INTELIGENTŲ ŠEIMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE Magistro Darbas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ FAKULTETAS ISTORIJOS IR FILOSOFIJOS KATEDRA MARIJA STAPONKUTĖ Magistro studijų programos Istorija ir Politika II kurso studentė INTELIGENTŲ ŠEIMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE Magistro darbas Mokslinis vadovas prof. dr. Regina Rita Trimonienė Darbas originalus – Marija Staponkutė ( ..................... ) Šiauliai, 2016 2 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. INTELIGENTŲ ŠEIMA ................................................................................................................. 9 1.1. Inteligento sąvoka ................................................................................................................... 12 1.2. Šeimos samprata sociokultūriniame ir istoriniame kontekste ................................................. 14 2. INTELIGENTŲ ŠEIMOS MODELIO FORMAVIMASIS I-OJE LR ......................................... 19 2.1. Kilmė ...................................................................................................................................... 19 2.2. Inteligentų santuoka ................................................................................................................ 26 2.3. Išsilavinimas, darbas, veikla ................................................................................................... 32 2.4. Tikėjimas ................................................................................................................................ 53 2.5. Pareigų pasiskirstymas šeimoje .............................................................................................. 59 2.6. Elgesio taisyklės ..................................................................................................................... 64 2.7. Gyvenamoji vieta .................................................................................................................... 66 2.8. Inteligentų vaikai .................................................................................................................... 69 2.9. Ugdymo ypatumai ................................................................................................................... 76 2.10. Išsilavinimas ......................................................................................................................... 79 2.11. Žaidimai ................................................................................................................................ 82 2.12. Inteligentų šeimų laisvalaikio bruožai .................................................................................. 84 2.17. Svečiai ................................................................................................................................... 88 2.14. Šventės inteligentų šeimoje .................................................................................................. 90 2.15. Patriotiškumo aspektas inteligentų šeimoje .......................................................................... 92 IŠVADOS .......................................................................................................................................... 97 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ........................................................................................................ 99 SANTRAUKA ................................................................................................................................ 103 SUMMARY .................................................................................................................................... 105 PRIEDAI ......................................................................................................................................... 107 3 ĮVADAS Temos aptarimas. Inteligentų sluoksnis visuomenėje iškilo XIX amžiaus pabaigoje, sąlygotas staigių socialinių pokyčių ir atgijusių nepriklausomos Lietuvos valstybės vilčių. Ši grupė tapo įtakinga visose Lietuvos gyvenimo politinėse, sociokultūrinėse ir akademinėse realijose. Tad kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę – Pirmąją Lietuvos Respubliką, bene svarbiausią tautinį darbą atliko Lietuvos inteligentija, atitinkamas vertybes įgijusi, tautinį identitetą išsaugojusi lietuvių šeimoje. Lietuvos valstybingumo atkūrimas 1918 metais, jį lydėjusios nepriklausomybės kovos ir demokratinių idėjų sankloda visuomenėje lėmė, jog net kelios inteligentų kartos darbavosi Lietuvos nepriklausomybės vardan. Idėjinis užsidegimas, intelektinis ir kūrybinis darbas, saviraiškos poreikis ir tobulesnės visuomenės ilgesys suvienijo inteligentus iš visų Lietuvos kampelių siekti modernios, stiprios ir laisvos tautinės valstybės. Visuomenės modernėjimo procesai akivaizdžiausiai pasireiškia lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos įsteigime ir jos laipsniškame įsigalėjime viešojoje erdvėje, pilietinės ir nacionalinės savimonės augime, naujose laisvalaikio formose, pramogų industrijos iškilime ir galiausiai miesto kultūros išsivystyme. Tarpukariu iškilęs svarbus etninės tapatybės klausimas skatino naują saviraišką, susijusią su lietuvių tautiniu sąmonėjimu bei pasireiškusią per įvairių jaunimo grupelių, klubų, ratelių, akademijų, organizacijų veiklą, kurią didžiąja dalimi inicijavo lietuvių inteligentija. Tai neginčijamai veikliausia visuomenės dalis tuo metu, savo gyvenimo būdu ir veikla formavusi įvairių gyvenimo sričių standartus. Inteligentų šeima ugdė nacionalinę individo savivoką ir įskiepijo patriotiškumo jausmą. Darbuodamasi dėl Lietuvos valstybės atkūrimo, inteligentija labai sąmoningai suvokė, kad šeima yra modernios tautinės valstybės pagrindas. Išlaikydami tradicinius šeimos rėmus, inteligentai šiek tiek pakeitė jos esmę: santuokos koncepcija ir vedybinė laimė ėmė remtis dviejų individų meile, o šeimos gerovė ėmė priklausyti lygiai tiek pat nuo vyro, tiek nuo moters gerovės. Šeimą imta suvokti kaip vietą, kurioje formuojasi individo vertybinės nuostatos, įgyjamos pirmosios tautinės savivokos pamokos, išmokstama gimtoji kalba, tradicijos ir supažindinama su tautos siekiais ir idealais. Šiame darbe tiriamos Šiaulių (Rimkų, Venclauskių, Šalkauskių, Bugailiškių) ir Kauno (Šliūpų, Jablonskių, Grinių, Lozoraičių) inteligentų šeimų ypatybės, atsiskleidžiančios per šeimos modelio, tam tikrų sutuoktinių veiklų, vaikų ugdymo, laisvalaikio bruožų ir kitus aspektus. Nagrinėjant tuos aspektus iškyla daugybė klausimų, į kuriuos sunku rasti vienareikšmiškus atsakymus: darbe gilinamasi, kokie šeimoje buvo žymieji valstybininkai – vyrai ir moterys; kaip jie derino savo atsakomybes darbe ir šeimoje su atsidavimu Tėvynei, tautai; kaip jie 4 auklėjo bei ugdė vaikus – kokius lūkesčius į juos dėjo, kokius tikslus jiems kėlė. Naujos idėjos buvo perimamos iš Vakarų ir Rytų, išmėginamos ir vėliau paskleidžiamos likusiai visuomenės daliai. Istoriografija ir šaltiniai. Apie inteligentų šeimą rašė D. Marcinkevičienė: autorė koncentruojasi į modernios (iki tarpukario laikotarpio) inteligentų ir tradicinės patriarchalinės šeimos modelio atskirtį, labiau gilinasi į vedybų motyvo, meilės sampratos kaitos, bei skyrybų aspektus1. Tačiau nėra bendro palyginamojo tyrimo apie inteligentų šeimas tarpukario Lietuvoje. Inteligento sąvokai apibrėžti pasitelkiami S. Šalkauskio, M. Jonaičio, J. Rimavičienės darbai; istorikių-muziejininkių J. Minelgaitės, I, Jakubavičienės mintys ir jų rengtos parodos apie inteligentų šeimą, kuri vėliau bus plačiau aptarta, medžiaga. Konkrečiai Šiaulių inteligentiją aptarė P. Žostautaitė2, tuo tarpu R. Račiūnaitė-Paužuolienė nagrinėja Kauno inteligentų atvejį3. Apskritai šeimos istoriją tyrinėjo nemaža dalis Lietuvos ir užsienio teoretikų: šeimos struktūrą Rytų Europoje analizavo“ A. Plakans, pateikdamas atvejo studiją apie šeimos identitetą Rusijos Imperijos baltų provincijose XIX a4. A. Vyšniauskaitės, P. Kalniaus, R. Paukštytės monografija „Lietuvių šeima ir papročiai“ – solidi etnologinė studija, analizuojanti lietuvių šeimos raidą ir papročius XIX a. antrojoje pusėje – XX a.5 R. Račiūnaitės–Paužuolienės monografijoje „Lietuvių šeima vertybių sankirtoje“ apibendrinami pastarųjų dešimties metų (apie 2000 – 2011 m.) tyrinėjimai, kuriuos jungia bendra tema – šeima ir jos vertybių pokyčiai nuo XX a. pradžios iki šių dienų.6 Šiame magistro darbe pristatomos užsienio teoretikų (Aristotelio, Dž. Hemingo, L. H. Morgano, B. Malinowskio, M. Harrio, R. Lintono, G. Murdocko, A. Giddenso, A. Adlerio, R. Grillo) ir lietuvių šeimos tyrinėtojų (M. Pileckaitės–Markovienės, K. Miškinio, kun. K. Ralio, D. Nasvytienės, I. Leliūgienės, J. V. Uzdilos, G. Mažeikio, D. Marcinkevičienės, A. Smetonos) šeimos sampratos. Renkant tyrimo duomenis apie inteligentų šeimas Pirmojoje Lietuvos Respublikoje, pasitelkta įvairių šaltinių bazė: Rimkų šeimos analizės pagrindinis šaltinis – tai pusiau struktūruotas interviu su prof. Vyteniu Rimkumi apie jo tėvus bei paties profesoriaus išleistos atsiminimų 1 Marcinkevičienė, D. Vedusiųjų visuomenė: Santuoka ir Skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje. Vilnius, 1999. 2 Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). Šiauliai, 1991. 3 Račiūnaitė-Paužuolienė, R. Lietuvių šeima vertybių sankirtoje (XX a. – XXI a. pradžia). Kaunas, 2012. 4 Plakans, A. Interaction between the household and the kin group in the eastern Europe past: posing the problem. Journal of Family History. Vol. 12. Nr. 1-3. 5 Kalnius, P., et all. Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius, 2008. 6 Račiūnaitė-Paužuolienė, R., 2012. 5 knygos7; Venclauskių šeimai