DOCSLIB.ORG

Signatarų Namai Vilniuje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Signatarų Namai Vilniuje Lietuvos nacionalinė į M.Mažvydo biblioteka i 2007 VASARIO 17 d. N A T A R A Saliamonas Banaitis -Mykolas Biržiška Pranas Dovydaitis Petras Klimas Vladas Mironas Jonas Basanavičius Kazys Bizauskas Steponas Kairys Donatas Malinauskas Stanislovas Narutavičius SIGNATARŲ NAMAI VILNIUJE „Lietuvių Taryba, kaipo vienintelė lietuvių JADVYGA GODUNAVIČIENĖ tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konfe­ rencijos nutarimu, rugsėjo m. 18-28 d. 1917 me­ Vasario 16-osios dvasia tais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demo­ kratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valsty­ Jaukioje, turistų lankomoje Vilniaus sena­ bę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti miesčio Pilies gatvėje, pilnoje užeiti viliojančių nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su ki­ kavinių, parduotuvių vitrinų, išdidžia ramybe tomis valstybėmis”. išsiskiria 26-uoju numeriu pažymėtas raudonų Kas buvo jie, kukliame kambarėlyje susirin­ plytų namas, prie kurio nuolat plevėsuoja tri­ kę ir atsakomybę už būsimą valstybę prisiėmę, spalvė vėliava. Tai Lietuvos nacionaliniam mu­ Lietuvių Tarybos nariai? ziejui pavaldūs Signatarų namai, už kurių ra­ Mokslininkai, pedagogai, dvasininkai, inži­ maus fasado tebealsuoja gyva nepriklausomybės nieriai, neabejotini tautos šviesuoliai, ilgai dvasia. Ji - 1918 metų Vasario 16-osios Nepri­ brandinę nepriklausomybės idėją. Tad dar sykį klausomybės Aktą pasirašiusiųjų portretuose, ji prisiminkime jų pavardes: Saliamonas Banaitis, - muziejinėje ekspozicijoje, ji - Jono Basanavi­ čiaus atminimo kambaryje, kuriame stovi auten­ Nukelta į 2 psl. tiški buvusio jo kabineto baldai, kabo paveiks­ lai, pilna įvairių atmintinų daiktų. Ekspozicija nuolat lankoma miesto svečių, moksleivių. Ypač gausu jų čia būna kiekvienų ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO metų vasario 16-tąją. Visą gatvę, ankštą uždarą PUSLAPIUOSE kiemelį užtvindo būriai žmonių, džiaugsmingai sutinkančių prof. Vytautą Landsbergį, jo sveiki­ Signatarų namai Vilniuje • Leonardas nimus. Dalyvauja Seimo, Vyriausybės vadovai. Šimutis - eilėraščiai • Vladas Iškilmingai skaitant visas dvidešimt Vasario 16- Bartusevičius - ryški tautinio meno osios Nepriklausomybės Akto signatarų pavar­ žvaigždė • Jurgos Ivanauskaitės (PYP) • des, kiekvienam iš jų suskamba šalia esančios Ekspresyvi ir novatoriška Elvyros Katalinos Signatarų namai, kuriuose 1918 metų vasario 16-ąją buvo Šv. Jonų bažnyčios varpas. Virš miesto stogų nu­ Kriaučiūnaitės grafika • Neapetitiškai pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Namai restauruoti šven­ aidi šventinio saliuto salvės. Ir kaskart prisime­ pavadintas rinkinys • „Baltosios anketos" čiant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 80-metį. nama, jog iki šiol nepavyko rasti šio svarbaus klausimus atsako Stasys Noreikis Viktoro Kapočiaus nuotr. istorinio dokumento originalo, skelbusio, kad: 2 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2007 VASARIO 17 d. SIGNATARAI Alfonsas Petrulis Jonas Smilgevičius Aleksandras Stulginskis Kazimieras Steponas Šaulys Jonas Vailokaitis Antanas Smetona Justinas Staugaitis Jurgis Šaulys Jokūbas Šernas Jonas Vileišis LEONARDAS ŠIMUTIS Signatarų namai EINA NAUJA LIETUVA Griuvėsiai - apdegę namai... Atkelta iš 1 psl. saugo, žada paskolinti atmintinų relikvijų. Upės patvinę kraujais... Signatarų namai maloniai bendrauja su Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazys Puvėsiai... kur žiūri... kapai... Saliamono Banaičio anūke Salomėja Valukas, Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kai­ Šmėklos belaksto keliais... daug įdomaus papasakojusia apie dviejų šei­ rys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, mų - Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio - Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Al­ ryšius, savitarpio pagalbą. Senovėj sugriautos pilies fonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smil­ Lietuvos nacionalinio muziejaus restaura­ Likę griuvėsiai... ir dar gevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas toriai tvarko didelio formato paveikslą „Sig­ Ranka naujo priešo palies - Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis ir natarai”, kurį 1939 m. pasaulinei parodai Griaus? Gal išgriovė dabar? New York mieste nutapė Petras Kalpokas. Pa­ Jonas Vileišis. veikslas į Lietuvą sugrįžo po ilgų ilgų dešimt­ Vėliau vieni jų stos prie valstybės vairo, Aplinkui išalkę varnai mečių. Jis, kartu su daugeliu kitų eksponatų, kiti grįš prie savo profesinės veiklos. Skirtingi puoš ekspoziciją, skirtą Vasario 16-osios 90- Skraido, klaikiai šaukdami; bus ir jų likimai, netekus nepriklausomybės. osioms metinėms, kurios bus jau visai netru­ Nuskurę, nuleisti sparnai, Dauguma pasitrauks į Vakarus, ne vienas žus kus - po metų. Krankia kažką jausdami!.. nuo okupantų rankos, bus sušaudytas ar badu Gerais darbais, eksponatų paieška pasižy­ numarintas. mi prie Signatarų namų veikiantis Vasario 16- Atskrido ir aras narsus, osios klubas, kurį įsteigė patys signatarų ar­ Iškalbingos relikvijos Blaškė ir draskė visus! timieji. Klubas rengia atminimo vakarus, mini jubiliejines datas. Siautėja po girią, laukus - Signatarų namų vedėja, prityrusi muzie­ Dieve, tėvynė pražus! jininkė Meilutė Peikštenienė ne vienintelė šei­ moje saugo Lietuvos nepriklausomybei svar­ Aktas pasirašytas nedideliame kambarėlyje bius istorinius rinkinius. Jos vyras Eugenijus Išaušo rytužis gražus, - Kodėl Signatarų namai įsikūrė būtent Peikštenis yra Genocido aukų muziejaus di­ Brėkšta aušrelė anksti. šiame, daug lėšų jų sutvarkymui ir priežiūrai rektorius, tad muziejininkystė jau tapo šei­ Viltis griuvėsiuos - nežus!.. reikalaujančiame, pastate, o ne kur nors Sei­ mynine profesija. Šį sykį Meilutė Peikštenienė Saulė ją šildo skaisti! mo rūmuose? - klausiu Meilutės Peikštenie- papasakojo apie ekspozicijai kaupiamas, senų­ nės. jų signatarų palikuonių dovanojamas, relikvi­ - Todėl, kad būtent čia, nedideliame tre­ Atbudo, atgijo gamta. jas. Jos nuolat papildo turimus rinkinius nau­ čiojo aukšto kambarėlyje, kurį tada nuoma- Stovi griuvėsiuos nauja jomis žiniomis, nauja patirtimi. Signatarų na­ vosi Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo mai nuolat ragina lankytojus, signatarų arti­ Esybė! - tai kelias tauta! karo šelpti, 1918 metų vasario 16-tąją ir susi­ muosius perduoti ar bent paskolinti muziejui Žengia nauja Lietuva! rinko Nepriklausomybės Aktą paskelbusi Lie­ atmintinus daiktus - knygas, dokumentus, fo­ tuvos Taryba. tografijas ir kt. Ir sulaukiama atsiliepimų. Pastatas iki šiol tebevadinamas Štralio Iš kelio, iš kelio visi, Kazio Bizausko dukra, Prima Bizauskai- namu, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Jai, kurie rengėt kapus! tė-Dunn, gyvenanti Anglijoje, padovanojo tėvo paminėtas 1645 metais. Jo savininkas buvo Iš kelio, o šmėkla tamsi, - apdovanojimų kolekciją. Ji bus eksponuojama Vilniaus burmistras Škotas. Ilgą laiką čia bu­ Eina nauja Lietuva! kartu su Petro Klimo, Prano Dovydaičio, Jus­ vo dirbtuvės, nuomojami butai. Kelis kartus tino Staugaičio giminių dovanotais daiktais. 1918 m. pertvarkytas namas priklausė bažnyčiai. 19 a. Stanislovo Narutavičiaus baldų dovanojo bu­ Leonardas Šimutis (slapyvardis Šilelis), buvęs ilga­ jį įsigijo Karlas ir Juzefą Štraliai. Ir jie, ir jų vusi šios šeimos bičiulė. Diplomato Jurgio metis (1927-1968 m.) dienraščio Draugo vyriau­ palikuonys nuomodavo butus amatininkams, Šaulio daiktų gauta iš vieno Šveicarijos kolek­ sias redaktorius yra išleidęs keletą knygų, tarp jų ir mokytojams. Taip vieną trečiojo aukšto butą cininko. Mykolo Biržiškos anūkė Venta Leon eilėraščių rinkinį Ilgesio valandėlės (1988 m.), iš išsaugojo daug senelį primenančių daiktų. kurio paimti šie posmai. Jono Vileišio anūkė Reda Tursaitė taip pat Nukelta į 8 psl. 2007 VASARIO 17 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 3 Vladas Bartusevičius - ryški tautinio meno žvaigždė save jos vieton. Visa laimė, vokiečiams skubiai ANATOLIJUS LAPINSKAS traukiantis, tėvas liko gyvas. Dar sudėtingesnė paties V Bartusevičiaus ka­ ro ir pokario epopėja. Karui baigiantis, jis buvo 1940 metu pabaigoje įsteigto Vilniaus paimtas į rusų kariuomenę, iš jos pabėgo ir slaps­ tėsi. Kelis mėnesius miško bunkeris buvo jo na­ filharmonijos liaudies dainų ir šokių mai. Sovietinės Lietuvos valdžiai paskelbus am­ ansamblio (dabartinės „Lietuvos”) nestiją, jis patikėjo ja ir legalizavosi. Tačiau vis tiek teko pusmetį pasėdėti Lukiškėse, kol „orga­ istorijoje buvo nemažai pakilimų ir nai” aiškinosi jo asmenybę. O broliui viskas bai­ nusileidimų. Dešimtmetį ansambliui gėsi liūdniau - dešimčia metų tremties... Šiuos savo gyvenimo faktus, kaip ir giminai­ vadovavusio Vlado Bartusevičiaus čius užsienyje (tarp jų ir žinomas Amerikos poli­ laikotarpis (1962 - 1972) laikytinas vienu tikas Edward Derwinski), V Bartusevičius slėpė iki gyvenimo pabaigos, nenorėdamas pakenkti nei pakiliausių, stilistiškai gryniausių ir sau, nei artimiesiems. Tokie buvo laikai... emociškai įtikinamiausių ansamblio 1946 m. V Bartusevičius įstojo^ Vilniaus kon­ servatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro aka­ veiklos periodų. V. Bartusevičiaus (1927 - demija) ir 1952 m. įgijo birbynės dėstytojo bei liau­ 1982) gimimo aštuoniasdešimtmetis - dies instrumentų orkestro dirigento specialybę. Tais pačiais metais jis pradėjo vadovauti Vil­ tinkama proga apžvelgti šio iškilaus niaus universiteto studentų dainų ir šokių an­ žmogaus gyvenimų, jo veiklą „Lietuvos” sambliui. Čia netrukus ėmė ryškėti pirmieji lai­ mėjimai: pasirodymai Lietuvių literatūros ir meno Vladas Bartusevičius ansamblyje ir Dainų šventėse, kur dekadoje Maskvoje, Pasaulio jaunimo ir studentų geriausiai buvo įgyvendinta jo tautinio festivaliuose. Viename jų - 1959 m. - Vienoje, kar­ niaus Kalnų parke ir Kauno Dainų slėnyje. V Bar­ meno samprata,
Load more

Recommended publications
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas Atsisveikins
    R The t ir st and Greatest Lithuanian Daily m America The Lithuanian Daily News Published by The Lubuaman News Publishing Co., I sc 1739 So. Halsted Street, Chicago, IU. 60603 HAymarket 1-6100 i 9 + &Qnvr One Million Lithuanian In The United States Periodical Division Washington, D. C. 205JQ THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas atsisveikins Izraelio kariuomenės vadovybę GEN. ŠARONAS SIEKS RINKIMŲ. KAI) GALĖTŲ NUŠLUOTI VLSI'S DABARTINIUS MINISTRES JERUZALĖ. Izraelio kabi- esi aukščiau įstatymų!” K l netss, tris dienas svarstęs teis­ “Įstatymai visiems rašyti! Re mo komisijos pranešimą, ketvir­ kia — ir Tau!” tadienio naktį. 16 balsų prieš A. Šaronas. išeidamas, ra vieną (palies gen. šarono) nu­ žvilgsnį į šiuos plakatus. Vie . tarė priimti trijų teisininkų, iš pražingsniavo p r minią ir p tyrusių Sabros iš šatilos stovyk­ čias nuėjo į ministeriją. Ten lose vykusias palestiniečių žu­ pasakė, kad pirmadienį jis at dynes. išvada, kad ir gynybos statydins. Tuo tarpu ariju' t minister's gen. Ariel šaronas tams įsakė surinkti dokui:? dalinai yra kaltas dėl minėtų tus, kurie jam gali būti r.: žudyinių. lingi. Adjutantai pranešė pre Ketvirtadienį gen. šaronas jerui Beginui, kad gen. šaror tris kartus aiškinosi visam mi- atsistatydins pirmadieni, . nisterių kabinetui, kad jis ne­ sveikins su štabu ir perd; kaltas dėl Įvykių Beiruto prie­ ministeriją. miesčio stovyklose, kad aukš­ čiausio teismo pirmininkas ne­ DOBRYNINAS TURĖS žino, ką jis daro, kokią žalą GRĮŽTIfe MASKVON Lietuvos Taryba, paskelbusi Nepriklausomybės Aktą: iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, dr. Jurgis šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stasys Narutavičius, d r. Jonas Basa­ neša visam Izraeliui, ir baigė WASHINGTON, D C. — J; savo kalbą, pareikšdamas, kad navičius, Antanas Smetona, kan.
    [Show full text]
  • The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival
    4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid­ deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es­ systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely.
    [Show full text]
  • THE FIELD 0820 Superior Ave
    t •***• LITHUANIAN WEEKLY re- /<^TVA Published every Friday in Cleveland by "M kJ'IA'J Ohio Lithuanian Publishing Co. THE FIELD 0820 Superior Ave. Cleveland 3, Ohio Subscription per Year III Advance A In the United States $3.00 In Foreign Countries $4.00 % oA K Entered aš Second-Class matter Deceifi- 0$ tu ber Cth. 1915, at the Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1879. "•Ii "V%,. The only Lithuanian Newspaper published in Ohio reaching a very large majority of the 80.000 Lithuanians in the State and 20,000 in CtfvslaiKi. Bolševikai AmerikX** % DIRVA Mulkins iki Apgaus %t\ Kaina 5c. CLEVELAND, OHIO DEC.-GRUOD. 20, 1946 (31-mi metai :: 31st year) SOVIETŲ diplomatai, kurie yra tikri Kremliaus užgrudinti propaganditai ir šnipai, palen­ Visus Dirvos Skaitytojus, Rėmėjus ir Bendradarbius gva varosi iki to kad Amerikos Amerikoje ir Visose Pasaulio Dalyse Esančius vadus apgaus ir apmaus, o ta­ da jau bus po Amerikos. Naujas Pavojus-* Tremtiniams Sveikiname su šventomis Kalėdomis štai iškyla aikštėn kaip se­ nukas Senatorius Connally, De­ Dirvos Redakcija ir Administracija. £# konom iku mokratas, Užsienių Reikalų ko­ ŠAUKIAMA MUSŲ VADAI PROTES­ misijos narys, paskirtas Ame­ PREZ. TRUMAN pranašau­ rikos delegatu taikos deryboms TUI PRIEŠ UNRRA KLASTAS ja kad 194/ metais nebus šaly­ su sovietais, rodydamas savo je darbų ir bizniu suslugimo. tikrą norą taikos, bolševikų vi­ POPIEŽIUS KALBĖS STASSEN KANDIDA- Sako, nėra priežasties tikėti liojamas ir mulkinamas, ko tik LVS pirmininkas gavęs žemiau paduotą pranešimą PER RADIO KALĖ­ TUOJA Į PREZI­ kad suslugimas turėtų užeiti. neprivedė Suv. Valstijas prie ir pasitaręs su LVS valdybos nariais skubiai kontakta­ ^ Nelaimė tame kad dalykų atidengimo sovietams visų ži­ vo ALT ir kitas organizacijas sudarymui vieningo žygio DŲ PROGA DENTUS eiga nepranašauja gero dar­ nių apie atominę bombą.
    [Show full text]
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
    [Show full text]
  • Edukacinės Programos Teminė Paskaita
    Regina Jackūnaitė LIETUVIŠKA KINO KRONIKA - ISTORIJOS ŠALTINIS Kino kronika, tai trumpo metražo dokumentinio filmo forma, ypač paplitusi 20-ojo amžiaus pirmoje pusėje. Tai buvo naujienų šaltinis, aktualijos ir pramoga kino teatrų žiūrovams. Kino kronika paprastai buvo rodoma prieš pagrindinį filmą. Susipažinimas su tarpukario Lietuvos kino kronika galėtų praplėsti supratimą apie svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, papildyti istorinių šaltinių bazę, arba būti pagrindiniu šaltiniu, kai norima perteikti to meto atmosferą, gestus, ritualus, bendrą situaciją visuomenėje. Žiūrint iš tradicinės istoriografijos taško, kai svarbiausi yra įvykiai, kino dokumentas retai gali būti naudingas, bet, jei žiūrėsime į istoriją sociokultūriniu aspektu, kai svarbiausia laikmečio atmosfera, ritualai, vertybės, bendra visuomeninė situacija - tai kino dokumentas dažnai bus vienintelis šaltinis. Tarpukario Lietuvos kino kronikos išliko labai mažai. Tai, kad nebeturime didžiosios dalies kronikų, lėmė istoriniai įvykiai - lietuviška kino kronika pakliuvo į Sovietų Sąjungos archyvus, o visa likusi filmuota medžiaga, buvusi ne valstybės rankose, buvo negarsinama. Užsienyje likusi Lietuvos kino kronika buvo “už geležinės uždangos”. Vis dėlto, Centriniam valstybės archyvui pavyko iš Maskvos atgauti dalį kino kronikos dar sovietiniais laikais, o dabar kartas nuo karto gaunami kino archyvai iš užsienio lietuvių. Šioje teminėje paskaitoje parodysiu kino kronikos ištraukų apie politikos veikėjus, kariuomenę, pramonę ir žemės ūkį. POLITIKOS VEIKĖJAI Tarpukario Lietuvos kino kronika užfiksavo daug istorinių asmenybių, ypač politikos veikėjų. Juose galime pamatyti visus tris Lietuvos prezidentus: Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių. Tiesa, Kazys Grinius užfiksuotas tik vieninteliame Jono. K. Miliaus filme, ir, be to, labai trumpai. Nemažai išliko ir nufilmuotų ministrų. Iš Nepriklausomybės akto signatarų užfiksuoti Jonas Basanavičius, Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas, Vladas Mironas, Justinas Staugaitis. Plačiausiai iš kino kronikos atsiskleidžia Antano Smetonos portretas.
    [Show full text]
  • Tautinio Atgimimo Lietuviškosios Spaudos Istorijos Naratyvai Martyno Jankaus Atsiminimuose: Knygotyrinės Šaltiniotyros Aspektas
    (Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2013. 60 TAUTINIO ATGIMIMO LIETUVIŠKOSIOS SPAUDOS ISTORIJOS NARATYVAI MARTYNO JANKAUS ATSIMINIMUOSE: KNYGOTYRINĖS ŠALTINIOTYROS ASPEKTAS DOMAS KAUNAS Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] Martynas Jankus (1858–1946) buvo aktyvus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis. 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, lietuvių kultūros ir politikos veteranas buvo aukštai įvertintas ir sulaukė didelio visuomenės ir žurnalistų dėmesio. Atliepdamas paskatoms, jis ganai dažnai skelbė atsiminimus apie nelegaliosios spaudos leidimą ir platinimą, žymius laikraščių redaktorius ir knygų autorius, spaustuvininkus ir leidėjus. Knygotyros istoriografiniams tyrimams didžiausią vertę turi trys M. Jankaus senatvės amžiaus bandymai parašyti apibendrinamojo pobūdžio atsiminimus. Tai publikacija „Lietuviškų Kningų Kontrabanda“, išspausdinta JAV lietuvių laikraštyje „Tėvynė“ (1918), ir du nepublikuoti rankraščiai: Getingeno (Vokietija) universiteto kalbotyros profesoriui lituanistui Eduardui Hermannui 1929 m. išsiųstas laiško pavidalo išsamus be pavadinimo pasakojimas apie lietuvių tautos, lietuviškosios spaudos ir lietuvių kalbos būklę tautinio atgimimo kilimo laikais ir apie 1935–1937 m. ra- šyti enciklopedinio žodyno pobūdžio atsiminimai „Mano prietikių enciklopedija“, apibūdinantys M. Jan- kaus pažintus asmenis. Atsiminimų pranašumas yra faktinius duomenis, politinių ir socialinių procesų
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Niddener Hefte | 2015
    Nidos sąsiuviniai | Niddener Hefte | 2015 10 1 1 Nidos sąsiuviniai / 2015 (10) Nidos sąsiuviniai | 2015 (10) Nidos sąsiuviniai | Niddener Hefte | 2015 (10) THOMO MANNO KULTŪROS CENTRAS NIDA Turinys | Inhalt Valdas Adamkus. Sveikinimo žodis ∙ ∙ ∙ 6 Grußwort ∙ ∙ ∙ 8 Ruth Leiserowitz. Įžanga ∙ ∙ ∙ 10 Vorwort ∙ ∙ ∙ 12 Maciej Górny. Blaivi vasaros dvasia. Rytų ir Vidurio Europos proveržis į naująjį šimtmetį ∙ ∙ ∙ 15 Der nüchterne Geist des Sommers. Ostmitteleuropas Aufbruch in das neue Jahrhundert ∙ ∙ ∙ 31 Eligijus Raila. 1914-tieji: paskutinė Lietuvos vasara ∙ ∙ ∙ 51 1914: der letzte Sommer Litauens ∙ ∙ ∙ 61 Silvio Vietta. Europietiška literatūros kalba. Ekspresionizmas ir pasaulėžiūrinis romanas ∙ ∙ ∙ 75 Europäische Literatursprache. Expressionismus und Weltanschauungsroman ∙ ∙ ∙ 84 Leidinį finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba | Gefördert durch Kulturbeirat Litauen © Maciej Górny, Ruth Leiserowitz, Eligijus Raila, Silvio Vietta © Thomo Manno kultūros centras, 2015 © Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, 2015 issn 1822-2587 Šis festivalis jau turi savo vardą ir savo vertę Europoje ir pasaulyje. Atvirai džiaugiuosi, kad kiekvieną vasarą čia apsilanko iškiliausi mūsų laikų meno ir mokslo talentai, iškiliausi atlikėjai, istoriją kuriančios asmenybės. Istorijos matmuo visada buvo neatskiriamas Thomo Manno festiva- lio ženklas. Taip yra ir šiais metais. Susirinkome, minėdami „šimtmečio vasarą“. Tas šimtmetis, nukeliantis mus į istorinius 1914-uosius, išsiskiria savo žiaurumu ir tragedijomis, abejingumu
    [Show full text]
  • Faktai Apie Vasario 16 D
    Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]