PRANAS DOVYDAITIS IR FILOSOFIJA Pranas Dovydaitis and Philosophy
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
MOKSLINË MINTIS Gauta 2006 12 28 JONAS BALÈIUS Vilniaus Pedagoginis universitetas PRANAS DOVYDAITIS IR FILOSOFIJA Pranas Dovydaitis and Philosophy SUMMARY The article discusses and evaluates philosophical views on natural sciences and humanities of the sig- natory of the Act of Lithuanian Independence in 1918, Chair of the History of Religions, Faculty of Theology and Philosophy at Kaunas Vytautas Magnus University, professor Pranas Dovydaitis (1886 1942). The author demonstrates that the program of universal renewal in Christ, declared by Pranas Dovydaitis already in the beginning of his ideological activities along with other Lithuanian neo-Thomists of the interwar period, professors of Kaunas University, remained neither created nor realized. It is emphasized that causes of such outcome were neither lack of time nor shortage of intellectual powers, but rather impossibility of its realization in principle, as science can neither support nor deny the ex- istence of God: it has no means to argue for or against these positions, because it follows com- pletely different tasks. By attempting to substantiate an opposite view, the Lithuanian neo-Thomists only demonstrated naïveté and immaturity of their theories and worldviews. rofesorius Pranas Dovydaitis ðiuo- lumu, þingeidumu sugebëjo pasukti ávy- Plaikinei lietuviø visuomenei menkai kiø ratà sau palankesne kryptimi ir pra- þinomas. Dar maþiau jis þinomas kaip simuðti á mokslus, nors, kaip pats sakë- filosofas neotomistas, daugelio periodi- si, pradþioje buvo ir su milinëmis kel- niø leidiniø, pavyzdþiui Kosmos, Logos, nëmis bei ðvarkeliu atëjæs laikyti egzami- Soter, Naujoji Vaidilutë ir kitø ákûrëjas bei nø eksternu ið viso aðtuoniø klasiø kur- leidëjas. so. Garsas apie tai, kad paprastas kai- Gimæs laikais, kurie tikrai nebuvo pa- mietis eksternu iðlaikë brandos atestato tys palankiausi Lietuvos tautiðkumui, sà- egzaminus, tapo sensacija, o vëliau sa- monëjimui ar kultûrai, Dovydaitis vis votiðka legenda, skatinusia panaðiai dëlto begaliniu savo uþsispyrimu, atkak- mokslo siekti ne vienà jaunuolá1. KEYWORDS: Pranas Dovydaitis, science, knowledge, belief, conviction. RAKTAÞODÞIAI: Pranas Dovydaitis, mokslas, paþinimas, tikëjimas, ásitikinimas. LOGOS 50 129 2007 SAUSIS KOVAS JONAS BALÈIUS 1908 m. Dovydaitis baigë Marijam- mokslininko, filosofo karjerai bei darbui. polës gimnazijà ir ástojo á Maskvos uni- Þinoma, ðis aukso amþius viename ið versiteto Teisës fakultetà. Èia 1912 m. prestiþiniø imperijos universitetø truko ryþosi papildomai studijuoti dar ir Isto- neilgai viskà sujaukë ir nutraukë 1914 rijos ir filologijos fakultete, nes jam, kaip m. prasidëjæs Pirmasis pasaulinis karas. ir kiek anksèiau jo bûsimam mokytojui Tiesa, studijas Maskvos universitete Do- Adomui Jakðtui, pradëjus studijuoti lais- vydaitis nutraukë anksèiau, nes jau po vamanybe garsëjanèiuose to meto Rusi- metø buvo pakviestas gráþti á Lietuvà jos imperijos Maskvos ir Peterburgo uni- redaguoti Vilniuje leidþiamo lietuviðko versitetuose iðkilo daugybë ideologinio, laikraðèio Viltis. pasaulëþiûrinio pobûdþio klausimø. Tolimesni politiniai ir militariniai Filosofijos mokslas pirmaisiais XX a. Rusijos bei Vokietijos imperijø sociali- deðimtmeèiais tiek Rusijoje, tiek ir Va- nës raidos procesai padarë taip, jog abi karø Europoje iðgyveno krizæ pirmiau- ðios galybës galutinai subyrëjo, kartu sia kaip pasaulëþiûra ir kaip ideologija. prarasdamos ir didelæ dalá jø turëtø te- Senieji, t.y. metafiziniai, vaizdiniai bei ritorijø, kuriose ir pradëjo atsikurti, for- teiginiai vis labiau prarasdavo savo ga- muotis naujos tautinës valstybës, pa- lià ir poveiká studentiðkajai auditorijai, vyzdþiui, Lenkija, Èekoslovakija, Suo- o gamtos, tiksliøjø bei humanitariniø mija, Estija bei Latvija. Tarp jø taip pat mokslø srièiø naujovës taip pat neþadë- buvo ir Lietuva. jo nieko gera. Dël jø átakos vienos uni- Pastarajai, beje, tiek politine, tiek ið versiteto studentø grupës buvo aiðkiai dalies ir ekonomine prasme sekësi ne kairuoliðkø, o kitos pozityvistiniø paþiû- taip gerai kaip, pavyzdþiui, jos ðiauri- rø, taèiau Dovydaièiui, kaimo vaikui, nëms kaimynëms Latvijai, Estijai ir uþaugusiam katalikiðkoje, itin pamal- Suomijai. Lietuvos, kaip dar tik atsiku- dþioje ðeimoje, kur ilgais þiemos vaka- rianèios valstybës, kovos su puolanèiais rais, kaip pats prisimena, buvo gieda- bolðevikais, atsitraukianèiais bermonti- mos karunkos, në viena ið ðiø univer- ninkais bei á buvusià Lietuvos-Lenkijos sitetiniø tendencijø nebuvo prie ðirdies. istorinæ sàjungà, arba Þeèpospolità, pre- Bûdamas nepaprastai darbðtus, be tenduojanèiais baltalenkiais pareikalavo to, neblogai mokantis prancûzø, vokie- nemaþai þmoniø aukø ir materialiniø èiø ir, be abejo, rusø kalbas, Dovydaitis resursø. Dar blogiau buvo tai, jog am- dar studentas bûdamas garsëjo kaip vie- þinoji Lietuvos sostinë dvideðimèiai me- nas ið tø, kuris nuvarydavo nuo kojø tø buvo atplëðta nuo Lietuvos, o kartu Maskvos universiteto bibliotekos dar- su ja prarastas ir senasis Vilniaus uni- buotojas, nuolatos neðiojanèias kalnus versitetas. Kultûrinis, politinis ir ekono- leidiniø prie Dovydaièio darbo stalo ir minis kraðto gyvenimas pamaþu pradë- atgal á saugyklas. Taip pamaþu bûsima- jo telktis vadinamojoje Laikinojoje sosti- sis lietuviø visuomenës, politikos ir kul- nëje Kaune. Èia lietuviø intelektualø tûros darbininkas ruoðësi savo bûsimai pastangomis buvo ákurtas ir Kauno uni- 130 LOGOS 50 2007 SAUSIS KOVAS MOKSLINË MINTIS versitetas, vëliau gavæs Vytauto Didþio- jausieji atradimai fizikos, biologijos jo vardà. Ðiame universitete iki pat 1940 mokslø srityse A. Einðteino paskelbtoji m., t.y. iki naujos, jau sovietø Rusijos reliatyvumo teorija, G. Mendelio geneti- ávykdytos, Lietuvos okupacijos ir prabë- nio augalø (ir gyvûnø) paveldimumo te- go visas Dovydaièio gyvenimas. orija, taptø, kaip kad yra pasakæs Profesoriaudamas Kauno universite- A. Jakðtas-Dambrauskas: Dievo þodþio, te Dovydaitis tæsë dar studijø metais paliudyto Ðventuoju Raðtu ir þodþio, ábrëþ- Maskvos universitete pradëtà darbà to Þemës kloduose, vieningumo árodymu. toliau gilinosi á jam taip rûpimà pamati- Tai, be abejo, buvo labai ambicingi næ filosofijos problemà: religijos ir moks- ásipareigojimai ir, kaip ir reikëjo tikëtis, lo principiná suderinamumà. Darbuodama- taip ir liko neiðtesëti. Neiðtesëti ne todël, sis ðioje srityje jaunasis mokslininkas ne- kas minëtiesiems dviems lietuviø filoso- sijautë ir, be abejo, nebuvo vieniðas. Ne- fams pritrûko laiko, jëgø, noro ar kom- buvo todël, kad ðalia jo petys petin petencijos, o todël, jog tai ið principo ne- ðioje srityje triûsë ir tokie ano meto lietu- ámanoma padaryti. viø filosofinës minties autoritetai kaip Kita vertus, panaðios ambicijos, vyra- A. Jakðtas-Dambrauskas, St. Ðalkauskis, vusios tarp vadinamojo Kauno laikotar- Pr. Kuraitis ir kiti. Visi jie buvo tos pa- pio nepriklausomybës laikø lietuviø filo- èios, t.y. neotomistinës, pasaulëþiûrinës sofø, rodë, jog ði filosofija yra dar labai orientacijos moksle bei kultûroje puose- jauna, perdëtai, nepamatuotai ambicin- lëtojai ir gynëjai. Skirtumas tik toks, kad, ga, linkusi uþsiimti utopiniais projektais, pavyzdþiui, St. Ðalkauskis labiau orienta- ideologinëmis, pasaulëþiûrinëmis indok- vosi á teistiðkai interpretuojamos kultû- trinacijomis, manifestacijomis ir t.t. Va- ros filosofijos, Pr. Kuraitis tomistinës karø filosofinëje tradicijoje minëtieji ontologijos bei gnoseologijos teorines, o projektai jau buvo laikomi pasenusiais A. Jakðtas-Dambrauskas ir Pr. Kuraitis ir labai nedaug kam ádomiais, kadangi mokslo ir tikëjimo principinio neprieðta- dar nuo I. Kanto laikø mokslo ir tikëji- ringumo, jø suderinamumo ideologines, mo problema buvo laikoma metodolo- pasaulëþiûrines problemas. Ið èia yra ki- giðkai iðspræsta. Kitaip tariant, filosofijoje lusi ir jø abiejø, t.y. A. Dambrausko-Jakð- ði problema turëjo ir tebeturi labai daug to ir Dovydaièio deklaruotoji veiklos kà panaðaus su vadinamàjà amþinojo programa: viskà atnaujinti Kristuje. variklio atradimo ar iðradimo proble- Pamatinis ðios programos uþdavinys, ma. Ginèas dël to, ar pasaulio egzistavi- be abejo, buvo ðiø dviejø lietuviø filo- mas ir jame esantys bei pasaulá valdan- sofø uþmojis pasiekti tai, jog ne tik tra- tys gamtos reiðkiniai, kuriuos mes atran- dicinis tomizmas su jam taip bûdinga dame ir ávardijame kaip gamtos dësnius, sustabarëjusiø teiginiø, definicijø siste- liudija ar neigia Dievo egzistavimà jau ma, bet ir tai, kas dvideðimtojo amþiaus nuo I. Kanto laikø pasidarë nebeaktua- pradþioje ir pirmojoje pusëje atrodë taip lus. Nebeaktualus, nes bûtent ðis vokie- nauja ir taip netikëta, pavyzdþiui, nau- èiø màstytojas suformulavo maksimà, LOGOS 50 131 2007 SAUSIS KOVAS JONAS BALÈIUS jog þmogaus protas ið tikrøjø galás paþinti jimas, grieþtai kalbant, ne praktinis, bet tik tàjà pasaulio dalá, kuri esanti pavaldi ir turi bûti vadinamas doktrininiu tikëji- galinti bûti ávardijama erdvës ir laiko kate- mu, kurá bûtinai turi visur sukelti gam- gorijoms. Todël teologijà ir kitas su Die- tos teologija (fizioteologija)3. vo paþinimu susijusias problemas, Vadovaudamiesi ðia I. Kanto minti- I. Kantas paðalino ið gamtos mokslø, mi, lietuviø filosofai, matyt, kaip tik ir iðkeldamas á moralës mokslø sritá. bandë teleologizuoti visus gamtos moks- Transcendentinio pasaulio, taigi ir lus. Juoba, kad ir pats vokieèiø filosofas, Dievo, buvimas ar nebuvimas pagal ðià bandydamas gamtiðkàjá teleologizmà I. Kanto gnoseologinæ doktrinà negalás pagrásti dar ir doroviniu, pareiðkia, jog bûti nei árodytas, nei paneigtas. Kitaip atsiþvelgiant á puikià