Pasikeitė Lietuvos Ministrų Kabinetas

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Pasikeitė Lietuvos Ministrų Kabinetas DIRVA (THE FIELD) LITHUANIAN W E E K L Y SAVAITINIS LAIKRAŠTIS Published every Friday in Cleveland by the Išleidžia Penktadieniais Clevelande Ohio Lithuanian Publishing Co. Ohio Lietuvių Spaudos Bendrovė 6820 Superior Avė. Cleveland, Ohio Metinė Prenumerata: Suvienytose Valstijose ____________ $2.00 MANAGING EDITOR—K. S. KARPIUS Kanadoje ir Meksikoje ____________ $2.50 Lietuvoje ir kitose šalyse _______ $3.00 Entered as Second-Class matter Decem- ber 6tb, 1915, at the Cleveland Postoffice 1) I R V A under the Act of March 3, 1879. The only National Lithuanian Newspaper published in Ohio, reaching a very large majority of the 6820 Superior Avė. Cleveland, Ohio 80,000 Lithuanians in the Statė and 20,000 in Cleveland KAINA 5c. CLEVELAND, OHIO GRŲQPŽIO-DE£ Į), 1938 23-ti Metai (23rd Year) I Pasikeitė Lietuvos Ministrų Kabinetas B. K. BALUTIS SKIRIAMAS MINISTRO DARBAI MININKO PAVADUOTOJU IR DARBININKŲ ŽINIOS Perrinkus Lietuvos Valstybės Prezidentą, esamu papročiu atsistatydino ir vyriausybė. Naują vyriau­ IS LIETUVOS BEDARBIŲ DAUG sybę sudaryti Valstybės Prezidentas pavedė ligšioli­ LAIKRAŠČIU Washington. — Hender­ niam ministrų tarybos pirmininkui, VI. Mironui. son, buvęs viešų darbų eko­ LIETUVOJE rūpinamasi vis nomistas, apskaičiuoja kad GRUODŽIO 5 d. Valstybės Prezidentas patvirtino naujo­ sios vyriausybės sąstatą, kuri sudaro: labiau plėsti krašto galimybes Spalių mėnesį visoje šalyje ir gerintis. Svarstoma išleisti buvo 10,569,000 bedarbių. \ L. MIRONAS — Ministrų Tarybos Pirmininkas; 1939 metais trečią vidaus pa­ Šių metų pradžiaje be­ STASYS URBŠYS — Užsienių Reikalų Ministras; skolą 20 milijonų litų sumai, darbių buvo 11,793,000, tai­ BRIG. GEN. KAZYS MUSTEIKIS — Krašto Apsaugos; ši paskola butų skirta didžio­ gi per vasarą ir rudenį su­ SILVESTRAS LEONAS — Vidaus Reikalų; sioms statyboms: elektros sto­ virs milijonas gavo dirbti. JONAS GUDAUSKAS — Teisingumo Ministras; čiai, radio stočiai, cemento fa­ JULIUS INDRIŠIUNAS — Finansų Ministras; brikui, ir kt. HOMER MARTIN, au­ JUOZAS SKAISGIRIS — žemės Ūkio Ministras; tomobilių darbininkų uni­ PROF. JUOZAS TONKŪNAS — švietimo Ministras; SEIMAS svarsto apdraudi­ jos vadas, liudydamas val­ INŽ. GERMANAS — Susisiekimo Ministras. mą nuo nelaimingų atsitikimų džios tyrinėjimuose komu­ šioje vyriausybėje yra penki ne tik žemės ūkio darbininkų, nistų veikmės šioje šalyje, nauji asmenys. Juozas Urbšys iki bet ir pačių ūkininkų. Lėšų įrodinėja kad komunistai šiol buvo užsieniu reikalu vicemi­ tam draudimui (apie 2 milijo­ aktiviai deda pastangas įsi­ nistru, o prieš tai — Lietuvos pa- nu litų kasmet) numatoma gauti kontroliuoti visokį siuntiniu Latvijai. Brig. Gen. K. gauti iš žemės mokesčių, šiek- darbininkų judėjimą šioje Musteikis iki šiol buvo Karo Mo­ tiek juos padidinus. Likusią šalyje. Tik, sako jis,’’ jų kyklos viršininku. jis yra bai- dali primokės valdžia. skaičius nėra toks didelis gęs užsienyje generalinio štabo kaip manoma. akademiją. Jonas Gugauskas iki LENKIJOS Prezidentas Mos- GRAŽUS LIETUVOS VAIZDAS — tokių puikių gamtos vaizdų prie mišku ir ežerų cickis pasikvietė Lietuvos Mi­ šiol buvo Apeliacinių Rūmų (Auk­ t u voje daugybė. PLIENO darbai pereitąį \ štojo Teismo) pirmininkas, o prieš nistrą švirpą Varšavoje daly­ savaitę 1 nuošimčiu suma­ tai Panevėžio Apygardos Teismo vauti prezidento surengtoje žėjo. Apmažėjo reikalavi­ pirmininkas, Juozas Skaisgiris bu- PRANCŪZAI ATSKI­ medžioklėje. mai greito pristatymo, ir vo žemės ukio viceministras, o RIAMI NUO RUSU prieš tai — tos pat ministerijos Už p U L DfN Ė J1M A1. 1< laipė- jaučiama sezoninis apsilp- ■ l ■ * I pdk Krašte Vokietininkų sukur­ nėjimas. Pereitą savaitę miškų departamento direktorium. Paryžius, Gruodžio 7. — Susisiekimo ministras Inž. Germa- styti studentai užpuldinėja ir plieno darbai ėjo 61 nuoš. Atsilankęs čia Vokietijos (Sumuša Lietuvius studentus. normalio. nas buvo švietimo ministerijos užsienių reikalų ministras, • Plieno darbininkams al­ amatų mokyklų departamento di­ Roma. — Nauja karo au­ Britai numato pavojų sa­ po didele sargyba, atliko LIETUVOS žinių biuras El­ gų išmokėta Spalių mėnesį rektorium, o prieš tai — Panevėžio apskrities inžinierium; dra pakilo Europos dangu­ vo nesenai padarytai sutar­ Prancuzijos-Vokietijos ne­ ta susitaręs su Lenkijos žinių pirmą kartą daugiau negu Be Įvykusių permainų, bus paskirtai ministro pirmininko je kuomet pereitą savaitę čiai su Italija, jeigu Italai puolimo ir gerų kaimyniš­ biuru Pato, paskyrė savo at­ kitą kurį mėnesį nuo Lap- pavaduotojas, kuriuo numatytas gerai Amerikoje žinomas, da­ Italijos fašistų vadai iškė­ kibs prie Prancūzijos. kų santikių sutarties pasi- stovus j Kauną ir Varšava. kričo mėn. 1937 metų. bartinis Pasiuntinys Didžiajai Britanijai, BRONIUS K. BA­ lė reikalavimą kad Pran­ : rašymą, šia sutartimi to- • Rugsėjo mėn. šymet dir­ LUTIS. Balutis prieš užėmimą Londone vietos buvo Lietu­ cūzija grąžintų Italijai eilę PREZIDENTAS ŽIU ' kiu budu žymiai sumažina­ Į PARDAVĖ UŽMUŠTO ŪKI­ bo 341,000 darbininkų, gi vos Ministras Washingtone. Prieš karą, gerb. Balutis buvo dabar Prancūzų valdomų ma iki šiol veikus Prancu- NINKO ŽĄSIS. Lapkričio 16 Spalių mėn. dirbo 436,000. redaktorius garsaus Amerikos Lietuvių laikraščio “Lietuva”, vietų, kolonijų ir salų, ku­ RI I ATEITI zijos-Rusijos draugingumo prie Marijampolės-Kauno plen­ Metai laiko atgal dirbo to, Sasnavos valsčiaus ribose, kuris ėjo Chicagoje. rios kitados buvo Italų val­ i sutartis. 587,000 darbininkų, kuomet džioje. Tos reikalaujamos Chapel Hill, N. C., Gr. 5. Kiek matyti, svarbiausia už sniegtvorių buvo rastas ne­ — Prez. Roosevelt, kalbė­ plieno darbai buvo pakilę AMERIKONAI GRYŽ- KINV-JAPONŲ KARO vietos yra: Tunisia^ koloni­ sutarties dalis suteikia Vo­ žinomas lavonas. Vėliau nu­ aukščiausia po depresijos damas pirmą kartą po kon­ statyta kad tai yra Virbalio EIGA ja Afrikoje; Corsika sala, kiečiams teisę netrukdomai laikų. TA IŠ ISPANIJOS Viduržemio juroje; Nice greso rinkimų, pareiškė jog traukti į rytus, linkui Uk­ miestelio gyventojo Kliugo la- teritorija pajūryj tarp Ita­ “liberalės” jiegos privalo rainos ir Juodųjų jurų. | vonas. Kliugas vežė iš Virba- Bercelona, Gruodžio 7.— Šanghai, Gruodžio 7. — žygiuoti pirmyn ir nelauk­ liaus j Kauną 130 žąsų. ŽUVO 17. Sydney, Nova Japonų lėktuvais sako už­ lijos ir Prancūzijos, ir Dji- Prancūzijai matyt malo­ Pa- Scotia. — čia ištiko didelė Kita grupė Amerikos sava­ bouti, Raudonųjų jurų uo­ ti “ateinančių dešimtmečių nu kad gali atstumti karo i kelyje ji užpuolė nežinomas valdyta desėtkas Kinijos evoliucijos” aprupin i m u i kasyklos nelaimė, kurioje norių kariautojų gelbėju­ stas, ir Savoy. ^pavojaus audrą nuo savęs ' piktadaris ir užmušė, o pats provincijų, nors ten jų ka­ šalies naujais socialiais ir užmušta 17 darbininkų. sių Ispanų vyriausybinin­ Italijoje pradėta didelės į rytus. I įsisėdęs i Kliugo vežimą atve- kams, apleidžia Ispaniją ir riuomenė dar nėra inėjus. ekonominiais r e i k a 1 a vi­ Į žęs žąsis i “Maistą” Kaune Visoje karo apimtoje Ki­ demonstracijos prieš Pran­ ntais. Kenosha, Wis. — Baigė­ per Prancūziją grvžta at­ cūziją, kuriose keliama tie Užsakė Šeštą Milžinišką ' pardavė. Gavęs apie 700 litų, gal. Šiomis dienomis aplei­ nijoje Japonų lėktuvai nu­ Jis pasakė kad Republi­ palikes Kliugo vežimą, pats si streikas' Nash-Kelvina- gali Kinų lėktuvus. Svar­ reikalavimai. konų laimėjimai naujame aro Laivą tos dirbtuvėse. Buvo su­ do Ispaniją virš 500 Ame­ Italai piktinasi kam tose dingo. rikos vyrų. Po šitų aplei­ bieji Kinų apsigynimo pun­ kongrese nenustums jo nuo Washington, D. C. — Ka­ streikavę 300 darbininkų, ktai yra lengvai Japonų ka- teritorijose Prancūzija pa­ jo vykdymo šalyje refor­ dėl kurių turėjo netekti dimo, Ispanijos kairiųjų ei­ velija žmonėms kelti pro­ ro laivyno vadovybė Gruo­ LIETUVOJE kaime stinga lėse bus likę tik 50 Ame­ nuolių pasiekiami. mų. džio 1 išdavė sutartį sta­ lauko darbininkų, todėl prade­ darbo 4,000 kitų darbinin­ -Y- ¥ testus prieš ItalijąItalija ir už- Prezidentas p e r sergėjo kų Racine ir Milwaukee. rikos savanorių, perdaug tydinimui šešto didelio ka­ da labiau ir labiau rūpintis Londonas. — Britų val­ puldinėti ten esančius Ita­ ir diktatorius kad ši šalis sulaikymu kaimo žmonių iške­ sužeistų ir negalinčių iške­ lus. riško laivo. Tas laivas bus džia svarsto teikimą finan­ ne tik kad yra didžiausia liavimo i miestus. liauti. Žuvo ten virš 2000 * Y- .?. 35,000 tonų, kašųtuos arti Flint, Mich.— CIO. uni- sinės paramos Kinams ko­ pasaulyje demokratija sto­ jistai streikeriai nutarė ei­ Amerikonų. 53 milijonų dolarių. Taigi Amerikos komuni­ vojimui prieš Japonų už­ Londonas, Gruodžio 3. — vinti už taiką, bet i ją ki­ Laivų statymo darbams LIETU VIN A I » A V A RI )F,S. ti atgal dirbti Į Fisher Bo­ tos didėsės demokratijos Šiomis - dienomis iš Lietuvos stų suagituoti užsidegėliai valdymą tolimųjų rytų. Britanija pareiškė griežtą reikmenų užsakymas pa­ dy dirbtuvę No. 1, kurių žiuri ir laukia vadovybės kariuomenės štabo vėl gautas tik tiek “pagelbėjo” išgel­ Suv. Valstijų ir Britų pasipriešinimą Italijos už­ plinta plačiai visoje šalyje. sustreikavimas buvo išme­ ambasadoriai veda diskusi­ simojimams prieš Prancū­ kovai už demokratijos iš­ didelis 500 kariu pavardžių są­ tęs iš darbo 20,000 kitų au­ bėti Ispanų “demokratiją”. Sukilėlių" lėktuvų užpuo­ jas su Japonijos ministeri­ ziją ir žada teikti visą pa­ laikymą. ŠNIPAI NUBAUSTI. Lie­ rašas, kurie prašo jų suslavin­ tomobilių dirbtuvių darbi­ tas pavardes atitasyti ir lega­ lime Cervera miesto užmu­ ja įrodinėdami kad Japo­ galbą Prancūzijai atsispir­ tuvos kariuomenės teismas nu­ ninkų. UŽMUŠTA 100 ARABŲ liai atlietuvinti.
Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • Karo Archyvas Xviii
    ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS
    [Show full text]
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
    [Show full text]
  • Žmonės Ir Darbai
    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
    [Show full text]
  • 1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas) Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]
  • Kariuomenę ---Darbininkų Radio Programa
    o------------------------------------- - LITHUANIAN NEWt I i DABARTIES F Publlshed every TUESDAY and FRIDAY BILDESIUOS f. * .. 366 W. Broadvvay, So. Boston, Mass. Visiems LDS nariams, AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠVENTO JUOZAPO DARBININKŲ SĄJUNGOS ORGANAS 4- ♦5 “Darbininko” bendradar­ biams, skaitytojams ir rė­ mėjams linkime laimingų EINA NUO 1915 METŲ TEL. SOUth Boston 2680 PENKTADIENIS (Friday) GRUODŽIO (December) 30 D., 1938 No. 97. TEL. SOUth Boston 2680 KAINA 5 CENTAI Naujų 1939 Metų. LDS Centro Valdyba, “Darbininko” Redakcija ir Administracija. Prancūzija Siunčia Kariuomenę Pasaulinė Paroda Paryžius, gruodžio 29, — Chamberlaino spaudimą? Pasaulinės Parodos 1939 m., Prancūzija skubiai siun- Jei Anglija pasakys, kad New Yorke namų numaliavoji- čia kariuomenę į rytinę A- jeigu Prancūzija neatiduos mui reikalinga 200 tonų malia­ friką apginti savo koloni- Italijai Djibouti ir gal visų vos. jų, ypač. Tunisiją, Korsiką Somaliland koloniū’. lai ir Nice. Italijos vadas Mus­ nesitiki Britanijos pagal­ Visi važiuojantieji į Pasaulinę solini rėkia, kad tos koloni­ bos rubežių apginimui, ką Parodą iš Europos gaus ne-imi- jos priklauso Italijai ir tada Prancūzija darys? gracijos vizas 6 mėnesiams. Vi­ Prancūzija privalo jas ati­ Dalykų žinovai spėja, zos galės būti pratęstos. duoti. Prancūzija yra nusi- kad Italija į karą su Pran- stačius eiti į karą, o ne ati- cūzija neis, bet su pagalba Belgijoje lieja 35 didžiulius! duoti kolonijų Italijai. Ita- Anglijos ir Vokietijos pri- varpus, kurie bus atvežti į New lijai labiausia reikalinga y- vers Prancūziją atsižadėti Yorką ir įtaisyti Pasaulinės Pa­ ra dabar Prancūzijos vai- kolonijų, rodos namo bokšte. Tai bus var­ doma kolonija, Djibouti, i pų instrumentas — carillon’as, nes iš jos geležinkeliai su-' kuriuo mūsų muzikas p.
    [Show full text]
  • 1939 M. Kariuomenės Mobilizacija Lietuva Ant Karo Slenksčio: 1939 M
    Lietuva ant karo slenksčio: 1939 m. kariuomenės mobilizacija LIETUVA ANT KARO SLENKSČIO: 1939 M. KARIUOMENĖS MOBILIZACIJA Vytautas Jokubauskas Klaipėdos universitetas Po 1939 m. rugsėjo 17 d. dalinės kariuomenės mobilizacijos Lietu- va buvo sutelkusi savo istorijoje gausiausias karines pajėgas. Pastarasis įvykis to meto visuomenėje buvo sutiktas kaip pasirengimo žygiui į Vil- nių ženklas, o vėliau dėl demobilizacijos pradėtas vertinti kaip prarasta galimybė pakeisti istorijos tėkmę ir pasipriešinti vėlesnei okupacijai. Is- torikas Nerijus Šepetys, analizuodamas 1938–1940 m. Baltijos regiono politinių įvykių įtaką Lietuvos valstybingumui, rašė, kad „galbūt tas mė- nuo tarp 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. ir yra „vieta“, kur labiau dera ieškoti lemtingų ultimatumų, kur pasireiškia ir Lietuvos apsispren- dimo laisvė (taigi ir randasi lemtingos klaidos galimybė): štai Vokietija įsakmiai per visą rugsėjį ragino atsiimti Vilnių, kariauti prieš Lenkiją ar galiausiai – priimti protektoratą <...>, sovietai ultimatyviai siūlė sudaryti sutartį, fatališkai primenančią protektoratą: buvo galima bandyti priešin- tis, atsisakyti Vilniaus ir po simbolinės kovos garbingai žūti“1. 1939 m. mobilizacijos tyrimas chronologiškai būtent ir apima šį minėto autoriaus įvardytą laikotarpį. Mobilizacijos klausimas istoriografijoje paliestas2, tačiau esama išeivi- jos3 kontroversiškų, paremtų daugiausiai atsiminimais, ir Lietuvos auto- rių4 teiginių, kurie bus pateikti šio tyrimo kontekste. Neabejotinai mobi- 1 Šepetys N. Ne trys ultimatumai // Naujasis židinys-Aidai. 2001, Nr. 5, p. 243. 2 Vaičenonis J. Lietuvos kariuomenės skaičiai 1920–1939 m. // Karo archyvas. T. 17, 2002, p. 144–180; Vaičenonis J. Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpe- tuose (1927–1940). Vilnius, 2004, p. 159–160; Lesčius V. Lietuvos kariuomenė sovietinės okupacijos išvakarėse // Karo archyvas. T. 25, 2010, p. 264–285. 3 Šliogeris V.
    [Show full text]
  • Augustino Voldemaro Vyriausybės Ministrų Personalijos (1926 M
    iš tautos praeities Algis BITAUTAS Augustino Voldemaro vyriausybės ministrų personalijos (1926 m. gruodis–1929 m. rugsėjis) Algis Bitautas – humanitarinių mokslų magistras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro asistentas; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, el. paštas: algis.bitautas@ leu.lt; mokslinių interesų kryptys – Lietuvių tautininkų sąjungos istorija, Lietuvos Respublikos ministrų visuomeninė ir politinė veikla (1918–1940 m.), istorijos didaktika. Anotacija. Straipsnyje išsamiai analizuojama Augustino Nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo A. Vol- Voldemaro vyriausybės (1926 12 17–1929 09 19) ministrų demaro vadovaujamos vyriausybės atskiri ministrai isto- personalijos ir tarpusavio santykiai. Išskirtinis dėmesys riografijoje yra sulaukę dėmesio [96], tačiau plačiau nėra skiriamas ministrų paskyrimo motyvams, akcentuojamos ištyrinėta finansų, vidaus reikalų, susisiekimo, teisingumo, priežastys, kodėl jie buvo pasirinkti formuojant vyriausybę. žemės ūkio ministrų personalijos ir veikla. Antra, svarbu Pateikiama A. Voldemaro vyriausybės partinė ir Lietuvių pabrėžti, kad niekas viename tyrime nemėgino aptarti tautininkų sąjungos (LTS) centro valdybos sudėtis. visų ministrų (šiuo metu autorius kartu su kolegomis rengia Prasminiai žodžiai: Vyriausybė, ministras, Lietuvių tauti- kolektyvinę monografijąLietuvos Respublikos vyriausybės ninkų sąjunga, krikščionių demokratų blokas, kandidatas 1918–1940 m.: sudėtis ir veikla) [101]. Neseniai pasirodė į ministrus, partinė priklausomybė,
    [Show full text]
  • Stasio Raštikio Reformos)
    ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA MINDAUGAS JONAITIS Istorijos specialybės Neakivaizdinio skyriaus V kurso studentas STRUKTŪRINIAI POKYČIAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE 1934-1940 (STASIO RAŠTIKIO REFORMOS) Bakalauro darbas Mokslinis vadovas lekt. dr. Simonas Strelcovas Darbas originalus – Mindaugas Jonaitis (.................) Šiauliai 2012 2 TURINYS ĮVADAS .................................................................................................................................. 3 1. DIV. GEN. ST. RAŠTIKIO IŠSILAVINIMAS IR KARINĖ KARJERA .............................. 9 2. LIETUVOS KARIUOMENĖS REFORMŲ KLAUSIMAS .................................................. 11 3. POKYČIAI KARIUOMENĖS ORGANIZACINĖJE STRUKTŪROJE 1934-1940 M. ....... 14 3. 1. Nauji kariuomenės įstatymai ........................................................................................ 14 3. 2. Nauji kariuomenės etatai ir viršininkai ......................................................................... 16 4. POKYČIAI KARINIAME RENGIME 1934-1940 M. ......................................................... 18 4. 1. Naujos mokymo priemonės ir programos ..................................................................... 18 4. 2. Karinio mokymo intensyvinimas ................................................................................. 20 5. KARIUOMENĖS PERGINKLAVIMAS 1934–1940 M. ..................................................... 25 6. KARINĖS PRAMONĖS VYSTYMAS LIETUVOJE 1939–1940 M. .................................. 33 7.
    [Show full text]
  • Karininkas — Mokytojas 91 Klausimais O
    Mokytojai turi laikrašti savo profesijos reikalams, lai, žinoma, ir karininkams pra- vartu jis lurėa. Agie jie yra taip pa: mokytojai, ir dar kokie: auklėja Lietuvos ginklo pajėgą. Taigi KARDO buvimas visai pateisinamas Laikraštis mėgsiamas skaityti, kai esti įdomus. Linkiu KARDUI būti labai įdomiam. 1935 1 15 A. Smetona Svarstytinų klausimų mes turime labai daug, lik nereikia drovėtis kelti jie viešumon. Gen. št. plk. Raštikis TURINYS Psl. KARDAS Lietuvos Nepriklausomybės pri- LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS pažinimo raida ............................. 77 EINA DUKART PER MĖNESĮ Gen. št. pik. ltn. Šova. 1918 me- tų vasario 16 d. Kaune .................... 79 D V Y L I K T I E J I M E T A I Taikos rūpesčiai Europoje .... 81 Kpt. Leknickas. Dr. Jono Basa- Kardas rašo aktualiais užsienio politikos, krašto gynimo, navičiaus mirties dešimtmetis 82 tautos karinio auklėjimo, karininkams rūpimais V. M. Reikšmingų Lietuvai dal- ekonominiais, kultūriniais ir kitais vidaus klausimais bų nuotrupos ............................... 84 Kardas rašo karininkų korporacijos reikalais: karininko Z. Ivinskis. Steponas Batoras ir idealo, auklėjimo, savitarpio santykių. tradicijų Lietuva ..................................... 86 kūrimo, karininkų šeimų, bei atsargos karininkų Jurgis Daina. Pirmieji įspūdžiai reikalais dalyje ........................................ 87 Kardas rašo savanorių - kūrėjų ir šaulių organizaciniais P. Ptr. Karininkas — mokytojas 91 klausimais O. Milaševičius. Naujokų klau- Kardas deda kariško pobūdžio noveles, feljetonus, apysakaites, atsiminimus simu ............................................... 92 Kardas informuoja apie mūsų ir kilų valstybių kariuomenių R. Sportinio šaudymo reikalu . 94 gyvenimą, patiekia žinių, kg rašo apie mus vidaus 5—kas. Bučiuoti, bučiuoti! . 94 ir užsienio spauda Pik. ltn. Rapšys. Mūsų unifor- Kardas turi šiuos skyrius:kalbos kraitelė, laisvas žodis, mos keitimo reikalu .................... 95 mūsų gyvenimas, kiti apie mus, birutininkių V. N.
    [Show full text]
  • Tarpukario Ir Rezistencijos Laikotarpio Lietuvos Generolų Sąrašas Ir Jų Amžinojo Poilsio Vietos
    TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS TARPUKARIO IR REZISTENCIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS GENEROLŲ SĄRAŠAS IR JŲ AMŽINOJO POILSIO VIETOS Lietuvos kariuomenės generolų klubas, 2012 PRATARMĖ Šio leidinio idėja gimė 2005 metais Kauno karininkų nepaminėtus Lietuvos tarpukario ir rezistencijos ramovėje Lietuvos kariuomenės generolų klubo posėdžio laikotarpio generolus, kuriems buvo suteiktas metu. Posėdyje dalyvavo ir tuometinis vyriausiasis Lietuvos kariuomenės generolo laipsnis. Planuojame Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas J. E. Lietuvos išleisti ir trečiąjį leidimą - tikimės, kad pavyks surinkti Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Buvo kalbama visą žinomą informaciją ir nuotraukas. Dėkoju visiems, apie Lietuvos kariuomenės generolų klubo tradicijų kurie prisidėjo prie antrojo leidimo atnaujinimo ir kūrimą ir veiklą, apie tarpukario generolų likimus. Tada papildymo. prisiminiau pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais matytus Biržų kapinėse liūdnai atrodančius Pagarbiai garbingų tarpukario generolų kapus. Metai bėgo, tačiau kariuomenės vadas mintis, kad reikia kažką daryti, vis nedavė ramybės. Tad generolas leitenantas Arvydas POCIUS prisiminęs šį epizodą ir pasiūliau Lietuvos generolų klubui puoselėti tarpukario generolų atminimą ir sudaryti leidinį apie jų amžinojo poilsio vietas. Tikiuosi, kad šis leidinys padės Lietuvos visuomenei, kariams, šauliams ir, svarbiausia, jaunajai kartai prisiminti, susirasti savo miestuose ir miesteliuose palaidotus garbingus Tėvynės gynėjus
    [Show full text]
  • 1921-1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai
    1921-1940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENĖS TYRIMAI Jonas Vaičenonis, (Vytauto Didžiojo universitetas) Iki šiol neturėjome istoriografinių darbų, skirtų I Lietuvos Respublikos kariuomenės tyrimams, todėl bandysime nuosekliai ap­ tarti tai, kas šia tema iki šiol yra parašyta. Straipsnyje nebus aptari­ nėjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukė nemažai studijų bei atskirų mokslinių ir populiarių straipsnių, todėl jiems reikėtų paskir¬ ti atskirą istoriografinį darbą. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenės vardas buvo tabu. Dėl šios priežasties turime tik keletą sovietinėje Lietuvoje išleistų darbų Lietuvos kariuomenės tema, kurie yra tendencingi ir reikalau¬ ja kritinio tyrėjo žvilgsnio. Čia reikia paminėti J. Jurginio darbą „Kau­ no įgulos kareivių sukilimas 1920 metais"1, dokumentų rinkinį, pa­ rengtą B. Baranausko, „Geležinis vilkas"2, generolo Vinco Vitkaus­ ko raštus3, kur tik kelios dešimtys puslapių skirta tarpukario Lietu­ vai. Dar galima paminėti ir Jono Macijausko veikalą, kuriame prista¬ toma Lietuvos kariuomenės reakcija į susidariusią situaciją Lietuvą okupuojant sovietams 1940 m. birželį. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenės palikimui išsaugoti per tuos penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų buvo nuveikta lietu¬ vių išeivijoje, ir ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten atgimė ir periodiškai buvo leidžiamas „Kario" žurnalas, skaitytojus ir tyrėjus pasiekė emigravusių Lietuvos kariuomenės karininkų prisiminimai ir pavieniai kariuomenės istorijos fragmentų darbai. Apie juos kalbėsi¬ me vėliau. Per pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas I Lietuvos Respubli¬ kos kariuomenės istorija labai išaugo. Domimasi ne tik kariuomenės veikėjų gyvenimu ir veikla, bet ir atskirų kariuomenės dalių istorija, paramilitarinių organizacijų veikla. Jau keleri metai Vytauto Didžio¬ jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu¬ vos istorijos studijų programų studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
    [Show full text]