Šiame numery Steponas Kairys taurus, kovingas skolininkas

tai, ir ar nėra žmogus kūręs Die­ Baltijos kraštai čekoslovakų JURGIS VALAITIS vo vaizdo į save panašaus?... Dievulio vaizdas tolo, keitėsi į iš­ samizdate. minties, gal ir gėrio abstrakciją, Steponas Kairys — taurus, Mūsų tautos himnas mums sa- į Kairio gyvenimą nuo pačių pir­ nesuasmenintą, šaltai dėsningą ko semtis stiprybės iš praeities ir mųjų metų, t. y. 1878-ųjų, Užne- ir beveik nepaliekančią vietos kovingas skolininkas. kartu kalba apie Lietuvą, kaip vėžio kaime, Utenos apskrityje, žmogiškajai Dievybės sampra­ didvyrių žemę. Vincas Kudirka, Tai laikai, kada Lietuva — lie- tai”. "Antraeiliai" Šekspyro veikalai šiuos žodžius rašydamas, pirmo- ■ tuviai vos tik budo iš caro, rusų Vyresnėse gimnazijos klasėse vėl atgyja. je vietoje galvojo apie senąją Lie-' ir vargo priespaudos. Užnevėžie- susiorganizavo saviauklos kuope­ tuvos praeitį; tačiau stiprybės mes čių kaimas buvo apsuptas žaliu lė. Pradėjus nuo bendrinių, grei­ Didžiai gerbiamas pusiau pilietis. galimei» . su ikaupu____ pasisemti ir išIX miškų trairiT'Viivainiku, o/'» pasauliorvnęuirlin OPTltcent­— tai pereita prie politinės ekono­ naujesnių, pavyzdžiui, nepri­ ras buvo parapijos bažnyčios mijos temų. Nugirdus iš svečių Prano Visvydo eilėraščiai. klausomybės atgavimo laikų. Di­ bokštas. studentų apie darbininkų strei­ Dešimtasis O. L. Milašiaus delių žmonių, vyrų ir moterų, Gražios Aukštaitijos aplinka kus, studentų judėjimą, parūpo nebūtina 'ieškoti vien žiloje mūsų nuo seno įtakojo jos gyventojų socialiniai klausimai. Tada pir­ bičiulių sąsiuvinis. senovėje. Vienas tokių žmonių būdą, kuriuo St. Kairys nedvejo­ mą kartą išgirstas ir socialisto Norom nenorom. yra Steponas Kaiiys. damas didžiuojasi: “Aukštaičiai vaidas. Steponas Kairys buvo politi­ moka širdim ir protu užsimoti. Tautinio susipratimo pradi­ kas, publicistas, inžinierius, pro­ Aukštaičiams būdinga kūrybiš­ ninku St. Kairio knygų lentynoje fesorius. Patikslinant, jis taip pat kai laki fantazija ... 'gyvas bend­ I buvo Antano Kriščiukaičio apy­ buvo pirmasis VUKo pirminin­ rųjų reikalų pajautimas, širdies saka: “Pajudinkim, vyrai, žemę”. kas, 1936 metų seimo vicepirmi­ pastūmėtas prie žmogaus priėji­ Tuo metu dažniau pradėjo Šiau­ mas, svetingumas. Prie to dar pri­ ninkas, visų trijų seimų narys, lius lankyti Povilas Višinskis, vė­ ketvirtojo kabineto ministeris, ne­ dėkime subtilų aukštaičio kuklu­ liau Augustinas Janulaitis, kurie Kertine parašte priklausomybės akto redaktorius mą, jam neleidžiant mindžioti gimnazistus kalbino lietuviškai ir signataras, Vilniaus 1917 m. kitiems ant kulnų, bet ir nepa- tir skatino “litvomaniją”. konferencijos ir Didžiojo lietuvių kenčiantį, kad ir kas kitas alkū­ Baigęs 7 klases ir važiuodamas seimo prezidiumų narys, social­ nėmis jam šonus remtų”. atostogų, St. Kairys buvo apsi­ BALTIJOS KRAŠTAI demokratas, kovotojas ir kartu už Prisimindamas Palangą, sprendęs kunigu nebūti, nes bu­ asmuo, kuris neturėjo asmeninių ■aukštaičių pravardžiavimą gu- ČEKOSLOVAKIJOS SAMIZDATE vo įsitikinęs, kad ir seminarija priešų. Steponas Kairys ne sau, dais dėl sunkumų jų tarmę su- negrąžins jam tokio tikėjimo, ko­ (bet Lietuvai skyrė visą savo gy­ prasti, St. Kairys šitaip su drau­ Samizdatas Čekoslovakijoje yra neatsakingumą. Žmonės sau ne- kio jj mokė. Bet tuo asmeninė šalies nelaisvės barometras. Kuo venimą, ir vargu, ar kas tuo abe­ gais žemaičiais “atsiskaito”. ‘“Tie bestato jokių reikalavimų, jų ne­ problema nesibaigė. Reikėjo rasti griežtesnė cenzūra, kuo slogesnė jotų. įžūlūs žemaičiai, patys kalbėję... krozes aštrėja, jų charakteriai pa­ atsakymą i moralinę pareiga tė­ prievartinė tyla, tuo labiau plin­ Jo darbų tik vienai sričiai nu­ springstančia, 'kapota kalba, dar laipsniui deformuojami. Antra vams ir kaip atsilyginti motinai ta ir įvairėja samizdarinė litera­ šviesti reikėtų ilgos akademijos. ir tuomet bus galvoję, kad saulė Nuotr. V. Maželio vertus, nepaprastai populiarėja Steponas Kairys (1878-1964) už jos sūnui aukotą gyvenimą. tūra. savaitgaliniai vasamamėliai, dar- Prisimenant Steponą Kailį, pir- tekanti čia pat už Dubysos ir pa­ Jausmas tėvams daromos skriau­ Kai kurie čekoslovakų samiz- žininkystė, įvairios pramogėlės J moję vietoje peršasi klausimas, sinerianti jūroje tuojau už Biru­ dos buvo nepaprastai skaudus, datiniai raštai pasiekia ir užsienį, iNiekas • neskaito- oficialioje, ___spau- /i koks ' turėjo būti jo asmuo; pasi-' tės kalno. Jie laikė savo Telšius Zobernienės ir Martišauskienės. sas Lebedevas. Rungtynės įvyko bet iš kitos pusės prigimtis nelei­ kur daugiausia jų spausdina če­ doje spausdinamų rezoliucijų iš naudojant jo paties mėgiamu *s- gražiausiu pasaulio miestu”. Jam Tarp šių bendrabučių atsirado pertraukos metu. Dėka Palangos do būti nesąžiningu su savim pa­ kų emigrantų žurnalas Listy Ro­ kompartiijos konferencijų ir susi- sireiškimu, — iš kokio kelmo ki­ savitu objektyvumu tačiau čia “neišlygintų sąskaitų”. Padėtis oro ir ūkio darbų atostogų metu čiu. St. Kairio atsakymas i šiuos moje. Kai kurie čekoslovakų ra­ ti nk imu. Autorius tvirtina, kad lęs, iš kokio medžio ištašytas? Į pat St. Kairys mato ir gerąsias že­ aštrėjo, kol nesusipratimus teko tėviškėje Stepas priešą spustelė­ klausimus buvo ir vėl jo paties šytojai siunčia savo straipsnius, maišto dvasia menuose, kultu- 1tai ir kryps šia proga pagrindinis maičių ypatybes bei aukštaičių spręsti garsiuoju žiemos mūšiu. jo, perlenkė pusiau ir parmetė, žodžiais: “... bent kitu būdu ar­ noveles ir net ištisas knygas ang­ roję, moralėje ir politikoje jau mano dėmesys. 'trūkumus, kartu su jų priežasti­ Zoberniškiniai buvo pasistatę į įsigydamas klasėje tinkamos pa­ tėdamas prie to, kuo tėvai mane lų, prancūzų, vokiečių ir kitiems beveik suparalyžiuota. Visame Man teko Steponą Kairį asme­ mi: “Besigindamas nuo jį supu­ Raudonės panašią sniego pilį. garbos vietą. norėjo matyti, stengsiuosi būti laikraščiams bei leidėjams. Iš jų tame jis įžiūri nepaprastą pavo­ niškai pažinti, būti jo studentu. sio vargo (aukštaitis ūkininkas) MartiŠauskiniai puolė, bet po Mokslas čia taip pat sekėsi, ir padorus žrųogus, kad ir ne kuni­ net ir čekų ar slovakų kalbos ne­ jų. Pasak jo: Aš tai laikau didele privilegija. ... išmoko pasyviai pasiduoti garbingos ir kruvinos kovos — tai sudarė sąlygas išsikelti iš gas”. žinančiam galima susidaryti ga­ “Savo istorijoje mes patyrėme Steponas Kaitys .paliko dvi kny­ smurtui ir neteko pačiam sau tin­ pralaimėjo. Jų tarpe, nors vienas bendrabučio repetitoriaus pa­ Taip lemtingu gyvenimo me­ na išsamų vaizdą apie Čekoslova­ daug karinių okupacijų. Jos mū­ gas savo prisiminimų, siekiančių kamos pagarbos, leisdamas ver­ jauniausių progimnazijos moki­ reigoms. Dvejus metus St. Kai­ tu anksti išryškėjo ir pagrindi­ kijoje vyraujančias nuotaikas. sų nestebina. Tačiau mūsų pku- pirmuosius nepriklausomybės me­ gui įsėlinti į savo sielą ir joje nių, dalyvavo Stepas Kairys. Jo ir rys gyveno dr. Šalkauskio šeimo­ niai St. Kairio charakterio bruo­ Vilties ir nevilties įvairavimus. pantai visada būdavo aukšto eu­ tus. Vėlesni laikotarpi jis buvo įsiremti... Buvome greitesni už kitų mažųjų uždavinys buvo iš­ je, padėdamas sūnums Kaziui ir žai: sąžiningumas ir nenumaldo­ Sklaidant tuos čekoslovakų sa­ ropinio kultūrinio lygio tautos, ir pradėjęs rašyt, bet nebespėjo. kitus pasekti poną ir savintis jo provokuoti priešą lemiamam Stasiui. Susidarė sąlygos susipa­ mai kietas nusistatymas nelikti mizdato raštus, akysna krinta mūsų pačių šalis turėdavo gero­ Kaip gaila. Yra likusių St Kai­ kalbą”.. Šiai savybei St. Kairys mūšiui (panašiai kaip totorių žinti su Šiaulių inteligentais, skolingu. vienas mums, lietuviams, ypač kai ūkiniai ir kultūriniai pasi­ rio laiškų. Aš svarbiausia pasi­ nepagaili stiprių žodžių ir be abe­ Žalgirio kautynėse). Beje, laimė­ daugiausia esančiais lenkų kultū­ įdomus reiškinys. Jų autoriai tempti, kad neatsiliktų nuo jų. naudojau prisiminimais: “Lietu­ jo jam pačiam ji visai netinka. tojų pusėj buvo Antanas Smeto­ ros įtakoje. Pasirodydavo ir vie­ Pradedant paskutiniuosius nuolatos mini Lietuvą, Latvija Dabar, patį pirmąjį sykį, mūsų va budo” ir “Tau Lietuva”. Štai trumpas pavyzdys: Su šypse­ na, amžiumi keleriais metais vy­ nas, kitas ‘‘litvomanas” — stu­ netus gimnazijoje, pažymėtinas ir Estiją —kaip Čekoslovakijos li­ okupantų kultūrinis ir medžia­ Studijavęs ir gerai žinojęs žmo­ na lūpose St. Kairys prisimena resnis. dentas iš Mintaujos ar Peterbur­ įvykis, kuris parodė ir kitas lem­ kimo bendrininkes, kaip totalita­ ginis lygis žemesnis už mūsų... nijos istoriją, St. K. pirmoje ei­ savo dėdės vestuves. Iki tol jis go. Taip pat susidarė palankios tingas bei ryškias St. Kairio bū­ Mokslas sekėsi. Netrūko ir lais­ rinės nelaisvės dalininkes, ir — Kol kas mums dar, palyginant, lėje rūpinosi (bėgamuoju gyveni­ dar lakstęs vienmarškinis. Kai su sąlygos studijuoti ir skaityti be do savybes: išimtiną asmeninę lengva jaustis pranašesniais. Bet.. ______valaikio praleisti gražiame pajū­ kas įdomiausia — kaip nepalū­ mu, niekad ryšio su žeme nepra- varpeliais į tėviškės kiemą įva­ gimnazijos ir bendrabučių ins­ drąsą, pasiryžimą ir sugebėjimą ryje ir pušyne su Birutės kalnu. žimo ir išsilaikymo pavyzdžius, visur jau pradeda rodytis atžanga, |( rasdamas.l ajuatucio. L7C1Dėl toLU bet 'JkMIKOkoks l\atnt)Kairio žiavę vestuvininkai, pabudo savi­ pektoriaus nuolatinio tikrinimo. vadovauti. O buvo taip: mokslo vidutiniškumas ir stagnacija”. Teko ičmokti rusų kalbą, bet nei iš kurių čekai ir slovakai gali pa­ minėjimas būtų nepilnas, bent garbos jausmas jauno vyro ir, ne­ Veikė slaptas mokinių knygynas metų (pradžioje pagal nustatytą rusai mokytojai, nei pati 'progim­ simokyti. Samizdatinio straipsnio auto­ į trumpai nepalietus dienos klausi- žiūrint bendro sumišimo jis griež­ Elenos Ziabickaitės, vėliau Lu- tvarką gimnazijoje vykdavo ak­ (Londono žurnale “Index” iš­ riaus nuomone, vienintelis atsa­ imų. tai pareikalavęs: Mama — kelnesl nazija gilesnės žymės nepaliko. tas su pravoslaviškomis pamaldo­ Augo pamėgimas skaityti ir kar­ ■kauskienės bute. spausdintame slapyvardžiu pasi­ kymas į šį spaudimą ir susinai­ St Kairys teisingai manė, kad Su ypatinga šilumą St. Kai­ Knygos lėmė St. Kairio pasau­ mis ir caro pagarbinimu. St. Kai­ rašiusio čekų literato straipsny­ tu plito vaizduotė. Pajūrio įtako­ kinimo grėsmę yra statyti sau di­ žmogaus būdas pradeda formuo- rys prisimena savo tėviškės ap­ lėžiūros kryptį ir kartu lūžį nu­ rys ir keli kiti vyresniųjų klasių je skaitome: je, dvylikos metų būdamas, Ste­ delius reikalavimus, lavintis, pa­ ' tis ne tada, kada jis apsivelka linkumos darbščią ir ramią nuo­ siteikimų religijos klausimais, mokiniai sukurstė visus lietuvius “Niekad anksčiau čekų meni­ pas buvo nutaręs būti jūrų pira­ siekti aukšto profesionalinio ly­ pirmomis gelumbinėmis kelnė­ taiką, šeimos šilumą, tėvus ir gi­ paveldėtais iš tėvų ir tėviškės ap­ mokinius iš akto demonstraty­ ninkai, dailininkai ir mokslinin­ tu. Bet mūsų laimei — netesėjo. gio, ugdyti moralinę atsakomybę, mis, bet nuo ankstyvos vaikystės, mines. Ketvirtas vaikas šeimoje linkumos. Atsivėrė St Kairio žo­ viai išeit, ką visi ir padarė. Kilo kai nejautė tokios gilios ir visuo­ išlaikyti savo autentiškumą baisus triukšmas. Sekė tardymas ir Dėl to verta ir įdomu pasekti St. jis augęs ypatingoje motinos mei­ Visais atžvilgiais raminančiai džiais “naujas pasaulis”. Perskai­ tinos nevilties kaip šiuo metu, viešai kovoti prieš vidutinišku­ lės ir tėvo globos užuovėjoj. Vie­ veikė atostogos, praleidžiamos tyta H. T. Buckle “Civilizacijos su nutarimu 4 mokinius iš gim­ kai atrodo, kad dar viena kultū­ mą. Jo žodžiais: nintelė atmenama bausmė — jau minėtoj tėviškės aplinkoj. istorija Anglijoje” padarė pra­ nazijos pašalinti. Jų taupė buvo ringa Europos tauta po Lietuvos, “Aš žinau, tai kvepia utopiš- dutiniškumo net po trisdešimties šaukštu per kaktą. (Trečiaisiais mokslo motais tęvo džią ilgo, sunkaus ir net skaus­ ir St. Kairys. Laimei Vilniaus Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rytų kumu, ir geriausiu atveju tik tiesioginio naujųjų carų valdymo 'Eidamas vos dešimtuosius me- buvo padarytas lemtingas spren- mingo proceso, studijuojant ra­ mokslo aygarda šio sprendimo Vdkjetijos ir Vengrijos bus iš­ mažos grupelės tepasuks tuo ta­ metų”. tus, Stepukas jau išvyksta į Pa- dimas leisti Stepuką į (pilną gim- cionalistų, gamtos, astronomijos, nepatvirtino. Šis įvykis turėjo tą trinta iš Europos kultūrinio že­ ku, bet tai tėra vienintelė išeitis. Sekdami lietuvių, latvių ir estų langos progimnaziją dalinai sa-, naziją, nes tėvo žodžiais: “Ketu- veikalus, bet taip pat ir filosofi­ reikšmę, kad išryškino mokslei­ mėlapio. Ar Jaltos dvasia nugalės, Kad tokia laikysena yra tikroviš- pavyzdžiu; mes negalime pralai­ va rankiškam gyvenimui. Grįžda- rių klasių kunigas —- menkas jos raštus, teigiančius dievybės vių lietuvių tautini susipratimą, ir mūsų pasaulis visam laikui ka, rodo Baltijos respublikų, Es- mėti — tvirtina čekų samizdati- mas pirmųjų vasaros atostogų kunigas”. Liepojoj pritrūko vie­ buvimą tradicine prasme. Įkyriai o Kairį ir kelis kitus vyr. klasių išliks padalintas į laisvąją dalį ir tijos, Latvijos ir Lietuvos, pavyz­ nis rašytojas. “Jei politinis reži­ name, Stepukas jau rodo ir ne-1 tos, ir taip Stepas atsidūrė Šiau- piršosi kitoks Dievybės suprati­ mokinius paskatino sudaryti į didžiulę sovietinę koncentraci­ dys. Palyginus su kitomis Sovie­ mas pasikeis, mes būsime'mora­ gin&jamo subrendimo žymių, lių gimnazijoje. Iš jos didelė dau- mas. Paties St. Kairio žodžiais: kuopelę kartu mokytis bendrinės jos stovyklą?” tų Sąjungos sritimis, šios respub­ liniai ir ūkiniai pasiruošę tą pa­ veždamas lauktuvių: seserims —'guma baigusiųjų tęsdavo moks- lietuvių kalbos ir rašybos, nes iki Šios temos siūlą kitame “Inde- “(Jei su pragaru dar buvo šiaip likos iki šių dienų išsaugojo sa­ sikeitimą pasitikt. Jei pasikeitimų gintaro sagas ir karolius, vyrės- lūs universitetuose ir tik maža tol visi tekalbėjo kiekvienas savo xo” numeryje perima antras če­ taip, jį nukeliant į žemės kamuo­ vo aukštą kultūrini bei ūkinį ly­ nebus, tada mes bent būsime iš­ niam broliui — kandiklį, bend- dalis atisidurdavo Kauno kunigų tarme. kų intelektualas. Jis klausia, kaip lio amžinai ugnimi kunkuliuo­ gį ir savo pasididžiavimą, nors jų tausoję savo orumą, pasitikėjimą, ram reikalui — skustuvą, o tė- seminarijoj. Paskutiniais gimnazijos me­ išlaikyti egzistencinėje kryžkelė­ jančius vidurius, tai su vietos padėtis yra žymiai blogesnė už savimi, būdo tiesumą, ir galėsi­ vu* — “Trejas devynerias”. Į Gimnazijoje pirmiausia reikė- tais St. Kairys mokė Gubernijos je atsidūrusių čekų ir slovakų tau­ dangui ir skaistyklai suradimu mūsų. Kad ir neturėdamos for­ me geriau 'gyventi, nes — kas yra aludario sūnų, pas juos gyveno tų moralę? Aplinkui jis įžiūri vis malaus suverenumo, jos nenulei­ Palangoje Stepas gyveno vie- jo “įsipilietinti”. Mūsų laikais pa­ reikalas darėsi vis sunkenis... Pa­ svarbiausia — mes vėl jausimės name gimnazistų bendrabučių,' sakytumėm “be accepted”. Iš- ir kartu iš arčiau pamatė pramo- didėjantį politinį abuojumą ir do rankų ir nenuslsmukdė iki vi- žmonėmis”. L. R. tį žmogų Dievulis kūrės į save kuriy žymiausi buvę šeimininkių I provokavo klasės čempionas ru- panašų. Ar nėra buvę priešin- (Nukelta į 2 psl.)

4 Nr. 144 (25) — psl. 2 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1975 m. birželio mėn. 21 'd.

tokios draugystės nėra popieri­ ERDVĖLAIVIŲ TAURUS. KOVINGAS SKOLININKAS EINA GANDAS nės, jos įrėžia randą žmogaus sie­ FOTOGRAFIJA loje. JAV dabar turi taip ištobulin­ originalią seimo dienotvarkę ir (Atkelta iš 1 psl.) RŪTA KLEVĄ Gal nesužavėsime dabar šitais tą erdvėlaivių fotografiją, kad ga­ pirmininkavo pirmajam audrin­ V1DŽIŪNIENĖ atoslūgio metais rinkimais ir po­ li iš satelito, skriejiančio 80 my­ nės darbininkų ir didelio divaro gam posėdžiui. St. Kairys reda­ kumečių skurdų gyvenimą. Gu­ litiniais laimėjimais susirūpinu­ lių aukšty nufotografuoti pdkelį gavo svarbiąją politinę seimo re­ bernijoj gyvendamas,-vieną anks­ Eina gandas per mūsų gyven­ sių valdžios aspirantų nors ir ne­ cigarečių ant žemės. Satelitų pa­ zoliuciją, reikalaujančią Lietuvai vietes, kad į Los Angeles kviečia-* eilinio pianisto koncertu. Bet pa­ galba gali būti Egipto įpilotiį ipa- tų rytą St. Kairys, 'pirmą kartą autonomijos su seimu Vilniuje. ant telegrafo stulpų iškabino ne­ mas koncertuoti Andrius Kupre­ sidžiaugsime patys ir parodysime sikalbėjimas per 10 sek. perduo­ Tuo metu jis buvo 27 metų. legalius lietuviškus atsišauki­ vičius. Apsnūdęs buvo paskutiniu jį išdidžiai savo rinktiniams tas į VVashingtoną. Dvejų metų laikotarpyje po metu mūsų rinktinių meno jėgų mus. y draugams ir vietos spaudos at­ NAUJAS BŪDAS SUSEKTI seimo St. Kairys aktyviai dalyva­ reprezentavimas, — jei bus leis­ stovams. O kas žino? Gal ir pa­ Baigęs gimnaziją ir apsispren­ vo LSDP revoliuciniame darbe ir VĖŽJ dęs būti inžinierium - technolo­ ta man šiame masių ir viduti­ lenksime vieną kitą nuomonę rinkiminėje kampanijoje į Vals­ Mayo klinikose Rocheste- gu, St. Kairys 1898 metais išvy­ niškumo adoracijos amžiuje pa­ mūsų taip ignoruojamos tautos tybės Dūmą. Grįžęs į Peterbur­ ry, Minn. jau su maždaug.J.OOO ko į Pęterburgą. Konkursinius eg­ vartoti taip įsakmiai išstumtą vardui pagarsinti. gą ir kurį laiką vėl skyręs studi­ žmonių patikrintas naujas būdas zaminus išlaikė. Išlaikė viso 340 elito žodį? Vis dėlto maža grupe­ joms, 1908 metais Technologijos Todėl su džiaugsmu sutinka­ susekti plaučių vėžį — tiriant iš 1500 kandidatų. lė žmonių pavargo nuo nuolati­ institutą baigė. Po to dvejus me­ me šį gandą ir skleidžiame jį kuo mikroskopais skreplius ir Jliose St. Kairys pradėjo intensyyų ir nio jtaigojimo būti linksmam ir tus su Povilu Vileišiu Rusijoj plačiau ir garsiau. Draugų nie­ ieškant vėžio ir j vėžį linkstan­ įdomų studijų dąrbą, nes Tech­ pramogaujančiam ir pasiilgo va­ statė tiltus, 1911-ais metais grįžo kada nebus per daug. čių ląstelių. . nologijos institutas buvo viena karo su senuoju menu, šį kartą ir vėl į ‘‘savo Vilnių”. Planavo geriausių caro Rusijos aukštųjų su mūsų piano virtuozu Andrium • isd- ir statė Vilniaus miesto kanali­ mokyklų. Kartu dalyvavo glau­ Kuprevičium. zaciją ir kartu daug rašė parti­ TeL PR 8-3229 Tel. ofiso Ir buto OLympic 2-A159 džioje studentų lietuvių bendruo­ nėje spaudoje. Gandą patvirtinu: koncertas menėje. Tais pačiais metais įsi­ DR. ANNA BALIUNAS DR. P. KISIELIUS i Kai pradėjo ryškėti vokiečių bus. Tuo tikslu A. ir V. Juodval­ 2858 VVest 63rd Street jungė j ratelj Lietuvoje plitusiam GYDYTOJAS IR CHIRURGAS okupacinės valdžios užmačios, St. kiu namuose buvo suruoštas tautinio susipratimo sąjūdžiui AKIŲ, AUSŲ, NOSIES IR 1443 So. SOth Avenue, Cicero Kairys atsišaukimais pasisako jaukus susibūrimas pasitarti ir GERKLĖS LIGOS remti. Po poros metų Vlado Si- Kasdien 1-3 vai. Ir 8-8 vaL vii k. prieš vokiečius ir 1915 metų ga­ susitarti dėl planuojamo koncer­ Valandos pagal susitarimą rutavičiaus įtakoje šis ratelis iš­ Išskyrus trečiadienius le įsijungia į penkių grupę lietu­ to. Dėkui Dievui, čia niekam Šeštadieniais 12 lr -4 vaL popiet virto į socialdemokratų kuopelę. “jDR.K.G.BALUKAS vių reikalams saugoti. Grupę su­ Andriaus Kuprevičiaus pristaty­ 1899 metais, kaistam revoliu­ ti nereikia — visi susirinkimo AkušertJ# ir moterų ligos TeL REliance 5-1811 \ ? darė be Kairio, A. Smetona, J. Ginekologine Chirurgija cinėms nuotaikoms imperijos sos­ Šaulys, J. Basanavičius ir P. Kli­ nariai arba labai seni arba kiek 6449 So. Pulaski Road (Cravvford DR. WALTER J. KIRSTUK tinėje, įvyko didelė studentų de­ mas. Buvo rašomi memorandu­ M. Dobužinskis (1875-1956) Šiaulių bažnyčios fasadas naujesni pianisto draugai, sekę Medlcal Building) Tei. L U 5-6446 (Lietuvis gydytojas) „ monstracija. Policija su kazokais mai okupacinei valdžiai, JAV jo karjeros kelią, nusidriekiantį 8007 VV. 83 PU Justlce, III 599-0500 3925 VVest 59th Street demonstrantus žiauriu būdu iš­ prezidentui Vilsonui ir preziden­ nuo senojo Kauno per Alpių kal­ priima ligonius pagal susitarimą. VaL: plrmad., antrad., ketvirtad. ir Jei neatsiliepia, skambinti 374-8012 penktad. nuo 12-4 vai. p. p.' 't-l sklaidė, dalį vietoje suimdama. tui Hindenburgui. fakulteto dekanu būdamas, jis būti veikliais mūsų tautos kovos nus į Argentiną, o paskui į prak­ vai. vak. šeštad 12-2 vai. p .'p, Jų tarpe (nesunku atspėti) buvo Vokiečiams po nepasisekimų priešinosi okupacinės valdžios dalyviais, turime įgyventi jos gy­ tiškąją Ameriką. Sekėme tą jo trečlad. uždaryta. ir St. Kairys. Už dalyvavimą de­ kelią individualiai, dabar gi su­ DR. VL. BLAŽYS frante pasiūlius lietuviams suda­ mėginimams mobilizuoti stu­ venimu, turime rūpestingai sekti, PLAUČIŲ IR VIDAUS LIGOS monstracijoje St. Kairys buvo iš ryti patikėtinių tarybą, St. Kairys dentus ir kartu dirbo lietuvių po­ kas Lietuvoje dedasi, pažinti ir su­ siėję į krūvą griebėmės darbo. 2801 Wetrt U3rd Street DR. IRENA KURAS instituto pašalintas. Keleriems Per ilgai, Andriau, nebuvai mū­ Kampas 63-čloe ir Californla GYDYTOJA IR CHIRURdB pasisakė prieš bet kokį angažavi­ grindžio veiklos vadovybėje. Su­ prasti joje vykstančius pasikeiti­ Vai.: plrmad., antrad. ir ketvirtad. KŪDIKIŲ LR VAIKŲ LIGOS metams nutrūko studijos, bet jis mąsi vokiečiams. Patikėtinių ta­ darant VLIKą, jis išrenkamas jo mus, priimti tuos jų, kuriuos pa­ sų padangėje. 6 iki 7:20 vai. vakaro. SPECIALISTE savo žygį su demonstrantais ne­ Šeštad. nuo 2 Iki 8:30 vai. MEDICAL BUILDING rybos siūlymas buvo atmestas su įpirmininku, slapstosi nuo Gesta­ sisavina pati tauta ir neprarasti Koncertui data numatyta ru­ Pagal susitarimą. 7156 South VVestern Avenue ■ dvejodamas pateisina, nes bend­ kontrapasiūlymu sudaryti lietu­ po agentų, pasitraukia į pažįsta­ bendros su ja kalbos, nes ir besi­ denį, lapkričio mėn. 2 dieną, 3 Ofiso tel f. 476-4042 Valandos: Kasdien nuo 10 vai. ryto roje kovoje, Kairjo žodžiais, buvo Rezid. tel. U’Albrook 5-3048 iki 1 vai. popiet. vių atstovybę. Vokiečiai pradžio­ mą Lietuvos pajūrį. Iš čia mažu keičianti Lietuva yra ir 'bus mū­ vai. p. p. Wilshire Ebell teatro Ofiso telef. RF. 7-1166 ir mūsų krašto reikalas. je priešinosi, bet pagaliau sutiko motoriniu laivu mėgina patekti sų Lietuva”. koncertinėje salėje. Gi jungda­ TeL ofiso HE 4-5849, rez. 388-2233 Rezid. telef. 338-2918 Iš Peterburgo teko kraustytis. leisti sukviesti konferenciją vo­ į Švediją. Vokiečiai bėglius jūroje Remdamasis ne vien įgimtu masis prie visų mūsų, pažymint DR. PETER T. BRAZIS Ofiao HE 4-1818. Rez. PR 0-9661 Traukė į Vilnių ryšiai su lietu­ sulaiko ir nugabenę į Liepoją už­ optimizmu, bet dešimtmečiais kiečių — lietuvių santykiams ap­ šiuos metus Ravelio ir Čiurlionio GYDYTOJAS IR CHIRURGAS vių socialdemokratų veikla. Pa­ tarti. Taip 1917 m. buvo sukvies­ daro kalėjime. Bet, karo frontui įgyta politine patirtimi ir supra­ DR. J. MEŠKAUSKAS vardais, pianistas ruošiasi įjungti 2434 VVest 71st Street GYDYTOJAS IR CHIRURGAS čią pirmą dieną Vilniuje St. Kai­ ta Vilniaus konferencija. Prasi­ artėjant ir pritrūkę laiko, jo ne­ timu politinės raidos, St. Kairys abudu kompozitorius į savo kon­ Vai. pirm., ketv. 1 Iki 7 popiet Specialybė vidaus ligoe rys aplanko katedrą ir susižavi dėjo lemtingas Lietuvai laikotar­ atpažįsta. Galvos nepraradęs, St. yra įsitikinęs,'kad laimės Laisva­ certo programą. antrad., penkt 1-5, treč. lr šešt tik 2454 VVest 71st Street • jos “pasakišku grožiu”. Pagauna pis, pasibaigęs Lietuvos nepri­ Kairys patenka į kitą pabėgėlių sis Pasaulis. Laisvę Lietuvai rei­ susitarus. (71-oa ir Campbell Avė., kampas) Vilnius savo senovine statyba, klausomybės paskelbimu 1918 laivą Liepojos uoste, pasiekia Vo­ kės iškovoti, atkuriant ją demok­ Pradinė draugų grupė entu­ Dr. Ant Rudoko kabinetą jierėmS VaL: plrmad.. antrad., ketv, lr penkt Nuo 3 lkl 7 vai. p. p. ‘ užburia savo apylinkių gamtos metų vasario 16-ąją dieną ir Stei­ kietiją ir čia ne be pavojų ir var­ ratijos ir socialinio teisingumo ziastinga, nors ir negausi. Vėliau DR. EDMUND E. CIARA Tik susitarus A gražumu, ir nenustabu, kad St giamuoju Lietuvos seimu. go, ligų persekiojamas, sulaukia pagrindais. Ir vėl, būdamas re­ bandysime suklijuoti didesnį bū­ OPTOMETRISTAS Kairys toliau savo atsiminimuo­ rį. Kompozitorės Giedrės Gu­ 2709 VVest 51 st Street Tel. — 282-4422 ; . Vilniaus konferencija priėmė karo pabaigos. alus, šį uždavinį St. Kairys nu­ TEI,. GR 6-2400 se Vilniaus kitaip nevadina kaip ir vėl St. Kairio redaguotą rezo­ Pareigos jausmo vedamas, St. matė mūsų jaunajai kartai, skir­ dauskienės rankose kiekviena idė­ Vai. pagal susitarimą: plrmad. ir DR. ROMAS PETKUS “mano Vilnius”. liuciją, kurioje aiškiai pabrėžtas Kairys vėl įsijungia į Vakaruose damas jai savo šilčiausius testa­ ja — taip ir šitoji — virsta kū­ ketv. 1—4 ir 7—9; antrad. lr penk­ AKIŲ LIGOS — CHIRURGIJĄ tad. 10—4, Šeštad. 10—S vai. Vilniuje 1900 metais St. Kairys Lietuvos nepriklausomybės rei­ atsikūrusio VLIKo veiklą. mentinius žodžius, kurių trumpa nu. Prisijungė seni draugai Juod- Ofisai. Būdamas optimistas ir tikėda­ ištrauka skamba taip: valkiai, Vytas ir Vanda Zele- Ofs. teL 735-4477 Rez. PR 8-6960 111 N. WABASH AVĖ. W įsitraukė į konspiracinį socialde­ kalavimas ir tai, kad santykius 4200 N. CENTRAI, AVF. su kitomis valstybėmis galės nu­ mas greitą Lietuvos išsivadavimą, niai, Balys Geštautas, dr. Valen­ mokratų darbą darbininkų kuo­ ‘Tešviečia tau idealai, už ku­ DR. L DECKYS Valandos pagal susitarimą (i, statyti tik steigiamasis Lietuvos jis savo pavyzdžiu ir nepailstama tinas Skirgaila, Raimonda Apei- GYDYTOJA IR CHIRURGU pelėse. Ir švietė ir mokėsi pats. riuos ir mums visą amžių teko seimas Vilniuje. Vilniaus konfe­ energija įtraukia lietuvius profe­ kytė, Gasparas Kazlauskas, Liuci­ Specialybė — Nervą ir 1901 metais pradėtas leisti “Dar­ kovoti: už laisvą žmogų ir jo ge­ DR. FRANK PLEČKAS rencija išrinko Lietuvos Tarybą. sionalus į Lietuvos' ūkio atstaty­ ja Zaikienė, Antanas Mažeika, Emocinės Ligos OPTOMETRISTAS A bininkų balsas”. Kadangi LSDP- rovę, už laisvą lietuvių tautą ir CRAWFORD MEDICAL BUILDING mo studijų komisijos darbus. At­ na ir aš, nešina labai senų laikų (Kalba lietuviška!) v įos steigėjai ir kiti veteranai bu- St- Kairys buvo jos prezidiume. laisvėje betarpstančią Lietuvą... 0440 So. Pulaski Rotu! Vokiečių spaudžiama, Tarybos vyksta į JAV. Čia pašlyja sveika­ prisiminimu, kuriuo štai neiš­ Valandos pagal susitarimą 2618 W. 71st St — Tel. 737-5149 vp ištremti arba suimti, didžioji Pasitikėk savimi ir nesiduok įkal­ ta, bet, ją dalinai atgavęs, kimba kenčiu su visais nepasidalinusi. Tikrina akla. Pritaiko akinius tr darbo našta teko Sirutavičiui ir narių dauguma linko į nuolaidas bamas, kad tavo priešai okupan­ Rezid. tel. — OI 8-6873 vokiečiams konvencijų su Vokie­ rašyti prisiminimus. Tuo metu Tai tas neaprašomas džiaugsmo “contact lenses” 'i'SV Kairiui, t. y. jaunimui. Nepa­ tai yra neįveikiamai galingi. Vai. pagal susitarimą. Uždarytatreč. man buvo progų ir vėl St. Kairį ir tautinio išdidumo momentas, DR. W. M. EISIN-EISINAS prastos energijos ir ryžto dėka ši tija formoje, vėliau net ir kvieti­ Taip nėra. Sovietija, smurtu ir mu Uracho kunigaikščio Lietu­ sutikti, lygiai malonų, kuklų ir kurį kadaise dar visai jaunas pia­ AKUŠERIJA IR MOTERŲ LIGOS DR. LEONAS SEIBUTU^ veikla plito į visą Lietuvą. Be melu paremta, ... greičiau suby­ .GINEKOLOGIN Ė CHIRURGU A. vos karaliumi. Šiuo laikcotarpiu susirūpinusį kalnu dar užsimotų nistas Kuprevičius dovanojo ke­ laikraščio buvo spausdinamos ir rės negu subyrėjo “nenugalimų” 6132 So. Kedzie Avė., WA 5-2670 INKSTŲ, PŪSLĖS IR St. Kairys parodė savo nepalau­ atlikti darbų. Ypač domėjosi jau­ lioms dešimtims jaunų lietuvių PROSTATOS CHIRURGIJĄ platinamos politinės brošiūros ir carų imperija”. Valandos pagal susitarimą. Jei ne­ atsišaukimai, steigiami partijos žiamą valią ir su 3 kitais tary­ nimo veikla, mintinus vis grįžda­ tremtinių. O buvo tai tuoj po ka­ atsiliepia, skambinti: MI 2-0001. 2656 W. 63rd Street ,'r'nr. St. Kairio gyvenimo ir darbų skyriai. bos nariais priešinosi visoms nuo­ mas į- bolševikinio okupanto pa­ ro galo Austrijos kalnų papėdė­ TeL — BE 3-5893 Vai. antrad. nuo 1-4 popiet laidoms. Dėl to iš tarybos buvo vergtą Lietuvą. neatskiriama palydovė buvo de­ je, Fel'lkircheno miestely, neper- ir ketv. nuo 5-7 vakare 1903 metais, artėjant Rusiįos- DR. A. B. GLEVECKAS Japonijos karui, atsišaukimų ti­ laikinai išėjęs ir pagaliau laimė­ St Kairys nepakentė bet kokio mokratija. įvairių yra šios sąvo­ toli žavingojo Bodeno ežero, kur Ofiao tel. 776-2880; rez. 448-5345 kos aiškinimų ir pritaikymų, pra­ GYDYTOJAS IR CHIRURGAS ražas jau siekė 30.000, o 1905 jo, laimėjo ir 'Lietuva. Jo reda­ tirono ar demokratijos priešo, ta­ tuo laiku buvo prisiglaudęs Čiur­ Specialybė Akių Ligos metais — 50.000. Šie skaičiai guotas nepriklausomybės aktas čiau išskirtinę vietą savo nepa­ dedant senovės graikais, einant lionio ansamblis, sugebėjęs įsigy­ 3907 VVest 108rd Street DR. J. J. SIMONAITIS kantoje skyrė imperialistui ru­ per viduramžius iki naujųjų laikų ti draugų aukščiausiuose Pran­ Valandos pagal susitarimą GYDYTOJAS IR CHIRURGAS iliustruoja, kokia buvo darbo ap­ buvo Lietuvos Tarybos paskelb­ * ’TSi ir mūsų kasdieninio gyvenimo. Ir cūzijos karinės valdžios sluoks­ imtis ir reikšmė. Būdamas tas, kaip žinome, be konvencijų sui, kuris, mongolų įtakoje per Ofiso telef. PR 8-2220 Adresas: 4255 VV. 63rd Street LSDP-os Centro komiteto nariu, pagal Vilniaus konferencijos nu­ šimtmečius sužiaurėjęs, be ato­ mes kalbam bei rašom apie de­ niuose. Buvome tada pakviesti Ofiso teL RE 5-4410 f® St Kairys aktyviai dalyvavo vi­ tarimus. dairos skriaudė, grobė ir žudė tiek mokratiją. Pvz., demokratija koncertuoti labai rinktinei kari­ DR. JANINA JAKŠEVIAIUS Rezid. GR 6-0617 1 reiškia daugumos valią, arba ninkijos ir jų šeimų grupei. J O K S A Valandos: pirm, lr ketv. nuo 1 vai. suose partijos darbuose, suvažia­ Sunkiame Lietuvos valstybės savo kaimynus, tiek ir savuosius. VAIKŲ LIGOS lkl 3 vai. p. p. lr nuo 7 Iki 8 vsd, v. vimuose ir t. t. Pažymėtinas jos kūrimo ir gynimo nuo išorės Mongoliškai - rusiškam bolše­ daugumos valią ir mažumos tei­ Prancūzai savo įgimtu estetišku- antr. ir penkt nuo 1-3 vai. p. p. 2656 VVest 63rd Street tr vakarais pagal susitarimą nuoseklus Lietuvos nuo Rusijos priešų laikotarpyje St. Kairys ak­ vizmui išaiškinti St. Kairys bu­ ses. Demokratija gali išvirsti ir į mu šventei parinko seną, nuo­ Plrmad., antrad., ketvirtad. tr penkt atskyrimo reikalavimas ir Nepri­ tyviai dalyvavo. Ketvirtame mi- vo suplanavęs paskutinę savo gy­ mažumos valią, atsitiktinai arba stabų austrų pilaitės kiemą, gi nuo 12 lkl 3 vai. lr nuo 5 lkl 8 DR. VYT. TAURAS J ir sąmoningai. Tai paprastai pri­ ▼ai. vak., šeštad. nuol lkl 4 vai. klausomos Lietuvos nuo Rusijos nisterių kabinete buvo maisto ir venimo studiją. Apie ją jis kal­ žiūrovai susėdo gausiuose kelių GYDYTOJAS IR CHIRURGAS atskyrimo reikalavimas ir Nepri­ tiekimo ministeris, kuriam pri­ bėjo, kai man St. Kairį teko ma­ klauso nuo demokratinių rinki­ aukštų balkonuose, gaubiančiuo­ Afs PO 7-6000 Rez. GA 3-7278 Bendra praktika ir moterų ligos klausomos Lietuvos principo iš­ klausė ir kovojančios kariuome­ tyti paskutinį kartą jau slaugo­ mų sistemos. Mums reikėtų įsisą­ se kiemą iš visų keturių pusių, DR. A. JENKINS Ofisas ir rez. 2652 W. 59th St kėlimas partinėj programoj, taip nės aprūpinimas. Sekė steigiama­ mųjų namuose, be vienos kojos, moninti ir siekti tokios demokra­ skęstančiuose pavasario žiedų GYDYTOJAS IR CHIRURGAS Tel. PRospect 8-1223 tijos sampratos, kuri paremta to­ Ofiso vai.: Pirm., antr., treč. Ir pat kova su lenkų socialistų par­ sis ir 2 sekantieji seimai, kuriuo­ kurią teko amputuoti, bet vis tiek kvepėjime ir mėnulio šviesoje. 8844 TVest 63rd Street penkt nuo 2 lkl 4 vai. lr nuo 6 lkl ( tija PPS už įtaką Vilniaus kraš­ se St. Kairys buvo LSDP frakci­ nepraradusį vilties pasitaisyt ir lerancijos principu visiems, iš­ Po mūsų čiurlioniečių dainų į v. v. šeštad. 2-4 vai. popiet Lr kitu Valandos pagal susitarimą laiku pagal susitarimą. te ir dėl pastarosios nusistatymo jos lyderis ir seimo vicepirminin­ tęsti užsibrėžtą darbą. skyrus tuos ir tai, kas neigia pa­ kiemą išėjo jaunas pianistas ODOS LIGOS — CHIRURGJA laimėti Lietuvą būsimai Lenkijai. kas paskutiniame seime. Siekda­ St. Kairys buvo plieninės va­ tį demokratijos ir tolerancijos Andrius Kuprevičius atlikti gal Ofiao tel. BE 4-2128. NamųGI8-61M Po ilgai vykusių varžybų PPS mas socialinio teisingumo ir hu­ lios, aštrios minties ir šilku at­ principą bei žmoniškumą. Tokia vieną iš savo įspūdingiausių re­ DR. K. A. V. JUČAS demokratijos samprata ne tik pri­ 489-4441 — LO 1-4605 DiR. V. TUMASONIS kapituliavo. maniškumo įgyvendinimo St austų jausmų. Jie išryškėja san­ čitalių. Kas tas pianistas? — CHIRUG AS pažįsta, bet skatina pažiūrų ir jei neatsiliepia 501-1070 Partijos darbą dirbti St Kairį Kairys savo ir frakcijos nusista­ tykiuose su žmonėmis ir geriau­ klausė sužavėti prancūzai. Lie­ Ofisai 2454 VVest 71st Street ;>■ Ofisai: 24OS W. NORTH AVENUE skatino noras padėti ekonomiš­ tymus gynė, už savo pasiūlymus siai išreiškiami jo paties posakiu: nuomonių įvairumą, nesistengia tuvis, — atsakė kiti, geriau susi­ VaL: pirm., antrad., ketv. ir penktad- dirbo ir kovojo kietai, bet nieka­ “Matyti žmogų žmoguje”. Jie pa­ skirtybes niveliuoti, bet jas deri­ pažinę su programa. 6214 N. Weetern Avenue 2-5 ir 6-7 — Iš anksto susitarus kai labiausiai nuskriaustai klasei. Valandos pagal susitarimą Jis ėjo kartu su nusistatymu, kad da neprasilenkdamas su teisės sirodo ir St Kairio santykiuose su na. Tai atitiktų, aš manau, ir St. Kairio demokratijos suprati­ Nuo to vakaro praėjo jau be­ Tel.. Ofiao PR 6-6448 tik nepriklausomoje Lietuvos ir moralės principais. gamta: Atsisveikinant tėviškę, veik trisdešimt metų. Tą vasarą Visi telefonai 652-1381 valstybėje šis uždavinys galės Po 1926-ųjų metų sukilimo St. gaila šimelio Margio, gaila lau­ mą. DR. F. C. WINSKUNAS daina ir muzika įsigyti karo nu­ DR. F. V. KAUNAS GYDYTOJAS IR CHIRURGAS būti sėkmingai įgyvendintas- šį Kairio pagrindinis dėmesys nu­ kinių bičių, pačio iš pievų surink­ Jei reiktų trim žodžiais aptarti GYDYTOJAS IR CHIRURGAS 3107 VVest 71st Street ' darbą dirbdamas, St. Kairys išėjo krypo į miesto gyventojų gerovę, tų.” Jam Baltija šypsosi, jis vėjo St. Kairio asmenį, jie galėtų bū­ galėtojų eilėse draugai daug pa­ 1407 So. 49th Court, Cicero Valandos: 1-6 vai. popiet ė ir politinio darbo mokyklą. 1905- glostytas, šienu pakvipęs, “šie­ ti tokie: kilnus' ir kovingas sko­ dėjo tiek mums čiurlioniečiams, planuojant ir vykdant Kauno VaL kasdien 10-12 lr 4-7. Trečiad lr Treč. lr šeštad., pagal susitarimą ais metais jis jau buvo šio darbo vandentiekio ir kanalizacijos dar­ nu pakvipusi visa mano siela”. lininkas. Pirmuosius du patvirti­ tiek gal ir kitiems lietuviams, su šeštad. tik susitarus. Ofiso tel. 586-3166; namų 686-4850 veteranas. bus. Profesoriaudamas Vytauto Ruduo — vagis. Bažnyčia skar­ na Stepono Kairio gyvenimas ir kuriais jiems teko susidurti. Nes Kai “Vilniaus žinių” redakci­ Didžiojo universitete, ruošė šios di, kaip pavasario giraitė... darbai, trečiasis yra jo paties pri- DR. TERESE KAZLAUSKAS DR. PETRAS ZLIOBA jos iniciatyva buvo sušauktas Di­ srities specialistus ateičiai. Atėjo Iki paskutinių dienų Lietuva ir simtas ir pasakytas. VAIKŲ LIGŲ SPECIALISTĖ 9758 VV. 143 Street GYDYTOJAS IR CHIRURGAS dysis Vilniaus seimas, į kurį su­ antrasis pasaulinis karas, sovietų pastangos jai išlaisvinti buvo St. Prisiminę prezidento John F. lėtumėm atsakyt, 'kad Steponas Orland Pufe, BL 60462 6234 S. Narragansett Avenue sirinko apie 2000 žmonių, dau­ ir vokiečių okupacija. St. Kaitys Kairio dėmesio centre. Mums, Kenedy žodžius “Neklausk, ką neliko skolingas, bet grąžino su giausia lietuviško kaimo atstovų, netruko pamatyti jau rudo plau­ mėginantiems eiti jo pėdomis, St. davė tau tavo kraštas, bet pa­ kaupu ir saviesiems, ir Lietuvos Tai — M04MW7 VaL: pirm., antr., ketv. 2-5 ir 6-8, Valandos pagal susitarimą penktad. 2-0. lettad. pagal susitarimą. St Kairys sutvarkė nevykusią ko vokiečių užmačias. Statybos Kairys paliko gaires: “Norėdami klausk, ką tu tėvynei davei”, ga- žmonėms, ir Lietuvai. O mes? Šeštadienis, 1975 m. birželio mėn. 21 d. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 144 (25) — pri. 3

Teatriniai laiškai iš Europos (8) Pranas Visvydas SANTA ANITA Santa Anita hipodromo aikštėj nelyginant vaizbūnas vaikštau: „Antraeiliai" Šekspyro veikalai Šiaudinėj skrybėlėj — orumas, žiūronuose — “Amforos dūmas”. Žirgai prajoja. Nepavyksta. Širdis jau ant žokėjo pyksta. Londone vėl atgyja Ir Si diena, kaip vakarykštė, irus rodo žemėn nykščiu. j Aplink žiūrovai ištvermingo miesto davo moterų vaidmenis. (Sker­ ALGIRDAS LANDSBERGIS mėgina nuorūkom mane paliesti. sai! gatvės garsusis transvestitas Jie glosto klausą laimės aromatais . Danny la Rue imituoja Mae ir stebuklingą sartį debesyse mato. (Sis laiškas turėjo būt išspaus­ West — kaip ji atrodė prieš 67 metus. Maži ir dideli aidai..). Ūmai prisimenu galingą žodį — dintas jau prieš keletą mėnesių, tuntas. ■bet butelį, kuri n ji s buvo įkiš­ Komerciniame, sensaciniame Nubėgu prie langelio. Paprakau: tas, pagavo vandenys ir vėjai, pastatyme vis dėlto išsilaiko ori­ aStuntą! iridrėdami pažaisti su juo. Atsi­ ginalo pusiausvyra tarp “blogio” prašome už pavėlavimą). ir “gėrio”, ypač pozityviąsias ro­ VIDUDIENIO LIETUS “Žemiausios melodramatinės les vaidinančių aktorių dėka. Re­ rūšies teatrinis šlamštas”. Šie žisierius Toby Robertson pa­ Vidudienio lietaus lakai Bernardo Shaw žodžiai apie brėžia vandenyno temą ir jūros namus žemčiūgais puošia, Šekspyro vėlyvąją pjesę “Cymbe- muziką Šekspyro eilėse. Tuomi, varvėdami languose linė” susumuoja ne tik jo, bet atrodo, pateisinamas ir 'išviršinis lyg Dievo parakai. ir daugelio jo bendralaikių po­ fabulos palaidumas. Vietoj griež­ Dosnioji valanda! Laimingai žiūrį į vadinamuosius “antraei­ tos turinio logikos, matome aud­ į žemę sunkias atgaiva. lį iis” ir ‘‘trečiaeilius” Šekspyro rų blaškomus veikėjus, kuriuos Ir garvežys atpūkkia tingiai, vaidinimus. ‘‘Naivios, grubios, at­ Charles Marovvitz bangos perskiria ir vėliau sujun­ garuoja lyg kava. gyvenusios, sentimentalios tos gia. Orkestrėlis scenoje irgi su­ pjesės, matyt, buvo autoriaus su- cijomis ir šokiais (a la “masųue vaidina svarbią pastatyminę Taip norisi lietaus bent laką krevezotos, besjpagiriojant ar spectacular”). Kitais atvejais ak­ funkciją (kaip japonų “Kabuki” nulakinti į dvasios kaitrą besiskubinant atsikratyt įkyrių toriai pasišaipydavo iš teksto, ar Brechto spektakliuose). Mu­ Gustave Dori (prancūzas, 1833-1883) Muenchhauseno pasakojimų iliustracija ir džiaugtis, kad ne aistrą, skolintųjų”. tarsi atsiprašydami žiūrovų, kad zikos palydimi, dainuojami ar o derlių pranašauja kasos. Kaip Shaw būtų nustebęs ir rodo tokias naivybes. O kartais deklamuojami monologai visai kaip jiis būtų keikęs mūsų nepa­ tekstas būdavo ‘‘pagerinamas”, derinasi su originalo dvasia. Mu­ taisomą kvailumą, jei jam pra­ išmetant “nelogiškumus” bei zika taip pat ‘‘kontroliuoja” ėjusių metų vasarą būtų tekę “absurdiškumus”. Stratfordo pa­ staigius veiksmo lūžius. lankytis Londone ir Stratforde. statyme viso to buvo vengiama. priimą be diskriminacijos, kuri Kur tik bepažvelgsi, jo pasmerk­ “Cymbeline” buvo statoma kaip Išdava: spektaklis, kuriame buvo ir yra būdinga nuo liaudies tieji “antraeiliai” ar “trečiaeiliai” pasaka, kaip “romansas”, su de­ susipynę pigūs komerciniai ir Didžiai gerbiamas pusiau pilietis atsiskyrusiais valdžiai. Pavyz­ Šekspyro veikalai: “Nepaklusnio­ džiui, 1946 m. dokumentas na- rama pagarba tam ypatingam veiksmingi teatriniai elementai. sios tramdymas”, “Cymbeline”, žanrui. Taip, dramoje nuolat tūralizuotiems piliečiams drau­ Pirmam veiksmui įpusėjus, paky­ Arnoldo Felmanas, SUA EXCEI.EN. “Pericles”, Kažin ar žmonija ka­ keičiasi vietovės; įvykiai neišplau­ A. SAULAITIS ir knygą pradeda pramonininkų džia ne tik tapti prezidentu, sei­ da bepasieks aukštesniąją pako­ la ir iš salės demonstratyviai iš­ ČIA... MEIO-CIDADAO, Editora Cu- tautybės duomenimis. kia iš aplinkybių, bet, tarsi, iš­ polo, Sao Paulo, Brazilija. 1974. Kai­ mo bei senato federaliniais atsto­ pą, kurion kelią jai buvo nuro­ krenta iš. dangaus, kliūtys kau­ eina moteris — ją, matyt, papik­ na 20 kr. (3 dol.), 215 psl. (įvadas 1962 metais statistjka rodo, kad vais (kurie eventualiai preziden­ tis). Autorius gabiai pina kitų dęs Shaw... rpiasi, , kaipvv pasakoje. J Taipr tebū- .tino------sensaciniai tirštimai. Kai Brazilijos Rašytojų draugijos nario industrialai (kuriuos jis skiria tą galėtų pavaduoti, bet ir teisė­ Kodėl po Antrojo pasaulinio nie! Fabulos ir psichlogijos są-' trečiame veiksme veikėjai pra- Menotti dėl Picchia.) nuomones, statistiką, dokumen nuo kapitalistų ir nuo paprastų jais (nors gali būti prisaikdin­ tus su savo pergyvenimais bei karo toksai susidomėjimas “ne­ skaiton tedominuoja poezija. lx>- deda kalbėti apie «erdvjų muzi. • - administratorių) iki trečios kartos tais teismuose) kariuomenės ka­ tobulosiomis” Šekspyro pjesė­ gika teduoda kelią magijai. Tuo­ laimėjimais ir su imigranto poli­ sudaro 84,3 nuošimčius visų pra­ pelionais (nors įgali būti atsargos ką” ir amžiną taiką, beviltiškai mis? Tai didžiulė tema, į ku­ se pasakiniuose rėmuose glūdi gi­ Lietuvos nepriklausomybės dvi­ tine, juridine padėtimi PietųAme- monininkų Brazilijoje, o senųjų karininkais), atsakingais už pe­ rią deramai atsakyti reikėtų išti­ li emocinė tiesa, žmonių kentėji­ atsidusęs, išskuba kitas žiūrovas dešimtmečio proga Lietuvio kon­ rikos didžiausioje valstybėje. brazilų šioje klasėje esama tik riodinę spaudą bei jos platinto­ sos studijos, nes čia turime reika­ mo ir susitaikymo tiesa. Tevy- —jis, tur būt, atėjo pasismagu- sulate Sao Paule D. L. K. Gedi­ Baigęs Prancūzijoje teisės 15,7 proc.: imigrantai — pirmoji jais, kaimo mokyklos vedėjais ir lo su sudėtinga pokarine estetine rauja toji tiesa. Ir paprastume riaut plakatų seksualiniais paža­ mino ordiną konsulas prisegė mokslus, Kauno gatvėje išgirdo karta — 49,5 proc., antroji karta pradžios mokyklos mokytojais. revoliucija. Pasitenkinkime scenovaizdyje, kuriame išskiria­ dais, o čia jam bruka Šekspyro Arnoldui Felmanui, 1906 metais propagandą apie imigraciją Bra­ — 23,5 proc., trečioji — 11,3 Draudžiama kitur gimusiems žvilgsniu į tai, kaip dabartiniai zilijon, ir jau kelionėje laivu ta­ mi pavieniai įvaizdžiai (pvz., di­ poeziją apie pjesės vyriausią vei­ Kaune gimusiam ir 1928 metais proc.; grynai vietiniai — 15,7 Brazilijos piliečiams vesti diplo­ režisieriai konkretizuoja šiuos į Braziliją atvykusiam piliečiui, po bendrakeleiviu ir lietuvių ver­ proc. Didžiausiame Pietų Ameri­ matinės tarnybos narius, būti ko­ džiulis auksinis kiaušinis, iš ku­ kėją, klajūną Periklį: “netobulus” veikalus scenoje. rio pasirodo Jupiteris), “Cymbe­ kuris šiandien yra pramoninin­ tėju bei vadovu. Įstojęs į neju- kos pramonės centre, Sao Paule, operatyvų valdybose, dėstyti por­ Avangardinis režisierius ir kri­ line” suskamba ypatingąja Šeks­ “Žmogus, kurį ir vandenys ir kas, plačiai pažįstamas prekybos domojo turto bendrovę, iš karto šis imigrantų įnašas ypač jaučia­ tugalų kalbą, Brazilijos geografi­ ieškojo priemonių imigrantams tikas Charles Marovvitz ‘‘Pa- pyro paskutiniųjų veikalų “erd­ vėjai ir valdžios įstaigose. Savo — ir mas. Brazilą skaitytoją Felmanas ją ar istoriją, būti savininkais ar surasti tinkamas gyvenamąsias ą- siųtbobės tramdymą” pastatė vių muzika” ir pasiekia žiūrovų Beribėj teniso aikštėj pavertė kartu Brazilijos imigranto — ke­ nuramina, sakydamas, kad užsie­ vedėjais susižinojimo priemonių savo jau penkiolika metų vysto­ širdis. (Sorry, M r. Shavv). lionę Felmanas vaizdžiai, labai lygas. Iš to išaugo tiesiog aistra niečio įnašas nėra jo didesnio iš­ įmonėse, būti lėktuvų tarnauto­ sviedinėliu mos sistemos rėmuose. Savo šeks- sklandžiai ir įdomiai atpasakoja kovoti už Brazilijos natūralizuo- silavinimo ar protingumo išdava, jais, užsiimti bet kokiu darbu jū­ pyriniuose pastatymuose jis pa­ O kaip “trečiaeilius” Šekspyro Pažaist su juo...” portugalų kalba knygoje “Sua Ex- tų piliečių teises, kurios ypač nuo bet kad jam pasitaikė tokia isto­ ros, ežerų ar upių laivuose. prastai sukaąpo ir sukeičia teks­ vaidinimus įsprausti į komercinį Tuo ir baigiasi 1974-jų metų celencia... Meiocidadao” (Di­ 1938 metų žymiai skyrėsi nuo gi­ rinės - socialinės evoliucijos ke­ Felmano ilgametę kovą palai­ tą. rausiasi potekstėse tarp eilu- West Endo teatrą? Štai ‘‘Prospect teatrinių laiškų seka. Uždangai džiai Gerbiamas... pusiau pilie- musiųjų brazilų teisių. Felmanas lyje proga. Kiek aiškiau priede kę seimo atstovai ir kiti valdžios čjų, ieško neištartų motyvų ir Theatre Company” receptas. paaiškina jau paskutiniuose kny­ išsireiškia Čekoslovakijos žydų pareigūnai nuolat cituoja kitus galimų veiksmų anapus teksto. Ir Paimt vėlyvą, retai statomą įpje- gos skyriuose, kad jo gyvenimo kilmės filosofas, taip pat kaip ir įstatymus, kurie dalyvavimą kai “Pasiutbobės tramdymą” jis sę, sakykim, “Pericles”. Jos fabu- ir šios knygos tikslas yra remti autorius didis Brazilijos šalinin­ kuriose srityse riboja santykiu: 75 apvertė aukštyn kojomis ir ko-1 la padrika? Gerai, ją sutamprin- naujuosius piliečius ir tuo pačiu kas, sakydamas, kad vietinis bra- proc.. gimę brazilai, 25 proc. užsie- mediją pavertė tragedija. Links- j sim, perkėlę visą jos veiksmą į puoselėti meilę bei pagarbą Bra­ žilas ramiau išgyvena krašto tik-1 niečiai ir natūralizuoti piliečiai, mi žaidimai, kurių pagalba Pet- vyrų bordelį. (Šekspyras jin te- zilijai. rovę, o imigrantas gali geriau tai Pavyzdžiui, sudaryti daugiau rųchlio paverčia pasiutbobę Ka- įdėjo vieną sceną, bet mes po Bet kodėl tas klausimas iškilo? pakeisti, kadangi jis pažįsta kitus l kaip tą nuošimtį laivų įgulos, ar- tariną (gera, romia žmona? Toli tokio pakeitimo galėsim 'išspaus- Savais ir kitų žodžiais Felmanas modelius ar pavyzdžius, kurie ski­ ba gyvenančių 150 km. nuo vals­ gražu. Morvvitzo interpretacijoje dint įdomių plakatų ir patraukt įrodo, kad Brazilijos pilietybę riasi nuo senoviškos kolonialinės tybės sienų arba būti įmonių ve­ Petruchino yra moterų neken­ net ir tokią publiką, kuri Šekspy­ priėmęs svetimšalis praktiškai lie­ sistemos, pasilikusios ir po Nepri­ dėjais 150 km. nuo sienos. Iš pro­ čiantis diktatoriškas homoseksu­ ro veikalais nesidomi). Scenoje ka svetimšalis, “susidėjęs, bet be klausomybės paskelbimo 1822 me­ fesijų dar išskiriami chemikai: tik alas. Jis marina Katariną badu, visą laiką bus orkestras '.ir vei­ moterystės ’, atsisakęs senosios sa­ tais. gimę brazilai gali užsienyje gau­ kankina ją, išplauna jai smege­ kalo herojaus begaliniai klai­ vo tėvynės ir likęs be naujosios, Įdomiausias skyrius liečia pačias tus diplomus pristatyti pripažini­ nis. Katarinos paskutipįjį mono­ džiojimai scenoje neišeis iš ka­ kadangi natūralizuotajam sutei­ įpilietintų teises. Iš imperijos res­ mui šiame krašte. logą, kuriame ji automatiškai bareto ribų. kiamos teisės tik pusiau, o tai publika virtusio krašto 1891 me­ Lietuviui skaitytojui būtų gal liaupsina savo vyrą ir viešpatį, esanti teisinė klaida. Įpilietintas įdomu sužinoti dar daugiau. Au­ Toksai priėjimas prie Šekspyro tų konstitucija natūralizuotiems Marowitzas pastatė nusižiūrėjęs į gyventojas lieka pusiau pilietis, torius pamini tarp 1946 m. kons­ yra neabejotinai “sensacinis”, užtikrino visas teises, išskyrus, totalitarinius teismus, kuriuose nors Brazilija yra kraštas, kuria­ titucijos 54-ių teisių, paneigtų ki­ bet jame esama ir estetinės lo­ kaip ir JAV-se, tapti prezidentu iškankinti ir injekcijų apglu- me imigracija yra priimta šalies tur gimusiems Brazilijos pilie­ gikos. Pač:ame “Periklyje” daž­ ar viceprezidentu. Po Pirmojo pa­ ihinti kaliniai prisipažįsta “kal­ žymė. Šiuos teigimus paremia la­ čiams, kad bet kokia meninė pro­ nai pakvimpa pigia sieros rūgš­ saulinio karo valdiškoje aplinko­ tais” ir pagerbia sistemą. bai stipriai trys priedai: Sao Pau­ grama privalo turėti kūrinių, pa­ timi ir kvepalais apšlakstytais je pradėjo dygti nuo patriotišku­ lo universiteto teisės prof. Sylvio rašytų Brazilijoje gimusių muzi­ pelėsiais. Transvestizmas? , Ir mo nukrypęs nacionalizmas, ku­ *11' Marovvitzo metodas gali būt Rodrigues, buvusio Advokatų ins­ kų, dramaturgų ir 1.1. Iš gyvų liu­ Šekspyro laikais berniukai atlik - ris įtarinėjo kitataučius, kaip ko­ labai veiksmingas, įprastiniai Derek Jacobl (Periklis) ir Marilyn Tylerson (Marina). tituto pirmininko Joao de Oli- dininkų žinome, kad II Pasauli­ veikalai, kuriuos mes “žinome” kius šnipus. Nuo 1938 metų iki veira Filho ir imigranto filosofo 1946 metų konstitucijos grfežtėjo nio karo metu buvo draudžiama kaip interpretuoti, staiga praby­ Vilem Fluesser kalbos bpi pasi­ telefonu, gatvėje, autobuse kalbė­ la visai nauja kalba ir sušvinta įstatymai, kurie po 1959 metų iki sakymai. šių laikų pamažu atleidžiami, su­ ti svetimomis kalbomis, prez. Ge- skirtinga šviesa. Bet ar tai Šeks­ tulio Vargas valdžios buvo už­ Felmanas moka skaitytoją pri­ teikiant vis daugiau lygybės vie­ pyro “Pasiutbobės tramdymas”, drausta užsieniečių draugijų na­ vesti prie dėsnio, kurį pats ne niems ir kitiems piliečiams, kad ar Marovvitzo variacija šekspyri- riais priimti Brazilijoje gimusiąją visada išdėsto. Kelis kartus api­ ir po nustatyto metų skaičiaus pi­ nėmis temomis? Atrodo, lyg re­ antrąją ir tolimesnes kartas, kad būdina Brazilijos socialinę, eko­ lietybę gavus. Bet knyga baigia­ žisierius įlįstų tarp eilučių ir įsi­ tokios organizacijos greičiau iš­ nominę sistemą, kuri keturis šim­ ma ryžtinga viltimi, kad ir tų spraustų į visai naują erdvę. Gal mirtų; neleista periodinė spauda tus metų laikėsi patriarchalinės kraštutinių P. Amerikoje — jei jam reikėtų žengti dar vieną kitomis kalbomis. Kiekvienas Bra­ tvarkos ir kurią kaip tik insdust- ne visame pasaulyje — neteisin­ Žingsnį ir su visais tais poteks­ zilijoje įgyvenąs lietuviškos dva­ tiniais atradimais sugrįžti prie rializacijos metu nuversti padėjo giausių įstatymų likučiai bus vi­ imigrantai. Ir pati kiečiausia iro­ sai panaikinti sios asmuo arba lankytojas iš ki­ Šekspyro teksto. tur gali akivaizdžiai matyti tokios nija yra, kad imigrantas, įvesda­ Pokarinės konstitucijos dvasią O ką daryt su ‘Cymbeline”, ta mas Braziliją į pramonės amžių, privatūs klubai, kaip Sao Paulo oficialios laikysenos, nors jau ir daugelio pasmerktąja “nerangia, ypač po 1930 metų, padeda su­ arklių lenktj/iių draugija, pratę­ panaikintos, pasekmes lietuviško­ primityvia pasaka”? Ankstes- teikti kraštui ekonominę nepri­ sė daug plačiau, negu numatė se nuotaikose, veikloje, net gal ir savigarboje. Autorius apie tai ne­ 'riitiose pastatymuose jos grubu­ klausomybę, kai tuo pačiu metu konstitucija. Bet Felmanas pa­ mą būdavo stengiamasi prideng­ jam neigiamos pagrindinės žmo­ brėžia, kad pati brazilų tauta vi­ kalba, ribodamasis daugiau teisi- ti puošniais kostiumais, dekora- Scena ii “Cymbeline" gaus teisės pilietybės srityje.Užtat suomet užsieniečius priimdavo ir £Nukelta į 4 gsL| Nr. 144 (25) — psl. 4 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA šeštadienis, 1975 m. birželio mėn. 21 d.

venime Vazų laikais. Išleido GERBIAMAS PUSIAU PILIETIS Lietuvių katalikų mokslo aka­ DEŠIMTAS O. L. MILAŠIAUS demija 1975 m., Piazza deda Pi- (Atkelta iš 3 pusi.) 1951 m. Felmanas įsteigė Są­ Nauji leidiniai BIČIULIŲ DRAUGUOS SĄSIUVINIS lotta, 4 Roma, Italia. Spaustu­ jungą už natūralizuotų piliečių vės išlaidos apmokėtos dr. An­ nekrologas. Prof. Mathias buvo niais ir pramonės klausimais. teises ir jai vadovauja iki šių die­ 1974 m. pabaigoje Andre Sil- • AIDAI 1975 m. gegžės mėn. gelės Avižonienės lėšomis. Lei­ vienas tos draugijos steigėjų ir il­ Savo laimėjimus arba pastan­ nų. 1952-1956 m. buvo jos iždi­ vaire leidykla Paryžiuje išleido Nr. 5. Mėnesinis kultūros žur­ dinys didelio formato, kaina gametis valdybos narys. Apla­ gas atskirai atpasakoja skyriuose, ninku, nuo 1956 pirmininku Sao dešimtąjį “Les Amis de Milosz” nalas. Leidžia lietuviai pranciš­ $16.00. mai per visą savo veiklos laiko­ kurių tik vienas — apie Sao Pau­ Paulo skyriaus prie Jungtinių draugijos sąsiuvinį, kuriame dau­ konai. Redaguoja dr. Juozas Pirmajam Konstantino Avi­ tarpį draugija vien iš garbės ko­ lo universiteto kūrimą — liečia Tautų rievaldiškų vienetų orga­ gi a u si a aptariamos O. L. Mila­ Girnius, 27 Juliette St., So. Bos­ žonio rinktinių raštų tomui įva­ miteto 27 narių jau neteko 5, o įvykį, kur pats Felmanas nedaly­ nizacijos, pravesdamas ne tik JT šiaus poetinės kūrybos eiliavimo ton, Mass. 02122. Leidėjų atsto­ du duotas R. Krasausko straips­ iš 8 narių — net trijų, vavo. Visi kiti pavyzdžiai buvu­ vajus, pavyzdžiui, UNICEF ka­ savybės. Sis sąsiuvinis taip pat su­ valdybos vas žurnalo reikalams T. dr. nis “Konstantinas Avižonis ir labai veiklių savo narių (Jacųues sį Lietuvos pilietį (ir pagal Nepr. lėdinių atvirukų, bet ir vietoje sietas su O. L. Milašiaus nuotai- Leonardas Andriekus, O.F.M. jo mokslinis palikimas”. Buge, Louis Guillaume ir Pierre Lietuvos įstatymus tokiu likusį) skiepinimo, sveikatos, menininkų kpmis, ypač jojo gyvenimo pa­ Žurnalą administruoja T. Ben- Mathias). kukliai, bet aiškiai parodo veda­ ir kitus sąjūdžius, vis puoselėda­ Pati studija dalinama į šiuos skutiniais heleriais metais jį už- venutas Ramanauskas, O.F.M., Išleistos dvi O. L. Milašiaus mojoje vietoje, visai be pagyrų, mas JT mintį brazilų tarpe ir per skyrius: Įvadas — Bajorų luo­ valdžiusiomis, kada jis ypač sie­ 361 Highland Blvd., Brooklyn, kurinių plokštelės, kurių viena bet tik kaip vieno imigranto nu­ įstaigą suteikdamas JT pageidau­ mo įsigalėjimas, I. Bajorai ir lojosi pasaulio likimu, nors to N. Y. 11207. “Aidų” metinė pre­ (su Rubezahl arba Scenos iš eitą kelią. jamų ekonominių, socialinių ir ki­ didysis kunigaikštis, II. Bajorų vidinio sielvarto bruožas prasi­ numerata $12.00. muša ir jojo ankstyvojoje kūry­ Don Juano tekstais) 1974 m. Štai beveik humoristiniai at­ tų žinių. dalyvavimas įstatymų leidime, Naujas žurnalo numeris gera boje. gavo Charles-Cross Akademi­ pasakoja jis mėtų aliejaus ekspor­ m. Bajorai valstybės dignito­ Dar tenka paminėti vieną sritį, medžiagos dalimi skirtas vysk. Yves-Alain Favre (12-31 p.) jos “Grand prix intemationale” tą 1939 metais, kai Brazilija ta­ riai ir urėdai, IV. Teisiamosios kuri liečia dabar spaudoje garsi­ Motiejaus Valančiaus 100 metų rašinyje “Le fantasųue dans ‘Les (teatro grupėje). To teksto vai­ po vienintelė šalis (Kinijai ir Ja­ valdžios silpnumas ir bajorų ne­ namą “Brazilijos modelį” ekono­ mirties sukakčiai paminėti, šia dinimus artistas Laurent Terzieff ponijai pradėjus kariauti), kuri siskaitymas su ja, V. Valstybės Sept Solitudes”, pabrėžia, kad to minėje srityje, tai yra — valiutos proga spausdinamas Pauliaus rinkinio kūriniai pirmu žvilgsniu su grupe vaidintojų 1973-74 me­ aliejų eksportavo. Neturėdami jo­ iždo reikalų apleidimas, VI realų vertinimą. Felmanas teigia, Jatulio straipsnis “Motiejus Va­ Mykolo Krupavičiaus monografijos Menkas bajorų rūpinimasis tarpusavyje mažai tesurišti. Pa­ tais labai dideliu pasisekimu vai­ kio statistinio pagrindo, brazilai viršelis, pieštas Petro Aleksos. kad jo pradėta mintis nejudomo- lančius — idealus vyskupas” ir krašto saugumu, VII. Lietuvos našiai, sako, yra ir su tų kūri­ dino keliolikoje miestų Prancūzi­ augintojai prašovė ir apskaičiavo jo turto srityje, iš pradžių visai Antano Vaičiulaičio — “Vysku­ joje ir Šveicarijoje. nerealias kainas, vėliau sukniub­ ir Lenkijos bajorų tarpusavio nių ritmu. Paskirų kūrinių poeti­ nepriimta valdžios sferose, galų po Motiejaus Valančiaus raštų Mykolo Krupavičiaus bibliogra­ O. L. Milašiaus kūryba vis ir dami po milžiniško derliaus iš­ santykiai, Pabaiga — Bajorų nė struktūra, jų skiemenų kaita gale, aišku, ir su kitų parama, stilius”. Su Valančiaus epocha fija, Straipsniai apie Mykolą reikšmė valstybėje ir menkas nenuosekli, ir todėl tas rinkinys vis cituojama naujose prancūzų šauktomis mažomis kainomis. perėjo į lemiančią federalinės val­ rišasi ir Sauliaus A. Girniaus Krupavičių, Krupavičiaus kny­ literatūros knygose ir enciklope-i Felmanas, nujausdamas krizę, sa­ valstybės reikalų supratimas. galįs būti kiek panašus į sava­ džios politiką. raštas “Lietuvos katalikai rusų gų recenzijos, Kiti Krupavičiui rankiškų eilėraščių kratinį. Ta­ diniuose žodynuose. vo supirktą mėtų aliejų pardavė Gale dar pridėta santraukos caristinėj priespaudoj”. Įdomų pažinti šaltiniai, Vardynas. čiau iš tikrųjų “Les Sept Solitu­ aklai pasisekimu tikinčiam bra­ Kol infliacija buvo apie 20 vokiečių ir anglų kalbomis, o /. Damauskai atradimą pateikia Antanas Ma­ des” rinkinys turįs realų ir gilų zilui, “kad šis iš nuostolių supras­ proc. per metus, nebuvo tiek jau­ taipgi Rodyklė. žiulis, rašydamas apie lig šiol • Bronys Raila, PAGUODA. vientisumą, poeto įnoringumą tų ekonominių tyrimų bei statis­ čiama, kad vidutinės ir žemes­ nežinomą, 1874-1877 m. sukurtą Akimirksnių kronikos 6. Trečia (fantasųues), kuris vadovauja to tikos svarbą”. Autorius įsteigė pir­ niųjų luomų santaupos mažėja. Norom nenorom giesmę. Dailininkas Viktoras dalis. Viršelio dailininkas — rinkinio kūrinių motyvams ir for­ mą Ekonominių tyrimų institu­ Bet net ir nejudomame turte su­ Vizgirda atsiliepia parodų, pre­ Kostas Jezerskas. Nidos klubo mai. Neabejotina, kad to rinki­ tą ir buvo jo direktoriumi daug dėti pinigai prarasdavo savo tik­ mijų ir meno kritikos reikalu. leidinys Nr. 94, 1975 m. Kny­ nio kūrinių kūrybinė vaizduotė metų, patarnaudamas. vietinei ir rą vertę, ypač kai infliacija paki­ ga arti 400 psl., kaina $6.50, o yra atsipalaidavusi nuo bet kokių SUK. SUK RATELĮ užsieninei pramonei. Apžvalginėje žurnalo dalyje lo daug smarkiau. Felmanas su­ kietais viršeliais — $7.25, gau­ suvaržymų ir vadovaujasi savo Vladas Jakubėnas rašo apie šie­ nama ir “Drauge”. Jo pastangomis Bostono uni­ galvojo išgelbėti vieną didelį ban­ kaprizais, įnoriais ir klajoklišku Tautinių šokių grožį geriausiai Jeigu, linksmai kalbant, Dan­ versitete prof. Maurice Halperin ką, siūlydamas jam parduoti tu­ metinį Chicagos Lietuvių operos humoru. Anot Yves - Alain Fav­ pamatai, sėdėdamas balkone. O iš tė parašė “Dieviškosios komedi­ įvedė specialų kursą apie Brazi­ rimas žemes vidutinei ir žemes­ pastatymą, minima Leonardo re visas tas įnoringumas vien tik viršaus gali aprėpti visą Jų per­ jos” trilogiją (Pragarą, Skais­ liją, kurį lankė visa eilė prekybi­ šimučio mirtis, žvelgiama į ko­ padeda nuslėpti, užmaskuoti vi­ mainingą eigą. nėms klasėms su 6 proc. palūka­ tyklą ir Dangų), tai kodėl Bro­ ninkų ir diplomatų, o Sao Paulo dinį poeto liūdesį, jojo sielvartą. Todėl patarčiau garbės sve­ nomis per metus, kuriuos pirkė­ munistinės moralės “pranašu­ niui Railai neparašyt mūsų iš- valstijos gubernatorių prikalbino Vis dėlto poetas čia nesivadovau­ čius sodinti ne parteryje, o vir­ jas galėjo atsiimti su visais įna­ mą”, kalbama apie “Aidų” pra­ eiviškosios “Žmogiškosios ko­ universitetui padovanoti vieną ja vien fantazija. O. L. Milašius šuje. džią. Pranas Skardžius recen­ medijos”, paskleistos “Paguo­ geriausių knygynų braziliškų stu­ šais, išmokėjęs 50 proc. visos su­ to rinkinio kūriniuose fantaziją Los Angeles LB jaunimo an­ dos” trijuose tomuose. Juk tai dijų srityje. mos, jeigu to pageidautų. Tuo bū­ zuoja naują prof. William R. apvaldo, kad, tuo keliu* eidamas, samblio 19-jė šventėje, birž. 1 d. irgi gana nuotykinga kelionė du ir savininkas turi namus ir Schmalstięgo knygą “An Old pats lengviau apvaldytų savo siel­ Culver mieste, tik nešokantis per lietuviškosios išeivijos pra­ Nuo 1938 metų Felmanas Prussian grammar”. M. Krupa­ vartą. Šį rašinį dokumentuoja jaunimas ir šiaip svečiai pakliu­ bankas greitai gavo kapitalo iš garus, atklanes ir padanges, su­ bandė pravesti liaudžiai namų fi­ daugybė išnašų ir citatų vo į balkoną ir, suprantama, vis-' bankroto išsigelbėti. Dabar val­ vičiaus “Atsiminimus” aptaria sitinkant ajbes velnių ir angelų. nansavimo sistemą — rotatyvinį Kronikoje duodamas prof., po­ ką matė kaip ant delno. Vaizdas kreditą. Kolonialinėš galvosenos džia įvedė “corecao monetaria’, Alaušius, o A. Tyruolio sone­ Pirmųjų gal net apsčiau negu eto ir žurnalisto Pierre Mathias tarpais buvo pasigėrėtinas, paly-“ valdžia ir pati bankų sistema ne­ tai yra, prie santaupų bankuose tus — Vladas Kulbokas. antrųjų. Ką padarysi — mat, ir Bronio Railos “Paguodos” III dalis, dimas plojimu ir tylia nuostaba. viršelis pieštas Kosto Jezersko. priėmė jo minčių, ir tik 1964 me­ prideda ne tik nustatytą palūka­ Dantei su velniais viskas kaž­ 'Ir sutrauk tu man tiek gražaus, • Petras Maldeikis, MYKO­ kaip literatūriškiau išėjo negu tais federalinė valdžia tokią tvar­ nų mokestį, bet ir per tą laikotar­ drausmingo jaunimo! LAS KRUPAVIČIUS. Monogra­ su angelais. Tai informacija apie patį Krupa­ ką plačiai įvedė, gan panašią į pį nukritusią vietinio pinigo — • BOOKS ABROAD, Vol. vičių, jo paminklui statyti komi­ JAV-se veikiančius metodus, ku­ fija. Išleido Lietuvių krikščio­ Juokas juoku, bet Railos “Pa­ ūme 49, Number 2, Spring 1975. Išeivijoje turime gabių šokių kruzeiro — vertę, kad visados san­ teto veiklą ir kt. Leidinys gausiai riuos Felmanas daugelyje kelionių nių demokratų sąjunga. Knygos guoda” vis tiek lieka be galo An Internationail Literary Quar- vadovų Kiekvienas jų savaip taupos kiltų, o ne kristų su inflia­ viršelis dail. Petro Aleksos. spalvingu mūsų čionykščio, la­ iliustruotas daugiausia Krupavi­ ir ekonomijos studijose Columbia terly. Spnsored by The Universi- čiaus laidotuvių nuotraukomis. garsina gyvastingiausią lietuvių universitete 1948 metais tyrė. Sao cija. Spaudė Draugo spaustuvė 1975 biausiai kultūrinio bruzdėjimo ty of Oklahoma. Editor: Ivar meną — tautinius šokius. Gran­ dokumentu. Bet tokiu dokumen­ Puslapiuose vietos daugiausia u- Paule įkūrė įvairiausias miesto m. Knyga didesnio formato, kie­ Ivask. dinėlė, Gyvataras, Grandis, Gin­ tais viršeliais, 494 psl., kaina tu, kuris įdomus ne vien tik su­ žima laidotuvėse pasakytos kal­ sritis (kurių dalyje gyvena daug “Pusiau pilietis” parašytas len­ Žurnalas didelio formato, išei­ taras ir panšūs vardai yra tapę džiūvusiam archivarui, bet ir bos. lietuvių), kad net gyventojai'pra­ gva bet turininga portugalų kal­ $15.00, gaunama ir “Drauge”. na keturis kartus metuose, kiek­ mūsų kultūros žodyno dalimi. kunkuliuojančios gyvybės dar dėjo jį vadinti “neturtingųjų krikš ba, gyvu stiliumi, nenukrypstant Knygos puslapiai sugrupuoti vienas numeris apie 200 psl. • Jonas Aistis, KANAUNIN­ sklidinam žmogui. Su autoriaus Onos Razutienės vadovau­ to tėvu”. Tais pačiais metais ve­ nuo pagrindinio tikslo: užtikrinti į šiuos didžiuosius skyrius: Sa­ Žurnalo metinė prenumerata KAS JUOZAS TUMAS - VAIŽ­ išvedžiojimais gali sutikti, gali jamas Los Angeles LB jaunimo dė derybas su Rockefellerio Fun­ vo kelio beieškant, Nepriklau­ 10.00 dol. Adresas: Books Abroad, GANTAS. Atspaudas iš Lietuvių savu noru antrąją tėvynę pasi­ nesutikti, bet knygos vis tiek ansamblis gal ir neturi įspūdingo dacija, 1953 metais dalyvavo somybės aušroje, Valstybininko 1005 Asp Avė., Norman, Okla. katalikų mokslo Akademijos rinkusiems lygias teises su šiame negali numesti į šalį, skubėda­ vardo (nors turėtų įsigyti), bet Liaudžiai namų studijų komisijo­ keliu, Politikas atsargoje, Išei­ 73069. “Suvažiavimo darbų” VIII - to­ mas ligi pačios pabaigos. gausumų, jaunuolyno amžiaus je, 1956 m. Bogotoje buvo atsto­ krašte gimusiais. vijos kovų fronte, Krupavičiaus Naujo numerio straipsniai mo. Atspaudas 14 psl., išleistas vas pirmame tarpamerikiniame koncentruojasi apie temą: With Romoje 1974 m. įvairumu ir metų metais neblės­ (Pastaba. Trumpai apie Felma- veiklos versmės. • Konstantinas Avižonis, tančia energija yra imponuojan­ apgyvendinimo klausimų suvažia­ and Beyond Structuralism. Ne RINKTINIAI RAŠTAI I. Bajo­ • MŪSŲ ŽINIOS, 1975 m. vime. ną rašoma ir Liet. Enc. Papildo­ Knygos gale teikiamos labai /ienoj vietoj, kalbant apie struktū­ tis lobis. O Razutienė tebelieka majame tome). parankios ir gausios nuorodos: rai valstybiniame Lietuvos gy- birželio mėn. 8 d. Nr. 11. Lietu­ bręstančio jaunimo magnetas, ralizmą, vis minima ir mūsiškio vių jėzuitų ir Jaunimo centro Knygoje aprašomame laikotar­ prof. Algirdo J. Greimo pavardė. kasmet pritraukiantis naujausl'dš pyje Sao Paulis iš 800.000 gyven­ biuletenis. Leidžia lietuviai jėzu­ molekules. Pasaulinėje naujų knygų ap­ itai Chicagoje. Atsakingasis re­ tojų miesto 1928 m. išaugo į tri­ žvalgoje recenzuojama Vilniuje jų milijonų 1956 m., o dabar, be daktorius kun. Alg. Kezys, S.J. Tik pasižiūrėkime į tuos grakš­ išleistas Algimanto Bučio veika­ Biuletenį redaguoja Danutė Va­ priemiesčių, iki septynių. Kaip las ‘^Romanas ir dabartis” ir 19- čius arba veržlius judesius. J tik tarpkarinio laikotarpio dvari­ karė. Administruoja P. Kleino- plaukų į šypsenų spindėjimą. Į Philomena sako: 74 m. “Poezijos pavasaris”. Ispa­ tas, S.J. Adresas: 5620 S. Clare­ ninkai tikėjosi pigios ir paklus­ niškose naujienose Birutė Cipli- tautinių rūbų, karolių, juostų, nios darbo jėgos ūkiams, pagei­ mont Avė., Chicago, III. 60636. kaspinų, karūnų spalvyną. Tik jauskaitė aparia Octavio Paz Šiame numeryje A .Tamošai­ daudami lotynų kilmės imigran­ “Children of the Mirė: Modem žvilgterėkime į laimingus tėve­ tų, o atvykę iš kitų kraštų, įskai­ tis, S.J. rašo apie tikėjimą ir ste­ lius, auditorijoje stebinčius savo -KAS NETAUPO ATEIČIAI, TAS Poetry from Romanticism to the buklus. Taipgi duodami ilius­ tant apie 40.000 Lietuvos pilie- Avant—Garde”. pumpurų augintinių šokį. Api­ čių, juos nuvylė, nes tokiai patri­ NESIRUOŠIA ŠVIESESNIAM IR truoti aprašai Valančiaus sukak­ ma džiaugsmas. archalinei, feodalinei, beveik ver­ tuvinės vakaronės, moterų daili­ Tiesiog kyla ūpas iš vie-' • Kun. Vytautas Bagdanavi- ninkių parodos, Šiluvos koply­ gijos sistemai jie nebuvo tikę, o čius, M.I.C., VIENUOLINIS tos, nueiti prie baro, užsakyti greit išbėgo į miestus, kur ir su­ TINKAMESNIAM GYVENIMUI. čios aukotojų pagerbimo, moks­ taurelę ir iki dugno išlenkti už GYVENIMAS Arkivyskupo Jur­ leivių ateitininkų studijų dienų, teikė paspirtį pramonei, iki to lai­ gio Matulaičio sampratoje. Ve­ visų šokėjų ir jų tėvelių sveikatą. CHICAGO SAVINGS MOKA ANT PAPRASTŲ KNYGUČIŲ 6.25% lėlių teatro ir kt. ko ribotai vien XIX a. įsteigtomis damosios minties ir dvasios skai­ italų audyklomis. $1,000 įdėtas vieniems metams duos • * • • • • 6.5% dą. Išleido Immaculata Press • AKIRAČIAI, 1975 m. gegu­ Bet šokėjai ne vieni. Čia pat $1,000 įdėti 4 metams duos «»•••••!• 7.5% žės mėn. Nr. 5. Atviro žodžio scenoje pluša jaunieji pranešė­ Siekdamas įgyvendinti žmo­ rankraščio teisėmis 1975 m. Lei­ $1,000 įdėti 6 metams duos •••••••*« 7.75% dinys 88 psl. mėnraštis. Leidžia Vietvpoint jai Jūratė Pažėraitė ir Linas Koje­ gaus teises, Felmanas papasako­ Press Ine. Redaguoja redakcinis lis. Broliuk, tu mano mielas, — Tai paskaitos, autoriaus skai­ ja savo vaidmenį, kovoje prieš Nuošimčiai priskaitomi kas dieną, išmokami kas trys mėne- kolektyvas. Adresas: 6821 S. abiem kalbom jie gražiausiai ap­ tytos dvasinio atsinaujinimo mė­ “baltųjų vergių” prekybą Sao Pau Maplewood Avė., Chicago, Įll. taria būsimus programos nume­ riai.’Kiekvienas taupytojas yra apdraustas iki $40^000 per. Fede­ nesyje Nekalto Prasidėjimo Ma­ lo mieste. Vėliau jis kandidata­ 60629. Metinė 10 numerių pre­ rius. ralinės Valdžios Apdraudę F. & L C. rijos seserų grupei Putname. A- vo Darbininkų partijoj į valstijos numerata 6.00 dol. Čia pat ir suomių jaunuolių not autoriaus, šios paskaitos bu­ seimą, bet teismas jo kandidatū­ Be kita ko, spausdinamas po­ orkestrėlis “Latvala”, alsuojantis vo skirtos seselėms, bet jos gali rą atmetė. Vyriausias teismas tik kalbis su dr. Vanda Sruogienė, lietuvių dvasia ir iš peties tren­ būti naudingos kiekvienam, no­ po ketverių metų pripažino natū- atsisveikinama su aktorium Leo­ kiantis (kartais net per sparčiai) rinčiam pažinti arkv. Jurgio Ma­ ralizuoto piliečio teisę būti kandi­ nu Barausku, rašoma apie suktinį, šustą, gyvatarą, kal­ tulaičio dvasią, ar apskritai no­ datu į valstijų atstovus. (O senoje marksizmą. Rytuose ir Vakaruo- velį, malūną, vėdarą... 1891 konstitucijoje net tikri už­ rinčiam susigaudyti kai kuriose se. Čia ir gabūs akorripaniatdrial: sieniečiai dar galėjo būti miestų krikščioniško tobulumo proble­ • BENDRADARBIS, 1975 m. pianinu P. Barauskienė ir akor­ valdybose.). mose. Nr. 19. Bendradarbį redaguoja ir deonu jaunasis R. Polikaitis. Čia leidžia Nekaltai Pradėtosios Ma­ Pagaliau 1961 metais Sao Pau­ • DIEVUI IR TAUTAI. Lei­ ir mūsų brangieji kompozitoriai, rijos seserys Putname. Leidinys lis suteikė jam Garbės Piliečio ti­ dinys Mykolo .Krupavičiaus pa­ kurių dainas dainuoja jaurfimas, savings and loan association 24 psl. Tai gyva ir gausiai ilius­ tulą. Iškillmių proga pasinaudo­ minklo pastatymo proga. (With B, Budriūnas . (‘‘Ei, jaunyste”/iii truota informacija apie putria- damas,, pats ir per draugus tęsia Englišh introduction). Išleido “Šiandien mūsų šyeri.tė”). miečių seselių veiklą, jų bendra­ Gudaūskieriė' (“Gintarėliai” ir kovą už lygias teises visiems Bra­ Paminklui statyti komitetas 19-1 darbius geradarius ir kt. zilijos piliečiams. 75 m. Chicagoje. Leidinys 60 psl. | (Nukelta į 5 pusi.) šeštadienis, 1975 m. birželio mėn. 21 d. DRAUGAS _ MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 14 4(25) — psl. 5

(Atkelta iš 4 pusi.) nas, garbė, pabėgimas nuo realaus gyvenimo. “Tėvynės maršas“). Matome ir Filmų įvairumai Tod myli Faye, kuri nemoka at­ švelniąją Alę Rūtą — Arbienę, sakyti meile. 'Jos visos mintys — niekad neatitokstančią nuo jau­ STASE SEMĖNIENĖ filmo karjera. Tą bekrauję mergaitę nimo, visuomet randančią skalsų myli ir Homer šunišku atsidavimu. Hollywoodo dekadansas Žiūrovas, stebėdamas Homerį. žodį šventės atidarymui. Čia plo­ svarsto, kad niekas negali taip že­ jimu pagerbiamas ir daugelio Nathanael West atskleidė ameri­ Tod pasakoja apie Homer (Do- kiečiams viziją savo romane *‘The nald Sutherland), nedrąsų iki ne­ mai pats apie save galvoti be vidu­ dainų tekstų autorius Vytė Ne­ Day of the Locust” 1938 m. Dabar normalumo, ir Faye (Karen Black), je sukauptos, lyg butely augančios munėlis. John Schleainger surežisavo spalvo­ kuri yra taip užmagnetizuota įvai­ ir verdančios pagiežos, kuri kada tą, brangų, drąsų, epinį filmą riais romansais ekrane, kad ji var­ nors išsiverš visa deginančia lava. Neužmirštinas ir Povilas Jasiu- “DAY OF THE LOCUST”. Jame giai gali suvokti tikro romano su- Gal ir sveikiau neatidengti turi­ konis — uolus filmuotojas, gar­ Hollywoodas imamas kaip metafora šybsėjimą jos pačios gyvenime. O nio pabaigos ir nesugadinti žiūro­ so inžinierius. Taip pat ir jauni­ tokiai Amerikai, kuri žengė nuo de­ Faye tėvas Harry (Burgess Mere- vams susidomėjimo jo vystymusi. mo šventės globos komitetas, su­ presijos j karą, o jos visos fantazi­ dith), eidamas nuo durų iki durų ir Donald Sut'herlando vaidyba yra darytas iš taurių asmenybių, ne­ jos visiškai išseko, kol visa, kas li­ pardavinėdamas menkniekius, da­ vienas šio filmo nustebimų. Jis pa­ labai mėgstančių, kad jų pavar­ ko, tėra anarchija. Visas pasakoji­ bar veltui vaidina liūdną parodiją jėgia nupiešti mums tokį visiškai mas sukasi apie saujelę charakte­ iš savo vodevilio Laikų. dės būtų minimos spaudoje. Ak, pasyvų charakterį, kad jau vien jo rių. kuriuos galima apibūdinti gro­ tylėjimas tampa agresyvus. santūrumasl Visi jie gyvena tame pačiame tru- teskiniais — sudarkytai komiškais, pančiame pastate. Čia maišosi ir vi­ Filmas tikrai ne vaikams. Vieto­ keisto įmantrumo tipais. sados piktas neūžauga ir tikrai ne­ mis jis yra net laukiniškai žiaurus, Taigi — už visus pakelkime Antraštėje minimi “locusts" — kaušą senolių midaus, jei toks po pakenčiamai grasus 112-metis vaikas klaikiai šiurpus, ypač paskutinieji žiogai yra maži žmogeliai, tokie pil­ aktorius. Jie beveik viens kito ne­ įvykiai prie Graumano kiniečių te­ ki beveidžiai ir liūdni, kurie susibu­ ranka pasitaikytų. Tada smagiai mato, nes jų akyse tespindi ekra­ atro. užtraukime budriūnišką triaukš­ ria ant suolų Los Angeles mieste, ti “Valio”. laukdami niekad neateinančio auto­ buso. Juos supa dirbtinis blizgesys triukšmingojo Hollywoodo, kuris Suprantama joks saviveiklinis pina jiems svajones, tikrai daug lai­ šokių pasirodymas negali virpėti mingesnes, o kartais atrodo net Izidoriaus Vasyliūno smuiko to­ daug reališkesnes, negu pati Ameri­ bulumu. Vis lieka visokių maž­ ka 1930 metais. Tačiau vieną dieną AnUimu Mončys Gyvulio kaukolė (medis) možių kritikams (o iš ko jie duo­ tos svajonės subyrės, ir žiogeliai, ną valgytų?). lyg spiečius, pakils, o visa trapi ir silpna visuomenė griausmingu Kažkodėl šį sykį prie durų pri­ REMKIME KENT STATĖ UNIVERSITY patys kalbininkai, kad per pus­ trenksmu sugrius. trūko programų. Kažkas pasitei­ šimtį metų tvirčiau nenustatė ra­ Tokia buvo West atidengtoji vi­ sino, kad jos prieš savaitę buvo šybos dalykų. Kartais man susi­ zija. LIETUVIŲ STIPENDIJŲ FONDĄ Turinio pasakotojas Tod (Wil- išgraibstytos parapijos kieme. daro įspūdis, kad mūsų rašyba Jau keleri metai Kent Statė U- liam Atherton) pradžioje visai ne­ Stigo balkone ir tvarkdarių, bai pamažu. Specialus šio fondo nuolat juda, kaip ant “siūbuojan­ atrodo groteskiniu tipu. Jis atkelia­ vakarietišku papročiu mandagiai niversity, Kent, Ohio, turi nuo­ komitetas prašo visų lietuvių bei čios žemės”. Dabar girdėti, kad vo iš Amerikos rytų į Hollywoo- parodančių kur sėstis. Tam jau­ latinius lietuvių kalbos kursus. lietuvių organizacijų paremti šį Lietuvoje kalbininkai vėl ketina dą, apsitrynęs ir išprusęs, elegan­ C R A N E SAVINGS nuoliška parama būtina. Per paskutinius 10 metų KSU fondą pinigine auka. Aukos at­ “pertvarkyti” kai kuriuos rašy­ tiškas ir civilizuotas, ir ieško darbo AND LOAN ASSOCIATION biblioteka surinko nemažą lietu­ leidžiamos nuo pajamų mokes­ bos dalykus. Reikėtų ne “per­ meno studijoje. B. R. PIETKIEiVTCZ, Prez. Dainų dauguma nuskambėjo višką rinkinį {Lithuanian Col- čių. Aukas prašome siųsti: tvarkyti", o kaip reikiant su­ nedrąsiai —tyliau nei Nemunė­ lection), kuris kasmet vis didi­ Anatolijus Kairys 2555 West 47th Street Tel. LA 3-1083 Lithuanian Fellowship Fund tvarkyti ir sutvarkyti ilgesniam lio tekėjimas. Tarpais girdėjosi namas. Šiuo metu šis rinkinys laikui. Jei kartais daro klaidas ir PLENTY OF FREE PARKING SPACE tik pačios vadovės sopranas “Suk, jau turi daugiau kaip 7,000 vie­ Kent Statė University Foun­ dation nuoširdžiai besidomį kalbos pa­ KARŪNA VALANDOS: ŠEŠTAD. 9 v. r. iki 13 v. d. — Trečlad. uždaryta suk ratelį”. Reikėtų išmokti teks­ netų: žodynų, knygų, laikraščių žanga kultūrininkai, tai ką be­ ANTRAD. ir PENKTAD. — 9‘ v. ryto iki 5 v. vak. Kent Statė University Istorinė trilogija PIRMAD. lr KETVIRTAD. — 9 v. r. iki 8 v. v. tus, arba nedainuoti tiek daug ir žurnalų rinkinių, įvairios ar­ kalbėti apie plačiąją visuomenę, dainų. Juokinga matyti scenoje chyvinės medžiagos bei mikro­ Kent, Ohio 44242 Mindaugo epocha kuri nuo tų dalykų stovi nuoša­ Tinka vaidinti, skaityti lr dekla­ 7 ¥4% 6‘/2% stambų bebalsį chorą. filmų. Pasinaudojant šiais šalti­ (Čekius rašyti: Lithuanian Fel- Jowship Fund). liau? Tur būt, dar ilgai reikės muoti mokyklose. huairinklmuoae, Mokamas už 6 m. Mokamas už 1 m. Mokamas už niais, jau yra parašyta viena kalbos skiltelių laikraščiuose... parengimuose, minėjimuose. Vleo certiflkatus. Havajietiškas intarpas, nežiū­ Lietuvių Stipendijų Fondo Ko­ trilogijoje yra 9 veiksmai, 27 pa­ certifikatus. Investavimo daktaro disertacija ir kelios ma­ Lietuvių kalbos Didžiajame veikslai. prologas lr epilogas. 320 Mininium $1,000 Minimum $1,000 sąskaitos rint dailaus D. Jasulaitytės šoki­ mitetas: gistro tezės. Žodyne yra trys pavadinimai: pusi., kietais viršeliais su aplanku, PINIGAI {NESTI na 15 D. PELNO NUOŠIMČIUS NUO 1 D. mo, netiko šventės lietuviškai Gen. Kon. Juzė Daužvardienė, didelio tormato, gražini melsta. beždžionė, beždžionė ir bezdonė. Tai vertinga dovana atostogų, Dividendai mokam; kas 3 mėnesiai. visumai. Taip pat ir dinamiškų Neseniai KSU fundacija įstei­ Garbės Pirmininkė Žinoma, čia labiausiai tiktų bez- mokslo bairimo ar bet kuria kita Šokių buvo per daug. Todėl ra­ gė specialų Lietuvių stipendijų Dr. Antanas Klimas, Pirm. proga. donės pavadinimas, nes tas Af­ miai, ’ kilniai, su gėlėmis atlikta fondą, Lithuanian Fellovvship Dr. Rimvydas Šilbajoris, Vice­ Kaina 86.50 įskaitant ir persiun­ rikos sutvėrimas gerais kvapsniais “Sadutė”, kaip atgaiva, tapo Fund. Jam norima surinkti apie pirmininkas timą. Užsakyti — ĮSIGYKITE patvaria IR EKONOMIŠKA nepasižymi. Bet mes, lietuviai, šventės viršūne. 50,000 dolerių. Šio kapitalo pro­ L. DIALOGAS, 4304 West 55th St, SUSISIEKIMUI PRIEMONĘ centai įgalintų KSU kasmet skir­ Dr. John F. Cadzow, Ižd. esame kukli ir drovi tauta, tad Mes stengiamės duoti lietuviams geriausių patarnavimą Prel Jonas Balkonas iš bezdonės padarėme beždžio­ Chicago, BL 60032 Apipavidalinime pasitaikė ne­ ti tinkamą stipendiją lietu­ ir geriausias pirkimo sąlygas. darnumų, palaidų galų, laiko viškoms studijoms. Pirmoji sti­ Dr. Kęstutis Keblys nę, bet kadangi tas žodis dar vis Dr. Antanas Musteikis dėlto primena kvapą, tad bež­ eikvojimo, ypač pereinant iš vie­ pendija galima būtų skirti, kai CHRYSLER CORDOBA Dr. Algis Norvilas džionę “nukvipinome” iki no į kitą numerį. Atrodo, režisū­ bus surinkta apie 20,000 dolerių. 1975 m. Sportinis, ros pastiprinimui ir choro paruo­ Kadangi kol kas laikai ekonomi­ Kun. Kzimieras Pugevičius beždžionės .Nieko nebūtų nuo­ B Dr. Julius Slavėnas stabaus, jei natūralistai pareika­ ekonomiškas šimui reikia surasti pagelbinin- niu atžvilgiu nėra labai palan­ 2 durų Hardtop kų. O kur jų gausi? Nežinau kur, kūs, aukos į šį fondą plaukia la- Dr. Jack J. Stukas lautų grįžti prie pirmapradžio ir bet kad jie yra, žinau. jau tiksliausio jos pavadinimo, Nuo $4,475.00 būtent, bezdonės... Antroje dalyje repertuaras bu­ Nuomonės ir pastabos. Vyt. Alantas vo sumaniai surištas į “Lietuviš­ MARQUETTE PROTO kų vestuvių” paveikslą. Čia su SUPPLY vaidyba bent trumpai pasirodė POEZIJOS KONKURSAS APIE KALBOS MOKĖJIMĄ REIKMENYS FOTOGRAFAMS A. Tumas (piršlys), L Bužėnai- Žurnalas “World of Poetry” IR MĖGĖJAMS tė (Jaunoji, V. Bandžiulis (tėvas), Mano draugai juokiasi, kad tus lietuvių kalbos rašybos ir ki­ (801 Portola Dr., Dept 211, San A. Klorytė (motina), T. Stanči­ Daug sutaupysite pirkdami čia kultūros priedo redaktorius mo­ tokius pagrindus, negalėčiau pa­ Francisco, Calif. 94127) paskel­ (vairių firmų foto aparatus bei kas (jaunasis), V. Butkytė, D. kąs mane lietuvių kalbos. Man sakyti. Galų gale ir negalėjo įkal­ bė poezijos konkursą. Autoriui jų reikmenis. Pasinaudokite pa­ Vidugirytė, D. Pretkutė, R. Poli- tai nė kiek nejuokinga, nes aš vi­ ti, nes tokių pagrindų labai trūko paliekama laisvė pasirinkti rašy­ togiu planu atidedant pasirink- kaitis ir kiti Šokėjai. sada atsimenu mano amžino at­ arba ir iš viso dar nebuvo. Tad mo stilių ir temą. Didžioji pre­ tus —Imante ypatingai progai. PLYMOUTH VALL1NT — 2 durų ar 4 Hardtop, 6 cil indelių minimo motinos, garbingos kai­ tiek Murka, tiek kiti lietuvių kal­ mija — 1000 dol., mažesnių bus Pilnai užbaigtų foto nuotraukų bos mokytojai daugiausia vado­ aptarnavimas. Atidarą pirmad iki 25 mylių galiono Kai vienai šokančiai mergaitei mietės, pasakymą: amžinai mo­ dar 49 — pinigais ar kitomis do­ tr ketvirtad. rakando Lkl 0 vaL pabiro karoliai, pagalvojau: Tai kais, ir kvailas miršti. Dar ir ki­ vavosi savo individualiomis pa­ vanomis. Kiekvienas premijuotas Turime jaunuoliams mašinų: Cadillac, Buick, Pontiac, Oldsmobile ir žiūromis į kai kuriuos kalbos da­ kitų, taipgi importuotų, {vairių kainų. Pradedant nuo $50.00. geras ženklas. Karoliai, kaip grū­ taip skamba mūsų žmonių išmin­ eilėraštis bus paskelbtas tame 3314 Wwt 63rd Street Mūsų dirbtuvėse prityrę mechanikai pataisys karoseriją (Body), spar­ dai, pasėti atneš derlių, ir atei­ tis: mokytis niekad nėra per vė­ lykus, kitaip sakant, mokė mus, žurnale. Paskutinė data atsiųsti Tel PRospect 6-8998 nus (Fenders) ir sureguliuos motorą. kaip kas išmanė. tyje bus gražios šventėm, ir kles­ lu. O kalbant apie kalbos mokė­ eilėraščius konkursui yra 1975 Cbkago, intaola, 00829 tės mūsų jaunimas. jimą, ar ne mūsų kalbininkai pa­ Kyla klausimas, ar šiandien m. birž. 30 d. BALZEKAS MOTORS, 4030 S. Archer VI7-1515 tardavo mums jos mokytis iš kai­ Pr. V. daug kas pasikeitė? Be abejo: lie­ mo pusbernių ir piemenų? Tad tuvių kalbos mokslas padare mil­ kas čia juokinga, jei pasimokom žinišką pažangą, bet.. plačioji iš kultūros priedo redaktoriaus? publika vis dar teberašo su klai­ Jei a. a. M. Krupavičius net ir su domis, laikraščiai vis dar turi EKSKURSIJOS Į LIETUVA velniu ketino eiti obuoliauti, kad kalbos skyrelius, mokovai vis dar 1$ BOSTONO IR NEW YORKO Nuo tik Lietuvai būtų naudos, tai ko­ tebetaiso klaidas.- Taip buvo lais­ 1914 Metų dėl man nebūtų pravartu pasi­ voje Lietuvoje per visą nepri- Kaina nuo $739.00 vaikščioti su kultūros priedo re­ nepriklausomybės laikotarpi, Midland Savings aptar­ nauja taupymo ir namų daktoriumi, kad tik jis man pa­ taip yra išeivijoje. Tikrai neži­ DAR YRA VIETŲ SIOSE GRUPĖSE dėtų išbristi iš lietuvių kalbos paskalų reikalais visas nau, bet, rodos, ir pavergtoje Lie­ rugpiūčio 20 rugsėjo 19 mūsų apylinkes. Dėko­ klaidų? tuvoje kalbos skiltelės iš laikraš­ rugsėjo 3 lapkričio 21 jame Jums už mums Lietuvių kalbos srityje, galima čių neišnyko arba bent netrūks­ gruodžio 19 parodytą pasitikėjimą. sakyti, aš esu savamokslis. Bai­ ta nusiskundimų, kad visuomenė Prie šių grupių galima jungtis iš Mtų miestų au papildomu mo­ Mes norėtum būti Jums MIDLAND giau gimnaziją prieš daugiau, kaip vis dar neišmoko taisyklingai kesčiu: pav., vykstantiems iš Chicagos $110 "0 naudingi ir ateityje. 50 metų, o kiek toli buvo tada lietuviškai rašyti. Kur čia šuo Cleveiando 92.00 Detroito 81.00 Sąskaitos apdraustos Ud pažengęs lietuvių kalbos moks­ pakastas? $46,006.00 SAVINGS “LIETUVOS ATSIMINIMAI“ AND LOAN ASSOCIATION las, patys galite įsivaizduoti. Ma­ Gal kalta mokykla, kad neiš­ Patartina registruotis H anksto — vietų gKIFhis ribotas. Radijo Valanila jau 30 metų tarnauja no kalbos mokytojas buvo Mur- moko jaunimo taisyklingai ra­ 4040 ARCHER AVENUE CHICAGO, ILLINOIS 60632 New Jeraey, New York. ir Connecti- ka. Jis, rodos, buvo neblogas kal­ Dėl smulkesnių žinių kreipkitės j cut lietuviams! Kas šeštadieni, nuo šyti, gal kalta visuomenė, kad PHONE: 254-4470 ♦ iki 5 vai. p. p., iš WEVD Stotina bininkas ano meto supratimu, ta­ per mažai rūpinasi lietuvių kal­ ftMšZosaa.PmMMt Now Yorke (1830 *11., AM ir 97 9 meg. FM). čiau, kad būtų mums įkalęs tvir- bos kultūra, galų gale gal kalti TRANS-ATLANTIC TRAVEL SERVICE Direkt. — Dr. Jokūbas J. Stukaa Mountainslde, X. J. 07092 393 West Broadway, P.0. Box 116 5%% Tel. 283-MM (rodė 201) So. Boston, Mass. 02127 Kviečiame taip pat klausytis — AB accounts com­ IMSURCO 4 Years Savings Lietuviškų kultūrinių Valandų anglų Tel. (617) 268-8764 pounded daily — Certificates kalba, U> Sęton Hali Universiteto Passbook Savings radijo stotina: (New Jeraey WSOU Savininkė: ALDONA ADOMONIENE Minimum $5,000. (89.5 meą. FM) Plrmad., 7:30.8:10 paid ųuarterly. v. v. (Vadovauja prot J. Stukaa) Nr. 144 (25) — psL 6 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS LITERATORA Šeštadienis, 1975 m. birželio mėn. 21 d.

anglų ir lietuvių kalba. Šiuo me­ tu ŠALSS pirmininkas yra Anta­ nas Šileika. TREČIA KARTA — Šiaurės Amerikos Lietuvių studentų sąjungos centro valdy­ Siaurės Amerikos lietuvių jau- ba šiais metais nusprendė ruošti nimo trečiasis suvažiavimas Įvy­ du suvažiavimus. Lapkričio mė­ ko Westem Ontario universitete, nesi, Montrealyje, įvyks links­ Londono mieste Kanadoje gegu­ mas suvažiavimas. Naujosios žės 17-18 d. d. Suvažiavimo ren­ Centro valdybos rinkimai užpil­ gėjai: JAV ir Kanados Lietuvių dys visą rimtą dalį Montrealio jaunimo sąjungų valdybos. Daly­ suvažiavimo. ŠALSS Studijų die­ vavo daugiau 100 Jaunimo kong­ nos Įvyks liepos mėnesio 11-13 d. reso atstovų, kongreso darbuoto­ Kent Statė universitete. Šiose stu­ jų bei Lietuvių Bendruomenės pa­ dijų dienose bus svarstomi kon­ reigūnų. stitucijos pakeitimai, rezoliucijos. Taipgi bus paskaitų, simpoziu­ Romas Kasparas, Pasaulio Lie­ mų ir diskusijų apie ŠALSS ateitį. tuvių Bendruomenės vicepirmi­ Studijų dienų mokestis 25 dol. ninkas jaunimo reikalams, nu­ Mokestis apima maistą ir nakvy­ pasakojo kitų kraštų jaunimo RED. EMILIJA PAKŠTAM:, 2801 W. 38TH ST., CHICAGO, ILL. 60652. TeL (812) 927*8090 nę. Dėl platesnių informacijų ruošą trečiajam kongresui. prašoma kreiptis: PLB pirmininkas inž. Bronius Giedrė Vasiliauskaitė, Nainys kalbėjo tema: “Jaunimo Mėginau padaryti pradžią, nes 51 Smithfield Drive, kongreso užduotis jo dalyvių ir neabejotinai tikiu, kad per 10- Toronto, Ontario M8Y 3MI visuomenės akimis”. Bronius 12 metų galima daug išmokti, o Nainys padalino kongresą j tris Dvejus metus dėsčiau daina- muzikos namų darbų reikalingu- vaikų muzikos namų darbai ne­ . — Milda Kupcikevičiūtė iš dalis. Pirmoji dalis — paruošia­ vimą litunaistinėje mokykloje, j mą. Be namų darbų neįmanoma Chicagos, Arūnas Ciurberkis ir mieji darbai, kuriuos vykdo jau­ užimtų daugiau kaip 10 min. lai­ Dainavimo Jonas Puzinas) archeologija, tu?” Franklinas atsakė, “Vieni­ idėjų, liečiančių jaunimo Įnašą nimi. Ar daug kas reikalauja, gyventojų buitis, socialinė struk­ šas žmogus lietingoje dienoje, tautinėje rezistencijoje. kad mokiniai aplankytų mūsų tūra, tikėjimas, ūkis, prekyba. kuris nemoka skaityti”. menininkų parodas? Nesusižavės Paskaitoje “Tautinės savitalkos mokiniai tautos lobiais, jei jie jų 6. Pokarinė Lietuvos istorija. “Reader’s Digest” 1975 m. Įrankių ieškojimas”, Romas Sa- neišgirs, nepamatys nepalies. (prof. dr. Benediktas Mačiuika) birželio mėn. kadolskis supažindino suvažiavi­ Paaugę mokiniai rinksis profesi­ mo dalyvius su jaunimo kong­ jas — gal bus žurnalistų, rašy­ reso studijų dienų idėjiniu pag­ tojų, muzikų. Mokyklose sukrau­ rindu ir su temomis, kurios vy­ tas kraitis atsispindės jų moksli­ raus studijų dienose. niuose darbuose. Net garsusis ru­ sų kompozitorius Igoris Stravins- Jonas Juozevičius ir Birutė kis yra panaudojęs lietuvių liau­ Zdanytė pristatė konkrečių siū­ dies melodijas savo kūryboje. lymų Lietuvių jaunimo sąjungos Prof. J. Žilevičiaus muzikologijos veiklos galimybėms. Abiejų kal­ archyvas greit nuo dulkių pa­ bėtojų siūlymai Įdomūs ir gan gels, jei mokiniai nežinos, kas kūrybingi. ten sudėta, jei niekas jiems čia Salia bendros suvažiavimo pro­ pat nepapasakos apie šio pasi- gramos vyko atskiri Kanados ir šventusio muziko gyvenimą ir JAV atstovų posėdžiai. Kanadie­ kūrybą. čiai svarstė atstovų paruošimą Įsisenėjęs muzikos mokyto­ kongresui, informacijos skleidi­ jų mokymo metodas taipgi turė­ mą ir kitas aktualijas. JAV LJS tų keistis. Mokyklų vedėjai pra­ tarybos nariai baigė svarstyti sa­ džioje mokslo metų galėtų, para­ Australijos Lietuvių jaunimo- sąjungos suvažiavimas Adelaidėje 1974 m. gruodžio 30 d. Pirmoje eilėje iš kairės j vo statutą. šyt tėvams laiškus, išaiškinda­ dešinę: Jonas Sadauskas, Vera Sidabrai!?, Zita Prašmutaitč, Lidija Pocienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirminin­ kas Bronius Nainys, Vytautas Juška, Aldona Juškaitė. Antroje eilėje iš kairės j dešinę: Birutė Prašmutaitė, Diana Bu- Lietuvos pasiuntinys Urugvajuje Anatolijus Grišonas, R. Kasparas ir kun. A. Iš viso, suvažiavimas buvo sėk­ mi apleistos srities svarbą bei l bulytė (iš Kanados), Jūratė Judūtė, Linas Varnas ir Jonas Morkūnas, Nuotr. N. Butkūno Saulaitis Montevideo mieste. mingas ir gerai pavyko.