DOCSLIB.ORG

Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 2 (20)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 2 (20) Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 2 (20) 1 2017 2 (20) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Artėjant modernios Lietuvos valstybės 100-čiui, „Mūsų didžiųjų“ galerijoje toliau pri- statome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, šį sykį – prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. Jo kelias į Vasario 16-ąją panašus į kitų – Didysis Vilniaus Seimas, Lietuvių konfe- rencija Vilniuje, veikla Lietuvos Taryboje, teisėkūros darbai Steigiamajame Seime. Ieškant išskirtinumų – tai žmogus, kuriam buvo patikėta Vasario 16-osios Aktą nuvežti ir įteikti vokiečių okupacinei karinei administracijai, tai Valstybės konstitucinių pagrindų kūrėjas, tai valstybininkas su „džentelmeno“ žyme. Bene svarbiausia šio numerio tema – tebesitęsiančios kovos dėl dvigubos pilietybės. Ar įmanoma mylėti Lietuvą iš tolo, ar realu įsipareigoti Lietuvos valstybei būnant kitos, kad ir draugiškos, valstybės piliečiu? Konstitucinės teisės profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus atsakymas yra toks: tokie fundamentalūs valstybingumo pokyčiai galimi tik referendumu priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimus. „Dokumentų“ skyrelyje publikuojame visuomenės dėmesio sulaukusį Vilniaus forumo kreipimąsį „Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką“. Visi geros valios piliečiai raginami šį dokumentą paremti parašu ir telktis pilietiškam veiksmui dėl realių Lietuvos socialinės ir ekonominės politikos pokyčių. Minint Reformacijos Lietuvoje 500-ąsias metines, „Romualdo Ozolo palikimo“ skyre- lyje spausdinami jo pasvarstymai apie Reformacijos vaidmenį Lietuvos istorijoje – kokia Reformacijos blyksnio Lietuvoje prasmė? Aktualus ir gausus minčių „Mąstymų“ skyrelis. Jame skaitytojas ras filosofo, kultūrologo Vytauto Rubavičiaus svarstymus apie civilizacinės savipratos svarbą šių dienų pasaulyje. Jūratė Laučiūtė, atsiliepdama į „trijų raidžių“ (q, w, x) aktualijas, įvardija jas ne kaip lietuvių ir lenkų santykių skaudulį, bet kaip pamatinį Lietuvos valstybingumo klausimą. Temą tęsia kaip visada įtaigūs ir argumentuoti politologo Vytauto Sinicos pasvarstymai. „Moderniame pasaulyje tauta buvo ir yra vienintelis su prigimtimi susijęs ir politikai telkiantis princi- pas“ – įžvalga, liudijanti pamažu prie savo ištakų grįžtantį pasaulį. „Paminėjimuose“ tęsiamas straipsnių ciklas apie 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio karo istoriją. Šio numerio straipsnyje „(At)kuriant partizanų archyvą“ autoriai aktualizuoja rašytinio partizanų palikimo paieškų, atkūrimo ir išsaugojimo (suskaitmeninimo) svarbą atkuriant autentišką partizaninio karo vaizdą. Istoriniame pasakojime apie Oskarą Milašių, pirmąjį Lietuvos atstovą Prancūzijoje, Viktorija Skrupskelytė atskleidžia šios neeilinės asmenybės apsisprendimą lietuvybei, jo nuopelnus atstovaujant Lietuvai Paryžiaus Taikos konferencijoje ir Tautų Sąjungoje. Artėjant Valstybės 100-čiui, skaitytoją turėtų sudominti Juozo Banionio pateikiama medžiaga apie Vasario 16-osios paminėjimų tradicijas tarpukario Lietuvoje. „Pristatymuose“ – pažintis su Vytenio Povilo Andriukaičio knyga apie Justiną Marcin- kevičių, apie Poeto ir mūsų laiką. Redakcinė kolegija 1 p. Kazimieras Steponas Šaulys. Vokietija, XX a. pradžia. R. Fušo (R. Fuchs) nuotrauka. LNM. 2 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 2 (20) MŪSŲ DIDIEJI VILMA BUKAITĖ PRELATAS KAZIMIERAS ŠAULYS: POLITINĖ BIOGRAFIJA Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais dvasininkija turėjo didžiulės įtakos Lietuvos visuome- niniam, kultūriniam, netgi politiniam gyvenimui. Veiklūs, kūrybiški ir sumanūs kunigai ne tik stengėsi stiprinti savo parapijiečių religingumą, bet ir telkė vietos bendruomenę: rūpinosi jos lavinimu, lietuviškos kalbos ir kultūros sklaida, pilietiškumo stiprinimu. Simboliška, kad 1917 m. rugsėjo 18–22 d. įvykusioje Lietuvių konferencijoje renkant Lietuvos Tarybą, kuriai buvo patikėta krašto valstybingumo atkūrimo misija, į ją pateko keturi dvasininkai. Vieno iš jų, Kazimiero Stepono Šaulio (1872 01 28 Stemplių k., dab. Šilutės raj. – 1964 05 09 Luganas, Šveicarija) politinę biografiją akivaizdžiai gožia didžiulė administracinio ir pe- dagoginio darbo patirtis ir sėkmė. Šis žinomų dvasininkų Jurgio Matulaičio, Juozapo Kuktos, Pranciškaus Būčio, metais jaunesniame kurse studijavusio Juozapo Skvirecko bendramokslis 1899 m. vasarą gavo kunigo šventimus, o rudenį baigė Peterburgo dvasinę akademiją – gavo teologijos ir kanonų teisės magistro, atitinkantį šiandienio daktaro, diplomą1. 1901–1906 m. veikliu ir kantriu sielovados darbu Panevėžio šv. Petro ir Povilo parapijoje ir mokyklose K. S. Šaulys pelnė gerą vardą. Jis bendradarbiavo įvairiuose lietuvių ir lenkų katalikiškuose laikraščiuose bei žurnaluose: „Viltis“, „Apžvalga Žemaičių ir Lietuvos“, „Bažnytinė apžvalga“, „Draugi- ja“, „Dziennik Wileński“, „Nedėldienio skaitymas“, „Przegląd Katolicki“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė“, „Tiesos kelias“. 1906–1915 m. buvo kelių socialinių ir šalpos draugijų įkūrėjas 1 Lapelis-Vaidevutis ir veiklus narys. P. Prelatas Ka- 1906 m. rugpjūtį K. S. Šaulys persikėlė į Kauną. Žemaičių vyskupijos kunigų semi- zimieras Šaulys, vienas iš didžiųjų narijoje, kurią ir pats buvo baigęs, iš pradžių dėstė Bažnyčios istoriją ir lotynų kalbą, vė- Nepriklausomos liau – sociologiją ir visuomenės mokslus. Nuo 1906 m. rudens šis dvasininkas vyskupijos Lietuvos kūrėjų, vasario 16-os- kurijos teisme dvylika su puse metų dirbo santuokos ryšio gynėju. Dar 1912 m. pradžioje ios dienos akto jam pavestos ir vyskupo G. F. Cirtauto sekretoriaus pareigos, kurias jis ir toliau ėjo, vys- signataras: keletas būdingesnių bruo- kupu tapus Pranciškui Karevičiui. Iš pradžių toks atsakingas, dažnai rutininis darbas žų iš jo gyvenimo vargino: „Sekretoriaus pareigavietė buvo tuomet Žemaičių vyskupijoj svarbi ir atsakinga. bei nuopelnų tautai ir bažnyčiai jo ku- Vyskupija didelė ir plati: arti pusantro milijono katalikų dviejose gubernijose: Kauno ir nigystės auksinės Kuršo /.../. Vyskupams teko nuolat ginti katalikų teises Peterburgo ministerijose, Vilniaus sukakties, 1899 VI 29–1949 VI 29 generalgubernatūroje, savose gubernijose. /.../ Neturint reikiamo patyrimo ir kanceliarinio proga. Bostonas, stažo, reikėjo sekretoriui pačiam mokytis, studijuoti rusų valdžios įstatymus, aukštųjų 1949, p. 29–32. 3 2017 2 (20) Nepriklausomybės sąsiuviniai 1 Šaulys K. S. Curricu- lum vitae ir kai ku- rie palaidi užrašai. Lietuvos nacionali- nis muziejus (toliau LNM), f. RNp, b. 6009, variantas Lietuvių konferencijos prezidiumas ir sekretoriatas. Iš kairės sėdi: Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas, lietuvių kalba, l. kun. Kazimieras Steponas Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas 5–6. 2 Smetona, Jonas Vileišis, kun. Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, kun. Juozapas Katilius A. Prela- Stankevičius, Petras Klimas. Vilnius, 1917 m. Aleksandros Jurašaitytės nuotrauka. LNM. tas Kazimieras Steponas Šaulys. Vilnius, LNM, 2016, p. 36–38. administracinių vietų viešas ir neviešas instrukcijas, sekti naujai leidžiamus ir keičiamus 3 K. S. Šaulio nuostatus. Susirašinėjimas buvo vedamas keturiomis kalbomis /.../. Sekretoriaus darbo publikacijų ir vertingos diena tęsėsi dažnai dvidešimt valandų.“1 pagalbinės Pirmojo pasaulinio karo metais K. S. Šaulys lydėjo vyskupą P. Karevičių, kai jam iš pra- literatūros sąrašas skelbiamas džių nurodyta įsikurti Panevėžyje, o 1915 m. pavasarį pavesta pasitraukti į Rusijos gilumą. Lietuvos Tarpininkaujant Vatikanui, 1916 m. rugpjūtį P. Karevičius ir K. S. Šaulys parvyko į Lietuvą, nacionalinio 2 muziejaus Kauną . 1920 m. P. Karevičius paskyrė dar 1916 m. Žemaičių kapitulos kanauninko rangą tinklapyje, Renatos gavusį K. S. Šaulį į aukštesnes, vyskupijos kanclerio, pareigas – patikėjo prižiūrėti, tvarkyti Grušnienės parengtoje šios ir archyvuoti kurijos aktus. asmenybės Penkerius metus K. S. Šaulys daug laiko skirdavo ne tik bažnytinei, bet ir politinei vei- bibliografijoje. [ ht t p://sena s.lnb. klai – jo parašas yra ir po svarbiausiu XX a. Lietuvos politiniu dokumentu, jis dirbo ne tik lt/lnb/selectPage. Lietuvos Taryboje, bet ir Steigiamajame Seime. Nagrinėsime, kokie K. S. Šauliui svarbūs do?docLocator politiniai siužetai išryškėja istoriniuose šaltiniuose, kokiomis temomis jis diskutavo, kokių =13A7A 706779A11 E3B00874616 sumanymų įgyvendinime dalyvavo. Per šiuos politinės biografijos aspektus, manytume, 4617373& atsiskleis valstybininko pasirinktasis vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime. inlanguage=lt] 4 Laukaitytė R. Šaulys Tyrimui panaudosime Lietuvos Valstybės Tarybos protokolus ir Steigiamojo Seimo Kazimieras posėdžių stenogramas, K. S. Šaulio publikacijas Lietuvos ir išeivijos lietuvių spaudoje3, Steponas (1920 05 15–1922 07 amžininkų dienoraščius ir atsiminimus. Ypač svarbi knyga šios asmenybės gyvenimo ir 25) // Lietuvos veiklos tyrinėjimams yra istoriko dr. Algimanto Katiliaus parengta monografija „Prelatas Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) Kazimieras Steponas Šaulys“. Parlamentinį K. S. Šaulio darbą išsamiai tyrė dr. Regina narių biografinis Laukaitytė4. Nepolemizuodama su vertingomis jų įžvalgomis, autorė norėtų pasiūlyti žodynas. Vilnius, Vilniaus naujų pastebėjimų, kurie, tikimės, padės geriau pažinti kiek primirštą iškilų valstybininką. pedagoginio Pasirinkome tematinį-chronologinį teksto dėstymo principą. universiteto leidykla, 2006, p. Talpų, rodos, elegantiškos ne tik laikysenos ir išvaizdos K. S. Šaulio portretą 1951 m. 371–372. pateikė prelatas Mykolas Krupavičius: „Lieknas, tiesus, kaip miško pušelė. Galva nešama 4 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 2 (20) tiesiai, judesiai laisvi, natūralūs. Šypsena neapleidžia lūpų,
Load more

Recommended publications
  • Minister of National Defence of the Republic of Lithuania JUOZAS OLEKAS
    Minister of National Defence of the Republic of Lithuania JUOZAS OLEKAS Date of birth October 30, 1955 Place of Siberia (Russia), Krasnoyarsk Krai, District of Mansk, village of B. Ungut birth Education 1974 – graduated from Salomėja Nėris Secondary School (Vilkaviškis Town). 1974–1976 – studies at Kaunas University of Medicine. 1976 – 1980 – studies and doctor’s qualification the Faculty of Medicine of Vilnius State University. 1987 - maintained a DM thesis at VSU. Career 1980–1990 - staff doctor at Vilnius University Hospital Raudonasis Kryžius. 1982–1989 - Senior Research Fellow at VST Microsurgery Laboratory. 1989 – elected as the USSR People’s Deputy (nominated by the Reform Movement of Lithuania). 1989–1990 – member of the Lithuanian Delegation at Supreme Soviet of the Soviet Union. 1990–1992 – Minister of Health under the 1st, the 2nd, the 3rd and the 4th Governments of the Republic of Lithuania. 1992–1993 - Senior Research Fellow at Vilnius University Plastic Surgery. 1993–1994 – head, surgeon of the Plastic Surgery and Traumatology Division at Vilnius Ambulance University Hospital. 1994–1997 – attending physician at Vilnius Žalgiris University Hospital. 1994–1999 – Senior Assistant at the Odontology Institute of the Faculty of Medicine of Vilnius University, from 1999 - Associate Professor. 1996–2000 – the 7th Member of Parliament (nominated by the Social Democratic Party of Lithuania, worked in the Committee on Health Affairs). 2000–2004 – the 8th Member of Parliament. Nominated by the Social Democratic Party of Lithuania, worked in the Committee on Health Affairs (vice-chairman in 2000-2001) and the Committee on National Security and Defence. In 2001–2003 a member of the Parliamentary Delegation to the Parliamentary Assembly of the European Council, in 2002–2003 – Vice President of the Parliamentary Assembly of the European Council.
    [Show full text]
  • Lietuvos Tarybos 1917 M. Gruodžio 11-Osios Deklaracija: Kauno Pėdsakas
    KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS 2019/17 ISSN 1822-2617 (spausdintas) | ISSN 2335-8734 (internetinis) https://doi.org/10.7220/2335-8734.17.4 Liudas MAŽYLIS Lietuvos Tarybos Rasa ZOZAITĖ 1917 m. gruodžio Vytauto Didžiojo universitetas 11-osios deklaracija: Kauno pėdsakas Straipsnis parengtas remiant Lietuvos mokslo tarybai (reikminis tyrimų projektas P-REP-18-40). Santrauka. Lietuvos Tarybos derybos dėl pirmosios Lietuvos Tarybos nepriklausomybės deklaracijos vyko trijose lokacijose: Berlyne (1917 m. gruodžio pradžia), Kaune (1917 m. gruodžio 9, 10 ir 12 d.) ir Vilniuje (Lietuvos Tarybos posėdis gruodžio 11 d.). Lemiama derybų fazė, kurios metu buvo sutarta, koks bus galutinis (pažodinis) Deklaracijos tekstas, vyko Kaune gruodžio 10 d. Chronologijos požiū- riu, išskirtinos keturios derybų fazės: dokumento derinimas Berlyne gruodžio pradžioje; derinimai tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų, taip pat ir svarstymai Lietuvos Taryboje gruodžio 5–7 d.; lemiama derybų fazė tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų ir Lietuvos Tarybos atstovų gruodžio 10 d. Kaune; diskusijos Lietuvos Taryboje gruodžio 11 d.; Lietuvos Tarybos narių pasirašyto dokumento įteikimas vokiečiams Kaune gruodžio 12 d.; tolesnės peripetijos dėl dokumento panaudojimo Brastos taikos derybose ir Vokietijai pripažįstant Lietuvą 1918 m. kovo mėnesį. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Taryba, Gruodžio 11-osios deklaracija, Kaunas, von Hertlingo kalba Reichstage. yginant su neblėstančiu isto- rikų dėmesiu Vasario 16-osios Aktui, 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija vis dar tebelieka savotiškojeL
    [Show full text]
  • Kipro Bielinio Politinė Ir Visuomeninė Veikla Tarpukariu
    GINTARAS MITRULEVIČIUS Kipro Bielinio politinė ir visuomeninė veikla tarpukariu ĮVADAS konstituciją. Kaip žinoma, šios Konstitucijos priėmimas buvo Pirmajame straipsnyje apie Kiprą Bielinį apibūdinome jo pagrindinis St. Seimo kaip Konstituantos uždavinys. gyvenimo ir visuomeninės-politinės veiklos bruožus iki jo iš- K. Bielinis nuolatinės Konstitucijos projekto svarstyme da- 6 rinkimo į Steigiamąjį Seimą1. Antrajame straipsnyje aptarsime lyvavo itin aktyviai . Antrajame Konstitucijos projekto skaityme 7 jo politinę-visuomeninę veiklą nuo darbo Steigiamajame Seime jis kalbėjo 10 kartų, o trečiame – net 24 kartus . Ypač griežtai, pradžios iki Antrojo pasaulinio karo. kaip ir kiti socialdemokratų frakcijos nariai, K. Bielinis pasisa- Straipsnis yra parengtas remiantis įvairiais K. Bielinio vei- kė prieš St. Seimo daugumos norą įvesti Lietuvoje prezidento klą ir gyvenimą liudijančiais istoriniais šaltiniais: Steigiamojo instituciją, kurį (šį norą) jis viename iš savo pasisakymų siejo Seimo bei II ir III Seimų stenogramomis (pagrindiniai šalti- su St. Seimo daugumos atstovavimu „apskritai buržuazinėms 8 niai aiškinantis straipsnio herojaus parlamentinę veiklą), ar- partijoms būdinga konservatizmo ir absoliutizmo tradicija“ . chyviniais ir rankraštynuose randamais dokumentais, spauda K. Bielinio, kaip ir kitų nuolatinės Konstitucijos projekto ir atsiminimais. Iš šaltinių, liudijančių neparlamentinę politinę svarstyme dalyvavusių socialdemokratų, nuomone, dėl, anot jų, ir visuomeninę, taip pat profesinę ir intelektualinę veiklą tar- prezidentų
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Lietuvių Konferencija, Jos Reikšmė, Anykštėnų Dalyvavimas
    Lietuvių konferencija, jos reikšmė, anykštėnų dalyvavimas Prof. Antano Tylos pranešimas Vilniaus anykštėnų sambūrio renginyje 2017 m. vasario 11 d. Signatarų namuose Vilniuje Svarbiausi Lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos užtikrinimas, po to nepriklausomybės atkūrimas ir jos 27 metų turininga ir permaininga tąsa, kurioje būdami mes susirinkome šiame name, kur buvo priimtas, pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Artėja 100-metis nuo vasario 16-osios Akto, atkūrusio Lietuvos modernią demokratinę valstybę. Aktas buvo pamatinis politinis naujosios Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos plėtotės, jos įsijungimo į pasaulio suverenių valstybių sąjungą dokumentas. Jo atsiradimo galimybės, motyvai ir įgyvendinimas mums visada buvo, yra ir bus ne tik svarbūs, kaip politinis pamatas, bet ir pilietinį aktyvumą žadinantys bei pilietinį brandumą nuolatos skatinantis veiksnys. Susirinkome paminėti 99-ąsias Vasario 16-osios Akto metines. Su šia data tampriai susijusi 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija (LK). Šįmet minime jos šimtmetį. Tad minint Vasario 16-osios šventę prasminga yra prisiminti kuo Lietuvių konferencija yra svarbi Lietuvos suverenaus valstybingumo atkūrimo istorijoje. Šiame pranešime trumpai apžvelgsiu LK genezę, jos reikšmę ir priminsiu žmones kurie telkėsi prie LK organizavimo, jos užduočių ir sprendimų formulavimo, politinės institucijos sukūrimo. Taip pat pateiksiu duomenis apie Lietuvos valstybės atkūrime dalyvavusius anykštėnus – jų vardus, pavardes, profesiją. Manau, kad tai labai aktualu. Mes visi matome, kad elektroninėje žiniasklaidoje banguoja diskusija dėl mūsų egzistencinės alternatyvos – „Kodėl verta likti lietuviais?“ Mūsų filosofai aiškina, kad esame etinė tauta, kuriai būdingas žmogiškumas ir iš jo išplaukiantis gebėjimas suprasti kitų džiaugsmą ir skausmą. Tad žvilgterėkime, kokius jausmus demonstruoja Lietuvių konferencijos meto mūsų tauta.
    [Show full text]
  • Faktai Apie Vasario 16 D
    Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę.
    [Show full text]
  • JBS Eng 14 June Lulu
    3 The Journal of Belarusian Studies From the Grand Duchy of Lithuania to the Belarusian Democratic Republic: the Idea of Belarusian Statehood during the German Occupation of Belarusian Lands, 1915 - 1919 BY DOROTA MICHALUK AND PER ANDERS RUDLING* Belarusian national identity was velopment. THe Russian imperial government left a legacy of a low level of education, few schools, and widespread illiteracy.1 Early national activists, such as the circle around the journal (1906-1915) argued for tHe use of tHe Belarusian language in all aspects of life. In 1907 it editorialises: now it is possible to nurture tHe hope tHat our darkened (ciomny) Belarusian will wake up from His sleep and recognise tHat He is a Human being. PerHaps one day we will even be able to Hear tHe great words of science in our native language (1907). Belarusian nationalist pioneers referred to nationally unconscious Belarusian peasants as ciomny narod (literally: darkened people), and perceived themselves as enlighteners who would bring the light of education and modernity to awaken * Dr hab. Dorota Michaluk is an Associate Professor in the Department of Eastern Europe at Nicolaus Department of History at Lund University, Sweden. While co-written, the introduction, sections on the , Ober Ost and the conclusions are written primarily by Per Anders Rudling. The sections on the ideology, politics and internal divisions of Belarusian nationalism and the politics of the BNR are written primarily by Dorota Michaluk. 1 According to the census of 1897, 70 per cent of the children above the age of 10 were illiterate in the only 25.7 per cent could read and write.
    [Show full text]
  • COMPLETE DRAFT Copy Copy
    Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish-Lithuanian Dispute (1920-1923) Chiara Tessaris Submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy Graduate School of Arts and Sciences COLUMBIA UNIVERSITY 2014 © 2014 Chiara Tessaris All rights reserved ABSTRACT Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish- Lithuanian Dispute Chiara Tessaris Based on the case study of the mediation of the Polish-Lithuanian dispute from 1920 to 1923, this dissertation explores the League of Nations’ emergence as an agency of modern territorial and ethnic conflict resolution. It argues that in many respects, this organization departed from prewar traditional diplomacy to establish a new, broader concept of security. At first the league tried simply to contain the Polish-Lithuanian conflict by appointing a Military Commission to assist these nations in fixing a final border. But the occupation of Vilna by Polish troops in October 1920 exacerbated Polish-Lithuanian relations, turning the initial border dispute into an ideological conflict over the ethnically mixed region of Vilna, claimed by the Poles on ethnic grounds while the Lithuanians considered it the historical capital of the modern Lithuanian state. The occupation spurred the league to greater involvement via administration of a plebiscite to decide the fate of the disputed territories. When this strategy failed, Geneva resorted to negotiating the so-called Hymans Plan, which aimed to create a Lithuanian federal state and establish political and economic cooperation between Poland and Lithuania. This analysis of the league’s mediation of this dispute walks the reader through the league’s organization of the first international peacekeeping operation, its handling of the challenges of open diplomacy, and its efforts to fulfill its ambitious mandate not just to prevent war but also to uproot its socioeconomic and ethnic causes.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 3 (21)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 3 (21) 1 2017 3 (21) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Minime Lietuvių konferencijos 100-ąsias metines. Po Didžiojo Vilniaus Seimo tai an- trasis lietuvių forumas, brėžęs aiškią nepriklausomos Lietuvos gairę. Apsisprendimas dėl nepriklausomos Lietuvos, Pirmojo pasaulinio karo išbandymai į didžiąją politiką atvedė naują politikų kartą, kuriai buvo lemta „paruošti Lietuvos idėją“. Joje ryškiai išsiskyrė Petro Klimo, žinomo diplomato, nacių ir sovietų lagerių kankinio, asmenybė. „Mūsų didžiųjų“ skyrelyje istorikė dr. Vilma Bukaitė pristato P. Klimo nuveiktus darbus rengiantis Lietuvių konferencijai. Studija „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“, lietuviškų vadovėlių leidyba, inten- syvus darbas Organizaciniame komitete P. Klimui pelno garbingą „Mūsų didžiojo“ vardą. Į tas gretas rikiuojasi ir 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo, kurio 30-metį minime, or- ganizatoriai. Mitingo, kuris tapo lūžio tašku kelyje į laisvę. Publikuojami Vatikano radijo pranešimai liudija, kaip istoriniam mitingui rengtasi, kiek žmonių jame dalyvavo, primena tikruosius mitingo herojus. „Faktų ir įžvalgų“ skyrelyje prof. Bronislovas Kuzmickas analizuoja mūsų valstybės „proveržio per Šiaurę“ peripetijas. Pasak B. Kuzmicko, „tylioji“ skandinavų pagalba ir ak- tyvi diplomatinė parama lėmė šiaurietiškos Lietuvos orientacijos į Vakarų pasaulį kryptį 1990–1992 metais. Neatrodo, kad ji būtų neperspektyvi ir šiandien. „Dokumentuose“ reikšmingas Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos pokyčių detales pristato ambasadorius
    [Show full text]
  • Steponas Kairys Skolininkas
    Šiame numery Steponas Kairys taurus, kovingas skolininkas tai, ir ar nėra žmogus kūręs Die­ Baltijos kraštai čekoslovakų JURGIS VALAITIS vo vaizdo į save panašaus?... Dievulio vaizdas tolo, keitėsi į iš­ samizdate. minties, gal ir gėrio abstrakciją, Steponas Kairys — taurus, Mūsų tautos himnas mums sa- į Kairio gyvenimą nuo pačių pir­ nesuasmenintą, šaltai dėsningą ko semtis stiprybės iš praeities ir mųjų metų, t. y. 1878-ųjų, Užne- ir beveik nepaliekančią vietos kovingas skolininkas. kartu kalba apie Lietuvą, kaip vėžio kaime, Utenos apskrityje, žmogiškajai Dievybės sampra­ didvyrių žemę. Vincas Kudirka, Tai laikai, kada Lietuva — lie- tai”. "Antraeiliai" Šekspyro veikalai šiuos žodžius rašydamas, pirmo- ■ tuviai vos tik budo iš caro, rusų Vyresnėse gimnazijos klasėse je vietoje galvojo apie senąją Lie-' ir vargo priespaudos. Užnevėžie- vėl atgyja. susiorganizavo saviauklos kuope­ tuvos praeitį; tačiau stiprybės mes čių kaimas buvo apsuptas žaliu lė. Pradėjus nuo bendrinių, grei­ Didžiai gerbiamas pusiau pilietis. galimei» . su ikaupu____ pasisemti ir išIX miškų trairiT'Viivainiku, o/'» pasauliorvnęuirlin OPTltcent­— tai pereita prie politinės ekono­ naujesnių, pavyzdžiui, nepri­ ras buvo parapijos bažnyčios mijos temų. Nugirdus iš svečių Prano Visvydo eilėraščiai. klausomybės atgavimo laikų. Di­ bokštas. studentų apie darbininkų strei­ Dešimtasis O. L. Milašiaus delių žmonių, vyrų ir moterų, Gražios Aukštaitijos aplinka kus, studentų judėjimą, parūpo nebūtina 'ieškoti vien žiloje mūsų nuo seno įtakojo jos gyventojų socialiniai klausimai. Tada pir­ bičiulių sąsiuvinis. senovėje. Vienas tokių žmonių būdą, kuriuo St. Kairys nedvejo­ mą kartą išgirstas ir socialisto Norom nenorom. yra Steponas Kaiiys. damas didžiuojasi: “Aukštaičiai vaidas. Steponas Kairys buvo politi­ moka širdim ir protu užsimoti. Tautinio susipratimo pradi­ kas, publicistas, inžinierius, pro­ Aukštaičiams būdinga kūrybiš­ ninku St.
    [Show full text]
  • 100 Years of Lithuanian Statehood
    100 YEARS OF LITHUANIAN STATEHOOD KEY HISTORIC SITES IN VILNIUS On 16 February 1918, the Act of Independence of Lithuania was signed, effectively creating the modern Lithuanian state, with Vilnius as its capital. It is one of the most important dates in the nation’s history - the birth of a new democratically-run country. The Act laid the foundation for the creation of a state based on the principles of equality, freedom and prosperity, where different nationalities and social groups could co-exist. Its signatories were twenty Lithuanians elected to the Council of Lithuania and entrusted with the task of creating an independent Lithuanian state. The signatories’ backgrounds and sub- sequent fates were very diverse. As part of the Centennial celebration, this guide aims to shed light on the most important sites of the events leading up to the signing of the Act of Independence of Lithuania, as well as the places central to Lithuanian cultural life in the early 20th century. Museums Houses of Theatre / Plaque Worship Concert Hall 1. THE GREAT SEIMAS OF VILNIUS The Lithuanian National Philharmonic Society +370 526 65233, +370 526 65216 Ticket Office: Tue-Sat 10:00 - 13:30, Aušros Vartų g. 5, www.filharmonija.lt 14:00 - 19:00, Sun 10:00 - 12:00 The building of the current Philharmonic dates back to the beginning of 20th century, when the city’s Duma as- sembly and Theatre Construction Committee decided to house a theatre and concert hall in the reconstructed building of the Russian Merchants’ House that stood there. The remodeled building hosted many historically significant events.
    [Show full text]