Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 2 (20) 1 2017 2 (20) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Artėjant modernios Lietuvos valstybės 100-čiui, „Mūsų didžiųjų“ galerijoje toliau pri- statome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, šį sykį – prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. Jo kelias į Vasario 16-ąją panašus į kitų – Didysis Vilniaus Seimas, Lietuvių konfe- rencija Vilniuje, veikla Lietuvos Taryboje, teisėkūros darbai Steigiamajame Seime. Ieškant išskirtinumų – tai žmogus, kuriam buvo patikėta Vasario 16-osios Aktą nuvežti ir įteikti vokiečių okupacinei karinei administracijai, tai Valstybės konstitucinių pagrindų kūrėjas, tai valstybininkas su „džentelmeno“ žyme. Bene svarbiausia šio numerio tema – tebesitęsiančios kovos dėl dvigubos pilietybės. Ar įmanoma mylėti Lietuvą iš tolo, ar realu įsipareigoti Lietuvos valstybei būnant kitos, kad ir draugiškos, valstybės piliečiu? Konstitucinės teisės profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus atsakymas yra toks: tokie fundamentalūs valstybingumo pokyčiai galimi tik referendumu priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimus. „Dokumentų“ skyrelyje publikuojame visuomenės dėmesio sulaukusį Vilniaus forumo kreipimąsį „Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką“. Visi geros valios piliečiai raginami šį dokumentą paremti parašu ir telktis pilietiškam veiksmui dėl realių Lietuvos socialinės ir ekonominės politikos pokyčių. Minint Reformacijos Lietuvoje 500-ąsias metines, „Romualdo Ozolo palikimo“ skyre- lyje spausdinami jo pasvarstymai apie Reformacijos vaidmenį Lietuvos istorijoje – kokia Reformacijos blyksnio Lietuvoje prasmė? Aktualus ir gausus minčių „Mąstymų“ skyrelis. Jame skaitytojas ras filosofo, kultūrologo Vytauto Rubavičiaus svarstymus apie civilizacinės savipratos svarbą šių dienų pasaulyje. Jūratė Laučiūtė, atsiliepdama į „trijų raidžių“ (q, w, x) aktualijas, įvardija jas ne kaip lietuvių ir lenkų santykių skaudulį, bet kaip pamatinį Lietuvos valstybingumo klausimą. Temą tęsia kaip visada įtaigūs ir argumentuoti politologo Vytauto Sinicos pasvarstymai. „Moderniame pasaulyje tauta buvo ir yra vienintelis su prigimtimi susijęs ir politikai telkiantis princi- pas“ – įžvalga, liudijanti pamažu prie savo ištakų grįžtantį pasaulį. „Paminėjimuose“ tęsiamas straipsnių ciklas apie 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio karo istoriją. Šio numerio straipsnyje „(At)kuriant partizanų archyvą“ autoriai aktualizuoja rašytinio partizanų palikimo paieškų, atkūrimo ir išsaugojimo (suskaitmeninimo) svarbą atkuriant autentišką partizaninio karo vaizdą. Istoriniame pasakojime apie Oskarą Milašių, pirmąjį Lietuvos atstovą Prancūzijoje, Viktorija Skrupskelytė atskleidžia šios neeilinės asmenybės apsisprendimą lietuvybei, jo nuopelnus atstovaujant Lietuvai Paryžiaus Taikos konferencijoje ir Tautų Sąjungoje. Artėjant Valstybės 100-čiui, skaitytoją turėtų sudominti Juozo Banionio pateikiama medžiaga apie Vasario 16-osios paminėjimų tradicijas tarpukario Lietuvoje. „Pristatymuose“ – pažintis su Vytenio Povilo Andriukaičio knyga apie Justiną Marcin- kevičių, apie Poeto ir mūsų laiką. Redakcinė kolegija 1 p. Kazimieras Steponas Šaulys. Vokietija, XX a. pradžia. R. Fušo (R. Fuchs) nuotrauka. LNM. 2 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 2 (20) MŪSŲ DIDIEJI VILMA BUKAITĖ PRELATAS KAZIMIERAS ŠAULYS: POLITINĖ BIOGRAFIJA Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais dvasininkija turėjo didžiulės įtakos Lietuvos visuome- niniam, kultūriniam, netgi politiniam gyvenimui. Veiklūs, kūrybiški ir sumanūs kunigai ne tik stengėsi stiprinti savo parapijiečių religingumą, bet ir telkė vietos bendruomenę: rūpinosi jos lavinimu, lietuviškos kalbos ir kultūros sklaida, pilietiškumo stiprinimu. Simboliška, kad 1917 m. rugsėjo 18–22 d. įvykusioje Lietuvių konferencijoje renkant Lietuvos Tarybą, kuriai buvo patikėta krašto valstybingumo atkūrimo misija, į ją pateko keturi dvasininkai. Vieno iš jų, Kazimiero Stepono Šaulio (1872 01 28 Stemplių k., dab. Šilutės raj. – 1964 05 09 Luganas, Šveicarija) politinę biografiją akivaizdžiai gožia didžiulė administracinio ir pe- dagoginio darbo patirtis ir sėkmė. Šis žinomų dvasininkų Jurgio Matulaičio, Juozapo Kuktos, Pranciškaus Būčio, metais jaunesniame kurse studijavusio Juozapo Skvirecko bendramokslis 1899 m. vasarą gavo kunigo šventimus, o rudenį baigė Peterburgo dvasinę akademiją – gavo teologijos ir kanonų teisės magistro, atitinkantį šiandienio daktaro, diplomą1. 1901–1906 m. veikliu ir kantriu sielovados darbu Panevėžio šv. Petro ir Povilo parapijoje ir mokyklose K. S. Šaulys pelnė gerą vardą. Jis bendradarbiavo įvairiuose lietuvių ir lenkų katalikiškuose laikraščiuose bei žurnaluose: „Viltis“, „Apžvalga Žemaičių ir Lietuvos“, „Bažnytinė apžvalga“, „Draugi- ja“, „Dziennik Wileński“, „Nedėldienio skaitymas“, „Przegląd Katolicki“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė“, „Tiesos kelias“. 1906–1915 m. buvo kelių socialinių ir šalpos draugijų įkūrėjas 1 Lapelis-Vaidevutis ir veiklus narys. P. Prelatas Ka- 1906 m. rugpjūtį K. S. Šaulys persikėlė į Kauną. Žemaičių vyskupijos kunigų semi- zimieras Šaulys, vienas iš didžiųjų narijoje, kurią ir pats buvo baigęs, iš pradžių dėstė Bažnyčios istoriją ir lotynų kalbą, vė- Nepriklausomos liau – sociologiją ir visuomenės mokslus. Nuo 1906 m. rudens šis dvasininkas vyskupijos Lietuvos kūrėjų, vasario 16-os- kurijos teisme dvylika su puse metų dirbo santuokos ryšio gynėju. Dar 1912 m. pradžioje ios dienos akto jam pavestos ir vyskupo G. F. Cirtauto sekretoriaus pareigos, kurias jis ir toliau ėjo, vys- signataras: keletas būdingesnių bruo- kupu tapus Pranciškui Karevičiui. Iš pradžių toks atsakingas, dažnai rutininis darbas žų iš jo gyvenimo vargino: „Sekretoriaus pareigavietė buvo tuomet Žemaičių vyskupijoj svarbi ir atsakinga. bei nuopelnų tautai ir bažnyčiai jo ku- Vyskupija didelė ir plati: arti pusantro milijono katalikų dviejose gubernijose: Kauno ir nigystės auksinės Kuršo /.../. Vyskupams teko nuolat ginti katalikų teises Peterburgo ministerijose, Vilniaus sukakties, 1899 VI 29–1949 VI 29 generalgubernatūroje, savose gubernijose. /.../ Neturint reikiamo patyrimo ir kanceliarinio proga. Bostonas, stažo, reikėjo sekretoriui pačiam mokytis, studijuoti rusų valdžios įstatymus, aukštųjų 1949, p. 29–32. 3 2017 2 (20) Nepriklausomybės sąsiuviniai 1 Šaulys K. S. Curricu- lum vitae ir kai ku- rie palaidi užrašai. Lietuvos nacionali- nis muziejus (toliau LNM), f. RNp, b. 6009, variantas Lietuvių konferencijos prezidiumas ir sekretoriatas. Iš kairės sėdi: Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas, lietuvių kalba, l. kun. Kazimieras Steponas Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas 5–6. 2 Smetona, Jonas Vileišis, kun. Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, kun. Juozapas Katilius A. Prela- Stankevičius, Petras Klimas. Vilnius, 1917 m. Aleksandros Jurašaitytės nuotrauka. LNM. tas Kazimieras Steponas Šaulys. Vilnius, LNM, 2016, p. 36–38. administracinių vietų viešas ir neviešas instrukcijas, sekti naujai leidžiamus ir keičiamus 3 K. S. Šaulio nuostatus. Susirašinėjimas buvo vedamas keturiomis kalbomis /.../. Sekretoriaus darbo publikacijų ir vertingos diena tęsėsi dažnai dvidešimt valandų.“1 pagalbinės Pirmojo pasaulinio karo metais K. S. Šaulys lydėjo vyskupą P. Karevičių, kai jam iš pra- literatūros sąrašas skelbiamas džių nurodyta įsikurti Panevėžyje, o 1915 m. pavasarį pavesta pasitraukti į Rusijos gilumą. Lietuvos Tarpininkaujant Vatikanui, 1916 m. rugpjūtį P. Karevičius ir K. S. Šaulys parvyko į Lietuvą, nacionalinio 2 muziejaus Kauną . 1920 m. P. Karevičius paskyrė dar 1916 m. Žemaičių kapitulos kanauninko rangą tinklapyje, Renatos gavusį K. S. Šaulį į aukštesnes, vyskupijos kanclerio, pareigas – patikėjo prižiūrėti, tvarkyti Grušnienės parengtoje šios ir archyvuoti kurijos aktus. asmenybės Penkerius metus K. S. Šaulys daug laiko skirdavo ne tik bažnytinei, bet ir politinei vei- bibliografijoje. [ ht t p://sena s.lnb. klai – jo parašas yra ir po svarbiausiu XX a. Lietuvos politiniu dokumentu, jis dirbo ne tik lt/lnb/selectPage. Lietuvos Taryboje, bet ir Steigiamajame Seime. Nagrinėsime, kokie K. S. Šauliui svarbūs do?docLocator politiniai siužetai išryškėja istoriniuose šaltiniuose, kokiomis temomis jis diskutavo, kokių =13A7A 706779A11 E3B00874616 sumanymų įgyvendinime dalyvavo. Per šiuos politinės biografijos aspektus, manytume, 4617373& atsiskleis valstybininko pasirinktasis vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime. inlanguage=lt] 4 Laukaitytė R. Šaulys Tyrimui panaudosime Lietuvos Valstybės Tarybos protokolus ir Steigiamojo Seimo Kazimieras posėdžių stenogramas, K. S. Šaulio publikacijas Lietuvos ir išeivijos lietuvių spaudoje3, Steponas (1920 05 15–1922 07 amžininkų dienoraščius ir atsiminimus. Ypač svarbi knyga šios asmenybės gyvenimo ir 25) // Lietuvos veiklos tyrinėjimams yra istoriko dr. Algimanto Katiliaus parengta monografija „Prelatas Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) Kazimieras Steponas Šaulys“. Parlamentinį K. S. Šaulio darbą išsamiai tyrė dr. Regina narių biografinis Laukaitytė4. Nepolemizuodama su vertingomis jų įžvalgomis, autorė norėtų pasiūlyti žodynas. Vilnius, Vilniaus naujų pastebėjimų, kurie, tikimės, padės geriau pažinti kiek primirštą iškilų valstybininką. pedagoginio Pasirinkome tematinį-chronologinį teksto dėstymo principą. universiteto leidykla, 2006, p. Talpų, rodos, elegantiškos ne tik laikysenos ir išvaizdos K. S. Šaulio portretą 1951 m. 371–372. pateikė prelatas Mykolas Krupavičius: „Lieknas, tiesus, kaip miško pušelė. Galva nešama 4 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 2 (20) tiesiai, judesiai laisvi, natūralūs. Šypsena neapleidžia lūpų,