Voruta 2017, Nr. 2

... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 2 (832) 2017 m. vasario 25 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Laisvė yra gyvybė, broliai. Jei ne – 4 Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Gediminas – Žemaitijos mums belieka narvo būvybė vaduotojas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko prof. Vytauto LANDSBERGIO kalba, pasakyta 2017 m. vasario 16 d. prie Signatarų namų 5 Gintautas ŠEIKIS, Molėtų r., Alanta Piliečiai! Pilietės! O mes? Artėja Lietuvos Respublikos šimtmetis. Žadam protestuoti. Vos vieneri metai beliko. Tačiau ir vieneri Surinkom parašus. Bet nebeturim laiko metai labai daug. Jie gali tapti lemtingi. Lūžis tampyti sukirmijusią rusišką gumą. Ankstesnis pasaulyje ir Lietuvai į vieną arba kitą pusę. neva socialistų Seimas tik rinko argumentus, Būti ar nebūti. kodėl „nieko negalima padaryti“. Naujasis Ar susimąstysime, susivoksime, pasi- Seimas lyg rengia įstatymą, kad priešinsimės, rengsime išbandymams? nepirksim, boikotuosim ir įpareigosim Vyriau- Ar bėgsime bailiam būry kaip pasiklydę sybę ligi 2018 m. pabaigos bent pūstelėti kokį avys? – tą jau kadaise pranašavo Bernar- priemonių planą. Miegokit, specai ekspertai, das. dar dvejus metus, o budeliai tuo metu iškels Alantos kraštas ir jo Į šimtametę Lietuvos Respubliką gali giljotiną virš mūsų tėvynės galvos! žmonės Nepriklausomybės būti pasikėsinta, ir žinome, kam labiausiai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Štai protingi svarstymai iš senųjų valdi- niežti nagai. Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas ninkų parengto, ką tik priimto, Vyriausybės kovų verpetuose „Rusiško namo“ ideologai ir kareivos prof. Vytautas Landsbergis. ELP nuotr. nutarimo „Dėl elektros energetikos sistemos 1918–1920 m. gali sukelti didelį karą („vojna vsio spišet“), branduolinė Maskvos agresija. Ji pirmiausia bei elektros apsaugos įstatymo“... Cituoju: kuriame patys išnyks kaip Hitleris; bet gal skirta palaužti mūsų dvasią. „Siūlytina įstatymo projekte atsisakyti 8–9 per didelė kaina, kad žemė apsivalytų. Ateina laikas kreiptis ir į „batką“ anapus sąvokos „nešvari elektros energija“ kaip Todėl turime rengtis viskam, pirmiausia, ežios: Aleksandrai, Lietuvos pražūtis tavęs nesukuriančios pridėtinės vertės...“ stabdymui. Jei nesiginsim, tai tikrai būsim neišgelbės! Tau parengta kilpa jau siūbuo- O „sąvoka „nesaugi elektrinė“ ir kai ku- paaukoti. O pirmoji gynybos linija – proto ja nuo Kremliaus kurantų. Neilgo laiko rie jos apibrėžimo kriterijai yra abstraktūs ir aiškumas. klausimas. Tad ginkimės kartu. Pirmiausia nevienareikšmiški“. (Irgi citata). Patiriam dvigubą branduolinį šantažą. atsisakyk pražūtingos vietos „Rosatomo“ „Manytina, kad svarbu atsižvelgti į situ- Kareivos šūkauja, kad mažesniems gintis, statybai Astrave prie Vilniaus. Yra kitų vie- aciją, į kurią yra patekusi Lietuva dėl šalia Tėviškės aušra net rengtis gynybai yra draudžiama. „Im- tų. Tespūdina kremliečiai toliau kur į rytus. Lietuvos sienų Baltarusijoje, Astravo rajone, simės visų priemonių“, – sako jie ir stato Šeimininkui pasakyk: mes išgirdome brolių statomos branduolinės elektrinės...“ Dainora KANIAVIENĖ, mums prie smilkinio „Iskanderus“. O už balsą ir jų neišduosim. Nes caro pyktis – tai Kas ją stato? – atrodo, lyg marsiečiai, tie 10 keliasdešimties kilometrų, čia pat už Vil- patys, kurie nusileido be skiriamųjų ženklų Palanga tik smulkmena prieš Dievo pyktį. niaus vartų, stato branduolinę-psichologinę Ar pasipildęs kapšą trisdešimčia sidabro ir užgrobė Krymą. Atminties būtinybė: pragaro mašiną, kabina Lietuvai giljotiną. rublių laidosi savo gražuolę Gudiją? By tik Tegu taip kalba avinėliai, genami į pjo- Melskitės, lietuviai, ir toliau sėkit žalią liną, po Lietuvos! Ne, eikime gyventi. Ir gyven- vyklą, kas jų galvose dar manytina ir siūly- Antano Smetonos kad nekristų giljotina. Gal jums pavyks. kim kartu palei neradijuotą Viliją, mūsų tina. Toks nutarimas. Dabar projektuojamas Laikas kalbėti tiesiai. Esame fronto lini- upelių motutę. Nukelta į 16 p. požiūris į paminklus joje, už mūsų – Europa. Prieš mus – trilypė Batka, tu dar gali būti žmogus! Lietuvos valstybės kūrėjai – Vasario 16-osios akto signatarai Mažoji Lietuva Kas 1918 m. nuvežė Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? II dalis Nepriklausomybės Aktą į Berlyną? Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrai- gavusią Sovietų Sąjungos vardą), kuriamos ir nos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams Svarbiausią XX ir XXI a. Lietu- mano atsiminimų“, išleistai esą ,,mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką amžių dar vos valstybės dokumentą, 1918 m. JAV 1979 m.? Kas įteikė profe- naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų nebuvo nei Maskvos, nei iš to branduolio Nepriklausomybės Aktą, iki sorei JAV išleistą knygą, o gal ji valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis šiol gaubia paslaptys. Nenorima naudojosi rankraščiu, saugomu vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje žinoti, kas jį atspausdino su klai- specialiajame fonde Lietuvos Nukelta į 3 p. domis, tiksliai nežinoma, kiek mokslų akademijos (LMA) bib Akto egzempliorių pasirašyta, liotekoje... Klausimų esama ir visuomenei nežinoma nei vieno daugiau, bet atsakymų, matyt, Nepriklausomybės Akto egzem- jau nebus... plioriaus buvimo vieta. Paslaptys gaubia ir Akto (galbūt originalo) Sovietų specialiųjų nuotraukų su nutrupėjusiais tarnybų palikimas Akto kraštais paplitimas Atgi- mimo pradžioje regioniniuose 2018 m. švęsime Lietuvos muziejuose (Ukmergėje...). Iki Vasario 16-osios akto valstybės atkūrimo šimtmetį. šiol verda beprasmės diskusijos signataras Artėjant šimtmečiui kuriami dėl Akto teksto autorystės1, taip meniniai (serialas „Laisvės kaina. Donatas Malinauskas pat nėra aišku, kaip Aktas pasie- Savanoriai“) ir dokumentiniai kė Berlyną 1918 m. Akto ieškojimas šiandien filmai („Priešaušrio Lietuva“ ir kt.) apie šią yra daugiau imituojamas, negu ieškoma iš reikšmingą mūsų tautai datą ir asmenis, sie- tikrųjų. Dar keisčiau atrodo, kai jo ieško ne kusius laisvės. Tenka apgailestauti, kad ne tik Stalino represuotų asmenų vaikai, o okupa- dokumentikoje akcentai sudėliojami ne ten, o cinio režimo tarnų vaikai. ir meninėse juostose išvystame sukarikatūrintą Su Jadvyga Chodakauskaite 1918 m. Antaną Smetoną ir t. t. Pasitikdami šimtmetį sietina Akto kelionė į Berlyną yra fragmen- einame lyg ne tuo keliu. Gal bendroje su- tiška ir prieštarauja tarpukario teiginiams maištyje gerai nuteikia švėkšniškių pastangos teismuose. Kodėl tyli sovietiniai istorikai... pirmiesiems pastatyti vienam iš dvidešimties Kodėl profesorė Aldona Gaigalaitė (1927– signatarų Kazimierui Šauliui paminklą. Karaliaučiaus didmiesčio klestėjimą šimtmečius lėmė laivyba ir prekyba – Priegliaus upės atšakų 2015) taip ir neišdrįso nurodyti, kas jai įsakė krantinėse sustodavo ir iš Nemuno baseino kanalais ir upėmis atplaukdavę laivai, čia atkeliauda- parašyti recenziją Petro Klimo knygai „Iš Nukelta į 6 p. vo įvairios lietuviškos prekės. XX a. pradžia. Atvirukas iš Ramūno Čepo kolekcijos 2017 m. vasario 25 d. Nr. 2 (832) Voruta Mažosios Lietuvos periodikos istorija „Garsui“ – 130 metų Genovaitė BURNEIKIENĖ, Vilnius Pradžia Nr. 1 (831) išsamiai pasakojama kaip vyko susirinkimas, skaitytojų.“ M. Jankus nurodo, kiek kainuoja Bassanavycziui. „Auszra“ išeis kas menesį pranešama, kad kitame bus svarstomas klau- vieno numerio spausdinimas ir kiek jis gau- ir kasztuos rusu Lietuvoj 4 rublius ant meto, „Mylimieji Lietuvininkai!“ simas; kokią pašalpą mokėti „Garsui“, kad na pinigų už „Byrutės“ straipsnius, reklamą, prusu Lietuvoj kasztuos 4 markes, Ameriko jame būtų rašoma apie „Byrutės“ veiklą. pažymi, kad „jeigu skaitytojų neatsiras, tai 1 dolerį ant meto“31. Taip savo prakalboje kreipėsi į skaity- Po rubrika „Žine isz svieto“ pranešama, per metus tik 12 numerių išleisiu“26. Nuo Deja, atgaivinti „Aušros“ nepavyko, tai tojus M. Jankus, nurodydamas, kad „szitą kad Vokietijos Seimas priėmė nutarimą dėl 1887 m. M. Jankus perkėlė (veikiausiai dėl sužinome iš „Naujos Aušros“, kurios 1892 m. „Garsą“ iszleisdami į lietuviszką svietą, mes prekybos su Rusija pagerinimo, tuokart finansinių sunkumų) „Garsą“ spausdinti balandžio mėn. Tilžėje buvo išleistas tik 1 meilyjame [...] įteikti naudingą laikrasztį, Austrijos valdžia sunerimusi, kad maskolių „pas Wehmeyerio pasekėją Tilžėje“, todėl numeris. Leidėjas ir redaktorius M. Jankus. kurio mieriu bus skaitytojus su naujei atgi- karių pulkai Odesoje dislokuoti. Iš Ameri- leidinio išvaizda tapo prastesnė. Apžvelgus laikraščio „Garsas“ leidybą, jimais lietuviszkos dvasios supažindinti [...], kos pranešama, kad Niujorke įvyko žemės turinį, galima konstatuoti, kad leidėjams kaip ginasi nu aprusinimo bei sulenkinimo drebėjimas, be pastogės liko 1 000 gyventojų. „Jieszkokite prieteliu, neprietelei ir buvo labai sunku surasti skaitytojų dėl kelių visos tautos“. Ir paaiškina, kad „mes esame Informuojama, kad d-ras Sauerweinas vėl neieszkomi atsiras“ priežasčių. Pirmiausia dėl lotyniškų raidžių, priversti rašyti lotyniszkomis literomis musu atvyko į Lietuvą. Kita žinia, kad pavasarį bus nes lietuvininkai nebuvo įpratę skaityti to- laiszką, nes gerei dalei maskoliszkoje Lietu- apsodintas medžiais Rambynas. Taip buvo pavadintas straipsnis pirma- kiomis raidėmis, todėl jie dažniau rinkosi tuo voje gyvenančiu

Load more