažįstamos kelios tos ginčų 2012 m. gegužės 16 d. Knesete buvo patvirtin- pačios lyties asmenų šeimõs gyvenimo formos: san- tas įstatymas, leidžiantis tos pačios lyties asmenims tuokinė šeima, partnerystės pagrindu egzistuojanti tuoktis. Vokietijoje, Australijoje ir Suomijoje kol kas šeima ir kohabitacijos pagrindu egzistuojanti šeima. vyksta diskusijos dėl tos pačios lyties asmenų santuo- Tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo kų įstatymų leidėjo institucijose. ir galiojimo galimybės pripažįstamos Nyderlan- Be įteisintų tos pačios lyties asmenų santuokinių duose (2001 m.)23, Belgijoje (2003 m.)24, Ispanijoje šeimų, kitose valstybėse pripažįstamos ir kitokios (2005 m.)25, Kanadoje (2005 m.)26, Pietų Afrikos Respu- šeimos gyvenimo formos: vienur civilinės partne- blikoje (2006 m.)27, Norvegijoje (2008 m.)28, Švedijoje rystės ar registruotos partnerystės, kitur teisinė ap- (2008 m.)29, Meksikoje (2009 m., įsigaliojo 2010 m.)30, sauga numatoma faktiškai kartu šeimos gyvenimą Portugalijoje (2010 m.), Islandijoje (2010 m.)31, Ar- gyvenantiems tos pačios lyties asmenims (neregis- gentinoje (2010 m.)32, Brazilijoje (2011 m.). Tos pačios truota partnerystė ar neregistruota kohabitacija). lyties asmenų santuokų sudarymas JAV federaliniu Pažymėtina, kad visose paminėtose valstybėse, kuriose šiuo metu yra įteisintos tos pačios lyties asme- nų santuokos, dar iki tol buvo pripažįstamos kitokios 23 nyderlandų civilinio kodekso pirmosios knygos pakeitimas dėl teisės sudaryti santuoką tos pačios lyties asmenims (angl. Amendment of Book 1 of the Nether- šeimos gyvenimo formos, nors įteisinus santuokos lands Civil Code, concerning the opening up of marriage for persons of the same sex sudarymo galimybę savaime nebuvo panaikinta (erati the Opening up of Marriage)). 24 civilinio kodekso pakeitimas, suteikiant tos pačios lyties asmenims teisę suda- galimybė gyventi ir kitokia šeimos forma. Be minėtų ryti santuoką (Belgique loi ouvrant le marriage á des personnes de meme sexe et valstybių, kuriose įteisintos tos pačios lyties asmenų modifiant eratines dispositions du Code civil). santuokos, teisinė apsauga tos pačios lyties asmenų 25 civilinio kodekso pakeitimas dėl santuokos (angl. Law of Amendment of the Civil Code in the Matter of Marriage, isp. Ley por la que se modifica el Código Civil en šeimoms (gyvenančioms partnerystės ar kitokiu pa- material de derecho a contraer matrimonio). grindu) suteikiama Andoroje, Australijoje, Brazilijoje, 26 kanados civilinės santuokos įstatymas (angl. Civil Marriage Act of Canada). Kolumbijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Danijo- 27 pietų Afrikos Respublikoje 2006 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas Civilinių sąjun- je, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Ai- gų įstatymas (angl. Civil Union Act). Pažymėtina, kad šis įstatymas buvo priimtas po Pietų Afrikos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 1 d. spren- rijoje, Izraelyje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Naujo- dimo byloje Minister of Home Affairs v Fourie, kad galiojantys santuokos įstaty- joje Zelandijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje mai pažeidžia diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos draudimo principą. 28 norvegijos santuokos įstatymas (angl. Marriage Act of Norway). Karalystėje ir Urugvajuje. Taip pat paminėsime, kad 29 švedijos įstatymas dėl santuokos nepriklausomai nuo lyties ir santuokos klausi- nesantuokinių tos pačios lyties asmenų šeimos gy- mų (angl. Sweden Act on Gender-neutral Marriage and Marriage Issues). venimo teisinė apsauga buvo pradėta reguliuoti kur 30 atkreiptinas dėmesys, kad Meksikos valstijos gali pačios spręsti dėl teisės suda- kas anksčiau, nei buvo įteisinta santuoka. Pvz., regis- ryti tos pačios lyties asmenų santuokas suteikimo. 2011 m. Kintana Roo valsti- joje buvo suteikta teisė tuoktis tos pačios lyties asmenims po išaiškinimo, kad Civilinis kodeksas eksplicitiškai nedraudžia tos pačios lyties asmenims sudaryti santuoką. 33 pažymėtina, kad 2008 m. birželio 16 d. Kalifornijos Aukščiausiasis Teismas priė- mė sprendimą, kuriuo tos pačios lyties asmenims, vadovaujantis lygiateisišku- 31 Islandijoje 2010 m. birželio 10 d. įstatymu buvo įtvirtinta galimybė sudaryti mo principu, leidžiama sudaryti santuoką. Tačiau 2008 m. lapkričio 5 d. buvo santuoką nepriklausomai nuo lyties ir anksčiau registruotos tos pačios lyties priimtas Kalifornijos valstijos Konstitucijos pakeitimas, kuriuo numatoma, kad asmenų partnerystės galėjo būti pakeistos į santuoką. santuoką gali sudaryti vyras ir moteris. Dėl to prasidėjo ginčai federaliniuose JAV 32 argentinos tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymas (isp. Ley de matrimonio teismuose (šiuo metu 2012 m. liepos 31 d. apeliacija buvo pateikta JAV Aukš- homosexual). čiausiajam Teismui).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 165 truota tos pačios lyties asmenų partnerystė 1989 m. šių teisinių santykių reguliavimas vis dar vertinamas buvo įteisinta Danijoje, 1993 m. – Norvegijoje, kontraversiškai. 1994 m. – Švedijoje, 1996 m. – Islandijoje, 1998 m. – Vienas iš pagrindinių argumentų, kuris išsakomas Olandijoje34, 1999 m. – Prancūzijoje, 2001 m. – Švei- prieštaraujant dėl tos pačios lyties asmenų šeimos carijoje, Suomijoje, Vokietijoje, 2004 m. – Jungtinėje gyvenimo apsaugos suteikimo, yra tas, kad, pasak Karalystėje (tiesa, Jungtinėje Karalystėje iki 2004 m. šios pozicijos šalininkų, tos pačios lyties asmenų san- Civilinės partnerystės įstatymo priėmimo tos pačios tuoka ar partnerystė prieštarauja prigimčiai, kadangi lyties asmenims buvo leidžiama deklaruoti jų bendro tik skirtingos lyties asmenų sąjunga (šeima) yra ge- šeimos gyvenimo faktą, tačiau tai nesukurdavo kokių banti atlikti reprodukcinę funkciją. O tos pačios ly- nors teisinių padarinių), 2005 m. – Slovėnijoje ir kt. ties asmenų santykiai prieštarauja prigimčiai ir kūnų Pažymėtina ir tai, kad kai kuriose valstybėse tos suderinamumui, todėl jie niekada negalėtų funkcio- pačios lyties asmenų šeimos teisinė apsauga buvo nuoti taip, kaip vyro ir moters santykiai, ir teikti to- įteisinta kohabitacijos pagrindu. Kohabitacija yra kią pačią naudą, esą todėl nereikėtų tokių santykių laikomas bendras gyvenimas nesudarius santuokos sulyginti38. Taip pat teigiama, kad tos pačios lyties ar registruotos partnerystės, t. y. esant faktiniams asmenų pora nėra tinkama aplinka auginti vaikus ir partnerių (sugyventinių) santykiams (gyvenant šei- kad tos pačios lyties asmenų šeimų įteisinimas kelia mos gyvenimą), tokio gyvenimo niekaip neformali- grėsmę santuokos institutui. Be to, manoma, kad zuojant35. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose pagrindinis homoseksualių asmenų siekis įteisinant valstybėse (pvz., Belgijoje, Italijoje36) yra numatytas savo šeimos teisinius santykius yra priversti pasinau- registruotos kohabitacijos institutas. Registruotos dojant teise pakeisti visuomenės požiūrį į homosek- kohabitacijos atveju atitinkamos teisės, pareigos ir sualius santykius, mat gali būti manoma, jog tai, kas teisinis pripažinimas suteikiamas gyvenimą kartu įteisinta, laikytina moraliu ir normaliu reiškiniu, nors įregistravusioms poroms. Teisės suteikiamos asme- jis ir neatitiktų egzistuojančios daugumos socialinės nims, jeigu jie įrodo, kad kartu gyveno tam tikrą įsta- moralės standarto39. Tradicinės santuokos saugoji- tymu numatytą terminą. Neregistruotos kohabitaci- mas aiškinamas ir tuo, kad santuoka užtikrina tam jos atveju tos pačios lyties asmenų šeimoms teisinė tikrų socialinių tikslų įgyvendinimą (pvz., gyvybės apsauga suteikiama automatiškai po tam tikro gyve- suteikimą, vaikų auginimą, visuomenės tęstinumą)40. nimo kartu laiko (pvz., praėjus trejiems metams), kai Teisė tuoktis tradiciškai buvo siejama tik su skirtingos santykiai egzistuoja kaip šeiminiai. Tiesa, paprastai lyties asmenimis. suteikiamos teisės neregistruotos kohabitacijos atve- Kadangi esu ką tik išsakytų pozicijų oponentas ir ju būna siauresnės negu registruotos partnerystės ar ginu tos pačios lyties asmenų teisę į lygiavertę šei- santuokos atveju37. mos teisinę apsaugą, netrukus išsakysiu pastarosios pozicijos argumentus. Tos pačios lyties asmenų šeimos teisinės Filosofine prasme galima būtų pasiremti H. L. A. Har- apsaugos pripažinimo Lietuvos Respublikoje to ir P. Devlino diskusija. Pirmiausia paminėtina, kad problematika H. L. A. Hartas išskiria du moralės tipus: pozityviąją moralę (moralinius įsitikinimus, kurie yra akceptuo- Nors tarptautinėje bendruomenėje homoseksua- ti tam tikroje visuomenėje) ir kritinę moralę (mora- lumas nėra laikomas liga, daugumoje pasaulio vals- linius principus, kurie nepriklausomai nuo to, ar yra tybių homoseksualūs santykiai nėra baudžiami, be visuotinai akceptuoti tam tikroje visuomenėje, gali to, kaip minėta, daugelyje valstybių yra įteisinti tos atlaikyti tam tikrą argumentuotos kritikos testą)41. pačios lyties asmenų šeimos teisiniai santykiai, tačiau Pasak jo, pozityvios moralės transformavimas į teisę priklauso nuo to, ar tokia moralė atitiktų kritinės mo- ralės testą. H. L. A. Harto nuomone, veiksmai, kuriais 34 beje, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 1970 m. Nyderlanduose tos pačios lyties kartu gyvenantiems asmenims buvo suteikiamos teisės socialinės apsaugos, nesukeliama žalos kitiems, negali būti draudžiami paveldėjimo, mokesčių teisės, imigracijos ir kitose srityse. Nuo 1998 m., priėmus įstatymu vien dėl to, jog visuomenė laiko tokį veiks- registruotos partnerystės įstatymą, Nyderlanduose partnerystėje gyvenantiems asmenims suteikiamos tokios pačios teisės, kaip ir sutuoktiniams, išskyrus gali- mybę įsivaikinti užsienyje bei tėvystės prezumpciją. 35 Žr. taip pat MIKELĖNAS, V. Šeimos teisė. Vilnius, 2009, p. 201. 38 Žr., pvz., prieiga per internetą www.allaboutlove.org (prisijungta 2012 m. rugpjū- čio 27 d.). 36 pažymėtina, kad Italijoje tos pačios lyties asmenų šeimos teisinė apsauga nėra neįteisinta, tačiau kai kurie miestai ir regionai suteikia galimybę tos pačios lyties 39 Žr. ten pat. asmenims įregistruoti kohabitaciją, lemiančią tik gana siaurus teisinius padari- 40 Žr. VAN DIJK, P., VAN HOFF, G. J. H. Theory and Practice of the European Convention nius. on Human Rights. Netherlands, 1990, p. 440–443. 37 Žr. HARRIS-SHORT, S., MILES, J. Family Law. Text, Cases and Materials. New York, 41 Žr. The Philosophy of Law. An Encyclopedia. Vol. II / Ed. by Ch. B. Gray. New York, 2007, p. 246. 1999, p. 347.

166 mą amoraliu42. Sutinkama, kad visuomenės narių jų tapatumą, veiksmingą naudojimąsi teisėmis ir lais- tam tikrų moralinių nuostatų bendras suvokimas yra vėmis. Taigi Lietuvos Respublikoje taip pat konstitu- būtinas visuomenei egzistuoti (pvz., žmogžudystės cinių vertybių, tarp jų ir šeimos gyvenimo, apsauga ar vagystės laikymas amoraliu elgesiu), tačiau ne visi turtėtų būti grindžiama minimu visuomenės kom- tam tikros visuomenės moraliniai įsitikinimai yra es- promisu dėl tolerancijos ir įvairovės akceptavimo. miniai visuomenei egzistuoti43. H. L. A. Hartas teigia, Artinant dėstomas mintis prie šeimos teisės da- kad homoseksualumo reiškinio netolerancijos krite- lykų paminėtina, kad šių dienų šeimos teisė jau yra rijus, palaikomas P. Devlino, negali pakeisti raciona- pripažinusi šeimos gyvenimo formų įvairovę. Be to, liais argumentais pagrįsto sprendimo apie tai, kokią socialinė realybė tokia, kad šių dienų šeimos teisė žalą konkretus elgesys atneš visuomenei, jei nebus nelaiko reprodukcijos būtina šeimos funkcija, ne- uždraustas44. Kitaip tariant, vien dėl to, kad nebus svarbu, kokiu pagrindu ta šeima atsirastų. Priešingu draudžiami homoseksualūs santykiai (arba vien dėl atveju vadovaudamiesi tokiu argumentu turėtume to, kad bus įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimos nepripažinti net ir santuokinių vyro ir moters šeimų, teisiniai santykiai), nebus pažeista pamatinė visuo- kurios dėl objektyvių (negalėjimo) priežasčių negali menės moralė, t. y. žmonės nepradės toleruoti žu- susilaukti vaikų. dymo, kito žiauraus elgesio, nesąžiningumo45. Taigi Be to, jeigu naudojamas argumentas, kad tos pa- H. L. A. Hartas klausiamąja forma teigia, kad įstatymų čios lyties asmenų šeimos nepripažįstamos dėl to, leidėjas, prieš drausdamas kokį nors visuomenės ne- jog jie negali susilaukti ar net įsivaikinti vaikų, nes akceptuotą elgesį, turėtų pasitelkti argumentavimą vaikams auklėti aplinka yra netinkama, pasakytina, bei kritinį mąstymą ir kelti klausimus: ar konkreti vi- jog daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad auklėji- suomenės moralinė nuostata nėra paremta žinių trū- mo homoseksualioje poroje rezultatai yra tokie pat kumu, prietarais arba netinkamu situacijos suvokimu, geri kaip ir skirtingos lyties asmenų porose, kadangi ar moralės nuostata, kuri smerkia tam tikrą žmonių skirtumus gali lemti, matyt, ne lytis, o tėvų meilė ir elgesį, taip pat nėra pavojinga visuomenei46. įsipareigojimų vaikui vykdymo „kokybė“. Matyt, gali- Taigi, grįžtant prie argumentų, pateikiamų priešta- ma kelti retorinį klausimą, kodėl nedraudžiama turėti raujant dėl tos pačios lyties asmenų šeimos teisinių vaikų vienišiems asmenims ar asmenims, kurie daro santykių sureguliavimo, beveik aišku, kad visi argu- nusikaltimus, piktnaudžiauja alkoholiu ar atlieka mentai pagrįsti abstrakčia visuomenės morale. Paga- kitokį teisei priešingą veiksmą (nemoka mokesčių, liau šių dienų Vakarų Europoje egzistuoja ir priimtas apgaulės būdu gauna socialines garantijas, moka kitoks visuomenės kompromisas – pasirinkta kita atlyginimus „vokeliuose“ ir pan.) arba tiesiog palie- moralė, t. y. tolerancija skirtingas savybes turinčių ka vaikus artimiesiems ar vienus išvykdami į užsienį asmenų, pripažįstant jų teisę į tapatybę, kartu į šei- dirbti. Matyt, ir be mokslinių tyrimų visuotinai aišku, mos gyvenimo pagarbą ir apsaugą, nepriklausomai kad tokiose aplinkose vaikams daromas žalingas po- nuo asmens savybių, tarp jų ir seksualinės orientaci- veikis, tačiau tada geriausiu atveju apribojama tėvų jos. Šių dienų Vakarų Europos teisės ir visuomeninės valdžia, bet niekas nekalba apie tai, kad tokios poros santvarkos pagrindas, be kita ko, yra pliuralizmo ir apskritai negali turėti vaikų. Beje, panašų požiūrį iš- demokratijos užtikrinimas, pagarba etninių ir kultū- sakė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pvz., byloje rinių tradicijų savitumui, pagarba socialinei, kultūri- E. B. v. France teismas pasisakė, kad Prancūzija, lei- nei, ekonominei ir religinei dinamikai, harmoninga džiant įsivaikinti vienišiems asmenims, privalo leisti asmenų ir jų grupių, turinčių skirtingas tapatybes, įsivaikinti ir lesbietėms, be to, kad toks įsivaikinimas sąveika. Be to, demokratija nereiškia, kad daugumos atitiktų vaiko interesus47. Kitaip tariant, teisė, kuri sie- nuomonė visuomet yra svarbesnė. Turi būti pasiektas kia skatinti tik natūralią prokreaciją, tiesiog ignoruo- balansas, be kita ko, užtikrinant sąžiningą ir tinkamą ja tai, kad tos pačios lyties asmenų poros gali turėti požiūrį į mažumas ir išvengiama bet kokio piktnau- vaikų kitomis priemonėmis ir jog natūrali prokreacija džiavimo dominuojančia daugumos padėtimi. Vals- nėra pakankama ir objektyvi priežastis pateisinti tos tybėms tenka pareiga užtikrinti asmenims, gerbiant pačios lyties asmenų lygių galimybių pažeidimus48. Nereikėtų nuvertinti tos aplinkybės, kad viena iš nepritarimo tos pačios lyties asmenų šeimoms prie- 42 Žr. ten pat. žasčių yra vyravimas tokios gyvenimo kultūros, kai 43 Žr. HART, H.L.A. Immorality and Treason, in: The Philosophy of Law / Ed. by R. M. Dworkin. New York, 1977, p. 85. 47 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 01 22 sprendimą byloje E. B. v. France 44 Žr. ten pat. (2008), ECHR § 96. 45 Žr. ten pat. 48 Žr. HARRIS-SHORT, S., MILES, J. Family Law. Text, Cases and Materials. New York, 46 Žr. ten pat, p. 87. 2007, p. 107.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 167 vyrams priskiriamas dominuojantis vaidmuo, nepri- mai, susiję su tos pačios lyties asmenų teisės į šeimos klausomybė ir valdymas, o moterims – paklusnu- gyvenimą užtikrinimu. Turimas omenyje 2003 m. mas, auklėjimas ir jausmingumas. Gėjai ir lesbietės teismo sprendimas byloje Karner v. Austria ir 2010 m. savaime neatitinka tokio vaidmenų pasiskirstymo, sprendimas byloje Schalk ir Kopf v. Austrija. todėl visuomenei jie yra nepatogūs ir kelia grėsmę49. Byloje Karner v. Austrija Europos Žmogaus Teisių Taip pat yra akivaizdu, kad ir patį santuokos institutą Teismas nusprendė, kad būtina ginti tos pačios lyties padedami valstybės ir iš esmės Katalikų Bažnyčios asmenų teisę į šeimos gyvenimą, todėl atsisakymą „privatizavo“ skirtingos lyties asmenys. Šiuo metu homoseksualaus asmens partneriui pripažinti teisę kinta visuomenės požiūris į santuoką tik kaip vyro į nuomojamą gyvenamąją patalpą partneriui nu- ir moters institutą. Tą rodo ne tik kitų valstybių ir vi- omininkui mirus pripažino EŽTK 8 ir 14 straipsnių suomenių pavyzdžiai, bet ir tai, kad iš esmės tik dvi pažeidimu52. Tokia teismo pozicija reiškia, kad pagal labiausiai pasaulyje paplitusios religijos – katalikybė EŽTK tos pačios lyties santuokos nesudariusių asme- ir islamas – tradiciškai prieštarauja tos pačios lyties nų bendras gyvenimas patenka į šeimos gyvenimo asmenų santuokoms. Tačiau, pvz., budizmas, kai ku- sampratą lygiai taip pat, kaip į ją patenka skirtingos rios liuteronų grupės, reformatų bažnyčia, kai kurios lyties partnerių šeiminiai santykiai. Tai, kad teisė į kitos religinės organizacijos (pvz., pasaulietinė Ka- šeimos gyvenimą apima ir tos pačios lyties asmenų talikų Bažnyčia, Evangelikų katalikų bažnyčia, Žydų santykius, Europos Žmogaus Teisių Teismas išsakė ir rekonstrukcionistų federacija, Kristaus jungtinė baž- viename naujausių sprendimų Schalk ir Kopf v. Aus- nyčia, Amerikos evangelikų anglikonų bažnyčia ir kt.) trija byloje53. pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad minėti spren- Taigi argumentai, kuriais iš esmės oponuojama dimai buvo priimti gerbiant teisę į šeimos gyveni- tos pačios lyties asmenų santuokoms, susilieja į vie- mą, bet ne teisę į santuoką pagal EŽTK 12 straipsnį, ną abstrakčią moralę – kad santuoka turi atitikti tam kuriuo remiantis vyrai ir moterys, sulaukę santuoki- tikrus abstrakčius socialinius tikslus, ypač su naujos nio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą. Teis- gyvybės atėjimu. Tačiau natūralus visuomeninių mo praktika nesutapatina santuokos ir šeimos, t. y. santykių pasikeitimas ir kintantis požiūris į šeimą bei teisė į šeimą apima, kaip minėta, tiek santuokos santuoką yra pakankamo masto argumentai prieš pagrindu, tiek ne santuokos pagrindu atsiradusius tokį oponavimą. faktinius šeiminius santykius. Konvencija numato, jog santuokos ir šeimos klausimai yra reguliuojami Tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimo pagal atitinkamos valstybės vidaus įstatymus. Todėl apsauga pagal Europos žmogaus teisių valstybės privalo užtikrinti ir gerbti tos pačios lyties konvenciją asmenų teisę į šeimos gyvenimą, tačiau bent iki šiol, vertinant esamos Europos Žmogaus Teisių Teismo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, praktikos požiūriu, jeigu valstybės savo nacionali- kad tos pačios lyties asmenų teisė į šeimos gyveni- niuose teisės aktuose neįtvirtina tos pačios lyties mą nebuvo iš karto pripažįstama pagal Konvencijos asmenų teisės sudaryti santuoką, toks neveikimas 8 straipsnį, tačiau pastarųjų metų teismo sprendimai nepažeidžia EŽTK. Pagal EŽTK 8 straipsnį, privataus rodo pagarbų požiūrį į tos pačios lyties asmenų šei- gyvenimo sąvoka yra plati, ji apima, be kita ko, teisę minį gyvenimą. užmegzti ir plėtoti santykius su kitais asmenimis, taip Pirmuosiuose EŽTK institucijų sprendimuose buvo pat lyties identifikavimo, seksualinės orientacijos ir išsakytos pozicijos, kad stabilūs tos pačios lyties as- seksualinio gyvenimo elementus54. Tai reiškia, kad menų santykiai patenka pagal EŽTK 8 straipsnį ne į teisė į privataus gyvenimo gerbimą suponuoja šei- šeimos gyvenimo, bet į privataus gyvenimo sampra- mos buvimą ir faktinių šeimos santykių gerbimą bei tą50. Tačiau, kaip ne kartą Europos Žmogaus Teisių saugojimą. EŽTK 8 straipsnio pažeidimas galėtų būti Teismas yra konstatavęs savo sprendimuose, EŽTK konstatuotas tais atvejais, kai valstybė nesuteikia ap- yra gyvas instrumentas, kuris taikomas ir aiškinamas saugos tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimui, atsižvelgiant į šių dienų situaciją51. Paminėtini du jo nepripažįsta ir diskriminuoja nesant objektyvaus paskutiniai Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendi-

52 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Nr. 49 Žr. MONDIMORE, F. M. Homoseksualizmo prigimties istorija. Vilnius, 2000, p. 224. 40016/98, Karner v. Austria. 50 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. gegužės 19 sprendimą byloje Kerk- 53 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. birželio 24 d. sprendimą byloje hoven and Hinke v. Netherlands (1992). Schalk ir Kopf v. Austrija. 51 Žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą byloje 54 Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą byloje E. B. v. E. B. v. France. Prancūzija.

168 pagrindo, palyginti su skirtingos lyties asmenimis, ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, tačiau remiantis konvencija nebūtų galima reikalauti nuosavybės, gimimo ar kitokios padėties55. iš valstybės įtvirtinti savo vidaus įstatymuose tos pa- ES pagrindinių teisių chartijos preambulėje nuro- čios lyties asmenims teisę sudaryti santuoką. doma, kad Europos tautos, kurdamos dar glaudes- nę tarpusavio sąjungą, yra pasiryžusios remdamosi Tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimo bendromis vertybėmis siekti taikios ateities, ištikima apsaugos problematika Lietuvoje savo dvasiniam ir doroviniam paveldui Europos Są- junga remiasi nedalomomis ir visuotinėmis vertybė- Tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimo teisi- mis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu; ji nės apsaugos užtikrinimą lemia trys konstitucinės grindžiama demokratijos ir teisinės valstybės princi- vertybės: diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos pais. Chartijos 21 straipsnis draudžia bet kokią diskri- draudimas, šeimos gyvenimo konstitucinė apsauga minaciją, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, ir tarptautiniai įsipareigojimai. tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kal- Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje bos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, pažymima, kad lietuvių tauta [...] siekdama atviros, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gi- teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės vals- mimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. tybės [...] piliečių valia priima ir skelbia [...], kad Lie- Lietuvos Respublika, tapdama ES nare, prisiėmė įsi- tuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė res- pareigojimus Sutartimi dėl ES veikimo. Šios sutarties publika (Konstitucijos 1 str.) ir kad įstatymui, teismui (suvestinės redakcijos) 10 straipsnis numato, kad nu- ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi statydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima varžyti ir veiksmus Europos Sąjunga siekia kovoti su bet kokia teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kal- diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, bos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksu- ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str.). Lietuvos Respublika, alinės orientacijos. Be to, šios sutarties 19 straipsnyje tapdama tarptautinės bendrijos, o vėliau ir Europos įtvirtinama kompetencija ES įstatymų leidėjui, kad, Sąjungos nare, įsipareigoja vykdyti prisiimtus įsipa- nepažeisdama kitų sutarčių nuostatų ir neviršydama reigojimus pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos Europos Sąjungai jomis suteiktų įgaliojimų, Europos teisę. Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros proce- 1948 m. Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus tei- dūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai sių deklaracijos 1 straipsnyje nurodoma, kad visi imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskri- žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. minacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, reli- 1996 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pak- gijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės to 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas bendras diskri- orientacijos. minavimo draudimo principas. („Kiekviena valstybė Bendrąja prasme lygiateisiškumo principas reiškia, įsipareigoja gerbti ir visiems esantiems jos teritori- kad tam tikra grupė asmenų, kuriems skirta teisės joje bei priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresa- užtikrinti teises, pripažįstamas šiame Pakte, be jokių tais, neturi būti vertinama kitaip, kai tarp tų grupių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad religija, politiniai arba kiti įsitikinimai, tautinė ar so- toks nevienodas vertinimas būtų objektyviai pateisi- cialinė kilmė, turtinė padėtis, gimimas ar koks nors namas56. Kitaip tariant, konstitucinis lygiateisiškumo kitas požymis.“) 1950 m. Europos žmogaus teisių ir principas reiškia, kad draudžiama tiesioginė ar ne- pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straips- tiesioginė diskriminacija. Tarptautinė teisė leidžia tik nyje numatyta, kad naudojimasis šios Konvencijos pozityvią diskriminaciją, t. y. kai turi būti garantuotos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garan- tokios teisės, kad būtų užtikrintas asmenų tapatumas tuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, ir savitumas arba, kitaip tariant, kad būtų užtikrintas odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių tam tikrų teisių įgyvendinimas, o ne nesuteikimas tų įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklau- teisių. symo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kito- Kitų valstybių, kuriose tos pačios lyties asmenų kio statuso. Šios konvencijos Dvyliktojo papildomo šeimoms (nepriklausomai nuo leidžiamų šeimos protokolo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad naudojimasis bet kuria įstatyme įtvirtinta teise yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, 55 Lietuvos Respublika nėra šio protokolo valstybė narė. kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės 56 Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 12 06 nutarimą // Valstybės žinios, 2000, Nr. 105-3318.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 169 gyvenimo formų) numatyta teisinė apsauga, teisė Vokietijos Pagrindinis Įstatymas garantuoja asme- ir teismų praktika rodo, kad teisinė apsauga buvo nims lygiateisiškumą. Panašūs sprendimai buvo pri- grindžiama dviem pagrindiniais argumentais: besi- imti Pietų Afrikos Respublikoje (pvz., šios valstybės keičiančiu visuomenių požiūriu į šeimą ir vykstan- Konstitucinis Teismas 2005 m. priėmė sprendimą, čiais šeimos formų įvairovės procesais bei grynai kuriame aiškino, kad tos pačios lyties asmenų san- teisiniu – lygiateisiškumo, t. y. nediskriminavimo tuokų draudimas atskleidžia šiurkščią neteisybę: tos dėl seksualinės orientacijos, – principu. Pvz., JAV pačios lyties asmenų poros laikomos pašalinėmis, o Aukščiausiojo Teismo 2003 m. priimtame sprendime jų poreikis patvirtinti ir apsaugoti šeimos santykius buvo konstatuota, kad homoseksualiems asmenims traktuojamas kaip mažesnis nei heteroseksualių JAV Konstitucija suteikia teisę elgtis laisvai, valstybei porų61). Beje, čia buvo išskirtos tos teismų pozicijos, nesikišant į jų santykius, jų privatus gyvenimas turi susijusios su lygiateisiškumo principo nepaisymu, būti gerbiamas, valstybė negali žeminti homoseksu- kai draudžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos alių žmonių egzistencijos ar kontroliuoti jų likimo57. arba tos pačios lyties asmenų šeimoms nesuteikia- Pažymėtina, kad JAV paskirų valstijų teismų praktika mos vienodos teisės kaip skirtingos lyties asmenų rodo, jog teismai tokio pobūdžio bylose analizuoja, šeimoms, nepriklausomai nuo to, kokia yra pasirink- ar teisė tuoktis, turėti šeimą yra tiek esminė, kad ji ta šeimos gyvenimo forma. Kad šeimos teisinės ap- patenka į JAV Konstitucijos garantuojamą asmens saugos tos pačios lyties asmenims nepripažinimas teisės į laisvę turinį ir kad be šios teisės užtikrinimo prieštarauja teisinės valstybės teisingumo, o kartu nei laisvė, nei teisingumas neegzistuotų. Be to, vie- ir lygiateisiškumo principui, matyt, net nekyla abe- noje byloje teisė tuoktis ir turėti šeimą pripažinta vie- jonių, nes šiuo klausimu, minėta, pasiektas Europos na svarbiausių asmens teisių58. JAV teismų praktikoje konsensusas. santuoka įvardijama kaip asmens išraiškos priemonė, Taigi kitų valstybių teismų pozicijas galėtume kuria užtikrinamas laisvas asmens pasirinkimas. Štai dėstyti ir toliau, tačiau grįžkime prie Lietuvos situa- 1967 m. JAV byloje Loving v. Virginia teismas konsta- cijos. Atskaitos tašku imkime situaciją, kad šiandien tavo, jog laisvė tuoktis pripažįstama kaip esminė as- Lietuvos Respublikoje teisės aktais tos pačios lyties mens teisė, užtikrinanti laisvo žmogaus pasirinkimo asmenims nėra suteikiama šeimos teisinė apsauga. teisę, ir kad santuokos įstatymai, kurie draudžia tuok- Jiems nenumatyta teisė nei sudaryti santuoką, nei tis tos pačios lyties asmenims, neleidžia įgyvendinti registruoti partnerystę, o net ir gyvenantiems nere- jų fundamentalios teisės59. 1999 m. Havajų valstijos gistruotoje kohabitacijoje, t. y. turintiems faktinius Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad draudimas tos šeimos santykius, teisinė apsauga galėtų būti taiko- pačios lyties asmenims sudaryti santuoką prieštarau- ma nebent teismų sprendimais, taip laiko prasme ja Konstitucijai, nebent valdžios institucijos įtikina- „nurungiant“ įstatymo leidėją, arba tiesiogiai taikant mai įrodytų pagrįstą gėjų ir lesbiečių diskriminavimo Konstitucijos normas dėl lygiateisiškumo principo. priežastį60. Diskriminacija, kaip minėta, reiškia skirtingą el- Kitų valstybių teismų praktikoje pastebimi spren- gesį su panašioje padėtyje esančiais asmenimis be dimai, kuriais pripažintos tos pačios lyties asmenų objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo62. Elgesys yra teisės į iš esmės tas pačias teises bei jų apsauga, kaip diskriminuojantis, jei tam nėra objektyvaus ir pagrįs- ir skirtingos lyties asmenims, remiantis nediskrimina- to pateisinimo, t. y. nėra siekiama teisėto tikslo arba vimo principu. Pvz., Vokietijos Federacijos Aukščiau- tarp tikslo ir tikslui pasiekti naudojamų priemonių siasis Teismas 2008 m. ir 2009 m. bylose konstatavo, nėra pagrįsto proporcingumo santykio63. Jei skirtin- kad tos pačios lyties partneriai turi turėti tokias pa- gas elgesys su asmenimis yra pagrįstas jų seksualine čias teises, kaip ir skirtingos lyties partneriai, kadangi orientacija, neturint tam rimto objektyvaus pateisinimo ar paaiškinimo64, toks elgesys laikytinas diskri- minacija65. 57 Žr. JAV Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 26 d. sprendimą byloje John Ged- des Lawrence and Tyron Garner v. Texas (2003). 58 Žr. MAXWELL, N. G. Same-Sex Relationships in Comparative Perspective: The Laws of Europe, Canada, and the United States. 2008, p. 189. 61 paR Konstitucinio Teismo 2005 gruodžio 1 d. sprendimas byloje Nr. CCT 10/04, 59 Žr. JAV Aukščiausiojo Teismo 1967 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Loving v. Lesbian and Gay Equality Project and Eighteen Others v. Minister of Home Affairs Virginia (1967). and Others (2005), CCT 10/05 [2005] ZACC 20. 60 Žr. Havajų valstijos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 9 d. sprendimą by- 62 Burden v. United Kingdom sprendimas. loje Baehr v. Miike (1999). Taip pat Masačusetso valstijos Aukščiausiasis Teismas 63 Smith and Grady v. United Kingdom sprendimas, Fretté v. France sprendimas; Euro- 2003 m. byloje Hillary Goodridge v. Department of Public Health and Commis- pos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje, Salgueiro sioner of Public Health nusprendė, kad valstijos Konstitucija garantuoja homo- da Silva Mouta v. Portugal (1999). seksualų poroms teisę tuoktis (žr. Masačusetso Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Hillary Goodridge v. Department of Public Health 64 Smith and Grady v. United Kingdom sprendimas. and Commissioner of Public Health (2003)). 65 Salgueiro da Silva Mouta v. Portugal sprendimas; E. B. v. France sprendimas.

170 Nors analizuojant tam tikrų kategorijų Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Pa- Žmogaus Teisių Teismo bylas pripažįstama, kad tam sak teismo, pagal Konstituciją saugomos ir ginamos tikrais Konvencijos numatytais atvejais valstybės iš- ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, saugo tam tikrą diskreciją (pvz., numatyti skirtingas inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters ben- taisykles mokesčių politikos srityje), tačiau jei valsty- dras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emoci- bė nusprendžia įgyvendinti tam tikrą, pvz., lengvatų, nio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, schemą tam tikriems asmenims ar jų gupėms, kyla pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais vienintelis reikalavimas – tai turi būti suderinama su bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras EŽTK 14 straipsniu66. Taigi valstybės neturi pareigos teises ir pareigas. Matome, kad Konstitucinis Teismas sukurti garantijas, tačiau jei valstybė vis dėlto nu- aiškiai nėra įvardijęs tos pačios lyties asmenų bendro sprendžia tokias garantijas suteikti nesusituokusiems gyvenimo, tačiau aiškiai pasakęs, kad konstitucinė asmenims, ji turi bent minimaliai pagrįsti, kodėl jos šeimos samprata turi būti aiškinama pagal tarptau- netaikomos kitiems asmenims, siejamiems panašių tinius valstybės įsipareigojimus. Kadangi pagal Eu- ar net artimesnių santykių67. ropos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį saugo- Kalbėdami apie konstitucinę šeimos gyvenimo mas ir tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimas, apsaugą tos pačios lyties asmenų poroms, grįžki- pagal galiojančią Konstituciją tokioms šeimoms taip me prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pat turi būti suteikiama teisinė apsauga. 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo. Jeigu Konstitucijos 38 straipsnis būtų aiškinamas Konstitucijoje pasakyta, kad valstybė turi pozi- taip, kad konstitucinė apsauga yra užtikrinama tik tyvią pareigą saugoti ir globoti šeimą, t. y. gerbia ir skirtingos lyties asmenų teisė į šeimos gyvenimą, garantuoja teisę į šeimos gyvenimą, nepasakant, nesvarbu, santuokinių ar nesantuokinių šeimų, tokiu kokiais pagrindais atsiranda šeiminiai santykiai. Ki- atveju ne tik nebūtų vykdomi tarptautiniai įsiparei- taip tariant, pagal Konstituciją teisinga laikyti, kad gojimai, bet Konstitucija prarastų kaip antimažorita- teisės į šeimos gyvenimą pagrindas yra turiningasis, rinio teisės akto reikšmę. Minėta, kad Konstitucija ir o ne formalusis kriterijus. Konstitucija aiškiai įtvirtino yra tam, kad suteiktų apsaugą ir tiems, kurie nepri- pasaulietinį ir sekuliarų požiūrį į šeimą ir santuoką. klauso natūraliai arba politikų dirbtinai sudarytai ar Kitaip tariant, konstitucinė teisė į šeimos gyvenimą net įsivaizduojamai daugumai. Be to, būtų ignoruo- reiškia, jog šeimos santykiams visada būdingas lais- jamas lygiateisiškumo principas. Šis principas, kaip vas susitarimas sukurti tokius santykius, nesvarbu, minėta, reiškia, kad tam tikra grupė asmenų, kuriems kokiu pagrindu jie atsiranda. Formalizmas, ritualai, skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios nor- sakralizavimas nėra būdingi pasaulietinei teisei, mos adresatais, negali būti vertinama kitaip, nors garantuojančiai teisę į šeimą. Trečia, santuokos iš- tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apim- skyrimas Konstitucijoje ir jos paminėjimas atskirai ties skirtumų, kad toks nevienodas vertinimas būtų rodo, kad įstatymų leidėjas šią šeimos gyvenimo for- objektyviai pateisinamas. Kitaip tariant, jeigu yra gy- mą – santuokinę vyro ir moters šeimą – laiko svarbia venamas toks pat kaip ir santuokinis gyvenimas, vien visuomenės ir valstybės gyvenime. Tačiau tai negali tai, kad nėra sudaryta santuoka ir šeimos gyvenimą reikšti, kad jokių kitų šeimos gyvenimo formų – ne- gyvena ne skirtingos, o tos pačios lyties asmenys, ne- santuokinių šeimų – negali būti. turi reikšti, kad valstybė ir jos teisė nepripažins tokių Viena iš pamatinių konstitucinių vertybių laikoma, santykių šeimos santykiais. Šeimos santykius lemia kaip pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, jog formuojant pastovūs artimi žmonių ryšiai, pagrįsti glaudžais šeimos santykių subjektų sąvokas privalu paisyti in- emociniais ryšiais, abipuse pagarba, pagalba, tar- ter alia lygiateisiškumo, žmogaus orumo, privataus pusavio supratimu, tarpusavio teisių įgyvendinimu gyvenimo gerbimo. Toks požiūris yra šiuolaikinių tei- ir pareigų vykdymu bei atsakomybės prisiėmimu, sinių demokratinių valstybių teisės ir visuomeninės bendro namų ūkio vedimu, bendru vaikų (jeigu jų santvarkos pagrindas. yra) auklėjimu. Be to, valstybei nereikia, kaip kartais Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinė teigiama, vertinti emocinių ryšių, nereikia iš anksto šeimos samprata turi būti aiškinama atsižvelgiant kištis ten, kur vyrauja privataus gyvenimo gerovė, ir į tarptautinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus, taika, sutarimas ir žmonių pasirinktų vertybių puose- kuriuos ji prisiėmė ratifikuodama Europos žmogaus lėjimas, vidine laisve prisiimti įsipareigojimai. Kad teisinės apsaugos nesuteikimas tos pačios lyties asmenų šeimoms akivaizdžiai tokius asmenis 66 europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Stec diskriminuoja net palyginti su skirtingos lyties ne- and others v. United Kingdom (2006). santuokinėmis šeimomis, jau nekalbant apie santuo- 67 Burden v. United Kingdom sprendimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 171 kines šeimas, rodo tokie atvejai. gos įstatymuose, kuriuose tos pačios lyties partneriai Pradėkime nuo civilinių šeimos teisinių santykių. nepriskiriami nei prie šeimos narių, nei prie bendrai Civiliniame kodekse reguliuojami tik tie šeimos tei- gyvenančių asmenų, nelygu koks terminas kokiame siniai santykiai, kurie atsiranda sudarius santuoką įstatyme vartojamas. skirtingos lyties asmenims, todėl tos pačios lyties as- Tos pačios lyties asmenys, gyvenantys šeimos menų šeimoms (beje, ir skirtingos lyties asmenų šei- gyvenimą, neturi teisių ir garantijų, palyginti su skir- moms, neregistravusioms santuokos) iš asmeninių tingos lyties asmenimis, pagal atitinkamus mokes- santykių neatsiranda jokios teisės ir pareigos,taip pat čių įstatymus, taip pat pagal baudžiamojo proceso netaikomas bendrosios jungtinės nuosavybės reži- įstatymus, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje mas, jeigu tos pačios lyties asmenų šeima turėtų bi- įstatymą. ologinių vaikų ir šie gyventų kartu, nebūtų taikomas Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad pačiai valsty- šeimos turto režimas, neatsiranda išlaikymo pareiga bei nėra gerai, kai tos pačios lyties asmenys, nors jie nutraukus bendrą šeimos gyvenimą, netaikomos tos tam tikrą (net ir ilgą) laiką gyvena šeimos gyvenimą, pačios bendrosios jungtinės nuosavybės teise ga- pagal tam tikrų įstatymų normas nebūtų laikomi šei- limo priklausyti turto padalijimo taisyklės. Taip pat mos nariais ar artimai susijusiais asmenimis. Juk gali neatsiranda paveldėjimo teisė pagal įstatymą. būti taip, kad tokios įstatymo normos galėtų būti aiš- Darbo teisėje taip pat esama aiškių skirtumų. Dar- kinamos ir kaip apimančios ir tos pačios lyties asme- bo kodekse šeimos nariams numatyta galimybė gau- nis kaip partnerius. Tačiau paradoksali situacija būtų, ti tam tikras išmokas, susijusias su darbuotojo ar tar- jei valstybė, nesuteikdama jokios teisinės apsaugos nautojo mirtimi ar negalia. Darbo kodekse numatyta, tos pačios lyties asmenų šeimoms, savo naudai aiš- kad, darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo už- kintų įstatymų normas kaip nustatančias tam tikras mokestis ir kitos sumos išmokamos šeimos nariams pareigas tokiems asmenims. Pvz., valstybei pačiai arba tiems asmenims, kurie jį laidojo, ne vėliau kaip būtų svarbu laikyti tos pačios lyties asmenis artimai per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirti- susijusiais asmenimis ar šeimos nariais pagal Finansų nantį dokumentą. Nors Darbo kodekse nepateiktas įstaigų įstatymą, Pinigų plovimo ir teroristų finansa- šeimos narių apibrėžimas, manytina, kad valstybės vimo prevencijos įstatymą, Privačių ir viešųjų inte- institucijų požiūriu šeimos nariais nebūtų laikomi tos resų derinimo įstatymą, Vertybinių popierių rinkos pačios lyties partneriai, nors, mano nuomone, juos įstatymą ir kitus įstatymus, kuriuose numatytos tam turėtų apimti ši sąvoka. Tokį požiūrį, matyt, patvirtin- tikros pareigos ir prezumpcijos dėl artimai susijusių tų ir galiojantys socialinės apsaugos srities įstatymai. asmenų ar šeimos narių. Štai Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Šie pavyzdžiai rodo, kad yra pakankamas pagrin- socialinio draudimo įstatyme (kaip ir Valstybės tar- das laikyti, jog tos pačios lyties asmenys dėl jų sek- nybos įstatyme) mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sualinės orientacijos ir lyties yra diskriminuojami šei- sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai arba įvaikiai (tam mos teisės srityje, o kartu tinkamai neužtikrinama jų tikro amžiaus), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė), kurie teisė į privatų gyvenimą. turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas, tarkim, Baigdamas analizuoti šį klausimą, trumpai pami- įvykus nelaimingam atsitikimui. Matome, tokia teisė nėsiu ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsiparei- suteikiama tik sutuoktiniui. Lygiai taip pat numatyta gojimus, kuriais remdamasi ji privalo suteikti teisinę ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, apsaugą tos pačios lyties asmenų šeimoms. kuriame šeimos nariais laikomi sutuoktinis, vaikas Pirmiausia tam, kaip minėta, Lietuvos Respubliką (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis). O štai Piniginės įpareigoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Europos įstatyme numatyta, kad bendrai gyvenančiais asme- Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad tais atve- nimis laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 jais, kai valstybės turi ribotą galimybę elgtis savo metų, susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu nuožiūra, įskaitant atvejus, kai nevienodai elgiamasi dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų dėl seksualinės orientacijos, proporcingumo princi- nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo pas ne tik reikalauja, kad pasirinkta priemonė būtų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, neįregistravę santuokos ir tinkama tikslui realizuoti, bet ir tai, kad siekiant tiks- bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripa- lo tam tikrų kategorijų žmonių išskyrimas būtų bū- žinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) tinas68. Tikslas apsaugoti tradicinę šeimą yra gana iki 18 metų. Taigi matome, kad šiame įstatyme yra abstraktus, ir to nepakanka, kad tos pačios lyties minimi ir santuokos neįregistravę asmenys, tačiau tik skirtingos lyties. Panašiai yra ir kituose socialinės sau- 68 Karner v. Austria sprendimas, par. 40–41.

172 asmenims būtų apskritai atsisakoma suteikti teisinę pačios lyties asmenims. Lietuvos Respublikos įsta- apsaugą šeimos teisėje. Šiandien Europos konsen- tyme dėl užsieniečių teisinės padėties ES valstybės susas yra toks, kad žmogaus teisės negali būti auko- narės piliečio šeimos nariai yra sutuoktinis arba as- jamos dėl abstraktaus intereso. Nekalbame kol kas muo, sudaręs partnerystės sutartį, vaikai (įvaikiai) iki apie visų suteiktinių teisių apimtį, gali būti tam tikrų 21 m., įskaitant sutuoktinio arba asmens, sudariusio išimčių (pvz., įvaikinimo klausimai galėtų būti spren- partnerystės sutartį, vaikus (įvaikius) iki 21 m., ES džiami visai atsietai ir vėliau), tačiau apskritai tos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su- pačios lyties asmenų nepripažinti šeima ir nesuteikti dariusio partnerystės sutartį, išlaikomi giminaičiai. jokios teisinės apsaugos iš esmės teisingumo požiū- Taigi įstatyme nėra kalbama apie asmens lytį, todėl riu negalima. Pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo šeimos nariais turėtų būti laikomi ir tos pačios lyties nagrinėtoje byloje E. B. v. France teisėja Loucaides partneriai. Tačiau čia ir keisčiausia tai, kad Lietuvos atskirojoje nuomonėje pasakė, kad homoseksualūs Respublika kitų ES valstybių narių tos pačios lyties asmenys, kaip ir bet kurie kiti, turi teisę būti savimi ir asmenims turi užtikrinti garantijas, išplaukiančias dėl savo seksualinės orientacijos neturėtų tapti dis- iš direktyvos, kuri turi būti įgyvendinta Lietuvoje, o kriminavimo objektais, be to, kad šių asmenų teises mūsų valstybės piliečiams – tos pačios lyties šeimos galima ginti ir neįteisinant jų santuokų, t. y. kitais, nariams – apskritai nesuteikiama teisinė apsauga. alternatyviais būdais, pvz., pripažįstant jiems tokias Taip pat paminėti rekomendacinio pobūdžio tei- pat kaip ir sutuoktiniams socialines, turtines ir kitas sės aktai, kurie ragina ES valstybes nares priimti ati- panašaus pobūdžio teises. tinkamus teisės aktus ir užkirsti kelią diskriminacijai, Lietuvą taip pat įpareigoja ES Pagrindinių teisių kurią patiria tos pačios lyties partneriai, spręsdami chartija, kurioje įtvirtintos pagrindinės teisės, kylan- paveldėjimo, disponavimo nuosavybe, gyvenamojo čios iš visoms ES valstybėms narėms bendrų kons- ploto nuomos, pensijų, mokesčių, socialinės apsau- titucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, šios gos ir kitus klausimus71. chartijos 7 straipsnis numato teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, 9 straipsnis – teisę tuoktis ir kurti šeimą, Išvados 21 straipsnis – diskriminacijos draudimą dėl seksua- linės orientacijos, 45 straipsnis – teisę laisvai judėti. Pripažindamas šeimos formų įvairovę šiuolaikinė- ES Pagrindinių teisių chartija apima visas šeimos kū- je visuomenėje, Europos Tarybos Ministrų Komitetas rimo formas, tačiau nustato, kad teisę tuoktis ir tei- 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė rekomendaciją „Dėl sę sukurti šeimą garantuoja šių teisių įgyvendinimą nuoseklios ir integruotos šeimos politikos“. Šiame reglamentuojantys nacionaliniai įstatymai. Atitinka- dokumente buvo pabrėžta, kad šeima lieka funda- mai ji nei draudžia, nei įpareigoja suteikti santuokos mentaliu visuomenės vienetu ir turi daugiausia įta- statusą tos pačios lyties žmonių sąjungoms69. Tačiau, kos visuomenės socializacijos procese. Tačiau šeimos analizuojant ES teismų praktiką dėl kai kurių sociali- politika turi atsižvelgti į šeimos formų įvairovę ir jų nės apsaugos srities ES teisės aktų, nesunku suvokti, specifinius poreikius.T odėl šeimos teisė negali nere- kad Lietuva turės pripažinti tokias pačias socialines aguoti į šiuos pokyčius visuomenėje, o tokie pokyčiai garantijas, kokios taikomos ir kitose valstybėse na- teisėje apibūdinami kaip perėjimas nuo statuso į su- rėse pagal ES teisės aktus ir juos įgyvendinančius sitarimą ir santykius. nacionalinius įstatymus, nesvarbu, ar tos pačios, ar Bendroji tendencija ir kryptis būtų tokia, kad šei- skirtingos lyties šeimos santykių subjektams tai bus mos teisės politiką Lietuvoje reikėtų konstruoti pagal taikoma. Tas pat pasakytina ir apie laisvą, nediskrimi- Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus nuojant pagal seksualinę orientaciją, asmenų judė- bei socialinę realybę. Valstybė turi vykdyti nuoseklią jimą vidaus rinkoje. 2004 m. direktyva 2004/38/EB ir integruotą šeimos teisės politiką, negali nereaguoti dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti į šeimos gyvenimo formų įvairovę ir jų specifinius po- ir gyventi valstybių narių teritorijoje šeimos nariais reikius, eliminuodama diskriminacinius elementus. pripažįsta ne tik sutuoktinius, bet ir partnerius, su- Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respu- dariusius registruotą partnerystę70, ji taikytina ir tos blikoje nėra specialiai reglamentuoti tos pačios lyties asmenų šeimos teisiniai santykiai, taip pat tos pačios 69 europos konvento prezidiumo su pagrindinių teisių chartija susiję išaiškinimai. OL, 2007 C 303, p. 12. 70 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 71 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl homofobijos Europoje. 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi vals- OL, 2006 C 287E, p. 179-181; JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucija, smerkianti tybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panai- gėjų, lesbiečių ir transseksualų diskriminaciją (2011 06 17); Europos Tarybos kinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, žmogaus teisių komisaro ataskaita dėl diskriminavimo seksualinės orientacijos 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB. OL, 2004 L 158/77, p. 46. bei lyties tapatybės pagrindu Europoje (2011 06 23).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 173 lyties asmenų šeimos nariams nesuteikiamos tokios Nors tos pačios lyties asmenų šeimos gyvenimo teisės, kurias turi skirtingos lyties asmenys, laikytina, teisinė apsauga Lietuvoje kol kas yra mažai tikėtina, kad tos pačios lyties asmenys yra diskriminuojami dėl turint omenyje tiek konservatyviosios politikos, tiek jų seksualinės orientacijos. Tai prieštarauja teisinės religijos, tiek homofobiškos visuomenės neigiamą valstybės teisingumo ir lygiateisiškumo principams. požiūrį, tai nereiškia, kad apie tos pačios lyties as- Taip pat pripažintina, kad Lietuva nevykdo pirmiau menų teisę į šeimos gyvenimą nereikia diskutuoti minėtų tarptautinių įsipareigojimų pripažinti tos pa- arba kad Lietuvos Respublika, remdamasi minėtais čios lyties asmenims teisinę apsaugą. reiškiniais, gali nevykdyti pagal tarptautinę ir ES tei- Lietuvos Respublikoje turėtų būti apsisprendžia- sę prisiimtų įsipareigojimų. Šie įsipareigojimai saisto ma, kokia forma suteikti tos pačios lyties asmenų valstybę nepateisinamai ilgai delsus pagaliau pripa- šeimoms teisinę apsaugą. Laikant atskaitos tašku žinti tos pačios lyties asmenims reikalingą šeimos tai, kad pagrindas šeimos santykiams yra ne forma- gyvenimo teisinę apsaugą. Manytina, kad abstrakti lizuotas, o vidaus laisve pagrįstas įsipareigojimas, t. y. moralinė vertybė neturėtų būti svarbesnė šių dienų faktinis šeimos gyvenimas, tarpusavio įsipareigoji- teisinei demokratinei valstybei už tai, kad tam tikros mų prisiėmimas, lojalumas, pagarba, teigtina, kad socialinės grupės žmonės laikomi nelygiais universa- pats svarbiausias uždavinys nėra numatyti tos pačios lių teisių apimtimi. Antraip jie niekada nebus lygūs lyties asmenims santykių formalizavimo pagrin- savo orumu, o tai, viena vertus, neatitiktų nei dekla- dą – santuoką ar partnerystę. Tikėtina, kad Lietuvos ruojamo konstitucinio lygiateisiškumo, kita vertus, Respublikoje greitu laiku nebus įteisintos tos pačios stigmatizuotų visuomenės dalį pagal jos narių seksu- lyties asmenų santuokos, todėl realiau sakyti, kad alinę orientaciją. Konstitucija yra gyvas organizmas, valstybė turėtų įteisinti arba registruotos partnerys- ir jos aiškinimas turi atspindėti ir besikeičiančius vi- tės modelį, arba „įstatyminės“ partnerystės modelį, suomeninius santykius, ir bendrą tarptautinės ben- pagal kurį teisinė apsauga pradeda galioti šeimoms, drijos konsensusą, ji turi būti instrumentu, suteikian- kurių nariai gyvena bendrą šeiminį gyvenimą tam ti- čiu individams teisę priešintis daugumos valiai, jeigu krą laiką (pvz., trejus metus) ir vykdo įsipareigojimus, ši prieštarauja jo, kaip individo, tapatybei, saviraiškai, analogiškus sutuoktinių įsipareigojimams. be kita ko, ir šeimos gyvenimui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. pabaigoje Tei- Valstybė turi vykdyti pozityvią pareigą pripažinti singumo ministerijos parengtame Civilinio kodekso ir užtikrinti teisę į privatų šeimos gyvenimą, o kartu pakeitimų įstatymo projekte buvo numatyti tik skir- gerbti šeimos gyvenimo autonomiją. Šiandien yra tingos lyties asmenų partnerystės santykiai. Taigi, bendras Europos konsensusas pripažinti bei saugoti žengus vieną žingsnį, kol kas nebuvo žengtas antras ir tos pačios lyties asmenų šeimą, – nebūtinai teisę žingsnis tos pačios lyties asmenų partnerystės regu- į santuoką, bet pripažinus šeimos gyvenimo formų liavimo link. Manytina, kad šiame įstatymo projekte įvairovę suteikti teisinę apsaugą ir gyvenantiems bet būtina tapačiai reguliuoti ir tos pačios lyties asmenų kokia bendro šeimos gyvenimo forma asmenims. šeimos santykius. Šeiminiai santykiai tarp partnerių, Pagaliau bendras konsensusas ir Europos viešosios neįregistravus santuokos, privalo būti reglamentuo- tvarkos elementas yra pliuralizmo ir žmogaus teisių jami pirmiausia siekiant užtikrinti partnerių tarpusa- užtikrinimas, įvairių socialinių grupių harmoningos vio santykių aiškumą bei stabilumą, siekiant išvengti įterpties į visuomenę siekis. Viena vertus, šių pareigų silpnesniojo partnerio diskriminavimo ir jo turtinių nevykdymu pirmiausia pažeidžiamos privačių asme- bei asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, taip pat nų teisės, kita vertus, tai ir pačiai valstybei nėra nau- partnerių nepilnamečių vaikų, šiems esant, teisių dinga, pirmiausia dėl to, kad, kaip minėta, paliekama bei teisėtų interesų apsaugą. Jeigu būtų numatyta viešojo intereso spragų, antra, ugdomas tam tikras tik registruota partnerystė, tai neužtikrintų teisės nepasitikėjimas pačia valstybe. taikymo aiškumo, kadangi tokiu atveju vis tiek išlik- tų akivaizdi, vertinant šeimos teisės aspektu, teisinio Šaltiniai reglamentavimo spraga – teisiškai santykiai tarp as- menų, faktiškai gyvenančių šeimos gyvenimą, būtų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. reglamentuoti tik bendrosiomis daiktinės teisės bei spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. prievolės teisės normomis. Registruotos partne- gruodžio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. rystės modelis neatitiktų realiai visuomenėje egzis- spalio 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai. tuojančių santykių ir apimtų tik dalį faktinio bendro Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas gyvenimo (tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties 1979 m. birželio 13 d. byloje Marckx v. Belgija. asmenų) santykių. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas

174 1986 m. gruodžio 18 d. byloje Johnston ir kt. v. EJCL, vol. 4.2, 2000. Airija. VAN DIJK, P., VAN HOFF, G. J. H. Theory and Practice Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas of the European Convention on Human Rights. 1988 m. gegužės 28 d. byloje Berrehab v. Netherlands, 1990. Nyderlandų Karalystė. EEKELAAR, J. Family law and personal life. Oxford Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas university press, 2006. 1992 m. gegužės 19 d. byloje Kerkhoven and EEKELAAR, J., NHLAPO, T. The Changing Family: Hinke v. Netherlands. Family Forms and Family Law. Hart Publishing, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 1998. 1992 m. gruodžio 16 d. byloje Niemietz v. HARRIS-SHORT, S., MILES, J. Family Law. Text, Cases Germany. and Materials. New York, 2007. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas HART, H. L. A. Immorality and Treason, in: The 1994 m. gegužės 26 d. byloje Keegan v. Airija. Philosophy of Law / Ed. by R. M. Dworkin. New Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas York, 1977. 1994 m. spalio 27 d. byloje Kroon ir kt. v. MAXWELL, N. G. Same-Sex Relationships in Nyderlandų Karalystė. Comparative Perspective: The Laws of Europe, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Canada, and the United States. 2008. 1997 m. balandžio 22 d. byloje X, Y ir Z v. MIKELĖNAS, V. Šeimos teisė. Vilnius, 2009. Jungtinė Karalystė. MIZARAS, V. Teisė į šeimos gyvenimą: konstituciniai Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas ir civiliniai teisiniai aspektai, in: Nepriklausomos 1999 m. gruodžio 21 d. byloje, Salgueiro da Silva Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Mouta v. Portugal. Amicorum J. Prapiesčiui. Mokslinių straipsnių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas rinkinys. Vilnius, 2012, p. 363–365. 2000 m. liepos 13 d. byloje Elsholz v. Vokietija. MONDIMORE, F. M. Homoseksualizmo prigimties Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas istorija. Vilnius, 2000. 2002 m. lapkričio 5 d. byloje Yousef v. SCHWENZER, I. Grundlinien eines modernen Nyderlandų Karalystė. Familienrechts aus rechtsvergleichenden Sicht, in: Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas RabelZ Bd. 71 (2007), p. 705. 2003 m. liepos 24 d. byloje Nr. 40016/98, The Philosophy of Law. An Encyclopedia / Ed. by Karner v. Austria. Ch. B. Gray. Vol. 2, New York, 1999. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2004 m. birželio 1 d. byloje Lebbink v. Nyderlandų Karalystė. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2004 m. spalio 21 d. byloje I. ir U. v. Norvegija. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2006 m. balandžio 12 d. byloje Stec and others v. United Kingdom. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2008 m. sausio 22 d. byloje E. B. v. France. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2010 m. birželio 24 d. byloje Schalk ir Kopf v. Austrija.

Literatūra

AGELL, A. Should and Can Family Law Influence Social Behaviour? in: EEKELAAAR, J. and THANDABUTU, N. The Changing Family: International Perspectives on the Family and Family Law. Oxford, 1998. ANTOKOLSKAIA, M. V. The Process of Modernisation of Family Law in Eastern and Western Europe. Difference inT iming, Resemblance in Substance.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 175 LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS KONTEKSTE

Remigijus Merkevičius

Įvadas (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas arba OVĮ)1. Vaizdžiai tariant, ne Baudžiamojo proceso kodeksas, Viešajame diskurse (tiek profesionaliame – eks- o Operatyvinės veiklos įstatymas dažniausiai yra tas pertų, tiek politiniame – sprendi mus prii man čių pagrin di nis įstatymas, pagal kurį Lietuvoje renka ma, asmenų, tiek kasdieniame buitiniame) nusikals- fiksuojama ir kaupia ma asmenį įkaltinanti faktinė tamų veikų atskleidi mas, jas padariu sių asmenų nustatymas, nusikalstamo elgesio persekiojimas ir 1 operatyvinės veiklos įstatymas operatyvinei veiklai kelia daugy bę uždavinių: įrodinėjimas įprastai analizuojamas baudžia mo jo nusikals ta mų veikų prevencija ir išaiškinimas, nusikalstamas veikas rengian čių, darančių ar padariusių asmenų nustatymas, asmenų apsauga nuo nusikalstamo proceso kontekste: aptariamos procesinės tyrimo ga poveikio, valstybės paslapčių apsauga, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklos limy bės, vertinamas baudžiamojo proceso įstatyme tyrimas etc. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą operatyvinės veiklos objek tai yra ne tik rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos ar tokias veikas numatytų procesinių tyrimo veiksmų ar priemo nių rengiantys, daran tys ar padarę asmenys, bet ir įvairūs kiti įvykiai, reiški niai ar si efektyvumas, perskirstoma procesinė kompetencija tua cijos, neturinčios ryšio su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis: pvz., as- menų aktyvūs veiksmai neut ra li zuo jant opera tyvinę veiklą ar įterpiant nusikals- (procesiniai įgaliojimai), kriti kuo ja ma procesinio ty- tamų struktūrų narius į teisėsaugos ar kitas valdžios institucijas, kitų valstybinių rimo trukmė etc. Tačiau vien tik tokia diskusija nei specia liųjų tarnybų veikla bei kiti su valstybės saugumu susiję asmenys ir įvykiai veiksmingos baudžiamo sios justi cijos užtikrinimo, (OVĮ 3 str. 2 d.). Pagal OVĮ 3 straipsnio 1 dalį operatyvine veikla laiko ma „operaty- vinės veiklos subjektų vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla, kuri vykdoma nei juo labiau į baudžiamąjį proce są įtrauktų asme OVĮ nustatyta tvarka“. Taigi per definitionem operatyvine veikla laikoma ir tokia nų teisių apsaugos požiūriu nėra racionali ir netgi veikla, kuri neturi nieko bendro su nusikalstamų veikų išaiškinimu ar nusikalstamas veikas padariusių asmenų nustatymu, o kuria, pvz., užtikrinamas opera- korektiška. Joje nesąmoningai pamirš ta ma, o gal są tyvinės veiklos subjektų saugu mas ar tiriama kitų valstybių specialiųjų tarnybų moningai igno ruojama ar net slepia ma, kad didelė veikla. Jau vien iš aukščiau pateiktų definicijų matyti, jog operatyvinės veiklos objektai yra iš esmės skirtingi tiek pagal savo esmę, tiek pagal turinį ir tikslus, tiek dalis (o pagal atskiras nusikalstamų veikų katego tikriausiai pagal bet kuriuos kitus svarbesnius krite ri jus. Atsiž velgiant į tai, šiame rijas – netgi lemianti dalis) asmenį įkaltinančios straipsnyje aptariant Operatyvinės veiklos įstatymą ar operatyvinę veiklą, vartojant sąvoką „operatyvinė veikla“, omeny je turima ne visa opera ty vi nė veikla per įrodomosios informa ci jos Lietu vo je surenkama ne se, o tik vienas operatyvinės veiklos aspektas – tik tokia pagal Operatyvinės vei- pagal kontinentinės Europos valstybėms tradicinį klos įstatymą vykdo ma veikla, kuria siekiama išaiškinti rengiamas, daromas ar baudžia mą ją teiseną regla men tuojantį kodifikuotą padarytas nusikalstamas veikas ar nustatyti tokias veikas rengiančius, daran čius ar padariusius asmenis. Taip pat dažniausiai turimi omeny je tik tokie į nusikals įstatymą – Lietuvos Respub likos baudžiamo jo pro tamų veikų ar jas padariusių asmenų atskleidimą nuk reipti operatyvinės veiklos ceso kodek są (toliau – Baudžiamojo proceso kodek- metodai, veiksmai ir priemonės, kuriomis skverbiamasi į asmens privatumą. Kita vertus, anali zuojant Opera ty vi nės veiklos įstatymo konstitucingumą, toks sas arba BPK), o pagal sovietiniu paveldu dvelkiantį susisiaurinimas gal ir nėra visiškai pagrįstas tuo požiūriu, jog pats faktas, kad Lietuvos Respublikos operaty vi nės veiklos įsta ty mą viename įstatyme reglamentuojami veiksmai, kuriuos atlikti leidžiama skirtin- giems subjektams, siekiant skirtingų tikslų, tačiau esant tiems patiems pagrin- dams, jau kelia abejonių šio įstatymo konstitucingumu teisinio apibrėžtumo ir aiškumo požiūriu. Palyginimui žr. taip pat GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir perspektyvos // Teisė, 2006, t. 58, p. 76–79.

176 infor macija. Baudžiamojo proceso kodeksui palieka kas9, S. mulevi čius ir D. petro šius 10. mas tarnai tės vaidmuo – pagal Baudžiamojo proce Apskritai paėmus Lietuvos teisės mokslininkai so kodekse įtvirtintas procesines taisykles viso labo gana noriai ir aktyviai analizuo ja su opera ty vi ne vei- tik patikri na ma ir procesi ne forma papildomai įfor kla ir jos reglamentavimu susijusią problematiką: minama tai, kas iš esmės buvo surinkta pagal Opera teisės doktrinoje atsklei stas operaty vi nės veiklos tyvinės veiklos įstatymą. Kadangi Lietuvoje nėra kau- teori nis identite tas 11, pabrėžtas psichologinių žinių12 piama ar viešai prieina ma informacija ir nėra viešai ir etikos bei moralės principų laiky ma sis 13, mėginta publikuotų tyrimų, kiek baudžiamųjų procesų pra nubrėžti ribą tarp operatyvinės veiklos ir ikiteisminio dedama prieš tai atlikus opera ty vi nį tyrimą, kokį įro- tyri mo 14, išanalizuo ta opera ty vinės veiklos teisi nio domąjį svorį bendrame įrodinėjimo konteks te užima reglamentavimo specifika 15, plačiai disku tuo ti atskiri operatyvi nio tyri mo metu gauta faktinė informacija, opera ty vinio tyrimo metodai (veiksmai)16 ir jų legalu- pagrindžiant aukščiau daro mas išva das remiamasi mo ribos17, atkreip tas dėme sys į plates nes techninių asmenine patirtimi vykdant įtariamųjų (kaltinamų priemonių panau do ji mo 18, o ir apskritai į operatyvi jų) gynė jo funkci jas baudžia muo siuo se procesuose nio tyrimo19 gali my bes ir t. t. Tikriau siai dėl vis dar (išskirtinai procesuose dėl nusikalsta mų veikų vals „slaptumo žymų“ neprarandančio opera tyvinės tybės tarnybai ir finan si niams interesams) bei auto- veiklos ir jos teisinio reglamentavi mo pobūdžio pa riais, kurie skelbia operatyvinės veiklos svarbą. Pvz., našius mokslinio tyrimo objek tus renkasi ir užsie V. andrejevas, užsibrėžęs tikslą išanalizuoti opera ty vinės veiklos ir ikiteis mi nio tyrimo santykį, apklausė 9 LIPNICKAS, E. Kriminalistinis neviešų tyrimo veiksmų integracijos į Lietuvos bau- praktinius darbuotojus – „poli cijos bei valsty bės sie džiamąjį procesą vertinimas // Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 26–34. nos apsau gos tyrėjus“, iš kurių net 68,5 proc. atsakė, 10 muLEVIČIUS, S., PETROŠIUS, D. Etiniai moraliniai operatyvinės veiklos aspektai // jog „ikiteis mi nį tyri mą pagal operaty vi nę informa- Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 70–76. PETROŠIUS, D. Operatyvinės veiklos įstatymo raida žmogaus teisių apsaugos kontekste // Jurispruden ci ja, 2004, t. 63 ciją“ pradeda „dažnai“ (50 proc.) arba „labai dažnai“ (55), p. 126-138. PETROŠIUS, D. Informacinis karas ir jo galimybė operatyvinėje (18,5 proc.)2. Be išsamesnės analizės ir platesnės veikloje // Jurispru den cija, 2002, t. 36 (28), p. 113–121. argumentacijos tiesiog pabrėž da mas opera tyvinės 11 šimkus, K., TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos teorinis identitetas // Jurispru- dencija, 2002, t. 27 (19), p. 100–107; ŽILINSKAS, D. Policijos teisės prielaidos: ope- veiklos naudą ir būti ny bę, V. andrejevas rašo, jog ratyvinės veiklos teisinio reglamentavimo problema // Jurisprudencija, 2003, t. 49 „vien procesi niais veiksmais nusi kaltimus atskleisti (41). p. 54–64. ir juos kvalifi kuo tai tirti yra labai sunku, o kartais net 12 šimkus, K. Psichologijos žinių taikymo operatyvinėje veikloje problematika // Ju- ir neįma no ma“, „negalima nematyti vis didė jan čios risprudencija, 2001, t. 23 (15), p. 232–238. 13 muLEVIČIUS, S., PETROŠIUS, D. Etiniai moraliniai operatyvinės veiklos aspektai // opera ty vi nės veiklos metodais gauna mų duome nų Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 70–76. svarbos ir reikšmės kovojant su organizuotu nusi 14 TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis // Jurispruden- kalstamumu“ 3, „dar kartą“ įžvelgia, kad „neįmanoma cija, 2003, t. 49 (41), p. 65–75; ANDREJEVAS, V. Profesionalus operatyvinis tyrimas – ikiteisminio tyrimo garantas // Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, Nr. 6, p. arba labai sunku gauti įrodymus oficialiais ar kito 22–39; LIPNICKAS, E. Kriminalistinis neviešų tyrimo veiksmų integracijos į Lietuvos kiais metodais“ 4. Į operatyvinės veiklos mastą (šios baudžiamą jį procesą vertinimas // Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 26–34. Šis operatyvinės veiklos aspektas plačiai diskutuo tas ir 2006 m. gegužės 26 d. Lietu tyri mo formos papli ti mą bendrame nusikals ta mų vos Respublikos Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontro lės komisijos veikų tyri mo konteks te) bei operatyvinio tyri mo me organi zuotoje konferencijoje – diskusijoje „Būti ar nebūti: Operatyvinės veiklos tu gautų duomenų reikšmę įrodinėjant konkre taus įstatymo vieta Lietu vos teisi nė je sistemoje“ (plačiau žr. internete: http://www3.lrs. lt/docs3/kad5/w5_isto ri ja.show5-p_r=5272&p_k=1.html (prisijungta 2012 06 27). asmens nusikalstamą veiką ir kaltę dėmesį atkreipia 15 TARASEVIČIUS, P. Esminės operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo reglamentavimo ir operatyvi nę veiklą įvairiais aspek tais tyrinėję teisės poįstatyminiais teisės aktais problemos // Jurisprudencija, 2005, t. 75 (67), p. 76-82. mokslininkai, tarp kurių atskirai paminėtini D. Žilins- 16 ŠIMKUS, K. Nusikalstamos veikos imitacijos modelio ir slaptosios operacijos vieta kas5, G. Goda6, K. Šimkus7, P. Tarasevičius8, E. Lipnic operatyvinėje veikloje // Jurisprudencija, 2003, t. 42 (34), p. 57–67; ŠIMKUS, K. Elek- troninės žvalgybos teisinis reguliavimas užsienio valstybėse // Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 113–120; LATAUSKIENĖ, E., MATULIENĖ, S. Kontroliuojamasis gabenimas – „de lege lata“, procesinė prievartos priemonė – „de lege ferenda“ // Jurispruden- cija, 2006, t. 1 (79), p. 59–64; ŠTITILIS, D. Privataus gyvenimo elektroniniuose ryšiuose ribojimas nusikaltimų tyrimo tikslais // Jurisprudencija, 2006, t. 9 (87), p. 69–75; TA- 2 plačiau žr. ANDREJEVAS, V. Profesionalus operatyvinis tyrimas – ikiteisminio tyrimo RASEVIČIUS, P. Kai kurių Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintų garantas // Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, Nr. 6, p. 31. sąvokų interpreta vi mo problemos // Jurisprudencija, 2007, t. 2 (92), p. 18–27. 3 andREJEVAS, V. Profesionalus operatyvinis tyrimas – ikiteisminio tyrimo garantas 17 GODA, G. Agento provokatoriaus veikla ir žmogaus teisė į sąžiningą procesą // // Visuomenės saugumas ir viešo ji tvarka, Nr. 6, p. 22. Teisė, 2000, t. 37, p. 34–43; GODA, G. Nusikalstamos veikos imitacijos modelio 4 andREJEVAS, V. Profesionalus operatyvinis tyrimas – ikiteisminio tyrimo garantas kaip teisėto tyrimo veiksmo atskyrimas nuo draudžiamo provokavimo daryti nu // Visuomenės saugumas ir viešo ji tvarka, Nr. 6, p. 34. sikalstamą veiką // Teisė, 2009, t. 73, p. 7–23; ŠTARIENĖ, L. The Limits of the Use of Undercover Agents and the Right to a Fair Trial Under Article 6(1) of the European 5 ŽILINSKAS, D. Policijos teisės prielaidos: operatyvinės veiklos teisinio reglamentavi- Convention on Human Rights // Jurisprudencija, 2009, t. 3 (117), p. 263–284. mo problema // Jurispridencija, 2003, t. 49 (41), p. 54–64. 18 beLEVIČIUS, L. Techninių priemonių panaudojimo tiriant nusikaltimus teisinis re- 6 GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir perspektyvos // glamentavimas // Jurisprudencija, 2002, t. 29 (21), p. 72–85. Teisė, 2006, t. 58, p. 70–83. 19 štitiLIS, D. IP telefonija – iššūkis elektroninių ryšių kontrolės, siekiant ištirti nusikal- 7 šimkus, K. Elektroninės žvalgybos teisinis reguliavimas užsienio valstybėse // Ju- timus, teisiniam reguliavimui // Jurisprudencija, 2009, t. 1 (1), p. 205–221; PANO- risprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 113-120. MARIOVAS, A. Žvalgybinė veikla ir žvalgybinės informacijos panaudo jimas tiriant 8 taRASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis // Jurispru- nusikalstamas veikas: „de lege lata – de lege ferenda“ // Jurisprudencija, 2009, t. 4 dencija, 2003, t. 49 (41), p. 65–75. (4), p. 279–294.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 177 nio šalių (žinoma, tų šalių, kuriose vis dar egzistuoja grindžia mos įprastais teisės normų tikrojo turi nio su toks fenome nas kaip opera ty vinė veikla ) mokslinin vokimo ir bend rai siais loginio pažinimo meto dais. kai – mokslinėse publikacijose dominuoja bendrieji opera ty vinės veiklos klausimai 20 arba operatyvinio Konstitucinė asmens privatumo samprata ir tyrimo metu gautų duomenų panaudojimo baudžia sąlygos, leidžiančios jį riboti maja me procese proble ma tika 21. Dauguma aukščiau trumpai paminėtų ir kitų (ats- Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konsti- kirai neįvardytų) mokslinių studijų iš esmės parem tucija) 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus tos praktine operatyvinės veiklos kaip savarankiškos gyvenimas yra neliečiamas; neliečiami yra ir asmens nusikalstamų veikų tyrimo teisinės formos nauda susirašinėjimas, pokalbiai telefonu bei kitoks susiži no (siekiama moksliškai pagrįsti platesnes jos panau do jimas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali jimo galimybes), visiškai neabejojant (juo labiau – būti renka ma tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pa- nekvestionuojant) pačios operatyvinės veiklos per gal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas ne- se ar atskirų operatyvinio tyrimo metodų legitimu- patirtų savavališ ko ar neteisėto kišimo si į jo asmeninį mo. Tokią mokslinę laikyseną iš dalies lemia (galbūt ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. ir pateisina) situacijos sudėtingumas – fundamenta- Sekant Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pri- lesnės diskusijos rezultatai gali ne tik šokiruoti, bet vatus žmogaus gyvenimas – tai indivi do asme ninis netgi paralyžiuoti šiuo metu įprastą, nusistovėjusią gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyve- baudžiamąją justiciją. Tad nors Operatyvinės veiklos namoji aplinka, santykiai su kitais asme nimis, indivi- įstatymą žmogaus teisių apsaugos kontekste anali- do pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichi- zuoja ir D. Petrošius22, tačiau tikriausiai tik vienintelis nė būklė, sveikata, garbė, orumas etc.24. Konstitucijos G. Goda motyvuotai ir neabejotinai pagrįstai kelia 22 straipsnyje postuluojamas žmogaus priva taus gy- principinį – Operatyvinės veiklos įstatymo konsti venimo neliečiamumas suponuoja teisę į privatumą, tucingumo klausimą: tą jis darė skaitydamas prane kuri apima priva tų (asmeninį25), šeimos ir namų gy- šimą 2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos venimą, asmens fizi nę ir psichinę neliečiamybę, gar- Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontro bę ir reputaciją, asme ni nių faktų slaptumą, draudimą lės komisijos organizuotoje konferencijoje – disku skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją 26 sijoje „Būti ar nebūti: Operatyvinės veiklos įstatymo etc. Mate rialiuoju (turinio) požiūriu apibrėždamas vieta Lietuvos teisinėje sistemoje“, o išsamiau savo privatumo (privataus gyvenimo) kaip konstituci nės poziciją pristatė moksliniame straipsnyje „Opera vertybės sampratą, Konstitucinis Teismas iš esmės tyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir naudoja si šių konstitucinių kategori jų apibrėžimais, perspektyvos“23. pateiktais Europos Žmogaus Teisių Teismo jurispru Šiame straipsnyje tęsiamas G. Godos pradėtas moks- denci jo je 27. linis tyrimas ir, apžvelgus Lietuvos Respub likos Kons- Pagal Konstituciją žmogaus teisė į privatumą, kaip ir titucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) bei dauguma kitų konstitucinių teisių, nėra absoliuti. Šią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenci ją atsklei- džiant nusikalstamų veikų tyrimo procese taikomos prievartos priemonių, kuriomis skverbiamasi į asmens 24 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d. ir priva tumą, legitimumo sąlygas, išskiriami konkretūs 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus. konstituciniai argumen tai, verčiantys abejoti (bent jau 25 konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas. 26 Plačiau žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., diskutuoti) tiek paties Operatyvinės veiklos įsta tymo, 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio tiek pagal šį įstatymą atliekamos tiriamosios veiklos 29 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus. (asmenį įkaltinančios faktinės informacijos rinkimo, 27 pvz., 2000 m. gegužės 8 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodo: „Nagrinėjamos bylos aspektu svarbi privatumo (privataus gyvenimo), kaip vertybės, į kurią žmogus fiksavimo, kaupimo ir naudojimo) konstitucingumu. turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, samprata. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1992 m. Straipsnyje prista tomas tyri mas ir daro mos išvados gruodžio 16 d. sprendime byloje Niemietz prieš Vokietiją [...] nurodė, kad [...]“. Toliau tame pat nutarime rašoma: „Tikėtino privatumo koncepcija yra įtvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Pvz., šis teismas 1992 m. birželio 15 d. sprendime byloje Lüdi prieš Šveicariją [...]“. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 22 straipsnio 1 ir 2 20 palyginimui žr. kad ir Оперативно – розыскная деятельность. Учебник / под dalys expressis verbis postuluoja privataus gyvenimo, susirašinėjimo, pokalbių telefonu ред. Горяинова К. К., Овчинского В. С., Шумилова А. Ю. Москва, 2002. bei kitokio susiži nojimo neliečiamumą, o pagrindiniai operatyvinės veiklos metodai, 21 Plačiau žr., pvz., КОРЕНЕВСКИЙ, Ю. В., ТОКАРЕВА, М. Е. Использование veiksmai ir priemonės, pvz., pašto siuntų ir elektro ni nių ryšių kontrolė, slapta asmens результатов оперативно – розыскной деятельности в доказывании по susirašinėjimo ir kitų pranešimų kontrolė, slaptas telefoninių pokalbių klausymasis уголовным делам. Москва, 2000; ЗАЖИЦКИЙ, В. И. Результаты опера тив ir jų įrašų darymas, specialios technikos naudojimas, slapta gyvenamųjų patalpų но – розыскной деятельности в уголовном судопроизводстве. Москва, apžiūra etc. konstitucinėje jurisprudenci jo je (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. ge- 2006. gužės 8 d. nutarime) gana vienareikšmiškai pripažįstami kišimųsi į privatų gyvenimą, tikslus privatumo (privataus gyvenimo) sąvokos turinys nėra reikšmingas straipsnyje 22 plačiau žr. PETROŠIUS, D. Operatyvinės veiklos įstatymo raida žmogaus teisių ap- nagrinėjamais operatyvinės veiklos konstitucingumo aspektais. Tad plačiau nedis- saugos kontekste // Jurisprudencija, 2004, t. 63 (55), p. 126–138. kutuojamas. Plačiau apie privačios sferos apsaugą žr. BREITENMOSER, S. Der Schutz 23 plačiau žr. GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir pers- der Privatsphäre gemäss Art. 8 EMRK. Das Recht auf Achtung des Privat- und Familien le pektyvos // Teisė, 2006, t. 58, p. 70–83. bens, der Wohnung und des Briefverkehrs. Frankfurt am Main, 1986.

178 teisę riboti galima laikantis tų pačių konstitucinių kri- čiais32. Jei asmuo daro nusikals tamas ar kitas priešin- terijų, kurie kelia mi ribojant dauge lį kitų konstitucinių gas teisei veikas, neteisė tai (neteisėtais veiksmais33) teisių. Maždaug iki 2000–2002 metų28 konstituci nė je pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar juris pru dencijoje buvo laikomasi nuosta tos, jog ribo- kelia grėsmę34 atski riems asmenims, visuomenei ir jant asmens konstitucines teises, tad, tikėti na, ir teisę valstybei, jis sup ran ta arba turi ir gali suprasti, kad tai į privatumą, negalima „paneigti teisės“, pažeisti „teisės sukels atitinkamą valstybės instituci jų reakciją, kad turi nio esmės“, t. y. „apriboti taip, kad jos įgyven dinti už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti pasidaro neįmanoma“, „suvar žy ti peržen giant protin- taikomos valstybės prievartos priemo nės, kuriomis gai suvokiamas ribas“ ar „neužtikrinti jos teisinio gyni- bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui35. mo“29. Vėliau keičia si konstitucinė terminija (ji labiau Apibendrinant konsti tu cinę juris prudenciją, galima priartėja prie Europos Žmogaus Teisių Teismo juris išskirti bent keturias asmens teisės į priva tumą plates- pruden cijoje vartojamų formuluočių) ir pradedama nio riboji mo situaci jas: „Asmuo, darydamas nusikalsta- tikrinti, ar ribojant asmens konstitu ci nes teises, taigi mas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikė ir teisę į privatumą, buvo laikytasi šių sąlygų (kartais tis priva tumo ; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos konstitucinėje juris pru den ci joje vadinamų iš Kons- ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusi kalstamai titucijos kylančiais žmogaus teisių ir laisvių ribojimo ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus intere bendrai siais reika la vi mais 30): ar tai daroma įstatymu; sus, daro žalą atskiriems asme nims, visuomenei ir vals- ar ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje tybei“36. Anot Konsti tu ci nio Teismo, „įtariamas nusikal- siekiant apsau goti kitų asmenų teises bei laisves ir timų dary mu asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konsti tu gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nu- ciškai svarbius tikslus; ar ribojimais nėra paneigiama sikaltimas; nusikalsta mai veikai netaikomas žmogaus teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; ar yra laikomasi privataus gyvenimo apsaugos principas“37; konstitucinio propor cin gu mo principo31. „Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir ne- Be šių bendrųjų konstitucinės teisės į privatumą gali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas legitimaus ribojimo sąlygų, Konsti tu cinis Teismas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia išskiria ir papildomus konstitucinius kriterijus, lei- įstatymų“38; Tikėtis privatumo negali ir asmuo, kuris džiančius labiau riboti asmens teisę į priva tumą. Šiuo „atlieka viešo pobūdžio veikas ir tą supranta arba turi aspektu konstitucinėje jurisprudencijoje visų pirma ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose priva- pabrėžia ma, kad privataus gyveni mo teisinė sampra- čiose valdose“ (šiuo atveju „apsaugos objek tu pagal ta siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikė tis Konstitucijos 22 straipsnį“ nebus tos „viešo pobū džio privatumo, su jo teisėtais priva taus gyvenimo lūkes- veikos“) 39; Asmuo, kuris „pažeidžia privačios teisės normas, reguliuojančias komercinę ar kitokią priva taus pobūdžio paslaptį“, negali tikėtis „visiško privatumo“40. 28 Nurodyti vieną konkretų Konstitucinio Teismo nutarimą, pagal kurį pasikeitė kons- Aptariant asmens teisės į privatumą platesnio ribo- titucinė doktrina, neįmanoma. Tikriausiai neįmanoma net įvardyti tikslių metų. Pirmoji doktrina vyravo maždaug iki 2000 metų, tačiau šia doktrina paremtos ar- jimo situacijas negalima nepaminėti ir Konstitucinio gumentacijos galima rasti ir 2002 metų, ir netgi 2003 metų Konstitucinio Teismo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriame atkrei- nutarimuose. Lygiai taip pat ir su antrąja konstitucinių asmens teisių ir laisvių legitimaus ribojimo doktrina. Konstitucinėje jurisprudencijoje ji įsivyrau ja maždaug piamas dėmesys, jog „esama tokių privataus gyvenimo 2002 metais, tačiau ja paremtų nutarimų galima aptikti net 1997 metais datuotuo- sričių (pvz., intymus gyvenimas), apie kurias infor se Konstitucinio Teismo nuta rimuose. Galiausiai 2005 m. gegužės 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas tiesiog sujungia šias dvi argumentacijas: „[...] Konstitucinis macija be asmens sutikimo apskritai negali būti ren- Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė kama ir skelbiama“, tačiau daroma išlyga – „nebent (ir nėra absoliu ti ir tuo atžvilgiu, kad [...]. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tik tuo mastu, kuriuo) tai padeda atskleisti to asmens tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribo- jama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje padarytą nusikalti mą“ . Kadan gi Konstitucinis Teismas siekiant apsau goti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes nei šiame, nei kituose nutarimuose plačiau šio aspekto ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei neplėto ja, o 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime pabrė žia būti nus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jei- 32 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nuta- gu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos rimus. teisinis gyni mas, tai yra pagrindas teigti, jog pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, 33 konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas. o tai tolygu šios teisės neigimui“. Plačiau šiuo aspektu žr. BELIŪNIENĖ, L. Žmogaus teisių ar laisvių esmę paneigiančių atvejų konstatavimas konstitucinėje jurisprudenci- 34 konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas. joje ir jų analizė // Teisės proble mos, 2009, Nr. 3 (65), p. 57–78. 35 plačiau žr. kad ir Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimą. 29 Plačiau žr. Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 36 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą. 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus. Beje, Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarime išskirti ir tokie krite rijai, kaip 37 konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas. sveikas protas, akivaizdi būtinybė bei teisingumo samprata ir reikalavimai. 38 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. 30 palyginimui žr. kad ir Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą. nutarimus. 31 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 39 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą. m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. ir 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimus. 40 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 179 inter alia, jog „prigimtines teises turi kiekvie nas žmo- tokia me, kuris atitinka kokybės – teisinio apibrėžtumo gus, t. y. ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės“, žmogui ir aiškumo, reika la vi mus (angl. the quali ty of law), ku kaip asmenybei būdingas įgimtas orumas kartu su gy- rie turi apsaugoti asmenį nuo pareigūnų savivalės ir vybe „sudaro asmenybės vienti su mą“, „reiškia žmogaus piktnau džia vimų. Bendriau sia prasme įsta ty mas turi esmę“, iš aukščiau pateiktos citatos vargiai galima būtų būti prieinamas (pasiekiamas – su juo galima susipa- daryti išvadą, jog norint atskleis ti padarytą nusikaltimą , žinti), aiškus (pakankamai konkretus ir detalus) ir nu pagal Konstituciją galima nevaržomai riboti, t. y. rinkti, matomas (nus pė jamas, prognozuojamas) – suteikian tis fiksuoti, kaupti ir naudo ti informaci ją ir iš tokių asmens galimybę adekvačiai44 suprasti ir numatyti, kada (esant privataus gyvenimo sričių (pvz., intymaus gyvenimo), kokioms sąlygoms ar situacijai) bei kaip (kiek, kokia infor macija iš kurių kitomis sąlygomis „be asmens suti- apimtimi) gali būti riboja mas asmens privatumas (ži- kimo apskritai negalėtų būti renkama ir skelbia ma“. noma, in abstrac to ). Siekiant užkirsti kelią galimai pa Užtikrinant deramą asmens teisės į privatumą reigū nų savi va lei ir piktnaudžiavimams, atsižvelgiant konstitucinę vertę, konstitucinėje jurispru den ci joje į tai, kad nei asmuo, į kurio privatumą kėsinamasi, nei pabrėžiama, kad Konstituci jos 22 straipsnio 4 dalies visuomenė negali de facto stebėti ir kontroliuoti slap nuostata, jog „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas tų kontrolės priemonių taikymo, pačiame įstatyme nepatirtų savavališko ar neteisėto kiši mo si į jo asme- turi būti apibrėžtos parei gū nams suteikia mos diskre- ninį ir šeimyni nį gyvenimą, kėsinimo si į jo garbę ir cijos ribos, nurodomos sąlygos, kurioms esant parei orumą“ yra viena svarbiausių asmens privataus gy gūnai gali naudo tis jiems suteikta diskrecija. venimo neliečiamybės garan tijų. Šia Konstitucijos Asmens privatumo ribojimas turi būti būtinas de- nuostata asmens privatus gyvenimas saugo mas tiek mokratinėje visuomenėje norint pasiekti Konvencijos nuo valstybės bei jos institucijų ir pareigūnų, tiek 8 straipsnio 2 dalyje numatytus (alternatyviai sufor- nuo kitų asmenų neteisėto kiši mosi 41. muluotus) tikslus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ap- Ribojant asmens privatumą turi būti laikomasi pro- saugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio porcingumo principo (t. y. in concre to atsiž vel giama į 1 dalis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į tai, kad ribojamos teisės ir siekiamo viešojo intereso pobūdį būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas , būsto ir svarbą, išlaikomas balansas tarp skverbimosi į as- neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Tačiau „įsta- mens teisę intensyvumo ir būti ny bės užtikrinti tam tymų nustatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje tikro laipsnio apsau gą ir t. t.). visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsau- Apibendrinant šiuos kriterijus, pačiame įstatyme gos ar šalies ekonomi nės gerovės interesams siekiant turėtų būti įvardy ti: pažeidi mai, dėl kurių gali ma im- užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikal- tis asmens privatumą ribojančių priemonių (bent jau timams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei nurody tas šių pažei di mų pobū dis ar pavojingumas); arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“, asme nys, kurių priva tu mas gali būti riboja mas (šių valstybės institucijos turi teisę apriboti naudojimąsi asmenų kate go ri jos ar kitokia identifikacija); mak šiomis teisėmis (Konvencijos 8 str. 2 d.). sima lus privatumą ribojančios priemonės taikymo Analizuojant Europos Žmogaus Teisių Teismo ju- termi nas; procedūros, pagal kurias gauta informacija risprudenciją42, galima išski rti šiuos asmens teisės į bus tiriama, naudo jama, kaupia ma, saugoma ar ki privatumą legalaus ribojimo kriterijus, kurie (žiūrint taip su ja operuo ja ma; sąly gos ar situacijos, kai taip iš esmės) visiškai atitinka Konstitu cinio Teismo ju gauta informa cija yra ar turi būti sunai ki na ma; apsau- risprudencijoje suformuluotus (aukščiau įvardytus) iš gos priemonės, kurių turi būti imama si perduodant Konstitucijos kylan čius žmogaus teisių ir laisvių ribojimo informa ciją kitiems asme nims; priemonės ar būdai, bendruosius reika la vi mus . Galimybė riboti asmens pri kuriais asmuo gali gintis nuo jo teisės į privatumą su vatumą privalo atitikti teisę (angl. in accordance with varžymų45. the law), t. y. galimybė riboti asmens privatumą turi Pažymėjęs, jog „Europos Žmogaus Teisių Teismo būti numatyta įstatyme 43, tačiau ne bet kokiame, o jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui“, aukš- čiau apibrėžtą teisės į priva tumą apsaugos standartą 41 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. akcentuoja ir Konstitucinis Teismas46. nutarimus. Išanalizavęs užsienio valstybių baudžiamojo proce- 42 palyginimui žr. bent Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, priimtus bylose Huvig prieš Prancūziją, Valenzuela Contreras prieš Ispaniją, Prado Bugallo prieš so įstatymus, G. Goda vardija panašius „žmogaus teisių Ispaniją, Weber ir Saravia prieš Vokietiją, Bykov prieš Rusiją ir Shimo volos prieš Ru- siją, taip pat BREITENMOSER, S. Der Schutz der Privatsphäre gemäss Art. 8 EMRK. Das Recht auf Achtung des Privat- und Familien le bens, der Wohnung und des Brief- 44 plačiau žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, priimtą byloje Bykov prieš verkehrs. Frankfurt am Main, 1986, p. 73–84. Rusiją. 43 tai, kad įstatymo sąvoką Europos Žmogaus Teisių Teismas interpretuoja autono- 45 plačiau žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, priimtą byloje Weber ir miškai ir ši teisinė kategorija apima ne tik nacionalinių parlamentų priimtus tei- Saravia prieš Vokietiją. sės aktus, nagrinėjamais aspektais nėra svarbu, todėl plačiau nediskutuojama. 46 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą.

180 apsaugos būdus prievartos priemonių teisėje“: „1) aiš- metu taikyti nusikals tamos veikos imitacijos mode lį kus prievar tos priemonės tikslų ir jos taikymo proce- tam tikro teisinio aspekto konstitucingumą, o 2002 dūros aprašymas; 2) tam tikras prievartos priemo nes m. rugsėjo 19 d. nutarime nusprendė dėl operatyvi (paprastai pačias griežčiausias) leidžiama taikyti ne kie- nės veiklos subjektų teisės naudotis įmonių, įstaigų ar kvienoje baudžiamojoje byloje, o tik pačių sunkiausių organizacijų turima informacija apie privatų asmens nusikaltimų bylo se. Tokiu atveju baudžiamojo proceso gyvenimą. Šia konstitucine analize tiesiogiai atsakyta įstatyme yra arba išvar dijami konkretūs baudžiamojo tik į keturis su operatyvine veikla, žinoma, susi jusius, kodekso straipsniai, arba nurodoma minimali gresian tačiau asmens teisės į privatumą aspektu toli gražu ne čios sankcijos riba; 3) tam tikras priemones leidžiama svarbiausius, o šiandieni nė je situa cijoje vargu ar ak- taikyti tik esant didesniam įtari mui, kad kaltinamasis tualumą tebeišlaikančius teisinius klausi mus – pagal yra padaręs nusikaltimą; 4) konkrečias priemones Konstituciją vidaus reikalų ministras neturėjo teisės leidžiama taikyti tik kai netaikant jokios prievartos ar nustatyti operatyvinės įskaitos naudoji mo tvarkos, o taikant švelnesnes priemones neįmanoma pasiekti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos – tvarkos, pagal tų pačių rezultatų; 5) pačias griežčiausias priemones kurią operatyvinės veiklos subjektai galėtų naudo- leidžiama taikyti tik teisėjo sprendimu; 6) nusta tomi tis įmonių, įstaigų ar organizacijų turima informacija priemonės taikymo terminai; 7) tiksliai reglamentuoja- apie privatų asmens gyveni mą, OVĮ nuostata, jog mas įrodymų, gautų naudojant prievartos priemones, nusikalsta mos veikos imitacijos modelį sankcionuoja panaudojimas kituose procesuose; 8) reglamentuo- gene ralinis proku ro ras arba jo įgalio tas generalinio jamas proce si nės medžiagos (vaizdo ir garso įrašų, prokuroro pava duotojas, neprieštarauja Konstituci jai, protokolų ir pan.) sunaikinimas, paaiškėjus, kad ta me pagal Konstituciją Respublikos Prezidento atžvilgiu džiaga baudžiamojoje byloje negalės būti panaudota; negali būti taikomos jokios operatyvinės veiklos for- 9) asmeniui, kuriam buvo taikyta prievartos priemonė mos, įskaitant ir nusikalstamą veiką imituojan tį elge- jam apie tai neži nant, pranešimas apie prievartos prie- sio modelį48. monės taikymo pagrindus ir trukmę“47. Kita vertus, Konstitucinio Teismo formuojama Vadinasi, tiek konstitucinės, tiek kriminalinės tei- konstitucinė doktrina, kurioje apibrėžia ma asmens sės požiūriu šiuos kriterijus pagrįstai galima vadinti teisės į privatumą samprata ir nustatomos konsti bendrosiomis prievartos priemonių (įskaitant įvairias tucinės apsaugos ribos, nėra vien tik tiesioginiai tei- elgesio formas, kurios kartais vadina mos veiksmais, siniai atsakymai į konkrečioje byloje iškeltus klausi būdais ar metodais), kuriomis skverbiamasi į asmens mus. Ne mažiau svarbi ir vertinga yra ir Konstitucinio privatumą, legi timumo sąlygo mis . Teismo nutarimuose formuluojama motyvuojamoji Nors Konstitucinis Teismas neturėjo daug progų dalis, leidžianti ne tik supras ti prista tomas konsti- vertinti Operatyvinės veiklos įsta ty mo ar atskirų jo tucines pozicijas, bet ir prognozuoti konstitucinės nuostatų konstitucingumą ir nėra toks išsamus savo jurisprudencijos plėtrą. Papildomai norėtųsi atkreip argumentavimais, tačiau bendroji Konstitucinio ti dėmesį į šias svarbesnes Konstitucinio Teismo ju- Teismo jurisprudencijoje pristatoma asmens teisės į risprudencijoje išskirtas su opera tyvine veikla susiju- privatumą ribojimo legalumo vertinimo tendencija sias konstitucines pozicijas: atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiko je ir „Teisės norminiai aktai, reguliuojantys santykius, teisės doktrinoje formuojamus standartus. susijusius su konstitucinėmis žmogaus teisė mis ir Tiesiogiai su operatyvine veikla kaip (bent jau sąly- laisvėmis bei jų įgyvendinimu, apskritai neturi būti ginai) savarankiška nusi kals ta mų veikų tyri mo teisi ne žymimi jokiomis slaptumo žymomis“ 49; forma susijusį teisinį reglamentavimą Konstitucinis „Valstybės kovoje su įvairių formų nusikalstamu- Teismas analizavo vos tris kartus: 2000 m. balandžio mu taiko įvairius specialius tyrimo metodus. Jų po- 5 d. nutarime įvertino „slapto“ norminio akto – Lietu- būdį, formas nulemia atskirų nusikaltimų kategorijų vos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 30 d. pavojingumas, sudėtin gumas, papli timas “50; nutari mu Nr. 731-19 „Dėl Lietuvos Respubli kos vidaus „[...] kai kurių nusikaltimų įprastais tyrimo būdais, reikalų sistemos operatyvinės veiklos nuostatų patvirti- metodais dažnai būna neįmanoma atskleisti arba tai nimo“ patvir tin tų Lietuvos Respub likos vidaus reikalų padaryti labai sunku. Paprastai tai yra patys sunkiau- sistemos opera tyvi nės veiklos nuosta tų 4.7 papunk si, gerai orga nizuoti ar labai latentiški nusikaltimai, čio atitiktį tam tikroms Konstitucijos ir Operatyvinės keliantys realų pavojų daugelio žmonių, visuomenės ar veiklos įstatymo nuostatoms, 2000 m. gegužės 8 d. nutarime ištyrė Operatyvinės veiklos įstatyme nu matytos teisinės galimybės operatyvinės veiklos 48 palyginimui žr. taip pat GODA, D. Konstitucinė justicija ir baudžiamojo proceso teisės mokslas // Teisė, 2011, Nr. 78, p. 75–76.

47 plačiau žr. GODA, G. Procesinės prievartos priemonės samprata // Teisė, 1998, Nr. 49 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutarimą. 32, p. 58–59. 50 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 181 net valsty bės saugumui“51; nius reikalavimus įstatymui, kuriuo remiantis norima „prevencinės priemonės, kuriomis siekiama riboti riboti asmens privatumą. Taigi, ir Operatyvinės veiklos ir mažinti nusikalstamumą, taigi ir organi zuo tą nusi- įstatymui. Pirmasis tokių reikalavimų – įstatymas turi kalstamumą, turi būti nustatomos įstatymu, kuriame atitikti teisinio apibrėžtumo ir aiškumo reika la vi mus, turi būti numa tyti šių priemo nių taikymo pagrindai t. y. būti prieinamas , aiškus ir suteikian tis galimybę ir tikslai, įstatymu taip pat turi būti įtvirtinta įvairių adekvačiai suprasti ir numatyti, tuo būdu in abstracto prevencinių povei kio priemonių skyrimo ir taikymo apsaugan tis asmenį nuo pareigūnų savivalės ir pikt kontrolės sistema , apimanti inter alia teisminę kon- naudžia vimų. Teisi nio aiškumo reikalauja ir konstitu trolę bei asmens teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių cinis teisinės valstybės imperatyvas. Štai Konsti tu cinio pažeidimo“52; Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. „Kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto nutarimuose rašoma: „Konstitucijoje įtvirtintas teisi teisės į privatumą suvaržymo, preven cinės poveikio nės valstybės principas supo nuo ja inter alia tai, kad priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus teisės į teisinis reguliavimas turi būti aiškus, sup ran tamas , privatų gyveni mą įgyvendinimą, gali būti skiriamos neprieš ta rin gas , teisės aktų formuluo tės turi būti tiks- tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme lios, turi būti užtik ri nami teisės siste mos nuoseklumas nustatytos tvarkos ir numatant asmens teisę paskirtą ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, prevencinę poveikio priemonę apskųsti teismui“53; vienu metu skirtingai reguliuo jančių tuos pačius vi „Pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali suomeninius santykius “. daryti sunkius ar labai sunkius nusi kal ti mus “ kaip teisi- Analizuojant Operatyvinės veiklos įstatymą teisinio nė prielaida taikyti „prevencines poveikio priemones apibrėžtumo ir aiškumo perspektyvo je pradėti norisi siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugu- nuo klausimo, kokią konstitucinę prasmę operatyvinei mą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves“ veiklai suteikia Konstitucija? Deja, nors, kaip minėta, akcentuojamas Konstitucinio Teismo 2004 m. gruo- Konstitucinis Teismas ne kartą vertino su operatyvine džio 29 d. nuta rime. veikla susiju sio teisi nio reglamentavimo konstitucin- Apibendrinant Konstitucinio Teismo ir Europos gumą, konstitucinė jurisprudencija tiesiai neatsako Žmogaus Teisių Teismo jurisrudenci ją apibrė žiant į šį klausimą. Konstitucinėje jurisprudencijoje apta- pagrindi nių žmogaus teisių, inter alia teisės į privatu- riamu aspektu yra išskiriamos dvi valstybės teisi nės mą, tikslus ir turinį54, išski riant valsty bi nės prievar tos reakcijos į nusikalstamas apraiškas formos – represi- (skverbimosi į pagrindines žmogaus teises) legitimu nės ir preven ci nės priemonės. 2004 m. gruodžio 29 d. mą patei sinančias sąlygas ir krite ri jus, pagrįstai ga nuta ri me šiuo aspektu Konstitucinis Teismas pabrė žė: lima pastebėti daugybę konstitucinių aspektų, ver „Nors nusikalstamu mo riboji mo bei mažinimo repre čiančių diskutuoti, ar Operatyvinės veiklos įstatymo sinių ir prevencinių priemonių galutinis tikslas yra tas per se ir atskiri operatyvinės veiklos metodai, veiks- pats – jomis siekiama šalinti nusikalstamu mą, jos turi mai ir priemonės atitinka Konsti tu ci ją. objekty vių skirtumų, jų taikymo pagrindai, poveikio kryptys, tiesioginė paskirtis, turi nys, taip pat taikymo Operatyvinės veiklos įstatymas daugeliu teisinės pasekmės skiriasi“, todėl „objektyvūs repre aspektų neatitinka teisinio apibrėžtumo ir sinių ir prevencinių priemonių skirtumai lemia (gali aišku mo reikalavimų, tad vargiai yra lemti – aut. past.) ir jų teisinio reguliavimo ypatumus“. įstatymas, kuris savo kokybe pateisina Baudžiamasis procesas neabejotinai yra represinio po- skverbimąsi į asmens privatumą būdžio valstybinė reakcija55. Kokiai šių valstybės teisi- nės reakci jos formų – prevencinei ar represinei, priski Kaip minėta, Konstitucijos 22 straipsnyje ir Konven- ria ma operatyvinė veikla , konstitucinė jurispruden cija, cijos 8 straipsnyje postuluojamas teisės į privatumą deja, taip pat tiesiogiai neatsako. Netiesiogiai, pvz., neliečiamumas suponuoja gana konkrečius kokybi- iš tokių formuluočių kaip „ikiteis minis tyri mas apima ir operatyvinę veiklą“, „beša liš ko proceso reikalavimai

51 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą. taikytini ir atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus“ ar 52 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą. taikant nusikalstamą veiką imituojančio elgesio mo- 53 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą. delį kaip „vieną iš operatyvinės veiklos formų“, „ypatingą 54 Aptariamu aspektu tyrimo išsamumo dėlei galbūt prasminga būtų aptarti ir operatyvinės veiklos formą“ „sudaromos palankesnės konstitucinį teisinės valstybės principą kaip universalų konstitucinį imperatyvą. sąlygos atskleisti ir ištirti sunkius ir sudėtingus nusikal- Tačiau, viena vertus, to neleidžia daryti šio mokslinio tyrimo apimtis (trumpai 56 teisi nės valstybės principas vis dėlto bus paminėtas diskutuojant konkrečius timus“ ir pan., lyg ir galima daryti išvadą, kad ope konstitucinius aspektus). Kita vertus, tą daryti atsisakoma sąmoningai, nes, mano manymu, konstitucinis teisinės valstybės principas neretai nepagrįstai absoliutinamas ir juo argumentuojama net tose situacijose, kuriose sprendi- 55 palyginimui žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą; papildomas lengvai randamas pritaikant konkrečią Konstitu cijos nuosta tą. Plačiau apie mai žr. GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir perspekty- mano poziciją dėl konstitucinio teisinės valstybės principo žr. MERKEVIČIUS, R. vos // Teisė, 2006, t. 58, p. 74. Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata. Vilnius, 2008, p. 92–101. 56 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą.

182 ratyvinė veikla iš esmės (pagal savo paskirtį ir tikslus) tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojo proce- yra represinio pobūdžio valstybės reakcija į nusikalsta so teisės doktrina šiuo aspektu teigia dar plačiau: „Iki- mas apraiškas – nusi kalstamas veikas ir jas galimai teisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai padariusius asmenis. Tas, beje, expressis verbis pažy iš gauto skundo, pareiš ki mo ar pranešimo negalima mėta ir OVĮ 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2 punkte, patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo 9 straipsnio 1 punkte, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte padary ta; tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiau- ir 2 dalyje bei kitose nuosta tose (tiesa, OVĮ 5 straips- sia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikals ta mos nio 1 punktas vienu iš operatyvinės veiklos uždavinių veikos požymių“60. Taigi, nors gramatinė – lingvistinė skelbia ir nusikals tamų veikų prevenciją)57. Tad Kons- cituotų OVĮ ir BPK teisės normų tekstinė išraiš ka yra titucijos požiūriu tiek baudžiama sis procesas, tiek ope kiek kitokia, prasminiu požiūriu jos apibrėžia iš esmės ratyvinė veikla (bent jau straipsnyje aptariamu aspek- tą pačią teisi nę situaciją (kategoriją) – abiejų jų taikymo tu58) yra represinio pobū džio reakcija į nusikalstamas atspirties taškas yra duomenys apie galimai padarytą apraiškas, todėl tarp baudžiamojo proceso (tiksliau – nusi kalstamą veiką, jų pakan ka mumas. Šiuo aspektu ikiteis mi nio tyri mo ) ir opera tyvinės veiklos nėra (ir ne- iš karto norėtųsi užbėgti už akių įvairioms lingvis ti gali būti) tokių esminių objektyvių skirtumų, kurie nėms interpretacijoms ir pažymėti, jog sunku įsivaiz- pateisintų teisi nio regulia vimo ypatu mus. duoti faktinę situaciją, kada asmuo „turi infor macijos Tikriausiai ir be gilesnės teisinės analizės bei pla apie daromą ar padarytą nusikaltimą“, juo labiau apie tesnio teisinio pagrindimo aišku, jog teisi nė je vals- „nusi kaltimą darantį ar padariusį asmenį “, tačiau „nėra tybėje negali būti tokios teisinės situacijos, kada nusta tyti nusikalstamos veikos požymiai“. Kokią faktinę atskleisti nusikalstamas veikas įpareigotų insti tu cijų situaciją šia tekstine išraiška apibrėžia OVĮ 9 straipsnio (pvz., policijos) pareigūnai turi neribotą ir nekontro- 1 punktas, iš esmės suvok ti sunku. liuojamą diskre ciją 59 laisvai pasirinkti, pagal kokį įsta Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo per se ar tymą – Baudžiamojo proceso kodeksą ar Operaty konkrečių šiose tyrimo formose taikomų prievartos vinės veiklos įstatymą, jie tirs nusikalsta mą veiką ir priemonių tarpusavio santykio problematiką disku- persekios ją padariusį asmenį. Juo labiau kai šiuose tuoja ne vienas teisės mokslinin kas, tačiau visi jie tvir- įstatymuose numatytos iš esmės kitokios teisinės tina „atradę“ racionalų paaiškinimą, koks tai yra santy- procedūros ir skirtingos teisinės garantijos į procesą kis ar kaip jis turi būti sprendžia mas kolizijos atveju, prievarta įtrauktiems asme nims. ir šiuo aspek tu nekvestionuoja Operatyvinės veiklos Deja, nei šiuo metu galiojantis reglamentavimas įs įstatymo konstitu cin gu mo. Štai D. Žilinskas teigia, jog tatymuose, nei jo interpretavimas aukščiausių nacio- „šiuo metu susiklostęs Opera tyvinės veiklos įstatymo nalinių teismų jurisprudencijoje neleidžia aiškiai atsa- ir Baudžia mo jo proceso kodekso santykis nėra toks kyti į klausimą, kada gali būti atlieka mas operatyvinis probleminis, kaip gali pasirodyti. Nagrinėti šią proble- tyri mas , o kada turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. mą reikia pradėti netradiciškai – nuo sprendimo. Jei Pagal OVĮ 9 straipsnio 1 punktą, operatyvinis tyrimas gu yra kodekso ir įstatymo kolizija, taikomas kodek atliekamas, kai „nusi kals tamos veikos požymiai nėra sas. [...] grynai formalia, juridine prasme Operatyvinės nustatyti, bet turima informacijos apie rengia mą, daro- veiklos įstatymo [...] taikymas apribotas Baudžiamojo mą ar pada rytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, arba proceso kodekso [...] turiniu. Tos OVĮ teisės normos, ku- apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos rios prieštarauja BPK, negalioja“ 61. D. Žilinskas įžvel gia Respublikos baudžia mojo kodekso [...] straipsniuose, ir konkrečių prievartos priemonių, kurios pagal pras- arba apie nusikaltimą rengian tį, darantį ar padariusį mę ir turinį yra vieno dos, tačiau gali būti taikomos ir asme nį“. BPK 166 straipsnio 1 dalis, 169 straipsnio 1 da pagal OVĮ, ir pagal BPK, santykio problematiką, tačiau lis ir 171 straipsnio 1 dalis nurodo, jog „gavę skundą, kaip siūlo ją išspręsti, suvokti sunkoka: apibrėždamas pareiškimą ar prane šimą apie nusikalstamą veiką , arba šį santy kį D. Žilinskas tiesiog akcentuoja, jog „opera ty patys nustatę nusi kalsta mos veikos požymius“ ikiteismi- vinė veikla daug platesnė ir įvairiapusiškesnė nei BPK nio tyrimo įstaigos pareigūnas ar prokuroras privalo nustatytos procesinės prievartos priemonės“, ir daro išvadą, jog „todėl moksliniu ir dalykiniu požiūriu bau- džiamojo proceso sąvokų invazija į naujai baigiamą 57 plačiau žr. GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir pers- kurti operatyvinės veiklos teisinio reglamentavimo pektyvos // Teisė, 2006, t. 58, p. 74–76. sistemą vertintinos neigiamai“ 62. D. Žilins ko siūlymai 58 Remiantis OVĮ 5 straipsnio 1 dalimi, operatyvinė veikla yra ir prevencinio pobū- džio, tačiau šis aspektas nėra reikšmingas atliekamam tyrimui. Be to, prevencinės ir represinės veiklos suplakimas – galimybė jas atlikti esant vienodoms sąlygoms, vienodas šios veiklos turinys etc. ne tik kad nekeičia, bet dargi patvirtina straips- 60 plačiau žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras. / nyje daromas galutines išvadas. Plačiau žr. taip pat GODA, G. Operatyvinės vei- Mokslinis redaktorius G. Goda. Vilnius, 2003, 4 kn. (1–220 straipsniai). klos teisinio reguliavimo problemos ir perspektyvos // Teisė, 2006, t. 58, p. 74–75. 61 Plačiau žr. ŽILINSKAS, D. Policijos teisės prielaidos: operatyvinės veiklos teisinio 59 plačiau apie tai, kaip suvokiu teisinę kategoriją diskrecija, žr. MERKEVIČIUS, R. reglamentavimo problema // Juris prudencija, 2003, t. 49 (41), p. 64. Ikiteisminio tyrimo teisėjo teisė kontroliuoti žmogaus pripažinimą įtariamuoju // 62 Plačiau žr. ŽILINSKAS, D. Policijos teisės prielaidos: operatyvinės veiklos teisinio Teisė, 2005, Nr. 57, p. 116–120. reglamentavimo problema // Juris prudencija, 2003, t. 49 (41), p. 64.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 183 baigiami apibendrinimu, jog „susiklosčiusi padėtis rei BPK nuostatas, apiman čias operatyvinę veiklą“67. Kad kalauja politinės valios iš naujo išnagrinėti abiejų įsta- operatyvinė veikla nuo ikiteisminio tyrimo iš esmės tymų nuostatas, jas tarpusa vyje suderinti atitinkamai skiriasi tik savo paskirtimi ir uždaviniais tuo atžvilgiu,, pakeičiant BPK ir OVĮ“63. P. Tarasevičius taip pat pripa- kad pagal OVĮ vykdo ma operatyvinė veikla „neapsi žįsta, kad „opera tyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo ribo ja nusikalstamų veikų preven ci ja ir išaiškinimu“, santykis yra vienas iš svarbių operatyvinės veiklos ir 2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo baudžiamojo proceso sąveikos elementų“, ir siūlo šį Operatyvinės veiklos parlamen ti nės kont ro lės ko klausimą nagrinėti „tiek bendrai aiškinant baudžia- misijos orga ni zuotoje konferencijoje – diskusijoje mojo proceso ir operatyvinės veiklos sąveiką, tiek „Būti ar nebūti: Operatyvinės veiklos įstatymo vieta aiškinant gali my bes taikyti atskiras operatyvinės vei- Lietu vos teisi nė je sistemo je“ pabrėžė ir K. šimkus bei klos formas prasidėjus ikiteisminiam tyrimui“64. Pag S. Liutkevičius68. Operatyvinę veiklą ir ikiteisminį tyri- rindi nis, o iš esmės ir vienintelis kriteri jus, pagal kurį mą atskirti norėjo ir V. And re je vas, tačiau jo mokslinis P. Tarasevičius operatyvinę veiklą skiria nuo ikiteis tyrimas iš esmės apsiribojo tik Operatyvinės veiklos minio tyrimo – šių veiklų paskirtis ir uždaviniai, ir daro įstatymo cita to mis, samprota vimais, kad ikiteis minio išvadą, jog nors „kai kurie uždaviniai, pvz., nusi kals ta tyrimo pradėjimas yra ar turi būti atskira baudžiamo mų veikų prevencija, nusikalstamų veikų išaiš kinimas, jo proceso stadija, pareigūnų apklausos rezultatais ir rengiančių, darančių arba nusi kals tamas veikas pada- trumpu jų komentaru bei greičiausiai tik emoci jo mis riusių asmenų nustatymas, sutampa su baudžiamojo paremtais teiginiais, jog „yra labai sunkių ir sudėtingų proceso užda vi niais“, „operatyvinę veiklą su baudžia- nusikal ti mų, kuriuose nusikaltė liai yra susi ję su korum- muoju procesu bei ikiteisminiu tyrimu, kaip baudžia puotais pareigūnais; pasitaiko, kai patys pareigūnai mojo proceso stadi ja, kuria prasideda baudžia masis vadovau ja grupuo tėms, todėl oficia liais procesiniais procesas, sieja toks reiškinys kaip nusikalstama veika“, veiksmais atskleisti grupės daro mų nusikal ti mų be tačiau „operatyvinė veikla neapsiriboja nusikalstamų veik neįmanoma; tokius nusikal ti mus galima atskleisti veikų preven cija arba išaiškinimu. Operatyvinės veik tik panau do jus operatyvinės veiklos galimybes“69. los uždaviniai taip pat yra kitų valstybių specia lių jų Plačiau nediskutuodamas dėl teorinio operatyvinės tarnybų veiklos tyrimas, valstybės paslapčių apsau ga veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykio, E. Lipnickas [...]“65. Tolesniame tyrime P. Tara sevičius nurodo, jog, teigia, kad „neviešus tyrimo veiksmus, kaip ir jų metu jo manymu, „pagrindinis tikslas yra panagrinėti opera- gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame pro- tyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykį bei su tuo cese tvarką, turi reglamentuoti ne Operatyvinės vei- susiju sias problemas, o ne analizuoti galimybes atri- klos įstatymo, o Baudžiamojo proceso kodekso teisės boti operatyvinę veiklą ir baudžiamąjį procesą“, ir vie- normos“70. Šią išvadą jis grindžia išimtinai praktiniu na iš pagrindinių „operatyvinės veiklos ir ikiteisminio argumentu – „neviešus tyrimo veiksmus reglamen- tyrimo santykio problemų“ įvardija tai, kad Baudžia- tuojant Baudžia mojo proceso kodekse, o ne Opera mojo proceso kodekse, „reglamentuojančiame ikiteis- tyvinės veiklos įstatyme, kyla mažiau neaiškumų dėl minio tyrimo atlikimą, yra nemažai spragų ir neaišku duomenų, gaunamų atliekant nevie šus tyrimo veiks- mų, kuriuos bandoma užpildyti poįstatyminiais teisės mus, panaudojimo baudžiamojoje byloje“71. Pasak aktais, neretai iškraipančiais įstatymų leidėjo mintį ir E. Lipnicko, „toks teisi nis reglamentavimas, kai tokie netgi prieštaraujančiais įstatymams“ 66. Apibendrinda- pat nevieši tyrimo veiksmai yra numatyti ir gali būti mas savo tyrimą P. Tarasevičius daro išvadą, jog „vien vykdo mi vadovaujantis tiek Baudžiamojo proceso ko- tik Operatyvinės veiklos įstatymo tobulinimas tikrai dekso, tiek Operatyvinės veiklos įstatymo teisės nor- neišspręs visų klausimų, susijusių su operatyvinės momis, nėra preciziškai aiškus ir gali būti žmogaus tei veiklos vieta nusikalstamų veikų tyrimo procese. No- sių ir laisvių pažeidimų priežastimi“72. Apibendrinant rint tinkamai išspręsti operatyvinės veiklos ir ikiteismi- šią trumpą mokslinių tyrimų apžvalgą, akivaizdu, jog nio tyrimo sąveikos problemas nepakanka tik pakeisti net tie teisės mokslinin kai, kurie skelbia operatyvinės operatyvinės veiklos įstatymą jį derinant su Baudžia- mojo proceso kodeksu. Taip pat būtina peržiūrėti ir LR 67 plačiau žr. TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis // Jurisprudencija, 2003, t. 49 (41), p. 77. 68 Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_ r=5272&p_k=1.html (prisijungta 2012 06 29). 63 Plačiau žr. ŽILINSKAS, D. Policijos teisės prielaidos: operatyvinės veiklos teisinio 69 plačiau žr. ANDREJEVAS, V. Profesionalus operatyvinis tyrimas – ikiteisminio tyrimo reglamentavimo problema // Jurisprudencija, 2003, t. 49 (41), p. 64. garantas // Visuomenės saugu mas ir viešo ji tvarka, Nr. 6, p. 23–27. 64 plačiau žr. TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis //. 70 plačiau žr. LIPNICKAS, E. Kriminalistinis neviešų tyrimo veiksmų integracijos į Lietu- Jurisprudencija, 2003, t. 49 (41), p. 70. vos baudžiamą jį procesą verti ni mas // Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 30. 65 plačiau žr. TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis // 71 plačiau žr. LIPNICKAS, E. Kriminalistinis neviešų tyrimo veiksmų integracijos į Lietu- Jurisprudencija, 2003, t. 49 (41), p. 70. vos baudžiamą jį procesą verti ni mas // Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 29. 66 plačiau žr. TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis // 72 plačiau žr. LIPNICKAS, E. Kriminalistinis neviešų tyrimo veiksmų integracijos į Lietu- Jurisprudencija, 2003, t. 49 (41), p. 72. vos baudžiamą jį procesą verti ni mas // Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 30.

184 veiklos naudą ir svarbą nusikalstamų veikų tyrimo Atsižvelgiant į tai, darytina apibendrinanti išvada, procese, nepateikia aiškaus ir suprantamo atsakymo jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamen tavimas, į pakankamai paprastą klausimą – kada (esant kokiai inter alia OVĮ 9 straipsnio 1 punktas aiškiai ir nuspė- situa ci jai) gali būti atliekamas opera ty vi nis tyri mas , o jamai neatsako į klausi mą, kada gali būti atliekamas kada privalo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas? operatyvinis tyri mas , o kada turi būti pradėtas ikiteis- Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punk- minis tyri mas , tuo atskleisti nusikalstamas veikas įpa tą, kuriame nurodyta, kad operaty vi nis tyri mas atlieka- reigotų institu cijų pareigūnams (kurie OVĮ vadinami mas, kai „nusi kals tamos veikos požymiai nėra nustaty- operatyvinės veiklos subjektais) suteikdamas neribo- ti, bet turima informa ci jos apie rengiamą, daromą ar tą ir nekontroliuojamą diskre ci ją laisvai pasirinkti, pa- pada rytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, arba apie gal kokį įsta tymą – Baudžiamojo proceso kodeksą ar apysun kius nusikaltimus, numa tytus Lietuvos Respu- Operatyvi nės veiklos įstatymą, jie tirs nusikalsta mos blikos baudžia mojo kodekso [...] straipsniuo se, arba veikos aplin kybes ir persekios ją padariusį asmenį, apie nusikaltimą rengian tį, darantį ar padariusį asme rinkda mi asmenį įkaltinančią įrodomąją infor ma ciją nį“, ir BPK 166 straipsnio 1 dalies, 169 straipsnio 1 da- taikys įvairaus griežtumo ir intensyvu mo prievartos lies ir 171 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „gavę skun priemones. Taigi Operatyvinės veiklos įstatymas šiuo dą, pareiškimą ar prane šimą apie nusikalstamą veiką, aspektu vargiai atitinka konstitucinį teisinio apibrėž- arba patys nustatę nusi kalsta mos veikos požymius“ tumo ir aiškumo reikalavimą. ikiteis mi nio tyrimo įstaigos pareigūnas ar prokuroras Teisinio apibrėžtumo ir aiškumo akivaizdžiai trūksta privalo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą, išana lizavus ir regla men tuojant konkrečias prievartos priemones. lingvistiniu, semantiniu, loginiu ir sisteminiu po Viena vertus, tiek Operatyvinės veiklos įstatymas, žiūriais, manytina, jog šių teisės normų turinys ir pras- tiek Baudžiamojo proceso kodeksas analogiško turi- mė yra identiška, jose apibrėžta viena ir ta pati faktinė nio prievartą (pvz., elektroninių ryšių kontrolę) leidžia situacija. Visų šių teisės normų hipotezė – minimalūs taikyti tiek tiriant padarytą (t. y. baigtą), tiek tiriant duomenys (minimali faktinė informacija, minimalus rengia mą ar daro mą (t. y. nebaigtą, dar nepadarytą) įtarimas) apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. nusi kals tamą veiką (pvz., BPK 154 str. 1 d., 159 str. Kitoks OVĮ 9 straipsnio 1 punkto interpretavimas vestų 1 d.). Kita vertus, sunku suprasti ir atskirų prievartos prie absurdo, t. y. jei OVĮ 9 straipsnio 1 punkto nuosta- priemonių teisinės formos reglamentavimo skirtu- tą „nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet tu- mus. Tarkim, kodėl nusi kals tamos veikos imitacijos rima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą modelį pagal OVĮ 12 straipsnį sankcionuoja genera- [...] nusi kal ti mą [...] arba apie nusikaltimą rengiantį, da- linis prokuroras ar tam tikri žemesnieji prokurorai, o rantį ar padariusį asmenį“ interpretuotume kaip įsta nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BPK tymą, kuris leidžia atlikti intensyvų slaptą prievartinio 159 straipsnį jau sankcionuoja ikiteisminio tyrimo pobūdžio tyrimą iki tol, kol paaiš kės konkrečios nusi- teisėjas (prokuroras tik išimtiniais atvejais, bet ir šiais kalstamos veikos požymiai, bus gauta minimali fakti- atvejais reikalingas teismo patvirtinimas a posteriori nė informacija apie konkrečią nusikals ta mą veiką (t. y. (BPK 1601 str. 1 d.)? Nejau gi visiškai atsitiktinis, (kaip kol atsiras BPK 166 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio matėme) nuo nekontroliuojamos pareigūno valios 1 dalyje ar 171 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos), (diskrecijos) priklausan tis veiksnys – nusikalstamos tektų pripažin ti, kad: 1) įvairaus griežtumo ir intensy- veikos tyri mo teisinės formos skirtumas (t. y. ar tai vumo slapto pobū džio prievarta leidžiama net nesant daroma pagal OVĮ, ar pagal BPK) Konstitucijos požiū- minimalių duomenų, kad buvo padaryta konkreti riu lemia, ar vieni ir tie patys veiksmai bus interpre nusikalstama veika, 2) tokia prievarta leidžiama esant tuoja mi kaip besiskverbiantys į asmens privatumą skirtingam įtarimų ar duomenų pakan kamumo lygiui (t. y. jei veiksmai atliekami pagal OVĮ, jie nelai komi (laipsniui), 3) kuo mažiau turima konkrečios informa- skverbimųsi į asmens privatumą ir todėl nerei kia cijos apie galimai nusikalstamą elgesį, tuo leidžia ma moty vuo to teismo sprendimo 74, o tuo atveju, kai tu- griežtes nė ir inten sy vesnė slapto pobūdžio prievar ta rinio požiūriu tokie pat veiksmai atlie kami oficialiai bei suteikiamos mažesnės garantijos į procesą įtrau pradė ta me baudžiamajame procese, jie jau laikomi kiamiems asmenims ir t. t. Šiuo aspektu tenka visiškai kišimųsi į asmens priva tumą ir todėl galimi tik leidus sutikti su G. Goda, kuris Operatyvinės veiklos įstatymą ikiteismi nio tyrimo teisė jui (Konstitucijos 22 str. 3 d.)? pavadina „universaliu leidimu taikyti žmogaus teisių Galiausiai teisi nio apibrėžtumo ir aiškumo požiū riu požiūriu skausmingas priemones, kai tam tikroms val- sunku suprasti ir tai, kodėl tik dalis priemonių, ku džios institucijoms atrodo, kad tokios priemonės turi riomis skverbiamasi į pagrindines žmogaus teises, būti taikomos“73. inter alia asmens privatumą, yra reglamentuo jamos atski rai, individualiai ir bent jau nebyliai laikomos

73 plačiau žr. GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir perspektyvos // Teisė, 2006, t. 58, p. 79. 74 palyginimui žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 185 prievar tos priemonėmis (OVĮ 10–13 str.). O kitos as- repre sine valstybės reakcija į nusikalstamas apraiškas, mens privatumą ar kitas teises ir laisves akivaizdžiai ir jį realiai ir veiksmingai pasiekti galima per baudžia- vienareikšmiškai varžančios priemonės OVĮ 7 straips- mąjį procesą – taikant analogiško turinio prievartos nyje formuluojamos tiesiog kaip operatyvinės veiklos priemones, numatytas Baudžia mojo proceso kodek subjek tų teisės, pvz., atlikti kontro linį patikrinimą ar se. Nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų per- pirkimą, slapta gauti pirštų atspaudų, balso ar kvapo sekiojimas ar, papras čiau tariant, asme nį įkal tinančios pavyzdį ir pan. Maža to, šių priemonių taikymo sąly- informacijos rinkimas atliekant baudžiamuosius pro gos ir teisinė tvarka Opera tyvinės veiklos įstatyme cesi nius veiksmus, yra įpras ta Vakarų Europos vals- apskritai nereglamentuota. Šios priemonės taikomos tybių teisinė praktika78. Be to, Operatyvinės veiklos „operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų įsta ty mas nenu mato iš esmės jokių teisinių garantijų nustatyta tvarka“, kuri iš esmės yra slapta75. Opera (jau nekalbant apie faktines) į šią veiklą dirbtinai įtrau tyvinės veiklos įstaty mo teisinį neapibrėžtumą ir ne- kiamiems asmenims, nesuteikia jokių realių teisinių aiškumą vaizdžiai apibūdina G. Goda, pavadindamas instru men tų apsisaugoti nuo gali mos valstybės ins šį įstatymą „įstaty mu, kuris aštuonioms tarnyboms titucijų pareigūnų savivalės ir suteikia neribotą laisvę (OVĮ 3 str. 3 d.), vykdančioms devynis skirtingus už- naudoti gautą infor maciją, teisinės valstybės požiūriu davinius (OVĮ 5 str.), leidžia taikyti tas pačias keliolika Operatyvinės veiklos įstatymas nesukuria jokių geres prievar tos priemonių (OVĮ 3, 7, 10–13 straipsniai) bet nių galimybių pasiekti visuomenės apsau gos ir saugu kuriuo iš septynių pagrindų“76. mo nuo nusikalstamų kėsinimųsi tikslą, nei tą galima Ši trumpa teisinė analizė leidžia daryti išvadą, jog padaryti pagal Baudžiamojo proce so kodeksą. Juo la Operatyvinės veiklos įstatymas daugeliu teisi nių biau kad analogiško turinio slapto pobūdžio priemo- aspektų galimai prieštarauja konstituciniam teisinio nes tiek pagal OVĮ, tiek pagal BPK taiko tie patys ikiteis- aiškumo reikalavimui. minio tyrimo įstaigų specialių padalinių parei gūnai 79. Taigi Operatyvinės veiklos įstatymas kaip įvairaus Operatyvinės veiklos įstatymas vargiai inten syvumo slapto pobū džio prievartą patei si nan atitinka ir tikslą, kurio siekiant pateisinamas tis norminis pagrindas šiuo aspektu vargiai atitinka asmens privatumo ribojimas ir konstitucinį reika lavimą riboti asmens teises ir laisves, inter alia teisę į privatumą, tik tuomet, kai tai bū- Antrasis reikalavimas, de constitutione lata patei- tina demokrati nė je visuo me nė je siekiant Konven cijos sinantis skverbimąsi į asmens privatumą – asmens 8 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų. privatumo ribo jimas turi būti būtinas demokra ti nė je visuomenėje siekiant Konven cijos 8 straipsnio 2 dalyje Operatyvinės veiklos įstatymas neatitinka ir alternatyviai numatytų tikslų ar, sekant konstitucine konstitucinio proporcingumo principo , tad ir doktrina, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei šiuo požiūriu vargiai pateisina skverbimą si į laisves ir Konstituci jo je įtvirtintas vertybes, taip pat asmens privatumą konsti tu ciš kai svarbius tikslus, tačiau ribojimais nepa neigiant asmens teisės į privatumą prigimties ir esmės. Kaip minėta, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo Asmens privatumo atliekant operatyvinį tyrimą doktriną, vienas iš esminių kriterijų, pateisinančių as ribojimo tikslas (kaip uždavinys pažy mė tas ir OVĮ mens teisių ir laisvių, inter alia asmens privatumo ri- 5 straipsnio 2-ajame, iš dalies ir 5-ajame punktuose) bojimą, yra ir konstitucinis proporcingumo princi pas 80. yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, nusikals tamas Konstitucinis proporcingumo principas , kaip vienas iš veikas rengiančių, darančių ar padariusių asmenų nu- universalaus teisinės valstybės imperatyvo elementų, statymas. Tikslas saugoti visuomenę nuo nusikalstamų suponuoja būti ny bę įvertinti, ar įstatyme numatytos kėsinimųsi neabejotinai yra legitimus, konstitu ciš kai priemonės atitinka visuome nei svarbius tikslus, ar reikšmingas tikslas77. Tačiau tai nereiškia, jog šiuo tiks šios priemonės yra būtinos šiems tikslams pasiekti ir lu kaip patraukliu lozun gu a priori galima pateisinti ar šios priemo nės nevar žo asmens teisių ir laisvių aki bet kokį valstybinį elgesį. Manytina, jog bent jau tiek, vaizdžiai daugiau negu reikia šiems tikslams pasiekti81. kiek šis asmens privatumo ribojimą pateisinantis legi Minėta ir tai, jog konstitucinis proporcingumo princi- timus tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos aplin kybių atskleidimu ir kaltų asmenų nustatymu, t. y. su 78 plačiau žr. bent ŠIMKUS, K. Elektroninės žvalgybos teisinis reguliavimas užsienio valstybėse // Jurisprudencija, 2005, t. 76 (68), p. 113–120. 75 plačiau žr. GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir pers- 79 plačiau žr. ANDREJEVAS, V. Profesionalus operatyvinis tyrimas – ikiteisminio tyrimo pektyvos // Teisė, 2006, t. 58, p. 77. garantas // Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, Nr. 6, p. 30. 76 GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir perspektyvos // 80 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. ir Teisė, 2006, t. 58, p. 79. 2010 m. vasario 26 d. nutarimus. 77 plačiau žr. kad ir Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d. 81 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. ir 2008 m. sausio 24 d. nutarimus. vasario 3 d. ir 2011 m. sausio 6 d. nutarimus.

186 pas repre sinės valstybės reakci jos į nusi kalstamas vei taikyti pačią griežčiausią prievartą leidžia tiriant infor- kas kontekste suponuoja reikalavimą įtvirtin ti diferen- maciją apie bet kokio pavojingumo (sunkumo) nusi- cijuotą teisinį reglamentavimą, įstatyme apibrėžiant kalstamą veiką, kurios požymiai dar net nėra žinomi nusikaltimus, kuriuos tiriant gali ma imtis vienokios (nustatyti). Vertinant šį teisinį reglamentavimą negali ar kitokios asmens privatumą ribojančios priemonės ma pamiršti ir nacionalinės teisminės praktikos – vie- (vadovaujantis princi pu, jog didesnę prievartą patei ningą nacionalinių bendrosios kompetencijos teismų sina būtinybė ištirti sunkesnes nusikalstamas veikas); praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas asme nis, kurių priva tu mas gali būti riboja mas; maksi (toliau – Aukščiausiasis Teismas) į duomenis, gautus malius privatumą ribojančių priemo nių taiky mo ter pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, žiūri gana libera- minus; procedūras, pagal kurias gauta informacija bus liai (kai kuriais aspektais netgi liberaliau nei į duome tiriama, naudo jama, kaupia ma, saugoma ar kitaip su nis, gautus pagal BPK). Aptariamu aspektu pažymėti- ja operuo ja ma; sąlygas ar situacijas, kada taip slapta na Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus gauta infor ma cija turi būti sunai ki na ma, bei apsaugos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta kasacinėje byloje priemones, kurių turi būti imama si perduodant infor- Nr. 2K-350/2008, kurioje pabrėžiama, jog jei teisėtai maciją kitiems asme nims 82. ir pagrįstai sankcionuotos telekomunikacijų tinklais Vertinant apibendrintai, peršasi išvada, jog Opera- perduodamos informacijos kontrolės metu gaunami tyvinės veiklos įstatymas per se ar atskiros jo nuosta- ir duomenys dėl veikos, nenumatytos OVĮ 9 straips- tos iš esmės neatitinka nė vieno šių iš konstitucinio nio 1 punkte, tokie duomenys yra gauti teisėtu būdu proporcingumo principo kylančių reika la vimų. ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. 2010 m. OVĮ 9 straipsnio 1 punktas su nuorodomis į OVĮ 10– rugsėjo 21 d. nutar tyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 13 straipsnius, tiek patį operatyvinį tyrimą, tiek įvairaus 2K-358/2010, Aukščiausiasis Teismas suformulavo dar pobūdžio ir intensyvumo šiame tyrime naudojamą prie- vieną teisinę taisyklę: „Teisėtu būdu gauti duomenys vartą (pvz., finansinių operacijų ar asmenų pokalbių tiriant sunkų nusikaltimą gali būti panaudojami įrodi bei kitokio susižinojimo slaptą kontrolę, slaptą pateki nėjant lengvesnę nusikalstamą veiką“83. mą į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas bei jų Konstitucinio proporcingumo principo materia- apžiūrą, netgi nusikalstamo elgesio imitavimą) pateisi liuoju (turinio) aspektu pažymė ti na ir tai, jog Opera- na tiesiog būtinybe ištirti informaciją apie rengiamą, da- tyvinės veiklos įstatymas nedi ferencijuoja ir įtarimo romą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar OVĮ 9 straipsnio ar turimų duomenų pagrįs tu mo laipsnio (pakanka- 1 punkte numerus clausus nurodytus apysunkius nusi mumo) taikant skirtingo griežtumo ar intensyvu- kaltimus arba nusikaltimą (taigi tikriausiai ir nesunkų mo prievartos priemones. Net pačią griežčiausią nusikaltimą) rengiantį, darantį ar padariu sį asmenį. prievartą Operatyvinės veiklos įstatymas pateisina Paprastai tariant, jokio nusikalstamų veikų diferencija- esant minimaliam ar netgi ir nominaliam įtarimui, vimo pagal pavojingumą (sunkumą) ir su tuo susietos neturint jokių konkrečių duomenų apie galimai pa galimybės taikyti griežtesnę prievartą Operatyvinės darytą konkrečią nusikals tamą veiką – kalbant įsta- veiklos įstatymas nenumato – tiek operatyviniam ty tymo žodžiais, „nesant nustaty tų nusikals tamos veikos rimui per se pradėti, tiek pačiai griežčiausiai prievartai požymių “, o tiesiog „turint infor ma cijos apie rengiamą, pagal OVĮ pakan ka iš esmės to paties. Vertinant konsti daromą ar padarytą“ neži no mą nusikalstamą veiką tucinę jurisprudenciją ir Europos Žmogaus Teisių (būtent taip galima apibrėžti operatyvinės veiklos Teismo praktiką, nekyla rimtų abejonių, jog asmens objektą, nes pagal OVĮ 9 straipsnio 1 punktą opera privatumas gali būti ribojamas tiriant labai sunkius ir tyvinis tyrimas atliekamas tik tuomet, kai konkrečios sunkius nusikaltimus, t. y. tyčinius nusikalti mus, už ku nusi kalstamos veikos požymiai nenustatyti (taigi ne- riuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia žinomi). Jau minė ta, jog žiūrint bendražmo giškai, si- bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo (Lietu- tuaciją, kai turi informacijos apie nusikalsta mą veiką, vos Respublikos baudžiamojo kodekso11 str. 5 ir 6 d.). tačiau nieko nežinai apie šios nusikalstamos veikos Tačiau tokias abejones kelia teisinis reglamentavimas, požymius, įsivaizduoti sunkoka. legitimuojantis galimybę įvairaus pobūdžio ir intensy Konstitucinis proporcingumo principas suponuoja vumo prievartą taikyti ir tiriant apysunkius nusikaltimus, ir pareigą asmens privatumo ribo ji mą pateisinan- juo labiau OVĮ 9 straipsnio 1 punkto nuostata, leidžian- čiame įstatyme nustatyti maksi ma lius privatumą ri- ti operatyvinį tyrimą atlikti bei OVĮ numatytas slaptas bojančių priemo nių taiky mo termi nus. Maža to, šie prievartos priemones taikyti ir tiriant informaciją „apie terminai ne tik kad formaliai turi būti nustatyti, bet ir nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį“. Tai turi būti adekvatūs ribo jamos žmogaus teisės (asmens gi paskutinė cituota OVĮ 9 straipsnio 1 punkto nuostata

83 plačiau žr. MERKEVIČIUS, R. Baudžiamajame procese atsitiktinai gautos faktinės informacijos panaudojimas kitame baudžiamajame procese (I), in: Lietuvos Respu- 82 palyginimui žr. bent Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, priimtą byloje blikos baudžiamajam kodeksui – 10 metų / Vyr. mokslinis redaktorius G. Švedas. Weber ir Saravia prieš Vokietiją. Vilnius, 2011, p. 414–421.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 187 privatumo) vertei. Šį aspektą vertindamas byloje We duomenys, išskyrus perdavimą bendradarbiaujant ber ir Saravia prieš Vokie ti ją ir joje, pateisindamas as- operatyvinės veiklos subjektams ir atvejus, numaty mens privatumo ribojimo teisėtumą, Euro pos Žmo tus OVĮ 17 straipsnyje. Remiantis OVĮ 17 straipsnio 1 ir gaus Teisių Teismas pabrėžė, kad telefoninių pokalbių 4 dalimis, įslaptinta operatyvinė infor ma ci ja gali būti kontrolė pagal Vokie tijos įsta tymą G-10 buvo palygin- panaudojama baudžiama jame procese bei teikiama ti trumpa – įprastai galėjo trukti iki 3 mėnesių ir pra- susipažinti pirmiesiems valstybės asmenims – Res tęsta galėjo būti dar ilgiausiai 3 mėne siams (taigi iš publikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui viso galėjo tetrukti pusę metų). Operatyvinės veiklos Pirmininkui, o tam tikrais atvejais ir operatyvinės vei- įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra la klos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar bai tolimas tam, kuris įtvirtintas Vokietijos įstatyme šios veiklos kontrolę vykdy ti įgaliotiems asmenims. G-10. Vienais atvejais Opera ty vinės veiklos įstatyme OVĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jei nustatyti prievartos priemonės taikymo terminai yra įslaptinta opera tyvinė informacija apie asmens pada akivaizdžiai per ilgi (bent jau lyginant su Vokietijos rytą korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požy įsta tymu G-10); kitais atvejais tų terminų apskritai mių turinčią veiką nebuvo panaudota baudžiama jame nėra. Štai pašto ar dokumentų siuntų, asmens ūkinių, procese, operatyvinės veiklos subjek to pagrindinės finan sinių operaci jų kontrolė bei techni nių priemo- institucijos vadovo sprendimu ji gali būti išslaptinama nių naudojimas specialia tvarka gali būti taikomas iš ir panaudojama tiriant drausminį ir (ar) tarnybinio viso 12 mėnesių (skiriant ir pratęsiant kas 3 mėnesiai); nusižengimą. OVĮ 17 straipsnio 5 dalyje numatytomis slaptas patekimas į gyve na mąsias ar negy venamąsias sąlygomis įslap tinta informacija, parengta operatyvi- patalpas ir jų apžiūra, slaptas objektų paėmimas gali nės informacijos pagrindu, gali būti teikiama ir kitoms būti taiko mas neri bo tą laiką (skiriamas ne ilgiau kaip valstybės institucijoms ar asmenims, nevykdantiems 3 mėnesiams, vėliau neribotą kiekį kartų tęsiamas); operatyvinės veiklos. Apibendrinant šį teisinį regla- neribotą laiką gali būti taikomas ir nusikalstamos mentavimą, akivaizdu, jog Operatyvinės veiklos įsta- veikos imitacijos mode lis (skiriamas ne ilgiau kaip tymas ne tik kad nega ran tuoja, jog tiriant informaci ją 6 mėnesiams, vėliau neribotą kartų kiekį tęsiamas). apie rengiamą, daromą ar padarytą tam tikro sunku- Kaip minėta, asmens privatumo ribojimą pateisi- mo nusi kal timą ar apie nusikaltimą rengiantį, darantį nantiems įstatymams keliamais kokybės reikalavimais ar padariusį asmenį gauta faktinė informaci ja bus nau siekiama in abstracto apsaugoti asmenį nuo pareigū- dojama išimtinai tik tiems tikslams, kuriems ji ir buvo nų savivalės ir piktnau džia vimų. Kadangi nei asmuo, renkama – įrodinėjant tirto nusikaltimo požymius ar prieš kurį nukreiptas operatyvinis tyrimas ar konk reti pada rymo aplinkybes, bet dargi priešingai – expressis prievartos priemonė, nei visuomenė negali stebėti verbis pab rėžia, jog nusikalstamos veikos požy mių iš- ir kontroliuoti šio proceso, daugelis prievartos prie tyrimo tikslais gauta faktinė informacija gali būti nau- monių yra veiksmingos vien dėl to, jog yra taikomos dojama ir kitiems tikslams, apie kuriuos prieš renkant slaptai ir netikėtai, išskirtinė reikšmė tenka asmens šią informaciją galbūt net nebuvo žinoma (OVĮ 17 str.). informavimui apie jo atžvilgiu taiky tas prievartos Maža to, tikslai, kuriems gali būti naudojama taip gau- priemones (žinoma, kai toks asmens informavimas ta informacija, yra iš esmės skirtingi ne tik turiniu, bet ir nebekenkia prievartos priemonės ar paties tyrimo reikšme. Galiausiai, priimant sprendimą naudoti – per- tikslams). Deja, Operatyvinės veiklos įstatymas visiš- duoti ar kitaip atskleis ti, atlie kant operaty vi nį tyrimą kai neatitin ka ir šio kokybinio reikalavimo – nenumato gautą informaciją ne nusikalstamos veikos aplinkybių nei operatyvinės veiklos subjektų, nei prokuroro, nei ištyrimo tikslais (ne baudžia majame procese) visiškai kokios kitos opera ty vi nės veiklos kontrolę, koordina- nedaly vau ja teisingumo institucija – teisė jas. Vadina si, vimą ar priežiūrą atliekančios institucijos pareigos, pagal Operatyvinės veiklos įstatymą gautos informa- tam tikro asmens atžvilgiu baigus taikyti slaptas tyri- cijos panaudojimas nėra tiesiogiai susietas su tikslais, mo priemones, informuoti šį asmenį, kad jo atžvilgiu kuriems pasiekti ši informacija ir buvo renkama, taip buvo atliktas operatyvinis tyrimas ar buvo taikyta tam gautos informaci jos galimas panaudojimas yra perne tikra prievartos priemonė. Atitinkamai nenumatyta ir lyg platus ir aiškiai neapibrėžtas, bei nenustatytas teisi asmens teisė žino ti apie jo atžvilgiu atliktą operatyvinį nis mechanizmas, leidžian tis realiai ir veiksmingai kon- tyri mą ar taikytą slaptą prievartos priemonę. Nesant troliuoti atliekant operatyvinį tyrimą gautos faktinės jokio teisinio reglamentavimo, platesnė dalykinė dis- informacijos panaudojimo legalumą. kusija šiuo teisiniu aspektu yra neracionali. Asmens privatumą ribojančių prievartos priemo- Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 7 da- nių legalumą lemia ir taikant tokias slaptas tyrimo lyje nurodyta, jog negali būti perduo ta ar atskleista priemones gautos informacijos sunai ki nimo teisi- operatyvinės veiklos metu gauta įslaptinta informa- nis reglamentavi mas. Remiantis Euro pos Žmogaus cija, taip pat duome nys apie žmogaus asmeninį ir Teisių Teismo jurisprudencija, legitimiems tikslams šeiminį gyvenimą bei žeminantys garbę ir orumą nereika lingos (nenaudotinos) infor macijos sunaiki-

188 nimas redukuoja skverbimąsi į asmens privatumą iki Operatyvinės veiklos įstatymas ignoruoja tokios ribos, kuri jau yra neišvengiama 84. Šiuo aspek- asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą tu OVĮ 6 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pabaigus teismi nės gynybos operatyvinį tyrimą, jeigu operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos objektą nepasitvirtino, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje jau nuo apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija maždaug 1994 metų formuojama plati ir įvairia per 3 mėnesius turi būti sunaikinama. Prieš 1 mėnesį pusė asmens teisės į teisminę gynybą doktrina. Pagal iki sankcionuotais veiksmais surink tos infor macijos ją, remiantis Konstitucija valsty bė yra konstitu ciš kai sunaikinimo apie tai pranešama operatyvinius veiks- įpareigota teisi nėmis, materia linėmis, organizacinė- mus sankciona vu siam parei gū nui. Nors pati expressis mis priemonėmis užtikrinti asmens teisių ir laisvių verbis formuluojama pareiga sunaikinti nereikalingą gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nusta- informaci ją bei santykinai trumpi terminai, per ku- tyti pakan ka mas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos riuos turi būti sunaikina ma baudžiamajame procese ir gynimo priemones85. Valstybė ne tik turi užtikrinti ar kitiems teisėtiems tikslams nenaudotina privati žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų informacija, yra pozityvus Operatyvinės veiklos įsta neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į tymo bruožas, tačiau apskritai paėmus, Operatyvinės jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės veiklos įstatyme apibrėžtas privačios informaci jos su- institucijos ir pareigū nai 86. naikinimo teisinis mechanizmas vargiai atitinka bent Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, minima lius asmens teisės į privatumą apsau gos reika- jog asmuo, kurio konstitu ci nės teisės ar laisvės pa lavimus. Visų pirma pagal OVĮ 6 straipsnio 8 dalį nai- žeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreip- kinama turi būti ne visa atliekant operatyvinį tyrimą tis į teismą teisminės gyny bos taip pat kildi nama iš gauta, tačiau tolesniame proce se teisėtiems tikslams konkrečios žmogaus teisės turinio (teisė kreiptis į nenaudotina informacija, o tik jos dalis – „apie privatų teismą pripažįstama esminiu asmens teisių ir laisvių asmens gyvenimą surinkta informacija“, tačiau nei Lie konstitucinio instituto elementu 87), laikoma sudė- tuvos įstatymai ir teisinė praktika, nei Europos Žmo tine konsti tu cinio teisinės valstybės principo turinio gaus Teisių Teismo jurisprudenci ja aiškiai neapibrėžia dalimi88 bei pagrindžiama konstituciniu ubi jus, ibi re teisinės kate go rijos privatus asmens gyve nimas turi- medium principu89. Atskleidžiant konsti tucinės teisės nio. Tad naikinant atlikus slaptus prievartinius veiks- kreiptis į teismą prasmę, paskirtį ir turinį konstituci- mus gautą informaciją vien per defini tionem yra palik- nėje jurisprudencijoje pabrėžiama, jog Konstitucijos ta pakankamai daug laisvės šią informaciją rinkusių 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas (bei iš minėtų valstybės insti tucijų pareigūnų nuožiū rai. Kita vertus, konstitucinių imperatyvų kyla) konstitucinis teismi- Operatyvinės veiklos įstatymas tik deklaruoja parei nės gynybos prio ri te to ir universalumo principas90, gą per 3 mėnesius sunaikinti apie privatų asmens gy- asmens teisė turėti nepriklauso mą ir bešališką ginčo venimą surinktą informaciją, tačiau nenusta to jokios arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės tokios informacijos naikinimo teisinės procedūros, išspręstų kilusį teisinį ginčą91. Teisę kreiptis į teismą nesuteikia jokių teisinių (jau nekalbant apie faktines) (teisę ginti savo teises ir laisves teisme) pagal Konsti- garantijų, kad bus sunaikinta visa atliekant operaty tuciją turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės vinį tyrimą gauta, tačiau baudžiamojo proceso ar ki- ar laisvės yra pažeidžiamos92. Teisė kreiptis į teismą tiems tikslams nereikalinga informacija ir, atvirkščiai, yra abso liu ti 93, šios teisės negalima apriboti ar pa- nebus sunaikin ta atliekant operatyvinį tyrimą gauta ir baudžiamo jo proceso ar kitiems OVĮ numatytiems 85 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. teisėtiems tikslams reikšmin ga informacija. Galiausiai nutarimus. vėlgi priimant sprendimą naikinti atliekant opera ty 86 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir vinį tyrimą gautą informaciją nedalyvauja teisingumo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus. institucija – teisėjas. 87 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimus. Apibendrinant šią trumpą teisinę analizę peršasi 88 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2004 m. gruodžio trečioji išvada – Operatyvinės veiklos įstatymo nuos- 29 d. nutarimus. tatos, numatančios galimybę taikyti asmens priva- 89 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą. tumą ar kitas pagrindi nes teises ribojančią prievartą 90 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. ir 2003 m. kovo 4 d. (ypač vertinant jas kaip vieningą teisinį operatyvinės nutarimus. veiklos reguliavimą), galimai prieštarauja konstituci- 91 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimus. niam proporcingumo principui. 92 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimus. 84 palyginimui žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, priimtą byloje Weber 93 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., ir Saravia prieš Vokietiją. 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 189 neigti94, dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai apsun kin ti koordinuojan tys ir kontroliuo jantys operatyvinių jos įgyvendini mą 95. Asmens teisės turi būti ginamos veiksmų teisėtumą. ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo priva čių Ši teisinė nuostata (nors iš pirmo žvilgsnio atrodo asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų moderni ir patraukli) daugeliu teisinių aspektų var- neteisėtų veiksmų96. Pagal Konstituciją įsta ty mų lei- giai atitinka realios ir veiksmingos teisinės gynybos ir dėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, apsau gos reika lavimą. kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažei- Kaip matyti, OVĮ 6 straipsnio 9 dalis expressis ver- dimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta bis skųsti leidžia tik operatyvi nės veiklos subjek tų ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negali- veiksmus. Tačiau operatyvinės veiklos subjektai nėra ma nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų vieninteliai, kurie dalyvauja atlie kant opera tyvinį ty- paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės rimą. Šiame tyrime gana intensyviai ir reikšmingai pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme97. dalyvauja ir aukščiau sio lygmens prokurorai (pvz., Teisinė pozicija, kai nepalie kama galimybių sprendi- teikdami motyvuotus teikimus teisėjams dėl slapto mą ginčy ti teisme, nesiderina su teisinės valstybės pobūdžio priemo nių taikymo (OVĮ 10 str. 1 d., 11 str. koncepcija ir konstituci ne asmens teisių apsau gos 1 d.) ar patys sankcio nuo dami tam tikras slaptas doktrina98 („jei kokios nors aplinkybės apsunkintų ar priemones (OVĮ 12 str. 1 d., 13 str. 1 d.) bei teisėjai padarytų neįmano mą gali my bę realiai pasinaudoti (sankcionuoda mi slapto pobūdžio prievartos prie- teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios konsti- mones – OVĮ 10 str. 1 d., 11 str. 1 d.). Deja, Operatyvi tucinės teisės dekla ra tyvumą“ 99). Tiesa, pagal Konsti- nės veiklos įstatymas expressis verbis nenumato teisi tuciją veiksminga yra tokia gynyba, kiek ji tokia tega li nės galimybės skųsti prokuroro ar teisėjo sprendimą būti atsižvelgiant į jos ribotą prieinamumą, būdingą dėl slapto pobūdžio priemonės. kiekvieno slapto tyrimo sistemai, todėl Konstitucija Veiksminga teisinė galimybė skųsti pagal Operaty- pateisina ir tokią situaciją, kai realią galimybę skųsti vinės veiklos įstatymą priimtus prokuroro ar teisėjo jiems atrodančius nepag rįstus ir neteisėtus operaty- sprendimus nenumatyta ir specialiuosiuose proku- vinės veiklos slaptųjų dalyvių veiksmus asmenys įgy- roro ar teisėjo teisinį statusą reglamen tuojan čiuose ja tik tuomet, kai sužino apie jiems taikomą modelį100. įstatymuose. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į Štai Lietuvos Respub likos prokuratūros įstatymo savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 3 straipsnio 4 da tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reika- lyje nurodyta, kad proku roro veiksmai ir sprendimai lavimą, t. y. kad asmuo iš tikrųjų galė tų įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukš savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar laisvių pa tesniajam proku ro rui ir teismui. Ši teisinė nuostata su- žeidi mo, įstatymų leidėjas priva lo įstatymuose aiškiai tikslinama (o gal susiau ri nama) Proku ra tū ros įstatymo nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis101. 4 straipsnio 3 dalyje. Joje rašoma, jog aukštesnysis Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 daly- proku ro ras ir teismas kontroliuoja ne visus prokuro- je nurodyta, jog „asmuo, manantis, kad opera ty vinės ro veiksmus ir sprendimus, o tik prokuro rų proce sinę veiklos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, veiklą. Aukštesniojo prokuroro sąvoka apibrėžta Pro gali apskųsti šiuos veiksmus opera ty vi nės veiklos su- kuratūros įstatymo 15 straipsny je. Pagal šį straipsnį bjekto vadovui, prokurorui ar teismui “. OVĮ 21 straips- išeina, kad Lietuvoje nėra prokurorų, kurie būtų aukš nyje nurodyta, kad skundus dėl operatyvinės veiklos tesnieji prokurorai generaliniam proku rorui, teisinė subjektų veiksmų nagrinėja Lietuvos Respub li kos kategorija aukštesnysis prokuro ras yra ne bendrinė, o gene ralinis prokuroras ar jo įgalioti Generalinės pro- grynai procesinė teisinė kategorija, taikoma tuomet, kuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai, kai „prokurorai vykdo proceso įsta ty mus“, o skųstis teismui leidžiama tik dėl „aukštes nio jo prokuroro pri- imtų proceso sprendi mų “ ir tik „įstatymų (taigi, lyg ir ne 94 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimus. Prokuratūros įstatymo, o kitų įstatymų – aut. past.) 95 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą. nusta tyta tvarka“. Kaip žinoma, rengti motyvuotus tei- 96 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2003 kimus dėl slapto pobūdžio prievartos priemonių, ku- m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2011 m. birželio riomis skverbiamasi į asmens privatumą ar kitas kons- 9 d. nutarimus. titucines teises, ir teikti juos teisėjams pagal OVĮ 10 97 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus. straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį (neatidėlio ti nais 98 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimą. atvejais ir patys priimti tokius sprendimus – OVĮ 10 99 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. ir 2001 m. vasario 22 d. straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis), taip pat patys nutarimus. sankcionuoti nusikalstamos veikos imitacijos modelį 100 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą. (OVĮ 12 str. 1 d.) ar kontroliuojamąjį gabenimą (OVĮ 13 101 plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. lapkričio 27 d. str.) gali generalinis prokuroras ar jo įgalioti Genera ir 2007 m. gegužės 15 d. nutarimus.

190 linės prokuratū ros ar apygardų proku ratūrų prokuro- teisenos, pagal kurią teismas galėtų (turėtų) nagrinėti rai, koordinuojan tys ir kontroliuojan tys operaty vi nių tokius skundus. Taigi šioje situacijo je naivu diskutuoti veiksmų teisėtumą. Toks teisinis reglamentavimas lei apie realią ir veiksmingą galimybę gintis nuo nepa- džia daryti išvadą, kad jei Operatyvinės veiklos įstaty- grįstų ar neteisėtų prokuroro veiksmų ar sprendimų, mą laikysime proceso įstatymu, o pagal Operatyvinės priimtų atliekant operatyvinį tyrimą. veiklos įstatymą priimamus motyvuotus teikimus, Lygiai tokia pat situacija susiklosčiusi ir su operaty- sankcijas etc. – procesiniais sprendi mais ir nek reipsime vinio tyrimo metu teisėjų priimtais sprendimais. Kaip dėme sio į Prokuratūros įstatyme ne kartą pakartotą žinoma, pagal OVĮ 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio nuostatą, jog skųsti galima „įstatymų nusta tyta tvar- 1 dalį tokius sprendimus turi teisę priimti apygardų ka“, atliekant operatyvinį tyrimą generalinio proku- teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai. Lietuvos Res- roro įgaliotų Gene ra li nės proku ratūros ar apygardų publikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) proku ratūrų prokurorų veiksmai ir sprendimai galėtų 1 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, jog bylose teismų būti apskųsti aukštesniajam prokurorui ( Prokuratūros priimtus sprendimus (ši teisinė kategorija vartojama įstatymo 15 str. 2 d. 25 p.). Jei toks generalinio pro bendrąja prasme – aut. past.) gali peržiūrėti tik teismas kuroro įgaliotas Gene ra li nės prokuratūros prokuroras ir tik įstatymų nusta ty ta tvarka. Įvertinus Konstitucijos yra generalinio proku roro pavaduo tojas, jo atliekant 111 straipsnio 1 dalyje nurodytą teismų sistemą ir Teis operatyvinį tyrimą atlikti veiksmai ar priimti spren mų įstatyme apibrėžtą jų procesinę kompetenci ją, dimai galėtų būti apskųsti generaliniam prokuro- peršasi prielaida, jog apygardos teismo pirmininko ir jo rui. Atliekant operatyvinį tyrimą paties Genera linio įgalioto teisėjo nutartys, legitimuojan čios slaptų prie- prokuro ro atlikti veiksmai ar priimti sprendimai (o tai vartos priemonių taiky mą pagal OVĮ, žiūrint hipotetiš- nėra retas atvejis) pagal Prokura tūros įsta ty mą nėra kai, tegalėtų būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam skundžiami hierarchine tvarka. Galimybę atliekant ar Aukščiausiajam teismams. Skundai tegalėtų būti operatyvinį tyrimą prokuroro atlieka mus veiksmus paduodami ir nagrinėjami proceso įstatymų nustaty- ir priimamus sprendimus skųsti teismui hipotetiškai ta tvarka. Deja, Lietuvoje ex lege nėra nei tokio teismo, galėtų numaty ti proceso (teise nos) įstatymai. Deja, kuris nagrinėtų skundą dėl atliekant operatyvinį tyri- nors konstitucinėje jurisprudencijoje kartais neatsar mą teisėjo priimto sprendimo, nėra ir teisenos, pagal giai nurodoma, esą ikiteismi nis tyrimas apima ir kurią teismas galėtų (turėtų) nagrinėti tokius skundus. operatyvinę veiklą102, tačiau Baudžiamojo proceso Teisminėje praktikoje tokiose teismų nutartyse įpras- kodeksas nenumato galimybės skųsti teismui atlie- tai nurodoma, jog šios nutartys yra neskundžiamos, o kant operatyvinį tyrimą prokuro ro atliktų veiksmų ar asmens noras skųsti tokią nutar tį vadovaujantis Kons- priimtų sprendimų. Tikriausiai ir be platesnės teisinės titucijos 6 ir 22 straipsniais ir 30 straipsnio 1 dalimi kar- argumentacijos akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos tais pavadi namas „klaidinga, asmeniui palankia Kons- civilinio proce so kodeksas taip pat nereglamentuoja titucijos ir kitų įstatymų nuostatų interpretacija“103. prokuroro veiksmų ar sprendimų apskundimo. Tokios Taigi Operatyvinės veiklos įstatyme nėra numatyta teisinės galimybės nesuteikia ir Lietuvos Respublikos reali ir veiksminga galimybė gintis nuo galimai ne- administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ). teisėtų atliekant opera tyvinį tyrimą prokuroro ar tei Viena vertus, prokuroras nėra viešojo administravimo sėjo atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų dėl subjektas (ABTĮ 2 str. 4 d.), jo veikla atliekant operatyvi slapto pobūdžio priemonių, kuriomis skverbiamasi į nį tyrimą nėra nei viešasis, nei vidaus administravimas asmens privatumą bei kitas teises ir laisves: nėra to- (ABTĮ 2 str. 1 ir 2 d.), todėl ginčai dėl atliekant operaty- kio prokuroro, kuriam galėtų būti apskųstas teikimą vinį tyrimą prokuroro atliekamų veiksmų ar priimamų teikiantis generalinis prokuroras, nėra tokio teismo sprendimų nepriskir tini adminis tracinių teismų kom- ar teisėjo, kuriam galėtų būti apskųsta apygardos petencijai (ABTĮ 15 str.). Juo labiau kad ABTĮ 16 straips teismo pirmininko ar jo įgalioto teisė jo nutartis leisti nio 2 dalyje pabrėžiama, jog administracinių teismų taikyti tam tikrą prievartą, nėra reglamentuota ir to- kompetencijai nepriskiriama tirti, inter alia, prokurorų kio skundo padavimo bei išnagrinėjimo teisinė pro- procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu cedūra: išnag rinėjimo terminai, galimi priimti teisi- ar bylos tyrimu. Atsiž velgiant į tai, galima apibendrin- niai sprendimai, priimtų teisinių sprendimų teisiniai ti, jog nors Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje padariniai, galimybė skųsti priimtą teisinį sprendimą ir 4 straipsnio 3 dalyje deklaruojama, esą prokuroro ir t. t. Šiuo aspektu Operatyvinės veiklos įstatyme yra veiksmai ir sprendimai gali būti apskųsti ir teismui, visiškas teisinis vakuumas, kurio nekompensuoja ir tačiau ex lege Lietuvoje nėra tokio teismo, kuris nag kiti Lietuvoje galiojantys įstatymai (nėra net tokio rinėtų skundą dėl atliekant operatyvinį tyrimą pro- įstatymo, kurį aptariamiems santykiams gali ma būtų kuroro atlikto veiksmo ar priimto sprendimo, nėra ir

103 Pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės L. 102 palyginimui žr. kad ir Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą. Garnelienės 2012 06 15 raštas Nr. (6-16)-03-322 „Dėl Jūsų 2012-06-12 skundo“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 191 pritaikyti bent pagal analogiją). giai lyginamas su asmeniu, į kurio privatumą skverbia Šis Operatyvinės veiklos įstatymo konstitucingumo masi atliekant operatyvinį tyrimą, tačiau operatyvinės aspektas išskirtinai reikšmingas ir tuo, jog sukuria tei- veiklos metodų, priemonių ir veiksmų teisėtu mo kon- sinį efektą, kada atliekant operatyvinį tyrimą priimti trolės bei šios kontrolės objektyvumo (nešališkumo) slapti asmens privatumą ir kitas teises bei laisves ri- aspektu aukščiau pristatytas teisinis reglamentavimas bojantys teisėjų sprendimai pagrįstumo požiūriu aps kelia abejonių, ar jis atitinka Konstitucijos 29 straipsnį. kritai nėra tikrinami visame teisiniame (baudžiamaja- Trumpai aptariant OVĮ 6 straipsnio 9 dalyje ir me) procese. Kaip minėta, Lietuvoje nėra galimy bės 21 straipsnyje numatytą galimybę skųsti opera ty savaran kiškai apskųsti teisėjo nutartį, priimtą pagal vinės veiklos subjektų veiksmus, norisi pažymėti, jog ši OVĮ 10 ar 11 straipsnį. Lietuvos Aukščiausia sis Teis- teisinė galimybė taip pat nėra nei reali, nei veiksmin- mas formuoja vienin gą teisminę praktiką, jog faktinis ga. Viena vertus, OVĮ 6 straipsnio 9 dalyje tik dekla slapto pobūdžio operatyvinių veiksmų (tų, kuriuos ruoja ma, esą operaty vinės veiklos subjektų veiksmai sankcionuoja teisėjas) pagrindas nebūtų tikrinamas ir gali būti skundžiami ir teismui, tačiau nenuro dyta, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Štai, Lietuvos o iš esmės ir nėra nei tokio teismo, kuris nagrinėtų Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus tei- skundą dėl operatyvinės veiklos subjekto veiksmo, sėjų aprobuotos „Baudžiamojo proceso kodekso nor- nei teisenos, pagal kurią teismas galėtų tokį skundą mų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų nagrinėti. Kita vertus, Operatyvinės veiklos įstatyme praktikoje apžvalgos“ 13.2 punkte, o ir konkrečiose nenumatyta ne tik teismui, bet ir operatyvinės veiklos nutartyse, paskelbtose išnagrinėjus kasacinius skun subjekto vadovui bei prokurorui paduodamo skundo dus, formuojama praktika, jog jei „operatyvinio tyrimo išspren dimo teisinė procedūra: išna g rinėjimo termi- veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar nai, galimi priimti teisiniai sprendimai, priimtų teisi šių teismų baudžiamų jų bylų skyrių pirmininkai, nagri- nių sprendimų teisiniai padariniai, galimybė skųsti nėjantis bylą teismas faktinio veiksmo atlikimo pagrin priimtą teisinį sprendimą ir t. t. (iš esmės žinomi tik do papras tai netikrina“104. Taigi Lietuvoje galiojantis subjektai, kuriems galima pateikti skundą). Galiau- teisinis reglamentavimas nesuteikia apskritai jokios siai, vertinant operatyvinės veiklos subjektų elge sio galimybės bent vieną kartą patikrinti, remiantis ko- apskundimą, negalima pamiršti, kad operatyvinė kiais duomenimis buvo suvaržytas asmens privatumas veikla yra slapta veikla, t. y. veikla, apie kurią nežino ar kitos konstitucinės teisės (pagal OVĮ priimta teisėjo ir kurios nekontroliuoja nei asmuo, kurio atžvilgiu ji nutartis neskun džiama, papras tai ir netikrinama). atliekama, nei visuome nė (ir tas konsti tu ciškai patei- Aptariamu aspektu negalima nepastebėti ir to, jog sinama, nes ši veikla tik dėl to ir išsaugo savo efekty- visiškai kitokias teises ir teisines galimybes Operaty vumą). Galimybė ginti savo teises a priori priklauso vinės veiklos įstatymas suteikia operatyvinės veiklos nuo asmens žinojimo apie kėsinimąsi į jas. Deja, kaip subjektui ir prokurorui. Štai jei prokuro ras atsisako minėta, Operatyvinės veiklos įstatyme nėra įtvirtin- teikti teikimą dėl, pvz., OVĮ 10 straipsnyje numatytų ta pareiga informuoti asmenį, kad jo atžvilgiu buvo veiksmų sankcionavimo, operaty vi nės veiklos subjek- taikyta tam tikra jo teises ar laisves varžiusi prievarta. to vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas turi Taigi OVĮ numatyta asmens, manančio, kad opera- teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą, kuris turi įgalioji- tyvinės veiklos subjek tai pažeidė jo teises ar laisves, mus teikti teikimus sankcionuoti šiuos veiksmus. Maža galimybė ginti savo galimai pažeistas teises, formaliai to, prokuroro atsi sakymas turi būti motyvuotas raštu, yra deklaruota, tačiau iš esmės tėra simbo linė ir var- o pats prokuroras apie savo atsisakymą teikti teikimą giai gali pretenduoti būti pavadin ta realiu ir veiksmin- privalo pranešti generaliniam prokurorui ar jo įgalio- gu pažeistų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmu. tam generalinio prokuroro pavaduotojui (OVĮ 10 str. 8 d.). Taigi Operatyvinės veiklos įstatyme suku rta tokia Išvados teisinė procedūra, kuri bent jau psichologine pras me eliminuoja (ar bent jau minimizuoja) prokuroro Aukščiau trumpai pristatyta Konstitucinio Teismo nenorą paklusti operatyvinės veiklos subjekto valiai. ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurispru den cijos, Panašiai yra ir su teisėjo priimamais sprendimais – jei Operatyvinės veiklos įstatymo ir jo praktinio taikymo teisėjas priima nutartį atsisakyti sankcionuoti tam tikrą analizė leidžia dary ti išvadą, jog, žiūrint formaliai, ne- veiksmą, teikimą teikian tis prokuroras šį teisėjo spren- nustačius konkrečios nusikals ta mos veikos požymių, dimą gali apskųsti apygardos teismo pirmininkui (OVĮ o iš esmės – neži no mu pagrindu pradedamas ir nuo 10 str. 9 d.). Nors operatyvinės veiklos subjektas ar pro- nekontroliuojamos operatyvinės veiklos subjektų dis- kuroras Konstitucijos požiūriu vargiai gali būti tiesio- krecijos priklausantis, ilgai (9, 12 ar daugiau mėnesių) besitęsiantis opera tyvinis tyrimas kaip alternatyva bau- džiamajam procesui ar pirminis nusikalsta mos veikos 104 plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, Vilnius, aplinkybių aiškinimasis, kuriame net ir pabaigus tyri- 2007, Nr. 27, p. 388.

192 mą neužtikrinama galimy bė žinoti, jog toks tyrimas balandžio 18 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos buvo atliekamas ar buvo taikoma slapta prievartos Komercinių bankų įsta ty mo 37 straipsnio pirmosios priemonė, kuriame įvairaus griežtumo ir intensyvumo dalies 7 punkto, 39 straipsnio, 40 straipsnio pirmosios prievarta taikoma nepriklauso mai nuo to, kokio pavo- bei antrosios dalių, 45 straipsnio ir 46 straipsnio jingumo veika tiriama (iš esmės griežčiausia prievarta antrosios bei trečiosios dalių atitikimo Lietuvos galima net ir tiriant lengviausią nusikalstamą veiką), Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1996, kuriame nesuteikiama reali ir veiksminga galimybė Nr. 36-915. skųsti netei sėtus prievartinius veiksmus, taip pat nega- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. rantuojama, kad atliekant operatyvinį tyrimą surinkta spalio 1 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos informaci ja bus naudojama tik tiems tikslams, kuriems baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnio ji ir buvo renkama, o nerei ka linga informacija iš tiesų penktosios dalies ir 242 straipsnio atitikimo Lietuvos bus sunaikinta (žinoma, reikalinga informacija nebus Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1997, sunaikin ta), Operatyvinės veiklos įstatymas daugeliu Nr. 91-2289. aspektų galimai prieštarauja iš universalaus teisinės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. valstybės imperatyvo kylančiam teisinio apibrėžtumo kovo 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos ir aiškumo reikalavimui bei konstituciniam propor įstatymo „Dėl SSSR Valstybės saugumo komiteto cingumo principui, neigia Konsti tu cijos 22 straipsnyje (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios įtvirtin tos asmens teisės į priva tu mą bei Konstitucijos organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės 30 straipsnio 1 dalyje postuluojamos teisės kreiptis į veiklos“ 1 ir 2 straipsnių, 3 straipsnio 2 dalies, taip pat teismą teisminės gynybos turinio esmę. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSSR valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) Šaltiniai vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo 1 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos straipsnio 1 ir 2 dalių atitikimo Lietuvos Respubli kos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1999, Nr. 23-666. žinios, 1992, Nr. 31-953; Nr. 33-1014 (su vėlesniais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. papil dy mais ir pakeitimais). spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. konvencija, iš dalies pakeista protokolais Nr. 11 ir nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Nr. 14 // Valstybės žinios, 2011, Nr. 156-7390. Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 1999, // Valsty bės žinios, 2002, Nr. 37-1341 Nr. 90-2662. (su vėl es niais papil dy mais ir pakeitimais). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas vasario 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos // Valstybės žinios, 2002, Nr. 65-2633 (su vėles niais Vyriausybės 1998 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. papildymais ir pakeitimais). 36 „Dėl 1998 metų pavyzdžio banderolių tabako Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas // gaminiams ir alko holiniams gėrimams ženklinti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, įvedimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstituci jai 1994, Nr. 81-1514 (su vėles niais papildymais ir ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 8 straipsnio pakeitimais). 1 daliai ir 12 straipsnio 1 daliai“ // Valstybės žinios, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 2000, Nr. 17-419. įstatymas // Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. (su vėles niais papildymais ir pakeitimais). balandžio 5 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos teismų įstatymas // Lietuvos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1994, Nr. 731-19 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Nr. 46-851 (su vėles niais papildymais ir sistemos operatyvinės veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimais). patvirtintų „Lietuvos Respublikos vidaus rei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kalų sistemos operatyvinės veiklos nuostatų“ vasario 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 4.7 papunkčio atitikimo Lietuvos Respub likos civilinio proceso kodekso 53 straipsnio ir Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos operatyvinės Respublikos prokuratūros įstatymo 21 straipsnio veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktui“ // trečiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Valstybės žinios, 2000, Nr. 30-840. Konstitucijai“ // Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. Vyriausybės žinios, 1994, Nr. 13-221. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. operatyvinės veiklos įstaty mo 2 straipsnio 12 dalies,

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 193 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2002, Nr. 93-4000. Lietu vos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. 198(1) straipsnio 1 bei 2 dalių atiti ki mo Lietuvos spalio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2000, visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir Nr. 39-1105. 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. Konstitu ci jai“ // Valstybės žinios, 2002, Nr. 104- birželio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 4675. švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, kovo 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, įstatymo „Dėl piliečių nuosa vy bės teisių į išlikusį 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5 punktų, nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punktų 14 straipsnio (1993 m. sausio 12 d. redakcija), atitikimo Lietuvos Respub likos Konstitucijai“ // Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių Valstybės žinios, 2000, Nr. 49-1424. į išli kusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. 2 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 5 punkto, 15, birželio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 20 ir 21 straipsnių (2002 m. sausio 15 d. redakcija), žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 15 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų, šio straipsnio 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstituci 2 ir 4 dalių, 16 straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio jai“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 54-1587. (2002 m. spalio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. Respublikos Konstitu ci jai ir dėl Lietuvos Respublikos vasario 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 27 civilinio proceso kodekso 55 straipsnio 1 dalies „Dėl gyvenamųjų namų, būtinų valstybės reikmėms, ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo išpirkimo“ atitikties Lietuvos Respub li kos Konstitucijai 15 straipsnio 2 bei 3 dalių ir 32 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konsti tu ci jai“ nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą // Valstybės žinios, 2001, Nr. 18-561. atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 14 straipsniui (1993 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 12 d. redakcija)“ // Valstybės žinios, 2003, Nr. kovo 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 24-1004. farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // kovo 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės žinios, 2002, Nr. 28-1003. pataisos darbų kodekso 41 straipsnio 2 dalies Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. (1997 m. liepos 2 d. redakcija) atitikties Lietuvos liepos 2 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2003, krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo Nr. 29-1196. tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. Lietuvos Respub li kos Konstitucijai“ // Valstybės sausio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žinios, 2002, Nr. 69-2832. alkoholio kontrolės įstaty mo 1 straipsnio 4 dalies Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. (1997 m. liepos 2 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies rugsėjo 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 3 straipsnio telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. 1 dalies 2 punkto (1995 m. balandžio 18 d. re redakcija) 27 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos dakcija), 4 straipsnio 2 dalies (1998 m. gruodžio telekomu nikacijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo 10 d. redakcija), 13 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos redakcija), 30 straipsnio 1 dalies (1997 m. liepos 2 d. telekomunikacijų įstatymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) bei 44 straipsnio 4 dalies (2002 m. birželio redakcija) 57 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriau operatyvinės veiklos įstatymo (1997 m. gegužės sybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl 22 d. redak cija) 7 straipsnio 3 dalies 4 punkto, alkoholio produktų gamybos licenci ja vimo taisyklių Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įsta ty mo patvirtinimo“ patvirtintų alkoholio produktų (2002 m. birželio 20 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies gamybos licencijavimo taisyklių 7 bei 9 punktų 6 punkto, Lietuvos Respub likos baudžiamojo proceso (2001 m. sausio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos kodekso 48 straipsnio 1 dalies (1961 m. birželio Respubli kos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2004, 26 d. redakcija) ir 75 straipsnio 1 dalies (1975 m. Nr. 15-465. sausio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.

194 rugpjūčio 17 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. Respublikos Konstitucijai“ // Valsty bės žinios, 2005, 1423 „Dėl prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės Nr. 63-2235. ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto lapkričio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, administracinių teisės pažeidimų kodekso163(2) tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // patvirtinimo“ patvirtintos prašymų leisti įsigyti Valstybės žinios, 2005, Nr. 134-4819. nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio sausio 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos konstitucinio įstatymo nustatytiems naciona liniams Respub likos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), d. redakcija) 4 straipsniui ir Lietuvos Respublikos 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), administracinių bylų teisenos įstatymo (2001 m. 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. rugsėjo 19 d. redakcija) 5 straipsniui“ // Valstybės redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. žinios, 2004, Nr. 129-4634. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. redak cija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, ir dėl pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo kuriais reguliuojami valsty bės tarnybos ir su ja susiję prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 ir įstatymams“ // Valstybės žinios, 2004, Nr. 181- d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos 6708; Nr. 186 (atitaisymas). Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, Nr. 7-254. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos lapkričio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalsta mu mo užkardymo įstatymo teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2006, 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. Nr. 130-4910. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2005, Nr. 1-7. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. 5 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) vasario 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 5 dalies, 6 straipsnio 1, 3, 4 dalių (2000 m. birželio Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 29 d. redakcija), 10 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų redakcija) 1 dalies, 15 straipsnio (2000 m. birželio sociali nio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 29 d. redakcija) 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos patvirtintų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 37 punkto (2000 m. rugpjū čio 29 d. redakcija) 4 dalies atitikties (2000 m. gegužės 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valsty bės Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių žinios, 2006, Nr. 141-5430. ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. daliai (1999 m. gruodžio 23 d., 2001 m. liepos 5 d. gegužės 15 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos redakcijos)“ // Valstybės žinios, 2005, Nr. 19-623. administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos gegužės 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Respub likos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 10 straipsnio 4 dalies (1999 m. lapkri čio 25 d. 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 redakcija), 11 straipsnio (1999 m. lapkričio 25 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 195 redakcija) 1, 2 dalių atitik ties Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 54-2097. birželio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. nekilnojamojo turto regist ro įstatymo (2001 m. liepos 5 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnio atitikties piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respub li kos Konstitucijai ir Lietuvos atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), 16 straipsnio nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro 7 dalies (1999 m. gegužės 13 d., 2001 m. gruodžio nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų 11 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 88 punkto Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3018. (2007 m. vasario 27 d. redakcija), 97 punkto (2007 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 27 d., 2008 m. spalio 22 d., 2010 m. kovo 3 d., sausio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 m. gegužės 4 d. redakcijos) atitikties Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 2 dalies Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2011, (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Nr. 156-7405. Respublikos Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų Nr. 11-388. skyriaus apžvalgos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kovo 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos skyriaus aprobuota „Baudžiamojo proceso kodekso prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio (2000 m. spalio normų, reglamen tuojančių įrodinė jimą, taikymo 10 d. redakcija) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos teismų praktikoje apžvalga“ // Teismų praktika, Nr. Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2009, Nr. 36-1390. 27, p. 320–388. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų gruodžio 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos skyriaus pirmininkės L. Garnelienės 2012 m. valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 birželio 15 d. raštas Nr. (6-16)-03-322 „Dėl Jūsų dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 2012-06-12 skundo“. 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Konstitucijai“ // Valstybės žinios, 2009, byloje Huvig v. France Judgment of 24 April 1990 Nr. 148-6632. (Application no. 11105/84). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje 2010 m. vasario 3 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Valenzuela Contreras v. Spain Judgment of 30 July Respublikos transporto priemonių valdy tojų civilinės 1998 (Application no. 58/1997/842/1048). atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies Prado Bugallo v. Spain Judgment of 18 May 2003 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ // Valsty (Application no. 58496/00). bės žinios, 2010, Nr. 16-758; Nr. 64 (atitaisymas). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. Weber and Saravia v. Germany Judgment of vasario 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 29 June 2006 (Application no. 54934/00). Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Bykov v. Russia Judgment of 10 March 2009 valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų (Application no. 4378/02). akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, šios sutarties Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje priedų, taip pat akcininkų sutarties projektams“ 1, 2 Shimo vo los v. Russia Judgment of 21 June 2011 punktų, Lietuvos Respubli kos Vyriausybės 2004 m. (Application no. 30194/09). kovo 18 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės Literatūra „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ atitikties Lietuvos ANDREJEVAS, V. Profesionalus operatyvinis tyrimas – Respublikos Konstitucijai“ // ikiteisminio tyrimo garantas // Visuomenės Valstybės žinios, 2010, Nr. 25-1179. saugumas ir viešoji tvarka, 2011, Nr. 6, p. 31. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. BELEVIČIUS, L. Techninių priemonių panaudojimo sausio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos tiriant nusikaltimus teisinis reglamentavimas // autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 Jurisprudencija, 2002, t. 29 (21), p. 72–85. m. gegužės 18 d. redakcija) 67 straipsnio 3 dalies BELIŪNIENĖ, L. Žmogaus teisių ar laisvių esmę atitikties Lietu vos Respublikos Konstitucijai“ // paneigiančių atvejų konstatavimas konstitucinėje Valstybės žinios, 2011, Nr. 3-93. jurisprudencijoje ir jų analizė // Teisės proble mos,

196 2009, Nr. 3 (65), p. 57–78. ŠIMKUS, K. Elektroninės žvalgybos teisinis BREITENMOSER, S. Der Schutz der Privatsphäre reguliavimas užsienio valstybėse // Juris prudencija, gemäss Art. 8 EMRK. Das Recht auf Achtung des 2005, t. 76 (68), p. 113–120. Privat- und Familien le bens, der Wohnung und des ŠIMKUS, K. Psichologijos žinių taikymo operatyvinėje Briefverkehrs. Frankfurt am Main, 1986. veikloje problematika // Jurisprudencija, 2001, t. 23 GODA, G. Procesinės prievartos priemonės samprata (15), p. 232–238. // Teisė, 1998, Nr. 32, p. 54–68. ŠIMKUS, K. Nusikalstamos veikos imitacijos modelio ir GODA, G. Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo slaptosios operacijos vieta operatyvinėje veikloje // problemos ir perspektyvos // Teisė, 2006, t. 58, p. Jurispru dencija, 2003, t. 42 (34), p. 57–67. 70–83. ŠIMKUS, K., TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos GODA, G. Agento provokatoriaus veikla ir žmogaus teorinis identitetas // Jurispru dencija, 2002, t. 27 teisė į sąžiningą procesą // Teisė, 2000, t. 37, p. (19), p. 100–107. 34–43. ŠTARIENĖ, L. The Limits of the Use of Undercover GODA, G. Nusikalstamos veikos imitacijos modelio Agents and the Right to a Fair Trial Under Article 6(1) kaip teisėto tyrimo veiksmo atskyrimas nuo of the European Convention on Human Rights // draudžiamo provokavimo daryti nusikalstamą Jurispru dencija, 2009, t. 3 (117), p. 263–284. veiką // Teisė, 2009, t. 73, p. 7–23. ŠTITILIS, D. Privataus gyvenimo elektroniniuose GODA, D. Konstitucinė justicija ir baudžiamojo ryšiuose ribojimas nusikaltimų tyrimo tikslais // proceso teisės mokslas // Teisė, 2011, Nr. 78, p. Jurisprudencija, 2006, t. 9 (87), p. 69–75. 68–92. ŠTITILIS, D. IP telefonija – iššūkis elektroninių ryšių LATAUSKIENĖ, E., MATULIENĖ, S. Kontroliuojamasis kontrolės, siekiant ištirti nusikaltimus, teisiniam gabenimas – de lege lata, procesinė prievartos reguliavimui // Jurisprudencija, 2009, t. 1 (1), p. priemonė – de lege ferenda // Jurisprudencija, 205–221. 2006, t. 1 (79), p. 59–64. TARASEVIČIUS, P. Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tyrimo santykis // Juris pru den cija, 2003, t. 49 (41), komentaras / Mokslinis redaktorius G. Goda. . p. 65–75. Vilnius, 2003, 4 kn. (1-220 straipsniai). TARASEVIČIUS, P. Esminės operatyvinės veiklos ir LIPNICKAS, E. Kriminalistinis neviešų tyrimo veiksmų ikiteisminio tyrimo reglamen ta vi mo poįstatyminiais integracijos į Lietuvos baudžia mąjį procesą teisės aktais problemos // Jurisprudencija, 2005, t. vertinimas // Juris prudencija, 2005, t. 76 (68), p. 75 (67), p. 76–82. 26–34. TARASEVIČIUS, P. Kai kurių Lietuvos Respublikos MERKEVIČIUS, R. Baudžiamasis proce sas: įtariamojo operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintų sąvokų samprata. Vilnius, 2008. interpreta vi mo problemos // Jurisprudencija, 2007, MERKEVIČIUS, R. Ikiteisminio tyrimo teisėjo teisė kon t. 2 (92), p. 18–27. troliuoti žmogaus pripa ži ni mą įtariamuoju // Teisė, ŽILINSKAS, D. Policijos teisės prielaidos: operatyvinės 2005, Nr. 57, p. 106–127. veiklos teisinio reglamentavimo problema // MERKEVIČIUS, R. Baudžiamajame procese atsitiktinai Jurisprudencija, 2003, t. 49 (41), p. 54-64. gautos faktinės informacijos panaudojimas КОРЕНЕВСКИЙ, Ю. В., ТОКАРЕВА, М. Е. kitame baudžiamajame procese (I), in: Lietuvos Использование результатов оперативно – Respublikos baudžiama jam kodeksui – 10 metų / розыскной деятельности в доказывании по Vyr. mokslinis redaktorius G. Švedas. Vilnius, 2011, уголовным делам. Москва, 2000. p. 395–428. Оперативно – розыскная деятельность. Учебник MULEVIČIUS, S., PETROŠIUS, D. Etiniai moraliniai / под ред. Горяинова К. К., Овчинского В. С., operatyvinės veiklos aspektai // Jurisprudencija, Шумилова А. Ю. Москва, 2002. 2005, t. 76 (68), p. 70–76. ЗАЖИЦКИЙ, В. И. Результаты опера тив PANOMARIOVAS, A. Žvalgybinė veikla ir žvalgybinės но – розыскной деятельности в уголовном informacijos panau do jimas tiriant nusikalstamas судопроизводстве. Москва, 2006. veikas: de lege lata – de lege ferenda // Jurisprudencija, 2009, t. 4 (4), p. 279–294. PETROŠIUS, D. Informacinis karas ir jo galimybė operatyvinėje veikloje // Jurispru den cija, 2002, t. 36 (28), p. 113–121. PETROŠIUS, D. Operatyvinės veiklos įstatymo raida žmogaus teisių apsaugos konteks te // Jurispruden cija, 2004, t. 63 (55), p. 126–138.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai 197 APIE AUTORIUS

JOKUBAITIS, Alvydas – dr. (HP), Vilniaus universi- RAGAUSKAS, Petras – dr., Vilniaus universiteto teto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu- Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto to Politikos teorijos katedros vedėjas, profesorius Politikos teorijos katedros docentas, Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, žurnalo „Teisės pro- KŪRIS, Egidijus – dr. (HP), Vilniaus universiteto blemos“ vyriausiasis redaktorius Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas, profesorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių san- SINKEVIČIUS, Vytautas – dr. (HP), Mykolo Rome- tykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos rio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorius, buvęs Lietuvos Respublikos katedros profesorius, buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas (1999–2008), pirminin- Konstitucinio Teismo teisėjas (1999–2008) kas (2002–2008) ŠILEIKIS, Egidijus – dr. (HP), Vilniaus universiteto MACHOVENKO, Jevgenij – dr. (HP), Vilniaus uni- Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius, versiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius, Teisės istorijos instituto vadovas (nuo 2008 m.)

MAKSIMAITIS, Mindaugas – habil. dr., Mykolo ŠINKŪNAS, Haroldas – dr., Vilniaus universiteto Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės filosofi- Teisės fakulteto prodekanas, Viešosios teisės kate- jos ir istorijos katedros profesorius dros docentas

MASNEVAITĖ, Elena – dr., Vilniaus universiteto VAIČAITIS, Vaidotas Antanas – dr., Vilniaus uni- Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros lektorė, Lie- versiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros tuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos docentas pirmininko pavaduotoja – komisijos sekretorė, Lietu- vos apeliacinio teismo pirmininko patarėja ŽALTAUSKAITĖ-ŽALIMIENĖ, Skirgailė – dr., Vil- niaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės MERKEVIČIUS, Remigijus – dr., Vilniaus univer- katedros docentė, Lietuvos vyriausiojo administraci- siteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos ka- nio teismo teisėja (nuo 2008 m.) tedros docentas, advokatų kontoros „Merkevičius, Juonys ir partneriai“ partneris, advokatas ŽILYS, Juozas – dr. (HP), Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros MIZARAS, Vytautas – dr. (HP), Vilniaus universite- profesorius, buvęs Lietuvos Respublikos Konstituci- to Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, nio Teismo teisėjas, pirmininkas (1993–1999) profesorius, advokatų kontoros „Baltic Legal Soluti- ons Lietuva“ partneris, advokatas

198 2012 m. gegužės 17 d. Vilniaus universitetas. Nacionalinės mokslinės- praktinės konferencijos „Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai“ akimirkos. Fotografas Vidas Naujikas (Vilniaus universitetas)

Prof. dr. (HP) Egidijus Kūris.

Prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis.

Konferencijos dalyviai. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinį sudarė: Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė

Straipsnių autoriai: Alvydas Jokubaitis Egidijus Kūris Jevgenij Machovenko Mindaugas Maksimaitis Elena Masnevaitė Remigijus Merkevičius Vytautas Mizaras Petras Ragauskas Vytautas Sinkevičius Egidijus Šileikis Haroldas Šinkūnas Vaidotas A. Vaičaitis Skirgailė Žaltauskaitė-Žalimienė Juozas Žilys