DOCSLIB.ORG

Tautos Aukos

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

Viktoras Ašmenskas DIDŽIOSIOS TAUTOS AUKOS Pataisytas 3-ias leidimas UDK 947.45.081 Aš 15 Autorius dėkoja rėmėjams, padėjusiems išleisti šią knygą: Europos parlamento nariui prof. Vytautui LANDSBERGIUI Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Bronislovui LUBIUI Ponui Broniui MARKELIŪNUI ISBN 978-9986-23-155-4 © Viktoras Ašmenskas, 2009 TURINYS PRATARMĖ 7 LIETUVA ĮVYKIŲ SŪKURYJE 11 LIETUVĄ UŽPLŪSTA NELAIMĖS 11 Lietuva priversta priimti Lenkijos ultimatumą 1938 m 11 Klaipėdos krašto praradimas 1939 m 12 Molotovo-Ribentropo paktas 13 Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis 14 1940 m. sovietų ultimatumas Lietuvai 14 Paskutinis Lietuvos Ministrų Tarybos posėdis (1940 06 14-15) 16 Prezidento Antano Smetonos ir XXI vyriausybės narių biografijos 17 Atsistatydinus prezidentui Smetonai 28 Justo Paleckio vyriausybė 30 J. Paleckio vyriausybės sudėtis 31 RINKIMŲ Į SEIMĄ FALSIFIKACIJA IR LIETUVOS ĮJUNGIMAS Į SOVIETŲ SĄJUNGĄ 40 LIETUVA PRARANDA NEPRIKLAUSOMYBĘ 41 LIETUVOS DIPLOMATŲ PASIPRIEŠINIMAS IR ATGARSIAI 42 Sinchroninė Baltijos šalių nepriklausomybės praradimo lentelė 43 Papildomi duomenys apie Latvijos Nepriklausomybės praradimą 44 Papildomi duomenys apie Estijos Nepriklausomybės praradimą 45 LIETUVA PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS 46 1940 M. LIETUVĄ UŽPLŪSTA SOVIETŲ PARTINIAI IR VYRIAUSYBINIAI PATARĖJAI BEI PERKELTIEJI VALSTIEČIAI 46 GENOCIDO PRADŽIA IR POTENCIALŪS SOVIETŲ PRIEŠININKAI 47 ANTRASIS PASAULINIS KARAS IR VILTIS ATGAUTI NEPRIKLAUSOMYBĘ 49 LIETUVOS AKTYVISTŲ FRONTAS 50 SUĖMIMAI, KALINIMAI, MASINĖS TREMTYS PIRMOSIOS OKUPACIJOS METU 51 LIETUVIŲ TAUTOS NUOSTOLIAI 1940-1941 M 60 3 PABALTIJO ŠALIŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI 64 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS PADARINIAI LIETUVOJE 64 REPRESIJOS IR TRĖMIMAI 66 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS PADARINIAI LATVIJOJE 69 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS PADARINIAI ESTIJOJE 73 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS AUKŲ LIKIMAI 77 PIRMOSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS AUKOS 77 KAZIO SKUČO BIOGRAFIJA 78 AUGUSTINO POVILAIČIO BIOGRAFIJA 86 ISTORIKO DOC. SIGITO JEGELEVIČIAUS NUOMONĖ 89 LIETUVOS VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ KAZIO SKUČO IR AUGUSTINO POVILAIČIO AUKA 92 KAS BŪTŲ BUVĘ, JEI LIETUVA BŪTŲ PASIPRIEŠINUSI GINKLU SSRS INVAZIJAI? 93 PAPILDOMA ARCHYVINĖ MEDŽIAGA APIE KAZIO SKUČO IR AUGUSTINO POVILAIČIO AREŠTUS 96 Kauno m. Policijos Rezervo vachmistro Jono Juospaičio raportas Kauno m. Policijos Rezervo viršininkui 96 Augustino Povilaičio laiškas žmonai iš Kauno karo kalėjimo 100 Nutarimas pateikti kaltinimą Kaziui Skučui ir Augustinui Povilaičiui 102 Kazio Skučo tardymo protokolas 107 Nutarimas skirti kardomąją priemonę Kaziui Skučui 109 Augustino Povilaičio tardymo protokolas 110 Nutarimas skirti kardomąją priemonę Augustinui Povilaičiui 113 NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VEIKĖJŲ LIKIMAI 114 SUŠAUDYTI, NUKANKINTI, MIRĘ KALĖJIME, LAGERYJE AR TREMTYJE VYRIAUSYBĖS NARIAI IR SIGNATARAI 114 GRĮŽĘ IŠ TREMTIES 146 KARINIO SUKILIMO ŠTABO ŽŪTIS 1941 M. VILNIUJE 163 KALTINIMO IŠVADOS 163 KALTINAMIEJI 168 KARO TRIBUNOLO TEISMO NUOSPRENDIS 175 CHARAKTERINGOS BYLOS - NEKALTI NUBAUSTI 178 CHARAKTERINGA AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ GRUPINĖ BYLA 178 KALTINAMŲJŲ BIOGRAFIJOS IR TARDYMAI 183 4 LIUDININKŲ PARODYMAI IR JŲ AKISTATOS 204 PENKIASDEŠIMT DVIEJŲ ASMENŲ BYLŲ IŠSKYRIMAS 210 KALTINIMO IŠVADOS, PATVIRTINTOS 1942 05 12 210 TARDYTOJŲ NUOMONĖ APIE KALTINAMUOSIUS 211 KRASLAGO PROKURORO IŠVADOS (1942 02 23) 215 JONĄ VILEIŠĮ PALEIDŽIA Į LAISVĘ 216 SSRS KGB VIRŠININKO ABAKUMOVO LAIŠKAS SSRS MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKUI J. STALINUI 217 TARDYTOJO PAŽYMA. SIŪLOMA VISUS SUIMTUOSIUS NUTEISTI 20-25 METAMS 218 NUTRAUKTA BYLA DEŠIMČIAI ASMENŲ 219 OSO TEISMAS AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ BYLOJE 1952 02 27 219 KGB MINISTRAS SIŪLO OSO SPRENDIMĄ UŽPROTESTUOTI 220 SSRS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO KARINĖS KOLEGIJOS 1954 04 02 D. NUTARTIS 221 KRASLAGAS SIŪLO NUTRAUKTI 18-OS ASMENŲ BAUDŽIAMĄJĄ BYLĄ 223 LIETUVOS KGB TEISINA NUTEISTUOSIUS 225 LIETUVOS SSR PROKURORAS SEPTYNIEMS ASMENIMS NUTRAUKIA BYLĄ 226 KRASNOJARSKO KRAŠTO KGB VALDYBOS IŠVADOS 1961 M 227 LIETUVOS SSR KGB AŠTUONIOLIKOS BYLOS TREMTINIŲ TRĖMIMĄ TEISINA, O KALINIMĄ PRIPAŽĮSTA NEPAGRĮSTU 229 KRASLAGAS SIŪLO NUTRAUKTI AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ BAUDŽIAMĄJĄ BYLĄ 229 LIETUVOS SSR KGB PROKURORO 1988 10 20 (pagal Bb Nr. 42880/3) NUTARIMAS 230 AŠTUONIOLIKOS ASMENŲ BYLOS SUVESTINĖ 235 GRUPINĖ PENKIOLIKOS ASMENŲ BYLA 237 SEVERURALLAGE KURIAMA BYLA 237 KALTINAMŲJŲ PAGAL PENKIOLIKOS ASMENŲ BAUDŽIAMĄJĄ BYLĄ N R. 1655 SĄRAŠAS 240 TARDYMAI 241 TARDYMAS IR KALTINIMO IŠVADOS 1956 M 251 LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS 256 LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ IR JOS LIKIMAS 259 5 SUKILIMO AUKOS 263 KALINIŲ SĄLYGOS KALĖJIMUOSE 263 PASITRAUKIANČIŲ RAUDONARMIEČIŲ SUŠAUDYTI RAINIŲ MIŠKELYJE, PRAVIENIŠKĖSE, PANEVĖŽYJE, JŪŽINTUOSE, ČERVENĖJE, PRIE MINSKO 268 ANTROJI VOKIEČIŲ OKUPACIJA 272 IŠVADOS 276 PRIEDAI 279 Priedas Nr. 1. 1939 m. Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis 279 Priedas Nr. 2. Papildomas protokolas tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos 281 Priedas Nr. 3. Molotovo-Ribentropo paktas 286 Priedas Nr. 4. Slaptasis papildomas protokolas 287 Priedas Nr. 5. Lietuvos, Estijos ir Latvijos Santarvės ir bendradarbiavimo sutartis 287 Priedas Nr. 6. RTFSR baudžiamasis kodeksas 290 SANTRUMPOS 292 PAGRINDINIAI BAUDŽIAMOJO KODEKSO STRAIPSNIAI, JŲ IŠAIŠKINIMAS 293 PAVARDŽIŲ RODYKLĖ 294 6 PRATARMĖ Rašydamas knygą „Didžiosios tautos aukos" galvojau: kuo kalta buvo lie- tuvių tauta, kad turėjo iškentėti 120 metų trukusią carinės Rusijos ir 4 metus vokiečių okupaciją ir, būdama Europos kryžkelėje, nuolat tapdavo savo kai- mynų grobiu. Apverkusi T. Kosciuškos 1794, 1831 ir 1863 m. sukilimų, 1893 m. Kražių skerdynių aukas, iškentėjusi spaudos draudimą ir trėmimus, tauta nepalūžo. 1915 m. rusų okupaciją pakeitė vokiečių okupacija - nors trumpa, bet palikusi kraujo pėdsakus. Nepaisydami šių sunkumų, Lietuvos šviesuoliai, dar tebevykstant Pirma- jam pasauliniam karui, 1917 m. sugebėjo sušaukti Didįjį Vilniaus seimą, ku- riame buvo išrinkta Tautos Taryba. Pastaroji, vadovaudamasi Ruzvelto deklaracija, kuria tautoms suteikiama apsisprendimo teisė, 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę, vėliau sudarė Ministrų Tarybą, iš- sirinko Prezidentą, sukūrė visas valdžios struktūras ir vietos savivaldybes, pa- ti viena apsigynė nuo Lietuvos priešininkų: raudonarmiečių, bermontininkų, lenkų, tapo Tautų Sąjungos nare ir buvo pripažinta pasaulio valstybių. Nors ir netekus Vilniaus ir Vilniaus krašto, sugebėjo suklestėti visos valstybės ūkio šakos. Tačiau nuo 1938 m. Lietuvą viena po kitos ištinka nelaimės: lenkai pa- skelbia ultimatumą, 1939 m. vokiečiai užima Klaipėdos kraštą, tų pačių metų rudenį sovietai grąžina Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą, bet sudaroma savi- tarpio pagalbos sutartis, kuria išsiderama įvesti į Lietuvą ribotą sovietų ka- riuomenės įvairių dalinių kiekį su jų technika. 1939 m. rugpjūčio 23 d., prieš pat Lenkijos-Vokietijos karą, V. Moloto- vas su J. Ribentropu pasirašė paktą - slaptą protokolą, kuriuo Lietuva, Lat- 7 vija ir Estija buvo priskirtos Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Tuo metu apie šią sutartį niekas Lietuvoje nežinojo. Vokietija, šiuo paktu perduodama Pa- baltijo kraštus Sovietų įtakos sferai, iš tikrųjų galvojo priešingai - pasilikti juos sau. Tai įrodo vokiečių žurnale „Der schwarce Korps" paskelbtas straips- nis, kuriame teigiama, kad žemė, kurioje nors vienas vokietis įmynė savo pėdą, yra vokiečių nuosavybė. Žurnalas, kuriame buvo į lietuvių kalbą iš- verstas straipsnis, vokiečių tučtuojau buvo konfiskuotas 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga paskelbia Lietuvai ultimatumą, reikalaudama pakeisti vyriausybę, suimti vidaus reikalų ministrą gen. K. Skučą ir saugumo depar- tament o direktorių A. Povilaitį ir įvesti papildomų Raudonosios armijos dalinių tose vietose, kur Maskvos buvo nurodyta. Tai buvo mirtinas smūgis Lietuvai. Sudarius sovietams palankią vyriausybę, falsifikavus seimo rinki- mus ir įjungus Lietuvą į Sovietų Sąjungos respublikų sudėtį, ji vėl prarado nepriklausomybę: su ja buvo galima elgtis, kaip norima. Naujai sudaryta prosovietinė Lietuvos vyriausybė aklai vykdė Maskvos reikalavimus: Prasi- dėjo Lietuvos genocidas: į Lietuvą kvietė partinius vadovus, įvairius specia- listus. Prasidėjo masiniai valstybės veikėjų, partijos vadovų, potencialių sovietų priešų suėmimai, teismai, kalinimai, kankinimai, trėmimai. Toks likimas išti- ko ir Latviją, Estiją (žr. sinchroninę Baltijos šalių Nepriklausomybės praradi- mo sinchroninę lentelę 41 p. ). Nepaisant sovietų žiaurumų, Lietuvos patriotai priešinosi okupantams. Pulkininkas Kazys Škirpa 1940 m. įkūrė Lietuvos aktyvistų frontą (LAF) Ber- lyne, o Kaune aktyvistų frontą subūrė vietos šviesuoliai. Tuo pačiu metu Vil- niuje buvo įkurtas V. Bulvičiaus karinis štabas, kurio tikslas buvo apginti Tėvynę nuo okupantų. Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 22 d., nors žlugo karinis štabas, aktyvis- tų fronto daliniai sukilo prieš okupantus ir pagal išankstinį karinio štabo ir Kauno LAF štabo susitarimą turėjo kovoti savarankiškai pagal susidariusias sąlygas. Tarp kitų šviesuolių smarkiai nukentėjo valstybės veikėjai. Sovietų vykdy- ta genocido politika - kalėjimai, tremtys - sukėlė tautos pasipiktinimą. Kas gali uždrausti tautai gintis nuo priešų?! Nors ir žinojo, kad sovietų įstatymai baudė kiekvieną žmogų, kuris žodžiais ar veiksmais pažeisdavo juos, reikšda- mas antisovietišką nusistatymą, bet jie tvirtai buvo pasiryžę kovoti iki galo. 8 Taip atsitiko su V. Bulvičiaus LAF karinio štabo
Recommended publications
  • Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics

    Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics

    Advances in Historical Studies, 2015, 4, 146-153 Published Online April 2015 in SciRes. http://www.scirp.org/journal/ahs http://dx.doi.org/10.4236/ahs.2015.42013 Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics Juozas Banionis Lithuanian University of Educational Sciences, Vilnius, Lithuania Email: [email protected] Received 7 January 2015; accepted 24 March 2015; published 7 May 2015 Copyright © 2015 by author and Scientific Research Publishing Inc. This work is licensed under the Creative Commons Attribution International License (CC BY). http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ Abstract Amelija Mažylytė (1900-1972) was the first Lithuanian woman, graduate of The Lithuanian Uni- versity in Department of Mathematics and also philosophy, and a participant of the catholic wo- men movement. She started dissemination of knowledge of the history of mathematics in the Li- thuanian language. The article presents enhanced biography of Amelija Mažylytė and the work of her research interests. Special attention is given to publications about the history of arithmetic, the development of geometry and the universally known specialist of mathematics C. Gauss. Keywords C.F. Gauss, Arithmetic, Calculus, Geometry, History of Didactics, Women’s Movement in Lithuania 1. Introduction In the second decade of the 20th century cultural foundations were actively laid in Lithuania which had been re- built as a modern republic. Considerable attention was devoted to educating the nation by introducing the achie- vements of various civilizations and doing it in the Lithuanian language. Amelija Mažylytė (1900-1972), the first Lithuanian woman graduate in mathematics, was very actively participating in this field.
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus

    Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus

    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
  • Epamatiniai.Pdf

    Epamatiniai.Pdf

    TRYS PAMATINIAI KLAUSIMAI Pranas Dovydaitis 2014 | Vilnius TURINYS 1 Kuo mes save vadiname ir kodėl 5 2 Ką mes matome aplink save 15 3 Mūsų priedermės, siekiai ir keliai prie jų 35 3 KUO MES 1 SAVE VADINAME IR KODĖL 5 6 Pranas Dovydaitis Mes esame jaunų žmonių kuopelė, tokių kurie paprastai nevisai teisin- gai vadinami moksleiviais. Neilgame savo gyvenimo bėgyje mes kiek tik buvo pajiegų stengėmės pažint apsupantį mus pasaulį, pažinti save, jieškojome atsakymo į spirginančius klausimus, kam mes gyvename, kam gyvena žmonija, iš kur ir kam visas pasaulis. Jieškodami į šiuos klausimus atsakymų musų dienų pasaulėžvalgose, mes išvydome, kad visas šiandieninės žmonijos gyvenimas yra reginys kovos tarp tikėji- mo ir netikėjimo, tarp teizmo ir atėizmo, tarp naturalizmo ir apreiškimo, tarp krikščionybės ir jos priešų. Priešais tikėjimišką, teistišką, krikščio- nišką pasaulėžvalgą visur stovi betikėjiminė, ateistiška, prieškrikščio- niška. Pakliuvę į tokį nuomonių chaosą, mes visomis savo esybės pajiegomis dasigavome prie sekančių tvirtų-tvirčiausių įsitikrinimų, kuriuos čia pat ir išdedame.. Pirmykštis absolutiškas, vienintelis visos esmės pamatas yra gyvasis Dievas. Jis yra pirmykštis vienintelis augščiausių gerybių, tiesos, doros, grožio, teisybės, laimės turinys ir šaltinis, Jis yra ir paskutinis pamatas viso, kas reališka, ir viso, kas ideališka, visokio gyvenimo ir egzistavimo, visokio veiksmo ir laimės „Iš jo, per jį ir jame yra viskas“. Šis Dievas, kaipo paskutinė ir jau nuog niekeno nepriklausanti pasaulio ir Trys pamatiniai klausimai 7 žmonijos priežastis, tik vienas ir težino, kokiu tikslu suteikė šiam pasau- liui egzistavimą, kokį tikslą skyrė atsiekti gyvenančiai pasaulyje žmoni- jai ir pavieniems asmenims. Žmogus ir žmonija, kaipo neturinti savyje savo egzistavimo priežasties, absolutiškai negali žinoti ir sau skirto tikslo, negali žinot prie jo vedančių kelių, negali žinoti savo gyvenimo priedermių.
  • Karo Archyvas Xviii

    Karo Archyvas Xviii

    ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS
  • Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M

    Valstiečiai Liaudininkai Lietuvos Politiniame Gyvenime 1926 –1940 M

    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 –1940 M. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05H) Kaunas, 2011 UDK 329(474.5) Ta-79 Disertacija ginama eksternu Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis konsultantas: Doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija – 05H) ISBN 978-9955-12-665-2 2 TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 I. BENDRA POLITINĖ SITUACIJA IR VALSTIEČIŲ PARTIJŲ PADĖTIS VIDURIO RYTŲ EUROPOJE................................................................................................29 II. VALSTIEČIAI LIAUDININKAI IR LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA (IKI 1929 M) ..............................................................................................................................39 III. PARTIJOS VIDAUS PROBLEMOS ...............................................................................59 1. Organizacinės struktūros raidos ypatumai ..............................................................................59 2. Pozicijų skirtumai partijoje (4-ojo dešimtmečio I-oji pusė) ..................................................82 3. Kartų konfliktas 4-ame dešimtmetyje ...................................................................................115
  • Žmonės Ir Darbai

    Žmonės Ir Darbai

    Klaipėdos universiteto biblioteka Dr. Kazio Pemkaus biblioteka – archyvas Žmonės ir darbai Pagal dr. Kazio Pemkaus suskirstymą parengė Emilija Steponavičiūtė Retų spaudinių sektoriaus vyresn. bibliotekininkė Klaipėda, 2018 Turinys A......................................................................................................................... 3 B......................................................................................................................... 5 C.......................................................................................................................... 8 Č..........................................................................................................................10 D..........................................................................................................................11 E..........................................................................................................................14 F..........................................................................................................................15 G.........................................................................................................................16 H.........................................................................................................................19 I....................................................................................................................... ...20 J...........................................................................................................................21
  • 1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai

    1921–1940 M. Laikotarpio Lietuvos Kariuomenės Tyrimai

    19211940 M. LAIKOTARPIO LIETUVOS KARIUOMENËS TYRIMAI Jonas Vaièenonis, (Vytauto Didþiojo universitetas) Iki ðiol neturëjome istoriografiniø darbø, skirtø I Lietuvos Respublikos kariuomenës tyrimams, todël bandysime nuosekliai ap- tarti tai, kas ðia tema iki ðiol yra paraðyta. Straipsnyje nebus aptari- nëjama Lietuvos karo aviacijos ir laivyno istoriografija. Tiek karo aviacija, tiek ir tarpukario laivynas jau sulaukë nemaþai studijø bei atskirø moksliniø ir populiariø straipsniø, todël jiems reikëtø paskir- ti atskirà istoriografiná darbà. Sovietiniais metais Lietuvos kariuomenës vardas buvo tabu. Dël ðios prieþasties turime tik keletà sovietinëje Lietuvoje iðleistø darbø Lietuvos kariuomenës tema, kurie yra tendencingi ir reikalau- ja kritinio tyrëjo þvilgsnio. Èia reikia paminëti J. Jurginio darbà Kau- no águlos kareiviø sukilimas 1920 metais1, dokumentø rinkiná, pa- rengtà B. Baranausko, Geleþinis vilkas2, generolo Vinco Vitkaus- ko raðtus3, kur tik kelios deðimtys puslapiø skirta tarpukario Lietu- vai. Dar galima paminëti ir Jono Macijausko veikalà, kuriame prista- toma Lietuvos kariuomenës reakcija á susidariusià situacijà Lietuvà okupuojant sovietams 1940 m. birþelá. Kur kas daugiau Lietuvos kariuomenës palikimui iðsaugoti per tuos penkiasdeðimt sovietinës okupacijos metø buvo nuveikta lietu- viø iðeivijoje, ir ypaè Jungtinëse Amerikos Valstijose. Ten atgimë ir periodiðkai buvo leidþiamas Kario þurnalas, skaitytojus ir tyrëjus pasiekë emigravusiø Lietuvos kariuomenës karininkø prisiminimai ir pavieniai kariuomenës istorijos fragmentø darbai. Apie juos kalbësi- me vëliau. Per pastaràjá deðimtmetá susidomëjimas I Lietuvos Respubli- kos kariuomenës istorija labai iðaugo. Domimasi ne tik kariuomenës veikëjø gyvenimu ir veikla, bet ir atskirø kariuomenës daliø istorija, paramilitariniø organizacijø veikla. Jau keleri metai Vytauto Didþio- jo universitete ir Vilniaus universitete bakalauro ir magistro Lietu- vos istorijos studijø programø studentai gina diplominius darbus, skir- 1 Jurginis J.
  • ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1995 M

    ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1995 M

    ♦ ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1995 m. vasario mėn. 18 d. / February 18, 1995 Nr. 34(7) ► 4 nešančios tamsos — dangus pabū­ KALINYS 2503... na gelsvos spalvos, ir jau prade da švisti ryto žara. Kaliniai kas dien buvo varomi kirsti medžių. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Prasidėjus šalčiams, niekas ne­ davė šiltesnio drabužio. Kaliniai Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, ardė senas suplyšusias vatines, iš jų darėsi kojines. ateitininkų kūrėjas Apie sunkias iki paklaikimo dienas Gario koncentracijos sto­ Pranas Dovydaitis (1886-1942) vykloje Vilniaus istorikas pro­ » < Lietuvos nepriklausomybė fesorius Stanislavas Koscialkovs- VYTAUTAS DOVYDAITIS kis parašė dienoraščio užrašų knygą „Reptularz”. Autorius iš po amžinosios Nė mėnesiui nepraėjus nuo rau­ jo įkurtų žurnalų leidimą — tesu- lagerio buvo paleistas 1942 metų donosios armijos invazijos į Lie­ spėjo išleisti jungtinį Kosmos 7-12 sausio mėnesį. Jo knyga buvo iš­ ginties ženklu tuvą 1940 metais, prieš pačius numerį. leista Londone. Joje daugelyje „liaudies seimo” rinkimus, liepos Lietuvos vyriausybė, įvertinda­ vietų minimas ir profesorius Pra­ Nuo Mindaugo prasidėjo ir il­ Aktu Lietuvos valstybės nepri­ 11-12 naktį nuvilnijo žymesnių ma tėvo nuopelnus mūsų tautai, nas Dovydaitis. Kai ką cituoju iš lietuvių inteligentų areštų ban­ jam, kaip 1918 m. vasario 16 d. gus amžius gyvuoja Europoje ' klausomybė dar kartą buvo at- ! šio leidinio. ga. Buvo suimti ir įkalinti profe Lietuvos nepriklausomybės akto Lietuvos valstybė. Ant Min­ statyta. Kovo 11 Akte ypač pa­ „...Šaltis, alkis, nešvara, iškan šoriui Pranui Dovydaičiui itin ar signatarui ir buvusiam ministrų daugo Lietuvos karalystės pa­ brėžta, kad Vasario 16 Aktas ir kinimas, ligos. Kai žemė buvo timi žmonės — Leonas Bistras. kabineto pirmininkui, paskyrė smarkiai įšalusi, kurdavom lau­ matų išaugo, buvo apginta ir 1920 m.
  • Jubiliejiniai Gyvosios Dvasios Metai TURINYS NR

    Jubiliejiniai Gyvosios Dvasios Metai TURINYS NR

    Jubiliejiniai Gyvosios dvasios metai TURINYS NR. 21 Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų (1987 m. Gavėnia)...........................................................................................931 Krikšto jubiliejaus malda.......................................................................................933 Vysk. Antanas Vaičius. Kalėdinis laiškas.......................................................................934 IŠ BAŽNYČIŲ ISTORIJOS Kun. Petras Veblaitis. Kražių skerdynės (Tęsinys)........................................................937 KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTIEJI [Ada Urbonaitė]. Pranas Dovydaitis............................................................................948 Pranui Dovydaičiui (Montažas)..............................................................................966 Ateitininkų himnas..................................................................................................967 MINTYS SUSIMĄSTYMUI Kun. Bronius Bulika. Kryžiaus kelias [Lietuvos Krikšto jubiliejų švenčiant]..............................................................967 Kard. Leonas Žozefas Suenensas (Mechelno ir Briuselio arkivyskupas). Meilė - ne tik žodis.......................................................................................... 976 BAŽNYČIA PASAULYJE ................................................................................................ 979 KRYŽIŲ KALNAS VIEŠPATIE JĖZAU KRISTAU, dėkojame Tau, kad šventojo Krikšto malone pašaukei mūsų Tautą Dievo vaikų gyvenimui. Atleisk mums
  • 1 Antanas Smetona, “Tautiškas Ir Valstybiškas Auklėjimas,” Vairas, Nr

    1 Antanas Smetona, “Tautiškas Ir Valstybiškas Auklėjimas,” Vairas, Nr

    Notes 1 Antanas Smetona, “Tautiškas ir valstybiškas auklėjimas,” Vairas, Nr. 5, pp. 10–11. 2 “1928 m. Vasario 18 d. susirinkimo pas Prezidentą A. Smetoną protokolas,” MAB RS. F. 165–664, l. 1–2. 3 Ibid. 4 MAB RS. F. 12–1665 – K. Jokantas, “1905–1910 m. atsiminimai.” 5 A. Smetona, Pasakyta parašyta. Kalbos ir pareiškimai 1935–1940 m., Vol. 2 (Boston, 1974). 6 Aleksandras Merkelis, Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla (New York, 1964). 732 p. 7 Ibid., p. 1. 8 Izraelis Lempertas, Fašizmas Lietuvoje. (Vilnius, 1975), pp. 109–110. 9 Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona. Politinės biografijos bruožai (Vilnius, 1990), 232 pp. 10 Vytautas Žalys, “Ar rengėsi kariauti su tsrs Pabaltijo valstybės?” Kultūros barai. 1988, nr. 8, pp. 57–60. 11 Gediminas Rudis, “Ar Lietuvoje 1940 m. buvo grobiami raudonarmiečiai?” Kultūros barai, 1988, Nr. 10, pp. 61–64. 12 Antanas Smetona, Rinktiniai raštai, Alfonsas Eidintas ed. (Kaunas, 1990), 507 pp. 13 Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, Alfonsas Eidintas and Raimundas Lopata, ed. (Vilnius, 1991). 535 pp. 14 Liudas Truska. “Antanas Smetona,” in Lietuvos Respublikos prezidentai (Vilnius, 1995), pp. 17–150. 15 Truska, Antanas Smetona ir jo laikai (Vilnius, 1996), 409 pp. 16 Alfonsas Eidintas, Vytautas Žalys, Alfred Erich Senn, Edvardas Tuskenis, Lithuania in European Politics. The Years of the First Republic, 1918–1940 (New York: St. Martin’s Press, 1997) 241 pp. 17 Jonas Vaičenonis, Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927–1940) (Vilnius, 2004), 215 pp. 18 Raimundas Lopata, Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: Aplinkybės, legiti- mumas, koncepcija (The same text in English, Vilnius, 1998), 121 pp.
  • Gidas EN.Pdf

    Gidas EN.Pdf

    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
  • Kariuomenę ---Darbininkų Radio Programa

    Kariuomenę ---Darbininkų Radio Programa

    o------------------------------------- - LITHUANIAN NEWt I i DABARTIES F Publlshed every TUESDAY and FRIDAY BILDESIUOS f. * .. 366 W. Broadvvay, So. Boston, Mass. Visiems LDS nariams, AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠVENTO JUOZAPO DARBININKŲ SĄJUNGOS ORGANAS 4- ♦5 “Darbininko” bendradar­ biams, skaitytojams ir rė­ mėjams linkime laimingų EINA NUO 1915 METŲ TEL. SOUth Boston 2680 PENKTADIENIS (Friday) GRUODŽIO (December) 30 D., 1938 No. 97. TEL. SOUth Boston 2680 KAINA 5 CENTAI Naujų 1939 Metų. LDS Centro Valdyba, “Darbininko” Redakcija ir Administracija. Prancūzija Siunčia Kariuomenę Pasaulinė Paroda Paryžius, gruodžio 29, — Chamberlaino spaudimą? Pasaulinės Parodos 1939 m., Prancūzija skubiai siun- Jei Anglija pasakys, kad New Yorke namų numaliavoji- čia kariuomenę į rytinę A- jeigu Prancūzija neatiduos mui reikalinga 200 tonų malia­ friką apginti savo koloni- Italijai Djibouti ir gal visų vos. jų, ypač. Tunisiją, Korsiką Somaliland koloniū’. lai ir Nice. Italijos vadas Mus­ nesitiki Britanijos pagal­ Visi važiuojantieji į Pasaulinę solini rėkia, kad tos koloni­ bos rubežių apginimui, ką Parodą iš Europos gaus ne-imi- jos priklauso Italijai ir tada Prancūzija darys? gracijos vizas 6 mėnesiams. Vi­ Prancūzija privalo jas ati­ Dalykų žinovai spėja, zos galės būti pratęstos. duoti. Prancūzija yra nusi- kad Italija į karą su Pran- stačius eiti į karą, o ne ati- cūzija neis, bet su pagalba Belgijoje lieja 35 didžiulius! duoti kolonijų Italijai. Ita- Anglijos ir Vokietijos pri- varpus, kurie bus atvežti į New lijai labiausia reikalinga y- vers Prancūziją atsižadėti Yorką ir įtaisyti Pasaulinės Pa­ ra dabar Prancūzijos vai- kolonijų, rodos namo bokšte. Tai bus var­ doma kolonija, Djibouti, i pų instrumentas — carillon’as, nes iš jos geležinkeliai su-' kuriuo mūsų muzikas p.