DOCSLIB.ORG

Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115 IV. OPOZICINĖ VEIKLA ANTANO SMETONOS AUTORITARINIAM VALDYMUI (IKI 1939 M. KOVO) .....................................................................................147 V. POLITINIŲ SĄJUNGININKŲ PAIEŠKOS KELIAIS: SANTYKIAI SU KITOMIS PARTIJOMIS.......................................................................................................173 VI. MĖGINIMAI SUGRĮŽTI Į VALDANČIĄJĄ KOALICIJĄ (1939 M. KOVAS–1940 M. BIRŽELIS) ..............................................................................203 IŠVADOS.................................................................................................................................251 PRIEDAI..................................................................................................................................255 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA.............................................................................................266 3 ĮVADAS Temos aktualumas ir problematika. Demokratinis valdymas neįvaizduojamas be politinių partijų, kurios yra vienas iš įdomiausių ir vienas naujausių politinio gyvenimo institutų. Atstovaujamoje demokratijoje partijos yra svarbiausias politinių veiksnių variklis, nes čia jos sąveikauja su piliečiais ir interesų organizacijomis, išreikšdamos ir organizuodamos politinius reikalavimus bei paramą socialinėms takoskyroms; partijos iškelia į valdžią politikus, kurių elgsena daro milžinišką poveikį visuomenei per vyriausybės sprendimus ir veiksmus1. Nors Europoje pirmosios politinės partijos susikūrė Didžiojoje Britanijoje dar XVII a., Lietuvoje dėl įvairių priežasčių jos pradėjo kurtis tik XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ir tai visų pirma susiję su tuo metu vykusiu lietuvių tautiniu atgimimu. 1896 m. susikūrė pirmoji politinė organizacija – Lietuviška socialdemokratų partija (LSDP) (vėliau jos pavadinimas keletą kartų kito – 1902 m. Lietuvių socialdemokratų partija, o nuo 1905 m. ji galutinai gavo Lietuvos socialdemokratų partijos vardą), 1902 m. – Lietuvių demokratų partija (LDP) (nuo 1906 m. ji gavo Lietuvos demokratų partijos pavadinimą), 1905 m. – jos sparnas – Lietuvos valstiečių sąjunga (LVS). Visuomenei vis labiau skaidantis, palaipsniui pradėjo kurtis ir kitos partijos, kurių masinis kūrimasis sutapo su Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Naujai įkurtos ar atsikūrusios prieš karą veikusios politinės partijos stengėsi išplėsti savo veiklą visoje šalyje ir ypatingai savo veiklą sustiprino 1920 m. pavasarį, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykstant pirmiems demokratiniams rinkimams į Steigiamąjį Seimą. Demokratiniu laikotarpiu (1920–1926 m. gruodžio 17 d.), reguliariai vykstant demokratiniams rinkimams į Seimą ir savivaldybes, partijos ir partinė sistema užėmė išskirtinę vietą Lietuvoje. Partijų svarbą rodo tas faktas, kad Seime daugumą turinčios partijos rinko šalies prezidentą. Tačiau 1926 m. gruodžio 17 d. įvykus valstybės perversmui ir valdžiai pradėjus drastiškomis priemonėmis persekioti opozicines partijas, o kitų metų balandį prezidentui Antanui Smetonai paleidus III Seimą, partijų, išskyrus valdžioje likusią Lietuvių tautininkų sąjungą (LTS), veikla šalyje buvo stipriai suvaržyta. Pagaliau 1936 m. pradžioje A. Smetonos autoritarinis valdymas ryžosi politines partijas, išskyrus LTS, uždaryti. Uždraustų politinių partijų ir srovių veikla daugiau reiškėsi per valdžios cenzūruojamus periodinius leidinius, pirmiausia dienraščius. Jų spaustuvės atstojo uždarytų partijų valdžios centrus. Pogrindyje toliau veikė Lietuvos komunistų partija (LKP). Tokia padėtis išliko iki 1940 m. birželį įvykusios Lietuvos okupacijos. 1926 m. buvo dramatiški Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (LVLS) – vienai iš pagrindinių Pirmosios Lietuvos Respublikos partijų, kuri dar tų metų pavasarį įvykusiuose 1 Krupavičius A., Lukošaitis A. Lietuvos politinė sistema; sąranga ir raida. Vilnius, 2004, p. 297. 4 rinkimuose į III Seimą LVLS gavo daugiausiai – 26 proc. visų rinkėjų balsų (arba 22 mandatus iš 85). Viena vertus, po III Seimo rinkimų liaudininkai suformavo valdančiąją koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir tautinėmis mažumomis. Aukščiausi valdžios postai atiteko valstiečių liaudininkų lyderiams: Kazys Grinius buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, Jonas Staugaitis – Seimo pirmininku, Mykolas Sleževičius paskirtas naujos vyriausybės vadovu, vyriausybės narių daugumą sudarė jo partijos nariai. III Seimo darbo pradžioje pirmą kartą atsikūrusioje Lietuvoje buvo panaikintas karo stovis ir skubiai pradėti įgyventi kiti demokratiniai pertvarkymai. Demokratinis laikotarpis tęsėsi iki 1926 m. gruodžio 17 d., kuomet, įvykus valstybės perversmui, teisėta demokratinė valdžia buvo nuversta. Tai įvyko „be didelio triukšmo“, „konstitucinė santvarka iš karto savaime žlugo“2. Liaudininkų vadai, visuomenėje pagarsėję kaip dideli demokratai, 1926 m. pabaigoje nesiėmė reikiamų priemonių, kad „apsaugojus Seimą ir pačią vyriausybę nuo sąmokslininkų“3. Maža to, LVLS vadovybė, laikydamasi pasyvios taktikos, prisidėjo prie gruodžio perversmo padarinių legalizavimo4. Mykolo Riomerio teigimu, šiuo atžvilgiu socialdemokratai, kurie legalizavimo vaidinimui nepritarė, buvo nuoseklesni ir pasirodė politiškam menui labiau subrendę. „Sutikdami perversminį vyriausybės sąstato pakeitimą legalizuoti, liaudininkai tuo pačiu šį perversmo padarinį sankcionavo, taip sakant, patys savo rankas sutepė perversmu, pritarė sau suduotam smūgiui, patys, taip sakant save išplakė“5. Antra vertus, po perversmo prasidėjo opozicinė Valstiečių liaudininkų partijos veikla, kuri dėl valdžios suvaržymų ir vidinių konfliktų buvo kone sunkiausia per visą partijos gyvavimo laikotarpį. Padėtį komplikavo vidaus nesutarimai, kurių pasėkoje iš liaudininkų partijos 4-ame dešimtmetyje pasitraukė ar iš jos buvo pašalinti žymūs nariai. Kai kurie nariai atsipirko įspėjimais. Be to, autoritarinio valdymo sąlygomis partijai nevystant aktyvesnės veiklos, nuo 4-ojo dešimtmečio vidurio jaunųjų valstiečių liaudininkų branduolys su Justu Paleckiu priešakyje ėmė bendradarbiauti su pogrindine Lietuvos komunistų partija (LKP). Todėl dėsninga, kad 1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jaunųjų valstiečių liaudininkų lyderiai gavo aukštus valstybinius postus: Justas Paleckis paskirtas marionetinės Liaudies vyriausybės ministru pirmininku, Mečislovas Gedvilas – vidaus reikalų ministru, Juozas Vaišnoras – finansų viceministru, o liepos pradžioje atsistatydinus finansų ministrui Ernestui Galvanauskui – finansų ministru. Aukštus postus gavo ir kiti jaunieji valstiečiai liaudininkai, tuo metu turėję vos trisdešimt ar kiek daugiau metų: Valerijonas Knyva paskirtas savivaldybių departamento direktoriumi, Antanas Rūkas – meno reikalų valdybos 2 Remeris M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius, 1990, p. 212. 3 Skipitis R. Nepriklausomą Lietuvą statant. Atsiminimai. Chicago, 1961, p. 410. 4 Stakeliūnaitė D. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo padarinių legalizavimas: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės pozicija. Istorija, 1999, t. 41, p. 34–39. 5 Remeris M. Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos. Vilnius, 1990, p. 212. 5 viršininko pavaduotoju, ilgametis jaunųjų liaudininkų žurnalo „Mūsų jaunimas“ redaktorius Petras Kežinaitis 1940 m. birželį–rugsėjį dirbo vidaus reikalų ministerijos Sspaudos skyriaus sekretoriumi, Marijonas Gregorauskas nuo 1940 m. rugpjūčio pabaigos – prekybos pramonės komisaru ir t.t. Išskyrus pavienius valstiečių liaudininkų veiklos fragmentus, pirmiausia atkleidžiančius didžiuosius nesutarimus partijoje 4-ajame dešimtmetyje, šios partijos veikla šalies politiniame gyvenime autoritariniu laikotarpiu nėra ištyrinėta. Be to, iš žemiau pristatytos istoriografijos apžvalgos galima susidaryti įspūdį, jog po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo valstiečių liaudininkų veikla tebuvo fragmentinė. Toks požiūris neatitinka tikrovės. Partija, nepaisant po valstybės perversmo užgriuvusių sunkumų, nuolatinio veiklos varžymo, kiek leido sąlygos stengėsi atgauti iki
Load more

Recommended publications
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Karo Archyvas Xviii
    ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS
    [Show full text]
  • Becoming Lithuanian: Jewish
    BECOMING LITHUANIAN: JEWISH ACCULTURATION IN THE INTERWAR PERIOD By Tadas Janušauskas Submitted to Central European University Department of Nationalism Studies In partial fulfillment of the requirements for the degree of Master of Arts Supervisor: Professor Michael L. Miller Budapest, Hungary 2010 CEU eTD Collection Abstract One of the least acculturated Jewries in Europe, Lithuanian Jewry, stepped into neighboring majorities‟ independent state as the largest minority and the most culturally distant one. The new state was nationalizing, thus the Jews, along with other minorities had to learn the state language – Lithuanian. Although it stays unclear how well the Jews learned the majorities‟ vernacular and how often used it, there are indications that by the end of the 1930s most of them were literate in the majority‟s language. This slight shift of identity of Lithuanian Jewry, which is heavily under-researched, was also promoted by some groups of the society, mostly by the Jews. The Union of Jewish Soldiers (active 1933-1940) was the most prominent advocator in this field. Their Lithuanian- language weekly “Apţvalga” (en. “Review”; published 1935-1940) became the main public medium in the context of mutual Lithuanian-Jewish recognition. However, as it is shown, even the Union did not internalize Lithuanian language, and thus, using mostly archival sources and the weekly, this thesis argues that even in the most extreme cases of shifting identity of the interwar Jewish community of Lithuania, there was no assimilation, and only to some extent the Jewry was acculturated. CEU eTD Collection ii Acknowledgments This thesis would not have been possible without the support of my supervisor prof.
    [Show full text]
  • Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100
    Lietuvos Steigiamajam Seimui - 100 Rokiškėnai – Steigiamojo Seimo nariai Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis. Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamojo Seimo sudėtis miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. https://istorijai.lt/lietuvos-valstybes-pagrindu- Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sukurimas-1918-1922-m-steigiamasis-seimas/ sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė. Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio. Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą https://lt.wikipedia.org/wiki/Steigiamasis_Seimas deklaruota parlamentinė santvarka. Nepriklausoma Lietuvos Respublika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej 2020/13
    WW następnymnastępnym numerzenumerze StudiówStudiów InterkulturowychInterkulturowych EuropyEuropy Środkowo-WschodniejŚrodkowo-Wschodniej międzymiędzy innymi:innymi: 13 tudia nterkulturowe Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej Europy Interkulturowe Studia S I Izabella Malej „Błok i Jung: inflacja ego Wiersze( o Przepięknej Pani)” Europy Środkowo-Wschodniej Marcin Niemojewski „«I nie tylko w powiastkach drzemie ta historia» – Młyn Bałtaragisa Kazysa Boruty z perspektywy antropologii literatury” TOM 13 www.wuw.pl xStudia Inter nr 13.indd 3 25/10/20 18:53 Studia Interkulturowe EuropyEuropy Środkowo-Wschodniej TOMTOM 13 8 logo WUW.inddWarszawa 1 20155/12/2014 12:54:19 PM Rada Naukowa Madina Aleksejewa, Paweł Bukowiec, Jerzy Grzybowski, Magnus Ilmjärv, Eriks Jekabsons, Peter Kaša, Andrej Liuby, Dangiras Mačiulis, Izabella Malej, Juraj Marusiak, Ljudmila Popovic, Wanda K. Roman, Anatol Wialiki Kolegium redakcyjne Iwona Krycka-Michnowska (Redaktor Naczelna), Joanna Getka (Zastępca Redaktor Naczelnej), Joanna Kozłowska (Sekretarz Redakcji), Monika Grącka, Marcin Niemojewski Adres redakcji 02-678 Warszawa, ul. Szturmowa 4, pok. 319, Polska tel.: (+ 48) 22 55 34 219; tel./faks: (+ 48) 22 55 34 229 e-mail: [email protected], [email protected] Projekt okładki Jakub Rakusa-Suszczewski Ilustracja na okładce: obraz Małgorzaty Koźbiał Nostalgia Redaktor prowadzący Dorota Dziedzic e-mail: [email protected] Redaktor Mateusz Tokarski ISSN 1898-4215 e-ISSN 2544-3143 © tytułu: Studia Interkulturowe Europy Środkowo-Wschodniej by Jan Koźbiał,
    [Show full text]
  • In the European Parliament Laure Neumayer
    Integrating the Central European Past into a Common Narrative: the mobilizations around the ’crimes of Communism’ in the European Parliament Laure Neumayer To cite this version: Laure Neumayer. Integrating the Central European Past into a Common Narrative: the mobilizations around the ’crimes of Communism’ in the European Parliament. Journal of Contemporary European Studies, Taylor & Francis (Routledge), 2015. hal-03023744 HAL Id: hal-03023744 https://hal.archives-ouvertes.fr/hal-03023744 Submitted on 25 Nov 2020 HAL is a multi-disciplinary open access L’archive ouverte pluridisciplinaire HAL, est archive for the deposit and dissemination of sci- destinée au dépôt et à la diffusion de documents entific research documents, whether they are pub- scientifiques de niveau recherche, publiés ou non, lished or not. The documents may come from émanant des établissements d’enseignement et de teaching and research institutions in France or recherche français ou étrangers, des laboratoires abroad, or from public or private research centers. publics ou privés. Integrating the Central European Past into a Common Narrative: the mobilizations around the ‘crimes of Communism’ in the European Parliament LAURE NEUMAYER Université Paris 1 Panthéon Sorbonne and Institut Universitaire de France, France ABSTRACT: After the Cold War, a new constellation of actors entered transnational European assemblies. Their interpretation of European history, which was based on the equivalence of the two ‘totalitarianisms’, Stalinism and Nazism, directly challenged the prevailing Western European narrative constructed on the uniqueness of the Holocaust as the epitome of evil. This article focuses on the mobilizations of these memory entrepreneurs in the European Parliament in order to take into account the issue of agency in European memory politics.
    [Show full text]
  • 1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas) Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]
  • The Lithuanian Jewish Community of Telšiai
    The Lithuanian Jewish Community of Telšiai By Philip S. Shapiro1 Introduction This work had its genesis in an initiative of the “Alka” Samogitian Museum, which has undertaken projects to recover for Lithuanians the true history of the Jews who lived side-by-side with their ancestors. Several years ago, the Museum received a copy of the 500-plus-page “yizkor” (memorial) book for the Jewish community of Telšiai,2 which was printed in 1984.3 The yizkor book is a collection of facts and personal memories of those who had lived in Telšiai before or at the beginning of the Second World War. Most of the articles are written in Hebrew or Yiddish, but the Museum was determined to unlock the information that the book contained. Without any external prompting, the Museum embarked upon an ambitious project to create a Lithuanian version of The Telshe Book. As part of that project, the Museum organized this conference to discuss The Telshe Book and the Jewish community of Telšiai. This project is of great importance to Lithuania. Since Jews constituted about half of the population of most towns in provincial Lithuania in the 19th Century, a Lithuanian translation of the book will not only give Lithuanian readers a view of Jewish life in Telšiai but also a better knowledge of the town’s history, which is our common heritage. The first part of this article discusses my grandfather, Dov Ber Shapiro, who was born in 1883 in Kamajai, in the Rokiškis region, and attended the Telshe Yeshiva before emigrating in 1903 to the United States, where he was known as “Benjamin” Shapiro.
    [Show full text]
  • What Happened in Lithuania in 1940?
    1 What Happened in Lithuania in 1940? Alfred Erich Senn On June 9, 2000, the Russian Foreign Ministry, reacting to a bill under discussion in the Lithuanian Seimas (parliament), declared that the Soviet Union had not seized Lithuania by force in 1940. The ministry insisted that in June 1940 Soviet troops entered Lithuania by agreement with the Lithuanian government and that this agreement had been “received within the framework of international law as functioning at that time.” Moreover, the decision of Soviet leaders, in August 1940, “to accept Lithuania as a member of the Soviet Union” came in response to the request of “the highest governmental organs of the Baltic states.” It was therefore improper “to qualify the entrance of Lithuania into membership in the USSR as the result of the unilateral action of the latter.” Most Lithuanians disagree. Leaving aside the controversies surrounding the Seimas’s consideration of Lithuanian claims against the Soviet Union, and thereby against Russia, it would seem desirable to examine the Russian statement concerning the events of 1940 as a separate topic. History always runs the risk of becoming a tool of politicians and diplomats, who, like lawyers, often look to the past to document the positions that they want to take today. Discussion, of course, can follow a variety of paths: emphasizing the Soviet motivation for action in 1940, the details of the Soviet move into Lithuania, or the Lithuanians’ reaction to the movement and their subsequent behavior. Since the Russian Foreign Ministry’s declaration provided the impetus for this essay, let us use that declaration as the basis for response.
    [Show full text]
  • Russia's Influence and Presence in Lithuania
    DEFENCE, FOREIGN POLICY AND SECURITY RUSSIA‘S INFLUENCE AND PRESENCE IN LITHUANIA LINAS KOJALA - WOJCIECH JAKÓBIK www.europeanreform.org @europeanreform A Brussels-based free market, euro-realist think-tank and publisher, established in 2010 under the patronage of Baroness Thatcher. We have satellite offices in London, Rome and Warsaw. New Direction - The Foundation for European Reform is registered in Belgium as a non-for-profit organisation (ASBL) and is partly funded by the European Parliament. REGISTERED OFFICE: Rue du Trône, 4, 1000 Bruxelles, Belgium. EXECUTIVE DIRECTOR: Naweed Khan. www.europeanreform.org @europeanreform The European Parliament and New Direction assume no responsibility for the opinions expressed in this publication. Sole liability rests with the author. Russia‘s influence and presence in Lithuania Linas Kojala - Wojciech Jakóbik AUTHORS TABLE OF CONTENTS EDITORIAL 7 INTRODUCTION 9 1 HISTORY OF LITHUANIAN-RUSSIAN RELATIONSHIP 11 1.1 INTERWAR PERIOD 12 1.2 SOVIET OCCUPATION 13 1.3 RESTORATION OF INDEPENDENCE 14 1.4 ETHNIC RUSSIANS IN LITHUANIA 14 2 FROM HISTORY TO TODAY: RUSSIA’S INFLUENCE 16 Linas Kojala 2.1 SOCIOCULTURAL FACTORS, PUBLIC PERCEPTION AND DISINFORMATION 16 2.2 ECONOMY 20 2.3 ENERGY 21 2.4 POLITICS 22 Wojciech Jakóbik 2.5 MILITARY 23 CONCLUSIONS 25 RECOMMENDATIONS 25 CASE STUDY JAK ROSJA WYKORZYSTUJE SWOJE WPŁYWY W SEKTORZE ENERGETYCZNYM 26 ANNEX 1 OBSZERNE STRESZCZENIE RAPORTU DEPARTAMENTU BEZPIECZEŃSTWA REPUBLIKI LITEWSKIEJ 30 ANNEX 2 RUSSIA AS A THREAT TO THE STATES BEING IN THE ZONE OF INFLUENCE 42 ANNEX 3 POPULATION AND LANGUAGES IN THE LITHUANIA, 43 INCLUDING RUSSIAN MINORITY AND RUSSIAN LANGUAGE ANNEX 4 PARLIAMENTARY ELECTIONS 44 4 New Direction - The Foundation for European Reform www.europeanreform.org @europeanreform 5 Russia‘s influence and presence in Lithuania Linas Kojala - Wojciech Jakóbik EDITORIAL its former ‘soviet republics’ and its attempts to undermine European unity through energy interests, political funding, and media (dis)information.
    [Show full text]