DOCSLIB.ORG

Tautinių Mažumų Integracija Į Bendrąją Lietuvos Kultūrą Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio Gimanazijos Direktoriaus Vidmanto Žiliaus Kalba, Pasakyta 2009 M

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Tautinių Mažumų Integracija Į Bendrąją Lietuvos Kultūrą Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio Gimanazijos Direktoriaus Vidmanto Žiliaus Kalba, Pasakyta 2009 M Voruta 2009 m. spalio 3 d. Nr. 19 (685) ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 19 (685) 2009 m. spalio 3 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Tautinių mažumų integracija į 4 Gintaras Songaila: bendrąją Lietuvos kultūrą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimanazijos direktoriaus Vidmanto ŽIlIaUS kalba, pasakyta 2009 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Sąjūdžio XII suvažiavime. Šį pranešimą rašau tikėdamasis neįžeisti nei vienos tautinės mažumos, bet norėdamas at- Nacionalinė švietimo sistema skleisti tikrąją Pietryčių Lietuvos tautinių mažu- mų padėtį, jos santykį su valstybe bei priežastis, ar Lietuvos laisvosios rinkos kurios, manau, lėmė šių santykių raidą. švietimo „politika“ Prieš gerą dešimtmetį maniau, kad ateityje žmonės, atstovaujantys tautinėms mažumoms Lietuvoje, sakys: „Gerbiu savo tėvų ir senelių kalbą, didžiuojuosi jų perduota kultūra, bet „Vorutos“ skaitytojų dėmesiui myliu ir Lietuvą, nes ji man suteikė išsilavinimą, darbą ...“ Lietuvos paštuose priimama lai- Deja, baigiantis antrajam atkurtos Nepri- kraščio „Voruta“ prenumerata 2009 klausomos Lietuvos dešimtmečiui lenkų tautinė metams. mažuma save izoliavo, o kitos tautinės mažumos Galima „Vorutą“ užsiprenumeruoti pasidavė pirmosios įtakai. Izoliacija pasireiškė tuo, kad daugelis rajono ir internetu, adresu: www.post.lt gyventojų, kaip ir prieš 20 metų, blogai kalba lie- tuviškai, o nemaža dalis net nesupranta kalbos, ignoruoja valstybines šventes bei valstybės atri- Prenumeratos kaina: butiką, be to, lenkų tautinės mažumos atstovai 1 mėn. 3,00 Lt pažėrė šūsnį reikalavimų valstybei: miesteliuose 2 mėn. 6,00 Lt gatves pavadinti su karo nusikaltimais susijusių asmenų pavardėmis bei statyti jiems paminklus, Taip pat galima užsiprenumeruo- vardus ir pavardes asmens dokumentuose bei miestų gatves ir vietovardžius leisti rašyti ti ir elektroninį laikraščio „Voruta“ lenkiškais rašmenimis, įteisinti lenkų kalbą variantą. Reikia atsiųsti prašymą į šalia valstybinės kalbos, vaikus mokyti vien tik Rytis Kupčinskas įteikia Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimanazijos direktoriui „Vorutos“ redakciją el. paštu, adresu: lenkų kalba. Vidmantui Žiliui dovaną [email protected]. Kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl įvyku- Prieš dvidešimt metų aistros pradėjo virti tusą, neva pažeidžiantį lenkų, rusų, baltarusių Laikraštis bus išsiųstas el. paštu sios lenkų tautinės mažumos izoliacijos? Kokia tarp lenkų tautinės mažumos atstovų, kai lietu- teises. Kaip alternatyva sprendžiant šias proble- nauda iš susidariusios situacijos Vilniaus krašto vių kalba buvo paskelbta valstybine. Tuomečiai mas buvo pasiūlyta steigti lenkų nacionalines nurodytu adresu. Kaina kaip ir prenu- žmonėms bei politikams? Kas trukdo krašto Šalčininkų ir Vilniaus rajonų lenkų tautybės gy- apylinkes. Tokių apylinkių nuo 1988 m. per meratos pašte. integracijai? ventojai, kurie užėmė vadovaujančias pareigas metus buvo paskelbta apie 30. Tolesnėje strate- Pirmoji dezintegracijos priežastis tai išlikę bei priklausė SSKP, pradėjo raginti kitakalbius SSKP nomenklatūriniai vadovaujantys darbuo- „Vorutos“ redakcija protestuoti prieš lietuvių kalbos valstybinį sta- Nukelta į 13 p. tojai. Koks šių darbuotojų vaidmuo ? Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse Prof. akad. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius krašto vietose. Jų sulenkinimo laipsnis LIETUVOS SĄJŪDIS nevienodas. Dar mažiausiai 35-iose pavardėse slypi tokie dvikamieniai asmenvardžiai, SVEIKINAME kuriems tiesioginių atitikmenų lietuvių antroponimijoje nerasta, bet jų lietuviška (baltiška) kilmė negali kelti abejonių, nes juos sudarantys dėmenys turimi kituose Lietuvos Sąjūdis sveikina „Vorutos“ dvikamieniuose asmenvardžiuose, pavyz- laikraštį 20 metų sukakties proga. džiui, pavardė Dermont iš Der-mantas (plg. Akad. Zigmas Zinkevičius Der-butas ir Al-mantas). Dėkojame už aktualias publikacijas, Iš lietuviškų dvikamienių asmenvar- Atlikus šio krašto telefono abonemen- džių dėmenų, sudarančių vardo šaknį dėmesį Lietuvos istorijai, kalbai ir tų knygoje (išleistoje 2007 m. Suvalkuose) (pvz., Eid- asmenvardyje Eidà), ir jų dabarties įvykiams. esančių pavardžių lingvistinę analizę priesaginių vedinių (pvz., Eid-ulis) kilu- paaiškėjo, kad joje tokių pavardžių, ku- sių pavardžių rasta mažiausiai 306 (dar rios kilo iš senųjų lietuviškų dvikamienių 10 asmenvardinės kilmės gyvenviečių asmenvardžių, pavyzdžiui, Bui-vydas, t.y. pavadinimų), pvz., pavardė Ejdul. Dar Linkime laikraščiui ir jo autoriams priklausančių seniausiam lietuvių antro- mažiausiai 50-yje pavardžių slypi dvika- ponimijos sluoksniui, yra apie 90 (dar mienių asmenvardžių pirmieji dėmenys kūrybinės sėkmės. 5 asmenvardinės kilmės pavadinimai), ir antrųjų dėmenų pradžia (Dai-n- asmen- kitose pavardėse sunku tai aptikti dėl labai vardyje Dainius iš Dai-noras, plg. daina), didelio jų sulenkinimo ir dėl lenkiškos pvz., Dojn-ik-owski. Lietuvos Sąjūdžio taryba rašybos. Kai kurios pavardės tame krašte Pavardžių formavimosi laikotarpiu yra populiarios, jas turi ne vienas, bet keli Vilnius 2009 09 21 ar net keliolika telefono abonentų įvairiose Nukelta į 13 p. 2009 m. spalio 3 d. Nr. 19 (685) Voruta Mažoji lietuva Sugrįžę gimtojon žemėn astrida PETRaITYTĖ, Vilnius „Šiandien ne atsisveikiname, bet sutinkame Lietuvos priglaudimą prie tautos kamieno ke- kaip klostėsi jų keliai, ką jiems reiškia Mažoji Lie- sugrįžusiuosius į Lietuvą“, – šie Vytauto Šilo, lią reziumuodamas Vanagaitis 1938 m. išleido tuva ir Lietuva, iš kur ta graži lietuviška kalba... vilniškės Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmi- – tiesa, ne visai suprastas ir palaikytas buvusių ninko, žodžiai gali būti visos ceremonijos, rugsėjo bendražygių bei klaipėdiškių šaulių, bet sulaukęs 19-ąją vykusios senosiose Bitėnų kapinaitėse, gar- paties prezidento Antano Smetonos palaiminimo Jono Vanagaičio pėdsakai biųjų mažlietuvių panteone, moto. Taigi į Lietuvą, – almanachą „Kovų keliai“, skirtą sukilimo pen- Klaipėdoje į Klaipėdos kraštą, į Pagėgių žemę grįžo vienas iš kioliktosioms metinėms. Kaip žinia, netrukus tautinio mažlietuvių sąjūdžio pirmeivių, aktyvu- istorinės negandos užklupo Klaipėdos kraštą, o „Du grybu per rybu“ – šiuo mažlietuvišku sis kovotojas už Mažosios Lietuvos prisiglaudimą po to ir visą Lietuvą, vis dėlto Vanagaitis – tokia priežodžiu atšoviau šauniajam Mažosios Lietuvos prie tautos kamieno Didžiosios Lietuvos – Jonas ne vieną aktyvųjį lietuvininką ištikusi likimo iro- žinovui, bendrakeleiviui Algirdui Matulevičiui Vanagaitis (1869–1946) bei jo ištikima bendražygė nija – prieglobsčiu nuo sovietinių „išvaduotojų“ po vakarinio renginio Klaipėdoje. Ir dabar, dė- Marija Brožaitytė-Vanagaitienė (1881–1946)... rinkosi Vokietiją, ten, Matenburgo perkeltųjų liodamasi smagios dviejų dienų kelionės (net ir asmenų stovykloje, tuoj po karo tarsi vienas kitą po Palangos pajūrį pasivaikštant) įspūdžius, esu Birutininkas ir šaulys išsivesdami mirė ir Marija Vanagaitienė, ir Jonas dėkinga MLRT vadovui V. Šilui, priglobusiam Vanagaitis. Laimei, dukros – Anita Elzė bei Ieva vilniškės delegacijos autobusėlyje ir mane, amžiną jau, matyt, turėjo į ką atsiremti, jau privalėjo opozicionierę – vis dėlto dėkingumas kirbančių Palydint į Bitėnų kapinaites Jonas Vanagaitis, gimęs Ragainės apskrities gyventi ateities rūpesčiais. Padupių kaime, kurį laiką mokėsi raidžių rinkėjo priekabių neužslopina. Taigi nepajėgsiu liaupsinti amato pas Martyną Jankų Bitėnuose, ir į istoriją šios Tarybos klaipėdiškio skyriaus surengtą Jono įėjo kaip to paties fronto, to paties „stiliaus“ ko- Visur vis lietuviškai Vanagaičio minėjimą. Galbūt ir natūralus dar votojas kaip šis Mažosios Lietuvos patriarchas. „vaikiško amžiaus“ organizacijos noras pareikšti Vanagaitis nesitenkino Vydūno skleistu kultū- Jono ir Marijos Vanagaičių perlaidojimo apie save visuomenei, įsitvirtinti konkrečiais riniu švietėjiškumu, bet aštriu žodžiu ir aktyviu ceremonijoje būta daug kalbų, toli gražu, ne tuš- veiksmais, bet būtent vaikiško užsispyrimo – „Aš veiksmu siekė išsikeltojo uždavinio. Buvo netikėta čių. Visai prasminga, kad Vilkyškių evangelikų pats!“ – įspūdį minėjimas paliko. Tikrai kompe- dažnomis progomis (taigi – ir šių perlaidotuvių) liuteronų bažnyčioje iškilmės buvo tarsi „sudvi- tentingi vakaro pranešėjai – enciklopedistas ne atsiverčiamoje Domo Kauno knygoje „Mažosios gubintos“ – prieš pamaldų liturgiją pasakyti ir tik pagal tarnybą, bet ir žiniomis A. Matulevičius Lietuvos veidai ir vaizdai“ ties J. Vanagaičio iškilmingi valdžios (Pagėgių mero Virginijaus bei Klaipėdos universiteto profesorė, pasišventusi nuotrauka rasti įrašą: „... nepastovios politinės Komskio bei Seimo nario Kęsto Komskio), ir šio krašto muzikinės kultūros tyrimams, Daiva orientacijos visuomenės veikėjas...“ Galbūt „deši- epochos kontekstą įvertinantys mokslininkų Kšanienė, pagarbos vertos ir Antano Butkaus, va- nės“ ar „kairės“ jis ir nesilaikė nuosekliai, vis dėlto (Klaipėdos universiteto istorikų Silvos Pocytės karą pagyvinusio muzikiniais intarpais, pastangos gyvenimo bei veiklos faktai byloja: užsispyręs, bei Vyganto Vareikio), ir jautrūs Vanagaičių atkurti senuosius mažlietuviškus instrumentus bei Jono Vanagaičio atminimo įamžinimą aptaria ambicingas, bet itin nuoseklus lietuvybės puo- palikuonių žodžiai… Pastarieji ir sujaudino, ir melodijas... Bet štai viena negausaus klausytojų V. Šilas ir A. Skiezgelas selėtojas, Mažosios Lietuvos susijungimo su Di- nustebino – gi ištarti gražia lietuvių kalba! Taigi būrelio dalyvė – Martyno Jankaus vaikaitė
Load more

Recommended publications
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Faktai Apie Vasario 16 D
    Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę.
    [Show full text]
  • Voruta 2017, Nr. 2
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 2 (832) 2017 m. vasario 25 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Laisvė yra gyvybė, broliai. Jei ne – 4 Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Gediminas – Žemaitijos mums belieka narvo būvybė vaduotojas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko prof. Vytauto LANDSBERGIO kalba, pasakyta 2017 m. vasario 16 d. prie Signatarų namų 5 Gintautas ŠEIKIS, Molėtų r., Alanta Piliečiai! Pilietės! O mes? Artėja Lietuvos Respublikos šimtmetis. Žadam protestuoti. Vos vieneri metai beliko. Tačiau ir vieneri Surinkom parašus. Bet nebeturim laiko metai labai daug. Jie gali tapti lemtingi. Lūžis tampyti sukirmijusią rusišką gumą. Ankstesnis pasaulyje ir Lietuvai į vieną arba kitą pusę. neva socialistų Seimas tik rinko argumentus, Būti ar nebūti. kodėl „nieko negalima padaryti“. Naujasis Ar susimąstysime, susivoksime, pasi- Seimas lyg rengia įstatymą, kad priešinsimės, rengsime išbandymams? nepirksim, boikotuosim ir įpareigosim Vyriau- Ar bėgsime bailiam būry kaip pasiklydę sybę ligi 2018 m. pabaigos bent pūstelėti kokį avys? – tą jau kadaise pranašavo Bernar- priemonių planą. Miegokit, specai ekspertai, das. dar dvejus metus, o budeliai tuo metu iškels Alantos kraštas ir jo Į šimtametę Lietuvos Respubliką gali giljotiną virš mūsų tėvynės galvos! žmonės Nepriklausomybės būti pasikėsinta, ir žinome, kam labiausiai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Štai protingi svarstymai iš senųjų valdi- niežti nagai. Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas ninkų parengto, ką tik priimto, Vyriausybės kovų verpetuose „Rusiško namo“ ideologai ir kareivos prof. Vytautas Landsbergis. ELP nuotr. nutarimo „Dėl elektros energetikos sistemos 1918–1920 m. gali sukelti didelį karą („vojna vsio spišet“), branduolinė Maskvos agresija.
    [Show full text]
  • Vilniuje Paminėtas Baltarusijos Valstybingumo 100-Metis Lies Žmones, Iš Naujo Atrasti Lietuvių Rašytojų Atkelta Iš 1 P
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 3 (845) 2018 m. kovo 31 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Vilniuje paminėtas Baltarusijos 6 Viktoras JENCIUS- BUTAUTAS, Rokiškis Laiškai iš Altajaus liudija... valstybingumo 100-metis Dr. Aleksandras ADAMKAVIČIUS, Vilnius 7 Dr. Jurgita ŽĄSINAITĖ- GEDMINIENĖ, Vilnius 1918-aisiais, kai griuvo vadinamoji „amži- noji imperija“, ant jos griuvėsių kūrėsi naujos Medicinos mokslas ir nepriklausomos valstybės. Tiesa, kiekvienos iš jų likimas buvo vis kitoks, savitas. Vienoms Gardino karališkoji tautoms pasisekė – jos ne tik sukūrė savo medicinos mokykla valstybę, bet ir ją išsaugojo. Kitoms, deja, XVIII a. antroje pusėje nepavyko išsaugoti nepriklausomybės. Tarp tokių nelaimingųjų atsidūrė ir baltarusiai. 1918 m. kovo 25 d. Minske Visos Balta- rusijos kongresas paskelbė Baltarusijos Liau- 8–9 dies Respublikos atsiskyrimą nuo Rusijos bei laisvos ir nepriklausomos valstybės sukūri- mą. Ji gyvavo trejus metus, kol 1921 m. buvo padalyta – dalis teritorijos atiteko Lenkijai, o dalis – Tarybų Rusijai. Taip atsirado Baltaru- sijos Tarybų Socialistinė Respublika. Tėviškės aušra Atkurti savo Nepriklausomybę balta- rusiai sugebėjo tik 1991 m., tačiau ir tąkart, galima sakyti, nesėkmingai. Valdžią greit į 10 Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius savo rankas paėmė diktatorius Aleksandras Lukašenka. Jam visiškai nerūpi baltarusių tautinė savimonė, todėl šalis pamažu tampa Juozas Kasperavičius rusų pasaulio dalimi, prarasdama savo tauti- nį identitetą, kalbą, kultūrą, istoriją. Eisena Vilniuje. Priekyje – dr. Aleksandras Adamkavičius. Oresto Gurevičiaus nuotr. (1912–1947) Ne visi Baltarusijos gyventojai gali Šaltinis – <https://ru.delfi.lt/> susitaikyti su dabartine situacija. Būtent jiems ypač svarbi vilties simboliu tapusi konferencija „Lietuva ir Baltarusija prieš 100 Gerasimčiko knygos apie Kostą Kalinauską kovo 25-oji.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • HE POLITICAL and DIPLOMATIC RELATIONS BETWEEN LITHUANIA and ROMANIA (1935-1940) Dalia Bukelevičiūtė
    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 2, Issue 1, 2010, pp. 25-33 HE POLITICAL AND DIPLOMATIC RELATIONS BETWEEN LITHUANIA TAND ROMANIA (1935-1940) Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the First International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Romania and Lithuania in the Interwar International Relations: Bonds, Intersections and Encounters hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 19-21, 2010. Abstract: The first contacts between Lithuanian and Romanian representatives started after the World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania drew the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania existed. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited ConstantinValimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga. The dialogue between the two parties remained, however, occasional.
    [Show full text]
  • Morta Grigaliūnaitė (Fortepijonas, Lietuva/D.Britanija) Balandžio 26 D., Penktadienį, 14 Val
    F estivalis 2 Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu 2018 metus paskelbė 0 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais FESTIValį GLOBOJA IR REMIA uŽSIENIO REIKALų MINISTERIJA 1 1918 – 2018 VILNIAUS MIESTO savIvaldybė KULTŪROS RĖMIMO FONDAS Vasario 16 d. 3 NEįgALiųJų REIKALų departamentas PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Lietuvos Nepriklausomybės Aktą 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašė 20 tautos patikėtinių–signatarų: Jonas Basanavičius Alfonsas Petrulis FESTIVALIO PARTNERIAI Saliamonas Banaitis Antanas Smetona Mykolas Biržiška Jonas Smilgevičius LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA Kazimieras Bizauskas Justinas Staugaitis Pranas Dovydaitis Aleksandras Stulginskis KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA Steponas Kairys Jurgis Šaulys LIETUVOS DAILĖS MUZIEJUS Petras Klimas Kazimieras Šaulys VILNIAUS ROTUŠĖ Donatas Malinauskas Jokūbas Šernas Vladas Mironas Jonas Vailokaitis BENDRIJA „atGAIva” Stanislovas Narutavičius Jonas Vileišis stasIO vaINiŪNO NAMAI VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSItetas ***** MYKOLO ROMERIO UNIVERSItetas GENEROLO JONO ŽEMAičio LIETUVOS KARO AKADEMIJA LIETUVOS AKLųJų IR SILPNAREgių SąJUNGA MARIJAMPOLĖS savIvaldybės NEįgALiųJų DRAUGIJA LIETUVOS InvalIDų DRAUGIJOS VILNIAUS SKYRIUS FESTIVALIS RENGIAMAS Atkuriame Lietuvos valdovų rūmus! BENDRADARBIAUJANT SU ASOCIACIJA LATGA Valdovų rūmų paramos fondas LT 537044060001480916 SEB Vilniaus bankas Lietuvos muzikų rėmimo fondas remia Valdovų rūmų atstatymą ir kviečia visus prisidėti prie šios kilnios akcijos 3 M uzikos F estivalis 2 0 1 3 Mielieji,
    [Show full text]
  • Vasario 16-Oji – Diena, Labai Reikšminga Kiekvienam Lietuviui, Žinančiam Ir Gerbiančiam Savo Šalies Praeitį
    Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija Parengė bibliotekininkės 2021-02-10 Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Kas yra Vasario 16-oji? Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių. Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Fotografė Aleksandra Jurašaitytė Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6 1918 m. vasario 16 d. tauta galų gale atsiduso tapusi nepriklausoma. Tiesa, kai 20 signatarų išdrįso paskelbti tautos valią, mažai kas tikėjosi, kad tai taps realybe. Tačiau į priekį vedė nesibaigiantis tikėjimas ir nesibaigiantys darbai.
    [Show full text]
  • Istorija Būsiemieji Lietuvos Nepriklau­ Somybės Akto Signatarai Didžiajame Vilniaus Seime
    ISTORIJA BŪSIEMIEJI LIETUVOS NEPRIKLAU­ SOMYBĖS AKTO SIGNATARAI DIDŽIAJAME VILNIAUS SEIME Dr. Vilma Bukaitė Lietuvos nacionalinis muziejus, Signatarų namai, vyresnioji muziejininkė National Museum of Lithuania, House of Signatories, senior museologist Arsenalo g. 1, LT-01143 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka 1905 m. gruodžio 4–5 d. į Didįjį Vilniaus Seimą, paskatintą re- voliucijos, vykusios daugelyje Rusijos žemių, taip pat ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje, susirinko apie du tūkstančiai krašto gyventojų. Audringuose susirinkimuose lietuviai diskutavo ne tik apie Rusijos caro Nikolajaus II pasiūlyto būsimo parlamento, t. y. Dūmos, rinkimą. Kalbėta apie savivaldos aktualijas, iškilo ir krašto politinio savaran- kiškumo idėja. Didžiojo Vilniaus Seimo posėdžiuose dalyvavo 11 iš 20 būsimųjų 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Straips- nyje nagrinėjamas jų indėlis rengiant šį suvažiavimą ir išryškinamas politinis, idėjinis šio suvažiavimo ir Lietuvos Tarybos ryšys. Vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojų ir veikliausių rengėjų buvo Jo- nas Basanavičius, turėjęs svarią tautinės kultūrinės veiklos patirtį, net 25 metus gyveno plačią politinę autonomiją turėjusioje Bulgarijoje. Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Steponas Kairys dalyvavo rengiant Mokslo Parlamento studijos 25 | 2018 darbai 11 istorija suvažiavimą, pirmininkavo jo posėdžiams arba talkino formuluojant nutarimus. Po 10 metų jie tapo svarbiomis dešiniosios ir kairiosios po- litinės srovės figūromis, Vilniuje telkusiomis bendraminčius. Ne tik jie, bet ir Donatas Malinauskas, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis įgyven- dino 1905 m. subrendusius sumanymus, dalyvaudami Vilniaus lietu- vių visuomeniniame gyvenime. Kunigai Kazimieras Steponas Šaulys, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis rūpinosi lietuviškos tautinės minties sklaida savo parapijose. Saliamonas Banaitis jau 1905 m. rudenį įkūrė lietuvišką spaustuvę Kaune – pradėjo leisti religinę, šviečiamąją spau- dą ir publicistiką. Stanislovas Narutavičius ėmėsi socialinio teisingumo idėjų įgyvendinimo savo gimtajame krašte.
    [Show full text]
  • Lenkiškai Kalbantys Lietuviai Akad
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo 25 Nr. 3 (793) 2014 m. vasario 1 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje 3 Lenkiškai kalbantys lietuviai Akad. Zigmas ZINKEVIčIus, Vilnius tuviškai kalbėjo ne tik baudžiauninkai, bet ir 74–90 (perspausdinta: Zigmas Zinkevičius diduomenė, vengiama net užsiminti. Lygiai Rinktiniai straipsniai, II 312–333). taip pat nutylima, jog ir „poniškoji“ lenkų Lietuviai valstiečiai lenkiškai kalbėti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: kalba Lenkijoje buvo vartojama ne tik di- išmoko daug vėliau negu diduomenė. Len- duomenės, bet ir valstiečių baudžiauninkų. kų kalbininkė Halina Turska, tyrusi lenkų Metas liautis, Taigi abiejų kalbų – lietuvių ir lenkų – sta- kalbos atsiradimą Lietuvoje, nustatė, kad ponas Valdemarai Tomaševski tusas savo valstybėse praeityje iš tikrųjų yra artimos Vilniaus apylinkės prie lenkų kalbos buvęs vienodas. perėjo tik devynioliktojo amžiaus paskuti- Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pravartu niame ketvirtyje. Daugelyje Pietryčių Lie- 5 Juozas SKIRIUS detaliau aptarti lenkiškai kalbančių lietuvių tuvos vietovių lenkų kalba buvo prievarta sąvoką ir turinį, taip pat visa tai, kas su jais įdiegta tarpukario okupacijos metu, taip pat susiję. bolševikų valdymo laikais, vykdant stalininę Akad. Zigmas Zinkevičius Kas slypi sąvokoje lenkiškai kalbantys polonizaciją. Ilgą laiką vykęs kalbų keitimas, lietuviai? visoks jų maišymasis, žmonėse nuslopino Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Taip vadiname gausią savo tautos dalį, tautinį jausmą, jie ėmė net tautybę painioti Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos gyvenančią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. su tikyba. Iš čia atsirado vietinio (tuteišio) autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra Ypač daug lenkiškai kalbančių lietuvių yra sąvoka, savotiškas tautybės pakaitalas.
    [Show full text]
  • Vieši Privatūs Reikalai Signataro Jurgio Šaulio (1879–1948) Ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės Korespondencijoje
    ISSN 2424-3477 Bibliotheca Lituana IV: privačioji raštija ir egodokumentinis ISBN 978-9955-33-708-9 paveldas / Private Writings and Egodocumentary Heritage 2017, p. 197–208 VIEŠI PRIVATŪS REIKALAI SIGNATARO JURGIO ŠAULIO (1879–1948) IR GABRIELĖS PETKEVIČAITĖS-BITĖS KORESPONDENCIJOJE Vytautas Petras Plečkaitis Ambasadorius, Nepriklausomybės Akto signataras, LRT Tarybos narys, Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius, Lietuva. El. paštas: [email protected] Straipsnyje aptariamas J. Šaulio susirašinėjimas su Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja Gabriele Petkevičaite–Bite, kurios dėka būsimasis signa- taras gavo stipendiją ir puikų išsilavinimą Vakaruose, vienas iš pirmųjų lietuvių tautinio judėjimo dalyvių apsigynė daktaro laipsnį. J. Šaulys ir G. Petkevičaitė susirašinėjo apie 20 metų. Straipsnyje remiamasi daugiausiai Klaipėdos universiteto rankraštyne esančiais G. Bitės laiškais ir atvirukais. Susirašinėjimas apima beveik du dešimt mečius ir atskleidžia ne tik visuo- meninę J. Šaulio veiklą, bet ir šiltus bei draugiškus abiejų iškilių asmenybių santykius, pagarbą vienas kitam, taip pat abiejų žinomų Lietuvos kultūri- nio gyvenimo asmenybių buities ypatumus. reikšminiai žodžiai: korespondencija, laiškas, atvirukas, signataras, diplomatas, rašytoja, visuomeninė veikla, privatus gyvenimas, buitis. asario 16-osios dienos Nepriklausomybės akto signataro, varpininko, Vleidėjo, redaktoriaus, žurnalisto, pirmojo prieškario Lietuvos diploma- to, mūsų valstybės atstovo Italijoje, ambasadoriaus Vokietijoje, prie Šventojo sosto Lenkijoje ir Šveicarijoje
    [Show full text]
  • Pateiktis (Prezentacija)
    Pirmajam pasauliniam karui baigiantis ir pradėjus stiprėti Lietuvos nepriklausomybės idėjoms, Vilniuje buvo įkurtas vykdomasis komitetas, kuris atsišaukimais kreipėsi į visuomenę. Jis informavo vokiečių okupacinę valdžią apie Lietuvos nepriklausomybės siekius. Vokiečių karinė ir civilinė valdžia norėjo steigti lietuvių patikėtinių tarybą, bet lietuviai išsireikalavo, kad taryba būtų steigiama sušauktoje lietuvių atstovų konferencijoje. Jai organizuoti Vilniaus lietuvių grupė sukvietė Organizacinį komitetą. Tikrų rinkimų okupacijos sąlygomis suorganizuoti nebuvo įmanoma, patikimi asmenys buvo parinkti ir pakviesti pagal parapijas. Dalyvauti konferencijoje galėjo tik lietuviai ar save laiką lietuviais. Į konferenciją buvo sukviesti 264 žmonės, atvyko 214. Posėdžiai vyko nuo rugsėjo 18 ligi 22 d. už uždarų durų, nedalyvaujant okupacinės valdžios atstovui. Rezoliucijos buvo Vilniaus konferencijos prezidiumo ir sekretoriato nariai priimtos beveik vienbalsiai. SUVALKŲ KRAŠTO LIETUVIAI VILNIAUS KONFERENCIJOJE Konferencijoje dalyvavo nemažai Suvalkų krašto lietuvių: kun. Motiejus Simonaitis (Punsko parapijos klebonas), kun. Juozas Katilius (Smalėnų parapijos klebonas), Kazimieras Mielkus (Vaitakiemio ūkininkas ir švietėjas), Seinų kunigų seminarijos atstovai: kun. Justinas Staugaitis, kun. Antanas Petrauskas, kun. Jonas Reitelaitis, kun. Jonas Totoraitis, Seinų krašto lietuviai: Stasys Tijūnaitis (mokytojas), Jonas Dereškevičius (mokytojas), Antanas Pečiulis (pirklys). Įdomu, kad į oficialų konferencijos dalyvių sąrašą (dėl pavėlavimo?) nebuvo
    [Show full text]