... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 3 (845) 2018 m. kovo 31 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Vilniuje paminėtas Baltarusijos 6 Viktoras JENCIUS- BUTAUTAS, Rokiškis Laiškai iš Altajaus liudija... valstybingumo 100-metis Dr. Aleksandras ADAMKAVIČIUS, Vilnius 7 Dr. Jurgita ŽĄSINAITĖ- GEDMINIENĖ, Vilnius 1918-aisiais, kai griuvo vadinamoji „amži- noji imperija“, ant jos griuvėsių kūrėsi naujos Medicinos mokslas ir nepriklausomos valstybės. Tiesa, kiekvienos iš jų likimas buvo vis kitoks, savitas. Vienoms Gardino karališkoji tautoms pasisekė – jos ne tik sukūrė savo medicinos mokykla valstybę, bet ir ją išsaugojo. Kitoms, deja, XVIII a. antroje pusėje nepavyko išsaugoti nepriklausomybės. Tarp tokių nelaimingųjų atsidūrė ir baltarusiai. 1918 m. kovo 25 d. Minske Visos Balta- rusijos kongresas paskelbė Baltarusijos Liau- 8–9 dies Respublikos atsiskyrimą nuo Rusijos bei laisvos ir nepriklausomos valstybės sukūri- mą. Ji gyvavo trejus metus, kol 1921 m. buvo padalyta – dalis teritorijos atiteko Lenkijai, o dalis – Tarybų Rusijai. Taip atsirado Baltaru- sijos Tarybų Socialistinė Respublika. Tėviškės aušra Atkurti savo Nepriklausomybę balta- rusiai sugebėjo tik 1991 m., tačiau ir tąkart, galima sakyti, nesėkmingai. Valdžią greit į 10 Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius savo rankas paėmė diktatorius Aleksandras Lukašenka. Jam visiškai nerūpi baltarusių tautinė savimonė, todėl šalis pamažu tampa Juozas Kasperavičius rusų pasaulio dalimi, prarasdama savo tauti- nį identitetą, kalbą, kultūrą, istoriją. Eisena Vilniuje. Priekyje – dr. Aleksandras Adamkavičius. Oresto Gurevičiaus nuotr. (1912–1947) Ne visi Baltarusijos gyventojai gali Šaltinis – <https://ru.delfi.lt/> susitaikyti su dabartine situacija. Būtent jiems ypač svarbi vilties simboliu tapusi konferencija „Lietuva ir Baltarusija prieš 100 Gerasimčiko knygos apie Kostą Kalinauską kovo 25-oji. Jie tikisi, kad Baltarusija, kaip metų ir dabar“, kurioje dalyvavo Lietuvos ir (Герасімчык В., Кастусь Каліноўскі: асоба і nepriklausoma valstybė, Kovo 25-osios akto Baltarusijos politikai, visuomenės veikėjai. легенда, Гродна: ЮрСаПрынт, 2018, 230 с.) su- nuostatos gyvuos ir realybėje. Kovo 24-ąją 12.00 val. Vilniaus Švč. Tre- tiktuvės. Jaunasis tyrinėtojas pristatė Lietuvos Šiemet baltarusiai švenčia savo valstybin- jybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje kun. ir Baltarusijos didvyrio biografijos faktus, gy- gumo šimtmetį. Ta proga Vilniuje kovo 23–25 d. Eugenijus Usošyn aukojo šv. Mišias už Balta- venimą, archyvinę medžiagą, kurios didžioji vyko įvairūs renginiai, skirti šiai sukakčiai rusiją. 15.00 val. Baryso Zvozskau Baltarusijos dalis publikuojama pirmą kartą. pažymėti. Kovo 23 d. LR Seime buvo surengta žmogaus teisių namuose vyko Vasilijaus Nukelta į 10 p. Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas Mažoji Lietuva Signataro Donato Malinausko Europos kaimų istorija ir Lietuva premija įteikta dr. Vytautui Rubavičiui Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas 2017 m. rugsėjo 11–14 d. Belgijoje vyko tarptautinė EURHO (European Rural History Organisation – Europos kaimiško- sios istorijos organizacija) konferencija, kurioje pranešimą skaičiau ir aš. Tame didžiuliame renginyje dalyvavo per 400 specialistų iš viso pasaulio. Didžiajai Bri- tanijai atstovavo 44 dalyviai, Ispanijai 39, Belgijai 35, Vokietijai 31, Italijai 35, Nyder- landams 22, Švedijai 26, Prancūzijai 29 ir t. t. Netrūko specialistų iš tolimesnių kraštų: 22 dalyviai atvyko iš JAV, 5 iš Meksikos, 2 iš Kolumbijos, 2 iš Izraelio. Buvo atstovų iš Indijos, Japonijos, Tailando, Brazilijos, Argentinos (ir daugelio kitų Pietų Ame- rikos šalių), Australijos, Namibijos ir t. t. Iš Lenkijos atvyko 13 žmonių delegacija, iš Austrijos – 16. Atrodytų, kad Lietuva (ne vieną tūkstantį metų buvusi kaimų šalimi ir Šiais metais signataro Donato Malinausko premija įteikta dr. Vytautui Rubavičiui. Renginyje agrarinės kultūros tauta) galėjo į tokį dalyvavo LR Seimo narys Jonas Liesys (viduryje), signataro Donato Malinausko giminaitis gyd. renginį pasiųsti solidžią delegaciją, kuri Viktoras Jencius-Butautas (antras iš dešinės), signataro kun. Alfonso Petrulio giminaitis gyd. visam pasauliui būtų galėjusi nupasakoti Kęstutis Petrulis (antras iš kairės) ir ankstesnių metų premijos laureatai – Juozas Vercinkevičius šimtmečius gyvavusio lietuviškojo kaimo (pirmas iš kairės), etnologė Nijolė Balčiūnienė, Gintaras Songaila (pirmas iš dešinės) ir jo istorinės raidos ypatumus. Tokia 1694 m. paskelbtas piešinys iš konferencijos pasaulinė tribūna būtų Lietuvai praver- Kovo 11-ąją Vilniuje, Signatarų namuo- to Malinausko vaikaitis Tadas Stomma su leidinio. Daugiau kaip prieš 300 metų gyvenęs se, rašytojui, Lietuvos kultūros instituto žmona Jadvyga ir giminaitis gyd. Viktoras tusi dabar, daug šnekant apie valstietiją, kaimiškąją kultūrą, ekologiją ir t. t. Deja, dailininkas kruopščiai vaizdavo anuometinio vyresniajam mokslo darbuotojui humanita- Jencius-Butautas su žmona gyd. Žiedūna. kaimo kasdienybę Nyderlanduose – gyvuliais ir rinių mokslų (filosofijos) daktarui Vytautui Nuo 2012-ųjų premijas yra gavę šie visuo- Lietuvos kaimus tegalėjau priminti aš – į neartimą Belgiją vykęs kaip privatus naminiais paukščiais besirūpinusią kaimiečių Rubavičiui buvo įteikta Vasario 16-osios menės veikėjai: mons. Alfonsas Svarinskas, šeimą, artoją ir sėjėją atokesniuose laukuose, akto signataro Donato Malinausko kultūros asmuo, ir botanikė dr. Laima Šveistytė, tuometinių kaimiečių trobesius ir jų aprangą premija. Premijos steigėjai – signataro Dona- Nukelta į 3 p. Nukelta į 2 p. 2018 m. kovo 31 d. Nr. 3 (845) Voruta Mažoji Lietuva Europos kaimų istorija ir Lietuva Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Atkelta iš 1 p. zacija Afrikoje ir Naujajame Pasaulyje, to buvusių maro epidemijų iki vėlesnių eko- doroja derlių, kaip stato trobesius ir t. t. Tas ilgaamžės pasekmės tų žemynų ūkiui ir nominių krizių pasekmių, nuo sėkmingos milžiniškas istorinės ikonografinės medžia- skaičiusi pranešimą apie vaistingųjų augalų kaimo gyventojams. plėtros laikų iki Europai ar pasauliui kil- gos masyvas ir šiandien leidžia labai išsamiai naudojimą mūsų krašte. Tiesa, simbolines Keliolika pranešimų nagrinėjo pieno davusių sunkumų įtakos. Nagrinėti senojo ir pagrįstai apibūdinti tenykštį senąjį kaimą. lietuvių gretas sustiprino išeivijoje gyvenanti ūkio istoriją, sūrių gamybos peripetijas (pa- žemės ūkio pokyčiai, besikeitusios tos srities Teliktų priminti, kad Lietuvoje tokia istorinė energingoji farmacininkė dr. Vitalija Povilai- vyzdžiui, angliškojo čederio paplitimą pa- technologijos (trąšų ir kitų pagalbininkų medžiaga itin skurdi – mūsų kraštas negalėjo tytė-Petri, taip pat besirūpinanti vaistingai- saulyje, prancūzų sūrių praeities savitumus paieškos ir t. t.). pasigirti tūkstančiais dailininkų ar žingei- siais augalais. Aš paskaičiau pranešimą apie ir pan.). Aiškintos vynuogių, tabako ir kitų Stulbino Vakarų tyrėjų galimybės. Ne- džių kaimo piešėjų. iki 1945 m. gyvavusius daržovių augintojų kultūrinių augalų istorijos ypatybės. retame pranešime buvo pasitelkiami kelių Konferencijos metu veikusiuose knygy- kaimus prie Kuršių marių. Daugybė pranešimų buvo skirta kaimo šimtmečių senumo šaltiniai: dar tais laikais nėliuose pardavinėtos dešimtys mokslinių Deja, daugiau apie Lietuvą ir jos kaimus ekonomikai ir socialiniam gyvenimui. Antai, sudarinėti išsamūs kaimiečių ir jų ūkių studijų apie senąjį kaimą ir jo istorinę rai- nebūta jokių kitų žinių – mūsų šalies orga- Didžiojoje Britanijoje daugumai kaimiečių sąrašai, tikslūs sodybų ir kaimų planai. Ro- dą, išleistų svarbiose Vakarų leidyklose ir nizacijoms ir valdžios institucijoms savojo persikėlus į miestus, jau senokai tas didžio- dyti dar XVIII a. leistų veikalų apie kaimą ir apibūdinusių įvairiausius kaimų istorijos kaimo praeitis lyg ir visai nerūpi. Gal jau sios imperijos centras nebepajėgdavo apsi- kaimiečius tituliniai lapai – dar tais laikais momentus. Deja, lietuviškoms akims tų pa- daug kam atrodo, kad neverta prisiminti rūpinti savais maisto produktais, šiuos atsi- kai kurie mąstytojai aiškindavosi kaimo trauklių ir įspūdingų leidinių kainos atrodė mūsų kaimiškųjų ištakų, savosios istorijos – plukdydamas laivais iš kitur. Krizių ir karų problemas, ieškodavo jų sprendimų. Būta „kosminės“. Kartu tai buvo proga prisiminti esą šoksim iškart toli į ateitį, kur tą kaimiš- laikais tenykštė valdžia dalydavo sklypelius išties fundamentalių pranešimų: žinomi beveik tuščius lietuviškosios mokslinės kai- ką praeitį bus paprasta pamiršti visiems miestų dykvietėse ir kitur, kad kuo daugiau tyrėjai, pasitelkę daugybės istorinių šaltinių motyros barus, palyginti be galo toli nuėjusią laikams. žmonių užsiaugintų bent daržovių. Po duomenis, aiškindavosi prieš šimtmečius Vakarų Europą su posovietinėje klampynėje Kažkodėl savo kaimiškąja praeitimi keliolikos metų susilaukta kitų pasekmių – vykusius pokyčius kokios nors vietovės besimuistančia Lietuva. taip domisi Didžioji Britanija (jau ne vieną kokio miesto valdžiai sumanius užstatyti ko- kaimų gyvenime. Beliko pavydėti stebint Atrodytų, kad šiame bare Lietuva ir ne- šimtmetį žengusi intensyvios industrializa- kią dykvietę, susilaukta tenykščių sklypelių darbą, kuriame smulkiai nagrinėta, kaip siruošia vytis Europos. Nutraukus mokslo cijos ir urbanizacijos keliu) bei kitos Vakarų naudotojų protestų. ir kodėl kažkada susikūrė koks kaimelis, monografijų ciklo „Lietuvos kaimų istorinė valstybės. Kokie kaimų istorijos klausimai Nustatinėtos kaimų