ANTROJI DALIS D B o. s MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1994 m. gegužės mėn. 14 d. I May 14, 1994 Nr. 94(19)

pusės, ir valdžios išlaikytos kul­ tūrinės bei mokslinės veiklos, iš kitos. Turime pagalvoti, kiek Mūsų istorija ir jos veikėjai publika ėjo matyti ir klausyti tautinio ir politinio šnibždėjimo bei simbolizmo, o kiek ji norėjo Prano Zundės knyga stebėti kultūrinius darbus. Neįtikinančiai skamba Arvydo „Kazys Bizauskas” Juozaičio teigimas, kad „Esama tokio švento dėsnio: sotusis neku­ ria...” Tiek Byron’as, tiek Puš- JUOZAS MEŠKAUSKAS kin’as, tiek Michelangelo gerai Dėmėtas ,,aukso amžius” gyveno ir sukūrė šedevrus. Antra Knygos pratarmėje paprastai vystymosi istorija. Kazys Bi­ vertus, tarybinės rašytojų randi lyg ir knygos planą, apibrė­ zauskas yra vienas iš visų tos is­ Natūralu, kad įvairios genera­ užsimerkti prieš tuometinę visuo­ sąjungos nariai, anais laikais žimą, kas bus rašoma. Čia auto­ torijos dalyvių. cijos pačios gina savo nusitei­ tinę padėtį. Tuo labiau, kada gerai gyvendami, retą šedevrą rius Pranas Zunde Kazio Bizaus­ Šioje knygoje randi ateiti- kimus, madas, didžiuojasi nu­ norima vieno pobūdžio to laiko­ yra sukūrę. Priminimas kūrėjo ko asmenį apibūdina Povilo ninkijos gimimo ir tolesnio jos veiktais darbais ir palankiai tarpio veiklą iškelti iki „auksinio sunkaus gyvenimo kažkaip Dirkio, nuo mokyklos laikų Kazio vystymosi istoriją, krikščionių lygina savąjį laikotarpį su kitais amžiaus” rango. Kiti taip lengvai nesiderina su „aukso amžiumi”, Bizausko draugo, žodžiais: „Jo demokratų partijos istoriją, laikais. Manytume, kad Arvydas savęs ir savo veiklos neaukština. nes Sovietijoje, pagal primestąją asmuo buvo sutapęs ne vien tik Lietuvos Tarybos ir Steigiamojo Juozaitis, apskelbęs pastaruo­ Pavyzdžiui, po sugriuvusios ir baime palaikomą ideologiją, su valstybininko bei diplomato Seimo bei tų organizacijų veiklos sius dešimtmečius (Respublika Weimar’o respublikos, vienas pa­ kultūrininkai turėjo tarnauti par­ veikla, bet ir su plačiu bei giliu istoriją. 1994.1.7-11) „aukso amžiumi” vyzdingas Vokietijos pilietis, už tijai ir tokie buvo gerai išlaikomi. visuomeniniu, tautiniu ir 1904 metais atgavus spaudą ir kai kuriuose Lietuvos kultūri­ ją kariavęs, beveik asketas, Net ir kai kurie tų, kurie lietuvy­ kultūriniu gyvenimu. Jis buvo pradėjus leisti laikraščius, niuose baruose, norėjo atremti to mylintis šunis ir bendradarbius, bei pasitarnavo. Jie, įskaitant darbštumo simbolis. Jo veržlu­ mokyklose viešai ar slaptai pra­ laikotarpio dažną nužeminimą. sukūrė tame krašte „aukso sportininkus, tarnavo kaip kokie mas, ypač pačioje jaunystėje, dėjo steigtis tautinės kuopelės. Kadangi jis ne vienas taip galvo­ amžių” kone visais atžvilgiais. Kremliaus imperijos liaudies žai­ planų platumas, įvairumas, Pranas Zunde rašo, jog viena iš ja, tai verta pasižiūrėti, kad ir iš Buvo pastatyti pasaulyje geriau­ dimams paruošti gladiatoriai. mokėjimas prieiti prie žmonių pirmųjų katalikiško jaunimo tolo, į jo tvirtinimą, jog okupacijos si keliai, darbininkų vaikai buvo Garbė tiems jų, kurie lietuvybę masės ir įgyti pasitikėjimą, darė kuopelių buvo įsteigta Kazio Bi­ sąlygomis brendo savarankiška vežami iš Hamburg’o į Bavariją puoselėjo ir tokiomis sąlygomis. ji retų sugebėjimų žmogumi. Jis zausko Mintaujos gimnazijoje ir lietuviška dvasia: „Tą dvasią ilgom atostogom, Hitler Jugend Iš kur tačiau sportininkai ir kul­ buvo ramaus būdo, šaltai galvo­ 1908 metais tokia kuopelė Leono galima pavadinti tautos .aukso jaunimo organizacija klestėjo. tūrininkai gavo tą savarankišką jantis, santūrus ir visame kame Bistro buvo įsteigta Liepojos gim­ amžiumi’ ”, Ten buvo mokoma moralės, šva­ lietuvišką dvasią pakilti iš saikingas. Ir dar svarbi ypatybė nazijoje. Kaune pirmoji lietuvių Psichologiškai suprantamas no­ ros, drausmės ir meilės tėvynei. politinės tarnaitės rolės, Arvydas — gili meilė Lietuvai, tėvų kraš­ moksleivių kuopelė įsteigta 1908 ras turėti savo generacijos identi­ Tautotyrai ir tautos kultūrai Juozaitis įtikinančiai nepaaiš­ tui, ir jos žmonėms, meilė visam, metais ir jos pirmininku buvo M. tetą ir juo didžiuotis. Su panašiais buvo skiriamos didelės sumos. kina. kas lietuviška, katalikiška, buvo Nasvytis. 1910 metais ji suskilo straipsniais, matyt, prasidės to Niekada Vokietija taip daug Priešingai Arvydo Juozaičio jo viso gyvenimo nuo pat jaunys­ pusiau: į ateitininkų ir auš­ laikotarpio pagražinimas. Arvydo nenuveikė savo tautos labui, kaip pastarųjų dešimtmečių iškėlimui, tės kelrodis ir jo turinys”. rininkų. Kazys Bizauskas tokią Juozaičio žvilgsnis tačiau į tų prieškario Hitlerio laikais. Kokie yra nemažai žmonių, kurie be­ Pats autorius Pranas Zunde katalikiško jaunimo kuopelę laikų kultūrinį gyvenimą, išski­ traukiniai, kokia kariuomenė, veik nieko pozityvaus nemato pratarmėje Kazį Bizauską mini įsteigė 1908 metais Vilniuje. riant viską kitką, atrodo nelo­ kokia tvarka ten buvo! „Ein tame laikotarpyje. Yra kitų, ku­ kaip Vasario Šešioliktosios akto Kaune katalikiško jaunimo giškas. Tuo labiau, kad jis kalba Volk, ein Reich, ein Fuehrer!” rie buvusiems komunistams ar signatarą, švietimo ministrą, tarpe kilo mintis leisti ranka apie kultūrinę veiklą, o ne apie (Viena tauta, viena valstybė, jiems dirbusiems nuolat primena diplomatą, didelių nuopelnų rašytą laikraštėlį. Jo leidėjas, Kazys Bizauskas (1893-1941) tos veiklos rezultatus. Apie kultū­ vienas vadas). Kultūra buvo ir tą tamsiąją „aukso amžiaus” vyrą, palikusį ryškius savo redaktorius ir spaustuvininkas ros namus, apie gerai išlaikytus pakinkyta tautinėms aspira­ medalio pusę. Pavyzdžiui, Kazys pėdsakus lietuvių tautos ir vals­ buvo Kazys Bizauskas. Laikraš­ ninkų organizacijos veiklą, Bizausko veikla tuo metu, jo kultūrininkus, apie galimybę cijoms, o ne kokioms New York’o Saja (Lietuvos aidas 1994.3.16), tybės istorijoje. tėlis buvo pavadintas Ateitimi (šį pažymi jos veikėjus — Kazį Bi­ mokytojavimas Panevėžyje. Pa­ sėdėti ir galvoti apie kultūrą. žydų išmonėms arba Paryžiaus reaguodamas į Česlovo Juršėno Imdamas knygą Kazys Bizaus­ pavadinimą davė taip pat Bizaus­ zauską, Praną Dovydaitį, kun. dedamas kun. J. Stakausko ir Subjektyvumas susiaurina salionuose nustatytoms madoms. teigimą, kad lietuvių komunistai kas į rankas, manai, kad čia bus kas). Pirmasis numeris išėjo 1910 Povilą Dogelį, Aleksandrą Damb- kun. J. Macijausko, jis įkuria žvilgsnio akirati ir dažnai „Kraft durch Freude!” (Jėga per išgrindė kelius Lietuvos laisvei ir rašoma tik apie Kazį Bizauską, metų rugsėjo mėnesį. Yra siūly­ rauską-Jakštą, Eliziejų Draugelį, gimnaziją. Ten suburia ateiti­ pateikiamas vaizdas pasirodo džiaugsmą). Kas per žygiuojančių nepriklausomybei, ironiškai kas jis buvo, ką jis darė ir pana­ mų šią datą laikyti oficialia atei- Edvardą Turauską ir kitus. ninkus bei pradeda ir organizuoja kitiems neįtikinantis. Perverti­ batų ir sutartinių skambėjimas! atkerta: „Ne tie, kurie tą kelią šiai. Pasirodo, kad ne taip. Ši tininkijos pradžia. Smulkiai aprašomi Pirmojo pa­ krikščionių demokratų veiklą nimas savu darbu, tiksliau pa­ Kas per tautiška dvasia! Mes, nuklojo tremtyje, lageriuose ir knyga yra lietuvių tautos, Lietu­ Toliau Pranas Zunde labai saulinio karo metu vokiečių Panevėžyje. sakius, veiklos, iškeliant ją iki lietuviukai, nustebę galime pa- saugumo rūmuose, o tie, kurie vos valstybės daigų, kūrimosi ir gražiai ir detaliai aprašo ateiti- okupuotos Lietuvos vargai, Kazio Išsamiai aprašoma Vilniaus unikalumo, dažnai atskleidžia sikavoti su savo „aukso amžiu­ juos įdavinėjo, kurie trėmė, Lietuvių Konferencija, įvykusi mūsų egocentrizmą. mi” prieš tokį laikotarpį. Ir kankino ir tardė”. Kitur Ona Zalatorius pažymėjo, kad ypač rinis priedas 1991.11.23) nors tinės ideologuos kalėjimo. Kova 1917 m. rugsėjo 18 d. — joje daly­ Pripažinkime, kad net ir tokio­ visgi... Voverienė (Draugas 1994.4.08) Kauno įtakoje į kultūrines ap­ pozityviai, bet daug kukliau nei prieš sovietinę ideologiją buvo vavo 214 atstovų iš visos Lietu­ mis sunkiomis sąlygomis daug Retas kultūringas ir rimtas jau mato pradžią „mitų ir legen­ raiškas kai kurių žiūrėta taip: Arvydas Juozaitis vertina tos laipsniška ir vyko įvairiais fron­ vos. Aprašoma konferencijos eiga, buvo pasiekta lituanistikoje ir vokietis pavadins šitą savo tautos dų kūrimo": „Vienas populia­ viskas, kas buvo tarpkarinėje kultūros dešimtmečius: „Nėra tais”. programa, kai kurių atstovų tautotyroje. Tačiau minėti sava­ laikotarpi tautiniu „aukso am­ riausių mitų šiandien — apie bu­ Lietuvoje ar vėliau pasirodė lengva vertinti okupacįjos laiko­ Amerikos poetas Walt Whit- pasisakymai. Pavyzdžiui, An­ rankiškos lietuvių dvasios žiumi”. Gal vokiečiai galėtų vusių komunistų, dabar persivar- išeiviuose, yra gera, o kas buvo tarpio kultūrą. Žinoma, ji buvo iš­ man yra pasakęs, kad turėti tanas Smetona: „Yra vilties Lie­ augimą tų laikų priespaudoje, pavadinti ji kariuomenės aukso dijusių partiečių nuopelnus sukurta po karo Lietuvoje, į tai kreipta sovietinės ideologuos, nes iškilius poetus, reikia turėti iš­ tuvos klausimui pasaulyje iškil­ užmirštant partizanus ir disi­ amžiumi, tautinės savigarbos Lietuvai, jų taikingumą ir lab- reikia žiūrėti su nepasitikėjimu. ana sistema ją laikė ideologuos kilius klausytojus. Kur jie dabar ti. Perspektyvoje trys galimybės: dentus, atrodo nesąžininga. Iš­ aukso amžiumi, tautiškos kul­ daringumą”. Jei buvo paneigta, dabar reikia tarnaite, ruporu. Sistema todėl ją ir kada jie sugrįš? Norisi matyti 1. grįžimas prie Rusijos, 2. vokie­ jungti tarpkarinės lietuvybės ir tūros paminklų aukso amžiumi, Jau 1991 metais Albertas iškelti. Šiandien mes patys ma­ neblogai rėmė finansiškai, leis­ nuosaikių pasisakymų, mažiau čių Hinterland ir 3. nepriklauso­ kultūros palikimą, gyvą ir soviet­ krematoriumų statybos aukso Zalatorius (Lituanus 1992 Nr. 4) tome panašų fenomeną, kada no­ dama sau ištikimiems kūrėjams niekinimo, mažiau patoso, ma­ moji Lietuva. Reikalingas išėji­ mečiu, negražu ir neteisinga. amžiumi... pažymėjo, jog jis kartais pagalvo­ rima paauksuoti ar retušuoti kai palyginti neblogai gyventi. žiau savęs aukštinimo arba vien mas — juo mažesnė priklausomy­ Matyt, Arvydas Juozaitis nėra Žinoma, galima pavadinti ir ja, kas geriau, ar kada kultū­ kuriuos dešimtmečius. Siūloma, Tačiau sovietinė ideologija kūrė­ aimanavimo dėl praeities. Užtat bė. Visai neutralūs išlikti ne­ gerai susipažinęs su prieškarine Egipto piramidžių statybą egip­ rininkas gyvena priespaudoje, ar kad užteks visus ir viską niekin­ jams buvo ir liko išorinė. Tie, svarbu atrasti, kas tada dėjosi ne galime”. Lietuva, nes teigia, jog buvusi tiečių „aukso amžiumi”, tais tada, kada yra visiška laisvė ir vi­ ti, reikia iškelti pastarųjų dar­ kurie bandydavo ją prisiimti į tik dėl istorinės tiesos, bet gal net Kun. Reinys nurodo, jog tau­ inteligentų opozicija tautininkų laikais, kada faraonų moksli­ suomenė jį ignoruoja. Pagal jį, net bingų kartų nuopelnus. Taigi ir savo vidų, neišvengiamai suBirg- svarbiau — ieškant kultūrai tiniu atžvilgiu didesnis pavojus režimui nesibaigė sėkmingai. ninkai jas planavo ir vergai jas ir tie didieji inspiracijos šaltiniai vėl panaši logika: jei buvo paneig­ davo impotencija. Visi kiti kiek­ tinkamų krašto valdymosi gairių. dėtis su Vokietija, o ne su Rusi- Toks interpretavimas gal galiotų statė. Tada tačiau žmonijoje Tėvynė ir Dievas nebesužadina ta, dabar reikia iškelti. viena savo kūrybos pastanga nori Bet tai jau kita tema. politinei opozicijai ir aplamai vergo luomas buvo natūrali dalis kūrybingumo. Tie, kurie ilgus Visi turime sutikti, kad kultū­ nenori laisvino kultūrą iš sovie- Jonas Pabedinskas (Nukelta į 2 psl.) visai tautai, tada gal net pasime­ visuomenės ir priimtinas. Užtat metus gavo kūrybinės energijos rinis gyvenimas yra dabar smu- tusiai ateinančių nelaimių aki­ mums verta daryti skirtumą tarp iš protesto ar iš kritiško nusi- kęs. Sutinkame su Arvydu Juo­ vaizdoje. Bet kultūriniame gy­ šių ir kitų laikotarpių. . teikimo, to jau nebeturi. Kiti zaičiu, kad tiesiog verkdami ma­ venime, atvirkščiai, ir kairieji, Dėl kultūrinės veiklos rezulta­ gėdisi savo ankstyvesnio daly­ tome mūsų pasaulinio lygio teat­ ir ypač katalikai rodė itin tvirtą tų tegul pasisako tos srities žino­ vavimo kultūrinėje veikloje, rą žlungant. Taip pat jaučiame ir vaisingą gyvavimą. Jis buvo vai. Kad ir iš tolo, čia mums svar­ vykdyto iš ideologinio įsitikinimo stoką kultūringų kultūros disku­ skurdžiai pradėtas, bet per bu reaguoti į apibūdinimus to ar dėl noro pakilti karjeroje. Kiti sijų, gerų knygų skaitymo ir trumpą dvidešimtmetį buvo labai laikotarpio aplinkos, kurią taip buvo labai įsitraukę į Atgimimo aplamai tikrai kultūrinei veiklai daug pasiekta. iškelia Arvydas Juozaitis. Netu­ laikotarpio politiką ir grįžti į kone minimalaus dėmesio. Zala­ Galime įvairiai vertinti pasta­ rėtume maišyti tautinės repre­ kūrybą yra sunku. Lengviau jau­ torius manė, kad geram meni­ rųjų dešimtmečių nuopelnus sijos ir iš to kylančių lietuviuose nesnei kartai, kuri politiniame ninkui gal teks populiarioje lietuvybei, bet neturėtume patriotinių jausmų, iš vienos gyvenime mažiau dalyvavo. rinkoje užsidirbti, o elitinėje parodyti, ką iš tikrųjų sugeba sukurti. Siūlydamas apsivalyti nuo primestos kultūros, atradus savąją, nori, kad rastume nauju Šiame numeryje: idėjų, naujo tikėjimo ir naujų talentų. Mūsų dvasinis atgimi­ Koks „aukso amžius”? • Prano Zundės „Kazys Bizauskas” • mas, pagal Zalatorių, ateitų per praeities atpažinimą ir dabarties Suomių televizijos filmas apie Landsbergius • Apie Los Angeles nesenų kančių pripažinimą. Dramos sambūrio „Vėją gluosniuose” • Hugo von Hofmannsthal Mėginant suprasti, kas tada (1874-1929) poezija • Rimanto Dichavičiaus paroda Čikagoje • vyko ir kiek vertės ta veikla paliko lietuvių kultūrai, atrodo, Kazio Bradūno poezijos spektaklis Lietuvoje • Lituanistikos negalima sutikti nei su perdėtu darbuotojų konferencija Čikagoje liaupsinimu, nei niekinimu. Kor­ nelijus Platelis (Draugo kultū- Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo rūmai Kaune. 1922 metų nuotrauka. Šeštadienis, 1994 m. gegužės mėn. 14 d. Nr. 94(19) - psl. 2 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Mūsų istorija ir jos veikėjai (Atkelta iš 1 psl.) tybės Taryba. Urach’as karaliu­ ja. Demokratinis plėtojimasis lai­ mi buvo išrinktas Tarybos narių duoja tautoms laisvę, taigi ir su skaudama širdimi, bet tuo mūsų nepriklausomybę. metu jie manė, kad nėra kitos Dr. A. Domaševičius: pamatinis išeities. Vokiečiams karą pra­ siekimas — pilna nepriklausomy­ laimėjus, atpuolė ir Urach’o rei­ bė, juridiškai suprantama. kalas. (1918 m. lapkričio 2 d. ta Spėkų, palyginti su kitomis vals­ pati Taryba visais balsais nutarė tybėmis, užtenkame. Mūsų di­ panaikinti ankstyvesnį nutari­ džioji spėka — tautos demokratiš­ mą, kuriuo Urach’as buvo iš­ kumas. rinktas Lietuvos karaliumi.) Tą Taip pat paminėti ir kitų atsto­ pačią dieną (liepos 11) Taryba Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašiusi Stovi (iš kairės): Kazys Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Dona­ vų pasisakymai. Pateiktas į priėmė pirmą laikinąją Lietuvos Lietuvos nepriklausomybės aktą. Stovi pirmas U kairės tas Malinauskas, kun. Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Tarybą išrinktų atstovų sąrašas. — Kazys Bizauskas. Sėdi (ii kairės): Jonas Vileišis, dr. kun. Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras konstituciją, kuri buvo pavadinta Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stanislovas Naru­ Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir Pateiktas ir Kazio Bizausko Lietuvos Valstybės Konstitucijos tavičius, dr. Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kun. Pranas Dovydaitis. straipsnis, išspausdintas Tėvynės pamatiniais dėsniais. 1918 m. Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys ir Jonas Smilgevičius. sargo 1917 metų gruodžio mėne­ liepos 11 d. Tarybos prezidiumo sio numeryje (122, pp. 6-7). Įdo­ pirmininkas Antanas Smetona, ninku ir pavedė jam sudaryti torinių laikotarpių aprašymas ir tautos atgimimą ir valstybės maus turinio, tuo metu tai buvo pakviesdamas Augustiną Volde­ ministrų kabinetą, apie Voldema­ interpretacija vieno ir kito kūrimąsi iš griuvėsių bei jos labai svarbus straipsnis (p. 112). marą ministru pirmininku, rą sako taip: „Augustinas Volde­ autoriaus yra kiek kitokia. Bet vystymąsi. Dabar lietuvių tauta Knygoje gražiai ir nuosekliai sudarė pirmą ministrų kabinetą, maras būtų galėjęs būti stiprus tai natūralu, nes prieš vieną ir tą ir Lietuvos valstybė taip pat aprašomas Tarybos narių 1917 kurį Taryba patvirtino. politikas, jei nėjo silpnumai: tie­ patį paveikslą stovėdami du ar keliasi iš ekonominių ir mora­ m. rugsėjo 23 d. apsilankymas Lietuvos valstybės kūrimasis sumo stoka, aklas savimi pasi­ trys žiūrovai kiekvienas tą linių griuvėsių ir yra reikalinga pas vokiečių karo valdžios šefą tikrai buvo sunkus ir komplikuo­ tikėjimas ir savimyla, kitų įtari­ paveikslą interpretuos ir vertins tokių pat moralių, gilių patriotų kunigaikšti Pranciškų Juozapą tas. Autorius vienoj vietoj taip nėjimas nebūtais dalykais, prie­ kiek kitaip. Paveikslas vienas ir ir taurių veikėjų. Ir tos abi kny­ von Isenburg Berlyne ir pasikei­ rašo: „Gi laikotarpis nuo 1918 taringumas, neprotingas atkak­ tas pats, bet interpretacijų ir ver­ gos gali būti labai naudingos. timas nuomonėmis. Taip pat metų gruodžio mėnesio iki maž­ lumas ir realybės jausmo nepri­ tinimų bus tiek, kiek ir žiūrovų. aprašomas Tarybos narių posė­ daug 1919 metų kovo mėnesio teklius” (p. 158). Abi knygos labai vertingos, dis, kuriame buvo išrinktas Tary­ • Pranas Zunde. KAZYS BI­ vidurio buvo pats kritiškiausias, Pranas Zunde labai realiai įdomios, viena kitą papildančios, ZAUSKAS 1893-1941. Pirmoji bos prezidiumas: Antanas Sme­ pats grėsmingiausias metas atsi­ aprašo tuometinę padėtį: „Gi laiku išspausdintos. Linkėtina, knyga. Čikaga: Lietuviškos knygos tona pirmininku, Steponas Kai­ kuriančiai Lietuvos valstybei. Iš padėtis tuo metu buvo štai kokia. kad jos kuo plačiau pasklistų klubas, 1993. Spaudė „Draugo” rys pirmuoju vicepirmininku, rytų skverbėsi į Lietuvą raudo­ Gruodžio 20 d. Lietuvą apleido Lietuvoje ir taip pat už Lietuvos spaustuvė. 324 puslapiai. Kaina — 12 Vladas Mironas antruoju vicepir­ noji armija ir lenkai. Viduje bruz­ Tarybos prezidiumo pirmininkas ribų. Abi knygos aprašo lietuvių dolerių. Gaunama „Drauge”. mininku, Jurgis Šaulys pirmuo­ dėjo ir maištavo komunistų A. Smetona, palikęs savo parei­ ju sekretorium ir Petras Klimas propagandos sukurstyta ir suve­ gas St. Šilingui. Kaip tik tą dieną antruoju sekretorium. džiota liaudis. Vokiečiai, nors ir iš Rusijos grįžęs Mykolas Sleže­ Suomių televizijos Minimas dokumentas, sudary­ buvo pažadėję padėti Lietuvai vičius, patyręs, kad A. Smetona tas 1917 m. gruodžio 1 d. prezi­ ginti jos nepriklausomybę, ne tik išvažiuoja, spėjo dar stotyje objektyve: Landsbergiai diumo narių Antano Smetonos, delsė savo pažadus vykdyti, bet pagauti nusivylusį padėtimi Jurgio Šaulio ir Stepono Kairio traukdamiesi į vakarus ir toliau Tarybos pirmininką ir bandė jį Suomių televizija vėl atkreipė Sužinojusi, kad kitas Landsbergis Berlyne ir 1917 m. gruodžio 10 d. kiek įmanydami plėšė ir taip jau įtikinti, kad neskubėtų išvykti iš savo kameras į Lietuvą. Režisie­ jau keletą dešimtmečių gyvena pasirašytas Kaune 15-os Tarybos karo labai išvargintą ir nuterio- Vilniaus ir iš Lietuvos. Deja, rė ir gamintoja Marjatta Cronvall New York’e, ji užsimojo sugre­ Kazys Bizauskas — Mintaujos gimnazijos narių ir Vokietijos Užsienio mokinys 1903-1906 metais. tą Lietuvą [...] Gi krašto apsau­ visos jo pastangos pakeisti A. su savo komanda šį pavasarį pra­ tinti abiejų likimus. reikalų ministerijos atstovo. gos reikalas tuo metu buvo bene Smetonos nusistatymą buvo leido uoliai filmuodama New Ir taip filmavimasis abiems pro­ Pateiktas dokumento tekstas. Gana plačiai nušviečiamas Ta­ Autorius toliau nagrinėja Lie­ opiausias, nes Lietuva iš visų bergždžios” (p. 159). Martynas York’e, Vilniuje ir Kaune. tagonistams tapo ekskursija į Antroje teksto dalyje pasakyta: rybos rūpestis Vilniaus ir Seinų tuvos Tarybos veiklą ir santykius pusių buvo apsupta ją pasiglemž­ Yčas ir ministras pirmininkas Ponios Cronvall kuriamas praeitį, „prarasto laiko ieško­ „Atsižvelgdama į gyvus Lietuvos kunigų seminarijomis, tuo metu su vokiečių okupacine valdžia. ti pasišovusių priešų” (p. 158). Augustinas Voldemaras taip pat poetinis - dokumentinis filmas jimu”. Suomių TV kamera ap­ interesus, kurie reikalauja nieko gana lenkiškomis, jų lietuviš­ Santykiai negerėjo, o Lietuvos Ne visų valstybės kūrėjų dar­ išvažiavo į Vokietiją. Lietuva liko* pavadintas „Mr. Landsbergis, I žvelgė jų namus, šeimas, vaikus netrunkant sueiti į artimus ir pa­ kumu ir lietuvio vyskupo reika­ valstybės kūrimo reikalai ir pro­ bas buvo našus ir sėkmingas, ir be valdžios ir tinkamų šių parei­ presume?” („Ar jūs tik ne Lands­ ir vaikaičius. Ji lydėjo Vytautą stovius santykius su Vokiečių lingumu Vilniaus vyskupijai. blemos Tarybą vertė veikti. 1918 ne visi sugebėjo tą darbą dirbti. gūnų pavaduotojų. Padėtis chao­ bergis?”). Tai bus juosta apie du Landsbergį į Seimą, Konserva­ valstybe, Lietuvos Taryba stoja Tarybos ir kai kurių kunigų m. liepos 11d. Lietuvos Tarybos Pavyzdžiui, kad ir pirmasis Au­ tiška. Uždaviniai ir reikalai mil­ toriją, Rasų kapines, o Algirdą — už amžiną, tvirtą sąjungos ryšį su pastangomis buvo paskirtas buvo išrinktas von Urach Wuer- gustino Voldemaro ministrų ka­ žiniški. Pranas Zunde rašo, kad į Kauno Jėzuitų gimnaziją, Dra­ Vokietijos valstybe, kuris turi vyskupu Vilniuje Jurgis Matu­ tenberg Lietuvos karaliumi, binetas, pasirodo, buvo neveik­ tuo kritišku momentu, 1919 m. mos teatrą, ir prie penkių akme­ būti įvykdytas ypač militarinės levičius, konsekruotas 1918 m. turėjęs pasivadinti Mindaugu II. lus darbais ir nesėkmingas. An­ sausio 16 d., buvo sukviesta an­ nų Panemunės turgaus aikštėje, bei susisiekimo konvencijos ir gruodžio 1 d. ir vyskupiją Tame pačiame posėdyje Lietuvos tanas Smetona, kuris Voldemarą troji konferencija, kuri posėdžia­ žyminčių vietą, kur buvo muitų bei pinigų sistemos bend­ perėmęs 1918 m. gruodžio 8 d. Taryba pasivadino Lietuvos Vals­ pasikvietė būti ministru pirmi­ vo septynias dienas. Ji papildė paguldyti partizanų lavonai. rumo pamatais” (p. 116). Jonas Tarybos narių skaičių iki 40. Landsbergiai susitiko Vilniaus Vileišis buvo prieš tą raštą. Lietuvos Tarybos darbai yra Katedroje, KGB rūmų rūsyje ir Steponas Kairys, Stanislovas nepaprastai dideli ir jie buvo dir­ prie Jablonskio mokyklos Kaune. Narutavičius ir Aleksandras bami nepaprastai sunkiomis sąly­ Jie nusileido funikulieriumi ir Stulginskis susilaikė. Spalvingai gomis. Tie darbai iki šiol mūsų šnektelėjo kavinėje, Laisvės aprašomos Tarybos narių nuo­ spaudoje ir visuomenėje nėra alėjoje. taikos ir pažiūros, svarstant buvę tinkamai išryškinti ir įver­ Suomių filmas taip pat prabė­ Lietuvos ateitį ir jos santykius su tinti. Diplomatija, kova už nepri­ gom žvilgteri į Amerikos lietuvių kaimynais. Vokiečiai visą laiką klausomybės pripažinimą ir san­ aplinką. Jų gausų būrį kamera spaudė ir norėjo, kad Lietuva tykių užmezgimas su kitomis užgriebė Brooklyn’o Kultūros ži­ būtų kuo glaudesniais ryšiais valstybėmis buvo sunkus ir sudė­ dinyje vykusioje Kaziuko mugėje, susijusi su Vokietija. tingas. Tuos reikalus dar pa­ sustojo prie Leonardo Andrie- Pranas Zunde labai detaliai ap­ sunkino mūsų santykiai su kaus, skaitančio savo poeziją V. rašo Lietuvos Tarybos darbus, lenkais ir okupuoto Vilniaus pro­ Vytautas Landsbergis Vidos Kuprytės nuotrauka K. Jonyno vitražų fone, užfiksavo posėdžius, Tarybos narių nuomo­ blema. Pranas Zunde tą problemą išeivijos videometraštininką nes, nutarimus, nuomonių skir­ labai nuosekliai gvildena ir Landsbergius: dabartinį opo­ Gerimantą Peniką, besikalbantį tumus, parodo, kaip prieita iki ryškina Kazio Bizausko veiklą ir zicijos vadovą Vytautą Vilniuje ir su besilankančiu vaikystės Vasario 16-osios nepriklausomy­ įnašą šioje srityje. rašytoją Algirdą New York’e. Du draugu, Sibiro tremtiniu Romanu bės akto. Tai įdomus procesas ir Toliau autorius aprašo Steigia­ bendrapavardžiai, du skirtingi Niedvaru. įdomi įvykių eiga. Parodoma, jog mojo Seimo rinkimus, ministrų išsišakoję likimai, Lietuva ir Vasario 16-osios akto sureda- kabineto sudarymą, Kazio Bi­ Amerika. gavimas, priėmimas, paskel­ zausko tapimą švietimo ministru Maijatta Cronvall jau 25 metus Lietuvos krikščionių demokratų partijos centro komitetas 1922 metais. Antroje eilėje antras iš dešinės — Kazys bimas ir pasirodymas viešumoje Bizauskas. ir jo veiklą bei nuopelnus švie­ darbuojasi Suomijos televizijoje, nebuvo lengvas procesas. timo srityje. Tuo šis Prano Zun- yra sukūrusi daugybę dokumen­ Kaip ateitininkų organizaciją dės veikalo Kazys Bizauskas tinių bei dramatinių filmų. Ypač Pranas Zunde aprašo nuo pat jos tomas ir baigiasi. Knyga yra populiari buvo neseniai rodyta jos daigų, taip ir krikščionių demok­ įdomiai, gražiai parašyta, lengvai feministinių filmų serija, kurioje ratų partijos išsivystymą nuo pat skaitoma, turi 323 puslapius ir režisierė savo patriarchalinėje tų minčių atsiradimo atskirų yra gražiai išleista. Suomijoje labai aktualią temą asmenų galvosenoje ir toliau — Numatomos dar dvi šio veikalo gvildena su šelmišku humoru. kaip tas mintis užfiksavo kun. knygos. Sprendžiant iš pirmosios Savo pirmąjį dokumentinį Pranas Būčys, kun. Jonas Ma- knygos, reikia manyti, kad Pra­ filmą apie Lietuvą režisierė su­ čys-Maironis ir kun. Aleksandras nas Zunde rašys ir toliau kūrė pernai. Jis pavadintas Algirdas Landsbergis Dambrauskas-Jakštas programa- Lietuvos istoriją, nušviesdamas „Lietuva trečiaisiais metais — tine forma 1904 metais Petra­ Kazio Bizausko veiklą iki rusų teatras yra LIFE”. Cronvall nesi- Režisierė Maijatta Cronvall jau pilyje. Pradžioje toje grupėje buvo invazijos į Lietuvą ir Kazio Bi­ ribojo vien praėjusių metų seniai domisi Baltijos tautomis. tik kunigai. Įsikūrus ateitininkų zausko arešto 1940 m. lapkričio gegužės mėnesį įvykusiu tarptau­ „Juk mūsų likimas bendras”, organizacijai, į šią grupę — 20 d. ir iki jo sušaudymo 1941 m. tiniu teatro festivaliu, dalį savo sako ji. Režisierę domina mažųjų partiją įsįjungė ir pasauliečiai. Ir birželio 26 d. Reikia tik autoriui juostos paskyrė Vilniaus miestui tautų ateitis Europoje, jos narių vienas iš pirmųjų tokių, kaip atei- Pranui Zundei palinkėti sveika­ ir Lietuvos atgimimo istorijai. galvosena. Režisierė nori vėl pa­ tininkijos kūrėjų, taip ir krikš­ tos, ištvermės ir sėkmės tolimes­ Vytautą Landsbergį ji palygino žvelgti į šio šimtmečio Lietuvos čionių demokratų eilėse buvo niame šiame darbe. su teatro režisieriumi; su juo istoriją, pasikarstyti Landsbergių Kazys Bizauskas. Įdomiai, 1993 metais Amerikoje pasi­ kalbėdamasi klausė, kaip jis šeimos medžių šakomis. Iš kur ta aprašoma „kairiųjų”, iš Rusijos rodė dvi panašios knygos: Antano „režisavo” Lietuvos revoliuciją. pavardė? Ar ją į Lietuvą atvežė grįžusių, ir dešiniųjų, Lietuvoje Kučio Vileišiai ir Prano Zundės Lygiagrečiame pasikalbėjime kryžiuočiai ■ kolonizuotojai? Jei susiorganizavusių, krikščionių Kazys Bizauskas. Abu autoriai, Eimuntas Nekrošius aiškino, taip, ar ne įdomu, kad jų ainiai demokratų nesutarimai ir ginčai, aprašydami asmenis, duoda labai kaip jis režisuoja savo spektak­ atkakliai priešinasi kolonizacijai susiderinimas ir tolimesnis par­ daug tuometinės Lietuvos is­ lius. Šis dokumentinis filmas — iš Vakarų ir iš Rytų, klausia tijos vystymasis ir veikla. Taip torijos. Abu autoriai aprašo lietu­ suomių televizįjoje debiutavo pra­ Maijatta Cronvall. vių tautos atgimimo ir Lietuvos ėjusį rudenį. Filmo premjera numatoma Hel­ pat gana detališkai aprašomas generalinis sekretorius Kazys Bizauskas, penktas iš Lietuvos delegacija taikai su Sovietų Rusija išvyksta iš valstybės kūrimosi eigą, įvykius, Filmo apie du Landsbergius sinkio televizijoje 1995 metų pra­ ginčas krikščionių demokratų Kauno geležinkelio stoties i Maskvą 1920 m. gegužes 1 d. dešinės — Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Petras partijoje dėl Urach’o, kurį piršo Antras iš dešinės — delegacijos pirmininkas Tomas Naru- Klimas. apskritai, Lietuvos kūrimosi is­ idėja režisierei kilo befilmuojant džioje. Jis taip pat žada aplankyti vokiečiai Lietuvos karaliumi. ševičius-Norus, ketvirtas iš dešinės — delegacijos toriją. Kai kurių įvykių ir is­ Vilnių teatro festivalio metu. Skandinavijos šalis ir Vokietiją. Šeštadienis, 1994 m. gegužės mėn. 14 d. DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 94(19) - psl. 3

Apie Algirdo Landsbergio „Vėją gluosniuose”

v Iš Hugo von Hofmannsthal (1874-1929) Su režisierium Algimantu Žemaitaičiu kalbasi Petras Petrutis poezijos — Drįsčiau paklausti, kodėl Jūs pastatymui pasirinkote Algir­ do Landsbergio pjesę „Vėjas PAVASARIO VĖJAS Marmuras ir rentinys, gluosniuose”, o ne kurį kitą iš gėlių lankoj išnirę, Pavasario vėjas, veikalą? dvelkia vėjai kaip pietuos... — Turėčiau pasakyti, kad Al­ į darbą paleistas, girdo Landsbergio veikalai man po šviesias alėjas seniai labai patiko. Galbūt iš taip nuostabiai švaistos. NUODĖMINGO GYVENIMO PUOTA dalies, kad man teko su juo, tai yra Landsbergiu, susipažinti, dar (Fragmentas) Kur verksmą išgirdo, gyvenant ir aktoriaujant New Kiek džiaugsmo, kaip liejasi dainos! York’e. Tuo metu jis bandė „pa­ ten pasilingavo, Kaip smuikų aidai ir žavi ir mainos! gimdyti” savo nepaprastai puikų kitur mostu tvirtu Kaip žvilgsniai visų džiugiai spinduliuoja! veikalą „Penki stulpai turgaus plaukuos įsigavo. aikštėje”. Tada man teko su Kaip meiliai glaudžiasi du mylimuoju! Algirdu Landsbergiu susipažinti ir išsikalbėti to veikalo klau­ Čia žemėn paskleidęs Džiaugsmingai, gyvai, simais. Tuo metu aktoriaudamas akacijų žiedus, Žavingai, laisvai bandžiau patekti į jo veikalo ten kaistantį veidą Sau sukas ratelis, „Penki stulpai turgaus aikštėje” gaivino palietęs. anglų kalba pastatymą. Bet, kaip Pasaulio ratelis. — ir daugeliui kitų aktorių — Tik džiaugtis negali nepavyko. Vėliau ieškojau progų Prajukusias lūpas Mano Širdis, pastatyti vieną ar kitą jo veikalą, paliesti vos spėjęs, Man taip baugu... bet šiam tikslui nesusidarydavo Scena iš Los Angeles sambūrio pastatytos Algirdo Landsbergio pjesės „Vėjas gluosniuose” spektaklio šių metų virš dirvų jau supos, tinkamų aplinkybių. Gerokai vasario 19-20 dienomis Los Angeles: Nestoras Ruplėnas (Kazimieras) ir Virgilijus Kasperavičius (Karalius). atgyt joms pradėjus. vėliau, man pradėjus dirbti su * A. Čepulio nuotrauka Tamsus, dangaus pakrašty Los Angeles Dramos sambūriu, Debesis kyla, slenka, gavau teisę pasirinkti, ką aš Lyg raudantis tonas Ir pro jį gali pamatyt noriu. Pirmiausia pastačiau porą pro fleitą praskrido, iš Lietuvos gautų veikalų. Paskui Įspėjančią Viešpaties ranką... pro žarą raudoną prisiminiau, kad aš nesu įvyk­ Tik mano akys, tik jis tai mato, dęs savo ankstyvesnės sva­ tamson jis nuklydo. Tik mano rūpestis viską, viską suprato... jonės. Tai yra Algirdo Landsber­ Kažkas tamsiąją naktį užgožė gio veikalo pastatymo. Kadangi Per kambarius skriejo, Ir jau nepaleidžia manęs, čia jau buvo statyti „Penki stul­ kai šnabžda jie naktį, Lydi lyg duslus varpo aidas, pai turgaus aikštėje”, „Onos ir lenkdamos spėjo Eina drauge per pavasario grožį, veidas”, „Paskutinis piknikas”, tai aš pasirinkau „Vėjas gluos­ užtemdyti dagtį. Ir girdžiu pro triukšmin -.s vilnis: niuose”, kuriuo aš buvau jau senokai susižavėjęs. Pavasario vėjas, Aš mačiau gyvenimą klaikiai palaidoj — Ar Jums yra žinoma, kad į darbą paleistas, Aš mačiau gyvenime mirties sėklą pasėtą yra to paties autoriaus kita dra­ mos versija. Būtent „Gluosniai po šviesias alėjas Ir kalčių jūrą, kuri iš gyvenimo liejas, vėjuje”? taip nuostabiai švaistos. Aš mačiau, kaip nuodėmės vilnys trankos, — Taip, taip... Aš net svars­ Kurias mes sukėlėme patys, čiau, kurį veikalą man reikėtų Per šviesias alėjas Nes buvom suprasti kitus nepaslankūs, pastatyti. Iš tikrųjų būtų nepa­ Iš Los Angeles Dramos sambūrio „Vėjas gluosniuos^” spektaklio: Ema Dovydaitienė (Kunigunda) ir Amandas O ir kiti liko mūsų nesupratę... prastai idealu iš karto pastatyti Ragauskas (Kristupas Vyšniauskas). A Čepulio nuotrauka pralėkt pasikėlęs, abu veikalus. Pas mus tai atlikti mums atnešė vėjas Vertė ALFONSAS TYRUOLIS. neįmanoma, bet manyčiau, kad vaidmuo. Kai kas iš žiūrovų at­ daug lietuvių. Žinau, kad Jūsų aktorių ir t.t. To aš nenorėčiau glaudžiuosius šešėlius. Lietuvoje kokia nors grupė galėtų kreipė dėmesį, kadangi jis turi gyvenamame mieste veikia litu­ pripažinti. Mes turime puoselėti, Hugo von Hofmannsthal (1874-1929) — aus­ pastatyti šiuos abu veikalus. truputį lotynišką akcentą. Pra­ anistinės mokyklos, jaunimo or­ turime stengtis, kad tokie viene­ trų poetas, dramaturgas. Tėvas Čekijos žydų Manyčiau, kad publikai būtų la­ Ir kvapą malonų džioje tas akcentas buvo labai ganizacijos. Todėl tikiuosi, kad tai gyvuotų ir išsilaikytų. kilmės, motina sudetė. Studijavo teisę, vėliau bai įdomu pamatyti tuos veikalus jis mums dovanojo: ryškus. Ilgainiui pasikeitė. Pas jūsiškiai atkreips dėmesį. Mes — Sakykite, kaip jūsiškiai ver-. romantiką. Nuo 1901 metų atsidėjo vien rašytojo lygiagrečiai ir patirti Algirdo nuo vakar nakties jau mus yra daug jaunų žmonių, tikimės, kad Čikagoje netrūks tina gastroles. Va, kad ir dabar­ darbui. Su Rainer Maria Rilke ir Stefan George Landsbergio kalbos grožį, jo gimusių Amerikoje. Tik du iš nei vyresnio, nei jaunesnio am­ tinę kelionę į Čikagą? pasklista čia jojo. prisidėjo prie naujosios vokiečių poezijos atnau­ lyriškumą ir t.t. Jo sukurti cha­ mūsiškių yra gimę Lietuvoje. Su žiaus žiūrovų. — Labai entuziastingai. Aš jinimo. Jo lyrika, kuriai įtakos turėjo prancūzų rakteriai, sakyčiau, atsispindi gimusiais už Lietuvos ribų teko Turiu pasakyti, kad šio veikalo jiems anksčiau sakiau, kad vei­ simbolistai, gana subtilios formos, impresionistinio mumyse. Kitaip tariant, Algirdas gerokai padirbėti. literatūrinė kalba yra nuostabiai kiausiai mums nepavyks su šiuo bei neoromantinio atspalvio. Jo drama „Bokštas” Landsbergis tuose veikaluose KELIONĖS DAINA — Turbūt sudaryti tą vaidinto­ graži. Veikalas yra labai gerai veikalu aplankyti kitus miestus, (1923) susisiekia su Lietuvos istorija. Antrame tos kalba apie mus pačius. jų sudėtį buvo nelengva? parašytas. Visi tie, kurie gėrisi kadangi vis dėlto savo apimtimi Mus užgriauti rieda uolos, dramos variante (1925) Didysis Lietuvos kancleris — Jūs tikriausiai pirma pasi­ — Niekuomet nėra lengva tą lietuvių kalbos grožiu, turėtų tai yra beveik monumentalinis mus prigirdyt verčias vandens, atlieka svarbias valstybines pareigas: nusodina rinkote veikalą, o paskui pradėjo­ darbą atlikti. Ypačiai čia. Ne­ sugužėti į Jaunimo centrą. veikalas. Kai sužinojome, kad mus pagrobt sparnais sunkiaisiais nuo sosto senąjį karalių Bazilijų ir įsodina jo „Margutis”, Jūsų asmenyje, te rūpintis aktorių sudėties žinau, kaip yra Čikagoje. Gal — Kaip Jūs vertinate mūsų sce­ paukščiai skrenda... persekiotą sūnų Sigismundą (Žygimantą), kaip sudarymu. pas Jus truputį lengviau? Čika­ ninius pasireiškimus Amerikoje? sutiko mus pakviesti, tai labai simbolį naujosios Europos tvarkdario, kurį betgi — Be abejonės. Aš manau, kad goje juk gyvena labai daug lietu­ Ypač pastangas suburti ir nudžiugome. Žinoma, rengiantis nužudo iš Rusijos kilusi čigonė. Savo testamente visi mūsų režisieriai JAV, Kana­ vių. Čia, Kalifornijoje, mes esame išlaikyti vaidintojų grupes, dra­ kelionei, iškyla įvairių problemų. O žemai yra šalis, Hugo von Hofmannsthal prašėsi palaidojamas doje ar kur kitur pirmiausia labai išsiskirstę po plačias mos sambūrius? Tačiau entuziazmo mūsų tarpe kaip jaunystė, ten nusvirę pasauliečio tretininko rūbuose. Šįmet suėjo 120 — Sakyčiau, kad tai yra gyvy­ suranda sau patinkamą veikalą apylinkes. Visiems tenka labai il­ yra su kaupu. ' spindi vaisiai ežeruos... metų nuo jo gimimo. ir paskui pradeda sielotis vai­ gai važinėti į repeticijas. Todėl biškai reikalingos pastangos. Aš — Tesusidaro tokia pat nuo­ A. T. dintojų sudėties sudarymu. Aš, darbas pasidaro sunkus. Susidaro esu dirbęs rytuose. Gyvenau Wa- taika ir Čikagoje! pavyzdžiui, buvau net „apkaltin­ nemažai vargo repeticijų nusta­ terbury, Connecticut, iki 1965 — Tikiuosi, tikiuosi. Raginkite tas”, kad atėjęs į bažnyčią per tymui. metų. Su Waterbury veikusia visus atsilankyti į rengiamus daug dairausi į žmones. Mat — Girdėjau ir skaičiau laikraš­ grupe esame aplankę visą rytų spektaklius. Lauksime visų. Aš ateidamas į mūsų bažnyčią, ieš­ čiuose, kad Los Angeles „ Vėjas pakraštį. Liko gražių ir vertingų dar norėčiau priminti, kad mūsų kodavau žmonių veikalo pasta­ gluosniuose” pastatymas pavyko prisiminimų. Aš manyčiau, kad tarpe yra čikagiečiams daug ne­ tymui. Aš mat norėjau praplėsti ir Jūs susilaukėte teigiamų at­ lietuvių kultūrininkai turėtų pažįstamų. Kazimiero vaidmenį mūsų sambūrio narių skaičių. siliepimų. nepaprastai rūpintis, kad tokie atlieka Nestoras Ruplėnas, Nors pradžioje atrodė, kad darbas — Mes esame nepaprastai pa­ vienetai galėtų išsilaikyti. anksčiau gyvenęs Buenos Aires. bus neįmanomas, bet paskui tenkinti. Susilaukėme nuoširdžių Manau, kad tokių grupių išsilai­ Angelą vaidina Povilas Gražulis, viskas palyginti, neblogai susi­ aplodismentų. Tiesiog ovacijų. kymas yra mūsų gyvybės požy­ gyvenęs Detroit’e; Karalių — tvarkė. Mane labai gerai nuteikė žiūro­ mis. Tiesa, yra manančių, kad Virgilijus Kasperavičius iš Mes dabar savo tarpe turime vai, kurių tarpe buvo nemažai Lietuvai atgavus nepriklausomy­ Cleveland’o. Didiką vaidinan­ daug jaunų žmonių. Yra vienas iš silpnai kalbančių lietuviškai. bę, galima pasikviesti geriau iš­ tis Virgilijus Kasputis yra tur­ Argentinos. Jam teko pagrindinis Aš žinau, kad Čikagoje gyvena prususių menininkų, dainininkų, būt iš rytinio pakraščio. Aman­ das Ragauskas, kuris atlieka Kristupo Vyšniausko vaidmenį, yra iš Lietuvos. Tauras Radvenis, kuris atlieka Petro Jasaičio vaidmenį, berods, yra gimęs Los Angeles. Aldonos vaidmenį atlieka buvusi čikagietė Sigutė Mikutaitytė. Taipgi yra Ema Dovydaitienė — vaidinanti Kuni­ gundą. Gi Onutę vaidina mano dukra, Daina Žemaitaitytė. — Linkime Jums geros kelionės ir tariame iki malonaus pasima­ tymo lietuviškoje Čikagoje! Algirdo Landsbergio dviejų veiksmų pjesės „Vėjas gluosniuo­ Dailininkas Stasys Eidrigevičius prie vieno iš savo darbų, viduryje — dailininkė Henrieta Vepštienė, dešinėje — Dalia se”, statomos Los Angeles Dra­ Šlenienė, Lietuvių dailės muziejaus Lemont, Illinois, direktorė. Vytauto Vepšto nuotrauka Los Angeles Dramos sambūrio nariai po Algirdo Landa- Povilas Gražulis, Sigutė Mikutaitytė, režisierius Algiman- mos sambūrio, spektakliai bus bergio pjesės „Vėjas gluosniuose” spektaklio Los Angeles: tas Žemaitaitis, Amandas Ragauskas, Ema Dovydaitienė. Stasio Eidrigevičiaus kūriniai šiuo metu yra eks- Grand Avenue, Chicago, Illinois, 60611. Paroda, prasi- (H kairės) Tauras Radvenis, Daina Žemaitaitytė, Virgili­ gegužės 21 ir 22 dieną Jaunimo ponuojami parodoje „Chicago International Art Exposi- dėjusi gegužės 12 dieną, vyksta iki gegužės 16 dienos, jus Kasputis, Nestoras Ruplėnas, Virgilijus Kasperavičius, A- čepulio nuotrauka centre, Čikagoje. tion 1994), vykstančioje Navy Pier patalpose, 600 East Nr. 94(19) - psl. 4 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1994 m. gegužės mėn. 14 d.

Rimanto Dichavičiaus Kazio Bradūno poezijos „Amžinoji versmė” spektaklis Lietuvoje Panevėžio poezijos teatras šiais Klimienės, Tėvynės istorija — ne metais sukūrė Kazio Bradūno tik dulkini foliantai, bet ir kiek­ poezijos spektaklį, pavadintą vieno žmogaus, einančio šiandien ALGIMANTAS KEZYS „Prie vieno stalo”, kuris vasario gatve arba jau išėjusio toli, į ir kovo mėnesį buvo rodomas Anapilį, gyvenimo dalis. Gal Dailininkas Rimantas Dichavi­ Panevėžyje, Anykščiuose, Kaune. todėl poezijos spektaklio kūrėjai čius, svečias iš Vilniaus, antra Apie šį spektaklį Vida Bielskytė ir kviečia paklausyti poeto ir kartą nugalėjęs Atlantą, balan Tiesos 1994 m. balandžio 7 d. žmogaus, praradusio Tėvynę. džio 29 dieną pasirodė Čiurlionio numeryje taip rašo; Dar niekad šio teatro scenoje galerijoje, Čikagoje, su naujų „Duonos prisikėlimui neregėtas įspūdis; didinga lino - darbų paroda. Pirmoji jo paroda susėda prie stalo šeimyna laiko ir istorijos klosčių scenogra­ Čiurlionio galerijoje vyko 1987 nesuskaičiuojama fija žiūrovą apstulbina ir nuteikia metais. Tais pačiais metais išėjo per šimtus metų... susikaupimo lūkesčiu. „Palauk, jo sensacinga aktų knyga Žiedai Šios ir kitos išeivijos poeto, Na­ valdove, neskubėki — pirmiau Kazio Bradūno poezijos spektaklis „Prie vieno stalo” Panevėžio poezijos teat­ tarp žiedų, pralaužusi pirmuosius cionalinės premijos laureato K. taika su savimi ir su savais...” — ro scenoje: Vitalija Vasiliauskaitė ir Juozas Braidokas. ledus okupuotoje Lietuvoje ir vi­ Bradūno poezijos eilutės jau daug ataidi K. Bradūno „Pokalbis su Antano Gylio nuotrauka soje tuometinėje Sovietų Sąjungo­ metų panevėžiečio J. Braidoko karaliumi”. [...] je. Šiai knygai medžiagą jis rinko skaitomos konkursuose, žmonių Visą spektaklį scenoje dviese — etnografė, dainininkė ir skaitovė. vėžyje, Anykščiuose, Kaune. daugiau negu 20 metų. Rinko susiėjimuose, prie žygeivių laužų du žmonės, gimę aktoriais, bet Spektaklio režisierė — Edita Kli- Teatro režisierė ir meno vadovė pats vienas, žinodamas, kad su ar sukilėlių, knygnešių kapelių. jais netapę bent jau iš profesijos: mienė, o daili programėlė — jos E. Klimienė ketina tris naujau­ moters figūros nuotraukomis jis Šį kartą K. Bradūno poezija Juozas Braidokas — inžinierius sūnaus Edvino. sius kūrybinius darbus — G. Ieš­ eina prieš įsisenėjusias barika­ Panevėžio poezijos teatre tapo konstruktorius, tik laisvą va­ Poetizuotas pasakojimas apie manto, Lacrimos „Magnificat” ir das. Nepavargo, ištesėjo, pajėgė spektakliu, o J. Braidokas — šių landą skiriantis pamėgtai poezi­ Tėvynę ir jos žmonių išgyveni­ K. Bradūno „Prie vieno stalo” įtikinti oficialiuosius leidėjus bei poetizuotų prisiminimų per­ jai, ir Vitalija Vasiliauskaitė — mus itin pritiko vasario ir kovo poezijos spektaklius atvežti ir į viršininkus. Knyga susilaukė ne­ teikėju. Anot režisierės E. kūrybinga mokytoja lituanistė, dienų iškilioms dienoms Pane­ Vilnių”. paprasto dėmesio. Sakoma, kad pats Gorbačiovas laikė padėjęs ją ant savo stalo. Po Maskvoje vyku­ sios knygų mugės, Kinijos atsto­ vai užsakė 11 milijonų tiražą — Lituanistikos darbuotojų konferencija Čikagoje ir tai tik savo specialistams... m. gyvenusių bei gyvenančių panaudotas Čikagos Jaunimo Per tą pirmąją Rimanto Dicha­ BRONIUS JUODELIS Vilniuje ir LTSC pridėjo dar lietuvių vardyną, pranešimą centras, jau greta veikiančio ir vičiaus parodą Čikagoje mes tu­ 8,500 dolerių iš savo kuklaus rėjome progos ir pamatyti nuo­ iždo. Knygos paruošimui anglų padarė viena iš leidyklos daug patalpų užimančio Li­ stabiųjų aktų fotografijas, ir Lituanistikos tyrimų ir studi­ kalba dar reikės apie 10,000 mokslinių bendradarbių Jonė tuanistikos tyrimų ir studijų padiskutuoti nuogo moters kūno jų centras Čikagoj, vadovau­ dolerių, kuriuos tikimasi gauti Lianzbergienė. Ji su Jūrate centro. Jis kvietė tą projektą vaizdavimo problemas menuose. jamas valdybos pirmininko prof. iš Lietuvių fondo. Išleidimo Tamulaitiene nuo 1993 m. rimtai svarstyti ir pažadėjo jam Anot Rimanto, mene nu u gerų ar dr. Jono Račkausko, bendradar­ išlaidas turės padengti pajamos vasaros LTS centre dirbo iki rasti pritarimo ir lėšų Lietuvos blogų temų, gražių ir ^gražių biaujant su Lietuvos mokslo ir pardavus knygas. Knyga para­ dabar, rinkdamos žinias pir­ valdžios institucijose. A. Eidin­ objektų. Būna tik prasmingų ar tyrimų institucijomis, jų moksli­ šyta vengiant šališkumo, lai­ mam enciklopedijos tomui tas dėkojo už moralinę bei ma­ neturiningųjų sprendimų. Nuogo ninkais, leidyklomis, atlieka kantis akademinių principų, ne­ „Amerikos lietuviai”. Apgailes­ terialinę paramą jam įsikuriant kūno atvaizdas dar ne menas. Bet Dailininkas Rimantas Dichavičius per savo parodos „Amžinoji versmė” daug svarbių darbų Lietuvai, iš­ naudojant tendencingų šaltinių. tavo, kad darbą sunkino tautie­ Washington’e malonų priėmimą jautraus menininko rankose jis atidarymą šių metų balandžio 29 dieną Čiurlionio galerijoje. Jaunimo centre, eivijai ir supažindina pasaulį su Ji bus labiau politinio atspalvio, čių nerangumas ar nenoras su­ Čikagoje ir Lemonte, pasidžiau­ gali tapti dvasine vertybe, simbo­ Čikagoje. Paroda vyksta ir ši savaitgalį, gegužės 14-15 d. Lietuva, kuri 50 metų buvo pa­ teikti apie save žinias anketose gė LF milijono ir mūsų tautiečių Jono Tamulaičio nuotrauka plačiai neliečiant socialinę, kul­ liu, alegorija. Ir gražiausią idėją skandinta sovietinio melo tva­ tūrinę, ekonominę dalį. Turinio ir jas grąžinti Lituanistikos milijoninių siuntinių parama galima suprofanuoti, iškreipti, ne, atskirta nuo Vakarų geleži­ tikrinimas bus labai kruopštus, tyrimų ir studijų centrui. Dar­ Lietuvai, ypač jos žmonėms, kaip tai daro su žmogaus kūnu nuspalvinti akmenį, ant kurio vais (akmuo, marmuras, krista­ ne uždanga. Šis centras su M. atliekamas išeiwjoa.istorikų kai bas dar nebaigtas. Dar visjau- patekusiems į vargą. Džiaugėsi pornografinė industrija. Tas pozuoja grakšti modeliuotojos las, erdvė), augalais (žiedai, lapai, Mažvydo Nacioftaline biblioteka kiama grąžinant išsiųstų anke­ ir mūsų dėmesiu Lietuvos val­ figūra, pilna vaivorykštės spalvų misijos, ypač anglųbkalba. Jie kūnas yra tarsi indas, į kurį gali­ vanduo, šakų ir šaknų susipyni­ ir Lietuvos mokslo ir enciklope­ tų, atsiliepiant tų, kurie negavo. stybingumo bei ekonomijos gama ir vis vien parodyti jį kaip tikrina ir tekstą lietuvių kalba. ma įpilti nuodų arba saulėje žė­ mai), žmogaus kūryba (ornamen­ dijų leidykla Vilniuje bendromis Šį darbą tęs toliau dabar į LTSC tikrą akmenį. sutvirtinimui. rinčio šaltinio vandens. Rimanto tai, meno kūriniai). Šie yra pa­ jėgomis išleido kelis leidinius ir Martyno Mažvydo nacionali­ atvykęs enciklopedijų redakto­ Pokalbiuose iškilo ir „Lietu­ Dichavičiaus stilius pakito. Iš grindiniai Dichavičiaus įvaizdžių Dichavičiaus knyga Žiedai tarp daug jų dar ruošia leidimui, nės bibliotekos bibliografijos rius dr. Antanas Balašaitis, ku­ vos kovų ir kančių istorijos” pir­ dokumentinio pasidarė simboli­ veikėjai. Jie pinasi, vienas kitą žiedų aiškiai byloja apie šio dai­ visa tai finansuojant Lietuvos skyriaus vedėja Silvija Vėlavi- ris iš visų JAV lietuvių laukia nis, alegorinis. Remdamasis poe­ veikia. Oponuodami arba jungda­ mo tomo problemos, visiems tei­ lininko takto, harmonijos pojūčio valdžiai, Lietuvių fondui JAV, čienė, kuri 1992 m. JAV rinko daugiau dėmesio šiam uždavi­ giant, kad ji netinkamai paruoš­ bei šviesos ir perspektyvos žinių tine laisve, dailininkas kompo­ miesi, jie gimdo naują būtį. Štai Lituanistikos TS centrui ir lei­ medžiagą apie lietuvių išeivijos niui. ta. Daug vertingų minčių išsakė suvokimo aukštą lygį. nuoja viename paveiksle sudėtin­ pirmapradis šaknų chaosas; greta dinių prenumeratoriams. leidinius, pranešė, kad jau iš­ Lietuvių fondo atstovai, dr. Tai buvo 1987 metais. giausius motyvus, kurių papras­ jo esanti moters figūra sukuria leista Vilniuje knyga „Lietuvos * * * Tomas Remeikis, Jonas Dai­ tu fotografavimo metodu nepada­ kitoje pusėje ornamentą. Kitame išeivijos leidiniai 1945-1993 rysi. Jam padeda montažavimai, Iš Lietuvos į Čikagą atvykus nauskas ir kiti. Padėka už kon­ ♦ ♦ ♦ paveiksle vaizduojamas agato ga­ metais”. Ji vėl atvyko pusme­ įpaišymai, laisvi tapybiniai po­ Lietuvos mokslo ir enciklopedi­ Konferencijos dalyviams po ferenciją ir vaišes priklauso dr. balas susipynusiomis spalvingo čiui rinkti papildomos medžia­ Ką naujo Rimantas Dichavičius tėpiai. Tikslas — sukurti tikrovės akmens formomis, rodos, pabrė­ jų leidyklos redaktoriui dr. An­ posėdžio persikėlus į vaišių salę Jonui Račkauskui bei vaišių gos naujam platesniam biblio­ pateikė šioje parodoje? Nauja iliuziją, kuri būtų kartu aukštes­ žia gamtoje esantį bereikšmį tanui Balašaičiui, mokslinei Čiurlionio galerijoje, užkan­ rengėjai Skirmantei Jakštaitei. grafiniam leidiniui Vilniuje technika: įvesta spalvota foto­ nės tikrovės simbolinė išraiška. mirgėjimą. Šis, perėjęs per žmogų bendradarbei Jonei Lianzber- džiaujant pokalbiai vyko toliau. Nors ir neturėdamas reikia­ apie išeivįją, apie kurią Lietuvo­ grafija, kuriai talkina grafika ir Pagrindinę rolę šioje tikrovės ir (kurį vis vaizduoja moteris), kito­ gienei, M. Mažvydo bibliotekos Čia dalyvavęs Lietuvos am­ mų lėšų, Lituanistikos tyrimų ir je dar mažai žinoma. Ji pabrėžė, tapyba. Anksčiau Dichavičius jos alegorinių bei metaforinių iš­ je paveikslo dalyje tampa sklan­ bibliografijos skyriaus vedėjai basadorius JAV dr. Alfonsas Ei­ studijų centras pasiryžęs išleisti kad LTS centro į Vilnių pasiųsti vystė savo tematiką šviesos ir raiškų sintezėje vaidina moters džių formų skulptūra. Begali­ Silvijai Vėlavičienei, tuo metu dintas, pats būdamas Lietuvos anglų kalba prof. dr. Marijos šešėlių braižu monochromatinėje septyni knygų talpintuvai at­ figūra. Moteris čia gyvybės pra­ niame kosmose skraido negyvi Čikagoje viešint Lietuvos istorijos leidinių šulas, iškėlė Gimbutienės „Lietuvos proisto- skalėje, dabar jis pasirodo esąs das, panteistinės gamtos įvaizdis, liko milžinišką darbą. Dar akmenys. Pamažu šie beformiai ambasadoriui JAV dr. Al­ naują, labai didelį projektą — rę” ir „Lietuvos mitologiją”. įgudęs spalvinistas, sugebąs ne vienas spaudos talpintuvas iš gyvojo kosmoso simbolis. Greta objektai panašėja į gyvybines for­ fonsui Eidintui, Jaunimo centre Lietuvos kultūros instituto įkū­ Anglų kalba bus leidžiama H. vien nufotografuoti kūno odą tei­ jos — ištisas formų pasaulis, iš­ LTSC reikalinga siųsti šį mas — kiaušinius, kristalus, ku­ 1994 m. balandžio 18 d. buvo su­ rimą Amerikoje, pagal vokiečių Gaidžio „Lietuvos kariuomenė singais atspalviais, bet ir ranka reikštas negyvosios gamtos moty­ rudenį. rie reiškia gyvybės pradžią ir pa­ kviestas leidinius ruošiančių bei Goethės instituto modelį. II pasaulinio karo laikotar­ stovumą. finansuojančių asmenų pasitari- Apie Lietuvos mokslo ir en­ Jo manymu, Čikagoj tam būtų piu”. Darbų vykdyme aktyviai Meno kūriniai — ornamentai, mas-konferencija. Jame su sve­ ciklopedijų leidyklos Vilniuje tinkamiausia vietovė. Lietuvos reiškiasi centro vicepirmininkas skulptūros, paveikslų frag­ čiais iš Lietuvos dalyvavo Lie­ užmojį kartu su Lituanistikos valstybei neturint lėšų šio in­ Robertas Vitas, Arūnas Zails­ mentai, net viduramžiški šarvai, tuvos generalinis konsulas Či­ tyrimų ir studijų centru Čikago­ stituto tinkamoms patalpoms kas ir būrys savanorių talkinin­ priešpastatyti moters figūrai — kagoje Vaclovas Kleiza, LF je išleisti Vakaruose nuo 1940 statyti, galėtų būti tam kų. Laukia ir kiti nauji darbai. Dichavičiui reiškia žmogaus tarybos pirmininkė Marija Re­ dvasinį įsikūnijimą materijoje. Iš inienė, LF valdybos pirminin­ netašyto akmens, tarpininkau­ kas Stasys Baras, LF pirmūnas jant gimdytojai, pasidaro gyvybe dr. Antanas Razma, Česlovas pulsuojantis meno šedevras; iš Grincevičius, prof. dr. Tomas chaosu pasižyminčių gamtos for­ Remeikis, istorikas Jonas mų, susiliejant joms su moteriš­ Dainauskas, dr. Robertas Vitas, kaisiais bruožais, pasidaro lyriš­ Bronius Juodelis ir Arūnas kiausias spalvų ir geometrinių motyvų montažas. Aukščiausią Zailskas. vietą pasiekęs kūrinys išreiš­ Dvitomė Lietuvos istorija, kiamas kiečiausiomis deimanto, 1,000 puslapių, apimanti Lietu­ agato ar kristalo formomis. Per vos istoriją iki 1993 metų, re­ savo kūrybą, anot Dichavičiaus, daktorių dr. Jūratės Kiaupienės žmogus gyvena amžinai. Šiame Dichavičiaus formų pasaulyje ir dr. Alfonso Eidinto jau pa­ vyksta kūrybinė metamorfozė, ruošta lietuvių kalba ir 50,000 eg­ kurioje negyva masė veržiasi į zempliorių tiražu, valstybės lė­ tobulėjimą, siekia pastovumo. Vi­ šomis bus išleista Lietuvoje mo­ sa tai apgaubta paslaptingumo kykloms bei visuomenei. simboliais, kurių vidury stovi Knyga dabar Vilniuje iš lietu­ didysis žmogiškojo (ir dieviškojo) vių kalbos verčiama į anglų kūrybingumo pradas — moteris. kalbą ir dar kartą peržiūrėta ir patikrinta Čikagoje, bus čia ♦ ♦ * leidžiama tokiu pat tiražu Rimanto Dichavičiaus paroda Lietuvių fondo ir LTSC lėšo­ vyks Čiurlionio galerijoje iki mis, platinimą atliekant Li­ gegužės 15 dienos. Atidaryta tuanistikos tyrimų ir studijų šeštadieniais ir sekmadieniais centrui. Lietuvos istorijos Lituanistikos darbuotojų konferencijos, vykusios šių metų goje Vaclovas Kleiza. Stovi (iš kairės): dr. Jonas Rač­ paruošimą jau parėmė LF su balandžio 18 dienų Jaunimo centre, Čikagoje, dalyviai. kauskas, dr. Antanas Razma, dr. Antanas Balašaitis, Rimantas Dichavičius Kosminis motyvas I nuo 10 iki 2 val.p.p. ir pagal Sėdi (iš kairės): Jonas Dainauskas, Jonė Lianzbergienė, Česlovas Grincevičius, Arūnas Zailskas, Stasys Baras, Iš parodos „Amžinoji versmė”, vykstančios Čiurlionio galerijoje, Jaunimo susitarimą. Dailininką galima 5,000 dolerių Čikagoje, 6,000 Marija Reinienė, Lietuvos ambasadorius JAV dr. Alfon­ Bronius Juodelis, dr. Tomas Remeikis. centre, Čikagoje, iki gegužės 15 dienos. pasiekti telefonu (312) 436-8087. dolerių iš milijoninio fondo sas Eidintas, Silvija Vėlavičienė, Lietuvos konsulas Čika­