... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai,
bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo
Nr. 3 (845) 2018 m. kovo 31 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR
Šiame numeryje Vilniuje paminėtas Baltarusijos 6 Viktoras JENCIUS- BUTAUTAS, Rokiškis Laiškai iš Altajaus liudija... valstybingumo 100-metis Dr. Aleksandras ADAMKAVIČIUS, Vilnius 7 Dr. Jurgita ŽĄSINAITĖ- GEDMINIENĖ, Vilnius 1918-aisiais, kai griuvo vadinamoji „amži- noji imperija“, ant jos griuvėsių kūrėsi naujos Medicinos mokslas ir nepriklausomos valstybės. Tiesa, kiekvienos iš jų likimas buvo vis kitoks, savitas. Vienoms Gardino karališkoji tautoms pasisekė – jos ne tik sukūrė savo medicinos mokykla valstybę, bet ir ją išsaugojo. Kitoms, deja, XVIII a. antroje pusėje nepavyko išsaugoti nepriklausomybės. Tarp tokių nelaimingųjų atsidūrė ir baltarusiai. 1918 m. kovo 25 d. Minske Visos Balta- rusijos kongresas paskelbė Baltarusijos Liau- 8–9 dies Respublikos atsiskyrimą nuo Rusijos bei laisvos ir nepriklausomos valstybės sukūri- mą. Ji gyvavo trejus metus, kol 1921 m. buvo padalyta – dalis teritorijos atiteko Lenkijai, o dalis – Tarybų Rusijai. Taip atsirado Baltaru- sijos Tarybų Socialistinė Respublika. Tėviškės aušra Atkurti savo Nepriklausomybę balta- rusiai sugebėjo tik 1991 m., tačiau ir tąkart, galima sakyti, nesėkmingai. Valdžią greit į 10 Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius savo rankas paėmė diktatorius Aleksandras Lukašenka. Jam visiškai nerūpi baltarusių tautinė savimonė, todėl šalis pamažu tampa Juozas Kasperavičius rusų pasaulio dalimi, prarasdama savo tauti- nį identitetą, kalbą, kultūrą, istoriją. Eisena Vilniuje. Priekyje – dr. Aleksandras Adamkavičius. Oresto Gurevičiaus nuotr. (1912–1947) Ne visi Baltarusijos gyventojai gali Šaltinis –
Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas Mažoji Lietuva Signataro Donato Malinausko Europos kaimų istorija ir Lietuva premija įteikta dr. Vytautui Rubavičiui Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas 2017 m. rugsėjo 11–14 d. Belgijoje vyko tarptautinė EURHO (European Rural History Organisation – Europos kaimiško- sios istorijos organizacija) konferencija, kurioje pranešimą skaičiau ir aš. Tame didžiuliame renginyje dalyvavo per 400 specialistų iš viso pasaulio. Didžiajai Bri- tanijai atstovavo 44 dalyviai, Ispanijai 39, Belgijai 35, Vokietijai 31, Italijai 35, Nyder- landams 22, Švedijai 26, Prancūzijai 29 ir t. t. Netrūko specialistų iš tolimesnių kraštų: 22 dalyviai atvyko iš JAV, 5 iš Meksikos, 2 iš Kolumbijos, 2 iš Izraelio. Buvo atstovų iš Indijos, Japonijos, Tailando, Brazilijos, Argentinos (ir daugelio kitų Pietų Ame- rikos šalių), Australijos, Namibijos ir t. t. Iš Lenkijos atvyko 13 žmonių delegacija, iš Austrijos – 16. Atrodytų, kad Lietuva (ne vieną tūkstantį metų buvusi kaimų šalimi ir Šiais metais signataro Donato Malinausko premija įteikta dr. Vytautui Rubavičiui. Renginyje agrarinės kultūros tauta) galėjo į tokį dalyvavo LR Seimo narys Jonas Liesys (viduryje), signataro Donato Malinausko giminaitis gyd. renginį pasiųsti solidžią delegaciją, kuri Viktoras Jencius-Butautas (antras iš dešinės), signataro kun. Alfonso Petrulio giminaitis gyd. visam pasauliui būtų galėjusi nupasakoti Kęstutis Petrulis (antras iš kairės) ir ankstesnių metų premijos laureatai – Juozas Vercinkevičius šimtmečius gyvavusio lietuviškojo kaimo (pirmas iš kairės), etnologė Nijolė Balčiūnienė, Gintaras Songaila (pirmas iš dešinės) ir jo istorinės raidos ypatumus. Tokia 1694 m. paskelbtas piešinys iš konferencijos pasaulinė tribūna būtų Lietuvai praver- Kovo 11-ąją Vilniuje, Signatarų namuo- to Malinausko vaikaitis Tadas Stomma su leidinio. Daugiau kaip prieš 300 metų gyvenęs se, rašytojui, Lietuvos kultūros instituto žmona Jadvyga ir giminaitis gyd. Viktoras tusi dabar, daug šnekant apie valstietiją, kaimiškąją kultūrą, ekologiją ir t. t. Deja, dailininkas kruopščiai vaizdavo anuometinio vyresniajam mokslo darbuotojui humanita- Jencius-Butautas su žmona gyd. Žiedūna. kaimo kasdienybę Nyderlanduose – gyvuliais ir rinių mokslų (filosofijos) daktarui Vytautui Nuo 2012-ųjų premijas yra gavę šie visuo- Lietuvos kaimus tegalėjau priminti aš – į neartimą Belgiją vykęs kaip privatus naminiais paukščiais besirūpinusią kaimiečių Rubavičiui buvo įteikta Vasario 16-osios menės veikėjai: mons. Alfonsas Svarinskas, šeimą, artoją ir sėjėją atokesniuose laukuose, akto signataro Donato Malinausko kultūros asmuo, ir botanikė dr. Laima Šveistytė, tuometinių kaimiečių trobesius ir jų aprangą premija. Premijos steigėjai – signataro Dona- Nukelta į 3 p. Nukelta į 2 p. 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Voruta Mažoji Lietuva Europos kaimų istorija ir Lietuva Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas
Atkelta iš 1 p. zacija Afrikoje ir Naujajame Pasaulyje, to buvusių maro epidemijų iki vėlesnių eko- doroja derlių, kaip stato trobesius ir t. t. Tas ilgaamžės pasekmės tų žemynų ūkiui ir nominių krizių pasekmių, nuo sėkmingos milžiniškas istorinės ikonografinės medžia- skaičiusi pranešimą apie vaistingųjų augalų kaimo gyventojams. plėtros laikų iki Europai ar pasauliui kil- gos masyvas ir šiandien leidžia labai išsamiai naudojimą mūsų krašte. Tiesa, simbolines Keliolika pranešimų nagrinėjo pieno davusių sunkumų įtakos. Nagrinėti senojo ir pagrįstai apibūdinti tenykštį senąjį kaimą. lietuvių gretas sustiprino išeivijoje gyvenanti ūkio istoriją, sūrių gamybos peripetijas (pa- žemės ūkio pokyčiai, besikeitusios tos srities Teliktų priminti, kad Lietuvoje tokia istorinė energingoji farmacininkė dr. Vitalija Povilai- vyzdžiui, angliškojo čederio paplitimą pa- technologijos (trąšų ir kitų pagalbininkų medžiaga itin skurdi – mūsų kraštas negalėjo tytė-Petri, taip pat besirūpinanti vaistingai- saulyje, prancūzų sūrių praeities savitumus paieškos ir t. t.). pasigirti tūkstančiais dailininkų ar žingei- siais augalais. Aš paskaičiau pranešimą apie ir pan.). Aiškintos vynuogių, tabako ir kitų Stulbino Vakarų tyrėjų galimybės. Ne- džių kaimo piešėjų. iki 1945 m. gyvavusius daržovių augintojų kultūrinių augalų istorijos ypatybės. retame pranešime buvo pasitelkiami kelių Konferencijos metu veikusiuose knygy- kaimus prie Kuršių marių. Daugybė pranešimų buvo skirta kaimo šimtmečių senumo šaltiniai: dar tais laikais nėliuose pardavinėtos dešimtys mokslinių Deja, daugiau apie Lietuvą ir jos kaimus ekonomikai ir socialiniam gyvenimui. Antai, sudarinėti išsamūs kaimiečių ir jų ūkių studijų apie senąjį kaimą ir jo istorinę rai- nebūta jokių kitų žinių – mūsų šalies orga- Didžiojoje Britanijoje daugumai kaimiečių sąrašai, tikslūs sodybų ir kaimų planai. Ro- dą, išleistų svarbiose Vakarų leidyklose ir nizacijoms ir valdžios institucijoms savojo persikėlus į miestus, jau senokai tas didžio- dyti dar XVIII a. leistų veikalų apie kaimą ir apibūdinusių įvairiausius kaimų istorijos kaimo praeitis lyg ir visai nerūpi. Gal jau sios imperijos centras nebepajėgdavo apsi- kaimiečius tituliniai lapai – dar tais laikais momentus. Deja, lietuviškoms akims tų pa- daug kam atrodo, kad neverta prisiminti rūpinti savais maisto produktais, šiuos atsi- kai kurie mąstytojai aiškindavosi kaimo trauklių ir įspūdingų leidinių kainos atrodė mūsų kaimiškųjų ištakų, savosios istorijos – plukdydamas laivais iš kitur. Krizių ir karų problemas, ieškodavo jų sprendimų. Būta „kosminės“. Kartu tai buvo proga prisiminti esą šoksim iškart toli į ateitį, kur tą kaimiš- laikais tenykštė valdžia dalydavo sklypelius išties fundamentalių pranešimų: žinomi beveik tuščius lietuviškosios mokslinės kai- ką praeitį bus paprasta pamiršti visiems miestų dykvietėse ir kitur, kad kuo daugiau tyrėjai, pasitelkę daugybės istorinių šaltinių motyros barus, palyginti be galo toli nuėjusią laikams. žmonių užsiaugintų bent daržovių. Po duomenis, aiškindavosi prieš šimtmečius Vakarų Europą su posovietinėje klampynėje Kažkodėl savo kaimiškąja praeitimi keliolikos metų susilaukta kitų pasekmių – vykusius pokyčius kokios nors vietovės besimuistančia Lietuva. taip domisi Didžioji Britanija (jau ne vieną kokio miesto valdžiai sumanius užstatyti ko- kaimų gyvenime. Beliko pavydėti stebint Atrodytų, kad šiame bare Lietuva ir ne- šimtmetį žengusi intensyvios industrializa- kią dykvietę, susilaukta tenykščių sklypelių darbą, kuriame smulkiai nagrinėta, kaip siruošia vytis Europos. Nutraukus mokslo cijos ir urbanizacijos keliu) bei kitos Vakarų naudotojų protestų. ir kodėl kažkada susikūrė koks kaimelis, monografijų ciklo „Lietuvos kaimų istorinė valstybės. Kokie kaimų istorijos klausimai Nustatinėtos kaimų raidos fazės įvai- kaip jis keitėsi vėliau, kas jame gyveno ir raida“ rengimą, artimiausiais dešimtmečiais buvo nagrinėjami jų pranešimuose? riuose kraštuose – kažkada daugybei kai- pan., viską pagrindžiant gausių šaltinių vargu, ar bus sulaukta reikšmingų veikalų Nemažai buvo kalbama apie buvusius miečių įsisavinant atkampiausius plotelius duomenimis. apie Žemaitijos, Šiaurės Lietuvos, Sūduvos- kaimo moterų vaidmenis, jų ilgai trukusios ir žemės ūkiui menkai tetinkamus plotus, po Galima guostis, kad kokios Didžiosios Suvalkijos ir kitų regionų kaimus. Netenka emancipacijos pradmenis. Beliko pavydėti kelių šimtmečių viskas apsiversdavo kitaip – Britanijos istorikams padėjo gal pati Apvaiz- girdėti, kad valstybės pinigus svarbesniems šalims, uoliai tyrinėjančioms dar XII a. gyva- pasikeitus sąlygoms, tie sunkiai sukultūrinti da – į tą šalį nesibraudavo kokie maskvėnai tyrimams skirstančioje Lietuvos mokslo tary- vusius savuosius kaimus ir tuometinį žemės plotai būdavo apleidžiami. Dabar tuose ar kiti, deginę archyvus, rastas vertybes boje būtų kovojama su įsigalinčia korupcija, ūkį – Lietuvoje nelabai kas težinoma apie tų sulaukėjusiuose plotuose ieškoma kažkada išsiveždavę į Rytus. Deja, būta ir ilgaamžio nesąžiningų asmenų grupuočių savanaudiška laikų žemdirbių gyvenimą. ten vykusio gyvenimo pėdsakų. Vakarų pirmavimo – pranešimuose nagrinė- veikla. Valstybės lėšomis išlaikomas žurnalas Įdomiai nagrinėtos bendrosios kai- Nagrinėti senieji kaimiškieji amatai, tos XVII a. tenykščio agrarinio kapitalizmo „Liaudies kultūra“ mielai publikuoja skaityto- miškojo pasaulio temos: savaip rusenęs aiškintasi atskirų amatų atstovų buvusi apraiškos ir problemos (tenka priminti, kad jus klaidinančius rašinius, proteguodamas kai (bent jau civilizuotuose kraštuose) politinis reputacija (kaip dabar sakoma, „reitingai“). lietuviškuose kaimuose tuomet tebesitęsė kurias grupuotes, ir neskelbia žinių apie tikrąją gyvenimas, ilgaamžiai socialiniai pokyčiai Ne vienoje šalyje gerbti kalviai, galėję at- gūdūs baudžiavos laikai). padėtį. Per savus užtarėjus itin dosniai finan- ir kt. Mokslininkai iš Lenkijos pasakojo likti daug kaimiečiams reikalingų darbų, Gausios pranešimų iliustracijos primi- suotame „Lietuvos architektūros istorijos“ IV apie sociologinius tyrimus šiandieniame pagaminti svarbių dalykų. Senieji amatai nė, kad dar neišradus fotografijos, Vakarų tome pažerta daugybė klaidinančių teiginių kaime, ten kylančias problemas ir ateities (naminis audimas ir kt.) analizuoti kaip Europos kaimus ir kaimiečius piešdavo apie senąjį Lietuvos kaimą, nebandžius apibū- perspektyvas. kažkada užgimdavusios pramonės pirminės tūkstančiai dailininkų ar šiaip mėgėjų, pali- dinti jo reikšmingiausių savybių. Gabesniems Nagrinėta, kaip karai ir kariuomenių užuomazgos. kę gal dešimtis ar šimtus tūkstančių senojo žmonėms telieka ieškoti laimės svetur ar Lie- žygiai paliesdavo kaimus Italijoje, Suomijoje Tyrinėti įvairiausi kaimo ekonominės ir kaimo ir gyvenimo jame atvaizdų. Nuo seno tuvoje likti kokiais pastumdėliais, pavydžiai ar Rumunijoje. Prisiminta europinė koloni- socialinės raidos momentai: nuo kažkada ten paišyta, kaip kaimiečiai sėja ar aria, kaip besidairančiais į rimtų tyrėjų darbus Vakarų
Valstybinė lietuvių kalba Vasario 16-osios akto signatarai „Talka kalbai ir tautai“ griežtai Romoje pagerbtas signataras pasisako prieš bandymus įteisinti prel. Kazimieras Steponas Šaulys dvikalbystę Lietuvoje Romoje vasario 16 d. būrys lietuvių Verano kapinėse pagerbė Lietuvos Valstybės Tarybos Kovo 2 d. visuomeninė asociacija „Talka tikrų Lietuvos vietovių valstybinėse įstaigose, nario, Vasario 16 akto signataro prel. Kazimiero kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respubli- be valstybinės kalbos mokėti ir vadinamąsias Stepono Šaulio atminimą. Prelatas K. S. Šaulys kos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komi- „pagalbines kalbas“, tuo sudarydamas sąlygas mirė Lugano mieste, Šveicarijoje, 1964 m., po kele- siją, prašydama nepritarti grupės Seimo narių diskriminuoti Lietuvos piliečius pagal kalbų rių metų buvo perlaidotas Popiežiškosios lietuvių teikiamiems įstatymų projektams, kuriais mokėjimą. Taip būtų pažeistas valstybinės Šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje. siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse kalbos, darančios visus piliečius lygius prieš ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias įstatymą, statusas“, – rašoma visuomenininkų Būrys Italijos lietuvių, dalyvaujant Lietuvos „pagalbines kalbas“. pareiškime. Respublikos ambasadoriui Italijoje Ričardui Šle- Š. m. vasario 15 d. Seimo socialdemokra- „Smerkiame pastangas įteisinti dvi- pavičiui, ambasadoriui prie Šventojo Sosto Petrui tų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas kalbystę Lietuvoje. Tai prieštarauja mūsų Zapolskui ir Italijos lietuvių bendruomenės pirmi- Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, šalies Konstitucijai. Lietuva niekuomet nėra ninkei Elzei Di Meglio, atnešė gėlių puokštę prie Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, pasirašiusi jokių tarptautinių susitarimų, atminimo lentos, kurioje lotyniškas įrašas liudija, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų kurie įpareigotų suteikti kalbines privilegijas jog šioje vietoje palaidotas Lietuvos valstybės at- įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Valstybinės kitakalbiams Lietuvos piliečiams. Nei Europos kūrimo 1918 metais Akto signataras. Lietuvių ko- lietuvių kalbos įstatymo pataisas (XIIIP-1697), Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų legijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis vadovavo kuriomis numatoma visose Lietuvos vietovė- konvencija, nei 1994 metų Lietuvos–Lenkijos Viešpaties Angelo maldai. se, kuriose tautinės mažumos atstovai sudaro draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendra- Pagerbimo dalyviai paminėjo nepriklausomos gyventojų trečdalį, įteisinti savivaldybėse ir darbiavimo sutartis, nei jokie kiti teisės aktai Lietuvos valstybės atkūrimo Vasario 16-osios akto šimtmetį ir šiemet sukankančias prel. K. Šaulio per- valstybės įstaigose „pagalbines kalbas“. neįpareigoja Lietuvos įteisinti dvikalbystės Signataro prel. Kazimiero Stepono Pasak visuomenininkų, „šis siūlymas ar kokių kitų privilegijų. Tautinių mažumų laidojimo Romoje penkiasdešimtąsias metines. Šaulio kapas. Vatikano radijo nuotr. akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Konstitu- įstatymas apskritai yra perteklinis teisės aktas Lietuvių kolegijos koplyčioje Romoje, be kitų, cijos 14 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinį ne tik todėl, kad dauguma Europos Sąjungos palaidotas Lietuvos Respublikos įgaliotasis minis- Šaltinis
Prieš ketverius metus Rusija aneksavo proga rūpestis dėl ekologijos virto didžiu- Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmoge- liu galvos skausmu, kad Krymo aneksijos liukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija pavyzdžiu Klaipėdos kraštas, šimtmečiais buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Pu- ėjęs iš rankų į rankas, atiteks Rusijai. Kartu tinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą su Karaliaučiaus sritimi tai taptų strateginiu iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą placdarmu kovoti su „agresyviomis Vakarų siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, užmačiomis rytinėje fronto linijoje“. Kitaip naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai sakant, Krymo ir Rytų Ukrainos frontas galė- pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputa- tų persikelti ir prie Baltijos krantų... Minėtos tas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo ir jau neegzistuojančios viešosios įstaigos susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos tinklalapis internete buvo atvirai prorusiš- nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kas, jame naujoji Ukrainos valdžia buvo kurią jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų vadinama fašistais, o konfliktas Kryme – įvykdytu pasikėsinimu. JAV ir ES karu prieš Rusiją. Po keleto dienų V. Putinas aišku skubėjo. Jo nuotaika paskelbta, kad po peticija jau surinkta dau- buvo prasta. Tą pačią dieną iš Kijevo pabėgo giau nei 100 parašų. Organizatorių tikslas – V. Janukovyčius. Maidanas kunkuliavo, o surinkti 10 000 parašų. Maskvos remiami separatistai niekaip nega- Parašų rinkimo organizatoriai, aiškin- lėjo nuslėpti, kad į Ukrainos rytus veržiasi iki dami, kodėl Klaipėdos kraštas turėtų būti dantų ginkluoti Rusijos kareiviai, gabenama atplėštas nuo Lietuvos, teigė, kad Rusija tam ginkluotė. Reikėjo užsitikrinti geras geopoli- turi ir juridinę, ir moralinę teisę. Esą pasku- tines pozicijas Juodosios jūros regione, moty- tiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais vuojant tai JAV ir NATO interesais regione. Lietuvos Respublikos ir Trečiojo Reicho sieną žymintys herbai ant Širvintos upės tilto, Kudirkos 1945 m., vaduodami Klaipėdos kraštą nuo Paskui jis melavo. Kad į Rytų Ukrainą Naumiestis. Nuotr. iš „Deutsches Grenzland Ostpreussen“, 1938 Vokietijos nacių kariuomenės, žuvo apie 130 rusų savanoriai atvyksta pakariauti atostogų tūkst. sovietų karių. Bet vienos iš Klaipėdos metu, o „žalieji žmogeliukai“ – tai vėlgi „en- būstus užėmė atėjūnai. JAV leidinys „Ame- apkaltinus juos antivalstybine veikla. Jų nuo- miesto taryboje atstovautų politinių partijų – tuziastai“, kurie esą kamufliažinę uniformą rican Journal of Political Science“ rašė, kad seklus raginimas priešintis eurui, Lietuvos „Rusų aljanso“ – narys Aleksandras Mi- gali nusipirkti bet kurioje karo reikmenų kelionėje į tremties vietas ir pirmaisiais jos narystei ES ir NATO, skalūninių dujų išga- chailovas tąkart atsiribojo nuo šios akcijos parduotuvėje. Nerangus buvo tas humoras, metais mirė apie 46 proc. Kryme gyvenusių vimui Žygaičiuose, valdžios kritika, įvairių ir vadino ją provokacija. bet V. Putinas spaudos konferencijoje ir ne- totorių. Tik 1989 m., kai SSRS ėmė byrėti, proklamacijų platinimas – dar pusė bėdos. Panašiai kaip Klaipėdos krašto gyventojai slėpė pokštaująs. Juk visi žinojo: specialios jiems buvo leista grįžti į pusiasalį. Kai kuriuos jų veiksmus galima vertinti kaip tuomet buvo kurstomi ir kaimynai latviai. Visi paskirties būriai be atpažinimo ženklų įžen- Savo nugalėtojiškoje kalboje 2014 m. radikalių nuomonių raišką. Latvijos gyventojai, tarp kurių rusų didesnė gė į Krymą tam, kad užtikrintų referendumo kovo 18 d. V. Putinas apgailestavo, kad Ni- Tačiau šis procesas, užsitęsęs kone ketve- dalis negu Lietuvoje, taip pat buvo raginami spektaklį, izoliuotų ir šiaip bejėgius Ukrainos kita Chruščiovas atidavė Krymą Ukrainai. rius metus, priminė šių žemaičių „patriotų“ pasirašyti peticiją dėl Latvijos stojimo į Rusi- karinius dalinius ir užčiauptų burnas nepa- Kremliaus ideologai ir šiandien kalba, jog agitaciją pasirašyti peticiją, kad Klaipėdos jos Federacijos sudėtį. Parašų rinkėjai tikino, tenkintiems. tuometinis SSKP CK generalinis sekretorius kraštas būtų grąžintas Rusijos Federacijai. kad jei Latvija „vėl taptų Rusijos Federacijos V. Putinas okupacijos ir aneksijos tem- tai padarė lengva ranka, netgi lengvai ap- Apie tai rašiau DELFI straipsnyje „Po Krymo dalimi“ (iš tikrųjų, Latvija buvo okupuota So- pais pralenkė J. Staliną. KGB papulkininkis girtęs, esą gerokai padauginęs per iškilmes, atėjo eilė Klaipėdos kraštui?“ (Č. Iškauskas, vietų Sąjungos), tada visiems Latvijos gyven- Krymo aneksiją įvykdė per pustrečio karto skirtas 300-osioms Pereslavlio sutarties pri- „Po Krymo atėjo eilė Klaipėdos kraštui?“, in: tojams atsivertų didelės perspektyvos, daug trumpesnį laiką, nei J. Stalinas tai padarė su jungti Ukrainą prie Rusijos metinėms... „Delfi“. Prieiga per internetą –
Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas Signataro Donato Malinausko premija įteikta dr. Vytautui Rubavičiui
Atkelta iš 1 p. Malinausko atminimas. Iš tikrųjų, vien sūnumis Luku ir Bernardu, Vėtrė Marke- klausomybės Akto signataras, agronomas, jau dviejų solidžių knygų išleidimas vičiūtė su sūnumi Vėju Leščinsku, Donato diplomatas.“ „Vorutos“ steigėjas, leidėjas ir vyriausiasis (Raimundas Lopata, Nepriklausomybės Malinausko premijos laureatai Gintaras Vienas iš premijos steigėjų Viktoras redaktorius Juozas Vercinkevičius (2012), akto signataras Donatas Malinauskas, Songaila, Nijolė Balčiūnienė, Vilniaus uni- Jencius-Butautas kalbėjo ir apie Lietuvių „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Trakai: Voruta, 1997; Viktoras Jencius- versiteto Filosofijos katedros vedėjas dr. draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Kazimieras Garšva (2013), visuomenininkė, Butautas, 1918 m. Nepriklausomybės Akto Kęstutis Dubnikas, Lietuvos Respublikos istoriografijos dalykus – archyvinė medžiaga etnologė Nijolė Balčiūnienė (2014), politikas signataras Donatas Malinauskas, Trakai: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo yra gausi, bet mažai tyrinėta. Jis žada leisti ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos Per- Voruta, 2011), kurioms lėšų skyrė Trakų Seimo 1990–1992 m. narys Ryšardas Ma- antrą knygą apie Donatą Malinauską ir joje sitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir rajono savivaldybė, daug ką pasako, o ceikianecas, rašytojas Antanas Žilėnas, dr. atskleisti Donato Malinausko veiklą minė- Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras didžiausia pagarba signatarui parodyta, Aldona Vasiliauskienė, Vilius Maslauskas toje draugijoje. Songaila (2015), Lietuvos architektūros kai 2013 m. Onuškio vidurinei mokyklai ir kt. istorijos mylėtojai. Gyd. Viktoras Jencius įteikė dizainerės tyrinėtojas, istorikas dr. Kazys Napoleonas (dabar – gimnazija) buvo suteiktas Donato „Vorutos“ laikraščio leidėjas J. Vercinke- Vėtrės Markevičiūtės pagamintą keraminį Kitkauskas (2016), Vytauto Didžiojo uni- Malinausko vardas. vičius pristatė premijos steigėjus ir priminė, medalį dr. Vytautui Rubavičiui, kuris padė- versiteto Letonikos centro vadovas, Litua- Renginyje taip pat dalyvavo signataro kad signataro atminimas įamžintas ir Vilniu- kojęs už šį reikšmingą įvertinimą, perskaitė nistikos katedros profesorius dr. Alvydas kun. Alfonso Petrulio giminaičiai Nijolė je – yra Donato Malinausko gatvė, o Vilniaus pranešimą „Tauta ir valstybė“. Butkus (2017). Petrulytė-Štriupkuvienė ir Vasario 16-osios miesto viešojo transporto autobusas Nr. 52 Įteikiant premiją dalyvaves LR Seimo klubo pirmininkas, gyd. Kęstutis Petrulis (Centras–Ukmergės g.–Tarandė) pažymė- Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, narys Jonas Liesys papasakojo, kaip Trakų su nariais, premijos steigėjai ir signataro tas signataro nuotrauka ir įrašu: „Donatas Irma STADALNYKAITĖ rajone yra įamžintas signataro Donato giminaičiai Žiedūna ir Viktoras Jenciai su Malinauskas. 1869–1942. Lietuvos Nepri- Juozo Vercinkevičiaus nuotr. 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Voruta Punktai sakymų Vasario 16-osios kalba, skirta Valstybės šimtmečiui, iš Signatarų namų balkono, 2018 m. vasario 16 d. Prof. Vytautas LANDSBERGIS, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Jaunoji šimtamete Lietuva! Tebūnie taip. kovojam ne prieš valdžios kūną, bet prieš Sveikinu tave, pradėjusią skaičiuoti an- Buvau Sąjūdyje nuo pat pradžios ir pui- blogio dvasią“, – kažin kada dėstė apaštalas trąjį Respublikos šimtmetį. kiai atsimenu Sąjūdžio ideologiją, kaip ją Paulius laiške efesiečiams. Jeigu šiandien tai Sveikinu tave išdidžią naujausiais pa- formavom. Kvietėm visus Lietuvos žmones kai kam nors pernelyg sudėtinga, manykim, saulinio mokslo technologijų atradimais – eiti kartu, nes čia mūsų Tėvynė, nepriklau- kad piktoji dvasia ir blogio dvasia – bemaž tik žiūrėk, pasauli, su kuo ateina ir ką tau somai nuo jų tautybės, etninės kilmės ar net tas pats. Skirtumas tas, kad piktąją dvasią atneša Lietuva. kokiom aplinkybėm jie čia atsirado. Ar jie čia galima nupiešti su ragais, o blogio dvasią O be to dar išdidi vis gausesniais sporto jau daugelį kartų gyvena, ar atvažiavo prieš reikia pajusti, atpažinti. Lietuvoje verčiau ati- laimėjimais – plaukikų, irkluotojų – paste- keliasdešimt metų, ar vos prieš dešimt, mes dėti paveikslėlius. Priminei teisybę, ir gana. bėkim, tai ne sukčių „laimėjimai“, kurių kalbėjom apie pilietinę visuomenę ir būtent Svarbiau stoti prieš blogio dvasią. Tegul didiesiems atstovams dar tenka išsisukinėti apie Lietuvos tautą. Sakydavom: Lietuvos jaunimas pasiskaito Išminties knygą. per dopingų makalynes – ir vis tiek jie eina žmonės. Tokia buvo labai paprasta sąvoka: Ateina nauja banga, ir jaunimo, ir vėl gėdingai lauk, o Lietuva žengia ir laimi! visi Lietuvos žmonės. Visi – lietuviai tuo, prabundančios visuomenės, kuri bus pajėgi Per šimtmetį televizijoje mestelėjote: „jūs kad Lietuva jiems brangi. Jie atėjo čia ir nori, pasakyti „ne“. Žodis „ne“ kartais yra nepa- ten su Tapinu“, ir buvo žavu, kiek Lietuvoje kad Lietuva būtų laisva, nepriklausoma šalis, prastai svarbus. Ne – blogiui, ne – blogajai mokslo talentų! Pasaulinių! Taipgi sporto. kurioje visi galės kartu dirbti ir ją kurti. valstybės krypčiai, ne – visuomenės smuk- Ir vis dėlto paradoksų šalis! Daugybė Bet ar tapome kiek nors laisvesni? Viskas dymui į išsigimimą. Ir nė kiek ne prastesnis niekalo ir niekybės. prieštaringa. Esame laisvesni, be abejo, nuo žodis „gana“. Ir jis turi būti pasakytas. Be Valykimės, Dieve mano. sovietų armijos ir neteisėtos sienų kontrolės, langų daužymo, be grasinimų, tiesiog tvirtai Nejau reikia tiek vogti? Prof. Vytautas Landsbergis nuo KGB teroro ir „tarybų valdžios“ saviva- ir aiškiai: „Gana, ponai draugai.“ Susitvarkykim su ta aikšte. Ar ji tikrai lės. Laisvesni rinktis darbą ir studijas, kurti Jeigu tavo tėvynę kas nors žemina, ar mums per didelė? Ar nukirstas miškas gra- Tu dangau beribis, verslus, keliauti po pasaulį ir jame reikštis. turi pakankamai garbės jausmo užstoti, žiau už skriejantį raitelį? laimink mūsų žygį. Tačiau tebeturime pakankamai ir senųjų protestuoti? Jeigu tavo tėvynę skriaudžia, ar Pamėginkim būti atlaidesni vieni ki- Buvom baisiai suvaryti, valdžios papročių ir savivalės, nesame laisvi tu turi drąsos ją ginti, nes tau skaudu, kad ją tiems. bet sapnavom Vytį. nuo korupcinių neteisybių. Nesame laisvi skriaudžia? O gal tu lendi į krūmus su savo Gaila žmonių, kuriems atrodo, kad nuo savo praeities, t.y. nuo sovietinių elgesio menku skausmu? Karys toks neturėtų būti. didžiausias malonumas – tai įkąsti savo Tie dvidešimt politikų savanorių nuo normų, gobšumo, pataikavimo. Šia kryptimi Partizanai dėl to ėjo mirti. artimui. „Aušros“ ir „Varpo“ laikų, niekieno neliepia- dar augti ir augti. Kaip linkėjo amžinatilsį Buvo jau kartą panašu į stebuklą, atrodėm O jei pavyktų pažeminti savo Tėvynę! – mi, tik širdies pašaukti, ėjo atkurti Lietuvos. Vincentas Sladkevičius. esą kitokie. Norėjom gyventi kitaip. Kaip žmo- čia tai didžiausias malonumas. Susirinko 1918-aisiais Vilniuje, Pilies gatvėje, Tačiau vienam išmėginimui Lietuva nės tarp žmonių. Atrodė, lyg būtume tapę kito- Vargšai, kurie nežino, ką daro. kad pareikštų lietuvių tautos ir šviesuomenės dar nerado tinkamo rakto. Tai vidaus būvį kie, tarsi išties galime būti kitokie. Prisiminkim Piliečiai pilėnai! išpuoselėtą, subrandintą valią: teesie Lietuvos menkinantis materializmas, valdžios bei Sąjūdį ir Atgimimą ir pamėginkim dar kartą. Ką tik išgirdau, šiomis dienomis, mažo valstybė ir vėl! Tebūnie ji nepriklausoma, turtų godulys, pagraužęs paskutinį buvusį Tai požiūris į žmogų, tavo artimą, tai požiūris berniuko didelę mintį. „Piliečiai yra tie, kurie demokratiniais pagrindais besitvarkanti, visų išsilaisvinimo idealizmą. Žmonės, kurie savo į šalį, tavo artimą. Ar aš čia kam nors reika- turi pilį.“ Taip, vaikine. Ne tik turi, bet ir gina žmonių laisvai išrinkto Seimo vadovaujama. žemėje turėjo būti broliais, ėmė jaustis pra- lingas? Visame dideliame pasaulyje! Koks aš ją. Ginsimės paskutinėje aukštumoje. Kur Su šia Vasario 16-osios idėja, viltimi ir sampra- našesni arba prastesni vieni už kitus. Ramiai galiu būti kam nors reikalingas – savo artimui gynėjai, ten sostapilė. Ten tavo šalis. ta ėjom dar sykį į Kovo 11-ąją ir vėl skelbdami apgaunantys ir skaudžiai apgautieji. O dalis ir savo tėvynei? Aš reikalingas ir tu reikalingas Dabar siūloma turėti ir ginti daugiau teisę būti Lietuva ir tokia Lietuva, kiek jos netgi permąstė, kad ankstesnė nelaisvės ne- geresnis, būk žmogus su širdimi. sostapilių, ne tik vieną lietuvišką. Tai būtų piliečiams pakaks proto ir atsakomybės. laimė buvo jų laimė. Pasidalijimas į turtingus Prabuvom jau šimtą metų tokioje gražio- pamatų plovykla. Ir Dievas davė laisvę. Tada savanorių galingus ir neturtingus bejėgius darėsi vis di- je šalyje, kurią dabar per mažai mylime. Ar Neturim daug laiko žaisti savimi kaip iškovotą, paskui gintą sukilėlių, partizanų, desnis. Buvo stabdomi mažieji, norintys pra- prabūsime joje dar kiek? Taip, jei mylėsime lėlėmis. ir vėl jau taikiu būdu iškovotą Kovo 11-ąją, sisiekti ir stotis ant kojų. Pagarba žmogui – paukštelius ir vaikelius. Jeigu norėsime būti Būsim stumiami ir blaškomi. Laikysimės Sausio 13-ąją. Ją tereikėjo branginti, puoselė- visai antisovietinis reiškinys – garavo kaip kitokie. Išnyksime kaip dūmas, jei nenorė- tik būryje. ti, ginti jau kitais būdais. Ginti kaip kiekvie- ryto rasa. sime būti kitokie. Jei nemylėsime vaikelių Ar įmanoma atsilaikyti? no paprasto žmogaus teises nomenklatūros Savo vienintelę valstybę turėtume puo- ir neatsikratysim blogojo savęs. Piktuolio, Šimto metų ištvermė parodė, kad įma- niokojamoje Lietuvoje. Ginti kaip garbę ir selėti kaip daržą, kaip sodą, kurį pirmiausia pavydelninko, sovietinio gobšuolio. noma. teisingumą. Neleisti, kad koks atsibastėlis reikia ugdyti, kad būtų vaisių visiems. Ma- Plėšdamas aplink, tu apiplėši ir save Nuolatos tyčiotųsi, o nuosavi gudragalviai Tėvynės terialistai į ją žiūri kitaip – kaip į dubenį, iš pats. Nebeturi nieko. Dovanodamas aplink, Lietuvos meilę pravardžiuotų idiotizmu. kurio patogu priėjus pačiam pasrėbti. Ir pri- apdovanoji ir save. Tąsyk esi. Tik šiuo būdu, broliai kažkur joja. Čia, deja, per mažai gynėm. Nesukilo eina būriais, grupėmis draugų. Nelaimė ta, darbščiuoju būdu senovės Lietuvių, Kalnėnų Saulė teka protestuoti visa Lietuva, tarytum pasidavė. kad Lietuvoje gyvenant galima širdimi išeiti ir Žemaičių, dar išliksime. mėnuo dega Bet aš manau, ji sukils. svetur, kai tėvynės meilės vietą užima ne- Kryžius žadėjo gyvybę. upės nesustoja. Būkim garbingi žmonės, ir bus mūsų Tė- meilė, tada nesunku ir nusigręžti amžiams. vynė garbinga. Kai garbinga, tai ir teisinga. Kas palaiko tokį suskilimą Lietuvoje? „Mes Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Knygos Antroji kelionė per Pietų Karšuvą Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2018 m. pradžioje pasirodė iš esmės ir Pašaltuonio medinių bažnyčių ansambliai, kad Karšuvos girioje yra išlikęs ilgametės (nuo galėjo kai kurie atnaujintas ir papildytas keliautojo po Tauragės, Joniškės (Bernotiškės kaime), 1422 m.) sienos tarp LDK (vėliau Rusijos) ir netikslūs faktai Tauragės kraštą žinynas „Pietų Karšuva“*. Gaurės ir Eržvilko kapinės, modernistinės Kryžiuočių ordino valstybės (vėliau Prūsijos, ir jie toliau tira- Šis nedidelio formato (patogaus kelionėje), architektūros pastatai Tauragėje, paminklas Vokietijos) liniją žymėjęs griovys su sampilais žuojami. Tyrimai puikaus dizaino ir aukštos poligrafinės Tauragės konvencijai Staiginėje, 1941 m. posūkiuose. Knygoje aprašyta Žemaitijos tęsiasi ir jau gali- kultūros leidinys su gausiomis iliustracijo- statyti Molotovo linijos dotai Kuturiuose, etnokultūrinio regiono dalis, o administracine ma patikslinti, ką mis, nuotraukomis (nemažai iš jų – naujos, Milgaudžiuose ir kitur, Tauragės krašto prasme – beveik visas Tauragės rajonas bei autoriai ateityje darytos 2017 m.) ir žemėlapiais. Jis, skirtas muziejus ir jo ekspozicija buvusioje NKVD šiaurinis Jurbarko rajono pakraštys, kuriame ir padarys. Tau- ne tik šio krašto mylėtojams, tikrai sudomins (MGB) būstinėje, Lietuvos partizanų Kęstu- seniau taip pat gyveno karšuviai. ragėje Jonas Pi- ne vieną lietuvį, kur šis begyventų. Ši kny- čio apygardos vadų žūties vietos Kaziškės ir Autorių teigimu, Pietų Karšuva – labai piras kunigavo Knygos viršelis ga – „Šiaurės Karšuvos“, išleistos 2016 m., Bijotų miškuose. Šie ir daugelis kitų objektų žalias kraštas, kuriame gausu miškų ir pel- ne 1872–1882, o „sesė“. Žinyną parašė ir leidybai parengė aprašyti glaustai, tačiau tekstas „patikimas“, kių, Jūros atvertų atodangų, kur teka šim- 1872–1883 m., Martynas Keturakaitis – ne kauniečiai doc. dr. Vytenis Almonaitis ir nes, rengdami knygą, jos autoriai vėl keliavo tamečių ąžuolų apgobtos Šešuvis, Ančia ir 1883–1892 m., o 1884–1892 m. (p. 51–52). doc. dr. Junona Almonaitienė, o išleido jų po pamėgtą kraštą, apžiūrėjo visus apra- Šaltuona. Tai buvęs pasienis, kuris pirmasis Kunigo Jono Oko gyvenimo datos (p. 90) ne įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“. šomus objektus, stebėjo pasikeitimus, tiek pasitiko Žemaitiją puolusius kryžiuočius, 1922–2011 m., o 1918–2011 m. Knygą maketavo Skaidra Vaicekauskienė, džiugius, tiek liūdnokus. per kurį klampojo knygnešiai iš Mažosios Knyga „Pietų Karšuva“ 2018 m. vasario redagavo Jonas Varnauskas, viršelio autorė – Palyginus su pirmuoju, 2004 m. pasiro- Lietuvos. Vėliau jis matė du pasaulinius 23 d. buvo pristatyta 19-toje Vilniaus knygų Rita Brakauskaitė. Pridedamą spalvotą džiusiu, leidimu, knyga iš esmės atnaujinta karus, o dabar turi gausiausią Lietuvoje mugėje. Turiningą pristatymą vedė etnologė žemėlapį sudarė V. Almonaitis, braižė Rūta ir pastorėjusi net 112-ika puslapių. Žinyne evangelikų liuteronų bendruomenę. Gražina Kadžytė. Dalyvavo archeologas, Žezdrytė. Leidinys dedikuotas Tauragės aprašyta apie 60 naujų vietų (Baužaičių pelkė, Knyga skiriama keliausiantiesiems į Lietuvos Respublikos Seimo narys akad. Eu- krašto 1918–1920 m. savanorių kūrėjų at- Margiškiai, Norkaičiai, Pilsūdai, Šilinė ir kt.). Tauragės kraštą, tačiau galima ir nekeliant genijus Jovaiša, Tauragės rajono savivaldybės minimui. Iš viso 2018 m. išleistoje knygoje yra net 132 kojos iš namų ją su dideliu pasitenkinimu administracijos direktoriaus pavaduotojas Knygos anotacijoje rašoma, kad tai – išsa- skyreliai, skirti gyvenamosioms vietovėms, skaityti, nes joje tiek daug informacijos, įdo- Vytautas Navickas, Kultūros paveldo depar- mus kelionių vadovas po istorinio Karšuvos miškams, pelkėms ir kitiems objektams. At- mių įvykių, datų, žmonių ir vietovių likimų, tamento prie Lietuvos Respublikos kultūros regiono pietinę dalį – Tauragės kraštą. Įvade naujintame žinyne aprašyta 111-ika kaimų, aprašytų glaustai, bet labai vaizdingai. ministerijos vyriausioji specialistė Nijolė trumpai aptariamos jo gamtinės ypatybės, bažnytkaimių, miestelių. Leidinyje publikuo- Autoriai tikisi, kad ši knyga paskatins Narbutaitė ir dešimtys mugės lankytojų. svarbiausi istorijos ir kultūros bruožai. jama apie 500 įvairių iliustracijų. Pateikiamos tolesnius ieškojimus, naujas idėjas paveldo Beje, šios knygos pirmasis leidimas Pagrindinėje dalyje pristatomi Tauragės daugumos sunkiau randamų paminklų ir etninės kultūros puoselėjimo, lokalinės (2004) apdovanotas Lietuvos Respublikos rajone (išskyrus Lauksargių apylinkes) bei geografinės koordinatės. Svarbiausios 195 istorijos populiarinimo veiklose, kaip jau ne Švietimo ir mokslo ministerijos surengta- Jurbarko rajono šiaurinėje dalyje esantys lankytinos vietos pažymėtos pridedamame kartą yra nutikę jų leidiniams begyvenant me mokslo populiarinimo darbų konkurse paveldo objektai bei kitos lankytinos vietos: žemėlapyje. Žinynas skiriamas kultūrinio pa- savąjį gyvenimą. Taip pat autoriai dėkoja 2005 m. antrąja premija. Gal savos premijos Rekstukų ir Genių atodangos, aukštapelkė žintinio turizmo mėgėjams, taip pat visiems, visiems, kurie materialiai ar geranoriškai sulauks ir antrasis leidimas? Plynoji, Draudenių ežeras, Gaurės ir Vėža- besidomintiems Lietuvos gamta, istorija bei parėmė savo žiniomis ir kitais būdais prisi- laukio ąžuolai, Ivangėnų, Batakių, Pagra- kultūros paveldu. dėjo prie šio leidinio pasirodymo. * Pietų Karšuva: keliautojo po Tauragės kraštą žinynas, sud. Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė, 2-asis mančio ir Eržvilko piliakalniai, Stabinės Šiame žinyne aprašomos teritorijos ribos Pagal mano tyrimus, kai kurios ev. liute- atnauj. ir papild. leid., Kaunas: Keliautojo žinynas, šventvietė, Tauragės katalikų ir evangelikų apibrėžtos atsižvelgiant į istorinį pamatą – ronų kunigų datos turėtų būti patikslintos. 2017, 304 p.: iliustr., spalv. žml. ISBN 978-609-8063-13-4. liuteronų bažnyčios, Skaudvilės, Sartininkų XIII–XIV a. gyvavusią Karšuvos žemę. Įdomu, Enciklopedijose ir kituose leidiniuose įsi- Tiražas 1 500 egz. Voruta 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Lietuvos radijo istorija Radijo žurnalistikos atspindžiai Zenonas Jonas MIKŠYS, Vilnius Kokie interviu skambėjo eteryje? jų ir Radijo žinių reporteriams, buvo per nei gyrė, nei barė. O tas interviu paprasčiau- daug rodyti savo asmeninę kūrybinę inicia siai eterio nepasiekė. Per daug nereikšmingas Tais laikais Lietuvos sovietinio radijo tyvą, ypač interviu pasirenkant aukštesnio dalykas tokia paroda, kad apie ją viešai per eteris buvo užkimštas įvairiausio lygio marga valdžios rango pašnekovus – CK sekretorius, radiją kalbėtų kompartijos vadovas. Be to, ir spalvės tematikos komunistinės ideologijos, CK biuro narius ir kandidatus į biuro narius, triukšmo aplink daug, skamba tranki kaimo lenininės, stalininės, chruščiovinės, brežnevi- kitą partinį ir sovietinį elitą. Be LRT komiteto kapelos muzika. Maždaug tuo motyvavo nės, andropovinės, pagaliau ir gorbačiovinės vadovų (J. Januičio, J. Mitalo, J. Kuolelio, radijo valdžia šio interviu netinkamumą propagandos. Per kraštus liejosi politiniai F. Mačiansko) žinios, pritarimo ir palaimini- eteriui. Mano kolegai Leonardui Valaičiui tauškalai apie tariamus žygdarbius ir laimė- mo tiesiog buvo draudžiama prie mikrofono panašiu atveju labiau pasisekė. Per vieną jimus – jau pasivijome ir beveik aplenkėme kviesti ir kalbinti kokį nors kompartijos ar vadinamą komunistinio darbo šventę – le- kapitalistinius Vakarus, gyvename puikiai, sovietinės vykdomosios valdžios vaduką. nininę šeštadienio talką – jis ruošė reportažą gyvensime dar šauniau, neleisime niekam iš Tokiais atvejais vykdavo „suderinimai“ su iš statomo naujo Operos ir baleto teatro, kur mūsų tyčiotis, į ateitį žengiam koja kojon su CK Propagandos ir agitacijos skyriumi, sekre- talkino A. Sniečkus su savo bendražygiais ir šlovinga kompartija ir t. t., ir pan. torių padėjėjais, instruktoriais. Todėl eiliniai pavaldiniais. Kaip vėliau pasakojo Leonar- Po gabalėlį, po šapelį ir man teko minkyti, žurnalistai purtėsi tokios „garbingos“ misijos. das, A. Sniečkus buvo gerai nusiteikęs, kaip kočioti tą sovietinį ideologinį-propagandinį Antra vertus, interviu įrašuose bet koks žur- ir visi, dirbo nestoviniuodamas, kasė kastuvu, žlėgtainį, murkdytis melagystės ir veidmai- nalisto dalyvavimas šalia pašnekovo buvo nešiojo statybinių medžiagų atliekas. Trumpu niavimo purve. Vos ne kiekviename mūsų visiškai nereikalingas: prie mikrofono lieda- atokvėpio metu net bandė dainą užvesti. Tad gyvenimo žingsnyje buvo jaučiamas komu- vosi ilgas nuobodokas monologas be jokių ir interviu Lietuvos radijui buvo nuoširdus, nistinis savos tautos kultūros bei tradicinių klausimų, pauzių. Pašnekovas kalbėdamas jautrus, be jokių ilgų išvedžiojimų, be tų dvasinių vertybių naikinimas, priverstinis ne laisvai ir žmoniškai interpretuodavo, o iš valdiškų nuvalkiotų frazių. šios ideologijos diegimas visuomenėje. Bė- mažyčių mašinėle didesniu šriftu atspausdin- Bet Konarskio gatvėje Komiteto va- gant metams taip įpratome, kad atrodė, jog tų lapelių labai atidžiai ir nuobodžiai tą tekstą dovai, įdėmiai perklausę jau sumontuotą tik taip, o ne kitaip ir turi būti, net ėmėme skaitė, stengdamasis kai kurias kalbos vietas kokių penkių minučių trukmės reportažą, tikėti, kad dirbame naudingą, svarbų, kilnų pabrėžti, pakeldamas ar nuleisdamas balso dar ilgokai abejojo, ar leisti eterin, ar ne, te- švietėjišką darbą. Taigi, ne tik savo klau- intonaciją. O pats tekstas buvo kuriamas ir lefonu derino su CK propagandininkais. Tik sytojus, bet ir patys save pradėjome baisiai Lietuvos radijo korespondentas Zenonas rašomas nemažo būrio „bendraautorių“, pa- po to reportažas buvo ,,palaimintas“ ir su apgaudinėti. Jonas Mikšys prie Lomžos katedros bazilikos, sitelkus savo šefų senus pranešimus, sakytas pakartojimais skambėjo pagrindinėse žinių Sovietų valdžia visuomet vienaip ar kitaip laukiant popiežiaus Jono Pauliaus VI, Lenkija, kalbas, taip pat suvažiavimų, plenumų, biuro laidose. Tokia sėkmė radijo reporterį retai posėdžių, aktyvo pasitarimų medžiagą. Jokių lydėdavo. Dažniau atsitikdavo priešingai. meistriškai apžaisdavo tuos, kurie turėjo 1991 m. vasara garbės ir sąžinės. Ir garbę, ir sąžinę, ir doru- klausimų čia ir negalėjo būti, kaip nebūdavo Štai traukiniu „Lietuva“ iš Maskvos grįžta mą ji paprasčiausiai brutaliai pamiršdavo, namuose rašiniuose nerasi gilesnės analizės, ir konkretumo, analizės, savikritikos. Visur Lietuvos kompartijos delegacija, dalyvavusi asmenybę paversdama menkaverčiu indi- savikritikos. Atviro, artimo ir nuoširdaus kartodavosi šie nuvalkioti, nieko neįpareigo- visos Sovietų Sąjungos komunistų suvažia- vidu, mažyčiu sraigteliu viską ,,malančioje bendravimo su liaudimi per spaudą, radiją, jantys teiginiai: „planuojame“, „nutarėme“, vime. Visi delegatai iš perono pasuka į gele- socializmo-komunizmo mašinoje“. televiziją valdančioji komunistų partija nesi- „partija numato“, „įsipareigojame“, „pada- žinkelio stotyje tais laikais buvusią „svarbių Per kelis darbo Lietuvos radijuje de- stengdavo ieškoti, o gal tiesiog to ir nenorėjo rysime“, „viršysime“ ir pan. svečių“ salę (VIP) su minkštasuoliais, tele- šimtmečius man, kaip Žinių redakcijos specialiai daryti. Tačiau tose galiojusiose nerašytose fonu, televizoriumi, bufetu, prausyklėmis, (vėliau – Informacijos redakcija) reporteriui, Dabar kas dieną ir Lietuvos Respublikos įvairių apribojimų ir draudimo taisyklėse tualetais. Aš prisigretinu prie A. Sniečkaus, redaktoriui, prie mikrofono teko susitikti su Seimas, ir Prezidentūra, ir Lietuvos Res- pasitaikydavo keistų, netikėtų išimčių. Štai pasiruošęs į magnetofoną įrašyti, ką kalbės šimtais įvairių profesijų, įvairaus amžiaus ir publikos Vyriausybės rūmai būna tiesiog ant Tauro kalno baltai švytinčiuose buvu- savo partiečiams. Gi gerbiamas pirmasis išsilavinimo žmonių, ruošti eterin tūkstančius apsupti žurnalistų su televizijos kameromis, siuose Profsąjungų kultūros rūmuose buvo sekretorius be jokių ceremonijų trinktelė- interviu. Skaičiai tikrai įspūdingi, net pačiam fotoobjektyvais, mikrofonais, nešiojamaisiais surengta nacionalinių valgių, mėsos, žuvies, jo per mikrofoną, piktai jį atstumdamas. nesitiki. kompiuteriais. Nušviečiantys šių aukščiausių pyrago ir duonos gaminių paroda. Tai vie- Suprask: čia tavo žurnalistinės pastangos Interviu (angl. interview) – žurnalisto valstybinių institucijų darbą turi specialias nas iš šventinių renginių, skirtų sovietinės nereikalingos, kalbėsiu ne spaudai, o tik pokalbis su valstybės, visuomenės, kultūros ilgalaikes akreditacijas. Aktualiausiais valsty- valdžios paskelbimo Lietuvoje metinėms. Ši delegatų būreliui. Pasijutau, lyg mazgote ar kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radi- bės valdymo, ekonomikos, kultūros, vidaus paroda, degustacija atrodė tikrai įspūdingai ir „pavaišintas“, pažemintas ir išjuoktas. Teko jui ar televizijai. Laikui bėgant, tobulėjant ir užsienio politikos klausimais reguliariai turtingai. Nuo skanėstų lūžo stalai ir lentynos, „praryti ir tokią karčią piliulę“, juk niekam pačiai žiniasklaidai, keičiantis visuomenės rengiama daugybė spaudos konferencijų. įvairiomis spalvomis žėrėjo šakočiai, kepti nepasiguosi, niekas nesupras, dargi gali santykiams, nykstant komunistinės ideo- Žurnalistams suteikta galimybė tiesiogiai paršiukai, farširuotos lydekos, kvepėjo žemai- būti savas radijas valdžios iškoneveiktas logijos ,,paveldui“, interviu žanro subjektų bendrauti su Prezidente, Seimo Pirmininku, tiškais blynais, vėdarais, cepelinais, karaimiš- arba kaip nors nubaustas. sąrašą papildė ir eiliniai paprasti žmonės, Premjeru, Seimo komitetų vadovais, Seimo kais kibinais, suposi pakabinti „kindziukai“, O mano darytas interviu su M. Šumaus- mokytojai, medikai, mokslininkai, rašytojai, nariais, ministrais. Bet kur valdžios vyrai ir kumpeliai, dešros, gulėjo žalumynais ir pries- ku, tuometiniu AT Prezidiumo Pirmininku, kariškiai, dvasininkai, sportininkai. Ilgainiui moterys, besilankantys kariniame poligone, koniais išpuoštos keptos žąsys, vištos, kala- eterio nepasiekė dėl kitokios priežasties. interviu tapo populiariausiu ir masiškiausiu oro uoste, įmonėje, mokykloje, parodoje – kol kutai. Nuo tų gardėsių, atrodo, kvepėjo visas Prie mikrofono kalbėjomės Vilniaus ge- žurnalistikos žanru po informacijos ir spau- kas žiniasklaidos atstovams jie neatsuka nu- Taurakalnis. Organizatoriai – Aukštaitijos, ležinkelio stoties perone prieš išvykstant dos puslapiuose, ir radijo laidose, o vėliau ir garos, nors kartais tenka atsakinėti ir į nelabai Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos šeimininkės, traukiniui į Maskvą. Juo važiavo Lietuvos atsiradusioje televizijoje. malonius klausimus. kulinarai ir konditeriai – laukė apsilankant atstovai – Sovietų Sąjungos AT deputatai. Sovietmečiu buvo susiklosčiusi keistoka aukštų valdžios žmonių. Ir vienas pirmųjų M. Šumauskas ramiai ir mielai atsakinėjo Už praleistą CK sekretoriaus aukščiausių partinių ir sovietinių vadovų tokių svečių buvo pats Antanas Sniečkus. Po į mano klausimus, dalydamasis mintimis pavardę – papeikimas bendravimo su žurnalistais tvarka. Nei CK, kažkokio plenumo ar kitokio sąjunginio parti- apie būsimą sesiją, darbotvarkę, svarstomų nei Ministrų Taryboje, nei AT Prezidiume nio pasitarimo grįžęs iš Maskvos kompartijos problemų svarbą. Aplink ūkčiojo šilumve- Verta šiandien prisiminti, kaip tie niekas nerengdavo jokių spaudos konferen- vadovas tą karštą liepos popietę iš Vilniaus žiai, dundėjo pravažiuojantys vagonai, per interviu buvo ruošiami, kokia tematika cijų, jokios rašytinės informacijos spaudai, oro uosto tiesiai pasuko į Profsąjungų rūmus, garsiakalbį skambėjo traukinių eismo tvar- vyraudavo, koks pašnekovų požiūris buvo radijui, televizijai nedalydavo. Tarsi visas net neužsukdamas į CK būstinę. karaščio informacija. Visi tie garsai ir pakišo į radiją, televiziją, spaudą, į bendravimą su gyvenimas, ypač kompartijos vidaus reika- Pirmą kartą CK pirmąjį sekretorių mačiau koją manajam interviu! Kur tai matyta, kad klausytojais, žiūrovais, skaitytojais, kaip lai, būtų paskendę didžiausiose paslaptyse. tokios pakilios nuotaikos, besišypsantį, šne- vienas iš aukščiausios valdžios vyrų kalbėtų jie kartais ir nejausdami, gal ir nenorėdami Buvome žabojami ne tik KGB cenzūros, kų, nuoširdžiai bendraujantį su aplinkiniais. viešai radijui tokiame keleivių šurmulyje, vagojo sovietinės propagandos, pagrįstos bet ir daugybės griežtų partijos nuostatų, Neliko jokio paprastai jam būdingo pasipū- lokomotyvų ir vagonų dundesyje, švilpukų vien tik bolševikine ideologija, arimus. instrukcijų, direktyvų pančių, be jokių išly- timo, kažkokio nesuprantamo atšiaurumo. ir garsiakalbių kakofonijoje! Nors tai buvo Visaip būdavo liaupsinamas, šlovinamas gų nurodant, kad ne visiems viską galima Eidamas nuo stalo prie stalo noriai ragavo tų tikras reportažas iš įvykio vietos, pašnekovo tas sparčiai pakalnėn riedantis, dūstantis žinoti. Ypatingais propagandos klausimais valgių, gurkšnojo gėrimų, neatsisakydamas balsas įraše skambėjo aiškiai ir suprantamai, sovietinis gyvenimas, daugiaplanės partijos į pilkuosius CK rūmus Gedimino prospekte ir taurelės lietuviškų trauktinių, biržietiško tie aplinkiniai garsai nė kiek nekenkė inter- programos, ,,didingi“ penkmečių planai. (tada Lenino pr.) buvo kviečiami oficiozų vy- ar pasvalietiško alaus stiklo. Ir visus gyrė: viu techninei kokybei. Bet ne! Pirmiesiems Garsiausiais lozunginiais žodžiais giriama riausieji redaktoriai, LRT komiteto vadovai, kaip skanu, kaip gražu, kokie jūs sumanūs, asmenims, kalbantiems prie radijo mikro- tariamai demokratiškiausia, turtingiausia, o jie tuos visus CK sekretorių, Propagandos išradingi, kaip turtinat senąsias savo močiu- fono, netinka lauko sąlygos, jie turi kalbėti galingiausia ir darbščiausia sovietinė vals- ir agitacijos skyriaus nurodymus ir reika- čių ir senelių tradicijas, kaip sugebat priimti, sterilioje tyloje, nuo visko izoliuotoje garso tybė. Klausydavaisi tokių minčių ir pats lavimus perduodavo savo pavaldiniams, vaišinti svečius. įrašų studijoje, kartais gal ir savo kabineto nebetikėdavai, ar čia pasaka, ar tikrovė. Ga- dar kartą pabrėždami būtinumą, kad visos Nustebau, kai, sukantis įjungtam por- su storomis, dvigubomis durimis, audeklu lėtumėm ir dar geriau, gražiau, turtingiau, spausdinamos laikraščiuose, transliuojamos tatyviniam magnetofonui, A. Sniečkus de- išmuštomis sienomis tyloje. Tik daug vėliau, šviesiau gyventi, jei ne ta prakeiktų prole- per radiją, televiziją medžiagos būtų „ko- monstratyviai nenusisuko nuo mikrofono, dėkui Dievui, ši nerašyta sovietinių laikų tariato priešų – kapitalistų – apsuptis“, – vingos“, „kryptingos“, auklėjančios žmones o nuoširdžiai atsakinėjo į mano paprastus taisyklė pagaliau išnyko. pabrėždavo ne vienas pašnekovas. komunistine dvasia. klausimus. Ypač žavėjosi karaimų stende Kompartijos CK antrieji sekretoriai, Nors pats Nikita Chruščiovas žurnalistus Pastabesnis skaitytojas nesunkiai paste- eksponuojamais ir siūlomais valgiais, kurių liaudies vadinami Kremliaus pilkaisiais pakrikštijo partijos parankiniais, deja, tie bėdavo, kad nei „Tiesoje“, nei „Sovietskaja su malonumu ragavo, pabrėždamas, kad bū- kardinolais, savo rankose turintys ypatingus parankiniai nebuvo labai mėgstami partijos Litva“, nei „Červony Štandar“, nei ,,Valstiečių tina išsaugoti ir plačiau paskleisti šios mažos įgaliojimus ir didelę valdžią, ne tik Lietuvoje, ir sovietinės vyriausybės viršūnėse. Griežtai laikraštyje“ tikrų žurnalistinių interviu su tautelės tą sukauptą brangų kulinarijos ir bet ir kitose sąjunginėse respublikose buvo globojami, akylai prižiūrimi, bet nemylimi. klausimais ir konkrečiais atsakymais beveik tradicijų paveldą. Ir dar garsiai pridūrė: vien tik rusai. Ir Charazovas, ir Mitkinas Visam pasauliui nuolat trimituota apie nebuvo. Prieš Spalio revoliucijos metines, – Perduokit draugui Janučiui mano as- lietuviškai nekalbėjo, net ir nesistengė šiek teisingiausią, objektyviausią ir demokratiš- Gegužės 1-ąją, Pergalės šventę, Konstitu- meninį prašymą, kad karaimų stendą reikia tiek pramokti lietuvių kalbos. Nors rusų kiausią sovietinę žurnalistiką, skleidžiančią cijos dieną, Lietuvos paskelbimo sovietine išsamiau parodyti per televiziją. Ne tik per kalba beveik visose gyvenimo srityse, ypač liaudies masėse ,,tikrąją“ tiesą, aukštinančią respublika sukaktis, rinkimus ir kitokiomis ,,Panoramą“, gal šiam įvykiui skirti ir ilgesnę partinėse struktūrose, geležinkelyje, civili- visų darbų ir laimėjimų įkvėpėją – Lenino progomis oficiozų puslapiai ,,puikuodavosi“ televizijos laidą. nėje aviacijoje, jūrų laivyne, ryšių sistemoje, kompartiją, propaguojančią tobulą sovietinį A. Sniečkaus, M. Šumansko, J. Maniušio, J. Pa- Aš, aišku, ne tiesiogiai, o per savo virši- turėjo tokias pat teises kaip ir lietuvių kalba. gyvenimo būdą, naujas tradicijas, darbinin- leckio, A. Barkausko, A. Ferenso, L. Šepečio, ninkus šį pageidavimą perdaviau, bet, kiek Charazovo ir Mitkino į lietuviškas radijo kų, kolūkiečių, inteligentijos darbštumą, P. Griškevičiaus, R. Songailos, A. Brazausko žinau, komiteto pirmininkas dėl tik jam laidas nekviesdavo, retai juos išvysdavome sumanumą, kūrybingumą, pasiaukojimą, „drobėmis“, prigrūstomis Lenino, Chruš- suprantamų priežasčių nepakluso pirmojo ir televizorių ekranuose. Bet man kaip tik penkmečio planų didingumą, jų sėkmingą čiovo, Brežnevo, Gorbačiovo citatų, partijos sekretoriaus nurodymams. teko nukentėti nuo Charazovo, nors tai ir vykdymą, ir, žinoma, nuolatinį viršijimą. Tose suvažiavimų ir plenumų nutarimų, tezių. Maniau, kad už drąsą ir iniciatyvą, kalbi- nesusiję su jokiu interviu. šnekose, pagyrose prie mikrofono, spausdi- Nepatartina eiliniams žurnalistams, tarp nant A. Sniečkų, vadovybė mane pagirs. Bet Tęsinys kitame numeryje 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Voruta
Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas Laiškai iš Altajaus liudija... Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis
Laiškai1, pasiekę Donato Malinausko dukrą Mariją Aliną, liudija šeimai tekusius sunkius išbandymus. Straipsnyje „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale“2 rašiau, kad D. Malinauskas pasirinko tautos kančių kelią, nors galėjo su dukros šeima 1940 m. pasitraukti į Vokietiją arba pašlovinti sovietus – kaip tai padarė Antanas Venclova, prof. Zigmas Žemaitis, Petras Cvirka, Salo- mėja Nėris, net savo artimuosius pasmerkusi tremčiai, ir kiti. Šlovinti sovietų Donatui Malinauskui ir jo artimiesiems neleido są- žinė ir šimtametė tradicija. 1940 m. Zofija Malinauskienė rašė dukrai: „Laikas parodys, ar gerai padarėt, tegul jus saugo Dievas. Aš važiuoti negaliu, kaip palikti viską ir seną žmogų be kojų. Tėvelis turi daug problemų su sąskaitomis. Rytoj išvykstu namo. Bu- čiuoju Tadelį.“3 Tarybų valdžia pasižymėjo didžiule neapykanta kovotojams už Lietuvos Zofijos Malinauskienės į Lenkiją siųsto laiško faksimilė Zofijos Malinauskienės laiško faksimilė Nepriklausomybę, ypač kilmingiesiems. Minėtame straipsnyje esu nurodęs, kad Do- natas Malinauskas buvo išvežtas į Altajų iš kos, gyvenusios Vilniuje16. Ne visi siuntiniai dienos nieks nepadėjo, mat tak laikas čia gyvy- nės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV. savo dvaro Alvite, nes taip liudijo 1992 m. atitekdavo Zofijai Malinauskienei, nes buvo binis klausymas daržai pavasarį visi užimti. Ji 14 Tai Vilkaviškio gydytojas Beras Šapyras ir jo sūnus, kurį karo rugpjūčio 25 d. archyvinė pažyma Nr. 6/6- dideli muitai, kartais sovietai reikalauda- kentėjo daug o dabar guli vėl rami brangi mano metu Alvito dvare slapstė Marija Alina Malinauskaitė-Stommienė 17 su vyru. 37632, išduota Vidaus reikalų ministerijos. vo dezinfekcijos , todėl siuntiniai galbūt SofijaИгнатевна taip mes ją vadinome rytoj po 15 Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskai- Laiške, rašytame 1941 m. pavasarį, Zofija grįždavo atgal, vienaip ar kitaip adresato piet[...] laidoti. Dieve kaip sunku man pergyventi tei-Stommienei 1948 01 26, in: Tado Stommos archyvas JAV. Malinauskienė teigė: „Dabar gyvename ne nes musų kambarėlis liko tuščias nebėra šilumos 16 Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskai- jie nepasiekdavo. Siųsdavo laiškus Zofijai tei-Stommienei 1949 03 08, in: Tado Stommos archyvas JAV. savo name, nuo Alvito apie porą kilometrų, Malinauskienei Janinos Jasėnienės, pas ku- brangios-jautrios. Po laidotuvių parašysiu viską 17 Ibid. tačiau mano adresas tas pats kaip ir anksčiau. rią ji gyveno, tėvas ir sesuo18, taip pat Olesė smulkiai. Skubu ir graudu ir nebėra su kuo pasi- 18 Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskai- 19 tei-Stommienei 1949 02 02, in: Tado Stommos archyvas JAV. Vadiname savo būstą Šv. Elenos sala, bet ku- Karnicka . Kas ji buvo, nėra žinoma, gal taip kalbėti. Algirdas sėdi lauke ruošiasi egzaminams, 19 Tokio asmens Tadas Stomma nežino, Olesė – tai vyriško vardo riuo požiūriu sala, namas apsemtas balų dėl vadino seserį, o gal tai sutartinis ženklas. jis šiąnakt budėjo. Kaip Jums rašyti rusų kalboj Aleksandras moteriškas atitikmuo. 20 Siekierzyńscy – aut. pastaba. besitęsiančio lietaus, nėra galimybės išeiti į Buvo susitarimų, tarkim žodžio „rusai“ ne- galima ateity? Rašykit man aš Jums viską apra- 21 Wanda Kwietkowska, laiškas vaikaičiui Tadui Stommai 1948 07 26, kelią, esantį netoli namo.“ Malinauskų tremtį minėdavo laiškuose, o rašydavo siekierzyńs- šysiu. O dabar negaliu daugiau 5 paros jau be in: Tado Stommos archyvas JAV. yra aprašęs alvitietis korespondentas Vincas cy20 miego ir valgio ir man galva sukasi. O draugai 22 Wanda Łaszkiewiczowa, z domu Komar – aut. pastaba. . Paslapties skraiste apgaubtas Vandos 23 Zofijos Malinauskienės laiškas prof. Zigmui Žemaičiui, in: 21 Kemežys (1899–1947) 1941 m. savo knygelėje Kvietkovskos receptas, gal tai sumanymas būna kada gerai. Dieve, Dieve raminkitės Jus, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB 4 RS), F. 129–430. „Ištremtieji“ . Tokio rašymo jam nedovanojo ištrūkti iš Altajaus. Kas ji, neaišku, gal tai Tadukas ir prašė Jums parašyti. Lauke karšta ir 24 22 Lopata R., Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas, KGB, apie tai „Mintyje“ rašė Jerominas Cicė- Vanda Laškevičienė .1947 m. spalio 10 d. gražu, gėlių daug, daug o rytoj sekminės žmonės Voruta: Trakai–Vilnius, 1997, p. 239. nas5. Dar karo metu Marija Malinauskaitė- laiške Zofija Malinauskienė užsimena, kad bus liuosi nuo darbo ir noriu gražiai palydėti į 25 Vilkaviškio burmistro Antano Sajetos žmona – tai Marija Sajetienė. Žr. Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, t. 1 (A–Ž), Stommienė pradėjo tėvų paiešką, kreipėsi rašė prof. Zigmui Žemaičiui, jo atsakymo kapus greta Tėvelio ir pamaitinti žmones kurie Vilnius, 1999, p. 721. į Raudonąjį Kryžių. Vokiečių Raudonojo taip ir nesulaukė, gal laiškas pradingo, o gal padės. Stiprinkitės ir raminkitės Brangieji nes 26 Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskai- Kryžiaus 1942 m. pažymoje nurodoma, kad vis apie Jus kalbėjome. tei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV. nenori susirašinėti. Vilniaus universiteto bi- 27 Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, t. 1 (A–Ž), Vilnius, Malinauskai gyvena Altajaus krašte, Alta- bliotekoje yra Zofijos Malinauskienės laiškas, Rašykit prašau Jusų man 1999, p. 721. 43 28 Ibid., p. 857–858. jaus rajone, Altajaus miškų ūkyje (rus. les rašytas 1947 m. birželio 3 d. prof. Zigmui Že- Antrašas tas pats Jus gerbianti Jasienie. 29 23 Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskai- hos). Po Donato Malinausko mirties 1942 m. maičiui . Ant laiško pieštuku yra parašyta: tei-Stommienei 1948 07 01, in: Tado Stommos archyvas JAV. lapkričio 30 d. jo žmona Zofija liko viena, „O Liudytės mūsų nebėr, o Zigmas rūpinasi 30 Janina Jasėnienė-Charžauskaitė; Zofijos Malinauskienės laiškas nes Jadvyga Malinauskaitė-Zavadskienė pone Malinauskiene.“24 Šiandien nėra ži- dukrai Marijai Alinai Malinauskaitei-Stommienei 1948 07 01, in: 1 Tado Stommos archyvas JAV; Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, mirė pakeliui į tremtį 1941 m., o Filomena nių, kad Zofija būtų sulaukusi prof. Zigmo Laiškai rašyti lenkų kalba. t. 1 (A–Ž), Vilnius, 1999, p. 354. 2 V. Jencius-Butautas, „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale: Malinauskaitė tais pačiais metais tremtyje. 31 Vaclovas Šliageris, in: Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, t. Žemaičio pagalbos. Zofija Malinauskienė Donatas Malinauskas, Vasario šešioliktosios akto signataras“, in: 1 (A–Ž), Vilnius, 1999, p. 857–858. Zofija apsigyveno pas Janiną Jasėnienę, ten laiškuose užsimena ir apie likimo brolius ir Voruta, Nr. 6 (144), 1994 m. vasario 10–16 d., p. 1–2. Prieiga per 32 Zofijos Malinauskienės laiškas dukrai Marijai Alinai Malinauskai- 6 internetą –
Rytų Lietuvos mokyklos 600 vaikų laukia lietuviškų darželių Jeigu tik būtų kur, į lopšelių ir darželių grupes ugdomąja lietuvių kalba Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose tuojau pat būtų atvesta 600 vaikučių Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius „Vorutos“ laikraštis ir svetainė www. patekti, nes realybė tokia, kad paprastai tė- atsiras 8-tos klasės ir ta plėtra vyksta. voruta.lt ne vieną kartą rašė apie, regis, visiš- vai pageidauja lopšelio. O jie paskelbė, kad Vaidotuose šiuo metu yra dvi darže- kai absurdišką situaciją – Pietryčių Lietuvoje priima darželinukus, o ne lopšelinukus. lio grupės. Tačiau mes analizuojame esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose Per 20 metų padarė priešingai, nei pagei- situaciją ir jeigu atsiras poreikis (yra ir tėveliai neturi galimybių leisti savo atžalas davo šioje vietovėje gyvenantys žmonės“, – privačių lėšų, bet aišku, kad didžiąją į lopšelius ir darželius, kuriuose ugdymas pasakoja J. Vasiliauskas. dalį lėšų skiria valstybė), gali būti įkur- vyktų valstybine lietuvių kalba. Lenkų kalba – tos dvi darželio grupės“, – sako Jonas prašom, rusų – taip pat. O štai lietuvių kalba – Viltį įkvepiantys pokyčiai Vasiliauskas. ne, nes nėra vietų. O vietų nėra todėl, kad Buivydiškių pagrindinėje Šiemet lietuvių švietimo draugija poreikis didžiulis. Didinti vietų skaičiaus, mokykloje. Bus progimnazija? „Rytas“, kuriai vadovauja jos pirminin- pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė (ji, kas Algimantas Masaitis, ilgametis šio pagal Švietimo įstatymą privalo tą daryti) Prieš 22-us metus buvusi Vilniaus krašto žinovas, darbuotojas, patriotas, akivaizdžiai nenori. apskrities administracija Buivydiškių ŠMM kancleriui Tomui Daukantui įtei- Vilniaus rajono savivaldybės taryboje dvare, kuris minimas dar XVI a., įsteigė kė padėką už plėtrą. „Pirmiausiai, mus Taryboje yra 10 deputatų, nepriklausančių pagrindinę mokyklą. Nors dvaro rūmai labai įpareigoja naujasis Vyriausybės LLRA-KŠS partijai, pasakoja mums Švietimo metus skaičiuoja šimtmečiais ir jiems planas, o kita – buvo pasitarimas VRM, ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų būtinas rimtas remontas, net ir XXI-ajame kur buvo sukviesti ministrai ir vicemi- skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, jis, beje, amžiuje vis dar geba teikti pastogę ribotam nistrai iš Krašto apsaugos ministerijos, taip pat yra ir Vilniaus rajono savivaldybės skaičiui mokinių. Švietimo ir mokslo ministerijos, Vidaus tarybos narys. „Mes kiekvieną posėdį poniai Už Buivydiškių pagrindinės moky- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Regio- reikalų ministerijos. Šiame pasitarime merei ir kitiems deputatams primename, kad klos, pakalnėje, jau daug metų stovi tuš- ninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas ir Riešės nutarta, kad ministerijos iš savo vidinių yra eilės į ikimokyklines ugdymo įstaigas čias angaras, kuriame sovietmečiu buvo gimnazijos direktorė Lina Miliuvienė resursų, iš ES pinigų turėtų dar labiau Vilniaus rajone, kuriose vaikai ugdomi valsty- laikoma įvairiausia žemės ūkio technika. didinti šiam kraštui dėmesį“, – naujienas bine lietuvių kalba. Primename, kad Vilniaus Tais laikais dvaras priklausė Buivydiškių lietuviškai, tačiau to pageidauja patys tėvai, pasakoja Jonas Vasiliauskas. rajone laukiančiųjų yra net 600 vaikų! Šiuo žemės ūkio technikumui. Šiandien tikimasi, suprasdami, kad vaikas turi gerai mokėti „Kaip jau minėjau, Turgeliuose atidaryta metu. Į darželį. Tačiau šios temos vengiama kad senojo angaro vietoje iškils progimnazija, valstybės, kurioje gyvena, kalbą. O gimtąją – nauja darželinukų grupė, nors Šalčininkuose visokiais būdais. Tuo pačiu metu ŠMM Regi- kurioje galės mokytis beveik dviem šimtais tebūnie tai rusų, lenkų, ar kita – visuomet gyventojų mažėja. Juk žinome, daug kur dėl oninių mokyklų skyrius jau yra įsteigęs 640 daugiau moksleivių, nei dabar. Jame turėtų mokės“, – sako Riešės gimnazijos direktorė mažėjančių gyventojų skaičiaus yra uždaro- darželinių vietų. Jos yra gatavos, padarytos, įsikurti pradinė ir pagrindinė mokyklos iki Lina Miliuvienė. mos mokyklos, skyriai. Mes, ŠMM Regioninių veikiančios. Remiantis turimais duomenimis, aštuntos klasės. Riešės gimnazijoje mokiniai ugdomi nuo mokyklų skyrius, jokių mažinimų niekur ne- jeigu tik būtų kur, į lopšelius ir darželius Buivydiškėse jau įvyko visi projektavimo pirmos iki 12-kos klasės, yra ir priešmokyklinio darysime. Pavyzdžiui, tokia ribinė pagrindinė Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose tuojau pat darbai. Greitu laiku bus paskelbtas konkursas, ugdymo grupės. Iš viso gimnazijoje pernai mo- mokykla yra Butrimonys. Tačiau mes viską būtų atvesta apie 600 vaikučių. Į grupes, pinigai konkursui jau yra numatyti, prasidės kėsi 860 vaikų. Mokinių skaičius kas dieną vis paliekame taip, kaip yra. Vis tik, jeigu visai kuriose ugdoma valstybine kalba. Tačiau statybos. „Renovuosime, trumpai kalbant, didėjo, todėl verkiant reikėjo statyti priestatą, ištuštės apylinkė, mes skirsime autobusiukus vien todėl, kad galimybės mokytis valstybine angarą. Angaras turėtų tapti mokykla, kurioje kad būtų patenkinti visų, norinčių mokytis ir pasirūpinsime, kad vaikas kuo greičiau pa- kalba Vilniaus rajono savivaldybė nesuteikia, tilptų 200 vaikų. Buvo šiokių tokių nesklandu- šioje gimnazijoje, lūkesčiai. Dar visai neseniai, kliūtų į mokyklą, kad nebūtų vežiojamas porą šiame rajone gyvenantys tėveliai gyvenamąją mų iš Vilniaus rajono savivaldybės pusės, juos pernai, vaikams teko mokytis ir bibliotekoje, valandų, iki bus surinkti visi moksleiviai. Ties vietą įvairiausiais būdais registruoja Vilniaus įvardyčiau kaip politinius, tačiau projektavimo ir net Aktų salėje. Dėl šios priežasties buvo šiuo klausimu mes dirbame labai intensyviai, mieste ir savo atžalas veda į Vilniaus mieste darbai įvyko, Kultūros paveldo departamentas panaikintas mokytojų kambarys ir skaitykla, nes nėra gerai, kai vaikas turi keltis nenorma- veikiančias ikimokyklinio amžiaus grupes“, – viską suderino, tad projektą jau turime“, – sako nes vaikai fiziškai nebetilpo į mokyklą. liai anksti. situaciją trumpai apibūdina tarybos narys J. Vasiliauskas. Riešės gimnazijos priestatas buvo pa- Šalčininkų rajone, kaip ir visur kitur, vaikų Jonas Vasiliauskas. Be to, planuojama ir Eitminiškių gimnazi- statytas ir atidarytas, Riešės gimnazija tapo skaičius kaimuose mažėja, tačiau, nepaisant Viskas paprasta – jeigu Vilniaus rajone jos, kurioje vaikai jau nebetelpa, plėtra. Taip tūkstantine. Iškilmėse dalyvavo Švietimo ir visko, jokių mokyklų mažinimo ir uždarymo oficialiai padaugėtų tokių gyventojų, tai jie ir pat jiems labai reikalinga sporto salė. Todėl yra mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, minis- nebus. balsuoti eitų ten, kur gyvena ir už Vilniaus rajo- nupirktas gyvenamasis namas, kuriame bus terijos kancleris Tomas Daukantas. Galėčiau pasakyti, kad Vilniaus ir Šalči- ne kandidatūras iškėlusius politikus. Ir kas gali pradėti reikalingi mokyklos plėtrai darbai. „Poreikis buvo milžiniškas, nepaprastai ninkų rajonai yra du visiškai skirtingi rajonai. paneigti, kad balsų persvara gali nugarmėti „Laimė, yra Vyriausybės planas, kuriame džiaugiamės, kad viską, ką suplanavome, Šalčininkų rajone viską tvarkyti, susitarti su visai ne ten, kur nori dabartinė rajono valdžia? numatytos konkrečios priemonės, – smulkiau pavyko įgyvendinti net anksčiau laiko, – sako valdžia yra kur kas lengviau ir paprasčiau, nei Kam to reikia? Kad ir neprireiktų, tikslinga aiškina ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus J. Vasiliauskas. Kalbant apie Riešės gimnaziją, Vilniaus rajone. Galbūt dėl to, kad Vilniaus ra- apriboti galimybę lavinti vaikus valstybine vedėjas. – Per trejus metus yra numatyta nevalia pamiršti gerų naujienų ir iš Bukiškių jono valdžia turi tokių nepragrįstų baimių kaip kalba. Štai kokia paprasta ta politika... įsteigti 12-ika darželio grupių. Tai sudaro skyriaus. Čia buvo atidaryta 5-a klasė, o tai gyventojų skaičiaus augimas. Vilniaus rajono 240 vietų. Sudervė irgi patenka į šį planą. reiškia, kad pradinė Bukiškių mokykla tampa valdžia pagal įstatymą turėtų steigti mokyklas Riešės gyvenvietėje prašė lopšelio, Praėjusiais metais mes įsteigėme ir visiškai pagrindine. Bukiškėse gyventojų daugėja, po- ir ikimokyklinio amžiaus vaikų grupes, kurio- gavo – darželį užpildėme 2-i grupes. Šiemet turime įsteigti reikis yra, todėl neabejojame, kad palaipsniui se ugdoma ne tik lenkų ar rusų kalbomis, bet 4-ias darželinukų grupes. Kitais metais – dar Bukiškių skyrius taps aštuonmete mokykla. pirmiausiai – valstybine lietuvių kalba. Jie to Aišku ir tai yra geriau, negu nieko. Dar 5-ias. Šalčininkų rajone, Turgeliuose, šią vasarą Vėliau bus matyti. Bendoriuose, netoli Bukiš- nedaro, todėl mes, ŠMM Regioninių mokyklų prieš metus rašėme, kad Riešės gyvenvietė įsteigta visiškai nauja grupė, Juodšiliuose – kių, privačiame name buvo įsikūrusios kelios skyrius, ir kuriame naujas švietimo įstaigas yra suskirstyta į dvi – Didžiosios ir Mažosios įkurta priešmokyklinė grupė, įrengta nauja ikimokyklinukų grupės. Dabar jos yra perkel- visiems Lietuvos piliečiams. Riešės. Ir seniūnijos yra dvi – Avižienių ir Rie- klasė. Ją įrengti padėjo Vytauto Landsbergio tos į Bukiškių pagrindinę mokyklą. Šiuo metu Kalbėdami apie itin jautrią, vis dar daug šės. Riešės seniūnijoje ikimokyklinio ugdymo fondas. Juodšiliuose reikia plėsti ir stadioną, – čia yra 6-ios darželio grupės, visiškai pilnos laiko ir lėšų reikalaujančią plėtrą, negalime įstaigos, kurioje vaikai būtų ugdomi valsty- naujienomis dalijasi J. Vasiliauskas. – Visa, kas trys klasės ir beveik užpildyta ketvirta“, – geras nutylėti Rastinėnų–Bubų bendruomenės bine kalba, nėra (2017 metų balandžio 24 d. paminėta, vyksta visai sėkmingai. Pietryčių naujienas vardija ŠMM Regioninių mokyklų prašymų. Yra modeliuojami keli variantai: duomenys – aut. pastaba). Čia gyvena apie Lietuvos mokykloms Vyriausybės plane yra skyriaus vedėjas J.Vasiliauskas. ŠMM kancle- nuomoti patalpas ikimokyklinio ugdymo 5–6 tūkstančiai gyventojų. O pagal Švietimo numatytos labai konkrečios priemonės. Ir jos rio Tomo Daukanto pastangomis buvo skirtas įstaigai, pirkti modulius arba statyti karkasinį įstatymą vaikai turi eiti į tas švietimo įstaigas, yra vykdomos.“ papildomas finansavimas. Kalbant apie kitus pastatą. Šiuo metu jau yra įvykę du konkursai. kurios seniūnijai jie priklauso. „Tai kur eiti?“ – metus, pasak kanclerio, Bukiškių Žemės ūkio Bėda ta, kad tame krašte nėra konkurencijos ir retorinį klausimą tada uždavė Vilniaus rajono Tūkstantinė gimnazija Riešėje, mokykla planuoja išsikelti į naujas patalpas ir kainos, švelniai tariant, gerokai kandžiojasi. Be savivaldybės tarybos narys, Riešės bendruo- Bukiškių gyventojams – nauja likęs laisvas korpusas bus pritaikytas aštuon- to, mes pasižvalgėme po kitas Lietuvos savi- menės pirmininkas Artūras Želnys. „O dabar pagrindinė mokykla metės mokyklos poreikiams. valdybes, kur yra panašios problemos. Tokią apie darželį lietuvių ugdomąja kalba. Ir apie tą situaciją radome prie Šiaulių, sodų bendrijoje. remontuojamą priestatą. Kada tapau Vilniaus Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, Geros naujienos iš Vaidotų ir ateities Ten jau yra padaryta viena modulinė grupė. rajono savivaldybės tarybos nariu, pradėjau auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui planai labiausiai nuskriaustoms Taigi – precedentas, pavyzdys jau yra. Įkurti kalbėti be sustojimo – eilėje į darželį laukia keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai vietovėms tris modulines grupes ir būtų mūsų tikslas. daugiau kaip 200 vaikų. Ką daryti? Per pen- lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, Rastinėnų–Bubų bendruomenės problema yra kerius metus buvo atidarytos tik dvi grupės, šie jauni žmonės labai gerai suvokia, kad ne- ŠMM Regioninių mokyklų skyriui Pi- prioritetinė. Žinoma, mes bandėme susitarti į kurias galėjo ateiti 50 vaikų. O tas priestatas priklausomai nuo tautybės jų atžala privalo etryčių Lietuvoje priklauso 12-a mokyklų su Vilniaus rajono savivaldybe, kad ji priimtų remontuojamas, jau nežinau, kiek metų.“ gerai mokėti valstybinę kalbą. Dėl ateities, ir 6-i skyriai. Labai stipriai pažengė į priekį darželinukus į savo mokyklos pastatą. Taip Paklaustas, ar baigėsi tas amžiaus re- galimybių. Na, o jei jis dar gerai moka gimtąją iki tol buvę nepelnytai skriaudžiami Vai- pat siūlėme, kad Čekoniškėse ir Rastinėnuose montas, ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus tėvelių kalbą, tokio žmogučio perspektyvos dotai. Pradinė mokykla persikėlė į Vilniaus būtų įkurtos naujos grupės. Apžiūrėjome vedėjas Jonas Vasiliauskas tik atsiduso. „Galų yra kur kas šviesesnės. technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklą, patalpas, vietos pakankamai, vietiniai dar- gale tą darželį atidarė, jis veikia. Bet jis yra ne Todėl visai nekeista, kad Vilniaus rajono į atskirą korpusą, kuriame vaikai bus moko- buotojai sutinka, bet savivaldybė tam reikalui lopšelis. Nors techniškai yra padarytas kaip Riešės gimnazijoje mokosi ne vien lietuvių mi valstybine kalba. „Naujasis direktorius nepritarė. Viskas lieka kaip buvę. Todėl mes lopšelis. Grindys, kaip ir privalo būti, yra tautybės vaikai. „Yra nemažai vaikų iš miš- V. Kazlauskas drąsiai ėmėsi didelių iniciatyvų rankų nenuleisime, jeigu Vilniaus rajono savi- šildomos, todėl tai galėtų būti lopšelis. Bet rių šeimų, kažkada skaičiavome, – net apie ir šiuo metu turime jungtinį komplektą – valdybė atsisako steigti grupes, kuriose vaikai Vilniaus rajono savivaldybė demonstratyviai 17-a procentų. Ir darželius lanko vaikučiai, 5 ir 6 klases. Tai reiškia, kad šiuose pastatuose, padarė darželį, kad mažiau būtų norinčių į jį kalbantys rusų kalba, auklėtojos su jais kalba kurie dabar priklauso ŠMM, netolimoje ateityje Nukelta į 9 p. Voruta 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Lietuvos istorija Tėviškės aušra Nr. 3 (36) Tautos fondo (JAV) leidinys Lietuvos mokykloms 2018 m. kovas
Rytų Lietuvos mokyklos Mes tikrai mylim Lietuvą Vilma RIABOVIENĖ, Vilniaus „Ryto“ progimnazijos istorijos mokytoja
Vilniaus „Ryto“ progimnazijos bend lankė Signatarų namuose, kur turėjo gali- ruomenė Valstybės atkūrimo šimtmečiui mybę pamatyti istorinį, prof. Liudo Mažylio pradėjo ruoštis gana anksti. Į istorijos mo- Vokietijos Berlyno archyve rastą Lietuvos kytojos pasiūlytą idėją „Iškelkime trispal- Nepriklausomybės Akto originalą. vę“ atsiliepė bendruomenės nariai, jungėsi 6a kl. mokinė Teodora Stankevičiūtė tėveliai ir seneliai, todėl nenuostabu, jog taip apibūdino dokumentą: „Nepriklauso- prieš Vasario 16-osios minėjimą mokykla mybės Aktas atrodė įspūdingai, tikroviškai, pasipuošė trispalvėmis, o kai kurios iš jų man paliko įspūdį tai, kad jis ne kopija, o net buvo padovanotos mokyklai. 7b klasės originalas. Skaičiau pasirašiusių signatarų mokinės Danielės mama Sonata Riškaitė-Kli- pavardes, jas stengiausi įsiminti. Galėčiau maševskienė dovanodama Lietuvos vėliavą išvardyti penkiolika iš jų. mokyklai ne tik prisidėjo prie puikios įdėjos Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo įgyvendinimo, bet ir džiaugėsi svarbia ir 100-mečio jubiliejų. Vasario 16-ąją kartu su gražia švente. Danielės mama rašė: „Labai keliais tūkstančiais kitų dalyvių įsiliejome į džiaugiuosi, jog jums tai yra brangi ir miela šventinę jaunimo eiseną, kuri prasidėjo seno- dovana. Bent taip galėjau išreikšti savo tau- sios Lietuvos valstybės centre – Šventaragio tiškumą ir pilietiškumą, to ir mokau savo slėnyje – ir baigėsi Rasų kapinėse. Lietuvos vaikus. Ačiū Jums už jūsų puikias ir šaunias jaunimą prie Signatarų namų pasveikino idėjas.“ Vėliavos ir toliau puoš mokyklą Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas įvairių renginių metu. Mokyklos pradinių Adamkus. Iš filharmonijos balkono trimiti- klasių mokiniai papuošė klases, mokyklos ninkas mus pasitiko trimituodamas „Lietuva erdves, vyresnieji susirinko prie parodos brangi“. Ėjome keliu, kad nusilenktume „1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės protėviams ir prisimintume turintys savo Akto signatarai“, kur ne tik vyko parodos namus istorijoje. atidarymas, bet ir netradicinės pamokos. „Man buvo labai smagu dalyvauti Mokyklos muziejuje paruošta paroda šiai eisenoje, plevėsuoti vėliavėle, aplankyti svarbiai datai paminėti. Eksponuojami Smagiai Vasario 16-ąją šventė Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokiniai. Autorės nuotr. Jono Basanavičiaus kapą ir garsiai sušukti įvairių šalies konkursų („Suvenyras Lietu- „Lietuva“ – mintimis dalijasi eisenos daly- vai“, „Kovų už laisvę ir netekčių istorija“) Lietuvos 100-mečio proga 6a ir 6b klasių vių gėlių. Dovanodami jas labai pradžiugino vė 6a klasės mokinė Mantė Pranckūnaitė. mokinių darbai. Muziejus gausiai lankomas. mokiniai mokyklos kieme piešė trispalvę, praeivius, o ir patiems, sakė, širdelėse buvo Eglė, Jonas ir Rasa Rudžioniai iškilmingoje Mokiniai piešė piešinius, kūrė ketureilius, kuri keletą dienų džiugino mokyklos bend labai gera. Šią iniciatyvą organizavo moky- eisenoje jautėsi pakylėti ir kupini šventinės penktų ir šeštų klasių jaunieji poetai kūrė ruomenę ir aplinkinius. toja Ingrida Volungevičienė. dvasios. Pasijuto laimingi, kad yra Lietu- haiku, skirtą Lietuvai. 3b klasės mokiniai pagamino 100 trispal- Jaunieji mokyklos muziejininkai apsi- vos piliečiai.
Lietuvos šaulių sąjunga 600 vaikų laukia Jaunųjų šaulių dainos ir meilė Tėvynei sklido lietuviškų darželių Atkelta iš 8 p. būtų ugdomi valstybine kalba, pagal Švietimo po Poškonių apylinkes įstatymą tą padarysime mes. Ažulaukėje irgi įvykę visi projektavimo Kasparas ŽUKAUSKAS, Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Šalčininkų 1011-osios darbai ir yra paskelbtas konkursas techninei statybai. Šiemet statybos prasidės. Senajame šaulių kuopos Ryšių su visuomene skyriaus specialistas, būrio vado pavaduotojas pašto pastate mokiniai nebetelpa, todėl šalia bus statomas naujas pastatas, pradinė mokykla mas Bagdanavičius ir vyr. ltn. dr. Vidmantas ir darželis. Ažulaukės ikimokyklinio ugdymo Petras Kuprevičius. Po viktorinos, paprašius įstaiga priklauso Eitminiškių gimnazijai, yra jauniesiems šauliams, kariai savanoriai gr. jos skyrius. Pastatas yra prastos būklės, todėl Saulius Bagdonas ir gr. Žygimantas Solov- su paštu esame sutarę, kad kai pastatysime jovas papasakojo apie misijas Afganistane. mokyklą, jį nugriausime. Tačiau jeigu tik Po vakarienės visi stovyklos dalyviai ir Lietuvos paštas pageidaus, esame sutarę, kad vadovai, vadovaujant ir akomponuojant skirsime jam 18 kv. m patalpą su atskiru įėjimu. b. v. Vytautui Latonui, traukė patriotiškas Žinoma, kaip visada mes (ŠMM – aut. pastaba) dainas. „Net už širdies griebia, kaip gražiai mėginome tartis su Vilniaus rajono savivaldy- traukia mūsų šauliukai“, – laimingas gyrė be, kad pastaroji skirtų ištuštėjusios Ažulaukės jaunuosius šaulius kuopos vadas. Po garsių mokyklos pastatą. Pastatas tuščias todėl, kad ir audringų dainų b. v. Tomas Bagdanavičius nebeliko nei vieno vaiko, kuris lankytų šią Jaunieji šauliai varžėsi virvės traukimo rungtyje ir b. v. p. Kasparas Žukauskas paklausinėjo ugdymo įstaigą lenkų dėstomąja kalba. Tačiau stovyklautojų, kaip jie jaučiasi. „Malonu čia Vilniaus rajono savivaldybė nusprendė tuščia- 2018 m. kovo 16–18 d. Šalčininkų jaunesni šauliai iškeliavo į trumputį žygį būti, veiklos netrūksta, o ir kiti labai drau- me, mokymui, ugdymui pritaikytame pastate 1011-oji šaulių kuopa drauge su „Nepri- po Poškonių apylinkes. Vyresni šauliai, giški“, – minėjo vienas iš jaunesnių šaulių. įkurti muziejų. Tokiu būdu švietimo įstaigai klausomybės kovų“ 1007-ąja šaulių kuopa vadovaujami karių savanorių gr. Sauliaus „Labai smagu, net nesinori namo važiuoti“, – vietos nebeliko... Todėl mes tęsėme derybas dalyvavo Šalčininkų r. Poškonių pagrin- Bagdono, gr. Žygimanto Solovjovo ir j. eil. pritarė draugui ir vyresni šauliai. Tą vakarą su Lietuvos paštu ir iš jų įsigijome tas mažytes dinėje mokykloje vykusioje stovykloje Edvino Us, praktiškai mokėsi orientavi- dar buvo žiūrimas filmas apie 1941 m. bir- patalpas“, – naujienomis apie švietimo padėtį „Ledonešis 2018“. mosi ir kitų prisitaikymo ypatumų gamtos želio 23 d. sukilimą. Pietryčių Lietuvoje su „Vorutos“ skaitytojais sąlygomis. Paskutinį rytą pavargę, bet su plačiomis pasidalijo ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus Pirmąją dieną atvykusius šaulius su Antrą dieną, atsikėlus ir papusryčiavus, šypsenomis stovyklautojai susirinko visus vedėjas Jonas Vasiliauskas. plačia šypsena sveikino kuopos vadas vrš. jaunuosius šaulius auditorijoje pasitiko Mo- savo daiktus, susitvarkę išsirikiavo pirmame Eimantas Tamulynas (kuris ir vadovavo bilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo prie mokyklos aukšte, kur kuopos vadas vrš. Autorės nuotr. stovyklai), prie kuopos vado sveikinimų LR KAM lektorius Rokas Jašinskas, jis dėstė Eimantas Tamulynas tarė atsisveikinimo prisidėjo ir kiti vadovai. Jaunesniųjų šaulių paskaitą apie pilietiškumą. Visi aktyviai žodžius, apdovanojo geriausiai pasiro- veiduose buvo galima įžvelgti, kokia energi- dalyvavo ir atsakinėjo į pateiktus klausi- džiusiuosius, paragino ir toliau aktyviai ja trykšta iš jaunųjų patriotų, o kiek vyresni mus, tad daug ką sužinojo. Po paskaitos visi dalyvauti šauliškoje veikloje ir stovyklos jaunieji šauliai atvyko rimtesniais veidais, drauge papietavo ir išėjo į mišką mokytis uždarymo pabaigai sugiedotas Lietuvos tačiau taip pat trykštantys energija ir noru bei žaisti įvairių vadovų paruoštų žaidimų. Respublikos himnas, po jo buvo susirinkta išmokti naujų dalykų. Visiems išsirikiavus, Nors ir pūtė žvarbus vėjas, jaunųjų šaulių bendrai nuotraukai mokyklos kieme, Vyčio trumpalaikė stovykla buvo atidaryta tradi- tai negąsdino, o kaip tik motyvavo užsiimti vėliavos fone. ciniais kuopos vado sveikinimo žodžiais, o aktyvia veikla. Vadovai stovyklautojus Štai tokia kupina įspūdžių buvo ši mūsų vėliau šauliai buvo suskirstyti būriais ir nu- supažindino su dūminėmis užsklandomis, stovykla. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos vesti į jiems skirtas patalpas. Po vakarienės o paskui jaunieji šauliai rungėsi laužų įžie- šaulių sąjungos ir 10-osios šaulių rinktinės šauliai, išsirikiavę ir sočiai pavalgę, turėjo bimo ir virvės traukimo rungtyse. Grįžę iš vadovybėms. Buivydiškių pagrindinė mokykla, įsikūrusi porą trumpų paskaitėlių apie topografiją miško jaunieji šauliai dalyvavo viktorinoje XVI a. Buivydiškių dvare. Netrukus mokykla T. Bagdanavičiaus nuotr. ir kitas orientacines priemones, o vėliau apie Lietuvos kariuomenę, ją vedė b. v. To- išsiplės ir taps progimnazija 10 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Voruta Lietuvos pasipriešinimo istorija Juozas Kasperavičius (1912–1947) Prieš 71-erius metus, 1947 m. balandžio 9-ąją, žuvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas aviacijos leitenantas Juozas Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas Albinas Biliūnas-Džiugas Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius
Juozas Kasperavičius gimė 1912 m. liepos lager) 62). Ši karo belaisvių sto- apygardos partizanus saugumie- 17 d. Raseinių apskrities Jurbarko valsčiaus Jo- vykla buvo įsteigta Hamelburgo čiai ėmėsi ypač aktyvių veiksmų: kūbaičių kaime ūkininkų šeimoje, pakrikštytas mieste (Bavarijos žemė). Antrojo siautė agentai, organizuojamos tų pačių metų liepos 26 d. Telšių vyskupijos pasaulinio karo metais šiame la- didelės čekistinės karinės opera- Girdžių bažnyčioje1. Juozas turėjo du brolius geryje buvo kalinta apie 18 tūkst. cijos. Apygardos štabas tuo metu (Kazimierą ir Antaną) ir seserį Anelę. Baigęs Raudonosios armijos karininkų. buvo netoli Batakių (Tauragės gimnaziją, J. Kasperavičius 1933–1935 m. Kasperavičius į Oflag 62 buvo aps.), miške ant Agluonos upe- mokėsi Karo mokykloje (baigė XVII laidą). Už patalpintas 1941 m. liepos 20 d., lio kranto įsikūrusioje J. Juknos pavyzdingą ir sąžiningą tarnybą dar 1934 m. jo laipsnis nurodytas vyresniojo sodyboje. Apygardos vadas rugsėjo 7 d. buvo apdovanotas Vytauto Didžio- leitenanto, karinis dalinys – 29- Visvydas po šv. Velykų rengėsi jo 3-iojo laipsnio medaliu. Baigęs karo mokslus asis Raudonosios armijos šaulių pakeisti štabo dislokacijos vietą jaunesnysis leitenantas Juozas Kasperavičius korpusas, belaisvio numeris – 988. (kai kurie daiktai iš bunkerio jau buvo paskirtas į 2-ąjį artilerijos pulką, tačiau J. Kasperavičiaus kortelėje taip buvo išvežti), tačiau nesuspėjo, jame neilgai tarnavo. 1937 m. baigė Lietuvos nurodyti jo tėvų vardai – Kazys nes bunkerį apsupo MVD ka- karo aviacijos mokyklą ir buvo paskirtas į 2-ąją ir Kotryna, žmonos Birutės vardas Kursantas Juozas reiviai ir stribai. Jame buvę J. eskadrilę, dislokuotą Kaune2. 1938 m. vasario ir tautybė bei adresas – Ukmergė, Kasperavičius. Nuotr. iš Kasperavičius ir jo adjutantas 16-ąją jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 Juozapavičiaus g. 7. Be to, korte- Genocido aukų muziejaus Albinas Biliūnas-Džiugas atsi- m. rugsėjo 17 d. J. Kasperavičius Panevėžyje lėje įrašyta, kad Kasperavičius yra fondų šaudė, degino dokumentus, kurie įregistravo savo santuoką su Marija (Marijona) lakūnas ir savanoriškai pasidavė trūkstant deguonies vos ruseno; Birute Razminaite, kuri po santuokos pasiva- į nelaisvę 1941 m. birželio 24 d. prie Siesikų5. galiausiai, nenorėdami gyvi pakliūti priešui, dino vyro pavarde3. Kaip rašė jo žmona Birutė, „Į Lietuvą Juozas susisprogdino. Kautynės užtruko kelias va- Pirmoji sovietų okupacija J. Kasperavičių grįžo išbadėjęs, sulysęs, vilkėdamas prancūzų landas. Partizanų kūnai buvo atvežti į Tauragę užklupo tarnaujantį 6-ojoje eskadrilėje Pa- kareivio miline“6. ir numesti garsiosios Šubertinės kieme8. Bene nevėžyje. Naujoji valdžia eskadrilę perkėlė Grįžęs į Lietuvą J. Kasperavičius įsidarbino paskutinis iš bendražygių čia gulinčius parti- į Joniškėlį, vėliau – į Ukmergę. Prasidėjus kooperatyvo vedėju Subačiuje (Panevėžio zanus dar pamatė suimtas Batakių organiza- nacių-sovietų karui, lakūnai susitelkė Pabra- apskr.), įsitraukė į Lietuvos laisvės armijos cinio skyriaus vadas Jonas Gaidauskas-Breivė. dėje ir laukė įsakymo skristi į Rusijos gilumą. veiklą. Artėjant antrajai sovietų okupacijai su „Man jie atrodė tokie dideli, kaip milžinai. Jų J. Kasperavičius ragino tarnybos draugus žmona ir dukrele išvyko į tėviškę – Jurbarko veidai buvo pajuodavę, galbūt nuo dūmų…“ – įsakymų nevykdyti, likti Lietuvoje. Lemiamą valsčiaus Jokūbaičių kaimą. Kelis kartus visa prisimena jis9. akimirką lakūnai taip ir apsisprendė: apgręžė šeima rengėsi trauktis į Vakarus, bet taip ir Tėvai nebegalėjo apraudoti žuvusio sū- Karo belaisvio J. Kasperavičiaus (Kaspero) lėktuvus ir nusileido prie Siesikų. Čia 1941 m. nepasiryžo palikti gimtinės. naus: dar 1945 m. liepą jie buvo ištremti (tėvas kortelės kopija birželio 24 d. buvo vokiečių internuoti. Trylika 1945 m. pavasarį broliai Juozas ir Antanas ten ir mirė). Žmona su dukrele Vida slapstėsi lakūnų, su jais ir J. Kasperavičius, daugiau kaip Kasperavičiai buvo suimti. Stribams insceni- Lietuvoje. tuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus pusmetį (kitur rašoma 8 mėnesius) praleido zavus pabėgimą, Antanas buvo nukautas, o Partizanų vadų suvažiavime 1949 m. dekretu Nr. 69 J. Kasperavičiui suteiktas vokiečių karo belaisvių stovyklose. Lietuvos sužeistas Juozas paguldytas į Biliūnų dvare vasario 16 d. J. Kasperavičius buvo pagerbtas pulkininko laipsnis (po mirties). ypatingajame archyve (LYA), filtracinių bylų įrengtą karo lauko ligoninę. Vietos partizanai, aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės apyraše pavyko surasti plonytę (vos 3 lapų) vadovaujami kapitono Juozo Čeponio, Juozą kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas J. Kasperavičiaus filtracinę bylą4. Šioje byloje Kasperavičių ir dar vieną sužeistąjį išvadavo. 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su 1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), f. 669, ap. 9, b. 144, l. 388 v., eilės Nr. 36. yra vokiška J. Kasperavičiaus, kaip karo Biliūnų ligoninės medicinos personalas ir to- kardais. 1991 m. partizanų žūties vietoje pa- 2 Ltn. J. Kasperavičiaus 1937 m. atestacija, Lietuvos centrinis belaisvio, kortelė. Tiesa, kortelėje Kasperavi- liau gydė J. Kasperavičių bunkeryje, o po kurio statytas kryžius, o 1993-iaisiais – paminklas. valstybės archyvas (LCVA), f. 930, ap. 8, b. 735, l. 214. čiaus pavardė užrašyta Kasperas, o vardas laiko pervežė į Liaudiškių kaimo gyventojų Kasperavičių sodyboje 1995 m. lapkričio 26 d. 3 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ar- chyvas, rezistento J. Kasperavičiaus byla M-8, l. 11. Ivan (Iwan), gimimo data – 1917 m. liepos 17 Kosto ir Elenos Kušeliauskų sodybą. Pasveikęs Jurbarko rajono Jokūbaičių kaime pastatytas 4 J. Kaspero filtracinė byla, LYA, f. K-1, ap. 59, b. 54152, l. 1–3. d. Sunku dabar pasakyti, kodėl belaisvio kor- prisidėjo prie partizanų7. ir pašventintas ąžuolinis atminimo kryžius. 5 Ten pat, l. 2–2 a. p. 6 Cit. iš E. Ignatavičius, „Juozas Kasperavičius-Šilas – pirmasis telėje užrašyti tokie duomenys, galbūt, ir pats 1946 m. rugsėjo 25 d. J. Kasperavičius-Šilas, Kryžiaus pastatymu rūpinosi Jurbarko SKAT Kęstučio apygardos vadas“, in: Kęstučio apygardos vadai, Kaunas, Kasperavičius nenorėjo atskleisti tikrosios savo Angis, Visvydas tapo pirmuoju Jungtinės Kęs- 442 kuopa, kurios vėliava pavadinta J. Kas- 2015, p. 11. tapatybės. Įdomu tai, kad J. Kasperavičiaus tučio apygardos vadu. Bendražygiai prisime- peravičiaus vardu10. 1996 m. balandžio 10 d. 7 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvas (LGGRTCA), rezistento J. Kasperavičiaus byla M-8, l. 9; dukros Vidutės Marijos (g. 1940 m. balandžio na, kad jis buvo visuomet tvarkingas, kariškai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos V. Kasperavičiūtė-Tereikienė, „Šviesus tėvelio paveikslas (Juozo 30 d.) gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvo pasitempęs, reiklus partizanų vadas, turėjęs tyrimo centro Rezistentų teisių komisija Kasperavičiaus atminimui)“, in: Laisvės kovų archyvas, t. 18, Kaunas, pavardė buvo Kasperas. Galbūt, kaip ir dau- aiškias nuostatas pasipriešinimo strategijos ir J. Kasperavičiui pripažino rezistento (pasi- 1996, p. 303, 304. 8 LGGRTCA, l. 9, 10; LYA, f. K-1, ap. 3, b. 240, l. 301. gelis kitų asmenų tuometinėje Lietuvoje, Kas- taktikos klausimais. priešinimo okupaciniams režimams dalyvio) 9 J. Gaidauskas-Breivė, „Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisimi- 11 peravičius sulietuvino savo pavardę. Belaisvio 1947 m. pavasarį, po nesėkmingos MGB vardą . Lietuvos Respublikos Prezidento nimai“, in: Laisvės kovų archyvas, t. 13, Kaunas, 1995, p. 114. kortelėje taip pat nurodyta, kad Kasperavičius agento Juozo Markulio-Erelio kelionės į Ba- 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J. Kaspera- 10 V. Kasperavičiūtė-Tereikienė, „Šviesus tėvelio paveikslas (Juozo Kasperavičiaus atminimui)“, in: Laisvės kovų archyvas, t. 18, Kaunas, buvo įkalintas nacistinėje karo belaisvių kari- takių apylinkes (jam nepavyko išsiaiškinti vičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo 1996, p. 306. ninkų stovykloje Nr. 62 (vok. Oflag (Offiziers- tikslios štabo bunkerio vietos), prieš Kęstučio laipsnio ordinu. 1998 m. gegužės 19 d. Lie- 11 LGGRTCA, rezistento J. Kasperavičiaus byla M-8, l. 11.
Rytų Lietuvos mokyklos Rytų Lietuvos mokyklos Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Skaitau Lietuvai dovana Rytų Lietuvos mokykloms apie Lietuvą Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Dalia ADOMAVIČIENĖ, Ėjo 2006 metai… Iki Lietuvos valsty- portretas, Lietuvos himnas ir Lietuvos vals- O tada Tautinių mažumų ir išeivijos Vilniaus r. Eitminiškių gimnazijos bės atkūrimo šimtmečio buvo dar likę 4 tybės herbas, stendo apačią puošė Lietuvos departamentas prie Lietuvos Respublikos pradinių klasių mokytoja 380 dienų. Tautinių mažumų ir išeivijos Trispalvė. Vyriausybės gavo panašius, kaip ir čia departamentas prie Lietuvos Respublikos Ir iki šiol Šalčininkų rajono Dieveniškių pateikiama Marijampolio vidurinės moky- Valstybės kvietimui švęsti „… ne vieną Vyriausybės (2009 m. Saulėlydžio komisijos „Ryto“, Turgelių, Vilniaus rajono Juodšilių klos direktoriaus Vytauto Steponavičiaus data, o Šimto metų sėkmės istoriją…“ neliko „sėkmingai“ reorganizuotas ar išardytas) „Šilo“, Marijampolio, Maišiagalos Lietuvos padėka, raštus: „Marijampolio vidurinės abejingi ir Eitminiškių gimnazijos pradinių kla- jau tuo metu rūpinosi artėjančia iškilia data. didžiojo kunigaikščio Algirdo, Pagirių, Riešės, mokyklos bendruomenė dėkoja Jums už sių mokiniai, kurių prasmingas dalyvavimas Sumanyta kai kurioms Rytų Lietuvos mokyk Rudaminos Ferdinando Ruščico vidurinės, padovanotą ir įrengtą dekoratyvinį stendą projekte „Skaitau Lietuvai apie Lietuvą“ su- loms, ugdant tautiškumo ir pilietiškumo Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos tautine tematika „Vincas Kudirka“. Mano- jungė dvi svarbias ir brangias istorijos datas – sampratą, pateikti staigmeną. Ta staigmena – ugdytinius kiekvieną rytą į mokyklas ateinan- me, kad tai pietryčių Lietuvos mokykloje ne 1918 m. vasario 16-ąją ir 1990 m. kovo 11-ąją. stendas, kurio matmenys: ilgis 2 m 70 cm, čius, pertraukų metu ir į namus iškeliaujančius tik teiks informaciją tautine tematika, bet ir Prasidėjęs vasario mėnesį ir kartu su visa Lie- aukštis 1 m 37 cm. palydi Vinco Kudirkos žvilgsnis, Lietuvos padės ugdyti mokinių pilietiškumą“. tuva paminėjęs šimtmetį, projektas sėkmingai Jame iš kairės į dešinę – Vinco Kudirkos himnas, herbas ir mūsų Trispalvė. Autoriaus nuotr. persirito į kovą ir stabtelėjo prie dar vienos iškilios datos. Viso projekto metu gimnazijos pradinukai buvo kviečiami rinktis knygas apie Lietuvą, jos istoriją, gamtą, įžymius ir talentingus ša- Vilniuje paminėtas Baltarusijos valstybingumo 100-metis lies žmones, iš naujo atrasti lietuvių rašytojų Atkelta iš 1 p. 20.00 val. tautinio roko grupė „Rava“ ir baltarusių politikos ir visuomenės vei- ar tautosakos kūrinius. Mokiniai šias knygas („PAWA“) iš Baltarusijos žiūrovus džiugino kėjai, diplomatinių atstovybių Lietuvoje garsiai skaitė, lavino savo skaitymo įgūdžius, plėtė akiratį ir mainėsi žiniomis su draugais, 17.00 val. nuo Totorių g. 20, kur buvo savo pasirodymu, nukeldama juos į vidu- darbuotojai. Sveikinimo kalbas sakė buvę tėveliais, kitais Eitminiškių gimnazijos bend Martyno Kuktos spaustuvė (joje buvo spausdi- ramžių epochą. diplomatai Žygimantas Povilionis ir Petras ruomenės nariais. Dalytis žodžiu, atveriančiu nama pirmosios knygos, laikraščiai baltarusių Kovo 25-ąją, paskutinę šventinių ren- Auštrevičius, buvęs Vilniaus miesto meras naują požiūrį į savo šalį, mokytis išklausyti kalba), pajudėjo šventinė eisena, skirta valsty- ginių dieną, Baltarusijos Liaudies Respub Artūras Zuokas. ir išgirsti, bendrauti ir suprasti, kad mylėti bingumo 100-mečiui paminėti. Joje dalyvavo likos veikėjų atminimas buvo pagerbtas Organizacinio komiteto vardu dėkojame galima tik tai, ką gerai pažįsti – toks buvo ne tik Lietuvoje gyvenantys baltarusiai, bet ir Vilniaus Rasų kapinėse. 12.00 val. Vilniaus Lietuvos valdžios institucijoms, Lietuvos pagrindinis šio projekto tikslas. svečiai iš Minsko bei juos palaikantys Tautinin- Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje už Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Tai buvo puiki proga susėsti prie knygos kų sąjungos nariai. Eisenos dalyviai trumpam visus kovojusiuosius dėl Baltarusijos neprik užsienio reikalų ministerijai, Vilniaus miesto ir prasmingai pabendrauti. Visi stengėsi sustojo prie Stiklių gatvėje esančio namo, kur lausomybės buvo aukojamos šv. Mišios savivaldybei, daugybei politikų, visuome- būti darbštūs, sąžiningi, apsiskaitę. Tokiais žmonėmis, kokių Lietuvai reikėjo prieš šimtą maždaug prieš 500 metų spaustuvininkas baltarusių kalba. nės veikėjų ir verslininkų, kurie prisidėjo metų. Tokiais, kokių Lietuvai reikia ir šiandien. Pranciškus Skorina išspausdino pirmąją knygą Šventiniai trijų dienų renginiai baigėsi organizuojant Baltarusijos valstybingumo Projekto metu 3 145 minutes garsiai skambėjo LDK teritorijoje rusėnų kalba. Vilniaus rotušėje, kur susirinko lietuvių 100-mečio renginius. vaikų skaitomi žodžiai Lietuvai apie Lietuvą. Voruta 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) 11 Lietuvos heraldikos istorija Nepažįstami simboliai Vytauto heraldikoje. Juodaskvernis riteris – kas jis? Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Pradžia Nr. 2 (844) ne tik su Trakais, bet ir kitomis istorinėmis kuriam laikui perėmė Mindaugo sukurtos Vėlesnėje 1602–1604 m. K. Grunenber- Lietuvos vietovėmis. Taigi Konstanco bažny- karalystės vairą ir, kaip metraščiuose ra- go herbyno kopijoje tai žmogaus figūrai tinio susirinkimo kronikininkų užfiksuotas šoma, Kernavėje buvo paskelbtas Lietuvos jau suteikiamas ir žmogiškas pavidalas: Vytauto heraldinis simbolis – Juodasis karys valdovu. Jis buvo vienintelis, kuris galėjo vaizduojamas balto žmogaus veidas, akys, ar tiesiog tamsaus gymio pėstininkas, kaip jį perimti ir Mindaugo karalystės karūną, o burna, lūpos ir šviesūs plaukai. Pačiame įvardijo istorikas A. Bumblauskas – duoda atsisakius jos ir sosto, pasitraukus į vienuo- herbe šis žmogus vilki juodais dviejų progą pamąstyti apie Lietuvos valdovų lyną teisėtai pagal galiojančius giminystės dalių rūbais, o viršuje esanti skydininko dinastinius ženklus ir jų ankstyvą vietinę, o papročius valstybės vairą perduoti per savo figūra – juodu ilgais svernais apsiaustu, ne importuotą iš Mozūrijos, kilmę. seserį jos vyrui Švarnui. Čia aiškiai galime labiau primenančiu vienuolio abitą. Prie įžvelgti dinastijos ryšius ir tam tikrą valdžios herbo yra įrašas, kad tai Lietuvos valdovo Juodųjų apsiaustų mados ar valdovų perdavimo tradiciją. Ji, beje, yra fiksuota ženklai. Įdomu, ką vienuolio skydininko tradicija? atskiruose istoriniuose aprašymuose. Vaiš- vaizdu norėta pasakyti? Visi, kas su- vilkas siejamas su Kernave, anot kai kurių pranta heraldikos plonybes, žino, kad Kaip pastebi istorijos tyrinėtojai, XIV a. istorikų, senąja Lietuvos sostine. Kernavė, herbuose, kaip ir antspauduose, viskas antroje pusėje kunigaikščių antspauduose kaip ir Trakai, turi panašų herbą su ginkluo- yra labai tikslu, kiekvienas ženklas turi valdovai buvo vaizduojami vilkintys riterių tu kariu. Tad galbūt ginkluoto kario simbolio aiškią mintį ar užkoduotą prasmę. Taigi apranga6. Tačiau taip buvo ne visuose ants- tradicija į Trakus atkeliavo per Kernavę. Su vienuolio juodais rūbais pasirodymas paudų atvaizduose. Kunigaikščio Vytauto Kernave siejamas ne tik Vaišvilkas, bet ir šalia Vytauto dinastinio herbo turėjo nešti 1379 m. antspaudo karys vilki blauzdas sie- Mindaugas bei po jų valdžiusieji Lietuvą. kažkokią svarbią žinią ir apie patį Vytauto kiančiu apsiaustu, tačiau žvelgiant į antspau- Eiliuota Livonijos kronika vėliau Kernavę jungtinį herbą. dą apie kario apsiausto spalvas sudėtinga pavadins karaliaus Traidenio žeme9. ką nors pasakyti. Konstanco suvažiavimo Ar Kęstutis Trakų karį nusižiūrėjo kronikininkai to kario apsiautą vaizdavo iš mozūrų? juodos spalvos – kaip ir pačią ten esančią žmogaus figūrą. Ar jie klydo, ar tai tik jų Imaginacinis karalaičio Vaišvilko atvaizdas lakios vaizduotės pasekmė, sunku pasakyti. ant Laurušavo evangelijos puošnaus medinio Kunigaikščio Pati istorija ir joje palikti faktai liudija, jog viršelio Vytauto mūsų valdovai mėgo juodus rūbus, ypač ap- antspaudas siaustus, juos vilkėjo jei ne kasdien, tai nors Toks karalaičio / vienuolio / kovotojo 1379 m. atitinkamomis svarbiomis progomis. portretas galėjo ir tapti vėlesniųjų su Vaišvil- Iš tiesiogiai Lietuvos valdovui Vytautui Kernavės herbo ku per giminystę siejamų Lietuvos valdovų pasirinktu simboliu. Gediminaičiai, kaip skirtos aprangos sąskaitų sužinome ir apie atvaizdai: 1792 m.; istorikai liudija, giminystės ryšiais buvo jo rūbus, užsisakytus karališkojo siuvėjo XX a. pr. siuvykloje. 1394 m. birželio 30 d. įrašas liu- susieti būtent su Vaišvilku, karaliaus Min- dija, kad už kunigaikščiui Vytautui pasiūtas daugo sūnumi. Tokio kario kovotojo ženklu ir norėta atsispindėti dinastinius ryšius su Nežiūrint visų anksčiau pateiktų spė- kojines kelnes buvo sumokėta 2,5 markės, o po kelių dienų jam pradėtas siūti prabangus tiesioginiu Lietuvos karalystės paveldėtoju lionių ir versijų apie juodąjį karį iš Vytauto vėlesniųjų Lietuvos valdovų pasirinktoje herbo, nesunku atsekti, kad Konstanco susi- kaftanas: liepos 2 d. už juodo aksomo gabalą iš iždo ir jo sukirpimą sumokėtos 32 markės, Karys Trakų žemės heraldikoje. rinkimo kronikose įamžintas pėsčiasis karys herbe – XV a. I p. Tai ypač turėjo būti aktualu Vytautui, bendrais bruožais beveik atitinka Vytauto liepos 10 d. už 6 uolekčius juodo audeklo sumokėta po 5 grašius už uolektį. Šis greitai Lyncenich herbynas, siekiant Lietuvos savarankiškumo, atskiros antspauduose naudotą kario atvaizdą. Toks karūnos Lietuvai ir, žinoma, siunčiant Lietu- ginkluotas karys vaizduotas ant žinomo ir pasiūtas juodas kaftanas karaliaus iždui saugomas kainavo didelę pinigų sumą – 44 markes, 30 Karališkoje vos delegaciją su svarbia misija į Konstancą. išlikusio 1379 m. Vytauto antspaudo. Tame Vytautui buvo aktualu demonstruoti ryšius kunigaikščio Vytauto antspaude karys vilki grašių ir 3 skojcus. Kaftano vertę pavertus bibliotekoje 7 grynojo sidabro svoriu, tai sudarė apie 9 Briuselyje su senąja Lietuvos karalyste, jos statusu blauzdas siekiantį apsiaustą . Tą patį pažymi ir Lietuvos vieta Europoje, pabrėžiant ir dr. E. Rimša naujoje studijoje apie Vytauto kilogramus sidabro... Tačiau vieno juodo 8 kaftano Vytautui neužteko, netrukus praėjus dinastinius ryšius su tiesioginiais pirmojo antspaudus ir žemių herbus . krikščioniškojo karaliaus palikuonimis ir su Aišku viena, kad Vytautas šios heraldi- keturiems mėnesiams pradėtas siūti kitas jau Karalaitis Vaišvilkas taip pat minėti- 7 krikščioniškuoju pasauliu, o brandinant Sta- nės figūros nesukūrė, ją perėmė iš savo tėvo prancūziško stiliaus kaftanas ir žiponas ... nas kaip pirmas valdovas Lietuvoje, kuris, kaip teigė amžininkai, iš žiauraus pagonio čiatikių ir Katalikų bažnyčių unijos idėją ir Kęstučio kaip būsimas Kęstučio ir Trakų įpė- daugiakalbėje Lietuvos valstybėje nuo seno dinis, tėvo teisių paveldėtojas. Istorikas dr. Juodasis valdovas – vienuolis virto karštai tikinčiu krikščioniu, jis – pir- Vaišvilkas masis mums žinomas lietuvių vienuolis12. vykusį christianizacijos procesą. Visam tam A. Rimša pažymi, kad pats Kęstutis turėjęs labai tiko Vaišvilko atvaizdo panaudojimas mažiausiai du šio tipo antspaudus9. Ilgai Palikęs vienuolyną jis bent porą kartų ėmė ginklą į rankas ir ėjo į pagalbą priešų naujajame jungtiniame herbe ir siunčiamos šio tipo heraldinis ženklas (su kariu) buvo delegacijos naujo tipo vėliavose. Tad juodojo priskiriamas Kęstutaičių giminei ir Trakų že- apgultam tėvui Mindaugui. Vaišvilkas Karalaičio Vaišvilko tikriausiai buvo Mindaugo vietininkas apsiausto tradicijos ir juodojo kario ištakų mei. Tarp istorikų ir visuomenėje jis plačiau reiktų ieškoti Vaišvilko aplinkoje. Vytau- žinomas Trakų kario vardu. Aptardamas imaginacinis Naugarduke (Juodojoje Rusioje), kur jau atvaizdas 1245 m. tapęs stačiatikių vienuoliu užsi- tas, Kęstutis, Algirdaičiai ir Gediminaičiai galimą šio ženklo kilmę, žinomas heraldi- turėjo žinojo šio simbolio reikšmę ir jį nau- kos specialistas istorikas dr. E. Rimša teigia, XVI–XVII a. vilko juodą apsiaustą. 1257 m. kartu su kitais 10–12 vienuolių įkūrė Laurušavo dojo, pabrėždami savo dinastinius ryšius su kad šio šarvuoto kario idėją Kęstutis galėjo XIII a. Lietuvos karalystės valdovais. pasisavinti iš Mozūrijos (Lenkija), žinant jo vienuolyną prie Nemuno. Jame XIV a. pra- glaudžius ryšius su šiuo regionu10. Kad žino- džioje buvo parašyta pirmoji rankraštinė mas istorikas daro neteisingas įžvalgas apie knyga Lietuvos karalystėje – Laurušavo Pasak Lietuvos simbolio kilmę, patvirtina nauji istoriniai evangelija. Būtent Laurušavo vienuolyne, istorikų, legendinis faktai ir jauno maskviečio istoriko Sergejaus viename seniausių regiono vienuolynų, kunigaikštis Poliakovo radiniai. Neseniai S. Poliakovas apie 1262 m. buvo parašyta ir vienuolyno Narimantas atrado Algirdo sūnaus Andriaus Algirdaičio, įkūrėjo Vaišvilko hagiobiografija. Pats (pristatomas kaip Polocko kunigaikščio, neišlikusio antspaudo Yra palikta pasakojimų ir apie anksty- Laurušavo evangelijos sukūrimas galėjo Traidenio brolis) būti sumanytas kaip pagarbos ženklas aprašymą, iš kurio ir sužinota, kad Andriaus vesnių Lietuvos valdovų rūbus. Albertas įvedė Lietuvos Algirdaičio antspaude pavaizduotas stovin- Vijūkas-Kojelavičius, pasakodamas apie Laurušavo vienuolyno įkūrėjui karalaičiui Vaišvilkui. Tyrinėtojai mano, kad pradinį herbu Vytį ir jį tis karys – toks kaip ir 1379 m. kunigaikščio Vaišvilko išrinkimą Lietuvos didžiuoju kuni- įdėjo į vėliavą. 11 vienuolyno steigėjo biografijos tekstą Kęstučio antspaude . Taigi aiškėja, kad toks gaikščiu Kernavėje, pažymi tam tikrus Vaiš- Pieš. aut. vilko įpročius ir aprašo jo išvaizdą. Jis rašo: turėjo parašyti žmogus, kuris iš savo simbolis buvo naudotas daug plačiau, ne M. Barvickis, tik Kęstučio ar Vytauto aplinkoje. Jį galėję „...niekada negalima buvo jo [Vaišvilko – asmeninės patirties ar iš paties Vaišvilko 1908 m. naudoti ir Algirdaičiai, labai panašu, kad ir aut. pastaba] priversti užmiršti viso anksty- pasakojimų žinojo vienuolyno kūrėjo gy- Gediminaičiai bei Mindaugaičiai... vesnio gyvenimo: paprastai ant purpurinio venimą nuo vaikystės ar jaunystės. Tačiau Draugijos kovai Nors juodojo kario simbolis per Vytautą apsiausto jis vilkėdavo juodą drapaną, kaip įdomiausia tai, kad Laurušavo evangeli- su tuberkulioze su Kęstučiu siejamas su jų valdoma Trakų vienuolio įžadų ženklą. [...]. Kadangi jo filo- jos priekinį viršelį puošia paauksuotas leidinys, 1935 m., žeme, pati ženklo kilmė bei jo tradicija gali sofinės pažiūros nė trupučio nepatobulėjo medalionas su paties Vaišvilko atvaizdu. Kaunas siekti ir senesnius laikus bei būti siejama nuo tos drapanos, kadangi iš krikščionių Kaip Laurušavo evangelijos tyrinėtojas, priedermių nieko iš viso į galvą nebuvo literatūrologas, literatūros kritikas, hu- įsidėjęs, jis ėmė valdyti, tuo pigiu apsiaus- manitarinių mokslų daktaras, rašytojas tu dangstydamas kraugerišką ir kerštingą Algimantas Bučys teigia, medalionas širdį.“8 Štai tokį juodojo valdovo, jei norite, vaizduoja legendinį Laurušavo vienuo- 7 Lietuvos istorija XIII a.–1385 m., t. 3, sud. D. Baronas, A. Dubonis, lyno įkūrėją – vienuolį karžygį Vaišvilką. R. Petraukas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011, p. 93. juodojo kario įvaizdį istorijai paliko šis 8 E. Rimša, op. cit., p. 74. istorikas. Čia karalaitis Vaišvilkas atvaizduotas 9 Ibid., p. 21. Stačiatikių vienuolis Vaišvilkas, kara- visu ūgiu, ne tik su ietimi ir skydu, bet ir 10 Ibid., p. 21. su aukso aureole (nimbu) aplink galvą. 11 Jūratė Mičiulienė, „Iš daugelio archyvų apie Polocko žemę“, liaus Mindaugo sūnus, išties turėjęs dėvėti in: Lietuvos žinios, 2016 11 30. Prieiga per internetą –
Pagal dydį antras Mažeikių rajono Balėnų miškas teikė prieglobstį daugeliui į nelaisvę, buvo priversta parodyti bunkerį skirti pinigines premijas kareiviams Kostre- partizanų. pas Dadotkų kaimo gyventoją Petrą Ston- vui, Mamičevui ir Bachmatovui. 1944 m. gruodžio mėn., dar tebegriau- kų. dėjant Antrajam pasauliniam karui, Balėnų Iš turgaus arkliais grįždami Petras Ston- Žuvusiųjų įamžinimas miške, apsuptas sovietinių kareivių, granata kus su žmona Petronėle pamatė savo sodybą, susisprogdino Tirkšlių mstl. 1941 m. sukilė- apsuptą kariuomenės. Petras, metęs arklius, Atgimimo metais Telšių sąjūdiečiai, va- lis, šaulys Alfonsas Virkutis. Būta ir daugiau puolė bėgti. Kareivis priklaupęs iš kulkos- dovaujami K. Šalkausko, atkasė iš Nevarėnų susirėmimų su kareiviais ir stribais. Didžiau- vaidžio peršovė Stonkui abi kojas. Abu su žvyrduobės žuvusių partizanų palaikus. sios kautynės įvyko 1951 m. gegužės 9 d. žmona buvo nuteisti po 25-erius metus so- Pasiūlius Nevarėnų klebonui Antanui Telšių MGB agentas Vacys Kuodis- vietinių lagerių. Grįžę gyveno Mažeikiuose. Beniušiui ir Telšių vyskupui Antanui Vai- Petrovas buvo infiltruotas į Nevarėnų Palaidoti Pievėnų kapinėse (Stonkienė mirė čiui pritarus, partizanų palaikai 1989 m. partizanų būrį. Jis per savo motiną agentę 2002 m., Stonkus – 2004 m.). lapkričio 5 d. buvo iškilmingai palaidoti Danutę pranešė MGB, kad gegužės 8–9 d., Gyvi iš apsupties prasiveržė ir Vytautas Nevarėnų bažnyčios šventoriuje. Sovietiniai kai okupantai švęs Pergalės dieną, Balėnų Visminas-Ąžuolas (g. 1930), taip pat Aleksas valdžios atstovai tam perlaidojimui labai miške vyks Nevarėnų, Sedos ir Viekšnių Gimbutas-Vaidutis (g. 1928). Tik nebeilgai priešinosi, net surengė tą dieną Telšiuose partizanų būrių pasitarimas. Jame dalyvaus jie betęsė kovą... anksčiau neplanuotą prekybinę mugę, kad apie trisdešimt partizanų. 1952 m. lapkričio 9 d. Nevarėnų valsčiu- žmonės nedalyvautų partizanų perlaidojime Gavus tokią žinią, buvo sutelkta MGB je, Paliepkalnio kaime, kareivių persekioja- Nevarėnuose. kariuomenė: trisdešimt du pulko kareiviai ir mi, žuvo būrio vadas Pranas Šiuša-Genys Mažeikių muziejaus darbuotojas Algi- Telšių, Varnių, Mažeikių, Sedos bei Plungės ir Barbora Montvydaitė-Vilkienė-Gegutė mantas Muturas gavo archyvinės medžiagos stribai. Gegužės 9 d. jie apsupo Balėnų miško Atminimo ženklas Balėnų miške žuvusiems par- (g. 1926). Sužeistas Vytautas Visminas apie Balėnų kautynes. Su šauliu Alfonsu 24, 26, 78 kvartalus. Ten buvo susirinkę ketu- tizanams. Nuotr. iš Mažeikių muziejaus fondų buvo paimtas į nelaisvę. Po lagerių grįžęs Degučiu išvažinėjo Balėnų apylinkes, surado riolika partizanų, buvo su jais ir ,,Petrovas“. į Lietuvą gyveno Ventos gyvenvietėje. Tai liudininkų, nustatė žuvusiųjų asmenybes, Į pasitarimą vėlavo atvykti Viekšnių būrio tautas Laurinavičius-Šviesa (g. 1929), Stasys buvo paskutinis Balėnų kautynių dalyvis. kautynių vietą ir aplinkybes. partizanai. Taip pat nebuvo Nevarėnų būrio Lukšas-Valdemaras (g. 1933), Tadas Norkus- Mirė 2012 m., palaidotas Ventos miestelio Politinių kalinių sąjungos Mažeikių vado Prano Šiušos-Genio. Vėtra (g. 1925), Marijona Norkutė-Giraitė kapinėse. Kur ilsisi jo abiejų brolių kauleliai, skyriaus ir sąjūdžio iniciatyva Lietuvos Gyvas likęs tų kautynių dalyvis Adomas (g. 1923), Valerija Norkutė-Smilgelė (g. 1927), nežinoma. gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo Lukošius-Spartukas-Lendrūnas (1920–2014) Kostas Paulauskas-Raketa (g. 1925). Aleksas Gimbutas-Vaidutis neatlaikė centras (toliau – LGGRTC) pastatė atminimo prisiminė, jog partizanų susitikime agentas Iš Sedos būrio žuvo: būrio vadas Vac kovos įtampos, palūžo dvasia ir slapčia pasi- ženklą Balėnų miške prie kelio Tirkšliai–Ne- Kuodis laikėsi nuošalėje, o pasigirdus pir- lovas Razonas-Vitka (g. 1921), Stefanija davė Nevarėnų čekistams. 1952 m. lapkričio varėnai, netoli buvusios kautynių vietos. miems kareivių šūviams, metėsi į miško tank Kazickaitė-Eglutė (g. 1928), Antanas Berno- 11 d. atvedė juos prie Jaugų sodybų Kirklių 2007 m. rugpjūčio 11 d. paminklas iškilmin- mę. A. Lukošius atsišaudydamas traukėsi tas-Lendrė (g. 1922) sunkiai sužeistas pateko kaime. Bunkeryje gyvas paimtas Adomas gai atidengtas. ir matė, kaip krito sužeistas Stasys Kvečas- į nelaisvę ir tą pačią dieną mirė. Lukošius. Vėliau nuteistas 25-eriems me- Per ilgą laiką partizanų kapo kryžius Švyturys, kaip kareivis nušovė Norkutę-Gi- Po mūšio iš kritusių partizanų buvo pa- tams lagerio. Kalėjo Mordovijos lageriuose. Nevarėnų bažnyčios šventoriuje sunyko. raitę, o partizanas Stasys Lukšas priklaupęs imti du automatai, penki šautuvai, septyni Iš lagerių grįžus Lietuvoje gyventi neleido. Šalia kapo begulėjo tik lentelė su užrašu: nušovė tą kareivį, paskui jis, šokdamas per pistoletai, 320 šovinių ir pluoštas nuotraukų. Tik Atgimimo metais iš Latvijos grįžo į Ma- „Čia palaidoti 9 žuvę partizanai 1951 m.“ išvartą, buvo sužeistas ir nusišovė. Agentas Vacys Kuodis-Petrovas paimtas stri- žeikius. Mirė 2004 m. Kryžiaus autorius Kazys Paplauskas. Stefanija Kazickaitė iš apsupties prasi- bų globon. Vėliau dirbo Klaipėdoje teisme. Kosto Jaugos bunkeryje apsuptas Stasys Mažeikių politinių kalinių pirmininko veržė ir traukėsi į Žalgirio mišką. Kirklių Lukošius, palindęs po eglės išvarta, Kvečas kareiviams nepasidavė ir susisprog- Alberto Ruginio ir Telšių tremtinių bend kaime prie Paceržinskienės sodybos Stefanija sulaukė kautynių pabaigos ir naktį grįžo į dino granata. rijos pirmininkės Adolfinos Striaukienės pateko į kareivių pasalą. Nenorėdama pasi- savo bunkerį pas Juozą Jaugą Kirklių kaime. Jau kitą dieną po Balėnų miško kautynių pastangomis LGGRTC 2009 m. pastatė gražų duoti į nelaisvę, kažką sušuko ir nusišovė. Partizanas Stasys Kvečas-Švyturys, sužeistas Telšių MGB viršininkas papulkininkis Siv- antkapį žuvusiems partizanams. Jos dukrelę Ievą užaugino Padervinskai. 5 šūviais, liko gyvas, kitą dieną sugrįžo į bun- covas nekantraudamas skuba vyresnybei Tegul ateinančioms kartoms paminklai Partizanų duktė Ieva Čeplinskienė dar te- kerį pas Kostą Jaugą tame pačiame Kirklių pasigirti laimėjimais ir Lietuvos TSR MGB primins, kad čia ilsisi nelygioje kovoje už begyvena Šerkšnėnuose. kaime ir sėkmingai gydėsi. ministro prašo apdovanoti mūšyje pasižy- Tėvynės laisvę savo jaunas galvas padėję Iš Prano Šiušos būrio mūšyje žuvo: Vy- Genė Strimaitytė-Laima-Žibutė, paimta mėjusius stribus ir už nukautus partizanus partizanai.
PATVIRTINTA Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybos 2011 m. vasario 10 d. nutarimo prot. Nr. 1 Stanislovo Rapolionio premijos skyrimo NUOSTATAI
1. Vienas ryškiausių XVI a. Lietuvos šviesuolių buvo Stanislovas Rapolionis, kilęs iš Eišiškių apylinkių, profesoriavęs Karaliaučiaus universitete, senosios lie- tuvių raštijos kūrėjas, kultūros veikėjas. Stanislovo Rapolionio darbai skatinamai veikė kitus lietuvių raštijos pradininkus.
2. Lietuvių švietimo draugija ,,Rytas“ skiria kasmetinę Stanislovo Rapolionio premiją.
PREMIJOS SKYRIMO TIKSLAS
3. Skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį ugdy- mą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą.
PREMIJOS SKYRIMO SĄLYGOS
4. Kūrybiniai darbai ir mokyklų bend ruomenių bei nevyriausybinių organiza- cijų siūlymai premijai gauti pateikiami Lietuvių švietimo draugijos ,,Rytas“ valdybai iki balandžio mėnesio 20 dienos adresu Juodžių g. Nr. 26-1, Marijampolis, LT-13210, Vilniaus r.
5. Premija įteikiama kasmet gegužės mėn. (S. Rapolionio mirties data) Šalči- ninkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje.
6. Laureatas apdovanojamas Lietuvių švietimo draugijos ,,Rytas“ diplomu ir pinigine premija. Voruta 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) 13 Mažosios Lietuvos istorija Nauja knyga apie Nemuno žemupio istoriją Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas 2017 m. pabaigoje leidykla „Voruta“ vo ir svarbesnius postus. Du dešimtmečius primenanti apie uolų lietuviškų miškų kir- išleido mano antrąją knygą iš 2015 m. pra- besidarbuodamas Vokietijos archyvuose, timą. Pavyzdžiui, 1891 m. pro Smalininkų dėto leisti pažintinio ciklo „Mažosios Lie- ten aptikau įdomių žinių apie Tilžę ir lie- muitinę praplaukė 558 400 eglinių, 222 400 tuvos panemuniais ir pamariais“, kuriame tuvininkų gyvenimą, kurios skelbiamos pušinių, 301 000 alksninių ir begalės kitokių apibūdinta nedaug kam žinoma Nemuno naujojoje knygoje. rąstų. Upe žemyn plaukdavo ir kitokia me- žemupio ir jo pakrančių istorija. Pirmojoje Čia apibūdinti ir šimtmečius užtrukę diena. Antai, 1892 m. nuplukdyta 197 300 knygoje buvo aprašytas upės ruožas nuo upės pertvarkymai – laivybai nepatogių ąžuolinių pabėgių, 2 683 100 storų ąžuolinių Smalininkų iki Ragainės (dabar vadinamos vingių ištiesinimas, Nemuno vagos naujų ir kitokių lentų, daug kitokios medienos. Neman). Antroji knyga apima Nemuno ir jo atkarpų kasimas ir kitkas. Knygoje aprašo- Kai kam ši knyga apie Mažosios Lietuvos atšakos Rusnės atkarpą nuo Paskalvių kaimo ma senoji laivyba Nemunu, krašto vandens istoriją gal užklius – esą po kelis ar keliolika ir Tilžės iki Kaukėnų (dabar Jasnoje). keliai, sielių plukdymas ir kiti pamiršti puslapių reikėjo paskirti žinomiems krašto 560 psl. apimties knygoje aprašoma dalykai. veikėjams aprašyti. Tačiau šiame veikale Tilžės didmiesčio ir dar 60 pakrančių gy- Antai, 1897 m. iš Nemuno aukštupio (kaip ir visame knygų cikle) siekta kitko – venviečių istorija (pirmojoje knygoje buvo iki Tilžės atplaukė 980 pakrautų ir dar 74 ne kartoti vis tuos pačius, jau ne kartą skelb- apibūdintos 25 gyvenvietės). Po 1944 m. tušti burlaiviai, plukdę 87 340 tonų krovi- tus dalykus apie išgarsėjusius žmones, o daugelio tų lietuviškų kaimų nebeliko, lietu- nių. Tada prieš srovę išplaukė 896 tušti ir paviešinti mažiau kam žinomus duomenis vininkų sodybų ir rūpestingai dirbtų laukų 145 pakrauti burlaiviai, kuriais gabenta 11 apie to krašto istoriją, eilinius lietuvininkus vietoje dabar plyti dykvietės ir brūzgynai. 596 tonos krovinių. Nemunu pasroviui dar ir jų gyvenimą. Nesustabdoma laiko tėkmė ir lietuvybei praplaukė daugybė sielių, kuriuose buvo Žingeidžius istorijos mėgėjus turėtų nepalankūs istorijos įvykiai dabar verčia 561 170 tonų medienos. Beliktų priminti, kad sudominti šioje knygoje skelbiamos as- kalbėti apie praeityje klestėjusio Mažosios dabar didžiausioje Lietuvos upėje galėtume menvardžių rodyklės su keliais tūkstančių Lietuvos regiono buvusius laikus. pamatyti nebent žvejų valtelę, o laivai ten lietuvininkų ir kitų pavardžių. Dabarties Bene pirmą kartą mūsų šalyje išsamiau tapo didele retenybe. žmonės ten galėtų aptikti savo bendrapa- apibūdinta Lietuvos sostinės istorija. Dabar 1913 m. pro Smalininkus Nemunu že- Knygos viršelis vardžių, paspėlioti – gal anas žmogus buvo nedaug kas žino, kad XVIII–XIX a. svarbiuo- myn iš Didžiosios Lietuvos ir Gudijos (tuo- koks jų prosenelio dėdė ar kitoks giminė. se leidiniuose „Lietuvos sostine“ vadintas ne met okupuotų Rusijos imperijos) praplaukė nušluodavo ištisas girias. Dabar vertėtų pri- Prisimintina, kad daugelį šimtmečių Ma- tuomet kuklus Kaunas ar Rusijos okupuotas net 1 112 092, 5 tonos krovinių (iš jų 471 988 siminti, kad kokioje Lietuvos vietoje augęs žosios ir Didžiosios Lietuvos neskyrė kokia Vilnius, o šiandieniniams lietuviams mažai tonos laivais, o 694 104 tonos sieliais). Tada ąžuolas galop tapdavo sija ar kitkuo britų ar „geležinė uždanga“, kad šimtai žmonių žinoma Tilžė. plukdyta daugybė medienos iš Nemuno kitokiame laive ir su juo galėjo nukeliauti į keldavosi į gretimą kraštą, nepamiršdami Praeityje Tilžė buvo svarbi ne vien „Lie- baseino miškų, grūdai, linai ir kitkas. tolimiausius pasaulio kraštus. kitapus sienos likusių giminių, tik vėliau tuvos provincijos“ (taip ilgai vadinta nemaža Tuomet Nemunu aukštyn plukdyta XIX amžius Vakarų Europoje tapo šachtų atskirtų nepalankių žmonėms ir lietuvybei teritorija Prūsijos karalystėje), bet ir gretimos 40 060 tonų krovinių (tarp jų 446 tonos kasimo ir geležinkelių tiesimo amžiumi, aplinkybių. Žemaitijos gyventojams. Žemaičių (kaip ir ryžių ir jų miltų, 58 tonos kavos, kakavos ir tam prireikė daugybės medienos, kurios Pirmą kartą Lietuvoje skelbiami pane- suvalkiečių) kaimuose atsirasdavo įvairių arbatos, 2591,5 tona keraminių plytų ir stogo dalis tiekta iš Baltijos kraštų. Antai, 1913 m. munių gyventojų senieji sąrašai, duome- daiktų, atkeliavusių iš netolimos Tilžės. Te- čerpių, 1 656 tonos cemento, 16 830,5 tonų Nemunu žemyn plukdyta 50 377 tonos ge- nys apie jų buvusią veiklą, apie buvusius nykštėse senose kapinėse dar stovi ne vienas akmens anglių ir daug kitokių dalykų). ležinkelio pabėgių, 1912 m. – 6994,5 tonos vietos verslus ir gyvenimo būdą. Prime- antkapinis paminklas su įrašu „Pagaminta Upe plukdyta mediena (ypač ąžuolinės medinių ramsčių kalnakasybai. Taip lietu- nami senovėje buvę dalykai – nuo pilių ir Tilžėje“. sijos) kelis šimtmečius pasiekdavo įvairias viškos žemės (bent per savo eksportuotas įtvirtinimų Nemuno pakrantėse iki seniai Šiandien prisimenant Tilžę kaip lietuviš- Vakarų Europos šalis. Žinoma, kad jūrų miškų gėrybes) svariai prisidėjo prie Vakarų pamirštų verslų (vargu, ar kas šiandien kajai kultūrai ir raštijai svarbų miestą, retai valdove tapusi Didžioji Britanija, kasmet Europos šalių ekonominio suklestėjimo. bemoka tarp seklumų ir rėvų vairuoti kada minimi ten besidarbavę lietuvininkai stačiusi daugybę medinių laivų, jiems nau- Jau pamirštas dalykas buvo didžiųjų didžiulį sielį, teisingai perrišti jo rąstus verslininkai, amatininkai ir kitokie baltiš- dodavo ir medieną iš Baltijos šalių (po kelių sielių plukdymas. Pagerinus laivybos sąly- ilgosios kelionės pusiaukelėje). Knygoje kos kilmės žmonės. Įrašai senuose doku- šimtmečių sėkmingos ūkio plėtros Vaka- gas, XX a. pradžioje sielis iš Kauno iki Tilžės primenamas praeities lietuvininkų darbš- mentuose ir dabartinėje Lietuvoje menkai ruose savi miškai ten labai praretėjo). Tada nuplaukdavo per 8–14 dienų, o iš Nemuno tumas ir verslumas – vieni augindavę žinomuose istoriniuose šaltiniuose liudija, vienam tvirtam kariniui burlaiviui pastatyti aukštupio plukdyti sieliai kelyje užtrukdavo žąsis, kiti didelius vyšnynus; daržoves kad lietuviškos kilmės asmenys praeityje prireikdavo bent kelių šimtų nemažų ąžuo- mėnesius. Surišti į sielius upe žemyn tada auginusios moterys užplūsdavo didįjį ten užsiėmė įvairia veikla, kartais užimda- lų medienos, o didžiųjų laivynų kūrimas praplaukdavo neapsakoma daugybė rąstų, Tilžės turgų ir kitas prekyvietes. Knygos Kaišiadorių vyskupijos katechetikos centre pristatyta Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos stebuklų knyga Vasario 21 d. Kazokiškių Švč. Merge- vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, prieš lės Marijos Nugalėtojos stebuklų knygos keletą metų „Vorutos“ fondui padėjęs išleisti „Kazokiškių Marija – Dievo malonės knygą „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo pilnoji“1 leidėjai buvo pakviesti į Kai- Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos šiadorių vyskupijos katechetikos centrą. bruožai“. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Tądien vyko Kaišiadorių vyskupijos ku- katedros klebonas dekanas mons. Rimvy- nigų susirinkimas ir per pietų pertrauką das Jurkevičius leidėjams aprodė katedroje knygos leidėjams buvo sudaryta galimybė įrengtą Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pristatyti praėjusių metų pabaigoje išleistą koplyčią, kurios altoriuje – sarkofagas su knygą. Pirmasis žodį tarė Vievio Šv. Onos Palaimintojo Teofiliaus Matulionio palaikais parapijos klebonas ir Kazokiškių Švč. ir dailininko Zbignevo Gerčako (Zbigniew Mergelės Marijos Nugalėtojos parapijos Gierczak) nutapytas kanoninis paveikslas; administratorius kun. Alfonsas Kelmelis, papasakojo apie katedroje esančias sakraliojo papasakojęs, kokiu būdu, pradėjęs tvarkyti meno vertybes, relikvijas. Beje, „Vorutos“ Kazokiškių bažnyčios zakristijoje buvusį fondas 2014 m. išleido knygą apie kard. Vin- archyvą, surado jame neįkainojamą 300 centą Sladkevičių, kurioje yra Palaimintajam metų saugotą rankraštį. Teofiliui Matulioniui skirtas skyrius „Apie vyskupą Teofilių Matulionį. Prelato Jono Knygos redaktorė savo kalboje paminėjo Jonio prisiminimai“3. visus prisidėjusius prie knygos leidybos. Kaišiadorių vyskupas doc. teol. dr. Jonas Ivanauskas dėkoja dr. Tojanai Račiūnaitei už bažnytinio Rankraštį iššifravo ir tekstą lenkų kalba paveldo tyrimus Irma STADALNYKAITĖ, spaudai parengė baltų literatūros tyrinėtoja, buklų knygas papasakojo, naujausiomis raštinio teksto vertimą į lietuvių kalbą, bet knygos redaktorė Poznanės Adomo Mickevičiaus Kalbotyros įžvalgomis pasidalijo įžanginio knygos ir spaudai parengtą originalų tekstą senąja instituto Baltistikos skyriaus mokslo dar- 1 Kazokiškių Marija – Dievo malonės pilnoji = Maria Kozakiska Łaski straipsnio „Atverčiant Kazokiškių Švč. lenkų ir lotynų kalbomis. Bożey Pełna, versta iš lenkų ir lotynų k., tekstas lietuvių ir lenkų k., buotoja dr. Justina Prusinovska. Iš lenkų Mergelės Marijos stebuklų knygą“ autorė Kaišiadorių vyskupas, doc. teol. dr. Trakai: Voruta, 2017, 104 p. Iliustr. kalbos į lietuvių kalbą tekstą vertė Punske Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros ins- Jonas Ivanauskas padėkojo kun. Alfonsui 2 Simonas Mankevičius, Trakų Dievo Motinos stebuklai, versta iš lenkų k., tekstas lietuvių ir lenkų k., Trakai: Voruta, 2013, gyvenanti, Suvalkuose dirbanti Jolanta tituto direktorė dr. Tojana Račiūnaitė. Jos Kelmeliui bei leidėjams už atliktą darbą ir 112 p. Iliustr. Jurkūnaitė, o teksto intarpus lotynų kalba skaidrėmis iliustruotas pasakojimas sulaukė bažnytinio paveldo saugojimą bei viešinimą. 3 Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai, sud. Juozas Vercinkevičius, Trakai: Voruta, 2014, vertė Vilniaus universiteto doktorantas, didelio susidomėjimo ir klausimų. Knygos pristatyme dalyvavo ir Kaišiadorių p. 165–188; Trakų žemė, 1993 m. gruodis, Nr. 12, p. 1–12. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių Viešosios įstaigos „Vorutos“ fondo stei- bibliotekos Rankraščių skyriaus archyvaras- gėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Juo- fondų saugotojas Karolis Tumelis. Už įspū- zas Vercinkevičius padėkojo knygos leidybai dingą knygos dizainą redaktorė dėkojo UAB Martyno Jankaus muziejus 3500,00 Eur paramą suteikusiam Kultūros Muziejaus adresas: „Aktin“ direktorei Neringai Jarmalienei ir paveldo departamentui prie Lietuvos Res- Martyno Jankaus g. 5 dailininkei, dizainerei Alicijai Makauskaitei- publikos kultūros ministerijos, jo direktorei Bitėnai, Lumpėnų sen. Širvinskienei. Dianai Varnaitei ir Elektrėnų savivaldybės Pagėgių sav. LT-99265 Susirinkusiesiems apie stebuklų knygų merui Kęstučiui Vaitukaičiui, administracijai Muziejaus darbo laikas: tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš- už paskirtus 3000,00 Eur. Dėl šios paramos Antradienis–Penktadienis 8.30–17.00 2 Šeštadienis 8.30–16.00 tystėje, Kazokiškių ir Trakų bažnyčiose knyga buvo išleista dvigubai didesniu nei El. paštas: [email protected] esantiems stebuklingiesiems Švč. Mergelės planuota – 1 000 egzempliorių – tiražu, taip Tel. 844142736 Marijos atvaizdams veikiant įvykusių ste- pat nuspręsta leidinyje pateikti ne vien rank Mob. tel. +370 6 561 5021 14 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Voruta
Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda Laikraščio „Vilniaus aidas“ areštai Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius
Pradžia Nr. 2 (844) Lenkų spauda netvėrė džiaugsmu, kartu pabrėždama „gerus ir taikingus“ Lenkijos Apygardos teismas 1925 m. gruodžio 21 d. norus: atseit, Pilsudskio vyriausybė ryžosi patvirtino laikraščio lapkričio 28 d. Nr. 115 likviduoti lenkų-lietuvių klausimą. Lietuviai areštą už str. „N.[epriklausoma] Lietuva suimti keršijant už tariamą lenkų persekio- mini Did.[įjį] Viln.[iaus] Seimą.“ Numeriui jimą Neprikl. Lietuvoje. Kažkur sukurptas pritaikytas BK 129 str. „V. aidas“ iš Kauno neva 28-ių lenkų mokytojų, ištremtų į Varnių laikraščio „Lietuva“ 1925 m. lapkričio 14 d. koncentracijos stovyklą, laiškas. Iš lenkų Nr. 257 persispausdino komiteto Vilniaus spaudos prieš lietuvių suėmimus protestavo Seimo dvidešimtmečiui paminėti atsišau- tik vienintelis Varšuvos „Robotnik“ Nr. 276: kimą. Jį pasirašę: Jonas Jablonskis, Felicija „Manome, kad turime moralią teisę pareikšti Bortkevičienė, Antanas Smetona, Mykolas lenkų darbininkų klasės vardu, kad tame Sleževičius, Juozas Tumas, Jonas Vileišis ir klausime lenkų valdžios taktiką turime lai- Donatas Malinauskas. „Vilniaus Did. Seimas kyti pasidavusią nacionalizmo ir prieš nieką buvo vienas didžiausių etapų į Lietuvos neatsakančių ūpų spaudimui.“ Uždarytos nepriklausomybę. Vilniaus Seimo pramintu 42 lietuvių mokyklos sodžiuose, uždaryta keliu eidami, mes esame jau pasiekę Lietuvos vienintelė lietuvių mokytojų seminarija. Tad nepriklausomybę. Bet dar neišpildytas Did. lietuviams su dar didesniu pasiryžimu reikia Seimo palikimo punktas – neturime Vilniaus laikytis vienybės. „... Privalome dar labiau krašto. Dar neįgyvendinta Vilniaus Seimo užgrūdyti savo būdą ir kaip iš vienos pusės numatyta teisėta ir demokratiška tvarka.“ lenkų spaudos plūdimai ir dergimai, taip iš Komitetas kvietė 1905 m. Seimo dalyvius antros pusės padaryta mums skriauda lai ne- ir savo laiko veikėjus neužmiršti didžiųjų sumažina ir nesusilpnina mūsų idealų, kurie praeities žygių ir gruodžio 6 d. Kaune, Bal- darosi mums kaskart kilnesni ir brangesni, o tosios Gulbės (rotušės) salėje ir miesto teatre, Tikrasis „Vilniaus aido“ redaktorius Povilas Karazija (pirmas iš dešinės) su Antanu ir Konstanci- juo labiau, kai mes siekiame jų erškėčiuotu paminėti aną suvažiavimą. Švęsti 1905 m. Vil- ja Juknevičiais, Konstantinu Stašiu (viduryje) Gedimino prospekte, Vilniuje, 1939 m. keliu“, – baigiamas straipsnis. Čia pat – laik niaus Seimo paminėjimą raginta visa Lietuva. raščio korespondento Ūdros telegrama iš „Tegu visi tos dienos atminimais sutvirtina bet ir visame inspektorato biure nėra nė tik eini toliau į gyvenimą, kaip tik labiau Paryžiaus: „Paryžiuje gauta tikros žinios. Lietuvos dvasią, jos pasiryžimą susigrąžinti vieno valdininko mokančio lietuviškai.“ „... nutolsti nuo konstitucijos, tuoj pamatai, kad Varnių stovykloje nėra nei vieno lenko mūsų Vilnių ir tuo atminti Didžiojo Seimo Apie tai, kad lietuviai reikalauja lietuviškų čia esama didžiausių priešingumų. Visa eilė mokytojo, nei nemokytojo. Nė viena lenkų nutarimus. Gausingai ir sutartinai švęsdami mokyklų su lietuviais mokytojais, mokyklų valstybės gyvenimo sričių, ir tai svarbiausių, mokykla neuždaryta. Paskelbtas internuotų brangųjį Vilniaus Seimo paminėjimą, dar valdžia visai nutyli. Ir tik bruka į lietuvių vis dar nesulaukia savo sutvarkymo.“ Mo- lenkų mokytojų atsišaukimas yra falsifikatas. kartą parodykime, kad mes vienybės savo sodžius ir miestelius lenkiškas mokyklas su kyklų gyvenimą reguliuoja seni, niekam tikę Tėra atleista, kaip kasmet, becenzių mokyto- tarpe nesame nustoję, kad mes nuo Vilniaus lenkais mokytojais, kurie lietuviškai negali dekretai, nesutvarkyti savivaldybių reikalai, jų 220 lietuvių ir 68 lenkai.“ Seimo palikimų, nuo Vilniaus neatsisakome.“ dėstyti, nes nemoka arba visai mažai temo- neišleistas draugijų įstatymas ir visada tenka Apkaltinus pagal BK 129 str. 6 p., areštuo- Tik atsišaukimo tekste „Vilniaus aide“ vietoj ka.“ Lenkų švietimo valdžiai rūpi tik mūsų susidurti su valdininko nuožiūra. Blogiau- tas laikraščio 1928 m. sausio 3 d. Nr. 1. Iš 475 Vilniaus visur parašyti daugtaškiai. krašto lenkinimas. Lietuviai tėvai turėtų siai Lenkijoje yra su įstatymų vykdymu. egz. tiražo suspėta konfiskuoti 59 egz. Areš- Bent „Lietuva“ apie Vilniaus Seimo prieš tai griežtai protestuoti. Tėvai raginami „Biurokratizmas, sauvalė, iždo ar valsty- tuota dėl str. „Kas toliau?“ (aut. G. Ainis=R. sukaktį rašė keliuose numeriuose. Vilniaus burtis draugėn, rašyti pareiškimus, kad į bės pinigų eikvojimai paprasčiausi dienos Mackonis) ir informacijų rinkinėlio „Įvairios Seimo minėjimą Kaune gruodžio 6 d., sekma- lenkiškas mokyklas neleis savo vaikų, ir t. t. reiškiniai. Jeigu pasibaigė byla dėl vogimų žinios.“ Areštą Apyg. teismas patvirtino sausio dienį, rengė ne tik komitetas, bet ir Seimas. Lenkiškose mokyklose vaikams net lenkiški intendantūroj, tai žiūrėk jau prasidėjo ji dėl 11 d. Str. „Kas toliau?“ – atsiliepimas į spalio Minėjimas prasidėjo iškilmingomis pamal- katekizmai veltui dalinami. Kadaise mūsų vogimų laivyne, o jeigu per porą ar daugiau 4–6 d. įvykius. „Tai istorinės dienos, kuriose domis bazilikoje, kurioje buvo Vilniaus Sei- tėvai rusiškus katalikų katekizmus deginda- mėnesių išnagrinėjo šitą bylą, tai jau rengiasi buvo sugriauta lietuvių švietimo darbas ilgam mo dalyviai, vyriausybės atstovai, Seimo na- vo; lenkų kalba mums nė kiek ne geresnė už prie vagių monopolio žinyboj ir t. t., be jokio laikui.“ „... Vilniaus ir Suvalkų kraštų lietuvių riai ir kt. Pamokslą sakė Žemaičių vyskupas rusų kalbą. „Taip turi pasielgti tikrų lietuvių galo.“ Ypač jokių permainų nejuntama lietu- visuomenė nuo spalio mėnesio įvykių yra žaiz- P. Karevičius. Po pamaldų minėjimas vyko tėvai dabar ir su lenkiškais katekizmais.“ vių ir kitų tautinių mažumų gyvenime. „... dotas ligonis, kuris, palietus kiekvieną jo žaiz- trijose vietose. Valstybės teatre 14.30 val. G. Ainio straipsnyje priminta, jog spalio Šiandien niekas čia ir užsieniuose nemoka dą, sunkiai, iš gilumos širdies sudejuoja, nes minėjimą pradėjo miesto burmistras J. Vi- 9 d. suėjo lygiai šešeri metai nuo gen. Že- apibrėžti, kas per valstybės valdymo forma jam skauda.“ Apie 3 000 vaikų liko be mokslo. leišis; išklausytas A. Smetonos pranešimas ligovskio įsiveržimo į Vilnių. Želigovskiui yra Lenkijoj, kur ta valstybė eina ir ko siekia Kiti verčiami eiti į lenkiškas mokyklas. „... Kas ir M. Šleževičiaus kalba; po to suvaidinta užėmus Vilnių, prasidėjo naujas gyvenimas, jos politika. Vidaus santykiuose matome gi bus toliau su mumis, Vilniaus ir Suvalkų S. Kymantaitės-Čiurlionienės drama „Auš- pilnas neteisybių, persekiojimų. Po garsiojo aiškią kryptį stambiosios pramonės ir stam- kraštų lietuviais, nejaugi ir toliau sėdės šimtai ros sūnūs“. Baltojoje Gulbėje minėjimą ati- „Vilniaus Seimo“, prijungusio Vilniaus kraš- biųjų dvarininkų reikalų gynimo pusėn.“ lietuvių kalėjimuose vien už savo tautybę, o darė F. Bortkevičienė, kalbėjo A. Voldemaras tą prie Lenkijos, prasidėjo lietuvių inteligen- Jie „šiandien Lenkijoj yra įgiję didžiausios tūkstančiai vaikų bus varu varomi svetimon ir J. Šliūpas. Vėliau Tautos teatre minėjimui tų trėmimai. „Vilnius ir jo kraštas nusmuko galios.“ Toks „paviršutiniškai suvestas vals- mokyklon?“ Informacijų rinkinėlyje „Įvairios pirmininkavo M. Sleževičius, kalbėjo dr. medžiagiškai iki negalimumo. Visose srityse tybės gyvenimo balansas.“ žinios“, matyt. „ydinga“ yra žinutė „Spaudą K. Grinius ir prof. P. Leonas. Vakare Semo gyvenimas pasidarė nepakenčiamas. [...] Apygardos teismas 1927 m. rugsėjo 26 d. dar labiau suvaržė“ apie 1927 m. gruodžio 31 d. rūmuose – rautas apie 300-tams žmonių; Žmonės gyvena kažkokia laikinumo dvasia, patvirtino rugsėjo 22 d. Nr. 108 areštą (areš- paskelbtą naują dekretą – apie bausmes už dalyvavo Prezidentas, ministrai, Vilniaus tikėdamiesi geresnio rytojaus, kai tuo tarpu tavo Vyriausybės įgaliotinis rugsėjo 21 d.). netikrų gandų ir per ankstyvų žinių skelbimą, Seimo dalyviai, visuomenės atstovai. Kitą kaskart eina blogyn ir blogyn.“ „... Įsiviešpa- Numeris pagal BK 129 str. 6 p. ir 263 str. apie ką spręs administracijos valdininkai, kurie dieną Vilniaus Seimo sukaktis paminėta tavo skurdo pasaulis, kuriame, it didžiame areštuotas neva už klaidingų žinių skleidimą leidinius ir konfiskuoja. „Aušros“ gimnazijoje, kur paskaitas skaitė kalėjime, blaškosi nervuotai visas kraštas, straipsnyje „Garsiai šauk, lietuvi!..“ (aut. Prokuroro pavaduotojas 1928 m. sausio J. Tumas ir M. Biržiška. nematydamas jokio gyvenimo pagerini- K. B.). „Iš visų pusių mus suspaudė. Ne- 7 d. prašė Apyg. teismo patvirtinti laikraščio 1926 m. kovo 4 d. Nr. 25 redaktore pasi- mo.“ Prie to per šešerius metus prisigyveno duoda nei žodžiu, nei raštu, nei mirksniais Nr. 1 areštą; teismas tai padarė sausio 11 d. rašiusi M. Žukauskaitė pagal BK 129 ir 263 Vilniaus kraštas, o Vilnius „vietoj garsios prasitarti. Bet mūsų jausmų sugniaužti nie- Su redaktoriumi teismo tardytojas pirmą str. patraukta į teismą už rašinį „Minčių sostinės miesto paverstas smunkančiu pro- kuomet nepajėgs. Lietuvis moka ne tik gerai kartą kalbėjosi vasario 29 d. Antrą kartą žiupsnelis“ (aut. M. K. = P. Karazija). Kai vincijos miestpalaikiu.“ kentėti, bet ir kovoti.“ Žmonės raginami kelti tardomas kovo 27 d. J. Urbonavičius sakė, du žmones, sukaustytus geležiniais pančiais Pasak redakcijos darbuotojo Kazimiero aikštėn visas neteisybes, nenutylėti nė vienos jog jis laikraščio neredaguoja, kas toks yra ir sėdinčius vagone, policininkas nušovė, Krikščiukaičio, iš spalio 13 d. atspausdinto skriaudos, pranešinėti lietuvių laikraščiams straipsnio „Kas toliau?“ autorius G. Ainis, ne- tai lenkų teismas už tai jam davė metus Nr. 118 400 egzempliorių 68 egz. spėta iš- apie visas nuoskaudas, neteisybes. Tai ypač žino. Kovo 30 d. jis raštiškai pasižadėjo kartą kalėjimo, o kai kareivis ukrainietis buvo siųsti į užsienį, 176 egz. išplatinti Lenkijoje, taikytina sodžių inteligentams. „Kas tik gy- per savaitę registruotis valstybinės policijos I apkaltintas kareivių raginimu sukilti ir bėgti 6 egz. redakcija pasilikusi sau. Numerių vas, kas jaučia savo širdyje bent kiek tėvynės komisariate, o apie kiekvieną gyvenamosios iš kariuomenės, tai nuteistas sušaudyti. Prieš areštą Apygardos teismas patvirtino lap- meilės lai netingi surašyti faktus ir laikraš- vietos pasikeitimą pranešti komisariatui. Gy- kelias dienas Vilniuje sušaudytas Dydziul`is, kričio 2 d. Atsakomybė teko redaktorei čiuose paskelbti. Tuo darbu pastatysime nėju pasirinko advokatą Stanislavą Sadkovskį Baranovičiuose sušaudyti penki „banditai“ – M. Žukauskaitei. paminklą, kuris per amžius pasiliks mūsų (Sadkowski). J. Urbonavičiui iškeltą bylą Apyg. su tuo ukrainiečiu 7 mirties bausmės per M. Žukauskaitė, apkaltinta pagal BK 263 ainių atmintyje.“ Vilniaus pašto ir telegrafo teismas supaprastintame teismo procese na- savaitę. Ar ne per daug mirties bausmių? str., buvo suimta tardomajam areštui už str. I įstaigoje policija paėmė Nr. 108 19 egz., II grinėjo 1929 m. rugpjūčio 24 d. ir 1928 06 22 Toliau straipsnyje demaskuojamas Varšu- „Žiupsnelis faktų iš Švenčionių padangės“ įstaigoje – 236 egz., kitaip tariant, iš 476 egz. amnestijos įstatymo 7 p. pagrindu nusprendė vos globojamas Laikinosios Gudų Tarybos (aut. D-lis) 1926 m. lapkričio 16 d. Nr. 131. tiražo konfiskuoti 264 egz. bylą numarinti, tačiau „V. aido“ numerį pirmininkas Pauliukevičius: jis Lietuvos Apie tai Vyriausybės įgaliotinis pranešė Prokuroro pavaduotojas Sosnovskis konfiskuoti ir sunaikinti. Teismo išlaidas – pretenzijas į Vilnių laiko „paprasta provo- Vilniaus apygardos mokyklų kuratorijai. (Sosnowski) kaltinamąjį aktą parengė 1927 m. 2 zl – padengė kažkoks Rafalas Vulcas (Wulc). kacija, sugalvota negeram Lenkijos atžvilgiu Straipsnyje rašoma apie kelių kaimų mokyk gruodžio 31 d. Tačiau Apyg. teismas proku- Daiktinis įrodymas – „V. aido“ konfiskuoti įspūdžiui sudaryti Europoj.“ Kur šuva laka, las. Lietuviškų mokyklų veikla varžoma, rorui prie Apyg. teismo 1928 m. rugpjūčio egzemplioriai Prokuroro įstaigoje prie Apyg. ten ir loja. lietuviai mokytojai persekiojami, o lenkų 24 d. pranešė, jog teismas rugpjūčio 17 d. teismo sunaikinti tik 1939 m. gegužės 5 d. Areštuoti 1926 m. spalio 14 d. Nr. 118 mokyklos vaikų neturi (straipsnio tęsinys – bylą prieš J. Urbonavičių 1928 06 22 amnes- (f. 129, ap. 2, b. 2680 ir f. 131, ap. 5, b. 215). dėl straipsnio „Dar mokyklų reikalu“ (aut. lapkričio 18 d. Nr. 132). Tačiau redaktorė už tijos pagrindu nutarė numarinti (f. 131, ap. 5, Naktį iš sausio 13-osios į 14-ąją areštuotas A-lis = P. Kraujalis) ir spalio 16 d. Nr. 119 piniginį užstatą lapkričio 18 d. paleista. b. 216). ir 14 d. Nr. 5. Areštas Apyg. teismo patvir- dėl str. „Šešeriems metams praėjus“ (aut. „Vilniaus aidą“ nuo 1927 m. sausio 13 d. Areštuotas 1927 m. spalio 11 d. Nr. tintas sausio 19 d. Nusikalsta „Koresponden- G. Ainis=Rapolas Mackevičius-Mackonis). Nr. 5 ėmė pasirašinėti Jonas Urbonavičius. 116. Iš atspausdintų 475 egz. konfiskuoti cijų“ skyrelio žinute iš Lydos „Nepaprastas Abiem numeriams pritaikyti BK 129 ir 263 Gimęs jis 1888 m. Rusijoje, Briansko mies- 268 egz., o 207 egz. išsiųsti prenumerato- reginys“ (aut. Lazūnietis=J. Zabrockis). Joje straipsniai. te. Lietuvis. Baigęs rusų progimnazijos 4 riams. „Kenksmingi“ rašiniai: str. „25“ (aut. aprašoma provokacija: žygiuodami kareiviai Straipsnyje apie mokyklas pažymima, klases. Tarnavęs rusų kariuomenėje. Dirbo G. Ainis = R. Mackonis)) ir žinutė „Dėl len- dainuoja „Išėjo tėvelis į mišką ...“ Skelbiama, jog lenkai valdžios įstaigose nepripažįsta aptarnaujančio personalo pareigose lietuvių kų mokytojų laiško“ rinkinėlyje „Įvairios kad iš Kauno su ginklais pabėgo 8 tūkst. lietuvių kalbos. „Kad lenkai iš visa tai tik vaikų bendrabutyje. žinios.“ Apygardos teismas areštą pagal BK lietuvių kareivių ir dabar jie čia kasdien tyčiojasi, tai rodo ir tas faktas, kad lietuviškoj Areštuotas laikraščio 1927 m. sausio 22 d. 263 str. patvirtino spalio 15 d. Mat Lenkijos muštruojasi. Parašęs laikraščiui, matęs 25–30 Švenčionių apskrity ne tik pats [mokyklų] Nr. 9. Užkliuvęs str. „Kas bus toliau?“ (aut. centrinės valdžios įsakymu spalio 4–6 die- kareivių būrį. inspektorius nemoka lietuviškai, ne tik M. K. = P. Karazija). „Lenkijos pagrindiniai nomis suimta daug lietuvių – 11 pasauliečių neturi lietuviškai mokančio pagalbininko, įstatymai yra tikrai demokratingi. Bet kaip (mokytojų, mokinių) ir 14 katalikų kunigų. Tęsinys kitame numeryje Voruta 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) 15
Pro memoria Pamokslas Bičiuliui atminti Akademike Zigmai, atvykau į Tavo Dr. Zigmundas RAMANAUSKAS laidotuves padėkoti Dievui už Tave (1932 05 29–2018 03 20) to, kas vienija.“ Bet, nepaisant visų Tavo ir monsinjoro Svarinsko pastangų, išlaikyti Trakų „Bočių“ niniame gyvenime. Jis buvo veiklus Trakų partijos vienybės nepavyko. ir visa miesto ben- rajono savivaldybės Nevyriausybinių or- Akademikas su Svarinsku nuolat daly- drija neteko iškilaus ganizacijų tarybos narys, aktyvus miestų vavo monsinjoro įsteigtame partizanų parke savo nario, sociali- partnerystės komiteto narys, iki pat šių ir kitose partizanų pagerbimo vietose, nes jo nių mokslų daktaro metų – Lietuvos pensininkų sąjungos įsitikinimu niekas nesudėjo didesnių aukų docento Zigmundo Ramanausko. Jis, pa- „Bočiai“ Trakų bendrijos pirmininkas ir už mūsų laisvę. gautas fizinės negalios, paliko mus staiga, jos vyrų kvarteto ilgametis dainininkas. Bet, Akademike, Ministre, ypač būtina iki pat paskutinės gyvenimo akimirkos Savo ryžto ir nerimastingumo dėka laisvai prisiminti Tavo nepaliaujamą kovą už nepraradęs šviesios sąmonės ir kūrybinės įvaldęs vokiečių kalbą, aktyviai dalyvavo lietuvių kalbos grynumą, už jos grožio dvasios stiprybės. Paskutiniai jo žodžiai, partnerystės su Reinės, Bernburgo ir Bro- išsaugojimą. Įsikūrus visuomeninei asoci- ištarti tyliu balsu telefonu: „Tą recenziją, nės miestais veikloje, priimant ir globojant Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas acijai „Talka kalbai ir tautai“, Tu įsijungei apie kurią kalbėjome, parašiau...“ iš ten svečius, rūpinosi, kitų bendrijos narių į jos gretas. Anksti netekęs motinos, Zigmundas padedamas, senjorų sveiku gyvenimu, Dar prieš 20 metų profesorius buvo ti- augo kartu su dviem kitais savo broliais – kasmet jiems suruošdavo nepamirštamų Žemiškąją kelionę baigusio iškiliausio Lietu- kras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos vyresniuoju Vytautu ir jaunesniuoju Ju- išvykų į įžymias Lietuvos vietas. Trakie- vos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus tiek, kad jai niekas nebegresia. O pernai, liumi, globojamas tėvo, Šventosios uosto čiams patiko ir įsiminė jo iniciatyva suruoš- laidotuvių Mišias vasario 23 d. aukojo kardino- tiesiog paskutiniais metais prieš mirtį, jis administratoriaus, o nuo 1941 m. – Sibiro ta ne viena popietė, vakaras, žymių datų las Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas emeritas rašė: „Dabartinės naujienos iš Vilniaus uni- tremtinio Leono Ramanausko. Autobio- paminėjimas, pvz., Vasario 16-osios, Tėvo Sigitas Tamkevičius, vyskupai emeritai Jonas versiteto gąsdina.“ 93-ejų metų iškiliausias grafinėje knygoje „Gyvenimo džiaugsmai dienos progai skirti renginiai, Tautinių Boruta ir Jonas Kauneckas, vyskupas Arūnas Lietuvos lituanistas, Filologijos fakultete ir negandos“ apie tėvą jis rašo: bendrijų, Romansų bei Vokiečių klasikinės Poniškaitis, kunigai Kazimieras Ambrasas ir dirbęs 50 metų, susirūpinęs rašė, kad fakul- „...kasdien jautėme jo šilumą, padrą- muzikos popietės ir kiti renginiai kartu su Alvydas Vaitkevičius. Skaitytojus kviečiame tete nebelieka Lietuvių kalbos, Baltistikos ir sinimą, skatinimą kurti ir veikti... Šalia kitų vietovių bočiais. susipažinti su J. E. Jono Kaunecko sakytu kitų katedrų. Dabar perskaitysiu ilgesnį jo darbštumo ir atkaklumo tėvelis pasižymėjo Pats Zigmundas rinkosi sveiką gyveno pamokslu. pasisakymą: „Man visiškai nesuprantama, optimizmu, [...] tą optimizmą ir mes iš jo būdą: vasarą kasdien važinėjo dviračiu – ne kam prireikė nubraukti tai, kas iki šiol pada- perėmėme.“ tik į sodą; kartu apvažinėjome apylinkes. Jis „Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apys- ryta per tiek metų. Pats Muravjovas-Korikas Aukštą gyvenimo gaidą padėjo for- sakydavo: „Šiandien aplankysime Užtrakį“, kaitą“ (Rom 14, 12) – tik ką nuskambėjo paplotų per petį tokiems „reformatoriams“ muoti šeimoje sutikti iškilūs bei dvasingi o kitą sykį, žiūrėk, jau būdavome Lentvario Dievo žodis kviečiantis mus laidotuvėse ir pasakytų „maladiec“. Per lituanistiką, žmonės, Šventojoje – Lietuvos Prezidentas parke ar sukome ratus apie paslaptingąją susimąstyti. Mūsų kardinolas, pradėdamas baltistiką Vilniaus universitetas išėjo į pa- Antanas Smetona, įžymusis rusų daininin- Borisovo rezidenciją. Žiemą slidinėdavome šias šv. Mišias, džiaugėsi, kad akademikas saulį. Jei ne šie mokslai, jis būtų tiktai eilinis kas Fiodoras Šaliapinas, Sibire – kaimynų ežerais – iki Skaisčio galo ir po Varnikų Zigmas taip ištikimai, taip tvirtai gyveno provincijos universitetas. O dabar norima Šukšinų šeima (su žymiuoju rašytoju Vasi- mišką. Visos trasos čia turėjo išmaningojo tikėjimu, kad net visiems lietuviams yra visa tai nubraukti. Vilniaus universitete lijumi mokėsi toje pačioje mokykloje, o su Zigmundo suteiktus vardus, ir taip: deši- tikėjimo pavyzdys. Lietuva visada liks jam iki šiol nebuvo tokio laikotarpio be Lietu- jo seserimi Nataša – vienoje klasėje, gi jų nysis kelias nuo įžymiosios daubos jo pava- dėkinga ir už jo kalbos mokslo darbus. vių kalbos katedros ir nebuvo rektoriaus, motina Zigmundą sutikdavo savo namuose dintas „Kovo 11-osios“ vardu, o kairysis – Be abejo, kiekvienas žmogus Dievo kuris būtų siekęs ją panaikinti ar sujungti. kaip sūnų, apgaubdama motiniška šiluma); „Ave Maria“ prospektu, gi juos jungianti už teisiamas pagal tai, kaip jis laikėsi Dievo Tokio dalyko nebuvo ir negalėjo būti. Tokį 1958 m. baigė Bijsko (Altajaus kr.) aukštuo- miško linija – „Vilkų traktas“. mokymo, Dievo įsakymų. Bet be galo norisi rektorių būčiau pasiuntęs velniop. Apie sius pedagogikos bei fizikos mokslus. Zigmundą gerbė ir mylėjo visi, kas su įvertinti jo darbus ir žmogaus akimis. grėsmes lituanistikai Vilniaus universitete Grįžus iš tremties į Lietuvą 1958 m., juo bendravo. Jis buvo fizikas su literato Akademike Zigmai, atvykau į Tavo mano laikais nė pagalvoti nebuvo galima. Zigmundui Ramanauskui tenka įveikti vi- širdimi. Pats kūrė ir rašė, plačiai ir giliai laidotuves padėkoti Dievui už Tave. Ir Būčiau iš karto velniop pasiuntęs tokius sas galimas kliūtis, kol įsikuria Lentvaryje, pažino rusų bei lietuvių literatūrą, ypač po- daugelis, daugelis čia atvyko su padėka. Ir pseudomokslininkus, kurie kelia ranką čia bei Trakų mokyklose, mokinių mylimas eziją, mėgo ir sugebėjo natūraliai į pokalbį šimtmečius dėkos Dievui už Tave lietuviai, prieš gimtąją kalbą. Lituanistika mums ir gerbiamas, moko fizikos, su lituaniste Vi- įterpti reikšmingas didžių žmonių mintis, nenustos Tau lenktis, nenustos su pagarba buvo Tautos dvasios apraiška. Vilniaus dolija Liutkevičiūte sukurią darnią šeimą ir o ypač – prasmingus poezijos posmus. minėti. universitetas buvo pradėtas vadinti pa- augina du sūnus Rimvydą ir Tomą, o vėliau Jis noriai dalydavosi savo sode bei darže Dar man studijuojant universitete, paju- sauliniu lituanistikos ir baltistikos centru. sulaukia vaikaitės ir trijų vaikaičių. Įsitrau- paties išaugintais vaisiais. Tai būdavo ne tau, kaip Tu nepaprastai sužavėjai mokslo Taip kūrėme lituanistikos židinį Vilniaus kia į aktyvią fizikų draugijos veiklą, ben- paprastos vaišės, o jo pasidalijimas savo gilumu visus studentus, kai Tu po nužu- universitete. Praleidau prie jo visą gyve- drauja su iškiliais mokslininkais fizikais, plačios dvasios šiluma. dyto profesoriaus Jono Kazlausko dėstei nimą. Studijuoti lietuvių kalbą, jos tarmes, tokius kaip V. Valentinavičius, P. Slavėnas, Toks Jis ir lieka mūsų atmintyse ir lietuvių kalbos istoriją, paskatinai žvelgti istoriją, baltų kalbotyrą mums buvo tarsi su įžymiuoju pedagogu mokslininku Jonu širdyse: kūrybingas, protingas, jautrus, į giliausias mūsų prokalbės gelmes, tiesiog paties Dievo įsakyta.“ Laužiku ir kt. Dirba Vilniuje moksliniu ben- reiklus sau Bičiulis. rodei mums indoeuropiečių prokalbės ša- Taip, Profesoriau, pats Dievas įkvėpė dradarbiu Pedagogikos mokslinio tyrimo Laimingas, kad man likimas leido daug knis senuosiuose mūsų kalbos dalykuose. Tave pasakyti ir griežtą žodį mūsų valdžiai institute, Mokytojų tobulinimo institute dešimtmečių artimai, šiltai ir produktyviai Ir gaudėme nustebę kiekvieną Tavo žodį. apie svetimų asmenvardžių rašybą mūsų – vadovu; apgynus daktaro disertaciją, bendrauti su Zigmu. Man brangūs jo mi- O praleidę kokį nors Tavo žodį, ieškojome dokumentuose. Tu niekada nenustojai ko- jam suteikiamas docento vardas, jis skaito nėtoje knygoje man skirti žodžiai: „Mus užsirašyti pas kitus… voti už tiesą. Ir Tau tinka paties Dievo žodis: paskaitas respublikos ir Sovietų Sąjungos iki šiol sieja dvasiniai ryšiai, analitinis ir Neveltui Tave vadina baltistikos švie- „Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės, pedagogams – pasitarimuose, seminaruo- kritinis pedagoginių problemų bei gyveni- suliu, lituanistų patriarchu, įžymiausiu Lie- jie bus pasotinti“ (Mt 5, 6). se, mokslinėse konferencijose, yra aktyvus miškų situacijų vertinimas, kelionės, meilė tuvos kalbininku. Tave vertino ir brangino Didysis Lietuvi, Akademike Zigmai! įvairių švietimui tobulinti komitetų narys, muzikai.“ Tokius ar panašius jo mums visas mokslo pasaulis. Juk Tu ne tik Lietu- Kodėl vadinu Tave didžiuoju lietuviu? daugelio metodinių priemonių autorius. ištartus žodžius saugome ne vienas. vos mokslų akademijos akademikas, bet ir Per visus ilgus savo gyvenimo metus ne- Kūrybiškai, nepailsdamas Zigmundas Švedijos, Norvegijos, Latvijos ir Lietuvos sutikau, negirdėjau, nemačiau kito tokio lie- Ramanauskas reiškėsi ir Trakų visuome- Dr. Vytautas JANUŠKEVIČIUS katalikų mokslų akademijų akademikas. tuvio, kuris už Tave būtų daugiau padaręs O kas suskaičiuos Tau suteiktus daktaro įvairiose mokslo ir gyvenimo srityse arba laipsnius? Kiek kartų skambėjo Tavo kaip bent tiek, kiek Tu. Tu su nepaprastai dideliu garbės daktaro pašlovinimas! O kiek kartų darbų derliumi nuėjai pas visų mūsų Tėvą – Padėka Tu užrašytas kaip redaktorius! Be Tavęs Dievą. Man regis, Tu gali drąsiai tarti su neapsiėjo mūsų didžiosios enciklopedijos. apaštalu Pauliumi: „Iškovojau gerą kovą, Tėvas man buvo gerumo ir atkaklumo pavyzdys: jis visada vykdė sykį padarytus spren- Gi mes, dvasininkai, ypač Tau lenkia- baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2Tim dimus, nesivaikė tuščios garbės, buvo darbštus ir ištvermingas. Jis mielai išklausydavo visus, mės už mūsų tikėjimo tyrinėjimą. Per mūsų 4, 7). Ir noriu pratęsti, perfrazuodamas norinčius pasiūlyti ką nors naudinga visuomenei ir kiekvieną vertino pagal jo nuopelnus. Tautos poterių tyrinėjimą, net per žegnoji- Pauliaus mintį. Markas Aurelijus mosi tyrinėjimą Tu atradai krikščionybės Didysis, garbingasis Lietuvi! Tavęs ištakas Lietuvoje. Tu tiesiog įrodei, kad tikrai laukia teisumo vainikas ir jį Tau Su giliu liūdesiu į paskutinę kelionę išlydėjome mūsų mylimą Tėvuką mūsų maldos, mūsų poteriai iš XIII-o am- atiduos Viešpats, teisingasis teisėjas (plg. Zigmundą Ramanauską... žiaus, karaliaus Mindaugo laikų. O mūsų 2Tim 4, 8). Amen. Nuoširdžiai dėkojame visiems Trakų krašto žmonėms už parodytą pagarbą ir didžiųjų švenčių vardai (kaip Velykos, Post scriptum. Deja, praleidau akade- buvimą šalia šią sunkią mums gyvenimo valandą... Kalėdos, Kūčios) pasiskolinti iš kaimynų miko rūpestį lietuvių kalbos išlaikymu dar X–XI a. Vilnijoje. Kiek jo ten įsteigta mokyklų, kokia Sūnūs Tomas ir Rimvydas su šeimomis Kaip brangus Tau tikėjimas, Tu įrodei nuostabi Lietuvos tūkstantmečio gimnazija stodamas prie Lietuvos krikščionių demo- Šalčininkuose! Į ją veržiasi lenkai mokytis kratų partijos kūrimo, net tapdamas LKDP lietuvių kalbos! pirmininku. Prisimenu, kaip džiaugėsi garbusis Telšių vyskupas Antanas Vaičius Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas Tavo pasiryžimu vadovauti partijai. Ir kiek pastangų, kiek rūpesčių sudėjai, kad Šaltinis –
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dukatas 1563 metai. Piešinyje: Dėl vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame Jonušas Radvila (jaunesnysis), Eleną Stankevičienę, buvusią Pagėgių savivaldybės mokslas, miestų viešosios bibliotekos direktorę. statyba, meilė. Dail. Tautvilas „Vorutos“ darbuotojai ir bendradarbiai Rinkevičius 16 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Voruta
Pro memoria Lietuva patyrė didelę netektį, mirus Zigmui ZINKEVIČIUI, šviesiam žmogui, iškiliam Įžymiausiam Lietuvos kalbininkui, baltistui, lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojui. kalbininkui atminti Akademikas giliai suprato Vilniaus krašto problematiką, Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS gynė lietuvių ir lietuvių kalbos teises, puoselėjo lietuvybę. Zigmas (1925-01-04–2018-02-20) Zinkevičius būdamas labai iškilus žmogus, drauge buvo ir labai Mokytojo, akademiko praradi- (ir apskritai apie lietuvių kalbą) prieinamas, paprastas ir žmogiškas. Lietuviams Vilniaus krašte jis mas lituanistams, baltistams, Lietu- būtų išspausdinęs tiek knygų, buvo tikras užtarėjas. vos piliečiams yra didelė netektis. tuo labiau, kad „Lietuvių asmen- O 2015 m. sausio 7 d. Lietuvos vardžiai“ (Lietuvių kalbos insti- Prisiminsime, Zigmą Zinkevičių, kaip Žmogų iš didžiosios raidės, mokslų akademijos didžiojoje salėje tutas, 2008) yra 840 puslapių. Tai (Gedimino pr. 3, Vilnius) su juo yra didžiausia apibendrinamojo lietuvių kalbos ir lietuvių tautos mylėtoją, visuomenės švietėją, tikrą susitikome – su pasaulinio garso pobūdžio knyga apie lietuvių šviesulį, garbingą vyrą, pavyzdį mums visiems. Tai didžiulė netektis baltistu, akademiku, profesoriu- asmenvardžius. Joje yra asmen- mi. Buvo parodytas režisieriaus vardžių (daugiausia pavardžių) Lietuvai, Vilniaus krašto lietuviams, skausmas šeimai. A.Tarvydo dokumentinis filmas formavimosi apžvalga ir trys „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs skyriai: 1) tautinis vardynas ir Reiškiame gilią užuojautą žmonai Reginai Zinkevičienei, sūnui lietuvių kalbą“. svetimųjų apnašos (274 p.), 2) krikščioniškasis Vytautui, dukrai Laimai ir visiems šeimos nariams. Liūdime drauge Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos vardynas (146 p.) ir 3) pravardynas (135 p.). Respublikos kalbininkui akad. prof. Zigmui Toliau apžvelgiami atneštiniai asmenvardžiai, su Jumis. Zinkevičiui tada sukako 90 metų. Jis buvo lietuvių asmenvardžiai į rytus nuo Lietuvos parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straips- Respublikos, pateikiami sutrumpinimai, lite- TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus nariai nių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nag ratūra, rodyklės. rinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, „Senosios Lietuvos valstybės vardyne“ kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, (2007, 88 p.) nurodoma, jog gudiškų elementų vardynas, tarmės, Rytų Lietuvos kultūra. reikšmė Lietuvos vardyne (Baltarusijoje ir Dėl akademiko Zigmo ZINKEVIČIAUS mirties reiškiame Profesorius buvo vienas tų mokslininkų, kitur) neretai išpučiama. Be pagrindo skel- kurie dalį savo darbų išspausdina piliečiams biama, jog senosios Lietuvos valstybės kūrėjai nuoširdžią užuojautą žmonai Reginai, jo šeimai, suprantamiau (populiariau) ir neatitrūksta lietuviai (sl. litvinai) buvę gudų protėviai, artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems Lietuvos nuo svarbiausių tautos, valstybės, kultūros, o dabartiniai lietuviai vadinami lietuvisais, švietimo klausimų. Prof. Z. Zinkevičius kad skirtųsi nuo tariamųjų valstybės kūrėjų žmonėms. Telydi paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią daugeliui lituanistų yra dėstęs, recenzavęs litvinų (slavų). netekties valandą. Tesumažina skausmo naštą šviesus Jo jų darbus, atvedęs juos į mokslą, vadovavęs 2011 metais išspausdintas „Ukmergės rajo- ar konsultavęs. Profesorius buvo Mokslo ir no gyvenviečių vardynas“ ir trys labai aktualios atminimas ir tylūs mūsų atjautos žodžiai. enciklopedijų leidybos instituto tarybos pir- knygos apie Pietryčių Lietuvos ir Šiaurės rytų mininkas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos Lenkijos pavardes. Tie leidiniai labai siejosi su Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos bendruomenė Redakcinės kolegijos narys, Mažosios Lietu- Vyriausybės programa dėl tautinių mažumų vos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius kultūros. Pavardės minėtiems leidiniams rink- (2000–2006), maždaug 100 knygų, žurnalų tos iš Lenkijos telefonų knygų, kur visos piliečių redakcinių kolegijų narys. pavardės sulenkintos ir parašytos lenkų kalbos Dėl Sibiro tremtinio, pedagogo, mokslininko Prof. Z. Zinkevičius 45 metus dėstė Vil- abėcėle (plg. „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir niaus universitete: 12 metų buvo ir Istorijos Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse: poloni- dr. Zigmundo RAMANAUSKO mirties nuoširdžią fakulteto prodekanas (1956–1968), 15 metų – zacijos apybraiža“, 2010, 110 p.). užuojautą reiškiame jo sūnums Rimui ir Tomui, Lietuvių kalbos katedros vedėjas (1973–1988), Balstogės krašto pavardėse aptikti keturi Baltų filologijos katedros vedėjas (1988–1991). sluoksniai: 1) seniausias – jotvingių vardynas, giminėms ir artimiesiems. Nuo 1989 m. dėstė ir Lietuvos konservatorijoje, 2) lietuviškas vardynas, ne visuomet lengvai nuo 1990 m. – ir Vytauto Didžiojo universitete. atskiriamas nuo sulietuvinto jotvingiškojo, 3) „Vorutos“ redakcijos darbuotojai ir bendradarbiai 1995–1996 m. buvo Lietuvių kalbos instituto gudiškasis, susijęs su senąja Lietuvos valstybe direktorius, po to – Lietuvos Respublikos ir 4) lenkiškasis – pats naujausias („Lietuviš- švietimo ir mokslo ministras (iki 1998 m. kas (baltiškas) paveldas Balstogės vaivadijos kovo 25 d.) Lenkijoje pavardėse: slavizacijos apybraiža“, Dėl akademiko, profesoriaus habilituoto daktaro, garsaus Profesorius buvo penkių Mokslų akade- 2011, 96 p.). kalbininko, buv. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mijų narys – Švedijos (1982), Lietuvos (1990), Ypač svarbi dabar knyga „Vilnijos len- Lietuvių katalikų (1991), Norvegijos (1991), kakalbių pavardės“ (V., 2012, 464 p.), kur ši ministro, lietuviškų mokyklų Vilniaus apskrityje steigėjo Latvijos (1995) ir Latvijos universiteto (1991), problema išsamiausiai aptarta visais aspektais. habil. dr. Zigmo ZINKEVIČIAUS mirties nuoširdžiai Vytauto Didžiojo universiteto (1994) garbės Autorius visiškai teisingai pastebi: šiandien daktaras. Prieš 20 metų Profesorius buvo lietuviai ir lenkai turėtų gražiai sugyventi, bet užjaučiame jo šeimą ir artimuosius. išleistas į pensiją, labai pelnytai apdovanotas tai įvyktų tik abiejų tautų santykius bei istoriją Gedimino ordinu. grindžiant tiesa. Asmenvardžių tyrėjų „liga“ Danguolė Sabienė, „Iš kur ta daukantiška vargo pelė tiek energi- autorius vadino pastangas skirstyti pavardes Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė jos ir tiek patvarumo pasisemia“, – prieš ketvirtį į „savąsias“ ir „svetimąsias“. Dauguma sveti- amžiaus klausė A. Greimas. Viename pokalbių momis apšaukiamų pavardžių nėra skolintos Profesorius prasitarė: „Matyt, buvau darbštus. (atneštinės), bet atsirado Lietuvoje. Kas be ko, būta ir tokiam darbui gabumų – di- Lietuvis negali apsieiti be knygos „Lie- Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS buvo vienas delės Dievo dovanos. Kūrybiniam darbui labai tuviai. Praeities didybė it sunykimas“ (V., svarbi atitinkama palanki dirbti aplinka, geros 2013, 504 p.). Lietuvių gyvenimas aptartas iš nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ darbo sąlygos. Šiuo atžvilgiu man pasisekė. atsižvelgiant į visą aplinką: baltų pasaulį, steigėjų, autorių, konsultantų ir skaitytojų nuo pat Žmona Regina ir visa mūsų šeima man tokias giminiškas gentis, Lietuvos valstybės padėtį, sąlygas ir tinkamą darbui nuotaiką sudarė.“ Ir priimtą krikščionybę, sandėrius su Lenkija, pirmojo numerio. Jo siūlymu, laikraštis gavo „Vorutos“ dar reikia paminėti, kad Profesorius buvo tau- okupacijas ir t. t. pavadinimą. Jam mirus, Lietuvos mokslas, mūsų tiškai ir pilietiškai susipratęs, matė reikalą dirbti Nuoširdžiai užjaučiame visus artimuosius, Tėvynės ir mokslo labui. bendražygius, mokinius. valstybė ir lietuvių tauta neteko įžymaus lietuvių kalbos tyrinėtojo. 2007–2012 metai buvo labai svarbūs lietu- Velionis buvo pašarvotas vasario 22 d. Vil- Užjaučiame žmoną Reginą, dukrą Laimą, sūnų Vytautą, vaikaičius, vių kalbos ir baltų vardynui, kadangi per tuos niaus Šv. Jonų bažnyčioje, palaidotas vasario giminaičius ir artimuosius. 6 metus Profesorius apie vardyną išspausdino 23 d. Antakalnio kapinėse, Vilniuje. 6 knygas ir 14 straipsnių (mokslinių ir populia- rių), vyko šių leidinių pristatymas. Pasaulyje „Talka kalbai ir tautai“, „Vorutos“ redakcinė kolegija ir darbuotojai: nebuvo ir, matyt, greitai nebus mokslininko, „Vilnijos“ draugija, kuris per 6 metus apie lietuvių kalbos vardyną „Vorutos“ redakcija dr. Arūnas Bubnys, prof. habil. dr. Alvydas Butkus, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, archit. Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, Viktoras Jencius, dr. Napoleonas Dėl buv. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo Kitkauskas, doc. dr. Vladas Terleckas, akad. prof. habil. dr. ministro, mokslininko, žymaus lietuvių kalbos tyrinėtojo, Antanas Tyla, dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, doc. dr. Dalia lietuviškų mokyklų Vilniaus apskrityje steigėjo, Urbanavičienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Algirdas Žemaitaitis, akademiko, profesoriaus Zigmo ZINKEVIČIAUS Juozas Vercinkevičius, Aušra Virvičienė, Irma Stadalnykaitė, Jolanta mirties užjaučiame jo žmoną Reginą, dukrą Laimą, sūnų Zakarevičiūtė, Jurgita Jakienė, Stanislava Žuravska, Vytautas Vytautą, vaikaičius, giminaičius ir artimuosius. Valentinas Česnulis, dr. Aleksandras Adamkavičius, Algimantas Masaitis, Jonas Česnavičius lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Kitas numeris išeis 2018 m. balandžio 28 d.
Redakcinė kolegija: Prenumeratos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą Voruta Dr. Arūnas Bubnys, prof. habil. dr. Alvydas Butkus, habil. dr. Kazimieras Garšva, Vytautas Gocentas, Nuo Lietuvių konferencijos Vilniuje iki Vasario 16-osios akto. Visos prekių ženklo teisės indeksai archit. Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, Viktoras Jencius, dr. Napolenas Kitkauskas, doc. dr. Vladas Terleckas, Laiškams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, LIETUVA. Tel./faks. (8 528) 51 266, saugomos 0135, 0136 akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė, dr. Aldona El. paštas: [email protected], [email protected], [email protected] Vasiliauskienė, Algirdas Žemaitaitis, Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius). Interneto svetainė www.voruta.lt. © Voruta, 2018. Visa medžiaga (raši © Voruta, 2018. Leidžiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Dvidešimt devintieji leidimo metai. Redakcija: Vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius (el. p. [email protected], niai), pateikta laikraštyje „Voruta“, yra Rengėjas (leidėjas) – VšĮ „Vorutos“ fondas, įmonės kodas 181392738, a.s. LT025015100014000155, [email protected], tel. 8 605 11117), Irma Stadalnykaitė (redaktorė, 8 603 11117), Jolanta VšĮ „Vorutos“ fondas (įmonės kodas Trakų kredito unija, kodas 50151. Direktorė Aušra Virvičienė. Zakarevičiūtė (istorija, publicistika), Jurgita Jakienė (dizainerė, el. p. [email protected], 8 603 11 181392738, PVM mokėtojo kodas Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraštis išeina kartą per mėn. Apimtis – 4 sp. l. Redakcijos adresas: 117), Stanislava Žuravska (buhalterė, tel. 8 603 11 117, tel. / faks. (8 528) 51 266, el. p. buhalterija@voruta. LT813927314) nuosavybė. Laikraščio Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 51 266, „Tele2“ mob. 8 605 11117. lt), Aleksandras Adamkavičius (etninės žemės), Aušra Virvičienė (publicistika, el. p. avirviciene@voruta. straipsnius kopijuojant ar platinant Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, tel. 8 605 11 117. lt), Jonas Česnavičius (fotografija), Vytautas Valentinas Česnulis (Bažnyčios istorija), Evelina Kislych- būtina nuoroda. Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai. Tiražas 1000 egz. Šochienė (publicistika), Martynas Buivys (internetas).