KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS 2019/17 ISSN 1822-2617 (spausdintas) | ISSN 2335-8734 (internetinis) https://doi.org/10.7220/2335-8734.17.4 Liudas MAŽYLIS Lietuvos Tarybos Rasa ZOZAITĖ 1917 m. gruodžio Vytauto Didžiojo universitetas 11-osios deklaracija: Kauno pėdsakas Straipsnis parengtas remiant Lietuvos mokslo tarybai (reikminis tyrimų projektas P-REP-18-40). Santrauka. Lietuvos Tarybos derybos dėl pirmosios Lietuvos Tarybos nepriklausomybės deklaracijos vyko trijose lokacijose: Berlyne (1917 m. gruodžio pradžia), Kaune (1917 m. gruodžio 9, 10 ir 12 d.) ir Vilniuje (Lietuvos Tarybos posėdis gruodžio 11 d.). Lemiama derybų fazė, kurios metu buvo sutarta, koks bus galutinis (pažodinis) Deklaracijos tekstas, vyko Kaune gruodžio 10 d. Chronologijos požiū- riu, išskirtinos keturios derybų fazės: dokumento derinimas Berlyne gruodžio pradžioje; derinimai tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų, taip pat ir svarstymai Lietuvos Taryboje gruodžio 5–7 d.; lemiama derybų fazė tarp įvairių Vokietijos valdžios atstovų ir Lietuvos Tarybos atstovų gruodžio 10 d. Kaune; diskusijos Lietuvos Taryboje gruodžio 11 d.; Lietuvos Tarybos narių pasirašyto dokumento įteikimas vokiečiams Kaune gruodžio 12 d.; tolesnės peripetijos dėl dokumento panaudojimo Brastos taikos derybose ir Vokietijai pripažįstant Lietuvą 1918 m. kovo mėnesį. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Taryba, Gruodžio 11-osios deklaracija, Kaunas, von Hertlingo kalba Reichstage. yginant su neblėstančiu isto- rikų dėmesiu Vasario 16-osios Aktui, 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija vis dar tebelieka savotiškojeL „podukros“ vietoje. Istoriografijoje ilgą laiką nebuvo – o iš tiesų vis dar ir nėra – netgi vieningo sutarimo dėl įvykių datų. Galima teigti, kad akademiniuose diskursuose įsitvirtino dvejopa chronologinės įvykių raidos interpretacija. Petro Klimo vienalaikiuose liudi- jimuose visur yra „gruodžio 11-oji“.1 Tačiau vėlesniais tyrimų laikotarpiais, Gruodžio 11-osios deklaracijos originalui ilgam nukeliavus į Vokietijos užsie- nio reikalų žinybos archyvus ir ten juose pradingus net 99 metams, daugiausiai buvo remiamasi žinomu ir Lietuvos archyvuose išlikusiu 1917 m. gruodžio 10 d. 1 Petras Klimas, Dienoraštis, 1915.XII.1 – 1919.I.19 : pradedamas P. Bugailiškio užrašais, 1915.VIII.23(10) – X.13, Chicago (Ill.): A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1988. KAUNO 51 ISTORIJOS METRAŠTIS STRAIPSNIAI protokolu, pasirašytu tą pačią dieną Kaune. Gi į Lietuvos Tarybos protokolus įsi- vėlus apmaudžiai datos klaidai (Lietuvos Tarybos X posėdžio protokolas Nr. 22 datuotas 1917 m. gruodžio 10 d., o ne gruodžio 11 d.),2 ir įsitvirtino abejonė dėl dokumento priėmimo datos. Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos 2017 m. sudarytoje ir išleistoje knygoje Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose3 59 p. toji abejonė jau virsta tendencinga chronologine ir loka- cijos (tačiau, šio straipsnio autorių nuomone, klaidinančia) rekonstrukcija. Apibūdinę gruodžio 10 d. peripetijas, sudarytojai rašo: „Kitą dieną tai ir buvo padaryta Kaune [pabraukta straipsnio autorių – past. L. M. ir R. Z.] vykusiame Tarybos posėdyje (jis baigėsi 23 val. 30 min.), o priimtas pareiškimas (aktas) vėliau imtas vadinti pagal įteikimo [pabraukta straipsnio autorių – past. L. M. ir R. Z.] dieną – Gruodžio 11 d. aktu“.4 Iš tikrųjų – ir tai siekiame pagrįsti šiame straipsnyje – Lietuvos Tarybos posėdis vyko gruodžio 11 d. Vilniuje, o vokiečių valdžios atstovams Deklaracija su Lietuvos Tarybos narių parašais buvo įteikta gruodžio 12 d. Kaune. Tai galima pagrįsti žinomų ir naujai archyvuose surastų (Vokietijos užsie- nio reikalų žinybos politiniame archyve (toliau – PA AA) saugomais archy- viniais dokumentais iš RZ201 21714-21716 bylų, karinio archyvo Freiburge (toliau – BAMA), Jurgio Šaulio archyve, saugojamame Pensilvanijos universi- tete (toliau – PENN), to meto Vokietijos institucijų raštų bei telegramų, kitų dokumentų datomis, traukinių susisiekimo tarp Kauno ir Vilniaus tempais, taip pat ir vienalaikiais įrašais Petro Klimo dienoraštyje (toliau – KLIMAS)5. Įvykiams rekonstruoti pasitelkiami ir kai kurių Lietuvos Tarybos narių vėlesniu laikotarpiu parašyti atsiminimai. Pirmiausia straipsnyje bendrais bruožais pristatomas istorinis kontekstas ir fiksuojamos svarbiausios datos. Tada laikotarpis nuo 1917 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 11 d. išskaidomas į per tą laiką vykusias kelias „fonines“ derybų fazes („derybos Berlyne“, „diskusijos tarp Vokietijos valdžios institucijų“, „diskusi- jos Lietuvos Taryboje“), pagrindinį dėmesį skiriant fazei „derybos Kaune gruo- džio 10 d.“. Šis skaidymas padės rekonstruoti kone vienu metu vykusias kelių lygmenų derybas – ne tik tarp lietuvių ir vokiečių valdžios atstovų, bet ir abiejų stovyklų „viduje“ tarp pačių politinių institucijų bei veikėjų vykusias diskusijas. Gruodžio mėnesio įvykius yra tyrinėję istorikai Algimantas Kasparavičius,6 2 Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai, 1917–1918. sud. A. Eidintas, R. Lopata, Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 155–156. 3 Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017. 4 LVTP, p. 59. 5 P. Klimas, min. veik. 6 Rimantas Bružas, LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt, 2018-02-16. Prieiga per internetą: http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/istorikas-svesti- nepriklausomybe-galima-buvo-jau-gruodzio-11-aja-851334 [žiūrėta 2018-09-20]. KAUNO 52 ISTORIJOS METRAŠTIS Liudas MAŽYLIS, Rasa ZOZAITĖ Edmundas Gimžauskas,7 Joachim Tauber,8 Pranas Čepėnas,9 Raimun- das Lopata,10 šiek tiek dėmesio to laikotarpio tematikai skiria Raimundas Klimavičius,11 Viktoras Jencius-Butautas.12 Taip pat detaliau ir nuosekliau tuos įvykius pamėginta rekonstruoti laidoje Šiandien prieš 100 metų13 bei L. Mažy- lio ir R. Zozaitės sudarytame šaltinių leidinyje Lietuvos valstybės atkūrimo pro- cesas, 1917 liepa – gruodis. 14 Šio straipsnio tikslas – kitų derybų fazių kontekste išsamiau apžvelgti lem- tingąją, Kaune įvykusią derybų tarp Lietuvos Tarybos bei Vokietijos valdžios atstovų fazę. Straipsnyje glaustai pateikiamos formuluotės – dokumentas po dokumento – raidos peripetijos. Taip pat rekonstruojama esminė teiginių Vil- nius kaip sostinė, Steigiamojo Seimo funkcija, konvencijos, terminas „nepriklauso- mybė“, dėl kurių derėtasi daugiausiai, kaita. Pradinė derybų fazė Berlyne 1917 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais susiklostė aplinkybės, palankios lietuvių deryboms su Vokietijos valdžios institucijomis dėl Lietuvos nepriklau- somybės paskelbimo ir Lietuvos valstybės pripažinimo. Iš lapkričio 2–10 d. Šveicarijoje vykusios lietuvių atstovų konferencijos jos dalyviai, Lietuvos Tary- bos nariai Antanas Smetona, Steponas Kairys ir Jurgis Šaulys, vyko pro Berlyną ir lapkričio 12 d. ilgesniam laikui jame apsistojo. Lapkričio 13 d. surengtame „lietuvių vakare“ viešbutyje „Adlon“ Lietuvos Tarybos pirmininkas Anta- nas Smetona skaitė pranešimą „atstovams, politikams ir valdininkams“ apie 7 Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918: Lietuvos nepriklau- somos valstybės genezė: dokumentų rinkinys, sud. E. Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 8 J. Tauber, No Allies’: The Lithuanian Taryba and The National Minorities 1916–1918, Journal of Baltic Studies, 38:4, 2007, 433-444, DOI: 10.1080/01629770701682707 [žiūrėta 2018-09-20]. 9 P. Čepėnas, Naujųjų laikų istorija, Chicago (III): K. Griniaus fondas, II t., 1986. 10 R. Lopata, Lietuvos valstybingumo raida 1914-1918 metais, Vilnius: Mintis, 1996. 11 R. Klimavičius, Dar kartą – ar tikrai tik penkias dienas...?, 2018-02.14. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/raimundas-klimavicius-dar- karta-ar-tikrai-tik-penkias-dienas-582-919556 [žiūrėta 2018-09-20]. 12 V. Jencius-Butautas, Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė lenkiškomis raidėmis, 2011-02-07. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/stanislovas-narutavi- cius-po-nepriklausomybes-aktu-pasirase-lenkiskomis-raidemis/ [žiūrėta 2018-09-20]. 13 Šiandien prieš 100 metų, LRT. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/ira- sas/1013680868/siandien-pries-100-metu-2017-12-11#wowzaplaystart=0&wowzaplayd uration=1537000 [žiūrėta 2018-09-20]. 14 Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, 1917 liepa–gruodis. Dokumentų rinkinys. Sud. L. Mažylis, R. Zozaitė. Kaunas: Vitae Litera, 2018. KAUNO ISTORIJOS 53 METRAŠTIS STRAIPSNIAI Lietuvos padėtį.15 Šio vizito metu mezgėsi ryšiai su vokiečių politikais.16 Jur- gis Šaulys ir Antanas Smetona susitiko su Vokietijos užsienio reikalų žinybos atstovu Rudolfu Nadolny ir jam išsakė priekaištus dėl Lietuvos skaidymo; tai atsispindi R. Nadolnio lapkričio 18 d. rašte; be to, iš to rašto matyti, kad su A. Smetona ir J. Šauliu tartasi apie Vokietijos siūlomas Lietuvai konvencijas, taip pat ir apie kataliko monarcho idėją.17 Vokietijos užsienio reikalų žinybos valstybės sekretorius Richardas von Külhmanas lietuvių atstovams pranešė apie Paulio von Hindenburgo raštą, kuriame apibūdinama geopolitinė Lietu- vos situacija. P. von Hindenburgo įsivaizdavimu, Lietuvos rytinės ribos turėtų eiti pagal Gardino–Kauno liniją, o rytinių ginčytinų teritorijų tarp lietuvių, lenkų ir gudų vokiečių kariškiai nesirengia ginti. Išryškėja vokiečių kariškių pozicija, jog Lietuva suvokiama kaip valstybė, kur dominuoja lietuviai, o kitos žemės kariškiams yra neįdomios – „nicht von Interesse sei“.18 Be to, Lietuva traktuojama kaip silpna, politiškai neišsivysčiusi šalis, kuri,