Diasporos Istorija Ir Kultūra
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ISSN 1822-5152 Diasporos istorija ir kultūra Algimantas GURECKAS Lietuvių bendruomenės santykiai su lenkais sovietinės okupacijos metais Lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas, tei- Vidurio ir Rytų Europos pabėgėliai – lie- sininkas, aktyvus Lietuvių bendruomenės tuviai, latviai ir estai, lenkai, ukrainiečiai ir (PLB ir JAV LB) narys Algimantas Gureckas, visi kiti – tikėjosi, kad sovietinė daugiatautė remdamasis savo patirtimi, pristato lietuvių imperija sugrius. Tik retai kas numatė, kad santykių su lenkais klausimą išeivijoje: lietu- tai įvyks taip greitai – dar tos pačios pabė- vių pastangas kovojant dėl Lenkijos rytinės gėlių kartos amžiuje. Dar mažiau buvo tikė- sienos vaizdavimo žemėlapiuose, atlasuose tina, kad imperijos žlugimas galėtų įvykti ir teisingos informacijos apie Vilniaus kraš- be didelio masto ginkluotų susirėmimų. tą teikimo enciklopedijose ir almanachuose Atrodė, kad tokios didelės ir galingos im- bei pastangas išgauti Vilniaus arkivyskupijos perijos griūtis būtų įmanoma tik subyrėjus priskyrimą Lietuvos bažnyčiai. jos centrinei valdžiai ir vykstant didelės apimties sumaištims, gal net virstančioms pilietiniu karu. 1. Wilno i Lwów Mums tada atrodė, kad Lietuvai tokiu atveju iškiltų lenkų pavojus. Juk išsivaduo- Vilnius ir Lvovas. Toks buvo lenkų išeivi- janti Lietuva neturėtų jokios karinės jėgos, jos nusistatymas1. Ji (lenkų išeivija) siekė, kad o Lenkijai liktų didelė ir gerai ginkluota išsivadavusi Lenkija išlaikytų visas po Antro- kariuomenė. Jei sovietų armija nebežinotų, jo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes kas jos teisėta politinė vadovybė ir kieno ir atgautų Vakarų Ukrainą, Vakarų Gudiją ir įsakymų ji turėtų klausyti, ar būtų įsivėlusi Vilniaus kraštą. Kitaip sakant, Oderio ir Nei- į pilietinį karą, lenkams būtų nesunku vėl sės siena vakaruose, o rytuose 1921 metų Ry- pasiųsti bent vieną savo diviziją su nauju že- gos sutarties siena su Sovietų Rusija ir Sovietų ligovskiu į Vilnių. Ukraina ir 1923 metų demarkacijos linija su Be abejo, jiems tai būtų didelės politi- Lietuva. Didelį ir gražų Lenkijos žemėlapį su nės rizikos kelias. Jaltos ir Potsdamo kon- tokiomis sienomis matėme pakabintą Ameri- ferencijų nutarimai įsakmiai pabrėžė, kad kos lenkų kongreso įstaigoje Vašingtone. Lenkijai pavedamos Vokietijos žemės yra 55 kompensacija už prarastas jos tarpukariu pa. Lietuvos bajorai laikė Respubliką dviejų valdytas teritorijas rytuose. Jei ji tas rytines lygiateisių valstybių ir tautų sąjunga, o len- teritorijas atsiimtų, neišvengiamai sukeltų kų akimis Lietuva po Liublino unijos buvo vokiečių reikalavimą grąžinti po Antrojo tik viena iš trijų Lenkijos provincijų šalia pasaulinio karo jiems atimtas žemes. Tačiau Didžiosios ir Mažosios Lenkijos2. O dabar po Pirmojo pasaulinio karo lenkai vadova- abiejų valstybių santykis visai aiškus: Lie- vosi jėgos ir įvykusių faktų politika ir ne- tuva ir Lenkija – tai dvi atskiros, lygiateisės, vengė didelės karinės ir politinės rizikos žy- suverenios valstybės, Europos Sąjungos ir gių, kaip antai Józefo Pilsudskio 1920 metų Šiaurės Atlanto aljanso narės. žygis į Kijevą ir tų pačių metų rudenį jo Tačiau Lenkijos pastangos prisijungti įsakymas generolui Lucjanui Żeligowskiui Lie tu vą tęsėsi per 600 metų nuo Krėvos akto pasiskelbti maištininku ir užgrobti Vilnių. 1385 m. iki Lietuvos ir Lenkijos draugystės Jei lenkai sektų jų nepaprastai išaukštinto ir bendradarbiavimo sutarties 1994 m., tad Pilsudskio pavyzdžiu, jie gal ir nevengtų sovietų okupacijos metais būtų buvę neat- didžiai rizikingų žygių. sakinga tikėtis, kad šių valstybių ir tautų Lenkams riziką mažintų Vokietijos sus- santykiai taip lengvai išsispręs, ir dėl to ne- kaldymas ir Vakaruose bei Rytuose giliai įsi- besirūpinti. Henris Kissingeris yra pasakęs, sunkusi vokiečių baimė. Vokietiją sudarė dvi kad valstybininkas visada gali išsisukti iš tik tariamai nepriklausomos valstybės. Ji vis jam iškylančių sunkumų remdamasis pa- dar buvo karą laimėjusių valstybių okupuota, lankiausiomis prielaidomis apie ateitį, bet Vakarų Vokietijos kariuomenė integruota į valstybininku jį galima laikyti tik tada, kai Šiaurės Atlanto Sąjungą, o Rytų Vokietijos – jis sugeba apsisaugoti nuo numatytų nepa- į Varšuvos pakto struktūrą. Tokiomis aplin- lankių aplinkybių3. kybėmis niekas nebūtų toleravęs Vokietijos karinės intervencijos prieš Lenkiją, nepai- sant galimų nepateisinamų ir provokuo- 2. Pax Sovietica jamų Lenkijos veiksmų. Lenkijos agresija prieš savo rytinius kaimynus būtų sukėlusi Bet baimė nebuvo vienintelė paskata labai aštrią politinę reakciją, bet neparemtas ieškoti būdų išlyginti santykius su lenkais. jėga pasipiktinimas greitai aprimsta, kaip tai Sovietų okupacijos metais žiūrint iš šono at- rodo 1920 metų Vilniaus užgrobimo atvejis. rodė, kad vienas iš svarbių veiksnių, kuris, Nors atrodė, kad Lenkijai nebūtų buvę pro- palankiomis sąlygomis, būtų galėjęs priar- tinga grobti Vilnių ir Lvovą, bet tai mums tinti sovietinės imperijos žlugimą, būtų bu- nebuvo garantas, kad ji tokiu keliu neis. vusi visų imperijos pavergtų tautų bendra Dabar, kai esame išsivadavę, mūsų bai- ir suderinta veikla. Kad tai galėtų įvykti, mės gali atrodyti išsigalvotos, keistos ir juo- buvo reikalinga, kad nerusiškos tautos vi- kingos. Juk Lietuvos santykiai su Lenkija dinėje imperijoje, įjungtos į Sovietų Sąjun- tokie geri kaip niekada anksčiau. Net Abiejų gą, ir išorinės imperijos tautos satelitinėse Tautų Respublikos laikais, kai lietuviai drau- valstybėse derintų savo siekius ir veiksmus. ge su lenkais kovojo su bendrais priešais, o Juk vidinėje sovietų imperijoje rusai sudarė jungtinės valstybės viduje lietuvių ir lenkų absoliučią daugumą, apie 53%, o kartu su iš- didikai ir bajorai kartu saugojo ir gynė savo orine imperija, su Vidurio ir Rytų Europos laisves nuo karaliaus ir didžiojo kunigaikš- satelitiniais kraštais, jie sudarė tik 37%. Bet čio pastangų valstybėje įvesti kokią nors būtina bendros veiklos sąlyga – tai galimy- tvarką, tarp lietuvių ir lenkų tvyrojo įtam- bė pavergtoms tautoms viena kita visiškai 56 LIEtuvių MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS pasitikėti. Apie tai kalbėjau 25-jame San- bent jau užtikrina Rytų Europoje taiką, ra- taros-Šviesos suvažiavime, Tabor Farmoje, mybę ir pastovumą. Toks vertinimas gal ir Sodus, Mičigane 1978 m. rugsėjo 8 d.4, Pa- teisingas atsižvelgiant į didžiųjų bendrovių, saulio lietuvių bendruomenės (PLB) politi- prekiaujančių su Sovietų Sąjunga ir Rytų nėje konferencijoje Vašingtone 1987 m. spa- Europos kraštais, interesus, bet kilnus ne- lio 24 d. ir kitomis progomis. atrodo, todėl retai būdavo aiškiai ir atvirai Buvo akivaizdu, kad Vidurio ir Rytų pasisakoma už tokią Pax Sovietica. Tačiau Europos tautų tarpusavio santaika ir pasi- mums savo veikloje su tokia nuomone gana tikėjimas sunkiai pasiekiamas uždavinys. dažnai tekdavo susidurti. Todėl ne vien atei- Po Pirmojo pasaulinio karo buvo paskelbta ties galimų konfliktų baimė, o ir tuo metu tautų apsisprendimo teisė ir pagal tai, spren- užtinkamų kliūčių mūsų veiklai šalinimas džiant Europos teritorinius klausimus, buvo vertė mus dėti pastangas, kad santykiai su remiamasi etninių sienų principu. Tačiau lenkais būtų išlyginti. Tikėjomės, kad toks atsikūrusi Lenkija su tuo nesutiko ir reika- susitarimas nuramintų įtarimus, esą Rytų lavo sau istorinių sienų, pagal savo istorijos Europos išsivadavimas vėl iš naujo įžiebs jos supratimą. Ji ignoravo Abiejų Tautų Respu- tautų konfliktų gaisrus. blikos dvilypumą ir tarė tą jungtinę valstybę Mes gerai supratome Vakarų baimę, nes bent nuo 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos, ir patys to paties bijojome. Mūsų nuomone, jei ne nuo Liublino unijos, buvus Lenkija. santykius su lenkais išlyginti pasidarytų Pagal tai Lenkija siekė prisijungti Lietuvą, įmanoma, jei jie pagaliau atsisakytų Vil- Gudiją ir didelę dalį Ukrainos. Viena len- niaus ir Lvovo ir susitaikytų su Curzono li- kų srovė, vadovaujama Romano Dmowskio, nijos pagrindu 1945 metais nustatyta rytine siekė tuos kraštus įjungti į Lenkiją, kita, Lenkijos siena. vadovaujama Józefo Pilsudskio, norėjo juos Žinojome apie nesėkmingus bandymus jėga suvaryti į Lenkijos dominuojamą fede- susitarti su lenkų pogrindžio vadovais an- raciją5. Betgi ten, kur buvo galima Lenkijos trosios vokiečių okupacijos metais ir vėliau, naudai remtis etninių sienų principu, kaip atsidūrus užsienyje, Vyriausiojo Lietuvos antai Aukštojoje Silezijoje, lenkai nesivaržė išlaisvinimo komiteto (toliau – VLIK) pa- juo pasinaudoti. Lenkijos kaimyninės tau- stangas susikalbėti su lenkų egziline vyriau- tos tokioms lenkų užmačioms pasipriešino sybe Londone. Pagrindinė kliūtis išlyginti ir tai buvo akstinas lenkams ginklu pulti santykius buvo lenkų užsispyrimas laikyti visus savo kaimynus. Per dvejus metus, – Vilnių ir Vilniaus kraštą teisėta Lenkijos 1918–1920 m., – Lenkija kariavo šešis ka- valstybės teritorijos dalimi6. Kaip susil- rus – karą su ukrainiečiais, du su vokiečiais pninti ir eventualiai pakeisti šį lenkų nusis- (pirmą dėl Poznanės ir antrąjį dėl Aukšto- tatymą? Matėme du kelius. Vienas – prisi- sios Silezijos), su Sovietų Rusija, su Čekos- dėti prie 1945 metų Lenkijos rytinės sienos lovakija ir su Lietuva. įtvirtinimo ir kitas – tiesioginis dialogas su Vakaruose šis laikotarpis paliko įspū- išeivijos ir Lenkijos lenkais stengiantis juos dį, kad Rytų Europa – tai neišsprendžiamų įtikinti susitaikyti su tos sienos nustatymu. problemų ir nesuvaldomų konfliktų katilas, Prie pirmojo kelio priklausė pastangos iš- kur laisvė nuo išorinės priespaudos virsta gauti Vilniaus arkivyskupijos priskyrimą visų su visais karu. O kapitalistinei sistemai Lietuvos bažnyčiai,