Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of the three “parts” of the Lithuanian nation: Vincas Kudirka, Martynas Jankus and Jonas Šliūpas. The biographies focus on the following questions. To what extent did each of the three activists assimilate into a “foreign” (i.e., non- Lithuanian) culture and was this a voluntary process? How did they free themselves from for- eign cultural dominance? How did they understand nationality in general and Lithuanian nation- ality in particular? What goals did they incorporate into their nationalist agendas? What causes of anti-Semitism and philosemitism can be identified by analyzing their discourse about Jews? The conclusion puts the answers to some of these questions into comparative perspective. This study uses published and archival sources in seven languages from libraries and archives in sev- en countries—some of which have never been used before. It is the first to use the unpublished typescript of Jonas Šliūpas’ 1942 autobiography, which, until recently, was unavailable to re- searchers. INDEX WORDS: Lithuania, Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas, identity for- mation, Polonization, Germanization, anti-Semitism, nationalism, socialism LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN A Dissertation Submitted in Partial Fulfillment of the Requirements for the Degree of Doctor of Philosophy in the College of Arts and Sciences Georgia State University 2013 Copyright by Charles Christopher Perrin 2013 LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Committee Chair: Hugh Hudson Committee: David McCreery Olavi Arens Electronic Version Approved: Office of Graduate Studies College of Arts and Sciences Georgia State University May 2013 ACKNOWLEDGEMENTS This study would not have been possible without the support, encouragement and assis- tance of many people. The members of my dissertation committee —Hugh Hudson, Olavi Arens and David McCreery—read and provided helpful comments on each chapter. Translation assis- tance was provided by Dovilė Budrytė, Sigita Remekienė, Justina Gučaitė, Julija Litvaitytė, Justinas Brikys, Rūta Mikšytė, Helga Perrin, Anna Rulska and Google Translate. Several people helped with research. Kristina Lapienytė at the Lithuanian World Archives in Chicago and To- mas Bindokas graciously provided copies of rare newspaper articles, Klaus Richter provided me with a copy of his dissertation and Björn Felder alerted me to the existence of an obscure journal article by Jonas Šliūpas. The Association of Georgia State University Historians provided two travel grants to do research in Lithuania. Thank you, Labai ačiū, vielen Dank and Dziękuję bardzo. iv TABLE OF CONTENTS LIST OF FIGURES .......................................................................................................... vii LIST OF MAPS ............................................................................................................... viii 1 INTRODUCTION ........................................................................................................ 1 1.1 Sources .................................................................................................................. 6 1.2 Historiography ..................................................................................................... 10 2 THE LITHUANIAN NATIONAL MOVEMENT IN RUSSIA, GERMANY AND THE UNITED STATES ............................................................................................. 17 2.1 Tsarist Lithuania (Lithuania Major) .................................................................... 17 2.2 Prussian Lithuania (Lithuania Minor) ................................................................. 28 2.3 Lithuanians in the United States.......................................................................... 43 3 VINCAS KUDIRKA: A POLONOPHILE LITHUANIAN NATIONALIST ........... 59 3.1 Early Life in Tsarist Lithuania ............................................................................ 60 3.2 At Warsaw Imperial University .......................................................................... 69 3.3 Later Life in Tsarist Lithuania ............................................................................ 84 3.4 Conclusion ........................................................................................................... 97 4 MARTYNAS JANKUS: A PEASANT WITH A PRINTING PRESS ...................... 99 4.1 Early Life and Intellectual Development .......................................................... 101 4.2 Family................................................................................................................ 114 4.3 Publishing and Book-Smuggling ...................................................................... 115 v 4.4 The Birutė Society ............................................................................................. 135 4.5 Political Activity ............................................................................................... 139 4.6 Deportation to Russia and Return ..................................................................... 141 4.7 The Memel “Uprising” and Later Life .............................................................. 151 4.8 Conclusion ......................................................................................................... 165 5 JONAS ŠLIŪPAS: THE CHAMELEON ................................................................. 169 5.1 Early Life........................................................................................................... 172 5.2 The Awakener of Lithuanianism in the United States ...................................... 187 5.3 Public Speaking, Writing and Translating ........................................................ 201 5.4 Promoter of Freethinking in the United States .................................................. 208 5.5 Activities at the Dawn of Independence ........................................................... 211 5.6 Life in Lithuania ................................................................................................ 228 5.7 Flight to Germany and Death ............................................................................ 249 5.8 Conclusion ......................................................................................................... 250 6 CONCLUSION ......................................................................................................... 254 BIBLIOGRAPHY ........................................................................................................... 261 Archival Sources and Special Collections .................................................................. 261 Newspapers and Popular Journals ............................................................................... 262 Published Primary Sources.......................................................................................... 263 Secondary Sources ...................................................................................................... 269 vi LIST OF FIGURES Fig. 1 Lithuanians as a Percentage of the Population in Prussian Lithuania, 1825-1910 ............ 41 Fig. 2 Lithuanian Immigration to the United States, 1899-1914 ................................................. 44 vii LIST OF MAPS Map 1 The Deportation of Martynas Jankus and His Family in December 1914. .................... 143 Map 2 Untitled Map Showing a Future Lithuanian-Latvian Republic as Envisaged by Jonas Šliūpas in 1915 ................................................................................................................ 225 viii 1 INTRODUCTION Miroslav Hroch, the author of a classic study of the revival movements in the small na- tions of Europe in the nineteenth and early twentieth centuries, observed that the members of the oppressed nationalities were
Recommended publications
  • Antanas Smetona Gimė 1874 M
    Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (dab. Ukmergės r.) gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Tau- jėnų pradinėje mokykloje, privačiai – Ukmergėje ir Liepojoje, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1896 m. buvo pašalintas iš Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepa- kluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai. 1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai lietuvių stu- dentų draugijai. Gavęs teisininko diplomą, A. Smetona 1902 m. atvyko į Vilnių, dir- bo advokato padėjėju, vėliau – banke. Jis greit iškilo kaip vienas akty- viausių lietuvių tautinio judėjimo dalyvių. Priklausė Lietuvių demok- ratų partijai. Buvo 1905 m. gruodžio 4–5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo narys, pirmininkavo jo posėdžiui, kuriame svarstytas Lietuvos autonomijos klausimas. A. Smetona dalyvavo daugelio lietuviškų vi- suomeninių, kultūros, švietimo organizacijų – „Aušros“, „Ryto“, „Rū- ANTANAS SMETONA tos“, Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų – veikloje. Talkino 1874 08 10–1944 01 09 rengiant lietuviškus leidinius: redagavo laikraščius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, 1914–1924 m. – žurnalą „Vairas“, paren- gė informacinių ir publicistinių straipsnių tautinės veiklos klausimais. Smetonų šeimos butas Vilniuje buvo lietuvių inteligentų susibūrimų ir diskusijų vieta. Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje pradėjusi veikti Lietuvių draugija nukentėjusiesiems dėl karo šelpti greit tapo ne tik labdaros organizacija, bet ir lietuvių politinės veiklos centru. Nuo pat įkūrimo organizacijoje dirbęs, o 1914 m. pabaigoje jos Centro komiteto vado- vu tapęs A. Smetona rūpinosi, kad kraštą okupavusios Vokietijos val- džios sprendimai kuo mažiau alintų Lietuvos žmones. 1916 m. kartu su Steponu Kairiu ir Jurgiu Šauliu dalyvavo Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese.
    [Show full text]
  • Urbanization and Crime: Germany 1871-1914 Eric A
    Cambridge University Press 978-0-521-47017-9 - Urbanization and Crime: Germany 1871-1914 Eric A. Johnson Index More information Index Aachen, 151, 171 Bavaria, 24, 31n, 61, 117, 119, 149, 151, abortion, 28 156, 206 adrrrimstration, 17, 74, 143 Bavarian code, 24 higher, 21 Bebel, August, 17, 30 ofjustice, 21 Beethoven, Ludwig van, 57 local,20-1 Belgians, 158, 174, 235, 237 acquittals, 72, 83, 122 Berliner Tageblatt, 51, 58, 62-74, 78, 83-8, in murder and manslaughter cases, 130 90 table of rates, 123 Berlin, 1, 4, 5, 15n, 31, 33, 34, 35, 37, 58, adultery, 28 75 age, 107, 191-8 in crime novels, 99, 103, 105-6 Allgemeine Zeitung, 86, 86n crime rates, 164-6 Allgemeines Landrecht, 24 lack of poverty in, 161 Alsace-Lorraine, 31n means of homicide in, 226-7 America. See Umted States of America murder rate in, 230 Amtsgericht (county court), 42 newspapers, 56-7, 61-75 Anhalt-Dessen, 24n rate of violent crime in, 134 Anklageschrift. See indictment size of police force, 35n Annales,10 women's homicide rates in, 220 Amsterdam, 1, 17, 114, 115 Berlin, Lucie, 78, 95 Arnsberg, 151 Bernstein, Eduard, 142 arson, 24n, 28, 98, 134 Bismarck, Otto von, 2, 5,17,26, 27n, 48, Aschaffenburg, Gustav, 51,159,173,193- 57, 120, 121, 142, 143 5, 198-9,205-6,208 Blackbourn, David, 4, 7, 111 assault and battery, 72, 73, 80, 86,117, Blacks, 97, 146,235 168, 233 Blasius, Dirk, 7, 31n, 117, 119, 125, 143, regional distribution of, 151, 156 163 roots in countryside, 180 study of women's crime rates, 188-9 attitudes.
    [Show full text]
  • JONAS JABLONSKIS – VARPININKAS (Mintauja, Ėjimas Į Varpą)
    GIEDRĖ ČEPAITIENĖ Šiaulių universitetas JoNas JabloNsKIs – VarPININKas (Mintauja, ėjimas į Varpą) Jono Jablonskio veikla aptarta arnoldo Piročkino monografijose (1977, 1978), tačiau apie kai kuriuos klausimus jose kalbama tik prabėgomis. Šiame straipsnyje parodomas J. Jablonskio tapsmas varpininku, aptariama su Varpu susijusi jo veikla Mintaujos laikotarpiu, atskleidžiant publikacijų tematiką ir kai kurias J. Jablonskio – prisiekusio „litvomano“, mokslininko, kalbininko nuostatas. 1. ĖJIMas į Varpą Kalbant apie Jono Jablonskio bendradarbiavimą Varpe dera prisiminti jo tau- tinės savimonės formavimosi kelią. Kai jis mokėsi Marijampolės gimnazijo- je (1872–1881), jaunuomenė tautinės tapatybės klausimo nesvarstė ir didžio- ji gimnazistų dalis save laikė lenkų kultūros skleidėjais. taigi ir J. Jablonskis, išvykęs studijuoti į Maskvos universitetą, tebebuvo neapsisprendęs jaunuolis. tautinį brendimą rodo jo paties atsiminimai1: „tarp universiteto studentų radau nemaža pažįstamų lietuvių. be didelio noro („kitaip negalėjau padaryti“) įstojau į lietuvių burelį. Vienas mano draugas-lietu- vis to nepadarė, jo aš nepeikiau, tik pats jam teisinaus, jis manęs nepeikė ir pats teisinosi neįstojęs. Palengva naujiejie draugai, „litvomanų“ kuopelė, ėmė patikti, nors į daugelį vis šnairoms tebežiūrėjau. tarp tų draugų buvo ir Jonas Šliupas, kurs man išrodė visų kruopščiausias, visų darbščiausias. Nesutikti su jais bendruo- se klausimuose, kuriais buvo lietuvių tautos reikalai, buvo sunku, vienok toji lietuvystė juk ne vienos logikos išradimas: daug svėrė, bent tuokart, ir kiti moty- vai, seni idealai ir „lenko“ įspūdžiai. Kad butų kas galėjęs išrodyti, jog ir męs įstengsime tikrai subusti, kaip vienas žmogus, ir galėsime gyventi tautos gyvenimu, abejojimų, nors kalbėti apie juos nedrįsdavau, turbut nebutų buvę. tarp draugų 1 Cituojama iš J. balčikonio parengtų Jablonskio raštų, nes iš jų aiški straipsnių autorystė. 30 Kalbos Kultūra | 83 buvo, žinoma, ir daugiaus tokių-pat atšalėlių, bet tie manęs netraukė.
    [Show full text]
  • Table of Contents
    Table of Contents Schedule-at-a-Glance . 2 General Chairs’ Welcome Letter . 3 Conference Services . 5 Sponsoring Societies’ Booths . 7 Conference Materials . 8 Plenary Sessions and Awards Ceremony . 9 Special Symposia . 13 Applications & Technology Topical Reviews . 16 Short Courses . 19 Special Events . 29 CLEO:EXPO Exhibitors . 32 CLEO: Industry Focus . 34 CLEO Committees . 36 Explanation of Session/Presentation Codes . 41 Agenda of Sessions . 41 Technical Program Abstracts . 52 Key to Authors . 250 CLEO Management thanks the following corporate sponsors for their generous support: Conference on Lasers and Electro-Optics® CLEO • 13–18 May 2018 1 Schedule-at-a-Glance Sunday Monday Tuesday Wednesday Thursday Friday 13 May 14 May 15 May 16 May 17 May 18 May GENERAL Registration 07:00–17:00 07:00–18:00 07:00–18:30 07:30–18:30 07:30–18:00 07:30–15:30 Speaker Ready Room 13:00–17:00 07:00–18:00 07:00–18:00 07:00–17:30 07:00–18:00 07:30–15:30 Coffee Breaks 10:00–10:30 10:00–11:30 * 10:00–11:30* 10:00–11:30* 10:00–10:30 *on show floor 15:30–16:00 15:00–17:00* 15:00–17:00* 16:00–16:30 CLEO TECHNICAL PROGRAMMING Short Courses 08:30–17:30 12:30–16:30 12:00–16:00 Technical Sessions 08:00–18:00 13:00–19:00 13:00–19:00 08:00–18:30 08:00–16:00 Special Symposium and A&T 08:00–12:30 13:00–19:00 13:00–19:00 08:00–18:30 08:00–16:00 Topical Reviews Plenary Sessions 08:00–10:00 08:00–10:00 NEW Dynamic e-Posters 11:30–13:00 11:30–13:00 11:30–13:00 Postdeadline Paper Sessions 20:00–22:00 CLEO:EXPO AND SHOW FLOOR ACTIVITIES CLEO:EXPO 10:00–17:00 10:00–17:00
    [Show full text]
  • Ultrafast Fiber Lasers Enabled by Highly Nonlinear Pulse Evolutions
    ULTRAFAST FIBER LASERS ENABLED BY HIGHLY NONLINEAR PULSE EVOLUTIONS A Dissertation Presented to the Faculty of the Graduate School of Cornell University in Partial Fulfillment of the Requirements for the Degree of Doctor of Philosophy by Walter Pupin Fu August 2019 c 2019 Walter Pupin Fu ALL RIGHTS RESERVED ULTRAFAST FIBER LASERS ENABLED BY HIGHLY NONLINEAR PULSE EVOLUTIONS Walter Pupin Fu, Ph.D. Cornell University 2019 Ultrafast lasers have had tremendous impact on both science and applications, far beyond what their inventors could have imagined. Commercially-available solid-state lasers can readily generate coherent pulses lasting only a few tens of femtoseconds. The availability of such short pulses, and the huge peak in- tensities they enable, has allowed scientists and engineers to probe and manip- ulate materials to an unprecedented degree. Nevertheless, the scope of these advances has been curtailed by the complexity, size, and unreliability of such devices. For all the progress that laser science has made, most ultrafast lasers remain bulky, solid-state systems prone to misalignments during heavy use. The advent of fiber lasers with capabilities approaching that of traditional, solid-state lasers offers one means of solving these problems. Fiber systems can be fully integrated to be alignment-free, while their waveguide structure en- sures nearly perfect beam quality. However, these advantages come at a cost: the tight confinement and long interaction lengths make both linear and non- linear effects significant in shaping pulses. Much research over the past few decades has been devoted to harnessing and managing these effects in the pur- suit of fiber lasers with higher powers, stronger intensities, and shorter pulse durations.
    [Show full text]
  • Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100
    Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100 Rokiškėnai – Steigiamojo Seimo nariai Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis. Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamojo Seimo sudėtis miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. https://istorijai.lt/lietuvos-valstybes-pagrindu- Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sukurimas-1918-1922-m-steigiamasis-seimas/ sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė. Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio. Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą https://lt.wikipedia.org/wiki/Steigiamasis_Seimas deklaruota parlamentinė santvarka. Nepriklausoma Lietuvos Respublika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva
    [Show full text]
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • 1 Tai – Vietovės.Lt 2013 Metais Nufilmuotų Ir Internete Paskelbtų
    Tai – Vietovės.Lt 2013 metais nufilmuotų ir internete paskelbtų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių sąrašas. Šis sąrašas sudarytas remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (www.lakd.lt) ir Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (www.lietuvai.lt) duomenimis. Paskutinis sąrašo pakeitimas: 2014-01-20 Ačiū, kad buvote kartu Adresas internete: keliai.vietoves.lt Facebook puslapis: www.facebook.com/Vietoves.Lt YouTube kanalas: www.youtube.com/user/LietuvosKeliai Asmuo kontaktams: Aurimas Rapečka el. paštas: [email protected] mob. tel. +370 626 57659 1 2 MAGISTRALINIAI KELIAI Kodas Kelio pavadinimas Ilgis Data 1 A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 311,40 2013-06-20 2 A2 Vilnius–Panevėžys 135,92 2013-06-22 3 A3 Vilnius–Minskas* 33,99 2013-05-17 4 A4 Vilnius–Varėna–Gardinas* 134,46 2013-06-01 5 A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai* 97,06 2013-07-03 6 A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis* 185,40 2013-07-03 7 A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas* 42,21 2013-06-08 8 A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 87,86 2013-07-12 9 A9 Panevėžys–Šiauliai 78,94 2013-06-23 10 A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė* 66,10 2013-06-13 11 A11 Šiauliai–Palanga 146,85 2013-06-20 12 A12 *Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas* 186,09 2013-08-17 13 A13 Klaipėda–Liepoja* 45,15 2013-06-20 14 A14 Vilnius–Utena 95,60 2013-07-06 15 A15 Vilnius–Lyda* 49,28 2013-05-12 16 A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 137,51 2013-06-08 17 A17 Panevėžio aplinkkelis 22,28 2013-06-22 18 A18 Šiaulių aplinkkelis 17,08 2013-06-20 Iš viso 1873,18 KRAŠTO KELIAI Kodas Kelio pavadinimas Ilgis Data 1 101 Vilnius–Šumskas
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German Lithuanian Relations
    Identiteto raida. Istorija ir dabartis Vygantas Vareikis Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German­ Lithuanian Relations in Lithuania Minor in the Nine­ teenth and Twentieth centuries Santrauka XXa. lietuviųistoriografijoje retai svarstytiKl.aipėdos krašto gyventojų(klaipėdiškių/memelende rių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grnpėtapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacijaXX a. pirmojepusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaipPrūsijoje (Vokietijoje) gyvenęlietuviai, išlaikydamikalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras. l. The history of Lithuania and Lithuania Living in a German state the Mažlietuvis was Minor began to follow divergent courses when, naturally prevailed upon to integrate into state during the Middle Ages, the Teutonic Knights political life and naturally became bilingual in conquered the tribes that dwelt on the eastern German and Lithuanian. Especially after the shores of the Baltic Sea. Lithuanians living in industrialisation and modernization of Prussia the lands governed by the Order and then by the Mažlietuvis was bilingual. This bilingualism the dukes of Prussia (after 1525) were
    [Show full text]
  • Architecture and Urban Planning in East Prussia from 1933–1945
    kunsttexte.de/ostblick 3/2019 - 1 Jan Salm Architecture and Urban Planning in East Prussia from 1933–1945 Defining Characteristics, Major Research Needs, and Research Themes By definition, this article is different from other papers ture in the interwar years that !ould account for its published in this book. y focus is on an area that different forms, most notably the elements that shape !as not incorporated into "oland until 1945, !hich is rural landscapes and to!nscapes in the re*ion, e.g. also the case for Lo!er &ilesia or 'estern "omerania. public buildings such as offices and schools, residen- Ho!ever, it also differs from the other t!o historic re- tial housing such as housing estates and rural and *ions in that it is no! partially in "oland and partially suburban settlements, and finally sacred buildings, in +ussia’s Kaliningrad .blast. Naturally, any elabora- !hich may be fe! but still prominent. So far, only pre- tion on East "russia has to account for those areas in liminary studies or su**estions for future research the re*ion that are outside of "oland and compare have been offered.# and contrast buildings and building complexes 1survi- East "russia is an intriguing research topic also as ving or not2 from the Kaliningrad .blast !ith those lo- an exclave of the Third +eich. One persistent ;uestion cated in Poland’s Warmia and Ma3ury Province. is this: did these peculiar *eopolitical circumstances 4o date, no separate study has been offered on the shape a distinct building style in the re*ion? .r, de- final years of East "russia that !ould describe the re- spite being an exclave, !as East "russia able to ad- *ion as a distinct yet thoroughly 5erman area, to- opt the styles typical of the rest of Germany? *ether !ith its architecture and urban planning.
    [Show full text]