DOCSLIB.ORG

THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas Atsisveikins

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas Atsisveikins R The t ir st and Greatest Lithuanian Daily m America The Lithuanian Daily News Published by The Lubuaman News Publishing Co., I sc 1739 So. Halsted Street, Chicago, IU. 60603 HAymarket 1-6100 i 9 + &Qnvr One Million Lithuanian In The United States Periodical Division Washington, D. C. 205JQ THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas atsisveikins Izraelio kariuomenės vadovybę GEN. ŠARONAS SIEKS RINKIMŲ. KAI) GALĖTŲ NUŠLUOTI VLSI'S DABARTINIUS MINISTRES JERUZALĖ. Izraelio kabi- esi aukščiau įstatymų!” K l netss, tris dienas svarstęs teis­ “Įstatymai visiems rašyti! Re mo komisijos pranešimą, ketvir­ kia — ir Tau!” tadienio naktį. 16 balsų prieš A. Šaronas. išeidamas, ra vieną (palies gen. šarono) nu­ žvilgsnį į šiuos plakatus. Vie . tarė priimti trijų teisininkų, iš pražingsniavo p r minią ir p tyrusių Sabros iš šatilos stovyk­ čias nuėjo į ministeriją. Ten lose vykusias palestiniečių žu­ pasakė, kad pirmadienį jis at dynes. išvada, kad ir gynybos statydins. Tuo tarpu ariju' t minister's gen. Ariel šaronas tams įsakė surinkti dokui:? dalinai yra kaltas dėl minėtų tus, kurie jam gali būti r.: žudyinių. lingi. Adjutantai pranešė pre Ketvirtadienį gen. šaronas jerui Beginui, kad gen. šaror tris kartus aiškinosi visam mi- atsistatydins pirmadieni, . nisterių kabinetui, kad jis ne­ sveikins su štabu ir perd; kaltas dėl Įvykių Beiruto prie­ ministeriją. miesčio stovyklose, kad aukš­ čiausio teismo pirmininkas ne­ DOBRYNINAS TURĖS žino, ką jis daro, kokią žalą GRĮŽTIfe MASKVON Lietuvos Taryba, paskelbusi Nepriklausomybės Aktą: iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, dr. Jurgis šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stasys Narutavičius, d r. Jonas Basa­ neša visam Izraeliui, ir baigė WASHINGTON, D C. — J; savo kalbą, pareikšdamas, kad navičius, Antanas Smetona, kan. Kazys Stepas šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazys Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. jus Andropovas, paėmęs vy:i: jis nsatsistatydins. Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, kun. Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas šernas ir Pranas Dovydaitis-. sybę Maskvon, paprašė v Kada buvo paskelbti ministe- valdžios pareigūnus eiti ss rių kabineto narių balsavimo pareigas, bet pamažu jis pra rezultatai, gen. šaronas apgai­ jo kaitalioti -Įtakiagesnius j SEKRETORIUS G. SHULTZ TARDYTOJAS KLAUSINĖJO LEŠEK lėsią vS, k&d ŲmniTsteflai taip reigūnus. VLIKO ŽYGIAI EUROPOS PARLA­ GRĮŽO Į JAPONIJĄ lengvai paveikianti, atsistojo h Washingtone jau pas'.:' MENTO REZOLIUCIJAI PAREMTI TOKIJO, Japonija. - Sek r. VALENSA ŠEŠIAS VALANDAS ? išėjo. Jis nedalyvavo tolime - gandas, kad ilgamete S:\ . niuose kabineto narių svarsty Vyriausias Lietuvos Įšlaisvi- belis, per 1982 m. kovo 10 d. George Shultz praleido 12 dienų HELMUT SCHMIDT JAU RUOŠIASI RINKIMAMS, ambasadorius Anatoli’us i* muose. nimo Komitetas, patyręs apie (priėmimą Baltuose Rūmuose, Azijoje. Visur jis turi užvilkinti VAŽINĖJA Iš VIENO SUSIRINKIMO I KITA ■yninas jau atšauktas i Ma-k- Paskelbus paskutinius, baisa 1981 m. sauąįo 3 _dč?š0>ų Euro- paskeBįųĮjk ’’Ąfg.anistano^gierią. sava^kriiemę ilgiau, negu prą- Gal kaltas yra žilas plaukas VARŠUVA, Lenkija. — Soli­ pūliams. Jis yra geras kalbėtb-i ’.varno rezultatus, premjeras pa pos Parlaniento atstovų?pasiūly-. susitik^ A. gfepsėh, džipjė -planavo. Jis pasitarė su ^al Andropovas, pažinęs D h darumo unijos pirmininkas pra­ jas, atsimena faktus, todėl tvirtino, kbd kibinėtas, apklau ta rezoliuciją; liečiančią ’ padėti Europos Parlamento vičepfrtnt ’Azijoj esančiais Amerikos am­ 3° .liną, nori apkarpyti jo d'd< leido šešias valandas Varšuvos žmonės laukia. Jis visuomet tli- šinėjęs kJis svarbesnius liūdi Estijoj, Latvijoj ir Lietuvoje, ir basadoriais. Jis panaudojo progą irivilegijas. Dobryninas i,:: ninku; ir atnaujino su juo anks­ kariuomenės tardytojo įstaigoje. ri ką įdomaus pasakyti. įlinkus ir siūlomus atleisti i; susijusius šu tuo svarstymus Eu­ tyvesnes. diskusijas Pabaltijo informuoti Amerikos pareigū­ ’eras Brežnevo draugas, 'i va Pradžioje jis buvo pasiryžęs vi­ Buvęs kancleris sako, kad šo tarnybos kariuomenės vadus ropos Parlamento politinėje ko­ valstybių ^l^feušimu. nus apie kiekvieną dieną daro­ įama, kad Dobryninas gaud: sai nevažiuot į Varšuvą ir neliu­ cialdcmokratai valdė kraštą pripažįsta teismo komisijos pra misijoje, taip pąl dt: A. Geručio mas pakaitas. tikslias informacijas iš auk: VLIKo valdyba, turėdama gal­ dyti, bet kai patyrė, jog karo melų, kol prieš penkis mėnesius- nešimą. Beginąs paprašė, ka ir inž. A. Venskaus atliktus tuo voje Europos partinį susigrupa- Amerikos pareigūnų, bet lai ’ Sekretorius, grįždamas iš teismas svarsto penkių Solida­ maža laisvųjų demokratų grji-; gen. šaronas atsistatydintų, ts reikalu žygius, nutarė tuojau vimą, paragino krikščionių de­ rusi netiesa. Naujuoju amba Hong Kongo, manė, kad verta rumo veikėjų bylą, tai jis nu­ pelė persimetė pas krikščiortisi čiau pastarasis nepasakė, ka: imtis papildbmos akcijos šiai .loriumi bus paskirtas dalau mokratų ir socialdemokratų at­ užsukti į Tokiją jr painformuoti tarė paklausti, ko prokuratūra demokratus. Visi turime atidžiai jis atsistatydina, o atsikėlė i. pristatytai rezoliucijai paremti. uis ambasados tarnautojas Be stovus daryti žygius rezoliucijai Japonijos premjerą apie savo iš jo nori. sekti pakaitas, mažos* grupelės išėjo. Bendrame pasitarime, .su lat­ mestnych, Andropovo dra.i, paremti per giminingas jiems kelionės įspūdžius ir patirtus Vidaus reikalų minister’s Jer­ padarytas. Žmonės turi jausti, Kabineto nariai atsikvėpė, ka vių ir estų organizacijų atsto­ tarptautines organizacijas. Vla­ faktus. Jis buvo susitikęs su zy Urban pareiškė, kad eina ar las 13 melų valdymas bu^o jis išėjo, bet klausimas dar bu vais buvo sutarta įteikti^Euro­ KARIAI MALŠLNA FILI­ das šoliūnas, krikščioniu demo­ premjeru Jasuhiro Nakasone. byla Kor grupės, kuri planavo naudingas kraštui, ar gal jis vo nebaigtas. Jam nealsistatydi pos Parlamento nariams bend­ PINŲ MAIŠTININKUS kratu atstovas, 1982 m. lapkri­ Turėjo progos susipažinti su jo nuversti dabartinę Lenkijos vy­ netarnavo gyventojų daugumai. nūs, premjeras pasiūlė, kad pc rą memorandumą Pasaulinės čio 25-27 d. dalyvavo Pasaulio riausybę. Pats Valensa šioje by­ MANILA, Filipinai.— dukra Mičiko Acumi. Ji įteikė; Schmidt moka kasdienybės sėdžiaujantieji nutartų jį nu- Pree Baltų Santalkos vardu, kuriai Krikščionių Demokratų Sąjun­ loje nebuvo įveltas. Jis buvo savaitę Filipinų kariai nūs; dovaną parvežti žmonai. Psnk- j įvykiais sudominti klausytojus, tų pareigų pašalinti, vis -šiais metais pirmininkauja dr. gos konferencijoje Ekvadore, ir suimtas 1981 m. gruodžio 13 d., tadienį sekretorius išskrido į lis gyvai papasakojo, kaip L. pripažįstame teismo komisijos >eptynis maištininkus. Jie bi K. Bobelis, šis memorandumas, tuo reikalu turėjo pasikall>ėi' saugomas namu arešte. nepatenkinti prezidento Mae Washing t oną. O c Brežnevas atvažiuodavo pas jį pranešimą, ir visi žinome, kad paruoštas dr. D. Krivicko, talki­ mus su eile konferencijos daly­ jis nealsistalydin', tai privalom pravestais rinkimais. ninkaujant dr. K. .Turgėlai. lat­ Valensa nepakenks ir kaip A. Gromyka atvažiavo vių. Taip pat socialdemokratų Izraelio gcnerclų dauguma jį atleisti iš tų pareigų. pa­ Dabar gen. Fidel Ramos p viams ’r estams pritarus, buvo savo draugams pas kanclerį Kohl. atstovas J. Vilčinskas dalyvavo patenkinta, kad gen. šaronas žymėjo premjeras. .lesa, kad į Fipilinų pietines pasiųstas 19X2 m. rugsėjo 25 d. Centro-Rytų Europos Socialistų Suimtieji buvo susirūpinę Va- as pasiųsta dar 2,00 karei atleistais iš gynybos ministerio TURĖTŲ RŪPINTIS Kabinete k>lo naujas ginčas. Antras papildomas pareiškimas. Unijos konferencijoje Bonoje lensos liudijimu. Yra kelios salos, kuriose is:, pareigų. DVASIŠKAIS REIKALAIS Vieni norėjo duoti jam valdyt 19X3 m. sausio X-tos dienos, bu­ 1982 m. lapkričio 1-2 d., kur pa­ — Nebijokite, aš nepakenksiu rita minister!;a. Riti tvirtino, ginkluotos gaujos, pagrobia vo įteiktas VLIKo delegacijos sakė kalbą ir įteikė raštu atitin­ — šiaurės Brazilijoje kilo di-; savo draugams, — atsakė jiems ROMA. Italija. Romos pro­ kad tai būtų priešinga te; ėji lid lių salų administraciją asmeniškai p a r 1 a m e ntarams kamą pareiškimą. dėlės audros ir lietus. 17.000 gv-j Valensa. kuratūra atėmė leidimus trims nutarimui. Dar kit’ bijojo, kad policijos centrus, Federalinė Strasbiirge. Politinė Komisija, atsižvelg­ ventojų neteko pastogės. Laimė,' Valensa dar pareiškė, ksd jis Italijos kunigams išvažiuoti iš šaronas nep.ivartotų savo įtakos, džia to netoleruos. Artimesniems santykiams pa­ dama į padarytus pasiūlymus, kad ten šilta. i nepritaria prievartai prieš savo Italijos. nepabandytų surui st: pervers­ laikyti su Europos Parlamentu, 1982 m. rugsėjo 22 d. priėmė draugus. Pasirodo, kad vienas dvasiš­ mo. Vien: norėjo palikti genero­ — Penktadienį aukso galutinį rezoliucijos teksią. Ir VLIKo atstovas inž. A. Venskus Beginąs pasiuntė stiprią L. Valensa pripažino karišką kis, užimantis labai aukštas pa­ lą šaroną kabinete, kiti bijojo kainavo ? 196. pagaliau Politinės Komisijos re­ keliais atvejais matėsi su Poli­ apsaugą aukščiausio teismo pir-1 Lenkijos vyriausybę, nors jis reigas Vatikano banke, jau nuo krašte neramumų. Tret cms rū­ zoliucijos projekto svarstymas tinės Komisijos referentu, dr. 1 mininkui Icakui Kahanui ginti. asmeniškai nemėgsta generolo 11)73 iki 19X0 metų mokėdavo pėjo karių nuotaikos buvo įtrauktas Į Europos Parla­ Otto von Habsburg. Dr. K. Bo- Jis ragino generolą A. šaroną Jaruzclskio. Premjeras Dancige išimti perleistus į banką gazoli- Beginąs pareiškė,
Load more

Recommended publications
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival
    4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid­ deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es­ systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely.
    [Show full text]
  • THE FIELD 0820 Superior Ave
    t •***• LITHUANIAN WEEKLY re- /<^TVA Published every Friday in Cleveland by "M kJ'IA'J Ohio Lithuanian Publishing Co. THE FIELD 0820 Superior Ave. Cleveland 3, Ohio Subscription per Year III Advance A In the United States $3.00 In Foreign Countries $4.00 % oA K Entered aš Second-Class matter Deceifi- 0$ tu ber Cth. 1915, at the Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1879. "•Ii "V%,. The only Lithuanian Newspaper published in Ohio reaching a very large majority of the 80.000 Lithuanians in the State and 20,000 in CtfvslaiKi. Bolševikai AmerikX** % DIRVA Mulkins iki Apgaus %t\ Kaina 5c. CLEVELAND, OHIO DEC.-GRUOD. 20, 1946 (31-mi metai :: 31st year) SOVIETŲ diplomatai, kurie yra tikri Kremliaus užgrudinti propaganditai ir šnipai, palen­ Visus Dirvos Skaitytojus, Rėmėjus ir Bendradarbius gva varosi iki to kad Amerikos Amerikoje ir Visose Pasaulio Dalyse Esančius vadus apgaus ir apmaus, o ta­ da jau bus po Amerikos. Naujas Pavojus-* Tremtiniams Sveikiname su šventomis Kalėdomis štai iškyla aikštėn kaip se­ nukas Senatorius Connally, De­ Dirvos Redakcija ir Administracija. £# konom iku mokratas, Užsienių Reikalų ko­ ŠAUKIAMA MUSŲ VADAI PROTES­ misijos narys, paskirtas Ame­ PREZ. TRUMAN pranašau­ rikos delegatu taikos deryboms TUI PRIEŠ UNRRA KLASTAS ja kad 194/ metais nebus šaly­ su sovietais, rodydamas savo je darbų ir bizniu suslugimo. tikrą norą taikos, bolševikų vi­ POPIEŽIUS KALBĖS STASSEN KANDIDA- Sako, nėra priežasties tikėti liojamas ir mulkinamas, ko tik LVS pirmininkas gavęs žemiau paduotą pranešimą PER RADIO KALĖ­ TUOJA Į PREZI­ kad suslugimas turėtų užeiti. neprivedė Suv. Valstijas prie ir pasitaręs su LVS valdybos nariais skubiai kontakta­ ^ Nelaimė tame kad dalykų atidengimo sovietams visų ži­ vo ALT ir kitas organizacijas sudarymui vieningo žygio DŲ PROGA DENTUS eiga nepranašauja gero dar­ nių apie atominę bombą.
    [Show full text]
  • Edukacinės Programos Teminė Paskaita
    Regina Jackūnaitė LIETUVIŠKA KINO KRONIKA - ISTORIJOS ŠALTINIS Kino kronika, tai trumpo metražo dokumentinio filmo forma, ypač paplitusi 20-ojo amžiaus pirmoje pusėje. Tai buvo naujienų šaltinis, aktualijos ir pramoga kino teatrų žiūrovams. Kino kronika paprastai buvo rodoma prieš pagrindinį filmą. Susipažinimas su tarpukario Lietuvos kino kronika galėtų praplėsti supratimą apie svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, papildyti istorinių šaltinių bazę, arba būti pagrindiniu šaltiniu, kai norima perteikti to meto atmosferą, gestus, ritualus, bendrą situaciją visuomenėje. Žiūrint iš tradicinės istoriografijos taško, kai svarbiausi yra įvykiai, kino dokumentas retai gali būti naudingas, bet, jei žiūrėsime į istoriją sociokultūriniu aspektu, kai svarbiausia laikmečio atmosfera, ritualai, vertybės, bendra visuomeninė situacija - tai kino dokumentas dažnai bus vienintelis šaltinis. Tarpukario Lietuvos kino kronikos išliko labai mažai. Tai, kad nebeturime didžiosios dalies kronikų, lėmė istoriniai įvykiai - lietuviška kino kronika pakliuvo į Sovietų Sąjungos archyvus, o visa likusi filmuota medžiaga, buvusi ne valstybės rankose, buvo negarsinama. Užsienyje likusi Lietuvos kino kronika buvo “už geležinės uždangos”. Vis dėlto, Centriniam valstybės archyvui pavyko iš Maskvos atgauti dalį kino kronikos dar sovietiniais laikais, o dabar kartas nuo karto gaunami kino archyvai iš užsienio lietuvių. Šioje teminėje paskaitoje parodysiu kino kronikos ištraukų apie politikos veikėjus, kariuomenę, pramonę ir žemės ūkį. POLITIKOS VEIKĖJAI Tarpukario Lietuvos kino kronika užfiksavo daug istorinių asmenybių, ypač politikos veikėjų. Juose galime pamatyti visus tris Lietuvos prezidentus: Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių. Tiesa, Kazys Grinius užfiksuotas tik vieninteliame Jono. K. Miliaus filme, ir, be to, labai trumpai. Nemažai išliko ir nufilmuotų ministrų. Iš Nepriklausomybės akto signatarų užfiksuoti Jonas Basanavičius, Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas, Vladas Mironas, Justinas Staugaitis. Plačiausiai iš kino kronikos atsiskleidžia Antano Smetonos portretas.
    [Show full text]
  • Signatarų Namai Vilniuje
    Lietuvos nacionalinė į M.Mažvydo biblioteka i 2007 VASARIO 17 d. N A T A R A Saliamonas Banaitis -Mykolas Biržiška Pranas Dovydaitis Petras Klimas Vladas Mironas Jonas Basanavičius Kazys Bizauskas Steponas Kairys Donatas Malinauskas Stanislovas Narutavičius SIGNATARŲ NAMAI VILNIUJE „Lietuvių Taryba, kaipo vienintelė lietuvių JADVYGA GODUNAVIČIENĖ tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konfe­ rencijos nutarimu, rugsėjo m. 18-28 d. 1917 me­ Vasario 16-osios dvasia tais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demo­ kratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valsty­ Jaukioje, turistų lankomoje Vilniaus sena­ bę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti miesčio Pilies gatvėje, pilnoje užeiti viliojančių nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su ki­ kavinių, parduotuvių vitrinų, išdidžia ramybe tomis valstybėmis”. išsiskiria 26-uoju numeriu pažymėtas raudonų Kas buvo jie, kukliame kambarėlyje susirin­ plytų namas, prie kurio nuolat plevėsuoja tri­ kę ir atsakomybę už būsimą valstybę prisiėmę, spalvė vėliava. Tai Lietuvos nacionaliniam mu­ Lietuvių Tarybos nariai? ziejui pavaldūs Signatarų namai, už kurių ra­ Mokslininkai, pedagogai, dvasininkai, inži­ maus fasado tebealsuoja gyva nepriklausomybės nieriai, neabejotini tautos šviesuoliai, ilgai dvasia. Ji - 1918 metų Vasario 16-osios Nepri­ brandinę nepriklausomybės idėją. Tad dar sykį klausomybės Aktą pasirašiusiųjų portretuose, ji prisiminkime jų pavardes: Saliamonas Banaitis, - muziejinėje ekspozicijoje, ji - Jono Basanavi­ čiaus atminimo kambaryje, kuriame stovi auten­ Nukelta į 2 psl. tiški buvusio jo kabineto baldai, kabo paveiks­ lai, pilna įvairių atmintinų daiktų. Ekspozicija nuolat lankoma miesto svečių, moksleivių. Ypač gausu jų čia būna kiekvienų ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO metų vasario 16-tąją. Visą gatvę, ankštą uždarą PUSLAPIUOSE kiemelį užtvindo būriai žmonių, džiaugsmingai sutinkančių prof. Vytautą Landsbergį, jo sveiki­ Signatarų namai Vilniuje • Leonardas nimus.
    [Show full text]
  • Faktai Apie Vasario 16 D
    Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • The One-Eyed Man and the Wicked Boar
    The University of Maine DigitalCommons@UMaine Honors College Spring 5-2021 The One-Eyed Man and the Wicked Boar Iaryna Iasenytska Follow this and additional works at: https://digitalcommons.library.umaine.edu/honors Part of the International and Area Studies Commons, International Relations Commons, and the Political Theory Commons This Honors Thesis is brought to you for free and open access by DigitalCommons@UMaine. It has been accepted for inclusion in Honors College by an authorized administrator of DigitalCommons@UMaine. For more information, please contact [email protected]. THE ONE-EYED MAN AND THE WICKED BOAR by Iaryna Iasenytska A Thesis Submitted in Partial Fulfillment of the Requirements for a Degree with Honors (International Affairs) The Honors College The University of Maine May 2021 Advisory Committee: Kristin Vekasi, Professor of Political Science and School of Policy & International Affairs, Advisor Robert Ballingall, Assistant Professor of Political Science Robert Glover, Associate Professor of Political Science & Honors Lora Pitman, Adjunct Assistant Professor of Political Science Stefano Tijerina, Lecturer in Management ©2021- Iasenytska All Rights Reserved ABSTRACT This thesis examines territorial authoritarian threats to the Western world through an examination of historical and contemporary case studies. The historical examples used in this thesis are from Eastern Europe, since it had many chances to engage in international law with the authoritarian state, leading its people to understand the nature of one of the oldest authoritarian states: Russia. The four case studies used are: 1) Treaty of Brest-Litovsk (1918), 2) Soviet Invasion of Poland (1939-1940), 3) Soviet Occupation of Baltic states (1939-1945), and 4) Russian Annexation of Crimea (2014).
    [Show full text]
  • Diplomatic Activities of Kazys Škirpa, the First Lithuanian Envoy to Poland 93 Was Published in Lithuanian4
    EUROPA ORIENTALIS 6 (2015) Studia z dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich ISSN 2081-8741 DOI: http://dx.doi.org/10.12775/EO.2015.005 Simonas Jazavita Diplomatic activities (Vytautas Magnus University – Kaunas, Litwa) of Kazys Škirpa, the first lithuanian envoy to Poland, in March–December, 1938 Słowa kluczowe: Kazys Škirpa; stosunki polsko-litewskie; polityka zagraniczna Litwy w okresie międzywojennym; historia dyplomacji Keywords: Kazys Škirpa; Lithuanian-Polish relationship; Lithuanian foreign pol- icy during the Interwar period; history of diplomacy Introduction olonel of the General Staff and diplomat Kazys Škirpa (1895–1979) Cis one of the most complicated personalities in the Lithuanian history of the 20th century, especially to the researchers of foreign policy. It is dif- ficult to evaluate the activities of this person unambiguously: in 1915, when he was only 20, he had an idea to establish Lithuanian troops in the Russian army; later he became the first volunteer in the Lithuanian army and was especially active in the fights for the independence of Lithuania. He was studying military sciences in Switzerland and Belgium. After graduation, he was the leader of the Lithuanian secret service, and in 1926 he was appoint- ed the Chief of the General Staff, this way becoming the most important person in the Lithuanian army de facto. He was the only one who attempted to resist against the coup d’état in December, 1926. Therefore, he was disfa- voured by the new authorities and President Antanas Smetona and appointed to a diplomatic service against his own will: he was the Lithuanian military attaché in Berlin in 1928–1937.
    [Show full text]
  • Lithuania's Neutrality in the Polish-German War of 1939
    Acta Poloniae Historica 42, 1980 PL ISSN 0001-6829 Piotr Łossowski LITHUANIA’S NEUTRALITY IN THE POLISH-GERMAN WAR OF 1939 As time goes by and ever new sources come to light, the origin and development of Poland’s defensive war in 1939 appear more and more multi-faceted and complex. At first, the prédominant trend was the interest in the military aspect of the war and the search for the reasons of the defeat. Then, studies embraced the diplomatie history, later also the behaviour of the civilians in those decisive weeks. Now, forty years on, many aspects have been already thoroughly examined. But there are still many other problems, only apparently less important, which had not as yet attracted the attention of scholars in a satisfactory degree. For instance, the growing war crisis in August 1939 has been presented almost hour by hour, as well as the development of Poland’s relations with the main European powers, then and in the first weeks of the war. The importance of those matters is unassailable and interest in them justified. But at the same time the relations between Poland and her smaller neighbours in the south and north have been dealt with much less thoroughly than they deserve. Yet, much depended on the attitude of those countries lying directly across the borders. First and foremost, it conditioned the degree of Poland’s isolation in the face of the Nazi agression. The behaviour of the neighbours could improve 10 Acta Poloniae Historica 42 http://rcin.org.pl 146 PIOTR ŁOSSOWSKI or worsen the political and strategie situation of the Second Republic.
    [Show full text]
  • Under the Shadow of Stalin and Hitler (World War Ii and the Fate of the European Nations, 1939-1941)
    UNDER THE SHADOW OF STALIN AND HITLER (WORLD WAR II AND THE FATE OF THE EUROPEAN NATIONS, 1939-1941) Summary INTRODUCTION And further by these, my son, be admonished: of making many books there is no end; and much study is a weariness of the flesh. (Eccl. 12: 12) What was exactly the Second World War? When did it start? These questions appear simple at first sight, but they have an astonishingly great variety of answers. Unlike the First World War, the second one has raised much more irreconcilable assessments both among the public and among scholars. Seven decades since the end of the Second World War are obviously not enough for reaching a generally accepted viewpoint. There is no unanimity even about the start of World War II. In Chinese and Japanese eyes it broke out on July 7, 1937, when Japan launched a large-scale invasion of China. For their part, Europeans associate the beginning of the conflict with the German assault on Poland on September 1, 1939. For the Americans the Second World War started with the Japanese attack on Pearl Harbor, perpetrated on December 7, 1941. There is some truth in each of these interpretations, but there is also too much distortion, subjectivity and deliberate concealment of crucial facts. Practically everybody agrees that the First World War started with the war declaration of Austria-Hungary on Serbia on July 28, 1914, and the bombardment of Belgrade by the Austro-Hungarians on the following day and that it ended with the surrender of Germany under the Compiegne Armistice on November 11, 1918.
    [Show full text]
  • Ateitininkų Keliu 1910–2010 XIX A
    ateitininkų keliu 1910–2010 XiX a. pabaigoje prasidėjęs ateitininkų sąjū- ketvirtas dešimtmetis – tai kovos dėl lietu- dis buvo jaunų katalikų inteligentų kova prieš vos laisvės ir skaudžių netekčių metai, kai karas lietuvių nukrikščionėjimą ir nutautėjimą, ta- nusinešė daugybės lietuvos ir krikščioniškosios čiau skirtingai nuo kitų kovų, ji buvo kurianti kultūros kūrėjų, tarp jų ir ateitininkų vado pro- kova ir statanti tvirtus pamatus nepriklausomai fesoriaus Prano Dovydaičio, gyvybes. Vokieti- lietuvos valstybei. jos pabėgėlių stovyklose gyvenantys ateitinikai tais pamatais tapo lietuvių moksleiviai ir stu- atkūrė organizaciją, atnaujino žurnalo „ateitis“ dentai, išaugę į pirmąją tarpukario nepriklau- leidybą. emigravus iš Vokietijos žurnalas buvo somos lietuvos katalikų inteligentų, visuome- leidžiamas Jungtinėse amerikos Valstijose, o nės veikėjų, valstybės kūrėjų kartą, kuri „kaip organizacija su veiklos centru JaV jungė Šiaurės naujas raugas, formavo, skaidrino, kėlė tautos amerikos, australijos ir europos žemynuose iš- gyvenimą ir lygino kitų srovių aštrius kampus“ sisklaidžiusius ateitininkus. (kun. St. Yla). Daugelį jų antrasis pasaulinis karas Po 50 okupacijos metų ateitininkų organi- sunaikino, išblaškė po pasaulį, kiti tapo rezisten- zacija buvo atkurta lietuvoje. Jos narių skai- tais ir pogrindžio veikėjais okupuotoje lietuvoje. čius sparčiai didėjo, kūrėsi kuopos, atnaujin- išeivijoje organizacija buvo atkurta, klestėjo ir ta korporacijų veikla, per du nepriklausomos jungė skirtinguose žemynuose išsisklaidžiusius lietuvos dešimtmečius organizacijoje užaugo ateitininkus. išgyvenant pavergtos tėvynės tra- naujoji sendraugių karta, tačiau amžinybėn gediją išeivijos ateitininkų veikloje tautiškumo palydėti daugelis pirmųjų ateitininkijos kūrė- principas tapo svarbiausiu – aktyviai veikta dėl jų. lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasauliui kiekviena nauja karta nešioja skolą tiems skelbiama apie mažos valstybės kovą dėl laivės, žmonėms, kurie dėl idealo aukojo savo laiką, saugoma lietuviška kultūra, tradicijos, kalba.
    [Show full text]