JD 08 sn«s>l

„Šaltinio" 20 nr. turinys 1. Jo našta lengva, J. Gobis 273 7. Krikštynos Skinuliuose 277 2. Su Popiežium ar prieš Popiežių, V. R. 274 8. Reikšmingos sukaktuvės, St Daunys 279 3. Išeik (eil.) J. Aagustaitytė - Vaičiūniene 274 9. Klausimai ir atsakymai 280 4. Šventųjų metų paminklai, Stud. S. Gigčius 275 10. Įvairios žinios 281 5. Motina nebegrįžta (eil.), Stasius Būdavas 275 11. Šaltinėlis — priedas vaikams. 6. Raupsuotųjų Slėny, Juras Arnas Šaltenis 276

Sukaktis Gerb. „Šaltinio" Redakcija, Balandžio 6 d. 1933 m. suėjo du metai kai Ma- Skaitau ir neatsigrožiu „Šaltiniu". Jame daug ži­ rijampoleje.įsikūrė šv. Juozapo darbininkų draugija. nių, daug svarbių minčių. Jis tikrai atstovauja katali­ Jos centras Kaune. Veikia daugiau kaip 25 metai ir kiškąją mintį. Jį imu nuo seniai. Ypač pamilo mano turi keliolika tūkstančių kapitalo. vaikai. Jie gauna „Šaltinėlį*4 ir Marijos vaiko lapelį. Draugijos tikslas — savišalpa, švietimas. Narys Kaip jie stropiai užpildo savo lapelius! Tikrai, jaučiu kas mėnuo moka 2, 3, 4, ar 5 litus, o susirgęs gauna „Šaltinėlis" padeda auklėti vaikus. Todėl norėčiau ma­ po tiek pat litų į dieną pašalpos; dovanai naudojasi tyt „Šaltinėlį14 padidinta. Žinau, „Šaltinio" leidėjai daug K.V.C. skaitykla, pavasarininkų knygynu, darbo biuru. prideda prie „Šaltinio" ir negalima reikalauti, kad pa­ Apsidraudęs narys gyvybę, jam mirus, išmokama šei­ didintų priedą „Šaltinėlį". Bet aš norėčiau pasiūlyti mai 500 ar 1.000 litų. Redakcijai ir Leidėjams štai ką, — nuimkite „Šaltiniui" Marijampolėj prie šv. Juozapo darbininkų drau­ spalvuotus viršelius, jie nemaža kainuoja, o į jų vietą gijos priklausė 75 nariai, bet šiemet darbams žymiai leiskite padvigubintą „Šaltinėlį" vaikams. Suaugusieji sumažėjus, žymi narių dalis nesumokėjo mėnesinių dėl to neturės skriaudos, Leidėjams nepadaugės išlai­ mokesčių. dos, „Šaltinis" nenustos savo vertės, o mažieji skai­ Pajamų dr-ja turėjo per du metus 2383 lt. iš­ tytojai ir jų tėveliai be galo pasidžiaugs. Jei tuoj ne­ laidų — 2223 litus. Pašalpos ligoje 940 lt. gyvybei galėtumėt sumanymo įvykdyt, gal galėtumėt nuo pu­ apdraustį centrą 660 lt.; darbo biuras 376 lt.; raštinės rei­ sės metų. Reiškiu „Šaltiniui" pagarbą. kalai, įstatai — 150 lt.; kelionė į Kauną, už salę susirin­ /(. P. Popieraitis kimams ir pan. 97 lt. Kasoj liko 160 lt. Sirgo 21 na­ Red. pastaba Iškeliamu klausimu norėtume iš­ rys. Visi sušelpti. Visi patenkinti. Džiaugiasi priklau­ girsti nuomonę mūsų skaitytojų. Rašykite. sydami šv. Juozapo darbininkų draugijai. Jaunai drau­ gijai linkėtina suburti daug narių, kad galėtų daugiau gero padaryti darbo žmonėms. Įstojimo sąlygas norintieji gali sužinoti „Darbo biure14 Marijampolėj, parapijos namuose.

„Šviesos" Draugijos Dotnuvoje rengiamų 3-jų mėnesių namų ruoSos kursų įstojimo sąlygos 1. Namų ruošos kuisų pradžia birželio mėn. 1 dieną 1 vai. p. p. Ž. U. Akademijos dvaro pradžios mokykloj. 2. Į kursus priimamos mergaitės mokančios lie­ tuviškai rašyti ir skaityti, ne jaunesnės 15 metų amžiaus 3. Kursuose bus dėstomi šie dalykai: maistas ir jo gaminimas, virimas, kepimas, konservavimas, namų tvarka, skalbimas, rankdarbiai ir audimas, higiena, daržininkys'ė, sodininkystė, bitininkystė, pienininkystė, naminių gyvulių priežiūra, paukščių ūkis, zoohigiena, pritaikomoji kooperacija, vaikų auklėjimas ir dailus elgimasis. 4. Kursantėms bendrabučio nėra. Apsigyventi galima pas apylinkės ūkininkus ir vietoje Dotnuvos dvare. 5. Piagyvenimas kainuotų apie 40—60 litų mėne­ siui. Turint savo maistą — butui 10 — ^5 lt. mėn. 6. Mokesnio už mokslą mokėti nereikia. 7. Baigusioms kursus ir išlaikiusioms egzaminus bus išduoti atitinkami pažymėjimai. „Šviesos" Draugijos Valdyba Pranešimas, š.m. gegužės, H d. n vai. Marijampolės Marijonų salėje įvyksta „Žiburio" Dr-jos viešas vakaras. Programoje: įžangos žodis ir links- riia 2 jų veiksmų operetė „Malūnininkas ir Kaminkrė­ tys". Vakaro pelnas skiriamas labdaringiems tikslams. Bilietų kaina 1 lit. ir 50 c. Jo našta lengva

,mones ka tave aistros tarytum geležinėmis replėmis spaudžia, \ įmanydami gina savo teises, savo asrte$&J^vg£iSet dažnai užmiršta, kad teisės eina iš kai nuodėmė ima tau rodytis grožio, laimės ar gar- pareigų, kad juo blogiau jie eina savo pareigas, juo oės šydu apsupta, kai tave gundo toks žmogus, už mažiau vertės turi jų teisės. Juo labiau mes nusikals­ kurį negailėtum nei akies nei rankos nustoti. Šis tame savo dorinėms pareigoms, juo mūsų dvasia ma­ Kristaus įsakymas atrodo esąs labai kietas, negailes­ žiau turi laisvės. Kristus dievišku griežtumu nustatė tingas, bet giliau į gyvenimą pažvelgus ir supratus, žmonėms pareigas ir įsakė šventai jas eiti. Pareigų jog žemiškoji laimė labai trapi ir nepatvari; jog mūsų yra daug, yra jų ir sunkių, bet tas sunkumas yra kartu aistringai mylimi asmenys nėra tai, kuo juos mums ir lengvumas, nes Kristaus žmonėms uždėtų pareigų aistros rodo, ir negali mūsų širdies taip patenkinti, atlikimas suteikia jiems dvasinio džiaugsmo, jų sąžinę kad ji nesiilgėtų Dievo; jog nei turtų, nei garbės, nei padaro laisvą ir drąsią. „Mano našta yra lengva", valdžios negalima su savim į kapus pasiimti, — da­ pasakė Kristus, o tie žodžiai reiškia, kad žmogus, rosi aišku, jog Kristaus mums uždėtos pareigos tikrai įvykdęs Dievo įsakymus, bus patenkintas savim ir ra­ yra lengvos: jų atlikimas palengvina mūsų sielai kęsti miai žiūrės į tą momentą, kurs jo „aš" atskirs nuo materijos (kūniškumo) slėgimą ir suteikia džiaugsmo, kūno ir pastatys prieš Teisybės Sostą. kad mumyse yra kažkas, kas yra stipresnis už šio pa­ Antra vertus, žmogui dorovės pareigos būna ir saulio vylius, ir kad tas neapčiuopiamas „kažkas" yra sunkios, pakeliamos tik su Dievo malonės pagalba. tikras mūsų gyvenimo pagrindas ir tikros, patvarios, Neturtingam žmogui sunku be keršto ir neapykantos laimės laiduotojas. Sąžiningai eidamas Kristaus už­ kentėti, kai dičturčiai jį niekina ar išnaudoja; sunku dėtas pareigas, žmogus kartais gali palikti ir be turto, atsispirti tai pagundai, kuri turtą rodo, kaipo vienin­ ir be linksmų draugų, ir be intimiškai artimų ir išti­ telį žmogaus verto gyvenimo pagrindą; sunku atsis­ kimų asmenų, bet užtat jo dvasia bus laisva, sąžinė pirti pagundai, kai šio pasaulio galiūnai už duonos rami; jis ramiai lauks tos valandos, kada reikės pe­ plutelę siūlo išsižadėti krikščioniškos dorovės dėsnių reiti į pomirtinį gyvenimą ir paduoti Aukščiausiajam ir paklusnumo Kristaus Bažnyčios mokslui, sunku ne­ apyskaitą iš savo žemiško gyvenimo darbų. Keno nusilenkti mamonai (pinigui), kai ji alkanam žmogui dvasia laisva, tas nėra bailus: tas savo šventų pareigų rodo aukso gabaliukus, už kuriuos galima gauti ir neišsižadės ir tada, kada šio pasaulio stiprieji grasins duonos, ir blizgučių, ir linksmybių. Sunku išlaikyti kalėjimu, tortūromis ar gyvybės atėmimu, nes tokioj skaistybę, kai žmogus yra aistros pagautas, kai myli­ sieloj yra, sakyčiau, toks perlas, kuris vertesnis už vi­ moji moteris ar vyras virsta tarytum vieninteliu gyve­ sas šio pasaulio vertybes. nimo tikslu. Lytinė aistra taip protą aptemdo, jog J. Gobis rodos, kad be mylimo asmens gyvenimas virsiąs vi­ siškai tamsia naktimi. Dar sunkiau, kai mylimasis asmuo yra morališkai sunykęs ir gundo įsimylėjusį žmogų naudotis visais gyvenimo smagumais be ato­ dairos į dorovės dėsnius. Kristus numatė, kad ne visi Tie, kurie apie moteris kalba visada žmonės ir ne kiekvienu gyvenimo momentu supras, gerai, jų nepažĮsta pakankamai; tie gi, ta- kad Dievo jiems uždėtoji našta yra lengva ir todėl pasakė: Jei tavoji akis piktina tave, išlupk ją\ Tie rie apie jas kalba visad blogai, — visai jų žodžiai reiškia: Neturi savo pareigos paneigti ir tada, nepažįsta. Pigault Lebrun (f 1835) 274 ŠALTINIS 20 Nr. Su Popiežium ar prieš Popiežių

Unijos klausimas Katalikų Bažnyčios Galvai vi- rai yra susipažinęs su unijos darbų kliūtimis, kurias suomet rūpėdavo, bet ypač Šiuo svarbiu klausimu yra sutinka tų darbų vedėjai, Iš šių Popiežiaus žodžių, pa­ susirūpinęs dabartinis Popiežius Pijus XI, vadinamas sakytų vyskupui Przezdzieckiui, kiekvienas padarys išva­ Misijų Tėvu. Jo remiamų Misijų vaisiai — apie 6.000.000 dą, kad visi tie katalikai, nors jie balsiai įrodinėtų sa­ atsivertusių j katalikų tikėjimą, tai neginčijamas dabar­ vo katalikybę, priešindamiesi Popiežiaus, Kristaus Vie­ tinio mūsų Bažnyčios Vadovo nuopelnas. Į misijų sri­ tininko sumanytam darbui, tuo pačiu stoja prieš Popiežių. tį įeina ir unijos klausimas, kuris paskutiniais metais Tai liūdna, bet teisinga. yra ypač gyvas Vilniaus krašte. J tai Bažnyčios Galva Ryškus nusiteikimas prieš Popiežiaus kilnią uni­ atkreipė ypatingą savo dėmesj pirmaisiais Bažnyčios jos ir misijų mintį yra ir Vilniaus endekų pradėta valdymo metais. Netrukus Vilniuje jau buvo perėjęs kompanija dėl lenkiško parašo Aušros Vartų koply­ j unitus žymus pravoslavų dvasininkas Morozovas ir čioje. Tik pagalvokime. Šiuo metu, kai Katalikų Baž­ unijos kilniai misijai buvo susidariusios patogios sąly­ nyčios Galva yra susirūpinęs visų žmonių jungimu j gos. Deja. Paaiškėjus, kad šio krašto dvasinės vyres­ vieną Aviją su vienu Piemeniu, kaip pranašavo Kristus, nybės viršūnėms rūpi ne Popiežiaus kilnus planas vyk­ tai šovinizmu ir siauru nacionalizmu persisunkę Vilniaus dyti, o lenkybė platinti, visas darbas nuėjo niekais: endekai ir jų vedamos draugijos stoja prieš Popiežiaus Morozovas grjžo j pravoslaviją ir ilgiems metams mi­ mintį ir deda visas pastangas, kad net visų tautų gar­ sijos mintis buvo palaidota. Atrodė, kad ji ir neatgis. binamoji šventoji vieta būtų vien lenkams, kad visas Laimei, Katalikų Bažnyčios Galva neišsižadėjo savo kitas tautas atstumus nuo Tos, Kuri visus vienodai minties ir po kelerių metų Vilniaus krašte vėl prade­ glaudžia prie savo širdies. Toks endekų piestu stoji­ dama netik kalbėti apie uniją, bet įvairūs vienuoliai mas prieš Popiežių yra ypač pažymėtina Vilniuje, kur Albertine, Žirovicuose ir kitose vietose sėkmingai va­ gyvena įvairių tautų žmonės, kur kaip tik reikalinga, ro unijos platinimo darbą. Nors negalima nepažymėti, kad visaip kalbantieji girdėtų bažnyčiose Dievo žodį kad sudavus unijos idėjai smūgj Morozovui pasitraukus, savo kalba, kad žinotų, jog Aušros Vartai yra visų ka­ pravoslavai sustiprino savo eiles ir veikimą prieš uniją. talikų šventovė, kad Aušros Vartų Dievo Motina yra Kad šio krašto pravoslavų dvasininkai ir jų tikė­ visų tautų motina. Deja. Tam skersai kelio stoja len­ jimo pasaulininkai sustiprino veikimą prieš uniją, tai kų kariaujančio nacionalizmo vadai su nesąmoningais čia nieko nuostabaus. Bet daug nuostabiau, kad prieš jų pasekėjais. uniją stojo šio krašto lenkai katalikai ir jų žymieji Ir tai vardan siaurojo nacionalizmo, vardan ne- spaudos organai: „Sfowott ir „Dz. Wil." Kaip ir rei­ a jungimo į vieną Aviją, bet vaikymo, sklaidymo. Jei kėjo laukti, šie „katalikiški" organai, ypač wSiowo , šitaip pasielgtų grynai nacionalistinės lenkų draugijos, pirmiausia įrodinėjo unijos nereikalingumą, 'tvirtinda­ netektų stebėtis, bet kai šitaip elgiasi kiekviename žings­ mas, kad bus daug sveikiau turėti šiame krašte tikrus nyje katalikai, tai iš tiesų kyla klausimas. Ką tie ka­ lenkus katalikus ir pravoslavus. Šitoksai to katalikų talikai turi bendra su katalikybę, jei siaurai suprasto organo nusistatymas, savaime aišku, jokiu būdu nesu­ nacionalizmo vardan stoja prieš Popiežiaus vedamą derinamas su katalikiškais dėsniais, nes jisai visu griež­ darbą? Mes neapsiriksime pavadinę šitą Vilniaus lenkų tumu neigia Popiežiaus mintį. Be abejo, pritartų ir a M katalikų dviveidiškumą „Action Fracaise" miniatūroje. „Siowo irwDz. Wil. ir visi kiti lenkų laikraščiai uni­ Panašumas didelis, tik čia gal p.: Catai, Obstai ir kiti jos darbams, jei tam tikslui skirti vienuoliai skelbtų mažiau organizuoti, negu prancūzų Karolis Maurras, Dievo žodį tik lenkiškai, steigtų lenkiškas mokyklas, Leonas Daudet ir kiti. Tačiau, kad ir miniatūroje, bet neigdami vietos žmonių kalbą, kitaip sakant — taptų laikas būtų žinoti, kas darosi su Vilniaus lenkais ka­ lenkybės platintojais gudų, ukrainų ir rusų'gyvenamo- talikais, besigrupuojančiais apie vietos lenkų dienraš­ se vietose. čius, aiškiai ir atvirai stojusius prieš uniją, prieš Kata­ Šitoksai katalikiškosios lenkų spaudos neigiamas likų Bažnyčios Galvos planą. V. R. prie unijos nusistatymas negalėjo, be abejo, sulaikyti unijos platinimo darbo. Tuomet lenkų spauda savo puolimą dvigubai sustiprino ir, pav., „Stowoa tiesiog parašė: „kokią teisę turi Vatikanas kištis į mūsų rei­ J. Augus taitytė-Vaičiūnienė kalus?" Šitaip nusistatė unijos link netik lenkų nacio­ nalistinė spauda, bet, kaip pasirodo, ir kai kurie kata­ Išeik likų dvasininkai. Apie tai negalėjo nežinoti Katalikų Jeigu našta tavo sunki ir kelias tavo kietas, Bažnyčios Galva ir todėl nedovanai pareiškė pasigai­ Ir skaidrią Šypseną skausmai seniai nušluostė,— lėjimą vienam Lenkijos vyskupui, būtent vyskupui Išeik, kai rytas rausta, kvepiančia drėgme aplietas. Przezdzieckiui, kuris štai ką apie tai sako: Kol dar laivai netaiso burių uoste; „Popiežius pradėjo kalbėti apie trukdymus, kuriuos tenka nugalėti misijoms Lenkijoje, ir kad jos puola­ Kol žirgų pasaugos keliuose dulkių nesukėlė, mos žodiiu ir spaudoje, Kristaus Vietininkas žemėje, Ir akmens nekaršti nuo saulės sauso kvapo... matomoji Kristaus Bažnyčios Galva, pasakė ir pakar­ Tau žaizdos užsimerks, kurias lig šiolei gėlė, tojo kategoriškiausiai, kad visi, kurie priešinasi ir Nuo priglausto prie jų rasoto lapo... trukdo misijų darbą, nėra katalikai; dar pridūrė, kad Išeik, kol šaltiniai vėsūs dar neišsemti, trukdytojų skaičiuje, deja, yra ir dvasininkų. Šv. Tė­ Vanduo, kaip krišpolas, kutendamas kietą uolą, vas pareiškęs pasigailėjimo dėl tokios dalykų būklės, Tau ryžtas pergalę pirmais varpais nulemti, — dėl apakimo tų, kurie priešingi misijų darbui ir joms Skambėdamas po kojų puola. kenkia\ pasakė dar, kad Jis tą sako todėl, kad aš (vyskupas Przezdzieckis) Krikščionybės Tėvo žodžius Išeik anksti, jeigu našta pečius tau spaudžia, — pakartočiau1*. Kai įdienos ir kryžkelėse ims erzėti žmonės, Šv. Tėvas, taip kalbėdamas, nė kiek neperdėjo ir Tu negirdėsi, kur tavasis varpas gaudžia skaitant Jo žodžius reikia tik pripažinti, kaip Jisai ge­ Ir liksi pakelėj pradėtosios kelionės. ŠALTINIS 20 Nr. 575 Šventųjų metų paminklai

Lygiai prieš 1900 m. mirė Išganytojas. Šiemet švenčiame Jo mirties sukaktuves. Sukaktuvės pasaulinės. Jas mini viso pa­ saulio katalikai. Tokių sukaktuvių negali­ ma nepaminėti. Čia daugiau, negu Kęstu­ čiai, Vytautai ar dar kas kitas. Gerai tai įvertina Vatikano Senelis. Jis atidaro Baž­ nyčios teikiamų malonių gausiausius šal­ tinius. Šiuos metus pavadino „Šventaisiais Metais". Mes, Lietuvos katalikai, šias sukaktu­ ves jau šiek tiek minėjom ir dar minėsim. Tik kaip? Gražu, kai mūsų aikštes puošia kokios nors statulos, kai padaugėja mūsų knygų. Bet ne čia minėjimo esmė. Svarbu, kad minimo didvyrio geros ypatybės būtų {gyvendintos mūsų gyvenime, iš jo pasi­ mokintume. Mes šiais sunkiais laikais, gal būt, neįstengsime pastatyti statulų, baž­ nyčių, išleisti knygų (nors viena kita, rei­ kia tikėtis, atsiras ir jų) Kristaus mirties paminėjimui atminti, bet mūsų pakelėse pastatyti kryžių visi išgalėsime. Tai daug nekaštuoja, o jis savo turiniu bus pui­ kiausias šių šventųjų metų paminklas. Te­ gu jie vėl puošia mūsų laukus, primindami mūsų Išganytojo skaudžią kančią. Beveik jau visi šiemet atlikome reko­ lekcijas. Kiek daug girdėjome pamokslų! Kiek padarėme pasiryžimų! Bet juk tokius pasiryžimus darome kasmet. O ar daug jie mūsų gyvenimą pataisė. Niekas kitas nekaltas, o tik mūsų abejingumas tikėjimo dalykuose, nedrąsa: juk pastebės kiti, kad aš po rekolekcijų doresnis, išjuoks. Už­ Šventųjų Metų pradžia. Šv. Tėvas Pijus XI, atidaręs Sv. Petro bazilikoj miršome pasiryžt kad būsime drąsūs savo Šventąsias Jubiliejaus duris, pradeda malda šventuosius 1900 nuo Kristaus pasiryžimuose. kančios metus. Kitose Rymo bazilikose šv. duris atidarė Sv. Tėvo skirti Šventaisiais metais turėtumėm būti kardinolai — legatai. sąmoningesni. Tebūna aiškiai visiems ži­ noma, kas su Bažnyčia, ir kas be Jos. Arba, arba. Su žinomu priešu lengviau kovoti. O Lie­ Stasius Būdavas tuvoj šiandien daug neaiškumo. Nežinai su kuo turi reikalą. Dėlto kyla jvairūs nesutarimai, nėra vieny­ bės. Nuoširdus krašto kryžiais papuošimas mus su­ Motina nebegrjžta vienys. Šių minčių įgyvendinimas bus geriausias pamink­ Skuba saulė ir nubėga j pakalnę, las mūsų ateičiai. Stud. 5. Gig- čius ir pavasariai nuskamba, vasaros nužydi, grįžta saulė vėl, pavasariai ir vasaros, Per 6.000.000 dolerių išdalino vargšams tik Tavęs, Motut, iš kapo niekas neatlydi... vienų metų bėgyje Šv. Vincento Konferencijos Jungti­ nėse Amerikos Valstybėse. Neatlydi { pakrypusią našlaičių lūšną, 1*475.907 apsilankymus padarė j netur­ kur nulinkusios galvalės beria ašarėlių šimtą, tingųjų namus per vienus metus tie patys Vincento ir virpėdamos rankutės į dangužį tiesias: — broliai Šiaurės Amerikoje. 3.300.000 gerų raitų buvo išdalinta per ap­ kad sugrįžtum Tu, apglėbtum juos, apimtum. silankymus namuose Vincento Draugijos narių. Ligonių globa namuose. Sąjunga vardu Graudūs kryžiai pasvyruoja dar pavėjuj, .Ligonių globa namuose", kurios būstinė Vienoje, per švelnūs diemedžiai dar sulinguoja ir nutyla, paskutinius metus išleido 192.970 šilingų t. y. 270.118 o našlaičių ilgesys vis skubinas į kapą, litų labdaringai ligonių globai. Sąjungos nariai pa­ skubinasi, vėjeliu dejuoja, audruže sukyla. darė 78.139 atskirus aplankymus namuose, kas ypač paminėtina, kad dažnai ligoniai [būdavo sergą užkre­ Tu nutilusi po žemėm, su rankelėm lcryžmais, čiamomis ligomis. o sielelė debesėlin kelias, dangumi nušvinta... Kas norėtų dėl sąjungos veikimo plačiau pasiin- formuoti, tiems adresas: Frau Graefin Wenckheim, Ir negrįši Tu, Motute, jau pas mus negrįši — Wien, IV, Prinz - Eugen - Strasse 18. kur našlaičiai po pasaulį šaltu vėju minta. 276 ŠALTINIS 20 Nr.

Juras Arnas Šaltenis Raupsuotųjų Slėny Novelė

1. Einanti iš katedros minia tegalėjo pasakyti: Sigmas pakėlė galvą ir metė žvilgsni Pro langą — Tai buvo kažkas nepaprasta! į besileidžiančios saulės pažarus danguje. Jis pajuto Taip, tai buvo kažkas nepaprasta, tą juto pats gerklėje smaugiančias ašaras. Kruvinai besileidžianti Sigmas, šluostydamasis kaktą. Jis p?l i ko stovėti* atsi­ saulė nieko jam nepadėjo, ir jis kritęs ant kelių prieš rėmęs didžios katedros kolonos... Jis meldėsi. kampe kybantj Prikryžiuotąjj pravirko. Skaudžiai pra­ Ištuštėjo katedra. Ir tik tuomet Sigmas nulipo virko, vyriška gėla suspaustos krūtinės verksmu ir žemyn. Eidamas iš katedros jis pastebėjo netolimos kančia. nišos kamputy į koloną atsirėmusią moterį. Nepa­ Ant stalo gulėjo jo pradėtos sonatos .Skaistusis žįstamoji buvo puikiai apsirėdžiusi. Valandėlei susi­ gyvenimas" nebaigtas puslapis ir šalę jo telegramos tiko jų akys. Sigmas tegalėjo dar pastebėti, kad ne­ blankas su žodžiais .Motina mirė. Atvažiuok. Tėvas". pažįstamoji buvo labai graži. Drauge su motina j kapus nuėjo visas jo gyveni­ mas, visa jo ateitis. Jaunas, garsėti pradėjęs kompo­ 3. zitorius pasijuto lyg palaužtais sparnais sakalas. Didus Sigmas sėdėjo už piano ir skambino Schuberto ir nelaimingas. Labai nelaimingas, nes gyvenimas pa­ „Ave Maria", kai kažkas tyliai pasibeldė į jo kamba­ liko jam tuščias ir nejaukus. rėlio duris. Kambary stovėjo nepažįstamoji iš ka­ Tėvas? Tėvas niekad jo nesuprato. Prisirišęs prie tedros. tų pilkųjų žemės dulkių, kurias j's užvis daugiau buvo Sigmas pašoko. pamilęs, jis nesuprato jauno sūnaus sielos troškimų. — Išgąsdinau tamstą? — tyliai paklausę viešnia. Motina... Skaistusis jos atsiminimas buvo vienintelis da­ Sigmas paprašė ją sėstis ir tylėdamas laukė, ką bar jo draugas. Ji buvo tokia švelni ir gera. Jautri jos pasakys atvykusi. siela įpylė sūnui muzikos ir aukštų siekimų meilę. — Skambink tamsta... Skambink dar... Ir išmokė mylėti Jj — melancholingąjį Kristų, kurio Sigmas tylėdamas atsisėdo už piano. Iš po jo kančioje Sigmas rasdavo nuolatinio įkvėpimo savo pirštų išėjo gražūs J. S. Bacho „Frūhlings Erwachen" švelniai muzikos kūrybai. garsai. Dabar ji mirė. Ar įstengs Sigmas išsilaikyti, ne- Baigęs jis atsistojo ir vėl klausiamai pažvelgė į įpuolęs visiškan nusimini man, ar beįstengs jis dirbti? atvykusią. Ar beįstengs jis išvengti klaidžiųjų gyvenimo kelių, nuo — Nesistebėk, tamsta... Kai viską tamstai papasa­ kurių iki šiol jį taip rūpestingai saugojo motina? kosiu nesistebėsi... — Kristau ... Kristau... — vaitojo jo kančioje Ir pradėjo pasakoti. suspausta širdis ties kampe pakybusiu Prikryžiuotoju ... Ponia Gracija, turtingo fabrikanto žmona, buvo nelaiminga. Ji nuoširdžiai išpasakojo visą nelemtą sa­ 2. vo gyvenimą. Tėvo glėby ties mirusios motinos karstu Sigmas — Ir noriu tik viena... Noriu nors mažomis va­ išverkė visą gėlą, širdy susikaupusią. Ašaros, tekan­ landėlėmis pabūti pas tamstą, pasiklausyti nuostabios čios per žilus tėvo ūsus priminė jam, kad jis turi būti tamstos muzikos... Neatsisakyk tamsta man šj vie­ dabar tvirtesnis už senelį tėvą, taigi nusiraminęs Sig­ nintelį mano gyvenime malonumą suteikti, nevaryk mas palydėjo kapan visa, kas jam buvo brangiausia .. . manęs tamsta... Grįžęs jis rado kitą telegramą, pranešančią, kad Tai viskas ką ji pasakė. jo neseniai parašyta bažnytinė simfonija bus grojama — Viešpatie, — meldėsi tą vakarą Sigmas, — tai Didžiojoj sostinės katedroj, jis pats kviečiamas diri­ ne aš vienas esu nelaimingas, ne aš vienas trokštu guoti orkestrą. šviesos ir erdvių... — Viešpatie! Garbė ir triumfas artėja! Dėkui O už langų buvo kvapi, nuostabi gegužės mėne­ tau, motin! Vesk mane ir toliau aukštyn ir aukštyn! — sio naktis. Sigmas pajuto sieloj naujų jausmų.,. ekstazėje Sigmas atmetė aukštyn galvą. Jis pasi­ juto galingas. 4. Ir prisiartino jo triumfo diena. Katedrą buvo pri­ sikimšusi žmonių, pačios rinktinės sostinės publikos. Praslinko daug dienų. Sigmas šventė triumfo die­ Ir paėmęs dirigento lazdelę į rankąs, Sigmas pa­ nas, visur jį lydėjo pasisekimai. juto, kad jis turi sparnus, kad jis galingas. Pajuto Tik koncertavo jis dabar ne katedroj, tįk didelė­ keistą jausmą, pažvelgęs į įsmeigusius j jį akis orkes­ se salėse. Ir rašė jau nebe melancholingo Kristaus gar­ trantus. Pakėlęs akis į dangų pro aukštą katedros bei, tik ūžiančio, svaigstančio pasaulio garbei, dangtį sukuždėjo: Ponia Gracija mokėjo jauną. KompQzitQrių supa­ — Tavo vardu ... pradedu! žindinti su nežinomu dar jam gyvenimu. Ponia Gracija Tonų jūra užpylusi katedrą privertė visus joje savo šypsena išmokė jį mylėti ką kitą. esančius pajusti kažką nežemiškai gražaus. Simfoni­ Slinko dienos. jos įspūdis buvo toks stiprus, kad tūkstantinė žmonių Ir jaukiam josios buduare, į kurj Sigmas pirmą minia sustojo alsavusi ir juto, lyg jų kūnus tampytų kartą įžengė baimingai žvalgydamasis, ėjo vakarai,, ifcjp kažkoks mėšlungis... Moterys pajuto baipię, vyrai savaitės. Prie jos bebūdamas Sigmas užmigo vislcą. užhipnotizuoti nepaprastos muzikos jėgos, bijojo ju­ Net mirusią motiną, net melancholingą Kristų.,, dėti, kvėpuoti. Jis gyveno... Gyveno tą gyvenimą, kuriyQ gyyęna Žaibo šuoliais raižė orą Sigmo lazdelė, orkestras, visi pasmerktieji, žengiantieji į mirtį. užmiršęs žemę, žiūrėjo tik, kad nepaleisti nė vieno Sigmas pateko į raupsuotųjų slėnį.,, gesto, ir nutirpusiais pirštais gaudė instrumentų stygas. ŠALTINIS 20 Nr. 277

Ar manot, kad žemiškuoju džiaugsmu galima ilgiau kusiais ligoniais, jis dabar džiaugėsi pigiu, už paskuti­ džiaugtis? nius centus įgyjamu džiaugsmu... Moteris — vampyras trumpiau džiaugėsi Sigmų, Liko kažkur po landynes slankiojąs menininko nei kuriuo kitu vyru.. kompozitoriaus šešėlis... Praėjo savaitės, mėnesiai... Gyvendamas skurdaus pakrikimo dienas Sigmas Koniakas... Vynas.. Tango.. Foxtrotas... Mo- keikė moterj, kuri dėdamasi Švelnia, nelaiminga siela, tery&.. tenorėjo Iš jo iščiulpti gyvos jaunatvės dvasią ir pa to Svaigulys, svaigulys, svaigulys... paspirti koja, kaip jgrjsusj šunj. Ir kartų, sugrįžęs naktj namo, išbadėjęs, suvargęs, 5. jis metė akis į kampe kybantį melancholingą Kristų jr Jei kartais patenkate i paskutinės rūšies didmies­ staiga čio smuklę galite pastebėti kamputy atsisėdusius dar jaunus, bet jau suvargusius žmones, kurie geria, geria, Daug pasauly klaidžioja paklydusių sielų. Ne visi geria... randa kelią, vedantj j išsigelbėjimą. Sigmas gėrė. Pragėrė garbę, pinigus, pragėrė Ir jei kartais sutiktumėt tokj paklydusi keleivį, šviesesnio gyvenimo vilt). nepasmerkit jo, nenusigręžkit nuo jo... Tik parodykit Ir drauge su visais tais, raupsuotųjų slėnin pate­ jam kelią j saulę.

Krikštynos Skinuliuose

Turtingo ūkininko Skinulio namuose šiandien — O kodėl tamsta kovoji prieš gerą šeimą, — didelė viešnagė. Skinulis trečią sūnų krikštija. ne tai juokom, ne tai rimtai pastebėjo daktaras (dak­ J balių Skinulis daug svečių prikvietė. Mat, Ski­ taras buvo Žinomas apylinkėj kaip giliai tikintis žmo­ nulis žmogus gerokai prasimušęs, baigęs keliolika vi­ gus). sokių žemės kursų, turi plačią mieste pažintj. Daugu­ — Ką, tamsta daktare, Šneki, kur tamsta mane mai* miesto ponų iš savo gerai vedamo ūkio nekartą matai kovojant? — gera šeima tautos sveikata, o to­ gabendavo dovanų, šviežienos kuriam prireikus, — ir kie pumpurai tai mūsų ateitis — šnekėjo, supdamas miestą gydytojas, ir mokytojas, ir kunigai visada kreip­ ore besiburzdantj Skinuliuką agronomas. davosi1 j Skinulį. O kada Skinulis bites kopdavo, tai — O ką tamsta pasakysi dėl vakar tilpusio vie­ bičiuiių skaičiuj galėjai matyti pačius stambiausius tiniam mūsų miesto laikrašty straipsnio, kuriame miesto ponus. tamsta giri civilinę moterystę? Jr šiandien krikštynų viešnagėn sugužėjo tiek Svečiai atkreipė j daktaro pastabą dėmesį. Laukė svečių, kad Skinulis iš džiaugsmo tik rankas trynė ir ką pasakys agronomas. kaip beišmanydamas stengėsi. Atvažiavo ir panas dak­ — O tamsta dėl šito. Na čia tai visai kas kita. taras* visų vadinamas „Sausgysle* — mat labai išdžiū­ Civilinės jungtuvės nėra juk šeimai kenksmingos. vęs, — ir apskrities agronomas, gimnazijos kunigas — — (domu, kuo tamsta savo tvirtinimus paremi. kapelionas; krikštatėviu Skinulis net iš Kauno parsi­ Vakarykščiam straipsny tamsta nieko rimto nepasakei. kvietė, savo brolio sūnų, einantj aukštus mokslus. Svečiai visai nutilo. Matyt, paliesta visiems gan Afitiąjį stalą sudarė Skinulio kaimynai — arti­ opus dalykas. Tik vienas Skinulis nesiliovė visus raginęs mieji jikinhikai, namiškiai ir giminaičiai. ragauti, piltis, bandyti, šio to kąsti. Svečiai linksmi- , nosi kaip beįmany­ dami, o linksmintis buvo ko, nes* Skinu- liai mokėjo pasirodyti, Pačiam baliaus jkaršty prasidėjo smagios kal­ bos* kaip paprastai tokiais atvejais geram ūpur užėjus. Apskrities agro­ nomas išsitraukė iš lopšio klykiantį Ski­ nulio naujagimį ir pradėjo šeimininkei ir šeimininkui drožti pra­ kalbą. Daug linkėjo— Skinuiias ko ne iki pat dangaus iškėJė. — Malonu, — šnekėjo agronomas— kai mūsų šeimos taip gausiai* didina Lietu* v05 piliečių ^iles. Gar­ bė gausių šeimynų tėvams! Gera šeima mūsų valstybės pag­ Seserų pranciškonių vedama mokykla Charbine Mandžiūrijoj. rindas. ŠALTINIS 20 Nr.

— Naką,tamsta dak­ tare, per tuos keletą metų jų dar buvo galima iš­ vengti... — pastebėjo agro­ nomas. — Gerai, kad tamsta pats tai pasakei, nes tai ir yra antrasis mano tvirtini­ mas prieš civilinę moterystę. Mes, gydytojai, žino­ me, kad daugiausia prieš dar negimusių vaikų gyvybę kovoja civiliniai vedusieji. Ir labai aišku kodėl. Civili­ niai susituokusią porą var­ gina jkyri išsiskyrimo bai­ mė. Bijodami susilaukti vaikų, kurie išsiskyrimo atvejais yra nemaža sunke­ nybė, jie ir griebiasi įvai­ rių kovos priemonų prieš atsirandančią gyvybę. Taip pat vadinamasis Neo-Mal- Nemunas ties Veliuona. tuzianizmas, tai yra apsiri­ bojimas vaikų kiekiu, taip — jdomu^taip pat, .daktare, išgirst kuo .tamsta pat daugiausia pasekėjų randa civiliniai vedusių tarpe. pasisakai*prieš civilines jungtuves. Gaila, čia neturiu po ranka davinių, kurie ailkiai pa­ — Kuo aš pasisakau, — visai laisvai ėmė dėstyt rodytų, kaip žymiai, civilinei moterystei plečiantis, ma­ savo pažiūras daktaras. Matydamas, kad ypač klauso žėja tose valstybėse gimimų skaičius. Na o žmogžu­ jo antrasis stalas, pridėjo. — Gal nevisiems aišku, dystė, ponai, nežiūrint ar ji pasireiks nutraukimu gy­ apie ką mudu su ponu agronomu susiginčijom? vybės jau suaugusio ar dar tik bepradedančio augti, — Taigi, ne labai, — atsiliepė vienas iš besiedos. man rodos, nė vienas nebandysit teisinti, nekalbant, — Matot, valdžia užsimanė dar šjmet įvesti, taip žinoma, apie tokiais atvejais vedusiųjų daromą savo vadinamą, civilinę metrikaciją, — pasakojo daktaras,— sveikatai žalą. tai yra tokią moterystę, kuri bus duodama ne kunigo — O aš vis tiktai prieš ^daktarą, — jsikiSo nau­ bažnyčioj prie altoriaus, bet pasaulinės valdžios įstaigų. jagimio krikštatėvis studentas.- Civilinė moterystė nega­ Užsimanys kas nors sueit j porą—užteks nueit pas lima sakyti, kad jau taip būtų nevaisinga vaikais. Ne valdininką, kuriam bus tai jstatymo pavesta, pareikšt viena civiliniai vedusi šeima susilaukia nemažiau vaikų čia norą ir jau tam tikru aktu bus sudarytos vedybos. kaip ir bažnytinės šeimos... Užsimanei skirtis — vėl atėjai, pareiškei, kad laisvu — Atleiskit, jeigu aS čia neiškęsiu,—prasitarė ir noru atsiskiri ir jau tu vėl liuosas, gali vesti, gali vėl visą laiką tylėjęs mokytojas. — Man rodos, civilinė iŠ naujo tekėti moterystė labai daug rūpi ir mums, mokytojams, ku­ — Na tai tau ir štukos, —^neiškentė nepareiškęs riems pavesta auklėti jaunąją mūs kartą. Dėl civilinės savo nusistebėjimo pats Skinulis. moterystės esu daug galvojęs, peržiūrėjęs visokių da­ — O dabar aš, atsakydamas ponui agronomui, vinių, kalbančių ir už ir prieš ją ir todėl norėčiau čia iškelsiu keletą tvirtinimų, kurie sveikai galvojantį žmogų pridėti keletą savo pastebėjimų. nustato prieš civilinę moterystę. Aš labai gerai suprantu daktarą ir jo pusėj visiš­ — Tik jau, tamsta daktare, neužimk čia ilgų pa­ ką tiesą. Aš čia tik daugiau pažiūrėsiu akimis moky­ mokslų — juk puotaujame — pastebėjo agronomas. tojo — auklėtojo. Kunigas kapelionas dirstelėjo j agronomą. Maty­ Civilinė moterystė negalėdama tinkamai vaikų damas tačiau, kad tai buvo taip sau be blogos valios auginti savęs nepateisina gimdydama juos, o visiškai pareikšta, tik šyptelėjo. pesmerkia kovodama prieš jų gyvybę. Tai pono dak­ — Už pastabas dėkingas, — pradėjo vėl daktaras. taro tvirtinimas. Aš visu griežtumu pasisakau prieS — Mano gi tvirtinimai prieš civilinę moterystę tokie: civilinę moterystę ir vaikų auklėjimo atžvilgiu. Susi­ Moterystė, bičiuliai, turi savo padarinius — ji gimdo laukti vaikų — tai dar neatsiektas Šeimos tikslas. Juos busimąsias kartas, užtat ji turi būti pastovi, neišar­ iSauklėt, padaryt stipriais kūnu ir dvasia žmonėmis — doma, kad tas būsimąsias kartas galėtų ir išauginti. daug sunkesnis uždavinys už pirmąjį. Civilinė moterystė gi, leisdama vedusiems išsiskirti, Tamstos gerai žinot, kaip sunkus yra vaikų auk­ ardo šitą Šeimos pastovumą iŠ pagrindų. lėjimo darbas, kokios palankios aplinkumos ir kiek Juk mes, bičiuliai, visi labai gerai žinom, kad auklėtojų atsidėjimo jis reikalauja. Civilinės moterystės moterystės gyvenimas ne visada saulėtas, pasitaiko aplinkuma nėra sveika vaiko auklėjimui. Nesveika dėl kartumų, kivirčų, vaidų. Pastovi, iki grabo lentos suri­ to, kad tokia Seimą, palyginus ją su bažnytine, neturi šant! vedusius moterystė, moka tuos kartumus išlyginti, savy tam tikros aukštesnės kilnybės, paSvenčiančios o civilinė moterystė čia plačiausiai atidaro šeimų irimo Visą Šeimos gyvenimą ir sudarančios tą vadinamąją vartus. Matome užsieny — menkas Šeimyninis nesusi­ „naudingąją** auklėjimo aplinkumą. Civilinės Šeimos pratimas jau po keletos metų atveda prie valdininko šiaip ar taip aplinkuma yra daugiau kūniška. Ji neturi stalo išsiskyrimui tūkstančius porų — blogai viens savy tos aukštesnės taip reikalingos auklėtinio sielai kitą pažinę, nesutinką budai, žodžiu, vedybos buvusios dvasios. grynas nesusipratimas. Moters rankose dažnai jau kly­ (Bus daugiau) kia viens du mažyčiai. ŠA L TI N I S 20 Nr. i«MUMfa rittMh 27d Reikšmingos sukaktuves

Be kitų, šiemet jvyksta dar nors mažai garsina­ Kilęs pasaulinis karas dr-jos veikimą sustabdė. mos, bet labai svarbios ir reikšmingos sukaktuvės — „Ginklams žvangant mūzos tyli**. L. K. B. Dr-ja buvo du blaivybės jubiliejai. Šiais metais sueina lygiai 75 m. atgaivinta 1919 m., kai aprimo didžiosios karo ir re­ nuo vysk. M. Valančiaus blaivybės brolijų |slstelglmo voliucijų audros. Jau iš pat pirmųjų dienų L. K. B. ir 25 m., kaip energingai toliau blaivinimo darbą varo D-ja parodė planingą veikimą. Jos darbas diena iš L. K. B. D-ja. Mes blaivininkų judėjimo nemokame dienos augo, stiprėjo. Tiesa, ji dėl piniginių sunkumų įvertinti, j jj žiūrime pro-pirštus, kaip j kokj žaidimą, negali (vykdyti visų užsibrėžtų siekimų, negali taip iš­ nors tas judėjimas tėvynei daug naudingesnis, negu plėtoti veikimo, kaip panašios užsienio organizacijos, kas kitas. kurios gausiai remiamos vyriausybės. Bet vis dėlto daug padaryta. Daug L. K. B. Dr-ja išleido vertingos Vysk. M. Valančiaus blaivybės brolijos priešalkolinės literatūros, leidžia sumaniai redaguojamą Lietuvoje priešalkolinis judėjimas prasidėjo prieš blaivybės ir sveikatos laikraštj „Sargybą", gerai sut­ 75 metus, kada mes neturėjome laisvės, vergavome varkyta „Angelo Sargo" S-ga ir jos laikraštėlis „Žvaigž­ despotiškajam Rusijos caro sostui. Tada buvo ypa­ dutė", įsteigta bealkolinių vynų gamykla Ir t. t. Taip tingi laikai: inteligentų iš savo tarpo neturėjome, o jei pat L. K. B. Dr ja rūpinasi, kad j mokyklas būtų jvesta vienas kitas ir buvo, tai daugiausia prisigėręs rusų priešalkolinės pamokos ir visomis išgalėmis stengiasi ar lenkų dvasios. Liaudis, mūsų tautos atrama, skendo pastatyti alkolikams gydyklą. girtavime ir per tai grėsė nutautėjimas. Reikėjo ją gel­ Baigiant tenka L. K. B. Dr-jai palinkėti, kad ji bėti, vaduoti iš baisios svaigalų vergijos. Ir štai tuo savo veikimą dar labiau išugdytų. Taip pat laikas bevilties metu atsirado vienas pasiryžėlis, kuris, nežiū­ būtų sužinoti visiems tiems, kurie reikšdami dvasinin­ rėdamas nepalankių aplinkybių, pasiaukavo vaduoti kijai neapykantą svaigalus vadina „kleboniška", kad liaudj jš svaigalų vergijos. Tas žmogus buvo vysk. M. blaivybės (kūrėjais ir vienais iš pirmųjų veikėjų yra Valančius, žymiausias mūsų tautinio atgimimo žadin­ dvasininkija. tojas. Jis jsteigė blaivybės brolijas, pirmas pradėjo 5/. Daunys kovą su svaigalais, dėl to jis ir vadinamas Lietuvos blaivininkų žvaigžde. Vysk. M. Valančius Lietuvos blai­ vinimui pavartojo visas galimas priemones. Apie blai­ vybę rašė knygeles, ragino žodžiu, ganytojiškais laiš­ Bažnyčia Ir talkos pastangos. Nuo 21 kais, kurių blaivinimo reikalams parašė 20. Darbo iki 23 balandžio Prancūzijos katalikiškas jaunimas rin­ vaisiai tikrai buvo nepaprasti. Per trumpą laiką Kauno kosi j suvažiavimą Lijone apsvarstyti „krikščioniškos vyskupijoj blaivininkų skaičius siekė 83% visų gyven­ taikos supratimą". Trys kardinolai ir 30 vyskupų tojų, kitose vietose buvo kiek mažiau. buvo pasižadėję dalyvauti. Pasaulio katalikai susirū­ Priešalkolinis judėjimas baisiai nepatiko žydams, pinę palaikyti taiką. kurie iš girtavimo turėdavo gražaus pel­ no. Jie kreipėsi j Rusijos vyriausybę, kad blaivininkus paspaustų. Kadangi blaivumas kelia tautos sąmonę, tai rusų valdžia, kuri labai norėjo lietuvius nu­ tautinti, blaivybės brolijų nemėgo. 1859 m. jos buvo uždarytos, bet dar smarkiai nespaudžiant jos veikė. Tik 1864 m. iš­ leistas naujas ir griežtas jsakymas blaivy­ bės brolijas pasmaugė. t.L. K. B. Dr-Ja*;; Revoliucinis judėjimas prieš carą visoje Rusijoje 1903 m. ir pralaimėtas karas su Japonija 1904—5 m , carui šiek tiek apdaužė sprandą, ir jis pasidarė nuo­ laidesnis. To pasėka — atgavome spau­ dą. Toliau — Lietuvoje atgijo ir prieš­ alkolinis judėjimas. 1908 m. balandžio mėn. 3 d. Kaune kunigų būrelis įkūrė L. K, B. Draugiją. Pirmąją valdybą suda­ rė: Žemaičių vyskupo padėjėjas Cirtautas, kun. P. Dogelis, kun. M. Bikinas ir kiti. Tuojau buvo pradėta steigti skyriai pro­ vincijoje, o jau 1909 m. vasario mėn. 24 d. jvyko pirmas L. K. B. Draugijos skyrių atstovų suvažiavimas. Rusų vy­ riausybė ir dabar j atgijusj priešalkollnj judėjimą žiūrėjo nepalankiai. Nors ir są­ lygos buvo sunkios, bet pasiaukojusi žmonių dėka, kaip kun. Marma ir kitų, blaivinimo darbas ėjo sparčiai ir 1914 m. pradžioje L. K. B. D-ja jau turėjo per Didžiulis karstai. Indijos Šachas ;Dshaham pastatė iŠ balto marmuro tau Ir žmonai šešioliktame šimtmetyje Sj gražųjj karatą Agro), Tadak 60.000 narių. Mahal mieste. Indijonai gerbia savo bočių kapus. 280 1 ' ' r'"r r' ' ' ' "ll11"^* ======: ŠALTINIS 20 Nr.

renka šešiems metams Vienuolijos Generolą, jo tarybą Klausimai ir atsakymai ir provincijoms provincijolus. Klausimas. Ar laukuos dirbant, arba kur einant Klausimas. Ką reiškia žodis kompletai? ar galima melstis su kepure, ar reikia nusiimti? Kokios ten maldos kalbama? K. L iš Jurbarko J. O. B. Atsakymas. Ko m pieta yra paskutinė kuni­ Atsakymas. Galima, nes malda yra minties giškų poterių dalis. Žodis paimtas iš lotynų kalbos — ir širdies pakėlimas j Dievą. Kepurė maldai nekliudo. complere t. y. pabaigti. Kaip aušrine pradedami kas­ Klausi m a s. Kodėl leido Dievas žmogui nusi­ dieniniai Bažnyčios poteriai, taip ko m pieta jie baigiami. dėti? Juk jis visagalis? y. G. B Kompleta yra Bažnyčios vakaro .malda — viena gra­ Atsakymas. Taip, Dievas visagalis. Dievas žiausių. Joj būna trumpa ištrauka iš šv. Petro I laiško, sukūrė žmogų protingą, laisvą nemarią sielą ir pas­ visuotinoji išpažintis, 4, 90 ir 133 psalmės, šv. Griga­ kyrė amžiną laimę. Bet ar žmogus tos laimės panorės, liaus Didžiojo himnas, Simeono giesmė ir baigiasi turėjo pats apsispręsti. Jei pirmieji žmonės būtų klausę malda j šv. Dievo Motiną. Dievo, o ne velnio, — nebūtų nusidėję. Nors Dievas Klausimas. Ar yra apkalba, jei pastebėjusi visagalis, bet savo visagalybę it susiaurino, leisdamas draugės blogą elgesį, ar blogas būdo ypatybes kitai pačiam žmogui pasirinkti laisva valia Dievo klausyt, apie tai pasakau. P. K. Jj mylėt ir Jam tarnaut, ar nuo Jo nutolti. Kas ką Atsakymas. Taip. Tamsta apkalbi savo draugę. pasirenka, tą turi amžinai. Jei pasakotum jos gerus darbus ir geras ypatybes — Klausimas. Kokios nuodėmės vadinamos kas­ nebūtų apkalbos nei nusikaltimo artimo meilei. dieninės? P. /C. Klausimas. Koks yra adresas amerikiečio Atsakymas. Kasdieninės nuodėmės, — tai kun. Ig. Albavičiaus? VL Dunojus maži nusikaltimai. Kadangi tos mažos, arba atleidžia­ mosios nuodėmės beveik kasdien kartojasi, tai jos Atsakymas. 717 W. 18 st. Chicago, 111. ir praminta kasdieninėmis. Sunkios, mirtinos nuodė­ U. S. A. Klausimas. Aš turiu svetimomis kalbomis mės, nors būtų kasdien kartojamos, jos nevadinamos 44 kasdieninėmis. smulkių raštų. Ar gali „Šaltinio redakcija juos išversti Klausimas. Kiek kaštuotų „Šaltiny14 jdėti į lietuvių kalbą ir kiek kaštuotų? VL Dunojus skelbimas, kuris susidės iš 12 15 žodžių? Atsakymas. „Šaltinio44 redaktoriai moka įvai­ VI. Dunojus rias svetimas kalbas, bet Tamsta nepasakei kokiomis Atsakymas. Pagarsinimų vertė skaitoma ne minimi raštai rašyti. Be to, „Šaltinio" redakcija darbo žodžiais, o kiek užima vietos. Ir dviem žodžiais gali­ tur gana; vertimais neužsiimam, nebent kas tinka „Šal­ ma užpildyti puslapį. Paprastomis raidėmis dvi eilutės tiniui'4. Geriau padarysite radę studentą vertėją. per vieną skiltį pločio su pagražinimais kaštuoja apie Klausimas. Dėlko Bažnyčia įsako melstis j 3 litus. Galima atsiųsti pašto ženklais. šventuosius, juk Dievas yra vienas ir jsakė negarbinti Klausimas. Kur eina po mirties klaidatikiai? stabų. Ko reikia klausyti ar Šv. Rašto ar Bažnyčios? V L Algimantas Degantis Atsakymas. Blogos valios klaidatikiai po Atsakymas. Tamsta statai 3 klausimas: 1) mirties eina j amžinąsias bausmes, nes Jėzus pasakė Bažnyčia jsakanti melstis j šventuosius, 2) šventieji „kas gi netiki, tas jau pasmerktas, nes netiki j vien- 44 yra stabai, 3) Bažnyčia sugadinusi Dievo įsakymą. gimusiojo Dievo Sūnaus vardą (Jon. 3,18). Visa Tamstos klaida, kad įsivaizdini šventuosius die­ Klausimas. Kodėl šv. Povilas vadinamas vaičiais, stabais. Nieko panašaus. Dievas buvo ir pasi­ apaštalu? Juk jis įtikėjo po Kristaus mirties. liko vienas švč. Trejybėje. Šventieji — žmonės, kilniais V. Algimantas darbais patekę j dangų. Jų garbę pats Dievas pareiškia Atsakymas. Žodis — apaštalas yra imtasis nepaprastais ženklais. Bažnyčia Dievą garbina, o šven­ graikų kalbos apostolos. Reiškia — pasiuntinys Jėzus tųjų prašo maldų. Tamsta suklydai, klaidingai aiškin­ Kristus išrinko 12 mokinių ir juos praminė apaštalais, damas Šv. Raštą. Klausyk Bažnyčios. Neklysi. savo pasiuntiniais. Šv. Povilas įtikėjo j Kristų ir jis Klausimas. Ar jau yra išspausdinta knyga gavo pasiuntinybę skelbti tautoms Kristų. Taip pat po apie a. a. arkiv. Jurgį Matulevičių? /f. J. B. Kristaus prisikėlimo j Judo I sk ar i joto vietą buvo iš­ rinktas apaštalu Motiejus „ir jis buvo priskaitytas prie Atsakymas. Iki šiol nepabaigėm, nes pasku­ vienuoliko apaštalų ' (Ap. Darbai 1,26). tines korektūras (pataisoms daryti lapus) turime siųsti Netiesiogine prasme apaštalais vadiname visus į Ryma ir dėl to labai susivėlinom. tuos, kurie padeda platinti Bažnyčiai tikėjimą, Dievo Klausimas. Ką reiškia žodis adoracija? pažinimą ir meilę žmonėse. Iš čia kilo pasauliečių /C. L. iš Jurbarko apaštalavimas, maldos apaštalavimas ir pan. Atsakymas. Adoracija yra lotyniškas žodis. Klausimas. Kodėl lotynų apeigų kunigai skuta Reiškia pagarbą, garbinimą. Bažnyčioj tas žodis reiškia barzdas, o rytų apeigų neskuta? švč. Sakramento viešą garbinimą giesmėmis, maldomis. V. Algimantas Klausimas. Aš einu keturis kartus j metus Atsakymas. Ne visi lotynų apeigų kunigai išpažinties, o kiti eina kas mėnuo. Kurie geriau skutasi ir ne visi rytų apeigų kunigai augina barzdas. darome? /O L iš Jurbarko Barzda — yra drausmės ir papročių dalykas. Barzda Atsakymas. Kas eina išpažinties kas mėnuo nekeičia tikėjimo, nei jį papildo. Misijonieriai stabmel­ geriau daro už tuos, kurie metuose Atgailos sakra­ džių šalyse% dažniausiai nešioja barzdas, nes tengimių mentu nudojasi keturis kartus, nes tris kart dainiau barzdos branginamos, — jos jiems neauga tokios gau­ savo sielą apvalo nuo netobulybių, klaidų ir nusikal* sios kaip Europos vyrams. timų, tris kart dažniau pareiškia savo meilę Išgany­ Klausimas. Kas renka Marijonų Vienuolijos tojui ir jie gauna tris kart daugiau nuopelnų: Jei vi' generolą? V. Algimantas šame kitame butų lygūs, bet šiuo atžvilgiu tris kart Atsakymas. Visų Marijonų įgaliotinių susi­ daugiau pelnę, jie ir danguje turės tris kart didesnę rinkimas Ryme, vadinamas — Generalinė Kapitula, laimę. ŠALTINIS 20 Nr. 281

Katiliai (Griškabūdžio v.) — Vietos šauliai ir policija susirūpinus išaiškinti įvairios žinios vagilius, kurie kaime nuolat smulkius daiktus vaginėja. — Apsišvietę ūkininkai pasišneka apie vidaus ir užsienių politiką. Qr«2liklal. Gerb mokyt. J. Liutkevičiaus dė­ — Vėlybas pavasaris baugina ūkininkus, nors ka vietos mokykloj veikia 5-sai skyrius. Juo džiau­ žiemkenčiai ir dobilai geri. J, liiroči giasi mokiniai ir jų tėvai. Kadangi mokykloj atsiran­ \Qražltklai. .Pavasario" vyrų ir mergaičių da beturčių mokinių, — jų naudai, knygoms pirkt, ruo kuopos veikia labai gerai. Kas mėnuo turi naudingus šiam) vakarėliai. Už tą veiklą visi žmonės dėkingi susirinkimus. Švaisto reikalus rimtai. Turi knygyną. gerbiamam mokytojui. Viktorijos Žiedas Rūpinasi apšvieta. Pas juos susibūręs visas dailusis Pajevonys. Seniai buvo, praėjo, bet kaip jaunimas. šiandien visi atsimena Šv. Metų pradžią mūsų bažny­ Bal 23 d. Gražiškių angelaičiai turėjo susirinki­ mą, įdomią jiems paskaitą laikė V. Žebertavičius čioj. Šv. Juozapo dienoj buvo rekolekcijos. Visa pa­ 4 rapija susirinko. Organizacijos tvarkoj eina prie Die­ „Angelaičiai negeria alkolio ir nerūko *. vo Stalo. Šimtai širdžių susikaupę maldoj dėkoja ir V. Vasiliauskas garbina V. Jėzų Švč. Sakramente. JspOdinga, didi die­ Eltliklal (Gražiškių v.). Kaimas turi nemaža na. Esam labai dėkingi gerb. kun. dekanui Sakevi- gražaus jaunimo, tik gaila — katalikiškas jaunimas iš- čiui ir kun. Ruseckui už jų vargą, triūsą ir pamoky­ siskirstęs j tris grupes, tarp savęs nesutinka. Vieni mus. Viktorijos Žiedas linksta j Miskvą, kiti kitur. Bet rimtesnieji organizuo­ jasi j nPavasarį" V. Vasiliauskas Brazavas (Kalvarijos v.). Išsikėlus veikles­ GrauZInlal (Gražiškių v). Kai kurie ūkininkai niems kitur gyventi, apmirė čia katalikiškas veikimas. neteko bulvių — pavasarį sušalo, o kai kurie, pasėję Jaunieji pradeda nerimaut, pastot kelią praeiviams ir peranksli vasarojų, susilaukė sniego ir javai nedygsta. pan. Oėda tėvam?, kurie nesudraudžia savo vaikų nuo V. Vasiliauskas blogų darbų. * Šermukšnis Vygrellal (Gražiškių v.). Vygreliai turi pieninę. Pajevonys (Vilkaviškio). Žmonės labai pa­ Ūkininkai ja patenkinti. Sunkiu laiku ūkininkui pienas tenkinti gerb. kun. K. Rusecko bažnytine veikla. Tai ateina į pagalbą, nes jau beveik nieko neturi ką pasireiškė ypač Gavėnios metu. Nors kunigas būdavo parduotų. V. Vasiliauskas labai nuvargęs, ilgai išpažinčių klausęs, bet stacijas Pagrūdal (Seinų). Kaimo kapai apleisti, apšepę, eidavo kartu su žmonėmis ir po Graudžių Verksmų gyvulių mindžiojami Tikrai, kaimas negali tikėtis, kad pasakydavo pakeliančius sielą pamokslus. Sugrįžo mirusieji jų bočiai prašytų ainiams Dievo palaimos už prieškariniai laikai, kai čia darbavosi kun. Šeške­ savo poilsio vietos išniekinimą. O nesunku būtų ap­ vičius. Zylė tverti, aptaisyti kapus. Pavasaris. Pasitarę pagerbkite savo tėvus ir bočius. Deimantas Slamal (Sintautų v.). Sis mažas pamirštas kam­ S. Kalvarija. Bal. 30 d. vietos „Pav." kuopa pelis visai prarūgo, — katalikiškų organizacijų nėr, turėjo susirinkimą. Jis įvyko pirmu kart naujoj para­ jaunieji zylioja, o palaidoji spauda ardo žmonėse ti­ pijos salėj. Narių ir prijaučiančių atsilankė į 300. kėjimą. Kad nuobodulį nuvarius, stambesnieji eina Gerb. kun. Tumosa skaitė paskaitą apie Fridriką Oza- pakortuot pas „Marę14. Ten negeroves pamiršta kol namą. Ji buvo įdomi. V Paškevičius pasakė juokingą neprasllošia. Ne tuo keliu einam j laikiną ir amžiną monologą „Kaip aš j vyrus išsimušiau**. Pavasarininkai gerovę. y. Biročė gražiai veikia. Gluosnio Šakelė Liubavas (Marijampolės). Liubave traktierių nėr, o girtų daug. Reiškia, yra alkolio šaltiniai, kurių nepajėgia susekti nė policija. Alkolio pardavėjai ima 8 litus už degtinės butelį ir gerai verčiasi. Tik jiems galėčiau patarti mest tą nedorą amatą. V. Vasiliauskas

Ii Plungės — Atvelykį angelaičiai turėjo dideles iškilmes—vėliavos pašventinimą. Ją paš­ ventino gerb. kan. Pukys, pasakė gražų pa­ mokslą, atlaikė šv. Mišias. Prie bendrosios Komunijos ėjo apie 480. Per Mišias pa­ tys vaikučiai gražiai pagiedojo. Po pamaldų dideliame susirinkime vė­ liavos kūmai ir garbės prezidijumo nariai sveikino angelaičius, džiaugėsi jų gražiais darbais. Uolesnieji buvo pakelti į aukštes­ nius pulke laipsnius. Patys vaikai parodė keletą gražių gyvų paveikslų, suvaidino „Angelaičiai j Vilniui" „Tinginį ir kt. Mer­ gaitės pašoko, padeklamavo. Vaikučiai ir Amerikos .cepelinas*1. Neseniai žuvo J. A. Valstybių didžiulis orlaivis ų tėveliai dėkoja gerb. kun. A. Paukščiui, „Akron". Bet jo vietą užims dar didesnis, „Macon*. Jo dydį galimi euris nesigaili laiko nei lėšų vaikučių naudai, įsivaizduot, palyginus su žmonėmis stovinčiais šalia jo. 282 • ======^^ ŠALTINIS 20 Mr.

— Bal. 23 d. L. K. Moterų susirinkime vietos j Raguvą. Bet čia a. a, kun. Povilo sveikata visai su­ klierikas turėjo paskaitą apie vaiko sielos auklėjimą. nyko, s. m. kovo 6 d. vyskupas davė vienų metų Moterys pasitarė busimo Kaune kongreso reikalu. Žada atostogas ir pasitraukė iš užimamos vietos. dalyvauti parodoj su savo žemaitiškais gražiais rank­ P f A. a. kun. Povilas Burkus kurj laiką gydėsi darbiais. Kaune Sv. Luko ligoninėje. Pasijutęs geriau, sugrjžo — Bal, 30 d. jvyko bendras vyrų ir mergaičių pas seserj j Linkuvą. Bet jo sveikata vis menkėjo ir pavasarininkų kuopų susirinkimas. P. Piktužis skaitė menkėjo... Balandžio 10 d. visai nusilpo. Tada buvo paskaitą: „Modernus jaunuolis". Ugningai kalbėjo kun. nuvežtas j Joniškėlio ligoninę, o rytojaus dieną ten A. Paukštys. |stojo daug naujų narių Nutarta Švęst pat ir mirė. Balandžio 12 d. rytą daug linkuviečių, 15 m. Plungės „Pavasario" sukaktuves. Jų metu bus bažnytinė procesija ir organizacijos su savo vėliavo­ paroda, dainų ir sporto Šventė. Ta proga bus pasta- mis pasitiko velionies kūną, atvežtą iš Joniškėlio. tyta gražus Švč. Jėzaus Širdies paminklas. Tam reikalui Balandžio 14 d. buvo iškilmingos laidotuvės. aukos plaukia. Jaunimas susipratęs, kilnus ir veiklus. A. a. kun. Povilą Burkų palydėjo j amžinosios ramy­ Kitiems pavyzdys. /C. Vik. bės vietelę: ateitininkai su savo vėliava ir vainikais, Vaižganto mirties minėjimas pavasarininkai, Sauliai ir daugybė žmonių, nes visi nepaprastai jj buvo pamilę, todėl susirinko bent ati­ Jurbarkas. Kai pirmi dr. kan. Tumo-Vaižganto duoti jam paskutinj patarnavimą. Su velioniu atsisvei­ mirties aidai suskambėjo Jurbarko padangėj, suplevė­ kindami kalbėjo: kapelionas kun. A. Grigaliūnas, stud. savo gedulu sujuostos vėliavos ir liūdnai suaidėjo varpai. A. Viskupaitis, p. P. Garšva, mok. K. Makrickas, stud. Pirmadieni, gegužės 1 d., gimnazija, pagerbdama A. Misevičius, atsisveikino ir moksleiviai. veteraną, surengė kuklų, viešą paminėjimą. Rytą baž­ Ilsėkis, brangus Dvasios Vade, pas Kristui nyčioj buvo atlaikytos atitinkamos pamaldos, kurių Rimvydas metu griežė gimnazijos dūdų orkestras. Pamaldose dalyvavo organizuotai gimnazija ir pradžios mokykla Ii Panevėžio ir Šiaip pavienių asmenų. — Antrą Velykų dieną Katedros socialio būrelio Po pamaldų, gimnazijos salėj jvyko kun. J. Bi- pavasarininkai suruošė neturtingiems vaikučiams pietus. kino, Jurbarko klebono ir gimn. direk. M. Kviklio Iš ryto Katedroj 8 vai. išklausė Sv. MiSių, Pamokslė­ lį pasakė kun. Žitkevičius. Vaikučiai per MiSias giedojo paskaitos. Kun. J. Bikinas trumpai nurodė Vaižganto - - biografiją, jo darbus ir siekimus, p. Kviklys, daugiau „Pulkim ant kelių , „Garbinkime Švč. Sakramentą ir kalbėjo kaip apie rašytoją ir kartu jo troškimus. Mi­ kitas giesmes. nėjimas baigėsi velionies garbei tautos himnu. Po mišių K. V. C. salėj pavalgydinta 200 vaikų. P. Antanaitis Per pietus juos linksmino kun. Deksnio vedamas an­ Gaurė (Tauragės). Seniau buvę komunistų gelaičių choras. Pavalgius, jvyko deklamatorių konkur­ draugai ir garsaus komunistinio sukilimo Tauragėj sas. Jame dalyvavo 58 vaikai. Visi gavo dovanas. Pir­ pataikūnai, susispietę j kai kurias tautines organiza­ mas dovanas laimėjo Janina Lukoševičiūtė ir Jonas Rymėnas. Visiems vaikučiams padalinta 130 egz. gies- cijas, toliau varo ardymo darbą. Jie žino, ilgapeisių - - - pamokyti, kai žmonės nustos tikėjimo ir doros, visi mynėlių, daug „Šaltinėlių , „Šaltinio , „Pan. Balso . bus jiems lygūs komunistai. Jų tarpe eina lenktynės, Visi patenkinti. Pažaidus, baigta iSkilmės malda ir Tautos himnu. J. D. kuris labiau išjuoks kunigą, Bažnyčios apeigas, kata­ - likiškus papročius. Tamsybės apaštalai už degtinės — Bal. 16. „Saulės salėj L. K. Moterų skyrius gurkšnj ir porą saujų litų sielą komunistams pardavę, suruoSė beturčiams ir vargšams pietus. Jų buvo 150. nori parduoti jiems visus katalikus. Tai daugiausia elgetos. Po pietų angelaičiai suvaidino Bet katalikai pradeda pažinti avies kaily įlindu­ kelis vaizdelius, o pavasarininkės pagiedojo ir padai­ navo. sius vilkus. Ką daryt? Nepriimkim jų j savo tarpą, - pasišalinkim, jei negalim jų prašalinti. — Bal. 17 d. „Saulės salėj įvyko Blaivybės D-jos M vakaras. Gerai vaidino 2 v. komediją „Nepametęs ne­ Bal. 23 d. įvykusiame jaunimo „Pav. susirinki­ - me klier. A. S. tą reikalą pabrėžė. Būkime visur drą­ ieškok . Gaila, kad j vakarą atėjo neblaivių žmonių. sūs katalikai. Tikėjimo judošiams nesiduokime jodi­ — Šv. Vincento a Paulo Dr-ja ruoSia vakarą. Bus gegužės pabaigoj. Vaidins Katedros pavasarininkai 5 v. nėti. Neskaitykim jų rašytus įvairiuos „Balsuos" - dramą „Savanoriai . pliauškynes, o platinkim su dviguba jėga katalikiškas - - - knygas, laikraščius. Juk negalim snaust, kai komunis­ — Panevėžio „Pasauly , „Sirenoj ir Jluzfjoj tai pašonėj pragarą rengia. Gelbėkime tuos, kurie ne­ nusikalstama prieS viešą dorovingumą, rodant plikus— suspėjo sugest, nustot tikėję. Tai bus mūs geriausias nuogus žmones. Argi kinams nėr doros {statymų? atsakymas kipšo pasiuntiniams. Gauriečiai nenori būt J D. atsimetėlių vergai. Vietinis Gruzdžiai — Bal. 23 d. jvyko Katalikų Veikimo Gruzdžių A. a. kun. Povilas Burkus skyriaus susirinkimas. Paskaitą „Civilė metrikacija- 1933 m. balandžio 11 d. mirė jaunas, galingos laikė p. GaSčiūnienė. Nutarta praSyti p. Min. pirmi­ dvasios kunigas Povilas Burkus. Kun. Povilas buvo ninkas sulaikyti tą žalingą katalikams (statymo suma­ tiktai pradėjęs gyventi... nymą. Povilas Burkus gimė 1906 met. Norių kaime, — ISrinkta nauja K. V. C. skyriaus valdyba: pir­ Vaškų valsč., Biržų apskr. Jo tėvai buvo neturtingi, mininku kun. J. Povilaitis, vicep. K. Kigas, sekr. — vargingai gyveno. Jis turėjo du brolius ir tris sesutes. K. Pampikas, knygininke p. GaSčiūnienė ir kasin. P. Kibildis. Povilas pradžioj mokėsi Skrebotiškio pradžios mo­ - kykloj. Ją baigęs įstojo j Linkuvos gimnaziją. Baigęs — Šiemet sueina 10 metų Gruzdžių „Pavasario 6 klases išvažiuoja j Kauno kunigų seminariją. Ją kuopai. Manoma sušaukti kongrese!}. Valdyba gyvai baigęs ir tapo iSSvęstas kunigu 1931 met. 1931 met. veikia. Dabar pavasarininkams vadovauja pirm. kun. birželio mėn. 21 d. Linkuvos bažnyčioje atlaikė pir­ J. Povilaitis, vicepirm. St. Orvydas, sekr. —A. Petraitytė, mąsias šv. Mišias. Po to buvo paskirtas kamendoriu knyg. — Aid. Jankevičiūtė ir kasin. B. Gedminas, Leliūnuose. IS ten po metų didelio darbo persikelia (Korespondencijų tęsinys virielio 3 pusi) ŠALTINIS 20 Nr. 283

— Geg. 15 d, Valstybės Teatre bus „Dainos** Fš Kauno dr-jos choro didelis koncertas Vytauto Didžiojo mu­ ziejaus naudai, — Geg. 4 d. mirė Saliamonas Banaitis, didis — (vykusiame Bandorių km. Žagarės v. užpuo­ tautinio judėjimo žadintojas, spaudos platintojas ir lime ir pašovlme Rakštytės įtariami raudonieji komu­ leidėjas. nistai, Aiškinama, bene bus kerštas. — Kariuomenės teismas geg. 3 d, svarstė 3 Jo­ — Kun, M. Krupavičius „Ryte14 nurodo, jog a, a. navos žmogžudžių bylą, visi kaltais prisipažino. Nu­ kan. J. Tumas—Vaižgantas esąs faktinas lietuviškosios teisti kalėti sunkių darbų kalėjime Iki gyvos galvos. krikščionių demokratijos (kūrėjas ir kad tautininkų — Valstybės Opera vieSės Klaipėdoj 26—31 geg. d. partijai nepriklausęs. -— Serga kanauninkas P. Dogelis. — Lietuvos socialdemokratai skyla. Senesnieji — Lietuvos vyriausybė pasiūlė Latvijai ir Estijai nesuteikia su studentų „Žaizdru", jaunimas nepaten­ peržiūrėti ir pakeisti prekybinių sutarčių prekių sąrašus, kintas soc-demokratų programa. kurioms teikiamos muitų lengvatos. — Iš Rygos j Kauną atvyko Belgijos pasiuntinys — Pereitais metais už uogavimą, grybavimą, rie- ir bandys ginti Kauno elektros stotj. Visuomenė nu­ Sutavimą valdžia gavo 24,565 litus pajamų. siramino, paskelbus valdžiai privalomą elektrai kainą — Medžiotojų draugijos Kauno skyrius nupirko 82 c. už kwh. šviesai ir 40 c. už kvvh. jėgos. 17 fazanų (laukinių vistų) ir per Jūros miškų adminis­ — Iš jvairių valstybinių (staigų bus atleisti nuo tar­ traciją paleido juos j laisvę. nybos visi svetimšaliai. Jų esą j 30 žmonių. — Žemės ūkio ministerijoj buvo pasitarimas — Tautininkai jkūrė socialinių ir politinių mokslų kaip sudoroti eglės žieve ir pušies kelmus, apdirbant institutą. juos cheminiu būdu. Pirmuoju reikalu rūpinsis doc. — Valstybės biudžetui suvesti iš valdininkų bus Jucaitis, antruoju p. Kripas. paimta S% daugiau, negu buvo pirmiau paskelbta. — Kaunas puošiasi; gatvėse prisodinta liepaičių. — Vokietijoj, Ulme, raginama moteris nerūkyt. Tvarkomas sodas ir Vytauto parkas. Būtų gera, kad Lietuvoj ir moterys ir vyrai mestų rūkę — J. Kriaučiūnas pataria sporto mėgėjams „rip­ Mūsų prabočiai nerūkė. Tikri lietuviai nerūko. ką" vadinti senu lietuviškku žodžiu — ritinis. — Priešgaisrinė savaitė nukelta j birželio 4—11 d. — Per pirmuosius 3 šių metų mėnesius Klai­ — Prof. Volteris išvažiavo j Rokų km. (A Pa pėdos krašte sugauta 455,125 kilgr. jvairlos žuvies už nemunės vai.) senovės liekanų apžiūrėti. 158,924 lt. t. y. 113,440 klg. daugiau negu pereitais metais tais pat mėnesiais. — Garlaiviai šiemet nekonkuruos. Jų plaukimas, keleivių pervežimas, kainos bus nustatytos jstatymo Iš Marijampolės keliu. — Viešėję Kaune ir Klaipėdoj Latvijos geležin­ kelių direktoriai išvyko namo. I Dėl a. a. MARYTĖS LINKEVIČIŪTĖS — Botanikos sodas gavo iš Jeruzolimos univer­ I mirties jos liūdintiems Tėveliams reiškia siteto laišką, kuriame prašoma pasiųsti Lietuvos augalų I širdingą užuojautą pratybų darbams. I L. K. M. D. Marijampolei Rajono Valdyba — P. A. Gricius, nusakydamas didelius Tumo- Vaižganto nuopelnus, vadina ij legenda, t. y. pasaka, kuri seniai pradėjo kurtis ir jos kūrimosi galo nema­ — Kan. J. Tumo - Vaižganto laidojimo dieną tyt. Iš čia esant Vaižganto amžinoji gyvybė. Matyt, visa Marijonų gimnazija ir kiti moksleiviai dalyvavo rašėjas iš skausmo pamiršo tikrovę. gedulo pamaldose bažnyčioje. — Visas Kaunas nusilenkė didžiam tautos vyrui — J. M, kun. dr. J. Totoraitis Marijonų Provin­ kan. J. Tumui-Vaižgantui. Laikinai palaidotas Kauno cijolas, dalyvavo Vaižganto laidotuvėse kartu su gerb. bazilikos kriptoj, dalyvaujant Bažnyčios ir Valstybės kun. P. Andziulių. vyriausybėms bei tūkstančiams žmonių. — Geg. 6 d, gimnazijų abiturijantai, baigdami — Valstybės biudžeto tikrinimo komisija pasiūlė mokslą ir besiruošdami j išleidžiamuosius kvotimus, visoms jstaigoms sumažinti išlaidas. turėjo ryte pamaldas bažnyčioj, bendrą Komuniją. — Žemės ūkio sąskaitybos biuras praneša, jog Pamokslėlj pasakė kun. K. Matulaitis. esamose sąlygose mūsų žemės ūkis duoda nuostolių — Geg. 7 d. Marijonų jstaigas, biblioteką ir t. t. ūkininkui apie 1 litą nuo ha., neskaitant %% už mo-apžiūrėjo bibliotekorių draugijos ekskursija iš Kauno. kėtikas skolas. — „Šaltinio* ekskursija j Tarptautinę Parodą Či­ —- Namų savininkams jsakyta uždaryti tarp 22 vai. kagon tikrai jvyks. Jau laikas ekskursantams išsiimti ir 5 vai. ryto išorines namų duris, vartus. Kenčia užsienio pasus ir gauti Amerikos Konsulo vizą. nepatogumus nuomininkai. Ožtat nurimo gatvės. — Motinos diena paminėta Marijampolėj tikrai — Lietuvoj kurortais — gydymosi ir pasilsio nepaprastai. Kun. Balsys skaitė Motinoms pagerbti vietomis — pripažinta: Anykščiai, A. Panemunė, Ber­ paskaitą: „Motina1*; buvo suvaidinta 5 v. drama čiūnai, Nimerzatė, Birštonas, Giruliai, Juodkrantė, Kark­ „Nerami sąžinė" etc. Jaudinosi pilna Marijonų salė lininkai, Kintai, Klaipėda, Kulautuva, Melneragė, Nida, iki ašarų. Palanga, Pervalka, Pivonija, Preila, Rusnė, Smardonė, — Patašinėj angelaičiai atviram ore turėjo gražų Smiltynė ir Zarasai. scenos vaizdelį, pagerbė savo tėvelius. — Miškų departamentas nutarė atleisti iš tarnybos — Miesto sode statomas gražus pavilionas. So­ visus svetimšalius valdininkus. Jis pardavė faneros fabri­ das sutvarkytas, padarytos takų tvorelės, pagražintas. kui Klaipėdoj 10.000 ktm. miško medžiagos po 40 Tai darbštaus miesto burmistro p. Mauruko darbų litų ktm. vaisiai. — Užsienių Reikalų Ministerija kviečia atsiliepti — Gegužės 7 d. Marijampolėj jvyko tarp „Sau­ mirusio Amerikoje Jono Tamulio giminėms, Jis lio* ir Kauno „Tauro*1 futbolo rungtynės. Baigėsi gyvenęs Mateikių km. Kelmės v., Raseinių ap. 3 :1 „Šaulio** naudai. 284 ŠALTINIS 20 Kr.

Vokietija nerimsta. Jos viduj eina bekraujė revoliu­ Žinios iš svetur cija. Hitleris nušlavė komunistus, dabar pasiėmė iš šaknų iš­ rauti socialdemokratų jtaką. Tuo tikslu panaikino profesines Sovietų Rusijos karas su Japonija, atrodė, neiš* sąjungas. Jos turėjo per 4 milijonus narių ir tarnavo socia­ vengiamas. Iš Harbino praneša, jog Mandžiūrijos valdšia iš­ lizmui. Gegutės 2 d. Hitlerio smogiamosios dalys užėmė vi­ trėmė i Sibirą du vyriausius Sovietų Rusijos rytų geležinkelio sus profesinių sąjungų namus, įkalino svarbiausius vadus, da­ vadus: Kuznickovą ir Rudj. [ jų vietą paskyrejapona ir man- ro reviziją ir žada padaryti iš buvusių profesinių sąjungų se­ džiurietį. Rusai paskelbė Sibire mobilizaciją. Žvalgybiniai So­ novės cechus. vietų orlaiviai perskrido j Mandžiūrijos pusę. Ties Vlodivos- Kadangi Vokietijos protestantai su savo tikėjimu yra toku ir Charabovsku Sovietai pertvarko 12-ją diviziją- čia So­ valstybės padaras, Hitleris ėmėsi iš pagrindų tvarkyti evange­ vietai turj 300 orlaivių Japonai pasiuntė daug ginklų ir visą, likus ir liuteronis. Ketina pašalinti iš pamokslininkų (dvasiš­ kariuomenės diviziją \ Mandžiūrijos šiaurę. Japonų lėktuvai kių) visus nepalankius Hitleriui ir performuoti protestantų ti­ numetė bombų Rytų Kinijos geležinkelio srity, netoli Pogra- kėjimą. ničnaja. Kad gavus tikrą sąjungininką Kiniją prieš Japoniją, Revoliucinio įkarščio apimti vokiečiai grasina kaimynams. Sovietai pavedė savo naujam ambasadoriui Bogolomovui Nan- Todėl Europa nusistato prieš Vokietiją. kine sueiti j glaudesnius santykius su kinais. | tą tarpą Japo­ nija pasiūlė Rusijai gražumu susitart. Anglija su dideliu dėmesiu seka pasaulio politiką. Jos palankumas Vokietijai atvėso. Ji artėja su Amerika, nes turi su J ngtlnės Amerikos Valstybes, energingo prezi­ ja bendrų reikalų Kinijoj, turi bendrą kylantj priešą — Japo­ dento F. Roosevelto vadovaujamos, pasidarė pasaulio politikos niją ir abiejų norai padaryti tvarką Sovietijoj. Be to, Kanados centras. Iš viso pasaulio diplomatai skuba pasimatyt, pasikal­ artėjimas prie Jungtinių Am. Valstybių sudaro kiek nerimo po­ bėt su Rooseveltu. Visi važiuoja namo kupini geriausių vilčių. litikų galvose. Tie dalykai Anglijai daug svarbesni, negu Vokie­ Amerika, matydama pasaulio prekyboj Anglijos svaro ir Pran­ čių įsišokimai, ar Prancūzijos baimė. cūzijos fronko persvarą, nes jie daug pigesni, dirbtinu būdu at­ Italija netikra j kur pasukti politinius siekius. Čia svar­ pigino dolerį apie 15% ir tuo pat Amerikos prekėms atsirado bus vidurinėj Europoj įvykiai, čia ve! Graikijos linkimas prie 15% daugiau galimybės pasiekti platesnius kraštus. Roosevel- Turkijos sudaro jų tautinei politikai pavojų. Laukia, matyt tiks­ tas išgelbėjo iš bankroto milijonus ūkininkų, skirdamas val­ lesnių žinių iš Vašingtono. Ten nuvyko min. Jung tartis su džios paskolas ūkininkams, kad galėtų apsimokėti bankams už Rooseveltu. Jis pasiekė Ameriką geg 2 d. Taip Italijai besidai­ žemę, tą pat daro su namų savininkais. Suprasime tat, kodėl rant, vokiečiai vėl skubinosi į Rymą pas Mussolinj. Bandys pa­ amerikiečiai be galo pamilo savo prezidentą. Senatas leido traukti jį savo pusėn. prezidentui numušti dolerio vertę net 50%. Lenkijoj, atrodo, įkarštis atslūgo. Pamatė jog Vokie­ Prancūzija bijo Vokietijos, bijo jos keršto, užtat seka tija nepasirengus tuoi pulti Lenkijos. Todėl iš jos pusės mažas ginklavimąsi Nuvykęs pas Rooseveltą Prancūzijos atstovas pavojus, ypač kai Vokietijos viduje eina revoliucija. šį laiko­ Herriot kartu su Leonu London'u dokumentais išrodęs Hitlerio tarpi stengiasi Lenkija išnaudoti, (eina j artimesnius santykius tikruosius siekius. Vokietiios slaptas karo pajėgas, jų planus. su Sovietai*. Siekia susitarti su Lietuva. Negalėdami veikti sta­ Yra žinių, jog patiektais dokumentais susidomėjo Ro05e\elias čiai, aplinkiniais keliais per Rygą tikina Lietuvą jau laikas baigti ir, greičiausiai, bus pavedęs savo atstovui Berlyne patyrinėti ginčus. Jie neduoda n*ūdos nei vienai pusei. Tą jaučia Vokie­ patiektų duomenų tikrumą. tija. Ji sako, nelaimė butų, jei Lietuva susitartų su Lenkija. £

Raulas restorane Raulas mėgsta skanius pietus Ir paspirgintus kotlietus, Bet kai nori snapso stiklo, Jisai neina į valgyklą, Bet iš papratimo seno Užsuka į restoraną. Nors ten užkandis ir blogas, Bet degtinė „gydo" slogas, įsigeidęs štai stikliuko, Raulas k arčia m o n užsuko, šnapselj skaniai išgėrė Ir šakutę nusitvėrė Užkandai gavo kotlietą Neišpasakytai kietą, Rėžia jį iš viso vieko, Bet nepasidaro nieko. Kai prispaudė gabaliuką, Nuo lėkštės tuojau paspruko. Raulas vėlei jj surado, Vėl jį piauna, rėžia, bado, Kiša į dantis nelemtą Ir kiek tik 'pajėgia kramto, įsitvėręs kėdės kampo, kotlietą, kaip gumą, tampo Neatkanda nė kąsnelio: Varva seilės nuo šnapselio., Taip kamavosi be galo, Kol sulaukė sau skandalo: Kepsnis iš dantų išslydo, Nuo šakutės tuoj nuskrido Ir pataikė tokį faktą — Tiesiai kelneriui į kaktą. Žinoma, dėl to dalyko Didelis triukšmas įvyko; Už tokią kiaulystę savo Raulas ir j sprandą gavo. Nuostolius apsimokėjęs Jis tvirtai prisižadėjo, Kol tik gyvas bus, brolyti, [ smuklę nesilankyti. y. Karklelis

Atsk. Jurgis Žilinskas — leidėjas Marijonų Kongregacija. Bftlbl+rlikls. Miestelis gražėja, pasipuošė gra­ dentišką uniformą užsideda. Kadangi Šiais metais ūki­ žesniais namais, betoniniais Šaligatviais, —• tikrai kul­ ninkus negerovė slegia, tai tie „kultūrininkai- garai tūriškas kampelis. Bet, deja, dėl ta žmonių sielos ne­ tris kart valytos prisiurbę, jau ne noragais, o nosimis daug sukulturėjo. Pasitaiko, kad „Švietėjai" pas tai­ žemę aria. Argi ne dvasios nykštukai? Padorieji jais kos teisėją gauna tO lt. mokėti už spiaudymąsi. Ką bodisi, su Šluota išprašo laukan ir jų iškilmėms ne­ darysi? Buvo neblaiviam stovy, o vertėtų vengti pa­ duoda patalpų, nes nenori girdėti jų pliauškalų prieS našių skandaliukų. Tulpė tikėjimą. Imasi aiškinti Kristaus mokslą, o pamokslų (Kalvarijos v.) patys retai klauso. Dirba, it pasamdyti, žmonių gadi­ Naujl*n*lė nimo darbą. Jiems komunistai gali tik medalj atsiųsti. — Pas p. Juraitj Velykų pirmą dieną vietos jau­ 4 Guzlkas nimas vaidino „Verčiau vėliau, negu niekad *. Pelną skyrė Geležiniam Vilniaus Fondui, tik jo dauguma, Igliauka (Marijampolės). IS užsienio parvažiavo sakoma, bus vėliau atiduota, negu niekad. vienas' asmuo, parsivežė pinigų, priskolino apylinkės — Visame kaime yra 19 gyventojų. Visi katalikai. ūkininkams, o dabar kaipdielė iš jų traukia tikėjimą,— Trys Šeimos skaito 7 katal. laikraščius, o kiti — ne­ įsakinėja išsirašyti bedievių laikraščius, tarnaut so­ turi. cializmui. Jis pereina padorumo ribas ir greičiausia — ūkininkai bando viso, kad litą pagautų. At­ piliečiams teks prašyt valstybinės apsaugos prieš jc kando dantis j runkelius, bekonus, dabar imasi vištas bauginimus. Neduok Dieve geram žmogui papult j be­ augint Bet ir jų pareikalavimas mažas. dievio pinkles. R. Igliškis — Keli apyseniai mandragalviai negali suprast, Paežeriai. Š. m, balandžio 2?. d. p. Andziulio jog katalikui nevalią remti nekatalikišką laikraštį ir bute buvo suruošta vietos pavasarinink^ ir apylinkės dėtis j prieStikybinę draugiją. Jie — SiaudadūSiai, — jaunimo, jaunimo teismas. Jaunimas buvo kaltinamas Bažnyčioj Dievą garbina, namie — velnio Saukiasi. doriniu ir religiniu atžvilgiu. Kaltintuoju buvo stud. P. Šermukšnis Andziulis, gynėju stud. Jz. Brazauskas. Prezidiumą ir teismą sudarė: Vilkaviškio dvas. kunigų seminarijos S. Kalvarija aukl. A. Račaitis pavas. garbės pirm. J. Andziulis ir — Pabaigėm statyt parapijos namą. Antrame p-lė Jevarskaitė. Išklausę liudininkų parodymus teis­ aukSte — didelė salė. Ten bus susirinkimai, pasilinks­ mas jaunimą rado kaltą, kurio sprendimą čia paduo­ minimai. dame: „Mes, Paežerių „Pavasario** kuopos suruoSto — Geg. 7 d. naujoj salėj ruoSiama pirmu kart 1933 m. IV 22 d. Paežerių ir apylinkės jaunimo teis­ „Motinos diena**. Moterų dr-ja suruoS gražų vakarą. mo prezidiumas, išklausę liudininkų parodymus kal­ — Parapijos kapinės mažos, — karstas ant tintojų bet gynėjų kalbų randame Paežerių ir apylin­ karsto. Turim žemės naujoms, bet jos neaptvertos. kės jaunimą nepriaugusj ir nesusipratusi religiniu atž­ Jau laikas kapinių klausimą baigt. vilgiu ir už bausmę skiriame jam visus metus religinio — P. Bendaravičius jsteigė muilo dirbtuvę „Kar­ turinio knygų skaitymo ir nuoširdžios atgailos už pa­ vytė". Laukiam kada muilas atpigs. darytus savo sielai ir kitų gėriui nuostolius. Tačiau Suv. Kiškelis atsižvelgę j tai, kad nėra pakankamai gerų pavyzdžių Seirijai. Bal. 25 d. j jomarką privažiavo galybė iš suaugusiųjų bei inteligentų pusės ir dėl nedalyva­ žmonių. Arkliai nesutilpo rinkoj, stovėjo Šaligatvy, Ir vimo organizacijose, paliekame jaunimui Šios vasaros atsitiko nelaimė. Šaligatviu praeinančią Brazinskienę iŠ sezoną praleisti be didesnių bedugnių braidžiojimo vi­ Vosbudžių km. arklys mirtinai pritrenkė. Duota pir­ suose savo žygiuose ir visiems susispiesti po lietu­ moji pagalba, išklausyta išpažinties, bet ar išliko gyva — viškų katalikiškų organizacijų vėliavomis**. nežinia. Mėlynas Dangus Prezidiumas Seirijai. Bal. 26 d. iš Oktos girios buvo iSvyta Pilviškiai. Š m. balandžio 23 d. Pilviškių baž­ vilkė. Vyrai ją j vijo j Seirijų ežerą. Ji plaukė j kitą nyčioje laikė iškilmingas pirmąsias šv. Mišias kun. pusę. Bet ten jai vienas pastojo kelią ir pribloškė. Jonas Baltrušaitis. Kilęs iš Kampinių kaimo Pilviškių Nugabeno policijai visos apylinkės vagi I ką* Tuoj su­ par. Kunigų seminariją baigė Kaune. Bažnyčia buvo rasti ir trys jos maži vilkiukai. Bus mažiau piktadarių. pilna žmonių. Pasigirsta varpo balsas ir gerb. primi- Seirijų A Mas djantas žengia prie Viešpaties altoriaus. Dievobaimin­ Sakiai. PrieS porą mėnesių Šakiuose įsisteigė gai motinai džiaugsmo ašara nuriedi; matant savo sūnų Krikščionių Darbo Jaunimo Organizacija. Ji savo kunigą... Gerb. kun. VI. Pėstininko gerai išlavintas veikla parodė vietos visuomenei didelj gajumą, suma­ choras ir pavasarininkų orkestras kartu gieda ir groja numą, veiklumą. Darbiečiai tun savo skaityklą. J ją „Veni Creator* ir „Salve Regina1* Mišias. Tikrai buvo pareina keli laikraščiai. Darbiečiai suėję pasiskato. Tu­ jauk) valanda. Pusiau Mišias, kun. Stankevičius sako rėjome 4 susirinkimus, du vakarus. pamokslą, kuriame pažymi kokias pareigas turi eiti Bal. 23 d. j darbiečių susirinkimą atsilankė bran­ kunigas. gus svečias — V. Sužiedėlis. Savo kalba daug gero Po pamaldų saviesiems ir visiems žmonėms su­ padarė. Buvo gerai suvaidintas sunkus veikalas — teikė palaiminimą. Kapso kaimynas „Rimgaudas Kunigaikštis". Papuošimai — dailūs, kaip ' Valstybinio teatro. Žmonių — pilna Sutkaičio salė. Pastatyta 1 v. komedija. Iki aSarų prisijuokė, žmonės. Redakcijos atsakymai Visi patenkinti ir linki darbiečiams geros kloties. P Parapijonui iš Gražiškių. Nesusipratimus su klebonais neriša .Šaltinis*. Tam yra Vyskupijos Kurija. Jei ką turite — K. Tas jai praneškite. Plutlikės (Marijampolės). Vienam palaidos P. Šermukšniui, Dėkui už žinutes. Jei galite ką naudin­ go ir įdomaus parašyti paukštininkystės, bitininkystės klausi­ minties savaitrašty „valstybinės* ragavęs koresponden­ mais, parašykit kaip žadėję tas ėmė sapnuoti upie Ouliverą PiutiSJkėse. Yra tokia K y. Būdami. Raštus gavome kai Motinos Dienos nu­ pasaka, kad tolimoj salo} gyvena žmonės nykštukai— meris buvo parengtas. Panaudosime, Dėkui. liliputai. Apie juos raSė Guliveras. Plutiškių kores­ Talkininkams, Stą savaitę išsiuntinėtame padėką su do­ vanėlėmis. IS jūs Redakcija tikisi pagalbos Ir talkos rudens pondentas, pamatęs save veidrody, pamanė bene,visi darbams. yra dvasios nykštukai, kaip jis su sėbrais. Ir kaip ty­ / Biroiė. Atsiunčiamus raitus gauname tvarkoj, kurių lėt! Jie — „kultūros- darbininkai. Kai kada net stu­ gi negauname, — negalime žinot \ų tvarkos.