Lietuvių Inteligentų Socialinis Vaidmuo Formuojant Tautinės Tapatybės Modelius Kultūrinėje Spaudoje
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2011 57 Lietuvių inteligentų socialinis vaidmuo formuojant tautinės tapatybės modelius kultūrinėje spaudoje Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto doktorantė Vilnius University, Institute of Journalism, Doctoral student Bernardinų g. 11, Vilnius Tel. (8 5) 2193041 Faks. (8 5) 2193039 El. paštas: [email protected] Nagrinėjamas inteligentijos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę ir kuriant tapatybės modelius kul- tūrinėje spaudoje, Lietuvos tautinių atgimimo sąjūdžių laikotarpiais. Analizuojant socialinį fenomeną – kaip spauda dalyvauja aktyvinant kaitos procesus – taikomas aiškinamasis tyrimas, kokybinės analizės, lyginamasis ir interpretacinis metodai, atliekama literatūros apžvalga. Pagrindiniai žodžiai: kaita, inteligentai, tapatybė, kultūrinė spauda. tautinio atgimimo judėjimai. savasties suvokimo būtinybe. Lietuvių Ištakos spaudos ir žurnalistikos tradicijos plėto- josi specifiškai, tačiau jos buvo veikiamos Istoriškai kultūrinis ir politinis lietuvių Europoje paplitusių politinių, literatūrinių, atgimimas siejamas su spaudos laisvės filosofinių srovių. Denio McQuailo teigi- samprata: laisvo žodžio, žadinančio žmo- mu, periodiniai žurnalai, paplitę XVIII a. nių sąmoningumą ir įtvirtinančio tautinę Europoje kaip masių tarpininkai, labiau tapatybę, sklaida bei leidinių, kaip tauti- priskirtini krašto (vidaus) ir individualiai nės tapatybės, nacionalinės savigarbos bei sferai. Atkreipė dėmesį, jog trūksta komu- valstybingumo idėjos įgyvendinimo prie- nikacijos tyrimų, nagrinėjančių periodinių monių, leidyba. Publikacijos tikslas – išna- žurnalų difuziškumą ir poveikį. XIX a. grinėti, kaip XIX a. pabaigoje bei tarpuka- pabaigoje „aukštosios buržuazijos“ fazė riu lietuvių inteligentai formulavo tautinės spaudos istorijoje buvo veikiama kele- tapatybės, inteligentų uždavinių, spaudos to aplinkybių: 1) liberalizmo triumfo, 2) vaidmens/laisvės sampratas. Jos buvo plė- cenzūros panaikinimo, 3) verslo aukštuo- tojamos manifestuose ir tekstuose, skelb- menės formavimosi. Socialiniai ir tech- tuose kultūros leidiniuose. nologiniai pokyčiai spartino nacionalinės Lietuvos politinės situacijos kontekste spaudos ir informacijos kokybės poreikius. komunikacijos tikslas buvo ne tik viešų Elito spauda formavosi kaip nepriklauso- klausimų svarstymas, bet ir tautinės ta- ma nuo valstybės ir privačių interesų. Ji patybės formavimas, lietuvių įtikinimas pripažįstama kaip pagrindinis politinio- 88 socialinio gyvenimo, viešosios nuomonės menių, turinčių „nevakarietišką“ struktūrą ir tautinio intereso balsas (McQuail, 2010, (McQuail, 2010). Jos yra mažiau individu- p. 31). Kai kuriose visuomenėse žurnalai alistinės, sekuliarios, daugiau bendruome- atliko svarbų socialinį, kultūrinį arba po- ninės ir religinės. Formavosi kitos spaudos litinį vaidmenį. Politinės priespaudos arba teorijos ir praktikos tradicijos. Skirtumai komercinio dominavimo sąlygomis alter- susiję ne tik su ekonominiu išsivystymu, natyvūs periodiniai leidiniai dažnai gali bet ir kultūrų, specifinės istorinės patirties būti svarbiausiu instrumentu rezistencijos aspektais. ir nacionalinių mažumų judėjimuose. Istorinės aplinkybės formavo skirtingą Tyrimo objektas – inteligentų sociali- žurnalistikos vystymąsi Baltijos šalyse. nis vaidmuo formuojant tautinės tapatybės Estijos ir Latvijos žurnalistikos pakilimas modelius bei inteligentijos, spaudos vai- antroje XIX a. pusėje susijęs su baltų- dmens apibrėžtis kultūrinėje spaudoje: „Auš- germanų bendruomenine plėtra. Šių šalių roje“ (1883 m.), „Varpe“ (1886 m.), „Židi- spaudos evoliucijai įtaką darė Vakarų Ru- nyje“ (1939 m.). Tyrimo uždaviniai – išna- ropos racionalizmo ir Apšvietos epochos grinėti vidinės lietuvių inteligentijos tapsmo idėjos bei Prancūzijos revoliucijos atgar- dramos priežastinius ryšius konkrečiuose siai (Hoyer, Lauk, Vihalemm, 1993, p. 51). kontekstuose ir inteligentijos bei spaudos Lietuvoje spaudos raida ir laisvo keitimosi vaidmens sampratų plėtotę manifestuose, informacija, saviidentifikacijos masinės paskelbtuose kultūros spaudoje. Sąsajų komunikacijos priemonėse tradicijos dėl su ankstesniais nacionalinio išsivadavimo išorinių ir vidinių aplinkybių plėtojosi laikotarpiais ir jų intelektualų lyderių so- prieštaringai. cialinio vaidmens analizė leidžia plačiau Pirmasis žinomas iš netiesioginių šal- pažvelgti į inteligentų, formavusių tautos tinių lietuviškas laikraštis, leistas Tilžėje, tapatybės modelius kultūrinėje spaudoje, buvo „Nusidavimai Dievo Karalystėje“ pasaulėvoką. Hipotetiškai galima teigti, (Vaišnys, 1998, p. 7). Pirmasis Lietuvoje kad esant tautinio išnykimo grėsmei susi- laikraštis „Kurjer Litewski“ buvo išspaus- formavusi inteligentų grupė arba pavieniai dintas 1760 metais, kai Lenkijos karalius lyderiai imasi identifikuoti tautą ir kurti Augustas III suteikė privilegiją Vilniaus jos tapatybės modelius kultūriniuose lei- akademijai leisti laikraščius. Lietuvos ir diniuose. Individai, kurių kaip visuomenės Lenkijos Respublikoje sąlygos plėtoti lie- lyderių atsiradimą iš dalies gali lemti atsi- tuvių literatūrą ir kalbą buvo sudėtingos: tiktinumas, išplėtoja ideologizuotą viešąjį valdantieji propagavo polonizaciją ir lietu- diskursą, solidarizuojantį bendruomenę vių tautos asimiliaciją. Po trečiojo Lietu- kaitos veiksmui. vos ir Lenkijos valstybės padalijimo carinė Lietuvos spaudos istorija yra Europos Rusija aneksavo Lietuvą iki 1918 m. buvo literatūros kultūros ir masinės komunikaci- sutrikdytas krašto ekonominis ir kultūrinis jos dalis. Šis fenomenas neatsiejamas nuo vystymasis. Politinė priespauda žadino pa- kultūrinio šalies konteksto. D. McQuai las sipriešinimą: periodinius leidinius lietuvių skiria spaudą ir masių komunikacijos po- kalba planuota leisti XIX a. pirmoje pu- būdį moderniose, išsivysčiusiose naciona- sėje, tačiau sąlygos tam buvo nepalankios: linėse valstybėse, kurios skiriasi nuo visuo- numalšintas 1831 metų sukilimas, 1832 m. 89 uždarytas Vilniaus universitetas, įkalin- Estijos ir Latvijos ekonominio vystymosi ti filomatų ir filaretų būrelių nariai, nuo ir modernizavimo raida, dariusi įtaką kul- 1864 m. uždrausta spauda lietuviškais raš- tūros bei žurnalistikos tradicijų kūrimuisi, menimis (Genzelis, 2005). skyrėsi (Misiūnas, Taagepera, 1992). Dėl Spaudos lietuvių kalba leidybos istori- dviejų konfesijų – liuteronų ir stačiatikių – ja susijusi su Mažąja Lietuva ir nelegaliu konkurencijos pagausėjo leidinių estų ir knygų spausdinimu bei platinimu lietuviš- latvių kalbomis. Urbanizacija ir industria- kuose kaimuose, knygnešių tinklo forma- lizacija spartino tautinių mokyklų steigtį, vimusi po 1863 metų sukilimo pralaimė- viduriniosios bei darbininkų (proletariato) jimo. Užnemunės krašte, kuriame anks- klasės formavimąsi. Lietuvoje, agrarinia- čiausiai Lietuvoje panaikinta baudžiava, o me krašte, socialiniai ekonominiai procesai nuo 1812 m. Napoleono statutu – bajorų dėl polonizavimo, rusifikavimo politikos luomas, kito ekonominės socialinės sąly- ir stačiatikybės diegimo plėtojosi kitaip. gos. Marijampolės ir Suvalkų gimnazijose Kova už Romos katalikų religiją tapo su- mokėsi ūkininkų vaikai, formavosi tauti- dėtine tautinio judėjimo dalimi. Glaudus nio sąmoningumo žagintojų branduolys. katalikybės ir tautiškumo ryšys išsilaikė Moksleiviams buvo skiriamos stipendijos iki šių dienų (Misiūnas, Taagepera, 1992, studijuoti Maskvos ir Peterburgo universi- p. 15). tetuose. XIX a. pabaigą tyrėjai vadina lietuviš- 1892 m. Suvalkijoje įsteigta „Sietyno“ kos savivokos ir tautinio atgimimo sąjū- draugija, kurios tikslas buvo nelegaliosios džių epocha. Lietuvių tautos savigarba ug- spaudos platinimas, savišvietos knygyno dyta vadovaujantis kultūrinėmis, o ne po- steigimas, lietuvybės šelpimas, tarp žmo- litinėmis kategorijomis. Nedidelių tiražų nių apšvietimo platinimas, pratinant prie kultūriniai leidiniai pirmieji ėmėsi identi- skaitymo, tautosakos ir senovės liekanų fikuoti nepatenkintus socialinius poreikius rinkimas. „Sietynas“ platino „Varpą“, „Vie- ir formuoti modelius, tampančius tautinės nybę lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos tapatybės projektais. Lietuviai išsikovojo teisę skleisti ir gauti periodinę informa- apžvalgą“, „Tėvynės sargą“, „Ūkininką“. ciją gimtąja kalba lotyniškais rašmenimis Giedrius Viliūnas mano, kad idėja sukur- 1904 m. Tautinis atgimimas, plėtojęsis kaip ti draugiją gimė ne varpininkų komitete, kultūrinis, o vėliau politinis, sutelkė lietu- bet buvo subrandinta Suvalkijos ūkininkų. vius atkurti valstybę kovoje pasinaudojus Su tautinio atgimimo vadovais bendra- svetimų valdžių spaudos laisvės interpere- vo draugijos organizatoriai, o platintojus tacijomis: tai rusų, tai vokiečių (Vaišnys, ir skaitytojus varpininkų tautinė agitacija 1998: 8). pasiekdavo tik per spaudą su kitų krypčių laikraščiais bei knygomis. „Sietyno“ drau- gijos veikla kilo iš liaudies, atgimstančios Lietuviškumo ir tautinės tapatybės tautos siekių („Sietynas“, 1988). problema Nelegali spauda, ugdžiusi lietuvišku- Pirmoje XX a. pusėje kuriant modernią mo ir tautinės tapatybės sampratą, bei ne- valstybę, lietuvių inteligentams teko spręs- legalios mokyklos išskyrė Lietuvą iš kitų ti politinius, ekonominius ir socialinius už- Rusijos imperijos provincijų. Pavyzdžiui, davinius. Žemės ūkio krašte imta formuoti 90 miestų civilizaciją, įgyvendinti socialinį judėjimo pradininkai, svarstė kitas alterna- teisingumą ir liaudies kultūros pagrindu tyvas. Naujieji šalies lyderiai siekė atsiri- kurti tautą. Kultūros ir mokslo atstovai boti nuo Rusijos ir Lenkijos. Konfliktais ir tapo leidinių redaktoriais, kurie socialinių