DOCSLIB.ORG

Lietuvos Tarybos 1917 M. Gruodžio 11-Osios Deklaracija: Kauno Pėdsakas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuvos Tarybos 1917 M. Gruodžio 11-Osios Deklaracija: Kauno Pėdsakas KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS 2019/17 ISSN 1822-2617 (spausdintas) | ISSN 2335-8734 (internetinis) https://doi.org/10.7220/2335-8734.17.4 Liudas MAŽYLIS Lietuvos Tarybos Rasa ZOZAITĖ 1917 m. gruodžio Vytauto Didžiojo universitetas 11-osios deklaracija: Kauno pėdsakas Straipsnis parengtas remiant Lietuvos mokslo tarybai (reikminis tyrimų projektas P-REP-18-40). Santrauka. Lietuvos Tarybos derybos dėl pirmosios Lietuvos Tarybos nepriklausomybės deklaracijos vyko trijose lokacijose: Berlyne (1917 m. gruodžio pradžia), Kaune (1917 m. gruodžio 9, 10 ir 12 d.) ir Vilniuje (Lietuvos Tarybos posėdis gruodžio 11 d.). Lemiama derybų fazė, kurios metu buvo sutarta, koks bus galutinis (pažodinis) Deklaracijos tekstas, vyko Kaune gruodžio 10 d. Chronologijos požiū- riu, išskirtinos keturios derybų fazės: dokumento derinimas Berlyne gruodžio pradžioje; derinimai tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų, taip pat ir svarstymai Lietuvos Taryboje gruodžio 5–7 d.; lemiama derybų fazė tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų ir Lietuvos Tarybos atstovų gruodžio 10 d. Kaune; diskusijos Lietuvos Taryboje gruodžio 11 d.; Lietuvos Tarybos narių pasirašyto dokumento įteikimas vokiečiams Kaune gruodžio 12 d.; tolesnės peripetijos dėl dokumento panaudojimo Brastos taikos derybose ir Vokietijai pripažįstant Lietuvą 1918 m. kovo mėnesį. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Taryba, Gruodžio 11-osios deklaracija, Kaunas, von Hertlingo kalba Reichstage. yginant su neblėstančiu isto- rikų dėmesiu Vasario 16-osios Aktui, 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija vis dar tebelieka savotiškojeL „podukros“ vietoje. Istoriografijoje ilgą laiką nebuvo – o iš tiesų vis dar ir nėra – netgi vieningo sutarimo dėl įvykių datų. Galima teigti, kad akademiniuose diskursuose įsitvirtino dvejopa chronologinės įvykių raidos interpretacija. Petro Klimo vienalaikiuose liudi- jimuose visur yra „gruodžio 11-oji“.1 Tačiau vėlesniais tyrimų laikotarpiais, Gruodžio 11-osios deklaracijos originalui ilgam nukeliavus į Vokietijos užsie- nio reikalų žinybos archyvus ir ten juose pradingus net 99 metams, daugiausiai buvo remiamasi žinomu ir Lietuvos archyvuose išlikusiu 1917 m. gruodžio 10 d. 1 Petras Klimas, Dienoraštis, 1915.XII.1 – 1919.I.19 : pradedamas P. Bugailiškio užrašais, 1915.VIII.23(10) – X.13, Chicago (Ill.): A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1988. KAUNO 51 ISTORIJOS METRAŠTIS STRAIPSNIAI protokolu, pasirašytu tą pačią dieną Kaune. Gi į Lietuvos Tarybos protokolus įsi- vėlus apmaudžiai datos klaidai (Lietuvos Tarybos X posėdžio protokolas Nr. 22 datuotas 1917 m. gruodžio 10 d., o ne gruodžio 11 d.),2 ir įsitvirtino abejonė dėl dokumento priėmimo datos. Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos 2017 m. sudarytoje ir išleistoje knygoje Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose3 59 p. toji abejonė jau virsta tendencinga chronologine ir loka- cijos (tačiau, šio straipsnio autorių nuomone, klaidinančia) rekonstrukcija. Apibūdinę gruodžio 10 d. peripetijas, sudarytojai rašo: „Kitą dieną tai ir buvo padaryta Kaune [pabraukta straipsnio autorių – past. L. M. ir R. Z.] vykusiame Tarybos posėdyje (jis baigėsi 23 val. 30 min.), o priimtas pareiškimas (aktas) vėliau imtas vadinti pagal įteikimo [pabraukta straipsnio autorių – past. L. M. ir R. Z.] dieną – Gruodžio 11 d. aktu“.4 Iš tikrųjų – ir tai siekiame pagrįsti šiame straipsnyje – Lietuvos Tarybos posėdis vyko gruodžio 11 d. Vilniuje, o vokiečių valdžios atstovams Deklaracija su Lietuvos Tarybos narių parašais buvo įteikta gruodžio 12 d. Kaune. Tai galima pagrįsti žinomų ir naujai archyvuose surastų (Vokietijos užsie- nio reikalų žinybos politiniame archyve (toliau – PA AA) saugomais archy- viniais dokumentais iš RZ201 21714-21716 bylų, karinio archyvo Freiburge (toliau – BAMA), Jurgio Šaulio archyve, saugojamame Pensilvanijos universi- tete (toliau – PENN), to meto Vokietijos institucijų raštų bei telegramų, kitų dokumentų datomis, traukinių susisiekimo tarp Kauno ir Vilniaus tempais, taip pat ir vienalaikiais įrašais Petro Klimo dienoraštyje (toliau – KLIMAS)5. Įvykiams rekonstruoti pasitelkiami ir kai kurių Lietuvos Tarybos narių vėlesniu laikotarpiu parašyti atsiminimai. Pirmiausia straipsnyje bendrais bruožais pristatomas istorinis kontekstas ir fiksuojamos svarbiausios datos. Tada laikotarpis nuo 1917 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 11 d. išskaidomas į per tą laiką vykusias kelias „fonines“ derybų fazes („derybos Berlyne“, „diskusijos tarp Vokietijos valdžios institucijų“, „diskusi- jos Lietuvos Taryboje“), pagrindinį dėmesį skiriant fazei „derybos Kaune gruo- džio 10 d.“. Šis skaidymas padės rekonstruoti kone vienu metu vykusias kelių lygmenų derybas – ne tik tarp lietuvių ir vokiečių valdžios atstovų, bet ir abiejų stovyklų „viduje“ tarp pačių politinių institucijų bei veikėjų vykusias diskusijas. Gruodžio mėnesio įvykius yra tyrinėję istorikai Algimantas Kasparavičius,6 2 Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai, 1917–1918. sud. A. Eidintas, R. Lopata, Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 155–156. 3 Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017. 4 LVTP, p. 59. 5 P. Klimas, min. veik. 6 Rimantas Bružas, LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt, 2018-02-16. Prieiga per internetą: http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istorikas-svesti- nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334 [žiūrėta 2018-09-20]. KAUNO 52 ISTORIJOS METRAŠTIS Liudas MAŽYLIS, Rasa ZOZAITĖ Edmundas Gimžauskas,7 Joachim Tauber,8 Pranas Čepėnas,9 Raimun- das Lopata,10 šiek tiek dėmesio to laikotarpio tematikai skiria Raimundas Klimavičius,11 Viktoras Jencius-Butautas.12 Taip pat detaliau ir nuosekliau tuos įvykius pamėginta rekonstruoti laidoje Šiandien prieš 100 metų13 bei L. Mažy- lio ir R. Zozaitės sudarytame šaltinių leidinyje Lietuvos valstybės atkūrimo pro- cesas, 1917 liepa – gruodis. 14 Šio straipsnio tikslas – kitų derybų fazių kontekste išsamiau apžvelgti lem- tingąją, Kaune įvykusią derybų tarp Lietuvos Tarybos bei Vokietijos valdžios atstovų fazę. Straipsnyje glaustai pateikiamos formuluotės – dokumentas po dokumento – raidos peripetijos. Taip pat rekonstruojama esminė teiginių Vil- nius kaip sostinė, Steigiamojo Seimo funkcija, konvencijos, terminas „nepriklauso- mybė“, dėl kurių derėtasi daugiausiai, kaita. Pradinė derybų fazė Berlyne 1917 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais susiklostė aplinkybės, palankios lietuvių deryboms su Vokietijos valdžios institucijomis dėl Lietuvos nepriklau- somybės paskelbimo ir Lietuvos valstybės pripažinimo. Iš lapkričio 2–10 d. Šveicarijoje vykusios lietuvių atstovų konferencijos jos dalyviai, Lietuvos Tary- bos nariai Antanas Smetona, Steponas Kairys ir Jurgis Šaulys, vyko pro Berlyną ir lapkričio 12 d. ilgesniam laikui jame apsistojo. Lapkričio 13 d. surengtame „lietuvių vakare“ viešbutyje „Adlon“ Lietuvos Tarybos pirmininkas Anta- nas Smetona skaitė pranešimą „atstovams, politikams ir valdininkams“ apie 7 Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918: Lietuvos nepriklau- somos valstybės genezė: dokumentų rinkinys, sud. E. Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 8 J. Tauber, No Allies’: The Lithuanian Taryba and The National Minorities 1916–1918, Journal of Baltic Studies, 38:4, 2007, 433-444, DOI: 10.1080/01629770701682707 [žiūrėta 2018-09-20]. 9 P. Čepėnas, Naujųjų laikų istorija, Chicago (III): K. Griniaus fondas, II t., 1986. 10 R. Lopata, Lietuvos valstybingumo raida 1914-1918 metais, Vilnius: Mintis, 1996. 11 R. Klimavičius, Dar kartą – ar tikrai tik penkias dienas...?, 2018-02.14. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klimavicius-dar- karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556 [žiūrėta 2018-09-20]. 12 V. Jencius-Butautas, Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė lenkiškomis raidėmis, 2011-02-07. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavi- cius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/ [žiūrėta 2018-09-20]. 13 Šiandien prieš 100 metų, LRT. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/ira- sas/1013680868/siandien-pries-100-metu-2017-12-11#wowzaplaystart=0&wowzaplayd uration=1537000 [žiūrėta 2018-09-20]. 14 Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, 1917 liepa–gruodis. Dokumentų rinkinys. Sud. L. Mažylis, R. Zozaitė. Kaunas: Vitae Litera, 2018. KAUNO ISTORIJOS 53 METRAŠTIS STRAIPSNIAI Lietuvos padėtį.15 Šio vizito metu mezgėsi ryšiai su vokiečių politikais.16 Jur- gis Šaulys ir Antanas Smetona susitiko su Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovu Rudolfu Nadolny ir jam išsakė priekaištus dėl Lietuvos skaidymo; tai atsispindi R. Nadolnio lapkričio 18 d. rašte; be to, iš to rašto matyti, kad su A. Smetona ir J. Šauliu tartasi apie Vokietijos siūlomas Lietuvai konvencijas, taip pat ir apie kataliko monarcho idėją.17 Vokietijos užsienio reikalų žinybos valstybės sekretorius Richardas von Külhmanas lietuvių atstovams pranešė apie Paulio von Hindenburgo raštą, kuriame apibūdinama geopolitinė Lietu- vos situacija. P. von Hindenburgo įsivaizdavimu, Lietuvos rytinės ribos turėtų eiti pagal Gardino–Kauno liniją, o rytinių ginčytinų teritorijų tarp lietuvių, lenkų ir gudų vokiečių kariškiai nesirengia ginti. Išryškėja vokiečių kariškių pozicija, jog Lietuva suvokiama kaip valstybė, kur dominuoja lietuviai, o kitos žemės kariškiams yra neįdomios – „nicht von Interesse sei“.18 Be to, Lietuva traktuojama kaip silpna, politiškai neišsivysčiusi šalis, kuri,
Load more

Recommended publications
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Lietuvių Konferencija, Jos Reikšmė, Anykštėnų Dalyvavimas
    Lietuvių konferencija, jos reikšmė, anykštėnų dalyvavimas Prof. Antano Tylos pranešimas Vilniaus anykštėnų sambūrio renginyje 2017 m. vasario 11 d. Signatarų namuose Vilniuje Svarbiausi Lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos užtikrinimas, po to nepriklausomybės atkūrimas ir jos 27 metų turininga ir permaininga tąsa, kurioje būdami mes susirinkome šiame name, kur buvo priimtas, pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Artėja 100-metis nuo vasario 16-osios Akto, atkūrusio Lietuvos modernią demokratinę valstybę. Aktas buvo pamatinis politinis naujosios Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos plėtotės, jos įsijungimo į pasaulio suverenių valstybių sąjungą dokumentas. Jo atsiradimo galimybės, motyvai ir įgyvendinimas mums visada buvo, yra ir bus ne tik svarbūs, kaip politinis pamatas, bet ir pilietinį aktyvumą žadinantys bei pilietinį brandumą nuolatos skatinantis veiksnys. Susirinkome paminėti 99-ąsias Vasario 16-osios Akto metines. Su šia data tampriai susijusi 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija (LK). Šįmet minime jos šimtmetį. Tad minint Vasario 16-osios šventę prasminga yra prisiminti kuo Lietuvių konferencija yra svarbi Lietuvos suverenaus valstybingumo atkūrimo istorijoje. Šiame pranešime trumpai apžvelgsiu LK genezę, jos reikšmę ir priminsiu žmones kurie telkėsi prie LK organizavimo, jos užduočių ir sprendimų formulavimo, politinės institucijos sukūrimo. Taip pat pateiksiu duomenis apie Lietuvos valstybės atkūrime dalyvavusius anykštėnus – jų vardus, pavardes, profesiją. Manau, kad tai labai aktualu. Mes visi matome, kad elektroninėje žiniasklaidoje banguoja diskusija dėl mūsų egzistencinės alternatyvos – „Kodėl verta likti lietuviais?“ Mūsų filosofai aiškina, kad esame etinė tauta, kuriai būdingas žmogiškumas ir iš jo išplaukiantis gebėjimas suprasti kitų džiaugsmą ir skausmą. Tad žvilgterėkime, kokius jausmus demonstruoja Lietuvių konferencijos meto mūsų tauta.
    [Show full text]
  • Faktai Apie Vasario 16 D
    Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 3 (21)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 3 (21) 1 2017 3 (21) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Minime Lietuvių konferencijos 100-ąsias metines. Po Didžiojo Vilniaus Seimo tai an- trasis lietuvių forumas, brėžęs aiškią nepriklausomos Lietuvos gairę. Apsisprendimas dėl nepriklausomos Lietuvos, Pirmojo pasaulinio karo išbandymai į didžiąją politiką atvedė naują politikų kartą, kuriai buvo lemta „paruošti Lietuvos idėją“. Joje ryškiai išsiskyrė Petro Klimo, žinomo diplomato, nacių ir sovietų lagerių kankinio, asmenybė. „Mūsų didžiųjų“ skyrelyje istorikė dr. Vilma Bukaitė pristato P. Klimo nuveiktus darbus rengiantis Lietuvių konferencijai. Studija „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“, lietuviškų vadovėlių leidyba, inten- syvus darbas Organizaciniame komitete P. Klimui pelno garbingą „Mūsų didžiojo“ vardą. Į tas gretas rikiuojasi ir 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo, kurio 30-metį minime, or- ganizatoriai. Mitingo, kuris tapo lūžio tašku kelyje į laisvę. Publikuojami Vatikano radijo pranešimai liudija, kaip istoriniam mitingui rengtasi, kiek žmonių jame dalyvavo, primena tikruosius mitingo herojus. „Faktų ir įžvalgų“ skyrelyje prof. Bronislovas Kuzmickas analizuoja mūsų valstybės „proveržio per Šiaurę“ peripetijas. Pasak B. Kuzmicko, „tylioji“ skandinavų pagalba ir ak- tyvi diplomatinė parama lėmė šiaurietiškos Lietuvos orientacijos į Vakarų pasaulį kryptį 1990–1992 metais. Neatrodo, kad ji būtų neperspektyvi ir šiandien. „Dokumentuose“ reikšmingas Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos pokyčių detales pristato ambasadorius
    [Show full text]
  • Algimantas Kasparavičius
    Algimantas Kasparavičius 48 SHARED DESTINY: THE LITHUANIAN STATE AND DIPLOMACY BETWEEN THE TWO WORLD WARS Algimantas Kasparavičius I. If we accept the premise that the aim of the science of history is to propel the national collective consciousness and provide opportunities for individuals and societies to learn from their past, then, seemingly, we will be able to arrive at the conclusion that various historical anniversaries may be doubly useful. On the one side – socially, because the remarks or criticisms made by historians with regard to historical past achieve a wider resonance in the society in the context of commemoration of “significant dates”, and thus the social function of history acquires more space for expression. On the other side – historiographically, because the discourse of a particular historical celebration provides a fair chance to test the durability of the already existing historiographic concepts and myths or to unearth from the labyrinths of collective memory to the public not only the noble feats and wise actions but also the much darker pages of history. II. The political development of Europe between the two world wars was essentially conditioned by several key factors. First – the political system, which formed as the result of the decisions of the Versailles Peace Treaty, with the League of Nations at the front. Second – the geopolitical-economic interests and the cultural-ideological priorities of the large states. Third – the ability or inability of the medium or small European states to assist the League of Nations and the large states in maintaining stability and peace. It seems that, looking at the political history of inter-war Europe retrospectively, all three factors of international development mentioned above were far from unambiguously positive and oriented towards the preservation of the status quo in the old continent.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • XXVII KNYGOS MĖGĖJAI (1930–1940): NARYSTĖ, SANTYKIAI, ATMOSFERA Alma Braziūnienė Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių Biblioteka Žygimantų G
    166 Contents list available at Vilnius University Press Knygotyra ISSN 0204–2061 eISSN 2345-0053 2021, vol. 76, pp. 166–206 DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2021.76.80 XXVII KNYGOS MĖGĖJAI (1930–1940): NARYSTĖ, SANTYKIAI, ATMOSFERA Alma Braziūnienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Žygimantų g. 1, 01102 Vilnius, Lietuva El. paštas [email protected] Santrauka. 1930–1940 m. Kaune veikusi XXVII knygos mėgėjų draugija suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos kultūros istorijoje. Ji žymėjo organizuoto bibliofilinio judėjimo pradžią Lietuvoje. Vytauto Steponaičio, Pauliaus Galaunės, Viktoro Cimkausko ir kitų bendraminčių suburta draugija daug nuveikė formuojant bibliofilinės veiklos tradiciją, kėlė lietuviškosios knygos kultūrą, ugdė estetiškos tiražinės ir bibliofilinės knygos leidybą (išleista 10 leidinių). Visa tai atliko keliolika (jų skaičius svyravo nuo 15 iki 21) pasišventusių knygos mėgėjų ir bibliofilų par exellance. Jų bibliofi- linis hobis peraugo saviveiklinio darbo ribas, draugija veikė kaip profesi- onali leidykla, davusi pradžią knygotyros mokslinės periodikos leidybai. Straipsnyje, remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliote- koje saugomu šios draugijos archyvu, nagrinėjama draugijos narių asme- nybinė raiška, jų tarpusavio santykiai, ieškoma atsakymo, kas lėmė, kad itin ryškios individualybės gebėjo vienytis vaisingai bibliofilinei veiklai, kokia atmosfera tvyrojo XXVII knygos mėgėjų susirinkimuose, leidybinės ir įvairios kitos veiklos kasdienybėje. Nesiekta atskleisti visų valdybos narių,
    [Show full text]
  • Diplomatinis Kaunas EN
    IT’S AROUND KAUNAS K. Petrausko g. 13 KAUNASTIC WITH A DIPLOMAT Žalioji g. anorių pr Aušros g. Lelijų g. Sav Tulpių g. Žemaičių g. os g. 9 10 8 12 Vydūno al. Jonav evičiaus g. 33 V. Putvinskio g. 11 V. Putvinskio g. 18 A. Mack 14 15 o al. auk K Radastų g. Benediktinių g. anorių pr 5 Maironio g. Sav evičiaus g. K. Donelaičio g. A. Mack Gedimono g. žeškienės g. A. Jakšto g. 7 E. O P 4 apilio g. 3 24 alančiaus g. 23 A. Mapų g. umelių g. K 1 M. V 2 Laisvės al. 6 21 S. Daukanto g. Parodos g. ilniaus g. V A. Mickevičiaus g. M. Daukšos g. 30 28 25 J. Gruodžio g. Laisvės al. Nemuno Rotušės a. Perkūno al. g. D. P 22 ošk Maironio g. 19 Santak os g. os g. Kęstučio g. Birštono g. 29 Nemuno g. Kęstučio g. Kęstučio g. Muitinės g. Kurpių g. 16 27 . Daugirdo g. T 26 31 anto g. 17 Aleksoto g. Karaliaus Mindaugo pr. I. K . Druskininkų g. Karaliaus Mindaugo pr K HI! araliaus Mindaugo pr K. Būgos g. A. Mickevičiaus g. Miško g. 34 For just over twenty years during the interwar period, Kaunas served as the capital of Lithuania. A time of im- . mense development when thousands of new buildings were ytauto pr Gedimino g. 32 erected, many new businesses started, and important V higher education and state institutions established. Kaunas 20 Vaižganto g. became a fast-paced and vibrant city, with large numbers E. Fryko g. of Lithuanians returning from major cities across Europe, as well as a wide range of dierent foreign nationalities K Trakų g.
    [Show full text]
  • Smulkioji Tautosaka Signataro Petro Klimo Gyvenime
    SAKYTINĖS IR RAŠTO KULTŪROS SAMPYNOS Smulkioji tautosaka signataro Petro Klimo gyvenime RASA KAŠĖTIENĖ Minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, pirmiausia prisimena- me visus Lietuvos Tarybos narius, 1918 m. vasario 16­ąją pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vienas iš Vasario 16­osios Akto rengėjų ir bendraautorių buvo teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Klimas (1891–1969). Jo indėlis kuriant Lietuvos valstybę buvo labai reikšmingas ir svarus. Pasak monografijos apie Petrą Klimą autorės Vil- mos Bukaitės, „[š]io valstybininko veiklos Lietuvos Taryboje apibūdinimas – „teko suktis visuose sūkuriuose“ – tinka ir visam jo gyvenimui“1. Apie savo veiklos pradžią Klimas rašo: Pirmieji kuklūs mėginimai pasireiškė dalyvavime spaudoje. Teikiant žinių iš provincijos Vilniaus laikraščiams, tarytum mezgėsi bendravimas su visa lietuvių veikla. Todėl, jau septintoje klasėje būdamas, pasiunčiau keletą korespondencijų apie Senapilės (Mari- jampolės), Kalvarijos draugijas, spektaklius, apie gimnaziją, mokinių gyvenimą ir t. t. Pasirinkau slapyvardį, susimažinęs tada man patikusio publicisto A. Vabalo (Prūseikos)2 antrininku: pasivadinau Vabalėliu…3 Tuo pačiu slapyvardžiu dienraštyje „Vilniaus žinios“ (1908, Nr. 5) pasirodė ir pir- masis didesnės apimties tekstas – feljetonėlis „Kalėdos – kam linksma, o kam bė- 1 Vilma Bukaitė. Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, p. 7. 2 Albertas Vabalas (žinomas kaip Leonas Prūseika) – teisininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas, publicistas. Už draudžiamą veiklą 1909 m. buvo suimtas, kalėjo Suvalkų Kalvarijos kalėjime, vėliau iki gyvos galvos ištremtas į Sibirą. 1911 m. iš tremties pabėgo ir, pasivadinęs motinos pavarde, Prūseika, per Vokietiją atvyko į JAV – R. K. 3 Petras Klimas. Iš mano atsiminimų, Vilnius: Lietuvos enciklopedijų redakcija, 1990, p. 17. 156 ISSN 1392-2831 Tautosakos darbai 56, 2018 R.
    [Show full text]
  • The Jewish Contribution to Lithuanian Independence 1918/1919
    THE JEWISH CONTRIBUTION TO LITHUANIAN INDEPENDENCE 1918/1919 Ruth Leiserowitz Abstract Historians have already shown how the Jewish minority contributed to the rebirth of the Lithuanian state in 1918. The beginning of the experiment to integrate the Jewish minority into the reemergent Lithuanian state, however, has often been told from the perspective of failure only. The article challenges this view, by describing how Zionism, the Jewish national movement, supported the emergence of the Lithuanian state. The author analyses how the 153 Jews supported the newly created Lithuanian government by voting to send representatives to it, and by producing a document that improved the international position of the Lithuanian delegation at the Paris Peace Conference, and which was helpful for the international recogni- tion of the young state. KEY WORDS: Lithuanian Jews, Lithuanian-Jewish relations, Zionism, Paris Peace Conference, international recognition. Anotacija Istorikai jau yra parodę, kad žydų mažuma prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. Tačiau eksperimento integruoti žydų mažumą į atsikuriančią Lietuvos valstybę pradžia dažnai nušviečiama kaip nesėkmė. Straipsnyje šiam požiūriui metamas iššūkis aprašant, kaip sioniz- mas, žydų tautinis judėjimas, rėmė Lietuvos valstybės atsiradimą. Autorė nagrinėja, kaip žy- dai parėmė naujai suformuotą Lietuvos vyriausybę, nuspręsdami pasiųsti į ją savo atstovus ir sukurdami dokumentą, kuris pagerino lietuvių delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje tarptautines pozicijas ir šitaip padėjo pasiekti jaunai valstybei tarptautinį pripažinimą. PAgrIndInIAI žodžIAI: Lietuvos žydai, lietuvių ir žydų santykiai, sionizmas, Paryžiaus taikos konferencija, tarptautinis pripažinimas. Ruth Leiserowitz, Prof. Dr., Deputy Director, German Historical Institute Warsaw, al. Ujazdowskie 39, PL-00-540 Warszawa, Poland. Email: [email protected]. CREATING MODERN NATION-STATES IN THE EASTERN BALTIC Acta Historica Universitatis Klaipedensis XXXVIII, 2019, 153–162.
    [Show full text]
  • Istorija Būsiemieji Lietuvos Nepriklau­ Somybės Akto Signatarai Didžiajame Vilniaus Seime
    ISTORIJA BŪSIEMIEJI LIETUVOS NEPRIKLAU­ SOMYBĖS AKTO SIGNATARAI DIDŽIAJAME VILNIAUS SEIME Dr. Vilma Bukaitė Lietuvos nacionalinis muziejus, Signatarų namai, vyresnioji muziejininkė National Museum of Lithuania, House of Signatories, senior museologist Arsenalo g. 1, LT-01143 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka 1905 m. gruodžio 4–5 d. į Didįjį Vilniaus Seimą, paskatintą re- voliucijos, vykusios daugelyje Rusijos žemių, taip pat ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje, susirinko apie du tūkstančiai krašto gyventojų. Audringuose susirinkimuose lietuviai diskutavo ne tik apie Rusijos caro Nikolajaus II pasiūlyto būsimo parlamento, t. y. Dūmos, rinkimą. Kalbėta apie savivaldos aktualijas, iškilo ir krašto politinio savaran- kiškumo idėja. Didžiojo Vilniaus Seimo posėdžiuose dalyvavo 11 iš 20 būsimųjų 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Straips- nyje nagrinėjamas jų indėlis rengiant šį suvažiavimą ir išryškinamas politinis, idėjinis šio suvažiavimo ir Lietuvos Tarybos ryšys. Vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojų ir veikliausių rengėjų buvo Jo- nas Basanavičius, turėjęs svarią tautinės kultūrinės veiklos patirtį, net 25 metus gyveno plačią politinę autonomiją turėjusioje Bulgarijoje. Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Steponas Kairys dalyvavo rengiant Mokslo Parlamento studijos 25 | 2018 darbai 11 istorija suvažiavimą, pirmininkavo jo posėdžiams arba talkino formuluojant nutarimus. Po 10 metų jie tapo svarbiomis dešiniosios ir kairiosios po- litinės srovės figūromis, Vilniuje telkusiomis bendraminčius. Ne tik jie, bet ir Donatas Malinauskas, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis įgyven- dino 1905 m. subrendusius sumanymus, dalyvaudami Vilniaus lietu- vių visuomeniniame gyvenime. Kunigai Kazimieras Steponas Šaulys, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis rūpinosi lietuviškos tautinės minties sklaida savo parapijose. Saliamonas Banaitis jau 1905 m. rudenį įkūrė lietuvišką spaustuvę Kaune – pradėjo leisti religinę, šviečiamąją spau- dą ir publicistiką. Stanislovas Narutavičius ėmėsi socialinio teisingumo idėjų įgyvendinimo savo gimtajame krašte.
    [Show full text]