DOCSLIB.ORG

Diplomatinis Kaunas EN

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

IT’S AROUND KAUNAS K. Petrausko g. 13 KAUNASTIC WITH A DIPLOMAT Žalioji g. anorių pr Aušros g. Lelijų g. Sav Tulpių g. Žemaičių g. os g. 9 10 8 12 Vydūno al. Jonav evičiaus g. 33 V. Putvinskio g. 11 V. Putvinskio g. 18 A. Mack 14 15 o al. auk K Radastų g. Benediktinių g. anorių pr 5 Maironio g. Sav evičiaus g. K. Donelaičio g. A. Mack Gedimono g. žeškienės g. A. Jakšto g. 7 E. O P 4 apilio g. 3 24 alančiaus g. 23 A. Mapų g. umelių g. K 1 M. V 2 Laisvės al. 6 21 S. Daukanto g. Parodos g. ilniaus g. V A. Mickevičiaus g. M. Daukšos g. 30 28 25 J. Gruodžio g. Laisvės al. Nemuno Rotušės a. Perkūno al. g. D. P 22 ošk Maironio g. 19 Santak os g. os g. Kęstučio g. Birštono g. 29 Nemuno g. Kęstučio g. Kęstučio g. Muitinės g. Kurpių g. 16 27 . Daugirdo g. T 26 31 anto g. 17 Aleksoto g. Karaliaus Mindaugo pr. I. K . Druskininkų g. Karaliaus Mindaugo pr K HI! araliaus Mindaugo pr K. Būgos g. A. Mickevičiaus g. Miško g. 34 For just over twenty years during the interwar period, Kaunas served as the capital of Lithuania. A time of im- . mense development when thousands of new buildings were ytauto pr Gedimino g. 32 erected, many new businesses started, and important V higher education and state institutions established. Kaunas 20 Vaižganto g. became a fast-paced and vibrant city, with large numbers E. Fryko g. of Lithuanians returning from major cities across Europe, as well as a wide range of dierent foreign nationalities K Trakų g. coming to settle here. And what is a capital city without its araliaus Mindaugo pr diplomatic community? Albeit temporarily, many interna- Perkūno al. tional countries set up their embassies in Kaunas, installed aro Ligoninės g. their representatives, and at the same time established a K V busy network of diplomats across the city. If you look . ytauto pr deeply, you will probably find all the ingredients for a series . K of thrilling stories of intrigue and secrecy in diplomatic aunakiemio g. Kaunas. Perhaps you will decide to write your own script while enjoying your diplomatic access to Kaunas? PUBLISHED: 2021 Four exposition spaces are open to visitors: the first presents The authors of the exhibition are diplomats Dr Vytautas MORE KAUNASTIC ROUTES the origins of the Lithuanian diplomatic service, its formation Žalys and Prof. Dr Alfonsas Eidintas. The permanent exhi- Wondering what to do next?M.K. ČiurlionioGreat g. news – we’ve been publishing illustrated maps VISIT THE CREATIVE and activities in the interwar period; in the second room, the bition was organised in the building of Vytautas Magnus since 2015. Here are some of the themed routes available in English: spirit of the oce of the Minister of Foreign Aairs, Stasys University’s Rectorate by the Ministry of Foreign Aairs of Welcome to Kaunas The Ethnic Modernist’s Guide Trail Kid-Sized Kaunas Lozoraitis (1934-1938) is restored. Here visitors can see the the Republic of Lithuania together with partners Vytautas Wallographer’s Notes The City of Champions CENTENARY: authentic oce furniture, along with some of the Minister’s Magnus University, Lithuanian Central State Archives, The Litvak Landscape Culture Shock The Litvaks of Slobodka Double Weekend personal items. The third room presents the activities of the Lithuanian National Museum of Art, National Museum of The Sugihara Route A Hanseatic Merchant’s story 100 YEARS OF THE DIPLOMATIC diplomatic service during the Soviet occupation period of Lithuania, Vytautas the Great War Museum, M. K. Čiurlio- Gastro Guide Kaunas in Film 100 Years of Theatre SERVICE OF LITHUANIA EXHIBITION 1940 to 1990, and the work of Lithuanian diplomats to nis National Museum of Art and Kaunas City Municipality. ensure the policy of non-recognition of Lithuania’s annex- For free publications, visit the Kaunas IN tourist information centre (Rotušės a. 15, ation and the restoration of independence. The fourth exhi- Kaunas), or locations labelled with the “Tourism Information Friendly” The exhibition promises visitors an insight into what is often bition room covers the period of 1990 to 2018, and brings or visit.kaunas.lt Digital versions of the routes are available at kaunastika.lt invisible in everyday life but necessary for Lithuania’s state- the visitor right up to date with the activities of the diplo- hood: the history of diplomacy in Lithuania. The setting for matic service. With the help of virtual reality, you can expe- USEFUL HASHTAGS this exposition is symbolically linked with Lithuania’s indepen- rience a working day in the life of the Minister of Foreign #kaunastic #visitkaunas #kaunaspilnas #kaunas2022 #LTDiplomatinėTarnyba dence. It was here from 1921 to the Soviet invasion in 1940, Aairs, and get acquainted with the activities of the modern that the Lithuanian Cabinet of Ministers sat, as well as it diplomatic service. being the ocial residence of the Minister of Foreign Aairs. TOURISM INFORMATION Today these historic premises are part of the Vytautas „KAUNAS IN“ @urministerija Magnus University, and the very hall where the University’s Rotušės a. 15 @LTDiplomatijai100 K. Donelaičio g. 58, Kaunas Rectorate meets was once the focal point of attraction and +370 616 50991 @LithuaniaMFA We kindly ask you to register [email protected] interest for diplomatic corps residing in Kaunas. before attending the exhibition visit.kaunas.lt @Ministry of Foreign Aairs of Lithuania at [email protected] www.urm.lt The exhibition promises visitors an insight into what is often invisible in everyday life but necessary for Lithuania’s state- hood: the history of diplomacy in Lithuania. The setting for this exposition is symbolically linked with Lithuania’s indepen- dence. It was here from 1921 to the Soviet invasion in 1940, that the Lithuanian Cabinet of Ministers sat, as well as it being the ocial residence of the Minister of Foreign Aairs. Today these historic premises are part of the Vytautas Magnus University, and the very hall where the University’s Rectorate meets was once the focal point of attraction and interest for diplomatic corps residing in Kaunas. PARLIAMENT (SEIMAS) MINISTRY OF FOREIGN CONSULATE GENERAL APOSTOLIC NUNCIATURE BRITISH EMBASSY NORWEGIAN HONORARY PIENOCENTRAS BUILDING 5 ESTONIAN EMBASSY 25 1 PALACE OF THE REPUBLIC AFFAIRS 9 OF SWEDEN 12 OF THE HOLY SEE (VATICAN 17 AND CONSULATE 21 CONSULATE 30 (DAIRY COMPANY BUILDING) OF LITHUANIA DIPLOMATIC MISSION) 1930–1940 1919-1922 m. 1930–1933 1924–1940 1933-1940 Laisvės al. 55 Parodos g. 24 1920–1927 Maironio g. 27 V. Putvinskio g. 64 Kęstučio g. 29 Nepriklausomybės a. 7 Designed by architects Vytautas Landsbergis-Žemkalnis V. Putvinskio g. 56 Having recognised Lithuanian independence, the and Karolis Reisonas and finally opened in 1934, this Gimnazijos g. 3 Across the road from the Bank of Lithuania is what used to Built in 1928 by the famous Lithuanian architect, At this time, there was no permanent residing Norwegian This beautiful white building was specially designed by In 1924 the British Embassy, and its appointed envoy for Estonian diplomatic representative for Lithuania initially building is still very much a landmark building in Kaunas. be the Ministry of Foreign Affairs between 1919 and Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, the Swedish Consulate consulate head of mission for Lithuania in Kaunas. The Although today the building is the Maironis Secondary architect Vytautas Landsbergis-Žemkalnis for the Vatican Lithuania, resided in Riga, although the consulate and a resided in Riga, and then in 1923 was based in Kaunas. During the interwar period, this prominent building was 1922. It was built in 1913 to be the Kaunas branch of the was located on the ground floor of the building from permanent residence of the consulate would have been School, its history stretches back almost two hundred Embassy, although the envoys of the Holy See for passport office could be found at several addresses in Laisvės Alėja was the first residence, followed by K. more than just a business headquarters for the Pienocen- State Bank of Russia, and was one of the few buildings in 1930 to 1933. The building was also once the home of in Stockholm or Helsinki. However, the consulate envoys years. Designed by Nikolajus Čaginas, the Kražiai College political reasons never settled here. The building was Kaunas. In 1929, they began to permanently work from Donelaičio g. before finally moving to Parodos g. in a tras company. Dovas Zaunius, a Minister of Foreign Kaunas with central heating. With temporary capital the artist and public figure Antanas Žmuidzinavičius and would periodically visit Lithuania, and the address of was transferred here in 1863 and became the building’s later adapted for use as a children’s hospital, and around Kaunas. Thomas Hildebrand Preston was the longest house built in 1930 with impressive views of Kaunas, Affairs, and the longest-serving Lithuanian interwar status in 1919, the building was occupied by several his wife Marija Putvinskaitė, sister of the person the their office in Kaunas was constantly changing and first occupants. From 1920 to 1922, the college provided the mid-1970’s, the Kaunas Artists’ House was serving diplomat here, being first appointed as a consul where it occupied an entire floor. politician, lived on the fourth floor of the building with his ministries, including the Ministry of Foreign Affairs and the street is named after. From 1966 it has housed the migrating from the city centre to the old town. From 1933 advanced learning courses, paving the way for the start of established here, with visitors welcome to call in and see in 1930 and working through a number of other wife, the internationally renowned opera singer Vincė Cabinet of Ministers, who took over the entire second Antanas Žmuidzinavičius Creations and Collections diplomatic roles until 1940.
Recommended publications
  • L Amerika Susirūpino Savo Ateitimi

    L Amerika Susirūpino Savo Ateitimi

    T! S • iALS D I VIS! . D.2. Z. LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEPHONE: LUdlow 5-9500 "TME LIT~IHLJAI\J|/\|\I WO Ft LO - VVI D DAILY Vol. L PriCe ii] c KETVIRTADIENIS, THUR DAY, RUGPIŪTIS. AUGUST 18, 1966 Nr. IStt L Amerika susirūpino savo ateitimi BCGOTA. Kolumbija. — Pen Padėjo pagrindus bendrajai rinkai nes Amerikos Valstyots. kad •:ių Lotynų Amerikos kraštų jos paskoioms nesud^iytų lokių prezidentinė konferencija baig­ lUmbijos Cariosą Lleią. dėmesį į pusrutulio neišs vys- sąlygų, kurios būtų n.-priimti- ta antradienio vakare su ragi­ Konferencija pateikė šias gai- fl*« ų kraštų pagrindinius gami- jics LcrtyiUį Amerikoje. nimu grįžti į taip vadinamą "J. 1 ifeS; m_;s. Fc-nnedžio Pažangos sąjungos 1. Pramoniniai kraštai turėti; 3. Lotynų Amerikos laisvo- dvasią". • suorganizuoti nauja pasaulinę šios prekybos organizacija iurė- Naujausios žinios ! r.nką, kurioje ekonominiai iieiš- tų sparčiau žengti pirmyn. — KongresmaJias Puol, ei­ Z'4 puslapių doKt:mo«ite, pa­ Į sivystę kraštai galėtų konku- 4. Reikia Lotynų Ameriką su nantis Atstovų rūi.iį priešame- vadintame Bogotos deklaracija. ! :uoti. jungti sus siek mo ir susižaioji- ^^ veįklai tirti k, i - Čilės. Venecuelos ir Kolumbijos 2. šio pusrutulio pramoniniai roo galimybėmis. mininko pareigas, va kai- vėl ap­ orezidentai ir Ecuadoro ir Fe- ;kiaštai turėtų kreipti specialų Deklaracija perspėjo Jungt ru prezidentų atstovai išdėstė klaus:.-..'jc asmenis dti ruošiamų dcmviif-tracijų prieš £M9| Viet- savo pažiūras, baigus dviejų die : nų pasikalbėjimus. n-uhfi. Apklausinėj .:>ų kamary- BRITŲ PARLAMENTAS ATOSTOGAUJA je Ltt. nstrantai kcie triukš- Jie pare:škė. kad sąjungos LONDONAS. — Kai kurie a n go įstatymo patvirtinsiu pa- °4- lobtika turėtų būt: kontinenti-.
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)

    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)

    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
  • Between National and Academic Agendas Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940

    Between National and Academic Agendas Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940

    BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Other titles in the same series Södertörn Studies in History Git Claesson Pipping & Tom Olsson, Dyrkan och spektakel: Selma Lagerlöfs framträdanden i offentligheten i Sverige 1909 och Finland 1912, 2010. Heiko Droste (ed.), Connecting the Baltic Area: The Swedish Postal System in the Seventeenth Century, 2011. Susanna Sjödin Lindenskoug, Manlighetens bortre gräns: tidelagsrättegångar i Livland åren 1685–1709, 2011. Anna Rosengren, Åldrandet och språket: En språkhistorisk analys av hög ålder och åldrande i Sverige cirka 1875–1975, 2011. Steffen Werther, SS-Vision und Grenzland-Realität: Vom Umgang dänischer und „volksdeutscher” Nationalsozialisten in Sønderjylland mit der „großgermanischen“ Ideologie der SS, 2012. Södertörn Academic Studies Leif Dahlberg och Hans Ruin (red.), Fenomenologi, teknik och medialitet, 2012. Samuel Edquist, I Ruriks fotspår: Om forntida svenska österledsfärder i modern historieskrivning, 2012. Jonna Bornemark (ed.), Phenomenology of Eros, 2012. Jonna Bornemark och Hans Ruin (eds), Ambiguity of the Sacred, 2012. Håkan Nilsson (ed.), Placing Art in the Public Realm, 2012. Lars Kleberg and Aleksei Semenenko (eds), Aksenov and the Environs/Aksenov i okrestnosti, 2012. BETWEEN NATIONAL AND ACADEMIC AGENDAS Ethnic Policies and ‘National Disciplines’ at the University of Latvia, 1919–1940 PER BOLIN Södertörns högskola Södertörns högskola SE-141 89 Huddinge www.sh.se/publications Cover Image, taken from Latvijas Universitāte Illūstrācijās, p. 10. Gulbis, Riga, 1929. Cover: Jonathan Robson Layout: Jonathan Robson and Per Lindblom Printed by E-print, Stockholm 2012 Södertörn Studies in History 13 ISSN 1653-2147 Södertörn Academic Studies 51 ISSN 1650-6162 ISBN 978-91-86069-52-0 Contents Foreword ......................................................................................................................................
  • Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German Lithuanian Relations

    Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German Lithuanian Relations

    Identiteto raida. Istorija ir dabartis Vygantas Vareikis Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German­ Lithuanian Relations in Lithuania Minor in the Nine­ teenth and Twentieth centuries Santrauka XXa. lietuviųistoriografijoje retai svarstytiKl.aipėdos krašto gyventojų(klaipėdiškių/memelende rių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grnpėtapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacijaXX a. pirmojepusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaipPrūsijoje (Vokietijoje) gyvenęlietuviai, išlaikydamikalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras. l. The history of Lithuania and Lithuania Living in a German state the Mažlietuvis was Minor began to follow divergent courses when, naturally prevailed upon to integrate into state during the Middle Ages, the Teutonic Knights political life and naturally became bilingual in conquered the tribes that dwelt on the eastern German and Lithuanian. Especially after the shores of the Baltic Sea. Lithuanians living in industrialisation and modernization of Prussia the lands governed by the Order and then by the Mažlietuvis was bilingual. This bilingualism the dukes of Prussia (after 1525) were
  • Partisan General Jonas Žemaitis– Vytautas

    Partisan General Jonas Žemaitis– Vytautas

    PARTISAN GENERAL JONAS ŽEMAITIS– VYTAUTAS GENERAL JONAS ŽEMAITIS MILITARY ACADEMY OF LITHUANIA ALFONSAS EIDINTAS DARIUS JUODIS GINTAUTAS SURGAILIS PARTISAN GENERAL JONAS ŽEMAITIS–VYTAUTAS Vilnius, 2019 The bibliographical references of this publication are available in the National Bibliography Databank (NBD) of Lithuanian National Library of Martynas Mažvydas. Editor in Сhief Andrius Tekorius Translator Jūras Barauskas © General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, 2019 © Alfonsas Eidintas, 2019 © Darius Juodis, 2019 © Gintautas Surgailis, 2019 ISBN 978-609-8074-93-2 4 Foreword / 9 1 The Childhood and Young Years of Jonas Žemaitis. Military School / 15 2 Officer of the Lithuanian Army / 21 3 Studies of Artillery Warfare in France / 29 4 Last Years in the Lithuanian Military. Occupations / 37 5 The Road to Resistance / 47 6 The Beginning of Anti-Soviet Partisan Warfare / 53 7 The First Year as Partisan / 61 8 Personal Drama / 73 CONTENTS 9 Territorial unit Commander / 77 10 Partisan District Commander / 85 11 Žemaitis’s Efforts to Unify the Partisan Movement / 95 The Establishment of the Movement of the Struggle for Freedom 12 of Lithuania and the Declaration of 16 February 1949 / 101 13 Commander of the Freedom Fighters / 113 14 Serious Illness / 119 15 In Captivity / 127 Afterword / 135 Sources and Literature /140 Index of Names / 143 CONTENTS 5 Abbreviations UDRM – United Democratic Resistance Movement (Lith. BDPS – Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdis) LFA – Lithuanian Freedom Army (Lith. LLA – Lietuvos laisvės armija) LFDU – Lithuanian Freedom Defenders’ Union (Lith. LLGS – Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga) MSFL – Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania (Lith. LLKS – Lietuvos laisvės kovos sąjūdis) LLB – Lithuanian Local Brigade (Lith.
  • The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival

    The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival

    4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid­ deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es­ systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely.
  • COMPENSATION for RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS in INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University)

    COMPENSATION for RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS in INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University)

    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 21 2017 ISSN 1392-2343 PP. 79–106 ‘THE TSAR WOULD NOT HAVE TAKEN AWAY OUR PENSIONS’: COMPENSATION FOR RUSSIAN ARMY FIRST WORLD WAR INVALIDS IN INTERWAR LITHUANIA Vytautas Jokubauskas (Klaipėda University) ABSTRACT This article presents an analysis of the support given to Great War invalids in Lithuania: how did veterans of the Imperial Rus- sian army, injured during the First World War, act in order to procure social security (pensions), and how did Lithuanian legalislation change in reaction to their justified expectations. The social welfare situation of Great War invalids who became citizens of the Republic of Lithuania chan- ged in three different stages: a) the period up to 1926; b) 1926 to 1929; and c) following the passing of a separate law on pensions for former Imperial Russian army war invalids in 1930. It was found that support for these First World War invalids in Lithuania was constantly compared to compensation for those who were injured in the Wars of Independence (1918–1920). The size of pensions for these two groups was never equal. Regardless of the fact that attempts were made to make the two types of pensions equal in 1925–1926, barely six months later, Great War invalids started receiving smaller pensions, until they were eventually suspended altogether before a separate law came into effect in 1930. In the article, the reasons for this are explained as a lack of money and political will, and the view of part of society that those injured in the First World War were ‘not fighting for Lithuania’.
  • Lietuvos Tarybos 1917 M. Gruodžio 11-Osios Deklaracija: Kauno Pėdsakas

    Lietuvos Tarybos 1917 M. Gruodžio 11-Osios Deklaracija: Kauno Pėdsakas

    KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS 2019/17 ISSN 1822-2617 (spausdintas) | ISSN 2335-8734 (internetinis) https://doi.org/10.7220/2335-8734.17.4 Liudas MAŽYLIS Lietuvos Tarybos Rasa ZOZAITĖ 1917 m. gruodžio Vytauto Didžiojo universitetas 11-osios deklaracija: Kauno pėdsakas Straipsnis parengtas remiant Lietuvos mokslo tarybai (reikminis tyrimų projektas P-REP-18-40). Santrauka. Lietuvos Tarybos derybos dėl pirmosios Lietuvos Tarybos nepriklausomybės deklaracijos vyko trijose lokacijose: Berlyne (1917 m. gruodžio pradžia), Kaune (1917 m. gruodžio 9, 10 ir 12 d.) ir Vilniuje (Lietuvos Tarybos posėdis gruodžio 11 d.). Lemiama derybų fazė, kurios metu buvo sutarta, koks bus galutinis (pažodinis) Deklaracijos tekstas, vyko Kaune gruodžio 10 d. Chronologijos požiū- riu, išskirtinos keturios derybų fazės: dokumento derinimas Berlyne gruodžio pradžioje; derinimai tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų, taip pat ir svarstymai Lietuvos Taryboje gruodžio 5–7 d.; lemiama derybų fazė tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų ir Lietuvos Tarybos atstovų gruodžio 10 d. Kaune; diskusijos Lietuvos Taryboje gruodžio 11 d.; Lietuvos Tarybos narių pasirašyto dokumento įteikimas vokiečiams Kaune gruodžio 12 d.; tolesnės peripetijos dėl dokumento panaudojimo Brastos taikos derybose ir Vokietijai pripažįstant Lietuvą 1918 m. kovo mėnesį. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Taryba, Gruodžio 11-osios deklaracija, Kaunas, von Hertlingo kalba Reichstage. yginant su neblėstančiu isto- rikų dėmesiu Vasario 16-osios Aktui, 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija vis dar tebelieka savotiškojeL
  • Vasario 16 Akto Signatarai

    Vasario 16 Akto Signatarai

    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
  • HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S

    HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S

    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 3, Issue 2 (2011): pp. 265-274 HE LITTLE ENTENTE AND ROMANIA FROM THE PERSPECTIVE OF T LITHUANIAN DIPLOMACY IN THE 1930s Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the Second International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Black Sea and Baltic Sea Regions: Confluences, influences and crosscurrents in the modern and contemporary ages hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 20-22, 2011 and is prepared as part of postdoctoral fellowship research funded by European Union Structural Funds project entitled ”Postdoctoral Fellowship Implementation in Lithuania”. Abstract: The first diplomatic contacts between Lithuanian and Romanian representatives started in the aftermath of World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism and Civil War, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania attracted the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed as the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania were recorded. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited Constantin Vallimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga.
  • Lietuvių Konferencija, Jos Reikšmė, Anykštėnų Dalyvavimas

    Lietuvių Konferencija, Jos Reikšmė, Anykštėnų Dalyvavimas

    Lietuvių konferencija, jos reikšmė, anykštėnų dalyvavimas Prof. Antano Tylos pranešimas Vilniaus anykštėnų sambūrio renginyje 2017 m. vasario 11 d. Signatarų namuose Vilniuje Svarbiausi Lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos užtikrinimas, po to nepriklausomybės atkūrimas ir jos 27 metų turininga ir permaininga tąsa, kurioje būdami mes susirinkome šiame name, kur buvo priimtas, pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Artėja 100-metis nuo vasario 16-osios Akto, atkūrusio Lietuvos modernią demokratinę valstybę. Aktas buvo pamatinis politinis naujosios Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos plėtotės, jos įsijungimo į pasaulio suverenių valstybių sąjungą dokumentas. Jo atsiradimo galimybės, motyvai ir įgyvendinimas mums visada buvo, yra ir bus ne tik svarbūs, kaip politinis pamatas, bet ir pilietinį aktyvumą žadinantys bei pilietinį brandumą nuolatos skatinantis veiksnys. Susirinkome paminėti 99-ąsias Vasario 16-osios Akto metines. Su šia data tampriai susijusi 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija (LK). Šįmet minime jos šimtmetį. Tad minint Vasario 16-osios šventę prasminga yra prisiminti kuo Lietuvių konferencija yra svarbi Lietuvos suverenaus valstybingumo atkūrimo istorijoje. Šiame pranešime trumpai apžvelgsiu LK genezę, jos reikšmę ir priminsiu žmones kurie telkėsi prie LK organizavimo, jos užduočių ir sprendimų formulavimo, politinės institucijos sukūrimo. Taip pat pateiksiu duomenis apie Lietuvos valstybės atkūrime dalyvavusius anykštėnus – jų vardus, pavardes, profesiją. Manau, kad tai labai aktualu. Mes visi matome, kad elektroninėje žiniasklaidoje banguoja diskusija dėl mūsų egzistencinės alternatyvos – „Kodėl verta likti lietuviais?“ Mūsų filosofai aiškina, kad esame etinė tauta, kuriai būdingas žmogiškumas ir iš jo išplaukiantis gebėjimas suprasti kitų džiaugsmą ir skausmą. Tad žvilgterėkime, kokius jausmus demonstruoja Lietuvių konferencijos meto mūsų tauta.
  • V«Sture: Avoti Un Cilv«Ki

    V«Sture: Avoti Un Cilv«Ki

    DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TE DAUGAVPILS UNIVERSITY Humanit‚r‚s fakult‚tes XXII starptautisko zin‚tnisko lasÓjumu materi‚li. VÁsture XVI V«STURE: AVOTI UN CILV«KI Proceedings of the 22nd International Scientific Readings of the Faculty of Humanities. History XVI DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TES AKAD«MISKAIS APG¬DS ìSAULEî ~ 2013 ~ Saleniece I., atb. red. VÁsture: avoti un cilvÁki. XXII zin‚tniskie lasÓjumi. VÁsture XVI. Daugavpils: Daugavpils Universit‚tes AkadÁmiskais apg‚ds ìSauleî, 2013. 380 lpp. RedkolÁÏija / Editorial Board IrÁna Saleniece (Daugavpils Universit‚te, Latvija) ñ atbildÓg‚ redaktore Sandra GrigaraviËi˚tÎ (Lietuvas EdukoloÏijas universit‚te, ViÔÚa) Bernd Ulrich Hucker (Fehtas Universit‚te, V‚cija) Aleksandrs Ivanovs (Daugavpils Universit‚te, Latvija) «riks JÁkabsons (Latvijas Universit‚te, Latvija) Tatjana KuzÚecova (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Ineta Lipa (Latvijas Universit‚te, Latvija) Olaf Mertelsmann (Tartu Universit‚te, Igaunija) Ilgvars Mis‚ns (Latvijas Universit‚te, Latvija) VaÔerij NikuÔin (I. Kanta Krievijas Valsts Universit‚te, KaÔiÚingrada) Dmitrijs OÔehnoviËs (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Henrihs Soms (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Geoffrey Swain (Gl‚zgovas Universit‚te, Apvienot‚ Karaliste) Vit‚lijs –alda (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Juris Urt‚ns (Latvijas Kult˚ras akadÁmija, Latvija) Visi raksti ir zin‚tniski recenzÁti. Korektori: IrÁne ElksnisGeisler, Irita Sauk‚ne, GaÔina Sirica, Inguna Teil‚ne Tehnisk‚s redaktores: Liene Leitiete, Vita –totaka MaketÁt‚ja: Marina StoËka ISSN 16919297 © Daugavpils Universit‚te, 2013 2012. gada janv‚rÓ notika 22. Daugavpils Universit‚tes Humanit‚r‚s fakult‚tes Zin‚tniskie lasÓjumi, kuru laik‚ vÁsturnieku diskusiju krustpunkt‚ bija tÁma Avoti un cilvÁki. VÁsturnieku darba grup‚ ir izveidoju‚s noteiktas tradÓcijas ñ pieeju daudzveidÓba, uzskatu plur‚lisms un iecietÓba pret atÌi rÓgiem viedokÔiem.