... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai,

bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo

Nr. 5 (859) 2019 m. gegužės 25 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR

Šiame numeryje Mūsų portretas rinkimuose 5 Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Rinkdami prezidentą visi norime Donato Malinausko veikla išeiti į svajonių kraštą. Bet kuriuo keliu – Lietuvių draugijoje nieks nežino. Reikia pasirinkti vedlį, kuris užkopęs į aukštesnį bokštą, nes nukentėjusiems dėl karo jo akiratis platesnis. Kyla klausimukas, šelpti kuriuo pasitikėti. O ten, kur esame pa- simetę, visuomet atsiras ir apgavikų, ir 6 savų interesų meškeriotojų. Kaip kurį Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, kandidatą patikrinti? Vilnius Antai Klaipėdoje po įstaigas ėjo agita- Jiezno Bieliauskai – toriai, ragindami balsuoti už Saulių Skver- Trakų Bieliauskų atstovai nelį. Girdi – žmogus rimtas, protingas, Europos Sąjungos vėliava sąžiningas, turi politinės patirties, buvęs Lietuvos Respublikos Prezidento vidaus reikalų ministras... „Tai mūsų žmo- vėliava kaip Lietuvą reikia šiltinti, o kai rinkimų gus“, – rėkė agitatoriai. Jis ir reitinguose nelaimėjo, išvažiavo į Briuselį ir daugiau 8–9 slankiojo tarp pirmos ir antros vietos. „patarėja“, nesutiko, nes jai tas namas neužsimena, kad Lietuva liko be šiltinimo Tačiau žmonės stebėjo šio asmens labai patinkąs. Viskas būtų žmogiška, bet globėjo. Jis ir dabar nesigėdindamas vėl charakterį ir bandė įminti jo interesus. Juo tada reikėtų tyliai savo namuose sėdėti, kėlė kandidatūrą į prezidentą. Naivus ilgiau šis asmuo įsivyravo premjero poste, kad visuomenei nesimestų į akis gyve- nėra. Žinojo, kad prezidentu netaps. Bet juo drąsiau ėmė kivirčytis su prezidente. nime nuslėptos suktybės. Žiūrovų dalis laimi populiarumą, kuris bus reikalingas Nemanykime, jog prezidentė neklystanti. gal prasnaudė šį gudravimą, bet dalis rinkimuose į europarlamentą, kur algos Bet, jeigu jau problema kyla, geros valios pastebėjo ir rinkimų kabinose pasielgė diplomatinės, o darbo kontrolės jokios. žmogus stengsis tuos santykius visais savaip. Dar tie agitatoriai gąsdino – „jei Kad rinkimuose prezidentu netaps Tėviškės aušra įmanomais būdais tvarkyti neskaudžiai, ir Skverneliu nepasitikėsime, atsistatydins Tomaševskis, jis ir pats gerai žino. Bet ir bandys kitai šaliai priimtinu būdu konflik- Karbauskis su visa savo valstiečių partija, vėl apsukriai naudojasi susiklosčiusiomis tus spręsti. Premjerui vis labiau rūpėjo ne o tada ateis baubas – Landsbergiukas“. aplinkybėmis. Ką apie jį kalba jo elekto- 10–11 Algirdas GRIGARAVIČIUS, tiek problemą išspręsti, kiek sau kapitalo Norisi ir čia pasakyti: atsakingas vadovas ratas? Dauguma jų žino, kad tai prasta asmenybė. Ir atvirai sako: jeigu būtų kitas Vilnius susikrauti. O tas kapitalas buvo jam labai vairo iš rankų kelio posūkyje nepaleidžia. reikalingas, kadangi apsisprendęs buvo Visi norime, kad Lietuvoje būtų geriau kandidatas, šito niekaip nerinktų. Bet Vinkšnabrasčio dvaras rinkimuose kelti savo kandidatūrą į pre- gyventi ir kad žmonėms nereikėtų iš čia kad jiems nėra kito pasirinkimo. Lietuvio zidentą. Ir tai dauguma rinkėjų pastebėjo bastytis po užsienius. Čia vietos ir oro yra rinkti dorovė neleidžia. Tai irgi svetimųjų ir kaimas tarpukariu ir pajėgė sveikai įvertinti. daugiau negu užkimštuose Europos mies- įpompuota „dorovės samprata“. Jeigu gy- Dar viena jo nelaimė – Mazuronis susi- tuose. Bet patekusiesiems į valdžią daug vename vienoje valstybėje, visiems mums domėjo, kodėl premjeras turto deklaracijo- svarbiau gauti ministro postą nei išlaikyti bus geriau gyventi, jeigu būsime solida- je taip pigiai įvertino savo namą, stovintį žmones. O ir jie nori, kad Lietuvoje būtų rūs ne su savo istorine (rusų, karaimų, Neries pakrantėje. Premjeras atšovė, kad geriau. Bent jau jiems. ukrainiečių, žydų... atveju) ar pseudoisto- taip finansų komisija jo namą įvertino, ir Kai prisistato kandidatai į prezidentą, rine bendruomene, o su valstybe, kurioje kodėl jis turįs didinti tą vertę. Mazuronis visi kalba, kaip sielojasi dėl Lietuvos, kaip gyvename ir nesirengiame iš jos bėgti. panoro už tokią sumą namą nupirkti, ja rūpinasi ir kaip be jos negali gyventi. Svetimų valstybių interesas yra mus visus ir premjerui teko sutikti parduoti. Taip Kiek tai atitinka tikrovę, rodo Mazuronio skaldyti. Bet už tą skaldymąsi nieks mums norėjo prieš rinkėjus išlaikyti savo gerą pavyzdys. Prieš ankstesnius rinkimus kel- Nukelta į 4 p. veidą. Deja, žmona, geriausia premjero damas save kandidatu į prezidentą rietė,

Rytų Lietuvos mokyklos Lietuvos pasienio policijos istorija Įteikta Stanislovo Nusilenkta Lietuvą Rapolionio premija mylėjusiesiems ir ją Danuta ZUZO, Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorė gynusiesiems Nukelta į 9 p. Lina KOVALEVSKIENĖ, Ignalinos r. savivaldybės administracijos vyr. specialistė ryšiams su visuomene

S. Rapolionio premijos įteikimo šventės dalyviai Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje 2019 m. gegužės 10 d. Iš kairės: Vytautas Dailidka, Irma Stadalnykaitė, dr. Mečislovas Griške- vičius, Emilija Jagminienė (priekyje), Jonas Vasiliauskas, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis, Eglė Kiriuškinienė, Benjaminas Kondratas, dr. Gediminas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių palikuonys ir svečiai Linkmenyse, 2019 m. balandžio 27 d. Kazėnas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Nukelta į 16 p. 2 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta

Mažoji Lietuva Kolekcininko pasivaikščiojimas Mažosios Lietuvos spaudos leidinių puslapiais

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus

Esu jau rašęs apie Gintauto Trumpio kitaip nei kitų regionų, kur jos pavyzdžių mažų tiražų bibliofilinių leidinių iš Rusijos, dingo. Ir kai akademikui Vytautui Gudeliui leidinį „Asmeninė biblioteka. Katalogas. išliko labai daug. Tačiau tenka pastebėti Ukrainos, Vokietijos, Izraelio. G. Trumpis (1923–2007) jos prireikė, pasirodė, kad nei Knyga I. Knygos apie knygas“. Džiaugiuosi, ir tokį faktą, kad, nepaisant savo retumo, jau daug metų yra Martyno Mažvydo bi- viena Lietuvos biblioteka šios knygos neturi. kad galiu parašyt ir apie antrąjį jo bibliotekos senoji Alytaus smulkioji spauda yra labai bliofilų klubo narys. Čia patyrė daug gražių Kilo ir Gintautui noras būtinai ją surasti ir katalogą „Asmeninė biblioteka. Katalogas. pigi. Tiesiog man tenka visiškai pusvelčiui emocijų, susipažino su nuostabiais knygą įsigyti. Po kelerių paieškų metų (netenkino Knyga II. Mažoji Lietuva“. Nors autorius ją supirkinėti ir jokios konkurencijos prak- mylinčiais žmonėmis. Klubo susirinkimuose kai kurių aptiktų egzempliorių būklė) ji ir pripažįsta savo knygos įvade, kad šis tiškai nėra, išskyrus atsitiktinius atvejus. išklausyta daug įvairiausių knygotyros ir buvo surasta viename Rostoko antikvariate. katalogas skirtas siauram žmonių ratui, bet Reikia pastebėti ir tą faktą, kad kolekcininkai bibliofilijos pranešimų. Įgytos knygotyrinės Padedant kolegai Žilvinui Januškai knyga nesiskundžiu, kad tam ratui priklausau ir aš, dažnai neapsiriboja knygų ar atvirukų apie žinios, profesionalūs kolegų pastebėjimai 2016 m. pasiekė Vilnių. Šį leidinį Gintautas nes neslepiu, kad man patinka ši knyga ir ją savo miestą rinkimu. Tikrai ne vienas renka padėjo jam greičiau priartėti prie bibliofilijos laiko vienu iš įdomiausių ir vertingiausių skaityti labai įdomu. Šios knygos išspaus- ir kitokią atributiką, susijusią su savo miesto pasaulio, darė įtaką šiam katalogui atsirasti. savo Kuršių nerijos kolekcijos egzempliorių. dinta tik 117 egzempliorių, iš kurių 17 – var- istorija. Tačiau ten jau būna ir daiktų, kurių Gintautas knygas skaito lietuviškai, rusiškai, Knygoje gausu autoriaus darytų Kuršių diniai, 51 – numeruotas. Visi egzemplioriai dėl jų kainos tiesiog tenka atsisakyti. vokiškai ir lenkiškai. nerijos nuotraukų. pasirašyti autoriaus. Mano egzempliorius Prieš dvejus metus man teko dalyvauti Gintautas yra ne kartą rašęs apie savo Prie retesnių ir įdomesnių leidinių Gin- turi 30 numerį. Gintautas tik paklausė, ar vieno tarpukarinio stiklinio butelio su Aly- Mažosios Lietuvos leidinių kolekcijas spau- tautas priskiria Paulo Mittmanno vadovą esu skaičių magijos šalininkas. Sužinojęs, taus užrašais aukcione, tiksliau – pradiniame doje. Tačiau savo bibliotekos katalogų seriją po Kuršių neriją ,,Fuhrer durch die Kurische kad neteikiu tam ypatingo dėmesio, tik aukciono etape. Jo galutinė kaina buvo di- jis pradėjo nuo leidinių apie bibliofiliją. Nehrung“, kurio antraštiniame lape yra tarpu- paklausė, kokį numerį turi ankstesnis jo džiulė, tokių pinigų išleisti tikrai negalėjau. Antrojo katalogo struktūra labai panaši. kario Neringos muziejaus antspaudas. Šalia dovanotas bibliotekos katalogas. Sužinojęs, Tačiau kodėl neįsigyti kažko pigaus? Visai Žinoma, jame pateikti jau visai kitos temos mėlyno antspaudo yra įspaudas: H. F. Tikėtina, kad 30, jis tik pasakė – bus ir šitas 30. Knygos neseniai įsigijau tarpukarinį Alytaus šuns leidiniai. Skiriasi ir katalogo viršelio spalva. kad tai Nidos mokytojo Henrio Fuchso asme- priešlapyje Gintautas nepamiršo užrašyti ir žetoną. Galėčiau jį pelningai parduoti, bet jis Pirmasis džiugino akį žalia spalva, o šis – ninės bibliotekos knygutė, kuri vėliau pateko į dedikacijos, palinkėdamas malonaus ,,pa- man patinka. Taip pat renku senąsias Dzū- mėlyna. Iš viso šiame kataloge įrašyti 1 muziejų. Įdomios ir informatyvios turiniu bei sivaikščiojimo Mažosios Lietuvos spaudos kijos plombas. Neseniai įsigijau ir tarybinio 552 leidiniai: 1 398 – lotyniškomis ir 154 – ikonografine medžiaga yra Paulo Isenfelso, Os- leidinių puslapiais“. Savo dedikaciją Gin- laikotarpio Alytaus molio medalių. Juos kūrė kirilikos raidėmis. Daugiausia leidinių yra caro Schlichto, Johaneso Thienemanno knygos tautas užrašė pagal visas knygos saugojimo alytiškis keramikas Vytautas Ledas, kuris lietuvių kalba – 1 141, vokiečių kalba – 234, ir, be abejo, tarpukario leidiniai lietuvių kalba. taisykles – pieštuku. Čia turiu prisipažinti, buvo ir mano mokytoju. Net ir ženkliukų kitomis kalbomis – 177. Minėtame sąraše Anksčiau minėti leidiniai vokiečių kalba yra kad aš esu šalininkas įrašų, darytų rašalu su Alytumi esu įsigijęs. Todėl manau, kad apie 70 knygų ir serialinių leidinių, išleistų rečiau sutinkami Lietuvoje. J. Thienemannas ar tušinuku, dar geriau, jei tas rašalas, prieš ne tik aš, bet ir dalis kitų kolekcininkų tikrai iki 1944 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis, XX a. pr. Rasytėje įkūrė vieną iš pirmųjų pasau- išdžiūdamas, kažkiek patepliotų ir gretimą supranta ir vertina Gintauto pasirinktą ko- yra gotikiniu šriftu. Leidinių, išleistų iki lyje paukščių žiedavimo stotį. Čia jis gyveno lapą. Jau skaitau pasibaisėjusių knygos lekcionavimo temą ir pastangas įprasminti 1918 m. vasario 16 dienos, iš viso yra 280, iki mirties (1938), kur ir palaidotas. Parašė mylėtojų nuomones – koks barbaras! Ta- savo veiklą, išleidžiant šį puikų katalogą tarp jų lietuvių kalba – 241, vokiečių – atsiminimus: ,,Rossitten. Drei Jahrzehnte auf čiau mano požiūris yra pagrįstas ilgamete su spalvotomis iliustracijomis, aprašais ir 37, prancūzų – 1, rusų – 1. Seniausi šio der Kurischen Nehrung“ (Neudamn, 1927). patirtimi. Aktyviai renku ne tik spaudą, bet įvairiomis rodyklėmis. laikotarpio leidiniai yra dvi Immanuelio Gintautas turi surinkęs 6 šios knygos leidimus – ir senuosius dokumentus, rankraščius, taip Gintautas Trumpis gimė Klaipėdoje Kanto knygutės, kurios, pagal antraštinius 1927, 1928, 1930, 1938, 1941 ir 1996 m. Paskuti- pat senovines nuotraukas ir atvirukus. Todėl 1951 m., o jo vaikystė prabėgo Nidoje (1955– duomenis, išleistos Rygoje (1787) ir Kara- nysis yra 1930 m. reprintas. į įrašus pieštuku visada žiūriu labai įtariai. 1964). Mokėsi Nidos aštuonmetėje mokykloje liaučiuje (1795). Tuo metu I. Kantas dėstė Išimties tvarka į šį katalogą Gintautas Prieš pradedant kalbėt apie Gintauto iki 1964 m. gruodžio vidurio. Sugrįžęs gy- Karaliaučiaus universitete. Tai bibliogra- įdėjo keletą 1938 m. Nidos nuotraukų dėl ki- Trumpio knygą, reikia pasakyti du dalykus. venti į Klaipėdą, baigė tuometinę 4-ąją vidu- finės retenybės: Lietuvos bibliofilai turi toje pusėje esančių tekstų. Tai ne tik papildo Pirma – tai, kad Mažosios Lietuvos spauda rinę mokyklą. 1969–1974 m. mokėsi Vilniaus nedaug I. Kanto leidinių, išleistų dar jam ir praturtina Kuršių nerijos kolekciją, bet ir man pačiam yra tik kitų mano kolekcijų su- universiteto Gamtos mokslų fakultete ir įgijo esant gyvam. Iš tarpukario laikotarpio ka- leidžia pažvelgti į to laiko Nidą amžininko, dėtinė dalis. Žinoma, aš ir pats turiu nemažai inžinieriaus geologo ir hidrogeologo specialy- taloge įrašyta 390 leidinių, iš kurių lietuvių laikinai atliekančio tarnybą vasaros sezono tame krašte leistų senųjų periodinių leidi- bę. Darbo reikalais daug važinėjo, o kadangi kalba – 302, vokiečių – 79, rusų – 6, lenkų – metu, akimis. nių, kuriuos labai branginu. Bet Mažosios uoliai skaitė knygas ir mokykloje, ir univer- 3. Mažiausiai knygų G. Trumpis turi iš Vydūno kolekcijos pagrindą sudaro Lietuvos temos specialiai nerenku. O dalis sitete, iš komandiruočių ir kelionių parsivež- tarybinio laikotarpio – 253, tarp jų lietuvių leidiniai, išleisti jam gyvam esant. Jų yra ir Gintauto kataloge esančių knygų į mano davo knygų. Jų vis gausėjo. Nepastebimai kalba – 154, vokiečių – 53, rusų – 39, kitomis daugiau kaip 70 vienetų. Iš viso šioje kolek- asmeninę biblioteką pateko kitais keliais, pradėjo kreipti dėmesį ne tik į knygų turinį, kalbomis (anglų, lenkų, vengrų) – 7. cijoje yra 104 leidiniai. Leidinių K. Donelaičio nebuvo kryptingai renkamos. Tačiau kartu bet ir į jų išorę, knygų dailininkus. 1987 m. Daugiausiai leidinių susikaupė po nepri- tema šiame kataloge yra 85 vienetai. Mėginta reikia pasakyti ir antrą dalyką. Skaitydamas Lietuvoje prasidėję knygų aukcionai ir aps- klausomybės atkūrimo. Jų čia galima rasti surinkti kuo daugiau Lietuvoje ir kitose šią Gintauto knygą nejučiomis užduodu sau kritai politiniai pokyčiai pakeitė Gintauto po- 629: lietuvių kalba – 444, vokiečių – 65, rusų – šalyse įvairiomis kalbomis išspausdintų klausimą – kuris iš mūsų esame didesnis žiūrį į senas knygas. Buvo žengta bibliofilijos 108, kitomis kalbomis – 12 (anglų – 6, latvių – K. Donelaičio ,,Metų“ leidimų. Marinistikos savo regiono gerbėjas. Aš negaliu duoti link. Po truputį ėmė ryškėti Gintautą dominu- 2, ispanų, lenkų, prancūzų, švedų – po 1). kataloge – 84 leidiniai. galutinio atsakymo, tik paliudyti, kad aš sios temos: knygos apie knygas, miniatiūrinė Prie retesnių knygų Gintautas priskiria ir V. Gintauto kolekcijoje yra ir įdomių naujes- tikrai suprantu Gintauto kolekcijos prasmę knyga, Mažoji Lietuva (su ypatingu dėmesiu Viliamo ,,Kuršių Nerija: slenkančios kopos ir nių leidinių. Labai įdomios informacijos yra ir svarbą. Nes aš pats aktyviai renku senojo Kuršių nerijai, Donelaičiui, Vydūnui), knygos jų įtaka sodyboms“ (Kaunas, 1932), išleistą J. Barfodo knygoje „Nidden: Kunstlerkolonie Alytaus ir Dzūkijos regiono spaudą. Nors ji apie Vilnių (didesnis dėmesys leidiniams, pa- 500 egz. tiražu. Taip pat Gintautą džiugina auf der Kurischen Nehrung“ (Bredenau, 2005). nėra gausi, bet tikrai buvo nelengva surinkti sirodžiusiems iki 1944 m.), tremties archyvas, ilgai ieškotas Petro Babicko ,,Gintaro kran- Ši knyga gražiai išleista, pateikia daug įdo- Alytaus leidinukus. Dalies nepavyko gauti, Biržiškos ir kt. tas“ (Čikaga, 1958). Šią knygą jis 2010 m. mių faktų apie buvusią Nidos dailininkų ko- nes tai labai reti spaudiniai. Žinoma, ypa- 2001 m. Gintautas susipažino su Rygos, gavo mainais iš bibliofilo Zenono Keručio. loniją, egzistavusią nuo XX p. pr. iki 1944 m. tingą dėmesį skiriu tarpukario Alytaus pe- Sankt Peterburgo, Maskvos bibliofilais. Gintauto vaikystė prabėgo Nidoje, todėl 2008 m. pasirodė antras šios knygos leidi- riodinei spaudai, bet nemažą – ir smulkiajai Pažintis su kaimyninių šalių knygiais labai leidiniai apie Kuršių neriją jam ypač bran- mas. Verta paminėti ir Sauliaus Kruopio spaudai, net ir rankraščiams. Beje, Dzūkijos praplėtė jo informacinį bibliofilijos lauką. gūs. Tad nenuostabu, kad šią savo kolekciją 2009 m. gražiai išleistą knygą ,,Nida. Brucke. regiono smulkioji spauda taip pat labai reta, Asmeninėje bibliotekoje atsirado įdomių jis išskiria ir apžvelgia savo knygos įvade. Ekspresionistinės tapybos plenerų antologi- 2016 m. šią kolekciją sudarė 239 knygos ir ja: iliustruota istorija“, kurioje gausu ikono- vienas retas tarpukario serialinis leidinys grafinės medžiagos apie minėtą dailininkų „Karališka senoji kibininė“ – ,,Neringos Sporūta“. Lietuvių kalba turi koloniją, jos istoriją, tradicijų tęstinumą, Sausių k. , 138 knygas, vokiečių – 79, rusų – 16, kitomis rengiant kasmet (nuo 1995 m.) Nidoje tapy- LT-21401 Trakų r. kalbomis – 6. Jam malonu vartyti prieška- bos plenerus. (Vilnius–Kaunas automagistralė, 23 km), rinius Paulo Isenfelso leidinukus, skaityti Savo 2001 m. metų tekste (,,Bibliofilai apie tel./faks. +370 5 243 2444, kultūros almanachus ,,Dorė“, Thomo Manno asmenines bibliotekas“ (Vilnius, 2001, sudarė mob. tel. kultūros centro išleistus Nidos sąsiuvinius. Domas Kaunas) Gintautas sakėsi specialiai Labai džiaugiasi 2016 m. sulaukęs ,,Nidos nerenkantis knygų su autorių autografais. Tik +370 65908454, +370 659 08452, mokyklos kronikos“ lietuvių kalba (ši kny- kartais įsigyja knygą dėl joje esančio autoriaus el. p. [email protected] ga vokiečių kalba buvo išleista 2013 m.). Ji įrašo. Dažniausiai tai prieškario laikotarpio papildo mūsų skurdžias žinias apie Nidos knygos. Knyga su šiuolaikinio autoriaus tarpukarį, padeda geriau suvokti šio krašto įrašu asmeninėje bibliotekoje atsiranda tada, Mūsų paslaugų spektrą sudaro: vietinių gyventojų pasaulį. kai Gintautas pats dalyvauja autoriui skir- • Kompleksiniai ir verslo pietūs kiekvieną darbo dieną; Gintautą sudomino informacija apie tame vakare ar susitikime. Tai nuostabios • Specialūs pasiūlymai turistinėms grupėms ir jų vienos knygos likimą, ji surasta perskaičius akimirkos, kurias vis norisi patirti. Todėl šios gidams; Jurijaus Veberio ,,Vėją nuo jūros“ (Vilnius, knygos turi savyje svetimai akiai nematomos • Edukacinė kibinų gaminimo pamokėlė „Paragauk 1979). Ten buvo rašoma apie Paulo Ger- energijos bei šilumos, kurią jis visuomet istorijos“; hardto ,,Handbuch des deutschen Dunebaues“, jaučia paėmęs jas į rankas. Tačiau pavarčius • Parodomoji (degustacinė) „Šimtalapio“ gaminimo išleistą Berlyne 1900 m. Tai gausiai iliustruo- 2017 m. Gintauto katalogą, akivaizdu, kad pamokėlė; ta monografija apie kopų sutvirtinimą, apie jis supranta įvairių knygose esančių įrašų • Autoparduotuvių „Senoji kibininė“ tinklas Vilniuje; Kuršių neriją. P. Gerhardtas pats vadovavo vertę, jis pateikė jų aprašus ir net rodyklę. „Senoji kibininė“ – 1870–1874 m. Urbo kalno ir 1872–1875 m. Leidinių, turinčių įvairius užrašus, dedikaci- • Išskirtiniai pasiūlymai Jūsų šventėms ir pobūviams; Karaimų g. 65, LT-21104 • Kibinų pristatymas į namus; Angių kalno apželdinimui. Šiuo leidiniu jas, antspaudus ar kitokius knygų savininkų Trakai, tel./faks. +370 5 praėjusio šimtmečio šeštame dešimtmetyje priklausomybės ženklus, šiame kataloge yra 285 5865, mob. tel. +370 659 Tad linkime akimis pamatyti, pasinaudojo Kuršių nerijos miškininkai Va- 145. Tai unikali, papildoma informacija ne tik 72132, +370 659 08452, cys Lukošius, Marijonas Daujotas ir sužinojo knygos istorijai, bet ir jų savininkams pažinti. gomuriu pajusti, širdimi įsimylėti… el. p. [email protected] daug įdomios bei naudingos informacijos Kai kuriuose leidiniuose yra ne po vieną įrašą apie kopų sutvirtinimą. Vėliau ši knyga ar antspaudą. Voruta 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) 3

Vasario 16-osios akto signatarai Stanislovas Narutavičius Brėvikiuose Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius

1922 m. gruodžio 12 d. Mykolas Romeris savo dienoraštyje fiksavo: Labai įdomių žinių turiu iš Lenkijos, kurioje vyko valstybės Prezidento rinkimai. Buvo iš- rinktas [...] Gabrielius Narutavičius. Pilsudskis savo kandidatūrą, regis, atsiėmė. Narutavičius priklauso kairiesiems – Pilsudskio stovyklai. Pastaruoju metu jis buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras. Narutavičius inžinierius, dirbo profesoriumi Šveicarijoje, gabus žmogus ir ryški asmenybė. Vis dėlto po Juzefo Pilsudskio jo kandidatūra netikėta. Na, o įdomiausia, Lenkijai vėl vadovaus lietuvis. Pilsudskis yra lietuvis, Gabrielius Narutavičius taip pat lietuvis, tiks- liau žemaitis iš Telšių apskrities. Stanislovo Narutavičiaus, Vilniaus Tarybos nario, brolis, kuris dar neseniai dirbo Kauno apygardos teisme, o dabar yra Telšių dvarininkas. Prieš karą jis save laikė lietuviu, simpatizavo esdekams [so- cialdemokratams], o pastaraisiais metais buvo smarkiai orientuotas į lenkų tautybę. Gabrieliaus Narutavičiaus išrinkimas lietuviams pasirodė ir sensacingas, ir nemalonus. Lietuvius erzina, Stanislovas Narutavičius. Vlado Ščiavinsko nuotr. Narutavičių šeima Brėvikių dvare apie 1928 m. Pirmoje eilėje (iš kairės) sėdi Liudvika Zaikaus- kad Lenkija nuolatos pasirenka lietuvius ir tarsi Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų, kaitė-Narutavičienė (Jono žmona), Joana Narutavičienė, Sofija Narutavičiūtė-Krasovskienė. pabrėžia Lietuvos lenkiškumą, lietuviai tokius žingsnius laiko tam tikrais Lenkijos žingsniais, dr. Bronislovo Lubio asmeninio archyvo Antroje eilėje (iš kairės): sūnus Kazimieras, Stanislovas Narutavičius, sūnus Jonas, dukra Elena. keliančiais pavojų Lietuvos valstybingumui. Ar Toksai gal būti mano likimas ir, matomai, kito Nuotr. iš K. Narutovič asmeninio archyvo. Šaltinis – S. Vaitekūnas, „Stanislovas Narutavičius: iš tiesų lietuvių galvos geresnės, kad Lenkija be jų atlyginimo neesu [!] vertas. Signataras ir jo laikai“, Vilnius: MELC, 2012, p. 386 negali išsiversti, ar yra taip, kaip sako [Augus- Taip skundėsi 1929 m. vasario 26 d. Že- Remiantis tuo pamatu, Telšių [apskrities] Vargai Brėvikiuose nesibaigė ir po tinas] Janulaitis – tęsiame Jogailaičių tradiciją, mės reformos valdybai3. Iš dvare buvusių 34 žemės reformos komisija, parceliuojant mano signataro mirties 1932 m. gruodžio 31 d. kai kitados Lenkijos karaliais buvo renkami Jogai- trobesių 1931 m. 14 parduota varžytinėse4. Brėvikių dvarą, ir išskyrė minėtus 80 ha žemės Nepraėjus mėnesiui, sausio 25 d., sūnaus laičiai, turintys Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Tai senos bajorų giminės palikuoniui vaiz- mano sūnui Jonui. O kadangi per ilgus metus gy- Kazimiero prašyme žemės ūkio ministrui titulą, mat taip buvo realizuojama Unija. Ar ir duotėje turėjo regėtis kaip tėviškės naikini- dymo man jau visai pradėjo trūkti lėšų, tai sūnus rašyta, kad velionis „dirbdamas visą savo dabar Lenkija, pasirinkdama lietuvius, jau ne mas ir pražūties ženklas. priverstas buvo iš tos savo pripažintos žemės 70 amžių ir pirmoj eilėj visuomeninį darbą ir kunigaikščius, o šalies prezidentus, ieško kelių Kitas signataro skausmas buvo sūnaus ha užparduoti kaimynui S. Tallat-Kelpšui, nuo negalėdamas viso laiko ir energijos pašvęsti Unijai atgaivinti?1 Jono džiova, gauta tarnaujant Lietuvos kurio visus /be vieno tūkstančio litų/ pinigus jau ūkio bei asmeninių reikalų vedimui, buvo O 1923 m. sausio 15 d. įsibėgėjus Klaipė- kariuomenėje. Jį slėgė ir didelės gydymo gavo ir jau sunaudojo savo gydymui. priverstas apsunkinti Brėvikių dvarą žymio- dos krašto prisijungimui, pasižymėjo: išlaidos Šveicarijoje, ir atimtas savanorio-kū- Bet po to ūmai, einant 1928 metų kovo 15 mis skolomis.“ Brangus buvo sūnaus Jono Girdėjau gandus, kad atseit Stanislovas rėjo statusas, susijęs su jam kaip savanoriui d. išleisto tuo laiku Ministerio Pirmininko prof. (mirė Šveicarijoje 1930 m. birželio 15 d.) gy- Narutavičius, nužudytojo Lenkijos prezidento valdžios skirtų 80 ha žemės tėvo dvare pra- A. Voldemaro parėdymu „Lietuvos kariuomenės dymas užsienio sanatorijose šešerius metus, Gabrieliaus Narutavičiaus brolis, grįžęs iš radimu, kuriuos pardavus, gauti pinigai jau kūrėjų-savanorių medalio taisyklėmis“ įsteigta kaip skundėsi pats signataras, kas mėnesį Lenkijoje vykusių brolio laidotuvių, užsidegė buvo išleisti kovai su liga. 1930 m. spalio 15 d. prie Vyriausiojo štabo Kūrėjų-savanorių medalio siųsdamas po 1 200 litų. Ir 1934 m. kovo 29 kovos perspektyva ir Klaipėdoje kartu su žinomu signataras buvo priverstas rašyti prašymą komisija dėl kai kurių formalių [dar ginčytinų] d. Kazimiero prašyme ministrui pažymima, [Jurgiu] Aukštuolaičiu, lenkų politikos šalininku žemės ūkio ministrui J. Aleksai dėl Alpių priežasčių nutarė nelaimingąjį „angelą gelbėtoją“ kad 1932 ir 1933 metai „buvo mūsų šeimai Lietuvoje, kurį lietuviai laiko išdaviku ir Lenkijos kurorto sanatorijoje birželio 15 d. mirusio mano sūnų Joną kūrėju-savanoriu nepripažinti. ypatingai sunkūs“9. Tik tų metų vasario 1 d. agentu (ar jis toks yra, nežinau), jo poziciją, kuri vyresniojo sūnaus Jono: Ir tuo remiantis, Žemės reformos valdyba Telšių apylinkės teismas pripažino Jonui Na- jau 3–4 metus yra gana ryški ir visai neprimena Bet aš pats, matant, kad ilgam mano sūnaus permainė savo nusistatymą ir nutarė iš naujo rutavičiui kaip savanoriui paskirtus 80,12 ha 1917–1918 metų nuostatų, dėl kurių jis atėjo nuo džiovos gydymui gali man pritrūkti lėšų, šitą 1927 metais sūnui mano jau išskirtus iš žemės ir 151,98 ha nenusavinamą normą sig­ į Lietuvos tarybą Vilniuje, tačiau jis, manau, pats 1927 metuose pasistengiau įgyti dėl jo mano Brėvikių dvaro 80 ha žemės palikti Žemės natarui10. Balandžio 21 d. „atsilyginimo su- pritrūktų ryžto ir drąsos tokį atsišaukimą išleisti.2 teisę gauti žemės iš mano parceliuojamo dvaro. reformos fondui ir sūnui mano Jonui Narutavi- tartyje“ tarp žemės ūkio ministro J. Aleksos Amžininkų įtarimai, talkininkaujant Tas ir įvyko, ir mano sūnus gavo šiokį oficialų čiui žemės nepripažinti.5 ir K. Narutavičiaus, S. Narutavičiaus įpėdi- lenkų pusei, privertė signatarą pasitraukti pranešimą: Sprendimas skirti sūnui Jonui 80 ha nių įgaliotinio, nurodyta, jog už nusavintas į tėviškę ir apsiriboti dalyvavimu provin- Lietuvos Respublika. Žemės Ūkio Ministe- žemės Brėvikiuose paremtas „Žemės refor- dvaro žemes gauna 33 ha valstybinės žemės cijos gyvenime. Kaip giliais saitais surištas rija. Žemės Reformos valdyba Žemės Reformos mos įstatymo ir Žemės reformos įstatymo sklypų ir nurašoma 9 303 litų skola už nesu- su gimtuoju dvaru, savo giminės istorine Departamentas 1927 m. lapkričio 18 d. 33658 Nr. pakeitimo“ antro paragrafo trečiąja dalimi, mokėtus 1931–1933 m. metinius kultūrinio gūžta, stoiškai, slėpdamas galimo praradimo Pil[iečiui] Jonui Narutavičiui, gyv[enančiam] kurioje fiksuojama, kad savanoriams, įstoju- ūkio žemės nuomos mokesčius11. Kultūrinio skausmą, priėmė Brėvikių parceliaciją: Brovikių [taip prašyme] dvare, Alsėdžių vals- siems į kariuomenę iki 1921 m. sausio 1 d. ir ūkio 200,04 ha plotui Brėvikių dvare sutartį Aš neliesiu čia smulkiai žemės reformos čiaus, Telšių apskr. Šiuo pranešame, kad Žemės ištikimai joje ištarnavusiems ne mažiau nei 24 metų nuomai S. Narutavičius pasirašė klausimą musu [!] krašte iš esmės, o taipogi ir Reformos Valdyba š. m. lapkričio mėn. 17 d. 6020 vienerius metus, paliekama ligi 80 ha iš jų 1931 m. rugsėjo 26 d., kasmetinis mokestis klausimą, ar aš, paaukavęs geriausius savo gy- Nr. nutarimu išskirta Tamstai iš tėvo Stasio tėvų ar bendrai jų šeimos valdomos žemės, 3 001 litas. Tačiau suvestinėse Žemės ūkio venimo metus Lietuvos atgaivinimui, iš tikruju Narutavičiaus Brovikių dvaro, kaipo Lietuvos neskaitant 80 ha paliekamų jų tėvams ar ben- departamento 1938 m. sausio 10 d. žiniose [!] esu užsitarnavęs tokios sunkios bausmės, kaip kariuomenės kariui savanoriui, aštuoniasdešimt drai jų šeimos nariams6. Tai akivaizdi nuolai- apie nuomos sąlygų laikymosi patikrinimus mano tėviškės, tos žemės, gautos mano probočių /80/ hektarų žemės. J. Šmulkštys. Už Departa- da nepriklausomybės kovose dalyvavusiems kultūrinio ūkio Brėvikiuose plotas 100,18 ha, žiloje senobinėje (kaip ir daug kitų bajorų) už jų mento Direktorių. Baleisa, Nusavinimo skyriaus bajorų palikuonims, nes iš kovojusiųjų lenkų nurodant, kad visi sutarties punktai įvykdyti nuopelnus karo laukuose, iš manęs atėmimas. sekretorius. pusėje dvarai be jokių išlygų buvo nusavi- 100%12. 1934 m. liepos 30 d. kultūrinio ūkio nami Žemės reformos reikalams. nuomos sutarties pakeitime nurodyta, kad Žinomas šiaulietis J. Sondeckis 1926 m. už nusavintus plotus valstybė atsilygino rugpjūčio 24 d. paliudijo, kad nuo 1917 m. grąžindama 33 ha, o 67 ha kultūrinio ūkio kovo iki kitų metų gegužės J. Narutavičius žemės K. Narutavičius nuo balandžio 23 buvo Rostovo komiteto tremtiniams šelpti d. grąžino Žemės fondui, ją vėliau išdalijo valdybos narys, o sugrįžęs dirbo Alsėdžių naujakuriams13. Kultūriniame ūkyje liko 100 valsčiaus ir Telšių apskrities savivaldybėse ha, bet metinis nuomos mokestis sumažėjo iki 1919 m. birželio mėnesio. Lietuvos kariuo- iki 645 litų, mokant tik už 43 ha tinkamos menės Generalinio štabo rikiuotės skyrius ūkininkauti žemės, nors įprastai nuominin- 1927 m. spalio 20 d. liudijime nurodė, kad jis kai mokėdavo už visą plotą14. 1918 m. gruodžio 20 d. stojo tarnauti į par- S. Narutavičius neatsilaikė prieš gy- tizanų būrį, kovojusį su bolševikais, ir jame venimo atneštas negandas ir jausdamasis buvo iki 1919 m. vasario pabaigos. Žemės kaltas prieš šeimą nukreipė ginklą į save. reformos valdybos 1927 m. lapkričio 17 d. Savigraužą dėl Lenkijos ir Lietuvos santykių nutarime konstatuojama, kad savanoriu per tarpukariu 1932 m. pabaigoje, kaip pagrin- inteligentų mobilizaciją 1919 m. birželio 28 dinę priežastį reikia atmesti. d. įstojo į I ulonų pulką ir jame tarnavo iki kitų metų gegužės 17 d., o paleistas anksčiau iš kariuomenės dėl džiovos7. 1 Romeris M., Dienoraštis 1922 metų birželio 16-oji – 1923 1925 m. lapkričio 19 d. Brėvikių dvaro metų balandžio 10-oji, sudarytojas ir mokslinis redaktorius R. Miknys, Vilnius: Versus aureus, 2016, p. 195, 197. žinių lape nurodyta, kad Stanislovas Naru- 2 Ibid., p. 225. tavičius jį valdė nuo 1902 m. rugsėjo 12 d. 3 LCVA, f. 1248, ap. 2, b. 2441, l. 30. „sulig įvedamojo lapo nr. 325 įpėdinystės 4 LCVA, f. 1248, ap. 20, b. 2905, l. 42–43. teisėmis“, žemės 493 ha ( 197 ha ariamos, 5 LCVA, f. 1248, ap. 2, b. 2441, l. 78. 6 Vyriausybės žinios, 1925 m. rugpjūčio 5 d., Nr. 200, p. 8. 115 ha pievų, 170 ha miško ir krūmų, 7 ha 7 LCVA, f. 1248, ap. 2, b. 2441, l. 14, 16, 34 ir a. p. nenaudingos; 50 ha žemės II rūšies, 282 8 LCVA, f. 821, ap. 1a, b. 21, l. 2 ir a. p., 6. ha – III, 157 ha – IV). Sodas su 180 obelų, 9 LCVA, f. 1248, ap. 1, b. 665, l. 5, 7. 6 kriaušėmis, 12 vyšnių ir slyvų bei 50 10 Ibid., l. 13. 11 Ibid., l. 2. nevaisinių medžių užima penkis hektarus. 12 LCVA, f. 1064, ap. 3, b. 289. l. 20, 296 a. p.-297. Alsėdžių valsčiaus atstovai Didžiajame Vilniaus Seime. Centre sėdi Brėvikių dvaro savininkas Sta- Telšių apskrities žemės reformos komisija 13 LCVA, f. 1248, ap. 16, b. 874, l. 60. nislovas Narutavičius. Vilnius, 1905 m. gruodis. Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų parceliuoti nusprendė 1925 m. gruodžio 1 d.8 14 LCVA, f. 1248, ap. 12, b. 325, l. 74, 77. 4 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta Vilnius karo audrose 1939–1945 m. Vilniaus radiofonas nacistinės okupacijos metais (1941–1944) Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius

Pradžia Nr. 4 (858) literatūrinės sukaktys. Minint Vinco Krėvės klausytojams. Nacių Vokietijai, norint efek- Vis dėlto nemažai Lietuvos gyventojų 60-metį, 1942 m., per radiją transliuotas tyviai ir greitai manipuliuoti visuomene, nebuvo linkę vykdyti nacistinės valdžios Su radijo transliacijomis pradėjo plisti „Šarūnas“, Balio Sruogos drama „Apyauš- reikėjo užsitikrinti informacijos monopolį. nurodymų ir paisyti jos draudimų. Vokie- ir vokiškosios propagandos dozės, kurios, rio dalia“, Kazio Binkio atminimui radio- Pirmas žingsnis buvo žengtas pradėjus iš čių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje visų pirma, buvo nutaikytos į vietos gyven- fonizuotas „Atžalynas“. Laidose „Poetas vietos gyventojų surinkinėti radijo imtu- pranešime buvo skundžiamasi, kad Lietuvos tojus. Tai matyti 1941 m. liepos 4 d. Vilniuje (rašytojas) prie mikrofono“ bei literatūri- vus, kurie turėjo būti pristatyti vokiečių gyventojai klausosi Maskvos radijo rusų ir leistos „Naujosios Lietuvos“ numeryje, ku- nėse valandėlėse savo kūrybą skaitė Vincas komendantūroms arba vietinei policijai, o lietuvių kalbomis bei Londono radijo lenkų riame buvo išspausdinta ūkininkams skirta Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Adomas už jų nepristatymą grėsė įvairios piniginės kalba, o išgirstas žinias platina kitiems žmo- Lietuvos laikinosios vyriausybės finansų Lastas, Petras Vaičiūnas, Antanas Miškinis, baudos bei įkalinimas43. Radijo imtuvais nėms. Policija dažnai pastebi, jog klausantieji ministro Balio Vitkaus kalba, pasakyta per Fabijonas Neveravičius, Kazys Inčiūra, vietos gyventojai sugebėdavo pagauti už- priešiškų balsų nesupranta savo nusikals- radiją. Joje išreikšta neapykanta žydams bei Jeronimas Cicėnas, Vytautas Sirijos Gira, sienio radijo stočių skleidžiamas bangas ir tamos veiklos, „tarnaujančios bolševizmo bolševikams, išreikšta padėka Vokietijai už Henrikas Nagys, Eugenijus Matuzevičius, išgirsti objektyvią informaciją apie padėtį propagandai“46. Lietuvos išvadavimą bei raginama Lietuvos Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas, frontuose bei pasaulio naujienas, o tai kėlė Ostlando reicho komisaras H. Lohse žmones uoliai dirbti34. Antibolševikinės, Ona Miciūtė, taip pat buvo skaitomos lie- didelį pavojų nacių vykdytai informacijos 1942 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu visiems antisemitinės ir antisąjunginės (nukreiptos tuvių rašytojų klasikų Antano Baranausko, blokadai ir nacistinės propagandos efek- Ostlando (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Va- prieš antihitlerinę koaliciją) tendencijos Maironio, Šatrijos Raganos, Žemaitės, Jono tyvumui. karų Baltarusijos) gyventojams uždraudė ryškiai atsispindėjo transliuotų žinių teks- Biliūno kūrinių ištraukos39. Greta litera- Dėl šios priežasties 1942 m. sausio 13 d. klausytis užsienio radijos stočių ir slaptų tuose35. Be to, nuolat pateikiant priešo tūrinių laidų buvo transliuojamos radijo buvo priimtas Reicho komisaro Rytų kraštui krašto vidaus siųstuvų. Nusižengusiesiems karinius nuostolius ir nuslepiant bei ma- paskaitos, kuriose kalbėta literatūrinėmis, „Potvarkis dėl nepaprastų radijo priemo- grėsė sunkiųjų darbų kalėjimas ir radijo žinant savuosius, buvo kuriamas galingos istorinėmis, muzikinėmis temomis. Iš jų nių“, skelbiantis, kad: imtuvų konfiskavimas, o asmenims, są- Vokietijos valstybės įvaizdis, turėjęs paveikti vertos paminėti Mikalojaus Vorobjovo „Vil- ...sąmoningai klausyti užsienio radijo siųs- moningai platinusiems uždraustų radijo visuomenės nuomonę, siekiant paversti ją niaus meno kultūra“, Jono Puzino „Lietuvos tuvus draudžiama. Nusižengimai bus baudžiami stočių žinias, – sunkiųjų darbų kalėjimas ištikimais režimo šalininkais36. proistorė“, Zenono Slaviūno „Apie lietuvių sunkiųjų darbų kalėjimu. Lengvesniais atsiti- arba mirties bausmė47. Nėra tiksliai žinoma, Kiek iš viso radijo transliacijų 1941–1944 m. dainas ir muzikos instrumentus“, Jono Balio kimais gali būti baudžiama paprastu kalėjimu. kiek Lietuvos žmonių nukentėjo dėl nacių įvykdė Vilniaus ir Kauno radiofonai, nėra „Iš tautosakos“, 1944 m., minint 1794 m. Panaudoti priimtuvai bus sukonfiskuoti. Sukon- draudžiamų radijo stočių klausymo ir žinių žinoma. 1944 m. dienraščio „Naujoji Lie- sukilimo metines, transliuotos ir Adolfo fiskavimas gali būti atliktas ir tada, jei imtuvas platinimo. Pavyzdžiui, 1943 m. vasario mėn. tuva“ numeryje buvo išspausdinta žinutė, Šapokos paskaitos40. priklauso trečiam asmeniui. už draudžiamų radijo stočių klausymą ir kurioje rašoma, kad per Kauno radiofoną Pasikeitusi Vilniaus radiofono vadovybė Kas tyčia skleidžia užsienio siųstuvų žinias, gandų platinimą Lietuvoje buvo suimta buvo transliuota 198 lietuvių rašytojų bei 1941 m. rugpjūčio 13 d. surengė konkursą skirtas sudaryti pavojų vokiečių tautos atsparu- 33 asmenys, padaryta 11 kratų, 13 asmenų poetų kūrybos pusvalandžiai, 170 lietuvių pranešėjo vietai užimti. Kandidatams buvo mui arba viešajai rimčiai, saugumui ir tvarkai paleista į laisvę, o 9 uždaryti į koncentracijos kompozitorių kūrybos transliacijų, 400 pus- kelti gana griežti reikalavimai. Jie turėjo Rytų krašte, bus baudžiamas sunkiųjų darbų stovyklas48. 1943 m. kovo mėn. dėl tų pačių valandžių, skirtų ūkininkams37. atitikti mokslo cenzą, kuris reikalavo ne kalėjimu. Ypač sunkiais atsitikimais gali būti „nusikaltimų“ buvo suimti 46 asmenys, Iš minėtos statistikos matyti, kad radijas, mažesnio nei gimnazijos baigimo, reikalauta baudžiama mirties bausme44. 14 uždaryti į koncentracijos stovyklas ir 1 be vokiškojo politinės informacijos srauto, tobulo lietuvių kalbos mokėjimo bei bent Šį potvarkį papildė leidžiamų klausytis sušaudytas49. aktyviai propagavo lietuviškąją kultūrą, vienos Vakarų Europos kalbos, pirmenybė radijo siųstuvų sąrašas. Į jį įėjo šios Vokietijos kuri pasitarnavo kaip atsvara vokiškajai teikta vokiečių kalbos mokėjimui, tarsena ir jos protektorato radijo stotys: Deutschland- kultūrai, buvo stengiamasi išsaugoti ir stip­ turėjo būti aiški, gera ir taisyklinga, balsas – sender, Luxemburg, Weichsel, Bremen, Breslau, 34 Naujoji Lietuva, 1941, Nr. 6, p. 1. 35 LCVA, f. 964, ap. 2, b. 1240. rinti lietuviškąją tapatybę. 1941–1944 m. neaukštas, malonaus tembro, taip pat pa- Danzig I, Danzig II, Donau, Dresden, Berlin, 36 radijo transliacijos pasižymėjo muzikinių geidauta, kad kandidatas būtų baigęs arba Freiburg, Graz, Hamburg, Kattowitz, Kaisers- VU Istorijos fakulteto studento Dominyko Gudonio ba- 41 kalauro darbas „Radijas ir kinas nacių okupuotoje Lietu- bei kultūrinių laidų gausa. Vilniaus ir Kauno lankantis dramos studijas . lautern, Klagenfurtas, Koeln, Koenigsberg, Lei- voje 1941–1944 metais“, l. 11. radiofonai nuolat transliavo orkestrų, chorų, Įvykus persilaužime Antrojo pasaulinio pzig, Alpen, Boehman, Baranovičiai, Belgradas, 37 Naujoji Lietuva, 1944, Nr. 82 (853), p. 2. ansamblių atliekamus kūrinius. Per radiją karo fronte ir vokiečių kariuomenei pradėjus Bergen I, Bergen II, Bordeux, Bruenn, Briuselis 38 J. Petrikaitė, „Vilniaus radiofono kultūrinės laidos buvo galima išgirsti Juozo Naujalio, Česlo- trauktis iš Sovietų Sąjungos, sugriežtėjo ir I, Briuselis II, Briuselis III, Calais, Tartu, (1941–1944)“, in: Vilniaus kultūrinis gyvenimas: tautų poli- vo Sasnausko, Miko Petrausko, Mikalojaus vidinė radijo kontrolė. 1943 m. sausio 27 d. Drontheim, Finnmark, Frederikstadt, Kuldika, logas 1900–1945, p. 251. 39 Ibid., p. 252. Konstantino Čiurlionio, Stasio Šimkaus, Vik- buvo išleistas SS Sargybos skyriaus nutari- Linz, Litzmannstadt, Memel, München, Posen, 40 J. Petrikaitė, „Vilniaus radiofono šviečiamasis dar- toro Kuprevičiaus, Vlado Jakubėno, Juozo mas, skelbiantis, kad: Saarbruecken, Strassburg, Stuttgart, Wien, Nor- bas vokiečių okupacijos metais“, in: Meno procesas: tarp Gruodžio, Jeronimo Kačinsko, Aleksandro Nuo šios dienos, kasdien, darbui pasibaigus, deutsche Gleichwelle, Ostdeutsche Gleichwelle, konstruktyvaus mąstymo, emocijų ir įkvėpimo, p. 128–129. Kačanausko ir kitų lietuvių kompozitorių gaidų ir plokštelių kambario raktas turi būti Ostmaerkische Gleichwelle, Schlesische Gleis- 41 Naujoji Lietuva, 1941, Nr. 35, p. 5. kūrinius. Taip pat per radiją buvo leidžiama perduotas SS – Sargybai saugoti, kuri tą raktą chwelle, Suedeutsche Gleichwelle, Westdeutsche 42 LCVA, f. R-636, ap. 1, b. 24, l. 9. 43 muzika iš plokštelių, kuriose skambėdavo išduoda tik sekančios dienos rytą tos patalpos Gleichwelle, Bodö, Friesland, Kaunas, Minskas, J. Bulavas, Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas (1941–1944 m.), Vilnius, 1969, p. 233. operų ir operečių ištraukos, Kipro Petrausko valytojui. Labai ypatingais ir skubiais atvejais Oslo, Paris, Tromsö, Talinas, Hamar, Hilversum 44 Naujoji Lietuva, 1942, Nr. 22 (178), p. 4. ir Fiodoro Šaliapino įdainavimai, šokių ir (pav., gaidų plokštelių programai sudaryti) I, Hilversum II, Krokuva, Kristiansand, Lemberg, 45 Naujoji Lietuva, 1942, Nr. 23 (179), p. 4. pramoginė muzika38. Be koncertų taip pat sargybai yra leidžiama išduoti šį raktą ir mūsų Liepojus, Lille, Madona, Maerisch – Ostrau, 46 LCVA, f. R-1399, ap. 1, b. 8, l. 8. buvo transliuojami ir muzikiniai vaizdeliai, įstaigos muzikos referentams. Namsos, Notodden, Porsgrunn, Praha, Rennes, 47 J. Bulavas, op. cit., p. 233. muzikiniai divertismentai, poezijos ir mu- Tais atvejais, kai raktas buvo paimtas, reikia Ryga, Rjukan, Smolenskas, Stavangeris, Türi, 48 Vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvai 1943 m. vasario mėn. ataskaita, LCVA, f. R-1399, ap. 1, b. 61, l. 18. zikos montažai, linksmavakariai kariams, rytojaus dieną iš pat ryto man apie tai raštu Vigra, Varšuva, Vilnius, o sąrašo prieambulėje 49 42 Vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvai 1943 m. muzikiniai šiupiniai. pranešti priežastį buvusio reikalo įeiti į patalpą . pridurta: kovo mėn. ataskaita, LCVA, f. R-1399, ap. 1, b. 61, l. 69. Literatūrinėse laidose buvo skaitoma Greta vidinės radijo darbuotojų kon- Į šį sąrašą neįrašytų radijo siųstuvų, kaip iki lietuvių poetų kūryba, pažymimos įvairios trolės egzistavo ir išorinė, taikyta radijo šiol, klausytis draudžiama45. Pabaiga

Mūsų portretas rinkimuose Atkelta iš 1 p. vakarą nervinosi, net be reikalo, kai kandi- Antrame rate daugiausia šansų rinki- atmetėme Juozaičio idėjas. Lietuvoje yra datai priekaištavo televizijai dėl neobjek- mus laimėti turinti Ingrida Šimonytė. Ką vietos visoms bendruomenėms. Bet visi rekompensatos nesuteiks, deja, visi dėl to tyvumo. Padėčiai valdyti renkami tautos sako apie mūsų visuomenę jos iškėlimas mes turime siekti, kad čia žmonės ieškotų kentėsime. Negi tai sunku suprasti? Visi atstovai. Žurnalistai dirba visuomenei. Jie į pirmaujančią vietą? Lietuvoje moterys būdų geriau gyventi. norime, kad mūsų namuose būtų geriau. nėra rinkti atstovai, o turėtų būti tarnai. nėra diskriminuojamos. Atsirado tokių, Ingrida Šimonytė pirmame rate apšoko O antrame rate ir taip turėsime balsuoti Deja, dar sovietiniu metodu bando veikti kurie domėjosi, kodėl ji netekėjusi. Bet Gitaną Nausėdą. Bet štai per paskutinius už lietuvį. Tai kam reikėjo sukčių remti? rinkimus, taigi savinasi visuomenės teisę. gerai, kad ši santūriai paaiškino, ir pro- debatus ji ėmė viešai kalbėti apie Lietuvai Dar norisi užsiminti apie Arvydą Juo- Žurnalistų užduotis pateikti objektyvią in- blema dingo. Ingrida visuose rinkimų pražūtingas idėjas dėl raidyno, rašybos, zaitį. Rinkimų debatuose net keli kandi- formaciją, kad patys žmonės galėtų spręsti, debatuose atsakinėjo labai ramiai ir lo- kalbos, o net ir dėl valstybės išlikimo. datai teigė, kad pavydi padėties Lenkijoje, kokį modelį pasirinkti. Taigi korupcija jau giškai. Tai didelė viltis, kad rinkėjai šitai Išlindo yla iš maišo. Jau girdžiu, kiek nu- vienas net Tomaševskiui pavydėjo, kad tas nuo čia prasideda. Mūsų žiniasklaida nėra pastebės. Kyla klausimas, ar ji, būdama sivylusių jos rinkėjų atsisako už ją balsuoti. geriausiai pažįsta tą šalį, kur taip viskas objektyvi, nes žiūri savo naudos, ne piliečių. savo terpėje, išlaikys savarankiškumą, ar Liūdna, bet kas daryti, kai vadovaujantys „gerai“ tvarkoma, bet pasimokyti iš to nė Demokratija – yra didžiausias žmoni- jos netampys kitos politinės jėgos, kitaip asmenys gviešiasi valstybę parduoti? vienas taip ir nepanūdo. Tai žinokime – jos socialinis laimėjimas. Bet ja naudotis sakant, ar ji neapvils rinkėjų. Protinga Priminsiu ir dar vieną faktą – kalbinį. jeigu Lenkijoje su tokiomis programomis reikia mokėti. Turime pirmiausia išugdyti esanti turėtų nebijoti atvirai pasikalbėti su Pristatinėjant kandidatus ekrano apačioje startuotų tie patys kandidatai, jau pirma- visuomenę. Kadangi ji nesubrendusi, tai esama prezidente Dalia, kuri turi sukau- slinko užrašai: „...kandidatas į preziden- me rate juos laimėtų Arvydas Juozaitis. gal tą demokratiją šalin? Per ilgesnį laiką pusi didžiulės politinės patirties, ne dėl to, tus“... Juk tie kandidatai buvo ne į pre- Lietuvoje jis liko penktas, bet jo surinkti vaikščiodami klystkeliais greičiau su- kad kopijuotų ją, bet patirtis visuomet yra zidentus, nes ne kelis juos Lietuva rinko. taškai rodo, kaip tokio tipo patriotai čia bręsime. Bet kol neišmoksime analizuoti vertybė, o ir iš Juozaičio yra ko pasimokyti. Buvo jie kandidatai į prezidentą. O kai nėra vertinami ir tiesiog nereikalingi. savo klaidų, tol ilgiau mumis suktagalviai Beje, prezidento misija būtų subrandinti kalbėta apie Ingridą, pasigesdavome už- Klausimas – ar jo programa prasta, ar manipuliuos. visuomenę solidarią ir susiklausiusią. Ne rašo – kandidatė į prezidentę. Jeigu ji būtų visuomenė nebrandi. Dažnai nelabai mums aišku, už ką Juozaitis kaltas, kad tauta dar nepriaugo išrinkta, ir jos, kaip iki šiolei Dalios, nieks Televizijos žurnalistams net nesisekė atiduoti balsą. Pakalbėkime su mums iki jo programos. O tą programą dar turėtų nevadintų prezidentu. Ne mažiau iškil- slėpti, kaip jie remia savo kandidatus ir kaip patikimu žmogumi, kuris labiau išmano kas nors atgaivinti. Be tų idėjų negyvena mingai skamba ir pareigybė „prezidentė“. bando sumenkinti tuos, su kuriais nemato ar labiau politiškai išprusęs, ir jei juo pasi- nė viena Europos valstybė. Sunkiai be jų grobio dalybų. Net ir Jakilaitis paskutinį kliauname, mūsų balsas bus objektyvesnis. versis ir Lietuva. Atmetėme Stasį Lozoraitį, Algis KALUŠIS, Vilnius Voruta 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) 5 Vasario 16-osios akto signatarai Donato Malinausko veikla Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis

Lietuviai gyveno abiejose Rusijos ir Dabar gerai matome, ko verti tokie politiniai Vokietijos sienos pusėse: Lietuvoje ir Ryt- žodynai37. Kas sukėlė Lietuvoje priešpriešą, prūsiuose, ir dėl Didžiojo karo pateko į kur blaškėsi ir tebesiblaško piliečiai? Susiprie- nepavydėtiną padėtį. Vieni po prievartinės šinimas nėra sąlygotas klasių ar luomų skir- mobilizacijos kovėsi caro armijos gretose (I- tumo, tai vertybiniai poliai: „vienas polius – joje armijoje tarnavo didžioji dalis pašauktų godumas ir cinizmas; kitas polius – padorumas lietuvių), kiti, provokiškomis nuotaikomis, ir viltis.“38 Kur slypi jų ištakos? Vokietijos VIII armijos gretose (lietuviškieji dragūnų ir ulonų pulkai). Civiliai bėgo nuo 1 Kiti nurodo kitą pavadinimą: Lietuvių komitetas nukentė- vokiečių, kiti – iš Mažosios Lietuvos – bėgo jusiems nuo karo šelpti (Lopata R., „Lietuvių valstybingumo nuo rusų, tapdavo jų belaisviais. Tiek pabė- raida 1914–1918 metais“, in: Lietuvių atgimimo istorijos gėliai, tiek belaisviai lietuviai vylėsi sulaukti studijos, t. 9, Vilnius: Mintis, 1996, p. 39). 2 „A. T. Didžiojo Vilniaus Seimo paminėjimo reikalu“, in: tautiečių pagalbos. Niekas iki šiol nesu- Lietuva, 1925 11 23, Nr. 264 (2060), p. 1. skaičiavo, kiek lietuvių buvo mobilizuota į 3 Lietuvoje. Vilnius. Lietuvių delegacija inžm. Šviet. Minis- Rusijos imperijos ir į Vokietijos kariuomenę, terį, in: Varpas, 1915 06 12, Nr. 19, p. 310.; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Rankraščių skyrius nesuskaičiuoti žuvę nuo bendrataučių rankų. (toliau – LMAVB RS), f. 70, vnt. 6, lap. 71, punktas 9. Lietuviai ilgiems šimtmečiams buvo praradę 4 Lietuvių draugijos Centralinio komiteto nukentėjusiems savo valstybę ir todėl niekas negynė jų teisių, dėl karo šelpti apyskaita: nuo 1914 m. lapkričio mėn. 22 d. ligi 1915 m. liepos mėn. 1 d., Petrapilis: imprimerie „Pet- gynėsi kaip kas išmanė... chat“, 1915, p. 117. 5 Glebavičiūtė L., „Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šelpti – 100 metų“, in: Voruta, 2015 04 25, Nr. 4 (810), p. 1, 5. 6 Klimka L., „Apie lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl 1914 m. Donatas Malinauskas tapo Lietuvių karo šelpti veiklą“, in: Bernardinai.lt, 2009 11 29. Prieiga per komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti1 nariu, internetą – . Vilniaus skyriaus nariu, kiek vėliau Lietuvių Sėdi (iš kairės): kun. J. Kukta, E. Vileišienė, dr. A. Vileišis, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, 7 Lietuvių draugijos Centralinio komiteto nukentėjusiems draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (toliau J. Kymantas, D. Malinauskas, kun. J. Stankevičius. Stovi (iš kairės) A. Stulginskis, tarn. Jankauskas, dėl karo šelpti apyskaita: nuo 1914 m. lapkričio mėn. 22 d. – LDNDKŠ) nariu, o 1915 m. – Informacinio ligi 1915 m. liepos mėn. 1 d., Petrapilis : imprimerie „Pet- kun. J. Bakšys, kun. V. Jezukevičius, J. Šernas, A. Žmuidzinavičius, M. Biržiška, kun. P. Dogelis, chat“, 1915, p. 52. (Susižinojimo) biuro, koordinavusio Lietuvos fi- tarn. J. Siemaška ir kurjeris 8 Lietuvių draugijos Centralinio komiteto nukentėjusiems lantropinių-politinių organizacijų veiklą, nariu. dėl karo šelpti apyskaita: nuo 1914 m. lapkričio mėn. 22 d. Aktyviai dalyvaudamas šių draugijų veikloje, ligi 1915 m. liepos mėn. 1 d., Petrapilis: imprimerie „Pet- biausia lietuvių tautą telkianti organizacija. S. Baginskis, jo pavaduotojas – advokatas chat“, 1915, p. 23. jis atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybin- Filantropinės organizacijos skraistė leido tęsti S. Sadkauskas21. 9 Išskyrus 8 paskutinius protokolus, dar iki vokiečių oku- Donato Malinausko, pacijos, kurie yra jau nenumeruoti ir parašyti spausdinimo gumo atstatymo procese. dar Vilniaus 12-os apaštalų pradėtą tautinės 2. Lietuvių draugija nukentėjusiems kaip konservatyviojo tautininko2, veikla labai mašinėle. savigarbos akciją. Draugija mėgino užtikrinti dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių 10 „Gabrys Lietuvos politikoje“, in: Draugas, 1919 06 20, veikė politinius procesus Lietuvoje. LDNDKŠ lietuvių teises pirmiausia Vilniuje, kur susitel- pagalbai teikti įkurta 1915 m. gegužės 21 d.22. Nr. 145, p. 3. komitetas kreipėsi į Popiežių dėl lietuvių pabė- 11 Rusijos caras Nikolajus II paskelbė karą Vokietijai. kė dauguma lietuvių pabėgėlių. Kol LDNDKŠ Steigėjai: advokatas A. Janulaitis, inžinierius 12 gėlių dvasinių interesų ignoravimo, į Rusijos Rusų kariuomenė po beveik 119 metų trukusios okupa- kovojo su bažnytine hierarchija dėl lietuviškų St. Kairys, agronomas V. Ruokis, advoka- cijos pasitraukė iš Vilniaus. švietimo ministrą grafą Pavelą Nikolajevičių pamaldų Vilniaus bažnyčiose ir dėl iš Rusi- tas M. Sleževičius, advokatas J. Vileišis23. 13 Vilnių okupuoja Vokietijos kariuomenė. Ignatjevą dėl lietuvių kalbos ir jos mokytojų 14 LMAVB, RS, f. 70, b. 4, l. 19. jos labdaringų organizacijų gaunamų lėšų, Draugijos valdybos nariai: advokatas M. Sle- 15 LMAVB, RS, f. 70, b. 6, l. 6. teisių sulyginimo su lenkų kalbos mokytojų 16 3 lietuvių radikalai ieškojo sąjungininkų tarp ževičius, advokatas P. Bugališkis, inžinierius LMAVB, RS, f. 70, b. 6, l. 41–42. teisėmis Lenkijoje . LDNDKŠ plėtė veikimo kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių atstovų, St. Kairys, advokatas A. Janulaitis, V. Tarnarys, 17 LMAVB, RS, f. 70, b. 7, l. 36. zonas Kauno, Vilniaus, Gardino ir Suvalkų 18 LMAVB, RS, f. 70, b. 7, l. 36. siekdami sukurti ir įgyvendinti naujas teisingo A. Meištavičius, F. Bortkevičienė, advokatas 19 gubernijose4, steigė valgyklas, prieglaudas, ben- LMAVB, RS, f. 70, b. 7, l. 42. pasaulio formules, kurios, deja, pasitarnavo ne J. Vileišis, M. Biržiška, valstybinės Dūmos narys 20 „Lietuvių bendradarbiavimas su kitų tautų politikos drabučius, medicinos punktus pabėgėliams, be piliečių vienybei ar socialiniam teisingumui, o M. Januškevičius, agronomas V. Ruokis, agro- ir šalpos organizacijomis“, in: Lietuvos visuomenė Pirmojo to, nutarė iš caro reikalauti karinių uniformų (iki greičiau supriešinimui. nomas J. Krikščiūnas, valstybinės Dūmos narys pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybė: [Paroda]. šiol paslaptimi apgaubtas prašymas). LDNDKŠ Prieiga per internetą –; Brazys S., skyriai tapo savivaldos užuomazgomis, o jų atkūrimo procesui nepakankamai įvertintas. kus, J. Paknys, daktaras A. Domaševičius ir „Draugija gydymo ir maitinimo pagalbai nukentėjusiems veikla buvo aiškiai politiškai orientuota. Spau- dėl karo teikti“, in: Lietuvos žinios, 1915 01 04 (17), Nr. 1, p. 2. Galima išskirti šios organizacijos dvi poli- A. Zoštautas. Revizinė komisija: J. Mašiotas, 21 doje randami tik pavieniai proginiai straipsniai, Brazys S., „Draugija gydymo ir maitinimo pagalbai tinės-filantropinės veiklos chronologines A. Bulota, grafas Vladimiras Zubovas. Re- nukentėjusiems dėl karo teikti“, in: Lietuvos žinios, 1915 01 skirti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl 04 (17), Nr. 1, p. 2. 5 atkarpas: pirmasis etapas nuo 1914 m. liepos vizinės komisijos kandidatai: K. Lekeckas, 22 karo šelpti veiklai analizuoti. Dar 2009 m. Li- 11 24 Bugailiškis P., „Naujos atžalos“, [apie Vilniaus draugi- 20 d. (rugpjūčio 2 d.) iki 1915 m. rugsėjo 5 Kairienė ir Venclavičienė . jos „Sveikata“ ir Lietuvių draugijos agronomijos ir teisių bertas Klimka pastebėjo, kad „kol kas draugija 12 25 (18) d. ir antras etapas nuo 1915 m. rugsėjo 6 3. „Sveikata“ įsteigta 1915 m. gegu- pagalbai teikti nukentėjusiems dėl karo veiklos tikslus], nesulaukė išsamesnio istorinio tyrimo, o ir jos 13 26 Gk, in: LŽ, 1915 04 17 (30), Lietuva: Vilnius, p. 1. „Lietuvių 6 (19) d. iki 1918 m. lapkričio. Į draugijos veik­ žės 17 d. . Steigėjai: daktarė V. Alseikienė, svarba retai beprisimenama“. Niekas taip ir lą aktyviai įsijungė ir Donatas Malinauskas. F. Bortkevičienė, daktarė B. Burbaitė-Eiduke- draugija nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos nesudarė išsamaus draugijos veikusių skyrių ir teisių pagalbai teikti“, in: Vairas, 1915 05 30, Nr. 18, p. 293; LDNDKŠ centro komiteto sudėtis nuolat kito. vičienė, advokatas M. Sleževičius, advokatas „Sveikatos ir agronomų bei teisininkų draugijos“, in: Vairas, bei jos narių sąrašo. Tiesa, yra duomenų, kad Jo atstovai turėjo didelę įtaką visuomenėje, net J. Vileišis.27 Draugijos valdyba: daktaras 1915 05 30, Nr. 18, p. 281–282. 1915 m. liepos mėn. pabėgėlių šalpa rūpinosi 23 „Žinios. Lietuvoje. Vilnius“, in: Vairas, 1915 04 18, Nr. aštuoni nariai: Jonas Basanavičius, Mykolas A. Domaševičius, daktarė B. Burbaitė-Eiduke- 14, p. 230. 122 skyriai (Suvalkų gubernijoje – 40 sk., Kau- 24 7 Biržiška (narys nuo 1915 m. rugsėjo 22 d., t. vičienė, P. Svilas, J. Mašiotas ir M. Sleževičius. „Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo gyventojams no – 48 sk., Vilniaus – 32 sk., Gardino – 2 sk.) , y. nuo vokiečių okupacijos pradžios14), Pra- Kandidatai: daktarė V. Alseikienė, F. Bortkevi- agronomijos ir teisių pagalbai teikti“, in: Vairas, 1915 05 30, turintys 1 629 narius8. Bet tai ne šiandieninių Nr. 18, Lietuva: Vilnius, p. 293. nas Dovydaitis (narys nuo 1915 m. rugsėjo čienė, ir K. Lekeckas. Revizinė komisija: dak- 25 istorikų nuopelnas. Jokių išsamių istorinių „Naujos draugijos“, [draugijos „Sveikata“ ir Lietuvių 22 d.), Steponas Kairys (narys nuo 1915 m. taras J. Basanavičius, J. Vileišis ir Z. Žemaitis. draugijos agronomijos ir teisės pagalbai teikti steigėjų tyrinėjimų, skirtų šiai draugijai, iki šiol nėra, rugsėjo 22 d.), Donatas Malinauskas, Antanas Kandidatai: daktaras S. Matulaitis ir medikė sąrašas], (Iš Lietuvos. Vilniaus kronika), in: Viltis, 1915 04 neakcentuojamas ir pozityvus dvasininkijos Smetona, Aleksandras Stulginskis (narys studentė Ambraziejūtė28. 17 (30), p. 2; „Sveikatos“ draugija“, [apie steigiamąjį susi- vaidmuo valstybingumo atkūrimo procese. Iki rinkimą], (Iš Lietuvos. Vilniaus kronika), in: Viltis, 1915 06 nuo 1915 m. rugsėjo 22 d.) ir Jokūbas Šernas 4. Suvalkų gubernijoje veikęs Piliečių 02 (15), p. 2; Šaulys J., „Įsteigiamasis „Sveikatos“ draugijos 1915 m. rugsėjo 4 d. surašyti 95 LDNDKŠ proto- 29 susirinkimas [Vilnius]“, J. Bk., in: Lietuvos žinios, 1915 05 9 (narys nuo 1915 m. rugsėjo 22 d.), buvo išrinkti komitetas įsteigtas 1914 m. rugpjūčio 3 d. kolai , pirmieji 83 protokolai surašyti iki 1915 m. Antanas Smetona ir Do- 20 (06 02), p. 1; Smetona Antanas, „Sveikatos ir Agrono- į Lietuvos Tarybą. Varšuvoje. mijos bei teisininkų draugijos“, in: Vairas, 1915, Nr. 18, p. rugpjūčio 9 d. Visi 83 protokolai rašyti ranka ir natas Malinauskas – draugijos pradininkai, 5. Miestų sąjungos komitetas įsteigtas Mas- kiekvienas pasirašytas draugijos komiteto narių 281–282; „Stokim į darbą kas tiktai gali“, [kvietimas įsijungti kiek vėliau į LDNDKŠ centro komitetą pateko kvoje 1914 m. rugpjūčio 8 d.–rugsėjo (21–22) į „Sveikatos“ draugijos ir Lietuvių draugijos agronomijos parašais, kitaip nei visuomenei žinomi Lietuvos Jonas Basanavičius (nuo 1914 m. gruodžio d.30, veikė ir Vilniuje31. Inžinierius J. Mašiotas ir teisių pagalbai teikti nukentėjusiems dėl karo Lietuvos Tarybos protokolai (iki 2009 m.). gyventojams veiklą], Vilnius, Ks., in: Lietuvos ūkininkas, 15 d.), raštvedžiu buvo pakviestas Jokūbas ir advokatas M. Sleževičius atstovavo lietuvių 1915 04 23 (05 06), p. 146; „Sveikatos“ ir „Lietuvių draugijos Šernas. Būsimieji signatarai veikė ir LDNDKŠ tautai32, kitoms tautoms atstovavo taip pat po agronomijos ir teisių pagalbai teikti nukentėjusiems nuo Ar ir prieš šimtą metų buvo skyriuose: kun. Pivašiūnų klebonas Alfon- du asmenis. karo“ įsteigiamieji susirinkimai“, [Vilnius], in: Lietuvos priešprieša: cinizmas ir godumas ūkininkas, 1915 05 28 (06 10), p. 171–172. sas Petrulis priimtas 1915 m. sausio 17 d. į 6. Žemietijų sąjunga įkurta 1914 m. liepos 26 Šaulys, Jurgis, „Įsteigiamasis „Sveikatos“ draugijos prieš padorumą ir viltį? LDNDKŠ Rumšiškių skyrių, Vladas Mironas 30 d.33 susirinkimas“, [Vilnius], J. Bk., in: Lietuvos žinios, 1915 05 tapo LDNDKŠ Nemunaičio skyriaus nariu 7. Kunigaikštytės Tatjanos komitetas 20 (06 02), p. 1. 27 Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. vasarį, Jokūbas Šernas ilgą laiką buvo įkurtas 1914 m. rugsėjo 14 d., veikė iki 1917 m. „Žinios. Lietuvoje. Vilnius“, in: Vairas, 1915 04 18, Nr. 15 34 14, p. 230. 1914 m. atsirado viltis bandyti atkurti suvie- tik samdomas , į draugiją priimtas 1915 m. vasario . 28 „Vilniaus kronika“, in: Viltis, 1915 06 02 (15), p. 2. nytą Lietuvos valstybę, kurios etninės žemės balandžio 3 d., Petrui Klimui pasiūlyta Pirmos trys šio sąrašo draugijos ir Piliečių 29 Staugaitis J., Mano atsiminimai, Vilnius, 1995, p. 207. buvo suskirstytos į tris dalis. Viena dalis lie- Draugijos įgaliotiniu vykti į Suvalkiją 1915 m. komitetas – tai tarytum LDNDKŠ oponentai. 30 „Всероссийский Земский и Городской Союзы“, in: Большая 16 Медицинская Энциклопедия. Prieiga per internetą – . ralystės įtakos zonoje, o Prūsijos lietuviai buvo Saliamonas Banaitis dirbo LDNDKŠ Kauno žiška, Jonas Basanavičius ir Steponas Kairys. 31 Yčas M., Atsiminimai. Nepriklausomybės keliais, 2 laida, t. II, 1991, p. 11. valdomi Vokietijos. Reikėjo mėginti visas dalis skyriuje, Jonas Smilgevičius nuo 1914 m. Miestų sąjungos komiteto centras Maskvoje, 32 „Žinios. Lietuva. Vilnius“, in: Lietuvos ūkininkas, 1914 11 18 sujungti į vieną administracinį vienetą. Nei gruodžio 23 d. dalyvavo draugijos veikloje . anot Martyno Yčo, svariai, 30 000 rublių suma, 06 (19), Nr. 45, p. 407. vienas iš okupantų Lietuvos vienybės atkūri- Jurgis Šaulys, M. Sleževičius ir F. Bartkevi- parėmė LDNDKŠ Centro komitetą, nepaisant 33 Земский союз былоснован 30 июля 1914 г. На mui pasitarnauti netroško, veikiau atvirkščiai. čius19 1915 m. sausio 1 d., išstoję iš LDNDKŠ, lenkų prieštaravimo35. Всероссийском съезде представителей уполномоченных губернских земств. Todėl peštynės tarp Lietuvos piliečių grupių, įsiliejo į kitų draugijų veiklą. Tuo metu veikė Konservatoriai ir radikalai arba „atža- 34 „Kомитет княжны татьяны николаевны“, in: Pskoviana. turėjusių tą patį tikslą – Lietuvos valstybės daugybė organizacijų, skleidžiančių filantro- gareiviai“ ir „pirmeiviai“ – tai tarytum du ru. Prieiga per internetą – . 35 Yčas M., Atsiminimai Nepriklausomybės keliais, t. 2, 2 kaip svetimų valstybių provokacija. Net ir at- 1. Draugija gydymo ir maitinimo pagalbai save „pirmeiviais“, o priešininkus oponentus – laida 1991, p. 35–37. kūrus nepriklausomybę peštynės nesiliovė, jas nukentėjusiems dėl karo teikti įkurta 1914 m. „atžagareiviais“. Pagal tokį vertinimą 36 Vytautas Landsbergis, „Dvipartinė sistema“, in: Alfa. provokavo ochrankos agentai, kurių sąrašai spalį20, jai vadovavo šešių žmonių komitetas, V. Kapsukas būtų „pirmeivis“, o J. Basanavi- lt, 2007-06-04. Prieiga per internetą – . pirmininkas – daktaras S. Gliebovskis, vicepir- čius, veikiau „atžagareivis“. Sąjūdžio laikais 37 Ibid. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki mininkas – daktaras T. Šabadas, iždininkas – viskas buvo atvirkščiai: „Sąjūdin spietėsi pir- 38 Ibid. Lietuvos Tarybos išrinkimo Lietuvių draugija advokatas A. Bulota, jo pavaduotojas – redak- meiviai, o aplink LKP, nors dauguma narių ją nukentėjusiems dėl karo šelpti buvo svar- torius A. Luckevičius, sekretorius – advokatas metė, susirūpinę mindžikavo atžagareiviai.“36 Tęsinys kitame numeryje 6 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta Lietuvos bajorijos istorija Jiezno Bieliauskai – Trakų Bieliauskų atstovai Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius

Šaltiniuose rašoma, kad nemaža dalis iš Lenkijos kilusių Bieliauskų (lenk. Bie- lawski) XVII–XVIII a. persikėlė gyventi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijas, daugiausia į Vilniaus, Kauno kraštus, ir aktyviai dalyvavo LDK gyvenime.

Kilmingieji Bieliauskai bajorų sąrašuose figūruoja suDolenga, Dryja, Gozdawa, Jastrzę- biec (liet. Vanagėlis), Jelita, Zaremba herbais. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugo- mos kelios Bieliauskų kilmės genealoginės bylos (LVIA, f. 391, ap. 4, b. 124; f. 391, ap. 10, b. 22). Taip pat pateikiama informacija ir Sankt Peterburgo archyve dėl Bieliauskų le- gitimizacijos caro imperijos okupacijos metais (Sankt Peterburgo istorijos archyvas, f. 1343, ap. 17, b. 2698). Literatūroje nurodoma, kad Bieliauskai gali būti kilę iš Beliavos miestelio, esančio pietvakarių Lenkijoje, priklausančio Bieliauskų giminės herbas – Vanagėlis. Iliustr. iš genealoginės bylos, LVIA, f. 391, ap. 4, b. 124 žemutinės Silezijos vaivadijai. Tačiau yra samprotavimų, jog Bieliauskai kilo iš LDK ziniuose Jiezno sąrašuose minimas Gardino Kiškūnų pavardė šiek tiek primena gar- kaimo Beliava, kuris aptinkamas 1489 m. Jonas Zamoiskis. Nuotr. iš riumi Valiūnų (lenk. Waluniskiego) palivarke, straipsnio pradžioje paminėta Ona Radvilai- Istoriniuose šaltiniuose aprašomas 1574 m. Jiezno valsčiuje, bajoras Antanas Bieliauskas tė-Kiškienė. Rašoma, kad Kiškos buvo LDK įvykęs konfliktas tarp bajoro Stepono gentis – jotvingiai. Po Žygimanto Augusto iš Kauno. Kaune gyveno nemažai kilmingų ir ATR lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų Bieliavskio ir Jono Zamoiskio dėl Knišino. mirties Knišiną paveldėjo jo sesuo Ona Bieliauskų: Dominykas, Simonas, Valentas, giminė, kilusi iš Palenkės. Galbūt Jiezno Steponas Bieliavskis tapo minėtos vietovės Jogailaitė. Henrikas Valua, trumpam tapęs Kajetanas, Tomas, Aleksandras, Liudvikas, Kiškūnai kilo iš Kiškų valdytų žemių, dvarų seniūnu 1569 m., po ankstesnio seniūno An- Lenkijos ir Lietuvos karaliumi, būdamas jie priklausė Jastrzębiec herbo giminei. ar buvo kažkaip kitaip su jais susiję, o gal drejaus Dybovskio mirties. 1569 m. gruo­džio perpus jaunesnis, nevedė Onos Jogailaitės. Pivašiūnų 1795 m. revizinėse pasakose ryšio ir nebūta. mėn. rašte lenkiškai rašoma: Jonui Zamoiskiui užsitarnavus pasitikėjimą, Dušmianų kaime sutinkami Pranciškaus Tačiau Jiezne nuo XVIII a. iki pat šių dienų Inwentarz dochodów i pożytków wszelakich Knišiną ir Goniandzą atidavė šio valdymui, sūnūs Jokūbas, Andrius ir Pranciškus Tra- sutinkami ir Knyšiai. Metrikuose ši pavardė starostwa knisinskiego z rozkazania Króla JM tačiau tuomet tam pasipriešino Knišino se- kimovai su šeimomis. Vilūnuose 1795 m. rašyta kaip Knyszys, Knyszewicz. Ši pavardė [...] po śmierci Andrzeja Dibowskiego starosty niūnas Steponas Bieliavskis. Konflikte buvo gyveno Jonas Trakimas, Juozo sūnus su primena jau minėto Palenkės miesto Knišino knischinskiego, podawając to starostwo knis- minimas ir Tikocinas. Iš Gornickio Lukašo žmona ir šešiais vaikais. pavadinimą, lenkiškai būtų Knyszyn. chinskie w sprawę urodzonemu panu Stefanowi rašto matyti, jog S. Bieliavskis „uprosil sobie 1795 m. Naujųjų Trakų revizinėse pa- Tačiau sugrįžtina prie Bieliauskų. XVIII a. Bieliawskiemu w roku niniejszym 1569 dnia 10 liesnictwo tykocinskie“, taip pat turėjo preten- sakose minimas laisvasis Juozas, Simono viduryje kelios Bieliauskų šeimos jau nuo- miesiąca decembris zaczęty i potym sprawion i zijų į Trzcianne palivarką (Nowa Wies) (žr. sūnus Bieliauskas, gyvenęs ir dirbęs vežiku latos gyveno Dukurnonyse, Kisieliškėse, spisan. Dawid Wappa, Agnieszka Pisanko-Borowik, Karaviškių (Karaviski) palivarko dvare. vėliau ir Slabadoje. Kisieliškėse minimi keli Patį Knišino bažnytkaimį įkūrė LDK kancle- Przemysław Borowik, Nowa Wies. Trzcianne, Jiezno apylinkėse Bieliauskai minimi jau Bieliauskai Jonai, o galbūt vienas Jonas, ku- ris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila 1520 m. 2018). Nepatenkintas Zamoiskis su tūks- nuo XVIII a. pradžios. Bažnytiniuose metri- rio kelios žmonos numirė. Pirmasis Kisieliš- liepos mėn. fundavęs bažnyčios pastatymą. tančio kareivių kariauna įsiveržė į Knišiną kuose jie nurodyti ir kita pavarde – Trakim kių Jonų buvo vedęs Zakarauskaitę Kotryną, Bieliavskio laikais Knišinas buvo išplėstas, ir pašalino Steponą Bieliavskį iš seniūno (metrikuose – Trachim, Trachimowicz). Ši su kuria susilaukė dukros Marijonos. Ši tam pasitarnavo ir Ona Radvilaitė-Kiškienė. pareigų. Tuomet šis su skundu nuvyko pas pavardė ar pravardė visus Jiezno, o ir Trakų pakrikštyta 1855 m. Įdomu tai, jog šalia yra Netrukus Knišinas tapo karaliaus nuosavybe. Oną Jogailaitę. Vėliau ginčas atsidūrė teisme, pavieto, Bieliauskus sujungia į vieną kilmės ir jos būsimo vyro Zakarausko Motiejaus Knišiną Steponas Bieliavskis valdė neilgai, tik bet nedavė rezultatų, galop Bieliavskis taip medžio kamieną. krikšto metrikas – tų pačių 1855 m. tą patį iki 1574 m., tačiau tuo laikotarpiu išgarsėjo vi- pat surinko kariuomenę ir puolė Zamoiskį, Vienas žymiausių Trakų Bieliauskų mėnesį ir tą pačią dieną. soje Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) tuo, jog tačiau kovą pralaimėjo. giminės atstovų – kunigas Pranas Bieliaus- Kitas arba tas pats Jonas Bieliauskas pasipriešino vienam galingiausių magnatų, an- Iš oficialių Knišino seniūno pareigų Bie- kas, kilęs iš Slabados (arba Slobodos) kaimo buvo vedęs Kisieliškėse gimusią ir užaugusią trajam žmogui po karaliaus Jonui Zamoiskiui, liavskis atsistatydino tik 1577 m., gavęs kaip (Jiezno parapija), aiškinosi, kodėl būtent Bie- Magdaleną Staropolskytę. Staropolskiai tu- didžiajam karūnos etmonui, didžiajam karūnos kompensaciją Krušvicos (lenk. Kruszewicki) liauskai turėjo šią antrąją Trakimų pavardę, rėjo nemenkus trobesius, nes juose gyveno ir kancleriui, karūnos pakancleriui. Pasakojama, seniūniją. Po kurio laiko šios seniūnijos jis iš kur ji gali būti jiems prigijusi. Tačiau nei kampininkų. Jonas Staropolskis, regis, buvęs jog Steponas Bieliavskis kilo iš Beliavos mies­ atsisakė ir išvyko į Gardiną. 1579–1581 m. jam, nei šio straipsnio autorei, nors buvo bajoru, įsisūnijo Motiejų Ginkų, nes savų vaikų telio, priklausė Jastrzębiec herbo bajorų giminei. dalyvavo Žečpospolitos karuose su Mas- dėta daug pastangų paieškoms, to nepavy- neturėjo. Su Staropolskyte Bieliauskas Jonas Jaunystėje buvo karaliaus sekretoriumi, įgavo kva ir 1582 m. karuose už Livoniją. Vėliau ko išsiaiškinti. Galbūt ši pavardė kilo nuo susilaukė sūnaus Kazimiero ir dukters Marijos. Žygimanto Augusto pasitikėjimą ir šis jį pa- ėjo Braclavo miesto iždininko pareigas, pavadinimo Trachim, minėto XVII–XVIII a. Daugiau apie juos metrikinėse Jiezno knygose skyrė Knišino seniūnu. Karalius buvo pamėgęs persikėlė į LDK ir likusią gyvenimo dalį raštuose, tai lietuviškai reikštų Trakų apskri- duomenų neaptikta. Tikociną (miestas Palenkės vaivadijos valdose), nugyveno Vilniuje, čia 1596 m. mirė ir palai­ tį. Patys Trakai tų metų dokumentuose buvo Tačiau 1780 m. Kisieliškėse pakrikštytas kuriame ir netoli esančiame Knišine gyvenda- dotas. Steponas Bieliavskis turėjo du sūnus: rašomi – Troki, Trakų – Trocki. Bieliauskas Motiejus, kuris buvo sūnus Bie- vo. Ant Narevo upės kranto buvo išmūryta Jurgį ir Prokopą, taip pat brolį Motiejų, kuris Pvz., 1720 m. vasarį Kalviuose pakrikš- liausko Jono ir jau kitos moters – Lenartovičiū- gynybinė pilis, kurioje įrengti: karališkasis ar- dalyvavo mūšiuose su maskvėnais. tytas Adomovičius Motiejus, sūnus Teodo- tės (Nienortavičiūtės) Kotrynos. Nurodoma, senalas, valstybės iždo saugyklos ir biblioteka. ro Adomovičiaus ir Harpos Trakimaitės. jog 1786 m. Kisieliškėse ekonomas Jonas Bie- 1572 m. liepos 7 d. Žygimantas Augus­tas Trakų Bieliauskai arba Trakimai – 1725 m. Trakimas Jurgis dalyvavo kartu su liauskas kartu su bajore Pranciška Kurkozaite mirė mėgstamuose Knišino karalių rūmuo- nuo bajorų iki valstiečių Aleksandru Brastovsku Jurgio Subočiaus pakrikštijo Karpavičiaus vaiką. Kašonių dvaro se. Paminėtina ir tai, jog Palenkėje yra ir ir Kotrynos Garnyčios, našlės Galimovos, ekonomą Joną Bieliauską savo prisiminimų miestas, vadinamas Goniandzu. Šio miesto 1621 m. Trakų apskrities bajorų rejestre santuokoje Domeikavoje. 1728 m. Kalviuose knygoje mini ir kunigas Pranas Bieliauskas. istorijoje nurodoma, jog tose vietovėse nuo Bieliauskai dar nėra minimi. Vadinasi, jie į Trakimas Bieliauskas su Jurgiu Subočium, Tačiau apie tai vėliau. VIII a. pr. Kr. gyveno lietuviams artima baltų šiuos kraštus atsikėlė vėliau. 1795 m. revi- Kazimieru Subočium dalyvavo Jurgio 1796 m. susituokė Jiezno siuvėjas, kailiadir- Apano, chemister chozarski (dalgių dirbėjo), bys Bieliauskas Jonas ir Kotryna Zeluzevska. santuokoje su Ona Hrudniechiovnaite. Tokie Viename jų vaiko krikšto metrike rašoma, yra pirmieji Bieliauskų paminėjimai Jiezne. jog 1797 m. Jiezne pakrikštytas Bieliauskas Taip pat 1720 m. Stakliškėse minimas Tomas, sūnus darbininko Bieliausko Jono Trachimovičius-Savko, kuris susituokė su ir Zeluzevskos Kotrynos. Krikšto tėvai: Sa- Kascievičiūte Kristina. Vėlgi šiuo atveju ti- cerdas Marijanas Benignas Januškevičius ir kriausiai turima omenyje dviguba žmogaus Gertrūda Bedryckova (lot. jurisdica plebanali). pavardė, tačiau čia Trachimovičius yra ne Dėl kito vaiko jau rašoma – jog 1803 m. Jiezne Bieliauskas, o Savko. pakrikštyta Trakimaitė Rozalija Marija, duktė XVIII a. pabaigoje, jei tikėti Naujųjų darbininko Trakimo Jono ir Kotrynos. Krikšto Trakų, Senųjų Trakų, Jiezno, Stakliškių, tėvai: bajoras Kajetanas Svadko ir bajorė He- Žiežmarių, Kalvių, Darsūniškio, Punios, lena Šablinska. 1804 m. Sakovičiuose Kotryna Butrimonių, Pivašiūnų, Nemajūnų, Onuš- Bieliauskienė, kravcova (lot. siuvėjo žmona), su kio, Aukštadvario, Užuguosčio reviziniais bajoru Juozu Korkozu pakrikštijo darbininkų sąrašais, Bieliauskai tankiausiai gyveno Jono ir Elžbietos Jankauskų dukterį. 1807 m. būtent aplink Jiezną. Kai kurie Kalvių, Bieliauskienė Kotryna su bajoru Simonu Mi- Nemajūnų kaimai taip pat priklausė chailovskiu, Jiezno parapijos direktoriumi, Jieznui. pakrikštijo Pranciškaus Zumo (liuterono) duk- 1729 m. Kalviuose susituokė Jonas terį Oną Nemajūnuose. 1807 m. Bieliauskienė Kondratas Kiškūnas ir Kotryna Bieliaus- Kotryna su bajoru Stanislovu Kovaliausku kaitė. Kiškūno pavardė Jiezno metrikinėse Mediniškėse pakrikštijo Daksnių vaiką. Taigi knygose surandama nuo pat 1709–1711 m. siuvėjas, kailiadirbys Jonas Bieliauskas Jiez- ir rašoma kaip Kiszkun, kartais Kiszka, taip ne buvo populiarus ir tarp bajorijos, ir tarp pat Kiszkonis. Vėliau Jiezno Kiškūnai pavirto paprastų žmonių. Mirė jis 1833 m., paliko Kondratais ir šios pavardės XIX a. nebeli- vienintelę dukterį Rozaliją. ko. Paminėtina, kad Jiezne šalia Kiškūnų Sondakuose gyveno ir Kondratai, nekeitę Knišino žemėlapis. Nuotr. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus, f. 23-132 pavardės. Tęsinys kitame numeryje Voruta 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) 7 Apšvieta Europoje Apie mistiką, religinius prietarus ir stebuklus Proto amžiuje Įvairių Europos kraštų, Lenkijos ir Lietuvos patirtys

Dr. Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Vilnius

Pradžia Nr. 4 (858) Saulės dažniausiai. Dar populiaresni ir aktualesni jų užtemimas tekstai tapo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos Žavėjimasis tiksliaisiais mokslais, viešos 1772 m., (1789–1794) išvakarėse, kai įspėjimai dėl enci- deklaracijos, skelbiančios antgamtinių, misti- graviūra klopedistų skleidžiamų erezijų pavojaus ėmė nių reiškinių tikrumą, Apšvietos ir Kontrapš- pildytis (persekioti dvasininkai, organizuoti vietos apologetų disputai liudija išskirtinį XVI- maištai). Prisiminta ir pakartota tai, kas buvo II a. daugiabalsiškumą. Ne tik atskirų regionų pranašauta Apšvietos kritikų: totali anarchija, pavyzdžiai, bet ir kai kurių iškilesnių to meto švietėjiškomis idėjomis apsėstos Europos veikėjų gyvenimai nestokoja kontrastingų nusigręžimas nuo Dievo (vedąs prie kraujo elgsenų. Geriausiai šį teiginį iliustruotų švedų praliejimo), pražūtingas prievartos ir smurto kilmės filosofo, mokslininko, teologo, mistinės triumfas. Prancūzų enciklopedininkų švie- doktrinos kūrėjo Emanuelio Svedenborgo tėjiška programa, į šlovės panteoną iškėlusi (Emanuel Swedenborg, 1688–1772) veikla bei Volterą ir Žaną Žaką Ruso (1712–1778), atvėrė kūryba. Mokslinės karjeros pradžioje E. kelią ne tik šviesos ir proto sklaidai, laisvės, Svedenborgas visą dėmesį ir laiką skyrė ma- lygybės ir brolybės idealams, bet ir paskatino tematiniams ir fizikiniams tyrinėjimams, pu- brutalių, kartais net primityviai žiaurių jėgų blikuotiems paties leistame žurnale „Dae­dalus proveržį. Tokią realybę stebintys Vakarų Hyperboreus“ („Šiaurės Dedalas“). Pasirodžius Europos intelektualai turėjo iš naujo įvertinti mokslinėms perspektyvaus filosofo publika- švietėjų išaukštinto proto galias ir ribas. Disku- cijoms, netrukus buvo išleistos ir jo pirmosios tuota epistemologiniais klausimais, mėginant knygos, skirtos chemijos, fizikos, algebros bei tai, kad racionalizuodama pasaulį Apšvieta jį manybę, kelia ne tik sumaištį žmonių mintyse, atsakyti, ar protu galima pažinti tiesą, ar proto anatomijos mokslams. Prasidėjo daug žadanti „atkerėjo“, be didelių skrupulų paneigdama bet ir griauna dorovės pamatus. Aktualus galia pajėgi suformuoti fundamentalius pasau- mokslininko karjera, kurią netikėtai nutraukė religijos, meno tradicijas, tačiau kartu ji tapo ir netikėjimo klausimas glaudžiai sietas su pa- lėžiūros ir vertybių principus, ar ji gali priversti vienas įvykis. 1745 m. E. Svedenborgui atvy- tam tikra sekuliaria religijos forma, nauja gnos- grindiniais moralės principais. Enciklopedi- žmogų tuos principus gerbti ir jų laikytis tiek kus į Londoną, jo gyvenimas pakrypo visai kita tine erezija, ėmusia sakralizuoti žmogaus ūkinę, ninkų pažiūras kritikavę katalikų dvasininkai privačiame, tiek viešame gyvenime. Kvestio- linkme: pripažintas mokslininkas (Švedijos politinę, meninę veiklą. Apšvietos empirizmas, tvirtino, kad atsisakius tikėjimo, moralė taip nuotas ir žmogiškų jausmų, interesų, apskritai karalius Karolis XII už išskirtinius nuopelnus kraštutinumų nepripažįstanti logika, pragma- pat bus paminta, nes sekuliari etika niekuomet charakterio pažinumas (Apšvietos filosofai mokslui E. Svedenborgą paskyrė karališkosios tiškas požiūris į daiktus, tikėjimas Dievu nelyg neprilygs religinei. Paneigus Dievo ir pomir- laikėsi nuostatos, kad žmogus, kaip ir bet kuris kalnakasybos kolegijos ypatinguoju tarėju, o išmintingu laikrodininku, abejingai stebinčiu tinio gyvenimo baimę, atsisakius krikščioniš- gamtos objektas, yra pažinus, kad pritaikius po Karolio XII mirties karalienė Ulrika Eleo- savo sukonstruotą mechanizmą, XVIII a. kos moralės normų ir pagarbos religiniams mokslinius metodus, įmanu atskleisti tiek nora suteikė jam bajoro titulą) sutiko žmogų, pabaigoje paskatino religinio skepticizmo ir e autoritetams, bus panaikintos visos kliūtys, gamtos, tiek žmogaus gyvenimui būdingus kuris prisistatęs Dievu, išpranašavo, kad E. zoterinės-teosofinės tradicijos plitimą. Pasta- stabdančios žmogų nusidėti. Reali moralinio dėsningumus). Kritikuota švietėjiškos filoso- Svedenborgo siela pabuvos rojuje ir pragare, rąją itin išpopuliarino XVIII a. pirmoje pusėje nuosmūkio grėsmė iškilo prancūzų Apšvietos fijos mintis, kad kiekvienas logiškas klausimas susitiks su angelais, demonais ir mirusiaisiais, prasidėjęs laisvųjų mūrininkų (masonų) judė- ideologams reabilitavus žmogiškąsias aistras (pagrįstas žemiška egzistencija, ignoruojantis o greit jis pats privalės padėti puolusiems jimas, rėmęsis nuostata, kad racionalių pradų ir prigimtinius poreikius, ėmus propaguoti transcendenciją) apie žmogų ir pasaulį turi vie- į nuodėmę. Po šio įvykio E. Svedenborgas supratimui būtini simboliai ir alegorijos, o pa- hedonizmą22. Hedonistinis gyvenimas leido ną teisingą atsakymą, surandamą, pasitelkus tapo vizionieriumi, keliautoju po anapusybę, saulis prilygintas kalbai, kuria Dievas kreipiasi ignoruoti visuomenei įprastas pareigas ir empirinį tyrimą ir racionalią analizę. Abejota, iki pat mirties (beveik 30 metų) bendravo su į žmogų20. Visatą masonai skaitė kaip Bibliją, ją atsakomybes: pavaldinio ir karaliaus, sūnaus kad žmogiškas elgesys – tiek individualus, dvasiomis ir užrašinėjo regėjimų metu gir- apmąstydami, kontempliuodavo patį Dievą. ir tėvo, žmonos ir vyro. Ištikimybė, nuolan- tiek visuomeniškas – gali būti paaiškintas dėtus balsus, atgaivino Renesanso ir kabalos Nemažai idėjų buvo perimta iš hermetinės- kumas ir dora tapo nebe privalomomis, bet remiantis tais pačiais mechanistinės pasaulio tradicijas18. Jis taip pat atsisakė garbingos kabalistinės Renesanso tradicijos (ne vienas pasirenkamomis piliečio ar šeimos žmogaus sampratos principais, kad žmogaus tikslai ir vietos karališkosios kalnakasybos kolegijoje ir XVIII a. Vakarų Europos masonų ložės narys moralės normomis23. siekiai, tokių vertybių, kaip laisvė, saugumas, atsidėjo keliatomės teologinės studijos Arcana studijavo hermetizmą, kabalą, alchemiją). Ma- Priešindamiesi prancūzų enciklopedistų laimė, lygybė, ieškojimas yra nusakomi tomis Coelestia (Dangaus paslaptys) rašymui (pirmasis sonų ložėse diskutuota apie mistinį patyrimą, siūlomoms reformoms, oficialiosios religijos pat sąvokomis ir kategorijomis, kaip ir bet ku- šio veikalo tomas buvo išspausdintas 1749 m. ezoterinius perdavų lygmenis. Manyta, kad atstovai, pasitelkę panašią terminologiją, kaip rie fiziniai veiksniai. Atkreiptas dėmesys į švie- Londone, paskutinis devintasis – 1756 m. taip regimoji ir neregimoji visatos susietos daugybe ir praūžusioje kovoje su protestantų reformaci- tėjiško judėjimo prieštaringumą ir paradoksus. pat Londone). Arcana Coelestia – tai refleksijos atitikčių, analogijų ir įtakų, egzistuojančių tarp ja, viešai skelbė, kad naujieji filosofai yra aršių Bendrai tariant, XVIII a. Europoje buvo toks bei svarstymai apie užtekstines Biblijos reikš- mikrokosmoso ir makrokosmoso, įvairių žmo- fanatikų klika, visuomenės moralę tvirkinanti atviras, kad laisvai ir pliuralistiškai priimdavo mes. Analizei pasirenkamos Pradžios ir Išėjimo gaus kūno dalių ir planetų, regimo kosmoso ir sekta, bjauriausia epidemija ar viską, kas visas pastangas, kad ir kokio pobūdžio jos būtų knygos. E. Svedenborgas atkreipia dėmesį į neregimos tikrovės. Tikėta, jog gamta yra gyva dora ir gražu, siaubiantis maras. Prancūzų buvusios: laisvi tyrinėjimai, pažanga, raciona- tai, kad bibliniai tekstai negali būti suvokiami būtybė, kurios gyvastį palaiko šviesa ir ugnis. filosofai kaltinti dėl to, kad atmetę Dievą, lūs žmonių gebėjimai, religinė įvairovė, teisių tiesiogiai, nes įvairūs Šventraščio fragmentai Plėtota mintis, jog žmogus gali susisiekti su jie sunaikino dvasinį galingos monarchijos lygybė, individualizmas. Tai sąlygojo ir kelia- turi sunkiai pastebimų vidinius ryšius, teo- viršutiniais ir žemutiniais pasauliais per savo pagrindą, kad įteisinę egotizmą, paniekino veidės visuomenės formavimąsi: pamaldžios ir logo vadinamus „atitikimais“. Mėgindamas vaizduotę arba padedant tarpininkams (dva- socialinius ryšius, grįstus hierarchijos, parei- prietaringos, ignoruojančios tradicinius doros šį teiginį pagrįsti, jis cituoja pirmąjį Pradžios sioms, angelams, demonams). gos ir pagarbos paisymu, kad išjuokę istoriją, gyvensenos principus, apsišvietusios, neabe- knygos sakinį: „Pradžioje Dievas sutvėrė dan- Katalikų Bažnyčia buvo priešiškai nusitei- tradicijas ir papročius, parodė kelius į nebūtį, jojančios mokslo, pažangos ir aiškios logikos gų ir žemę“, teigdamas, kad žodis „pradžia“ kusi masonų, taip pat ir kitų naujų religinių, o paskleidę abejones dėl tikėjimo ir dorovės, galia, išskirtinai intelektualios (masonai). atitinka dvasinio atgimimo, atsinaujinimo pra- dvasinių, ezoterinių judėjimų atžvilgiu21, jie tapo visuotinės anarchijos pradininkais. Dar džią, t. y. tą laiko tarpą, kuomet žmogaus siela buvo pasmerkti daugelyje enciklikų. Viena iš prieš I. Kantui atsakant į klausimą „Kas yra bunda ir priima Viešpaties (šiuo vardu vadina tokio priešiškumo priežasčių – baiminimasis Apšvieta?“, katalikų apologetai tvirtino: tiek Dievą Tėvą, tiek Jo Sūnų Jėzų Kristų) religijos perversmo (prisimintas protestan- „Apšvieta tai – tamsybė apsimetusi šviesa.“24 18 Gary Lachman, Swedenborg: An Introduction to His Life and 19 Ideas, New York: Penguin, 2012. siųstą gyvenimą . Įvairios analogijos ir sąsajos tiškasis pavyzdys). Tačiau nepaisant to, kad Kontrapšvietos atstovų laikysenos buvo 19 Emanuel Swedenborg, Arcana Coelestia. Prieiga per tarp fizinio ir dvasinio pasaulių, dangaus ir Bažnyčios vadovybė siekė įdiegti neigiamą diametraliai priešingos enciklopedistų skel- internetą – , pragaro, angelų ir velnių, tarp sielos ir kūno, katalikų požiūrį į švietėjiškame amžiuje savo biamiems įsitikinimams: Apšvietos filosofai žiūrėta 2019 02 15. tikėjimo ir geraširdiškumo išdėstomos daly- veiklą pradėjusius, tradicinei katalikybei opo- neigė religijos teikiamą naudą, o jų oponentai, 20 Margaret C. Jacob, Living the Enlightenment: Freemasonry and Politics in Eighteenth-Century Europe, Oxford: Oxford kiškai, pasitelkiant mokslinį stilių, vengiama navusius judėjimus, visiškai atsiriboti nuo jų pasitelkę gyvenimiškus pavyzdžius, tvirtino, University Press, 1991, p. 125. XVIII a. mistikams būdingos iškilios retorikos nepavyko. Be kita ko, ezoteriniai, dvasiniai kad be religijos žmogaus laimė ir socialinis 21 Tokios pozicijos laikytasi iki 1962–1965 m. vykusio ar egzaltacijos, skaitytojui sunkiai suprantamų XVIII a. judėjimai padėjo pagrindus ezoterinei saugumas nepasiekiami; filosofai kėlė asme- Vatikano II Susirinkimo priimtų nutarimų, įteisinusių metaforiškų intarpų. katalikybei, savo populiarumo nepraradusiai ninių malonumų ir individualių teisių svarbą, Bažnyčios savimonės kaitos oficialų pripažinimą. Iki Vati- kano II Susirinkimo magisteriumas tik Katalikų Bažnyčią Visos teologinės E. Svedenborgo knygos ir XIX a. (būtent šiame amžiuje ji patyrė didelę neabejojo prigimtiniu žmogaus gerumu, o jų laikė vienintele tikrąja Bažnyčia, įsteigta Jėzaus Kristaus, buvo parašytos lotynų kalba ir išleistos Lon- rozenkreicerių ir martinizmo įtaką). priešininkai atvirai piktinosi klaidinančiais tei- kitos krikščioniškos denominacijos laikytos netikromis done bei Amsterdame (gimtoje Švedijoje jo Prancūzijoje siekis nutildyti kovingai nu- giniais, ragindami saugoti nuodėmingas sielas. Bažnyčiomis. veikalai buvo uždrausti dėl Liuteronų bažny- siteikusius naujų religinių judėjimų lyderius, Įvairūs Kontrapšvietos procesai XVIII a. 22 Žinomiausias hedonizmo propaguotojas buvo prancūzų enciklopedistas, filosofas, ateizmo pasaulėžiūros skelbėjas čiai nepriimtinų tezių). Žymaus mokslininko, taip pat ir savo pažiūroms ištikimus enciklo- antroje pusėje vyko kone visuose Vakarų, Klodas Adrienas Helvecijus (Claude Adrien Helvétius, atsidėjusio vizionieriškos, mistinės doktrinos pedininkus, be to, ir nerimas dėl gresiančio taip pat ir Rytų Europos kraštuose. Žinoma, 1715–1771), neigęs Dievo, pasaulio sukūrimo, sielos ne- kūrimui, raštai išpopuliarėjo ir kituose kraš- religinio perversmo Katalikų Bažnyčią ir jos regioniniai, tautiniai ypatumai sąlygojo kiek mirtingumo idėjas, svarbiausiais visuomeninės raidos tuose. Jo kelionių po anapusybę aprašymai ir uolius gynėjus vertė imtis griežtos švietėjų kitą tų procesų pobūdį, tačiau tikslas buvo veiksniais laikęs protą, individualius pomėgius ir aistras. 23 Kalbėdamas apie savo meto visuomenę ir jos daromus dažnai amžininkų kritikuotos spiritualistinės programos (dažnai vadintos ateistų ar klaida- vienas – kovoti su Apšvietos radikaliuoju nusikaltimus, XVIII a. filosofas ir teisininkas Džeremis teorijos veikė tiek Imanuelio Kanto (Immanuel tikių) kritikos. Prancūziškosios Kontrapšvietos racionalizmu. Dera pripažinti, kad nei vienoje Bentamas (Jeremy Bentham, 1748–1832) teigė, kad žmogus Kant, 1724–1804) filosofinius svarstymus, -vo atstovai savo kalbomis, laiškais ir straipsniais šalyje Kontrapšvieta nebuvo taip apgalvotai yra malonumų ir skausmo pojūčių valdoma būtybė. kiečių filosofo Frydricho Vilhelmo Jozefo fon skelbė visuomenei, kad naujieji reformatoriai, organizuota ir tokia kryptinga, kaip Pran- Svarstydamas, kokios bausmės tokiai būtybei būtų tinka- Friedrich Wilhelm Joseph von Schelling miausios, nurodė, jog bausmė turi kelti tiek skausmo, kad Šelingo ( , vien protą garbinantys filosofai tesugeba vis- cūzijoje. Savo pasisakymais (dažniausiai jis užgniaužtų nusikaltimo teikiamą malonumą (žr. Jeremy 1775–1854) transcendentinę filosofiją, tiek kuo abejoti (net ir Šventojo Rašto tiesa), kad pamokslais ir viešomis kalbomis), publikaci- Bentham, The Rationale of Punishment. Prieiga per internetą – Johano Volfgango fon Gėtės (Johann Wolfgang jų nuomonės ir religinės pažiūros (ateizmas, jomis prancūzų katalikybės gynėjai demons- , žiūrėta 2019 01 06). deizmas, teizmas) tik glumina žmones, kelia travo išskirtinį intelektą, žinias ir vieningumą. 24 William Blake Christian Thorne, The Dialectic of Counter-Enlightenment, ko Viljamo Bleiko ( , 1757–1857) chaosą ir veda prie pražūtingo netikėjimo. Dėl šios priežasties, taip pat ir dėl XVIII a. Cambridge: Harvard University Press, 2009, p. 242. kūrybą. Švietėjiškas sąjūdis Prancūzijoje katalikybės plitusios prancūzų kalbos vartosenos, pran- Aptarti Apšvietos epochos daugiabalsišku- apologetų buvo prilygintas Reformacijai. cūzų Kontrapšvietos atstovai savo pasekėjų mą iliustruojantys pavyzdžiai leidžia matyti ir Manyta, kad Apšvieta, propaguodama laisva- kituose kraštuose buvo minimi ir cituojami Tęsinys kitame numeryje 8 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta Lietuvos istorija Tėviškės aušra Nr. 5 (50) Tautos fondo (JAV) leidinys Lietuvos mokykloms 2019 m. gegužė

Rytų Lietuvos mokyklos Rytų Lietuva iš arčiau Danguolė SABIENĖ, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė

Į Vilniaus r. Juodšilių „Šilo “gimnazijoje vykusį seminarą atvyko pedagogai iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Kėdainių rajonų ir Vilniaus miesto Seminaro dalyviai prie Jašiūnų dvaro pastato „Rytų Lietuva iš arčiau“ – tai projektas, riai iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų, orkestras, vadovaujamas mokytojo Sau- apie tautinį, pilietinį ugdymą, įgyvendinant kurį pradėjo vykdyti Rytų Lietuvos moky- Vilniaus miesto, o taip pat grupė Kėdainių liaus Balsio. Po keleto atliktų pakankamai projektines veiklas. tojų sąjunga (toliau – RLMS) su socialiniais rajono mokyklų vadovų, vadovaujama sudėtingų kūrinių mokytojas papasakojo Po pietų prasidėjo praktinė dalis. Vyko- partneriais: Kėdainių rajono švietimo Kėdainių švietimo pagalbos centro direk- šio muzikos klasės pučiamųjų orkestro me į Šalčininkų rajone esantį Jašiūnų dvarą, pagalbos centru ir Trakų švietimo centru. toriaus Henriko Vaicekausko, Lietuvos atsiradimo istoriją. Tai vienintelis tokio Šalčininkų muzikos mokyklą, įsikūrusią Laimėjus konkursą, projektą finansuoja Respublikos švietimo, mokslo ir sporto tipo orkestras Lietuvoje, jame groja visi grafo Vagnerio dvare, ir Paulavos Respu- Tautinių mažumų departamentas prie ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus tos klasės mokiniai. Įdomi, savita mokymo bliką. Seminaro dalyviai iš arčiau pamatė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. darbuotojai. Pirmoje seminaro dalyje da- metodika sudomino visus seminaro daly- sužinojo, kas yra ta Rytų Lietuva. Daugelis lyviai buvo supažindinti su Rytų Lietuvos vius ir visi pripažino mokytojo erudiciją, jų čia lankėsi pirmą kartą. Projekto tikslas – skatinti Rytų Lietuvos ir švietimo specifika ir problemomis, kurias aukštą kultūrą, retus gebėjimus. Atsisveikinant daug padėkos žodžių kitų Lietuvos regionų mokyklų bendravimą ir pristatė Lietuvos Respublikos švietimo, Gimnazijos direktorė Rasa Agintienė, buvo išsakyta seminaro organizatoriams. bendradarbiavimą, dalijimąsi gerąja patirtimi. mokslo ir sporto ministerijos specialistė pristatydama mokyklą, akcentavo sėkmingą Rudenį projektas bus tęsiamas Kėdainiuo- Įvyko pirmasis seminaras, kuris buvo Jolita Kutkaitytė. tolerancijos ir pagarbos įvairių tautybių, se. Užsimezgė gražus bendravimas, todėl organizuotas Vilniaus r. Juodšilių „Šilo“ Seminarą pradėjo Juodšilių „Šilo“ kultūrų, įsitikinimų žmonėms ugdymą, o pa- manau, kad seminaro organizatoriai savo gimnazijoje. Į seminarą atvyko RLMS na- gimnazijos V klasės muzikos pučiamųjų vaduotoja Jurgita Mackevičiūtė papasakojo tikslą pasiekė.

Mokytojų lyderystės skatinimas gerinant mokinių STEAM dalykų pasiekimus Jurgita MACKEVIČIŪTĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

Gegužės 15 d. Juodšilių „Šilo“ gimna- Šios konferencijos tikslas – skatinti aktyvų organizuoti ugdymo turinį pradinėse klasėse, zijoje vyko mokytojų praktinė-metodinė ir efektyvų mokytojų bendradarbiavimą dali- kad mokytis būtų linksma ir įdomu, koks turi konferencija, kuri simboliškai buvo pava- jantis gerąja patirtimi, įgyta Erasmus+ (KA1 – būti inovatyvus mokytojas, kad kūrybiškai ir dinta jau besibaigiančio Erasmus+ (KA1 – Mobilumas mokymosi tikslais) projekto metu. per tyrinėjimą spręstų probleminius klausi- Mobilumas mokymosi tikslais) projekto Per dvejus metus šeši Juodšilių „Šilo“ gimna- mus, kaip panaudoti mobiliuosius įrenginius pavadinimu „Mokytojų lyderystės skati- zijos mokytojai bei du administracijos atstovai pamokose, kaip per matematikos pamokas nimas gerinant mokinių STEAM dalykų turėjo galimybę kelti kvalifikaciją užsienyje. dirbti „GeoGebros“ programa, koks turėtų pasiekimus“. Viso projekto metu įvyko 14 užsiėmimų, kurių būti lyderis ir kt. Taip pat projekto dalyviai metu mokytojai mokėsi įvairių dalykų: kaip turėjo galimybę tobulinti užsienio kalbų žinias, kurios yra neatsiejama šių laikų mokytojo kompetencijų dalis. Konferencijos metu buvo dalijamasi praktiniais veiklos įgūdžiais, taikomais dar- bui STEAM pamokose, kurie skatina vaikų kritinio mąstymo veiklą, problemų sprendi- mo, tiriamosios veiklos, bendradarbiavimo kompetencijų ugdymą. Taip pat plėtojamos mokytojų gamtamokslinės kompetencijos, taikant inovatyvius mokymo metodus bei priemones. skatinama mokytojų lyderystė, atvirumas naujovėms bei pokyčiams. Straipsnyje pateikiama tik autoriaus nuomonė ir Komisija neatsako už jokį galimą jame pateikiamos informacijos naudojimą. Juodšilių „Šilo“ gimnazijos Autorės nuotr. informacinių technologijų mokytojas metodininkas Darjušas Narkevičius ir biologijos mokytoja metodininkė Rasa Juodšilių „Šilo“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Sandra Balčiūnienė ir chemijos Stipinienė veda praktinį užsiėmimą mokytoja metodininkė Eugenija Treigytė veda praktinį užsiėmimą „Mokinių tiriamoji veikla „Inovatyvus mokytojas – motyvuotas pradinėse klasėse“ mokinys“ Voruta 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) 9 Lietuvos istorija Tėviškės aušra Nr. 5 (50) Tautos fondo (JAV) leidinys Lietuvos mokykloms 2019 m. gegužė

Rytų Lietuvos mokyklos Įteikta Stanislovo Rapolionio premija Atkelta iš 1 p. šimtus taisyklių rinkinio egzempliorių ir 18-ika serijos knygų, o daugelis nekan- Gegužė – švenčių mėnuo. Gausu jų ir išdalijo mokiniams, padėjo kabinetuose. traudami laukia ir naujų, kuriose bus rašo- mūsų, Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Bėgant metams, patirties daugėjo ir štai ma apie Vilniaus ir Švenčionių rajonus. 18- Rapolionio, gimnazijoje. Viena svarbiau- 1991 m. B. Kondratas parengė rašybos, oji knyga itin skaitoma Eišiškių Stanislovo sių ir mūsų labai laukiama – Stanislovo skyrybos ir kalbos kultūros taisyklių rin- Rapolionio gimnazijos bendruomenės, Rapolionio premijos įteikimo ceremoni- kinį. Respublikiniame Švietimo ir mokslo nes ji skirta Varėnos ir Šalčios kraštui, joje ja. Gegužės 10 d. gimnazijos salėje, kurią ministerijos tąmet skelbtame lietuvių daug žinių apie Šalčininkų krašto nusipel- puošia bronzinis Stanislovo Rapolionio kalbos mokymo priemonių konkurse ši niusius žmones. Tiesa, apie visos Lietuvos biustas, rinkosi mokiniai, mokytojai, metodinė priemonė laimėjo pirmą vietą, kūrėjus B. Kondratas knygą išleido dar atvyko svečių. taigi atsirado galimybė išspausdinti pir- 1981 m., jis taip pat yra paskelbęs per mąją taisyklių rinkinio laidą. Ši mokymo 360 straipsnių, išleidęs pažintinių knygų Lietuvių raštijos pradininko Stanislovo priemonė – mokytojų ir mokinių labai turistams („Druskininkai“ (1972–1987, Rapolionio (1485–1545) vardo premija – laukta ir šiltai sutikta, greit tapo populiari rusų kalba 1970–1979), „Minijos vingiais“ lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skiria- ir pasklido po Lietuvos mokyklas, o tuo (1976), „Su Gelgaudiškiu širdyje“ (2005). ma premija. Tikslas – skatinti mokytojų, metu Lituvoje buvo per 500 vidurinių 2015 m. šis lituanistas, kraštotyrininkas kultūros ir meno veikėjų literatūrinę mokyklų. Taisyklių sąvadą papildžius apdovanotas lietuvių visuomenės veikė- veiklą, tautinį ugdymą, istorinės praeities pasirodė gana dideliu tiražu septynios jos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos studijavimą Rytų Lietuvoje. Ankstesniais jo laidos („Lietuvių kalbos taisyklės: Felicijos Bortkevičienės kalbos premija. metais premiją teikė Tautinių mažumų ir mokinio knyga“ (1998–2011), „Lietuvių Nominanto pasveikinti atvyko Lietuvos išeivijos departamentas prie LR Vyriausy- kalbos taisyklių sąvadas: skiriamas vi- Respublikos švietimo, mokslo ir sporto bės. Pirmieji apdovanojimai vyko 2007 m. durinei mokyklai“ (1997). Stengdamasis ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus gegužės 11 d. per pirmąjį Rytų Lietuvos kuo geriau mokinius išmokyti lietuvių vedėjas Jonas Vasiliauskas, jo patarėjas dr. mokinių menų festivalį „Rytų Lietuvos kalbos ir supažindinti su gimtuoju kraštu, Mečislovas Griškevičius, „Vorutos“ lai- žiedas“, vykusį „Siemens“ arenoje, Vil- B. Kondratas tapo mokytoju ekspertu. kraščio steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius niuje. 2008 m. ceremonija vyko Vilniaus Benjaminas Kondratas Keliaudamas po Lietuvos mokyklas, jis Juozas Vercinkevičius, VšĮ „Vorutos“ fon- Kongresų rūmuose. Nuo 2010 m. premija mokė, aiškino, kaip dirbti su jo išleistu do redaktorė Irma Stadalnykaitė, Vilniaus teikiama Eišiškių Stanislovo Rapolionio B. Kondratui kilo mintis parengti lietuvių taisyklių rinkiniu, vedė parodomąsias Mykolo Romerio universiteto docentas dr. gimnazijoje. kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių rin- pamokas, su kitais mokytojais dalijosi Gediminas Kazėnas. Kalbėjo bei savo eiles Pirmosios premijos buvo įteiktos 2007 m. kinį, kuris padėtų mokiniams mokytis. patirtimi, patarimais. skaitė ir Eišiškių krašto poetas, dailininkas, Vytautui Dailidkai ir dr. Algirdui Kava- Nors mokytojas ir nurodydavo, moki- Net ir palikęs mokyklą, B. Kondratas pedagogas, 2007 m. Stanislovo Rapolionio liauskui, po vienerių metų, 2008 m., – Vik- niams būdavo sunku patiems susirasti energingai ir daug dirbo. Jis jau buvo ir 2019 m. Vasario 16-osios akto signataro torijai Lapėnienei, Antanui Karmonui ir taisykles ir jas pritaikyti, tad tokio rinki- surinkęs gausų kraštotyrinės medžiagos Donato Malinausko kultūros premijų lau- Algimantui Masaičiui, 2009 m. – Jonui Ba- nio labai reikėjo. Iš pradžių mokytojas tai- archyvą, tad ėmėsi rašyti knygų seriją reatas Vytautas Dailidka. jorūnui, 2011 m. – Juozui Vercinkevičiui, sykles diktuodavo iš savo užrašų, o dirb- „Kūrėjų pėdsakais“ (kn. 1 – 2004, kn. 18 – 2012 m. – Valentui Šiaudiniui, 2013 m. – damas Vilniuje fotoprintu išspausdino du 2018). Kaip sakė A. Masaitis, jau išleista Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Antanui Lesiui, 2014 m. – dr. Aldonai Vasiliauskienei, 2015 m. – prof. Gražinai Landsbergienei, 2016 m. – Aurelijai Ar- lauskienei, 2017 m. – Marijai Šaknienei, o 2018 m. – Vytautui Valentinui Česnuliui. Šiųmetinė šventė pradėta gimnazijos himnu. Nuotaikingomis dainomis pasi- sveikino jaunučių choras „Dainelė“ (vad. L. Rozmyslovičienė), programą „Šiam pa- sauly visko būna“ (mokyt. J. Sinkevič, L. Bandalevičė) pristatė 5–7 klasių mokiniai. Pasidžiaugėme savo darbais, kalbėjome apie projektus ir pristatėme vieno bran- džiausių projektų „Gyvenu laisvai“ vei- klos rezultatą – mokinių komandos „Vers- mė“ sukurtą filmą „Narbutai. Sankirtis“. Šventės iniciatorius švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis paskelbė ir svarbiausią šių iškilmių mo- mentą: Stanislovo Rapolionio premijos nominantu tapo filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, krašto- tyrininkas, literatūrinės kraštotyros pradi- ninkas Lietuvoje Benjaminas Kondratas. Po garsių plojimų A. Masaitis susirin- Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos jaunučių choras „Dainelė“ (vad. L. Rozmyslovičienė) Vytautas Dailidka kusiesiems į šią gimnazijos salę papasako- jo apie 15-uoju premijos laureatu tapusio B. Kondrato gyvenimo kelią. Benjaminas Kondratas gimė 1933 m. spalio 21 d. Tauruose (Tauragės r.), 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Įgijęs lietuvių kalbos filologo specialybę, pasirinko pedagogo kelią – su trumpomis pertraukomis 1958–2001 m. mokytojavo. Baigęs studijas iškart išvyko dirbti į Dzūkiją, dirbo Druskininkuose ir jų apylinkėse, 1966–1967 m. buvo Druskinin- kų vaikų sanatorijos „Saulutė“ mokymo dalies vedėjas. Šis jaunas, energingas, aktyvus, darbštus, veiklus mokytojas šalia kasdien vedamų pamokų kėlė sau didelius tikslus. Jam rūpėjo ne tik išmokyti gražios ir taisyklingos lietuvių kalbos kalbos, bet ir atskleisti, parodyti mokiniams jų gimtąjį kraštą. Taigi drauge su mokiniais keliavo po Lietuvą, organizavo ekskursijas, kelio- nes, rinko apie rašytojus ir kitus žymius žmones kraštotyrinę medžiagą, prisimi- nimus. Po kelerių metų mokytojas persi- kėlė į Vilnių, čia jis taip pat stropiai dirbo 50-ojoje ir kitose mokyklose, 1970–1971 m. teko dirbti Kauno medicinos institute, o 1971–1972 m. – Lietuvos mokslų akade- mijos Istorijos institute. 1965 m., dar bedirbančiam Dzūkijoje, Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos 5–7 klasių mokinių pasirodymas „Šiam pasauly visko būna“ (mokyt. J. Sinkevič, L. Bandalevičė) 10 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta Lietuvos dvarų istorija Vinkšnabrasčio dvaras ir kaimas tarpukariu Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius

Pradžioje trumpai skaičiais apie tautininkų sąjungos skyrius įkurtas 1928 Ukmergės apskrityje prie demarkacijos m. sausio 18 d., įsirašė 21 asmuo, tarp ku- linijos buvusį Musninkų valsčių, kuriam rių Mikas Dubietis ir Mikalojus Jankūnas priklausė Vinkšnabrastis, tarpukariu. iš Vindeikių, Mantinionių dvaro centrą Lenkai buvo atplėšę šiuos kaimus: Ker- įsigijęs Kronikas Rubinas, 1922–1926 nuvką, Europą, Medžionis, Pakelnius, m. nuomojęs Vinkšnabrasčio dvarą. Padvarius, Miliūnus, Papernę, Užublan- Gruodžio 31 d. visuotiniame susirinkime džius, Žirnavagius, Jauniunus, Rokiškius, išreikštas pageidavimas turėti valsčiuje Draučius. Palyginus nedideliame vals- daugiau mokytojų tautininkų, nes bėra čiuje 1937 m. kovo 22 d. žiniomis buvo vienas „šiek tiek tautiškai susipratęs“10. 8 500 gyventojų (1938 m. rugsėjo mėnesį 1930 m. gegužės 15 d. apskrities tauti- jų skaičius išaugo iki 9 060), 1 552 ūkiai, ninkų sąraše skyriuje jau 18 narių11. 1920 17 783 ha žemės (iš jų 2 200 ha miško), 8 m. Ukmergės apskrityje sparčiai steigėsi pramonės ir 35 prekybos įstaigos. 1936 m. šaulių būriai. Musninkų būrys įsikūrė balandžio 7 d. žiniomis valsčius turėjo 1921 m. birželio 17 d. (steigėjai Jonas Ko- 45,5 km II rūšies kelių, iš viso kelių turėti loška, Vincas Cesiūnas ir (?) Milkevičius). 135 kilometrai, juos jungė trys gelžbeto- 1938 m. sausio mėnesį turėjo 45 narius. niniai ir 13 medinių tiltų1. Iki Pirmojo Šauliai daug kuo prisidėdavo prie vietinio pasaulinio karo valsčiuje buvo dvi pra- kultūrinio gyvenimo ir sporto populia- dinės mokyklos, o 1938 m. rugsėjo 10 d. rinimo valsčiuje. Dažniausiai rengdavo žiniomis jau 22, savas patalpas turėjo 12, paskaitas, pavyzdžiui, 1934 m. kovo 11 likusios veikė nuomojamuose namuose, d. mokytojas Edmundas Kondrackas lapkričio 10 d. rašte nurodyta, kad vals- gausiai susirinkusiesiems kalbėjo apie čiuje 8 500 gyventojų, turinčių 1620 ūkių, tautiškumą ir Tėvynės meilę kaip šauliško bet 350 šeimų neišsirašo ir neskaito jokių gyvenimo pagrindus12. 1930 m. balandį Karys savanoris Vladas Danielius, lietuviškų laikraščių2. iš Lyduokių būrio į Musninkų būrį, tu- gavęs 12,5 ha žemės iš Vinkšnabrasčio dvaro. Valsčiaus neaplenkė ir visą Lietuvą rėjusį dvyliktą numerį, persikėlė Stasys Apie 1975 m. Vytauto Monkevičiaus nuotr. apėmę vajai. 1938 m. pavasarį Musnin- Bukauskas ir Vladas Krogertas. Jam dar kuose ir pakelėse pasodinti 4 348 medeliai. priklausė Stasys Aniukštis, Viktoras, žinti Montinionių ir Vinkšnabrasčio dvarus, Gegužės 7 d. valsčiaus valdžia apskričiai Leonas ir Juozas Griniai (dokumentuose pakviesta iš Narvydiškių dvaro pas įgalio- raportavo, kad pasodinti 4 568 medeliai, jų pavardė vienur Grinis, kitur Grinys)13. tinį, balandžio 8 d. sužinojo, kad dvarai, o dar reikėtų beveik keturių tūkstančių3. 1939 m. būrys turėjo sporto klubą „Liū- priklausantys nežinia kur esančiam Stasiui Antrojo pasaulinio karo metais kamavo tas“, narių skaičius svyravo tarp 42 ir Lukoševičiui, bus paimti valdžios žinion. priverstinės aukos ir rekvizicijos. 1942 m. 50 žmonių, pavyzdžiui, 1935 m. kovo Tai kovo 3 d. nutarė Trakų apskrities žemės vasario mėnesį kariuomenei Pranas Ver- 24 d. susirinkime dalyvavo 47 šauliai ūkio komisija, pirmininkaujant vietiniam 14 cinkevičius ir Jurgis Krūminas iš Vinkš­ Lietuvos kareivis savanoris Stasys Bukauskas, gavęs ir 3 kandidatai . 1931–1932 m. kukliai taikos teisėjui. Vinkšnabrasčio žemės turėjo nabrasčio paaukojo trumpus kailinius, 12,5 ha žemės iš Vinkšnabrasčio dvaro, su žmona Stase pasireiškė vietinis Vytauto Didžiojo ko- būti išnuomotos aplinkiniams bežemiams ir mažažemiams18. o Kostas Vildžiūnas ir Stasys Bukauskas Kareniauskaite-Bukauskiene, apie 1965 m. Vilniuje miteto skyrius, surinkęs 92 litus žmonių su Vladu Krogertu iš Santariškių – ilgus, aukų. Keisti požiūrį į gyvūnus stengėsi Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo po vieną du avikailius davė santariškiai Lietuvos gyvulių globos draugijos sky- 1923 m. duomenimis kaime būta 13 ūkių Vacys Lukoševičius, Vladas Turgušas ir Tikslo tyrinėti visuomeninį vietinių rius, įsisteigęs 1937 m. kovo 4 d., valdy- ir 86 gyventojai, dvare – 14 ūkių ir 65 gy- Edvardas Krasauskas. Birželį už rekvizuotus gyventojų aktyvumą nebuvo, bet pateikti bos pirmininku išrinkus policijos nuovados ventojai19. 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio arklius po 100 papirosų gavo vinkšnabras- vieną kitą jo pasireiškimo faktą derėtų. Jokių viršininką Antaną Vainilauską15. Tad turime gyventojų surašymo žiniose Vinkšnabrasčio tiškiai Juozas Amulis, Jurgis Vilkevičius ir korespondencijų ar žinučių XIX a. pabaigo- pažymėti, jog Vinkšnabrasčio ar Santariškių ir Santariškių kaimuose užfiksuota po 15 K. Vildžiūnas4. Tų metų valsčiaus „eržilų je–XX a. pradžioje lietuviškoje periodikoje iš gyventojų narystė visuomeninėse ir politinėse ūkių, kas rodo jų bendruomenių stabilumą20. sąraše“ iš Vinkšnabrasčio įrašyti Juozas ir Vinkšnabrasčio ir jo apylinkių neaptikome. organizacijose reta. Kai kuriuose tarpukario dokumentuose Antanas Makarskai, turėję keturių ir penkių Teradome dvi korespondencijas iš Vindeikių Žinių apie Vinkšnabrasčio dvarą ir kaimą rastume ir Vinkšnabridžius. 1942 m. sausio metų sartus eržilus su žvaigžde kaktoje bei „Vilniaus žiniose“ 1906 m. kovo 19 d. ir „Tė- iš XIX a. beveik nėra. Lenkiškas geografinis 30 d. valsčiaus vietovių sąraše nurodytas tik Kostas Vildžiūnas su septynmečiu. Iš nauja- vynės sargo“ 1918 m. liepos 7 d. numeriuose. žinynas nurodo, kad 1865 m. kaime buvo Vinkšnabrasčio kaimas ir Santariškių vien- kurių Santariškėse tepateko Vytas Pavasaris Dėmesys kreiptas į gausiausias tarpukariu 23 „revizinės sielos“, kitais metais – 14 kiemis, nors 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio su dešimties metų sarčiu5. organizacijas. dūmų (sodybų) su 108 katalikais, dvaras Lietuvos gyventojų surašymo žiniose tokiu 1935 m. pavasarį valsčiuje traktorius tu- Vilniui vaduoti sąjungos skyrius Musnin- vadinamas Vebronių dvaro palivarku (336 pačiu pavadinimu yra kaimas21. Pagal „Že- rėjo tik Vladas Kačinskas iš Musninkų dvaro kuose, vadovaujamas mokytojo Simo Bakšio, dešimtinės žemės, tarp jų 141 lapuočių miš- mės reformos įstatymo ir Žemės reformos ir Kostas Vasiliauskas, gyvenęs Bilotuose, o įkurtas 1931 m. gegužės 16 d. Įsirašė 21 asmuo, ko), kuris 1848 m. iš Daumantų-Siesickių įstatymo pakeitimo pakeitimo“, paskelbto kitų metų balandžio 9 d. Stepas Kačinskas iš kurių ir penkios moterys. Po trejų metų jį perėjo Lukoševičių (Lukaševičių) giminei16. 1925 m. rugpjūčio 5 d., 70 paragrafo 1 pa- iš minėto dvaro prašė įregistruoti vienintelį pakeitė Juozas Strockis iš Viršuliškių kaimo. Viktoras Lukoševičius Vilniaus „jungtinių pildymą išparceliuotus dvarus pavadinti valsčiuje automobilį „Ford“. 1929 m. gamy- Revizorius iš Kauno 1933 m. rugsėjo 15 d. teismų rūmų“ 1873 m. gruodžio 13 d. vykdo- kaimais, jiems nustatant pavadinimus, bos mašina buvo įkainota 7 000 litų. 1935 lankymo apyskaitoje fiksavo, kad skyrius nors muoju raštu dvarą įpėdinystės teisėmis įgijo turėjo apskričių žemės tvarkytojai, bendrai m. gegužės mėnesį ūkininkai reiškė nepasi- ir mažas, bet veiklus, per metus sugebėjo su- iš tėvo Juozo. Pagal Vilniuje Vokiečių taikos patvirtintus žemės ūkio ir vidaus reikalų tenkinimą bekonų surašinėjimu, paaiškėjo, rengti 14 paskaitų ir 4 vakarus. 1934 m. spalio teisėjo 1918 m. liepos 30 d. patvirtintą jo tes- ministrų „Išparceliuotų dvarų pavadinimų 7 kad juos augina 1 199 ūkininkai, o tinkamų 11 d. skyriuje jau buvo 59 nariai . Sąjungos tamentą dvaras paliktas sūnui Stasiui. 1922 pakeitimo kaimais“ sąrašus „Vyriausybės eksportui surašė 5616. ginkluotoms krašto pajėgoms remti skyrius m. paveldėtojai, Viktoro našlė Leonija Lu- žiniose“ skelbė Žemės reformos valdybos įsikūrė 1937 m. vasarį. 1940 m. koševičienė, dukra Vanda Andziejauskienė, valdytojas J. Daniliauskas22. Išparceliuotas pavasarį buvo surinkti 875 litai sūnūs Stasys ir Leonas Lukoševičiai, dvarus Vinkšnabrasčio dvaras Santariškių kaimu aukų. Pirmajai skyriaus valdybai persidalijo, Vikšnabrastį paliekant dukrai, tapo 1928 m. lapkričio mėnesį23. pirmininkavo policijos nuovados kuri už 30 000 litų nusavintą dvaro turtą Dvaro naujakurių tapimas gautų sklypų viršininkas Antanas Vainilauskas, ir žemę įkeitė Povilui Grinevičiui 1931 m. savininkais ir kaimo išskirstymas viensė- 41 m. amžiaus, sekretoriumi iš- spalio 9 d.17 Tad dvaro teisinė situacija iki džiais dėl teisinių dalykų ir kilusio konflikto rinktas 29 m. turintis pienininkas 1932 m. spalio 4 d. Žemės reformos valdy- dėl bendrų ganyklų su dvaru panaikinimo Matas Jusevičius, iždininke 33 m. bos nutarimo buvo neaiški. Valdžia dvarų smarkiai užsitęsė. Tačiau tai nelaikytina mokytoja Anelė Kilijonai- persidalijimo nepripažino. Ponia Leonija kokia ypatinga išimtimi tarpukariu. tė. Tautininkų inicijuotos buvo antra žmona, o Stasys gimė pirmoje Iki parceliacijos 1922–1926 m. Žemės 1927 m. Lietuvos ūkininkų santuokoje, todėl 1921 m. balandžio 14 d. ūkio ministerija dvarą nuomojo Ruvimui vienybės padalinys 1931 m. jai paprašius Žemės ūkio ir valstybės turtų Kronikui. 1926 m. liepos 20 d. apskrities že- gruodžio 29 d. įsteigtas Vindei- ministerijos įgaliotinio Trakų apskrityje grą- Nukelta į 11 p. kiuose (skyriaus pirmininkas Pranas Jankūnas, sekretorius Mikalojus Jankūnas, kasininkas Juozas Didžiūnas). Kaip nevei- kiantį Ukmergės apskrities vir- šininkas 1935 m. gegužės 8 d. išregistravo iš draugijų rejestro. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Musninkų kuopoje 1924 m. buvo 29 nariai. Jai 1929 m. pirmininkavo Juozas Bernotas iš Vindeikių, o nuo 1935 m. gegužės mėnesio jos sekretoriumi buvo Albinas Aldonis, pagal vieną do- kumentą gyvenęs Paširvinčiuose, kitą – Vinkšnabrastyje8. 1924 m. liepos 27 d. įvyko steigiamasis Lietuvos žemės ūkio darbininkų profsąjungos vietinio skyriaus susirinkimas, įstojo 27 asmenys, Juozas Kareniauskas (1911–1933) gimė ir susirgęs džiova pirmininku išrinko Antaną Mickų Mykolas Bukauskas tremtyje. Nuotr. iš KGB sekimo Pranas Vercinkevičius – didžiausios mirė Vinkšnabrasčio kaime iš Mikailiškių kaimo9. Lietuvių bylos kaime šeimos (7 vaikai) tėvas Voruta 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) 11 Lietuvos dvarų istorija Vinkšnabrasčio dvaras ir kaimas tarpukariu Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius

Atkelta iš 10 p. Belmonto ar Virgoličo gin- kevičius Pranas (9,28 ha), Gryniaus Juozo – mės tvarkytojo padėjėjo Almonaičio vado- kluotuose būriuose, tarnavo Gryniai Antanas ir Emilija (18,57 ha), Gryniaus vaujama komisija patikrino nuomininkų ar tarnauja lenkų kariuo- Justino – Grynius Adomas (6,19 ha), Grynius Pėsos ir Ruvimo Kronikų, turėjusių pagal menėje, dirbo ar dirba prieš Stepas (2,39 ha), Grynienė Veronika su sūnumis sutartį jai pasibaigus apsėti rugiais 30 ha. Lietuvos nepriklausomybę, Jeronimu ir Stasiu bei dukra Ona (10,06 ha), Apžiūrėjus pasirodė, kad jie prastos būklės, ką nustato Žemės reformos Makarsko Jono – Makersko Baltraus įpėdiniai „nei pusė sėklos negrįš“, nes ruduo buvo valdyba.“39 Teismas konsta- (12,38 ha), Karaniauskienė Juzė (6,19 ha). 18 lietingas ir esantys „lomingoje vietoje“ tavo, kad Politinės policijos savininkų valdė 152,5 ha žemės. Pradedant P. žiemkenčiai neužderėjo. Jų derlius blogas ir atliktos kvotos duomenimis Vildžiūniene ir baigiant S. Puriene paveldėtojai gretimuose kaimuose24. ir byloje apklaustų liudininkų ar faktiniai savininkai buvo gavę šeštadalį, treč- Pirmieji dvaro parceliacija susirūpino parodymais aiškiai ir tvirtai dalį ar pusę „dubos“ dalies46.Tokia sudėtinga kaimo gyventojai, apie tai sužinoję iš 1924 m. nustatyta, kad skundėjas S. ir painoka Vinkšnabrasčio dvaro parceliacijos kovo 15 d. penktojo „Ukmergės garso“ nu- Lukoševičius tarnavo lenkų ir kaimo išskirstymo vienkiemiais istorija. merio, priminę 25 d. apskrities žemės tvar- kariuomenėje 13-ame ulonų Gavome įsitikinti, kad konkrečios vietos ir jos kytojui, kad 1861 m. dvarą valdęs Viktoras pulke, įsiveržusiame 1920 m. žmonių likimą detaliau pažinti yra įmanoma, Lukoševičius iš jų senelių gąsdinimais ir „į Lietuvos gilumą apie bet tai labai daug laiko ir pastangų reikalaujantis apgaule atėmė apie 5 ha sklypą, vadinamą Už brolio Stasio Bukausko dalyvavimą Musninkų pagalbinės po- Troškinus“, liudininkai matė darbas. „Duobialka“, todėl prašo atstatyti neteisybę licijos veikloje ištremti Ona Bukauskaitė ir Rapolas Bukauskas, skundėją tarnaujant tame pul- 25 ke, kada jisai stovėjo Vindei- ir jo nepriskirti dvarui . Ukmergės apskrities 1 Sibiras, Igarka, 1953 m. Nuotr. iš tremties bylos, kurioje įdėtos 40 LCVA, f. 1261, ap. 2, b. 22, l. 12–13. žemės tvarkytojas 1925 m. balandžio 15 d. kių ir Kaimynėlių kaimuose . 2 KGB sekimo bylos LCVA, f. 1261, ap. 2, b. 13, l. 275. nurodė matininkui J. Čepaniui parengti dvarą Vinkšnabrasčio dvaras 3 LCVA, f. 1261, ap. 2, b. 34, l. 44, 47. parceliacijai26. Gegužės 26 d. kaimas išrinko valdžios žinion perimtas 1926 4 LCVA, f. 1696, ap. 3, b. 6, l. 47 a. p., 48, 50, 161 a. p.-162. panaikinimas sulaukė įvairiausių trukdymų, m. liepos 20 d., o likviduoto turto apyskaita 5 LCVA, f. R-1314, ap. 2, b. 462, l. 42 a. p. tris įgaliotinius aplinkinei sienai nustatyti – 6 41 LCVA, f. 1261, ap. 2, b. 12, l. 15; b. 10, l. 20 a. p.; b. 6 a, l. Praną Vercinkevičių, Kostą Vildžiūną ir nes gyventojai turi didelį pelną, savo gyvulius patvirtinta 1930 m. kovo 12 d. Visi trobesiai, 17, 76, 139; b. 7a, l. 94. 27 Bronių Grinį . Jau liepos 4 d. apskrities ganydami po visus dvaro krūmynus. „Dar jie dažniausiai dengti šiaudais, apibūdinti kaip 7 LCVA, f. 565, ap. 1, b. 524, l. 35, 38 ir a. p., 40. žemės reformos komisija nutarė paskirstyti mano, kad valdžia galų gale duos jiems tokį blogos ir labai blogos būklės. Todėl rengti 8 LCVA, f. 410, ap. 8, b. 13, l. 1, 4; b. 95, l. 1, 8; b. 111, l. 6, 13 233 ha dvaro žemės, paliekant 3 ha pradinei sklypą žemės už jų rėžius, kokį jie panorės ir varžytines buvo keblu ir jie perleisti nauja- a. p.; ap. 16, b. 13, l. 1. 9 LCVA, f. 567, ap. 1, b. 400, l. 4. mokyklai ir laikinai valdžios žinioje 30,59 kad valdžia su žemės verte nesiskaitys, kad tik kuriams, daugiausia kariams bežemiams, 10 LCVA, f. 554, ap. 1, b. 976, l. 1, 3, 6. ha ganiavos servitutui tarp kaimo ir dvaro panaikint rėžius. O kai kurie iš savininkų tie- įpareigojant per vienerius metus nukelti į 11 LCVA, f. 554, ap. 1, b. 990, l. 4. likviduoti. Žemės čia gauti pareiškė norą 98 siog sako: „Dabar mūsų valdžia ir mums duos savo sklypus42. 12 LCVA, f. 561, ap. 6, b. 1371, l. 1–89; b. 1351, l. 7–8; b. 1359, asmenys, iš kurių 34 tuo metu buvę ar esantys to, ką mes panorėsim.“34 1927 m. gegužės 13 d. 1928 m. rugpjūčio 30 d. Musninkų vals- l. 39 a. p., 48. 13 LCVA, f. 561, ap. 6, b. 1382, l. 46, 50. kariškiai, patenkino 23 prašymus: keturių savo pasipriešinimo išskirstymo vienkiemiais čiaus Paširvinčio seniūnijos žemės rūšiavi- 14 LCVA, f. 561, ap. 6, b. 1385, l. 1, 9. gretimo Vindeikių kaimo mažažemių, trijų motyvus kaimo gyventojai išdėstė Žemės tvar- mo žiniaraščiuose buvo įrašyta penkiolika 15 LCVA, f. 1640, ap. 1, b. 76, lapai nenumeruoti; f. 1598, ap. bežemių iš Vinkšnabrasčio kaimo, likę dar kymo departamento direktoriui: „Mūsų kaimo Vinkšnabrasčio dvaro naujakurių: Vladas 1, b. 53, l. 3. atliekančių tarnybą Kaune trijų kariškių ir žemė yra prorėžiuose su Vinkšnabrasčio dvaro Krogertas (13,7 ha), Vladas Danielius (12,5 16 Słownik geograficzny Krȯlewstwa Polskiego i innych krajȯw 28 słowiaǹskich, Warszawa: Druk „Wieku“, 1893 – t. XIII – s. kitų apskrities valsčių gyventojų . Kariais žeme. Todėl parceliuojant dvaro žemę einant ha), Ignas Paciūnas (12,1 ha), Edvardas Kra- 551; 1895 – t. XIV – s. 71. savanoriais nurodyti aštuoni kandidatai Žemės reformos valdybos nutarimu 1926 m. sauskas (14,2 ha), Vacius Lukoševičius (11,7 17 LCVA, f. 1248, ap. 1, b. 747 a, l. 19, 33–35. žemei gauti: Juozas Aniukštis, Juozas Kel- lapkričio mėn. 10 dieną pavesta kartu su panai- ha), Vladas Svilainis (12,4 ha), Kazys Survilas 18 LCVA, f. 1248, ap. 12, b. 596, l. 4–5. melis, Antanas Grižas, Vacius Radomanskis, kinimu prorėžų išskirstyti mūsų kaimo žemę (15,1 ha, ariamos tik 4 ha), Jonas Klimašauskas 19 Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas: Centralinis statistikos biuras, 1925, p. 493. Ignas Paciūnas, Vladas Krogertas, Vacius į vienkiemius. Skirstymas mūsų kaimo žemės (15,1 ha), Vacys Radomanskis (15,3 ha), Justas 20 LCVA, f. r-743, ap. 2, b. 8066 a, l. 31. Lukoševičius, Vladas Danielius. 1926 m. rug- į vienkiemius pridarys mums daug nuostolių Vabalas (15 ha, vien ganyklos), Edmundas 21 LCVA, f. 1696, ap. 3, b. 6, l. 29 a. p, 30. sėjo 2 d. apskrities žemės reformos komisija, ir visokių ekonominiu atžvilgiu nepatogumų. Navickas (13,8 ha), Stasys Bukauskas (12,2 22 Vyriausybės žinios, 1925 m. rugpjūčio 5 d., Nr. 200, p. 10. svarstydama Vinkšnabrasčio dvaro ir kaimo Nes per paskutinius dvejus metus būnant visai ha), Mikas Jurkevičius (2 ha), Juozas Kelmelis 23 Vyriausybės žinios, 1928 m. lapkričio 7 d., Nr. 288, p. 8. 24 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 365, l. 60; f. 1248, ap. 20, b. 3394, l. 23. „prorėžų“ panaikinimo klausimą, konstata- prastam derliui esame mes labai nubėdnėję (8,4 ha), Antanas Grižas (10,6 ha). Keturiolikai 25 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 365, l. 33. vo, jog naujakuriai žemę valdo nuomininkų [!], nes turėjome per minėtus ištisus metus Vinkšnabrasčio kaimo savininkų bendrai 26 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 365, l. 4. teisėmis, o kaimo gyventojai nesutinka dėl pirkti duoną ir pašarą gyvuliams išesame [!] priklausė 183,94 ha žemės43. 27 LCVA, f. 1250, ap. 3, b. 9532, l. 11. abiem pusėms naudingų pakeitimų, norėda- nepasiruošę išsikėlimui į vienkiemius. Todėl Jonas Klimašauskas 1929 m. kovo 8 d. pa- 28 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 365, l. 11 ir a. p. 29 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 365, l. 49. mi daugiau ir geresnės žemės, todėl kreipėsi toks išsikėlimas bus labai sunkus, o gal ir ne- teikė Žemės reformos valdybai tokį prašymą: 30 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 249, l. 2–3 a. p. į žemės ūkio ministrą, kad šis įsakytų kartu pakeliamas. Nes mūsų trobesiai randasi prastoj Vinkšnabraščio dvare man yra skirta 15 ha 31 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 249, l. 4–5. su „prorėžių“ likvidavimu išskirstyti kaimą padėty todėl einant mums į vienkiemius, tai žemės. Tame plote dirbamos žemės yra tik 4 ha, 32 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 249, l. 12, 16. 29 daug reikėtų naujos medžiagos dėl pastatymo o visa kita sudaro šlapios pievos. Pereitais metais 33 LCVA, f. 1250, ap. 3, b. 9562, l. 84. „viensėdžiais priverstiniu būdu“ . Žemės 34 dėl lietingos vasaros visi pasėti javai pražuvo. LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 170, l. 1–2. ūkio ministerija suabejojo ganiavos servituto trobesių, o mes neturime nuosavo miško, nei 35 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 170, l. 13–14. buvimu ir apskrities komisijos patvirtintus lėšų, kad galėtumėm iš valdžios mišką pirkti. Taipogi pražuvo ir pašaras ir tuo būdu ne tik 36 Ibid., l. 20 ir a. p. sprendimus per savo atstovą advokatą Dėlei aukščiau nurodytų priežasčių nuolankiai kad pats neturiu ko valgyti, bet ir gyvulių nėra 37 Vyriausybės žinios, d. 2, 1932 m. spalio 28 d., Nr. 246, p. 9. prašome Gerb. Direktoriaus atidėti skirstymą kuo šerti. Dėl nurodytos priežasties yra būtinai 38 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 365, l. 50 ir a. p. M. Šlėnį apskundė Vyriausiajai žemės tvar- 39 reikalinga paskola, kadangi žemės perleidimo Vyriausybės žinios, 1925 m. birželio 24 d., Nr. 195, p. 6. kymo komisijai. Ši 1929 m. birželio 10 d. aps- mūsų kaimo keliems metams ir tuo būdu 40 LCVA, f. 1248, ap. 1, b. 747 a, l. 37. krities komisijos sprendimus paliko galioti, galimybę ekonomiškai sustiprėti po sunkių aktas pas Vyresnįjį notarą dar nepažymėtas 41 LCVA, f. 1248, ap. 17, b. 385, l. 5 a. p.-6. bet bylą grąžino vietinėms žemės tvarkymo ir nederlingų metų ir prisirengti išsikėlimui į [neįregistruotas], tai paskolos gauti negalima. 42 LCVA, f. 1248, ap. 20, b. 3394, l. 5, 24, 26, 29. vienkiemius. Prašome greito parėdymo, nes Turėdamas galvoje tai, kas aukščiau pasakyta, 43 LCVA, f. 1251, ap. 1, b. 4980, l. 1 a. p., 11 a. p. – 15 a. p. įstaigoms „ganiavos servitutų likvidavimo 44 30 turiu garbės prašyti Valdybą atsižvelgiant į LCVA, f. 1248, ap. 9, b. 3708, l. 36. projektui sudaryti“ . 1932 m. liepos 17 d. pa- matavimo darbai greitai prasidės.“ Gegužės 45 LCVA, f. 1248, ap, 11, b. 158, l. 12. galiau, nes vietiniai ūkininkai likviduoti buvo 19 d. kaimo įgaliotiniai K. Vildžiūnas ir Sta- sunkią mano padėtį, prašyti p. Vyresnįjį Notarą 46 LCVA, f. 1724, ap. 1, b. 170, l. 20 a. p. paprašę dar 1925 m., suėję 15 savininkų pri- sys Vercinkevičius Kaune to paties paprašė pažymėti mano žemės per- tarė matininko Prano Žukausko sudarytam žemės ūkio ministro. Jo 24 d. rezoliucija skelbė: leidimo aktą be eilės.44 projektui, matavimo darbus natūroje trijose „Atidėti.“35 Peripetijos su dvaru lėmė, kad išsi- Ukmergės apskrities vietose, vietinių vadinamose „Pamoliupe“, skirstyti vienkiemiais sutarė 1940 m. kovo 6 d.36 žemės reformos komisi- „Velkelka“ ir „Sienamiškiu“, turėjo atlikti Ne trumpesnis laike buvo dvaro savi- ja neturintiems nuosa- matininkai J. Čepanis ir Gudynas31. Ganiavos ninko teisių ir jo žemės paėmimo Žemės vybės dokumentų nau- servitutų likvidavimo plano projektą, sudary- reformos reikalams klausimas. Aiškų ir jakuriams dar 1927 m. tą P. Žukausko, Ukmergės apygardos žemės galutinį nutarimą dėl Viktoro Lukoševičiaus lapkričio 25 d. po 210 litų tvarkymo komisija patvirtino 1933 m. vasario įpėdiniams priklaususio Montiniškių dvaro paskolos žemės ūkio in- 17 d., o birželio 19 d. – Vyriausioji žemės tvar- (692 ha, iš jų 310 ha miško), išskyrus 1925 m. ventoriui įsigyti suteikė kymo komisija32. Jo įgyvendinimas su būtinais rugpjūčio 18 d. parduotą Rubinui Kronikui Vaclovui Lukoševičiui, formalumais užsitęsė pora metų, nes Žemės nenusavinamos žemės normą 80 ha, ir Vink- Vladui Svelainiui (taip reformos valdybos buhalterija pranešimą šnabrasčio dvaro (415 ha, iš jų 146 ha miško), dokumente), Vladui Da- apie mokesčius siuntė 1936 m. birželio 9 d., išskyrus 1923 m. balandžio 19 d. parduotus nieliui, Vladui Krogertui, kuriame įrašyta penkiolika žemės gavusių Jurgiui Vilkevičiui penkis 17,48 ha ploto Stasiui Bukauskui ir J. savininkų: Amulienė Marijona (0,57 ha), sklypus, žemių perėmimo Žemės reformos Klimašauskui45. Amulienė Juzė (1,14 ha), Amulis Jonas (0,22 reikalams Žemės reformos valdyba tepriėmė Kaimas išskirstytas ha), Amulis Juozas (0,89 ha), Grinius Bronius 1932 m. spalio 4 d.37 Nors dvaras išparceliuo- vienkiemiais 1940 m. (3,39 ha), Grinienė Aleksandra ir Grinius An- tas 1925 m., tačiau sklypai apmatuoti 1927 m. Amulio Simono 17 dešim- tanas (3,39 ha), Karinauskas Pranas (1,14 ha), gegužę. Tų metų birželio 15 d. naujakuriai, tinių (1,09 ha) tais metais Makarskas Baltrus (2,25 ha), Ragaitė Malvina įsivardiję sklypininkais, apskrities žemės valdė Vildžiūnienė Pranė (1,71 ha), Krūminas Jurgis (3,38 ha), Vildžiū- tvarkytojo prašė pagreitinti nuosavybės įfor- (6,19 ha), Amulis Ignas nas Kostas (1,68 ha), Vildžiūnaitės Stefanija minimą, nes „nuo parceliavimo dienų žemė (3,10 ha), Amulis Pranas ir Ona (1,14 ha), Vercinkevičius Pranas (1,68 yra labai silpnai dirbama, bet dar labiau (3,09 ha), Amulis Juozas ha), Vilkevičius Jurgis (3,39 ha), Vildžiūnienė netręšiama“, duodant suprasti, kad tinkamai (4,96 ha), Amulis Jonas Pranė (1,14 ha)33. įdirbti ir įtręšti teįmanoma nuosavą, o ne iš (5,24 ha, 4 ha gavo iš dva- 1926 m. rugpjūčio 20 d. matininkas J. Čepa- valdžios nuomojamą sklypą38. ro); Čerkeso Simono ūkį – nis sukvietė kaimo žemės savininkus Antaną 1934 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos Vilkevičius Jurgis (18,57 Karianiauską (taip dokumente), Bronių Grinių, teismas atmetė dvaro paveldėtojo Stasio ha), Vildžiūno Juozo – Aleksandrą Grinienę, Praną Vercinkevičių, Lukoševičiaus įgaliotinio prisiekusiojo Kruminas Jurgis (18,57 Kostą Vildžiūną, Jurgį Vilkevičių, Juozą ir Joną advokato padėjėjo L. Šmulkščio skundą dėl ha), Vildžiūno Motiejaus – Amulius, siūlydamas už turimus rėžius (142 minėto Žemės reformos valdybos 1932 m. Vildžiūnas Kostas (9,29 ha), ha) atitinkamą plotą dvaro žemės, tačiau nieko spalio 4 d. nutarimo, kuris rėmėsi Žemės Amulienė Marijonas (3,10 nesutarė. Matininkas nusprendė keičiamoms reformos įstatymo pirmojo straipsnio punkto ha), Purienė Stefanija (6,18 žemėms įkainoti paskirti komisiją. Po trijų „e“ pakeitimu, kur nustatyta, kad valstybės ha), Rago Juozo – Survi- dienų Ukmergės apskrities žemės tvarkyto- žinion paimamos žemės tų „privatinių lienė Malvina (9,29 ha), Vinkšnabrasčio kaimo kalvis Stasys Vercinkevičius lenkia lanką arkliui jui parašė, kad kaimo žemės rėžių su dvaru savininkų ar jų įpėdinių, kurie tarnavo Rago Baltraus – Vercin- kinkyti. Kalviu dirbo daugiau kaip 50 metų 12 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta

Lietuvos pasipriešinimo istorija Agentai smogikai Mažeikiuose

Albertas RUGINIS, Mažeikiai

Tik prasidėjus antrajai so- Gaurylių kaime, Girdvainio so- Bernotas, legaliai dirbęs Mažeikių ligo- girioje nušovė partizanus Lisecką ir Žilinską vietinei okupacijai, Mažeikių dyboje, nušovė tris partizanus. ninės vairuotoju, užverbuotas kaip agentas ir ten pat juos užkasė. MVD pradėjo kovą prieš parti- „Siaubo“ grupės agentai Rakauskas 1949 m. gegužės 1 d. Toje pačioje girioje Varėnas 1951 m. rug- zanus. Jau 1945 m. jaunesnysis smogikai sunaikino 17 laisvės Iškilmingame posėdyje Mažeikiuose už sėjo 16 d. nušovė partizaną Adomą Akavic- leitenantas Mezjanovas ir leite- kovotojų. Remiantis jų praneši- sėkmingą „valstybinės užduoties“ įvyk- ką-Šoferį, gimusį 1921 m. Anapolės kaime. nantas Vaitiekus buvo pasiųsti mais, suimta apie 200 žmonių. dymą (Sakalų štabo sunaikinimą) garbės Smogikas Pelėda, apsimetęs partizanu, į Renavo apylinkes. Ten jie, raštais buvo apdovanoti saugumiečiai, tarp nuklydo į Salantų rajoną, ieškodamas dar apsimetę partizanais, per Re- Grupės dalyviai jų ir Bernotas. Bet jis apdovanojimo atsiimti gyvų partizanų, ir 1951 m. spalio 8 d. pats navo paštininkę Žvirzdinaitę neatėjo. buvo nušautas Salantų rajono smogiko ieškojo ryšio su partizanais. Po Pranas Levinas gimė 1906 Partizanų ryšininkė Valė Striaupytė Beržo. jų apsilankymo buvo suimta metais. Akmenėje baigė du pra- prisimena, kad Bernotas gyveno šalia Taip užsibaigė okupantų MGB šėtoniš- nemažai žmonių. dinės mokyklos skyrius. Buvo ligoninės, pas jį gyvenusi vyskupo M. kas „Siaubo“ projektas. Jo kelias nužymėtas 1941 m. birželio sukilėlis. 1944 m. Reinio giminaitė Liucija Reinytė. Parti- Tėvynės patriotų krauju. 1946 m. kovo 20–25 d. mi- Albertas Ruginis grįžus sovietams, slapstėsi Nor- zanai Bernotą įtarinėję. Suimtas Sakalų licijos darbuotojai Augucevi- kiškių kaime, Plungės r. 1946 štabo viršininkas A. Čerkasas iš kalėjimo „Siaubo“ pėdsakais čius, Dargis, Jonušas, Rimkevičius, Matu- m. MGB suimtas ir tų pačių metų lapkričio per Šarkienę perdavė raštelį, kad Bernotas lionis, Vaitiekus, vadovaujami jaunesn. ltn. 2 d. pasižadėjo dirbti spec. grupėje, buvo iškviestų „Siaubo“ „partizanus“ jo išva- Prasidėjus Atgimimui, Titas Antanavi- Mezjanovo, apsimetę partizanais, bastėsi paskirtas grupės vadu. Jam buvo duotas duoti. Bernotas supyko ir apsimetė nieko čius-Plunksna, nesigirdamas savo žygiais, po Sedos ir Barstyčių apylinkes, ieškoda- agentūrinis slapyvardis Ąžuolas, jis turėjo nežinąs. Išdavikas, beje, savo gyvenimą dirbo Mažeikių ETG (elektrotechnikos mi „Alkos“ štabo. Apsistojo Užbradumės veikti kaip partizanas Siaubas. Visa jo grupė užbaigė pats – kilpoje. gamykloje). 1998 m. policijos dienos progos eiguvoje, eigulio Prano Rimkaus sodyboje. vadinosi „Siaubo“ grupe. Įtemptai „besidar- „Siaubo“ grupėje dalyvavo daugiau minėjime T. Antanavičius kultūros rūmų Ten sutiko keletą partizanų. Mezjanovas buojant“ pašlijo sveikata ir kaip „nusilpęs“ agentų – smogikai Vilius, Vėtra, Ženovas. salėje buvo pagerbtas kaip Nepriklausomos iš Sedos iškvietė kariuomenę. Keletas darbuotojas P. Levinas 1949 m. gydėsi MGB Apie juos žinių mažai. Lietuvos prieškario policininkas. partizanų buvo suimta, o „Alkos“ štabo žinybinėje sanatorijoje. Kada laisvės kovotojams paaiškėjo Politiniai kaliniai pareiškė protestą ir adjutantą Steponą Janušą nušovė. Eigulys Jonas Levinas, gimęs 1904 m., tai Prano „Siaubo“ grupės veikla, ruoštasi su jais paviešino jo buvusią veiklą. Prokuratūra Rimkus irgi buvo suimtas, jis žuvo sovie- Levino brolis. Užverbuotas 1946 m. lapkričio susidoroti. žadėjo pasidomėti jo veikla. Bet Plunksna tiniame lageryje Rusijoje. 9 d., bet į grupę įtrauktas tik 1948 m. rugpjū- 1950 m. gegužės 19 d. „Siaubo“ grupė taip ir nugyveno pasmerkimo nesulaukęs. Po tos grupės reido Sedos apylinkėse čio 8 d., veikė kaip agentas smogikas Renė, buvo pasiųsta į Sedos valsčių likviduoti Jis pats apie savo veiklą „Siaubo“ būryje buvo suimti ir Šiauliuose teisiami dar 48 partizaniškas slapyvardis Saulė. Bičiulio partizanų būrio. Pranas Levinas, jau 1956 m. balandžio 5 d. LTSR prokuratū- žmonės. Vėliau vidaus reikalų ministras Klemas Noreikis gimė 1921 m., užver- bijodamas, kad jo nesunaikintų, kartu su rai rašė: „Turėjau ryšį su žmonėmis, kurie uždraudė milicijos darbuotojus naudoti buotas 1946 m. lapkričio 3 d., agentūrinis broliu Jonu slapta pasitraukė iš būrio. Su veikė prieš Tarybų sąjungą. Bet tai dariau provokaciniuose žygiuose. slapyvardis Dobilas, veikė kaip partizanas savimi pasiėmė kulkosvaidį, automatą ir pagal MGB nurodymus nuo 1945 iki 1952 m. 1946 m. pabaigoje Mažeikių MVD įkūrė Kardas. Jis buvo paskirtas Siaubo pava- revolverius „Mauzer“, „Valter“. Apsiskelbė MGB viršininko Veriko bute, dalyvaujant specialią agentų smogikų „Siaubo“ grupę. duotoju. žuvusiais, patys pasislėpė Akmenės III-iame leitenantui Mezjanovui, man buvo pasakyta, Jie, apsimetę partizanais, turėjo užmegzti Juozas Kairys gimė 1918 m. Tauragės kaime pas Jadzę Levinienę. Ten įsirengė jog sudaryta grupė, kurios tikslas nustatyti ryšį su pogrindžio organizacijomis, tikrais apskr., agentūrinis slapyvardis Tigras, veikė slėptuvę. Pranas Levinas ragino žmoną pra- ryšį su antitarybiniais elementais, per juos – partizanais ir juos sunaikinti. Pasivadino kaip partizanas Jokeris. šyti pašalpos iš MGB neva už dingusį vyrą. su banditais, kad juos vėliau sunaikintume. LLA Mažeikių atskirąja kuopa. Jos vadu Endrichas Volchandas gimė 1918 m., Naktimis broliai plėšikaudavo. Iš Alkiškių Aš buvau tos grupės vyriausiu ryšininku.“ paskirtas agentas smogikas Pranas Levi- vokietis, suimtas Viekšnių apylinkėse ir į kolūkio pavogė 5 avis. 1951 m. lapkričio 30 d. Iš lagerio 1955 m. grįžęs Pranas Levi- nas-Siaubas. Grupės veiksmus koordinavo smogikų grupę įtrauktas 1947 m. sausio 5 broliai buvo suimti. Ypatingasis pasitarimas nas-Siaubas dirbo Akmenės gelžbetonio MGB operatyvinis įgaliotinis jaunesn. ltn. d. Veikė kaip partizanas Tauras. Vaikščiojo Maskvoje jiems už piliečių ir kolūkinio turto gamykloje. Lietuvai tapus nepriklausomai, Aleksandras Mezjanovas, gimęs 1914 m. apsirišęs gerklę lyg negalintis kalbėti. Jis vogimą skyrė po 10 metų lagerio. Prokura- P. Levinas, kaip buvęs politinis kalinys, Grupė iš MVD buvo perduota MGB žinion smogikams pasirodė nenaudingas ir 1947 m. tūra jų tribunolui teisti neperdavė. gavo nuo okupacijos nukentėjusiojo kom- ir apsistojo Mažeikių vlsč. Kurmaičių ir birželio 26 d. čekistinės operacijos metu Pur- Kartu su Levinais iš būrio pasitraukė pensaciją. Gyveno Akmenėje daugiabučia- Troškučių kaimuose. Įsigijo daug ryšininkų, vėnų kaime, A. Undžienės sodyboje, smo- ir Klemas Noreikis-Kardas, jis irgi buvo me name. 1998 m. muziejaus darbuotojas kurie manė, jog padeda tikriems partiza- giko Sakalo (Juozo Meižio) buvo nušautas. nuteistas. Jį mažeikiškis Antanas Kazlaus- Algimantas Muturas ir politinis kalinys nams. „Siaubo“ grupė užmegzdavo ryšį su Juozas Keršis gimė 1918 metais. Viekšnių kas sutiko Norilsko lageryje. Bet tuo laiku Albertas Ruginis apsilankė pas P. Leviną, pogrindžio organizacijomis, nustatydavo jų gyventojas, agentas Garsukas, veikė kaip A. Kazlauskas apie jo buvusią veiklą dar bet jis neįsileido. Pakviesta jį aptarnaujanti dalyvius. Tada MGB juos suimdavo. MGB partizanas Pelėda, Pušis. Vėliau Viekšniuose nieko nežinojo. slaugos darbuotoja tą kartą irgi nebuvo nepasiekiamus partizanus naikino grupės pardavinėjo akmenis iš žydų kapinių. Mirė įsileista. Levinas bijojo. smogikai. neaiškiomis aplinkybėmis. Veiklos pabaiga 1999 m. A. Muturas ir A. Ruginis surado 1947 m. birželio 23 d. Viekšnių vlsč., Titas Antanavičius gimė 1921 m. Kur- „Alkos“ štabo žuvusiuosius. Tuomet žuvusio Purvėnų kaime, Apolonijos Undžienės so- maičių kaime, baigė keturis skyrius. Buvęs Vyresn. ltn. Mezjanovui išvykus dirbti į partizano Juozo Jakumo sūnus Juozas Jaku- dyboje smogikai nušovė tris A. Skurvydo policininkas 1941–1944 m., užverbuotas Klaipėdos srities MGB, o broliams Levinams mas kreipėsi į rajono prokuratūrą. „Siaubo“ būrio partizanus. 1946 m. vasario 16 d. kaip agentas Plunksna, pabėgus ir pasislėpus, „Siaubo“ grupė iširo. grupei buvo užvesta byla. Bet nė vienas jos 1948 m. rugpjūčio 5 d. Sedos vlsč. Dagių veikė kaip partizanas Vampyras. Jo motinos Kovoti prieš partizanus buvo siunčiami dalyvis neatsidūrė teisiamųjų suole. miške smogikai nušovė tris miegančius sodyboje Kurmaičių kaime buvo įsikūrusi pavieniai agentai smogikai: Smogikas Klemensas Noreikis, grįžęs „Alkos“ štabo pareigūnus ir rinktinės vadą Siaubo grupė. Smogikas Pelėda 1950 m. spalio 16 d. iš lagerio, gyveno Liepojoje, Latvijoje. 2001 K. Venckų-Adomaitį. Po to Siaubas apsiskel- Kazys Šiuipys gimė 1926 m., baigęs Plinkšių miške nušovė vienintelį likusį iš m. buvo kreiptasi į Latvijos prokuratūrą dėl bė esąs Alkos rinktinės vadu. keturis pradinės mokyklos skyrius, dirbo „Bitės“ būrio partizaną Albertą Želvį. Po to Noreikio ekstradicijos, bet latviai atsisakė 1948 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių vlsč. jūros prekybos uoste šaldytuvo mašinistu. buvo inscenizuotos kariuomenės kautynės jį išduoti. Maigų miške nušovė du partizanus. Vėliau Užverbuotas ir fiktyviai įdarbintas stribu su partizanais. K. Noreikis mirė 2010 m. rugpjūčio 20 d., 1949 m. tame pačiame miške nukovė dar tris. Mažeikiuose. Dirbo „Siaubo“ grupės ryši- Smogikas Pelėda kartu su smogiku Varė- nesulaukęs atpildo. Tai buvo paskutinis 1949 m. gruodžio 27 d. Tirkšlių vlsč. ninku. nu (Glazausku) 1951 m. birželio 21 d. Sedos „Siaubo“ grupės narys. Knygos Žurnalistės knyga apie mokslininką, pedagogą, verslininką Prof. dr. Vytas URBONAS, Vilnius

Neseniai pasirodžiusi žurnalistės Al- mo grįžti į namus“. inžinieriumi beveik po dešimtme- jektavimo ir konstravimo biure konstruk- donos Armalės knyga „Mečislovas Rondo- Užsibrėžtų tikslų čio, kreipdamasis į abiturientus, toriumi, vykdydamas mokslinius tyrimus. manskas. Nuo viršukalnės atsiveria nauji jis atkakliai siekė jis rašė: „Pasirenkant specialybę, Konstruktoriumi ir cecho meistru jam horizontai...“ skirta žinomo mokslininko, ir mokydamasis, būtina atsižvelgti į savo polinkius, teko dirbti ir baigiant institutą, atliekant pedagogo, verslininko, visuomenininko stropiai ruošdamas sugebėjimus bei profesijos reikalin- priešdiplominę praktiką Šiaulių televizorių gyvenimo keliui nušviesti. Tai nepaprastas pamokas, ir daly- gumą. Kitais žodžiais tariant, čia gamykloje, į kurią jis gavo paskyrimą ir žmogaus biografijos išdėstymas. Autorė vaudamas sporto nulemia trys faktoriai: noriu, galiu, baigęs studijas, 1968 m. Tačiau dėl šeiminių siekia vaizdžiai parodyti, kaip vos Antrajam varžybose, visuo- reikia... Pasirinkdami specialybę aplinkybių šį paskyrimą turėjo pasikeisti – pasauliniam karui pasibaigus, 1945 m. ge- meninėje veikloje. galvokime ne tik apie tai, kuri iš jų jis buvo paskirtas dirbti į Kauno radijo gužės 29 d., gimęs M. Rondomanskas augo Abitūros egzami- daugiau patinka, bet ir kiek tokių gamyklos konstruktorių biurą vyresniuoju ir brendo neramiomis ir sunkiomis pokario nus išlaikęs labai specialistų reikia. Mūsų amžius – inžinieriumi. Čia M. Rondomanskas „tikėjosi metų sąlygomis, kaip iš mažens jis domėjosi gerais pažymiais, technikos amžius. Technika užvaldė kūrybiško darbo, bet greitai nusivylė. Darbe visa kuo, kas vyko aplinkui, „darbo prasi- gavęs brandos ates- ne tik pramonę, transportą, ryšius. nebuvo nei kūrybos, nei galimybių tobulėti, manydavo ne vargo spiriamas, o norėdamas tatą su pagyrimu, Ji vis giliau skverbiasi į žemės ūkį, o paklusnaus nurodymų vykdytojo pozicija būti savarankiškas, turėti savo uždarbio. tvirtai pasitikėda- kultūrą, mokslą.“ jaunam inžinieriui buvo nepakenčiama“, – Jam tai buvo pasitikėjimo savimi reikalas, mas savo mokykli- Studijuodamas institute, pažymi autorė. Radijo gamykla nenorėjo vyriškumo išraiška“, – pabrėžia autorė. Net nėmis žiniomis, jis Knygos viršelis M. Rondomanskas buvo labai ak- išleisti jauno, perspektyvaus inžinieriaus ir mokydamasis Aukštadvario vidurinės 1963 m. nesunkiai tyvus, iniciatyvus, anot buvusių konstruktoriaus, tačiau po metų M. Rondo- mokyklos pradinėse klasėse, jis atsisaky- išlaikė stojamuosius egzaminus, sėkmingai kurso draugų, „jis žinojo, ko siekia, buvo manskui pavyko pakeisti darbovietę – 1969 davo nakvynės pas gimines miestelyje, bet įveikė gana didelį konkursą ir įstojo į Kauno protingas ir užsispyręs, mėgo tiksliuosius m. jis buvo priimtas į Kauno politechnikos kukiomis oro sąlygomis eidavo pėsčias kelis politechnikos instituto Mašinų gamybos mokslus“. Savo gebėjimus jis kruopščiai kilometrus, „atkakliai laikėsi savo sprendi- fakultetą. Apie pasiryžimą tapti diplomuotu tikrino dirbdamas instituto studentų pro- Nukelta į 15 p. Voruta 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) 13 2019-ieji – Prezidento Antano Smetonos metai Prezidentas A. Smetona partinės „demokratijos“ metais Prof. dr. Algimantas LIEKIS, Vilnius

Pradžia Nr. 4 (858) interesais ir ginant Lietuvą nuo Lenkijos ir jos sąmokslų bendražygių – Vakarų imperialistų. A. Smetona, A. Voldemaras ir kiti tauti- Tarptautiniuose santykiuose nėra amžinų- ninkai pirmieji ėmė protestuoti prieš Lenkijos jų draugų ar priešų. Protestuodamas, kad drauge su Prancūzijos, Anglijos, JAV imperia- krikdemų valdžia jam nesuteikia įgaliojimų listais parengtą sąmokslą atplėšti nuo lietuvių įvykdyti Klaipėdos ir jo krašto atlietuvinimo, etnines žemes. Šveicarijos pavyzdys Lietuvai Prezidentas A. Smetona 1923 m. vasarą iš netiko, nes Šveicariją kaip valstybę sukūrė įgaliotinio Klaipėdai ir kraštui pareigų atsi- atskiros tautos, gyvenusios tose savo etninėse statydino ir grįžęs Kaunan tęsė žurnalistinį, žemėse, o Lietuva ir taip atkurta tik dalyje savo dėstytojo Kauno universitete darbą, ėmė rū- etninių žemių – šiauriau nuo Vyslos (Suvalkų, pintis tautinės sąjungos, sujungsiančios visą Augustavo, Balstogės ir kiti kraštai – lietuvių Tautą, įkūrimu ir kt. etninės žemės) liko Lenkijos okupuotos, Nepasitenkinimą „seiminės“ Lietuvos aneksuotos ir sudarė vos ne didžiausią jos valdžiai kėlė A. Smetonos straipsniai, kriti- vaivadiją – Palenkę. Nors ir labai nenoriai, kuojantys ir pačią tariamai tada demokratinę bet pagaliau sutiko atmesti minėtųjų sąmoks- valdymo sistemą. Dar nuo amžiaus pradžios lininkų – P. Himanso – planą ir Prezidentas jis „Vilties“ ir kituose leidiniuose kėlė klausi- A. Stulginskis, premjeras E. Galvanauskas ir mus, kad lietuvių Tautai reikia ne tik savos, kiti, nors jie ir toliau apie A. Smetoną sakė, tik pačių lietuvių valdomos, demokratinės kad jis esąs „nesantaikos“ kurstytojas, „Va- valstybės. Tai dvelkia ir iš anksčiau nurodytų karų demokratijos priešininkas“ (tais metais, dokumentų, ir daugelio kitų A. Smetonos kaip ir dabar, kas stojo už lietuvių Tautą, jos pasirašytų pirmojo prezidentavimo metais. nepriklausomą valstybingumą neretai, kaip ir Nevengė jis pakritikuoti ir Steigiamojo Seimo dabar, ypač konservatorių (krikdemų) buvo ir patvirtintos 1922 m. rugpjūčio 1 d. LR Konsti- yra vadinami Rusijos agentais, Vakarų verty- tucijos. A. Smetonai atrodė, kad ji nepateisino bių priešininkais ar pan.). Tautos lūkesčių, nes jos valią galėjo uzurpuoti Lietuvai atsisakius to Himanso plano, partijų ar jų koalicijų vadai ar net pajungti labai įsižeidė ir jo autorius, lenkų draugas, JT svetimšalių atėjūnų valiai, prisidengdami Tau- Tarybos pirmininkas J. Himansas ir jo bei J. tos atstovų vardu. Pirmiausiai tie pardavikai Pilsudskio pastangomis Ambasadorių konfe- galėjo išsirinkti tik sau tinkamą Prezidentą, nes rencija paskelbė, kad „nebėra Vilniaus klau- pagal tą 1922 m. Konstitucijos 41 straipsnį ir simo“, t. y. Vilnius ir jo kraštas lieka lenkams. Prezidento išrinkimą Seime nulemdavo „par- Bet A. Smetona reikalavo toliau jei ne ginklu, tinė dauguma“: „Respublikos Prezidentu ren- tai bent tarptautiniuose forumuose kovoti dėl kamas slaptu balsavimu absoliutine atstovų Vilniaus ir jo krašto išvadavimo iš okupantų balsų dauguma...“– akcentuota Konstitucijoje. lenkų nagų, kritikavo tuometinę Lietuvos Kadangi nuo antrojo Seimo jau nė viena partija valdžią ir už tai, kad ji, nepaisydama, kad negaudavo absoliučios daugumos, tai ir Pre- okupantai lenkai Rytų Lietuvoje nuožmiausiai zidento išrinkimą nulemdavo vieno ar dviejų persekiojo lietuvius, uždarinėjo jų mokyklas, Seimo narių balsai; žmonės šnekėdavo: „... kas „Kauno Lietuvoje“ masiškai steigė lenkiškas, bus Prezidentu nuspręs Joškė ar Juzefas“, t. y. žydiškas mokyklas, taikėsi. Net Kaune visur vienas ar du Seime buvę žydai, lenkai, kurie, tebekabėjo žydiškos, lenkiškos, vokiškos iška- surinkus po lygiai balsų, „demokratiškai“ bos, o ir Seimo nariai (svetimtaučiai) reikalavo nulemdavo ir Prezidento išrinkimą. Taip leisti posėdžiuose kalbėti jų, tautinių mažumų, buvo Seimui išrenkant Prezidentu krikdemą kalbomis. Ir to vis akiplėšiškiau reikalavo, nors A. Stulginskį, kaip ir liaudininką K. Grinių. ir sutiko, kad valstybinė – tik lietuvių kalba. A. Smetona savo straipsniuose ir kalbose Daugelis Tautos rinktųjų, kaip ir Kovo kritikuodamas priimtąją Konstitucią siūlė ją 11-osios Lietuvoje, drebėjo, kad tik kas Vaka- keisti, kad ir Prezidentą išsirinktų ne Seimų ruose nepasakytų, jog Lietuva nedemokratinė partinė dauguma, o visa Tauta; siūlė, kad ir Antano Smetonos straipsnio „Vaire“ faksimilė ar nesirūpina tautinėmis mažumomis. Ypač Seimų atstovai būtų renkami ne pagal partijų drebėjo dėl JAV žydijos, kuri pasauliui vis vadų sudarytus sąrašus, ne partijos, o asmeny- partijos ir organizacijos. Jos pirmininku išrinko ir nepriklausoma Lietuva buvo svarbiausios garsiau triūbijo, kad Lietuvoje įsigali antise- bės. O tokiais ir panašiais klausimais Prezidento buvusį Lietuvos šaulių sąjungos pirmininką, gyvenimo vertybės. mitizmas, nes, girdi, lietuviai norį išstumti rašiniai ir pykdė tuos, kurie buvo valdžioje, rašytoją V. Mickevičių-Krėvę (A. Smetonai Pasinaudoti smarkiai didėjančiu tautišku- juos, žydus, iš prekybos, finansų, steigia savo žinoma, ir tuos, kurie tik ir ieškojo preteksto, sutikus būti tik LTS valdybos nariu). 1926 m. mu pirmiausia nutarė iš dalies valdžią prara- lietuviškas parduotuves, bankus. kaip aptemdyti pirmojo Prezidento šviesą, gegužę įvykus naujo, trečiojo Seimo, rinki- dusių krikščionių demokratų veikėjai, katalikų Nepritarė „seiminės“ Lietuvos valdžiai sumenkinti jį, kad žmonės nebetikėtų juo. mams, daugumą vietų jame laimėjo kairieji – dvasininkija. 1926 m. spalio 7–9 d. Kaune, kaip Prezidentas A. Smetona ir dėl Klaipėdos, ir jos Valdžią jaudino ir stiprėjančios tauti- liaudininkų, socialdemokratų ir žydų, lenkų matyti iš Saugumo departamento pažymų, krašto ilgo delsimo išvaduoti nuo prancūzų, dėl nės organizacijos, savo ideologiniu vadovu atstovai. Iš 85 Seimo narių krikščionių demo- įvyko slaptas Lietuvos vyskupų ir kitų hie- vengimo demaskuoti Lenkijos planus užimti jį, skelbiančios pirmąjį Prezidentą A. Smetoną. kratų buvo 30. Iš tautininkų Seiman pateko rarchų susirinkimas, kuriame buvę pažymėta, o kartu ir priversti Lietuvą leisti jai netrukdomai Daugiausiai pirmojo Prezidento pastangomis Antanas Smetona, Augustinas Voldemaras ir kad valdžią gavę kairieji, siekią „sugriauti naudotis Nemunu ir geležinkeliais prekių eks- 1924 m. rugpjūčio 17–19 d. Šiauliuose Tautos kun. Vladas Mironas. Seimo kairiųjų dauguma, katalikų Bažnyčią, sumenkinti vyskupų ir ku- portui. A. Smetona, 1923 m. pradžioje sveikin- pažangos partija (įkurta 1916 m. pradžioje prisijungus prie jos 3 žydų ir 4 lenkų atstovams, nigų autoritetą, jų gerą materialinį padėjimą“, damas premjerą E. Galvanauską, kad pagaliau Peterburge Rusijon pasitraukusių lietuvių, bet Prezidentu išsirinko dr. Kazį Grinių, o Ministru todėl ir reikią remti augantį pasipriešinimą ir jis išdrįso organizuoti ginkluotą sukilimą besivadovavusių A. Smetonos tautine ideologi- Pirmininku – adv. Mykolą Sleževičių. Naujoji valdžiai, tik to nerodyti viešai; veikti prisiden- išvaduoti Klaipėdą ir jo kraštą nuo prancūzų ja) reorganizavosi į Lietuvių tautininkų sąjungą, dauguma ėmėsi įrodyti, kad tik ji yra tikrieji giant kad ir augančiu tautininkų autotritetu, o ir pakirsti lenkų sąmokslininkams galimybes prie kurios prisijungė ir kai kurios kitos tautinės demokratai ir jau po birželio 17 d. panaikino jiems laimėjus, neprileisti prie valdžios ir tik įsitvirtinti tame krašte, mielai sutiko su pasiūly- krašte veikiančią karinę padėtį, paskelbė jiems, krikdemams“, paimti visą valdžią į savo mu prisiimti Vyriausybės įgaliotinio Klaipėdai visiems kalintiems komunistams amnestiją, rankas, įkuriant tam ir naują tik sau (kunigijai) ir jos kraštui pareigas. Tačiau nuvykus Klaipė- ėmė svarstyti, kaip sumažinti finansavimą pavaldžią partiją. Reikia pasakyti, kad krikde- don, kai tik A. Smetona pamėgino pertvarkyti kariuomenei, panaikinti Šaulių sąjungą ir t. t. mams viltys tik trumpam lyg buvo pradėjusios tenykščią vokišką valdžią į lietuvišką, pasipylė Bet prokomunistinės jėgos ėmė reikalauti dar pasiteisinti: po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykių skundai ne tik į Kauną, bet ir į Berlyną, Londo- daugiau, kad Seimas uždraustų „klerikalines Prezidentui K. Griniui, Premjerui M. Sleže- ną, Vašingtoną, kad A. Smetona nori sunaikinti bei nacionalistines organizacijas“, atimtų turtus vičiui atsistatydinus ir kairiųjų Seimui Prezi- „vokiečių tautinę mažumą“, kad kėsinasi net į iš neteisėtai juos įsigijusiųjų ir t. t. Gatves už- dentu išrinkus A. Smetoną, Semo Pirmininku liuteronų bažnyčios neliečiamybę ir t. t. Bijo- plūdę „raudonieji“ reikalavo paversti Lietuvą buvo išrinktas krikdemas, buvęs Prezidentas damas Vakarų demokratų papeikimų, negyrė so­cialistine, TSRS pavyzdžio, respublika. Visa A. Stulginskis. Bet „sugrįžęs“ Prezidentas A. Smetonos pastangų atlietuvinti tą kraštą ir tai kėlė nerimą dėl ateities visiems, kas kovojo A. Smetona, žinodamas apie krikdemų, o taip Prezidentas A. Stulginskis, primindamas, kad dėl nepriklausomos Lietuvos, dirbo dėl jos; pat kairiųjų planus paimti valdžią ir nenorė- jis A. Smetoną paskyręs ne to krašto komendan- kėlė nerimą ir agresyvioji kaimynė Lenkija, damas būti partijų įkaitu, 1927 m. balandžio tu, o tik stebėtoju, Vyriausybės informatoriumi. kurioje gegužės pradžioje J. Pilsudskis, su 12 d. paleido kairiųjų Seimą, ėmė pertvarkyti Ypač valdžia bijojo supykdyti Vokietiją, nors smurtininkų gauja organizavęs ginkluotą ir visą valdymo sistemą, kad joje vis didesnę keliaklupsčiavo ir Anglijos, Prancūzijos, JAV perversmą, pasiskelbė Lenkijos diktatoriumi, įtaką turėtų visos Tautos, o ne atskirų partijų kapitalo maišams. pasiskelbė, kad „išvaduosiąs“ ir Lietuvą. Tai veikėjai – ėmė siaurinti partijų galimos veiklos Prezidentas A. Smetona pykdė tuometinę ypač sujudino ir Rytų Lietuvos kolonizatorius ribas ir kelti visų renkamų savivaldybių, tary- krikdemų valdžią savo straipsniais, aiškini- lenkus „naujiems žygiams“ į „Kauno Lietuvą“. bų reikšmę – paskelbė naują Savivaldybių, o mais, kad kol kas tik vienintelė sovietų Rusija Visame tame fone kairiųjų Seimo, jo raudonųjų taip pat Prezidento, Seimo rinkimų įstatymus, esanti suinteresuota išsaugoti Lietuvos, kaip išsirinktojo Prezidento, Vyriausybės veikla kuriuose neliko partijų, o ir kandidatus į visų ir kitų Baltijos valstybių, nepriklausomybę. daug kam atrodė išdavikiškai ir svarstė, kaip, lygių valdžios institucijas išrinkdavo valsčių, Ji pirmoji iš didžiųjų valstybių pripažino jų nelaukiant naujų rinkimų, priversti valdžią apskričių, miestų rinkėjai. Tik Prezidentą rinko valstybingumąs de jure (Lenkija nepripažino dirbti Tautos ir jos nepriklausomos valstybės savivaldybių, tarybų susirinkimuose iškelti Lietuvos valstybės iki Antrojo pasaulinio labui. Tai slaptuose savo susirinkimuose ėmė Ypatingieji Tautos atstovai. karo), pasirašė su jomis ir taikos, sienų bei svarstyti buvę savanoriai, karininkai, o A. bendradarbiavimo sutartis (1920 m. vasarą). Laikraščio „Vairas“ (1923 m. lapkričio 8 d., Voldemaras subūrė tautinę karininkiją į „Gele- A. Smetona ragino pasinaudoti sovietų Rusijos Nr. 8) titulinio puslapio faksimilė žinio Vilko“ organizaciją – tuos, kuriems Tauta Tęsinys kitame numeryje 14 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta Lietuvos istorijos knygos Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui Prof. habil. dr. Ona VOVERIENĖ, Vilnius

Juos pastatė doc. dr. Vla- pasitraukęs. Jį pakeitė Sibiras – kalbų žodynėlis. 1939 nužudė 32 vyrus, išpro- das Terleckas, parašydamas kančių ir mirčių įsikūnijimas“. m. Maskvoje jau buvo vokavo tragediją Pirčiu- knygas „Tragiški Lietuvos (Terleckas V. op. cit., p. 10). sudaryti represuotinų piuose, kur vokiečių buvo istorijos puslapiai 1940–1953“ Kitaip nei sovietinio raugo Lietuvos žmonių sąrašai, sudeginti 119 to kaimo ir „Priešinimasis Lietuvos nu- istorikų, į 1918 m. atkurtos Lie- ne be vietos parsidavėlių gyventojų. Sovietinis po- kryžiavimui 1944–1953. Mitai tuvos nepriklausomybę žvelgu- pagalbos. Knygoje ak- grindis knygoje vertinamas ir tikrovė“. sių tik iš tamsos pozicijų, knygos centuojamas išdavikiškas kaip Lietuvos reokupacijos Pirmoji jų – tai 1918–1940 m. autoriaus žvilgsnis – šviesus, dalies lietuvių inteligen- instrumentas. Lietuvos Respublikos istorija, matantis jaunos valstybės kū- tijos vaidmuo naikinant Kaip rašiau ankstesnia- pasakojanti apie ūkio, kultūros rybingumą, ją kūrusios kartos Lietuvos valstybingumą, me straipsnyje „Mąstyto- pasiekimus, gražiausią fenome- patriotizmą ir pasiaukojimą ka- tautiečius žudant ir tre- jas, prabilęs tautos sąžinės ną – tautinės mokyklos kūrimą ir ruose su bolševikiniais Lietuvos miant į Sibirą. balsu“ (Karštas komentaras, jos tautinio modelio aprobacijos duobkasiais, plėšikaujančiais ca- Jau pirmaisiais rusų 2015 m. sausio 2–16 d., p. laikotarpį, valstybingumo prara- rinės kariuomenės bei vokiečių okupacijos metais Lietu- 14, 15, 17), dr. V. Terleckas dimą, žmogžudiškas okupacijas. kariuomenės likučiais, ypač su voje NKVD ir besitrau- – reto talento tyrėjas, ge- Nors apie 1940–1953 m. lai- Prof. habil. dr. Ona itin pavojingu priešu – Lenki- kiančios rusų kariuome- bantis prasiskverbti į tiria- kotarpį parašyta daug straipsnių Voverienė. Juozo jos pilsudskininkais, tapusiais nės išžudyta 1 114 mūsų mo objekto esmę iki giliau- ir knygų, vis dėlto, objektyviau- Valiušaičio nuotr. Vilnijos ir Suvalkų okupantais, tautiečių – teisėjų, moky- sių šaknų. Ypač tai aktualu, siai Tautos kančių kelius aprašė nuožmiais pavergėjais, ne ką tojų, gydytojų, kunigų, kai rašoma apie Lietuvos doc. dr. Vladas Terleckas knygoje „Tragiški geresniais už Rusijos carinius ir bolševiki- mokslininkų, įskaitant istoriją pirmaisiais pokario Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ (Vil- nius imperialistinius, dar aršiau negu anie žudynes 44 Lietuvos vie- Knygos viršelis metais. Skyriuje „Lietuva nius, 2015). Pateikiame jos turinio santrauką. vykdžiusius lietuvių nutautinimo politiką. tovėse: Rainiuose, Pane- ties išnykimo riba 1944– Knygą sudaro 6 skyriai: „Nepriklausomos Kaip tokių politinių kataklizmų sąlygomis vėžyje, Petrašiūnuose, Sargėnuose, Vilka- 1953“ analizuojama, kaip Lietuvoje buvo Lietuvos istorijos bruožai. 1918–1940“, gyveno mūsų tėvai ir seneliai, galima tik įsi- viškyje ir kitur. Į Sibirą ištremta 17,6 tūkst. realizuojama Stalino doktrina, paskelbta jo „Lietuvos sovietinė okupacija“, „Vienas oku- vaizduoti. Gyveno. Ir nesiskundė, nedejavo. Lietuvos gyventojų, didžioji dalis lietuvių, vietininko Michailo Suslovo: „Lietuva bus... pantas išbėga, kitas prispaudžia. 1941–1944“, Kantriai kūrė savo jauną Lietuvos valstybę. žydų, lenkų šviesuomenės. Toks ir buvo tik be lietuvių.“ „Lietuva ties išnykimo riba, 1944–1953“, Per 22 metus padarė ją klestinčią. Neskolingą svarbiausias okupantų tikslas – pirmiausia 1944 m. liepos 13 d. rusų kariuomenė „Reokupacija“, „Represijos“. Knygos „Tra- užsieniui. Su stipria lietuviška valiuta – litu. sunaikinti Tautos šviesuomenę, išrauti ją su užėmė Vilnių, rugpjūčio 1 d. okupantas iš giški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ Sukūrė modernią pramonę, nutiesė plentus, šaknimis. Todėl tarp ištremtųjų – 27,5 proc. karto pareikalavo „patrankų mėsos“. 110 pratarmėje pateikiamas žinomos sovietolo- geležinkelius. 1938 m. Lietuva pagal maisto vaikų. Masinėse lietuvių represijose daly- tūkst. vyrų buvo prievarta mobilizuoti į gės Sorbonos universiteto prof. Fransuazos produktų (sviesto, bekonų, mėsos produktų) vavo ne tik NKVD ir Rusijos kariuomenė, okupacinę kariuomenę, 25–40 tūkst. padėjo Thom (Françoise Thom) įžanginis žodis. eksporto apimtį buvo trečioje vietoje Euro- bet ir daugelis mūsų tautiečių, vietinių rusų galvas svetimame dviejų Europos kraugerių Prof. F. Thom, atidžiai sekanti Rusijos poje ir penktoje pasaulyje. Maisto produktų bei žydų. Pastarųjų dalyvavimą žudynėse ir kare. Į Lietuvą plūstelėjo 130 tūkst. rusakal- ir jos kolaborantų Lietuvoje informacinio eksportas iš Lietuvos sudarė 52 proc. ben- lietuvių trėmimuose naciai sumaniai panau- bių kolonistų, tarp jų 2 783 elitiniai čečėnų, karo eigą, įžanginiame žodyje rašo: „Šiuo dros eksporto apimties. Knygoje pateikiama dojo antižydiškoms nuostatoms kurstyti. kalmukų ir ukrainiečių kraujyje išsimaudę metu pavojų kelia nebe komunistinis melas detali, labai vertinga Lietuvos eksporto ir Trečiame skyriuje aprašomas Tautos enkavėdistai, 664 emgėbistai. Apsipratę ar pokomunistinis istorijos klastojimas pagal maisto produktų suvartojimo šalyje statisti- sukilimas 1941 m. birželio 22–28 d. Mūšiuose Lietuvoje kaip Eldorado žemėje, atsivežė Kremliaus dūdelę, o abejingumas, užmaršu- ka. Nepaisant Didžiosios 1931 m. pasaulinės su okupacine rusų kariuomene dalyvavo savo šeimas, artimus ir tolimus giminaičius. mas ar net proto letargas. Jaunesiosios kartos krizės ir 1934 m. Vokietijos ekonominės apie 16–20 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dauge- Kolonistai užėmė 88 proc. visų vadovaujamų tiesiog neįsivaizduoja komunizmo žiaurumų blokados, paskelbtos Lietuvai už nacių lis jų stojo į kovą vedini idealistinių tikslų – postų įmonėse ir organizacijose, iš kurių ir tai nėra mažiau pavojinga negu savanoriš- siautėjimo tramdymą. Lietuvos ūkis vertėsi apginti Lietuvos valstybės garbę, Lietuvos buvo išstumti lietuviai. kas vyresniųjų apakimas, nes abiem atvejais sunkiai, bet išradingai, stabiliai ir sėkmingai. kariuomenės vadams atidavus Lietuvą 1944 m. rugsėjo 9 d. prasidėjo masiniai pamirštama svarbiausia pamoka: politinė Kaunas iš apleisto provincijos miesto tapo okupantui be mūšio. Tautos sukilime žuvo suėmimai. Iki 1944 m. gruodžio suimta 53 valia, pagauta naikinimo aistros, gali virsti moderniu mūriniu miestu. Augo, plėtėsi 700 Lietuvos patriotų. Knygoje aukštai ver- tūkst. Lietuvos gyventojų, 2,5 tūkst. mokyto- negailestinga jėga.“ (Ibid., p. 8). ir mūrinius namus statė Klaipėda, Panevė- tinama sukilimo reikšmė Lietuvos istorijoje. jų, kunigų, profesorių, darbininkų, ūkininkų Tvirtu knygos autoriaus įsitikinimu, žys, Šiauliai. Tuo metu gyventojų skaičius Tik dėl sukilimo iš kalėjimų buvo išvaduota ir karininkų išžudyta, 11 tūkst. išsiųsta į „1940–1953 m. Lietuvos istorijos įvykių ir Lietuvoje buvo 2,2 mln., tarp jų – 80 proc. 3,5–4 tūkst. politinių kalinių, kurių likimas Rusijos kalėjimus, kur buvo kankinami ir kančių supratimas yra raktas jos žmonių lietuvių. Palyginus su laikotarpiu po Pirmojo NKVD gniaužtuose galėjo baigtis tragiškai. žudomi. Be žinios po NKVD tardymų din- charakteriui, dvasiniam pasauliui pažinti, pasaulinio karo, gyventojų skaičius išaugo Sukilimas paneigė melą, kad Lietuva į SSRS go 2,3 tūkst. žmonių. 99 proc. represuotųjų ekonominei padėčiai ir sunkumams supras- 17 proc. Kaimas pradėjo statydintis gražius įstojo savanoriškai. Svarbiausia – Tauta at- buvo lietuviai. ti... Tai buvo laikas, kai gandrų kalenimą modernius namus. Gražėjo sodybos. gavo pasitikėjimą savo jėgomis, su derama Kaip liudijo a. a. Alfonsas Dapkūnas, pakeitė svetimųjų ir jų samdinių automatų 1914 m. Lietuvoje raštingų žmonių buvo pagarba ir padėka palaidojo sukilime žu- jaunystėje vežtas į Rusijos kariuomenę re- ir kulkosvaidžių salvės. Nuo šūvių virto pa- vos 20 proc. Jau 1928 m. įvestas privalomas vusius didvyrius, savo krauju apgynusius krūtauti, savo akimis matė, kaip mūsiškai kelėse ir sodybose pastatyti kryžiai, koplyts- pradinis keturių klasių visų vaikų moky- Tautos ir Valstybės garbę. buvo šaudomi ir iš anksto paruoštose duo- tulpiai, betono nuolaužomis buvo paversti mas. 1936 m. – privalomas vaikų mokymas Šiame skyriuje taip pat aprašomas ir bėse užkasami, iš Klaipėdos ir Karaliaučiaus paminklai. Tai buvo laikas, kai pagrindinės išplėstas iki 6 skyrių. Nuo 1932 m. kasmet nacių siautėjimas Lietuvoje. Jie Lietuvoje ešelonais atvežti „fašistai“ prie Minsko gele- kaimo naujienos buvo žinios apie žudynes, buvo pastatoma per 80 mokyklų. 1939 m. išžudė apie 165 tūkst., kitais duomenimis, – žinkelio stoties. Žuvo ir lietuviai studentai kankinimus, areštus, įkalinimus, trėmimus. Lietuvoje jau buvo 2 335 pradinės mokyklos, apie 250 tūkst. žydų ir 45–100 tūkst. lietuvių rekrūtai, išdrįsę neatsargiai pasmalsauti. Kiekviename žingsnyje buvo patiriamas jose mokėsi 298,4 tūkst. mokinių, dirbo ir kitų tautybių gyventojų. (Voverienė O., „Alfonsas Dapkūnas – antiko- nepaliaujamas valdžios melas, klasta [...] 5 578 mokytojai. Lietuviška tautinė mokykla, Knygoje aprašomi siaubingi žudynių munistas, kovotojas už Dievą ir Tėvynę“, in: buvo trypiamas žmogiškumas, dorovės globojama paties prezidento Antano Sme- vaizdai, vaikų plėšimas iš juos apkabinusių Antikomunizmas. Vilnius, 2010, p. 129–133) principai, senosios tradicijos, formuojamas tonos, tapo didžiausiu Lietuvos dvasiniu motinų rankų, vaikų ir senelių žudynės IX Vien pirmąjį 1945 m. pusmetį NKVD homo sovieticus. Patsai gyvenimas jau buvo laimėjimu. Ji išugdė tūkstančius Lietuvos forte. Įvardijamos žudynių vadovų – Joachi- buvo surengtos 3 432 karinės operacijos, per patriotų, kurie dėl savo Tėvynės buvo pa- mo Hamano, žydų žudynių organizatoriaus kurias išžudyta 5 214 nuo mobilizacijos besi- siryžę baisiausioms kančioms ir aukoms, brigados fiurerio Franco Valterio Štalekerio slapsčiusių Lietuvos vaikinų, sulaikyta 38,1 įskaitant ir gyvybes. Knygoje aprašoma, (Franc Walter Stahleker) pavardės. Žudynes tūkst. žmonių, iš jų areštuota 23,2 tūkst. Iki kaip Lietuvoje viena po kitos buvo kuriamos vykdęs vokiečių 11-asis rezervinės kariuo- 1951 m. į kolchozus suvaryta 89 proc. Lietuvos aukštosios mokyklos, kaip buvo globojami menės būrys, į kurio gretas, deja, buvo valstiečių. 4 tūkst. šeimų, pasipriešinusių studentai, vėliau ir dėstytojai, kurie rinkosi įtrauktas ir lietuvių, prasigėrusių chuliganų kolchozų kūrimui, išvežta į Sibirą. eiti mokslo keliu, kaip buvo puoselėjama ir keršytojų komunistams už NKVD nu- Knygos autorius sugriovė sovietinių Lietuvos kultūra, o kūrėjai skatinami, kaip žudytus ir į Sibirą ištremtus artimuosius, istorikų kurtą mitą, kad ginkluotam lietu- buvo kuriama Lietuvos aviacija, didžiausias „skrajojantis“ būrys. vių pasipriešinimui vadovavo buožės. Jis patriotiškai nusiteikusių lietuvių pasididžia- Knygoje primenami ir pasipriešinimo nustatė, kad partizaniniame kare dalyvavo vimas. Pasakojama ir apie tautinių mažumų protestai bei žygiai prieš nacių vykdytas tik 7,5 proc. kaimo turtingųjų, vargingieji gyvenimą, iš kurių pati dėkingiausia buvo žydų žudynes. Pirmieji oficialius protestus valstiečiai sudarė 24,4 proc., o vidutiniai žydų diaspora, visam pasauliui skelbusi, pareiškė Lietuvos kariuomenės generolai valstiečiai, turėję žemės iki 15 ha, – 52 proc. kaip kūrybingai jie plėtoja savo kultūrą Stasys Punzdevičius, Mikas Reklaitis ir Lietuvoje prasidėjus ginkluotam partiza- Lietuvoje. Apie tai rašė beveik visi Europos Stasys Raštikis, prezidentas Kazys Grinius, niniam judėjimui, okupacinis režimas nuolat dienraščiai, knygoje cituojamos jų mintys iš ministras Jonas Aleksa; ministras, prelatas stiprino savo galias: 1946 m. birželio 1 d. straipsnių. Mykolas Krupavičius, kuris dėl to protesto minėtų enkavėdistų ir emgėbistų Lietuvoje Keturi penktadaliai knygos puslapių buvo suimtas ir kalintas Vokietijoje, vos buvo jau 3 tūkst., o 1947 m. – jau 13,8 tūkst. skirti tragiškiems Lietuvos istorijos įvy- išvengė mirties. Knygoje supažindinama su Visi komunistai – jų buvo 34,7 tūkst (tarp kiams, pradedant pirmąja rusų okupacija žydų gelbėtojų likimais. 69 lietuviai (tarp jų 8 jų – 38 proc. lietuvių, kiti – kolonistai) – ir 1940 m. birželio 15 dieną ir baigiant lietuvių kunigai) buvo viešai sušaudyti, 11 nužudyti komjaunuoliai buvo apginkluoti ir privalėjo tautos genocidu 1944–1953 m. kartu su gelbstimaisiais, 87 buvo suimti ir dalyvauti lietuvių represijose. Objektyviai, remiantis archyviniais kalinti, 6 iš jų buvo kalinti ir sovietų. 1945 m. Lietuvoje buvo 60–70 tūkst. re- dokumentais, knygoje analizuojama Lietu- Tame skyriuje bylojama ir apie sovietinį presinių struktūrų karių, tarp jų – 9,7 tūkst. vos okupacijos priešistorė nuo 1939 m., kai pogrindį Lietuvoje vokiečių okupacijos me- stribų. Knygoje detaliai aprašomas jų vykdy- Maskvoje išspausdintame SSRS žemėlapyje tais. Iš Rusijos atsiųsti diversantai ir prie jų tų operacijų skaičius ir itin žiaurus azijietiškas Lietuva jau buvo pažymėta kaip SSRS respu- prisidėję vietiniai kolaborantai sudegino ir jų pobūdis, masinis civilių Lietuvos žmonių Doc. dr. Vladas Terleckas. Arūno Baltėno blika. 1940 m. pradžioje dideliu tiražu buvo išžudė visus gyventojus Kaniūkų kaime Piet­ nuotr. išleistas kariuomenei skirtas rusų–lietuvių ryčių Lietuvoje; Bakaloriškėse ir Musteikoje Nukelta į 15 p. Voruta 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) 15 Knygos Žurnalistės knyga apie mokslininką, pedagogą, verslininką

Atkelta iš 12 p. M. Rondomanskas ėmė įgyvendinti naują, giminių istoriją – protėvius, giminaičius, jų M. Rondomansko nuomone, šios institucijos su bendradarbiais paruoštą inžinierių rengi- likimus, skaudžias, tragiškas tremtis. Tiesa, svarbiausia misija yra organizuoti dialogą su instituto mokslo centrą „Vibrotechnika“, mo koncepciją, pagrįstą inžinerinio profilio šie skyriai gal pernelyg išplėsti, kai kurie valdžia, teikti jai verslo konkurencingumą pa- kur tuo metu veikė 13 įvairių mokslo tyrimo specialistų mokymo proceso humanitari- pateikti duomenys nelabai susiję su pagrin- laikančias paslaugas, nes „progresyvi valdžia laboratorijų. Darbas šiame tyrimų centre zavimu. Buvo manoma, kad „išsiauklėjęs, dine tematika. visada mato ir suvokia, kad turėti tokį par- M. Rondomanskui buvo labai reikšmingas. humaniškas inžinierius bus nepakantus ir Daug puslapių knygoje paskirta „Vibro- tnerį yra vertybė. Juk per dialogą su verslu, Kaip rašo autorė, „čia atsiskleidė jo gebėji- ekologinei žalai, jautresnis šeimoje ir darbo technikos“ mokslo centrui. Pasakojama apie per verslininkų galimybes teikti ekspertinę, mai ir talentai, susiformavo mokslininko ir kolektyve, dorai elgsis ir savo profesinėje jo atsiradimo aplinkybes ir istoriją, kūrimąsi ir informacinę bei organizacinę pagalbą valdžia mokslo administratoriaus vadybos įgūdžiai. veikloje“. plėtrą, atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir gali reikšmingai pagerinti ir savo veiklos Kita vertus, į „Vibrotechniką“ jį atvedęs Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valsty- gautus rezultatus, jų taikymą praktikoje. Pla- kokybę, tai yra valdymo kokybę“. nuolatinio tobulėjimo, naujovių geismas bę, vykstant plačiai šalies politinei, socialinei čiai (gal ir pernelyg plačiai) rašoma apie „Vi- Reikia pažymėti, kad yra gana išradin- padėjo atsiskleisti geriausioms jo charak- ir ekonominei pertvarkai, M. Rondomanskas brotechnikos“ įkūrimo iniciatorių ir mokslinį ga ir patraukli šios didelės apimties (424 terio ir prigimties savybėms, nulėmusioms vis dažniau susimąstydavo apie naują veik­los vadovą akademiką K. Ragulskį, jo pradėtus ir p.) knygos struktūra. Knyga suskirstyta į jo tolesnio gyvenimo kylančią kreivę. Me- sritį – verslininkystę. Jo nuomone, verslas – vėliau išplėtotus tyrimus mechaninių sistemų etapinius (chronologine prasme) skyrius ir čislovas ne kartą per savo gyvenimą ėmėsi tai darbas, artimas moksliniam. Versle, kaip dinamikos ir virpesių srityje, jo sukurtus smulkius skyrelius. Dėl to knygą nenuo- naujos veiklos ir kiekvienoje iš pasirinktų ir „moksle turi suformuluoti uždavinį, ana- metodus naujais principais veikiančioms bodu skaityti. Be to, pateikta gana daug veiklos sričių siekė geriausio. Yra žmonių, lizuoti, kas šiandien yra, ko reikia, kad pats sistemoms sudaryti, vėliau tikslingai panau- nuotraukų, vaizdžiai atspindinčių visus kurie pasirenka tokį aukštą savo gyvenimo domėtumeisi tuo uždaviniu, paskui turi eiti dotoms inžinerinėje praktikoje ir įvairios M. Rondomansko gyvenimo, studijų, moks- kalną ir į jį kopia iki gilios senatvės. M. Ron- į priekį ir palaikyti grįžtamąjį ryšį, kad galė- paskirties mašinų, prietaisų, aparatų gamy- linės, kūrybinės ir visuomeninės veiklos domanskas, užkopęs į savo kalno viršūnę, tum pasitikrinti, kur eini... Dirbdamas, visų boje. K. Ragulskis daug dėmesio skyrė centro etapus, asmeninį gyvenimą, poilsį, keliones. dairosi kitos – dar aukštesnės viršukalnės ir pirma, turi būti reikalingas žmogui, paskui – mokslinei bazei stiprinti, jaunų mokslininkų Knyga įdomi ir, manau, naudinga jauniems pradeda kelionę iš naujo“. partneriams, šeimai, valstybei“. Tokių nuos- iniciatyvai skatinti. Ir M. Rondomanskui jis žmonėms, kurie turi sumanymų kurti savo Mokslo centre „Vibrotechnika“ M. Ron- tatų laikydamasis jis kartu su partneriais „buvo pavyzdys tiek darbe, tiek asmeniniame verslą, ryžtasi to imtis, nebijo sunkumų ir domanskas iš pradžių dirbo jaunesniuoju A. Rakausku ir V. Švirinu 1992 m. Kaune gyvenime... Jaunus mokslininkus profesorius įgyvendina savo svajonę. moksliniu bendradarbiu, vėliau ėjo vyres- įkūrė akcinę bendrovę „Senukai“, kuri vė- užkrėsdavo idėjomis, skatino atskleisti savo niojo mokslinio bendradarbio pareigas, liau išaugo į didžiulį, visoje šalyje žinomą mokslinį potencialą, pratino skrupulingai tapo mokslinės grupės vadovu. Dirbdamas prekybos statybinėmis žaliavomis bei me- atlikti tyrimus“, ragino rengti mokslinius precizinių mechanizmų sistemų dinamikos džiagomis, elektros, santechnikos bei namų darbus. K. Ragulskiui vadovaujant bei kon- Rambyno ir jų techninės būklės diagnozavimo srityje, apyvokos prekėmis įmonių tinklą. Daug sultuojant „Vibrotechnikos“ mokslo centre parengė apie 100 mokslinių darbų, sukūrė metų jis buvo šios bendrovės prezidentu. buvo apginta apie 300 daktaro ir habilituoto regioninio parko apie 60 išradimų, parašė per 70 straipsnių, Paskui beveik po dešimtmečio kartu su V. daktaro disertacijų, tarp jų buvo ir M. Ron- monografiją ir vadovėlį studentams „Lanksti Švirinu įsteigė kitą verslo įmonę – nekilnoja- domansko apginta technikos mokslų daktaro automatizuota gamyba“. 1973 m. jis apgynė mojo turto uždarąją akcinę bendrovę „Verslo disertacija. Knygoje nemažai rašoma ir apie direkcija ir technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) draugai“ – ir tapo jos direktoriumi, vėliau kitų „Vibrotechnikos“ mokslo centro jaunų disertaciją. Po dešimties metų darbo „Vibro- prezidentu, valdybos pirmininku. Tapęs mokslininkų, M. Rondomansko bendradar- Lankytojų centras technikos“ mokslo centre M. Rondomanskas verslininku M. Rondomanskas įsitraukė ir į bių atliktus darbus, jų tarpusavio santykius, Nemuno g. 4, Bitėnai, LT-99265, Pagėgių sav. ėmėsi pedagoginės veiklos. 1979 m. jis perėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų draugišką paramą. Parko direkcija dirba I–IV 8.00–17.00 val., į to paties instituto Mechanikos fakulteto veiklą. Jis aktyviai dalyvavo atkuriant šiuos Autorė knygoje gana plačiai aprašo V 8.00–15.45 val. Mašinų gamybos technologijos katedrą; jam rūmus, nustatant jų funkcijas ir vaidmenį M. Rondomansko kelią į verslą, išdėsto tokios buvo suteiktas docento vardas. Čia dirbda- miesto gyvenime, stiprinant jų įtaką verslo veiklos priežastis ir aplinkybes, patirties, Tel. +370 441 40640, mas jis laikėsi katedroje priimtos nuostatos, savivaldos plėtrai regione; 16 metų jis buvo sukauptos ankstesniame moksliniame bei el. paštas [email protected] kad „katedra turi rengti geros kvalifikacijos, renkamas rūmų prezidentu. pedagoginiame darbe, pritaikymo naujame Rambyno regioninio parko Lankytojų logiškai mąstančius, kūrybiškus inžinierius, Knygoje parodytas ne tik toks ryškus, veiklos bare galimybes. Ji pateikia garsios centras o katedros dėstytojai turi aktyviai dalyvau- prasmingas M. Rondomansko gyvenimo akcinės bendrovės „Senukai“ atsiradimo Gegužės–rugsėjo mėn. dirba II–VI 8.00– ti moksliniame tiriamajame darbe“. Pats ir veiklos kelias, bet ir plačiai apibūdinta istoriją, parodo sparčią prekybos įvairiomis 17.00 val., M. Rondomanskas taip pat neapleido ir ta aplinka, kurioje formavosi jo asmenybė, statybinėmis žaliavomis bei medžiagomis V 8.00–15.45 val., mokslinio darbo „Vibrotechnikos“ mokslo kurioje jis augo, mokėsi, studijavo, dirbo, plėtrą, išdėsto M. Rondomansko mintis kitais mėn. – įprastą darbo savaitę. centre. 1987 m. jis tapo Kauno politechnikos kūrė, ėmėsi mokslinių tyrimų, vėliau verslo, apie bet kokio verslo plėtojimo būtinybę ir Tel. +370 441 42778, instituto prorektoriaus pavaduotoju mokslo ilsėjosi, kaupė jėgas. Skaitytojas ras nemažai artimiausias perspektyvas nepriklausomybę mob. tel. +370 614 10285, reikalams, Mokslinių tyrimų sektoriaus žinių apie Aukštadvario istoriją, krašto atkūrusioje Lietuvoje. Nemažai jo įdomių vadovu, o nuo 1989 m. dirbo šio instituto, gamtovaizdį, gyventojus, karo baisumus, minčių verslo plėtros klausimais pateikta el. paštas [email protected] 1990 m. tapusio Kauno technologijos uni- nelaimes, įdomybes; gimęs, augęs ir dabar ir pernelyg išplėstame skyriuje apie Kauno versitetu, prorektoriumi studijų reikalams; gyvenantis Aukštadvaryje, M. Rondomans- prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Čia 1989 m. už mokslinį ir pedagoginį darbą, kas iki šiol palaiko glaudžius ryšius su šio išdėstyta šių rūmų atsiradimo ir raidos istorija vadovėlį „Lanksti automatizuota gamyba“ krašto bendruomene. Autorė pateikia daug tarpukario Lietuvoje, rašoma apie jų likvida- bei metodinę medžiagą jam suteiktas pro- įdomių duomenų apie Rondomanskų ir vimą per pirmąją sovietinę okupaciją 1940 m., fesoriaus mokslo vardas. Pradėjęs dirbti Polukordų šeimų bajorišką kilmę (M. Ron- sunkumus juos atkuriant 1991 m., Lietuvai instituto prorektoriumi studijų reikalams domansko tėvas buvo Stanislovas Rondo- tapus nepriklausoma. Ilgamečio Kauno pre- ir šiai mokslo įstaigai tapus universitetu, manskas, o motina – Irena Polukordaitė), šių kybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento

Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui

Atkelta iš 14 p. leidinys kartotas tris kartus, lietuviškas ir Knygą praturtina, tekstus papildo daugybė būtų išdalyta bibliotekoms ir mokykloms, naikinimas baudžiamosiose operacijose, prancūziškas – du kartus. temiškai sugrupuotų, iškalbingų nuotraukų, V. Pranckietis žurnalistams pareiškė, jog ši kraupūs nusikaltimai žmogui ir žmonišku- Tokios stambios, fundamentalios, kom- kurių dalis skelbiama pirmąkart. Taip skai- knyga sunki, jaunimas jos nesupras. Taip mui, kraują stingdantis siaubas tardant 16–18 pleksiškos, originalios, įtaigios knygos kaip tytojas skatinamas mąstyti ir padaryti savo jis kalbėjo vos knygai pasirodžius (2017 m. m. partizanus. Vieno partizano gaudynėms V. Terlecko monografija „Priešinimasis išvadas. Apskritai V. Terleckas kalba ne lyg rugpjūtį) knygynuose. Aišku, kad jos nebuvo buvo siunčiami 30 čekistų ir stribų. Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai koks skaitytojas iš šono, bet kaip į rašomų perskaitęs. Galbūt knygą buvo pakilnojęs, o gal Lietuvoje, remiantis vienais duomeni- ir tikrovė“ dar neteko skaityti. Gintaras įvykių ir procesų sūkurį įsuktas žmogus. taip jam patarė visuomeninis patarėjas Algis mis, išžudyta 20,5 tūkst., kitais – 30 tūkst. Šidlauskas teisingai knygą pavadino gau- Vytautas Kavolis manė, kad istorinės knygos Krupavičius ar istorikas Alvydas Nikžentaitis. Partizanų amžiaus vidurkis – 22 metai. Į sybės išskirtinių faktų rinktine (sutelktine) turi būti rašomos pagal draminį scenarijų, Beje, jie ir istorikas Algimantas Kasparavičius Sibirą vien 1945 m. ištremta 6320 partizanų su analitinėmis įžvalgomis ir fundamenta- nes suteikia įdomumo, leidžia aprėpti is- Vasario 16-osios proga Seimo buvo apdova- šeimų. 1945–1953 m. Lietuvoje buvo surengti liomis išvadomis. Toliau jis rašo: „Knygoje torijos procesų esmę. Tokius reikalavimus noti „už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės 34 trėmimai, jų metu ištremta 118 tūkst. žmo- pateikta informacija enciklopediškai tiksli ir atitinka aptariama knyga. nepriklausomybę“. Tarp kitko, anksčiau nių, 70 proc. jų sudarė moterys ir vaikai. Iš temiškai taikli.“ Ačiū knygų autoriui už jo triūsą ir drąsą A.Nikžentaitis viešai buvo pareiškęs, kad jam visų SSRS tremtinių lietuviai 1948 m. sudarė Iki šiol mūsų istoriografijoje prie tokių su savo knygomis stoti į gretą dorų Lietuvos mielesnė Valentino diena, o ne Vasario 16-oji. 49,2 proc. Tremtyse nuo bado ir ligų mirė temų kaip antai: Lietuvos žmonių skurdini- žmonių, kovojančių su užsienio militaris- 40 proc. visų ištremtųjų, tarp jų – 5 tūkst. mo ir plėšimo, partizanų žvalgų įdiegimo į tais ir jų kolaborantais... pačioje Lietuvoje. Šaltiniai ir literatūra: mažamečių vaikų. Lietuva neteko 1–1,2 mln. represines įstaigas, užsieniečius partizanus, Su jo knygomis mes tapsime stipresni ir 1. Terleckas V., Tragiški Lietuvos istorijos gyventojų, gyvenusių iki karo. žuvusiųjų laisvės kovotojų niekinimo „re- vieningesni, iš savo širdžių kaip piktžoles puslapiai 1940–1953, Vilnius, 2015. Žinotina, kad „Tragiški Lietuvos istorijos pertuarą“ ir jų atminimo naikinimo tikslus, rausime nuoskaudas ir nepasitenkinimą 2. Ibid., Thom Fr. Pratarmė, p. 7–8. puslapiai 1940–1953“ iš pradžių buvo išleisti moterų žaginimą, partizanų demonizavimą, dėl Lietuvos nepriklausomybės ir lietuvių 3. Voverienė O., „Kovų už laisvę keliu į anglų kalba (2014, 2017, vertė Aušra Reklai- aukų skaičiaus manipuliavimo ir kt. buvo tik tautos išlikimo šioje mums vienintelėje Die- Amžinybę“ in: Karštas komentaras, 2016 m., tytė), po to atliepiant į besidominčiųjų to fragmentiškai prisiliesta. Gi knygos autorius vo skirtoje Žemėje. Tegul šių knygų kelias į spalio 28–lapkričio 11 d., p. 15. laikmečio istorija pageidavimus – lietuviškai šiomis temomis parašė išsamias studijas. Lietuvos bibliotekas ir skaitytojų širdis bus 4. Karštas komentaras, 2016 m., lapkričio (2015, 2016), vėliau ir prancūzų kalba (2016, Net į plačiai nagrinėtas temas jis pažvelgia platus ir lygus. 11–25 d., p. 14. 2018; vertė autoriaus dukra Jūratė. Beje, ji kitaip, panoramiškai. Labai vertinga, kad Deja, knygai „Priešinimasis Lietuvos 5. Voverienė O., „Alfonsas Dapkūnas – išvertė į prancūzų kalbą. D. Grinkevičiūtės V. Terleckas surinko ir paskelbė daugybę nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ kovotojas už Dievą ir Tėvynę“ in: Antikomu- knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurią žmonių atsiliepimų apie mūsų kovotojus, į kelią į bibliotekas ir mokyklas užtvėrė... nizmas. Vilnius, 2010, p. 129–133. 2017 m. išleido Prancūzijos leidykla „Les atmintį sugrąžino daugelį užmirštų didvy- Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Por- 6. Terleckas V., Priešinimasis Lietuvos Editions du Rocher“). Knyga susilaukė ne- rių. Paprastai literatūroje minimos tik tos talui DELFI paskelbus per 2 000 atsiliepimų nukryžiavimui 1944–1945. Mitai ir tikrovė., mažo užsieniečių susidomėjimo: anglų kalba pačios pavardės, įprastai žymiausių vadų. (daugiausia teigiamų), siūlymų, kad ši knyga Vilnius, 2017. 16 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta Nusilenkta Lietuvą mylėjusiesiems Pro memoria ir ją gynusiesiems Mirė žurnalistas, redaktorius Algimantas Semaška (1941–2019) www.lrytas.lt nuotr. Gegužės 16 d. Vilniuje mirė žurnalistas, redaktorius, leidėjas Algimantas Semaška. Algimantas Semaška gimė 1941 m. rugpjūčio 8 d. Kėdainiuose. Augo Kaune. 1966 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete jis baigė žurnalistiką. 1960–1969 m. jis buvo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ korespondentas. Liūdna, skaudi žinia. Su Algimantu pažįstami nuo 1959-jų. O bičiuliais tapome prieš 55 metus. Seni komtiesiečiai prisimena mūsų tandemą, kai reportažus, straipsnius Ilfo ir Petrovo pavyzdžiu rašydavome kartu, – prisimena bendrą darbą jaunimo laikraštyje Justas Pa- leckis. – Per tuos ilgus metus nė karto nenusivyliau Algiu ir stengiausi, kad jis tą patį galėtų pasakyti apie mane. Ir štai nutrūko mūsų keliones po gražiausias Lietuvos vietas, kai lipdavome į automobilį kartu su Vanda ir Laima, kai gerėjomės gamtos stebuklais, atstatytais, išdailintais dvarais, neaplenkdami ir griuvėsiais virstančių. Stiprybės Vandai, dukrai Ingridai, kuri tęsia Minėjime dalyvavo (iš kairės) Antanas Žilėnas, Ignalinos r. savivaldybės meras Justas Rasikas, prasmingus Tėvo darbus. LR Seimo narys Gintautas Kindurys, Ignalinos pasienio rinktinės vado pavaduotojas Artūras 1969–1971 m. kolega Algimantas buvo žurnalo „Švyturys“ skyriaus redaktorius. 1971–1974 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas. 1974–1984 m. Jatulis, Gražina Mackonienė ir Jonas Alekna žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1984–1990 m. laikraščio „Vakarinės naujienos“ redaktorius. Atkelta iš 1 p. paminklo pastatymo iniciatorius Antanas Žilėnas, jau trečią kartą suburiantis pasie- Šiose pareigose man teko pakeisti kolegą Algimantą. Jis perdavė vairą redakcijos, Balandžio 27 d. Linkmenyse (Ignali- niečių vaikus, vaikaičius ir provaikaičius kuri dirbo kūrybingai ir vaisingai. nos r.) vyko tradicinis Pirmosios Lietuvos susirinkti ir prasmingai pabūti kartu. Savo 1991–1993 m. jis buvo žurnalo „Politika“ vyriausiasis redaktorius, 1993–1996 m. – Respublikos pasienio policijos palikuo- istorinius tyrinėjimus jis yra sudėjęs į kny- agentūros ELTA direktorius. nių susitikimas. Pagerbtas tėvų, senelių, gas „Kelias“, „Parubežys ir parubežiniai“, Lietuvos telegramų agentūra ELTA, vadovaujama A. Semaškos, patyrė didelių prosenelių, garbingai tarnavusių Lietuvai, dar planuoja pasirūpinti ir pasienio polici- permainų. 1995 m. kovo pabaigoje ji pakeitė savo statusą – tapo akcine bendrove. 20 atminimas. Buvo aukojamos šv. Mišios, prie jos Utenos baro viršininko Antano Juodžio proc. akcijų išpirko ELTOS darbuotojai, o 80 proc. pasiliko valdyti agentūros steigėja – paminklo žuvusiems pasieniečiams padėta atminimo išsaugojimu. „Tauta, gerbianti Vyriausybė. Tai buvo agentūros valdymo liberalizavimo pradžia. gėlių, sakomos kalbos. Vėliau visi pakviesti savo praeitį, turi ateitį“, – sakė A. Žilėnas. 1996–1998 m. jis buvo žurnalo „Taip ir ne“ vyriausiasis redaktorius. pasivaišinti, pasiklausyti liaudiškos muzi- Renginio dalyvius pasveikino Ignalinos Atsiradus galimybei jis įkuria knygų leidyklą „Algimantas“, pradeda jai vadovauti, kos ir dainų. Paminėta ir Lietuvos pasienio rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ne tik aktyviai leisdamas knygas, bet ir sėkmingai jas rašydamas. Ypač jam artimos policijos 95-erių metų sukaktis. Bažnyčioje ir LR Seimo narys Gintautas Kindurys. Šio buvo automobilizmo, turizmo, kraštotyros temos. Kolega Algimantas drauge su dukra ir vėliau minėjime giedojo Lietuvos kariuo- krašto patriotams ir aktyviems bendruome- Ingrida Semaškaite sistemino nykstantį dvarų paveldą, parengė ir išleido Lietuvos dvarų menės Vilniaus įgulos karininkų ramovės nės nariams dėkota už prasmingos tradicijos enciklopedijas. Be to, išleido knygas „Keliai, mašinos, žmonės“ (1970), „Kaunas: turistui vyrų choras „Aidas“ (vad. Tadas Šumskas). kūrimą ir puoselėjimą, istorinės atminties apie miestą“ (su kitais, 1977), „10 maršrutų iš Kauno“ (1978), „Po Lietuvą su automobi- išsaugojimo darbus, kurie padeda vis labiau liu: turistiniai maršrutai“ (1979), „Mokslas ir mokslininkai“ (anglų ir vokiečių k., 1982), Po šv. Mišių visi susirinko prie pamink­ atstatyti teisybę. „Automagistralė E“ (1987), „Kaunas: mažasis vadovas“ (1988), „Lietuvos keliais“ (1989), linio akmens pasieniečiams, saugojusiems „Mes iš visos širdies savo malda ir da- „Atgimimo paminklai: 1988–1991“ (1991), „Jie valdo... pasaulį? Džordžas Bušas...“ (1991), Lietuvos ir Lenkijos demarkacinę liniją lyvavimu prisidedame prie Antano Žilėno „Pirmosios ledi“ (1991), „Žvaigždžių kasdienybė: pasakojimai apie Vakarų pasaulio 1923–1939 m. Paminklas buvo pastatytas gražių darbų Lietuvai ir šiam kraštui...“, kino, televizijos, teatro, moderniosios estrados, madų garsenybes“ (1993), „Po Lietuvą: pernai ir iškilmingai atidengtas Vasario 16- – sakė garbi kraštietė, patriotė, lietuvybės 20 tarifinių maršrutų“ (lietuvių ir anglų k., 1994), „Via Baltica per Lietuvą: kelionių ąją, minint Lietuvos valstybės šimtmetį. Mi- puoselėtoja Birutė Raginytė-Žemaitienė. vadovas: miestų ir miestelių prie kelio Via Baltica aprašymai, žemėlapiai, būtiniausia nėjimo vedėjai Gražina Mackonienė ir Jonas Šventiniu renginiu džiaugėsi Ignalinos pa- informacija keliautoju“ (1998), „Automobilininko palydova“ (1998), „Vilnius, Kaunas, Alekna priminė istorinius faktus. Linkmenų sienio rinktinės vado pavaduotojas Artūras Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Palanga, Neringa, Druskininkai: kraštas, kitaip nei visa Lietuva, patyrė sunkių Jatulis, linkėjęs tęsti šią gražią tradiciją. komercinė ir pažintinė informacija: kalendorius-žinynas“ (1997), „Pajūris: kelionių vado- išgyvenimų, padalijimų ir tautinių skaldymų. Buvo perskaitytos šiame krašte tarnavu- vas po Klaipėdos apskritį“ (1997), „Lietuva ir visa Europa: kelių žemėlapiai, informacija Per Linkmenis ėjusi Lietuvos ir Lenkijos de- sių Utenos baro pirmųjų pasienio policininkų vairuotojams: automobilininko palydovas“ (1999), „Kelionių vadovas po Lietuvą amžių markacinė linija miestelį padalijo, bažnyčia pavardės, žuvusiųjų atminimas pagerbtas sandūroje: nacionaliniai ir regioniniai parkai: didieji miestai, rajonų centrai, kurortai, pasiliko Lenkijos pusėje. Lenkijos okupuotoje tylos minute, prie paminklo padėta gėlkių,. miesteliai: jų istorijos, architektūros, dailės paveldo vertybės: lankytinos vietos dešimtyje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administra- Iššautos trys salvės: už Lietuvos valstybę, už Lietuvos apskričių“ (1999), „Kelionių vadovas po Lietuvą“ (2000), „Automagistralės ir cinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės pasieniečius ir istorinę sukaktį, už Linkmenis jų intriguojančios šalikelės: Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, Via Baltica“ (2000), saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas ir visą Ignalinos kraštą. Šlaite už paminklo „Lietuva ir visa Europa: galimi netikėtumai ir kaip jų išvengti kelionėje: kelių žemėlapia gimtąja kalba, uždarinėtos mokyklos, neleista šiai dienai atminti pasodintas ąžuoliukas. i, informacija vairuotojams ir turistams apie 33 Europos valstybes“ (2001), „Pajūris: Klai- veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, Dar penki ąžuoliukai buvo pasodinti pra- pėda, Neringa, Palanga ir kitos lankytinos vietos prie jūros ir marų“ (2001), „Panemune ribota labdaros ir religinių organizacijų vei- eitą pavasarį ir skirti Lietuvos šimtmečiui ir jūros link: romantiškas turistinis maršrutas dešiniuoju Nemuno krantu: Raudondvario, kla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už pasieniečiams atminti. Dabar ąžuoliukai dar Raudonės, Panemunės pilys, paslaptingi Seredžiaus ir Rambyno kalnai, lietuvininkų paprasčiausius susibūrimus, jiems visada pri- maži, tačiau po kelių dešimtmečių jie tarsi žemės paveldas: Kaunas–Jurbarkas–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda“ (2001), „Po Lietuvą: metus antilenkišką, antivalstybinį pobūdį. Bet sargybiniai stovės ir savo galingomis šakomis miestai ir miesteliai, bažnyčios, žmonės, vaizdingiausi kraštovaizdžiai, pilys ir dvarai: visgi tautinis judėjimas nebuvo užgesintas, jį užuovėją ir pavėsį teiks paminklo lankyti pažintinis krašto lobynas: knyga visiems norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą“ (2002), palaikė ir aktyviai veikusi „Ryto“ draugija. atėjusiesiems... „Po Lietuvą: pasižvalgymai: knyga visiems norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą“ Linkmenys tuo metu buvo svarbiu lietuviš- Visi renginio dalyviai pakviesti bendrai (2004), „Kelionės iš Vilniaus: 12 maršrutų, kurie prasideda ir baigiasi Vilniuje: pietryčių kos spaudos gabenimo punktu. Lietuvai šis nuotraukai, o vėliau vaišinosi pasieniečių Lietuvos istorinės vietos, architektūros, dailės paveldas, vaizdingiausi kraštovaizdžiai: kraštas grąžintas 1939 m. išvirta koše, klausėsi liaudiškos muzikos ir vienos dienos pažintinės kelionės automobiliu“ (2005), „Lietuvos keliais: turisto žinynas: Apie Lietuvos valstybės kūrimąsi, dainų. Koncertavo Adutiškio kaimo kapela, miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1 030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniau- pirmuosius jos gyvavimo metus ir pasie- dainų ansambliai „Putinas“ ir „Linkmena“, sių laikų iki naujausių amžių“ (2007), „Lietuva: ryškiausios pažintinės vertybės visose nio policininkų darbą pasakojo kraštietis, patriotines dainas atliko vidiškiečiai. 60 miestų ir rajonų savivaldybių: istorijos, kultūros paveldas, gražiausi gamtovaizdžiai: naujausios žinios keliautojui po gimtąjį kraštą“ (2009), „Visa turistinė Lietuva: 1 200 lankytinų vietovių, 3 430 pažintinių objektų aprašymai“ (su Ingrida Semaškaite, 2011). Kolega Algimantas buvo palaidotas Liškiavos (Varėnos r.) kapinėse. Žurnalistų šeima Išleista nauja Vydo Asto knyga neteko gabaus ir kūrybingo kolegos, aktyvaus leidėjo, gero bičiulio. Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Šmaikštus, puikiai iliustruotas pasakojimas apie Salaspilio mūšį, vieną žymiausių Lietuvos istorijoje, kai lietuviai sutriuš- kino beveik keturis kartus gausesnius švedus. Skirta jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Martyno Jankaus muziejus Knygą galima įsigyti leidykloje „Homo liber“ adresu: J. Baltrušaičio g. 11-126, Vilnius, tel. 8 5 279 3976, arba užsisakyti Martyno Jankaus g. 5, Bitėnai, Lumpėnų sen., paštu – žr. www.homoliber.lt. LT-99265 Pagėgių sav. Muziejaus darbo laikas: antradienis–penktadienis 8.30–17.00 val., šeštadienis Vydas Astas, Salaspilis: Sakmė, [dail. Rimantas 8.30–16.00 val. Tumasonis], Vilnius: Homo liber, 2018, 40 p. El. paštas [email protected] Iliustr. ISBN 978-609-446-162-0 Tel. +370 441 42736. Mob. tel. +370 656 15021

Kitas numeris išeis birželio 29 d. Redakcinė kolegija: Prenumeratos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą Voruta Dr. Arū­nas Bub­nys, prof. habil. dr. Alvydas Butkus, habil. dr. Ka­zi­mie­ras Garšva, Vy­tau­tas Go­cen­tas, Pirmosios Lietuvos Respublikos palikimas šiandien. Visos prekių ženklo teisės indeksai ar­chit. Dai­no­ra Juch­ne­vi­čiūtė-Vai­va­die­nė, Vik­to­ras Jen­cius, dr. Na­po­le­o­nas Kit­kaus­kas, doc. dr. Vladas Terleckas, Laiškams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, LIETUVA. Tel./faks. (8 528) 51 266, saugomos 0135, 0136 dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Algirdas Žemaitaitis, El. paštas: [email protected], [email protected], [email protected] Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius). Interneto svetainė www.voruta.lt. © Voruta, 2019. Vi­sa me­džia­ga (ra­ši­ © Voruta, 2019. Leidžiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Trisdešimtieji leidimo metai. Redakcija: Vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius (el. p. [email protected], niai), pa­teik­ta laik­rašty­je „Voruta“, yra Rengėjas (leidėjas) – VšĮ „Vorutos“ fondas, įmo­nės ko­das 181392738, a.s. LT025015100014000155, [email protected], tel. 8 670 08 901), Irma Stadalnykaitė (redaktorė, 8 603 11117), Jolanta VšĮ „Vorutos“ fondas ­ (įmo­nės ko­das Trakų kredito unija, kodas 50151. Direktorė Aušra Virvičienė, „Tele2“ mob. 8 605 11117. Zakarevičiūtė (istorija, publicistika), Jurgita Jakienė (dizainerė, el. p. [email protected], 8 603 11 181392738, PVM mokėtojo kodas Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraštis išeina kartą per mėn. Apimtis – 4 sp. l. Redakcijos adresas: 117), Stanislava Žuravska (buhalterė, tel. 8 603 11 117, tel. / faks. (8 528) 51 266, el. p. buhalterija@voruta. LT813927314) nuo­sa­vy­bė. Laikraščio Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 51 266. lt), Aleksandras Adamkavičius (etninės žemės), Aušra Virvičienė (publicistika, el. p. avirviciene@voruta. straipsnius ko­pi­juo­jant ar pla­tin­ant Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, tel. 8 670 08 901. lt), Jonas Česnavičius (fotografija), Evelina Kislych-Šochienė (publicistika). būtina nuoroda. Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai. Tiražas 1000 egz.