1918 Vasario 16-Oji
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Load more
Recommended publications
-
Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics
Advances in Historical Studies, 2015, 4, 146-153 Published Online April 2015 in SciRes. http://www.scirp.org/journal/ahs http://dx.doi.org/10.4236/ahs.2015.42013 Amelija Mažylytė (1900-1972)—The First Lithuanian Female Graduate in Mathematics Juozas Banionis Lithuanian University of Educational Sciences, Vilnius, Lithuania Email: [email protected] Received 7 January 2015; accepted 24 March 2015; published 7 May 2015 Copyright © 2015 by author and Scientific Research Publishing Inc. This work is licensed under the Creative Commons Attribution International License (CC BY). http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ Abstract Amelija Mažylytė (1900-1972) was the first Lithuanian woman, graduate of The Lithuanian Uni- versity in Department of Mathematics and also philosophy, and a participant of the catholic wo- men movement. She started dissemination of knowledge of the history of mathematics in the Li- thuanian language. The article presents enhanced biography of Amelija Mažylytė and the work of her research interests. Special attention is given to publications about the history of arithmetic, the development of geometry and the universally known specialist of mathematics C. Gauss. Keywords C.F. Gauss, Arithmetic, Calculus, Geometry, History of Didactics, Women’s Movement in Lithuania 1. Introduction In the second decade of the 20th century cultural foundations were actively laid in Lithuania which had been re- built as a modern republic. Considerable attention was devoted to educating the nation by introducing the achie- vements of various civilizations and doing it in the Lithuanian language. Amelija Mažylytė (1900-1972), the first Lithuanian woman graduate in mathematics, was very actively participating in this field. -
Epamatiniai.Pdf
TRYS PAMATINIAI KLAUSIMAI Pranas Dovydaitis 2014 | Vilnius TURINYS 1 Kuo mes save vadiname ir kodėl 5 2 Ką mes matome aplink save 15 3 Mūsų priedermės, siekiai ir keliai prie jų 35 3 KUO MES 1 SAVE VADINAME IR KODĖL 5 6 Pranas Dovydaitis Mes esame jaunų žmonių kuopelė, tokių kurie paprastai nevisai teisin- gai vadinami moksleiviais. Neilgame savo gyvenimo bėgyje mes kiek tik buvo pajiegų stengėmės pažint apsupantį mus pasaulį, pažinti save, jieškojome atsakymo į spirginančius klausimus, kam mes gyvename, kam gyvena žmonija, iš kur ir kam visas pasaulis. Jieškodami į šiuos klausimus atsakymų musų dienų pasaulėžvalgose, mes išvydome, kad visas šiandieninės žmonijos gyvenimas yra reginys kovos tarp tikėji- mo ir netikėjimo, tarp teizmo ir atėizmo, tarp naturalizmo ir apreiškimo, tarp krikščionybės ir jos priešų. Priešais tikėjimišką, teistišką, krikščio- nišką pasaulėžvalgą visur stovi betikėjiminė, ateistiška, prieškrikščio- niška. Pakliuvę į tokį nuomonių chaosą, mes visomis savo esybės pajiegomis dasigavome prie sekančių tvirtų-tvirčiausių įsitikrinimų, kuriuos čia pat ir išdedame.. Pirmykštis absolutiškas, vienintelis visos esmės pamatas yra gyvasis Dievas. Jis yra pirmykštis vienintelis augščiausių gerybių, tiesos, doros, grožio, teisybės, laimės turinys ir šaltinis, Jis yra ir paskutinis pamatas viso, kas reališka, ir viso, kas ideališka, visokio gyvenimo ir egzistavimo, visokio veiksmo ir laimės „Iš jo, per jį ir jame yra viskas“. Šis Dievas, kaipo paskutinė ir jau nuog niekeno nepriklausanti pasaulio ir Trys pamatiniai klausimai 7 žmonijos priežastis, tik vienas ir težino, kokiu tikslu suteikė šiam pasau- liui egzistavimą, kokį tikslą skyrė atsiekti gyvenančiai pasaulyje žmoni- jai ir pavieniems asmenims. Žmogus ir žmonija, kaipo neturinti savyje savo egzistavimo priežasties, absolutiškai negali žinoti ir sau skirto tikslo, negali žinot prie jo vedančių kelių, negali žinoti savo gyvenimo priedermių. -
Antanas Smetona
Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija ............................................................................................................................. -
Petrulis Vytautas
308 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Petrulis Vytautas XI (1925 02 04–1925 09 25) vyriausybės vadovas; III (1919 03 12–1919 04 12) vyriausybės Finansų ministerijos valdytojas; VII (1922 02 02–1923 02 23) vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministras (nuo 1922 08 21); VIII (1923 02 23–1923 06 29), IX (1923 06 29–1924 06 18), X (1924 06 18–1925 02 04) vyriausybių finansų, prekybos ir pramonės (VIII, X) arba finansų (X) ministras Gimė 1890 02 23 Kateliškių k., Vabalninko vlsč., Biržų apskr. Kilęs iš pasitu- rinčių valstiečių Juozo Petrulio (?–1900) ir Izabelės (buv. Jankevičiūtė) šeimos (turėjo 30 ha žemės). V. Petrulis jauniausias 5 vaikų šeimoje: vyriausias brolis kun. Alfonsas Petrulis (1873–1928), Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras; seserys – Adelė Balsevičienė ir Emilija Peseckie- nė. Lietuvis, katalikas. Vedęs, žmona – Ona (buv. Liutkutė). Vaikai: Algirdas, Vytautas (Vytas) ir Mindaugas. 1941 12 03 sušaudytas Uchtos apylinkėse (Komijoje, SSRS). Palaidojimo vieta nežinoma. 1900 m. baigė Kupiškio pradžios m-klą. Bro- lio remiamas mokslus tęsė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) g-joje. 1904 m. pašalintas. G-ją baigė eksternu. 1916 m. baigė Maskvos Prekybos i-tą įgydamas ekonomisto specialybę. Į visuomeninę ir politinę veiklą įsitraukė I p. k. metais. Priklau- sė LDNKŠ Maskvos skyriui. Įstojo į Rusijoje kuriamą negausią liberalios pakraipos Demokratinės tautos laisvės santaros (Santaros) partiją. Vienas iš partijos spaudos organo „Santara“ leidėjų. Karo metais pradėjo rašyti straipsnius ekonominiais ir ūkiniais būsimos nepriklausomos Lietuvos klausimais. Kaip Santaros atsto- vas dalyvavo 1917 m. Lietuvių seime Petrograde. Čia rėmė kairiųjų partijų po- ziciją, kad Lietuvos ateitį reikėtų sieti su demokratizacijos procesais Rusijoje ir neskubėti vienašališkai siekti valstybės nepriklausomybės. -
Minister of National Defence of the Republic of Lithuania JUOZAS OLEKAS
Minister of National Defence of the Republic of Lithuania JUOZAS OLEKAS Date of birth October 30, 1955 Place of Siberia (Russia), Krasnoyarsk Krai, District of Mansk, village of B. Ungut birth Education 1974 – graduated from Salomėja Nėris Secondary School (Vilkaviškis Town). 1974–1976 – studies at Kaunas University of Medicine. 1976 – 1980 – studies and doctor’s qualification the Faculty of Medicine of Vilnius State University. 1987 - maintained a DM thesis at VSU. Career 1980–1990 - staff doctor at Vilnius University Hospital Raudonasis Kryžius. 1982–1989 - Senior Research Fellow at VST Microsurgery Laboratory. 1989 – elected as the USSR People’s Deputy (nominated by the Reform Movement of Lithuania). 1989–1990 – member of the Lithuanian Delegation at Supreme Soviet of the Soviet Union. 1990–1992 – Minister of Health under the 1st, the 2nd, the 3rd and the 4th Governments of the Republic of Lithuania. 1992–1993 - Senior Research Fellow at Vilnius University Plastic Surgery. 1993–1994 – head, surgeon of the Plastic Surgery and Traumatology Division at Vilnius Ambulance University Hospital. 1994–1997 – attending physician at Vilnius Žalgiris University Hospital. 1994–1999 – Senior Assistant at the Odontology Institute of the Faculty of Medicine of Vilnius University, from 1999 - Associate Professor. 1996–2000 – the 7th Member of Parliament (nominated by the Social Democratic Party of Lithuania, worked in the Committee on Health Affairs). 2000–2004 – the 8th Member of Parliament. Nominated by the Social Democratic Party of Lithuania, worked in the Committee on Health Affairs (vice-chairman in 2000-2001) and the Committee on National Security and Defence. In 2001–2003 a member of the Parliamentary Delegation to the Parliamentary Assembly of the European Council, in 2002–2003 – Vice President of the Parliamentary Assembly of the European Council. -
Keliauk Ir Pažink! Atkurtai Lietuvai
Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją! Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio. Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“. Švęskime keliaudami! L A T 99 V 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 30 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I KAUNAS 13–29 J A Kudirkos Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė VILNIUS U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L A B 4 LIETUVOS lietuvos rusų signatarų namai MARTYNO KUKTOS GEDIMINO PILIES JURGIO IR MARIJOS nacionalinė DRAMOS TEATRAS spaustuvė BOKštAS Šlapelių namas- FILHARMONIJA MUZIEJUS Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m. -
THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas Atsisveikins
R The t ir st and Greatest Lithuanian Daily m America The Lithuanian Daily News Published by The Lubuaman News Publishing Co., I sc 1739 So. Halsted Street, Chicago, IU. 60603 HAymarket 1-6100 i 9 + &Qnvr One Million Lithuanian In The United States Periodical Division Washington, D. C. 205JQ THE LITHUANIAN DAILY NEWS Pirmadieni Šaronas atsisveikins Izraelio kariuomenės vadovybę GEN. ŠARONAS SIEKS RINKIMŲ. KAI) GALĖTŲ NUŠLUOTI VLSI'S DABARTINIUS MINISTRES JERUZALĖ. Izraelio kabi- esi aukščiau įstatymų!” K l netss, tris dienas svarstęs teis “Įstatymai visiems rašyti! Re mo komisijos pranešimą, ketvir kia — ir Tau!” tadienio naktį. 16 balsų prieš A. Šaronas. išeidamas, ra vieną (palies gen. šarono) nu žvilgsnį į šiuos plakatus. Vie . tarė priimti trijų teisininkų, iš pražingsniavo p r minią ir p tyrusių Sabros iš šatilos stovyk čias nuėjo į ministeriją. Ten lose vykusias palestiniečių žu pasakė, kad pirmadienį jis at dynes. išvada, kad ir gynybos statydins. Tuo tarpu ariju' t minister's gen. Ariel šaronas tams įsakė surinkti dokui:? dalinai yra kaltas dėl minėtų tus, kurie jam gali būti r.: žudyinių. lingi. Adjutantai pranešė pre Ketvirtadienį gen. šaronas jerui Beginui, kad gen. šaror tris kartus aiškinosi visam mi- atsistatydins pirmadieni, . nisterių kabinetui, kad jis ne sveikins su štabu ir perd; kaltas dėl Įvykių Beiruto prie ministeriją. miesčio stovyklose, kad aukš čiausio teismo pirmininkas ne DOBRYNINAS TURĖS žino, ką jis daro, kokią žalą GRĮŽTIfe MASKVON Lietuvos Taryba, paskelbusi Nepriklausomybės Aktą: iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, dr. Jurgis šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stasys Narutavičius, d r. Jonas Basa neša visam Izraeliui, ir baigė WASHINGTON, D C. — J; savo kalbą, pareikšdamas, kad navičius, Antanas Smetona, kan. -
Baron Stasys Šilingas and the President
chapter 6 Baron Stasys Šilingas and the President Born in 1885 and raised in a noble family in Vilnius, Stasys Šilingas inherited the title of Baron from his uncle Adomas. He studied law at Moscow University and, with his friend Ramūnas Bytautas, who was also from the nobility, acquired his Lithuanian consciousness from priests and peasants. In their political views the two friends were socialist nationalists. In his childhood, Šilingas had spoken only Polish, but he learned Lithuanian in two years, 1905–1907, and he enthusi- astically joined the activity of Lithuanian students. Like Smetona Šilingas took to worldly matters, seeking to arouse national consciousness and understand- ing, emphasizing not political but cultural activity. In 1910 Šilingas, with others, began to publish a liberal newspaper for young people, Aušrinė (Morning Star), and edited it himself. In 1911 he turned the editorship over to Petras Klimas. Having finished his law studies in 1912, Šilingas moved to Vilnius and won note as a journalist, a member of the Lithuanian Scientific Society, and a litera- ture and art critic. With the help of his wife Emilija Bytautaitė (his friend Bytautas’s sister), he converted his home into a history, literature and art salon, where 30–40 people would gather for lectures and reports. (Šilingas was per- haps the first Lithuanian to give his many daughters pagan, not Christian, names – Galinda, Vingra, Audronė, Rusnė, Raminta, Saulenė, Danguolė, Daiva, Laima.) Šilingas worked in the only Lithuanian bank – the Third Mutual Credit Society – and also in the Vilnius Land Bank; he helped Lithuanian painters; and he helped to collect and preserve the artistic work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.223 Through this activity he became acquainted with Smetona and worked with him in the Lithuanian Society to Help Those Suffering From War. -
The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival
4545 UVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL.: 312-585-9500 • FAX.: 312-585-8284 • [email protected] Lietuvos nacionalinė THE l lilI A'l) M.Mažvydo biblioteka Į | 1 ) *1 l Į 1 VOLUME i number i ENGLISH EDITION JULY 1996 Draugas welcomes The Tenth Lithuanian Folk Dance Festival U. S. Support for Estonia, Russian victory in Chechnya Latvia, Lithuania dangerous for Baltic countries Vilnius, June 21, BNS — that Russia has lošt the war in Durna MP Konstantin Borovoj, Chechnya. According to him, Washington, D.C., June 25 lar crime. The U.S. has provid deputy from the Economic Free- this is better for Russia itself (The White House). The Clinton ed experts to help the Baltic dom party and member of the and for neighboring countries. Administration is committed to statės cope vvith bank fraud and group on cooperation with the He did not rule out that in the the integration of all of Europe’s strengthen their financial Baltic countries who visited event of a “successful war” i n new democracies, including Es systems. The FBI is scheduled Lithuania, expects that vvith Chechnya, the Baltic countries tonia, Latvia and Lithuania, to open an office in Tallinn in Alexander Lebed’s advent in too vvould be threatened. with the Transatlantic com- the next year. the Russian security council an munity. The U.S. seeks to elimi- The United States provided Asked about the Yeltsin-Le- end to the war in Chechnya is bed union, Borovoy said that nate the legacy of Europe’s Cold $8.5 million for the demolition more likely. -
Richter Revised
University of Birmingham 'A mass which you could form into whatever you wanted' Richter, Klaus License: None: All rights reserved Document Version Peer reviewed version Citation for published version (Harvard): Richter, K 2017, 'A mass which you could form into whatever you wanted': Refugees and state building in Lithuania and Courland, 1914–21. in Europe on the move: Refugees in the era of the Great War. Cultural History of Modern War. Link to publication on Research at Birmingham portal Publisher Rights Statement: Checked for eligibility: 03/05/2019 General rights Unless a licence is specified above, all rights (including copyright and moral rights) in this document are retained by the authors and/or the copyright holders. The express permission of the copyright holder must be obtained for any use of this material other than for purposes permitted by law. •Users may freely distribute the URL that is used to identify this publication. •Users may download and/or print one copy of the publication from the University of Birmingham research portal for the purpose of private study or non-commercial research. •User may use extracts from the document in line with the concept of ‘fair dealing’ under the Copyright, Designs and Patents Act 1988 (?) •Users may not further distribute the material nor use it for the purposes of commercial gain. Where a licence is displayed above, please note the terms and conditions of the licence govern your use of this document. When citing, please reference the published version. Take down policy While the University of Birmingham exercises care and attention in making items available there are rare occasions when an item has been uploaded in error or has been deemed to be commercially or otherwise sensitive. -
Tautinių Mažumų Integracija Į Bendrąją Lietuvos Kultūrą Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio Gimanazijos Direktoriaus Vidmanto Žiliaus Kalba, Pasakyta 2009 M
Voruta 2009 m. spalio 3 d. Nr. 19 (685) ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 19 (685) 2009 m. spalio 3 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Tautinių mažumų integracija į 4 Gintaras Songaila: bendrąją Lietuvos kultūrą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimanazijos direktoriaus Vidmanto ŽIlIaUS kalba, pasakyta 2009 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Sąjūdžio XII suvažiavime. Šį pranešimą rašau tikėdamasis neįžeisti nei vienos tautinės mažumos, bet norėdamas at- Nacionalinė švietimo sistema skleisti tikrąją Pietryčių Lietuvos tautinių mažu- mų padėtį, jos santykį su valstybe bei priežastis, ar Lietuvos laisvosios rinkos kurios, manau, lėmė šių santykių raidą. švietimo „politika“ Prieš gerą dešimtmetį maniau, kad ateityje žmonės, atstovaujantys tautinėms mažumoms Lietuvoje, sakys: „Gerbiu savo tėvų ir senelių kalbą, didžiuojuosi jų perduota kultūra, bet „Vorutos“ skaitytojų dėmesiui myliu ir Lietuvą, nes ji man suteikė išsilavinimą, darbą ...“ Lietuvos paštuose priimama lai- Deja, baigiantis antrajam atkurtos Nepri- kraščio „Voruta“ prenumerata 2009 klausomos Lietuvos dešimtmečiui lenkų tautinė metams. mažuma save izoliavo, o kitos tautinės mažumos Galima „Vorutą“ užsiprenumeruoti pasidavė pirmosios įtakai. Izoliacija pasireiškė tuo, kad daugelis rajono ir internetu, adresu: www.post.lt gyventojų, kaip ir prieš 20 metų, blogai kalba lie- tuviškai, o nemaža dalis net nesupranta kalbos, ignoruoja valstybines šventes bei valstybės atri- Prenumeratos kaina: butiką, be to, lenkų tautinės mažumos atstovai 1 mėn. 3,00 Lt pažėrė šūsnį reikalavimų valstybei: miesteliuose 2 mėn. 6,00 Lt gatves pavadinti su karo nusikaltimais susijusių asmenų pavardėmis bei statyti jiems paminklus, Taip pat galima užsiprenumeruo- vardus ir pavardes asmens dokumentuose bei miestų gatves ir vietovardžius leisti rašyti ti ir elektroninį laikraščio „Voruta“ lenkiškais rašmenimis, įteisinti lenkų kalbą variantą. -
Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi Kaip gera..