1921–1940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI

Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas)

Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà „Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais“1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, „Geleþinis vilkas“2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas „Kario“ þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J. Kauno águlos kareiviø sukilimas 1920 m. , 1955, p. 68. 2 „Geleþinis Vilkas“. Vilnius, 1965, p. 107. 3 Vitkauskas Vincas. Raðtai. Vilnius, 1988, p. 172. 339 tus atskiroms tarpukario Lietuvos kariuomenës istorijos problemoms. Prieð aptariant ðio laikotarpio kariuomenës tyrimø istoriog- rafijà, reikëtø susipaþinti su ðio istorinio tarpsnio periodizacijos pro- blema. Ðiandien dar neturime galutinai suformuotos I Lietuvos Res- publikos kariuomenës istorijos periodizacijos koncepcijos. Manau, kad bûtø tikslinga iðskirti keturis 1918–1940 metø laikotarpio kariuome- nës istorijos periodus: I – 1918–1920 m.; II – 1921–1926 m.; III – 1927–1934 m.; IV – 1935–1940 m. Pirmasis periodas istoriografijoje jau turi nusistovëjusá „Kovø uþ Nepriklausomybæ“ pavadinimà. Ant- ràjá galima bûtø pavadinti „Kariuomenës reorganizavimo taikos me- tui“ laikotarpiu, treèiasis – tai „Kariuomenës pertvarkymo planø“ lai- kotarpis ir ketvirtasis – „Kariuomenës modernizacijos“ laikotarpis. Ðie keturi periodai vienaip ar kitaip yra susijæ tarpusavyje, todël kartais yra sunku brëþti juos atskirianèias linijas. Kiekvienas jø taip pat yra glaudþiai susijæ ir jiems darë átakà to meto Europos ávykiai. Pradedant istoriografinæ apþvalgà, derëtø iðskirti keletà kny- gø, iðleistø emigracijoje, kuriø dalis buvo pakartotinai iðleista pasta- raisiais metais, ir I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrëjams tëra antrinis ðaltinis. Tai buvusio kariuomenës vado generolo Stasio Rað- tikio4, kraðto apsaugos ministrø pulkininko Konstantino Þuko5 ir bri- gados generolo Kazio Musteikio6 prisiminimai bei knyga apie gene- rolà Povilà Plechavièiø7. Be ðiø leidiniø, tyrëjus pasiekë dar keleto Lietuvos kariuomenës karininkø memuarai: Generalinio ðtabo pul- kininko leitenanto Juozo Listopadskio8 , majoro Stasio Asevièiaus9, pulkininko leitenanto Teodoro Reingardo10, leitenanto Aleksandro Atuèio11, Generalinio ðtabo majoro Antano Malijonio12, leitenanto Petro Birþio13. Ðalia suminëtø memuarø reikia paminëti ir 1935–1940 m. lai-

4 Raðtikis St. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, T. 1, p. 704; 1990, T. 2, p. 688; Raðtikis St. Ávykiai ir þmonës. , 1996, T. 3. p. 616.; Raðtikis St. Lietuvos likimo keliais. Kaunas, 1996, T. 4, p. 792. 5 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá. Vilnius, 1992, p. 334. 6 Musteikis K. Prisiminimø fragmentai. Vilnius, 1989, p. 64. 7 Gen. Povilas Plechavièius. Brooklyn, 1978, p. 300. 8 Listopadskis J. Laisvës ir vergijos metai. Vilnius, 1993, p. 199. 9 Asevièius S. Praeitin atsigræþus. Kaunas, 1993, p. 122. 10 Reingardas T. Jûrininkas, karininkas, mirtininkas. Ðiauliai, 2000, p. 271. 11 Atutis A. Keturiose kariuomenëse. Vilnius, 1997, p. 107. 12 Malijonis A. Stipresni uþ mirtá. Kaunas, 1994, p. 58. 13 Pupø dëdë: atsiminimai. Vilnius, 1999, p. 222. 340 kotarpio tyrimams svarbius, Jungtinëse Valstijose iðleistus, Prezidento A. Smetonos adjutanto Vaclovo Ðliogerio atsiminimus14 , puikiai paro- danèius Prezidento kasdienybæ ir jo santyká su já supanèia aplinka. Turime tik kelis darbus, skirtus kai kuriø karininkø biografi- niams tyrimams. Kiek didesnio dëmesio èia yra sulaukæs Generalinio ðtabo pulkininkas Kazys Ðkirpa15 ir tikriausiai vienintelë biografinë knyga, paraðyta apie archeologà, pulkininkà Petrà Tarasenkà16. Iki ðiol neturime gausesniø Lietuvos kariuomenës tyrimams svarbiø pirminiø ðaltiniø publikacijø. Bene didþiausias toks rinkinys – tai Antano Martinionio sudaryta knyga „Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 27–29 d.“17, kurioje ðalia publikuojamø archyviniø dokumen- tø apie Lietuvos kariuomenës þygá á Vilniø yra pateikti þygio dalyviø prisiminimai, Respublikos Prezidento, Ðauliø sàjungos vado, uþsie- nio reikalø ministro kalbos ir poezijos skyrelis, kuriame surinkti eilë- raðèiai apie Vilniø. Rinkinyje nëra platesniø publikuojamø dokumentø ir pateikiamos medþiagos vertinimø, taip pat paþymëtinas ir sudary- tojo medþiagos atrankos subjektyvumas. Todël aptariant pristatomà problemà, reikia iðsamesniø ir nuodugnesniø pirminiø ðaltiniø studi- jø. 1994 m. Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba pakartojo Vytau- to Bulvièiaus 1939 m. iðleistà monografijà „Karinis valstybës rengi- mas“18, kuri kaip pirminis ðaltinis yra svarbi XX a. ketvirtojo deðimt- meèio antrosios pusës kariuomenës ir visuomenës rengimo valstybës gynybai tyrimams. Keletà svarbiø kariuomenës istorijai pirminiø ðaltiniø Lietu- vos istorijos metraðtyje paskelbë Gediminas Rudis. Pirmasis doku- mentas, kuriame pateikiama Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. analizë, datuotas 1934 m. pavasariu. Ðis dokumentas – patvirtini- mas, kad 1934 m. birþelio 7 d. karinis puèas nebuvo kaip perkûnas ið giedro dangaus. Jis liudija, kad maiðto dvasia buvo juntama ið anks- to19. Antroji publikacija – generolo leitenanto Petro Kubiliûno 1934–

14 Ðliogeris V. . Þmogus ir valstybininkas. Cleveland, 1966, p. 188. 15 Vaðcova Þ. Vienas prieð daugumà. Kazio Ðkirpos kurta saugios Lietuvos koncepcija // Darbai ir dienos. Kaunas, 2002, T. 30, P. 121–142.; Locaitis L. Plk. K. Ðkirpos pasiûlymo Vokietijai ir Tarybø Sàjungai garantuoti Lietuvos nepriklausomybæ bei paramà kovoje dël Vilniaus klausimu // Lietuvos istorijos studijos. Vilnius, 1998, T.6, P.72–79. 16 Steponavièienë D. Petras Tarasenka. Vilnius, 1996, p. 157. 17 Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 27–29 d. Vilnius, 1997, p. 364. 18 Bulvièius V. Karinis valstybës rengimas. Kaunas, 1994, p. 273. 19 Rudis G. Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. analizë // Lietuvos istorijos metraðtis. 1998 metai. Vilnius, 1999, P. 231–240. 341 1937 m. malonës praðymai20. Publikacijos autoriaus teigimu, ðie do- kumentai ne tik padeda iðsiaiðkinti Vyriausiojo ðtabo21 virðininko vaid- mená puèo metu, bet ir nemaþai pasako apie vieno ið gabiausiø Lietu- vos generolø bûdà. Toliau istoriografinæ Lietuvos kariuomenës tyrimø apþvalgà bandysime apþvelgti siûlomø periodø tvarka. Vienas stambiausiø leidiniø, skirtø kariuomenës istorijai po kovø uþ Nepriklausomybæ laikotarpio iki ðiol, yra buvusio Lietuvos kariuomenës karininko Vytenio Statkaus knyga „Lietuvos ginkluoto- sios pajëgos 1918-1940 m.“22 . Knyga skirta visam tarpukariniam ka- riuomenës istorijos laikotarpiui ir gana plaèiai struktûriðkai apþvel- gia patá kariuomenës gyvenimà. Gausu joje ir ðaltiniø, kuriø dalis pa- teikta knygos pabaigoje, taip pat ir memuariniø autoriaus kolegø straipsniø atskiromis temomis. Rengiant knygà dalyvavo net 48 su- darytojo pagalbininkai, kuriø 98 procentai – buvæ Lietuvos kariuo- menës karininkai ir kariai. Autorius pripaþásta, jog jis, bûdamas iðei- vijoje, negalëjo pasinaudoti Lietuvos archyvuose saugomais dokumen- tais, todël atsiradæ netikslumai yra pagrindinis veikalo trûkumas. 1998 metais, minint Lietuvos kariuomenës 80 metø sukaktá, Kraðto apsaugos ministerija iðleido Gintauto Surgailio monografijà Lietuvos kariuomenë 1918–199823. Ði monografija vëlgi daugiau en- ciklopedinio pobûdþio, skirta plaèiajai visuomenei susipaþinti su Lie- tuvos kariuomenës aðtuoniasdeðimties metø nueitu keliu, nors joje yra pateikiama nemaþai naujø, archyviniais dokumentais paremtø skaièiø ir duomenø. Maþiausiai nagrinëtas yra „Kariuomenës reorganizavimo tai- kos metui“ (1921–1926) laikotarpis. Èia paminëtinas tik Algiman- tas Kasparavièius, kuris paskelbë porà moksliniø straipsniø, ávardy- damas 1926 metø Generalinio ðtabo virðininko plk. ltn. Kazio Ðkir- pos pastangas pertvarkyti kariuomenæ24. Pirmajame straipsnyje au-

20 Rudis G. Petro Kubiliûno malonës praðymai (1934–1937) // Lietuvos istorijos metraðtis. 1997 metai. Vilnius, 1998 , P. 300–331. 21 I Lietuvos Respublikos laikais kelis kartus keitësi ðis pavadinimas: Generalinis ðtabas 1918– 1924, Vyriausiasis ðtabas 1924–1935, Kariuomenës ðtabas 1935–1940; todël tekste vartojami ávairûs pavadinimo variantai pagal laikotarpá. 22 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m. , 1986, p. 1040. 23 Surgailis G. Lietuvos kariuomenë 1918–1998. Vilnius, 1998, p. 146 24 Kasparavièius A. Koalicinës liaudininkø ir socialdemokratø vyriausybës pastangos reorgani- zuoti kariuomenæ 1926 metais // Lietuvos istorijos metraðtis, 1993 metai. Vilnius, 1994, P. 58–69.; Kasparavièius A., Mieliauskas T. Lietuvos–Lenkijos santykiai ir Lietuvos kariuomenës modernizavimas 1926–1939 metais // Karo archyvas. Vilnius, 1998, P. 144–161. 342 torius pristatë Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiø problemà, pateikë abiejø valstybiø kariuomeniø galingumo ávertinimà ir atsklei- dë Lietuvos kariuomenës trûkumus. Pateiktose iðvadose pasigenda- ma konkretesnio kariuomenës pertvarkymo bûtinumo prieþasèiø ávar- dijimo. Antrajame straipsnyje vëlgi aptariami Lietuvos ir Lenkijos santykiai, bandoma palyginti 1926 ir 1939 metø Lietuvos kariuome- nës materialinæ bazæ. Èia nerandame perëjimo nuo K. Ðkirpos iki St. Raðtikio reformø, nenurodytos ir paskutiniøjø kariuomenës pertvar- kymø prieþastys, trûksta platesnio kai kuriø kariuomenës rûðiø apta- rimo. Nesinorëtø sutikti ir su teiginiu, kad tik St. Raðtikis átikino vyriausybæ, kad kariuomenæ reikia perorganizuoti ir perginkluoti. Ma- nome, kad tiek 1926 metø vyriausybë, tiek vëlesnës vyriausybës pa- laikë pastangas reformuoti kariuomenæ. Todël iki St. Raðtikio taip pat buvo stengiamasi ásigyti naujø ginklø ir spræsti ginkluotës suregu- liavimo klausimus, bet tai galëtø bûti jau kito tyrinëjimo tema. A. Kasparavièius monografijoje „Didysis X Lietuvos uþsienio politiko- je“, pateikdamas gana nemaþai skaièiø, bando palyginti Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø santyká 1926 metais, kur konstatuojamas Lie- tuvos kariuomenës bejëgiðkumas ir reformø bûtinumas25. 1926 m. Lietuvos politinës situacijos kontekste pateikiama vyriausybës pozi- cija, kad valstybë turi bûti pasirengusi karui su Lenkija26. Todël ne- paisant visø sunkumø ir problemø, iðskiriamas kariuomenës reorga- nizavimo bûtinumas. Dar tarpukariu nemaþas dëmesys buvo skirtas kariuomenës ðvietimo problemai. „Mûsø þinyne“27 buvo skelbti keli karininko Vy- tauto Steponaièio (ilgameèio „Mûsø þinyno“ redaktoriaus) straips- niai apie ðvietimo problemas kariuomenëje 1921–1926 metø laiko- tarpiu28. Istoriografiniu poþiûriu ðie tekstai ne tik atskleidþia to lai-

25 Kasparavièius A. Didysis X Lietuvos uþsienio politikoje. Vilnius, 1996, P. 224–226. 26 Ten pat, P. 276. 27 Mûsø þinynas // Karo mokslo ir istorijos þurnalas, Kraðto apsaugos ministerijos literatûros skyriaus leidinys, leistas 1921.III.-1940.V. 28 Analfabetizmas naujokø tarpe 1921 met. // Mûsø þinynas. 1923, T. 5, Nr. 13, P. 130–132; 1922 metø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1924, T. 6, Nr. 17, P. 412–415; 1924 metø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1925, T. 8, Nr. 24, P. 532–535; 1923 m. naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1925, T. 9, Nr. 25, P. 88–91; Steponaitis V. Naujokø iðsilavinimas (1921–1924 met.) // Mûsø þinynas. 1926, T. 11, Nr. 33, P. 357–373; Steponaitis V. 1925 metø rudens ðaukimo naujokø iðsilavinimas ir mokymo rezultatai // Mûsø þinynas. 1926, T. 11, Nr. 33, P. 473– 476; 1926 metø ðaukimø naujokø iðsilavinimas // Mûsø þinynas. 1927, T. 12, Nr. 36, P. 354–358; Kareiviø ðvietimas 1926 m. // Mûsø þinynas. 1927, T. 12, Nr. 36, P. 358–362; Steponaitis V. Naujokø iðsilavinimas (1925–26 met.) // Mûsø þinynas. 1927, T. 13, Nr. 37, P. 1–8.

343 kotarpio kariuomenës realijas, poþiûrá á ðaukiamøjø naujokø iðsilavi- nimà ir ðvietimà, bet yra ir puikus ðaltinis nagrinëjant kariuomenës tautinës sudëties problemà. Plaèiau nenagrinëtas ir 1927–1934 metø kariuomenës istori- jos laikotarpis. Apie já ðiandien informacijà pateikia tik memuarinë ir kraðtotyrinë medþiaga. Èia reikia paminëti Vidmanto Jankausko mo- nografijà apie Nepriklausomos Lietuvos generolus29, kurioje yra pa- teiktos daugelio Lietuvos kariuomenës generolø biografinës apybrai- þos. Jose ne tik þvelgiama á þmogaus gyvenimà bet ir paryðkinami atskiri kariuomenës gyvenimo, tarp kuriø rasime ir fragmentiðkai ap- tariamus pertvarkymus kariuomenëje, o kalbant apie gen. Petrà Ku- biliûnà, akcentuojami 1934 metø puèo ávykiai. Bet tai ne tyrinëjimai, o ðaltiniai ateities studijoms. Tik fragmentiðkai apie kariuomenës reikalus uþsimena A. Ei- dintas monografijoje „Antanas Smetona“30. Knygoje yra skyrius, pa- vadintas „Prezidentas, kariuomenë ir diplomatija“, kuriame, remian- tis V. Ðliogerio, J. Augustaièio ir K. Musteikio atsiminimais31, ðiek tiek kalbama apie santykius su St. Raðtikiu. Vienas darbø, apimanèiø visà A. Smetonos biografijà ir skirtø jo aplinkai, politikai, santykiams su visuomene, – profesoriaus L. Trus- kos monografija „Antanas Smetona ir jo laikai“32. Tekste rasime ne- maþai informacijos apie poperversminio 1926 m. gruodþio 17 d. lai- kotarpio A. Smetonos santykius su kariuomenës vadovybe ir kari- ninkija, karo padëties ávedimà ir apskritai karininkijos vaidmená A. Smetonos valdymo piramidëje. Pats naujausias darbas, telpantis á ðios istoriografijos rëmus, istoriko Rièardo Èapo „Pleèkaitininkai“33, skirtas Lietuvos opozici- niø partijø kovai prieð autoritariná reþimà, susikûrusá po 1926-øjø perversmo. Studijoje nemaþai dëmesio skirta ir kariuomenei apta- riant ne tik aukðtesniuosius ir þemesniuosius karininkus, bet ir virði- las, vachmistrus, puskarininkius ir liktinius karius, kalbant apie pa- stangas juos patraukti á kovà prieð perversmà ávykdþiusius ir valdþià paëmusius karininkus ir jø statytinius A. Smetonà ir A. Voldemarà.

29 Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai. Vilnius, 1998, p. 280. 30 Eidintas A. Antanas Smetona. Vilnius, 1990, p. 245. 31 Ten pat, P. 152–161. 32 Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996, p. 411. 33 Èepas R. Pleèkaitininkai. Vilnius, 2000, p. 273. 344 Apie paskutinájá 1935–1940 metø laikotarpá kalbëta ðiek tiek daugiau, taèiau daþniausiai jis minimas aptariant visà tarpukario Lie- tuvos kariuomenës istorijos laikotarpá nuo 1918 iki 1940 metø arba nuðvieèiant tik kariuomenës situacijà 1939–1940 metais. Èia pami- nëtini Gintautas Surgailis ir Arvydas Pociûnas, kurie 1992 m. daly- vavo ekspertø komisijoje, sudarytoje prie Lietuvos derybø su Rusija delegacijos, vadovaujamoje dr. E. Nazelskio ir dr. E. Jovaiðos. Ði grupë nustatë Sovietø okupacijos metu padarytà þalà Lietuvos kariuome- nei. Ðiø tyrimø pagrindu buvo paskelbta ir nemaþai straipsniø tiek populiarioje, tiek ávairioje mokslinëje spaudoje34. Paminëtina ir G. Surgailio paraðyta knygelë „Lietuvos Respublikos kariuomenë 1918- 1941“35. Joje trumpai apþvelgta minëto laikotarpio kariuomenës is- torija pristatant jà sovietinës okupacijos iðvakarëse. Èia taip pat pa- sigendama platesnës kariuomenës modernizacijos analizës. To paties autoriaus monografijoje „Lietuvos kariuomenës vadai“36 yra pateik- ta ir gen. St. Raðtikio biografija, o ðalia kitø faktø, tik trumpai prista- toma kariuomenës reformà ir kai kurie jos rezultatai. Ðio straipsnio autoriaus yra aptarta Lietuvos kariuomenës mo- dernizacija (1926–1939 m.)37, atskleidþiant Lietuvos kariuomenës reformø bûtinumà, pasirengimà jas atlikti ir atlikto darbo rezultatus Europos kontekste. Ðis darbas uþpildo kai kurias mûsø kariuomenës istorijos spragas, taèiau taip pat atskleidþia dar daugelá ateities tyri- mø krypèiø. Ateityje tam tikri tyrimai turëtø bûti skirti kariuomenës ðtabo veiklos istorijai, mobilizaciniø planø rengimo, raidos ir ágyven- dinimo istorijai, valstybës gynybiniø planø analizei. Skirtingomis tarpukario kariuomenës istorijos temomis raðë ir daugelis to laikotarpio amþininkø – karininkø, kuriø prisiminimai yra tikrai vertingi. Ið jø galima bûtø paminëti St. Biruèio38, J. Meis-

34 Surgailis G. Tarpukario Lietuvos kariuomenë // Kardas. 1994, Nr. 1–2, P. 24–25; Surgailis G. Lietuvos karo laivynui – 60 // Karys. 1995, Nr. 7, P. 26–27; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenë 1939–1940 metais // Kardas. 1994, Nr. 7–8, P. 16–18; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ginkluotë ir karinë pramonë 1939–1940 metais // Mokslas ir technika. 1993, Nr. 4, P. 30–31; 35 Surgailis G. Lietuvos Respublikos kariuomenë 1918–1941. Vilnius, 1996, p. 32. 36 Surgailis G. Lietuvos kariuomenës vadai. Vilnius, 1992, p. 192. 37 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës modernizacija (1926–1939 ) // Darbai ir Dienos. Kaunas, 2000, T. 21, P. 131–176. 38 Birutis St. Lietuvos kariuomenës ginklavimas // Karys. 1991, Nr. 5, P. 255–262; Nr. 6, P. 308–310.

345 ter39, J. Pyragiaus40, St. Buzo41 ir kitø tekstus. Pats St. Raðtikis savo atsiminimø tomuose42 apie reformas kariuomenëje kalba ne itin daug. Trumpai pristatæs reformø planà, jis toliau aptaria kariuomenës va- dovybës ástatymà, mokymà, kariuomenës ir visuomenës santykius, Ðauliø sàjungos reformà ir tai, kas buvo nuveikta per tuos kelerius metus iki 1939-øjø. Þvelgiant á visà aptariamà laikotarpá, galima pastebëti, kad be- veik nëra tyrimø, skirtø atskirø tarnybø, daliniø ar kariniø struktûrø istorijai. Èia vëlgi galima iðskirti tik keletà atliktø darbø: G. Surgailio sintetiná darbà, skirtà karinëms-visuomeninëms organizacijoms43 , Auð- ros Jurevièiûtës tyrimà, skirtà Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos kûrimo problemai44, ir Romo Juzefovièiaus tyrimà, skirtà Karo mokslø draugijos veiklai45. Kiek plaèiau yra apraðyta kariuomenës ðar- vuotosios technikos46 (autoriai A. Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vy- tautas Grigoraitis), kariuomenës automobiliø47 ir sunkveþimiø48 isto- 39 Meister J. Lietuvos laivynas // Karys. 1975, Nr. 1, P. 6; Nr. 2, P. 50. 40 Pyragius J. Kovosiu, kol gyvas. Kaunas, 1993, p. 200; Pyragius J. Lietuvos karo aviacijos tarnyboje // Plieno sparnai. 1998, Nr. 5, P. 56–61. 41 Buzas S. Brigados generolas Kazys Musteikis // Karys. 1994, Nr. 11, P. 12; Buzas S. Lietuvos karo mokyklai 75-eri // Karys. 1994, Nr. 6, P. 12–14. 42 Raðtikis St. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, p. 704; Raðtikis St. Ávykiai ir þmonës. Kaunas, 1996, p. 616. 43 Surgailis G. Karinës-visuomeninës organizacijos Lietuvoje 1918–1940 m. // Karo archyvas. Vilnius, 1997, T. 14, P. 48–99. 44 Jurevièiûtë A. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos kûrimas // Karo archyvas. Vilnius, 2001, T. 16, P. 137–145. 45 Juzefovièius R. Istorinë ðvietëjiðka karo mokslø draugijos veikla 1923–1933 // Karo archyvas. Vilnius, 2002, T. 17, P. 181–194. 46 Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà Ðarvuoèiai // Tëviðkës þinios. 1989, Nr. 140; Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà Ðarvuotieji traukiniai ir tankai // Tëviðkës þinios. 1989, Nr. 145; Pociûnas A. Buvo pasiruoðæ ginti Lietuvà Tanku iðveþë Rusijon // Tëviðkës þinios. 1990, Nr. 9; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ðarvuoèiø rinktinë 1919–1940 metais // Trimitas. 1990, Rugsëjis, Nr. 3 (1024). P. 4, 6; Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës ðarvuoèiai (tankai) // Trimitas. 1991, Nr. 18, 1991, Nr. 19; Pociûnas A. Lietuvos lengvas tankas – LLT / / Trimitas. 1992, Nr. 3; Pociûnas A. Ðarvuoti traukiniai Lietuvos kariuomenëje // Karys. 1994, Nr. 5; Suslavièius L. Ðarvuoti automobiliai „Landsverk 182“ // Karys. 1993, Nr. 9, P. 27; Suslavièius L. Tankas Lietuvai // Karys. 1992, Nr. 2, P. 42–43; Grigoraitis V. Tankai ir tanketës (Lietuvos kariuomenës technika (1)) // Mobilis. 2000-2001, Nr. 12/1, P. 88–93; Grigoraitis V. Ðarvuoèiai (Lietuvos kariuomenës technika (3)) // Mobilis. 2001, Nr. 3, P. 40–45; Grigoraitis V. Traktoriai ir vilkikai (Lietuvos kariuomenës technika // Mobilis. 2001, Nr. 8, P. 40–43. 47 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës automobiliai 1919–1940 // Lietuvos archyvai. Vilnius, 1999, T. 12. P. 23–47. 48 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës technika: sunkveþimiai // Karo archyvas. Vilnius, 2001, T. 16, P. 151–182; Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës sunkveþimiai // Mobilis. 2000, Nr. 6, P. 40–45. 346 rija, 1919–1930 m. artilerija49 (autorius A. Pociûnas), kariuomenës uniformos50 (autorius J. Vaièenonis), karo dvasininkijos tarnyba Lie- tuvos kariuomenëje 1919–1929 m.51 (autorius Rytas Narvydas), karo topografijos tarnyba52 (autorius Algirdas Antanas Glioþaitis), ginklø dirbtuvës Linkaièiuose53 (autorius Jurgis Mikaila). Taèiau dauguma ðiø tekstø yra paskelbta populiariojoje spaudoje. Èia reikia paminëti ir visai neseniai iðëjusià Jono Rudoko monografijà „Prarastieji Lietuvos talentai“54 , kuri yra paskirta karininkø, dirbusiø karo mokslo srityje, atminimui áamþinti. Knygoje pateikiama Lietuvos ginklavimosi istori- ja, tyrimø laboratorijos kûrimas, Lietuvos karinës pramonës darbai ir problemos. Antrojoje knygos dalyje sutalpintos trumpos daugiausiai nusipelnusiø karo mokslo raidai Lietuvoje karininkø biografinës apy- braiþos. Turime ðiandien publikuotà ir statistiná tekstà, skirtà Lietuvos kariuomenës 1920–1939 m. laikotarpio skaièiams55, kuriame rasime ne tik iki ðiol ávairioje literatûroje pateikiamø skaièiø istoriografinæ apþvalgà ir vertinimà, bet kiekvienø metø kiekvieno mënesio kariuo- menës sudëties statistikà. Straipsnyje yra pateiktas skyrelis kariuome- nës tautinës ir religinës sudëties bendrosioms tendencijoms aptarti. Ði medþiaga turëtø tapti kiekvieno bûsimo tarpukario kariuomenës isto- rijos tyrëjo pagalbininku. Baigiant dar reikia paminëti ðiuo metu atliekamà daugiato- mio enciklopedinio leidinio Lietuvos kariuomenës karininkai: 1918– 1953 m. rengimo darbà. 2001 m. buvo iðleistas pirmasis tomas56, á kurá buvo ádëti karininkø pavardþiø abëcëliniai sàvadai: Lietuvos ka- rininkai 1918–1940 m.; karo kapelionai 1918–1940 m.; 1940 m. spalio mën. XV laidos aspirantai; 1940 m. lapkrièio mën. XXII laidos ka- riûnai; pasiprieðinimo kovø dalyviai, kuriems Lietuvos Prezidento

49 Pociûnas A. Lietuvos kariuomenës artilerija 1919–1930 m. // Karys. 1999, Nr. 8. 50 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës uniformos raida 1918–1940 metais // Karo archyvas. T. 14, Vilnius, 1997, P. 100–112; Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës uniformos istorija 1918– 1940 m. // Lietuvos archyvai, (Apie Lietuvos kariuomenæ). Vilnius, 1999, P. 49–63. 51 Narvydas R. Karo dvasininkijos tarnyba Lietuvos kariuomenëje (1919–1929) // Kardas. 2001, Nr. 1 (400), P. 36–37. 52 Glioþaitis A. A. Lietuvos kariuomenës geodezijos, topografijos ir kartografijos darbø, atliktø 1920–1940 metais, apþvalga // Karo archyvas. Vilnius, 1997, T. 14, P. 113–175. 53 Mikaila J. Ginklø dirbtuvës Linkaièiuose // Karys. 1984, Nr. 1, P. 29–31, Nr. 2, P. 75–78, Nr. 3, P. 123–125, Nr. 4, P. 171–173, Nr. 5, P. 222–224. 54 Rudokas J. Prarastieji Lietuvos talentai. Vilnius, 2001, P. 399. 55 Vaièenonis J. Lietuvos kariuomenës skaièiai 1920–1939 m. // Karo archyvas. Vilnius, 2002, T. 17, P. 144–180. 56 Lietuvos kariuomenës karininkai 1918–1953. T. 1, Vilnius, 2001, p. 351.

347 dekretais ir Kraðto apsaugos ministerijos ásakymais 1997–2000 me- tais buvo suteiktas karininko laipsnis; karininkai, þuvæ kovose uþ Ne- priklausomybæ 1919–1923 m.; karininkai, paðalinti ið tarnybos ka- riuomenëje 1940 m. birþelio mën. – 1941 m. sausio mën.; Lietuvos liaudies kariuomenës politiniai vadovai; karininkai, nukentëjæ nuo so- vietinio genocido 1940–1941 m.; karininkai, kalinti Ðtuthofo kon- centracijos stovykloje 1943–1945 m.; karininkai savisaugos daliniuo- se; karininkai Vietinëje rinktinëje; karininkai Tëvynës apsaugos rink- tinëje; karininkai Raudonojoje armijoje Antrojo pasaulinio karo me- tais; karininkai, 1940–1945 m. emigravæ á Vakarus; karininkai 1940– 1953 metø ginkluoto pasiprieðinimo dalyviai. Apibendrinant reikia paþymëti, kad iki ðiol nëra plaèiau tyri- nëtos pëstininkø ir kavalerijos pulkø istorijos, kariuomenës kasdie- ninis gyvenimas, tradicijos, ðventës. Beveik nepaliesta karo komen- dantûrø istorija. Èia galima bûtø atskirai iðtirti ir pateikti Kauno ko- mendantûros istorijà. Taip pat iðsamiau netyrinëtos paramilitarinës kariuomenës organizacijos. Kiekviena ið jø galëtø sulaukti atskirø ty- rimø ir publikacijø. Neturime ir iðsamiø tiek 1926 m. gruodþio 17 d. perversmo, tiek 1934 m. birþelio 7 d. karinio puèo ávykiø studijø, kuriose bûtø apþvelgtas ir ávertintas kariuomenës vaidmuo. Kiek di- desnio dëmesio turëtø susilaukti ir aptariamojo laikotarpio Lietuvos ðauliø sàjungos, kuri nuo 1935 metø buvo Lietuvos kariuomenës su- dedamoji dalis, istorijos tyrimai. Taip pat vertëtø pamàstyti apie chres- tomatinio I Lietuvos Respublikos kariuomenës svarbesniø dokumentø rinkinio parengimà ir publikavimà.

Áteikta 2002-09-26

348 SANTRUMPA

1921–1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenës tyrimai

Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël ðiame straipsnyje bando- ma nuosekliai aptarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsny- je neaptarinëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija, nes jiems reikëtø paskirti atskirà istoriografiná darbà. Ðiandien dar neturime galutinai suformuotos I Lietuvos Res- publikos kariuomenës istorijos periodizacijos koncepcijos, todël au- toriaus teigimu tikslinga iðskirti keturis 1918–1940 metø laikotar- pio kariuomenës istorijos periodus : I – 1918–1920 m. ; II – 1921– 1926 m. ; III – 1927–1934 m. ; IV – 1935–1940 m. Remiantis ðia periodizacija bandoma pateikti ir atliktø kariuomenës tyrimø isto- riografinæ apþvalgà. Be iki ðiol iðleistø apibendrinanèiø enciklopedinio pobûdþio Vy- tenio Statkaus (Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m.) ir Gin- tauto Surgailio (Lietuvos kariuomenë 1918–1998) monografijø, skir- tø tarpukario Lietuvos kariuomenei, ðiandien kiek plaèiau yra apraðy- ta kariuomenës ðarvuotosios technikos (autoriai Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vytautas Grigoraitis), kariuomenës automobiliø ir sunkveþimiø istorija, 1919–1930 m. artilerija (autorius Arvydas Po- ciûnas), kariuomenës uniformos (autorius Jonas Vaièenonis), karo dva- sininkijos tarnyba Lietuvos kariuomenëje 1919–1929 m. (autorius Rytas Narvydas), karo topografijos tarnyba (autorius Algirdas Antanas Glio- þaitis), ginklø dirbtuvës Linkaièiuose (autorius Jurgis Mikaila), kari- nës-visuomeninës organizacijos (autoriai Gintautas Surgailis, Auðra Ju- revièiûtë, Romas Juzefovièius). Turime ðiandien publikuotà ir statisti- ná tekstà, skirtà Lietuvos kariuomenës 1920–1939 m. laikotarpio skai- èiams (autorius Jonas Vaièenonis). Taip pat reikia paminëti ðiuo metu atliekamà daugiatomio enciklopedinio leidinio Lietuvos kariuomenës karininkai: 1918–1953 m. rengimo darbà. Þvelgiant á visà aptariamà laikotarpá, galima pastebëti, kad beveik nëra tyrimø, skirtø atskirø Lietuvos kariuomenës tarnybø, da- liniø ar kariniø struktûrø istorijai. Taip pat reikia paþymëti, kad iki ðiol nëra plaèiau tyrinëtos pëstininkø ir kavalerijos pulkø istorijos, kariuomenës kasdieninis gyvenimas, tradicijos, ðventës. Beveik ne-

349 paliesta karo komendantûrø istorija. Kiek didesnio dëmesio turëtø susilaukti ir aptariamojo laikotarpio Lietuvos ðauliø sàjungos, kuri nuo 1935 metø buvo Lietuvos kariuomenës sudedamoji dalis, istori- jos tyrimai. Taip pat vertëtø pamàstyti apie chrestomatinio I Lietu- vos Respublikos kariuomenës svarbesniø dokumentø rinkinio paren- gimà ir publikavimà.

350 RÉSUMÉ

Les études sur l’armée lituanienne de l’entre-deux-guerres 1921-1940

Jonas Vaièenonis Université Vytautas le Grand

Jusqu’à présent, nous n’avons pas de travaux historiographi- ques, concernant des recherches sur l’armée de la Première Répub- lique de Lituanie, c’est pourquoi nous essayons dans cet article d’exa- miner avec cohérence ce qui a été écrit sur ce thème jusqu’à présent. L’historiographie de la marine et de l’aviation militaires lituaniennes n’est pas étudiée dans cet article, car il faudrait leur octroyer un travail historiographique distinct. Aujourd’hui, nous n’avons pas encore définitivement de for- mer une conception de la périodisation de l’histoire de l’armée de la Première République de Lituanie, c’est pourquoi, selon l’auteur, il est juste de considérer quatre périodes dans l’histoire de l’armée pen- dant la période 1918-1940: I- 1918-1920; II- 1921-1926; III- 1927- 1934; IV- 1935-1940. En s’appuyant sur cette périodicité, on a tenté de donner un aperêu historiographique des études réalisées sur l’armée. Sans compter la publication les monographies générales de Vytenis Statkus (Les forces armées lituaniennes 1918-1940) et de Gintautas Surgailis (L’armé lituanienne 1918-1998) de nature en- cyclopédique, consacrées à l’armée lituanienne de l’entre-deux-guer- res, on décrit plus largement aujourd’hui les techniques des blindés de l’armées (auteurs: Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius, Vytau- tas Grigoraitis), l’histoire des automobiles et des camions de l’armée, l’artillerie 1919-1930 (auteur: Arvydas Pociûnas), les uniformes mi- litaires (auteur: Jonas Vaièenonis), le service aumônier dans l’armée lituanienne 1919-1929 (auteur: Rytas Narvydas), le service de to- pographie guerrière (auteur: Algirdas Antanas Gliožaitis), les armu- reries de Linkaièiai (auteur: Jurgis Mikaila), les organisations milita- ro-publiques (auteurs: Gintautas Surgailis, Auðra Jurevièiûtë, Ro- mas Juzefovièius). Nous avons aujourd’hui un texte publié et statis- tique, concernant les chiffres de l’armée lituanienne pendant la période 1920-1939 (auteur: Jonas Vaièenonis). Il faut aussi mentionner le

351 travail de préparation de la publication encyclopédique en plusieurs volumes réalisé actuellement Les officiers de l’armée lituanienne : 1918- 1953. Considérant toute la période étudiée, il est possible de s’aper- cevoir qu’il n’y a presque pas d’études consacrées à l’histoire des différents services, unités ou structures militaires. Il faut aussi noter que l’histoire des régiments d’infanterie et de cavalerie, la vie quoti- dienne, les traditions et les fêtes de l’armée n’ont pas été largement étudiées jusqu’à présent. On devrait accorder une attention bien plus grande aux recherches historiques sur l’Union des Francs-Tireurs (Šauliai) lituaniens de la période examinée, qui a été une partie à part entière de l’armée lituanienne à partir de 1935.

352 SUMMARY

Studies of the Lithuanian Army in the Period from 1921 to 1940

Jonas Vaièenonis

So far there have been no historiographic studies focusing on the Lithuanian army during the period of the first Lithuanian Re- public. Therefore, the present article attempts to overview exhaus- tively what has been written on the topic. The present paper, how- ever, does not include the historiography of the military aviation and navy, because they require a separate investigation. There still does not exist a clearly set division of the periods of the Lithuanian army in the first Lithuanian Republic. The author of the present article suggests distinguishing four periods of the army from 1918 to 1942, i.e. (1) 1918-1920, (2) 1921-1926, (3) 1927- 1934 and (4) 1935-1940. On the basis of these distinctions of the army periods, other historiographic studies of the Lithuanian Army are overviewed. The studies of the Lithuanian Army between the two World Wars include two encyclopaedic monographs by Vytenis Statkus (Lithuanian armed forces in 1918-1940) and Gintautas Surgailis (the Lithuanian army in 1918-1998). The issues that are analysed in greater detail encompass such topics as the history of armoured troops (by Arvydas Pociûnas, Liucijus Suslavièius and Vytautas Grigoraitis), the history of military automobiles and trucks, the artillery of the army in 1919-1930 (by Arvydas Pociûnas), military uniforms (by Jonas Vaièenonis), the service of war clergy in the Lithuanian army in 1919- 1929 (by Rytas Narvydas), the service of war topography (by Algirdas Antanas Glioþaitis), ammunition workshops in Linkaièiai (by Jurgis Mikaila) and military-public organisations (by Gintautas Surgailis, Auðra Jurevièiûtë and Romas Juzefovièius). A statistical analysis of the Lithuanian army in 1920-1939 was carried out and published by Jonas Vaièenonis. It also should be noted that currently a volumi- nous encyclopaedic study Officers in the Lithuanian Army in 1918- 1953 is being prepared. It can be observed in the list above that there exist no studies of specific services of the Lithuanian army and historical overviews 353 of certain military units. A number of other under-investigated to- pics include the history of infantry and cavalry troops, as well as the everyday life, traditions and festivals of the army. There have been very scarce investigations in the field of the history of commandant’s headquarters. The history of the Rifle Union in the period under analysis also requires more exhaustive studies, since it has been a part of the Lithuanian army since 1935. Another issue that should be seriously considered is the necessity to prepare and publish a col- lection of the most important documents of the army of the first Lithuanian Republic.

354