DOCSLIB.ORG

Faktai Apie Vasario 16 D

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę. inteligentų susibūrimų bei diskusijų vieta. Tačiau vos sužinojęs apie spaudos draudimo panaikinimą Lietuvo- 1919 m. balandžio 4 d. Taryba išrinko A. Smetoną pirmuoju je, 1905 m. grįžo į Tėvynę. Apsigyvenęs Vilniuje, greit tapo vienu Lietuvos valstybės prezidentu. 1920 m. gegužės 19 d. jis šias parei- iš svarbiausių tautinio judėjimo ideologų. Vėliau J. Basanavičius gas perdavė Steigiamojo Seimo pirmininkui A. Stulginskiui. atsidėjo tautinei kultūrinei, švietimo ir socialinei veiklai. 1907 m. Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo, A. Sme- įkūrė Lietuvių Mokslo Draugiją – tapo jos pirmininku. tona antrąkart tapo Lietuvos Respublikos prezidentu. Lietuvoje 1918 m. vasario 16 d. jis vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame visi įtvirtino autoritarinę santvarką. 1940 m., iškilus SSRS pavojui, A. nariai pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Smetona su šeima išvyko į Vokietiją. 1941 m. atvyko į JAV. 1944 J. Basanavičius Vilniuje liko gyventi net ir tada, kai 1919 m. sostinę m. sausio 9 d. žuvo per gaisrą. Palaidotas Klivlendo kapinių užėmė lenkai. Gynė Lietuvos tautiečių teises okupuotame krašte. koplyčioje. Mirė 1927 m. vasario 16 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. Aleksandras Jonas Vileišis Stulginskis ( 1872 01 03 – 1942 06 01) (1885 02 26 – 1969 09 22) Gimė valstiečių šeimoje, Jonas Vileišis, advokatas, Šilalės rajone. 1908 m. baigė „varpininkas”, visuomenės Žemaičių kunigų seminariją veikėjas, vienas valstiečių Kaune. Prasidėjus Pirmajam liaudininkų vadų, Lietuvos Uni- Pasauliniam karui, A. Stulgins- versiteto docentas. Jis ir kiti du jo kis persikėlė į Vilnių. 1915–1919 broliai buvo slaptosios spaudos m. vadovavo veiklą atgaivinusiai „Ryto“ švietimo draugijai. A. Stul- darbuotojai ir rėmėjai. J. Vileišis buvo daugelio draugijų, sąjungų, ginskis buvo keleto lietuviškų laikraščių redaktorius. Taip pat buvo klubų steigėjas ir narys. Buvo vienas Nepriklausomybės akto projek- vienas iš Lietuvos ūkio banko įkūrėjų. to autorių, pirmasis Lietuvos valstybės įgaliotas atstovas JAV. Pirmasis Seimas 1922 m. A. Stulginskį išrinko Lietuvos Respub- 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais lietuvių tautos atstovais likos prezidentu, o Antrasis Seimas – 1923 m. perrinko šioms pa- pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Darbą reigoms. Valstybės vadovu jis buvo iki 1926 m. birželio. 1927 m. Taryboje J. Vileišis baigė 1918 m. liepos 13 d. Buvo išrinktas į I-ąjį ir A. Stulginskis atitolo nuo politinio gyvenimo, apsigyveno savo II-ąjį Seimą. ūkyje Jokūbavo dvare, atsidėjo žemdirbystei. 1941 m. birželio 13 d. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, J. Vileišis su šeima iš Lietu- sovietų okupacinė valdžia A. Stulginskį suėmė ir ištrėmė. 1956 m. vos neišvyko. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo slapta vei- signatarui buvo leista grįžti į Lietuvą. Paskutiniaisiais gyvenimo me- kusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikloje. 1942 m. tais daugiausiai dėmesio skyrė straipsnių žemės ūkio tema publika- birželio 1 d. mirė Kaune. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. vimui. Mirė 1969 m. Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse. Pranas Dovydaitis Kazys Bizauskas Gimė 1886 12 02 Marijampolės Gimė 1892 02 15 Kuldygos aps., aps., Višakio Rūdos vls., Runkių k. Pavilostoje (Latvija). Lietuvos Ministras pirmininkas (1919 m.), Tarybos Prezidiumo sekretorius, Vyriausiosios ateitininkų valdybos vienas Lietuvos ūkio banko (1919 Mykolas Biržiška pirmininkas (1921–1927 m.), vienas m.) steigėjų, švietimo ministras Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1920-1922 m.), Lietuvos atstovas Va- (1882 08 24 – 1962 08 24) (1922 m.) tikane, JAV, steigėjų, jos Lietuvos vicepir- įgaliotasis mininkas. ministras Sušaudytas Rygoje, 1942 11 04 Londone, Severoural- Hagoje. Gimė Viekšniuose (Akmenės sko lageryje Sušaudytas (Rusija). 1941 06 26 raj.), bajorų šeimoje. Baigęs Polocko gimnaziją, 1901 m. įstojo į rajone, Maskvos Universiteto Teisės Baltarusijoje. fakultetą, priklausė slaptai Lietuvių studentų draugijai. Saliamonas Banaitis Steponas Kairys Baigęs universitetą (1907 m.), apsigyveno Vilniuje, daug dėmesio skyrė literatūros istorijos tyrinėjimams ir visuomeninei veiklai. 1908 Gimė 1866 07 15 Šakių aps., Sintautų Gimė 1879 01 03 Ukmergės vls., Vaitiekupių k. Pirmosios aps., Kurklių vls. Vienas m. tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. 1905–1917 m. M. Biržiška lietuviškos spaustuvės įkūrėjas Nepriklausomybės akto projekto priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai. 1915–1922 m. vadova- (Kaunas, 1905 m.), pirmosios autorių, Steigiamojo seimo, I-III vo Vilniaus lietuvių gimnazijai. Dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo lietuviškos gimnazijos ir pradžios seimų narys. Vyriausiojo Lietuvos 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, joje buvo išrinktas mokyklų Kaune (1915 m.) steigėjas. išsivadavimo komiteto pirmininkas Lietuvos (1943–1945 į Lietuvos Tarybą. Nuo 1918 m. pabaigos iki 1919 m. kovo 12 d. žemdirbių m.). Mirė vadovavo Švietimo ministerijai. sąjungos 1964 12 16 1920 m. M. Biržiška dalyvavo Suvalkų taikos derybose su Len- (1920–1922 Niujorke m.) kūrėjas. (JAV). kija. Įsikūręs Kaune, dėstė Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) Uni- Mirė 1933 05 versitete. 1926–1927 m. – ėjo rektoriaus pareigas. 1940–1944 m. buvo 04 Kaune. Vilniaus Universiteto rektoriumi. 1944 m. M. Biržiška pasitraukė į Vakarus. Mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele, palaidotas Los Andželo Kalvarijos kapinėse, Šv. Pilypo mauzoliejuje. Stanislovas Narutavičius Petras Klimas Jurgis Šaulys Alfonsas Petrulis Gimė 1862 09 02 Telšių aps., Alsėdžių Gimė 1981 02 23 Marijampolės Gimė 1879 05 05 Tauragės aps., Gimė 1873 08 04 Biržų aps., vls., Brevikų k. Lietuviškų periodinių aps., Kalvarijos aps., Kušliškių k. Švėkšnos vls., Balsėnų k. Lietuvių Vabalninko vls., Kateliškių k. leidinių platintojas ir bendradarbis, „Lietuvos aido” pirmasis faktinis demokratų partijos narys ir vienas Kunigas, lietuviškų mokyklų ir Lietuvių seimo Vilniuje (1905 m.) redaktorius, Lietuvos Tarybos sekre- jos kūrėjų. Filosofijos daktaras, Lietu- draugijų steigėjas, Valstybės Tarybos dalyvis, vienas Nepriklausomybės torius, vienas Lietuvos laikinosios vos Tarybos generalinis sekretorius, Prezidiumo sekretorius (1919 m.). akto projekto autorių. Mirė 1932 12 konstitucijos (1918 m.) autorių, pirmasis Lietuvos valstybės nepa- Mirė 1928 06 28 Musninkuose. 31 Kaune. Lietuvos prastasis delegacijos pasiuntinys sekretorius ir įgaliotas Taikos kon- ministras. ferencijoje Mirė 1948 10 Paryžiuje 18 Lugane (1918–1919 (Šveicarija). m.). Mirė 1969 01 16 Kaune. Vladas Mironas Donatas Malinauskas Justinas Staugaitis Jonas Smilgevičius Gimė 1880 06 22 Rokiškio aps., Pan- Gimė 1869 03 07 Latgalos Gimė 1866 11 14 Šakių aps., Gimė 1870 02 12 Telšių aps., emunio vls., Kuodiškių k. Kunigas, Krėslaukyje (Latvija). Lietuvių seimo Naumiesčio vls., Tupikų k. Kunigas, Alsėdžių vls., Šonių k. Peterburgo Lietuvių mokslo draugijos narys, Vilniuje (1905 m.) organizatorius, Telšių vyskupas, Telšių kunigų semi- žemės ūkio mokyklos dėstytojas, Lietuvių Tarybos vicepirmininkas, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir narijos įkūrėjas ( 1927 m.). Steigiamo- Nobelio prekybos namų Varšuvoje III seimo narys. Sovietų okupacinės įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje, jo seimo (1920 m.) atstovas ir vice- vedėjas, Lietuvos kredito banko valdžios Estijoje. pirmininkas, (1921 m.) tris kartus 1941 06 14 I ir II seimų steigėjas. suimtas ir ištremtas į pirmininkas, Mirė 1942 09 tardytas, Sibirą, mirė vicepirmin- 27 Kaune. 1947 m. 1942 11 30 inkas. Mirė nuteistas. tremtyje. 1943 07 08 Mirė 1953 02 Telšiuose. 17 Vladimiro kalėjime (Rusija). Jonas
Recommended publications
  • Antanas Smetona

    Antanas Smetona

    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
  • Petrulis Vytautas

    Petrulis Vytautas

    308 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Petrulis Vytautas XI (1925 02 04–1925 09 25) vyriausybės vadovas; III (1919 03 12–1919 04 12) vyriausybės Finansų ministerijos valdytojas; VII (1922 02 02–1923 02 23) vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministras (nuo 1922 08 21); VIII (1923 02 23–1923 06 29), IX (1923 06 29–1924 06 18), X (1924 06 18–1925 02 04) vyriausybių finansų, prekybos ir pramonės (VIII, X) arba finansų (X) ministras Gimė 1890 02 23 Kateliškių k., Vabalninko vlsč., Biržų apskr. Kilęs iš pasitu- rinčių valstiečių Juozo Petrulio (?–1900) ir Izabelės (buv. Jankevičiūtė) šeimos (turėjo 30 ha žemės). V. Petrulis jauniausias 5 vaikų šeimoje: vyriausias brolis kun. Alfonsas Petrulis (1873–1928), Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras; seserys – Adelė Balsevičienė ir Emilija Peseckie- nė. Lietuvis, katalikas. Vedęs, žmona – Ona (buv. Liutkutė). Vaikai: Algirdas, Vytautas (Vytas) ir Mindaugas. 1941 12 03 sušaudytas Uchtos apylinkėse (Komijoje, SSRS). Palaidojimo vieta nežinoma. 1900 m. baigė Kupiškio pradžios m-klą. Bro- lio remiamas mokslus tęsė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) g-joje. 1904 m. pašalintas. G-ją baigė eksternu. 1916 m. baigė Maskvos Prekybos i-tą įgydamas ekonomisto specialybę. Į visuomeninę ir politinę veiklą įsitraukė I p. k. metais. Priklau- sė LDNKŠ Maskvos skyriui. Įstojo į Rusijoje kuriamą negausią liberalios pakraipos Demokratinės tautos laisvės santaros (Santaros) partiją. Vienas iš partijos spaudos organo „Santara“ leidėjų. Karo metais pradėjo rašyti straipsnius ekonominiais ir ūkiniais būsimos nepriklausomos Lietuvos klausimais. Kaip Santaros atsto- vas dalyvavo 1917 m. Lietuvių seime Petrograde. Čia rėmė kairiųjų partijų po- ziciją, kad Lietuvos ateitį reikėtų sieti su demokratizacijos procesais Rusijoje ir neskubėti vienašališkai siekti valstybės nepriklausomybės.
  • Keliauk Ir Pažink! Atkurtai Lietuvai

    Keliauk Ir Pažink! Atkurtai Lietuvai

    Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją! Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio. Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“. Švęskime keliaudami! L A T 99 V 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 30 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I KAUNAS 13–29 J A Kudirkos Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė VILNIUS U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L A B 4 LIETUVOS lietuvos rusų signatarų namai MARTYNO KUKTOS GEDIMINO PILIES JURGIO IR MARIJOS nacionalinė DRAMOS TEATRAS spaustuvė BOKštAS Šlapelių namas- FILHARMONIJA MUZIEJUS Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m.
  • THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas Atsisveikins

    THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas Atsisveikins

    R The t ir st and Greatest Lithuanian Daily m America The Lithuanian Daily News Published by The Lubuaman News Publishing Co., I sc 1739 So. Halsted Street, Chicago, IU. 60603 HAymarket 1-6100 i 9 + &Qnvr One Million Lithuanian In The United States Periodical Division Washington, D. C. 205JQ THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas atsisveikins Izraelio kariuomenės vadovybę GEN. ŠARONAS SIEKS RINKIMŲ. KAI) GALĖTŲ NUŠLUOTI VLSI'S DABARTINIUS MINISTRES JERUZALĖ. Izraelio kabi- esi aukščiau įstatymų!” K l netss, tris dienas svarstęs teis­ “Įstatymai visiems rašyti! Re mo komisijos pranešimą, ketvir­ kia — ir Tau!” tadienio naktį. 16 balsų prieš A. Šaronas. išeidamas, ra vieną (palies gen. šarono) nu­ žvilgsnį į šiuos plakatus. Vie . tarė priimti trijų teisininkų, iš pražingsniavo p r minią ir p tyrusių Sabros iš šatilos stovyk­ čias nuėjo į ministeriją. Ten lose vykusias palestiniečių žu­ pasakė, kad pirmadienį jis at dynes. išvada, kad ir gynybos statydins. Tuo tarpu ariju' t minister's gen. Ariel šaronas tams įsakė surinkti dokui:? dalinai yra kaltas dėl minėtų tus, kurie jam gali būti r.: žudyinių. lingi. Adjutantai pranešė pre Ketvirtadienį gen. šaronas jerui Beginui, kad gen. šaror tris kartus aiškinosi visam mi- atsistatydins pirmadieni, . nisterių kabinetui, kad jis ne­ sveikins su štabu ir perd; kaltas dėl Įvykių Beiruto prie­ ministeriją. miesčio stovyklose, kad aukš­ čiausio teismo pirmininkas ne­ DOBRYNINAS TURĖS žino, ką jis daro, kokią žalą GRĮŽTIfe MASKVON Lietuvos Taryba, paskelbusi Nepriklausomybės Aktą: iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, dr. Jurgis šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stasys Narutavičius, d r. Jonas Basa­ neša visam Izraeliui, ir baigė WASHINGTON, D C. — J; savo kalbą, pareikšdamas, kad navičius, Antanas Smetona, kan.
  • Baron Stasys Šilingas and the President

    Baron Stasys Šilingas and the President

    chapter 6 Baron Stasys Šilingas and the President Born in 1885 and raised in a noble family in Vilnius, Stasys Šilingas inherited the title of Baron from his uncle Adomas. He studied law at Moscow University and, with his friend Ramūnas Bytautas, who was also from the nobility, acquired his Lithuanian consciousness from priests and peasants. In their political views the two friends were socialist nationalists. In his childhood, Šilingas had spoken only Polish, but he learned Lithuanian in two years, 1905–1907, and he enthusi- astically joined the activity of Lithuanian students. Like Smetona Šilingas took to worldly matters, seeking to arouse national consciousness and understand- ing, emphasizing not political but cultural activity. In 1910 Šilingas, with others, began to publish a liberal newspaper for young people, Aušrinė (Morning Star), and edited it himself. In 1911 he turned the editorship over to Petras Klimas. Having finished his law studies in 1912, Šilingas moved to Vilnius and won note as a journalist, a member of the Lithuanian Scientific Society, and a litera- ture and art critic. With the help of his wife Emilija Bytautaitė (his friend Bytautas’s sister), he converted his home into a history, literature and art salon, where 30–40 people would gather for lectures and reports. (Šilingas was per- haps the first Lithuanian to give his many daughters pagan, not Christian, names – Galinda, Vingra, Audronė, Rusnė, Raminta, Saulenė, Danguolė, Daiva, Laima.) Šilingas worked in the only Lithuanian bank – the Third Mutual Credit Society – and also in the Vilnius Land Bank; he helped Lithuanian painters; and he helped to collect and preserve the artistic work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.223 Through this activity he became acquainted with Smetona and worked with him in the Lithuanian Society to Help Those Suffering From War.
  • The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival

    The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival

    4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid­ deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es­ systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely.
  • THE FIELD 0820 Superior Ave

    THE FIELD 0820 Superior Ave

    t •***• LITHUANIAN WEEKLY re- /<^TVA Published every Friday in Cleveland by "M kJ'IA'J Ohio Lithuanian Publishing Co. THE FIELD 0820 Superior Ave. Cleveland 3, Ohio Subscription per Year III Advance A In the United States $3.00 In Foreign Countries $4.00 % oA K Entered aš Second-Class matter Deceifi- 0$ tu ber Cth. 1915, at the Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1879. "•Ii "V%,. The only Lithuanian Newspaper published in Ohio reaching a very large majority of the 80.000 Lithuanians in the State and 20,000 in CtfvslaiKi. Bolševikai AmerikX** % DIRVA Mulkins iki Apgaus %t\ Kaina 5c. CLEVELAND, OHIO DEC.-GRUOD. 20, 1946 (31-mi metai :: 31st year) SOVIETŲ diplomatai, kurie yra tikri Kremliaus užgrudinti propaganditai ir šnipai, palen­ Visus Dirvos Skaitytojus, Rėmėjus ir Bendradarbius gva varosi iki to kad Amerikos Amerikoje ir Visose Pasaulio Dalyse Esančius vadus apgaus ir apmaus, o ta­ da jau bus po Amerikos. Naujas Pavojus-* Tremtiniams Sveikiname su šventomis Kalėdomis štai iškyla aikštėn kaip se­ nukas Senatorius Connally, De­ Dirvos Redakcija ir Administracija. £# konom iku mokratas, Užsienių Reikalų ko­ ŠAUKIAMA MUSŲ VADAI PROTES­ misijos narys, paskirtas Ame­ PREZ. TRUMAN pranašau­ rikos delegatu taikos deryboms TUI PRIEŠ UNRRA KLASTAS ja kad 194/ metais nebus šaly­ su sovietais, rodydamas savo je darbų ir bizniu suslugimo. tikrą norą taikos, bolševikų vi­ POPIEŽIUS KALBĖS STASSEN KANDIDA- Sako, nėra priežasties tikėti liojamas ir mulkinamas, ko tik LVS pirmininkas gavęs žemiau paduotą pranešimą PER RADIO KALĖ­ TUOJA Į PREZI­ kad suslugimas turėtų užeiti. neprivedė Suv. Valstijas prie ir pasitaręs su LVS valdybos nariais skubiai kontakta­ ^ Nelaimė tame kad dalykų atidengimo sovietams visų ži­ vo ALT ir kitas organizacijas sudarymui vieningo žygio DŲ PROGA DENTUS eiga nepranašauja gero dar­ nių apie atominę bombą.
  • Tautinių Mažumų Integracija Į Bendrąją Lietuvos Kultūrą Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio Gimanazijos Direktoriaus Vidmanto Žiliaus Kalba, Pasakyta 2009 M

    Tautinių Mažumų Integracija Į Bendrąją Lietuvos Kultūrą Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio Gimanazijos Direktoriaus Vidmanto Žiliaus Kalba, Pasakyta 2009 M

    Voruta 2009 m. spalio 3 d. Nr. 19 (685) ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 19 (685) 2009 m. spalio 3 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Tautinių mažumų integracija į 4 Gintaras Songaila: bendrąją Lietuvos kultūrą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimanazijos direktoriaus Vidmanto ŽIlIaUS kalba, pasakyta 2009 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Sąjūdžio XII suvažiavime. Šį pranešimą rašau tikėdamasis neįžeisti nei vienos tautinės mažumos, bet norėdamas at- Nacionalinė švietimo sistema skleisti tikrąją Pietryčių Lietuvos tautinių mažu- mų padėtį, jos santykį su valstybe bei priežastis, ar Lietuvos laisvosios rinkos kurios, manau, lėmė šių santykių raidą. švietimo „politika“ Prieš gerą dešimtmetį maniau, kad ateityje žmonės, atstovaujantys tautinėms mažumoms Lietuvoje, sakys: „Gerbiu savo tėvų ir senelių kalbą, didžiuojuosi jų perduota kultūra, bet „Vorutos“ skaitytojų dėmesiui myliu ir Lietuvą, nes ji man suteikė išsilavinimą, darbą ...“ Lietuvos paštuose priimama lai- Deja, baigiantis antrajam atkurtos Nepri- kraščio „Voruta“ prenumerata 2009 klausomos Lietuvos dešimtmečiui lenkų tautinė metams. mažuma save izoliavo, o kitos tautinės mažumos Galima „Vorutą“ užsiprenumeruoti pasidavė pirmosios įtakai. Izoliacija pasireiškė tuo, kad daugelis rajono ir internetu, adresu: www.post.lt gyventojų, kaip ir prieš 20 metų, blogai kalba lie- tuviškai, o nemaža dalis net nesupranta kalbos, ignoruoja valstybines šventes bei valstybės atri- Prenumeratos kaina: butiką, be to, lenkų tautinės mažumos atstovai 1 mėn. 3,00 Lt pažėrė šūsnį reikalavimų valstybei: miesteliuose 2 mėn. 6,00 Lt gatves pavadinti su karo nusikaltimais susijusių asmenų pavardėmis bei statyti jiems paminklus, Taip pat galima užsiprenumeruo- vardus ir pavardes asmens dokumentuose bei miestų gatves ir vietovardžius leisti rašyti ti ir elektroninį laikraščio „Voruta“ lenkiškais rašmenimis, įteisinti lenkų kalbą variantą.
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra

    Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra

    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
  • Erasmus+ Participatory Democracy, + Active Citizenship

    Erasmus+ Participatory Democracy, + Active Citizenship

    ERASMUS+ PARTICIPATORY DEMOCRACY, + ACTIVE CITIZENSHIP Juliaus Janonio gimnazijos žurnalas Europai Content: 2020 • Аbout us • Erasmus+ Projektas ,,Participatory democracy, + active citizenship” • Kovoje su Covid-19 • Lithuanian national holidays • Civic actions • Trip to Brussels • English debate club • English debate club • Student council • The Scout movement • National Law Knowledge Olympiad • Sports Committee • DOFE • Volunteering • Crossword • Vocabulary About us Gymnasium Profile Siauliai Juliaus Janonio Gymnasium is a state co-educational general secondary education school. It is located in Siauliai, the fourth largest city in Lithuania. 600 students are enrolled: 301 students in Lower-Secondary Study Programme (Forms I-II, age range 16 to 17 years) and 299 students in Upper-Secondary Study Programme (Forms III-IV, age range 18 to 19 years). 49 members of teaching staff and 4 assistance specialists are committed to developing inquiring, knowledgeable and caring young people. History of School Gymnasium is one of the oldest education institutions in Lithuania. It was established in 1825 in Svisločius (present Byelorussia). The idea to have a gymnasium in Siauliai came out in 1838. Siauliai area landlords applied to local authority and promised to raise funds for gymnasium building. The permission to transfer Svisločius Gymnasium to Siauliai was issued on September 11, 1845. In 1845 the construction of a two-story brick building was started and it was finished in 1850. In 1851 Boys’ Gymnasium (“Šavelskaja Mužskaja gimnazija“) started its work in Siauliai. In 1920 it was reorganised into Siauliai State Gymnasium and in 1928, after girls were separated and taught in a separate school, it was renamed Siauliai Authority Boys’ Gymnasium. During the years of Independent Lithuania, famous educators worked there, Lithuanian traditions were established, and students who later became famous science, arts and culture figures finished Gymnasium.
  • Edukacinės Programos Teminė Paskaita

    Edukacinės Programos Teminė Paskaita

    Regina Jackūnaitė LIETUVIŠKA KINO KRONIKA - ISTORIJOS ŠALTINIS Kino kronika, tai trumpo metražo dokumentinio filmo forma, ypač paplitusi 20-ojo amžiaus pirmoje pusėje. Tai buvo naujienų šaltinis, aktualijos ir pramoga kino teatrų žiūrovams. Kino kronika paprastai buvo rodoma prieš pagrindinį filmą. Susipažinimas su tarpukario Lietuvos kino kronika galėtų praplėsti supratimą apie svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, papildyti istorinių šaltinių bazę, arba būti pagrindiniu šaltiniu, kai norima perteikti to meto atmosferą, gestus, ritualus, bendrą situaciją visuomenėje. Žiūrint iš tradicinės istoriografijos taško, kai svarbiausi yra įvykiai, kino dokumentas retai gali būti naudingas, bet, jei žiūrėsime į istoriją sociokultūriniu aspektu, kai svarbiausia laikmečio atmosfera, ritualai, vertybės, bendra visuomeninė situacija - tai kino dokumentas dažnai bus vienintelis šaltinis. Tarpukario Lietuvos kino kronikos išliko labai mažai. Tai, kad nebeturime didžiosios dalies kronikų, lėmė istoriniai įvykiai - lietuviška kino kronika pakliuvo į Sovietų Sąjungos archyvus, o visa likusi filmuota medžiaga, buvusi ne valstybės rankose, buvo negarsinama. Užsienyje likusi Lietuvos kino kronika buvo “už geležinės uždangos”. Vis dėlto, Centriniam valstybės archyvui pavyko iš Maskvos atgauti dalį kino kronikos dar sovietiniais laikais, o dabar kartas nuo karto gaunami kino archyvai iš užsienio lietuvių. Šioje teminėje paskaitoje parodysiu kino kronikos ištraukų apie politikos veikėjus, kariuomenę, pramonę ir žemės ūkį. POLITIKOS VEIKĖJAI Tarpukario Lietuvos kino kronika užfiksavo daug istorinių asmenybių, ypač politikos veikėjų. Juose galime pamatyti visus tris Lietuvos prezidentus: Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių. Tiesa, Kazys Grinius užfiksuotas tik vieninteliame Jono. K. Miliaus filme, ir, be to, labai trumpai. Nemažai išliko ir nufilmuotų ministrų. Iš Nepriklausomybės akto signatarų užfiksuoti Jonas Basanavičius, Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas, Vladas Mironas, Justinas Staugaitis. Plačiausiai iš kino kronikos atsiskleidžia Antano Smetonos portretas.
  • Dvasininkija 1918–1940 Metų Lietuvos Respublikos Enciklopediniuose Leidiniuose

    Dvasininkija 1918–1940 Metų Lietuvos Respublikos Enciklopediniuose Leidiniuose

    ISSN 1392-7450 BAŽNYČIOS ISTORIJA http://dx.doi.org/10.7220/1392-7450.45(73).3 SOTER 2013.45(73) Valdas SELENIS Lietuvos edukologijos universitetas Dvasininkija 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos enciklopediniuose leidiniuose Straipsnyje aptariami Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų reputacinio elito šaltiniai ir jų reikšmė įamžinant žy- miausius visuomenės veikėjus, taip pat jų atrankos kriterijai. Siekiant patikrinti hipotezę, kad didelę šio, enciklope- diniuose leidiniuose reprezentuojamo elito dalį sudarė dvasininkai, atliktas prozopografinis tyrimas. The article discusses the sources of reputational elite of the Republic of Lithuania in 1918–1940 and their significance in the creation of the “Hall of Fame” for the most famous public figures, as well as their selection criteria. The author of this article had analysed encyclopedic publications in order to verify the hypothesis that a large part of biographical articles, in which the elite of the nation was represented, were dedicated to the clergy. Įvadas Šiame straipsnyje reputaciniu elitu laikomi ne tik žymiausi, autoritetingiausi, „labiausiai nusipelnę valstybei ir tautai“, įtakingiausi visuomenės „garsūs žmonės“ (angl. men of fame), apdovanotieji premijomis, ordinais ir kitokiais įvertinimo atributais, bet visi asmenys, patekę į enciklopedijas ir „kas yra kas“ (who is who) pobūdžio leidinius. Kultūrologas Leo Braudy teigia, kad žymaus asmens reputaciją (fame) visuomenėje lemia keturi veiksniai: pats žmogus, jo pasiekimai, jų viešumas ir tai, kaip jie vertinami dabar1. Kaip reputaciją objektyvizuoti ir padaryti empirinio tyrimo objektu? Žymus prancūzų sociologas Pierre’as Bourdieu skyrė „išorinę“ ir „vidinę“ intelektualų reputaciją. Jo nuomone, „intelektualų laukas“ yra autonomiškesnis, jeigu vadovaujasi savomis vertybėmis, normomis, taisyklė- mis, nepriklausomai nuo „išorinės“ reputacijos ir žinomumo. Tačiau mokslininkai gali tirti, kaip atitinkamos profesijos žmonių „vidinę“ reputaciją vertino visuomenė2.