ANTROJI DALIS D B o. s MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1994 m. gegužės mėn. 14 d. I May 14, 1994 Nr. 94(19) pusės, ir valdžios išlaikytos kul­ tūrinės bei mokslinės veiklos, iš kitos. Turime pagalvoti, kiek Mūsų istorija ir jos veikėjai publika ėjo matyti ir klausyti tautinio ir politinio šnibždėjimo bei simbolizmo, o kiek ji norėjo Prano Zundės knyga stebėti kultūrinius darbus. Neįtikinančiai skamba Arvydo „Kazys Bizauskas” Juozaičio teigimas, kad „Esama tokio švento dėsnio: sotusis neku­ ria...” Tiek Byron’as, tiek Puš- JUOZAS MEŠKAUSKAS kin’as, tiek Michelangelo gerai Dėmėtas ,,aukso amžius” gyveno ir sukūrė šedevrus. Antra Knygos pratarmėje paprastai vystymosi istorija. Kazys Bi­ vertus, tarybinės rašytojų randi lyg ir knygos planą, apibrė­ zauskas yra vienas iš visų tos is­ Natūralu, kad įvairios genera­ užsimerkti prieš tuometinę visuo­ sąjungos nariai, anais laikais žimą, kas bus rašoma. Čia auto­ torijos dalyvių. cijos pačios gina savo nusitei­ tinę padėtį. Tuo labiau, kada gerai gyvendami, retą šedevrą rius Pranas Zunde Kazio Bizaus­ Šioje knygoje randi ateiti- kimus, madas, didžiuojasi nu­ norima vieno pobūdžio to laiko­ yra sukūrę. Priminimas kūrėjo ko asmenį apibūdina Povilo ninkijos gimimo ir tolesnio jos veiktais darbais ir palankiai tarpio veiklą iškelti iki „auksinio sunkaus gyvenimo kažkaip Dirkio, nuo mokyklos laikų Kazio vystymosi istoriją, krikščionių lygina savąjį laikotarpį su kitais amžiaus” rango. Kiti taip lengvai nesiderina su „aukso amžiumi”, Bizausko draugo, žodžiais: „Jo demokratų partijos istoriją, laikais. Manytume, kad Arvydas savęs ir savo veiklos neaukština. nes Sovietijoje, pagal primestąją asmuo buvo sutapęs ne vien tik Lietuvos Tarybos ir Steigiamojo Juozaitis, apskelbęs pastaruo­ Pavyzdžiui, po sugriuvusios ir baime palaikomą ideologiją, su valstybininko bei diplomato Seimo bei tų organizacijų veiklos sius dešimtmečius (Respublika Weimar’o respublikos, vienas pa­ kultūrininkai turėjo tarnauti par­ veikla, bet ir su plačiu bei giliu istoriją. 1994.1.7-11) „aukso amžiumi” vyzdingas Vokietijos pilietis, už tijai ir tokie buvo gerai išlaikomi. visuomeniniu, tautiniu ir 1904 metais atgavus spaudą ir kai kuriuose Lietuvos kultūri­ ją kariavęs, beveik asketas, Net ir kai kurie tų, kurie lietuvy­ kultūriniu gyvenimu. Jis buvo pradėjus leisti laikraščius, niuose baruose, norėjo atremti to mylintis šunis ir bendradarbius, bei pasitarnavo. Jie, įskaitant darbštumo simbolis. Jo veržlu­ mokyklose viešai ar slaptai pra­ laikotarpio dažną nužeminimą. sukūrė tame krašte „aukso sportininkus, tarnavo kaip kokie mas, ypač pačioje jaunystėje, dėjo steigtis tautinės kuopelės. Kadangi jis ne vienas taip galvo­ amžių” kone visais atžvilgiais. Kremliaus imperijos liaudies žai­ planų platumas, įvairumas, Pranas Zunde rašo, jog viena iš ja, tai verta pasižiūrėti, kad ir iš Buvo pastatyti pasaulyje geriau­ dimams paruošti gladiatoriai. mokėjimas prieiti prie žmonių pirmųjų katalikiško jaunimo tolo, į jo tvirtinimą, jog okupacijos si keliai, darbininkų vaikai buvo Garbė tiems jų, kurie lietuvybę masės ir įgyti pasitikėjimą, darė kuopelių buvo įsteigta Kazio Bi­ sąlygomis brendo savarankiška vežami iš Hamburg’o į Bavariją puoselėjo ir tokiomis sąlygomis. ji retų sugebėjimų žmogumi. Jis zausko Mintaujos gimnazijoje ir lietuviška dvasia: „Tą dvasią ilgom atostogom, Hitler Jugend Iš kur tačiau sportininkai ir kul­ buvo ramaus būdo, šaltai galvo­ 1908 metais tokia kuopelė Leono galima pavadinti tautos .aukso jaunimo organizacija klestėjo. tūrininkai gavo tą savarankišką jantis, santūrus ir visame kame Bistro buvo įsteigta Liepojos gim­ amžiumi’ ”, Ten buvo mokoma moralės, šva­ lietuvišką dvasią pakilti iš saikingas. Ir dar svarbi ypatybė nazijoje. Kaune pirmoji lietuvių Psichologiškai suprantamas no­ ros, drausmės ir meilės tėvynei. politinės tarnaitės rolės, Arvydas — gili meilė Lietuvai, tėvų kraš­ moksleivių kuopelė įsteigta 1908 ras turėti savo generacijos identi­ Tautotyrai ir tautos kultūrai Juozaitis įtikinančiai nepaaiš­ tui, ir jos žmonėms, meilė visam, metais ir jos pirmininku buvo M. tetą ir juo didžiuotis. Su panašiais buvo skiriamos didelės sumos. kina. kas lietuviška, katalikiška, buvo Nasvytis. 1910 metais ji suskilo straipsniais, matyt, prasidės to Niekada Vokietija taip daug Priešingai Arvydo Juozaičio jo viso gyvenimo nuo pat jaunys­ pusiau: į ateitininkų ir auš­ laikotarpio pagražinimas. Arvydo nenuveikė savo tautos labui, kaip pastarųjų dešimtmečių iškėlimui, tės kelrodis ir jo turinys”. rininkų. Kazys Bizauskas tokią Juozaičio žvilgsnis tačiau į tų prieškario Hitlerio laikais. Kokie yra nemažai žmonių, kurie be­ Pats autorius Pranas Zunde katalikiško jaunimo kuopelę laikų kultūrinį gyvenimą, išski­ traukiniai, kokia kariuomenė, veik nieko pozityvaus nemato pratarmėje Kazį Bizauską mini įsteigė 1908 metais Vilniuje. riant viską kitką, atrodo nelo­ kokia tvarka ten buvo! „Ein tame laikotarpyje. Yra kitų, ku­ kaip Vasario Šešioliktosios akto Kaune katalikiško jaunimo giškas. Tuo labiau, kad jis kalba Volk, ein Reich, ein Fuehrer!” rie buvusiems komunistams ar signatarą, švietimo ministrą, tarpe kilo mintis leisti ranka apie kultūrinę veiklą, o ne apie (Viena tauta, viena valstybė, jiems dirbusiems nuolat primena diplomatą, didelių nuopelnų rašytą laikraštėlį. Jo leidėjas, Kazys Bizauskas (1893-1941) tos veiklos rezultatus. Apie kultū­ vienas vadas). Kultūra buvo ir tą tamsiąją „aukso amžiaus” vyrą, palikusį ryškius savo redaktorius ir spaustuvininkas ros namus, apie gerai išlaikytus pakinkyta tautinėms aspira­ medalio pusę. Pavyzdžiui, Kazys pėdsakus lietuvių tautos ir vals­ buvo Kazys Bizauskas. Laikraš­ ninkų organizacijos veiklą, Bizausko veikla tuo metu, jo kultūrininkus, apie galimybę cijoms, o ne kokioms New York’o Saja (Lietuvos aidas 1994.3.16), tybės istorijoje. tėlis buvo pavadintas Ateitimi (šį pažymi jos veikėjus — Kazį Bi­ mokytojavimas Panevėžyje. Pa­ sėdėti ir galvoti apie kultūrą. žydų išmonėms arba Paryžiaus reaguodamas į Česlovo Juršėno Imdamas knygą Kazys Bizaus­ pavadinimą davė taip pat Bizaus­ zauską, Praną Dovydaitį, kun. dedamas kun. J. Stakausko ir Subjektyvumas susiaurina salionuose nustatytoms madoms. teigimą, kad lietuvių komunistai kas į rankas, manai, kad čia bus kas). Pirmasis numeris išėjo 1910 Povilą Dogelį, Aleksandrą Damb- kun. J. Macijausko, jis įkuria žvilgsnio akirati ir dažnai „Kraft durch Freude!” (Jėga per išgrindė kelius Lietuvos laisvei ir rašoma tik apie Kazį Bizauską, metų rugsėjo mėnesį. Yra siūly­ rauską-Jakštą, Eliziejų Draugelį, gimnaziją. Ten suburia ateiti­ pateikiamas vaizdas pasirodo džiaugsmą). Kas per žygiuojančių nepriklausomybei, ironiškai kas jis buvo, ką jis darė ir pana­ mų šią datą laikyti oficialia atei- Edvardą Turauską ir kitus. ninkus bei pradeda ir organizuoja kitiems neįtikinantis. Perverti­ batų ir sutartinių skambėjimas! atkerta: „Ne tie, kurie tą kelią šiai. Pasirodo, kad ne taip. Ši tininkijos pradžia. Smulkiai aprašomi Pirmojo pa­ krikščionių demokratų veiklą nimas savu darbu, tiksliau pa­ Kas per tautiška dvasia! Mes, nuklojo tremtyje, lageriuose ir knyga yra lietuvių tautos, Lietu­ Toliau Pranas Zunde labai saulinio karo metu vokiečių Panevėžyje. sakius, veiklos, iškeliant ją iki lietuviukai, nustebę galime pa- saugumo rūmuose, o tie, kurie vos valstybės daigų, kūrimosi ir gražiai ir detaliai aprašo ateiti- okupuotos Lietuvos vargai, Kazio Išsamiai aprašoma Vilniaus unikalumo, dažnai atskleidžia sikavoti su savo „aukso amžiu­ juos įdavinėjo, kurie trėmė, Lietuvių Konferencija, įvykusi mūsų egocentrizmą. mi” prieš tokį laikotarpį. Ir kankino ir tardė”. Kitur Ona Zalatorius pažymėjo, kad ypač rinis priedas 1991.11.23) nors tinės ideologuos kalėjimo. Kova 1917 m. rugsėjo 18 d. — joje daly­ Pripažinkime, kad net ir tokio­ visgi... Voverienė (Draugas 1994.4.08) Kauno įtakoje į kultūrines ap­ pozityviai, bet daug kukliau nei prieš sovietinę ideologiją buvo vavo 214 atstovų iš visos Lietu­ mis sunkiomis sąlygomis daug Retas kultūringas ir rimtas jau mato pradžią „mitų ir legen­ raiškas kai kurių žiūrėta taip: Arvydas Juozaitis vertina tos laipsniška ir vyko įvairiais fron­ vos. Aprašoma konferencijos eiga, buvo pasiekta lituanistikoje ir vokietis pavadins šitą savo tautos dų kūrimo": „Vienas populia­ viskas, kas buvo tarpkarinėje kultūros dešimtmečius: „Nėra tais”. programa, kai kurių atstovų tautotyroje. Tačiau minėti sava­ laikotarpi tautiniu „aukso am­ riausių mitų šiandien — apie bu­ Lietuvoje ar vėliau pasirodė lengva vertinti okupacįjos laiko­ Amerikos poetas Walt Whit- pasisakymai. Pavyzdžiui, An­ rankiškos lietuvių dvasios žiumi”. Gal vokiečiai galėtų vusių komunistų, dabar persivar- išeiviuose, yra gera, o kas buvo tarpio kultūrą. Žinoma, ji buvo iš­ man yra pasakęs, kad turėti tanas Smetona: „Yra vilties Lie­ augimą tų laikų priespaudoje, pavadinti ji kariuomenės aukso dijusių partiečių nuopelnus sukurta po karo Lietuvoje, į tai kreipta sovietinės ideologuos, nes iškilius poetus, reikia turėti iš­ tuvos klausimui pasaulyje iškil­ užmirštant partizanus ir disi­ amžiumi, tautinės savigarbos Lietuvai, jų taikingumą ir lab- reikia žiūrėti su nepasitikėjimu. ana sistema ją laikė ideologuos kilius klausytojus. Kur jie dabar ti. Perspektyvoje trys galimybės: dentus, atrodo nesąžininga. Iš­ aukso amžiumi, tautiškos kul­ daringumą”. Jei buvo paneigta, dabar reikia tarnaite, ruporu. Sistema todėl ją ir kada jie sugrįš? Norisi matyti 1. grįžimas prie Rusijos, 2. vokie­ jungti tarpkarinės lietuvybės ir tūros paminklų aukso amžiumi, Jau 1991 metais Albertas iškelti. Šiandien mes patys ma­ neblogai rėmė finansiškai, leis­