Lietuvos nacionalinė į M.Mažvydo biblioteka i
2007 VASARIO 17 d. N A T A R A
Saliamonas Banaitis -Mykolas Biržiška Pranas Dovydaitis Petras Klimas Vladas Mironas Jonas Basanavičius Kazys Bizauskas Steponas Kairys Donatas Malinauskas Stanislovas Narutavičius SIGNATARŲ NAMAI VILNIUJE
„Lietuvių Taryba, kaipo vienintelė lietuvių JADVYGA GODUNAVIČIENĖ tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konfe rencijos nutarimu, rugsėjo m. 18-28 d. 1917 me Vasario 16-osios dvasia tais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demo kratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valsty Jaukioje, turistų lankomoje Vilniaus sena bę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti miesčio Pilies gatvėje, pilnoje užeiti viliojančių nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su ki kavinių, parduotuvių vitrinų, išdidžia ramybe tomis valstybėmis”. išsiskiria 26-uoju numeriu pažymėtas raudonų Kas buvo jie, kukliame kambarėlyje susirin plytų namas, prie kurio nuolat plevėsuoja tri kę ir atsakomybę už būsimą valstybę prisiėmę, spalvė vėliava. Tai Lietuvos nacionaliniam mu Lietuvių Tarybos nariai? ziejui pavaldūs Signatarų namai, už kurių ra Mokslininkai, pedagogai, dvasininkai, inži maus fasado tebealsuoja gyva nepriklausomybės nieriai, neabejotini tautos šviesuoliai, ilgai dvasia. Ji - 1918 metų Vasario 16-osios Nepri brandinę nepriklausomybės idėją. Tad dar sykį klausomybės Aktą pasirašiusiųjų portretuose, ji prisiminkime jų pavardes: Saliamonas Banaitis, - muziejinėje ekspozicijoje, ji - Jono Basanavi čiaus atminimo kambaryje, kuriame stovi auten Nukelta į 2 psl. tiški buvusio jo kabineto baldai, kabo paveiks lai, pilna įvairių atmintinų daiktų. Ekspozicija nuolat lankoma miesto svečių, moksleivių. Ypač gausu jų čia būna kiekvienų ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO metų vasario 16-tąją. Visą gatvę, ankštą uždarą PUSLAPIUOSE kiemelį užtvindo būriai žmonių, džiaugsmingai sutinkančių prof. Vytautą Landsbergį, jo sveiki Signatarų namai Vilniuje • Leonardas nimus. Dalyvauja Seimo, Vyriausybės vadovai. Šimutis - eilėraščiai • Vladas Iškilmingai skaitant visas dvidešimt Vasario 16- Bartusevičius - ryški tautinio meno osios Nepriklausomybės Akto signatarų pavar žvaigždė • Jurgos Ivanauskaitės (PYP) • des, kiekvienam iš jų suskamba šalia esančios Ekspresyvi ir novatoriška Elvyros Katalinos Signatarų namai, kuriuose 1918 metų vasario 16-ąją buvo Šv. Jonų bažnyčios varpas. Virš miesto stogų nu Kriaučiūnaitės grafika • Neapetitiškai pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Namai restauruoti šven aidi šventinio saliuto salvės. Ir kaskart prisime pavadintas rinkinys • „Baltosios anketos" čiant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 80-metį. nama, jog iki šiol nepavyko rasti šio svarbaus klausimus atsako Stasys Noreikis Viktoro Kapočiaus nuotr. istorinio dokumento originalo, skelbusio, kad: 2 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2007 VASARIO 17 d. SIGNATARAI
Alfonsas Petrulis Jonas Smilgevičius Aleksandras Stulginskis Kazimieras Steponas Šaulys Jonas Vailokaitis Antanas Smetona Justinas Staugaitis Jurgis Šaulys Jokūbas Šernas Jonas Vileišis
LEONARDAS ŠIMUTIS Signatarų namai EINA NAUJA LIETUVA Griuvėsiai - apdegę namai... Atkelta iš 1 psl. saugo, žada paskolinti atmintinų relikvijų. Upės patvinę kraujais... Signatarų namai maloniai bendrauja su Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazys Puvėsiai... kur žiūri... kapai... Saliamono Banaičio anūke Salomėja Valukas, Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kai Šmėklos belaksto keliais... daug įdomaus papasakojusia apie dviejų šei rys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, mų - Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio - Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Al ryšius, savitarpio pagalbą. Senovėj sugriautos pilies fonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smil Lietuvos nacionalinio muziejaus restaura Likę griuvėsiai... ir dar gevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas toriai tvarko didelio formato paveikslą „Sig Ranka naujo priešo palies - Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis ir natarai”, kurį 1939 m. pasaulinei parodai Griaus? Gal išgriovė dabar? New York mieste nutapė Petras Kalpokas. Pa Jonas Vileišis. veikslas į Lietuvą sugrįžo po ilgų ilgų dešimt Vėliau vieni jų stos prie valstybės vairo, Aplinkui išalkę varnai mečių. Jis, kartu su daugeliu kitų eksponatų, kiti grįš prie savo profesinės veiklos. Skirtingi puoš ekspoziciją, skirtą Vasario 16-osios 90- Skraido, klaikiai šaukdami; bus ir jų likimai, netekus nepriklausomybės. osioms metinėms, kurios bus jau visai netru Nuskurę, nuleisti sparnai, Dauguma pasitrauks į Vakarus, ne vienas žus kus - po metų. Krankia kažką jausdami!.. nuo okupantų rankos, bus sušaudytas ar badu Gerais darbais, eksponatų paieška pasižy numarintas. mi prie Signatarų namų veikiantis Vasario 16- Atskrido ir aras narsus, osios klubas, kurį įsteigė patys signatarų ar Iškalbingos relikvijos Blaškė ir draskė visus! timieji. Klubas rengia atminimo vakarus, mini jubiliejines datas. Siautėja po girią, laukus - Signatarų namų vedėja, prityrusi muzie Dieve, tėvynė pražus! jininkė Meilutė Peikštenienė ne vienintelė šei moje saugo Lietuvos nepriklausomybei svar Aktas pasirašytas nedideliame kambarėlyje bius istorinius rinkinius. Jos vyras Eugenijus Išaušo rytužis gražus, - Kodėl Signatarų namai įsikūrė būtent Peikštenis yra Genocido aukų muziejaus di Brėkšta aušrelė anksti. šiame, daug lėšų jų sutvarkymui ir priežiūrai rektorius, tad muziejininkystė jau tapo šei Viltis griuvėsiuos - nežus!.. reikalaujančiame, pastate, o ne kur nors Sei mynine profesija. Šį sykį Meilutė Peikštenienė Saulė ją šildo skaisti! mo rūmuose? - klausiu Meilutės Peikštenie- papasakojo apie ekspozicijai kaupiamas, senų nės. jų signatarų palikuonių dovanojamas, relikvi - Todėl, kad būtent čia, nedideliame tre Atbudo, atgijo gamta. jas. Jos nuolat papildo turimus rinkinius nau čiojo aukšto kambarėlyje, kurį tada nuoma- Stovi griuvėsiuos nauja jomis žiniomis, nauja patirtimi. Signatarų na vosi Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo mai nuolat ragina lankytojus, signatarų arti Esybė! - tai kelias tauta! karo šelpti, 1918 metų vasario 16-tąją ir susi muosius perduoti ar bent paskolinti muziejui Žengia nauja Lietuva! rinko Nepriklausomybės Aktą paskelbusi Lie atmintinus daiktus - knygas, dokumentus, fo tuvos Taryba. tografijas ir kt. Ir sulaukiama atsiliepimų. Pastatas iki šiol tebevadinamas Štralio Iš kelio, iš kelio visi, Kazio Bizausko dukra, Prima Bizauskai- namu, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Jai, kurie rengėt kapus! tė-Dunn, gyvenanti Anglijoje, padovanojo tėvo paminėtas 1645 metais. Jo savininkas buvo Iš kelio, o šmėkla tamsi, - apdovanojimų kolekciją. Ji bus eksponuojama Vilniaus burmistras Škotas. Ilgą laiką čia bu Eina nauja Lietuva! kartu su Petro Klimo, Prano Dovydaičio, Jus vo dirbtuvės, nuomojami butai. Kelis kartus tino Staugaičio giminių dovanotais daiktais. 1918 m. pertvarkytas namas priklausė bažnyčiai. 19 a. Stanislovo Narutavičiaus baldų dovanojo bu Leonardas Šimutis (slapyvardis Šilelis), buvęs ilga jį įsigijo Karlas ir Juzefą Štraliai. Ir jie, ir jų vusi šios šeimos bičiulė. Diplomato Jurgio metis (1927-1968 m.) dienraščio Draugo vyriau palikuonys nuomodavo butus amatininkams, Šaulio daiktų gauta iš vieno Šveicarijos kolek sias redaktorius yra išleidęs keletą knygų, tarp jų ir mokytojams. Taip vieną trečiojo aukšto butą cininko. Mykolo Biržiškos anūkė Venta Leon eilėraščių rinkinį Ilgesio valandėlės (1988 m.), iš išsaugojo daug senelį primenančių daiktų. kurio paimti šie posmai. Jono Vileišio anūkė Reda Tursaitė taip pat Nukelta į 8 psl. 2007 VASARIO 17 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 3 Vladas Bartusevičius - ryški tautinio meno žvaigždė
save jos vieton. Visa laimė, vokiečiams skubiai ANATOLIJUS LAPINSKAS traukiantis, tėvas liko gyvas. Dar sudėtingesnė paties V Bartusevičiaus ka ro ir pokario epopėja. Karui baigiantis, jis buvo 1940 metu pabaigoje įsteigto Vilniaus paimtas į rusų kariuomenę, iš jos pabėgo ir slaps tėsi. Kelis mėnesius miško bunkeris buvo jo na filharmonijos liaudies dainų ir šokių mai. Sovietinės Lietuvos valdžiai paskelbus am ansamblio (dabartinės „Lietuvos”) nestiją, jis patikėjo ja ir legalizavosi. Tačiau vis tiek teko pusmetį pasėdėti Lukiškėse, kol „orga istorijoje buvo nemažai pakilimų ir nai” aiškinosi jo asmenybę. O broliui viskas bai nusileidimų. Dešimtmetį ansambliui gėsi liūdniau - dešimčia metų tremties... Šiuos savo gyvenimo faktus, kaip ir giminai vadovavusio Vlado Bartusevičiaus čius užsienyje (tarp jų ir žinomas Amerikos poli laikotarpis (1962 - 1972) laikytinas vienu tikas Edward Derwinski), V Bartusevičius slėpė iki gyvenimo pabaigos, nenorėdamas pakenkti nei pakiliausių, stilistiškai gryniausių ir sau, nei artimiesiems. Tokie buvo laikai... emociškai įtikinamiausių ansamblio 1946 m. V Bartusevičius įstojo^ Vilniaus kon servatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro aka veiklos periodų. V. Bartusevičiaus (1927 - demija) ir 1952 m. įgijo birbynės dėstytojo bei liau 1982) gimimo aštuoniasdešimtmetis - dies instrumentų orkestro dirigento specialybę. Tais pačiais metais jis pradėjo vadovauti Vil tinkama proga apžvelgti šio iškilaus niaus universiteto studentų dainų ir šokių an žmogaus gyvenimų, jo veiklą „Lietuvos” sambliui. Čia netrukus ėmė ryškėti pirmieji lai mėjimai: pasirodymai Lietuvių literatūros ir meno Vladas Bartusevičius ansamblyje ir Dainų šventėse, kur dekadoje Maskvoje, Pasaulio jaunimo ir studentų geriausiai buvo įgyvendinta jo tautinio festivaliuose. Viename jų - 1959 m. - Vienoje, kar niaus Kalnų parke ir Kauno Dainų slėnyje. V Bar meno samprata, puikiai išreikšta tu su konservatorijos studentais sudaryta grupė, tusevičius surengė septynias šio žanro šventes. laimėjo laureato vardą. Paskutinysis (1980 m.) jo režisuotas Ansamblių režisūrinė išmonė. 1962 m. V Bartusevičius (vietoje J. Švedo) vakaras pakartojo jo paties rengtą „Lietuvos” an paskiriamas Valstybinio ansamblio vadovu. Per samblio programą „Šventiniai vakarai”. dešimtmetį jis parengė penkias naujas programas, Be Ansamblių vakarų, V Bartusevičius sukū tarp jų ir labiausiai pavykusias - „Amžių vėjas” Kelias į tautinio meno aukštumas rė ir režisavo apie 30 masinių meninių renginių. (1965 m.) ir „Šventiniai vakarai” (1969 m.). Nepaisant daugelio jų sutirštintos ideologizacijos Deja, dėl įvairių ansamblio vadovybės nesuta (suprantama, kad ji būdavo režisieriui prievartin- Visuose šaltiniuose būdavo rašoma, kad Vla rimų ir netgi politinių užuominų V Bartusevičius gai priperšama), tai būdavo puikiai dramaturgiš- das Bartusevičius gimė 1927 m. vasario 5 d. Svy 1972 m. turėjo palikti ansamblį. Tiesa, visiškai iš kai suregzti, o meniniu ir organizaciniu lygiu ir rių miestelyje, dabartinėje Baltarusijoje, žemdir meninio gyvenimo jis nebuvo išbrauktas, nes buvo dabar retai jiems prilygstantys, renginiai. bių šeimoje. Tačiau tikrieji ir iki šiol faktiškai ne perkeltas į Lietuvos Filharmonijos vyr. režisie Svarbią vietą V Bartusevičiaus kūrybiniame žinomi jo gyvenimo faktai yra kitokie. Gimė V riaus pareigas. Čia jis kūrė ir režisavo masinius palikime užima moksliniai darbai, iš kurių reikš Bartusevičius Vievyje, malūnininko šeimoje. Karo meno renginius, teatralizuotus koncertus. mingiausias - monografija Liaudies meno baruo metais tėvai malūne slėpė žydus. Apie tai sužino Svarbiausiais šio laikotarpio V Bartusevičiaus se, išėjusi jau po autoriaus mirties. ję, vokiečiai suėmė V Bartusevičiaus mamą. Tėvas darbais laikytini Ansamblių vakarai. Tai dainų ir išprašė mamą iš mirtininkų kameros, pasiūlęs šokių ansamblių jungtiniai renginiai, vykę Vil- Nukelta Į 7 psl.
Ansamblių vakaras Kalnų parke, Vilniuje. 4 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2007 VASARIO 17 d. Jurgos Ivanauskaitės (PYP)
lengviausiai sekamas. Tai prekybos moterimis pa VYTAUTAS VOLERTAS sekmių vaizdai Lietuvoje. Pasakojama apie kelias mergaites, patekusias į Europos prostitucijos spąstus. Ir apie pasiturinčios moters bergždžias urga Ivanauskaitė (trumpinant ją žymėsime pastangas joms padėti. Monika, geradarė, plasti JI) Lietuvoje yra gerai pažįstama rašytoja. nės chirurgijos specialisto žmona, jau per keturias Knygų vertimais ji yra peršama reprezentan dešimtį, dėl savo altruizmo daug nukenčia. Pra Jte užsieniui. Savo romane Miegančių drugelių randa vyrą, patogų gyvenimą, o jos rūpesčių vai tvirtovė (leidykla „Tyto alba”, Vilnius, 2005) dia siai - labai menki. loguose, užuot nešvankių žodžių ir frazių, ji įter V pia sąvokinius simbolius (pyp). Tai radijo ir televi iuose trijuose JI romanuose pagrindiniai vei zijos maskuojančių pypčiojimų pamėgdžiojimas. kėjai yra subrendusios ir išsilavinusios mo Kuklesniam skaitytojui šitai turėtų kelti pagarbą terys. Tačiau visos eina sujauktu gyvenimu, už autorės drovumą. Tačiau, perskaičius jos pas Švisos pakrikusiai mąsto. Tai ne išprotėjimo aukos. kutinius tris romanus, (Placebas, 2003; Mėnulio Tai išdykumo, tingėjimo, depresijos, pasileidimo, vaikai, 2004; Miegančių drugelių tvirtovė, 2005; persivertinimo, dvasinės netvarkos ir blaškymosi visi trys išleisti „Tyto albos”) gali kilti įtarimas, varguolės kankinės. Jos ir neapykantą pasauliui kad (pyp) įtarpais JI iš skaitytojo šaiposi. Juk vi puoselėja. Tokių žmonių vidinė būklė, jų elgsena, sus tuos minėtus romanus reikia apgaubti jos sprendimai ir egzistavimo būdai, kaip minėtuose naudotu (pyp). trijuose romanuose perduoti, pradžioje skaitytoją Kai kurie literatūros istorikai mano, kad lite stebina, vėliau jam kažkodėl tampa suprantami, ratūra maždaug kas 70-100 metų keičia kryptį, aiškūs. Neaišku tik viena: iš kur šie tipai Lietuvo kiekvienam žanrui palikdama tik pagrindinį jo je atsirado, kodėl į tokį kelią pasuko? Ar tai buvo bruožą. Pagal C. P Snow, pagrindinis bruožas ro jų pasirinkimas, ar slapta ir nejučiom veikęs kaž manui yra pasakojimas. „Norime išgirsti pasako koks prievartavimas? O gal sutinkame papras jimą ir smalsiai laukiame, kas bus toliau. Smalsu čiausius liurbius, ištižėlius, bijančius atsakomy mo žadinimas yra didžiųjų romanų būtinas ele bės? Jų mentalitetą galima suprasti iš šios citatos: mentas. Net minėti nereikia, kad šiomis dienomis Jurga Ivanauskaitė „Besimėgaudama savimi, Julija kartais pagalvo šis elementas išmetamas lauk ir romanuose yra davo, kokia nuobodi, monotoniška, nyki turėtų kuriamos žodžių mįslės, kurias turėtų įspėti už ra būti laimingai ištekėjusių bendraamžių egzisten šiusius išmintingesni asmenys. Literatūros istori cija, nebeteikianti įvairovės ir užkirtusi kelią nau joje panašūs procesai yra pasirodę ir anksčiau, o Skaitytojas, autorės joms patirtims”. (Placebas, psl. 75.) Taigi: tvar tai visuomet reikšdavo ne tik kūrybos, bet ir vi kingai gyvenančių moterų egzistencija esanti ny suomenės, iš kurios jie atėjo, menkėjimo laikotar nesutikęs, nematęs, su ja ki, o jų, bėgančių naujų patirčių keliais, buvimas pį”. (C. P Snow, The Realists, 1978.) baigiasi savižudybėmis. Pasakojimo būtinumo romane JI nepaneigė, nekalbėjęs, jos literatūriniuose JI šių žmonių neteisina ir nesmerkia. Ji tik kaip, pvz., darė G. Beresnevičius, Pabėgusiame pasakoja, kokie jie yra ir kur eina. Pirmame ro duare (2005) prižarstęs ryšio neturinčių frazių. darbuose tuojau pastebės aukštą mane supažindina su Lietuvoje gausiais šarlata Tai lyg kalbėtų liguistas vargšelis pats su savimi. nais, turinčiais lengvatikiams. (nors kiek suskaldytą), pakankamai įtakos JI romanai turi siužetą Kortos, horoskopai, burtininkai. (Prisiminkim R. intriga laiko skaitytoją sudomintą. Placebas kalba intelektą, pasaulio ir gyvenimo Paksą ir jo „dvasinę globėją” iš Gruzijos.) Antra apie kortų burtininkę, į naują dvasių būrį preten jame atskleidžia hipinių nuotaikų žmonių gyveni duojančią Juliją. Ištekėjusi už Austrijos žydo, jau užkampių, ne visada patrauklių, mą. Trečiame „bara” pasaulio santvarką už mo trečio vyro, operuoja jo pavarde, nors gyvena vie pažinimą. terų išnaudojimą ir jų žlugdymą. Visur kalba, lyg na Vilniuje. Mat Kromberg kortų būrėjai geriau būtų šių temų žinovė. Parodyti trys visuomenės tinka negu kokia nors lietuviška pavardė. Pragy klodai ir visi trys autorės išstudijuoti ar pažinti. vena iš kortų, nors slaptai tarnauja Placebo siste miną Gedą, ankstesnį pažįstamą. Šios svaičiojimų Romanams rašyti samdomi pagalbininkai yra be mai, pasaulį vedančiai į globalinę diktatūrą. (Pla veik neįmanomi. (Tiesa, kai kurie vokiečių ir ang cebo: netikri vaistai, pvz., vandens švirkštai, kurie sužadintos meilės vejama, šokasi jo ieškoti. Pa kvaišusiai gaudo jo buvusius draugus Vilniuje ir lų kriminalinių istorijų rašytojai jais naudojasi.) negydo, tik įtaigoja.) Julija yra išsilavinusi, graži, Todėl JI, per trejus metus parašiusi tris stambius šiek tiek galvoje pakrikusi, vyrams patraukli ir pa Leningrade, susiduria su aktoriais, menininkais, muzikais arba tik su pretendentais į įvairiaplau romanus (daugiau kaip tūkstantį puslapių), jiems sileidusi. Komplikuotas gyvenimas ją nuveda savi reikalingą medžiagą turbūt buvo kaž žudybėm kius kūrėjus. Anitos ir Gedo gyvenimų atkarpos at kokiais būdais sukaupusi anks- Antrasis čia minimas JIro- skleidžia besiblaškančio, pasiklydusio jaunimo tesniu metu. manas Mėnulio vaikai yra Lie- vingius ir vingelius. Neradusi klaidžiojimų pras tu vos ir Rytų Europos hi- mės, Anita nusižudo. (Šiame romane jaučiamas au Stebina azartiškas JI bei torės garbus dėmesys M. K. Čiurlioniui.) darbštumas ir sklidi- kelių gyvenimo Miegančių drugelių tvirtovės siužetas yra beveik per
Graž: Am- ta pozuoja nuoga įvairio- viršų besi- se meno mokyk- ____ veržiąs talen- lose, taip besikur- tas. (Minėtų ro- dama sau pragyve- manų viršeliai nimą. Išsilavinusi, jau T yra JI darbai, tai kartą ištekėjusi, bet ve- * gi, ji ne vien rašyto- dybas pamiršusi. Kažko ___ ja, bet ir tapytoja.) Skai- ieško, tačiau neranda. Pa tytojas, autorės nesuti- galiau desperacijoje susifan- - W kęs, nematęs, su ja nekal- tazuota meile įsikabina į kaž ' bėjęs, jos literatūriniuose kur dingusį, gal net žuvusį Gedi- darbuose tuojau pastebės aukš tą intelektą, pasaulio ir gyveni- 2007 VASARIO 17 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 5 mo užkampių, ne visada patrauklių, pažinimą. Jos nepriimtina, o išsidriekusio pa žodynas yra turtingas lietuviškų žodžių (skardas, saulio eroje, jei taip įvyks, bjauru Tačiau čia rašančiam atrodo, kad šis būdravimas, sunkis, nekviša, šiurpė, ulbuoti, mo estetika taps visuotine religi ūbauti, smūgiuoti, kepėstuoti, ir t.t.), gausus sulietu ja. Bet iki tų laikų JI romanai vie talentas yra pačios Ivanauskaitės vintų svetimžodžių. Tačiau jie nesudaro barbariz nais kampais atrodys dideliais mų įspūdžio, o tarsi yra būtini sutiktų sąvokų nu kūriniais, o iš kitųjų šonų garuos pažeistas, o jos darbai liks visam sakymui. nemalonus tvaikas. Kai JI kalba apie asmenį, jį apsako tiksliai ir Ričardo Gavelio rėmanas Vil laikui užteršti. abejonių skaitytojui nepalieka: „Jis negėrė nei vy niaus pokeris (Vaga, 1989) atida no, nei kavos, nei arbatos, nerūkė, nevalgė mėsos, rė blevyzgoms vartus. Lietuvių žuvies, kiaušinių, baidėsi česnako, svogūnų ir, rašytojų knygos patvino tautoje už durų ir už lan sas ir pelenuose žiba? Taip. Bet pelenus nuo aukso kaip dera aukštesniųjų sferų būtybei arba vampy gų laikytais pačiais bjauriausiais tauškalais. Tai galima lengvai nužerti, o iš geriausių romanų juo rui, turėjo daug daugiau įvairiausių keistenybių”. šūviai Europos kultūron? Tai „euroromano” kūri se pasitaikančių šniurkštalų neiškratysi. Todėl JI (Placebas, psl. 6.) Štai kaip nupiešiami kai kurie mas, reklamuotas ir propaguotas mūsų kritikų? romanai lieka po (pyp) simboliu. žmogaus gyvenimo stoviai: „Šiurpūs tie paauglys Gal 2001 metais klausiausi vienoje auditorijoje iš Buvo išsitarta apie tris JI romanus iš, berods, tės vargai: kova už būvį, aklas pripažinimo siekis, didaus vertintojo, kuris kaip tik dėl mūsų litera trylikos jos iki šiol išleistų darbų. Trys romanai atmetimo siaubai, nepasitikėjimas savimi, gniuž tūroje viršun išputojusių bjaurysčių džiūgavo - nenusako nei kūrybos visumos, nei autorės as dantys kompleksai, pagrįstos ir nepagrįstos bai štai jau žengiame į pasaulinę literatūrą... Ar tai di mens. Tačiau kai kurie romanuose sutikti vaizdai mės, liūdesiai, neviltys, pasauliniai sielvartai, hor delė garbė, jei mus išgirs kaip didžiabumius ne ne vienam skaitytojui sukels nuostabą. Tai gal monų audros, spuogai, nelaimingos meilės, pačio švankėlius? Pornografija pasaulyje švaistėsi ir šiandieninės kultūros ar subkultūros įtaka. mis blogiausiomis aplinkybėmis prarasta nekalty švaistosi, bet su literatūra ji yra labai maišoma Eu Kas iš tikrųjų yra šiandieninė kultūra? Ar li bė, viltys, kurios niekada neišsipildys, ir nuojauta, ropoje ir kitur. Juk šlykštynių, net ir jas pamėgę, teratūroje tai būtų karves ganančio ir nuobodulį kuždanti, koks (nieko nevertas) bus visas gyveni menu nelaiko, o kūrėją visi atpažįsta ir be bjaurių kenčiančio piemenėlio svaičiojimai? XX a. antro mas”. (Placebas, psl. 26.) Žmonėms, aplinkybėms svaičiojimų. sios pusės ir dar net šių dienų mintis su kūryba ir įvykiams nupiešti JI epitetų nestokoja. Kai kur Kodėl šiame tvenkiny panoro žaisti JI? Buož yra pasiklydusios ganyklose. Tai modernizmas? prireikia pusės puslapio, kad visus išvardintų. galviai patraukė? O gal tai buvo „europietiškėji- Postmodernizmas? Postpostmodernizmas? Kada Tai pastabėlės didelio talento adresu. Tačiau mo” geidulys, gal Kamasutros ir budizmo povei šie laikotarpiai prasidėjo, kada jie baigėsi ar baig čia rašančiam atrodo, kad šis talentas yra pačios kiai? Juk jos romanuose pasitaiką nejaukūs eroti sis, kas juos įvardijo, aptarė, įteisino? Dažnokai JI pažeistas, o jos darbai liks visam laikui užteršti. niai išsireiškimai ir vaizdai nėra būtini nei siuže atrodo, kad šių laikotarpių kultūra lyg būtų pa- Žinoma, jei pasaulis virs aukštyn kojomis, kaip pe tams, nei minčiai. Gal ten įviliojo XX a. antroje pu kvaišusiųjų kliedėjimas. Tai ar ne tiksliau būtų simistai kai kuriuose ženkluose mato, visi talentai sėje paviršiun išsiliejusi sekso laisvė, pasaulin pa- modernizmą su visais jo priedėliais vadinti kvaiš- ir visi šarlatanai išsirikiuos toje pačioje eilėje. žėrusi milijonus tėvų nežinančių vaikų, sunaiki mečiu, 6 to laikotarpio kai kurią kūrybą kvaišiz- Postmodernizmo apraiškos yra popkultūra, elitui nusi šeimas ir paskleidusi kolektyvinę meilę. Auk mu? O „Atodangos": subtili, ekspresyvi ir novatoriška Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės grafika
džių atspaudai, pradraskomos sky IEVA ŠADZEVIČIENĖ lutės. Dar kiti kūriniai („Pagunda”), surenkami iš nedidelių popieriaus v keturkampių ir sutvirtinti vielutė ymios lietuvių grafikės Elvyros Katalinos mis, apjungia subtilius gėlių - irisų Kriaučiūnaitės parodoje „Atodangos”, nuo ofortus, ar plaštakų bei obuolio ele šių metų vasario 16-tosios dienos veiksian mentus, spalvotą grafiką vėl sujun Žčioje Čiurlionio meno galerijoje, Jaunimo centre,gia su erdviniu menu. eksponuojami kūriniai keičia tradicinės grafikos Dalyje oforto, akvatintos, tech sąvoką: plokštumos jungiamos su savos gamybos nika atliktų darbų grafikė itin popieriuje išgautais reljefiniais piešiniais, darbai meistriškai perteikia šviesokaitą. įgauna erdviškumo („Pagunda”). Pasirinktos te Kūrinyje „Saulės lietus” išsilieja be mos spinduliuoja gyvastinga ir egzotiška tolimųjų veik stebuklinė, auksinė šviesa: ei šalių nuotaika: „Vėduoklių” ciklas, „Tėra X”. Nuo nančių figūrų grupė apšviečiama pa apibendrintų minimalistinių formų pereinama iki sakiškos saulės spinduliais, jais nu detalaus piešinio, laike sustabdomas kiekvienos auksinamas ir kalno kontūras bei gėlės žydėjimas („Ženklai iš vakar dienos”). fono gelmė. Panašus švytėjimas pra Darbų cikle „Vėduoklės” grafikė eksperimen siskverbia net ir itin tamsaus kolori tuoja formos, spalvos ir erdviškumo santykiu: to darbų serijose: „Memento”, „Su balsvai gelsvam fone - pagyvintam autentiško po temos”, „Post Silentium”, „Tyla”: pieriaus reljefiškumu bei spalvokaita - suspindi abstraktizuoti, naktiniai peizažai ir rusvai oranžiniai gėlių žiedų siluetai, tamsiai rau nenusakomų formų kontūrai, visgi donai rudos rožės dekoruoja žalsvą foną, geltonos persmelkiami iš tolumos sklindan - margintos mėlynais žiedais. Pati erdvinė iš čio švytėjimo, juos pripildančio gilia skleistos vėduoklės forma primena gėlės žiedą, transcendentine nuotaika. tuo suvienydama poetiškus augalų siluetus ir jais „Ženklai iš vakar dienos”, „Bū „nubarstomą” kūrinį. Vėduoklės alsuoja Ispanijos tojo laiko atspindžiai” (triptikai), kultūrinėmis tradicijomis, kurios nesvetimos pa „Trumpos vasaros skonis” (dipti- E. K. Kriaučiūnaitė ruošiasi parodai Čiurlionio meno galerijoje, Jaunimo čiai grafikei, iki penkiolikos metų augusiai Argen kas) žiūrovui suteikia galimybę pri centre, Čikagoje. Laimos Apanavičienės nuotr. tinoje. siliesti prie asmeninės grafikės pri Netradicinių formų pagrindus Elvyra Ka- siminimų nostalgijos, ir ją kūrybai talina Kriaučiūnaitė renkasi ne vien pastarajam įkvėpusių jausmų: šalia suabstraktintų kintančių grafikos dailę novatoriškai perkėlusi į erdvines vė ciklui: „Egzodus” - oranžiniai rudiems įspaudams rudų siluetų, dvelkiančių minimalistinėmis toli duokles, laiptuotų namų formas, suabstraktintus pasirenkamas graikiškasis ..X” kryžius - reljefinis mosios Argentinos formomis, komponuojami ir at ovalus, savo ofortuose, akvatintose, išlaiko grafiš popierius subtiliai kontūruojamas permatomais skiri ofortai, akvatintos, su juose išraižytais pačios ką kruopštumą: su didele atida detalei išraižomos medžiagos krašteliais. Grafikos darbai „pasikelia” Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės parašytų, bet gėlės, laiškų žodžiai. Darbai spiduliuoja transen- iš plokštumos; įkomponuoti reljefiniame koliaže taip ir neišsiųstų laiškų atspaudais - čia jau įam dentine šviesokaita ir giliu jausmingumu. Egzotiš priartėja prie erdviškumo. Darbų serijoje „Baltoji žintais meno kūriniuose, - kadaise žydėjusiais iri kos, vos juntamos ispanų kultūrinės tradicijos ap tyla”, „Tylos bokštai” (šie kūriniai buvo skirti Sal sų žiedais („Būtojo laiko atspindžiai”), kintančiais jungiamos su Lietuvoje užaugusiais žolynėliais, vadoro Dali šimtmečiui rengtai parodai) - laiptuo violetiniai rudais pustoniais išilgai lape išrikiuo atsidūrusiais savos gamybos popieriaus lakštuose: tos arkos motyvas virsta savarankišku pastatu: fo tuose ofortuose, derinamuose su pilkšvai žalsva tradicinė grafika kupina gilaus meistriškumo, čia ne atsiveria langeliai, durų angos, į patį popierių kitų elementų spalva. Pasak grafikės, čia užko tampa dar labiau autentiška: popieriaus lakštai įkomponuojami lapeliai, kitos organininės detalės. duota jos asmeniška „egzistencinių luitų transpo- praturtinami įdubiais ar iškiliais reljefais, ant jų Didžiulio formato „Ežere”, „Niekieno teritorijoje” zicija”, per meno kūrinį kiekvienam žiūrovui išsa įspaudžiama ne tik oforto, akvatintos, plokštė, bet bei „Lietuje” - rankų darbo šiltai mėlynuose lašo, koma vidinė būtis. ir pačiame orginaliame pagrinde „(audžiamas” la ovalo fonuose suspindi plytų raudonos, lašų, me Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė plokštuminę pelių bei žolynų raštas. O 6 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2007 VASARIO 17 d. Neapetitiškai pavadintas rinkinys
Kažkaip nesinori šį eiliavimą vadinti avangardiniu.
Gytis Norvilą
vimų kalba, įmantrumo siekimu, eilučių - litanijų jungos leidykla. Redagavo Valentinas Sventickas. PRANAS VISVYDAS vertikaliais sąrašais, rinkinių iliustravimu savais Koregavo Virginija Savickienė. Maketavo Dalia piešiniais ar tapimais, kaip šios knygos viršelyje Kavaliūnaitė. Įspūdinga poeto nuotrauka - Bu „skėrys su malūno girnų apykakle” ir piešiniais tauto Barausko. Dizainas Romo Oranto. Patinka kėrių pusryčiai - šitaip vadinasi Gyčio Nor- viduje. man turinio (čia pavadinto „meniu”) sandara. Ke vilos antra poezijos knyga. Pasak Antano A. Taigi, eksperimentuojama ir žodžiais, ir daile. turios keistokos dalys: stuburėjimas, ištinimai, Jonyno anotacijos, G. Norvilą, „pernelyg Kad tik puslapiai dvelktų sąmoju. Škicavimo me ketvirčiamas, dykrose. Eilėraščių pavadinimai irgi Snenutoldamas nuo debiutiniame rinkinyje Aktodo griebėsi ir mūsų žymus valstybininkas Vy savotiški. mens skeltės (2002) išryškėjusios poetikos”, iš tautas Landsbergis savo satyrinių posmų (vieto Norvilą linkęs susimąstyti apie vieną kurį ob saugo poetinį „šėlsmą”. mis tikrai kvailų) rinkinyje Istorijos blyksniai. jektą ir jį aptarti įvairiais požiūriais, todėl susilip Įdomu, kaip jam tai pavyksta? Lietuvoje šėls Amerikiečiai tokį brūkšniavimą vadina „doodle”. do visokių sakinių sąrašas. Kad ir apie stuburą, ar tančių eiliuotojų dabar tikras spiečius. Konkuren Tai sakydamas, nenuvertinu Gyčio Norvilos talen apie veidą eilėraštyje „veidas veidas, veidas”. Ži cija gaji. Paminėsiu kelis ne per seniausiai gautus to. Jo komiški piešinukai yra ir originalūs, ir są noma, nelengva sugalvoti ką nors įtaigaus. Tad rinkinius: Žilvino Andriušio Bildingas, Donato mojingi. Būtent, „vyras eina link veidrodžio” ar dažnokai iš tų eilučių veržiasi bekraujai palygini Petrošiaus iš tvermės D, Dariaus Buroko būse tos miniatiūrinės balerinos. mai. Vykęs - „mūšio laukui veidai reikalingi, kad nos, Saros Poisson Pasienis. Berods, Gyčio brolio Knygą skoningai išleido Lietuvos rašytojų są atpažintų kūnus”. Užkliūnu už haiku stiliumi su Pauliaus Norvilos rinkinį Septyni me kurtų trieilių vėrinio „vyzdžių bars tų laikai esu trumpai aptaręs Drau tymas”. Jie visi, jaučiu, nepageidauja ge. Visi šie jauni poetai, kad ir skir paminėjimo šiame rašinyje. Taip pat tingai, puoselėja aistrą apstulbinti ir eilučių „pasaulis kaip” sąrašas. Ka skaitytoją ir pritapti prie Europoje Norvilą linkęs susimąstyti apie vieną kurį dangi pasaulis apima viską, tai kiek įsitvirtinusių raizgių poezijos rašymo viena eilutė tampa tikra. Deja, reta manierų. objektą ir jį aptarti įvairiais požiūriais, yra įdomi. Cituoju bent šią: „pasaulis Pravartu prisiminti, kad ir mūsų kaip saulės aulas ir spyris į pasmak pirmosios nepriklausomybės anksty todėl susilipdo visokių sakinių sąrašas. rę”. vaisiais metais, šalia romantiškai kla ar keistesnių dalykų ran sikinio eiliavimo, smarkiai įsisiūbavo du „ištinimų” dalyje. Są
iš kitur atkakęs ekspresionizmas, fu >a4TA ŽKNKIAS tSi-BST sajų su žiauria tikrove, EOftOFAS KMHHMO W»IGKAtt3 turizmas, dadaizmas... Apie tai rašo ųUMtecl* i*t) kad ir natūralistiškame vaizdelyje ma įžvalgioje Dalios Striogaitės knygo fXXXXXXXXKXXXXXXXXXX> „šešiolikamečių žaidimai - ar išeisi į __ —.<3 3 3 O O je Avangardizmo sūkuryje (Vilnius, o skaitai O kiemą? . (pagal nugirstą pokalbį)”. A o • kaityk O 1998). Poetai kūrė ir pamėgdžojo ne O O Savitai yra sukurptas „orumas po pa O O tik naujas formas, bet išlaisvino ir pra ...... a a a O O parčiu”, kur paršelį „svilinant / visi O O plėtė lietuvių žodyną. o • • • O dvylika sėda prie stalo”. Iš to skaičiaus Tokio laisvinimo G. Norvilai, ma o O 0 o paminėsiu: „moteris kibiro skers nau, nereikia, nes mūsų ir jo žodynas o o .3 3 3____ o i r tu/JLV skaityk 0 mens akiniais”, „susuktas kilimas”, yra itin gausus. Ir tas vaizdinių bei o o kodėl apsėdęs šauksmas? o o „garažo raktai”, „žalio stiklo butelis”, visokių įvykių kaitaliojimas ilgesniuose nežinau kaip užrašyti tylą o TRITAŠKIS 0 „bučiniai - pasmeigiu juos šakute ir ylą yląt/ylaaaaaaa a o o eilėraščiuose yra perdėm judrus. Šio o 0 prispaudęs koja nugremžiu ant švytin to ir kitko prapliūpa vietomis pribloš (XXXXXXXXXXXXXXXXXXX) čio parketo”. Rasi, juokis, skaityto kianti, nes prasmė ne visada lengvai jau! išgliaudoma. Įstringa sąvokų spiečiu „ketvirčiavimo” dalyje sutelkta je. Lyg ir primena New York John vizualinė poezija. Tai išvydęs, Filippo Ashbery stilistiką - nuolatinį šuolia Tommaso Marinetti būtų laimingas. :J paSto karvelių serijos: vimą iš vieno vaizdo į kitą, kartais ORAPAŠTAŽENKLAS Jo įkvėptų futuristų 1912-1920 leidi < tvbalu KU*Krfiu» įterpiantį įsimintiną frazę ar aforiz kalba juodu gomuriu niuose buvo spausdinama vaizdinė - mą, kaip kokį skanėstą. Su tuo apsi OOOOOOCKKXXX.X.XXXXXXX-> žodinė kūryba. Gyčio Norvilo pavadi prantama. Ir malonu skaityti. 0 O 0 tolio posle dam O nimai laviruoja tarp romantikos ir są Daug nesirinkdamas, kaip pavyz •xx a ® I d TM* 0 po sledam O mojingos ekscentrikos. Yra ir „lekian 0 poste dam 0 abcd X t n dį, galiu nurodyti maždaug dviejų - o dam posle o čios gervės”, „paukščio skeletas”, 0 0 $ $ puslapių eilėraštį „praėjūno egzaltuo 0 0 0 0 o posle Jam 0 i u n e I i ižs.i ži i>k o dam posle o „dyla”. Yra ir „mitingas arba žuvų ta impresija” ir ko čia nėra. Cituoju d abar tave patikrinsim o ??????????????????? o turgaus prekystalis”, „devyni šokan šešias pirmas eilutes: „geriu ir gėriuosi o posle posle posle posle o tys arabai mūšio lauke”, „balerinos o B ) ) ) )p u rv ą 0 posle posle posle posle O - kriauklių kiaukutą prigimčiai / sve O dam dam dam dam dam o tarp edelveisų”, „dante alighieri de timas susikalbėjimas visada be išriši O talko poste sam sam smu 0 o poste poste poste poste 0 vintam pragaro rate persirengęs mo mo... / turim begales žalingų įpročių: 0 dam poste dam 0 0 0 terim dešifruoja dantiraštį”. Kvadra / orumo ilgesys - 48 cigaretės per pa 0 nelauksiu 0 tuose įrašomi pagal temą įvairių kal rą (tiek para turi pusvalandžių) — / pa 0 0 bų rašmenys, paties poeto piešiniai, žadas praleisti vakarą šeimyninėj ap 0000000tx>0000000000<) £ ženklai, frazės. linkoj - 150x4 gramų degtinės / ko Mano išmone, smagiausia dalis munikabilumo”. Yra čia į sąmojį tai yra „dykrose”. Čia trumpais satyriš kančių absurdiškų pasakymų, bū kais priežodžiais nusakoma „100 tent: „teniso rakete berniukui skė- proc. yra begalybė (00)” Ar pasišaipo liau nosį per šachmatų treniruotę”. ma iš narcizo vėrinyje „narcizinė ars Dauguma jų nevykę, štai: „velniškas poetica”. Turbūt W. Gombrowicz suvaikėjimas (nors turėčiau rašyti — „Ferdydurkos” įtakoje sukurtas 7 da vaikystė) žaidžiant klases - / iškas lių ciklas „second hand arba septyni truotą romantizmą”. Pabaigoje kur kas būdai suvaidinti durnelį”. Bent vie įdomesnis - „po saule viskas įmano ną tokį pacituosiu: prabangiame bare ma - net saulės užtemimas”, su mo („Stikliuose” ar „Vilione”) „užsisa ralizuojančia priekaba - „nėra nieko kius pigiausios arbatos už 6 litus / su šlykščiau už diplomatiškus pasiūly vaidinti arklį ėdantį avižas - / įsipilti mus visa tai pakęsti...” (49 p.) saują gurgždančio cukraus / ir žebyt - Kažkaip nesinori šį eiliavimą va žebyt - žebyt / krimsčiot - subtiliai dinti avangardiniu. Jis yra apsėdęs pirstelėt pakėlus šlaunį / išspaust Europą - eksperimentinių postringa ašarą”. © 2007 VASARIO 17 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 7
vaizdai, aukštaičių švente tapo Joninės, o suval kiečiai linksminosi rudens darbų pabaigtuvių šventėje. Šioje programoje vykusiai susipynė folk lorinis ir profesionalusis pradas, liko neužmiršta ir patriotinė gaida. Šią programą V Bartusevičius padėjo kurti kompozitoriai A. Bražinskas, V Klo va, V Juozapaitis, L. Povilaitis, V Bagdonas, B. Dvarionas. Šios meninės sėkmės negalėjo nutylėti ir to meto Sovietų Sąjungos aukščiausioji valdžia - programos kūrėjai buvo įvertinti valstybine pre mija. V Bartusevičius čia susiejo dainuojamos tau tosakos, liaudies muzikos ir šokių, papročių ir liau diškų vaidinimų elementus į vieną bendrą visumą, aukšto meninio lygio sceninę išraišką. Apie šią programą V Bartusevičius savo kny goje rašė: „Ši programa paskatino organizuoti ir naujus renginius - liaudies ansamblių vakarus, tiek Vilniuje, Kalnų parke, tiek ir kitur. Visai ne abejotina, kad ši programa prisidėjo prie mūsų respublikos liaudies ansamblių meistriškumo ug Šaunios „Lietuvos” ansamblio merginos. dymo, davė naujų impulsų jų kūrybiniams ieško jimams”. Daugelis „Šventinių vakarų” kūrinių ilgiems dešimtmečiams liko ansamblio repertuare: A. Bra Vladas Bartusevičius žinsko ir J. Gudavičiaus „Leliumai”, V Juozapai- čio ir J. Lingio „Rusnietis”, L. Povilaičio orkestri nė pjesė „Pavasario sutartinė”, B. Dvariono ir J. Atkelta iš 3 psl. reikš tą susižavėjimą, simpatijas, kurias sukėlė šis Lingio „Kupolinis”, L. Povilaičio ir V Barausko kolektyvas. Čia viskas apgalvota taip, kad net „Buvo gardus alutis”. Tai trijų dalių išsami liaudies muzikos instru smulkmenos padeda atskleisti atliekamo kūrinio „Šventiniams vakarams” (o po to ir dar pen mentų, dainų ir šokių ansamblių teorijos ir prak turinį. Tai, aišku, didelis ansamblio vadovo Lie kioms programoms) drabužius kūrė arba pritaikė tikos, masinių renginių organizavimo bei režisū tuvos nusipelniusio artisto V Bartusevičiaus nuo dailininkai R. Songailaitė ir J. Balčikonis. Kadangi ros studija. Knygoje nagrinėjama liaudies muzi pelnas. Daug įvairių ansamblių koncertavo Klai „Šventinių vakarų” programa buvo sukurta regio kos instrumentų istorija, pradedant XVI amžiaus pėdoje šį sezoną, bet ‘Lietuva’ pavergė programos niniu principu, aiškiai pabrėžiant keturių Lietu šaltiniais (J. Bretkūno Biblijos vertimu), patei originalumu, vientisumu, atlikimo meistrišku vos etnografinių sričių dainas, šokius, papročius, kiant vėlesnių Mažosios Lietuvos tyrėjų tekstus ir mu...” todėl ir tautiniai drabužiai šioje programoje taip iliustracijas, po to pažvelgiant j Didžiosios Lietu Daug diskusijų sukėlė dailininkės D. Matai pat buvo skirtingi kiekvienam regionui. Tuo būdu vos autorių knygas. Knygoje detaliai nagrinėjami tienės šiai programai sukurti tautiniai kostiumai. bene pirmą kartą ansamblio istorijoje buvo aiškiai ir XX a. lietuvių etnoinstrumentologų tyrinėjimai. Kai kuriuose drabužiuose buvo panaudotas meta pabrėžtas kiekvieno regiono savitumas ne tik dai Nemaža knygos dalis skirta šiandien vartoja las, juo dekoruojant pačius kostiumus bei galvos noje ir šokyje, bet ir drabužiuose, nes iki tol buvo miems muzikos instrumentams. Pateikiamas apdarą. Tokie papuošalai tautiniame kostiume vilkimas bendratautinis kostiumas. kiekvieno jų aprašymas, diapazonai, nuotraukos, tuo metu buvo gana neįprasti. Beje, tomis „geležė Daugiausia V Bartusevičiaus iniciatyva ir kū natų pavyzdžiai, apžvelgiamas ansamblinis muzi lėmis” kažkurioje savo ideologinėje kalboje pikti rybine mintimi rėmėsi Ansamblių vakarai. Jis bu kavimas. nosi pats to meto Lietuvos „komisaras” A. Snieč vo 1970 m., 1975 m. ir 1980 m. Dainų švenčių An Turtingai dokumentuota yra liaudies ansam kus. Tais laikais partija rūpinosi viskuo... samblių vakarų meno vadovas, o koncertų atlikėjų blio atsiradimą ir tolimesnį jo kelią nagrinėjanti O juk dailininkė šiai programai sukūrė kos pagrindą, žinoma, sudarydavo „Lietuvos” ansamb knygos dalis. Ypač reikšmingas yra teorinis liau tiumus, gerai išstudijavusi liaudies meno pavyz lis. dies ansamblių žanro pagrindimas skyriuose džius, pasitelkusi archeologinius duomenis ir gau 1970 m. Ansamblių vakaro programoje daly „Ieškant liaudies meno sceninio gyvenimo princi sią istorinę medžiagą. Be to, siekė, kad kostiumų vavo 18 ansamblių su 1,694 dalyviais, jiems talki pų” ir „Liaudies ansamblio raidos ir specifikos ornamentika ir spalviniai santykiai atitiktų šokio no 10 liaudies instrumentų orkestrų su 196 muzi klausimu”. pobūdį, kad drabužių raštuose ir spalviniuose de kantais. Koncertas buvo puošniai teatralizuotas, Trečiojoje monografijos dalyje nagrinėjama riniuose „suskambėtų” mūsų liaudies dainų ir šo turėjo sudėtingą apšvietimo aparatūrą, veiksmo masinių švenčių problematika. Čia apibendrina kių melodijos. eigoje virš kalnų tamsiam dangaus fone buvo už mas ir V Bartusevičiaus rengtų Ansamblių vaka Ne vienas „Amžių vėjo” kūrinys tapo ansam degtos, ant stulpų iškeltos Joninių stebulės. rų patyrimas. blio „aukso fondo” turtu: „Trijula”, „Sesylio”, „Muš 1975 m. Ansamblių vakaro programa vadinosi tinis”, „Kuskinėlis” - visų muzika V Klovos, cho „Himnas darbui”, tačiau tai anaiptol nebuvo sovi „Lietuvos” ansamblio reografija J. Lingio. etinio darbo pagarbinimas, bet folklorinis jo ats pakilimo metai Dar didesnis pasisekimas lydėjo 1968 m. prog pindys - pavasario, vasaros ir rudens darbų dai ramą „Šventiniai vakarai” (premjera 1968 m. gruo nos, žaidimai, šokiai. Nuoseklaus siužeto ir išra džio 17 d.). Jos pagrindą sudarė keturių pagrin dingos režisūros programa tapo tikrai įspūdingu „Apšilęs kojas” su dviem mažesnėmis progra dinių Lietuvos etnografinių sričių - dzūkų, aukš reginiu, palydimu dar ir šviesų efektų, ugnies ir momis „Prie ežerėlio” ir „Laimės Nemunėlis” taičių, žemaičių ir suvalkiečių - kalendorinių šven spalvų žaismo. Su atskira programa čia pasirodė (1963 m.), V Bartusevičius „Lietuvos” ansambly čių papročiai. jungtiniai kanklių ir skudučių orkestrai. je ėmėsi kurti didelę, dviejų dalių, penkių pa Programoje skambėjo dzūkų kalėdinės dai 1980 m. skambėjo „Lietuvos” ansamblio perlo veikslų programą „Amžių vėjas” (premjera 1965 nos, juos keitė žemaičių Užgavėnių karnavalo - „Šventinių vakarų” programa. Praėjus 12 metų m. gegužės 16 d.). nuo jos premjeros, mėgėjų meno kolekty Ją sukurti padėjo net 13 kompozi vai tapo pajėgūs meniškai įprasminti torių ir 7 poetai. Pirmą kartą ansamblio gražiausius Lietuvos etnografinių sričių orkestre suskambo iki tol nevartoti liau šventinius vaizdus: dzūkiškus advento dies muzikos instrumentai - ožragis, vakarus, žemaitiškų Užgavėnių šėlsmą, molinukai, džingulis, tabalai, ragai, dūd aukštaitiškų Joninių iškilmes, suvalkie maišis. Diskusijų tuomet sukėlė daili tiškų pabaigtuvių šventę. ninkės D. Mataitienės sukurti stilizuoti, Deja, tolimesnių V Bartusevičiaus t.y. pritaikyti sceninei dėvėsenai, tauti „vakarų” jau nesulaukėme. Jis mirė pa niai kostiumai. Apskritai, ši programa čiame kūrybinių jėgų žydėjime 1982 m. tapo naujos, šiuolaikiškesnės ansamblio kovo 10 d., sulaukęs vos 55 metų. meninės krypties pradžia. V Bartusevičius buvo ryškaus meni Apie šią programą savo knygoje Vla nio talento, kūrybinga, kupina tautinės das Bartusevičius rašė: „Į ansamblio dvasios asmenybė. Jo veikla „Lietuvos” programą žiūrėjome truputį kitaip negu ansamblyje bei Ansamblių vakarų orga anksčiau. Ieškojome didesnių kontrastų, nizavimo sūkuryje - tai neišdildomas harmonijos įvairumo ir šviežumo. Ne- mūsų tautinio meno tarpsnis. vengėm naujos muzikinės kalbos, naujų choreografinių sprendimų, žingsnių”. Muzikologė J. Burokaitė tuomet **• spaudoje džiaugėsi: „Kaip parašyti apie tai, kas žodžiais nenusakoma? Naujoji 2007 m. kovo 20 d. Vilniaus Rotušė programa pavadinta ‘Amžių vėjas’ nusi je įvyks „Lietuvos” ansamblio koncer pelno daug pagyrimo žodžių. Visi epite tas, skirtas Vlado Bartusevičiaus atmini tai: nuostabu, puiku, žavinga, gal ir iš „Lietuvos” ansamblio šokėjai. mui. © 8 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2007 VASARIO 17 d. Išmokime būti laimingais Į „Baltosios anketos" klausimus atsako Pedagoginio universiteto studentas Stasys Noreikis .*4 22 (70) Vilnius, antradienis, 1918 m. vasario mėn. 19 d. K metai - Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po tegijoje reikėtų pageidauti, norint susi 100 metų? Kokie visuomeninės raidos prin grąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią LIETUVOS TARYBA cipai (ar įstatymai?) galėtų padėti to siekti? jaunąją Lietuvą? skelbia - Lietuvos teritorija - dabartinė Lietuva, - Ugdyti daugiau kūrėją, nei vartotoją. plius Karaliaučiaus kraštas, Gardinas, Ly Jei žmogūs jaus didesnį malonumą kur Lietuvos neprtklausomyiię da, Brestas, Suvalkai. damas -jis niekur nevažiuos - kurs ir to Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario-m. 16 d. Lietuvoje gyvena 25 mln. gyventojų - bulins savo mylimą Lietuvėlę. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vol(ie« didžioji dauguma jų lietuviai. Lietuva - tijos ;r kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Žemės planetos vadovė daugelyje veiklos - Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pir Lietuvos Taryba, ka'po vienintelė lietuvių tautos sričių, išrinktoji, Dievo pateptoji tauta. maujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl atstovybė, remdamos pripažintųja tautų apsispren Lietuviai - pozityvūs, blaivūs žmonės, taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip? dimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu gyvenimo džiaugsmą jaučiantys kiekvie - To priežastis - baimė Būti. Išmokime Bū rugsėjo m. 18—23 d. 1917 metais, skelbia atsta ną būties akimirką, seniai atsikratę ir už ti laimingais. Jei nusižudysi, dar nereikš, tanti nepriklausomų, demokratiniais pa miršę savo priklausomybę nuo alkoholi kad ten, kur pateksi, Būti bus lengviau. Iš matais sutvarkytų Lietuvos valstybę nių gėrimų, rūkalų ir kitų narkotikų. mokime Būti laimingi čia, Lietuvoje, net su sostine VILNIUJE ir tų valstybę atskirianti Darbo diena Lietuvoje trunka 2 va jei ir labai sunku dabar. Tikėkime, kad vis nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su Ritomis landas — visą likusį laiką lietuviai skiria kas bus gerai ir siekime to. Ir pasieksime. tautomis. menams, dvasiniam tobulėjimui, sportui, Juk kelias nueinamas beeinant. Drauge Įbietuvos Taryba pareiškia, kad LietUVOS Valstybės pa kitai kūrybai ir bendravimui su artimais žmonėmis. matus, ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo - Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigia Lietuviai atkūrė pagonybės laikų au pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje? tentiškus raštą ir religiją ir dabar gali ją masis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. palyginti su kitomis gyvuojančiomis reli - Kokia Lietuvos vystymosi strategija, taip ji save ir pateikia žiniasklaidoje. Ma vilnie, v.frio ia d. 1918 m. Lietuvos Tarybos nariai: gijomis, laisvai pasirinkti sau artimą. Dr. J. »