Lenkiškai Kalbantys Lietuviai Akad
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo 25 Nr. 3 (793) 2014 m. vasario 1 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje 3 Lenkiškai kalbantys lietuviai Akad. Zigmas ZINKEVIčIus, Vilnius tuviškai kalbėjo ne tik baudžiauninkai, bet ir 74–90 (perspausdinta: Zigmas Zinkevičius diduomenė, vengiama net užsiminti. Lygiai Rinktiniai straipsniai, II 312–333). taip pat nutylima, jog ir „poniškoji“ lenkų Lietuviai valstiečiai lenkiškai kalbėti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: kalba Lenkijoje buvo vartojama ne tik di- išmoko daug vėliau negu diduomenė. Len- duomenės, bet ir valstiečių baudžiauninkų. kų kalbininkė Halina Turska, tyrusi lenkų Metas liautis, Taigi abiejų kalbų – lietuvių ir lenkų – sta- kalbos atsiradimą Lietuvoje, nustatė, kad ponas Valdemarai Tomaševski tusas savo valstybėse praeityje iš tikrųjų yra artimos Vilniaus apylinkės prie lenkų kalbos buvęs vienodas. perėjo tik devynioliktojo amžiaus paskuti- Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pravartu niame ketvirtyje. Daugelyje Pietryčių Lie- 5 Juozas SKIRIUS detaliau aptarti lenkiškai kalbančių lietuvių tuvos vietovių lenkų kalba buvo prievarta sąvoką ir turinį, taip pat visa tai, kas su jais įdiegta tarpukario okupacijos metu, taip pat susiję. bolševikų valdymo laikais, vykdant stalininę Akad. Zigmas Zinkevičius Kas slypi sąvokoje lenkiškai kalbantys polonizaciją. Ilgą laiką vykęs kalbų keitimas, lietuviai? visoks jų maišymasis, žmonėse nuslopino Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Taip vadiname gausią savo tautos dalį, tautinį jausmą, jie ėmė net tautybę painioti Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos gyvenančią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. su tikyba. Iš čia atsirado vietinio (tuteišio) autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra Ypač daug lenkiškai kalbančių lietuvių yra sąvoka, savotiškas tautybės pakaitalas. Lietuvos Pirmosios Respublikos lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo Pietryčių Lietuvoje, vadinamajame Vilniaus Dabar dori lenkiškai kalbančių lietuvių diplomatų parengtumas, veiklos čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, krašte. Jie atsirado įvairiais laikais, dalis šviesuoliai neneigia savo lietuviškos kilmės, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir dar senojoje Lietuvos valstybėje, ypač po stengiasi geriau pramokti protėvių kalbą, patriotinės nuostatos: aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę len- Liublino unijos. nevengia jos vartoti. Toks yra, pavyzdžiui, svarba ir aktualumas kų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios Anksčiausiai lenkiškai ėmė kalbėti Nobelio premijos laureatas Česlovas Milo- Straipsnis parengtas skaityto pranešimo niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, diduomenė. Vėliau ji tai daryti vertė savo šas, kuris, be kita ko, kartais net pasirašyda- Lietuvos istorikų III suvažiavime 2013 m. kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos pavaldinius. Kadangi valstybės piliečiais vo nesulenkinta pavarde Milašius. Jo tolimas rugsėjo 26–29 d. Šiauliuose pagrindu daug parsivarydavo. Tie belaisviai esą ir su- anuomet buvo laikomi tik kilmingieji, tai giminaitis Oskaras Milašius, su kuriuo lenkino vietinius gyventojus. Bet taip niekur jų vartojama lenkų kalba buvo traktuojama Česlovas kažkiek palaikė ryšius, buvo grįžęs nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys kaip visos šalies kalba. prie protėvių kalbos ir lietuvių tautybės, 11 Aleksandras AdamKavIčIus belaisviai nutausta. Tarp lenkiškai kalbančių lietuvių pra- daug gero nuveikęs Lietuvos labui. Įsitikinus tokių aiškinimų absurdišku- eityje yra buvę (iš dalies ir dabar yra) daug Tačiau tarp lenkakalbių lietuvių atsi- mu, pagaliau buvo liautasi šią lietuvių tautos žymių žmonių. Prisiminkime Adomą Mic- rado ir tokių, kurie pridarė Lietuvai labai dalį kildinti iš Lenkijos. Imta tvirtinti, kad kevičių ir jo amžininkus, to meto Lietuvos daug žalos. Prisiminkime maršalą Juzefą tie „lenkai“ iš seno gyvena Lietuvoje. Kaip šviesuolius. Jie didžiavosi savo tėvyne Pilsudskį (pavardė nuo Pilsūdai – vietovės jie čia atsirado, apie tai vengiama kalbėti. Lietuva, tačiau nedaug tesidomėjo protė- Žemaitijoje, iš kur kilo Pilsudskių giminė, Lietuviška jų kilmė nutylima. Tokią kilmę vių kalba, kurios jau nebelaikė savąja. Tai turėjusi Giniotų pavardę, kurią vartojo ir laikoma žeminančia. Juk iki tautinio atgi- matyti, pavyzdžiui, iš Adomo Mickevičiaus pats J. Pilsudskis) ir jo parankinį generolą Unitų bažnyčios Dysnos apskrityje mimo lietuviškai yra kalbėję tik valstiečiai lietuviško autografo, kurį yra ištyręs šių Liucijaną Želigovskį. baudžiauninkai. Apie tai, kad senovėje lie- eilučių autorius, žr. Baltistica, XIX(1), 1983, Nukelta į 2 p. Prezidentė kviečia Lenkų Armija krajova Lietuvoje Vasario 16-ąją švęsti išradingai Armijos krajovos Vilniaus kūrybinga, pilietiška ir bendriems tikslams susitelkianti tauta”, - sakė Prezidentė. apygardos 6-oji brigada Prezidentė kviečia šalies bendruomenes pasidalyti idėjomis, kaip bus švenčiama Va- Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius sario 16-oji jų miestelyje, kaimelyje, mieste ar namuose, ir drauge sudaryti visos Lietuvos lenkų Armija krajova (Armia Krajowa) buvo šventinių renginių kalendorių. Originaliau- pogrindinė ginkluota organizacija, pavaldi siai švenčiantiems Vasario 16-ąją Prezidentė Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone padovanos Lietuvos trispalvę. ir veikusi Vokietijos okupuotos prieškarinės Pernai Vasario 16-ąją buvo statomi snie- Lenkijos valstybės teritorijoje, įskaitant Rytų go parkai, formuojamos trispalvės širdys, or- Lietuvą, Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrai- ganizuojami įvairūs koncertai ir spektakliai, ną. AK siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos žygiai per Lietuvą ir kiti renginiai. valstybę su 1939 m. rytinėmis sienomis, t. y. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentės iniciatyva jau kelerius metus ir su Vilniaus kraštu. Lietuvos teritorijoje ji Vasario 16-ąją ypatingai pažymi ir Lietuvos daugiausia veikė Rytų Lietuvoje ir vykdė Penktadienis, sausio 24 d. (Vilnius). Ar- kompozitoriai, sukurdami specialų Valsty- ginkluotą kovą prieš sovietinius partizanus, tėjant Valstybės atkūrimo dienai, Lietuvos bės dienai skirtą kūrinį, kuris atliekamas vokiečius, lietuvių dalinius (policijos for- Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės atkūrimo dieną vainikuojančiame muotes, Vietinę rinktinę) bei lietuvių admi- kviečia šalies gyventojus Vasario 16-ąją švęs- koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Visos nistraciją. Armija krajova buvusios Lenkijos ti išradingai. Prie jau tradicine tampančios už bilietus surinktos lėšos skiriamos talentin- valstybės teritorijoje buvo suskirstyta į akcijos „Vasario 16-ąją švęsk išradingai” giems jauniesiems muzikams remti. Arūnas Bubnys apygardas, kurios daugmaž atitiko prieška- aktyviai jungiasi šalies mokyklos, vietos Informaciją apie savo sumanymą iš- rinės Lenkijos vaivadijų ribas. Iš viso buvo bendruomenės, nevyriausybinės organiza- radingai švęsti Valstybės atkūrimo dieną Armijos krajovos (toliau AK) Vilniaus apie 20 AK apygardų, tarp jų ir Vilniaus cijos ir privačios kompanijos. Pernai buvo atsiųskite adresu [email protected]. Visi apygardoje 1943–1944 m. iš viso buvo apygarda. Nuo 1940 m. pabaigos iki 1944 užregistruota per 200 originalių iniciatyvų šventiniai renginiai bus paskelbti ir nuolat suformuota ir veikė 14 lenkų partizanų bri- m. pabaigos veikė ir nedidelė Kauno apy- iš visos Lietuvos. atnaujinami Prezidentūros svetainėje www. gadų. Viena skaitlingiausių ir aktyviausių gardėlė, apėmusi likusią Lietuvos teritorijos „Vasario 16-oji - ypatinga diena kie- lrp.lt. Prezidentės inicijuotą akciją remia LRT buvo AK 6-oji brigada. Šiame straipsnyje dalį ir pavaldi Vilniaus apygardos štabui. kvienam iš mūsų. Švęskime ją išradingai ir naujienų portalas DELFI. bus trumpai apžvelgta 6-os brigados istori- Vilniaus apygardos AK vadu buvo paskir- ir prasmingai, kad ji taptų tikra mūsų ja – kautynės su vokiečių, lietuvių policija, tas Aleksandras Kžyžanovskis (Aleksander vienybės ir nepriklausomybės švente, o ne 2014-01-24, Lietuvos vietine rinktine ir sovietinių par- Krzyżanowski, slap. „Wilk“), jo įsakymais eiliniu laisvadieniu. Parodykime, kad esame Prezidentės spaudos tarnyba tizanų būriais. Trumpai priminsime, kad Nukelta į 14 p. 2014 m. vasario 1 d. Nr. 3 (793) Voruta Lenkiškai kalbantys lietuviai Akad. Zigmas ZINKEVIčIus, Vilnius Atkelta iš 1 p. P o l s z c z y z n a l i t e w s k a (lietuviška kalba Lietuvoje yra atneštinė, turinti, turėjo glaudžius santykius. Šių slavų kilmės b a n č i ų l i e t u v i ų yra Italijoje, Ispanijoje, lenkų kalba) – taip Lenkijoje vadinama kaip minėta, labai daug lietuvių kalbos buvo ir senojoje Lietuvos valstybėje vartota Portugalijoje (nedaug) ir Pietų Amerikos lenkakalbių lietuvių kalba. Ji išlaikė gau- elementų. r a š t i n i ų ( k a n c e l i a r i n ė ) kalba, sukurta šalyje, daugiausia Argentinoje (ispanų) ir sybę lietuvių kalbos elementų, kurie apima Dabar plačiai besireiškianti, Valdemaro Lietuvos valstybės piliečių savosios valsty- Brazilijoje (portugalų). Tą patį reikia pasa- visus kalbos klodus: fonetiką, gramatiką ir Tamoševskio vadovaujama, Lenkų rinkimo bės reikalui ir vartota tol, kol ji tai valstybei kyti ir apie kitas šalis, kuriose yra daugiau žodyną. Tą kalbą yra nemaža tyręs ir šių akcija yra traktuotina kaip antilietuviška buvo reikalinga. Tos raštinių kalbos šneka- ar mažiau tų šalių kalbomis šnekančių lie- eilučių autorius. organizacija, sukurta kenkti Lietuvos vals- muoju variantu ėjo ano meto gyvoji rytų tuvių, tarp jų ir labai žymių žmonių, garsių Iš šios kalbos, o ne Lenkijoje vartojamos,