♦ ANTROJI DALIS MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1995 m. vasario mėn. 18 d. / February 18, 1995 Nr. 34(7)
► 4 nešančios tamsos — dangus pabū KALINYS 2503... na gelsvos spalvos, ir jau prade da švisti ryto žara. Kaliniai kas dien buvo varomi kirsti medžių. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Prasidėjus šalčiams, niekas ne davė šiltesnio drabužio. Kaliniai Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, ardė senas suplyšusias vatines, iš jų darėsi kojines. ateitininkų kūrėjas Apie sunkias iki paklaikimo dienas Gario koncentracijos sto Pranas Dovydaitis (1886-1942) vykloje Vilniaus istorikas pro » < Lietuvos nepriklausomybė fesorius Stanislavas Koscialkovs- VYTAUTAS DOVYDAITIS kis parašė dienoraščio užrašų knygą „Reptularz”. Autorius iš po amžinosios Nė mėnesiui nepraėjus nuo rau jo įkurtų žurnalų leidimą — tesu- lagerio buvo paleistas 1942 metų donosios armijos invazijos į Lie spėjo išleisti jungtinį Kosmos 7-12 sausio mėnesį. Jo knyga buvo iš ginties ženklu tuvą 1940 metais, prieš pačius numerį. leista Londone. Joje daugelyje „liaudies seimo” rinkimus, liepos Lietuvos vyriausybė, įvertinda vietų minimas ir profesorius Pra Nuo Mindaugo prasidėjo ir il Aktu Lietuvos valstybės nepri 11-12 naktį nuvilnijo žymesnių ma tėvo nuopelnus mūsų tautai, nas Dovydaitis. Kai ką cituoju iš lietuvių inteligentų areštų ban jam, kaip 1918 m. vasario 16 d. gus amžius gyvuoja Europoje ' klausomybė dar kartą buvo at- ! šio leidinio. ga. Buvo suimti ir įkalinti profe Lietuvos nepriklausomybės akto Lietuvos valstybė. Ant Min statyta. Kovo 11 Akte ypač pa „...Šaltis, alkis, nešvara, iškan šoriui Pranui Dovydaičiui itin ar signatarui ir buvusiam ministrų daugo Lietuvos karalystės pa brėžta, kad Vasario 16 Aktas ir kinimas, ligos. Kai žemė buvo timi žmonės — Leonas Bistras. kabineto pirmininkui, paskyrė matų išaugo, buvo apginta ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigia smarkiai įšalusi, kurdavom lau Pranas Dielininkaitis, Ignas Čekiškės valsčiuje, Paprienių žus ir šitaip žemę atšildydavome. klestėjo Vytauto laikų Lietuva. mojo Seimo rezoliucija niekada Skrupskelis, Juozas Leimonas ir kaime, 20 hektarų žemės. Vėliau, Kasdavom duobes įnirusiems. nebuvo nustoję galios ir yra Po to buvo permainingi šimt kai kurie kiti. Kol kas tėvas dar nupirkus dar pora sklypų iš bu Ten, kur būdavo palaidotas brolis mečiai, kol svetimieji ilgam Lietuvos valstybės konstitucinis buvo nesuimtas, bet jau bedarbis. vusių savanorių, nepanorusių lietuvis, statydavom stulpelį ir uavergė Lietuvą. pamatas. Tad Kovo 11 Aktas vėl Liepos 16 dieną uždarė Vytauto ūkininkauti, žemės valda su miš pieštuku užrašydavom pavardę. Visa Lietuvos valstybės isto prikėlė vykdymui Vasario 16 Didžiojo universiteto Teologijos- ku dar išsiplėtė. Čia buvo pa Vėliau tam reikalui ėmėme ga ♦ rija nusakoma keliais esminiais Akto uždavinį — atstatyti de filosofijos fakultetą, tad savaime statytas kluonas, tvartas, gyve minti rašalą iš beržo gumbų. žodžiais: tai — amžinosios gin mokratiškais pagrindais tvar darbo neteko ir profesoriai. Tą namasis namas, įsigyta gyvulių. Pradžioje buvo bandoma lavonui ties, skaudžių netekčių ir vals komą Lietuvos Respubliką su patį mėnesį jis buvo išstumtas iš Netekęs darbo Kaune, į Paprie- sukalti medinių lentų dėžę-kars- tybės atstatymų istorija. Po sostine Vilniumi. Kartu Kovo 11 Enciklopedijos redakcijos, kur ge nius, prie Dubysos, tėvas išvežė tą. Tačiau tam netrukus nebuvo kiekvieno sugriovimo tauta vėl Aktas sujungia prieš 77 metus rokai anksčiau buvo paskirtas vy dalį savo turtingos bibliotekos. nei jėgų, nei laiko. Tad versdavo keliasi ir atstato savo valstybę vasario 16-ąją atkurtos Lietuvos riausiojo redaktoriaus pavaduoto Padedamas sumanaus ūkvedžio Pranas Dovydaitis (1886-1942) duobėn po kelis iš sykio nuogus, ant senosios Lietuvos pamatų. Respublikos tęstinumą per pu ju. Nebuvo kalbos ir apie tolesnį (Čyvo), pradėjo tvarkytis ūkyje. nes valdiškus marškinius ir ap 1918 m. vasario 16 d. tapo ker sės amžiaus okupacijos bedug Bet tai truko neilgai. Ne tik jam, rangą reikėdavo grąžinti sande tine Lietuvos valstybės atsta nę. Istorijos ratas apsisuko. Vėl, * Vytautas Dovydaitis, jaunesny bet ir kitiems „buožėms” buvo kaimo darbus. Viename paskut i Po varginančio važiavimo pa liui. Vis dažniau žmonės mirė tymo 20 amžiuje data. Tą dieną kaip ir tada, tenka atstatyti su sis Prano Dovydaičio sūnus, gimė nustatyta privaloma grūdų pylia niųjų laiškų savo kolegai jis rašė: siekus Sosvos miestelį, kelionė nuo išsekimo, nepakeliamo darbo Valstybės Taryba paskelbė at griautą valstybę ant senųjų jos 1920 metais Kaune. Į Sibirą išvežtas vų norma, kurios jis neįstengė „...Bet užtat atiduosiu ūkį ki baigėsi. Kaliniai buvo iškeldinti ir kankinančio bado. Kas naktį statanti nepriklausomą, demo pamatų. 1991 m. sausio 13 Lie 1941 m. birželio 14 d., grįžęs iš trem įvykdyti, nes pavasario sėja jau tiems valdytojams pavyzdingai ant Sosvos upės (didžiausios Sibi mirdavo 5-6 žmonės. Iš vieno 750 kratiniais pamatais sutvarkytą, tuva beginklių piliečių valios ties į Lietuvą dirbo kaip žurnalistas, buvo pasibaigusi. Tėvas buvo apsėtą, taip pat smulkesnius sta ro upės Obės intakas) kranto ir žmonių ešelono vėliau beliko tik Lietuvos valstybę su sostine jėga ir kraujo auka vėl apgynė atsidėjo nuo pat mažens pamėgtai paduotas į teismą ir tikėjosi būti tybos darbus ketinu varyti iki pa keletą dienų laukė, kol kateris 60 gyvų lietuvių. aviacijai. Praėjusiais metais buvo iš iš ūkio išvarytas, geriausiu atve skutinio momento...” atitemps baržas. Dar diena kelio Visą 1941 metų rudenį su prof. Vilniumi. Tai buvo jau 20 am savo trapią laisvę ir įrodė pa leista jo atsiminimų knyga Lemta bu žiaus tragiško likimo ženklu sauliui esanti laisvės verta. ju dar turėjo vilties likti žemės Nelemta jam buvo to sulaukti. nės į nežinomybę. Kur jie buvo Dovydaičiu dirbome miško dar vo išlikti (Kaunas: Lietuvos technikos ūkio darbininku. Jis, valstiečio Jis buvo išplėštas iš gimtosios vežami, galima buvo tik spėlioti, bus. Kirtome mišką, „vedėme” pažymėtos Lietuvos veržlaus Šiandieną Lietuva yra pripa muziejus, 1994). sūnus, jaunystėje išmoko visus žemės — Lietuvos. Nebuvo jis pa sargybiniai apie tai neprasitarė. pakilimo pradžia. Po to buvo žinta nepriklausoma valstybė, miško kelius... mirštas, o tik „pataupytas” di Pagaliau baržas pririšo Gario | Vėliau jis labai nusilpo, buvo pergalingos savanorių nepri pirmą kartą šiame šimtmetyje džiajam Lietuvos žmonių trėmi miestelio prieplaukoje. Tai labai paskirtas dirbti „zonoje” (t.y. klausomybės kovos. Buvo ir su istorine sostine Vilniumi ir laužiamą tautą, bet koks užpuo skatinti mūsų pasiryžimą, o ne mui į Sibirą. izoliuota vietovė, apie 300 km į lagerio teritorijoje). Ten dirbo Klaipėda. Tautos reikalavimu, 1920 m. gegužės 15 d. Steigia nusivylimą ar susitaikymo nuo likas bus priverstas pagalvoti, 1941 metų birželio 14 d. tėvas šiaurės rytus nuo Sverdlovsko, lengvesnius darbus: pynė vyžas, taikas. mojo Seimo rezoliucija, ir iš Lietuvos žemės pasitraukė o nepagalvojęs — nusvils nagus. buvo suimtas savo ūkyje, Paprie- subarktinio klimato sritis. Jau vijo virves, kapojo malkas bara Vilniaus bei dalies Lietuvos okupacinė kariuomenė. Tad gal Man atrodo, kad jeigu mūsų Plėšrūno akivaizdoje ežys yra niuose, ir iš čia nugabentas į liepos pabaigoje prasideda šalnos, kui šildyti, kūreno krosnis”. okupacija, ir Klaipėdos krašto pagaliau atėjo diena, kai niekas tauta prarastų pavojaus jausmą saugesnis už triušį. Tą įrodė ne Kauną. Gyvuliniuose vagonuose rugsėjo pradžioje iškrinta pirma 1975 metais Čikagoje 1,500 eg susigrąžinimas, ir du nepriklau Lietuvai jau nebegresia ir ir pasiryžimą gintis, būtų pa tik mūsų pačių, ne tik čečėnų, kaliniai buvo nuvežti į Ukrainą sis sniegas, o gruodžio mėnesį zempliorių tiražu buvo išleista somybės dešimtmečiai. Bet virš galime laiką skirti tik kūrybai, smerkta naujoms netektims. bet ir daugelio kitų tautų — Starobelską Donbase. Ten buvo šaltis spigina iki minus 45 laips Juozo Girniaus parašyta beveik Lietuvos jau tvyrojo Rusijos iš rūpintis tik krašto ir savo ge Lietuva, netekusi daug savo patirtis. suvaryti prie seno vienuolyno, jau nių. 800 puslapių iliustruota mono anksto sumanyta naujo Lietu rove? žmonių ir etninių žemių, jau Sudrauskime dabartinius Lie paversto stovykla, aptverta spyg Šiauriniame Urale sovietai grafija Pranas Dovydaitis. Joje vos pavergimo grėsmė. Rusija O gal teturime tik Dievo Lie vargu ar gali prarasti dar kokią tuvos vadovus, kai jie kalba, jog liuota viela, apstatyta sargybos įsteigė koncentracijos stovyklų pateikiama labai išsami mano tė tik laukė patogios progos. tuvai duotą trumpą istorijos dalį savęs. Lietuva turi būti Lietuva turi jaustis esanti maža bokšteliais. kompleksą „Sevemo-Uralskije la vo gyvenimo istorija, įvertinant jo 1940 m. birželio 15 d. prasi pertraukėlę, kad galėtume gi pasirengusi ginti savo laisvę ir ir privalo paklusti svetimųjų Vienuolyno teritorija buvo geri”. veiklą Lietuvos nepriklausomy dėjo didžiausių netekčių, pusės liau suvokti, ko ateičiai mus savo žemę tik žūtbūtine kova. valiai bei interesams. Kvieski- kimšte prikimšta lenkų. Daugiau Gario miestelio aplinka — pel bei atgauti 1918 metais, profeso * amžiaus okupacijų ir žiauraus moko Lietuvos netekčių ir vals Man atrodo, kad Lietuvai ilgam me šeimas, mokyklas, pilietines kaip tūkstantis lietuvių buvo kėtos vietovės, o pagrindinis jos riavimą Vytauto Didžiojo univer genocido laikotarpis. 1941 m. tybės atstatymų istorija? yra lemta skirti savo dvasines ir patriotines organizacijas nuo „įkurdinti” patvoryje, juos saugo turtas — taigos miškai. 47-ajame sitete, įvairių žurnalų leidybą, jo birželio 23 d. sukilimas buvo Šią šventą dieną to aš klausiu ir medžiagines galias dvejo- jaunų dienų ugdyti visų piliečių jo enkavedistai. Pradėję kratas, lagpunkte — apie keliolika kilo suėmimą ir įkalinimą šiaurės aukų pareikalavęs bandymas savęs, ir norėčiau paklausti piems poreikiams: tiek kūrybai valią, pasiryžimą ir sugebėjimą atiminėjo laikrodžius, žiedus, pi metrų į rytus nuo Gario mies Uralo lageryje. Šiam skyriui au atstatyti Lietuvos valstybę. Nuo mūsų visų. Galbūt kiekvieno ir krašto atstatymui, tiek ir priešintis priespaudai ir gintis nigus... telio, į kurį buvo suvaryta daug torius, buvęs mano tėvo studen 1944-ųjųtauta dešimt metų ko mūsų atsakymai gali skirtis, pasirengimui ginčiai. Čia prisi nuo bet kokios prievartos — po Po keleto dienų lenkus sugrūdo lietuvių, jau buvo spėję pabuvoti tas Juozas Girnius, skyrė daug vojo už savo laisvę prieš sovie tačiau būtų gerai, kad esminis menu Algirdo Saudargo pasaky litinės, ekonominės ar karinės. į vagonus ir išvežė. Lietuvius su lenkai. Ant medinių sienų buvo vietos. Ne vienas šio leidinio eg tinius okupantus ir sudėjo di supratimas būtų bendras. mą, jog ir pati tautos kūryba Tikiuosi, kad Draugo skai varė į stovyklos vidų, ir tada jie išpjaustyta daug lenkiškų pavar zempliorius buvo pravežtas pro sužinojo, kad prasidėjo karas. Dar džių, kryžiaus ženklų. Dalis len džiules kraujo aukas. Iš vals Aš manau, kad Lietuvos stiprina jos gynybą. Aš manau, tytojų būsiu suprastas, jog Va „geležinę uždangą”, kuri mus po dienos enkavedistai kalinius kų dar buvo likę. skyrė nuo laisvojo pasaulio. Šiai tybės vėl beliko tik jos pamatai. istorija moko, jog Lietuva kad kaip tik dabar, kol naujas sario 16 proga kalbu apie gyny surūšiavo ir paskirstė, į kokius Lietuvių kalinių jėgas smar kapitalinei monografijai medžią Vėliau vieni pasiryžę patriotai privalo neprarasti pavojaus pavojus dar neužgriuvo, reikia bą, vien tik norėdamas, kad šią gulagus jie bus vežami. Tėvas kiai alino klimatas, katorginis gą padėjo surinkti mano sesuo jausmo ir būti pasirengusi visu rimtumu ruoštis negink šventę ateityje Lietuva visada atkakliai tęsė rezistenciją pateko į tą vyrų grupę, kuri iš darbas, labai menkas maistas. Ona (1984 metais mirusi Florido- Lietuvoje, o kiti dėjo pastangas amžinąjai ir visuotinei ginčiai. luotam ir ginkluotam visų švęstų, būdama laisva, kad anksto nukreipta Čia ir „baltųjų naktų” sritis. Nuo piliečių pasipriešinimui. Jeigu buvo į šiaurės užsienyje išsaugoti teberuse Hanibalas vis tebestovi už ry daugiau Lietuvos valstybės Uralą. birželio vidurio nebūna atgaivą (Nukelta į 2 psl.) nančią Lietuvos valstybės ug tinių Lietuvos vartų. mes nebūsime pasirengę prie nereikėtų atstatinėti nuo pačių nelę. Grėsmės akivaizdoje vis dar šintis ir gintis, Rytuose vėl kam pamatų. Kai po pusės amžiaus jau atro tebeesami vienų vieni. Vaka nors kils pagunda mūsų nepri Česlovas Stankevičius dė net vilties negalėjo likti, rams labiau rūpi Rusuos nuotai klausomybės laikotarpį sutrum įvyko stebuklas — vėl pakilo kos ir jos stiprybė, o ne mūsų pinti. Prieš puldamas pasiruo Lietuva! 1990 m. kovo 11 d. saugumas. Tačiau tai turėtų šusią gintis ir dvasiškai nepa * Česlovas Stankevičius, Lietuvos ambasadorius ypatingiems reika lams, yra buvęs Kauno Sąjūdžio tarybos pirmininkas, dirbo kaip Miestų statybos projektavimo in stituto Kauno filialo vyriausias in Siame numeryje: žinierius. Pirmojoje atsikūrusios ne priklausomos Lietuvos vyriausybėje jis ėjo Aukščiausiosios Tarybos pir Vasario Šešioliktajai • Vieno iš Nepriklausomybės akto signatarų mininko pavaduotojo pareigas. Buvo Lietuvos delegacijos deryboms su Ne likimas: Pranas Dovydaitis, kalinys Nr. 2503... • Aleksandro priklausomų Valstybių Sandraugos Radžiaus eilėraščiai • Klaipėdos choras „Gilija” • Šilalės kraštas (NVS) šalimis darbo grupės pirminin kas, yra krikščionių demokratų frak • Naujos knygos • Jono Jurašo spektaklis Montrealyje cijos Seime patarėjas. Česlovas Stan kevičius yra vienas iš Kovo 11-osios IJetuvos Taryba, 1918 m. vasario 1H d. Vilniuje puMlo-lbimi IJetuvos nt-priklnunomyhv Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. Antroje eilėje, pirmas iŠ dekinėa — Pranu* (»< .\dniii
I Nr. 34(7) - psl. 2 . DRAUGAS - MOKSLAS, fcfĖNAŠ, LITERATŪRA šeštadienis, 1995 m. vasario mėn. 18 d.
turėjo jokios galios ar bent aki žymėta, kad Pranas Dovydaitis, KALINYS 2503... mirksniu buvo užvaldę jo sielą”. gimęs 1886 metais, lietuvis, Tary Juozui Girniui pluoštelį atsimi bų Sąjungos pilietis, profesorius, (Atkelta iš 1 psl.) nimų apie tėvą parašė ir brolis kuriam pateikti kaltinimai pagal Jonas. Monografijos autorius Pra RTSFSR BK 58-ojo straipsnio je) bei brolis Jonas. Jau 1973 ną Dovydaitį pristato kaip „labai ■ antrąjį, ketvirtąjį, dešimtąjį ir metais jis drauge su vienu kali artimą žmogų”: „Jis žuvo, nes vięnuoliktąjį ąkirsnį, nuteistas. niu ukrainiečiu, keletą metų pra priklausė šviesiam ir doram, tei Remiantis RšFRŠ baudžiamuoju leidusiu šiaurės Uralo gulaguose, singumą ir žmoniškumą mylin kodeksu, 1942 m. spalio 17 dieną nutarė ieškoti mūsų tėvo kapo čiam pasauliui. Esu įsitikinęs, „už aktyvią kovą prieš revoliuci Gario stovykloje. Į užklausimus kad ligi paskutinio atodūsio jis nį judėjimą ir antitarybinę agita dėl jo mirties Vilniaus KGB atsa tebetikėjo, kad gėris pranašesnis ciją Praną Dovydaitį nuspręsta kydavo: „1942 m. lapkričio 4 d. už blogį, kad anksčiau ar vėliau sušaudyti. Jam priklausantį as miręs dėl širdies nepakankamu žmogus išsilaisvins iš nužmogini meninį turtą konfiskuoti”. mo”. mo spąstų, prievartos režimų ir Ši pastraipėlė klaikiai juokin Vienas Vilniaus gydytojas su kruvinų diktatūrų”. ga. Eidamas pasitikti savo mir tiko, kad brolis paimtų nedidelę Konclagerio kalinio Prano Dovydaičio nuotrauka jo byloje: Nr, 2503. Tikroji tiesa apie mūsų tėvo li ties, jis vis dėlto spėjo perduoti urną, kad į tėvų žemę galima Nuotrauka daryta, Pranui Dovydaičiui jau būnant įkalintam Sverdlovsko kimą paaiškėjo po 50 metų, tuo savo kailinukus kitam tardoma kalėjime, prieė jo sušaudymą. būtų grąžinti bent tėvo pelenus. met, kai buvo atkurta Lietuvos jam, kurie ir jam buvo nereikalin Trumpa priešistorija. Vienas nepriklausomybė. Į Vilnių, buvu gi... Tad kur tas jam priklausęs saugomas Sverdlovsko srities karo metais buvęs kariškis polit- sius KGB rūmus, buvo iškviesta turtas? Gal šaukštas ar aliuminio NKVD pirmojo specialiojo sky rukas gyveno Kijeve ir dirbo Naujos knygos ir mano sesuo Laima. Jai buvo dubenėlis, kurį jam greičiausiai riaus archyve, nurodomas ir to gidu-ekskursijų vadovu. Su eks- įteiktas storas tėvo bylos aplan pagal parašą išdavė Sverdlovsko mas. Visa tai patvirtinta valsty kursija į Ukrainos sostinę pateko • Aleksandras Radžius. RU kas. Jame ir prieš mirtį daryta kalėjime? O gal baltiniai, kuriuos bės saugumo leįtenanto Gagarino mano pusseserė. O kai gidas, DUO MĖNULYJE. Eilėraščiai tėvo nuotrauka... reikėjo grąžinti kalėjimo admi parašu... sužinojęs, jog čia lietuviai eks Čikaga: Lietuviškos knygos klubas, Paaiškėjo, kad, pabuvus metus nistracijai po nuosprendžio įvyk Vėliau šie' dokumentai buvo 1994. Knygos viršelis ir užsklandos kursantai, pasiteiravo, ar kas yra Gario lageryje, jam buvo suda dymo? persiųsti į Vilniaus KGB. — Pauliaus Jurkaus. Spaudė „Drau girdėjęs apie profesorių Dovydai ryta antra byla: esą jis priklausęs Dokumentuose, su kuriais buvo Apgaulė ir melas tęsėsi 50 me go” spaustuvė, 4545 West 63rd tį, pusseserė Rita, pulkininko lei lietuvių gelbėjimo komitetui. Be leista susipažinti mano seseriai tų... Street, Chicago, Illinois 60629. 112 tenanto, taipgi daug metų kalėju jo, komiteto narių sąrašuose dar Laimai, yra ir paskutinės pažy Kiek Lietuvai ištikimų žmonių puslapių. Kaina — 7 doleriai. sio, duktė, atsakė, kad tai — jos Gaunama „Drauge”. buvo ir kitos pavardės: P. Šilba mos nuorašas. Joje rašoma, kad buvo sušaudyta, artimiesiems dėdė. Įdomus atsitiktinumas: pa joris, V. Černeckis, I. Slabšys, A. aukščiausioji bausmė Pranui Do pranešant, kad mirė nuo vienų ar Aleksandras Radžius yra di likęs jai savo adresą ir sužinojęs, Pranaitis, I. Sutkus, J. Kubilius, vydaičiui įvykdyta 1942 m. lap kitų ligų? Sunku suskaičiuoti to džiųjų tolumų nugalėjimo poetas. kad gyvas yra ir profesoriaus sū G. Getelštei'nas, J. Papečkys, A. kričio 4 d. Sverdlovsko mieste. genocido padarinius mūsų tau Kas kitam atrodo kaip visai ne nus Jonas, su juo pradėjo susiraši Ignatavičius, T. Aleknavičius- Nuosprendžio įvykdymo aktas tai...... jungiami dalykai, nes neturį tarp nėti. Po kurio laiko jie iš Vilniaus Alekna, J. Kalnėnas, O. Kacenas, savęs jokio sąryšio, tas Radžiui išskrido į šiaurės Uralą ieškoti S. Šilingas. Kaipgi šis „komite yra nugalimas atstumas. Žvaigž tėvo kapo. Jo nerado. Paaiškėjo, Pranas Dovydaitis 1934 metais. tas” galėjo padėti gausybei lietu dynas, Paukščių kelias ir sena kad tą, tuomet jauną politinį va vių, kurie pusgyviai, išsekę laukė T:?- sodybos pirkia jam pasidaro arti. dovą, buvo persiuntę į kitą lage rio miestelio pakraštyje slepia diruote” i lagerį, kur ketverius tik mirties. Ne kitokie buvo ir pa-. • Partizano mirtis ir žvaigždyno rių skyrių už keleto kilometrų, o lietuvių kalinių kaulus. Ant jų metus brolis Jonas jau buvo pabu minėti asmenys... Grįžulo slinkimas nakties metu mūsų tėvą jau buvo suėmę tardy kapų pastatytas garažas-pašiūrė, vojęs. Tėvas Sverdlovsko kalėjime bu link žemės jam pasidaro t -ti. Jis mui į Sverdlovsko kalėjimą. užversti medžiai. Kasant pašiūrei Baigdamas skyrių „Sovietų vo tardomas gana ilgai. Sufab turi sąmonę, kad jo pristatomos Brolis Jonas perdavė retas nuo duobes, buvo iškasami kaulai ir okupacijoj”, Juozas Girnius rikuotoje byloje reikėjo naujų realybės yra labai toli viena traukas seseriai, atvykusiai iš kaukolės. Nuotraukos darytos pa pateikęs mano sesers prisimini aukų: artėjo Didžiosios Spalio kitos, tačiau savo kūrybos galia Floridos. Sugrįžusi į JAV, Ona lyginti neseniai...” mų apie tėvą, rašo: „Nekentęs socialistinės revoliucijos metinės, jis randa priemonių tiems toliams jas įteikė Juozui Girniui, rašan Nuotraukų autorius liko neži r-,. smurto, despotizmo ir mylėjęs o jų išvakarėse būtinai reikėjo at nugalėti. Pats tolumų sujun čiam labai turiningą, išsamią nomas. Juk tais 1973 metais laisvę tapo auka tų, kurie siekia sikratyti įžūliausiais „liaudies gimas tokiu būdu jam pasidaro monografiją apie mano tėvą. tokie „eksperimentai” — ieškoti pavergti visa. kas žmoguje laisva priešais”, juos sunaikinti. antgamtine tikrove, kurią jis Šios knygos pabaigoje po viena gulaguose artimųjų palaikų — ga ir gražu. Tvirtai tikiu, kad, nu Viename išraše iš bylos Nr. Gari gyvenvietė Sibire, kur Sosvos upės pakrantėje 1941 metais buvo išlaipinti rašo didžiąja raide. Tolių su- nuotrauka užrašas: „Ši žemė Ga- lėjo baigtis dar viena „koman marinę jo kūną, jie niekados ne 09683 (NKVD Lietuvos TSR), pa ištremti lietuviai kaliniai, tarp kurių buvo Pranas Dovydaitis. jungimo būdu jam daug kas pasi ------n-’'*- ' • •' ' daro prieinama. Jis džiaugsmo ryšiu sujungia mėnulio pilnatį, ” TVIRTINU " Kaltinamoji išvada važiavimą , kuriame buvo priimta rezoliucija , reikalaujanti ne atsispindinčią vandenyje. O mąstydamas apie Žiemos eglę jis • TVIRTINU gailestingai kovoti prieš komunistų partiją . pasiilgsta Venecijos kompozi Sverdlovsko srities NKVD siūloma skirti bausmė - Be to , buvo Krikdemų sąjungos valdybos nariu . toriaus Vivaldi muzikos. valdybos viršininkas , valst. SUŠAUDYMAS ( b. psl. 22 ) Iš tolumų sujungimo poetas daro ir svarbių filosofinių išvadų. saugumo vyr. majoras Srities prokuroro pavaduo Apklaustas kaltinamasis Dovydaitis prisipažino KALTAS dėl Tam tikra prasme mes esame / BORŠČEV / tojas ypat. byloms /parašas/ to , kėd nuo 1925 iki 1927 metų buvo Ateitininkų aukščiausio- kilę iš tolumų sujungimo. Be žemės nebūtų ir mūsų, o be žodžio 1942 m. balandžio,28 d. sios tprybos pirmininku , o taip pat katalikiškosios sekcijos nebūtų ir žemės, — sako jis. KVC CK vicepirmininku Ir pirmininku * ir nuo 1934 iki 1940 me Tačiau ne visus tolius poetas yra nusiteikęs jungti. Jis atsisako KALTINAMOJI IŠVADA tų buvo " Krikščionių darbininkų sąjungos • CK pirmininku .Da jungti viliones, nes sirenos, suža- Dėl ypat. bylos Nr. 09683 , dėl rė pranešimus ir skaitė paskaitas * kuriose aiškino ir kriti vėdamos mus, sukuria tik griuvėsius. Kai kurios realios DOVYDAIČIO Prano , Motiejaus sūnaus* kavo komunistlnĮ mokymą apie religiją ( b. psl. 20 ) , ką pa apraiškos kliudo poetui nugalėti kaltinimo nusikaltimu , numatytu tvirtina bylos medžiaga ir , be to * liudija pridėta prie by tolumas. Tokia tolumoms nu galėti kliūtis yra žmogaus kapas. RSPSR BK str. 58 - 13 . los pažyma Iš archyvinės medžiagos • Jis kliudo mums peržengti at (b. psl. 22 ) stumą, skiriantį mus nuo mūsų amžinybės. Kai kuriuos gyveni 1941 m. birželio 14 d. už kontrrevoliucinę veiklą Lietuvos Šiuo pagrindu kaltinamas t miškus tolius, pvz., tokius, kurie UKVD organai areštavo DOVYDAITĮ Praną , Motiejaus sūnų . skiria šventąjį nuo nusidėjėlio, poetas nugali labai lengvai. Jam Šios bylos tyrimo metu nustatyta , kad DOVYDAITIS P. K. Dovydaitis Pranas * Motiejaus sūnus , susisiekia nusidėjėlis ir šventa 1922 ra. Įstojo Į katalikišką organizaoiją " Katalikų Veikimas * g. 1886 m. , kil. iš Runkių km. , Vei sis. Nugalėdamas daugybę mus verių valsčiaus * Marijampolės apskri skiriančių tolių, poetas lengvai ( KVC ) * kur aktyviai dalyvavo kontrrevoliucinėje veikloje x nugali ir tą tolį, kuris skiria nekart pasisakė susirinkimuose ir rašė straipsnius Į laikraš ties , Liet. TSR , lietuvis * TSRS pi Dievą ir žmogų. Tačiau šią jun lietis , nepartinis , išsilavinimas auk giančią realybę poetas vadina ne čius * Ateitis " » " Rytas w . keliu, o taku. Tuo jis, berods, nori ( b. esi. 13 - 14 , 17 • 19 ) štasis , profesorius , kilęs iš viduti pasakyti, kad didžių tolių nuga nių valstiečių , neteistas * vedęs ; lėjimas nėra bendras kolekty Nuo 1925 iki 1927 metų buvo Ateitininkų centro komiteto vinis reiškinys, bet priklauso nuo pirmininku ir vicepirmininku , o nuo 1929 iki 1931 metų buvo iki areštn dirbęs savo žemės ūkyje Kau atskiro žmogaus žingsniavimo. KVC centro komiteto vicepirmininku . no apskrityje * Paprienių km. Taip apie Aleksandro Radžiaus (b. oei. 18 ) tuo , kad prie buržuazinės Lietuvos valdžios ilgą laiką , būda poeziją rašo leidėjai, jo naujausio eilėraščių rinkinio, išleisto metų Nuo 1934 metų iki tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje buvo mas ” Krikščionių darbininkų sąjungos " CK vadovu , profesoriu sąvartoje, proga. Kad Aleksand " Krikščionių darbininkų sąjungos ” centro komiteto vicepirmi* mi ir Ateitininkų aukščiausiosios tarybos Dirmininku bei Krik ras Radžius ne tik poetas, bet ir astronomas, jau seniai visi ninku ir pirmininku , tuo pat metu buvo laikraščio " Darbinin demų sąjungos valdybos nariu , aktyviai dalyvavo kovoje su žinome. Ir šie abu jo polėkiai ne kas " , leidžiamo " Krikščionių darbininkų sąjungos " , atsakin YX?(b) ir revoliuciniu judėjimu Lietuvoje . tik lietuviškąją raštiją, bet ir mūsų visų bendrą literatūrinę guoju redaktoriumi • Kaltinamas nusikaltimu , numatytu RSPSR BK str. 58 - T3 . vaizduotę yra išvedę į erdves. Būdamas kontrrevoliucinės organizacijos KVC vadovu , Dovy Vadovaujantis RSPSR 3K str. 208 , tardomąją bylą Nr. 09683 dėl Tačiau Aleksandras Radžius 1 dainuoja ne vien apie saulę, daitis važinėjo po nrovinciją , darė pranešimus ir skaitė pa DOVYDAIČIO ^rano , I.otiejaus sūnaus , apkaltinimo nateikti per mėnulį, žvaigždes ir jų galakti skaitas e raginančias kovoti su VKP(b) ir revoliuciniu Lietuvos žiūrėjimui TSRS TRVD Ypatingu jam Pasitarimui ir siūlau : kalti kas. Jia taipgi labai jautriais ir švelniais žodžiais sugeba palies darbininkų judėjimu • namąjį DOVYDAITĮ P.M. nuteisti SUŠAUDYTI . ti ir savo genties vietą visatoje, ( b. psl. 14 , 19 , 22 ) Surašyta JjkkOįaland?io 5 d. Sverdlovske • jos nueitą kelią, jo paties ir mūsų, jo tautiečių, jo bendrakeleivių 1930 metais perskaitė pranešimą Kauno universitete , reika LTSR/ NKVD srities valdybos viršininkas / R0ZETI3TKIN / erdvėje ir laike, išgyventus laudamas negailestingos kovos su komunistų nartija . ” Sutinku ” : NKVD valdybos tardymo dalies viršininkas , momentus, skaudulius, siektą ir nepasiektą ramybę ir laimę ir jos 1940 metais Vilniuje atidarė ” Krikščionių darbininkų ” nu valst. saugumo leitenantas / SUCHOV / ilgesį. Vasario 16-osios proga skaitytojams pateikiame Sitų jo NKVD kaltinamoaioa bylos Pranui Dovydaičiui Ir 1042 m. balandžio 2H d. pa.lraėyto nuoaprendtio Jį nušaudyti lietu vii ko vertimo faksimilė — gauta U IJetuvoa. eilėraščių puslapį.
i 1 Šeštadienis, 1996 m. vasario mėn. 18 d. DRAUGA8 - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 34(7) - psl. 3
Aleksandras Kadžius KORNETO RILKĖS DIENA
DIENOS IR NAKTYS DEGĖ * ♦ ♦ KANČIOS ISTORIJA Von Langenau paklausė: (1944-1950) „Ar tu naktis?”
Čia svetingos vėliavos žemė. Mano tėvas mirė Ten išlaisvėjes dirvonas. nesava mirtim, Pabudo Kasiopėja Kelionės siaubas ir baltas Šiaurės kryžius: Ten sugrįš žiburys ( sodybą. sesė nesulaukė „Ar aš naktis?” Nesugrįš sudegintos jaunystės pelenai rytmečio aušros. Grįžulo ratai, Kasiopėja, Erelis jau krinta degdami į žemą. Aš dar gyvenu Šviesu. PARTIZANO MIRTIS nesavu gyvenimu, „Taip, naktis”, atsakė Kaimynas žiūri į artėjančias žvaigždes. ir mane maitina lašėdamas mėnulis (Jis niekada nebuvo motes žvaigždžių.) K žemė nesava. i Nemuno bangas. Bet kodėl žemė ir Žemė dreba, ir Širdyje netelpa kraujas? Jau Oriono metas, Kodėl anglėja kūnai ir akys? spindi baltas laukas. Kodėl naktis joja drauge su Durerio raiteliais? Grįžulas palinkės Mano brolis buvo „Taip, naktis!” suriko glosto horizontą. kankinys be vietos, išjodamas kornetas ♦ ♦ ♦ Peršauto mėnulio kančią saujom gėrė į plazdančią visatą. kraujas naktį plauna, iš karčių šaltinių. ir sugrubę pirštai Jis nerado nakčiai Nukankintas miestas spokso į mus tuščiais langais, kuriuose O buvo jau diena, žemėje ledėja. kur galvos priglausti, ką tik viešėjo mirtis. visoj galaktikoj diena, nes turėjo mirti Dar neataušę griuvėsiai ir per klaidą neiivirtusios kolonos pražydusi ugnim. Jau padangėj blėsta nesava mirtim. I < grasina pražūtim aukštyn iškeltais kumščiais. Eikite, nesustokite. šviesos ir sietynai, Ugnikalnio lava arši ir negailestinga. tik kalneliai žiba Tik motulė laukė, — CITATA IŠ KARALIŲ sniego ugnimi gal pareis per mišką Aleksandras Kadžius Mitchell Studio nuotrauka KNYGOS * * * Nors ant veido krinta į duris pabeldąs, Baltimore, Maryland mirštanti Snieguolė, grįš iš nežinios, (3 Kar. 19, 11-13) lūpose dar virpa o pati jau ieško, PAVASARIO SODYBA Aitrus garvežys ir šalta geležis. Viešpaties malda. ieško ir neranda Ant platformos tankas, pabėgėlis kaip mes, glaudžia mus. Viešpaties nebuvo svetimoj velėnoj Grėsmingas ratų ritmas taktą muša. Ugnies pilna begalybe vėjo gūsyje, SAUSIO 13-0JI žemės šilimos. Viešpaties nėra Vėjas švilpia liūdną gaidą ir gelia kaulus. Jau spindi tolimas kaimas. žemės sudrebėjime, Tolsta Lietuva. * * * Tarp nulio ir amžinybės SENI KAPELIAI NAKTĮ Sodybos juodais dūmų stulpais moja sudie. banguoja tėviškės dainos. Viešpaties nebus Vakaro prieblandoje paskutinį kartą suošia Baltija, saugiai Kražiai iš naujo pasikartojo. ugnyje. paslėpusi bangose Jūrate ir Kastytį. Neverkė motinos, Kai sugrįžtu aš Lietuvon, Pačiam šviesos sūkuryje Padangė pasiduoda nakčiai ir puošia horizontą kruvina ugnim. neašarojo. padangėn kyla Gulbė, mėnulis į rytą sudyla. Tik po ugnies Visa Šiaurė žaižaruoja. Rožinio sveikamarįįą ir suplasnoja ties šilu Tarp nulio ir begalybės tyliam ši -įėjime Visa Žemė šaukia: nepalikite manąs! kartojo... senų kapelių vėjas. žaliuoja mano sodyba. ir po žeme kartojo... švelniam virpėjime, po vėjo ošime, Alpių drebulys Tvora aplūžusi, varteliai, NATIURMORTAS Neverkė seserys, patinką tamsūs kryžiai nužemintos Širdies neaimanavo. mieguisti glaudžias prie Sietyno, akių tylėjime Sirenos dainuoja kalnų kontinente. Yra viena diena Rankom susikabiną zenito žiburėlio. būk, Viešpatie, anga Sirenos sužavėjo pririštą Odisėją. be vakaro, be ryto, .. J tėviškės-dainą Horebo oloje. Sirenos vyliojo kurčius jūreivius. pačiam vidudieny, dainavo... Sirenos baigia užkankinti uždususį bėglį. O koplytėlėje suskilęs pačioj erdvės širdy. dainavo... Viršum debesų dūzga spiečius bitinėlių ir nešasi Rūpintojėlis rymo. MIRTIES LAUKIAMAJAM įkaitusį geluonį. . u1'!-• Jo veidu perbėga šviesa Diena balta be saulės, Sirenos. Sirenos, Sirenos. * * * ...... •• . ankstyvosios Aušrinės. Tyli mėnulio malda mėnulis be nakties, Norėtųsi jų negirdėti. dienos paskutinės aušroj. užmigęs laikrodis Norėtųs, kad padangė būtų tuščia ir tyli, Tanko geležys virpa, Žvaigždynų žalių • » Ir taip grįžtu aš Lietuvon prie žydinčios gėlės. kad žemėj ir sieloj nebūtų griuvėsių. kopdamos sunkiai į kalną po Šiaurės Kryžiumi, surast negaliu, tankisto pirštai suvirpo, ištroškąs žemės šilimos visatoj baltoj lauždami šiltą duoną: * * * šventų kapelių tyloje. tyli> kaip mėnulis, malda. mūsų motulė ją kepė, BALADĖ APIE JONELĮ mūsų sesulė dalino. Greičiau, greičiau į požemį! Ir džiaugsmas tylus, IŠEIVIO ATSISVEIKINIMAS Drėgnos sienos dreba iš baimės. Buvo Jonelis kvailiukas, ir laimė tyli, ■ r . • Gatvė, išėjus iš proto, muša būgną. ♦ • ♦ ėjo medžioti žvaigždžių. jau sminga erdvė širdin. Pajodžarga mirtis šoka ir kvatojasi Dabar jau laikas atsisveikinti Ei, diriam-duriam, Palieku tave Pajuodę kūnai geria ištirpusį asfaltą. Prie barikadų su akmeniu, žole ir vandeniu, rim-didi-darom, sekundei vienai plieno nereikią kuris senoj Žemaičių žemėj einam medžiot tylioj, kaip mėnulis, maldoj. * * * ugnies tik tiek, kad toks mielas ir brangus man buvo, žvaigždžių. rankos sušiltų. kai džiaugsmo upės srovėje REINKARNACINIS CIKLAS Reikia dar žodžio, Pavasario sniegas nutirpo kalnuos. plukdžiau mėnulio pilnatį Šovė į vieną, reikia dainos, ir saulės šviesų veidą šovė į kitą, — Durerio raiteliai nujojo tolyn. Žalias Viešpats ‘ I Nusinešė naktį. kad išsigąstų Saulė juoda danguj. plienas kovos. medį palietė pirštu, Patekėjo dvi žvaigždės. Niekas nematė, Jau laikas tart sudie ir pamojuot iš tolo oras liejosi it vynas. kur žvaigždės krito, Kruvina ir balta. per vandenynų platumas ir geimą: Ir vėl į juodžemį grįžtu, * * * ei, darom-diriam-dudu. Maudos šampane žodžiai netikri jau senos kojos nebegrįš sodybon, kadaise žemėj gimęs. Putoja alum taika nepasirašyta. kur mano broliai, žemės darbininkai, O mes? Kas esame mes? Be žemės gyvena, džiaugias ir kartoja Buvo Jonelis medžioklėj. Linguoki, vėjau, mano šaką, Kada grįšim namo? nebūtų mūsų, želmens gyvybą ir tą pačią giesmą, Kraujavo Mėnulio širdis. žaliom akim lapelį, be Žodžio tą pačią maldą rytmetiną. Krito į žemę jau Viešpats stovi šalia tako, Laikinas krantas nebūtų Žemės. cinga-licin Viešpatie, mane nuo žemės kelia. Reikės užmigt tarp svetimųjų Loudon parke, šukės lin-ciu-ga tai tavo Kraujas reikės per amžius širdyje laikyti stiklų. Bangos glosto, bangos glamonėja, bangos žaidžia sruvena mūsų gatvėmis, ŽADĖTAS POILSIS kryžiais žydintį Telšių kalnelį. mūsų likimu. Viešpatie, Supas saulė, supasi mėnulis padangėj. tai tavo Kūnas MĖNULYJE RUDUO GENERACIJOS ŽINGSNIAI Šilta sieroji žemė, Kažkas atėmė Nemunui krantus. prikaltas kulkomis prie žęmės. Kažkas paskandino gimtąjį kaimą ir namus. jaukūs jos namai. ne toks, kaip lapo krintančio kelionė, Visoj žemėj vanduo. j j ., u " . . , Beldžias į duris, • • • Ateina jie, ne toks, kaip šąlančio vandens padangė, Visoj žemėj Atlantas. prašosi delčia mūsų kūnas ir kraujas, ne toks Mėnulyje ruduo. poilsio ramaus * • • Lengva jums buvusi mūsų jaunystė. Dėl to, kad manyje ruduo, saulės amžinybėj. peršauti jauną krūtiną, Naujas pavasaris, dėl to, kad aš ruduo. Išnyra iš horizonto bokštai lengva jums naujas žydėjimas. Gera sieroji žemė, Milžino skenduolio pirštai tankais sutraiškyti kūnus, Kažkas pakando vaisių sodyba po šaknim. Krantas. bet kaip jūs peršausit Ateina jie pačioj dangaus viršūnėj, Aplink žvaigždėtos pievos, Ne Masčio ir ne Sruojos. lietuvišką žodį? pasiimti savo dienos kažkas sudaužė langą medus ir dobilėliai Geležim ir akmeniu sukaustytas. Kaip jūs sutraiškysit tankais dainą? ir žemės savos. virš mano margo sodo, ir ilsisi delčia Kaip išsprogdinsite giesme? Ją kaip žibančią saulę kažko prigeso žvaigždės * * * saulės amžinybėj. Ji kyla ir kyla vyturėliu, jiem atiduodam, viršum sidabro stogo, ir skamba Vilniaus bokštai, kad mūsų kaulai ir štai, — many ruduo, Iš Aleksandro Radžiaus naujausio Pasitinka savi: šypsos Juozas Laučka eilėraščių rinkinio Ruduo mėnulyje skamba Neris ir slėniai, gulėtų ramiai aš pats esu ruduo, Kada grįšim namo? (Čikaga; Lietuviškos knygos klubas, D visas Nemunas gaudžią jų pėdose. Mėnulyje ruduo. 1994). Nr. 34(7) - psl. 4 DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA šeštadienis, 1995 m. vasario mėn. 18 d. v „Šilalės kraštas” — nauja kraštotyros knyga Klaipėdos ir • JURGIS GIMBUTAS Stanislovo Cerskio ir vyskupo choras Motiejaus Valančiaus. Parašyta tarp 1881-1900 metų. Savo lietu „Gilija” Lietuvoje pagausėjo knygų — viškų rankraštį autorius atidavė kraštotyrinių straipsnių rinki Juozui Tumui-Vaižgantui, o pas nių. Tokia nauja knyga yra Šila tarasis perdavė Lietuvių mokslo JULIJA GYLIENĖ lės kraštas, I, (Vilnius: Lietuvos draugijai. Išsaugotas. Dabar Jo kraštotyros draugija, 1994), 416 gėla atrinko iš Juzumo istorijos Mes labai džiaugiamės neeili puslapių, iliustruota, tiražas — Šilalės rajono miestelių ir bažny niais savo tautiečių pasisekimais 3,000. Redakcinės kolegijos pir čių istorijas ir paskelbė šioje Ši pasaulio mene, literatūroje, mininkas Stasys Skrodenis, suda lalės krašto knygoje, iš viso 40 teatre, muzikoje, sporte. Štai rytojas Edvardas Vidmantas, re puslapių. Tuose senuose tekstuo praėjusių metų lapkričio 10-13 daktorius Aleksandras Šidlaus se randu, kad mano prosenelis dienomis Graikijoje, Atėnuose, kas, dailininkas Vladas Liatukas. Viktoras Martynas Gimbutas vyko penktasis tarptautinis cho Bibliografinė kortelė duoda tokį ŠILALĖS KRAŠTAS 1828 metais pastatė Vizbarų dva rų festivalis ir konkursas „Poli- aptarimų: Knygoje pateikiami at re (prie Didkiemio) koplyčių, nes fonia Athenaeum”, kuriame skiri archeologinių tyrinėjimų buvęs „paragintas šv. Martyno”. Klaipėdos muzikos centro muzi duomenys, nušviečiami XIX-XX Kalbininkas Vladas Grinavec- kinis choras „Gilija”, vadovau a. krašto įvykiai, miestelių ir kas filologiškai nagrinėja „Lau- jamas Remigijaus Songailos, miš bažnyčių istorija, pristatomi kuvų, laukuviškius, Laukuvos rių chorų grupėje, iš 52 daly žymieji šilališkiai bei Karšuvos šnektų”. Kiti rašo apie tarpuka vavusių chorų, laimėjo pirmą žemės kultūros ir istorijos pa rio gyvenimų Šilalėje, Kvėdar prizą ir aukso medalį. Tarp kitų, minklai. noje, Pajūryje. Pastarajame mies privalomas kūrinys buvo Anton 23 autoriai skelbia 40 straips telyje buvo pranciškonų vienuo Bruckner „Avė Maria”. Konkur Remigijus Songaila, Atėnuose laimėjęs premiją ir aukso medalį. nių. Didžiausias įnašas pedagogo lynas, įkurtas geradario ameriko so jury komisijoje buvo Europos Vlado Statkevičiaus, kurio kitas no Kazimiero Nausėdos 1935 me chorų asociacijos nariai, tarp joje, Ukrainoje. 1994 metų vasarą Graikijos nacionaliniu simfoni veikalas Šilališkiai — darbai ir tais padovanotuose namuose. Pa tautinių festivalių ir konkursų „Gilija” dalyvavo Lietuvių dainų niu orkestru „Gilija” atliko papročiai jau buvo aptartas Drau minklams ir kryžiams skirti 6 organizatoriai. šventėje, Vilniuje, kur chorų Beethoven’o Devintąją simfoniją. ge 1992 metais. Dabar šis auto straipsniai, 65 puslapiai. Aldona Klaipėdos choras „Gilija” jau konkurse laimėjo trečią vietą. Remigijus Songaila gimė 1949 rius nagrinėja geografijų, siekia Gedvilienė gana išsamiai supa ne pirmą kartą garsina Lietuvos „Gilijos” repertuaruose domi m. spalio 27 d. Vilniuje. 19C7 proistorę, supažindina su tauto žindina su „Atgimimo pamink vardą pasaulyje. Choras yra pa nuoja senoji chorinė muzika, lie metais baigė M. K. Čirlionio dailininkais. Šilalės rajonas plyti lais”. Tai yra nauji, po 1990 metų ruošęs daugiau negu 500 kon tuvių bei pasaulio kompozitorių meno mokyklą, dirigavimo klasę, tarp Plungės, Telšių, Kelmės, statyti, ir senieji atnaujinti ar certų, tapęs daugelio chorų kon klasikų, o taipgi ir šiuolaikinių 1972 metais — Lietuvos muzikos Tauragės ir Šilutės rajonų. Plotas atstatyti miestelių bei kapinių kursų laureatu. Įsimintini res dvidešimtojo amžiaus kompozi akademiją, 1975-1977 metais 1,188 km2, tad mažesnis už dau paminklai. publikiniai Stasio Šimkaus chorų torių kūriniai. Choras yra atlikęs Sankt Peterburgo aspirantūrą, gumų kitų rajonų. Čia yra ir pati Knygos pabaigoje pateiktos konkursai, kuriuose „Gilija” kai kuriuos kantatinio-oratorinio stažavosi operinio - simfoninio aukščiausia Žemaitijos kalva gausios asmenvardžių ir geogra buvo pirmųjų vietų laimėtoja žanro kūrinius: Cherubini ,,Re- dirigavimo fakultete. Šiuo metu Medvėgalis, 234 m virš jūros finės rodyklės, parengtos Kazio (1987, 1989 metais), respubliki ųuiem”, Vivaldi „Gloria”, docentas Remigijus Songaila ruo lygio. Svarbiausia upė Jūra. Misiaus ir Edvardo Vidmanto, iš niame chorų konkurse Kaune Schubert’o mišias „G-Dur”, J.S. šiasi profesoriaus laipsniui. Su Kitas produktyvus autorius yra krašte. Daugiausia Misiaus foto dvasininkijos priešinimasis caro viso 27 puslapiai. Viršelis papuoš „Dainuoja Lietuva”, (1987), Bach’o kantatą „Actus Tragi- žmona Violeta augina dukrą Vil Kazys Misius, su 4 ipsniais. grafijomis iliustruota visa knyga, valdžiai”, Vytautas Jogėla tas senaisiais Žvingių ir Kvėdar liaudies dainų konkurse Jonavo cus”, M. K. Čiurlionio kantatą mą. Jis rašo apie Stasį Gii *ų (Girskį) tik jos galėtų būti didesnės. atgaivino reikšmingų senienų, nos herbais. Antrajame viršelyje je (1980). Tačiau didžiausi „Gili „De Profundis”, Mozart’o kanta Remigijus — Stasės Draugely- ir Steponų Darių (Jucevičių). Jų Miestelių ir bažnyčių istorijai mažai kam žinomų kūrinį: „Vin išspausdintas vos įskaitomas lan jos” laimėjimai tarptautiniuose tą „Davide Penitente”, Juozo tės-Songailienės sūnus. Ji, abiejų tėviškės yra Šilalės rajone. skirti 7 straipsniai. Išsiskiria Ed centas Juzumas ir jo Žemaičių kytinų vietų žemėlapiukas su konkursuose tai 1990 metais Žilevičiaus kantatą „Vytautas būdama našle, nelengvomis Kiti Misiaus straipsniai skirti vardo Vidmanto „Nepaprastas vyskupijos istorija”. Kun. Ju daugybe vietovardžių. Jeigu ši Belą Bartok chorų konkurse Didysis”, Bruckner’io „Reųuiem” Lietuvos gyvenimo sąlygomis 1863-1864 metų sukilimui ir lie vyskupo M. Paliulionio 1886 m. zumo veikalas yra iš eilės trečioji knyga pažymėta pirmuoju tomu, Vengrijoj; 1991 metais Barcelono- ir kt. Kai kuriuos šiuos kūrinius visas savo jėga atidavė sūnui jo tuvių spaudos draudimui tame vizitas į Šilalę” ir „Katalikų Žemaičių vyskupijos istorija, no tai lauktinas antrasis. je, Ispanijoje. „Gilija” laimėjo „Gilijos” choras atliko kartu su kelyje į muzikos mokslus. polifonijos ir folkloro konkur žymiuoju Lietuvos kolektyvu — Remigijus Songaila su savo suose dvi trečiąsias -vietas. 1993 valstybiniu kameriniu orkestru, choru „Gilija” laukia pakvietimo vaizduotę savo įvade šiam jos metais Wales iš 24 valstybių vadovaujamu prof. Sauliaus Son į USA, tikėdamasis nuoširdžios Naujos knygos naujausiam eilėraščių rinkiniui, chorų „Gilija” laimėjo penktąją deckio. Taipgi Atėnuose, kartu su mecenatų globos. pavadintame „Žaislai iš sniego: vietą. Taipgi su dideliu pasise impresijos apie Julijos Švabaitės ra kimu koncertavo Vokietijoje, U2SIENIO LIETUVIŲ poezijų”, jaunas Lietuvos poetas Anglijoje, Čekijoje bei Slo Karibų jūroje ŠVIETIMO IR ir literatūros kritikas Julius Ke vakijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusi- PEDAGOGINĖS MINTIES leras šitaip rašo: ISTORIJOS METMENYS Kų tik baigiau skaityti knygų. Julijos Švabaitės eilėraštis atei tikint į Aukščiausįjį, vis vien >3 & ir darbai — šieno grėbimas, rugių Šiais laikais knygų skaitymas pasaulis yra pilnas paslapčių ir A Historical Outline of na iš kasdieninės kalbos, iš toli Lithuanian Educabonal Thought pjovimas — atminties šviesoje yra vis retesnis užsiėmimas, pir mų skaudžių prisiminimų ar gal klaustukų. Nes tam tikros celės, $ Outside of Lithuania praradę savo buitinę prasmę, menybė tenka televizijai, kai pa fe vojimų, kurie prasiiria pro viskų, susijungusios, gal ir galėjo pada virsta kalbėtojui reikšmingais togiai išsitiesus ant sofos gali kas jam nėra svarbu šiame pa ryti gyvybės pradžių, bet iš kur •S5, sakraliniais simboliais. Tas tėviš išgyventi įvairių netikėtumų ku KĘSTUTIS PEČKUS saulyje. Kaip karo metų pavargė tada atsirado sųžinė? Tam iki šiol & kės daiktų išlaisvinimas iš mir pinų valandų, nes dabartinis žmo i*’ JONAS RAČKAUSKAS lis jis klajoja tarp pokarinio Reut- nerandu grynai gamtiško atsa 5-» ties grandinių, ar, geriau pasa gus yra daug nekantresnis ir Z- lingen, Kazlų Rūdos, Alvito, Vil kymo. & kius, mėginimas tai padaryti, ge reiklesnis, negu buvo prieš tele Bet grįžkime prie Algirdo Gus kaviškio, Vilniaus, bandydamas to riausiuose Julijos Švabaitės eilė Scena iš Montrealyje 1994 metų pabaigoje National Theatre School pastatytos vizijos amžių. taičio knygos. Čia pradedama nutraukti užmaršties skraistę, & raščiuose skaitančiajam sublyksi Henrik Ibsen’o dramos „Liaudies priešas”, kurią režisavo Jonas Jurašas: O tačiau man dabar vis dažniau bent paliesti neteisingai mirusių nuo daug kam nematyto Miami, kaip reta ir siektina ypatybė. viduryje R. H. Thomson (Stockman), apsuptas miestelėnų. užeina noras paskaityti kų nors kaktas, išduotų ir neišteisintų, iš kur išskrendama. Aprašyta la Žmogus — kaip juntanti ir mąs artimo savo pačios seniems išgy palūžusių ir nepakilusių, pa bai jausmingai, kad nejučiomis ir tanti būtybė — pasmerktas praei venimams, svajonėms, abejonėms studijų centras, 1995. 78 puslapiai. smerktų ar pasmerkusių save Ibsenas pagal Joną Jurašą pati įsijungiu į pergyvenimų upę. čiai ir todėl, net jau man, didis ir ir prisiminimams. Kaina — 5 doleriai su persiuntimu. tremties žemei. Su amžina gėla Apie praskrendamas vietoves pa gražus yra tas, kuris nuolat dva Gaunama: Lithuanian Research and savo vaikystės ir jaunystės pa Montrealio scenoje duodama daug žinių, tiek apie sios akimis žvelgia į savo tėviškę, Studies Center, 5600 South Clare- sauliui, su visa tuo, kas yra ar bu gamtų, tiek apie žmones, iš mont Avenue, Chicago, Illinois į jos darbus ir daiktus, be atvan Praėjusių metų gruodžio mėne vo egzistenciškai nepakartojama, debatus, kokia dauguma reikal vardijamos gyvulių rūšys, aug 60636-1039. sį Monument National teatre, unikalu, trapu, kas yra pranykę, gos mėgina jausti save Tėviškės inga, kad buvo patvirtinta Kve menija. Montrealyje, Kanadoje, su dideliu sudužę ar sudaužyta. Julija Šva kontūruose. beko nepriklausomybė. Jiems yra Štai ir Guadalupė, įspūdis ne pasisekimu buvo statomas Jono Ši gausiai dokumentų atspau baitė, kaip tikriausiai ir kiekvie-■ kerintis reiškinys išgirsti balsą iš koks, net šaligatvių nėra. Tačiau Tačiau ątviros patriotinės re Jurašo režisuotas 19-ojo šimt dais ir fotografijomis iliustruota nas kuriantis žmogus, siekia rea devynioliktojo šimtmečio, tei autorius papasakoja ir krašto is torikos Julijos Švabaitės eilėraš mečio norvegų dramaturgo Hen knyga nušviečia daugelio mūsų lizuoti tai, ko negalėjo realizuoti giantį, kad tiesa nėra vien tik torijų, ir apie jį valdžiusius pran čiuose nerasim, jai svarbiau yra rik Ibsen (1828-1906) dramos tautiečių pokario Vokietijos pabė gyvenimas, kuris pats savaime žaidimas skaičiais. cūzus, karibų indėnus, Kristupų išsaugoti intymų santykį su skai „En folkfiende” (Liaudies priešas), gėlių stovyklose pereitų „vargo yra ir begalinė vertybė, ir tuo pat Ibsen’o „Liaudies priešas” reži Kolumbų. Toliau Saint Vincent tytoju. Tai liudija ir kalbėjimo angliškai vadinamos „An Enemy mokyklos” kelių. Ji bus įdomi ir metu — ribų neturinti iliuzija su sieriaus Jono Jurašo pastangomis sala, daug nuotraukų, iš ten į pobūdis, siekimas pokalbio, išsi of the People”, spektaklis. nuolat atvertu horizontu. Eilėraš Grenadų, kur komunistams nu buvusiems mokiniams ir jų pasi- sakymo, sukaupto ir įsiklausan Šiame Ibsen’o veikale, kuris Monument National teatre buvo šventusiems mokytojams. Taipgi tis tampa vertybinės iliuzijos perkeistas į uždegančią, jau žudžius jų prezidentų, į konfliktų čio pašnekovo, kuriam irgi galėtų daugeliui žiūrovų krenta į akis duodama įžvalgi užsienyje augan gimties vieta: čia viskas tampa dinančią vaizdinę poeziją. Nors prezidentas Ronald Reagan įtrau būti svarbūs subjekto išgyveni kaip stebėtinai šiuolaikinis, nors čio lietuvių mokyklinio jaunimo įmanoma. Andainykščiai aplin pagrindinę(Stockman ’o) rolę spek kė ir JAV-bes. Skaitant apie gy mai ir kurie skaitančiajam pri jis buvo parašytas 1882 metais, ugdymo problemų analizė. Yra ir kos daiktai — piktžolės iš bulvių taklyje vaidina žymusis Toronto venimų tose salose ir įdomu, ir mintų jo paties pojūčius ir sukel idealistiškai nusiteikęs daktaras, plati veikalo santrauka angliš daržo, naščiai, seklyčia, mirtos ir aktorius R. H. Thomson, tikroji liūdna. tų emocinį atsakų. vardu Stockman, jaučiasi privers kai. Abu autoriai — pirmasis iš oleandrai, aviliai ir serbentai — pastatymo žvaigždė yra Jonas Toliau apie Amazonę ir Brazi- Julijos Švabaitės poezija ne- tas paskelbti, kad vietinio ku Vilniaus Pedagoginio universite Jurašas, rašo Montrealio laik lijų, apie tai jiems kalbėjo gam rafinuota. Reiklesnė akis gal pa rorto vandenys yra užteršti. Bet to. kitas JAV mokyklų auklėtinis raščio The Gazette dramos kri Algirdai Gustaitis tininkas, įpindamas indėnų le sigestų atidumo kompozicijai ir jo paties brolis, miestelio bur V. K. Jonyno plėtinys — yra pasižymėję pedagogai ir tikas Pat Donnelly (1994 m. gendas. Net ir apie tokį juokingų stiliui ar formai. Tačiau poetė mistras ir kurorto direktorių ta atsitikimų, kad sykį buvęs Ame auklėjimo istorikai. JULIJA ŠVABAITĖ gruodžio 16 d.). Jurašas ne per Šį kartų paėmiau į rankas Algir niekad ir nesilygiavo į Alfonso rybos pirmininkas, suktais bū rikos prezidentas Jimmy Carter seniai padarė kitą stebuklą To do Gustaičio knygų Karibų jūroje. Nykos-Niliūno elitarinius siekius dais įstengia reikalą nutildyti ir nebuvo įleistas į restoranų, nes ronte, paversdamas Ariel Dorf- Buvo aišku iš pavadinimo, kad • Julfja Švabaitė. ŽIEMOS ERŠ ar klasikinę Henriko Radausko apsaugoti miestelio ekonominę buvo be kaklaryšio... ŽIEMOS ERŠKĖTIS man’o nykią dramą „Death and tai bus smulkus atostoginių ke- KĖTIS. Eilėraščiai. Čikag a: Lietu strofų. Jai svarbiau buvo išsakyti padėtį. Dėl to „liberalių pažiūrų” Tai knyga, kuri mus, besėdin the Maiden” į didelį kanadie- ' lionių aprašymas, o kadangi tose viškos knygos klubas, 1994. Virše tai, kų juto jos širdis, galvojanti miestelio laikraščio redaktorius čius namie ir daug negalvojan tiškos scenos laimėjimų. padangėse nebuvau buvusi, tai ti lis ir skyrių nuotraukos — brolių apie Sibiro kūdikį, žaislus iš snie atsisako spausdinti gydytojo ati čius apie keliones į tolimus kraš kėjausi tik smulkaus vietovių ap Algimanto ir Mindaugo Černiauskų, go, pasisakyti, kad ji nelieka abe dengimus. Stockman’as vis vien Čia turime sųvokų valdomų te tus, tikrai išjudina ir praplatina įvadas — Juliaus Kelero. Spaudė rašymo ir stiprių nuomonių. Ma jinga skausmui, kentėjįmams, viešai paskelbia savo nuomflhę, atrą, kuriamą choreografinės ir akiratį, nes pasijunti, tarsi pats „Draugo” spaustuvė, 4645 West 63rd praradimams, kad ji bando atlik bet savo karjeros kaina. Mieste scenografinės išraiškos meistro. no galvosena greitai pasikeitė, Street, Chicago, Illinois. 88 pusla ten buvęs. ti savo misijų šiame pasaulyje. lėnai atsisuka prieš jį. Jo šeima nes čia radau daug platesnį aki piai. Kaina — 7 doleriai. Gaunama Aktoriai — net ir Thomson jų ratį, aprašomų ne „kirvio” ran Rūta Klevą Vidžiūnienė „Drauge”. persekiojama. Išdaužomi jo namo tarpe — tėra tik įrankiai reži Antanas Masionis. ATEITININ langai. kos, bet su atvira širdimi ir ban KŲ DVASIA NEPALŪŽO. Čikaga: sieriaus amatui. Viso to rezul Tai septintoji poetės, prozinin Kanadiečiams šis Ibsen’o pa tatas — žėrintis, vėsus ir tamsus dymu suprasti tų, taip kitokių • Kęstutis Peikus ir Jonas Rač „Ateities” leidykla, 1992 m. Viršelis kės ir vaikų literatūros rašytojos vaizduotas visuomenės puvimas vietovių, daugiausia indėnų kauskas. UŽSIENIO LIETUVIŲ — Jono Kuprio. Spaudė „Draugo” spektaklis. Aplamai paėmus, tai kilmės gyventojų sampratų. ŠVIETIMO IR PEDAGOGINĖS Julijos Švabaitė8-Gylienės knyga, spaustuvė, Chicago, Illinois. 214 pus vietinės, miesto politikos plot susimąstyti verčiantis pastaty Kaip susikūrė pasaulis? — Daž MINTIES ISTORIJOS METME išleista 1994 metų pabaigoje. lapių. Gaunama „Drauge”. Kaina — mėje pasirodo nepaprastai sava mas labai sunkaus vaidinimo, sa nai užgula ta pati mintis. Netgi NYS. Čikaga: Lituanistikos tyrimo ir Apie Julijos Švabaitės poetinę 10 dolerių. laikiškas, kadangi jie pasinėrę į ko teatro kritikas Pat Donnely.