LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS dvidešimTMETIS: PATIRTIS IR iššūkiai RECENZUOtų mokslinių STRaipsnių RINKINYS 1992 m. spalio 25 d. Vilniečiai balsuoja per LR Seimo rinkimus ir referendume dėl LR Konstitucijos. Fotografas Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 1992 m. LR Konstitucijos projekto derinimo grupė. Stovi: Vytautas Sinkevičius, Narcizas Rasimavičius, Aurimas Taurantas, Juozas Žilys, Egidijus Jarašiūnas, Šarūnas Adomavičius, Vytenis Andriukaitis. Sėdi: Petras Giniotas, Romualdas Ozolas, Vytautas Landsbergis, Eduardas Vilkas, Kęstutis Lapinskas. Fotografas Zenonas Nekrošius. LR Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ pasirašymo ceremonija Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiumo posėdžių salėje (dabar Konstitucijos salė). Vilnius, 1992 m. lapkričio 6 d. Fotografas Jonas Juknevičius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS dvidešimTMETIS: PATIRTIS IR iššūkiai RECENZUOtų mokslinių STRaipsnių RINKINYS VILNIAUS UNIVERSITETO Teisės FAKULTETO Viešosios teisės KATEDRA LIETUVOS NOTARų RūmAI UDK 342.5(474.5) Li317 Leidinį SUDARė: Prof. dr. (HP) Egidijus Kūris ir dr. Elena Masnevaitė Mokslinis redaktorius prof. dr. (HP) Egidijus Kūris RECENZENTAI: Prof. dr. Armanas ABRAMAVIČIUS – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedra Prof. dr. Arvydas ANDRUŠKEVIČIUS – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra Prof. dr. Saulius KATUOKA – Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedra Kalbos redaktorė Edita Birulienė Viršelyje panaudota Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr. Straipsnių rinkinys išleistas Lietuvos notarų rūmų iniciatyva ir lėšomis 2012 m. gruodžio 1 d. minimos Lietuvos notariato reformos 20-osios metinės www.notarai.lt Tiražas 600 egz. Spausdino UAB „Druka“ Mainų g. 5, LT-94101 Klaipėda El. p. [email protected] www.druka.lt © Lietuvos notarų rūmai ir straipsnių autoriai, 2012 ISBN 978-609-404-133-4 TURINYS įŽANGOS ŽODIS 7 Jevgenij Machovenko . PILIEČIO IR VALSTYbės SANTYKIAI 1791 M. GEGUŽės 3 D. KONSTITUCIJOJE: PAVELDAS IR PAMOKA 8 Mindaugas Maksimaitis . KONSTITUCIONALIZMO LIETUVOJE PATIRTIS 11 Vytautas Sinkevičius . 1992 M. KONSTITUCIJOS RENGIMAS: TO LAIKOTARPIO UŽRašų FRAGMENTAI 19 Juozas Žilys. KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS IŠTAKOS LIETUVOJE 29 Egidijus Kūris. KONSTITUCIJA, teisėkūRA IR KONSTITUCINĖ KONTROLė: RETROSPEKCINIAI IR METODOLOGINIAI SVARSTYMAI 54 Egidijus šileikis. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS įGYVENDINIMO įŽVALGOS PRAĖJUS DVIDEŠIMTMEČIUI 92 Vaidotas A. Vaičaitis. SUVERENITETO SAMPRATA IR 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 106 Petras Ragauskas. KONSTITUCINIS KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMAS TARP RESPUBLIKOS PREZIDENTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYbės 115 Haroldas šinkūnas. APIE TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMĄ, VEIKSMINGUMĄ IR ATSAKOMYBĘ 123 Elena Masnevaitė. KONSTITUCIJA IR POLITINIS PROCESAS: REGRESO ANATOMIJA 131 Skirgailė Žaltauskaitė–Žalimienė. TEISINIO SAUGUMO PRINCIPAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 136 Alvydas Jokubaitis. VERTYbių TIRONIJA IR teisė 156 Vytautas Mizaras. teisė į PRIVATŲ GYVENIMĄ: TOS PAČIOS LYTIES asmenų teisės į šeimos GYVENIMĄ APSAUGOS PROBLEMATIKA 161 Remigijus Merkevičius. LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYvinės VEIKLOS ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS KONTEKSTE 176 APIE AUTORIUS 198 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS DvidešimTMETIS: PATIRTIS IR iššūkiai 5 ĮŽANGOS ŽODIS 2012 m. spalio 25 d. sukanka dvidešimt metų, kai po doktrinos formulavimą ir reinterpretavimą; (ii) pačios audringo ir prieštaringo konstitucinės kūrybos etapo Konstitucijos teksto taisymą darant joje būtinus pakei- Lietuvos Respublikos piliečiai referendume priėmė timus bei papildymus – visi konstitucionalistai sutaria, dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tokio kad tokios intervencijos į Konstitucijos tekstą neturi amžiaus nebuvo sulaukusi nė viena iš išties nemažo būti labai dažnos; (iii) visuomenės konstitucinės kul- skaičiaus Lietuvos valstybės konstitucijų. Kita vertus, tūros ir konstitucionalistinio mentaliteto ugdymą, nes lyginamuoju aspektu dvidešimt metų yra labai neilgas neturint aukštos konstitucinės kultūros į Konstituciją laikas, nes konstitucijos kuriamos dešimtmečiams, o žvelgiama grynai instrumentiškai – kaip į „dar vieną“ jei pavyksta – šimtmečiams. Nesvarbu, ar konstituciją teisės aktą, kurį panorėjus galima pakeisti. Tačiau kaip priimtų patys piliečiai referendumu, ar ją priimtų pilie- nėra nuolat perstatinėjami statinio pamatai, taip ne- čių išrinkti atstovai, demokratinėje valstybėje šis aktas gali būti nuolat perdarinėjama ir Konstitucija, kuri yra yra viršiausias nacionalinis susitarimas, turintis saugoti visos nacionalinės teisės pamatas. Tokių pagundų kyla ir ginti kiekvieną individą nuo jo teisių pamynimo, net daug kam, maža to, šiandien Lietuvoje net yra tapę jei tai darytų demokratiškai išrinkta dauguma. šiuo at- tarsi gero tono ženklu kaip dažnos problemos spren- žvilgiu konstitucija yra antimažoritarinis aktas. Tai pa- dimą įvardyti vienos ar kelių Konstitucijos nuostatų sakytina ir apie Lietuvos Respublikos Konstituciją. pakeitimą. Matyt, išmokti gyventi pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina valstybės dar sunkiau, negu tiesiog įsisavinti jos nuostatas. sąrangą bei asmens ir valstybės santykius, taip pat nu- Konstitucinės teisės mokslininkams, taip pat gimi- brėžia gaires Lietuvos valstybės politikai – tiek vidaus, ningų sričių mokslininkams, tyrinėjantiems Konstitu- tiek užsienio. Būdama visos nacionalinės teisės pa- cijos problematiką, Konstitucijos dvidešimtmetis yra grindu, Konstitucija sudaro prielaidas tokiai politikai, tam tikra riba, kai galima, viena vertus, apžvelgti ir kuri paklustų teisei: jokia politinė iniciatyva, joks vie- įvertinti tai, kas padaryta, kita vertus, identifikuoti tam šosios valdžios sprendimas negali būti „už“ arba „virš“ tikras aktualias problemas, kurias teks spręsti atei- Konstitucijos, jį visuomet turi būti įmanoma patikrinti tyje. Kai kurios iš šių įžvalgų ir sudėtos į šį mokslinių jo atitikties Konstitucijai aspektu. Kitas klausimas, ar straipsnių rinkinį. Tyrimai ir svarstymai, kurių pagrindu Konstitucijos viršenybės, teisės saistomos politikos yra parengti šiame rinkinyje spausdinami straipsniai, ir teisinės valstybės nuostatomis yra vadovaujamasi buvo „avansu“ pristatyti mokslinėje konferencijoje realioje politinėje ir teisinėje praktikoje. Ne paslaptis, „Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: kad Konstitucija yra pažeidinėjama. Bene sunkiausi patirtis ir iššūkiai“, kurią 2012 m. gegužės 17 d. surengė jos pažeidimai yra tie, kuriuos daro įstatymų leidėjas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės kitos valstybės valdžios, kai jos pasiryžta savo veiklo- katedra. Kita vertus, šis mokslinių straipsnių rinkinys je nesivadovauti Konstitucija, ją „pamiršti“, „apeiti“ ar nepretenduoja nei į visapusiškumą, nei į kokias nors „įveikti“. Problemiška yra ir tai, kad kol kas stokojame „galutines“ tiesas. Tai „tik“ dar vienas rinkinys, kuriame brandžios politinės ir teisinės kultūros, kuri kiekvieną skelbiami Konstituciją bei tą terpę, kurioje skleidžiasi tokį nukrypimą nuo Konstitucijos reikalavimų padary- konstitucionalizmo idėjos, nagrinėjančių mokslininkų tų visuotinai netoleruojamą. Mokslininkai tai įvardija darbai, be to, tokie darbai, kurių autoriai nebūtinai su- „konstitucionalizmo deficito“ sąvoka. Deja, šiandien, tiktų net vienas su kitu (bent jau šio įžangos žodžio kai minime Konstitucijos dvidešimtąsias metines, ne- autorius pasiginčytų su kai kuriais straipsnių autoriais, galime nekonstatuoti, kad gyvename ir konstitucio- o jie, reikia manyti, galėtų nesutikti su juo). Bet kartu nalizmo deficito sąlygomis. tai – laisvų akademinių idėjų išsakymas, o be laisvo Konstitucijos kūrimas nebuvo vienkartinis aktas, idėjų išsakymo būtų neįmanoma nei konstituciona- pasibaigęs 1992 m. lapkričio 2 d., kai, išvakarėse pa- listinė mintis, nei konstitucionalizmo raida, nuolatinis skelbus referendumo dėl Konstitucijos rezultatus, Konstitucijos kūrimas. ji įsigaliojo. Veikiau tai buvo dar sudėtingesnio, nie- Autorių vardu dėkoju šios knygos leidimą inicijavu- kada nenurimstančio Konstitucijos kūrimo proceso siems ir organizavusiems Lietuvos notarų rūmams, jų pradžia – kartu ir nuolatinio valstybės kūrimo pro- prezidentui p. Mariui Stračkaičiui. Autoriai taip pat dė- ceso sudedamoji dalis. Nėra ir negali būti taip, kad kingi straipsnius recenzavusiems prof. Armanui Abra- Konstitucija būtų sustingusi, vienąkart Tautai „duota“ mavičiui, prof. Arvydui Andruškevičiui ir prof. Sauliui normatyvinė tikrovė. Nuolatinis Konstitucijos, kartu ir Katuokai, kurių profesinę nuomonę jie labai vertina. valstybės, kūrimas apima: (i) Konstitucijos aiškinimą ir taikymą, taip pat nuolatinį oficialios konstitucinės Prof. Egidijus Kūris LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS DvidešimTMETIS: PATIRTIS IR iššūkiai 7 PILIEČIO IR VALSTYbės SANTYKIAI 1791 M. GEGUŽės 3 D. KONSTITUCIJOJE: PAVELDAS IR PAMOKA Jevgenij Machovenko 1791 m. Konstitucija buvo parengta remiantis il- tos, prieš tai apiformintos kaip didžiojo kunigaikščio gamete Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos konsti- privilegijos bajorams, buvo kodifikuotos ir pateiktos tucinės teisės nuostatų ir aktų kūrimo ir sisteminimo kaip vientisas aktas 1529 m. – tai buvo Pirmasis Lietu- patirtimi. Kad buvo ir tiesioginė sąsaja su prieš tai vos Statutas. Jis visiškai pagrįstai vadinamas bajorų išleistais aktais, patvirtina pagrindinės Konstitucijos valstybės