DOCSLIB.ORG

1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai 19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas) Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J. Kauno águlos kareiviø sukilimas 1920 m. Vilnius, 1955, p. 68. 2 Geleþinis Vilkas. Vilnius, 1965, p. 107. 3 Vitkauskas Vincas. Raðtai. Vilnius, 1988, p. 172. 339 tus atskiroms tarpukario Lietuvos kariuomenës istorijos problemoms. Prieð aptariant ðio laikotarpio kariuomenës tyrimø istoriog- rafijà, reikëtø susipaþinti su ðio istorinio tarpsnio periodizacijos pro- blema. Ðiandien dar neturime galutinai suformuotos I Lietuvos Res- publikos kariuomenës istorijos periodizacijos koncepcijos. Manau, kad bûtø tikslinga iðskirti keturis 19181940 metø laikotarpio kariuome- nës istorijos periodus: I 19181920 m.; II 19211926 m.; III 19271934 m.; IV 19351940 m. Pirmasis periodas istoriografijoje jau turi nusistovëjusá Kovø uþ Nepriklausomybæ pavadinimà. Ant- ràjá galima bûtø pavadinti Kariuomenës reorganizavimo taikos me- tui laikotarpiu, treèiasis tai Kariuomenës pertvarkymo planø lai- kotarpis ir ketvirtasis Kariuomenës modernizacijos laikotarpis. Ðie keturi periodai vienaip ar kitaip yra susijæ tarpusavyje, todël kartais yra sunku brëþti juos atskirianèias linijas. Kiekvienas jø taip pat yra glaudþiai susijæ ir jiems darë átakà to meto Europos ávykiai. Pradedant istoriografinæ apþvalgà, derëtø iðskirti keletà kny- gø, iðleistø emigracijoje, kuriø dalis buvo pakartotinai iðleista pasta- raisiais metais, ir I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrëjams tëra antrinis ðaltinis. Tai buvusio kariuomenës vado generolo Stasio Rað- tikio4, kraðto apsaugos ministrø pulkininko Konstantino Þuko5 ir bri- gados generolo Kazio Musteikio6 prisiminimai bei knyga apie gene- rolà Povilà Plechavièiø7. Be ðiø leidiniø, tyrëjus pasiekë dar keleto Lietuvos kariuomenës karininkø memuarai: Generalinio ðtabo pul- kininko leitenanto Juozo Listopadskio8 , majoro Stasio Asevièiaus9, pulkininko leitenanto Teodoro Reingardo10, leitenanto Aleksandro Atuèio11, Generalinio ðtabo majoro Antano Malijonio12, leitenanto Petro Birþio13. Ðalia suminëtø memuarø reikia paminëti ir 19351940 m. lai- 4 Raðtikis St. Kovose dël Lietuvos. Vilnius, 1990, T. 1, p. 704; 1990, T. 2, p. 688; Raðtikis St. Ávykiai ir þmonës. Kaunas, 1996, T. 3. p. 616.; Raðtikis St. Lietuvos likimo keliais. Kaunas, 1996, T. 4, p. 792. 5 Þukas K. Þvilgsnis á praeitá. Vilnius, 1992, p. 334. 6 Musteikis K. Prisiminimø fragmentai. Vilnius, 1989, p. 64. 7 Gen. Povilas Plechavièius. Brooklyn, 1978, p. 300. 8 Listopadskis J. Laisvës ir vergijos metai. Vilnius, 1993, p. 199. 9 Asevièius S. Praeitin atsigræþus. Kaunas, 1993, p. 122. 10 Reingardas T. Jûrininkas, karininkas, mirtininkas. Ðiauliai, 2000, p. 271. 11 Atutis A. Keturiose kariuomenëse. Vilnius, 1997, p. 107. 12 Malijonis A. Stipresni uþ mirtá. Kaunas, 1994, p. 58. 13 Pupø dëdë: atsiminimai. Vilnius, 1999, p. 222. 340 kotarpio tyrimams svarbius, Jungtinëse Valstijose iðleistus, Prezidento A. Smetonos adjutanto Vaclovo Ðliogerio atsiminimus14 , puikiai paro- danèius Prezidento kasdienybæ ir jo santyká su já supanèia aplinka. Turime tik kelis darbus, skirtus kai kuriø karininkø biografi- niams tyrimams. Kiek didesnio dëmesio èia yra sulaukæs Generalinio ðtabo pulkininkas Kazys Ðkirpa15 ir tikriausiai vienintelë biografinë knyga, paraðyta apie archeologà, pulkininkà Petrà Tarasenkà16. Iki ðiol neturime gausesniø Lietuvos kariuomenës tyrimams svarbiø pirminiø ðaltiniø publikacijø. Bene didþiausias toks rinkinys tai Antano Martinionio sudaryta knyga Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 2729 d.17, kurioje ðalia publikuojamø archyviniø dokumen- tø apie Lietuvos kariuomenës þygá á Vilniø yra pateikti þygio dalyviø prisiminimai, Respublikos Prezidento, Ðauliø sàjungos vado, uþsie- nio reikalø ministro kalbos ir poezijos skyrelis, kuriame surinkti eilë- raðèiai apie Vilniø. Rinkinyje nëra platesniø publikuojamø dokumentø ir pateikiamos medþiagos vertinimø, taip pat paþymëtinas ir sudary- tojo medþiagos atrankos subjektyvumas. Todël aptariant pristatomà problemà, reikia iðsamesniø ir nuodugnesniø pirminiø ðaltiniø studi- jø. 1994 m. Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba pakartojo Vytau- to Bulvièiaus 1939 m. iðleistà monografijà Karinis valstybës rengi- mas18, kuri kaip pirminis ðaltinis yra svarbi XX a. ketvirtojo deðimt- meèio antrosios pusës kariuomenës ir visuomenës rengimo valstybës gynybai tyrimams. Keletà svarbiø kariuomenës istorijai pirminiø ðaltiniø Lietu- vos istorijos metraðtyje paskelbë Gediminas Rudis. Pirmasis doku- mentas, kuriame pateikiama Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. analizë, datuotas 1934 m. pavasariu. Ðis dokumentas patvirtini- mas, kad 1934 m. birþelio 7 d. karinis puèas nebuvo kaip perkûnas ið giedro dangaus. Jis liudija, kad maiðto dvasia buvo juntama ið anks- to19. Antroji publikacija generolo leitenanto Petro Kubiliûno 1934 14 Ðliogeris V. Antanas Smetona. Þmogus ir valstybininkas. Cleveland, 1966, p. 188. 15 Vaðcova Þ. Vienas prieð daugumà. Kazio Ðkirpos kurta saugios Lietuvos koncepcija // Darbai ir dienos. Kaunas, 2002, T. 30, P. 121142.; Locaitis L. Plk. K. Ðkirpos pasiûlymo Vokietijai ir Tarybø Sàjungai garantuoti Lietuvos nepriklausomybæ bei paramà kovoje dël Vilniaus klausimu // Lietuvos istorijos studijos. Vilnius, 1998, T.6, P.7279. 16 Steponavièienë D. Petras Tarasenka. Vilnius, 1996, p. 157. 17 Þygis á Vilniø 1939 m. spalio 2729 d. Vilnius, 1997, p. 364. 18 Bulvièius V. Karinis valstybës rengimas. Kaunas, 1994, p. 273. 19 Rudis G. Lietuvos karininkijos nuotaikø 1934 m. analizë // Lietuvos istorijos metraðtis. 1998 metai. Vilnius, 1999, P. 231240. 341 1937 m. malonës praðymai20. Publikacijos autoriaus teigimu, ðie do- kumentai ne tik padeda iðsiaiðkinti Vyriausiojo ðtabo21 virðininko vaid- mená puèo metu, bet ir nemaþai pasako apie vieno ið gabiausiø Lietu- vos generolø bûdà. Toliau istoriografinæ Lietuvos kariuomenës tyrimø apþvalgà bandysime apþvelgti siûlomø periodø tvarka. Vienas stambiausiø leidiniø, skirtø kariuomenës istorijai po kovø uþ Nepriklausomybæ laikotarpio iki ðiol, yra buvusio Lietuvos kariuomenës karininko Vytenio Statkaus knyga Lietuvos ginkluoto- sios pajëgos 1918-1940 m.22 . Knyga skirta visam tarpukariniam ka- riuomenës istorijos laikotarpiui ir gana plaèiai struktûriðkai apþvel- gia patá kariuomenës gyvenimà. Gausu joje ir ðaltiniø, kuriø dalis pa- teikta knygos pabaigoje, taip pat ir memuariniø autoriaus kolegø straipsniø atskiromis temomis. Rengiant knygà dalyvavo net 48 su- darytojo pagalbininkai, kuriø 98 procentai buvæ Lietuvos kariuo- menës karininkai ir kariai. Autorius pripaþásta, jog jis, bûdamas iðei- vijoje, negalëjo pasinaudoti Lietuvos archyvuose saugomais dokumen- tais, todël atsiradæ netikslumai yra pagrindinis veikalo trûkumas. 1998 metais, minint Lietuvos kariuomenës 80 metø sukaktá, Kraðto apsaugos ministerija iðleido Gintauto Surgailio monografijà Lietuvos kariuomenë 1918199823. Ði monografija vëlgi daugiau en- ciklopedinio pobûdþio, skirta plaèiajai visuomenei susipaþinti su Lie- tuvos kariuomenës aðtuoniasdeðimties metø nueitu keliu, nors joje yra pateikiama nemaþai naujø, archyviniais dokumentais paremtø skaièiø ir duomenø. Maþiausiai nagrinëtas yra Kariuomenës reorganizavimo tai- kos metui (19211926) laikotarpis. Èia paminëtinas tik Algiman- tas Kasparavièius, kuris paskelbë porà moksliniø straipsniø, ávardy- damas 1926 metø Generalinio ðtabo virðininko plk. ltn. Kazio Ðkir- pos pastangas pertvarkyti kariuomenæ24. Pirmajame straipsnyje au- 20 Rudis G. Petro Kubiliûno malonës praðymai (19341937) // Lietuvos istorijos metraðtis. 1997 metai. Vilnius, 1998 , P. 300331. 21 I Lietuvos Respublikos laikais kelis kartus keitësi ðis pavadinimas: Generalinis ðtabas 1918 1924, Vyriausiasis ðtabas
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Karo Archyvas Xviii
    ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • Kariuomenę ---Darbininkų Radio Programa
    o------------------------------------- - LITHUANIAN NEWt I i DABARTIES F Publlshed every TUESDAY and FRIDAY BILDESIUOS f. * .. 366 W. Broadvvay, So. Boston, Mass. Visiems LDS nariams, AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠVENTO JUOZAPO DARBININKŲ SĄJUNGOS ORGANAS 4- ♦5 “Darbininko” bendradar­ biams, skaitytojams ir rė­ mėjams linkime laimingų EINA NUO 1915 METŲ TEL. SOUth Boston 2680 PENKTADIENIS (Friday) GRUODŽIO (December) 30 D., 1938 No. 97. TEL. SOUth Boston 2680 KAINA 5 CENTAI Naujų 1939 Metų. LDS Centro Valdyba, “Darbininko” Redakcija ir Administracija. Prancūzija Siunčia Kariuomenę Pasaulinė Paroda Paryžius, gruodžio 29, — Chamberlaino spaudimą? Pasaulinės Parodos 1939 m., Prancūzija skubiai siun- Jei Anglija pasakys, kad New Yorke namų numaliavoji- čia kariuomenę į rytinę A- jeigu Prancūzija neatiduos mui reikalinga 200 tonų malia­ friką apginti savo koloni- Italijai Djibouti ir gal visų vos. jų, ypač. Tunisiją, Korsiką Somaliland koloniū’. lai ir Nice. Italijos vadas Mus­ nesitiki Britanijos pagal­ Visi važiuojantieji į Pasaulinę solini rėkia, kad tos koloni­ bos rubežių apginimui, ką Parodą iš Europos gaus ne-imi- jos priklauso Italijai ir tada Prancūzija darys? gracijos vizas 6 mėnesiams. Vi­ Prancūzija privalo jas ati­ Dalykų žinovai spėja, zos galės būti pratęstos. duoti. Prancūzija yra nusi- kad Italija į karą su Pran- stačius eiti į karą, o ne ati- cūzija neis, bet su pagalba Belgijoje lieja 35 didžiulius! duoti kolonijų Italijai. Ita- Anglijos ir Vokietijos pri- varpus, kurie bus atvežti į New lijai labiausia reikalinga y- vers Prancūziją atsižadėti Yorką ir įtaisyti Pasaulinės Pa­ ra dabar Prancūzijos vai- kolonijų, rodos namo bokšte. Tai bus var­ doma kolonija, Djibouti, i pų instrumentas — carillon’as, nes iš jos geležinkeliai su-' kuriuo mūsų muzikas p.
    [Show full text]
  • 1939 M. Kariuomenės Mobilizacija Lietuva Ant Karo Slenksčio: 1939 M
    Lietuva ant karo slenksčio: 1939 m. kariuomenės mobilizacija LIETUVA ANT KARO SLENKSČIO: 1939 M. KARIUOMENĖS MOBILIZACIJA Vytautas Jokubauskas Klaipėdos universitetas Po 1939 m. rugsėjo 17 d. dalinės kariuomenės mobilizacijos Lietu- va buvo sutelkusi savo istorijoje gausiausias karines pajėgas. Pastarasis įvykis to meto visuomenėje buvo sutiktas kaip pasirengimo žygiui į Vil- nių ženklas, o vėliau dėl demobilizacijos pradėtas vertinti kaip prarasta galimybė pakeisti istorijos tėkmę ir pasipriešinti vėlesnei okupacijai. Is- torikas Nerijus Šepetys, analizuodamas 1938–1940 m. Baltijos regiono politinių įvykių įtaką Lietuvos valstybingumui, rašė, kad „galbūt tas mė- nuo tarp 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. ir yra „vieta“, kur labiau dera ieškoti lemtingų ultimatumų, kur pasireiškia ir Lietuvos apsispren- dimo laisvė (taigi ir randasi lemtingos klaidos galimybė): štai Vokietija įsakmiai per visą rugsėjį ragino atsiimti Vilnių, kariauti prieš Lenkiją ar galiausiai – priimti protektoratą <...>, sovietai ultimatyviai siūlė sudaryti sutartį, fatališkai primenančią protektoratą: buvo galima bandyti priešin- tis, atsisakyti Vilniaus ir po simbolinės kovos garbingai žūti“1. 1939 m. mobilizacijos tyrimas chronologiškai būtent ir apima šį minėto autoriaus įvardytą laikotarpį. Mobilizacijos klausimas istoriografijoje paliestas2, tačiau esama išeivi- jos3 kontroversiškų, paremtų daugiausiai atsiminimais, ir Lietuvos auto- rių4 teiginių, kurie bus pateikti šio tyrimo kontekste. Neabejotinai mobi- 1 Šepetys N. Ne trys ultimatumai // Naujasis židinys-Aidai. 2001, Nr. 5, p. 243. 2 Vaičenonis J. Lietuvos kariuomenės skaičiai 1920–1939 m. // Karo archyvas. T. 17, 2002, p. 144–180; Vaičenonis J. Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpe- tuose (1927–1940). Vilnius, 2004, p. 159–160; Lesčius V. Lietuvos kariuomenė sovietinės okupacijos išvakarėse // Karo archyvas. T. 25, 2010, p. 264–285. 3 Šliogeris V.
    [Show full text]
  • Augustino Voldemaro Vyriausybės Ministrų Personalijos (1926 M
    iš tautos praeities Algis BITAUTAS Augustino Voldemaro vyriausybės ministrų personalijos (1926 m. gruodis–1929 m. rugsėjis) Algis Bitautas – humanitarinių mokslų magistras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro asistentas; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: algis.bitautas@ leu.lt; mokslinių interesų kryptys – Lietuvių tautininkų sąjungos istorija, Lietuvos Respublikos ministrų visuomeninė ir politinė veikla (1918–1940 m.), istorijos didaktika. Anotacija. Straipsnyje išsamiai analizuojama Augustino Nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo A. Vol- Voldemaro vyriausybės (1926 12 17–1929 09 19) ministrų demaro vadovaujamos vyriausybės atskiri ministrai isto- personalijos ir tarpusavio santykiai. Išskirtinis dėmesys riografijoje yra sulaukę dėmesio [96], tačiau plačiau nėra skiriamas ministrų paskyrimo motyvams, akcentuojamos ištyrinėta finansų, vidaus reikalų, susisiekimo, teisingumo, priežastys, kodėl jie buvo pasirinkti formuojant vyriausybę. žemės ūkio ministrų personalijos ir veikla. Antra, svarbu Pateikiama A. Voldemaro vyriausybės partinė ir Lietuvių pabrėžti, kad niekas viename tyrime nemėgino aptarti tautininkų sąjungos (LTS) centro valdybos sudėtis. visų ministrų (šiuo metu autorius kartu su kolegomis rengia Prasminiai žodžiai: Vyriausybė, ministras, Lietuvių tauti- kolektyvinę monografijąLietuvos Respublikos vyriausybės ninkų sąjunga, krikščionių demokratų blokas, kandidatas 1918–1940 m.: sudėtis ir veikla) [101]. Neseniai pasirodė į ministrus, partinė priklausomybė,
    [Show full text]
  • Stasio Raštikio Reformos)
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA MINDAUGAS JONAITIS Istorijos specialybės Neakivaizdinio skyriaus V kurso studentas STRUKTŪRINIAI POKYČIAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE 1934-1940 (STASIO RAŠTIKIO REFORMOS) Bakalauro darbas Mokslinis vadovas lekt. dr. Simonas Strelcovas Darbas originalus – Mindaugas Jonaitis (.................) Šiauliai 2012 2 TURINYS ĮVADAS .................................................................................................................................. 3 1. DIV. GEN. ST. RAŠTIKIO IŠSILAVINIMAS IR KARINĖ KARJERA .............................. 9 2. LIETUVOS KARIUOMENĖS REFORMŲ KLAUSIMAS .................................................. 11 3. POKYČIAI KARIUOMENĖS ORGANIZACINĖJE STRUKTŪROJE 1934-1940 M. ....... 14 3. 1. Nauji kariuomenės įstatymai ........................................................................................ 14 3. 2. Nauji kariuomenės etatai ir viršininkai ......................................................................... 16 4. POKYČIAI KARINIAME RENGIME 1934-1940 M. ......................................................... 18 4. 1. Naujos mokymo priemonės ir programos ..................................................................... 18 4. 2. Karinio mokymo intensyvinimas ................................................................................. 20 5. KARIUOMENĖS PERGINKLAVIMAS 1934–1940 M. ..................................................... 25 6. KARINĖS PRAMONĖS VYSTYMAS LIETUVOJE 1939–1940 M. .................................. 33 7.
    [Show full text]
  • Karininkas — Mokytojas 91 Klausimais O
    Mokytojai turi laikrašti savo profesijos reikalams, lai, žinoma, ir karininkams pra- vartu jis lurėa. Agie jie yra taip pa: mokytojai, ir dar kokie: auklėja Lietuvos ginklo pajėgą. Taigi KARDO buvimas visai pateisinamas Laikraštis mėgsiamas skaityti, kai esti įdomus. Linkiu KARDUI būti labai įdomiam. 1935 1 15 A. Smetona Svarstytinų klausimų mes turime labai daug, lik nereikia drovėtis kelti jie viešumon. Gen. št. plk. Raštikis TURINYS Psl. KARDAS Lietuvos Nepriklausomybės pri- LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS pažinimo raida ............................. 77 EINA DUKART PER MĖNESĮ Gen. št. pik. ltn. Šova. 1918 me- tų vasario 16 d. Kaune .................... 79 D V Y L I K T I E J I M E T A I Taikos rūpesčiai Europoje .... 81 Kpt. Leknickas. Dr. Jono Basa- Kardas rašo aktualiais užsienio politikos, krašto gynimo, navičiaus mirties dešimtmetis 82 tautos karinio auklėjimo, karininkams rūpimais V. M. Reikšmingų Lietuvai dal- ekonominiais, kultūriniais ir kitais vidaus klausimais bų nuotrupos ............................... 84 Kardas rašo karininkų korporacijos reikalais: karininko Z. Ivinskis. Steponas Batoras ir idealo, auklėjimo, savitarpio santykių. tradicijų Lietuva ..................................... 86 kūrimo, karininkų šeimų, bei atsargos karininkų Jurgis Daina. Pirmieji įspūdžiai reikalais dalyje ........................................ 87 Kardas rašo savanorių - kūrėjų ir šaulių organizaciniais P. Ptr. Karininkas — mokytojas 91 klausimais O. Milaševičius. Naujokų klau- Kardas deda kariško pobūdžio noveles, feljetonus, apysakaites, atsiminimus simu ............................................... 92 Kardas informuoja apie mūsų ir kilų valstybių kariuomenių R. Sportinio šaudymo reikalu . 94 gyvenimą, patiekia žinių, kg rašo apie mus vidaus 5—kas. Bučiuoti, bučiuoti! . 94 ir užsienio spauda Pik. ltn. Rapšys. Mūsų unifor- Kardas turi šiuos skyrius:kalbos kraitelė, laisvas žodis, mos keitimo reikalu .................... 95 mūsų gyvenimas, kiti apie mus, birutininkių V. N.
    [Show full text]
  • Tarpukario Ir Rezistencijos Laikotarpio Lietuvos Generolų Sąrašas Ir Jų Amžinojo Poilsio Vietos
    TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS Lietuvos kariuomenės generolų klubas, 2012 PRATARMĖ Šio leidinio idėja gimė 2005 metais Kauno karininkų nepaminėtus Lietuvos tarpukario ir rezistencijos ramovėje Lietuvos kariuomenės generolų klubo posėdžio laikotarpio generolus, kuriems buvo suteiktas metu. Posėdyje dalyvavo ir tuometinis vyriausiasis Lietuvos kariuomenės generolo laipsnis. Planuojame Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas J. E. Lietuvos išleisti ir trečiąjį leidimą - tikimės, kad pavyks surinkti Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Buvo kalbama visą žinomą informaciją ir nuotraukas. Dėkoju visiems, apie Lietuvos kariuomenės generolų klubo tradicijų kurie prisidėjo prie antrojo leidimo atnaujinimo ir kūrimą ir veiklą, apie tarpukario generolų likimus. Tada papildymo. prisiminiau pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais matytus Biržų kapinėse liūdnai atrodančius Pagarbiai garbingų tarpukario generolų kapus. Metai bėgo, tačiau kariuomenės vadas mintis, kad reikia kažką daryti, vis nedavė ramybės. Tad generolas leitenantas Arvydas POCIUS prisiminęs šį epizodą ir pasiūliau Lietuvos generolų klubui puoselėti tarpukario generolų atminimą ir sudaryti leidinį apie jų amžinojo poilsio vietas. Tikiuosi, kad šis leidinys padės Lietuvos visuomenei, kariams, šauliams ir, svarbiausia, jaunajai kartai prisiminti, susirasti savo miestuose ir miesteliuose palaidotus garbingus Tėvynės gynėjus
    [Show full text]
  • 1921-1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    1921-1940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENĖS TYRIMAI Jonas Vaičenonis, (Vytauto Didžiojo universitetas) Iki šiol neturėjome istoriografinių darbų, skirtų I Lietuvos Respublikos kariuomenės tyrimams, todėl bandysime nuosekliai ap­ tarti tai, kas šia tema iki šiol yra parašyta. Straipsnyje nebus aptari­ nėjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukė nemažai studijų bei atskirų mokslinių ir populiarių straipsnių, todėl jiems reikėtų paskir¬ ti atskirą istoriografinį darbą. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenės vardas buvo tabu. Dėl šios priežasties turime tik keletą sovietinėje Lietuvoje išleistų darbų Lietuvos kariuomenės tema, kurie yra tendencingi ir reikalau¬ ja kritinio tyrėjo žvilgsnio. Čia reikia paminėti J. Jurginio darbą „Kau­ no įgulos kareivių sukilimas 1920 metais"1, dokumentų rinkinį, pa­ rengtą B. Baranausko, „Geležinis vilkas"2, generolo Vinco Vitkaus­ ko raštus3, kur tik kelios dešimtys puslapių skirta tarpukario Lietu­ vai. Dar galima paminėti ir Jono Macijausko veikalą, kuriame prista¬ toma Lietuvos kariuomenės reakcija į susidariusią situaciją Lietuvą okupuojant sovietams 1940 m. birželį. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenės palikimui išsaugoti per tuos penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų buvo nuveikta lietu¬ vių išeivijoje, ir ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten atgimė ir periodiškai buvo leidžiamas „Kario" žurnalas, skaitytojus ir tyrėjus pasiekė emigravusių Lietuvos kariuomenės karininkų prisiminimai ir pavieniai kariuomenės istorijos fragmentų darbai. Apie juos kalbėsi¬ me vėliau. Per pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas I Lietuvos Respubli¬ kos kariuomenės istorija labai išaugo. Domimasi ne tik kariuomenės veikėjų gyvenimu ir veikla, bet ir atskirų kariuomenės dalių istorija, paramilitarinių organizacijų veikla. Jau keleri metai Vytauto Didžio¬ jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu¬ vos istorijos studijų programų studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]
  • Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas 1864–1943
    GENEROLO JONO žemaičio LIETUVOS KARO AKADEMIJA G E N E R O L A S JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS 1864–1943 Moksliniai straipsniai ir pranešimai Vilnius 2014 UDK 355.3(474.5)(092) Ge223 Atsakingasis redaktorius – Arūnas Alonderis Recenzavo: dr. Ieva Šenavičienė, Lietuvos istorijos institutas dr. Algimantas Liekis, Lietuvos mokslų akademijos mokslo darbų leidinio „Lietuvos mokslas“ vyriausiasis redaktorius Moksliniai straipsniai ir pranešimai apsvarstyti, patvirtinti ir rekomenduoti spausdinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ins- tituto Karo istorijos centro tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. posėdyje. Viršelio nuotraukoje: Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas, Karo mokyklos kūrėjas ir pirmasis viršininkas. Kaunas, 1919 m. balandžio 1 d. J. psk. V. Maželio nuotrauka © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014 © Irena Adomaitienė, 2014 © Arūnas Alonderis, 2014 © Gintautas Jakštys, 2014 © Valdas Rakutis, 2014 © Gintautas Surgailis, 2014 © Konstancija Janina Tupėnienė, 2014 © Feliksas Žigaras, 2014 ISSN 1822-4423 ISBN 978-609-8074-28-4 TURINYS Prof. dr. Valdas RAKUTIS PRATARMĖ ............................................................................................................. 5 Dr. Gintautas SURGAILIS GENEROLAS JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS .................................................. 7 Dr. Gintautas SURGAILIS KARININKAS JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS – PIRMOJO PĖSTININKŲ PULKO VADAS ..................................................................................................... 17 Konstancija Janina TUPĖNIENĖ
    [Show full text]