Vietinis A. A. Kun. Povilas Burkus

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Vietinis A. A. Kun. Povilas Burkus JD 08 sn«s>l „Šaltinio" 20 nr. turinys 1. Jo našta lengva, J. Gobis 273 7. Krikštynos Skinuliuose 277 2. Su Popiežium ar prieš Popiežių, V. R. 274 8. Reikšmingos sukaktuvės, St Daunys 279 3. Išeik (eil.) J. Aagustaitytė - Vaičiūniene 274 9. Klausimai ir atsakymai 280 4. Šventųjų metų paminklai, Stud. S. Gigčius 275 10. Įvairios žinios 281 5. Motina nebegrįžta (eil.), Stasius Būdavas 275 11. Šaltinėlis — priedas vaikams. 6. Raupsuotųjų Slėny, Juras Arnas Šaltenis 276 Sukaktis Gerb. „Šaltinio" Redakcija, Balandžio 6 d. 1933 m. suėjo du metai kai Ma- Skaitau ir neatsigrožiu „Šaltiniu". Jame daug ži­ rijampoleje.įsikūrė šv. Juozapo darbininkų draugija. nių, daug svarbių minčių. Jis tikrai atstovauja katali­ Jos centras Kaune. Veikia daugiau kaip 25 metai ir kiškąją mintį. Jį imu nuo seniai. Ypač pamilo mano turi keliolika tūkstančių kapitalo. vaikai. Jie gauna „Šaltinėlį*4 ir Marijos vaiko lapelį. Draugijos tikslas — savišalpa, švietimas. Narys Kaip jie stropiai užpildo savo lapelius! Tikrai, jaučiu kas mėnuo moka 2, 3, 4, ar 5 litus, o susirgęs gauna „Šaltinėlis" padeda auklėti vaikus. Todėl norėčiau ma­ po tiek pat litų į dieną pašalpos; dovanai naudojasi tyt „Šaltinėlį14 padidinta. Žinau, „Šaltinio" leidėjai daug K.V.C. skaitykla, pavasarininkų knygynu, darbo biuru. prideda prie „Šaltinio" ir negalima reikalauti, kad pa­ Apsidraudęs narys gyvybę, jam mirus, išmokama šei­ didintų priedą „Šaltinėlį". Bet aš norėčiau pasiūlyti mai 500 ar 1.000 litų. Redakcijai ir Leidėjams štai ką, — nuimkite „Šaltiniui" Marijampolėj prie šv. Juozapo darbininkų drau­ spalvuotus viršelius, jie nemaža kainuoja, o į jų vietą gijos priklausė 75 nariai, bet šiemet darbams žymiai leiskite padvigubintą „Šaltinėlį" vaikams. Suaugusieji sumažėjus, žymi narių dalis nesumokėjo mėnesinių dėl to neturės skriaudos, Leidėjams nepadaugės išlai­ mokesčių. dos, „Šaltinis" nenustos savo vertės, o mažieji skai­ Pajamų dr-ja turėjo per du metus 2383 lt. iš­ tytojai ir jų tėveliai be galo pasidžiaugs. Jei tuoj ne­ laidų — 2223 litus. Pašalpos ligoje 940 lt. gyvybei galėtumėt sumanymo įvykdyt, gal galėtumėt nuo pu­ apdraustį centrą 660 lt.; darbo biuras 376 lt.; raštinės rei­ sės metų. Reiškiu „Šaltiniui" pagarbą. kalai, įstatai — 150 lt.; kelionė į Kauną, už salę susirin­ /(. P. Popieraitis kimams ir pan. 97 lt. Kasoj liko 160 lt. Sirgo 21 na­ Red. pastaba Iškeliamu klausimu norėtume iš­ rys. Visi sušelpti. Visi patenkinti. Džiaugiasi priklau­ girsti nuomonę mūsų skaitytojų. Rašykite. sydami šv. Juozapo darbininkų draugijai. Jaunai drau­ gijai linkėtina suburti daug narių, kad galėtų daugiau gero padaryti darbo žmonėms. Įstojimo sąlygas norintieji gali sužinoti „Darbo biure14 Marijampolėj, parapijos namuose. „Šviesos" Draugijos Dotnuvoje rengiamų 3-jų mėnesių namų ruoSos kursų įstojimo sąlygos 1. Namų ruošos kuisų pradžia birželio mėn. 1 dieną 1 vai. p. p. Ž. U. Akademijos dvaro pradžios mokykloj. 2. Į kursus priimamos mergaitės mokančios lie­ tuviškai rašyti ir skaityti, ne jaunesnės 15 metų amžiaus 3. Kursuose bus dėstomi šie dalykai: maistas ir jo gaminimas, virimas, kepimas, konservavimas, namų tvarka, skalbimas, rankdarbiai ir audimas, higiena, daržininkys'ė, sodininkystė, bitininkystė, pienininkystė, naminių gyvulių priežiūra, paukščių ūkis, zoohigiena, pritaikomoji kooperacija, vaikų auklėjimas ir dailus elgimasis. 4. Kursantėms bendrabučio nėra. Apsigyventi galima pas apylinkės ūkininkus ir vietoje Dotnuvos dvare. 5. Piagyvenimas kainuotų apie 40—60 litų mėne­ siui. Turint savo maistą — butui 10 — ^5 lt. mėn. 6. Mokesnio už mokslą mokėti nereikia. 7. Baigusioms kursus ir išlaikiusioms egzaminus bus išduoti atitinkami pažymėjimai. „Šviesos" Draugijos Valdyba Pranešimas, š.m. gegužės, H d. n vai. Marijampolės Marijonų salėje įvyksta „Žiburio" Dr-jos viešas vakaras. Programoje: įžangos žodis ir links- riia 2 jų veiksmų operetė „Malūnininkas ir Kaminkrė­ tys". Vakaro pelnas skiriamas labdaringiems tikslams. Bilietų kaina 1 lit. ir 50 c. Jo našta lengva ,mones ka tave aistros tarytum geležinėmis replėmis spaudžia, \ įmanydami gina savo teises, savo asrte$&J^vg£iSet dažnai užmiršta, kad teisės eina iš kai nuodėmė ima tau rodytis grožio, laimės ar gar- pareigų, kad juo blogiau jie eina savo pareigas, juo oės šydu apsupta, kai tave gundo toks žmogus, už mažiau vertės turi jų teisės. Juo labiau mes nusikals­ kurį negailėtum nei akies nei rankos nustoti. Šis tame savo dorinėms pareigoms, juo mūsų dvasia ma­ Kristaus įsakymas atrodo esąs labai kietas, negailes­ žiau turi laisvės. Kristus dievišku griežtumu nustatė tingas, bet giliau į gyvenimą pažvelgus ir supratus, žmonėms pareigas ir įsakė šventai jas eiti. Pareigų jog žemiškoji laimė labai trapi ir nepatvari; jog mūsų yra daug, yra jų ir sunkių, bet tas sunkumas yra kartu aistringai mylimi asmenys nėra tai, kuo juos mums ir lengvumas, nes Kristaus žmonėms uždėtų pareigų aistros rodo, ir negali mūsų širdies taip patenkinti, atlikimas suteikia jiems dvasinio džiaugsmo, jų sąžinę kad ji nesiilgėtų Dievo; jog nei turtų, nei garbės, nei padaro laisvą ir drąsią. „Mano našta yra lengva", valdžios negalima su savim į kapus pasiimti, — da­ pasakė Kristus, o tie žodžiai reiškia, kad žmogus, rosi aišku, jog Kristaus mums uždėtos pareigos tikrai įvykdęs Dievo įsakymus, bus patenkintas savim ir ra­ yra lengvos: jų atlikimas palengvina mūsų sielai kęsti miai žiūrės į tą momentą, kurs jo „aš" atskirs nuo materijos (kūniškumo) slėgimą ir suteikia džiaugsmo, kūno ir pastatys prieš Teisybės Sostą. kad mumyse yra kažkas, kas yra stipresnis už šio pa­ Antra vertus, žmogui dorovės pareigos būna ir saulio vylius, ir kad tas neapčiuopiamas „kažkas" yra sunkios, pakeliamos tik su Dievo malonės pagalba. tikras mūsų gyvenimo pagrindas ir tikros, patvarios, Neturtingam žmogui sunku be keršto ir neapykantos laimės laiduotojas. Sąžiningai eidamas Kristaus už­ kentėti, kai dičturčiai jį niekina ar išnaudoja; sunku dėtas pareigas, žmogus kartais gali palikti ir be turto, atsispirti tai pagundai, kuri turtą rodo, kaipo vienin­ ir be linksmų draugų, ir be intimiškai artimų ir išti­ telį žmogaus verto gyvenimo pagrindą; sunku atsis­ kimų asmenų, bet užtat jo dvasia bus laisva, sąžinė pirti pagundai, kai šio pasaulio galiūnai už duonos rami; jis ramiai lauks tos valandos, kada reikės pe­ plutelę siūlo išsižadėti krikščioniškos dorovės dėsnių reiti į pomirtinį gyvenimą ir paduoti Aukščiausiajam ir paklusnumo Kristaus Bažnyčios mokslui, sunku ne­ apyskaitą iš savo žemiško gyvenimo darbų. Keno nusilenkti mamonai (pinigui), kai ji alkanam žmogui dvasia laisva, tas nėra bailus: tas savo šventų pareigų rodo aukso gabaliukus, už kuriuos galima gauti ir neišsižadės ir tada, kada šio pasaulio stiprieji grasins duonos, ir blizgučių, ir linksmybių. Sunku išlaikyti kalėjimu, tortūromis ar gyvybės atėmimu, nes tokioj skaistybę, kai žmogus yra aistros pagautas, kai myli­ sieloj yra, sakyčiau, toks perlas, kuris vertesnis už vi­ moji moteris ar vyras virsta tarytum vieninteliu gyve­ sas šio pasaulio vertybes. nimo tikslu. Lytinė aistra taip protą aptemdo, jog J. Gobis rodos, kad be mylimo asmens gyvenimas virsiąs vi­ siškai tamsia naktimi. Dar sunkiau, kai mylimasis asmuo yra morališkai sunykęs ir gundo įsimylėjusį žmogų naudotis visais gyvenimo smagumais be ato­ dairos į dorovės dėsnius. Kristus numatė, kad ne visi Tie, kurie apie moteris kalba visada žmonės ir ne kiekvienu gyvenimo momentu supras, gerai, jų nepažĮsta pakankamai; tie gi, ta- kad Dievo jiems uždėtoji našta yra lengva ir todėl pasakė: Jei tavoji akis piktina tave, išlupk ją\ Tie rie apie jas kalba visad blogai, — visai jų žodžiai reiškia: Neturi savo pareigos paneigti ir tada, nepažįsta. Pigault Lebrun (f 1835) 274 ŠALTINIS 20 Nr. Su Popiežium ar prieš Popiežių Unijos klausimas Katalikų Bažnyčios Galvai vi- rai yra susipažinęs su unijos darbų kliūtimis, kurias suomet rūpėdavo, bet ypač Šiuo svarbiu klausimu yra sutinka tų darbų vedėjai, Iš šių Popiežiaus žodžių, pa­ susirūpinęs dabartinis Popiežius Pijus XI, vadinamas sakytų vyskupui Przezdzieckiui, kiekvienas padarys išva­ Misijų Tėvu. Jo remiamų Misijų vaisiai — apie 6.000.000 dą, kad visi tie katalikai, nors jie balsiai įrodinėtų sa­ atsivertusių j katalikų tikėjimą, tai neginčijamas dabar­ vo katalikybę, priešindamiesi Popiežiaus, Kristaus Vie­ tinio mūsų Bažnyčios Vadovo nuopelnas. Į misijų sri­ tininko sumanytam darbui, tuo pačiu stoja prieš Popiežių. tį įeina ir unijos klausimas, kuris paskutiniais metais Tai liūdna, bet teisinga. yra ypač gyvas Vilniaus krašte. J tai Bažnyčios Galva Ryškus nusiteikimas prieš Popiežiaus kilnią uni­ atkreipė ypatingą savo dėmesj pirmaisiais Bažnyčios jos ir misijų mintį yra ir Vilniaus endekų pradėta valdymo metais. Netrukus Vilniuje jau buvo perėjęs kompanija dėl lenkiško parašo Aušros Vartų koply­ j unitus žymus pravoslavų dvasininkas Morozovas ir čioje. Tik pagalvokime. Šiuo metu, kai Katalikų Baž­ unijos kilniai misijai buvo susidariusios patogios sąly­ nyčios Galva yra susirūpinęs visų žmonių jungimu j gos. Deja. Paaiškėjus, kad šio krašto dvasinės vyres­ vieną Aviją su vienu Piemeniu, kaip pranašavo Kristus, nybės viršūnėms rūpi ne Popiežiaus kilnus planas vyk­ tai šovinizmu ir siauru nacionalizmu persisunkę Vilniaus dyti, o lenkybė platinti, visas darbas nuėjo niekais: endekai ir jų vedamos draugijos stoja prieš Popiežiaus Morozovas grjžo j pravoslaviją ir ilgiems metams mi­ mintį ir deda visas pastangas, kad net visų tautų gar­ sijos mintis buvo palaidota. Atrodė, kad ji ir neatgis. binamoji šventoji vieta būtų vien lenkams, kad visas Laimei, Katalikų Bažnyčios Galva neišsižadėjo savo kitas tautas
Recommended publications
  • LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje
    . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERATU¯ROJE Viktorija Šeina . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERAT¯UROJE Monografija lietuVių literatūros ir tautosakos INSTITUTAS Vilnius 2014 uDk 821.172.09 Še24 knygos rengimą ir leidybą pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansavo lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. VAT-49/2012) Monografija apsvarstyta ir patvirtinta leidybai lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 24 d. (protokolo nr. r3-4) recenzentai: Prof. habil. dr. kęstutis nastopka Doc. dr. rita tūtlytė Dr. Mindaugas kvietkauskas redaktorė erika Malažinskaitė Dailininkas rokas Gelažius Viršelis: kauno panorama, XX a. 4 dešimtmetis. Vytauto augustino nuotr. lCVa P-33746 © Viktorija Šeina, 2014 © lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 isBn 978-609-425-135-1 TURINYS ĮVaDas 7 tyrimų apžvalga 13 Metodologinės prieigos 20 PrieŠISTORĖ: LITERATŪRINĖ KAUNO reFLEKSIJa XViii a. PaBaiGoJe–XX a. PraDŽioJe 45 LAIKINOJi SOSTINĖ HIC ET NUNC 59 laikinosios sostinės reikšmių laukas 59 laikinoji sostinė kaip išbandymas (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly) 98 Miestas kaip svetima erdvė (antano Miškinio poezija) 116 literatūrinis laikinosios sostinės archisiužetas ir jo veikėjai 135 LAIKINOJi SOSTINĖ iŠ ISTORINĖs PersPektYVos 153 kaunas okupacijų ūkanose 153 Pasakiškasis kauno matmuo (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos) 166 saulėtoji kauno pusė iš už atlanto (Birutės Pūkelevičiūtės Aštuoni lapai) 180 laikinosios sostinės mitokūros lūžis išeivijoje 193 „Buržuazinio kauno“ atminties politika ir rezistencinė miesto dvasia 201 laikinosios sostinės eschatologija (Vytauto sirijos Giros Raudonmedžio rojus) 216 sugrįžtanti atmintis 230 laikinosios sostinės mitokūros gairės šiuolaikinėje literatūroje 234 iŠVaDos 253 iliustracijų šaltiniai 258 literatūros sąrašas 259 Šaltinių sąrašas 274 asmenvardžių rodyklė 277 I˛VADAS Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario kau- nas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus me- ninio pasaulio principus.
    [Show full text]
  • Darbininkas Gė
    B- Ant. fc. ♦ MM* mm***; * *111C » fc. * *~ ‘ ' * VISŲ SALIŲ KATALIKAI DARBININKAI ;.Jmf1 -V.ĄJAi. ylA. ... EINA ANTRADIENIAIS IB* VIENYKITĖS! n ARRININK AR ’PENKTADIENIAIS t r ■' į I* į AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠV. JUOZAPO SĄJUNGOS ORGANAS . - J ~t ....... —............... ............. ..........~ '-——y -.......... • ....................................... ............ .... 1 ■LaUiU.-U-llflĮ EINA NUO 1915 METŲ SOUTH BOSTON, MASS., ŠVENTŲJŲ METŲ GEGUŽBS-MAY 23 D., j933 M., No. 39 KAINA 5 CENTJ MILIJONINIS UŽSAKY-1 KUN. J. J. JAKAIČIUI, M. L C., MAS WORCESTER ■ . ■ . ■. ■ : ■ p.< ' ' DIRBTUVEI Vokiečiai Perša Lietuva dėl jo giminaičio Saliamono Banaičio mirties, nuoširdžios užuojautos reiškia AVORCESTER. šiais: metais bus pradėtas San' “DARBININKO” REDAKCIJA Franeisco^pakland tilto sta- tybos darbai, kurią įvykdy­ Uniją Su Lenkija mas kaštuos daugiau kaip 22 milijonus dolerių. Tiltą ŠIRDINGAS AČIŪ LONDONAS. — Praėju­ pridėti žemės plotą, esai Mirė Saliamonas Banaitis pastatymui bus suvartota rupūžė žemės gilumoj sią savaitę Lonodone lankę­ prie Nemuno, prie Klai] plieno už milijonus dolerių; si Vokietij os kanclerio at­ dos krašto. Be to, vok KAUNAS. — Gegužės, 4 tintojas, <4Aušros,”. “Tėvy­ Plieno darbams vadovaus L. D. S. Centras ir “ Dar­ PRESTON, Neb. — Tū­ stovas Dr, Rosenbėrger, čiai pasižada lenkams ūžti kur turėjo svarbius pasita­ . d. ryte savo kukliame bute nės Sargo” ir k.' anais lai­ American Steel and Wire bininko” vadovybe širdin­ las W. Margrave, kasdamas rinti Dancige sąžinės laiė1 po neilgos širdies ligos pa- kais ėjusią laikraščią ben­ Co., kuri darbą pavedė savo gai dėkoja Worcęster L. D. žemę, 20 pėdą gilumoje ra*, rimus su Anglijos vyriau­ mokyklas ir tt. sybe. * ’ ' • simirė vienas Senesnės kąr- dradarbis.; _ ■ ' \ < dirbtuvei Worcęstęry. S. 7 kuopai, paaukojusiai do rūpužę molio gniužule, .. Anglą, spauda pranei 7 Tarpe svarbių pasiūlymų, tos tautinio judėjimo darbi­ Karo metu, esant vokie- .
    [Show full text]
  • Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “
    Multinational Candidature File for the 2nd Proclamation of Masterpieces of the Oral and Intagible Heritage of Humanity “Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “ Content 1. IDENTIFICATION ................................................................................................................ 2 a. Group of Member States .................................................................................................... 2 b. Name of the form of cultural expression ............................................................................ 2 c. Name of the communities .................................................................................................... 2 d. Geographic location ........................................................................................................... 2 e. Frequency of this form of cultural expression .................................................................... 3 f. Persons and organizations responsible .............................................................................. 3 g. Co-ordinator ....................................................................................................................... 4 2. DESCRIPTION ...................................................................................................................... 5 a. Description of the form of cultural expression .................................................................. 5 b. History, development and social, symbolic and
    [Show full text]
  • TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje Po Vieną Litą Ir Liepos M
    o MULIŲ NAMŲ FONDAS. ~ ^ T R I MITAS v ,. šalįlnJ Sąjungos rinktinės atstovų susirinkimo bir­ LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS želio 30 d. nutarimu, visi šauliai ir šaulės šaulių namų LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. fondui sumoka per metus ne mažiau kaip po vieną litą, Eina XVII metai, kas savaitė, ketvirtadieniais. šaulių namų fondo pinigus iš šaulių surenka rinktinės Leidžia LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA, vadovybės ir atsiunčia šaulių Sąjungos štabui. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. Bi nutarimą pirrnasis įvykdė II Utenos rinktinės An­ talieptės šaulių būrys. Būrio vadovybė surinko iš šaulių TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje po vieną litą ir liepos m. & d. pinigus atsiuntė štabui. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. Burio vadas, siųsdamas pinigus parašė laišką, kuriame Atskiras numeris — 20 et. pažymėjo, kad šauliai noromis sumokėjo nustatytą šaulių Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. namų fondo mokesti. Antruoju atsiliepė XVI Kėdainių SKELBIMŲ KAINOS 50 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ rinktinės Kėdainių miesto šaulių būrys, kurio vadovybė jams ir šauliams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Re­ taip pat atsiuntė 1936 metų šaulių namų fondo mokestį, dakcija neatsako. surinktą iš būrio šaulių. Gauti iš būrių namu fondo pi­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų nigai laikomi atskiroje namų fondo sąskaitoje Nr. 1826 rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. Žemės Banke. Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarusi / namų fondo sąskaitą pervestos ir Saulių Sąjungos vi­ REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA suomeninių sumų 1936 metą sąmatoje numatytos sumos namų fondui. Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 20-63, Svarbu, kad visos šaulių būrių vadovybės įvykdytų šaulių Sąjungos rinktinių atstovų susirinkimo nutarimą ir kasmet surinktų iš šaulių namų fondo mokestį, šaulių namų fondo pinigai bus naudojami šaulių būrių ir rink­ Sąjungos štabo žinios.
    [Show full text]
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
    [Show full text]
  • Arkivyskupo Mečislovo Reinio Kankinystö – Atsitiktinumas Ar Sąmoningas Apsisprendimas?
    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 25. VILNIUS, 2004 11 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö – ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS? Žengiant į trečiąjį krikščionyb÷s tūkstantmetį sudarytas XX a. martirologijus – antrojo tūkstantmečio paskutinio amžiaus tik÷jimo kankinių katalogas. Atrenkant kandidatus į šį martirologijų vadovautasi dviem kriterijais. Pirmasis – kandidato persekiojimas, nužudymas iš odium fidei. Antrasis – kandidato nuostata aktyviai liudyti tik÷jimą. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II, Kryžių kalne prisimindamas Lietuvos sū nus ir dukteris, sovietin÷s priespaudos metais nuteistus ir įmestus į kal÷jimą, išsi ųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, Kolymą, nuteistus myriop, at skirai įvardijo tris Lietuvos vyskupus: „Iš jų ypač nor÷čiau priminti tris Bažnyčios šulus: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, po ilgų tardymų ir žiaurių kankinimų nužudytą 1946 metais; Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį, kurio žemiškoji ke lion÷ tebuvo vien skaudi kančios ir sielvarto kalvarija iki pat mirties 1962 metais; taip pat Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį, suimtą 1947 metais, o 1953 metais mirusį Vladimiro kal÷jime. Buvo teisiami nekaltieji. Jūsų T÷vyn÷je anuomet siaut÷jo nežmo niška visuotin÷s prievartos sistema. Ji tryp÷ ir žemino žmogų <…> Pasikartojo ir išsi pild÷ tai, kas jau buvo atsitikę Golgotoje, kur Dievo Sūnus, „pri÷męs tarno išvaizdą“ kaip žmogus, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2,7–8)1. Šiame konferencijos „Arkivyskupas
    [Show full text]
  • Tautinio Atgimimo Lietuviškosios Spaudos Istorijos Naratyvai Martyno Jankaus Atsiminimuose: Knygotyrinės Šaltiniotyros Aspektas
    (Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2013. 60 TAUTINIO ATGIMIMO LIETUVIŠKOSIOS SPAUDOS ISTORIJOS NARATYVAI MARTYNO JANKAUS ATSIMINIMUOSE: KNYGOTYRINĖS ŠALTINIOTYROS ASPEKTAS DOMAS KAUNAS Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] Martynas Jankus (1858–1946) buvo aktyvus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis. 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, lietuvių kultūros ir politikos veteranas buvo aukštai įvertintas ir sulaukė didelio visuomenės ir žurnalistų dėmesio. Atliepdamas paskatoms, jis ganai dažnai skelbė atsiminimus apie nelegaliosios spaudos leidimą ir platinimą, žymius laikraščių redaktorius ir knygų autorius, spaustuvininkus ir leidėjus. Knygotyros istoriografiniams tyrimams didžiausią vertę turi trys M. Jankaus senatvės amžiaus bandymai parašyti apibendrinamojo pobūdžio atsiminimus. Tai publikacija „Lietuviškų Kningų Kontrabanda“, išspausdinta JAV lietuvių laikraštyje „Tėvynė“ (1918), ir du nepublikuoti rankraščiai: Getingeno (Vokietija) universiteto kalbotyros profesoriui lituanistui Eduardui Hermannui 1929 m. išsiųstas laiško pavidalo išsamus be pavadinimo pasakojimas apie lietuvių tautos, lietuviškosios spaudos ir lietuvių kalbos būklę tautinio atgimimo kilimo laikais ir apie 1935–1937 m. ra- šyti enciklopedinio žodyno pobūdžio atsiminimai „Mano prietikių enciklopedija“, apibūdinantys M. Jan- kaus pažintus asmenis. Atsiminimų pranašumas yra faktinius duomenis, politinių ir socialinių procesų
    [Show full text]
  • Atsisiųsti Straipsnį
    *3 Kairiojo skilvelio miokardo reakcija į ischemiją: struktūros pokyčiai 235 į parafiną. Jų 4 µm storio histotopogramos dažytos hematoksilinu ir eozi- nu, pikrino rūgšties prisotintu raudonojo sirijaus tirpalu ir modifikuotu azano metodu. Kardiomiocitų dydis (skersmuo ir ilgis) matuotas išilginiuose kar- diomiocitų pjūviuose, kai buvo matomi abiejuose kardiomiocito galuose įterptiniai diskai ir branduolys, apskaičiuotas kardiomiocitų skerspjūvio plotas ir tūris, laikant, kad kardiomiocitas yra cilindro formos. Visais atve- jais atlikti 65 kardiomiocitų matavimai. Toliau nuo pažeistosios srities miokardo intersticiumo kolageninių skaidulų tinklo procentinį tūrį, skaidulų perimetrą ir plotelių skaičių regė- jimo lauke, kurio plotas – 35 578 µm2, vertinome raudonuoju sirijumi dažy- tuose preparatuose, naudodami Quantimet 520 (Jungtinė Karalystė) vaizdų analizės sistemą. Kiekvienu atveju įvertinta vidutiniškai 100 laukų (origina- lusis padidinimas 700 kartų), nupjautų išilgai kardiomiocitų, praleidžiant kraujagysles, kurių skersmuo > 20 µm, ir substitucinės fibrozės židinius. Statistinė analizė Histomorfometriniams duomenims palyginti naudotas dispersinės analizės (ANOVA) dviejų faktorių metodas, įvertinant grupės ir kiekvieno tiriamojo morfometrinių duomenų dispersijas (lizdinės imties analizė), laikant skirtumus statistiškai reikšmingus, kai p < 0,05. Taikant regresinę analizę, įvertintas vainikinių arterijų stenozės poveikis kardiomiocitų hi- pertrofijai ir histomorfometrinių rodiklių koreliacija. RezULtataI Ischeminės disfunkcijos grupės
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Niddener Hefte | 2015
    Nidos sąsiuviniai | Niddener Hefte | 2015 10 1 1 Nidos sąsiuviniai / 2015 (10) Nidos sąsiuviniai | 2015 (10) Nidos sąsiuviniai | Niddener Hefte | 2015 (10) THOMO MANNO KULTŪROS CENTRAS NIDA Turinys | Inhalt Valdas Adamkus. Sveikinimo žodis ∙ ∙ ∙ 6 Grußwort ∙ ∙ ∙ 8 Ruth Leiserowitz. Įžanga ∙ ∙ ∙ 10 Vorwort ∙ ∙ ∙ 12 Maciej Górny. Blaivi vasaros dvasia. Rytų ir Vidurio Europos proveržis į naująjį šimtmetį ∙ ∙ ∙ 15 Der nüchterne Geist des Sommers. Ostmitteleuropas Aufbruch in das neue Jahrhundert ∙ ∙ ∙ 31 Eligijus Raila. 1914-tieji: paskutinė Lietuvos vasara ∙ ∙ ∙ 51 1914: der letzte Sommer Litauens ∙ ∙ ∙ 61 Silvio Vietta. Europietiška literatūros kalba. Ekspresionizmas ir pasaulėžiūrinis romanas ∙ ∙ ∙ 75 Europäische Literatursprache. Expressionismus und Weltanschauungsroman ∙ ∙ ∙ 84 Leidinį finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba | Gefördert durch Kulturbeirat Litauen © Maciej Górny, Ruth Leiserowitz, Eligijus Raila, Silvio Vietta © Thomo Manno kultūros centras, 2015 © Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, 2015 issn 1822-2587 Šis festivalis jau turi savo vardą ir savo vertę Europoje ir pasaulyje. Atvirai džiaugiuosi, kad kiekvieną vasarą čia apsilanko iškiliausi mūsų laikų meno ir mokslo talentai, iškiliausi atlikėjai, istoriją kuriančios asmenybės. Istorijos matmuo visada buvo neatskiriamas Thomo Manno festiva- lio ženklas. Taip yra ir šiais metais. Susirinkome, minėdami „šimtmečio vasarą“. Tas šimtmetis, nukeliantis mus į istorinius 1914-uosius, išsiskiria savo žiaurumu ir tragedijomis, abejingumu
    [Show full text]
  • Signatarų Namai Vilniuje
    Lietuvos nacionalinė į M.Mažvydo biblioteka i 2007 VASARIO 17 d. N A T A R A Saliamonas Banaitis -Mykolas Biržiška Pranas Dovydaitis Petras Klimas Vladas Mironas Jonas Basanavičius Kazys Bizauskas Steponas Kairys Donatas Malinauskas Stanislovas Narutavičius SIGNATARŲ NAMAI VILNIUJE „Lietuvių Taryba, kaipo vienintelė lietuvių JADVYGA GODUNAVIČIENĖ tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konfe­ rencijos nutarimu, rugsėjo m. 18-28 d. 1917 me­ Vasario 16-osios dvasia tais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demo­ kratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valsty­ Jaukioje, turistų lankomoje Vilniaus sena­ bę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti miesčio Pilies gatvėje, pilnoje užeiti viliojančių nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su ki­ kavinių, parduotuvių vitrinų, išdidžia ramybe tomis valstybėmis”. išsiskiria 26-uoju numeriu pažymėtas raudonų Kas buvo jie, kukliame kambarėlyje susirin­ plytų namas, prie kurio nuolat plevėsuoja tri­ kę ir atsakomybę už būsimą valstybę prisiėmę, spalvė vėliava. Tai Lietuvos nacionaliniam mu­ Lietuvių Tarybos nariai? ziejui pavaldūs Signatarų namai, už kurių ra­ Mokslininkai, pedagogai, dvasininkai, inži­ maus fasado tebealsuoja gyva nepriklausomybės nieriai, neabejotini tautos šviesuoliai, ilgai dvasia. Ji - 1918 metų Vasario 16-osios Nepri­ brandinę nepriklausomybės idėją. Tad dar sykį klausomybės Aktą pasirašiusiųjų portretuose, ji prisiminkime jų pavardes: Saliamonas Banaitis, - muziejinėje ekspozicijoje, ji - Jono Basanavi­ čiaus atminimo kambaryje, kuriame stovi auten­ Nukelta į 2 psl. tiški buvusio jo kabineto baldai, kabo paveiks­ lai, pilna įvairių atmintinų daiktų. Ekspozicija nuolat lankoma miesto svečių, moksleivių. Ypač gausu jų čia būna kiekvienų ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO metų vasario 16-tąją. Visą gatvę, ankštą uždarą PUSLAPIUOSE kiemelį užtvindo būriai žmonių, džiaugsmingai sutinkančių prof. Vytautą Landsbergį, jo sveiki­ Signatarų namai Vilniuje • Leonardas nimus.
    [Show full text]