DOCSLIB.ORG

The Church, the Kronika, and the KGB Web

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
The Church, the Kronika, and the KGB Web The founder and editor of Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika Rev. Sigitas Tamkevičius SJ in exile in Krivoshein, the Tomsk region. 1988. Vidas Spengla The Church, the Kronika, and the KGB web KATALIKŲ AKADEMIJA Vilnius 2002 UDK 282(474.5)(093) Sp21 Parts I and III written by Vidas Spengla Part II written by Archbishop Sigitas Tamkevičius and Bishop Jonas Boruta Translated into English by Saulius Girnius Edited by Vidas Spengla The publication of the book was supported by Ministry of Culture of the Republic of Lithuania © Algimantas Žilinskas, 2002 ISBN 9986-592-35-6 © Publishing house KATALIKŲ AKADEMIJA INTRODUCTION This book describes events which took place 10-30 years ago in the Church of the small, little known country of Lithuania. This country, which has shared the tradition of Christian faith with Europe for 600 years, lived in difficult conditions of persecution for 50 years in the twentieth century when every day anyone who treasured the faith had to be on guard and willing to fight if he wanted to preserve this faith in his heart. We clearly felt then that the stern words from the first Epistle of the Apostle Peter - “Your enemy, the devil, prowls around like a roaring lion looking for someone to devour. Resist him, standing firm in the faith, because you know that your brothers throughout the world are undergoing the same kind of sufferings.” (1 Pt 5, 8-9) - were not frightening rhetoric written in the spirit of old times, but the painful reality of current life. The author of the Holy Scripture addressed these words to the persecuted Christians of the first centuries, but also consoled and showed the way for Christians oppressed by the totalitarian anti-Christian dic­ tatorships of the XX century. Putting it in today’s language, this text urged us to realize that sharing information about the on-going perse­ cutions and challenges of the faith with people of good will from all over the world was a weapon and support for those persecuted and the defenders of the faith. From this understanding the idea for the underground publishing of the Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika arose in 1972. The Kronika wrote about the difficulties experienced by the believ­ ers not only in Lithuania but also in other Soviet republics, such as Ukraine, Moldavia, Byelorussia, Kazakhstan, Siberia... Christian broth­ ers and sisters of different nations shared their difficult experiences in defending the faith in the pages of the Kronika. They shared them not only with the persecuted but also with the people of the free world. I think that this sharing was useful and beneficial for all. It was not only such in the past, but can also be useful today. In presenting the longer Lithuanian language version of this book to the public, Archbishop of Kaunas Sigitas Tamkevičius wrote: “I would really like that this book would not only tell the reader about the not so distant past, but also awaken responsibility for today’s and tomorrow’s Church.” I would also like to wish the same to all who will turn the pages of this book. Let the experience of the believers from the small little-known country - 5 Lithuania - help you not only to understand the origin and current mental features of Lithuanians who are knocking on the doors of the European Union but also let it be a support defending the faith and Christian virtues as are the difficulties endured in the times of persecu­ tions in other ages. I believe that today they are necessary and irreplacable everywhere. Bishop Jonas Boruta S] Secretary-General of the Conference of Bishops of Lithuania 16 December 2001, Vilnius PART I THE ORIGIN AND AIMS OF THE LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA (The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania) 1. SITUATION OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA IN SOVIET TIMES After the signing of the Molotov-Ribbentrop Pact by the USSR and Germany on 23 August 1939, Lithuania was assigned to the Soviet sphere of influence and was occupied on 15 June 1940. The USSR, however, did not want to have an official occupational status, and, thus, organized the farce of elections to the Liaudies Seimas (People’s parlia­ ment) on 14-15 July 1940. During its first session on 21 July ‘the elected’ Seimas declared Soviet rule in Lithuania and decided to ask for Lithuania’s admission into the Soviet Union. On 3 August the delegation of the Seimas brought ‘the sun of Stalin’ to Lithuania from the session of the Supreme Soviet of the USSR in Moscow. After registering officially “the voluntary entry of Lithuania into the USSR” on the basis of a juridical farce, the occupants could begin fulfilling more openly and boldly their political, economic, and social goals - to sovietize all spheres of Lithuania’s life as quickly as possible according to the USSR model. The restrictions of the rights and activities of the Church began immediately after the occupation: the decree on separating the Church from state and school was promulgated already on 25 June 1940. Re­ ligious classes in schools were abolished; chaplains were expelled from the army, schools, and prisons; the faculty of the Theology-philosophy Department of the University of Vytautas the Great in Kaunas was abolished; all Catholic institutions of teaching and care were closed; religious press was forbidden; mandatory civil registration of marriages was established. On 5 August all the land belonging to the Church was nationalized and at the end of October also all the buildings. The Con­ cordat with the Holy See was broken off.1 Although the leaders of Lithuania’s Catholic Church tried to find a modus vivendi in the new occupational conditions, the ever growing restrictions on the activities of the Church and its protests against them made it clear that it would be impossible to reconcile the Communist 1 Arūnas Streikus, “Lietuvos Katalikų Bažnyčia 1940-1990,” [The Catholic Church in Lithuania 1940-1990], LKMA metraštis [LKMA Chronicle], XII, pp. 39, 40. 7 authorities and the Church. The Communist authorities were forced to fight against Lithuania’s Catholic Church not only for ideological but also for political reasons: they viewed the Church as the main ideologi­ cal force and leader of the Lithuanian nation not to yield to the occu­ pation and annexation. In order to break the influence of the Church on the population, the repressive authorities, as was usual in the Soviet Union, began working. Already on 2 October 1940 Secretary of the NKVD* of the LSSR Petr Gladkov ordered all the chairmen of district departments to enter all priests into the strategic register, i.e. to begin observation cases against them. During the first occupation (in 1940-1941) the Soviet authorities did not hurry to repress many priests. However, during the year until the beginning of the war between Germany and the USSR in Lithuania (including the Lithuanian part of Vilnius diocese) 39 priests were ar­ rested and imprisoned, and 21 priests tortured to death or killed when the Soviet army was retreating from Lithuania.2 With Germany’s defeat in the war and the return of the Soviet army in 1944 to Lithuania, many inhabitants of Lithuania repatriated to Poland, Germany, and other Western countries because of the threatening terror, war conditions, or forced by the German army. Until 1958 their number was calculated to be 490 thousand.3 Among them were three bishops - Kaunas Archbishop Metropolitan Juozapas Skvireckas, his assistant Bishop Vincentas Brizgys, and the assistant Bishop of Vilkaviškis Vincentas Padolskis - who went to the West and Archbishop Romuald Jalbrzykowski who was deported to Poland by the Soviets (in 1945). About 300 priests withdrew to the West. There were 1,579 priests** in Lithuania in 1940 and 1,232 in 1945. So during the first five years of occupation and war Lithuania lost 347 priests, i.e. around 22 percent. Until the middle of 1947 (until the arrest of Archbishop Mečislovas Reinys) 110 priests repatriated to Poland from the Vilnius archdiocese. Thus even without counting any repressions until 1948 about 460 (29 percent) priests who had worked in 1940 had been lost.4 Although it had lost a great part of the more initiative and active priests, at the beginning of the second Soviet occupation the Catholic * NKVD (Narodnyi komisariat vnutrennich del) - National Commissariat of Internal Affairs. 2 Vytautas S. Vardys, ed. Krikščionybė Lietuvoje [Christianity in Lithuania], Chicago, 1997, p. 375. 3 Arvydas Anušauskas, Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m. [The Soviet Annihilation of the Lithuanian Nation in 1940-1958], Vilnius, 1996, p. 404. ** According to church Elenchus there were 1,339 priests in the provinces of the Lithuanian Church in 1940 and 173 priests in the Lithuanian part of the Vilnius diocese (1939). So there must have been no less than 1,512 priests in 1940. There may have been even 1,579 priests. 8 Church did not lack bishops and priests: except for the Kaunas archdio­ cese, the other 5 dioceses had their own bishops (the Vilnius and Telšiai dioceses even had 2 bishops each) and as mentioned earlier there were 1,232 priests at the beginning of 1945. 4 5 After the return of the Soviet army the immediate tasks of the occupational authorities remained the same as they had been in the years of the first occupation (in 1940-1941): to sovietize all spheres of life and to strengthen its rule. However, at that time the war was still continuing in Germany and this took its toll: the occupational authori­ ties declared a mobilization. The men of Lithuania did not obey the unlawful demands of the occupants: they began to hide and withdrew to the forests.
Load more

Recommended publications
  • On the Threshold of the Holocaust: Anti-Jewish Riots and Pogroms In
    Geschichte - Erinnerung – Politik 11 11 Geschichte - Erinnerung – Politik 11 Tomasz Szarota Tomasz Szarota Tomasz Szarota Szarota Tomasz On the Threshold of the Holocaust In the early months of the German occu- volume describes various characters On the Threshold pation during WWII, many of Europe’s and their stories, revealing some striking major cities witnessed anti-Jewish riots, similarities and telling differences, while anti-Semitic incidents, and even pogroms raising tantalising questions. of the Holocaust carried out by the local population. Who took part in these excesses, and what was their attitude towards the Germans? The Author Anti-Jewish Riots and Pogroms Were they guided or spontaneous? What Tomasz Szarota is Professor at the Insti- part did the Germans play in these events tute of History of the Polish Academy in Occupied Europe and how did they manipulate them for of Sciences and serves on the Advisory their own benefit? Delving into the source Board of the Museum of the Second Warsaw – Paris – The Hague – material for Warsaw, Paris, The Hague, World War in Gda´nsk. His special interest Amsterdam, Antwerp, and Kaunas, this comprises WWII, Nazi-occupied Poland, Amsterdam – Antwerp – Kaunas study is the first to take a comparative the resistance movement, and life in look at these questions. Looking closely Warsaw and other European cities under at events many would like to forget, the the German occupation. On the the Threshold of Holocaust ISBN 978-3-631-64048-7 GEP 11_264048_Szarota_AK_A5HC PLE edition new.indd 1 31.08.15 10:52 Geschichte - Erinnerung – Politik 11 11 Geschichte - Erinnerung – Politik 11 Tomasz Szarota Tomasz Szarota Tomasz Szarota Szarota Tomasz On the Threshold of the Holocaust In the early months of the German occu- volume describes various characters On the Threshold pation during WWII, many of Europe’s and their stories, revealing some striking major cities witnessed anti-Jewish riots, similarities and telling differences, while anti-Semitic incidents, and even pogroms raising tantalising questions.
    [Show full text]
  • LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje
    . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERATU¯ROJE Viktorija Šeina . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERAT¯UROJE Monografija lietuVių literatūros ir tautosakos INSTITUTAS Vilnius 2014 uDk 821.172.09 Še24 knygos rengimą ir leidybą pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansavo lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. VAT-49/2012) Monografija apsvarstyta ir patvirtinta leidybai lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 24 d. (protokolo nr. r3-4) recenzentai: Prof. habil. dr. kęstutis nastopka Doc. dr. rita tūtlytė Dr. Mindaugas kvietkauskas redaktorė erika Malažinskaitė Dailininkas rokas Gelažius Viršelis: kauno panorama, XX a. 4 dešimtmetis. Vytauto augustino nuotr. lCVa P-33746 © Viktorija Šeina, 2014 © lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 isBn 978-609-425-135-1 TURINYS ĮVaDas 7 tyrimų apžvalga 13 Metodologinės prieigos 20 PrieŠISTORĖ: LITERATŪRINĖ KAUNO reFLEKSIJa XViii a. PaBaiGoJe–XX a. PraDŽioJe 45 LAIKINOJi SOSTINĖ HIC ET NUNC 59 laikinosios sostinės reikšmių laukas 59 laikinoji sostinė kaip išbandymas (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly) 98 Miestas kaip svetima erdvė (antano Miškinio poezija) 116 literatūrinis laikinosios sostinės archisiužetas ir jo veikėjai 135 LAIKINOJi SOSTINĖ iŠ ISTORINĖs PersPektYVos 153 kaunas okupacijų ūkanose 153 Pasakiškasis kauno matmuo (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos) 166 saulėtoji kauno pusė iš už atlanto (Birutės Pūkelevičiūtės Aštuoni lapai) 180 laikinosios sostinės mitokūros lūžis išeivijoje 193 „Buržuazinio kauno“ atminties politika ir rezistencinė miesto dvasia 201 laikinosios sostinės eschatologija (Vytauto sirijos Giros Raudonmedžio rojus) 216 sugrįžtanti atmintis 230 laikinosios sostinės mitokūros gairės šiuolaikinėje literatūroje 234 iŠVaDos 253 iliustracijų šaltiniai 258 literatūros sąrašas 259 Šaltinių sąrašas 274 asmenvardžių rodyklė 277 I˛VADAS Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario kau- nas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus me- ninio pasaulio principus.
    [Show full text]
  • Darbininkas Gė
    B- Ant. fc. ♦ MM* mm***; * *111C » fc. * *~ ‘ ' * VISŲ SALIŲ KATALIKAI DARBININKAI ;.Jmf1 -V.ĄJAi. ylA. ... EINA ANTRADIENIAIS IB* VIENYKITĖS! n ARRININK AR ’PENKTADIENIAIS t r ■' į I* į AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠV. JUOZAPO SĄJUNGOS ORGANAS . - J ~t ....... —............... ............. ..........~ '-——y -.......... • ....................................... ............ .... 1 ■LaUiU.-U-llflĮ EINA NUO 1915 METŲ SOUTH BOSTON, MASS., ŠVENTŲJŲ METŲ GEGUŽBS-MAY 23 D., j933 M., No. 39 KAINA 5 CENTJ MILIJONINIS UŽSAKY-1 KUN. J. J. JAKAIČIUI, M. L C., MAS WORCESTER ■ . ■ . ■. ■ : ■ p.< ' ' DIRBTUVEI Vokiečiai Perša Lietuva dėl jo giminaičio Saliamono Banaičio mirties, nuoširdžios užuojautos reiškia AVORCESTER. šiais: metais bus pradėtas San' “DARBININKO” REDAKCIJA Franeisco^pakland tilto sta- tybos darbai, kurią įvykdy­ Uniją Su Lenkija mas kaštuos daugiau kaip 22 milijonus dolerių. Tiltą ŠIRDINGAS AČIŪ LONDONAS. — Praėju­ pridėti žemės plotą, esai Mirė Saliamonas Banaitis pastatymui bus suvartota rupūžė žemės gilumoj sią savaitę Lonodone lankę­ prie Nemuno, prie Klai] plieno už milijonus dolerių; si Vokietij os kanclerio at­ dos krašto. Be to, vok KAUNAS. — Gegužės, 4 tintojas, <4Aušros,”. “Tėvy­ Plieno darbams vadovaus L. D. S. Centras ir “ Dar­ PRESTON, Neb. — Tū­ stovas Dr, Rosenbėrger, čiai pasižada lenkams ūžti kur turėjo svarbius pasita­ . d. ryte savo kukliame bute nės Sargo” ir k.' anais lai­ American Steel and Wire bininko” vadovybe širdin­ las W. Margrave, kasdamas rinti Dancige sąžinės laiė1 po neilgos širdies ligos pa- kais ėjusią laikraščią ben­ Co., kuri darbą pavedė savo gai dėkoja Worcęster L. D. žemę, 20 pėdą gilumoje ra*, rimus su Anglijos vyriau­ mokyklas ir tt. sybe. * ’ ' • simirė vienas Senesnės kąr- dradarbis.; _ ■ ' \ < dirbtuvei Worcęstęry. S. 7 kuopai, paaukojusiai do rūpužę molio gniužule, .. Anglą, spauda pranei 7 Tarpe svarbių pasiūlymų, tos tautinio judėjimo darbi­ Karo metu, esant vokie- .
    [Show full text]
  • Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “
    Multinational Candidature File for the 2nd Proclamation of Masterpieces of the Oral and Intagible Heritage of Humanity “Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “ Content 1. IDENTIFICATION ................................................................................................................ 2 a. Group of Member States .................................................................................................... 2 b. Name of the form of cultural expression ............................................................................ 2 c. Name of the communities .................................................................................................... 2 d. Geographic location ........................................................................................................... 2 e. Frequency of this form of cultural expression .................................................................... 3 f. Persons and organizations responsible .............................................................................. 3 g. Co-ordinator ....................................................................................................................... 4 2. DESCRIPTION ...................................................................................................................... 5 a. Description of the form of cultural expression .................................................................. 5 b. History, development and social, symbolic and
    [Show full text]
  • TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje Po Vieną Litą Ir Liepos M
    o MULIŲ NAMŲ FONDAS. ~ ^ T R I MITAS v ,. šalįlnJ Sąjungos rinktinės atstovų susirinkimo bir­ LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS želio 30 d. nutarimu, visi šauliai ir šaulės šaulių namų LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. fondui sumoka per metus ne mažiau kaip po vieną litą, Eina XVII metai, kas savaitė, ketvirtadieniais. šaulių namų fondo pinigus iš šaulių surenka rinktinės Leidžia LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA, vadovybės ir atsiunčia šaulių Sąjungos štabui. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. Bi nutarimą pirrnasis įvykdė II Utenos rinktinės An­ talieptės šaulių būrys. Būrio vadovybė surinko iš šaulių TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje po vieną litą ir liepos m. & d. pinigus atsiuntė štabui. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. Burio vadas, siųsdamas pinigus parašė laišką, kuriame Atskiras numeris — 20 et. pažymėjo, kad šauliai noromis sumokėjo nustatytą šaulių Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. namų fondo mokesti. Antruoju atsiliepė XVI Kėdainių SKELBIMŲ KAINOS 50 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ rinktinės Kėdainių miesto šaulių būrys, kurio vadovybė jams ir šauliams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Re­ taip pat atsiuntė 1936 metų šaulių namų fondo mokestį, dakcija neatsako. surinktą iš būrio šaulių. Gauti iš būrių namu fondo pi­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų nigai laikomi atskiroje namų fondo sąskaitoje Nr. 1826 rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. Žemės Banke. Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarusi / namų fondo sąskaitą pervestos ir Saulių Sąjungos vi­ REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA suomeninių sumų 1936 metą sąmatoje numatytos sumos namų fondui. Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 20-63, Svarbu, kad visos šaulių būrių vadovybės įvykdytų šaulių Sąjungos rinktinių atstovų susirinkimo nutarimą ir kasmet surinktų iš šaulių namų fondo mokestį, šaulių namų fondo pinigai bus naudojami šaulių būrių ir rink­ Sąjungos štabo žinios.
    [Show full text]
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
    [Show full text]
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Arkivyskupo Mečislovo Reinio Kankinystö – Atsitiktinumas Ar Sąmoningas Apsisprendimas?
    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 25. VILNIUS, 2004 11 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö – ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS? Žengiant į trečiąjį krikščionyb÷s tūkstantmetį sudarytas XX a. martirologijus – antrojo tūkstantmečio paskutinio amžiaus tik÷jimo kankinių katalogas. Atrenkant kandidatus į šį martirologijų vadovautasi dviem kriterijais. Pirmasis – kandidato persekiojimas, nužudymas iš odium fidei. Antrasis – kandidato nuostata aktyviai liudyti tik÷jimą. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II, Kryžių kalne prisimindamas Lietuvos sū nus ir dukteris, sovietin÷s priespaudos metais nuteistus ir įmestus į kal÷jimą, išsi ųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, Kolymą, nuteistus myriop, at skirai įvardijo tris Lietuvos vyskupus: „Iš jų ypač nor÷čiau priminti tris Bažnyčios šulus: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, po ilgų tardymų ir žiaurių kankinimų nužudytą 1946 metais; Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį, kurio žemiškoji ke lion÷ tebuvo vien skaudi kančios ir sielvarto kalvarija iki pat mirties 1962 metais; taip pat Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį, suimtą 1947 metais, o 1953 metais mirusį Vladimiro kal÷jime. Buvo teisiami nekaltieji. Jūsų T÷vyn÷je anuomet siaut÷jo nežmo niška visuotin÷s prievartos sistema. Ji tryp÷ ir žemino žmogų <…> Pasikartojo ir išsi pild÷ tai, kas jau buvo atsitikę Golgotoje, kur Dievo Sūnus, „pri÷męs tarno išvaizdą“ kaip žmogus, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2,7–8)1. Šiame konferencijos „Arkivyskupas
    [Show full text]
  • Atsisiųsti Straipsnį
    *3 Kairiojo skilvelio miokardo reakcija į ischemiją: struktūros pokyčiai 235 į parafiną. Jų 4 µm storio histotopogramos dažytos hematoksilinu ir eozi- nu, pikrino rūgšties prisotintu raudonojo sirijaus tirpalu ir modifikuotu azano metodu. Kardiomiocitų dydis (skersmuo ir ilgis) matuotas išilginiuose kar- diomiocitų pjūviuose, kai buvo matomi abiejuose kardiomiocito galuose įterptiniai diskai ir branduolys, apskaičiuotas kardiomiocitų skerspjūvio plotas ir tūris, laikant, kad kardiomiocitas yra cilindro formos. Visais atve- jais atlikti 65 kardiomiocitų matavimai. Toliau nuo pažeistosios srities miokardo intersticiumo kolageninių skaidulų tinklo procentinį tūrį, skaidulų perimetrą ir plotelių skaičių regė- jimo lauke, kurio plotas – 35 578 µm2, vertinome raudonuoju sirijumi dažy- tuose preparatuose, naudodami Quantimet 520 (Jungtinė Karalystė) vaizdų analizės sistemą. Kiekvienu atveju įvertinta vidutiniškai 100 laukų (origina- lusis padidinimas 700 kartų), nupjautų išilgai kardiomiocitų, praleidžiant kraujagysles, kurių skersmuo > 20 µm, ir substitucinės fibrozės židinius. Statistinė analizė Histomorfometriniams duomenims palyginti naudotas dispersinės analizės (ANOVA) dviejų faktorių metodas, įvertinant grupės ir kiekvieno tiriamojo morfometrinių duomenų dispersijas (lizdinės imties analizė), laikant skirtumus statistiškai reikšmingus, kai p < 0,05. Taikant regresinę analizę, įvertintas vainikinių arterijų stenozės poveikis kardiomiocitų hi- pertrofijai ir histomorfometrinių rodiklių koreliacija. RezULtataI Ischeminės disfunkcijos grupės
    [Show full text]
  • Chronicle of the Catholic Church in Lithuania, No. 75 Lithuania Was Left with a Single Bishop, Kazimieras Paltarokas, of Panevėžys
    CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No. 75 A Translation of the Complete Lithuanian Original LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 75 Documenting the Struggle for Human Rights In Soviet-Occupied Lithuania Today Translated by: Rev. Casimir Pugevičius Translation Editor: Marian Skabeikis Published by: Lithuanian Catholic Religious Aid 351 Highland Blvd. Brooklyn NY 11207 © Lithuanian Catholic Religious Aid, 1988 ISSN 0197-0348 Publication of this issue of the Chronicle of the Catholic Church in Lithuania was made possible by the generous gift of Albin Kudirka COVER: Bishop Vincentas Sladkevičius as Auxiliary to the Bishop of Kaišiadorys in 1957. From 1959 until he was permitted to return to his diocese as Apostolic Administrator, he lived under virtual house arrest. On May 30, 1988, he was designated as the first known cardinal for Lithuania in modern times. He was presented with the red hat on June 28,1988, in Rome. Printed at Franciscan Press, Brooklyn, New York, U.S.A. CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN L1THLANIA No. 75 Introduction In 1940, when the Soviet Union occupied Lithuania by force, 85.5% of the country's more than 3 million inhabitants were Roman Catholic, 4.5% Protestant, 7.3% Jewish, 2.5% Orthodox and 0.2% of other persuasions. In the two archdioceses and four dioceses were: 708 churches, 314 chapels, 37 monasteries, 85 convents, three archbishops, nine bishops, 1271 diocesan priests, 580 monks, of whom 168 were priests. Four seminaries had 470 students. There were 950 nuns. / Nuns cared for 35 kindergartens, 10 orphanages, 25 homes for the aged, two hospitals, a youth center, and an institute for the deaf-mute.
    [Show full text]
  • Lietuvos Provincijos Fotografija 1918–1940 Metais
    VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA ZITA PIKELYTĖ LIETUVOS PROVINCIJOS FOTOGRAFIJA 1918–1940 METAIS Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, menotyra (03 H) Meno istorija (H 310) Vilnius, 2012 Disertacija rengta 2006–2011 metais Vilniaus dailės akademijoje Mokslinis vadovas Prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijoje Menotyros krypties taryboje: Pirmininkas Dr. (hp) Laima Laučkaitė-Surgailienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Nariai: Doc. dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Dr. Margarita Matulytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) Dr. Jolita Mulevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) Oponentai: Dr. Skaidrė Urbonienė (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03 H) Dr. Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija – 05 H) Disertacija ginama viešame menotyros mokslo krypties tarybos posėdyje 2012 m. gruodžio 14 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos DIC multifunkcinėje patalpoje 112, Maironio g. 3, LT-01124 Vilnius Tel.: (8-5) 2105456; faksas (8-5) 2105444 Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2012 m. lapkričio 14 d. Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose © Zita Pikelytė, 2012 © Vilniaus dailės akademija, 2012 ISBN 978-609-447-058-5 Turinys 5 ĮVADAS 21 I. PROVINCIJOS FOTOGRAFIJOS PLĖTOTĖ IKI 1940 METŲ 21 I. 1. Lietuvos provincijos fotografija iki Pirmojo pasaulinio karo 23 I. 2. Fotografijos raida Lietuvos provincijoje 1918–1940 metais 25 I. 2. 1. Lietuvos fotografų sambūriai ir jų veiklos atgarsiai provincijoje 26 I. 2. 1.
    [Show full text]
  • Lietuvių Inteligentų Socialinis Vaidmuo Formuojant Tautinės Tapatybės Modelius Kultūrinėje Spaudoje
    ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2011 57 Lietuvių inteligentų socialinis vaidmuo formuojant tautinės tapatybės modelius kultūrinėje spaudoje Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto doktorantė Vilnius University, Institute of Journalism, Doctoral student Bernardinų g. 11, Vilnius Tel. (8 5) 2193041 Faks. (8 5) 2193039 El. paštas: [email protected] Nagrinėjamas inteligentijos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę ir kuriant tapatybės modelius kul- tūrinėje spaudoje, Lietuvos tautinių atgimimo sąjūdžių laikotarpiais. Analizuojant socialinį fenomeną – kaip spauda dalyvauja aktyvinant kaitos procesus – taikomas aiškinamasis tyrimas, kokybinės analizės, lyginamasis ir interpretacinis metodai, atliekama literatūros apžvalga. Pagrindiniai žodžiai: kaita, inteligentai, tapatybė, kultūrinė spauda. tautinio atgimimo judėjimai. savasties suvokimo būtinybe. Lietuvių Ištakos spaudos ir žurnalistikos tradicijos plėto- josi specifiškai, tačiau jos buvo veikiamos Istoriškai kultūrinis ir politinis lietuvių Europoje paplitusių politinių, literatūrinių, atgimimas siejamas su spaudos laisvės filosofinių srovių. Denio McQuailo teigi- samprata: laisvo žodžio, žadinančio žmo- mu, periodiniai žurnalai, paplitę XVIII a. nių sąmoningumą ir įtvirtinančio tautinę Europoje kaip masių tarpininkai, labiau tapatybę, sklaida bei leidinių, kaip tauti- priskirtini krašto (vidaus) ir individualiai nės tapatybės, nacionalinės savigarbos bei sferai. Atkreipė dėmesį, jog trūksta komu- valstybingumo idėjos įgyvendinimo prie- nikacijos
    [Show full text]