ateitininkų keliu 1910–2010 XiX a. pabaigoje prasidėjęs ateitininkų sąjū- ketvirtas dešimtmetis – tai kovos dėl lietu- dis buvo jaunų katalikų inteligentų kova prieš vos laisvės ir skaudžių netekčių metai, kai karas lietuvių nukrikščionėjimą ir nutautėjimą, ta- nusinešė daugybės lietuvos ir krikščioniškosios čiau skirtingai nuo kitų kovų, ji buvo kurianti kultūros kūrėjų, tarp jų ir ateitininkų vado pro- kova ir statanti tvirtus pamatus nepriklausomai fesoriaus Prano Dovydaičio, gyvybes. Vokieti- lietuvos valstybei. jos pabėgėlių stovyklose gyvenantys ateitinikai tais pamatais tapo lietuvių moksleiviai ir stu- atkūrė organizaciją, atnaujino žurnalo „ateitis“ dentai, išaugę į pirmąją tarpukario nepriklau- leidybą. emigravus iš Vokietijos žurnalas buvo somos lietuvos katalikų inteligentų, visuome- leidžiamas Jungtinėse amerikos Valstijose, o nės veikėjų, valstybės kūrėjų kartą, kuri „kaip organizacija su veiklos centru JaV jungė Šiaurės naujas raugas, formavo, skaidrino, kėlė tautos amerikos, australijos ir europos žemynuose iš- gyvenimą ir lygino kitų srovių aštrius kampus“ sisklaidžiusius ateitininkus. (kun. St. Yla). Daugelį jų antrasis pasaulinis karas Po 50 okupacijos metų ateitininkų organi- sunaikino, išblaškė po pasaulį, kiti tapo rezisten- zacija buvo atkurta lietuvoje. Jos narių skai- tais ir pogrindžio veikėjais okupuotoje lietuvoje. čius sparčiai didėjo, kūrėsi kuopos, atnaujin- išeivijoje organizacija buvo atkurta, klestėjo ir ta korporacijų veikla, per du nepriklausomos jungė skirtinguose žemynuose išsisklaidžiusius lietuvos dešimtmečius organizacijoje užaugo ateitininkus. išgyvenant pavergtos tėvynės tra- naujoji sendraugių karta, tačiau amžinybėn gediją išeivijos ateitininkų veikloje tautiškumo palydėti daugelis pirmųjų ateitininkijos kūrė- principas tapo svarbiausiu – aktyviai veikta dėl jų. lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasauliui kiekviena nauja karta nešioja skolą tiems skelbiama apie mažos valstybės kovą dėl laivės, žmonėms, kurie dėl idealo aukojo savo laiką, saugoma lietuviška kultūra, tradicijos, kalba. sveikatą, materialinius išteklius ir net gyvybes. ateitininkų organizacija lietuvoje buvo atkurta Šią skolą grąžinti – tai įsipareigoti ir prisiimti kartu su nepriklausomybės Sąjūdžiu – 1989 m. atsakomybę už krikšioniščioniškojo idealo kū- Pirmasis ateitininkų dešimtmetis buvo ap- rimą savo aplinkoje. tai sunku, tačiau kaip sakė sisprendimo už pilnutinę tiesą ir krikščioniško vienas iš ateitininkijos kūrėjų – Vladas Jurgutis gyvenimo išpažinimo dešimtmetis. tai buvo tiems, kurie nutautėjimo ir ateistinės pasaulė- atvirumo ir drąsos viešai liudyti savo tikėjimą ir žiūros laikais abejojo ateitininkijos susikūrimo jį ginti laikas. galimybėmis: „sunku bet būtina, o kas būtina Per antrąjį dešimtmetį sukurta organizacijos yra įmanoma“. kaip ir prieš 100 metų, pagrin- struktūra, išryškinta idealogija. Įsteigtos dvi są- dinis ateitininkijos tikslas yra priimti pasaulio jungos – sendraugių ir studentų, sukurta fede- keliamus iššūkius visa atnaujinant kristuje. racija. Profesorius Stasys Šalkauskis suformula- „ateitininkija istorijos bėgyje išgyveno sve- vo organizacijos ideologiją. timųjų ir savųjų priespaudą, veikė viešumoje ir trečiasis dešimtmetis pažymėtas literatūriniais pogrindyje, rinkosi kaimo trobelėse ir dango- talentais, kultūriniais renginiais, aktyviu dalyva- raižių papėdėse, patyrė skaudžių persekiojimų vimu švietimo, mokslo, spaudos ir politikos dar- ir nuoširdžios globos, pagyrimų ir priekaištų, buose. tai kūrybos ir kultūros auginimo metai. augo ir mažėjo, kilo ir slūgo, degė ir ruseno savo Šio dešimtečio pabaigoje pradėjo pleventi Gyvo- dvasia, tačiau išsaugojo savo ideologinį univer- sios dvasios sąjūdžio idėja, tačiau jai įsižiebgti ne- salumą ir organizacinį tęstinumą“ (Juozas Poli- leido prasidėjęs antrasis pasaulinis karas. kaitis). VISA ATNAUJINTI KRISTUJE! leono Xiii skelbtų socialinių enciklikų „Rerum novarum“ (1891 m.) ir „Graves de Communi“ (1901 m.) tikslas buvo parodyti socializmo pavojų tikėjimui ir dorovei. katalikai Popiežius Pijus X Popiežius Leonas XIII į šiuos raginimus atsakė aktyvia visuomenine veikla. ateitininkų sąjūdis – tai pirmasis lietuvių atsiliepimas į leono Xiii raginimą neužsidaryti bažnyčiose, bet remiantis krikščioniška pasaulėžiūra formuoti visuomenę – kurti krikščioniškojo gyvenimo idealą. Popiežiaus Pijaus X programa „Visa atnaujinti kristuje!“ tampa ateitininkų veikimo šūkiu. Enciklika „Graves de Communi“ PetraPiLYJe – Sunku, bet būtina, dvasinė akademija ir studentai o kaS būtina, tai ir Įmanoma! V. Jurgutis PETRAPILIS kun. Jurgis matulaitis Vladas Jurgutis Levene – maSKVA draugija „LIETUVA“ KAUNAS magdelena Draugelytė- Galdikienė adomas Galdikas LEVENAS KAUNE – kunigai maSKVOJe – draugija „RŪTa“ „žurfiksai“ kun. Jurgis kun. Pranas Galdikas Kuraitis FribūraS kun. Simanas kun. mečislovas kun. Povilas Šultė reinys Dogelis kun. vincentas borisevičius kun. Antanas Viskantas XX a. pradžioje ateitininkija pradeda kazys Bizauskas pradeda ranka rašyti formuotis iš penkių gijų: laikraštį „ateitis“. Fribūro ir leveno studentai kunigai įsteigia 1909 m. „leveno šešetukas“ parengia draugijas „Rūta“ ir „lietuva“. atsišaukimą į europoje studijuojančius Maskvoje katalikų studentų draugiją „Rūta“ studentus „Draugai studentai“: „Žmogau, įsteigia eliziejus Draugelis. atsakysi prieš Dievą ne tik tai, ką patsai vienas Petrapilio dvasinėje akademijoje gali padaryti, o nepadarai, bet ir už tai, ką su kitu kun. Jurgis Matulaitis organizuoja socialinius susidėjęs galėtum padaryti, bet nesirūpini“ <...> kursus kunigams ir skatina juos imtis tautinio „Mes negalime neturėti omenyje, kad nemaža darbo, o studentas Vladas Jurgutis kuria idėją išėjusių mokslus Lietuvių, užmiršę savo šventas apie lietuvių katalikų inteligentų organizacijos priedermes, svetimiems tarnauja, o tuo tarpu kūrimą. visokių atėjūnų ir išgamų ir taip nuvargusioje kaune kun. Povilas Dogelis organizuoja mūsų tėvynėje vardan kitų tautų kultūros kunigų „žurfiksų“ susitikimus aptarti aktualius ir politikos reikalų šiaip ar kitaip varoma visuomenės klausimus, steigia katalikiškas ištautinimo darbas“. organizacijas. 1910 m. vasario 19 d. levene sudaroma kaune buriasi katalikai moksleiviai. katalikų studentų sąjungos valdyba. Pirmojo pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus lietuvą, lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti organizavo inteligentijos išsiuntimą į Rusiją. PETRAPILIS maSKVA VILNIUS Bogorodist Vilniuje pasiliko nedidelė Kurskas VoronEžas inteligentų dalis, kuri tęsė Konotopas LUVENAS Draugijos veiklą lietuvoje ir rūpinosi nukentėjusiais lietuviais, tarp jų Pranas FribūraS Dovydaitis, Povilas Dogelis. JURJEVSKA aleksandras Stulginskis organizavo pedagogikos ir mokytojų rengimo kursus, rūpinosi maisto atsargų kaupimu. Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komitetas, 1915 m. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – m. Yčas. antroje eilėje antras iš kairės – kun. P. Dogelis Į Voronežą atvyko apie krikščioniškųjų „ateitininkų“ 1000 moksleivių, buvo kaitino jaunas, lietuvos atkelta Vilkaviškio išsiilgusias, paauglių gimnazija, Saulės širdis: rašytos notos, mokytojų ir buhalterijos skelbti renginių boikotai, kursai, įkurtos Martyno sąmokslai, kaip mažinti Yčo berniukų ir mergaičių kitos organizacijos narių gimnazijos, Mokytojų skaičių. institutas. Moksleivių ateitininkų apie 400 ateitininkų organizacija Voroneže dalyvavo savos – turėjo šalpos fondą, „paauglių respublikos“ archyvą, biblioteką, rengė kūrime ir valdyme. konferencijas. Jaunuoliai nuolatinė įtampa tarp įvairiapusiškai ruošėsi grįžti liberalios ir socialistinės į lietuvą organizuotai kurti pakraipos „aušrininkų“ ir laisvą valstybę. voronežo moksleiviai, 1918 m. Stovi iš kairės: a. krakauskas, S. Dabušis, J. matulionis. Sėdi iš kairės: b. Žukauskas, L. Žukauskas. Įkvėpti iš Petrapilio atvykusio kapeliono mykolo krupavičiaus, ateitininkai pradeda rengtis kovai dėl valdžios būsimoje Lietuvoje – skaitomi politiniai pranešimai, rengiami susitikimai. voroneže dalis ateitininkų įsijungė į m. krupavičiaus organizuotą krikščionišką šelpimo organizaciją, kuri netrukus tapo krikščionių demokratų partija. m. krupavičius jungė moksleivius į politinės agitacijos darbą, kartu kūrė ateitininkų socialinę doktriną ir Lietuvos ateities planus: demokratiją, pažangią žemės reformą, be kurios įgyvendinimo Lietuvos – dabartine prasme – nebūtų. m. krupavičius (centre), voroneže bolševikų pasmerktas mirčiai, grįžta į Lietuvą, 1918 m. mYLėti Lietuvą, norėti LietuvoS V. Jurgutis ateitininkai valstYbėS kūrėJai PRANAS ALEKSANDRAS KAZYS BIZAUSKAS DOVYDAITIS STUlgINSKIS 1920–1922 m. 1919 m. ministrų Steigiamojo seimo, Švietimo ministras, kabineto vadovas 1926–1927 m. Seimo vėliau Lietuvos pirmininkas, atstovas vatikane, 1922–1926 m., JAV, Latvijoje, Lietuvos Didžiojoje respublikos britanijoje, prezidentas olandijoje VLADAS mYkoLaS JUOZAS JURGUTIS kruPavičiuS PuriCkiS 1922–1923 m. 1923–1926 m. 1920–1922 m. užsienio reikalų Žemės ūkio užsienio reikalų ministras, ministras ministras 1923–1924 m. Lietuvos banko valdytojas, „lito tėvas“ voldemaraS ELIZIEJUS EDUARDAS čarneCkiS DRAUGELIS TURAUSKAS 1919–1920 m. 1919–1920 m. Seimo atstovas, Susisiekimo vidaus reikalų nepaprastasis pasiun- ministras, 1924– ministras, tinys ir įgaliotinis Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui 1925 m. užsienio Sveikatos čekoslovakijai, ateitininkai dalyvauja nepriklausomos reikalų ministras, departamento Jugoslavijai ir rumunijai, Lietuvos atstovas direktorius 1940–1946 m. – nuolatinis Lietuvos respublikos kūrime: JAV, Didžiojoje delegatas prie tautų 1917 – vilniaus konferencija – lietuvių