DOCSLIB.ORG

Voruta 2019, Nr. 5

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Voruta 2019, Nr. 5 ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 5 (859) 2019 m. gegužės 25 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR Šiame numeryje Mūsų portretas rinkimuose 5 Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Rinkdami prezidentą visi norime Donato Malinausko veikla išeiti į svajonių kraštą. Bet kuriuo keliu – Lietuvių draugijoje nieks nežino. Reikia pasirinkti vedlį, kuris užkopęs į aukštesnį bokštą, nes nukentėjusiems dėl karo jo akiratis platesnis. Kyla klausimukas, šelpti kuriuo pasitikėti. O ten, kur esame pa- simetę, visuomet atsiras ir apgavikų, ir 6 savų interesų meškeriotojų. Kaip kurį Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, kandidatą patikrinti? Vilnius Antai Klaipėdoje po įstaigas ėjo agita- Jiezno Bieliauskai – toriai, ragindami balsuoti už Saulių Skver- Trakų Bieliauskų atstovai nelį. Girdi – žmogus rimtas, protingas, Europos Sąjungos vėliava sąžiningas, turi politinės patirties, buvęs Lietuvos Respublikos Prezidento vidaus reikalų ministras... „Tai mūsų žmo- vėliava kaip Lietuvą reikia šiltinti, o kai rinkimų gus“, – rėkė agitatoriai. Jis ir reitinguose nelaimėjo, išvažiavo į Briuselį ir daugiau 8–9 slankiojo tarp pirmos ir antros vietos. „patarėja“, nesutiko, nes jai tas namas neužsimena, kad Lietuva liko be šiltinimo Tačiau žmonės stebėjo šio asmens labai patinkąs. Viskas būtų žmogiška, bet globėjo. Jis ir dabar nesigėdindamas vėl charakterį ir bandė įminti jo interesus. Juo tada reikėtų tyliai savo namuose sėdėti, kėlė kandidatūrą į prezidentą. Naivus ilgiau šis asmuo įsivyravo premjero poste, kad visuomenei nesimestų į akis gyve- nėra. Žinojo, kad prezidentu netaps. Bet juo drąsiau ėmė kivirčytis su prezidente. nime nuslėptos suktybės. Žiūrovų dalis laimi populiarumą, kuris bus reikalingas Nemanykime, jog prezidentė neklystanti. gal prasnaudė šį gudravimą, bet dalis rinkimuose į europarlamentą, kur algos Bet, jeigu jau problema kyla, geros valios pastebėjo ir rinkimų kabinose pasielgė diplomatinės, o darbo kontrolės jokios. žmogus stengsis tuos santykius visais savaip. Dar tie agitatoriai gąsdino – „jei Kad rinkimuose prezidentu netaps Tėviškės aušra įmanomais būdais tvarkyti neskaudžiai, ir Skverneliu nepasitikėsime, atsistatydins Tomaševskis, jis ir pats gerai žino. Bet ir bandys kitai šaliai priimtinu būdu konflik- Karbauskis su visa savo valstiečių partija, vėl apsukriai naudojasi susiklosčiusiomis tus spręsti. Premjerui vis labiau rūpėjo ne o tada ateis baubas – Landsbergiukas“. aplinkybėmis. Ką apie jį kalba jo elekto- 10–11 Algirdas GRIGARAVIČIUS, tiek problemą išspręsti, kiek sau kapitalo Norisi ir čia pasakyti: atsakingas vadovas ratas? Dauguma jų žino, kad tai prasta asmenybė. Ir atvirai sako: jeigu būtų kitas Vilnius susikrauti. O tas kapitalas buvo jam labai vairo iš rankų kelio posūkyje nepaleidžia. reikalingas, kadangi apsisprendęs buvo Visi norime, kad Lietuvoje būtų geriau kandidatas, šito niekaip nerinktų. Bet Vinkšnabrasčio dvaras rinkimuose kelti savo kandidatūrą į pre- gyventi ir kad žmonėms nereikėtų iš čia kad jiems nėra kito pasirinkimo. Lietuvio zidentą. Ir tai dauguma rinkėjų pastebėjo bastytis po užsienius. Čia vietos ir oro yra rinkti dorovė neleidžia. Tai irgi svetimųjų ir kaimas tarpukariu ir pajėgė sveikai įvertinti. daugiau negu užkimštuose Europos mies- įpompuota „dorovės samprata“. Jeigu gy- Dar viena jo nelaimė – Mazuronis susi- tuose. Bet patekusiesiems į valdžią daug vename vienoje valstybėje, visiems mums domėjo, kodėl premjeras turto deklaracijo- svarbiau gauti ministro postą nei išlaikyti bus geriau gyventi, jeigu būsime solida- je taip pigiai įvertino savo namą, stovintį žmones. O ir jie nori, kad Lietuvoje būtų rūs ne su savo istorine (rusų, karaimų, Neries pakrantėje. Premjeras atšovė, kad geriau. Bent jau jiems. ukrainiečių, žydų... atveju) ar pseudoisto- taip finansų komisija jo namą įvertino, ir Kai prisistato kandidatai į prezidentą, rine bendruomene, o su valstybe, kurioje kodėl jis turįs didinti tą vertę. Mazuronis visi kalba, kaip sielojasi dėl Lietuvos, kaip gyvename ir nesirengiame iš jos bėgti. panoro už tokią sumą namą nupirkti, ja rūpinasi ir kaip be jos negali gyventi. Svetimų valstybių interesas yra mus visus ir premjerui teko sutikti parduoti. Taip Kiek tai atitinka tikrovę, rodo Mazuronio skaldyti. Bet už tą skaldymąsi nieks mums norėjo prieš rinkėjus išlaikyti savo gerą pavyzdys. Prieš ankstesnius rinkimus kel- Nukelta į 4 p. veidą. Deja, žmona, geriausia premjero damas save kandidatu į prezidentą rietė, Rytų Lietuvos mokyklos Lietuvos pasienio policijos istorija Įteikta Stanislovo Nusilenkta Lietuvą Rapolionio premija mylėjusiesiems ir ją Danuta ZUZO, Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos direktorė gynusiesiems Nukelta į 9 p. Lina KOVALEVSKIENĖ, Ignalinos r. savivaldybės administracijos vyr. specialistė ryšiams su visuomene S. Rapolionio premijos įteikimo šventės dalyviai Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje 2019 m. gegužės 10 d. Iš kairės: Vytautas Dailidka, Irma Stadalnykaitė, dr. Mečislovas Griške- vičius, Emilija Jagminienė (priekyje), Jonas Vasiliauskas, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis, Eglė Kiriuškinienė, Benjaminas Kondratas, dr. Gediminas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių palikuonys ir svečiai Linkmenyse, 2019 m. balandžio 27 d. Kazėnas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Nukelta į 16 p. 2 2019 m. gegužės 25 d. Nr. 5 (859) Voruta Mažoji Lietuva Kolekcininko pasivaikščiojimas Mažosios Lietuvos spaudos leidinių puslapiais Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Esu jau rašęs apie Gintauto Trumpio kitaip nei kitų regionų, kur jos pavyzdžių mažų tiražų bibliofilinių leidinių iš Rusijos, dingo. Ir kai akademikui Vytautui Gudeliui leidinį „Asmeninė biblioteka. Katalogas. išliko labai daug. Tačiau tenka pastebėti Ukrainos, Vokietijos, Izraelio. G. Trumpis (1923–2007) jos prireikė, pasirodė, kad nei Knyga I. Knygos apie knygas“. Džiaugiuosi, ir tokį faktą, kad, nepaisant savo retumo, jau daug metų yra Martyno Mažvydo bi- viena Lietuvos biblioteka šios knygos neturi. kad galiu parašyt ir apie antrąjį jo bibliotekos senoji Alytaus smulkioji spauda yra labai bliofilų klubo narys. Čia patyrė daug gražių Kilo ir Gintautui noras būtinai ją surasti ir katalogą „Asmeninė biblioteka. Katalogas. pigi. Tiesiog man tenka visiškai pusvelčiui emocijų, susipažino su nuostabiais knygą įsigyti. Po kelerių paieškų metų (netenkino Knyga II. Mažoji Lietuva“. Nors autorius ją supirkinėti ir jokios konkurencijos prak- mylinčiais žmonėmis. Klubo susirinkimuose kai kurių aptiktų egzempliorių būklė) ji ir pripažįsta savo knygos įvade, kad šis tiškai nėra, išskyrus atsitiktinius atvejus. išklausyta daug įvairiausių knygotyros ir buvo surasta viename Rostoko antikvariate. katalogas skirtas siauram žmonių ratui, bet Reikia pastebėti ir tą faktą, kad kolekcininkai bibliofilijos pranešimų. Įgytos knygotyrinės Padedant kolegai Žilvinui Januškai knyga nesiskundžiu, kad tam ratui priklausau ir aš, dažnai neapsiriboja knygų ar atvirukų apie žinios, profesionalūs kolegų pastebėjimai 2016 m. pasiekė Vilnių. Šį leidinį Gintautas nes neslepiu, kad man patinka ši knyga ir ją savo miestą rinkimu. Tikrai ne vienas renka padėjo jam greičiau priartėti prie bibliofilijos laiko vienu iš įdomiausių ir vertingiausių skaityti labai įdomu. Šios knygos išspaus- ir kitokią atributiką, susijusią su savo miesto pasaulio, darė įtaką šiam katalogui atsirasti. savo Kuršių nerijos kolekcijos egzempliorių. dinta tik 117 egzempliorių, iš kurių 17 – var- istorija. Tačiau ten jau būna ir daiktų, kurių Gintautas knygas skaito lietuviškai, rusiškai, Knygoje gausu autoriaus darytų Kuršių diniai, 51 – numeruotas. Visi egzemplioriai dėl jų kainos tiesiog tenka atsisakyti. vokiškai ir lenkiškai. nerijos nuotraukų. pasirašyti autoriaus. Mano egzempliorius Prieš dvejus metus man teko dalyvauti Gintautas yra ne kartą rašęs apie savo Prie retesnių ir įdomesnių leidinių Gin- turi 30 numerį. Gintautas tik paklausė, ar vieno tarpukarinio stiklinio butelio su Aly- Mažosios Lietuvos leidinių kolekcijas spau- tautas priskiria Paulo Mittmanno vadovą esu skaičių magijos šalininkas. Sužinojęs, taus užrašais aukcione, tiksliau – pradiniame doje. Tačiau savo bibliotekos katalogų seriją po Kuršių neriją ,,Fuhrer durch die Kurische kad neteikiu tam ypatingo dėmesio, tik aukciono etape. Jo galutinė kaina buvo di- jis pradėjo nuo leidinių apie bibliofiliją. Nehrung“, kurio antraštiniame lape yra tarpu- paklausė, kokį numerį turi ankstesnis jo džiulė, tokių pinigų išleisti tikrai negalėjau. Antrojo katalogo struktūra labai panaši. kario Neringos muziejaus antspaudas. Šalia dovanotas bibliotekos katalogas. Sužinojęs, Tačiau kodėl neįsigyti kažko pigaus? Visai Žinoma, jame pateikti jau visai kitos temos mėlyno antspaudo yra įspaudas: H. F. Tikėtina, kad 30, jis tik pasakė – bus ir šitas 30. Knygos neseniai įsigijau tarpukarinį Alytaus šuns leidiniai. Skiriasi ir katalogo viršelio spalva. kad tai Nidos mokytojo Henrio Fuchso asme- priešlapyje Gintautas nepamiršo užrašyti ir žetoną. Galėčiau jį pelningai parduoti, bet jis Pirmasis džiugino akį žalia spalva, o šis – ninės bibliotekos knygutė, kuri vėliau pateko į dedikacijos, palinkėdamas malonaus ,,pa- man patinka. Taip pat renku senąsias Dzū- mėlyna. Iš viso šiame kataloge įrašyti 1 muziejų. Įdomios ir informatyvios turiniu bei sivaikščiojimo Mažosios Lietuvos spaudos kijos plombas. Neseniai įsigijau ir tarybinio 552 leidiniai: 1 398 – lotyniškomis ir 154 – ikonografine medžiaga yra Paulo Isenfelso, Os- leidinių puslapiais“.
Load more

Recommended publications
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
    [Show full text]
  • Tautinio Atgimimo Lietuviškosios Spaudos Istorijos Naratyvai Martyno Jankaus Atsiminimuose: Knygotyrinės Šaltiniotyros Aspektas
    (Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2013. 60 TAUTINIO ATGIMIMO LIETUVIŠKOSIOS SPAUDOS ISTORIJOS NARATYVAI MARTYNO JANKAUS ATSIMINIMUOSE: KNYGOTYRINĖS ŠALTINIOTYROS ASPEKTAS DOMAS KAUNAS Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] Martynas Jankus (1858–1946) buvo aktyvus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis. 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, lietuvių kultūros ir politikos veteranas buvo aukštai įvertintas ir sulaukė didelio visuomenės ir žurnalistų dėmesio. Atliepdamas paskatoms, jis ganai dažnai skelbė atsiminimus apie nelegaliosios spaudos leidimą ir platinimą, žymius laikraščių redaktorius ir knygų autorius, spaustuvininkus ir leidėjus. Knygotyros istoriografiniams tyrimams didžiausią vertę turi trys M. Jankaus senatvės amžiaus bandymai parašyti apibendrinamojo pobūdžio atsiminimus. Tai publikacija „Lietuviškų Kningų Kontrabanda“, išspausdinta JAV lietuvių laikraštyje „Tėvynė“ (1918), ir du nepublikuoti rankraščiai: Getingeno (Vokietija) universiteto kalbotyros profesoriui lituanistui Eduardui Hermannui 1929 m. išsiųstas laiško pavidalo išsamus be pavadinimo pasakojimas apie lietuvių tautos, lietuviškosios spaudos ir lietuvių kalbos būklę tautinio atgimimo kilimo laikais ir apie 1935–1937 m. ra- šyti enciklopedinio žodyno pobūdžio atsiminimai „Mano prietikių enciklopedija“, apibūdinantys M. Jan- kaus pažintus asmenis. Atsiminimų pranašumas yra faktinius duomenis, politinių ir socialinių procesų
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2002
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2002 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2014 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2002 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2014 © Irena Tumelytė, 2014 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Niddener Hefte | 2015
    Nidos sąsiuviniai | Niddener Hefte | 2015 10 1 1 Nidos sąsiuviniai / 2015 (10) Nidos sąsiuviniai | 2015 (10) Nidos sąsiuviniai | Niddener Hefte | 2015 (10) THOMO MANNO KULTŪROS CENTRAS NIDA Turinys | Inhalt Valdas Adamkus. Sveikinimo žodis ∙ ∙ ∙ 6 Grußwort ∙ ∙ ∙ 8 Ruth Leiserowitz. Įžanga ∙ ∙ ∙ 10 Vorwort ∙ ∙ ∙ 12 Maciej Górny. Blaivi vasaros dvasia. Rytų ir Vidurio Europos proveržis į naująjį šimtmetį ∙ ∙ ∙ 15 Der nüchterne Geist des Sommers. Ostmitteleuropas Aufbruch in das neue Jahrhundert ∙ ∙ ∙ 31 Eligijus Raila. 1914-tieji: paskutinė Lietuvos vasara ∙ ∙ ∙ 51 1914: der letzte Sommer Litauens ∙ ∙ ∙ 61 Silvio Vietta. Europietiška literatūros kalba. Ekspresionizmas ir pasaulėžiūrinis romanas ∙ ∙ ∙ 75 Europäische Literatursprache. Expressionismus und Weltanschauungsroman ∙ ∙ ∙ 84 Leidinį finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba | Gefördert durch Kulturbeirat Litauen © Maciej Górny, Ruth Leiserowitz, Eligijus Raila, Silvio Vietta © Thomo Manno kultūros centras, 2015 © Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, 2015 issn 1822-2587 Šis festivalis jau turi savo vardą ir savo vertę Europoje ir pasaulyje. Atvirai džiaugiuosi, kad kiekvieną vasarą čia apsilanko iškiliausi mūsų laikų meno ir mokslo talentai, iškiliausi atlikėjai, istoriją kuriančios asmenybės. Istorijos matmuo visada buvo neatskiriamas Thomo Manno festiva- lio ženklas. Taip yra ir šiais metais. Susirinkome, minėdami „šimtmečio vasarą“. Tas šimtmetis, nukeliantis mus į istorinius 1914-uosius, išsiskiria savo žiaurumu ir tragedijomis, abejingumu
    [Show full text]
  • Signatarų Namai Vilniuje
    Lietuvos nacionalinė į M.Mažvydo biblioteka i 2007 VASARIO 17 d. N A T A R A Saliamonas Banaitis -Mykolas Biržiška Pranas Dovydaitis Petras Klimas Vladas Mironas Jonas Basanavičius Kazys Bizauskas Steponas Kairys Donatas Malinauskas Stanislovas Narutavičius SIGNATARŲ NAMAI VILNIUJE „Lietuvių Taryba, kaipo vienintelė lietuvių JADVYGA GODUNAVIČIENĖ tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konfe­ rencijos nutarimu, rugsėjo m. 18-28 d. 1917 me­ Vasario 16-osios dvasia tais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demo­ kratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valsty­ Jaukioje, turistų lankomoje Vilniaus sena­ bę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti miesčio Pilies gatvėje, pilnoje užeiti viliojančių nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su ki­ kavinių, parduotuvių vitrinų, išdidžia ramybe tomis valstybėmis”. išsiskiria 26-uoju numeriu pažymėtas raudonų Kas buvo jie, kukliame kambarėlyje susirin­ plytų namas, prie kurio nuolat plevėsuoja tri­ kę ir atsakomybę už būsimą valstybę prisiėmę, spalvė vėliava. Tai Lietuvos nacionaliniam mu­ Lietuvių Tarybos nariai? ziejui pavaldūs Signatarų namai, už kurių ra­ Mokslininkai, pedagogai, dvasininkai, inži­ maus fasado tebealsuoja gyva nepriklausomybės nieriai, neabejotini tautos šviesuoliai, ilgai dvasia. Ji - 1918 metų Vasario 16-osios Nepri­ brandinę nepriklausomybės idėją. Tad dar sykį klausomybės Aktą pasirašiusiųjų portretuose, ji prisiminkime jų pavardes: Saliamonas Banaitis, - muziejinėje ekspozicijoje, ji - Jono Basanavi­ čiaus atminimo kambaryje, kuriame stovi auten­ Nukelta į 2 psl. tiški buvusio jo kabineto baldai, kabo paveiks­ lai, pilna įvairių atmintinų daiktų. Ekspozicija nuolat lankoma miesto svečių, moksleivių. Ypač gausu jų čia būna kiekvienų ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO metų vasario 16-tąją. Visą gatvę, ankštą uždarą PUSLAPIUOSE kiemelį užtvindo būriai žmonių, džiaugsmingai sutinkančių prof. Vytautą Landsbergį, jo sveiki­ Signatarų namai Vilniuje • Leonardas nimus.
    [Show full text]
  • Faktai Apie Vasario 16 D
    Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę.
    [Show full text]
  • Vasario 16-Osios Akto Signatarai Ir Jų Pagerbimas
    IV. Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupis Vasario 16-osios akto signatarai ir jų pagerbimas Nr. Signataras Gimimo bei mirties data ir vieta Kaip pagerbtas Kas planuojama 1. Saliamonas 1866 m. liepos 15 d. 1996 m. sodybos vietoje Vaitiekupių kaime – Atminimo lenta Saliamonui Banaičiui Banaitis Vaitiekupiuose, Sintautų v. - koplytstulpis bei paminklinis akmuo. Kauno autobusų stotyje (S.Banaitis buvo jos 1933 m. gegužės 4 d. Kaune 1996 m. prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame įkūrėjas). leidėjas gyveno - memorialinė lenta. Monografija. Rengia Lietuvos nacionalinis 1997 m. pavadinta. gatvė Romainiuose. muziejus Šakiuose jo vardu pavadinta gatvė. 2001 m. išleistas pašto ženklas. Vardas įamžintas Sintautų bažnyčioje. 2002 m. Viliaus Užtupo knyga „Saliamonas Banaitis“. 2. Jonas 1851 m. lapkričio 23 d. 1996 metais pastatytas įspūdingas paminklas Rapolo Jakimavičiaus darbo paminklas Basanavičius Ožkabaliuose, Bartninkų v., Vilkaviškyje. Vilniaus Senamiestyje. Vilkaviškio aps. - 1927 m. vasario 2002 metais paminklas J.Basanavičiui atidengtas Gedimino Jokūbonio darbo biustas 16 d. Vilniuje Palangoje. Marijampolės Basanavičiaus aikštėje arba Paminklai J.Basanavičiui dar prieškaryje pastatyti gatvėje. Ylakiuose, Utenoje, Kaune, Birštone. Rasų kapinių takų ir prieigų prie Jono Įsteigta Jono Basanavičiaus premija. Basanavičiaus kapo ir Vileišių mauzoliejaus. 2001 metais su Jonu Basanavičiumi išleista sidabrinė 50 litų moneta. Išleistas pašto ženklas iš serijos „Vasario 16-osios akto signatarai“. Kitas pašto ženklas su J.Basanavičiumi išleistas 2008 metais. Jono Basanavičiaus gimnazijos yra Vilniuje ir Kaune, Ukmergėje ir Bartninkuose. 3. Mykolas 1882 m. rugpjūčio Vilniuje Mykolo Biržiškos vardas suteiktas gimnazijai. Atminimo lenta Vilniuje prie Vytauto Biržiška 24 d. Viekšniuose, Šiaulių apskritis - 1990 m. Kauno Dainavos mikrorajone Biržiškų vardu Didžiojo gimnazijos pastato 1962 m. rugpjūčio 24 d.
    [Show full text]
  • Daktaras Rokas Öliūpas ˇ Lietuvybės Puoselėtojas
    ISSN 1392-3781. ÞIEMGALA. 2014/2 KULTŪROS ISTORIJA. MOKSLO DARBAS INGA STEPUKONIENĖ Daktaras Rokas Öliūpas ˇ lietuvybės puoselėtojas Anotacija: Straipsnyje siekiama apžvelgti varpininko ir uo- Vilnių, kur bylą laimėjęs. Vienas iš gentainių, Jeronimas Šliūpas, laus visuomenininko Roko Šliūpo, lietuviškos spaudos leidėjo pradėjęs girtauti ir savo dvarus praradęs. Tada giminė išėjo gy- Jono Šliūpo brolio, gyvenimo kelią, jo veiklos metus, praleis- venti į Maniušių girias. Manoma, kad ir tada gyveno kaip laisvi tus Garliavoje dirbant gydytoju, atskleisti jo siekius propaguoti valstiečiai, nes daugelis Šliūpų giminės atstovų buvo neblogai lietuvybę. Rokas Šliūpas, Žiemgalos krašto sūnus, Garliavoje visuomenėje prasisiekę žmonės, ragavę mokslo. Aloyzas Šliū- su pertraukomis gyveno nuo 1905 m., į šį kraštą grįžo po pas buvo baigęs Kražių gimnaziją ir XIX a. pr. dirbo raštininku, Pirmojo pasaulinio karo audrų, o tarpukario laikotarpiu čia įsi- mokė vaikus dvaruose. Roko Šliūpo senelio brolis Aloyzas taip kūrė galutinai ir išdirbo iki pat savo mirties. Tai buvo didinga pat baigė 5 Kražių gimnazijos klases, tarnavo dvaruose akcizo asmenybė, palikusi gilų pėdsaką ne tik Garliavoje, bet ir visos valdininku, o vėliau pasirinko kunigo kelią. Dar vienas brolis Lietuvos medicinos istorijoje – Raudonojo Kryžiaus organizaci- Feliksas taip pat baigė 3 Kražių gimnazijos klases ir dar bau- jos Lietuvoje kūrėjas, medicinos įstaigų tinklo krašte steigėjas džiavos laikais įsigijo nuosavybę – Minkštakių vienkiemį. Tad, ir reformatorius, tuo pat metu buvo ir veržlus lietuviškos savi- kaip teigia Jakštas, Šliūpai, net kelis šeimos vaikus išleidę į monės ugdytojas, spaudos draudimo metais rūpinęsis lietuviš- mokslus tolimesnėje vietovėje ir įsigiję privataus turto, turėjo kų spaudinių leidyba, o vėliau – uoliai telkęs lietuvius krašto būti laisvieji valstiečiai, mažai kuo skyręsi nuo bajorų luomo1.
    [Show full text]
  • Morta Grigaliūnaitė (Fortepijonas, Lietuva/D.Britanija) Balandžio 26 D., Penktadienį, 14 Val
    F estivalis 2 Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu 2018 metus paskelbė 0 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais FESTIValį GLOBOJA IR REMIA uŽSIENIO REIKALų MINISTERIJA 1 1918 – 2018 VILNIAUS MIESTO savIvaldybė KULTŪROS RĖMIMO FONDAS Vasario 16 d. 3 NEįgALiųJų REIKALų departamentas PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS Lietuvos Nepriklausomybės Aktą 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašė 20 tautos patikėtinių–signatarų: Jonas Basanavičius Alfonsas Petrulis FESTIVALIO PARTNERIAI Saliamonas Banaitis Antanas Smetona Mykolas Biržiška Jonas Smilgevičius LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA Kazimieras Bizauskas Justinas Staugaitis Pranas Dovydaitis Aleksandras Stulginskis KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA Steponas Kairys Jurgis Šaulys LIETUVOS DAILĖS MUZIEJUS Petras Klimas Kazimieras Šaulys VILNIAUS ROTUŠĖ Donatas Malinauskas Jokūbas Šernas Vladas Mironas Jonas Vailokaitis BENDRIJA „atGAIva” Stanislovas Narutavičius Jonas Vileišis stasIO vaINiŪNO NAMAI VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSItetas ***** MYKOLO ROMERIO UNIVERSItetas GENEROLO JONO ŽEMAičio LIETUVOS KARO AKADEMIJA LIETUVOS AKLųJų IR SILPNAREgių SąJUNGA MARIJAMPOLĖS savIvaldybės NEįgALiųJų DRAUGIJA LIETUVOS InvalIDų DRAUGIJOS VILNIAUS SKYRIUS FESTIVALIS RENGIAMAS Atkuriame Lietuvos valdovų rūmus! BENDRADARBIAUJANT SU ASOCIACIJA LATGA Valdovų rūmų paramos fondas LT 537044060001480916 SEB Vilniaus bankas Lietuvos muzikų rėmimo fondas remia Valdovų rūmų atstatymą ir kviečia visus prisidėti prie šios kilnios akcijos 3 M uzikos F estivalis 2 0 1 3 Mielieji,
    [Show full text]
  • Vasario 16-Oji – Diena, Labai Reikšminga Kiekvienam Lietuviui, Žinančiam Ir Gerbiančiam Savo Šalies Praeitį
    Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija Parengė bibliotekininkės 2021-02-10 Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Kas yra Vasario 16-oji? Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių. Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Fotografė Aleksandra Jurašaitytė Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6 1918 m. vasario 16 d. tauta galų gale atsiduso tapusi nepriklausoma. Tiesa, kai 20 signatarų išdrįso paskelbti tautos valią, mažai kas tikėjosi, kad tai taps realybe. Tačiau į priekį vedė nesibaigiantis tikėjimas ir nesibaigiantys darbai.
    [Show full text]
  • Istorija Būsiemieji Lietuvos Nepriklau­ Somybės Akto Signatarai Didžiajame Vilniaus Seime
    ISTORIJA BŪSIEMIEJI LIETUVOS NEPRIKLAU­ SOMYBĖS AKTO SIGNATARAI DIDŽIAJAME VILNIAUS SEIME Dr. Vilma Bukaitė Lietuvos nacionalinis muziejus, Signatarų namai, vyresnioji muziejininkė National Museum of Lithuania, House of Signatories, senior museologist Arsenalo g. 1, LT-01143 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka 1905 m. gruodžio 4–5 d. į Didįjį Vilniaus Seimą, paskatintą re- voliucijos, vykusios daugelyje Rusijos žemių, taip pat ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje, susirinko apie du tūkstančiai krašto gyventojų. Audringuose susirinkimuose lietuviai diskutavo ne tik apie Rusijos caro Nikolajaus II pasiūlyto būsimo parlamento, t. y. Dūmos, rinkimą. Kalbėta apie savivaldos aktualijas, iškilo ir krašto politinio savaran- kiškumo idėja. Didžiojo Vilniaus Seimo posėdžiuose dalyvavo 11 iš 20 būsimųjų 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Straips- nyje nagrinėjamas jų indėlis rengiant šį suvažiavimą ir išryškinamas politinis, idėjinis šio suvažiavimo ir Lietuvos Tarybos ryšys. Vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojų ir veikliausių rengėjų buvo Jo- nas Basanavičius, turėjęs svarią tautinės kultūrinės veiklos patirtį, net 25 metus gyveno plačią politinę autonomiją turėjusioje Bulgarijoje. Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Steponas Kairys dalyvavo rengiant Mokslo Parlamento studijos 25 | 2018 darbai 11 istorija suvažiavimą, pirmininkavo jo posėdžiams arba talkino formuluojant nutarimus. Po 10 metų jie tapo svarbiomis dešiniosios ir kairiosios po- litinės srovės figūromis, Vilniuje telkusiomis bendraminčius. Ne tik jie, bet ir Donatas Malinauskas, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis įgyven- dino 1905 m. subrendusius sumanymus, dalyvaudami Vilniaus lietu- vių visuomeniniame gyvenime. Kunigai Kazimieras Steponas Šaulys, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis rūpinosi lietuviškos tautinės minties sklaida savo parapijose. Saliamonas Banaitis jau 1905 m. rudenį įkūrė lietuvišką spaustuvę Kaune – pradėjo leisti religinę, šviečiamąją spau- dą ir publicistiką. Stanislovas Narutavičius ėmėsi socialinio teisingumo idėjų įgyvendinimo savo gimtajame krašte.
    [Show full text]