JOVILË KOTRYNA BAREVIÈIÛTË

Gauta 2006 12 28

JOVILË KOTRYNA BAREVIÈIÛTË Vilniaus universitetas

PRANO DOVYDAIÈIO INTELEKTUALINËS BIOGRAFIJOS VINGIAI The Career of P. Dovydaitis

SUMMARY

The main aim of this article is to draw an intellectual biography of the Lithuanian politician, teacher, en- cyclopedist, editor and philosophy professor Pranas Dovydaitis. The article discusses the most important facts of his life and presents the main events of his national and scholarly activity. It is emphasised that Dovydaitis paid special attention to the spiritual perfection of Lithuanian society, to various cultural move- ments, and to the advocacy and propagation of eternal Christian truths. His difficult life and its tragic end invite us to consider ethical values and the moral education of youth and of all society in Lithuania today.

Tuomet Vieðpats tarë: Mano dvasia nepasiliks amþinai þmoguje, nes jis yra ir kûnas. Tebûna jø dienos ðimtas dvideðimt metø (Pr 6, 3).

2006 metø gruodþio 2 dienà Dovydaitis Sklaidant ávairios literatûros, skirtos bûtø ðventæs Nojaus palikuonims skirto Dovydaièio gyvenimui ir visuomeninei amþiaus sukaktá. Deja, tø paèiø metø lap- veiklai aptarti puslapius, neiðvengiamai krièio 4 d. sukako 64 metai, kai „ateitinin- kyla mintis, kad ðis þmogus iki sielos kø tëvà“ komunistai suðaudë Sverdlovsko gelmiø buvo Lietuvos patriotas, negai- kalëjime. Nors jis neiðgyveno në pusës lëjæs nei laiko, nei sveikatos savo Tëvy- bibliniams þmonëms paþadëto amþiaus, nës kultûrinimo ir krikðèioninimo idëjos bet dël savo idëjø, darbø ir pasiaukojimo ágyvendinimui. To neeilinio ryþto iðta- vertas bûti vadinamu Lietuvos katalikið- kas aptinkame eidami net profesoriaus kosios visuomenës ugdymo patriarchu. vaikystës takais...

RAKTAÞODÞIAI: Pranas Dovydaitis, intelektualinë biografija, krikðèioniðkos vertybës, ugdymas. KEY WORDS: Pranas Dovydaitis, intellectual biography, Christian values, education. 46 LOGOS 50 2007 SAUSIS • KOVAS AKTUALIOJI TEMA

„GYVENIMO UNIVERSITETAS“ VAIKYSTËJE

Uþgrûdintas sunkiø vaikystës iðban- næ savigarbà, gynë lietuvybæ ir lietuviø dymø, Dovydaitis, kaip matysime, lem- kalbà nuo intensyviø rusinimo praktikø1. tingø likimo smûgiø patyrë ir tolesniame Uþ dalyvavimà protesto streike pa- gyvenime. Uþaugusiam didelëje – dar ðalintas ið gimnazijos, Dovydaitis pasi- keturiolikos broliø ir seserø – ðeimoje, ryþo mokytis savarankiðkai ir laikyti eg- bûsimajam filosofijos profesoriui anksti zaminus eksternu. Tai buvo sumany- teko iðmokti sunkaus fizinio darbo. Lau- mas, labiau primenantis ne konkretø ko ir miðko darbai, gyvuliø ganymas, tikslà, o miglose skendinèià svajonæ, ta- ûkininkavimas kaime buvo pagrindinës èiau Dovydaièiui pavyko. Nuo 1907 me- uþduotys maþam berniukui, turëjusiam tø pavasario iki 1908 metø jis rengësi tëvams padëti iðauginti jaunesniuosius gimnazijos baigiamiesiems egzaminams, ðeimos narius. Psichologiniu poþiûriu tai kuriuos tø paèiø metø vasarà ir iðlaikë2. – ankstyvos protinës ir psichologinës Gavæs gimnazijos baigimo liudijimà, brandos paskata. Taèiau tokia jaunà as- Dovydaitis nusprendë siekti aukðtojo menybæ grûdinanti vaikystë, matyt, nu- mokslo. 1908 m. jis ástojo á Maskvos uni- lëmë tvirto, o kartu ir lankstaus, Dovy- versiteto Teisës fakultetà, kurá baigë daièio charakterio susiformavimà. 1912 m. Nuo tø paèiø metø antrosios Dovydaitis studijavo Veiveriø moky- pusës studijas tæsë Istorijos ir Filologijos tojø gimnazijoje, èia iðsiugdë tvirtà tauti- fakultete3.

KOVA SU ATEIZMU

Nuo 1910 m. Dovydaitis imasi kovos tui ir iðsaugoti tà tikëjimà, kurá ðiam vi- su vis stiprëjanèiomis ateizmo bango- suomenës veikëjui ir màstytojui ádiegë mis. Iðkilus grësmei krikðèioniðkajam ti- jo tëvai. këjimui, jis ryþosi iðsaugoti katalikiðkà- Tais paèiais metais þurnale Draugija sias praktikas, kuriomis gyveno jo tëvai. Dovydaitis paskelbë straipsná Ðis tas Zenono Ivinskio pastebëjimu, Dovydai- apie darvinizmà ir p. Aviþonio principus tis buvo bene pirmasis Lietuvos patrio- bei dvi studijas – Biblija ir Babelis ir Kris- tas, ryþtingai stojæs á þûtbûtinæ kovà su taus problema. 1911 m. vasará iðëjo jo re- lietuviø tautos nutautëjimu ir nukatali- daguojamo þurnalo Ateitis pirmasis nu- këjimu4. Vëliau sovietø valdþiai ðie pro- meris. Jame iðspausdinti Trys pamatiniai fesoriaus intelektualinës biografijos fak- klausimai tapo ateitininkø sàjûdþio ve- tai taps kertiniu akmeniu, leidusiu nu- damàja gaire. Ateitininkø veiklai Dovy- traukti jo gyvenimo siûlà. Ðios Dovydai- daitis bûrë jaunimà – moksleivius ir èio pastangos iðsaugoti lietuviø tautos studentus, ypaè Maskvos lietuviø vai- tapatybæ ir þengimà krikðèioniðkuoju ke- kus. Jo rûpesèiu ateitininkø veiklos cen- liu buvo kova, skirta nugalëti Antikris- tru tapo Kaunas.

LOGOS 50 47 2007 SAUSIS • KOVAS JOVILË KOTRYNA BAREVIÈIÛTË

1913 m. Dovydaitis tapo Vilniuje lei- steigiant Lietuviø katalikø mokslø aka- dþiamo laikraðèio Viltis redaktoriumi. demijà. 1922 m. tapo ðios akademijos vi- Netrukus jo pastangomis ðis leidinys ta- cepirmininku. Nuo 1927 m. – Katalikø po dienraðèiu, ir tik 1915 m., vokieèiams veikimo centro valdybos narys. 1931 m. uþëmus Vilniø, Vilties laikraðèio leidyba Dovydaitis tapo ðio centro valdybos vi- buvo uþdrausta5. cepirmininku, juo iðbuvo iki 1938 m. Jis Netrukus Dovydaitis tapo katalikið- taip pat padëjo kurtis Ðv. Pranciðkaus kos Kauno Saulës draugijos ásteigtos pasaulieèiø ordinui. 1922 m. ávykusia- gimnazijos, taip pat gavusios Saulës pa- me pirmajame ðio ordino kongrese Do- vadinimà, direktoriumi. Jo rûpesèiu ðio- vydaitis skaitë paskaitas apie Ðv. Pran- je mokymo ástaigoje vyravo pavyzdinë ciðkø6. tvarka, o jos auklëtiniai ugdyti katalikið- Galime teigti, kad Dovydaitis krikð- ka dvasia, nuolat pabrëþiant sàþiningo èionybæ suprato ne kaip tikëjimo siste- darbo, Tëvynës meilës, lietuvybës puo- mà, kaustomà grieþtø dogmø, bet kaip selëjimo svarbà. gyvenimo bûdà, propaguojantá meilæ ar- Nuo 1916 m. iki 1919 m. Dovydaitis timui. Regis, krikðèioniðkasis artimo vadovavo katalikiðkai Saulës valdybai, meilës priesakas ir kantiðkasis pareigos 1920 m. tapo Lietuviø mokytojø sàjun- kategorinis imperatyvas buvo imtas ágy- gos vadovu ir juo buvo iki 1924 m., lei- vendinti tikrovëje, o ne paliktas dûlëti do þurnalà Lietuvos mokykla, pagelbëjo etikai skirtø raðtø lentynose...

TËVYNEI IR MOKSLUI

1917 m. rugsëjo 18–22 d. Vilniuje bu- mokslininkas. Dar 1920 m. ásijungë á vo suðaukta tautos atstovø konferenci- akademiná darbà Aukðtuosiuose kursuo- ja, kurioje Dovydaitis buvo iðrinktas á se, kurie netrukus buvo pavadinti Lie- sudarytàjà Lietuvos Tarybà. Kaip ðios tuvos universitetu. Nuo 1922 m. tapo Tarybos narys, jis atliko svarbø vaidme- Teologijos ir Filosofijos fakulteto Religi- ná skelbiant Lietuvos nepriklausomybæ. jø istorijos katedros vedëju8. 1918 m. vasario 15 d. Kaune suþinojæs Dovydaitis leido ir redagavo ne vie- apie tai, jog vokieèiai ketina paskelbti nà inteligentijai ir visai lietuviø ðviesuo- Lietuvos valstybæ pagal Vokietijos pla- menei skirtà þurnalà. Tai – Logos, Kos- nà, Dovydaitis nuvyko á Vilniø ir pa- mos, Naujoji vaidilutë, Soter, Gamtos drau- skelbë, kad daugiau nebegalima atidë- gas, Lietuvos mokykla bei laikraðèiai – Vil- lioti, reikia skelbti Lietuvos nepriklauso- tis ir Ateitis. Ðiuose leidiniuose gvilden- mybæ. Jau kità dienà, t.y. vasario 16-àjà, tos akademinës problemos, aptarti tuo- Nepriklausomybës Aktà pasiraðë visi metinio Lietuvos mokslinio gyvenimo Tarybos nariai7. ávykiai ir faktai. 1931 m. Dovydaitis pa- Taèiau valstybine veikla Dovydaitis skirtas Lietuviðkosios Enciklopedijos vice- neapsiribojo. Jis reiðkësi ir kaip aktyvus redaktoriumi9.

48 LOGOS 50 2007 SAUSIS • KOVAS AKTUALIOJI TEMA

ATEITININKØ ORGANIZACIJOS ÁKÛRIMAS

Juozas Girnius, apmàstydamas Do- 1921 m. Ateityje jis iðspausdino vydaièio veiklos reikðmæ ateitininkø ju- straipsná Deðimt metø ir kaip toliau, tapu- dëjimui raðo: „Norint organizacijos atve- sá ateitininkø veiklos programa. Tai bu- ju vartoti „tëvo“ þodá, uþ idëjà bei im- vo kvietimas visai tautai pasukti krikð- pulsà, net uþ pradinæ organizacinæ ini- èioniðkojo tobulëjimo ir laisvës keliu. ciatyvà svarbiau yra atitinkamo sàjûdþio Taèiau ðis Dovydaièio kvietimas buvo faktinis sukûrimas. O ðita prasme ne- priimtinas, deja, ne visiems. Dalis atei- abejojamai pagrindinis ateitininkijos sà- tininkø manë, kad krikðèioniðkoji màs- 10 jûdþio kûrëjas yra Dovydaitis“ . tysena nëra itin svarbi tautos laisvës ke- Bûtent ateitininkijos ásteigimas ir ðios lyje... Nuo 1927 m. Palangos reorganiza- organizacijos veiklos skatinimas laikyti- cinës konferencijos sprendimu naujuoju nas jaunimo krikðèioninimu ir visos vi- ateitininkø judëjimo vedliu tapo Stasys suomenës ugdymu. Tam tinkama dirva Ðalkauskis12. pirmiausia buvo moksleiviai ir studen- Tie ðeðeri metai (1921–1927), kai at- tai. Bûtent gimnazijose sparèiai steigësi eitininkams vadovavo Dovydaitis, buvo ateitininkø bûreliai, vyko slapti jø suva- iðties vaisingi tautos kultûrinio tobulë- þiavimai, kuriø iniciatorius ir buvo Do- jimo kelyje. Kaip tik tuo laikotarpiu bu- vydaitis. Iki Pirmojo pasaulinio karo at- vo pradëti statyti Ateitininkø rûmai, o eitininkai sudarë katalikiðkà jaunimo sà- organizacijos nariø skaièius gerokai ið- jûdá. Taigi bûtent jaunimui, vedamam augo. Ateitininkams vadovaujant Ðal- Dovydaièio, atiteko pagrindinis visuo- kauskiui, jø gretos naujais nariais, deja, menës kultûrinimo vaidmuo. pasipildë tik labai negausiai. 1920 m. pirmajame Ateitininkø orga- Dovydaitis ne tik domëjosi studentø nizacijos kongrese Kaune, suðauktame paminëti ateitininkijos deðimtmetá, Do- ateitininkø veikla, bet ir bendravo su vydaitis skaitë ne vienà paskaità. Na, o vyrø korporacija Activitas, merginø Bi- 1921 m., pradëjus steigtis aukðtosioms rutës ir tarpkorporaciniu eucharistininkø mokykloms, ateitininkai ëmë skirstytis bûreliu. Ypaè pastaràjam skyrë labai pagal mokslo lygá, taèiau pagrindinis daug dëmesio. Dovydaièio manymu, vaidmuo ðiame judëjime ir toliau atite- bûtent eucharistininkai yra ateitininkø 13 ko moksleiviams. Tais paèiais metais, judëjimo ðirdis . Taèiau, ðios veiklos va- ásikûrus Studentø ateitininkø sàjungai, dovu tapus Ðalkauskiui, eucharistininkø buvo ákurta ir Vyriausioji ateitininkø ta- bûrelio teorinë ir praktinë veikla – su- ryba. Jà sudarë moksleiviø organizacijos sirinkimø lankymas, Ðv. Raðto studijos, ir studentø sàjungos pirmininkai ir tre- gailestingieji darbai, ligoniø lankymas, jiems metams renkamas pirmininkas. misijø, spaudos rateliø darbas – ëmë Pirmuoju ið jø tapo pats Dovydaitis11. sparèiai blësti.

LOGOS 50 49 2007 SAUSIS • KOVAS JOVILË KOTRYNA BAREVIÈIÛTË

ATEITININKØ ORGANIZACIJOS GLOBA

1930 m. ðvietimo ministro ásakymu Taèiau vëliau Dovydaitis vis dëlto vël buvo uþdrausta veikti moksleiviams at- buvo gràþintas á ankstesniàsias pareigas, eitininkams. Jie buvo ðalinami ið gimna- taèiau dalykiniai santykiai su valstybi- zijø, o jø vadovai studentai tremiami ið nës valdþios atstovais smarkiai paðlijo. Kauno ar ákalinami. Taèiau Dovydaitis Taèiau Dovydaitis ir toliau aktyviai savo globotinius lankë, teikë jiems pa- reiðkësi ateitininkø veikloje, daþnai da- ramà, skaitë paskaitas. Ðis ateitininkø lyvaudavo Kaune vykstanèiuose ateiti- sàjûdis buvo ákurtas dar carinës Rusi- ninkijos organizuojamuose renginiuose. jos priespaudoje, todël Dovydaièiui jis Èia buvo ugdoma brolybës dvasia ir buvo tarsi tautos dorovinio tobulëjimo bendrystës jausmas, vienijantis ne tik simbolis. krikðèioniðkàjá jaunimà, bet ir turëjæs ap- Aldona Vasiliauskienë pastebi, kad imti visà lietuviø ðviesuomenæ. Bûtent Dovydaitis daþnai dalyvaudavo kone tuometës lietuviø jaunuomenës tautinis visuose ateitininkø renginiuose ar jiems ir religinis ugdymas Dovydaièiui tapo vadovaudavo. 1932 m. liepos mën. pa- bûdu pasiprieðinti rusinimo ir asmeny- vasarininkai Marijampolëje suðaukë biø niveliavimo praktikoms, kurias be kongresà, kuriame Dovydaitis reþimo gailesèio lietuviðkàjai tapatybei plëtojo atþvilgiu pasisakë prieð katalikiðko jau- sovietinio reþimo atstovai. nimo veiklos varþymà. Po ðio kongreso Reikia paþymëti, kad ateitininkø Dovydaitis buvo ákalintas14. veikla buvo nelegali, todël jos organiza- Nemaþà dalá ateitininkø sàjûdþio lë- vimas ir skatinimas sulaukë ypaè daug ðø sudarë paties profesoriaus pajamos. valdþios persekiojimø ir draudimø. Jis skirdavo tam tikrà dalá pinigø moks- Ivinskio pastebëjimu, Dovydaitis, veik- leiviø ir studentø ateitininkø veiklai. Tai damas su moksleiviais ateitininkais, bu- buvo Dovydaièio globëjiðka veikla, ku- vo turbût pats aktyviausias tuometës ri, viena vertus, këlë jaunuomenës inte- Lietuvos visuomenininkas17. Taigi, gali- lektualiná lygá, o kita vertus, sudarë rim- me sakyti, Dovydaitis buvo ne tik atei- tø profesiniø ir finansiniø problemø pa- tininkø sàjûdþio ákûrëjas, bet ir globëjas. èiam profesoriui. Apie tai uþsimena ir Net ir ðiam sàjûdþiui pradëjus vadovau- pats Dovydaitis, iðsitardamas, kad jau- ti Ðalkauskiui, Dovydaitis, tenka paste- nøjø ateitininkø draugijos gyvavimas ið bëti, buvo kur kas aktyvesnis ateitinin- jo paties atëmë ne vienà dienos kàsná15. kas nei oficialusis ðio judëjimo vadovas. 1936 m. prezidentas Antanas Smeto- Nes tuo laikotarpiu jaunimas, ásitraukæs na uþ ateitininkø draugijos veiklos pa- á ateitininkø veiklà, iðsilaikë tik pastaro- laikymà ir skatinimà Dovydaitá paðali- jo pastangomis – Centro valdyba tapo no ið universiteto profesoriaus pareigø16. tik formalia neveiksnia struktûra.

50 LOGOS 50 2007 SAUSIS • KOVAS AKTUALIOJI TEMA

TREMTINIO DALIA

1940 m., kai sovietai okupavo Vilniø, gilø tikëjimà Dievu. Jis meldësi, lanky- ilgam buvo sustingdytas Lietuvos aka- davo slaptas lenkø kunigø laikomas mi- deminis ir kultûrinis gyvenimas. Teolo- ðias, taip stengdamasis iðsaugoti krikð- gijos ir Filosofijos fakulteto veikla buvo èioniðkàsias vertybes. Petras Minutka nutraukta, o Dovydaitis paðalintas ið prisimena, kaip profesorius lageryje pri- Lietuviðkosios enciklopedijos viceredakto- ëmë Komunijà: „Prof. Dovydaitis pasa- riaus posto18. kë trumpà kalbà, po to sekë Komunijos Prasidëjus sovietø invazijai, Dovy- priëmimas. Atëjus mano eilei, pakëliau daitis turëjo galimybæ palikti Lietuvà, akis priimti Komunijos, iðvydau pilnas bet tokio pasiûlymo atsisakë – norëjo dþiaugsmo, tiesiog kûdikiðkas prof. Do- pasiaukoti Tëvynës labui. Jis apsigyve- vydaièio akis, jose atsispindëjo laimë, no Paprieniuose, Èekiðkës valsèiuje. Þy- groþis ir ramybë. <...> Tuomet pajutau, mus mokslininkas ir visuomenininkas kad priimu Komunijà tikrai ið Baþnyèios tapo ûkininku. 1941 m. buvo suimtas. Jo tarno rankos, su Dievo palaima“20. To- ðeimos narius netrukus iðtiko tas pats li- kiu bûdu Dovydaitis árodë, kad krikð- kimas19. Jau ákalintas lageryje, Dovydai- èioniðkojo tikëjimo ðviesa pajëgi nugalëti tis kaip ámanydamas stengësi iðsaugoti net ir aklinas Sibiro lageriø tamsumas.

SKAUDI LEMTIS

1941 m. spalio 18 d. lageryje iðkelta vietø valdþios pozicija. Mirties bausmës baudþiamoji byla, kuria remiantis, Do- klausimas vis tebebuvo svarstomas, ta- vydaitis turëjo bûti nuteistas mirties èiau 1942 m. liepos mën. Dovydaitis bausme suðaudant. Pagrindiniai kaltini- areðtuotas uþ Lietuvoje vykdytà pasi- mai – krikðèioniðkøjø tiesø skelbimas, prieðinimà sovietiniam reþimui. ateitininkø veiklos skatinimas, prieðiðkas Negana minëtø kaltinimø nepaklus- nusiteikinimas komunizmo atþvilgiu, numu sovietams, Dovydaièiui buvo pa- manipuliavimas jaunuomenës kultûri- teikta jø ir daugiau – esà profesorius net niais ásitikinimais ir neteisëtas jø paþiû- ir ákalintas lageryje prieðinosi ten galio- rø formavimas nusiþengiant sovietinei jusiai tvarkai. Visa tai tik dar labiau pa- tvarkai, lietuvybës propagavimas21. blogino jau ir taip apgailëtinà Lietuvos Kitø metø vasarà Dovydaièio bau- patrioto bûklæ – tø paèiø metø spalio 17 dþiamoji byla dël mirties bausmës buvo d. priimtas nutarimas Dovydaitá nuteisti perþiûrëta. Kodël? Nes Dovydaitis buvo mirties bausme. Profesorius turëjo bûti garsus mokslininkas ir visuomenininkas, suðaudytas. Lapkrièio 4 d. Sverdlovske kurio nebuvo galima taip lengvai nuteis- tai ir buvo ávykdyta. Dovydaièio gyvy- ti myriop, kaip tai galiojo bûti padaryta bë buvo nutraukta toli nuo Lietuvos ir su „eiliniu mirtinguoju“. Tokia buvo so- nuo artimøjø22.

LOGOS 50 51 2007 SAUSIS • KOVAS JOVILË KOTRYNA BAREVIÈIÛTË

TIKËJIMO IR LAISVËS KELIAS

Dovydaièio viltys sukurti savo tautai simbolizuoti Tëvynëje pastatytas medi- laimingà krikðèioniðkà gyvenimà tuo nis kryþius. Tai ir – ateitininkø siekiø ir metu neiðsipildë. Taèiau – jo darbø vai- idealø, suteikusiø gilià prasmæ visos lie- siai dar ðiandien lemtingi visam mûsø tuviø inteligentijos kanèioms Sibiro lage- tautos likimui. Laisvës ir tikëjimo kelias riuose, simbolis24. Dovydaitá nuvedë, deja, á mirties glëbá. Dovydaitis buvo popieþiaus pa- Ðv. Raðte skaitome: „Savo kûne papil- skelbtas kankiniu. Jis visu savo gyveni- dau, ko dar trûksta Kristaus vargams mu árodë, kad Trijuose pamatiniuose klau- dël jo Kûno, kuris yra Baþnyèia (Kol 1, simuose iðkelti reikalavimai krikðèionims 24). Tas vargø kelias Dovydaièiui, kaip yra ágyvendinami. Pats Dovydaitis net ir Ðv. Pauliui, kvietusiam Viskà atnaujinti sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis Kristuje!, baigësi smurtine mirtimi... liko iðtikimas krikðèioniø tikëjimui ir Vasiliauskienë pastebëjimu, likimas tautos laisvës idealui. Tai, kaip prisime- nusiðypsojo bent jau jo ðeimos nariams – na Minutka, bylojo kasdienis profeso- nors jie ir buvo iðtremti á Sibirà, bet në riaus elgesys lageryje kenèiant ðaltá ir vienas ið jø ten neþuvo, o sëkmingai su- badà: silpnesniesiems jis dalydavo du- gráþo á Lietuvà23. Á Sibirà iðtremtieji atei- benëlius koðës, guosdavo kenèianèiuo- tininkai net ir paèiomis sunkiausiomis sius, ðelpdavo ligonius, nors pats iðgy- gyvenimo sàlygomis lageriuose sulaukë veno dar didesnes fizines ir dvasines Dovydaièio globos ir visokeriopos pagal- kanèias25. Todël dar ir ðiandien, praëjus bos. Paskutinis profesoriaus praðymas Nojaus palikuonims skirtam amþiui jauniesiems ateitininkams buvo toliau nuo Dovydaièio gimimo, galime dràsiai plëtoti ankstesnæ veiklà ir Lietuvos ðvie- tvirtinti, kad profesoriaus pasiaukoji- suomenëje propaguoti moralines ateiti- mas, ryþtas ir malda paliko neiðdildo- ninkijos vertybes. Sovietø reþimo nepa- mà pëdsakà atkuriant Lietuvos nepri- lauþtà krikðèioniðkàjá tikëjimà ir lietuviø klausomybæ ir skatinant dvasiná tautos laisvës sieká Dovydaièio praðymu turëjo atgimimà.

Literatûra ir nuorodos

11 J. Girnius. Pranas Dovydaitis. – Chicago: Atei- 18 Z. Ivinskis. Pranas Dovydaitis: apaðtalautojas tis, 1975, p. 222–227. ir mokslininkas // Ðviesa, 1970, p. 17–19. 12 Ten pat, p. 230. 19 Ten pat. 13 Ten pat, 240–245. 10 J. Girnius. Pranas Dovydaitis. – Chicago: Atei- 14 Ivinskis Z. Pranas Dovydaitis – apaðtalautojas tis, 1975, p. 444. ir mokslininkas // Ðviesa, 1970, p. 15. 11 J. Girnius. Pranas Dovydaitis // Raðtai, sud. 15 J. Girnius. Pranas Dovydaitis. – Chicago: Atei- G. Bautrënienë, t. 4, 2001, p. 587–611. tis, 1975, p. 229. 12 Ten pat, p. 671-689. 16 Z. Ivinskis. Pranas Dovydaitis: apaðtalautojas 13 J. Girnius. Pranas Dovydaitis // Raðtai, sud. ir mokslininkas // Ðviesa, 1970, p. 11–13. G. Bautrënienë, t. 4, 2001, p. 317. 17 J. Girnius. Pranas Dovydaitis. – Chicago, Atei- 14 A. Vasiliauskienë. Akmenuotas patrioto kelias. – tis, 1975, p. 399–404. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 219–255.

52 LOGOS 50 2007 SAUSIS • KOVAS AKTUALIOJI TEMA

15 J. Girnius. Pranas Dovydaitis // Raðtai, sud. 21 A. Vasiliauskienë Pranas Dovydaitis – „sovie- G. Bautrënienë, t. 4, 2001, p. 614. tinio teisingumo“ auka // Soter, 2 (30), p. 126. 16 Ten pat. 22 A. Vasiliauskienë. Akmenuotas patrioto krelias. 17 Z. Ivinskis. Pranas Dovydaitis: apaðtalautojas Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 299–317. ir mokslininkas // Ðviesa, 1970, p. 15–16. 23 Ten pat, p. 417–461. 18 J. Girnius. Pranas Dovydaitis // Raðtai, sud. 24 J. Girnius. Pranas Dovydaitis // Raðtai, sud. G. Bautrënienë, t. 4, 2001, p. 751. G. Bautrënienë, t. 4, 2001, p. 855. 19 A. Vasiliauskienë. Pranas Dovydaitis – „sovieti- 25 P. Minutka. Deðimt metø Stalino draustinyje nio teisingumo“ auka // Soter, 2 (30), p. 120–122. // Tremties archyvas, Vilnius, 1993, p. 107. 20 P. Minutka „Deðimt metø Stalino draustinyje“ // Tremties archyvas, Vilnius, 1993, p. 112.

LOGOS 50 53 2007 SAUSIS • KOVAS