^^^^^m^m^^^^*

ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6)

milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera... Tartum gulėtų Ir pravirko sesuo balsu Atėjės į Vilnių nami — mes laikėmės žodžiais, Aukšto piliakalnio kalne Ir išėjo brolių ieškoti Kaip maldininkas kuriuos gaivino ir nuolat naujai Kruvinu laštakiu Ir atgailautojas, suskambėti leido mūsų poetai. Ir mano menki pelenai... Į miško gilumą. Ir kaip sukilėlis Iš šitų žodžių daugeliui iš mūsų Visai neseniai patys svarbiausieji bus buvę iš Vėsioj, begalinėje šiaurėj. Ir prieš šimtus metų. Kazio Bradūno girdėtieji: nuo SAULĖS APEIGA Vilniaus varpų, nuo Svetimos Furthof, Vokietija, 1945 Tu įnešei man saulelę duonos, nuo Apeigų, Alkanos Laiko žarijose kelionės iki Donelaičio kapo, Pro durų aprūkusią staktą — Gruzda jo pėdos. Pokalbių su karalium, Užeigos ŠVENTOJI VERSMĖ Dabar vos atminti galiu, prie Vilniaus vieškelio, Prierašų iki Kraujo rasos sausio tryliktąją Kai pabeldei akmenėliu ir jau pastaruoju metu tų ramių, Prie gruoblėto ąžuolo rymoja Mano lopšin — Kaip man dabar mąslių pasivaikščiojimų po Vil­ Girių Dievas veidu mediniu, O aplinkui kaip sapnas, kurio netekai, Nusiauti basam niaus senamiestį, tylių prisi- Samanotos Girių Dievo kojos Jau budo Romintos miškai. Ir atsiklaupti lytėjimų prie šventos kiekvie­ Ant šventojo no asmens, mūsų tautos, visos Plaujamos šventųjų vandenų, žmogiškos egzistencijos tikrovės Padėjai tada man saulelę, Granito grindinio — granito grindinio, senos _ Kraujo žarijų. baltiškos plytos, medžio šaknų 0 šaltini miško stebuklingas, Lyg perkeistą duoną ant stalo — Antakalnio girioje... Į tave rankas pavargusias tiesiu Ir drobė išbalo. , 1992 — Ir gal kas svarbiausia, Kazio Ir jėga pavasario audringa Paskui prasidėjo ilga Bradūno poezija mus atveda į ten, Plaukia nesuvaldoma tamsiu Gyvenimo apeiga, kur ir mes visais savo gyvenimo Kurioje, kaip kodylo grūdai, BALTIŠKOJI PLYTA keliais ir klystkeliais tariamės Kazio Braduno Kvepėjo Romintos žiedai einantys — į namus. Kai poetas Labirintu atgaivinto kraujo, Anapus laiko pasislėpsiu — viename savo vėliausiųjų eilė­ Plaukia liūtim, karšta, laukine... Už saulės, už nakties tamsos, 80-ajam gimtadieniui raščių taria: Zodia, I Tavo Kur tu dabar, saulele, vieninteliai namai, be abejo, visų O, jaučiu — tai žemė atnašauja Kur prie šventų, gyvų griuvėsių Didysis Europos poetas, šimt gyventi. Jeigu sustojam ir pirma jis kalba sau pačiam — Girių Dievo garbei ir mane. Užpūsta, išnešta, užkasta? Takas vingiuodamas sustos, mečio pradžioje vokiškai rašės pagalvoja m, gana aiškiai su­ žinodamas ir išsakydamas sa­ Muenchen, Vokietija, 1946 Ar paliesiu ten žemę kakta Rainer Maria Rilke yra spėliojęs: vokiame, jog gyvename nieku vo paties gyvenimo kreive, Klausdamas, ar galiu ar mes nebūsime buvę leisti šioj kitur kaip tikrais žodžiais. Visai pašaukimą ir tikslą — poeziją Pasibelsti akmenėliu Ir seną, baltiškąją plytą žemėj gyventi grynai tam. kad skirtingas, bet taip pat didelis, kaip namus, kur tas gyvenimas Paliesiu gydančiu pirštu — galėtume sakyti, kad galėtume Rilkės maždaug bendraamžis išsitenka, išsipildo ir nurimsta. APEIGOS TAUTOS ŠVENTĖJE Tavo karstan tarti žodžius tokius kaip žemė, poetas, airis VVilliam Butler Bet — ir poetas mums šito tikrai Tenai, kur vėlai vakare Būk tu, į kraują pamirkyta, Kai Istorija, įžiebus melsvą ugnį, žolė. medis, šulinys, ąsotis. Jis Yeats vieną ankstyvųjų savo eilė­ nepagailės — jo poetinis žodis ir Šlama Romintos giria Istorijos sakramentu. žemę, o tai reiškia visą žmogiškos raščių pradeda eilutėmis: Sing, mums, jo klausantiems, ji skai­ Šlaksto žemą žuvusių krauju Vilnius, 1992 - egzistencijos erdvę, pavadino fbr this is also sooth, t Words ulone tantiems, jam leidusiems įsilieti Ir per amžių juodąją bedugnę tiesiog to, kas imanoma pasakyti, are certam good... Jis, atrodytų, į mūsų menkesnius ir pilkesnius Mostelia su želmeniu nauju, GIRIŲ TRAUKA namais irgi tikėjo, kad kai jau nieko nėra (nors galbūt panašiai istorijos bei KRAUJU KRIKŠTYTI Kodėl jis taip mane, siejasi su ir nieku negalima laikytis, nieku įvairiausių aplinkybių draskytus Mano genties visa jo paties, o taip pat ir litera­ negalima pasikliauti, nieko ir varginamus) gyvenimus, yra Aš klaupiuos į pašvęstąjį smėlį Aš išeinu Ir grįšiu vakare. tikėtis ar dar tebesiekti, ar net sukūręs namus — kur ir mes Pirmajam pilkapy guli tūros mokslo mūsų laikais išvys Su didžiu stebuklo laukimu Man reik pabūti ant šventos kalvos, tyta poetika, kurios, aišku, dabar mylėti — dar mums yra žodžiai. galime įžengti, prisiglausti, Visi jauni Tokie žodžiai kaip meilė, laimė, susišildyti... ir nurimti. Ir prie Ir kiekvieną kritusio šešėlį Kur tolyje Antakalnio giria, tia neliesime. Bet galvojant apie Visi gražūs, savo pačių gyvenamo laiko troškimas, ilgesys, viltis, auka, savo tautos ištakų ir jos dygių Kaip kautynių vėliavą imu. Kur medžių šaknys tartum Lietuvos numylėtą mūsų poetą Kazį Bra- kančia, tėvynė, gyvybė, mirtis.. kelių, ir jos ateities spindesio, ir Su rūtom prie kepurių, dūną, kuriam ateinantį antra­ (Aišku, jie gali būti ir tiktai garsų galutinai — prie Dievo, ar kaip Susižiedavę su mirtimi. dienį, vasario 11 dieną, sueis deriniai ar samplaikos — ir savo bevadinsime versme, ii kurios O tautos dvasia sparnus ištiesia, Pritvinkę kraujo venos. aštuoniasdešimt metų, iš Rilkės tuštuma iš mūsų tik tyčiotis.) viskas išteka, klaidžioja, siekia, Lyg ošimą tolimų dainų, Ten tolyje Antakalnio giria.. Šitokius žodžius pripildyti, per­ kuria ir į ją sugrįžta. Daugiau Kas juos paguldė? norėtųsi pasitelkti tą jo poezijos Ir, giedodama herojiškąją giesmę. Ne dėl poezijos ir ne dėl meno pagrindinę mintį ir motyvą: gyve­ sunkti prasme, sklidinai, kad ji turbūt šioje žemėje negalima Kam juos užklojo name tam, kad galėtumėm tarti lietųsi per kraštus daug metu, tikėtis nei prasyti. Kokia didelė Kyla iš liepsnos ir pelenų. Aš išėjau ir grįšiu vakare. net ištisus šimtmečius, reikia dar dovana, kokia laimė, kad Kazys Ten, žodžius ir tokiu būdu išgelbėti Muenchen.Vokietija, 1947 Vilnius, 1992 - visą kūrinija iš laikinumo, iš­ kitų: tokių kaip duona, druska, Bradūnas tų namų duris savo žo­ Kur sauso šaltinio dugne vaduoti ją iš jai neatlyžtamai žemės pluta, pėdos, arimai, namų džiu laiko mums atvėręs. Ačiū Plyšta žemės širdis... nulemto sunykimo. slenkstis, sidabrinės kamanos, jam. morenų ugnys, maras, Vilniaus PARTIZANŲ BALADĖ VIENINTELIAI NAMAI O žodžius mums reikia tarti vieškelis, užeiga, peršauta todėl, kad iš viso galėtumėm ra 11) Imk ir laikyki Tik suplojo rankomis tėvas, Balto kaulo žvakidę — Pasaulyje tapai klajūnu, Ir atbėgo gražūs žirgai. Nekvėpuok... Neužpūski Ir tėviškė ne tau, ne ta — Ko neėdat žalios žolės, Mėlyno lino liepsnos..> Kur tu dabar nuvesi sūnų Šiame numeryje: Ko negeriat marių vandenio? Paliesti žemę. Ji šventa Dabar Sveikiname poetą Kazį Bradūną 80 metu sukakties proga • Jurgio Ir stovi žirgai, Mano tautos Gerieji žmonės dar tau rodys: Jankaus laiškas apie Tauros Zarankaitės-Underienės tapybą • Nė galvų nepakelia — Kaip mumis ėsti žalia žolė, Paskutiniam pilkapy brinksta Tu čia, tu ten, tu aplamai, Prisimenant Jurgio Jankaus sukaktuvių šventę Detroit'e • Trijų Kaip mumis gerti marių vandenai Legendos grūdas, O pasiliko tiktai Žodis, karalių dovana Onei Baliukonytei • Onės Baliukonytės eilėraščiai Nuo ąžuolo eina kraujo laštakis Sėkla dainos, Tavo vieninteliai namai. • Sintautų monografija Į miško gilumą Ir krauju krikštyti Tampa vėl gyvybe. Vilnius, 1992 — -' N r* 28(6 i - psl. 2 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1997 m. vasario mėn. 8 d.

bet šiuo metu ji vis ir vis dainiau turėtų teisės pasakyti, ką jie Laiškai iš Michigan išsirutulioja į žmonių pavidalus. mato? Šį kartą paroda sužadino Toks Tauros prisipažinimas ir tokias mintis, kitu pasidairymas mano galvojimas, net ir maty­ gal sukeltų visiškai kitokias. Ką mas, daug kur pakito. Pradžioje ai vargo žmogus galiu žinoti? Žvilgsnis į Tauros miniatiūras minėta daugeliui patikusi „Auka" man nuslinko tarp Vydūno žmo­ Nežinau, ką gali pasakyti apie nijos slėpinių ir Biliūno Laimės jos tapymo būdą žmonės, kurie Miela Aušra, žiburio. Ir vienur, ir kitur reikėjo viską žino apie dažymo tech­ Prieš keletą dienų patekau į aukos. nikas, bet man jis prie širdies. Tauros Zarankaitės-Underienės Dailutis „Alfa" nusklendė net Žinau, kad universitete ji mokėsi tapybos darbų parodą. Ji vyksta ligi pirmųjų tėvų — skinti ar ne­ vandeninių dažų tapybos, bet galiuką į vakarus nuo Detroit'o skinti, ragauti ar neragauti, kai vargu ar ji beseka tuo, ką tada esančiame Ann Arbor mieste, šmaikšti pagunda apie kojas drai­ buvo išmokusi. Atrodo, kad ji bus Berman galerijoje. Patekau į ati­ kosi, o Viešpaties blanki menu- nuėjusi viaiikai savo keliu. Tų darymą. Bet, Aušra, juk ir pati liška šviesa tik kažin kur ii žals­ mokslų nėjusiai akiai neretai net gerai žinai, kaip būna parodų vų tolumų žvelgia. „Balance" ii sunku pasakyti, kokiais dažais atidarymuose: prie kiekvieno pa­ amžių glūdumos iškyla viskam, jos paveikslai yra tapyti. Ji dažo, veikslo po krūvą galvų, per ku­ ypač visko tariamam valdovui dalį, ką uždažiusi, nuima, vėl rias paveikslo nė nematyti, ypač žmogui, pusiausvyros būtinybė. dažo, vėl nuima ir dirba tol, kol jeigu parodos patalpos nelabai Jis iškeltas aukštybėn, bet ir pa­ ir mstisuaiam paveikslo plotely erdvios. O Berman galerija tikrai svertas toje aukštumoje ant to­ spalvų ir formų santykis visiškai nedidukė, tai tampa lengviau bulos smailumos. Užtektų mažo patenkina jos akį, o kartais gal ir paklausyti, ką kas šneka negu kluptelėjimo, menkiausio susvir- net tik tol, kol popierius tokį pamatyti apie ką šnekama. Čia duliavimo, ir visa trapi didybė „kankinimą" iškenčia. Užtai jos išgirsi apie tai, ką kuris kuriame nusmuks, nugarmės į galo paveiksluose nėra lygių, nuo­ paveiksle mato bei kaip mato, net neturinčią tamsumą. Vis tiek, į bodžių plokštumų. Visos pa­ ir tai, ko paveiksle nėra, bet kurią puse pasvirsi, galas bus veikslo vietos pilnos jaukaus būtinai turėtų būti. Kiti nieko vienodas. Ar negalima į tą mažą mirguliavimo, bet dvelkiančio nešneka. Tyliai vaikšto nuo vieno paveikslėlį sutalpinti ir visos tokia ramybe, kad ii pradžių net paveikslo prie kito. Pagalvoju, žmonijos istoriją ir savo pačių nesijauti žiūrįs į nežinia, kiek kad jie tyliai šnekasi su tokiu pat kasdienybe. Beveik šalimai ka­ spalvų, labą; išlygintą derinį. O tyliu paveikslu, o gal paveikslo bąs „Bend" tą sprendimą sušvel­ už to išdailinto derinio dar randi tylumas paskatina pasišnekėti nina, lyg ir teigdamas, kad šalia ir plasdsncią mintį; jos paveikslai net ir su pačiu savim. Kiti Taura kritiško pusiausvyros momento tampa net ilgam atmintini. Ir Gintaro Zarankoa nuotrauka būreliai svarsto, ne kas ant sienų, yra dar ir skrydis. Nors ir jam yra turbūt ne man vienam. bet kas pačiame pasaulyje, ir riba, neleidžianti kilti į aukšty­ neleidžia dvasiai savais keliais ma susikuria pati, o gal išmąsto aišku, kad pasaulio įvykiai bes, bet ir staigaus kritimo, bent lėkti. O gaila. kokio filosofo teiginį ir tada savo Sakosi, kad iai ypač artimi yra daugiau sveria — jie nuolat kin­ tuo tarpu nematyti. Tik nežinia Atleisk, Aušra, kad nukrypau mintį išsako paveikslu, bet kai Klee, Redon, Čiurlionis. Labai ją ta, rytoj bus visai kitokie, o kur vedąs gana jaukus spal­ į šalį. Bet nukrypau ne taip sau, vėliau pašnekinau ją pačią, pasi­ veikianti ir munka. Sako: „Net Jurgiui Jankui giedama „Ilgiausių metų" jo sukaktuvių šventėje Detroit'o paveikslai, jau sykį pabaigti, vingas nuolinkis. Kas gali žinoti, bet, gal ir nevykusiai, norėdamas rodė, kad klydau. Ji greičiau dažnai jaučiu, kai muzika įsilieja Dievo Apvaizdos Kultūros centre. visada bus tokie pat. Kai viskas kas skrydžio laukia to nuolinkio pabrėžti žmogaus traukimą į jausmo, nei proto tapytoja; į tapymo vyksmą ir jos nuotaika čia pat susitelkia, į paveikslus gale. didumą. Juk ir tokia Georgia greičiau poetė, ne filosofė. Pra­ atskamba paveiksluose''. Seniau geriau įsižiūrėti beveik neįma­ O'Keeffe irgi mėgino į dideles dėdama dažniausiai jokios api­ „Bond" ir „Impasse" b/g ir pra­ daug pastangų dėdavo pačiam noma, ypač į Tauros, matuojamus drobes sudėti žavų horizonto brėžtos minties ji neturi. Tik veria ar tik bando praverti dar paveikslo tapymui, dabar di­ Jurgio Jankaus šventę ne pėdomis, net ne sprindžiais, spindėjimą, Church savo talentą nerimą. Tik traukimą tapyti. kitą žmogiško pasaulio kamputį, džiausią dėmesį skiria sielos atsi­ bet tik gniaužtais ir pirštais. dėjo į kvapą imančius didžiulius Pati mintis išsikristalizuoja, iš kai patys savęs nesuvokdami mė­ vėrimui paveiksle. Tokia dvasinė (Buvo laikai, kai taip matuodavo. gamtovaizdžius, o Taurą radau kažin kur ateina tik bežaidžiant giname rasti ryšį su dar labiau būsena esanti paveldėta ii močiu­ Detroit'e prisimenant Ir aš taip tada matuodavau, nors susitelkusią dideles temas su­ spalvomis, lyg spalvos ir jų nesuvokiamu kitu. Atsidūrė ryšio tės, kurios gyvenime tilpo ir mano gniaužtas buvo bent du spausti į delnu uždengiamus pa­ deriniai ją pasąmonėje glūdėjusią stokos akligatvyje, pasijuntame kasdieniniai rūpesčiai, ir malda, kartus mažesnis už tėvo.) Beje, PAULIUS JURKUS Almis ir vaikaitė Laila; mokiniai veikslus, į miniatiūras, kurias jos sugebėtų iškviesti. Tada jau nevertai sukrėsti. O „Plea" jau net ir rožės. Jai viskas nuostabiai dar matuodavo ir delnais, o kai atnešė vadovėlį ir gėlių vainiką,, tėvas Pranas Zaranka vadina gimsta ir konkrečios, iškviestą nei maldavimas; ftei atsiprašinė­ pynėti į pilnutinį* į aukštumas daugumą Tauros paveikslų kurį padėjo prie altoriaus. Skai­ pašto ženkliukais. mintį išsakančios formos. Seniau jimas nebepajėgia sumegzti ryšio. kylantį, buvimą. Ii močiutės Susitikti Jurgį Jankų jau yra galima geru delnu uždengti, tai tymus atliko vaikaitis Paulius toji spalvų ir jų derinių iškviesta Grakštus, bet tvirtas mostas išmokusi, kad mes ne taip sau didis džiaugsmas, nes prieš tave juos palieku kitų akims, o aš Parodoje pro kitų galvas Jankus, mišiom patarnavo trys mintis taip ir likdavo abstrak­ sakyte sako: „Eik sau nuo mano atsitiktinai gamtos dėsnių prasivers knygų knygos, praeitis atveriu ausis paklausyti, ką sako žvalgydamasis pagalvojau, kad provaikaičiai, giedojo Asta Jur- čiuose spalvų susigrupavimuose, vargšės galvos!" krūvon sumesti medžiaginiai pa- ir dabartis bus pilna šilumos. Tą kiti. ji yra minties tapytoja, atseit pir gutytė, vargonavo Rūta Gied­ „Annache" jau daug atviresnis, darmi, bet kad turime ir sielas. Ir patyriau, aplankęs šį žymų raitienė. dar daugiau, kad tos sielos nėra jis visiškai išplaukia ii miglotų rašytoją, kai Detroit'o lietuviai Dievo Apvaizdos bažnyčia yra kur nors salia mūsų, bet kad jos Iš lengva sugaudžiau, kad dau­ visokių žmogaus būsenų. Jis įspūdingai paminėjo jo 90 metų dar nauja. Jos architektas — dr. esame mes patys, todėl ir neuž­ gumai labai prie širdies septynių aiškiai ir garsiai išsako netekimo sukaktį. Tiesa, ta sukaktis buvo Alfredas Kulpa-Kulpavičius, tenka vien rūpintis, ką valgysim, colių kvadratėlis, vardu „Auka" skausmą, užtat jau labai artimas pernai metų liepos 27 dieną, kada išpuošta dailininko V. K. Jonyno kur būsime, kuo apsidengsime. Jame dvi lieknos žmogystės, į Pietai. Tik Pietoje Dievo motinos siautė šiltoji vasara. Taip Det­ vitražais, dailininko Jurgio Taura ypatingai dėkinga močiu­ viena kitą atsigręžusios, kelia skausmas yra skausmas galu­ roit'e ji buvo paminėta rugsėjo 8 Daugvilos medžio reljefiniais dro­ tei, kad per ją ir ji išmoko nepasi­ aukos taures, jų tarpe iš mėlynų tinio netekimo, toks, kuriame dieną. žiniais. Bažnyčia moderni ir tenkinti vien kasdieniškomis vandenų per vingrų horizontą į nebėra jokios vilties. Tai skausmo Iniciatyvos ėmėsi grupelė jud­ jauki. aukštybes kyla šviesus spin­ būtinybėmis. Ji tiki, kad tai at­ veriantis galutinis susitaikymas riųjų žmonių ir Lietuvių Bend­ Po pamaldų tuoj koridoriumi duliuojantis kalnas. Viskas, ir sispindi ir jos paveiksluose, nes ji su tuo, kas atsitiko, o, Annache" ruomenės Detroit'o apylinkė. perėjo visi į Kultūros židinio sale. kalnas, ir aukotojos, ir net hori­ sąmoningai siekia ne vien formų moteris neša savo mylimąjį su Pradžioje 10:30 v.r. Dievo Apvaiz­ Ji erdvi ir patogi, scena įrengta zontas iš centro pastumti i dešine, ir lurijų santykio, bet siekia min­ viltimi, kad kas nors gal jai dar dos bažnyčioje buvo pamaldos. jos šone. Salė papuošta ir pareng­ kad liktų vietos iš už žalsvo čių, jausmų ir nuotaikų plaz- padės. Vilties vedama ji nebe­ Mišias aukojo buvęs parapijos ta šiai rašytojo šventei. Prie rutulio krašto žvelgiančiam, dėjimo. O toliau ją vis labiau ir la­ eina, bet platėjančiu taku lyg klebonas kun. Viktoras Krisčiū įėjimo dešinėje pusėje ant stalų labiau jaučiamam, negu į akis biau traukia pats žmogus. Taip plaukte plaukia. Ją neša nebe ko­ nevičius ir dabartinis klebonas buvo sudėtos jo parašytos knygos. krintančiam, žalsva kepure, me­ dirbdama ji vis labiau pajunta, jos, bet viltis. kun. Valdas Valdemaras, kuris Yra ko pažiūrėti, nustebti ir pasi­ nančią karališką vainiką, kur yra jos tikroji vieta. Kaip pati Negaliu nepaminėti ir grakščio­ mišių pradžioje sukaktuvininką džiaugti. Ten pat ant sienos buvo apsivainikavusiam padarui, sako: „Dirbdama studijoj suran­ sios „Ariadnos", gracingai besi­ palaimino. sukabinta jo meniškų nuotraukų kuriam toji auka atrodo tikrai du vietą, kur jaučiuosi priklau­ tvarkančios su palaidu siūlu. Ar Drauge tą dieną buvo ir „Žibu paroda. Rašytojas mėgsta fotogra­ nemaloni. Net nugirdau vieną santi, kur randu ramybe ir la­ ji iš tikrųjų Tezėjui čia pabėgimo rio" lituanistinės mokyklos fuoti gamtą, ieškodamas įdomes­ lankytoją, ta miniatiūra susiža­ biausiai — randu save'". Ką, mie- kelią žymi, ar kokią mūsų dienų mokslo metų pradžia. Mišiose nių detalių. Nuotraukos juoda- vėjusį, sakant: „Jeigu būtų žmogišką bėdą matuoja, sunku la Aušra, begalima būtų daugiau dalyvavo mokiniai, jų kokia 40 balta, techniškai gerai išvystytos didesnis, tikrai paimčiau". atspėti. Neramioje mėlynėje pridėti. mergaičių buvo pasipuošusios ir išbaigtos. Dėmesys skiriamas tautiniais drabužiais. Aukas Ta nugirsta pastabėlė mane iš paklydęs taikinio skritulys lyg ir Jurgis Jankus atnešė Jurgis Jankus, jo sūnus karto numetė į gerai žinomą, bet sakytų, kad šį kartą „Ariadne" (Nukelta į 3 psl.) vargu ar išaiškinamą, žmogaus turi galvoje ką kitą, sunkiai at­ savybę. Žmogų kažin kodėl spėjamą, nes veidą nuo taikinio traukia dideli daiktai: kvapą nusukusi kitur. Gal tai ženklas, gniaužianti kalnų didybė, akimis kad mums iš savo labirintų kelią neaprėpiamos vandenų bei dy­ reikia rasti patiems. Kad „Ariad­ kumų platybės, padangių aukšty­ nos" šiais laikais nesimėto. bės, į tas aukštybes besistie­ Aš nežinau. Neatėjo į galvą biančios bažnyčios ir jas jau kur paklausti Tauros, su kokia min­ kas pralenkia naujų laikų dango­ timi ji tą miniatiūrą kūrė. Ne- raižiai. Jis aikčioja Žiūrėdamas į t svarsčiau su ja nė kitų paveikslų. didžiulius įmantriai suderintus Ir tą laišką, miela Aušra, rašau gėlynus, bet retai testabteli prie sėdėdamas labai toli ir nuo pa­ vienišos gėlės, kurioje ne retai rodos, ir nuo tos parodos autorės. sukaupta ne mažiau grožio negu Rašau tuos paveikslus svarsty­ sniegu pasidabinusiuose kalny­ damas tokius, kokie ligi čia nuose. Spėju, kad jausdamas savo atkeliavo mano atminty. Ir keis­ dvasios neribotumą taip mėgina ta, mano atminty jie nebe minia­ gelbėti savo inertiško kūno galių tiūros, matuojami nebe gniauž­ menkumą. tais ir pirštais, bet neberėminami jokiais rėmais. Kaip tik šiuo Bet parodose kartais atsitinka metu .Annache" ateina ii toli kitaip Prieš daugokai metų To­ anapus sienos ir pripildo visą ronte užkliuvau į Vytauto Igno akių erdve- Nepagalvok, Aušra, paroda, kurioje šalia savo puikių kad haliucinuoju. Ne, ai visiškai grafikos darbų bene pirmą kartą blaivus, tik atsimenu. Ir at­ rodė didelius liaudiškos tapybos simenu, kaip paprastas žiūrovas, paveikslus. Tada nugirdau tokia ne kaip koks visų dailės plonybių šneką: „Tuos du tikrai reikėtų ir išmonių žinovas. Tokie gal atsi­ paimti, bet kad baisiai dideli, kur mintų visiškai kitaip, o didžiūnai juos dėtumėm. Nė į vieną kamba­ gal net ir visiškai neatsimintų, rį netilps". Taigi ne tik kūnas, „Alfa", IMS : (ii ksir**) raSytoJaa Pauliu* Jurkua. dailininke Danguolė Jur- Taura bet ar paprasti žmoneliai nebe­ bet ir jam priderinta aplinka Akvarele, T % T i Jurgai Jankų* ir Aata Jurgutytė. •>s*«**vv«B«sr*

x

Šeštadienis, 1997 m. vasario mėn. 8 d. DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr 28(6) - psi. 3

Onė Baliukonytė — Rašytojų sąjungos laureatė

ALGIMANTAS ANTANAS 0/L& &aJ^^/2y$?l NAUJOKAITIS

Jau tapo tradicija Trijų Ka­ ralių dieną paskelbti Rašytojų * * sąjungos premijos laureatą ui geriausią praėjusių metų knygą. Trys rožės Ir iį kartą su angelų sargų pa­ Sėdžiu ir čiulbu Magiškuoju kvapu lyda, su Krivių Krivaičiu Oną Pasaulio Medžio viršūnėje: kaukėtą palydą vaidino Pavilnio Staiga pripildo prasmės lietuviškosios mokyklos moki­ Aplinkui daugybė saulių — Beprasmį Kažko laukimą — O nė vieno mėnulio... niai ir Vaikų kūrybos namų „At­ Ir absurdo dvasia pranyksta... žalynas" jaunuomenė) i Rašytojų Laikas kažkur pasitraukė — Ir langas. klubą atlingavo Trys karaliai ir Šilta spindulinga erdvė įteikė gėlių puokšte poetei Onei Pro kurį ketinai išskristi, Baliukonytei, pasak Krivių Kri­ Persmelkta sferų muzikos... Pats kietai užsidaro, vaičio, pastačiusiai bokštą iki pat Išlipti ar pasilikti? Užsikryžiuoja, dangaus. Tą užuomina greitai iš­ Sugrįžti į žemę aiškino Rašytojų sąjungos litera­ Užsikala... Ar? tūrinės premijos komisijos sekre­ Tarp metafizinės torius poetas Sigitas Geda, pa­ Dukters maldaujančios akys, Savo avarijos nuolaužų skelbdamas, kad ui komisijos Pilnos gailaus dėkingumo, Vėl ieškai kur kas daugiau geriausiai įvertintą 1996 metų Klykia ir klykia be žodžių — knygą — poatįjos rinktine BokUai TrŲsj karalių palyda, keikiant Rašytojų sąjungos premųą Onei Baliukonytei (sėdinčiai dešinėje) Rašy­ Nei įmanoma rasti: premija paskirta poetei Onei tojų sąjungos ktubu, Vilniuje. Peršaukdamas net Tiesiog — gyvenimo... Baliukonytei. Sigitas Geda per- Dieviškąją harmoniją: skaitė komiajjos posėdžio protoko- Mama, pabusk! lą Jame rašoma, kad Onės Baliu- Irtu, vėl pamiršusi, konytės poezija grasiai derina Melstis ir melstis — tradicine formą ir kupiną dvasi­ Kad moku gražiai čiulbėti, Net žodžiams visiems išsekus, nės įtampos smogiškos būsenos Guli daug nuogesnė Lyg kiekviena akimirka raišką. Tyrumas ir skaidrumas Už gruodžio nuogiausią medį išskiria iią knyga ii daugelio Būtų jau paskutinė... Reanimacinėje palatoje — kitų, plūstančių purvu ir dvasi­ Sekundžių lengvus lukštelius, niu nykuliu. Ir kaleni dantimis Valandų pilkas išnaras, Kietą gyvenimo ritmą: įteikdamas laureatės diplomą Dienų ir mėnesių mumijas ir 2,000 litų premiją, Rašytojų Sveika sugrįžus! sąjungos pinnininkas Valentinas Laidot giliai širdyje Sventickas paaiškino, kad jau Pagaliau šeštus metus šia premija pažymi­ Jūs galėsite užrašyti: ma knyga gali būti ir ne pati Čia ilsisi ta, geriausia metų knyga. Konkurso tvarka tai nusprendžia patys Kuria nugalėjo Laikas... kolegos rašytojai. Ogal- Varnos ir žvirbliai, Kuri pati nugalėjo, Konkurse dėl premijos dalyva­ Nes tikėjo Amžinatve? vo iš tusų talentingi, pernai Šios visų atšiauriausios • įdomias ir geras knygas išleidę One BaHukonyte sveikina Rašytoju sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas. Už jo sėdi Kasys Mano žiemos bičiuliai, — prozininkai ir poetai — Juozas Arnoldo Baryso nuotraukos Aš taip pat mintu atliekom Aputis, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Nuo gerų žmonių stalo... Judita Vaičiūnaitė ir Vanda Juk­ (Trumpi Onės Baliukonytės gy- Geda priminė poeto Albino Žu­ gos leidėjams ir vertintojams, Lapas po lapo, naitė. Balsų dauguma aukščiau­ venimo ir kūrybinės veiklos bruo- kausko pasakymą, esą senovės visiems susirinkusiems šia proga Sapnuose ir pabudus — Akimirka po akimirkos, sias įvertinimas atiteko Onės iai: ji gimė 1948 metais Alytaus lietuviai pasakas ir dainas turbūt. į Rašytojų klubą. Padėkojo ir Kapstausi dvokiančiuose Kibirkštis po kibirkšties — Baliukonytės Bokštams. Pasak rajono Kancėnų kaime, baigė Vil­ sudėjo stovėdami ant piliakalnių. gydytojams, kurie ją, sunkiai Svetimų aistrų sąšlavynuos: Išsirašyti, Valentino Sventkko, šioje poetės niaus universitetą, dirbo žurnalo susirgusią, neseniai gydė, kaip Nuo kalno vaizdas visuomet gra­ Gal aptiksiu, manau, knygoje iš tiesų yra daug ypatin­ Moksleivis ir kitų redakcijose. žesnis, romantiškesnis. Tokia ir sakoma, pastatė ant kojų. Puokš­ Išgyventi, gos dvasinės įtampos, maksima- Dabar užsiima vien literatūrine Onės Baliukonytės poezija. te gėlių poetei įteikė ir jos gydyto­ Nors trupinį Meilės... Sudegti — lizmo, rūpesčių ir dvasinių polin­ veikla. Yra išleidusi šešias poezi­ Onės Baliukonytės kūryba ja Laima Griciūtė, pasakiusi, kad Ant kietai išmintų takų — Ir pakilti iš pelenų kių gretinimo, svarios išraiškos. jos ir vieną eseistikos knygą.) skaičiusi aktorė Rūta Staliliūnai­ tokios ramios, dvasingos pacien­ Ir angelų, ir galvijų — Nelyginant feniksui... Sventickas priminė, kad Onė Ba­ tė pradėjo nuo eilėraščio, skirto tės seniai neturėjusi. Ieškau ko nepametus, Paskui, praplėšus krūtinę, liukonytė -jau šeštoji Rašytojų Apie Onės Baliukonytės poezi­ poetės motinai. Beje, ir pati sąjungos literatūrinio konkurso ją jau savo, o ne konkurso komisi­ poetės motina — žilagalvė, skare­ Ona Baliukonytė paskaitė kele­ Nes nieko seniai neturiu Girdyti jus tyriausiu laureatė. Prieš ją tokia pat premi­ jos nuomone išreiškė antrą kartą le apsigaubusi dzūkė, dalyvavo tą nuoširdžių eilėraščių, kuriuos Gal tai, sakau, ir yra Širdies krauju — ja įvertintos Leonardo Gutausko, kalbėjęs Sigitas Geda. Pasak jo, šiose jos dukrai skirtose iškilmė­ parašė, neseniai gulėdama ligoni­ Puikybė, tampanti Nusižeminimu? Lašas po lašo... Antano A. Jonyno, Jurgio Kunči­ Baliukonytės poezijos principas se, klausėsi jos eilių. O pati nės palatoje. Keletą ju autorė Arba tikroji Laisvė?.. Tobuloji savimeile! no, Henriko Čigriejaus ir Nijolės ateina iš romantikų. O romantiz­ laureatė, apdovanota puokštėmis atrinko Draugo kultūriniam Miliauskaitės knygos. mas — tai žiūrėjimas iš aukščiau. gėlių, nuoširdžiai padėkojo kny­ priedui, kurie spausdinami greta.

atėjo mūsų didžioji kūryba, didieji autoriui, papasakota tai su gera kitur piešiniai užima visą ir jo žmona Kotryna turėjo Jurgio Jankaus šventė Detroit'e žmonės, kurie jau sukūrė naująją intriga. Knygutė — 70 puslapių. puslapį. Gaila, kad nepažymėta, keturis sūnus. Du iš jų jau mirė. Lietuvą. Belaukiant šių sukaktuvinių kas iliustravo. Detroit'e gyvenęs inžinierius (Atkelta ii 2 pal.) Tada prasidėjo tolimesnė progra­ apžvelgdamas, jis perėjo per Jan- * * « metų, 1996 metais „Džiugo" Belieka laukti šio renginio Eugenijus mirė prieš 13 metų. Jis vienam objektui, ieškant gamto­ ma. kaus»kūrybą, ją apibūdindamas, Sukakties proga „Ryto" lei­ leidykla išleido autoriaus Kalėdų komiteto paskelbto įsiparei­ buvo vedės Danute Radzevičiūte gojimo išleisti „Ipatėlio šnekas". je gilesnės prasmės. Šios abi Pirmas kalbėjo iš New York'o įtvirtindamas lietuvių litera­ dykla Lietuvoje išleido jo pasako­ pasaka — Grigo rataL Leidinys Jiedu turėjo keturis vaikus; parodėles atidžiau buvo apžiū­ atvykęs Lietuvių rašytojų drau­ tūroje. jimą Papeikiu Skirpstūnas. įdo­ teturi 16 puslapių, labai gau­ » * * Viktutė, Kristiną, Paulių, Ri­ rėtos po visos programos. gijos pirmininkas Paulius Jur­ Buvo gauta daug sveikinimų. mus pasakojimas apie sovietinius siai iliustruotas. Kiekviename Rašytojas Jurgis Jankus ilgai mute. Rimutė dar netekėjusi. Scena buvo atidarą, ir ten buvo kus. Jis pasveikino sukaktuvi­ Vadovė pranešė, kad jų ne­ laikus Lietuvoje. Kaip įprasta puslapyje daug ornamentikos, gyveno Rochester, New York. Jis Provaikaičių yra net aštuoni. Visi išstatyta kokia dešimt didelių ninką, prisiminė tos draugijos is­ skaitys. Jie bus paskelbti leidiny­ jie dalyvavo šioje šventėje. skydų (8x4 pėdos). Prie skydų toriją, veiklą Lietuvoje, okupa­ je, kurį šis komitetas rengia. Prieš keletą metų mirė rašytojo buvo pritvirtinti padidinti cijos metais, jos atgaivinimą Rengėjai kaip dovaną sukaktu­ žmona Kotryna. Tada teko persi­ autoriaus parašytų knygų vir- Vokietijoje ir perkėlimą į vininkui nori išleisti jo ilgą is­ tvarkyti, persikelti gyventi pas toliaiPbTMSM ikras* buvo skir­ Ameriką, ryškino jos dabartinius toriją „Ipatėlio šnekos", kuri vaikus. Jį pakvietė martelė tas šiai šventai, ten buvo įrašyta rūpesčius ir paskirtį. buvo spausdinta Draugo at­ Danutė, a.a. sūnaus Eugenijaus „Svrikiname Jurgį Jankų -90". Aktorė Audrė Budrytė dviem karpoje. Kvietė susirinkusius žmona. Prieš trejus metus jis iš Skydą apipavidalino nuolatinis atvejais paskaitė dvi ištraukas iš auka prisidėti prie šio leidinio. Rochester'io persikėlė į Detroitą skydų kūrėjas Mykolas Abarium. sukaktuvininko kūrybos. Pirma Iškilmių pabaigoje žodį tarė ir čia rado puikias sąlygas. Salėje prie scenos vidurio buvo ištrauka buvo iš „Velnio balos", pats sukaktuvininkas. Prisiminė, Namai pilni šilumos, lankosi jo pastatytas didokas pultas, skirtas antroji iš „Tetos Domicės". kaip jis pėsčias išėjo iš Lietuvos plati giminėlė, o jis gali rašyti. programos vadovui ir kalbėto- Tarp skaitymų apie sukaktuvi­ karo metu, pasakojo, kaip jis Savo kambaryje turi du stalus. jums. Salėja išdėstyti apskriti ninko kūrybą kalbėjo dr. Kęstutis kuria charakterius. Jie paimti iš Prie vieno tik rašo. Ir keista, stalai ir papuošti. Prie stalų ir Keblys. Jis yra daug rašės apie gyvenimo, bet jo fantazijos išvys­ beveik nepatikima, jis rašo ranka susėdo publika, kurios buvo per Uetuvių literatūrą, jos problemas, tyti, naujai perkurti. Taip jo su įprasta, Lietuvoje naudota 120. Visam pokyliui vadovavo autorius. Mėgsta jis ir humorą. Ir kūryba yra savotiškas „melas". metaline plunksnele. Ir jo braižas Valentina Rauckienė. Maldą su­ šiai kalbai tuo humoru pasinau­ Visa tai sujungia tvirta intriga. gražus, lengvai įskaitomas. kalbėjo kun. Valdas Valdemaras. dojo. Kaip dažnai tokiais atvejais Padėkojo rengėjams ir visiems Raidės mažokos, bet grakščiai Pakeltos šampano taurės, sugie­ prelegentas daugiausia kalba dalyviams, padalijo dovanėle, viena prie kitos pristatytos, taip dota „Ilgiausių matų". Pasveikin­ apie save, pradeda nuo savęs ir savo ekslibrio atspaudus. sudaro žodžius, o Žodžiai sakinius tas sukaktuvininkas ir jam užriš­ paskui visą dėstymą taip tęsia. Ir Ten vaizduojama senoviška tro­ ir t.t. Ir niekur jokių pataisymų, ta grali juosta, austa Lietuvoje. dr. Keblys kalbėjo, kaip ir kada belė. Tai jo gimtasis namas. išbraukimų. Ar jis nebus vie­ Taip dabar rašytojas Jurgis jia susipažino su Jankaus kūryba, Ekslibrį sukūrė jo marti, sūnaus nintelis rašytojas, kuris iš karto Jankus atrodė lyg koka seno- paskui su pačiu autoriumi, ir Almio žmona. Kalbėdamas apie parašo originalų tekstą? Paskui viikas „inarialka". tada vėl grįžo lyg prie pagrin­ šią dovaną, jis pasakė toki saki­ nei braukia, nei taiso. Anksčiau Gauaoa valgiai bufeto stiliumi dinės temos — ėmė apie save nį: „Mes visi nuo to paties per tūkstantį metų žmonės rašė buvo MM ant ilgų stalu. Visiem kalbėti. Tie įtarpai ir sukėlė daug kelmo". Taip ir susimąstai apie žąsies plunksna, 1884 metais iš- reikėjo pasirinkti, ką mėgsta. juoko. Salė priėmė prelegento mūsų tautos vargingą praeiti. Iš sąmojį ir palydėjo plojimais. Taip Jurgis Jaakus ivaasss vaiką, vaikatttu, provaikaičiu ir kitų giminiu tarpr Prie kavos buvo patiekti ir tortai. tų vargingų namelių, bakūžių ir ant kelią laiko arovaikalvss Lalą Ir stovi Jo sAnus Almis. (Nukelta į 4 psl.)

•M Šeštadienis, 1997 m. vasario mėn. 8 d. Nr. 28(6) - psl. 4 DRAUGA8-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA

amžiaus gyvenamąjį namą, va­ dinamą stubą, su jos planu. Dar Suvalkijos 25 autoriai rašo apie žemdir­ bystę, gyvulių ganymą, darbų talkas, bitininkystę, darželius, JURGIS GIMBUTAS paukščių ūkį, tradicinį maistą, audeklų balinimą ir jų dažymą, Išspausdinta puiki monografija skalbimą. Redakcinės komisijos apie Šakių rajono miestelį Sin­ pirmininkas Venantas Mačiekus tautus ir jo buvusiojo valsčiaus giliau pastudijavo „Kada krivūlė kaimus. Knygos antrašte „Sin po kaimus keliavo". tautai. Žvirgždaičiai" (Vakarinių naujienų leidinys: Vilnius, 1996). Antroji knygos pusė skirta vi­ Tai yra mokslinių ir populiarių sokiems kaimo gyvenimo papro­ straipsnių rinkinys, 432 pusla­ čiams, žaidimams, liaudies astro piai, iliustruotas, tiražas - 1,000. nomijai bei meteorologijai, me­ Redakcinės komisijos pirminin dicinai, veterinarijai. Pabaigoje kas — Venantas Mačiekus. Fi­ įdėta 30 puslapių tautosakos nansavo Petras Jonušas ir Šakių tekstų ir gaidų. Jaunas dr. rajono savivaldybė. Žilvytis Šaknys trumpai pana grinėjo jaunimo brandos apeigas, Knygos genezę ir paskirtį išvesdamas, kad „Suvalkijoje nusako „Pratarmė", tad cituoju galima rasti labai vertingų ją ištisai: etnografinių duomenų apie jau „Vilniaus universiteto kraš­ nimo papročius. Tai prieštarauja totyrininkų klubas Ramuva' nuomonei, kad pačius įdomiau­ Sintautų apylinkes komplek sius papročius berandame tik siškai tyrinėjo 1987 m. rugpjūčio Sintautai prieš karą Dzūkijoje". pirmąsias dvi savaites. Tai buvo Apie Žvirgždaičius nieko nėra 18-oji klubo vasaros ekspedicija, Kalbininkai (23 kraštoty 15 amžiaus. Pradžioje mažytis Milius rašo apie kapines, iliust­ atskirai, tai neaišku, dėl ko tas kurioje dalyvavo 130 kraš­ rininkai, vadovė — Vilniaus uni­ kaimas, vėliau gerokai išaugęs, ruodamas geležinių kryžių ir tvo miestelio vardas įrašytas knygos totyrininkų. Ekspedicijai vado­ versiteto dėstytoja Birutė Jasiū- labai nukentėjo nuo maro, gaisrų, relių piešiniais. Nurašė keletą antraštėje. Yra Žvirgždaičių vals vavo Vilniaus universiteto dės­ naitė) užrašė ir perdavė Lietuvių karų. Misius surašė pirmųjų antkapinių paminklų įrašų, pa­ čiaus planelis su jo kaimais. tytojas Venantas Mačiekus. kalbos institutui 500 vietovar­ gyventojų pavardes, parapijos ir vyzdžiui, „Palikote mus, bet mes Tokios lokalines monografijos, Kraštotyrininkai dirbo susi­ džių, 4,500 žodžių su sakiniais, mokyklos istoriją. 1827 metais pas Jus ateisim". Pagal suval­ kaip Sintautai metodiškai skirstę j penkias darbo grupes: užpildė leksikos anketų. Sintautai turėjo 334 gyventojus kiečių paprotį kartais ir į vieną dokumentuoja senąją Lietuvos sociologų, istorikų, etnografų, — jau miestelis, o parapijoje buvo artimą asmenį kreipiantis Devyniolikos tautosakininkų kaimų kultūrą, kuri šiais laikais kalbininkų ir tautosakininkų. 52 gyvenvietės. Didžiausi kaimai rašoma „jūs". grupe (vadovė — Vilniaus uni­ yra sumiesčionėjusi. Nebėra buvo: Katiliai su 251 gyventojais, Vingaudas Baltrušaitis na­ Šeši sociologai (vadovas — dr. versiteto daktarantė Janina senosios bendruomenes. Jonas Mardosa) tyrė jaunimo, Švambarytė) įrašė į magnetines 31 kiemu; Kiaulūpiai — 242 gy­ grinėja vieną tipiška 19-ojo Jurgio Jankaus šventė vyresnio amžiaus darbingų juostas, iššifravo tekstus ir per­ ventojai. Skaistgiriai — 230 gy­ žmonių ir pensininkų socialines davė Lietuvių literatūros ir tau­ ventojų, Striupai ir Vilkeliškiai (Atkelta iš 3 psl.) ir kultūrines problemas. tosakos institutui 1,682 tau­ — po 208 gyventojus, po 28 Istorikai (11 kraštotyrininkų, tosakos kūrinius (iš jų 833 dainas kiemus. 1923 metais Sintautuose rastu plieninė plunksna, kuri vadovas — Aloyzas Petrašiūnas' su melodijomis, 218 šokių ir žai­ gyveno 637 žmonės, o 1970 greitai išstūmė žąsies senelę užrašė 450 mašinraščio puslapių dimų, 225 pasakojamosios tau­ metais — 618. plunksną. Ji išsilaikė labai ilgai. atsiminimų apie Sintautų isto­ tosakos. 283 smulkiosios tau­ Sintautų miestelis su savo Metalinę plunksną pakeitė rašo­ rinę ir kultūrinę praeitį. Atsimi tosakos ir 123 kitokios tautosakos apylinkėmis davė Lietuvai daug moji mašinėlė, o dabar visus iš­ nimai saugomi Vilniaus universi­ kūrinius). nusipelniusių inteligentų. Po to, gąsdino kompiuterinė mašinėlė. Rašytojas Jurgis Jankus vis teto Mokslinės bibliotekos rank­ Šios knygos straipsniai pareng­ kai Anglija pripažino Lietuvos primindavo: „laikyk plunksnelę raščių skyriuje, Istorijos institute ti remiantis ekspedicijos metu valstybe de facto, miestelyje įvy­ drėgną", — rašyk. Ir jis to linki ir Šakių kraštotyros muziejuje. surinkta bei įvairiuose ar­ ko net 15,000 žmonių pasiten­ savo draugams rašytojams. O visi Daugiausia ekspedicijoje dirbo chyvuose ir spaudoje rasta me­ kinimo demonstracija. Lietuvos jo skaitytojai jam taip pat linki, etnografų, net 43 žmonės (vado­ džiaga. Dėl knygos ribotos apim­ kariuomenėn įsirašė nemažai sa­ kad ta plunksnelė vis būtų pamir­ vas — dr. Vacys Milius). Tyri­ ties ir kitų priežasčių į knygą vanorių. Tuoj pat įsikūrė or­ kyta rašale ir dar parašytų daug nėtos 34 temos. Surinkta medžia­ pateko tik dalis ekspedicijoje su­ ganizacijų skyriai: 1920 metais daug gražių ir įdomių knygų. ga sudaro apie 1,300 mašinraščio rinktos medžiagos". Krikščionių demokratų partijos, puslapių. Etnografams talkino Sintautų knyga pradedama jau , vėliau tauti­ 27 dailininkai. Etnografiniai mirusio Vilniaus universiteto ninkai, šauliai. Pastarieji suor aprašai yra saugomi Vilniaus profesoriaus Česlovo Kudabos ganizavo daug vaidinimų ir pobū­ Rašytojo Jurgio Jankaus jubi­ universiteto Mokslinės bib­ geologine apžvalga. Ant buvusių vių jaunimui. 1929 metais mies­ liejaus minėjimo komitetas liotekos rankraščių skyriuje, Is­ marių dugno ledynai suformavo telyje veikė šešios krautuvės. Detroit'e sužinojo, kad mūsų ger­ torijos instituto etnografijos tą Suvalkijos lygumų kraštovaiz­ Kapinėse palaidotas poetas Pra­ biamas rašytojas turi rankraščių skyriaus rankraštyne, Liaudies dį. Toliau eina itin išsami deta­ nas Vaičaitis — yra jam akme­ net 16-ai knygų, kurių išspaus­ buities ir Šakių kraštotyros lizuota Kazio Misiaus studija „Iš ninis paminklas. Sintautuose dinimas būtų didelis turtas lietu­ muziejuose. Didžiąja dalį daili­ Sintautų miestelio ir apylinkių pasižymėjo kun. Antanas Tatarė. vių literatūrai. Šia proga Det- ninkų piešinių įsigijo Liaudies praeities". Čia verta kai kas Po jo veikė klebonas Juozas Va- roit'o Lietuvių Bendruomenės buities muziejus, šiek tiek — paminėti iš tos istorijos. Kryžiuo­ siukevičius, pagelbėjes platinti apylinkės valdyba pasiryžo Lietuvos valstybės ir kultūros is­ lietuvišką spaudą draudimo čių nualintose žemėse užaugo gi­ Lietuvon Kultūros ministras, kalbininkai lituanistas dr. Zigmas Zinkevičius, poetas Kazys Bradunas sukelti lėšų išleisti bent tris Jur­ torijos muziejus rios. Iš naujo kūrėsi sodybos nuo gadynėje. ir Kazimiera Bradūniene kalbasi Vilniuje. Būtos (Kviklytės) ir Edmundo Kulikausku namuose. gio Jankaus knygas. Tam reikia Sovietinėje okupacijoje kaipmat Edmondo Kulikausko nuotrauka surinkti maždaug 9,500 dolerių. 1945 metais susiorganizavo lietu­ Detroit'o literatūros puoselėtojai Marijos Pečkauskaitės — Šatrijos Japonijos ambasadorius Lietuvai viai partizanai. Priklausė Aktoriai Regimantui jau surinko daugiau nei 1,900 Takaya Šuto. (BNS) „Tauro" apygardai. Ten miškų Adomaičiui — 60 Raganos, gyvenusios Mažeikių dolerių. Šia proga kviečiame rajone, atminimą. (BNS) nėra, tai slapstėsi ūkiuose ar Algimanto Kezio ir literatūros mylėtojus bei šiaip miestelyje. O čia pat veikė dosnius žmones prisidėti savo Sausio 31 dieną kino ir teatro Japonijos kino Žino Kazėno parodos „istrebitelnij bataljon" (= stri­ aktoriui Regimantui Adomaičiui aukomis ir tuomi paremti šį festivalis kilnų tikslą. Čekius rašyti: bai). Susirėmimuose žuvo abie­ sukako 60 metų. Tą dieną Lietu­ Algimanto Kezio fotografijų Lithuanian American Communi- jose pusėse maždaug po 10 vyrų. vos Akademiniame Dramos tea­ ciklo „Cityscapes II" ir Žino Vilniaus „Helios" kino teatre ty, Inc. vardu ir siųsti Vytui Kitas Kazio Misiaus straipsnis tre buvo vaidinamas spektaklis Kazėno tapybos darbų „Drugeliai vasario 10-14 dienomis vyks Rauckiui, 25522 Livingston Cir- „Šimtas įžymiųjų sintautiečių" „Aprengėjas", kuriame Regiman­ ir kiti skraidantys objektai" pa Japonijos kino festivalis, sSirtas cle, Farmington Hills, Michigan duoda enciklopedinių žinių apie tas Adomaitis sukūrė pagrindinį rodos dar vyksta šį savaitgalį, Japonijos ambasados Lietuvoje 48335. Visos aukos nurašomos iš ten kilusius žymūnus: inžinie­ vaidmenį. Po spektaklio aktorių vasario 8-9 dienomis, Lietuvių atidarymui pažymėti. Japonų nuo federalinės valdžios apmo­ rius Bronius Banaitis (miręs sveikino Lietuvos prezidentas dailės muziejuje. Pasaulio kino šventės atidaryme vasario kestinamų įplaukų. Brooklyn'e 1967 metais) kompozi­ Algirdas Brazauskas, Seimo pir­ lietuvių centre, Lemont, Illinois. 10 dieną sveikinimo kalbą sakys torius Kazimieras Viktoras Banaitis mininkas Landsbergis, (miręs taip pat Brooklyn'e 1963 premjeras Gediminas Vagnorius, metais), jųdviejų tėvas spaustu­ kino ir teatro žmonės. '. vininkas , Teatro administratorė Janina diplomatas Bronius E. Dilidė Žvikaitė sakė BNS, kad „Apren­ (miręs Čikagoje 1981 metais), gėjas" jubiliejiniam vakarui teko pedagogas Antanas Daniliauskas atsitiktinai. „Tik sudarę sausio (apie jį šioje knygoje yra Julijos mėnesio repertuarą, pastebėjome, Daniliauskienės atskiras straips­ kad spektaklio data sutapo su ak­ nis), Vincas Daniliauskas (kana­ • CflBIlIlBlia toriaus gimtadieniu", sakė admi­ diečio inžinieriaus Juozo V. Da­ nistratorė. Regimantas Adomai­ nio tėvas), mokytojas Antanas tis sukūrė daugiau kaip aštuo­ — buvęs Kauno „Aušros" niasdešimt vaidmenų. Jau 30 gimnazijos vicedirektorius, ir metų jis dirba Akademiniame daugiau Kaunu; kalbininkas Dramos teatre. .Juozas Pikčilingis, dailininkas Jonas Prapuolenis, teologas kun. (BNS) Kazys Rėklaitis (miręs Romoje 1967 metais), varpininkas gydy įsteigta Šatrijos tojas Juozas Rugys, vyskupas Raganos premija , Vasario 16 Mažeikių, rajono savivaldybė Akto signataras Jonas Vailokai­ jsteigė kasmetine Šatrijos Raga­ tis (miręs Vokietijoje 1944 nos premiją, kuri nuo 1998 metų metais), verslininkas kun. Juozas bus skiriama aktyviai literatūri Vailokaitis ir daug kitų. Autorius niame ir kultūriniame gyvenime Kazys Misius naudojosi litera­ dalyvaujantiems Mažeikių rajono tūra ir dokumentų archyvais. gyventojams. Viską moksliškai pagrindė Premija (šiemet - 900 litų) Didžioji knygos dalis skirta įsteigta siekiant įamžinti žymios Žino Kazėno miniatiūrų paroda lietuviu daile* muziejuje. I < mont. Illinois. Jono Tamtilaiėio nuotrauka *intmi»u l)»/nyrio« riiriy*i«altorių * etnografijai Profesorius Vacys meno, mokslo ir kultūros veikėjos