Kipro Bielinio Politinė Ir Visuomeninė Veikla Tarpukariu

GINTARAS MITRULEVIČIUS Kipro Bielinio politinė ir visuomeninė veikla tarpukariu

ĮVADAS konstituciją. Kaip žinoma, šios Konstitucijos priėmimas buvo Pirmajame straipsnyje apie Kiprą Bielinį apibūdinome jo pagrindinis St. Seimo kaip Konstituantos uždavinys. gyvenimo ir visuomeninės-politinės veiklos bruožus iki jo iš- K. Bielinis nuolatinės Konstitucijos projekto svarstyme da- 6 rinkimo į Steigiamąjį Seimą1. Antrajame straipsnyje aptarsime lyvavo itin aktyviai . Antrajame Konstitucijos projekto skaityme 7 jo politinę-visuomeninę veiklą nuo darbo Steigiamajame Seime jis kalbėjo 10 kartų, o trečiame – net 24 kartus . Ypač griežtai, pradžios iki Antrojo pasaulinio karo. kaip ir kiti socialdemokratų frakcijos nariai, K. Bielinis pasisa- Straipsnis yra parengtas remiantis įvairiais K. Bielinio vei- kė prieš St. Seimo daugumos norą įvesti Lietuvoje prezidento klą ir gyvenimą liudijančiais istoriniais šaltiniais: Steigiamojo instituciją, kurį (šį norą) jis viename iš savo pasisakymų siejo Seimo bei II ir III Seimų stenogramomis (pagrindiniai šalti- su St. Seimo daugumos atstovavimu „apskritai buržuazinėms 8 niai aiškinantis straipsnio herojaus parlamentinę veiklą), ar- partijoms būdinga konservatizmo ir absoliutizmo tradicija“ . chyviniais ir rankraštynuose randamais dokumentais, spauda K. Bielinio, kaip ir kitų nuolatinės Konstitucijos projekto ir atsiminimais. Iš šaltinių, liudijančių neparlamentinę politinę svarstyme dalyvavusių socialdemokratų, nuomone, dėl, anot jų, ir visuomeninę, taip pat profesinę ir intelektualinę veiklą tar- prezidentų siekimo įgyti vis didesnę valdžią ir su prezidento pukariu, ypač pažymėtini yra Nacionalinės Martyno Mažvydo institucijos egzistavimu susijusių galimų intrigų ji (prezidento bibliotekos rankraščių skyriuje Kipro Bielinio dokumentų fonde institucija) apskritai sukelia pavojų demokratijai. Štai, pavyz- esantys dokumentai. džiui, 1922 m. liepos 14 d. St. Seimo posėdyje K. Bielinis, pasisakydamas prieš prezidento instituciją, tvirtino, kad dėl VIENAS IŠ AKTYVIAUSIŲ STEIGIAMOJO SEIMO NARIŲ galimo prezidento siekimo įgyti vis daugiau valdžios ir dėl to Pirmąjį straipsnį apie Kiprą Bielinį užbaigėme paminėji- galimo „ėjimo į absoliutizmą“, galimo „monarchizmo ir absoliu- mu, kad 1920 m. balandžio 14–16 d. įvykusiuose Steigiamojo tizmo“ susiformavimo pavojaus prezidento institucija sukelia pa- Seimo (toliau trumpinimas St. Seimo – G.M.) rinkimuose jis vojų demokratijai9. Tokį pavojų K. Bielinis įžvelgė iš nuolatinės buvo išrinktas šio Seimo nariu. Lietuvos socialdemokratų par- Konstitucijos projekto teksto atsirandančioje galimybėje, kad tija (LSDP), kurios vienas iš valdybos narių buvo K. Bielinis, tarp Seimo rinkimų valstybė gali 60 dienų egzistuoti be Seimo. St. Seimo rinkimuose gavo apie 87 tūkst. rinkėjų balsų, arba Dar anksčiau, 1922 m. kovo 17 d. St. Seimo posėdyje, 12,77 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, iš viso 13 K. Bielinis teigė, kad apskritai įvedimas prezidentūros varžo mandatų2. Būtent šie 13 narių sudarė St. Seimo socialdemo- demokratijos teises, nes Seimas tokiu būdu perleidžia dalį savo kratų frakciją, prie kurios nuo 1920 m. gegužės iki rugsėjo (iki teisių atskiram žmogui – prezidentui 10. Pavojų demokratijai pasitraukimo iš St. Seimo darbo) buvo prisijungęs vienintelis ir „ėjimą į absoliutizmą“ K. Bielinis įžvelgė net ir prezidentui į šį Seimą išrinktas socialistas liaudininkas Kazys Lekeckas3. suteiktoje teisėje pasirašyti tarpvalstybines sutartis ir dėl numa- Taigi St. Seime K. Bielinis, savaime suprantama, tapo soci- tomo prezidentui vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado statuso. aldemokratų frakcijos nariu. Socialdemokratų frakcija buvo opo- K. Bielinio nuomone, 1919 m. Lietuvoje dėjosi tokie dalykai, zicinė frakcija St. Seime 1920 m. birželį iš krikščionių demokratų kad šiaip ar taip demokratija buvo įžeista“11. K. Bielinis prisimi- bloko ir valstiečių liaudininkų bloko susidariusiai valdančiajai nė Valiukų sušaudymo bylą ir kėlė retorinius klausimus: ar ne daugumai. Socialdemokratai save suvokė ir traktavo kaip parti- prezidentas padėjo po stalu šio sušaudymo bylą? ar ne prezi- ją, kuri atstovauja darbininkų klasės interesams vadovaudamasi dentas savo autoritetu ir savo galia paslėpė žudikus, užmušėjus marksistinio socializmo doktrina, tai rodo ir 1919 m. partijos ir žmogžudžius? K. Bielinis pats į šiuos retorinius klausimus ir programa, su kuria ji buvo užregistruota Lietuvos Respublikos atsakė – tą padarė prezidentas, kuris, pasak socialdemokrato, vidaus reikalų erijoje, ir 1921 m. partijos „Veikimo programa“ pridengė nuo teismo žudikus, kurie minimos kalbos sakymo bei straipsniai „Socialdemokrato“ laikraštyje4. LSDP, pasak metu, anot Bielinio, jau buvo pasitraukę iš Lietuvos. K. Bielinis straipsnio partijos laikraštyje, nenorėdama būti figos lapeliu buvusį prezidentą A. Smetoną kaltino ir valstybės lėšų – Lie- ar svetima nugara krikščionių demokratų darbams pridengti, tuvos liaudies pinigų švaistymu („dovanojimu“). griežtai atsisakė įeiti į susiformavusią po St. Seimo rinkimų 1922 m. liepos 12 d. St. Seimui trečiuoju skaitymu svars- krikščionių demokratų ir Valstiečių liaudininkų blokų valdančiąją tant nuolatinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą, koaliciją ir jos sudarytą vyriausybę5. K. Bielinis vėl iškėlė „finansinį motyvą“ prieš prezidento insti- Griežtas socialdemokratų frakcijos opoziciškumas iš krikš- tucijos įvedimą. K. Bielinis kalbėjo: čionių demokratų ir valstiečių liaudininkų blokų sudarytai val- Jeigu dabar Steigiamasis Seimas turi laikiną preziden- dančiajai daugumai, kurioje dominavo krikščionys demokratai, tą – einantį prezidento pareigas, tai reprezentacijos išlaidos nulėmė šios frakcijos atstovų, taigi ir vieno iš pačių aktyviausių ir visoks kitoks išlaikymas yra vis dėl to vieno žmogaus išlai- jos atstovų K. Bielinio pasisakymų turinį ir „dvasią“. Tai ypač kymas, bet jei bus atskiras Respublikos prezidentas ir jei bus ryškiai atsispindėjo tiek socialdemokratų frakcijos narių apskri- elgiamasi taip monarchiniai, kaip tiems prezidentams kartais tai, tiek K. Bielinio kalbose St. Seime priimant nuolatine turėju- reikalinga, tai galima įsivaizdinti, kad tas dešimtimis milijonų sią būti 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtą Lietuvos Respublikos kvepia. Juk prezidentas aš manau nevažiuos valstiečių ratuose,

31 porą kumelių pasikinkęs – reikės automobilio, arklių, reikalingi K. Bielinis aktyviai įsitraukė tiek į šių St. Seimo komisijų, bus tarnai ir livrėjos...Aš esu tikras, kad tais pinigais kuriuos tiek ir į plenarinių posėdžių darbą. Jis dalyvavo daugumos šių mes išleisim į penkerius metus prezidentui laikyti, mes galėtum komisijų ruoštų ir St. Seimui svarstyti teiktų įstatymų projektų įsteigti gal ūkio akademiją, kur mūsų valstiečiai, dideli nuo- svarstyme. Ypač aktyviai, daug kartų kalbėdamas ir sakydamas savybės mylėtojai... galėtų pasimokyti, kaip vesti ūkį ir kartu gana ilgas kalbas, dalyvavo pradžios mokslo įstatymo projekto savo gyvenimą pagerinti. Aš manau, kad finansinis išrokavimas svarstyme20. Būdamas už laisvą ir darbo principais paremtą čia yra labai didelis. Jei jį paversim į kitas vertybes, tai tos mokyklą ir teigdamas kad Lietuvos pradžios mokykla yra Lietu- vertybės mūsų mažam kraštui labai daug atsvertų. Todėl mes vos mokykla, o ne katalikų mokykla ir kad Lietuvoje gyvena ne visai nesuprantam, kam reikalingas prezidentas?12. tiktai katalikai, tvirtindamas kad St. Seimo daugumos siūlomas Čia pacituoti K. Bielinio argumentai prieš prezidento ins- įstatymo projektas veda link klerikalizmo, K. Bielinis, kaip ir kiti tituciją buvo charakteringi to meto Lietuvos socialdemokratų šiuo klausimu kalbėję socialdemokratai, griežtai kritikavo pra- politinėms nuostatoms ir principams, kurių vienu iš pagrindinių džios mokslo įstatymo projektą, pasisakė prieš tikybos dėstymą reiškėjų St. Seime ir tapo K. Bielinis. Jeigu socialdemokratų mokyklose ir už bažnyčios atskyrimą nuo valstybės ir mokyklos pasisakymo prieš prezidento instituciją argumentus įvertintume nuo bažnyčios21. Dalyvaudamas Algų dvasininkijai nustatymo iš šiandienos politikos teorijos ir politinės praktikos istorijos įstatymo svarstyme jis pasisakė prieš šio įstatymo priėmimą ir pozicijų, matyt, galėtume teigti, kad aptariamo laikotarpio Lie- prieš algų skyrimą dvasininkams22. tuvos socialdemokratai, taigi ir vienas pagrindinių jų oratorių Kaip Finansų ir biudžeto Savivaldybių ir administravimo St. Seime, tikrai neadekvačiai ir hipertrofuotai vertino St. Seimo komisijų narys K. Bielinis kalbėjo svarstant 1921 m. paja- komisijų parengtuose laikinosios ir nuolatinės konstitucijų pro- mų ir išlaidų sąmatos, pelno nuo valstybinių turtų ir kapitalo jektuose numatytas prezidento institucijos galias. nepaprastųjų paskolų sąmatos, laikinojo „akčyžės“ (akcizo) Matyt, galime sutikti su istorikės V. Kašauskienės tvirtini- mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo, butų mokesčio mu, kad nuolatinės Konstitucijos priėmimo metu socialdemo- savivaldybių naudai, valstybinio degtinės ir spirito bei vals- kratai, kaip ir 1919–1920 m., vis dar pernelyg jautriai reagavo tybinio degtinės ir spirito monopolio, žemės valstybinio mo- į tariamas monarchizmo įsigalėjimo grėsmes13. Galima pritarti kesčio, darbo inspekcijos, valstybės tarnautojams atlyginimo, ir istorikės vertinimui, kad LSDP frakcijos atstovų pataisas ir apdraudimo draugijos „Lietuva“ išimtinių teisių, medžioklės, pasiūlymus dėl atskirų Konstitucijos projekto straipsnių galima pašto tarifo, kariuomenės komplektavimo, karo mokyklos, apibūdinti griežtai apibrėžta radikalia nuostata – besąlygišku M. K. Čiurlionio paveikslų galerijos įrengimo, gamtos tyrimų „grynosios“ demokratijos stiprinimu ir gynimu14. Tai pasakytina stoties, 1922 m. biudžeto įstatymų projektus23. ne tik apie socialdemokratų nuostatas dėl prezidento institu- Aktyviai K. Bielinis dalyvavo ir įvairių valstybės valdžios cijos, bet ir apie kitas konstitucines jų nuostatas, kurių vienas institucijų – Valstybės prezidento, St. Seimo, Ministrų kabineto, iš pagrindinių reprezentuotojų buvo K. Bielinis, kaip minėjome Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos, Finansų departa- daug kartų St. Seimo posėdžiuose kalbėjęs ne tik dėl preziden- mento sąmatos svarstyme, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų, to institucijos nereikalingumo, bet ir ir dėl įvairių kitų Konstitu- Krašto apsaugos ministerijos sąmatų ir etatų, Žemės ūkio ir cijos projekto nuostatų. Pavyzdžiui, jis ne kartą kalbėjo prieš Valstybės turtų ministerijos etatų papildymo, Seimo rinkimų, Lie- nuolatinės kariuomenės instituciją ir krašto gynimo struktūrų tuvos banko, Darbo inspekcijos įstatymo projektų svarstyme24. organizavimą pagal milicijos sistemą15. 1922 m. pradžioje K. Bielinis išdėstė LSDP frakcijos poziciją K. Bielinis buvo vienas iš pagrindinių autorių LSDP frakci- dėl tuo metu sudarytos E. Galvanausko vyriausybės25. jos pasiūlyto iš 21 paragrafo susidėjusio priedo „Ūkio skyrius“, K. Bielinis dalyvavo ir labai aktualaus to meto Lietuvai kuriame išdėstytų nuostatų priėmimas būtų leidęs Lietuvo- žemės reformos įstatymo projekto svarstyme, taip pat žemės je įgyvendinti arba bent jau konstituciškai fiksuoti tam tikro reformai vykdyti organizacijų, žemės tvarkymo, žemės ūkio laipsnio socialinę ir ekonominę demokratiją ar bent jau tam darbininkams ordinarinio atlyginimo minimum įstatymų projek- tikras prielaidas jai įgyvendinti16. 1922 m. vasarą prasidėjus tų svarstyme26. trečiajam Konstitucijos projekto skaitymui, K. Bielinis buvo Kaip griežtai opozicinės valdančiajai daugumai LSDP vienas iš socialdemokratų frakcijos pateiktų 18-kos pataisų frakcijos narys, K. Bielinis, svarstant visus šiuos įstatymus Konstitucijos projektui autorių, kur keletas pataisų buvo skirta dėstydamas ir gindamas LSDP frakcijos nuostatas, kritikuo- tam tikrų socialinės ir ekonominės politikos nuostatų fiksavimui davo valdančiosios daugumos teikiamus įstatymų projektus Konstitucijoje17. Išsamesnis minėtų dokumentų apibūdinimas, ir jos politiką apskritai. Kaip ir kiti LSDP frakcijos nariai, jis kaip ir išsamus K. Bielinio pasisakymų įvairiais klausimais pasisakė ir prieš karą27, ir prieš kitus antidemokratinius reiš- svarstant nuolatinės konstitucijos projektą bei dalyvaujant kinius šalies gyvenime, dėl kurių, jo ir kitų socialdemokratų daugybės kitų St. Seimo priimamų įstatymų ir kitų klausimų požiūriu, buvo kalta valdžia. svarstyme nagrinėjimas, neįmanomas straipsnyje, siekiančia- K. Bielinis, vienas arba kartu su kitais LSDP frakcijos na- me apibūdinti K. Bielinio veiklą visu tarpukario laikotarpiu. riais, teikė nemažai paklausimų įvairiems vyriausybės nariams, Tad toliau daugiausiai tik išvardinsime, kokių įstatymų ir kitų pavyzdžiui: dėl neteisėto profsąjungų neregistravimo, dėl vo- klausimų svarstyme jis dalyvavo, tik kartais atkreipdami dė- kiečių socialdemokratų laikraščio „Freiheit“ draudimo Lietuvoje, mesį į charakteringesnę jo gintą nuostatą. dėl mokesčio nuo kapitalo ir pelno kooperatyvams (gynė nuos- K. Bielinio pasisakymų įvairiais klausimais apibūdinimą tatą kad kooperatyvai – tai pelno nesiekiančios organizacijos, reikėtų pradėti paminėjimu, kad jis socialdemokratų frakcijos todėl jos neturėtų būti apmokestinamos taip pat, kaip pelno buvo deleguotas dirbti St. Seimo Savivaldybių ir administravimo siekiančios organizacijos), dėl bulvių išvežimo į užsienį, dėl ka- komisijoje bei Finansų ir biudžeto komisijoje18. Nuo 1920 m. reivių savivaliavimo Vilkijoje, dėl neleidimo 1922 05 04 įmonėje spalio 1 d. jis pradėjo dirbti ir Švietimo komisijoje (vietoje iš „Universal“ darbininkams kelti streiko28. Be abejo, K. Bielinis Seimo pasitraukusiojo A. Purėno)19. aktyviai dalyvavo diskusijose dėl savo teiktų paklausimų.

32 Kipro Bielinio III Seimo nario pažymėjimas. LNMMB RS, f. 5-1124, l. 33

K. Bielinis pasirašė tokias įvairiems vykdomosios valdžios kalbėjo net 130-tyje (iš 246) II Seimo posėdžių. Per šiuos 130 atstovams LSDP frakcijos pateiktas interpeliacijas: dėl netei- posėdžių jis kalbėjo net 247 kartus34. sėto valstybės prezidento malonės akto suteikimo karininkui Dviejuose II Seimo posėdžiuose (75-tame ir 224-tame) P. Petroniui ir karo valdininkui P. Pilkauskui (1920 m. gegužės K. Bielinis kalbėjo net po 7 kartus per posėdį. Taip pat dvie- 28 d. ir 1920 m. birželio 9 d.); dėl spaustuvininkų streiko juose II Seimo posėdžiuose (13-tame ir 54-tame) jis kalbėjo (1920 m. birželio 07 d.); dėl atstatydinimo iš vietų dvarų dar- po 6 kartus per posėdį. Po 5 kartus II Seimo posėdžiuose bininkų Vilkaviškio apskrityje (1920 m. birželio 25 d.); dėl K. Bielinis taip pat kalbėjo dviejuose Seimo posėdžiuose (44- brolių Šmitų dirbtuvės uždarymo (1920 m. rugpjūčio 4 d.); tame ir 53-čiame). Aštuoniuose II Seimo posėdžiuose K. Bie- dėl Utenos žvalgybos areštų (1921 m. kovo 8 d.); dėl areštų linis kalbėjo po 4 kartus. 13-koje – po 3 kartus35. ir areštuotųjų mušimo (1921 m. gegužės 17 d.); dėl derybų K. Bielinis buvo pagrindinis LSDP frakcijos kalbėtojas su lenkais Ženevoje (1921 m. rugsėjo 9 d.); dėl Klaipėdos daugeliu klausimų, pirmiausia svarstant 1923, 1924, 1925 bei krašto padėties (1921 m. spalio 25 d.); dėl Ministrų kabineto 1926 m. biudžetų projektus36. Ypač griežtai kritikavo visus šiuos nusistatymo dėl Tautų sąjungos pasiūlymo (1921 m. lapkri- pateiktus biudžetų projektus. Pvz., ne kartą pasisakęs svars- čio 25 d.); dėl spekuliacijos (1921 m. gruodžio 16 d.); dėl tant 1923 m. biudžeto projektą, K. Bielinis griežtai kritikavo neteisėto valdžios organų veikimo geležinkelių streiko metu Seimo daugumą dėl to, kad tų metų biudžetas svarstomas tik (1922 m. gegužės 30 d.); dėl dvarų darbininkų samdymo ir liepos mėn.: anot K. Bielinio, tai yra Konstitucijos pažeidimas37. atstatymo nevykdymo (1922 m. birželio 9 d.)29. Kalbėdamas dėl biudžeto projektų, jis kaltino valdančiąją dau- Apibendrindami K. Bielinio darbą galime teigti, kad jis gumą išlaidavimu ten, kur nereikia, netaupiu lėšų naudojimu buvo vienas iš dviejų (kartu su V. Čepinskiu) akivaizdžiai ir panašiai. Pavyzdžiui, dalyvaudamas svarstant Respublikos daugiausiai ir pačiais įvairiausiais klausimais kalbėjusių LSDP prezidento atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą, K. Bielinis frakcijos narių, vienas iš daugiausiai St. Seimo posėdžiuose pasisakė prieš prezidento algos padidinimą iki 5 000 Lt, tvirtino, kalbėjusių St. Seimo narių ir vienas iš pagrindinių St. Seimo kad toks atlyginimas yra per didelis ir niekuo nepateisinamas38. oratorių apskritai30. II Seime K. Bielinis aktyviai dalyvavo svarstant Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymą, Žemės valstybinio mokes- II SEIMO NARYS čio įstatymą, Valstybinio „palaikų“ mokesčio įstatymo pakeiti- 1922 m. spalio 10–11 d. K. Bielinis LSDP sąrašuose daly- mą, Valstybės mokesčių imamosios tvarkos įstatymą, Valstybės vavo Lietuvos Respublikos I Seimo rinkimuose, tačiau išrinktas pajamų ir išlaidų įstatymą, Priverčiamojo valstybinio trobesių nebuvo, nes IV (Telšių) rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo mokesčio nuo ugnies draudimo įstatymo pakeitimą, Muitinių pirmu numeriu LSDP sąraše, LSDP negavo nė vieno mandato31. įstatus, Muitų tarifų įstatymą, Valstybinio draudimo įstaigos įs- I Seimas dirbo neilgai, 1923 m. kovo 12 d. prezidento aktu jis tatų pakeitimo, Priverstinio draudimo ligoje įstatymo projektą, buvo paleistas, o 1923 m. gegužės 12–13 d. vyko II Seimo Įstatymą bausti dėl slapto degtinės varymo bei pardavinėjimo, rinkimai. Šiuose rinkimuose LSDP surinko 11 proc. rinkėjų bal- Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymą, Algų nustatymo ka- sų, gavo 8 mandatus (10 proc. visų Seimo narių mandatų), iš riams įstatymą, Seimo atstovų atlyginimo įstatymą, Aukštesniųjų jų vieną gavo V (Panevėžio) rinkiminėje apygardoje II Seimo švietimo ministerijos mokyklų įstatymą, Aukštesniosios techni- nariu išrinktas K. Bielinis32. kos mokyklos tarnautojų atlyginimo įstatymą, Medicinos, vete- II Seime K. Bielinis LSDP frakcijos deleguotas dirbo Savi- rinarijos ondontologijos ir farmacijos praktikos teisių įstatymo valdybių ir administracijos, Ekonominėje bei Finansų ir biudžeto projektą, Telefono tarifo pakeitimo įstatymą39. komisijose33. Per trejus metus II Seimo posėdžiuose K. Bielinis Taip pat K. Bielinis kalbėjo svarstant Užsienio reikalų, pasakė daug ilgų ir trumpesnių kalbų. Savo pasisakymų Seimo Vidaus reikalų, Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų etatų posėdžiuose skaičiumi jis gerokai lenkė savo kolegas iš LSDP įstatymų, Savivaldybių rinkimų atidėjimo įstatymo, Savivaldy- frakcijos ir absoliučią daugumą kitų frakcijų atstovų. K. Bielinis bių valdybų ir tarybų veikimo pratęsimo įstatymo, Laikinojo

33 St. Seime (taip pat ir toliau aptariamą darbą III Seime), reikalau- tų kur kas didesnės apimties straipsnio. Išsamesnė K. Bielinio parlamentinės veiklos St. Seime ir II Seime analizė galėtų ne tik apimti porą nemažos monografijos skyrių – tam būtų galima skirti net dvi atskiras knygas.

III SEIMO NARYS 1926 m. gegužės 8–10 d. vykusiuose LR III Seimo rinkimuose K. Bielinis vėl buvo išrinktas Seimo nariu kaip LSDP narys pagal partinį sąrašą V (Panevėžio) rinkimų apygardoje (sąraše įrašytas pirmas)45. III Seime K. Bielinis buvo išrinktas LSDP frakcijos pirmininku46. Frakcijos deleguotas dirbo Finansų ir biudžeto ir Užsienio reikalų komisijose47. III Seimo posėdžiuose K. Bielinis buvo referentas pristatant Valstybės išlaidų sąmatos 1926 m. pakeitimo projektą, Valstybės išlaidų sąmatos 1926 m. II pusės pakeitimo pro- jektą, 1927 m. išlaidų sąmatos projektą, 1927 m. valstybės biudžeto projektą, daug kartų kalbėjo dėl biudžeto48. Taip pat jis buvo referentas pristatant Seimo atstovų atlyginimo įstaty- mo pakeitimo projektą, pasisakė svarstant Amnestijos įstatymo projektą, kalbėjo svarstant ministro pirmininko atsakymą į in- K. Bielinio portretas. LNMMB RS, f. 5-1341, terpeliaciją dėl buvusių neteisėto Ministrų kabineto lėšų eikvo- l. 14–15 jimo, svarstant interpeliaciją Ministrų kabinetui dėl finansinės Lietuvos pilietybės įstatymo papildymo ir pakeitimo, Panevėžio politikos ir interpeliaciją ministrui pirmininkui dėl vidaus reikalų apygardos teismo įsteigimo, Teismo sutvarkymo įstatymo, Įsta- ministro veikimo. Dalyvavo diskusijose dėl Ministrų kabineto tymų skelbimo laiko ir jų įsiteisėjimo įstatymo, Švenčių įsta- atsakymų į šias interpeliacijas. Pasisakė K. Bielinis ir svars- tymo, Karo stovio panaikinimo įstatymo projektus, Klaipėdos tant Ligonių kasų įstatymo pakeitimo projektą, Žemės ūkio krašto Seimelio rinkimų įstatymą40. Įėjo į specialią komisiją ministerijos etatų pakeitimo projektą, Valstybės teatro įstatymo Krašto apsaugos ministerijos sąmatai svarstyti. Pasisakė dėl pakeitimo projektą, svarstant rinkimų rezultatų patikrinimo ir valstybės kontrolieriaus pranešimo. 1924 m. birželį dalyvavo Komisijų komisijos pranešimus49. diskusijoje dėl naujos vyriausybės formavimo, 1925 m. vasarį Apibūdinant K. Bielinio parlamentinę veiklą III Seime ir dalyvavo diskusijose dėl Ministrų kabineto deklaracijos41. kol kas dar nekalbant apie jo reakciją į 1926 m. gruodžio Be to, kad dalyvavo įvairių įstatymų projektų svarstyme, 17 d. valstybinį perversmą Lietuvoje dar reiktų paminėti, kad K. Bielinis per visą laiką, kol buvo II Seimo narys, vienas arba po perversmo Seimo posėdžiuose jis, šalia protestavimo prieš su kitais LSDP frakcijos nariais įteikė per 10 paklausimų įvai- perversmą, vėliau Seimo posėdžiuose dar kalbėjo dėl 1927 m. riems vykdomosios valdžios atstovams. Tarp jų paklausimus: biudžeto, dėl Ministrų kabineto deklaracijos, dėl karo viršininkų dėl pamatinių piliečių teisių laiduojamo Konstitucijos nepaisy- taikos meto etatų, dėl Karinės prievolės įstatymo pakeitimo ir mo, dėl karo padėties panaikinimo, dėl spaudos laisvės var- dėl išvežamųjų prekių muitų tarifo pakeitimo50. žymo, dėl areštuotų piliečių mušimo, dėl neteisėtos policijos 1926 m. gruodžio 17 d. įvykus valstybiniam perversmui, nuovados viršininko veiklos, dėl pakėlimo atlyginimo darbinin- K. Bielinis, kaip ir visa socialdemokratų frakcija, protestuo- kams ir jų „paliuosavimo“, dėl nesilaikymo žemės mokesčių ir damas prieš perversmą nedalyvavo karinio perversmo įvyk- savivaldybių mokesčių įstatymų, dėl Žemės reformos įstatymo dytam prievartiniam valdžios pakeitimui turėjusio nusileisti III nesilaikymo (2 paklausimai), dėl padidinimo algų valdininkams Seimo pirmuose dviejuose posėdžiuose. Socialdemokratams ir darbininkams (2 kartus) ir kitus42. nusprendus dalyvauti trečiajame po perversmo vykusiame K. Bielinis pasirašė po dauguma LSDP frakcijos pateiktų III Seimo posėdyje 1926 m. gruodžio 30 d. K. Bielinis, kaip interpeliacijų įvairiems vykdomosios valdžios atstovams, Sei- LSDP frakcijos pirmininkas, mėgino perskaityti frakcijos pareiš- mo posėdžiuose kalbėjo dėl priėmimo tokių LSDP frakcijos kimą, protestuojantį prieš 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės teiktų interpeliacijų, kaip: interpeliacija „Dėl piliečių teisių perversmą, tačiau jam, kaip ir kitiems po jo „ėmusiems žodį“ varžymo“, interpeliacija teisingumo ministrui ir ministrui pir- socialdemokratų frakcijos nariams, to padaryti nebuvo leista51. mininkui dėl kunigo Juozo Purickio ir kitų bylos; interpeliacija K. Bielinis, kaip ir kiti socialdemokratai, perversmą trak- ministrui pirmininkui, vidaus reikalų ministrui ir krašto apsau- tavo kaip smurto keliu įvykdytą konstitucijos sulaužymą, kaip gos ministrui „Dėl vyriausybės vidaus politikos“43. Kalbėda- pagrindinių demokratinių piliečių teisių apspjaudymą, kaip mas dėl pastarosios interpeliacijos K. Bielinis tvirtino, kad demokratinės respublikos tvarkos pamynimą, kaip įtraukimą dėl policijos smurto Lietuvoje pažeidžiami ištisi Konstituci- partinėn kovon kariuomenės ir pastarosios demoralizaciją ir jos paragrafai, o dėl karo lauko teismų labai smunka šalies pagaliau kaip pastatymą į pavojų pačią Respublikos nepri- prestižas užsienyje44. klausomybę52. Ne tik su perversmu susijusius, bet ir visus Šiame šio straipsnio skyrelyje aptardami K. Bielinio darbą 1926 m. gruodžio 19 d. naują prezidentą rinkusius ir naują II Seime iš esmės apsiribojome tik įvairių įstatymų projektų, valdžią „formavusius“ (patvirtinusius) Seimo narius K. Bielinis kurių svarstyme jis dalyvavo sakydamas ilgesnes ar trumpes- ir kiti socialdemokratai kaltino Seimo nario priesaikos sulau- nes kalbas, išvardijimu. Kiek išsamesnis žvilgsnis į įvairių jo žymu, tolesniu konstitucijos laužymu, o prezidento rinkimus, pasisakymų turinį, kaip ir išsamesnis žvilgsnis į pasisakymus kaip ir naujos valdžios suformavimą, laikė neteisėtais53.

34 K. Bielinis, kaip ir kiti LSDP frakcijos atstovai, iš Seimo Nuo 1921 m. kovo 10 d. iki 1923 m. sausio 18 d. K. Bieli- tribūnos po perversmo kaltino Lietuvos valdžią pažangiosios nis buvo LSDP laikraščio „Socialdemokratas“ redaktorius. Vėliau visuomenės persekiojimu, šimtais areštų, represijomis, žmonių buvo nuolatinis šio laikraščio bendradarbis. šaudymais, taip pat, prisidengiant kova su bolševikais, griebi- 1922 m. gruodžio mėnesį K. Bielinis buvo išvykęs į JAV, kur musi tokių pat priemonių, kurių griebiasi bolševikai Rusijoje54. buvo iki 1923 m. gegužės mėnesio ir kur įvairiuose miestuose Tačiau šie K. Bielinio ir kitų socialdemokratų protestai skaitė paskaitas („prakalbas“) vietinių lietuvių bendruomenėse, įtakos naujajai šalies valdžiai neturėjo. Nors kurį laiką po per- rūpinosi LSDP laikraščio „Socialdemokratas“ prenumerata tarp versmo dar veikė III Seimas, tačiau Seimo institucija prarado JAV lietuvių darbininkų, rinko aukas LSDP veiklai Lietuvoje58. buvusią reikšmę. 1927 m. balandžio 12 d. prezidentui palei- Taigi matome, kad Seimų laikotarpiu K. Bielinis pa- dus Seimą ir nepaskelbus naujo Seimo rinkimų, šalyje galuti- sižymėjo ne tik itin aktyvia parlamentine veikla, tačiau ir nai susiformavo autoritarinis režimas. Pasibaigė parlamentinis palyginti didele politine-partine (ką reiškia vien LSDP CK demokratinis Lietuvos Respublikos laikotarpis, pasibaigė tiek pirmininko pareigos!) ir kitokia politine veikla už parlamento K. Bielinio, tiek ir visos LSDP parlamentinė veikla tarpukariu. ribų. Apskritai galime teigti, kad Seimų laikotarpiu K. Bielinis įsitvirtino antrojo šalia Stepono Kairio (partijos ideologinio NEPARLAMENTINĖ POLITINĖ VEIKLA lyderio) LSDP lyderio pozicijose. SEIMŲ LAIKOTARPIU Apibūdindami politinę ir visuomeninę K. Bielinio veiklą Sei- POLITINĖ, VISUOMENINĖ IR DARBINĖ VEIKLA mų laikotarpiu, be abejo, turime atkreiti dėmesį ir į jo aktyvų AUTORITARINIO REŽIMO LAIKOTARPIU dalyvavimą neparlamentinėje politinėje – partinėje-organizaci- Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo ir III nėje LSDP veikloje. Visą LSDP parlamentinės veiklos laikotarpį Seimo paleidimo Lietuvoje tapus neįmanomam demokrati- jis buvo vienas iš partijos lyderių. Nuo 1919 m. visą LSDP niam politiniam gyvenimui, vis labiau suvaržytai, ribojamai veiklos tarpukario laikotarpį K. Bielinis priklausė LSDP vado- politinei-partinei veiklai, K. Bielinis ir toliau išliko vienu iš vybei: 1919 m. jis buvo išrinktas partijos valdybos nariu, o LSDP lyderių, nors partijos veikla autoritarinio režimo metais 1921, 1922, 1923 m. vykusiose LSDP konferencijose, 1925 m. buvo labai varžoma59. pavadintose atgaline data IX, X, bei XI LSDP suvažiavimais, 1931 m. vykusiame LSDP XIII suvažiavime K. Bielinis vėl taip pat 1925 m. vykusiame LSDP XII suvažiavime K. Bielinis buvo išrinktas LSDP CK nariu60 ir suvažiavimo išrinkto LSDP CK buvo renkamas LSDP CK nariu55. Jis buvo išrinktas 1923 m. prezidiumo vicepirmininku61. Kaip vienas iš partijos lyderių jis LSDP konferencijoje ir 1925 m. LSDP suvažiavime išrinktų LSDP (kartu su S. Kairiu ir L. Epšteinu) atstovavo LSDP 1931 m. Centro komitetų pirmininku56. liepos 25–30 d. vykusiame Socialistų darbininkų Internacionalo K. Bielinis darydavo vienus iš pagrindinių pranešimų LSDP kongrese Vienoje 62. konferencijose ir suvažiavimuose. Ypač išskirtinas LSDP or- 1935 m. laikinai, o 1936 m. Vidaus reikalų ministerijos ganizacinei raidai nuo 1919 m. iki 1925 m. skirtas jo gana „Draugijų įstatymu“ galutinai buvo uždrausta tiek LSDP, tiek nemažos apimties pranešimas, darytas 1925 m. vykusiame kitų partijų, išskyrus Tautininkų sąjungą, veikla63. Taigi legali LSDP XII suvažiavime57. Šiame pranešime buvo palyginti išsa- politinė-partinė veikla socialdemokratams ir kitų partijų nariams, miai apibūdinti įvairūs LSDP organizacinės raidos aspektai per išskyrus tautininkus, tapo neįmanoma. pirmuosius penkerius partijos veiklos metus Nepriklausomos Tačiau dar ir iki LSDP uždraudimo politinė veikla K. Bieli- Lietuvos Respublikoje. niui jau nebuvo pagrindinė. Nuo 1928 m. sausio 1 d. jis buvo

K. Bielinis tarp audėjų prie Žemės ūkio rūmų Kaune. LNMMB RS, f. 5-1358, l. 2–3

35 priimtas dirbti Žemės ūkio valdybos rūmų buhalterijos vedėju64. se likusių partijos istorijai skirtų tekstų, pavyzdžiui, 1925 m. Dirbant žemės ūkio rūmuose K. Bieliniui, be rūmų finansinių „Medžiagą LSDP istorijai“75, K. Bielinis ir autoritarinio režimo reikalų tvarkymo, buvo pavesta suorganizuoti vadinamosios laikotarpiu daug dėmesio ir nemažai savo laiko skyrė Lietuvos Namų pramonės skyrių. S. Kairio tvirtinimu, K. Bielinis po to socialdemokratijos istorijai. visą laiką buvo šio skyriaus vedėju65. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių sky- S. Kairio vertinimu, K. Bieliniui vadovaujant Žemės ūkio riuje saugomame jo vardu pavadintame fonde (F. 5) randame rūmų Namų pramonės skyriui, palyginti per trumpą laiką ir nemažai įvairių K. Bielinio rankraščių, skirtų atskiriems lietuvių visame krašte buvo gerokai paauginta ir patobulinta namų au- socialdemokratinio judėjimo epizodams, pvz., „Pasižymėjimai dimas, mezgimas, kailių išdirbimas, suruošti keramikos kursai [apie] LSDP ir Latvijos SDP 1904 m. veiklą“; „Lietuvos soci- ir kt.66 Namų pramonės skyriaus pastangomis buvo išleistas aldemokratų partijos organizacijų veikla 1906 m.”, „Lietuvos vertingas keturių tomų lietuvių tautodailės albumas „Kaimo socialdemokratų partija ir „Draugo“ organizacija“, „Lietuvos menas“. Taip pat, kad sparčiu tempu pradėjusi vystytis „namų socialdemokratų partijos organizacijos už Lietuvos ribų“, „Ry- pramonė“ lengviau pasiektų pirkėją, K. Bielinio pastangomis gos L.S.D.P. org. susijungimas su Latvijos socialdemokratijos buvo suorganizuotas kooperatyvas „Marginiai“, turėjęs savo organizacija 1907 m. gegužės mėn.“ ir kt76. Apskritai minėtame parduotuvių Kaune ir dar kai kuriose vietose67. K. Bielinis tapo fonde galima rasti tikrai vertingos, nepamainomos medžiagos „Marginių“ kooperatyvo valdybos pirmininku68. Kaip tvirtina tyrinėjant LSDP istoriją XX a. pr. (iki 1907 m.) ir Lietuvos Res- S. Kairys, „Marginių“ kooperatyvas ne tik surasdavo mūsų publikos demokratiniu (Seimų) laikotarpiu. kaime įvairių rūšių menininkus, bet šimtams jų sudarė sąlygas K. Bielinis ne tik pats rašė atskiriems LSDP istorijos fra- jų darbui dirbti69. gmentams skirtus rankraščius, ragino kitus LSDP narius rašyti Dirbdamas Seimuose aktyviai prisidėjęs prie dėl valdžių atsiminimus apie savo ankstesnę visuomeninę-politinę veiklą, keitimosi iki 1928 m. vėlavusio įsigalioti Ligonių kasų įstaty- bet autoritarinio režimo laikotarpiu rašė ir publikavo savo paties mo priėmimo, kuriantis Kauno ligonių kasoms K. Bielinis buvo atsiminimus. išrinktas jų valdybos pirmininku70. Šalia to, K. Bielinis buvo Jau pirmojo straipsnio apie K. Bielinį įvade minėjome, kad kooperatyvo Kauno vartotojų kooperatyvo „Parama“, „Kultūros“ jis savo atsiminimus pradėjo skelbti „Socialdemokrato“ laikraštyje bendrovės, Spaudos fondo, Kooperacijos banko, Kooperacinio 1927 m.77, po to 1927 ir 1928 m. išleido atsiminimų knygeles draudimo valdybų narys71. pavadinimu „Dėl ateities“ I ir II dalis78. Atsiminimų fragmentai Paminėję „Kultūros“ bendrovę, galime dar atkreipti dėmesį buvo publikuoti ir 1931 m. išleistoje knygoje „1905 metai“79. į tai, kad K. Bielinis bendradarbiavo su prosocialdemokrati- Tai, kad K. Bielinis rašė ir apie 1941 m. buvo jau užbaigęs niu „Kultūros“ žurnalu. Tai, kad į II Seimą išrinktų Seimo narių tik nepublikavęs atsiminimus apie savo gyvenimą – kalėjimą, sąraše „laikraštininku“ nurodytas72 K. Bielinis aktyviai bendra- katorgą ir tremtį nuo 1907 m. pabaigos iki 1917 m.80, minėjo- darbiavo su socialdemokratų spauda (t.y. rašė), turbūt galima me pirmajame straipsnyje apie K. Bielinio gyvenimą ir veiklą. laikyti savaime suprantamu dalyku. Taip pat minėjome, kad šie atsiminimai pavadinimu „Katorga Dar Seimų laikotarpiu rodęs didelį dėmesį lietuvių social- ir trėmimas“ buvo išleisti tik 2012 m. K. Bielinio sūnėno Jur- demokratinio judėjimo istorijai, pats kaupęs jai medžiagą, ra- gio Algirdo Bielinio pastangomis81. Apibendrindami K. Bielinio ginęs kitus LSDP narius parašyti savo atsiminimus73, inicijavęs veiklą ne tik autoritarinio režimo laikotarpiu, bet ir apskritai LSDP archyvo komisiją, kuriai buvo pavesta rinkti medžiagą tarpukario laikotarpiu galime teigti, kad jis buvo ne tik itin ak- apie partijos istoriją74, jau tuo metu ir pats rašęs rankraščiuo- tyvus politikas praktikas (ir aktyvus visuomenininkas praktikas),

Steigiamojo Seimo rūmai Kaune. LA

36 LSDP CK nariu, o 1923 m. ir 1925 m. vykusiuose LSDP XI ir XII suvažiavimuose išrinktas partijos CK pirmininku šiuo laikotarpiu (ir ilgam) K. Bielinis įsitvirtino kaip antrasis pagrindinis (šalia S. Kairio) Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis. 5. Autoritarinio režimo metais politinės veiklos aplinky- bėms ir galimybėms tapus smarkiai suvaržytoms ir apribotoms, K. Bielinis ne tik dirbo Žemės ūkio rūmuose, bet ir pats inici- javo kai kurių kooperatyvų kūrimą, priklausė kelių kooperatinių bendrovių valdyboms, ėjo Ligonių kasų valdybos pirmininko pareigas, bendradarbiavo socialdemokratinėje spaudoje, daug dėmesio skyrė Lietuvos socialdemokratinio judėjimo istorijos tyrimams, rašė atsiminimus, kitaip sakant, ir šiuo laikotarpiu jis pasižymėjo aktyvia visuomenine ir intelektualine veikla.

Atitaisymas . 2014/1 žurnalo numeryje dėl netikslios šalti- nio informacijos p.30, 32 Baltazaras (Baltrus) Bielinis įvardintas Kipru Bieliniu. Atsiprašome skaitytojų. Steigiamojo Seimo narys, žymus social- demokratų veikėjas Kipras Bielinis. LA 1 Mitrulevičius G. Kipras Bielinis: visuomeninės politinės veiklos iki Steigia- mojo Seimo bruožai, Žiemgala, 2014, Nr.1, p. 29–34. ne tik politikas organizatorius, bet ir gerai valdantis plunksną, 2 Žr.: Vyriausybės žinios, 1920 05 16 Nr. 31, p. 2; Steigiamojo Seimo narių intelektinio pobūdžio darbą lengvai galintis dirbti žmogus. Ir sąrašas, Lietuva, 1920 05 15, Nr. 106, p. 2; Mitrulevičius�� G. Socialde- mokratai Lietuvos Respublikos Seimuose 1920–1927, Socialdemokratai dar kartą galime pakartoti ir papildyti tai, ką sakėme baigdami Lietuvos Respublikos Seimuose, Vilnius, 2006, p. 65. skyrelį apie jo parlamentinę veiklą: savo veikla parlamentinio 3 Pakalka J. Steigiamojo Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcija, laikotarpio ir autoritarinio režimo Lietuvoje metais jis iš esmės Mintis. Politikos ir kultūros žurnalas. London, 1971, p. 69–70; Blažytė D. tapo antruoju (šalia S. Kairio) ryškiuoju Lietuvos socialdemokra- Socialdemokratų frakcija Steigiamajame seime, Socialinė demokratija tijos lyderiu, vienu iš dviejų ryškiausių tarpukario demokratinės Lietuvoje: LSDP ištakos ir raida, Vilnius, 1996, p. 43.; Mitrulevičius G. politinės kairės politikų. Socialdemokratai Lietuvos ..., p. 65–66. 4 K. Bielinio gyvenimas prasidėjus Antrajam pasauliniam Mitrulevičius G. Socialdemokratai Lietuvos..., p. 67. 5 karui, pirmajai sovietinei Lietuvos okupacijai, po to sekusiai Naujas Ministerių kabinetas, Socialdemokratas, 1920 06 24, Nr. 8, p. 1. 6 Žr. pvz. :184, 222, 224, 227, 229– 231, 234 posėdžiai ,Steigiamojo Sei- hitlerinės Vokietijos okupacijai jo veikloje vėl naujai iškėlusiai mo darbai, Kaunas, 1922.; Mitrulevičius G. Socialdemokratai 1922 metų kovos už Lietuvos laisvę siekį, o po poros dešimtmečių jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo procese (1920–1922m.), gyvenimas emigracijoje ir aktyvus dalyvavimas išeivijos lietu- Gairės, 2007, Nr. 8, p. 26, 28. vių veikloje, orientuotoje į Lietuvos išlaisvinimą iš SSRS, būtų 7 Kašauskienė V. Socialdemokratų opozicija LKDP konstitucinėms nuosta- naujo – trečiojo straipsnio apie šį žymų Lietuvos visuomenės toms Steigiamajame Seime, Lietuvos Respublikos Konstitucija penkerių ir valstybės veikėją objektas. metų perspektyvoje. Konferencijos medžiaga, Villnius,1998, p. 91–92. 8 184 posėdis, Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1922. IŠVADOS 9 224 posėdis, Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1922. 10 Iš St. Seimo, Socialdemokratas, 1922 03 23, Nr. 12, p 2.; 184 posėdis, 1. Išrinktas į St. Seimą, K. Bielinis ilgainiui tapo vienu iš Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1922. aktyviausių ne tik socialdemokratų frakcijos, bet ir apskritai 11 Ten pat. St. Seimo narių. Kartu su V. Čepinskiu jis tapo vienu iš dviejų 12 222 posėdis, Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1922. pagrindinių LSDP frakcijos kalbėtojų svarstant daugelį įstatymų 13 Kašauskienė V. Socialdemokratų opozicija LKDP konstitucinėms nuosta- projektų ir kitų klausimų, pagal savo pasisakymų skaičių buvo toms Steigiamajame Seime, p. 92. vienas iš daugiausiai kalbėjusių iš visų St. Seimo narių, savo 14 Ten pat. 15 kalbose aktyviai gynęs opozicijoje tuo metu buvusių Lietuvos Mitrulevičius G., Bielinis K. Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 socialdemokratų ideologines-politines programines nuostatas. metų) narių biografinis žodynas. Sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vil- nius, 2006, p. 90. 2. 1923 m. išrinktas į II Seimą ir jame dirbęs iki pat jo 16 Žr.: Socialdemokratų frakcijos pasiūlytasai priedas į konstituciją, Social- darbo pabaigos, K. Bielinis, kaip ir St. Seime, vėlgi buvo vienas demokratas, 1922 02 06, Nr. 6, p. 2; Mitrulevičius G. Socialdemokratai iš aktyviausių šio Seimo narių ir pagrindinis LSDP frakcijos 1922 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo procese (1920– kalbėtojas daugybe klausimų, absoliutus savo frakcijos lyderis 1922 m.), Gairės, 2007, Nr. 8, p. 31–33. pagal kalbų Seimo plenariniuose posėdžiuose skaičių. 17 Žr.: Socialdemokratų frakcijos pataisos teikiamos III Lietuvos Konstituci- 3. Aktyvus Seimo narys K. Bielinis ir trumpai dirbusiame III jos svarstymui, Socialdemokratas, 1922 07 20, Nr. 29, p. 1. Seime, kuriame jis buvo išrinktas LSDP frakcijos pirmininku. Čia 18 Mitrulevičius G., Bielinis K. Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 jis vėlgi buvo vienas pagrindinių savo atstovaujamos frakcijos metų) narių biografinis žodynas. p. 90–91.; Mitrulevičius G., Bielinis K. (šio Seimo darbo metu iki 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio Socialdemokratai Lietuvos seimuose, Vilnius, 2006, p. 106–107. 19 Ten pat. perversmo įėjusios į valdančiąją kairiąją daugumą) ginamų 20 Ten pat. politinių nuostatų svarstant įvairius klausimus reprezentantų. 21 Ten pat. 4. Seimų laikotarpiu K. Bielinis pasižymėjo ne tik aktyvia 22 Ten pat. politine-parlamentine veikla, bet ir aktyvia politine-partine ir or- 23 Ten pat. ganizacine veikla už parlamento ribų. Visą šį laikotarpį buvęs 24 Ten pat.

37 25 Ten pat. 68 Čepas R., Zinkus J. Bielinis Kipras. Tarybų Lietuvos enciklopedija T.1, 26 Ten pat. Vilnius, 1985, p. 247. 27 Ten pat. 69 Kaminskas J. [Kairys S.] Kipras Bielinis, Darbas, 1953, Nr. 3 (18), p. 9. 28 Ten pat. 70 Vilčinskas J. Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklauso- 29 Ten pat. mybės. Istorinė apžvalga, p. 223, 345–346. 30 Kasperavičius A. Steigiamasis Seimas ir jo oratoriai, Lietuvos istorijos 71 Ten pat, p. 337, 347; Bielinis Kipras, Lietuvių enciklopedija, T.II., Boston, studijos, Nr. 12, 2003,Vilnius, p. 41. 1954, p.497. 31 Mitrulevičius G. Socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimuose 1920– 72 Mitrulevičius G. Socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimuose 1920– 1927, p. 84. 1927, p. 87. 32 Ten pat. p. 86; Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923 05 30, 73 Žr., pvz., LNMMB. RS. f5–1244, 1250, 1259 ir kt. Nr. 133, eilės Nr. 989, p. 1. 74 Apie LSDP archyvo komisiją, kuriai pavesta rinkti medžiagą apie social- 33 3 posėdis, II Seimo stenogramos, Kaunas, 1923. demokratų partijos veiklą, LNMMB, RS. f 5–1258. 34 Mitrulevičius G., Bielinis K. Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922– 75 Bielinis K. Medžiaga LSDP istorijai, LNMMB, RS. f 5–1234. 1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis 76 Žr. pvz. LNMMB, RS. f 5–1232, 1233, 1240, 1241, 1242, 1243 ir kt. žodynas, Sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 210. 77 Bielinis K. Žemaičiuose, Socialdemokratas, 1927, Nr. 26, 27, 28, 29, 30. 35 Ten pat. 78 Bielinis K. Dėl ateities. I dalis. Kaunas, 1927; Bielinis K. Dėl ateities. II 36 Ten pat. dalis. Kaunas, 1928. 37 Žr.: 10 posėdis, II Seimo stenogramos, Kaunas, 1923, p. 13–17. 79 Bielinis K. 1905 metai, Kaunas, 1931. 38 17 posėdis, II Seimo stenogramos, Kaunas, 1923. 80 Bielinis K. Atsiminimai, LNMMB,RS. f 5–1256. 39 Žr.: II Seimo stenogramos, Kaunas, 1923; Mitrulevičius G., Bielinis K. 81 Bielinis K. Katorga ir trėmimas, Kaunas, 2012, Socialdemokratai Lietuvos seimuose, p. 105–108.; Mitrulevičius G., Bielinis K. Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II Gintaras Mitrulevičius (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, p. 210–211. KIPRAS BIELINIS’ POLITICAL AND SOCIAL ACTIVITIES DURING THE 40 Ten pat. INTERWAR PERIOD 41 Ten pat. Summary 42 Ten pat. Basing himself on various historical sources (archival and manuscript 43 Ten pat. documents, Seimas (Parliament) shorthand reports, the press and reminis- 44 Ten pat. cences) the author describes in detail one of the most famous twentieth- 45 V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, century democratic left politicians, active public figure Kipras Bielinis’ po- 1926 04 22, p. 4.; Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926 05 27, litical and social activities from the beginning of his work in the Constituent Nr. 227, eilės Nr. 1479, p. 11. Seimas to the beginning of WWII. 46 Lietuvos socialdemokratų Seimo frakcijos posėdžių protokolai, NMMB, The first three sections of the article give a brief glimpse into Bielinis’ RS. f. 5–1285.L.1. activities in the Constituent Seimas, 2nd and 3rd Seimas. The article shows 47 6 posėdis, 1926 06 09;.III Seimo stenogramos, Kaunas, 1926. that in both Constituent and 2nd Seimas K. Bielinis by his activity, number 48 Žr.: III Seimo stenogramos, Kaunas, 1926; Mitrulevičius G., Bielinis K. of long, medium and short speeches was not only one of the most active Socialdemokratai Lietuvos seimuose, p. 108; Mitrulevičius G., Bielinis K. members of Social Democratic Party’s faction (in the case of 2nd Seimas Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III he was an absolute leader in the number of speeches), but also one of (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, p. 211. the most active members of Seimas in general, one of the main speakers. 49 Ten pat. In his speeches on various bills and other matters, he actively defended 50 Ten pat. ideological and political attitudes and principles of the opposition Social 51 66 posėdis, 1926 12 30, III Seimo stenogramos, Kaunas, 1926, p. 2–4, Democratic Party. 26; Mitrulevičius G. Socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimuose An active and playing an important role in Seimas K. Bielinis also worked 1920–1927, p. 101–102. for the short 3rd Seimas, in which he was elected chairman of one of the 52 Ten pat. ruling Social Democratic Party faction. While in this position, he again was 53 Ten pat. the main representative of his faction when considering a range of issues. 54 Ten pat. During the Seimas period Bielinis was not only engaged into active po- 55 Kauno miesto ir apskrities viršininko byla Lietuvos socialdemokratų par- litical and parliamentary activities, but also into active political, party and or- tijai, LCVA, f. 402. ap. 4. b. 13.l.13, 37, 49, 50, 112. ganizational activities outside the Seimas. At that time he was a member of 56 Ten pat, l, 37, 50, 71, 112. the Central Commitee of the Lithuanian Social Democratic Party, and in the 57 Partijos organizacinės darbuotės apžvalga 1924–1925 metais, LCVA, 11th and 12th congresses of the Social Democratic Party he was elected f.937. ap. 1. b. 34. Chairman of the Central Committee. Kipras Bielinis became one of the two 58 Žr.: Bielinis K. Laiškai iš kelionės Amerikoje 1922 XII 18– 1923 IV 25, main leaders of the Social Democratic Party (along with Steponas Kairys). LNMMB, RS, f 5–1276. During the years of the authoritarian regime when political activities 59 Žr.: Mitrulevičius G. Lietuvos socialdemokratai po III Seimo paleidimo, became severely constrained and restricted Bielinis not only worked for the Socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimuose, Vilnius, 2006, p. 201– Board of Health Insurance Fund and the Chamber of Agriculture, but also 221. initiated the founding of some cooperatives, belonged to several boards 60 Ten pat. p. 218; Mitrulevičius G., Bielinis K. Socialdemokratai Lietuvos of cooperative societies, focused on the research of the social democratic seimuose, p. 108. movement history in Lithuania, wrote memoirs, played an active role in 61 Mitrulevičius G., Bielinis K. Socialdemokratai Lietuvos seimuose, p. 108. social, cultural and intellectual activities. 62 Ten pat, p. 108–109; Vilčinskas J. Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės. Istorinė apžvalga, London, 1985, p. 229–230. Gintaras Mitrulevičius, lektorius 63 Mitrulevičius G. Lietuvos socialdemokratai po III Seimo paleidimo, Mykolo Romerio universitetas p. 220. Ateities g. 20, LT-08303, Vilnius 64 LNMMB. RS. f5–1124.l.37. [email protected] 65 Kaminskas J. [Kairys S.] Kipras Bielinis, Darbas, 1953, Nr.3 (18), p. 8. 66 Ten pat. 67 Ten pat, p. 8–9; Bielinis Kipras, Lietuvių enciklopedija, T.II., Boston, 1954, Gauta 2014 09 03 p. 497. Atiduota spausdinti 2014 09 17