Šveicarijos Diasporos Atstovas Juozas Eretas: „Atvykau Padėti Jūsų Tėvynei
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.5 Ilona STRUMICKIENė Šveicarijos diasporos atstovas Juozast Eretas: „Atvykau padėti Jūsų Tėvynei sunkiuoju jai laiku“ Santrauka. Straipsnis skirtas žymaus Šveicarijos ir Lietuvos mokslininko, visuomenės vei kėjo Juozo Ereto (Joseph Ehret) vienai iš svarbiausių veiklų – darbui su Lietuvos jaunimu – aptarti. Straipsnyje, remiantis amžininkų prisiminimais, paties J. Ereto tekstais ir kitų tyrėjų įžvalgomis aptarti veiksniai, lėmę J. Ereto apsisprendimą vykti į Lietuvą, pristatyti svarbiausi J. Ereto darbo su jaunimu Lietuvoje aspektai. J. Ereto apsisprendimas vykti į Lietuvą siejamas ne tik su pažadu mirštančiam draugui (Juozui Ašmiui), bet ir šveicariečių migracijos patir timis; į J. Ereto darbą su jaunimu žvelgiama ne tik per atskiras organizacijas; nagrinėjama ir platesniame kontekste, ieškant bendrų aspektų, panašių veiklos formų ir metodų. Raktiniai žodžiai: Juozas Eretas, Šveicarija, Lietuva, diaspora, Stasys Šalkauskis, jaunimas, organizacijos, ateitininkai, pavasarininkai, misija, sportas, spauda, universitetas. Jau trečią dešimtmetį nemažėjanti emi kaip bendraujant skirtingų kultūrų atsto gracija iš Lietuvos lemia tai, kad šis reiškinys vams, vyksta įdomūs ir reikšmingi visuo vertinamas itin neigiamai, net įvardijamas meninio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai kaip viena iš didžiausių Lietuvos visuome ir pokyčiai. J. Ereto gyvenime labai svarbi nės problemų. Imigracija į Lietuvą (nebent pažintis ir ilgametė draugystė su lietuvių tai būtų anksčiau išvykusių tautiečių reemi inteligentais, ypač Mykolu Ašmiu ir Stasiu gracija) suprantama kaip grėsmė lietuvių Šalkauskiu. Idealistiškai nusiteikęs šveica tautiniam identitetui, Lietuvos visuomenės ras susižavėjo savo draugo M. Ašmio tėvy saugumui ir integralumui. Teigiami aspek ne, perėmė S. Šalkauskio Lietuvos valstybės tai migracijos reiškiniuose įžvelgiami ne taip ir visuomenės viziją bei atsiliepė į kvietimą dažnai. Lietuvos istorijoje ir šiandien galima dirbti vienoje svarbiausių sričių – Lietuvos rasti ne vieną pavyzdį, liudijantį su migracija jaunimo ugdyme. susijusių reiškinių teigiamus aspektus. Išskirtinė J. Ereto gyvenimo istorija ir ak Vienas iš tokių pavyzdžių – Juozas Eretas tyvus įsitraukimas į įvairias Lietuvos visuo (Joseph Ehret), Lietuvos kultūroje dažniau meninio ir kultūrinio gyvenimo sritis sulau siai žinomas kaip šveicaras, tapęs lietuviu, kė amžininkų, publicistų ir tyrėjų dėmesio1. mūsiškiu. J. Ereto gyvenimas ir veikla liudija, Susipažinus su J. Ereto istoriografija, tenka 63 konstatuoti, kad dar daugelis jo gyvenimo kai įvairių Šveicarijos regionų gyventojai ir veiklos sričių nėra išsamiai analizuotos, o palikdavo savo gimtinę ieškodami geresnių aptartoms trūksta gilumo, paremto kruopš galimybių save realizuoti karinėje, religinėje, čia gausių šaltinių analize. komercinėje ir profesinėje srityje3. J. Eretas į Šis straipsnis skirtas vienai iš svarbiausių Lietuvą atvyko taip pat savo noru, verčiamas J. Ereto veiklų Lietuvoje – darbui su jauni tik moralinio imperatyvo. Jis pats apsispren mu – aptarti. Remiantis amžininkų prisimi dimą vykti į Lietuvą vadino „didžiuoju mano nimais, paties J. Ereto tekstais ir kitų tyrėjų gyvenimo nuotykiu“4. Turbūt beveik visuose įžvalgomis siekiama išsiaiškinti veiksnius, tekstuose, skirtuose J. Eretui, minima artima lėmusius J. Ereto apsisprendimą vykti į Lie draugystė su klaipėdiečiu Mykolu Ašmiu, į tuvą, pristatyti svarbiausius jo darbo su jau Šveicariją atvykusiu baigti mokslų bei gydy nimu Lietuvoje aspektus. Nors egzistuojan tis. Anot S. Šalkauskio: „Ir savo psichologija, čioje literatūroje šie klausimai paliesti, šio ir savo kultūriniu tipu jis [M. Ašmys, I. S.], straipsnio rėmuose J. Ereto apsisprendimas kaip Vakarų kultūros žmogus, buvo Eretui vykti į Lietuvą bus siejamas ne tik su pažadu artimesnis negu kiti lietuviai, su kuriais teko mirštančiam draugui, bet ir analizuojamas Šveicarijoje bendrauti. Jis ėmė piršti savo šveicariečių migracijos patirčių plotmėje; į ko legaišveicariečiui ateities perspektyvas, J. Ereto darbą su jaunimu žvelgiama ne tik savo planus ir idealus. Jis mokėjo atvaizduoti per atskiras organizacijas, bet ir platesniame Lietuvą, kaip svetimųjų skriaudžiamą ir ver kontekste, ieškant bendrų aspektų, panašių tą pagarbos, užuojautos ir pagalbos kraštą, veiklos formų ir metodų. kuris tačiau būtų galėjęs stovėti garbingoje mažų kultūringų valstybių eilėje, Belgijos, Apsisprendimas Šveicarijos, Olandijos, Danijos, jei ne tragiš kas istorinis likimas svetimųjų priespaudoje Spalvinga J. Ereto asmenybė istoriografijo ir verguvėje. (…) Jaučiąs besiartinantį savo je paprastai pristatoma ir vertinama Lietuvos galą ligonis [M. Ašmys, I. S.] kviečia pas save visuomenės ir kultūros kontekste. Į jį nežvel savo draugą Eretą ir iš kelių atvejų prašo jį giama kaip į Šveicarijos diasporos atstovą. Vis pavaduoti ateities darbe. Jis buvo nupiešęs dėlto J. Ereto gyvenimas ir tekstai liudija jį bu ateities perspektyvas, savo troškimus ir ide vus gana charakteringu Šveicarijos diasporos alus, tegul jis dabar pasižada atstoti tą, ku atstovu, internalizavusiu ne vieną šimtmetį riam nelemta matyti savo svajonių realizavi trukusios Šveicarijos gyventojų migracijos mosi. Eretas pažadėjo (…).“5 patirtis. Tiesa, atvykęs į Lietuvą, J. Eretas savo Galima daryti prielaidą, kad J. Ereto pa energiją kreipė į labiau Lietuvos visuomenei siryžimas didžiajam gyvenimo nuotykiui aktualius veiklos barus nei šveicarų diaspo pa aiškinamas ne tik artima bičiulyste su ros analizę. Emigrantines jausenas ir patirtis Šveicarijoje studijavusiais ir dirbusiais lietu J. Eretas aktualizavo jau po Antrojo pasauli viais, bet ir migracijos, kaip įprasto reiškinio nio karo rašytuose tekstuose. Jie jau yra tapę Šveicarijos istorijoje, traktavimu. Ir šveicarai neatsiejama lietuvių išeivijos intelektualinės karo samdiniai, ir dvasininkai misionieriai, istorijos dalimi2, o jo kaip imigranto jausenos ir kitų profesijų atstovai, užsienyje ieškoję ir veikla Lietuvoje dar laukia atskiro tyrimo. geresnių savirealizacijos ir gyvenimo sąlygų, Leo Schelbertas, Šveicarijos diasporos buvo ir tebėra natūrali Šveicarijos visuome istorikas, yra pažymėjęs, kad Šveicarijos gy nės istorijos ir šiandienos realybė. ventojų emigracijai būdinga tai, kad ji daž S. Šalkauskis yra atkreipęs dėmesį į tai, niausiai buvo ne prievartinė, o savanoriška, kad J. Eretas buvo internalizavęs šveicarišką 64 Lietuvių migraCijos ir diasporos studijos misijos sampratą: „Neturėdami tautybės, rekomendavosi: „Eretas, Šveicarijos pilietis, kuri būtų neatjungiamai surišta su viena (rodos) filosofijos daktaras. Atvykau padėti kuria kalba, šveicariečiai, kad ir turi aiškiai jūsų tėvynei sunkiuoju jai laiku.“10 išreikštas kultūringos nacijos žymes, paly Teiginys „atvykau padėti“ – labai svarbus; ginti lengvai sugeba įsijungti į kitos tautos ne vadovauti, ne nurodinėti ar primetinėti, kultūrinį darbą ir įsigyventi jos valstybėje o padėti, tarnauti. Tai savotiška J. Ereto vei susipratusiais pilnaverčiais piliečiais. Pri klos Lietuvoje ir Lietuvai frazė. pratę nuo amžių kovoti už žmogaus ir tautos J. Eretui didžiulę įtaką padarė filosofas laisvę, jie veikiau ir giliau atjaučia kitiems S. Šalkauskis. Jis perėmė ne tik S. Šalkaus teikiamas skriaudas ir lengviau už kitas tau kio sampratą, kokia turi būti nepriklauso tas ryžtasi kovoti už svetimas teises ir laisvę. mos Lietuvos valstybė ir visuomenė, bet ir Besiryždamasis vykti į Lietuvą ir stoti ten į įsitikinimą, kad besiformuojančiai Lietuvos visuomeninį kultūrinį darbą, dr. Eretas ėjo valstybei ir visuomenei ypač svarbus darbas tradiciniu savo kompatriotų keliu.“6 su jaunimu. J. Ereto tekstai apie Šveicarijos, kaip ir J. Eretas knygoje apie S. Šalkauskį prisimi kitų mažųjų tautų, misiją rašyti vėliau7, nei nė judviejų pokalbį, įvykusį 1920 m. Vilniuje jis apsisprendė vykti į Lietuvą (1918–1919 m.), ant Trijų kryžių kalno. Tada S. Šalkauskis tačiau, tikėtina, kad J. Ereto pažiūros šiuo atskleidė bičiuliui iš Šveicarijos norą Lietu klausimu labai nesikeitė. Juo labiau kad apie vos ateitį grįsti trimis principais – lietuvybe, šveicariškos misijos sampratos svarbą J. Ere krikščionybe ir demokratybe: „Mes turime to gyvenime 1934 m. rašė ir S. Šalkauskis. išsiauklėti tokį lietuvį, kuris su tam tikru pa J. Ereto supratimu, šveicariečių misija – sididžiavimu prisipažins esąs lietuvis. Nau kūryba, krikščioniškų humanistinių idėjų joji lietuvybė atsikratys menkavertiškumo plėtra bei įgyvendinimas, pagalba kitiems jausmo, užvaldančio šiandieną daugelį mūsų (taip pat ir kitoms tautoms), kitų tautų švie tautiečių. Bet iš kitos pusės lietuvis nebus timas8. Žinant šią nuostatą, galima supras nacionalistas, nes žino, kad nėra išrinktų ti J. Ereto (dar jaunuolio) talką lietuviams jų tautų. Išdidumas, kaip jis, pvz., reiškiasi Šveicarijoje, galima suvokti pažadą mirštan himne Deuchland über alles, mums bus sve čiam draugui – vykti į tolimą, karo nualintą timas… Mums gi reikia pilnutinio lietuvio, kraštą ir nors metus jame dirbti, atsisakant tokio, kuris ir religiškai būtų atgimęs. Dėl stabilaus akademinio darbo Italijoje. Misio to mes nesikratysime krikščionybės, kaip nieriaus ir jo gimtojo krašto santykis leidžia yra padariusi žymi senosios inteligentijos paaiškinti, kaip ugningas angažavimasis ki dalis, paveikta Maskvos ir kitų rusų univer tai tautai netampa išdavyste savajai. sitetų… Tos krikščioniškos dvasios įkvėpti, Šveicariškos misijos