OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2016, nr. 2 (22) ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.22.5

Ilona Strumickienė Šveicarijos diasporos atstovas Juozast Eretas: „Atvykau padėti Jūsų Tėvynei sunkiuoju jai laiku“

Santrauka. Straipsnis skirtas žymaus Šveicarijos ir Lietuvos mokslininko, visuomenės vei­ kėjo Juozo Ereto (Joseph Ehret) vienai iš svarbiausių veiklų – darbui su Lietuvos jaunimu – aptarti. Straipsnyje, remiantis amžininkų prisiminimais, paties J. Ereto tekstais ir kitų tyrėjų įžvalgomis aptarti veiksniai, lėmę J. Ereto apsisprendimą vykti į Lietuvą, pristatyti svarbiausi J. Ereto darbo su jaunimu Lietuvoje aspektai. J. Ereto apsisprendimas vykti į Lietuvą siejamas ne tik su pažadu mirštančiam draugui (Juozui Ašmiui), bet ir šveicariečių migracijos patir­ timis; į J. Ereto darbą su jaunimu žvelgiama ne tik per atskiras organizacijas; nagrinėjama ir platesniame kontekste, ieškant bendrų aspektų, panašių veiklos formų ir metodų. Raktiniai žodžiai: Juozas Eretas, Šveicarija, Lietuva, diaspora, Stasys Šalkauskis, jaunimas, organizacijos, ateitininkai, pavasarininkai, misija, sportas, spauda, universitetas.

Jau trečią dešimtmetį nemažėjanti emi­ kaip bendraujant skirtingų kultūrų atsto­ gracija iš Lietuvos lemia tai, kad šis reiškinys vams, vyksta įdomūs ir reikšmingi visuo­ vertinamas itin neigiamai, net įvardijamas meninio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai kaip viena iš didžiausių Lietuvos visuome­ ir pokyčiai. J. Ereto gyvenime labai svarbi nės problemų. Imigracija į Lietuvą (nebent pažintis ir ilgametė draugystė su lietuvių tai būtų anksčiau išvykusių tautiečių reemi­ inteligentais, ypač Mykolu Ašmiu ir Stasiu gracija) suprantama kaip grėsmė lietuvių Šalkauskiu. Idealistiškai nusiteikęs šveica­ tautiniam identitetui, Lietuvos visuomenės ras susižavėjo savo draugo M. Ašmio tėvy­ saugumui ir integralumui. Teigiami aspek­ ne, perėmė S. Šalkauskio Lietuvos valstybės tai migracijos reiškiniuose įžvelgiami ne taip ir visuomenės viziją bei atsiliepė į kvietimą dažnai. Lietuvos istorijoje ir šiandien galima dirbti vienoje svarbiausių sričių – Lietuvos rasti ne vieną pavyzdį, liudijantį su migracija jaunimo ugdyme. susijusių reiškinių teigiamus aspektus. Išskirtinė J. Ereto gyvenimo istorija ir ak­ Vienas iš tokių pavyzdžių – Juozas Eretas tyvus įsitraukimas į įvairias Lietuvos visuo­ (Joseph Ehret), Lietuvos kultūroje dažniau­ meninio ir kultūrinio gyvenimo sritis sulau­ siai žinomas kaip šveicaras, tapęs lietuviu, kė amžininkų, publicistų ir tyrėjų dėmesio1. mūsiškiu. J. Ereto gyvenimas ir veikla liudija, Susipažinus su J. Ereto istoriografija, tenka

63 konstatuoti, kad dar daugelis jo gyvenimo kai įvairių Šveicarijos regionų gyventojai ir veiklos sričių nėra išsamiai analizuotos, o palikdavo savo gimtinę ieškodami geresnių aptartoms trūksta gilumo, paremto kruopš­ galimybių save realizuoti karinėje, religinėje, čia gausių šaltinių analize. komercinėje ir profesinėje srityje3. J. Eretas į Šis straipsnis skirtas vienai iš svarbiausių Lietuvą atvyko taip pat savo noru, verčiamas J. Ereto veiklų Lietuvoje – darbui su jauni­ tik moralinio imperatyvo. Jis pats apsispren­ mu – aptarti. Remiantis amžininkų prisimi­ dimą vykti į Lietuvą vadino „didžiuoju mano nimais, paties J. Ereto tekstais ir kitų tyrėjų gyvenimo nuotykiu“4. Turbūt beveik visuose įžvalgomis siekiama išsiaiškinti veiksnius, tekstuose, skirtuose J. Eretui, minima artima lėmusius J. Ereto apsisprendimą vykti į Lie­ draugystė su klaipėdiečiu Mykolu Ašmiu, į tuvą, pristatyti svarbiausius jo darbo su jau­ Šveicariją atvykusiu baigti mokslų bei gydy­ nimu Lietuvoje aspektus. Nors egzistuojan­ tis. Anot S. Šalkauskio: „Ir savo psichologija, čioje literatūroje šie klausimai paliesti, šio ir savo kultūriniu tipu jis [M. Ašmys, I. S.], straipsnio rėmuose J. Ereto apsisprendimas kaip Vakarų kultūros žmogus, buvo Eretui vykti į Lietuvą bus siejamas ne tik su pažadu artimesnis negu kiti lietuviai, su kuriais teko mirštančiam draugui, bet ir analizuojamas Šveicarijoje bendrauti. Jis ėmė piršti savo šveicariečių migracijos patirčių plotmėje; į ko­legai-šveicariečiui ateities perspektyvas, J. Ereto darbą su jaunimu žvelgiama ne tik savo planus ir idealus. Jis mokėjo atvaizduoti per atskiras organizacijas, bet ir platesniame Lietuvą, kaip svetimųjų skriaudžiamą ir ver­ kontekste, ieškant bendrų aspektų, panašių tą pagarbos, užuojautos ir pagalbos kraštą, veiklos formų ir metodų. kuris tačiau būtų galėjęs stovėti garbingoje mažų kultūringų valstybių eilėje, Belgijos, Apsisprendimas Šveicarijos, Olandijos, Danijos, jei ne tragiš­ kas istorinis likimas svetimųjų priespaudoje Spalvinga J. Ereto asmenybė istoriografijo­ ir verguvėje. (…) Jaučiąs besiartinantį savo je paprastai pristatoma ir vertinama Lietuvos galą ligonis [M. Ašmys, I. S.] kviečia pas save visuomenės ir kultūros kontekste. Į jį nežvel­ savo draugą Eretą ir iš kelių atvejų prašo jį giama kaip į Šveicarijos diasporos atstovą. Vis pavaduoti ateities darbe. Jis buvo nupiešęs dėlto J. Ereto gyvenimas ir tekstai liudija jį bu­ ateities perspektyvas, savo troškimus ir ide­ vus gana charakteringu Šveicarijos diasporos alus, tegul jis dabar pasižada atstoti tą, ku­ atstovu, internalizavusiu ne vieną šimtmetį riam nelemta matyti savo svajonių realizavi­ trukusios Šveicarijos gyventojų migracijos mosi. Eretas pažadėjo (…).“5 patirtis. Tiesa, atvykęs į Lietuvą, J. Eretas savo Galima daryti prielaidą, kad J. Ereto pa­ energiją kreipė į labiau Lietuvos visuomenei siryžimas didžiajam gyvenimo nuotykiui aktualius veiklos barus nei šveicarų diaspo­ pa­aiškinamas ne tik artima bičiulyste su ros analizę. Emigrantines jausenas ir patirtis Šveicarijoje studijavusiais ir dirbusiais lietu­ J. Eretas aktualizavo jau po Antrojo pasauli­ viais, bet ir migracijos, kaip įprasto reiškinio nio karo rašytuose tekstuose. Jie jau yra tapę Šveicarijos istorijoje, traktavimu. Ir šveicarai neatsiejama lietuvių išeivijos intelektualinės karo samdiniai, ir dvasininkai misionieriai, istorijos dalimi2, o jo kaip imigranto jausenos ir kitų profesijų atstovai, užsienyje ieškoję ir veikla Lietuvoje dar laukia atskiro tyrimo. geresnių savirealizacijos ir gyvenimo sąlygų, Leo Schelbertas, Šveicarijos diasporos buvo ir tebėra natūrali Šveicarijos visuome­ isto­­rikas, yra pažymėjęs, kad Šveicarijos gy­ nės istorijos ir šiandienos realybė. ventojų emigracijai būdinga tai, kad ji daž­ S. Šalkauskis yra atkreipęs dėmesį į tai, niausiai buvo ne prievartinė, o savanoriška, kad J. Eretas buvo internalizavęs šveicarišką

64 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos misijos sampratą: „Neturedami tautybes, rekomendavosi: „Eretas, Šveicarijos pilietis, kuri butu neatjungiamai surišta su viena (rodos) filosofijos daktaras. Atvykau padeti kuria kalba, šveicarieciai, kad ir turi aiškiai jusu tevynei sunkiuoju jai laiku.“10 išreikštas kulturingos nacijos žymes, paly­ Teiginys „atvykau padėti“ – labai svarbus; ginti lengvai sugeba isijungti i kitos tautos ne vadovauti, ne nurodinėti ar primetinėti, kulturini darba ir isigyventi jos valstybeje o padėti, tarnauti. Tai savotiška J. Ereto vei­ susipratusiais pilnaverciais pilieciais. Pri­ klos Lietuvoje ir Lietuvai frazė. prate nuo amžiu kovoti už žmogaus ir tautos J. Eretui didžiulę įtaką padarė filosofas laisve, jie veikiau ir giliau atjaucia kitiems S. Šalkauskis. Jis perėmė ne tik S. Šalkaus­ teikiamas skriaudas ir lengviau už kitas tau­ kio sampratą, kokia turi būti nepriklauso­ tas ryžtasi kovoti už svetimas teises ir laisve. mos Lietuvos valstybė ir visuomenė, bet ir Besiryždamasis vykti i Lietuva ir stoti ten i įsitikinimą, kad besiformuojančiai Lietuvos visuomenini kulturini darba, dr. Eretas ejo valstybei ir visuomenei ypač svarbus darbas tradiciniu savo kompatriotu keliu.“6 su jaunimu. J. Ereto tekstai apie Šveicarijos, kaip ir J. Eretas knygoje apie S. Šalkauskį prisimi­ kitų mažųjų tautų, misiją rašyti vėliau7, nei nė judviejų pokalbį, įvykusį 1920 m. Vilniuje jis apsisprendė vykti į Lietuvą (1918–1919 m.), ant Trijų kryžių kalno. Tada S. Šalkauskis tačiau, tikėtina, kad J. Ereto pažiūros šiuo atskleidė bičiuliui iš Šveicarijos norą Lietu­ klausimu labai nesikeitė. Juo labiau kad apie vos ateitį grįsti trimis principais – lietuvybe, šveicariškos misijos sampratos svarbą J. Ere­ krikščionybe ir demokratybe: „Mes turime to gyvenime 1934 m. rašė ir S. Šalkauskis. išsiauklėti tokį lietuvį, kuris su tam tikru pa­ J. Ereto supratimu, šveicariečių misija – sididžiavimu prisipažins esąs lietuvis. Nau­ kūryba, krikščioniškų humanistinių idėjų joji lietuvybė atsikratys menkavertiškumo plėtra bei įgyvendinimas, pagalba kitiems jausmo, užvaldančio šiandieną daugelį mūsų (taip pat ir kitoms tautoms), kitų tautų švie­ tautiečių. Bet iš kitos pusės lietuvis nebus timas8. Žinant šią nuostatą, galima supras­ nacionalistas, nes žino, kad nėra išrinktų­ ti J. Ereto (dar jaunuolio) talką lietuviams jų tautų. Išdidumas, kaip jis, pvz., reiškiasi Šveicarijoje, galima suvokti pažadą mirštan­ himne Deuchland über alles, mums bus sve­ čiam draugui – vykti į tolimą, karo nualintą timas… Mums gi reikia pilnutinio lietuvio, kraštą ir nors metus jame dirbti, atsisakant tokio, kuris ir religiškai būtų atgimęs. Dėl stabilaus akademinio darbo Italijoje. Misio­ to mes nesikratysime krikščionybės, kaip nieriaus ir jo gimtojo krašto santykis leidžia yra padariusi žymi senosios inteligentijos paaiškinti, kaip ugningas angažavimasis ki­ dalis, paveikta Maskvos ir kitų rusų univer­ tai tautai netampa išdavyste savajai. sitetų… Tos krikščioniškos dvasios įkvėpti, Šveicariškos misijos sampratoje svarbus mes sugebėsime ir tinkamai nustatyti savo santykis tarp misionieriaus ir krašto, ku­ santykius su artimu. Mes gerbsime kiekvie­ riame jis dirba, bei jo žmonių. J. Ereto nuo­ ną, nepaisydami luomo, jo užimamos vietos, mone, vienintelis protingas ir garbingas turtingumo, religijos. Mūsų viešajame gy­ santykis yra lygiavertiškumas, partnerystė9. venime kiekvienas doras pilietis galės pasi­ Jis ne kartą įrodė, kad laikosi būtent tokio darbuoti pagal savo gabumus, nes demokra­ santykio. Konstantinas Žukas, 1920 m. ėjęs tybė bus trečiasis mūsų veikimo stulpas.“11 krašto apsaugos ministro pareigas, taip pri­ Anot istorikės Aldonos Vasiliauskienės, šios siminė pažintį su J. Eretu: „Karta atejo pas S. Šalkauskio mintys žavėjo, įkvėpė ir lydėjo mane jaunas, gražus, raudonskruostis sve­ J. Eretą visą gyvenimą. Šių principų jis laikė­ timtautis, kuris su stipriu akcentu man taip si pats ir skiepijo juos kitiems12.

65 Idėja priklausė S. Šalkauskiui, o J. Eretas sritis buvo dr. Eretui jaunuomenės organiza­ buvo tarsi įrankis jai įgyvendinti. Tokių atve­ vimas, ypač pavasarininkų, žymiai mažiau jų, kai J. Eretas, naudodamasis savo žiniomis, ateitininkų“14. patirtimi ir gebėjimais, buvo „įrankis“, pa­ Pažinojusieji J. Eretą apibūdina kaip ma­ dedantis Lietuvos valstybei ir visuomenei, lonų, atvirą, nuoširdų, draugišką, paslaugų, galėtume paminėti ne vieną. tėvišką, demokratišką, gyvą, geros nuotaikos, Pagrindinis J. Ereto veiklos Lietuvoje puikų kalbėtoją, gerą organizatorių, mėgs­ tikslas – tvirtos, lietuvybe, krikščionybe ir tantį pajuokauti, sportišką, išvaizdų, kupiną demokratija paremtos Lietuvos visuomenės jaunatviško kovos entuziazmo ir pan. ir valstybės kūrimas. Kaip J. Eretas galėjo Nuo jaunų dienų J. Eretas buvo susijęs prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo? su katalikiškomis jaunimo organizacijomis Kaip jau minėta, jis perėmė S. Šalkauskio („Angelo sargo“ draugija, studentiškomis įsitikinimą, kad greta daugybės kitų besi­ korporacijomis)15. Dar Šveicarijoje suprato kuriančiai Lietuvos valstybei ir visuomenei norįs dirbti liaudiškumo, socialinio teisin­ aktualių uždavinių, ypač svarbus ir reika­ gumo ir krikščionybės plotmėje16. lingas veiklos baras buvo darbas su jaunimu, Dėl savo charakterio savybių, gero išsila­ jo ugdymas. J. Eretas knygoje apie S. Šal­ vinimo, organizacinio darbo patirties, jauno kauskį cituoja pastarojo 1918 m. balandžio amžiaus (į Lietuvą atvyko 23 m.), lietuvių 16 d. laišką kun. J. Tumui: „Taigi pritaikyti kalbos mokėjimo (nors ir su akcentu), nepa­ visą mūsų auklėjimą prie šito aukšto tautos prastos energijos J. Eretas kone idealiai tiko idealo, prisodinti visur, kur galima, rūtų dirbti su jaunimu. darželių ir ugdyti juose geriausias tautines Žvelgiant retrospektyviai, galima išskirti gėles – štai tinkamas naujiems mūsų peda­ glaudžiai tarpusavyje susipynusias veiklos gogams uždavinys. Nuo jo vykdymo pareina sritis, kuriose jis padarė didžiausią įtaką Lie­ visa mūsų ateitis: jei jo nepajėgsime įvykdyti, tuvos jaunimui. Pirmoji – netiesioginė įtaka neišvysime tikro nepriklausomos Lietuvos per spaudą, universitetą, kur paskaitų, ne­ prisikėlimo.“13 J. Eretas tikėjo, kad norint formalaus bendravimo metu J. Eretas veikė sukurti tvirtą valstybę, reikia pradėti nuo Lietuvos jaunuomenę. Antroji – tiesioginis jaunimo. Nenuostabu, kad su nenuilstama darbas su jaunimo organizacijomis. Galima energija šioje srityje dirbo išnaudodamas ir paminėti ir trečiąjį, nors ir epizodišką, vė­ savo charakterio savybes, ir žinias, ir organi­ liau daug sunkumų ir pačiam Eretui, ir jo bi­ zacinio darbo patirtis. čiuliams kėlusį jo, kaip politiko, darbo barą. 1922 m. priėmęs Lietuvos pilietybę, su krikš­ Darbas su Lietuvos jaunimu čionių demokratų partija jis buvo išrinktas į Seimą, kur daugiausia rūpinosi jaunimo, Amžininkai, bendradarbiai, publicistai, kultūros ir blaivybės reikalais17. tyrėjai pabrėžė glaudų J. Ereto santykį su J. Brazaitis atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimu. Jau pirmojoje platesnėje J. Ereto J. eretas vertino spaudą kaip priemonę ne veiklos apžvalgoje (1934 m.) tai akcentavo ir tik kelti visuomenės kultūros lygį, bet ir or­ J. Ereto bičiulis bei bendražygis S. Šalkaus­ ganizuoti tą pačią visuomenę18. Dirbdamas kis. Jis išskyrė tris pagrindines tarpusavyje su jaunimu, jis steigė ar padėjo steigti nau­ susipynusias J. Ereto visuomeninio kultū­ jus leidinius, bendradarbiavo su jau ėjusiais rinio veikimo sritis – blaivybę, sportą ir laikraščiais ir žurnalais. Amžininkai yra jaunimo organizacijas, pažymėdamas, kad pastebėję, kad dažnai jų pažintis su J. Eretu „svarbiausia visuomeninės kultūrinės akcijos prasidėdavo nuo „straipsnių“19.

66 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos J. Eretui rūpėjo pasiūlyti jauniems žmo­ Greta spaudos, sporto ir jaunimo organi­ nėms įdomias, patrauklias veiklos formas, zacijų dar viena veiklos sfera, kurioje ryški kurios juos atitrauktų nuo blogų įpročių ir J. Ereto įtaka jaunimui, – universitetas. Pas­ ugdytų. Viena iš tokių formų, J. Ereto su­ kaitos, mažieji seminarai, neformalus ben­ pratimu, buvo sportas arba greičiau fizinis dravimas įsirėžė atmintin daugeliui J. Ereto lavinimas. Šiuo atveju J. Eretas veikė dviem studentų. Buvę J. Ereto studentai atsiminė jį kryptimis – padėjo kurti įvairias sporto or­ kaip „kitokį“ nei kiti dėstytojai. Juos stebino ganizacijas ir propagavo aktyvų gyvenimo neformalus bendravimas, tai, kad filosofijos būdą. 1921 m. J. Eretas tapo Lietuvos fizinio dėstytojas, o vėliau vokiečių literatūros ir lavinimo sajungos centro valdybos nariu, pri­ kitų disciplinų profesorius juos draugiškai sidėjo organizuojant sporto švente, steigiant pakalbindavo, pasiteiraudavo ne tik apie stu­ laikrašti Sportas. 1922 m. jis kartu su Karoliu dijas, bet ir kitus asmeninius dalykus, kad Dineika įsteigė Lietuvos gimnastikos ir spor­ egzaminą laikyti buvo galima ne tik audito­ to federacija bei šios organizacijos leidinį Jega rijoje, bet susitarus ir profesoriaus namuose, ir grožis20. Pirmajame šio laikraščio numery­ už durų bruzdant mažiesiems eretukams, je rašoma: „Jėgos ir grožio tikslas – sustiprinti kad profesorius studentui padėdavo nusi­ fiziniai visąL ietuvos jaunimą, visą tautą, bet vilkti ar užsivilkti paltą ir pan.24. Be abejo, jokiu būdu negaminti ir nepalaikyti tam tik­ J. Ereto demokratiškumas, socia­linės distan­ ro, kad ir mėgėjų sportininkų rekordininkų cijos nesilaikymas imponavo jau­najai kar­ luomo, nes kūno kultūra yra ne sau tikslas, tai. Jis nuoširdžiai rūpinosi savo studentais: bet tik viena priemonių, žmogaus asmeny­ ragino juos mokytis kalbų, per mažuosius bei tobulėti bei stiprėti.“21 1923 m., atsiradus seminarus stengėsi užpildyti jų išsilavinimo daugiau sporto organizacijų, J. Eretas kartu spragas, materialiai sunkiai besiverčiantiems su kitais organizavo Lietuvos sporto lygą, padėdavo ieškotis darbo25. kelerius metus buvo jos centro komiteto na­ Nenuostabu, kad J. Eretas buvo populia­ riu. Kaip pastebėjo S. Šalkauskis, „ilga laika rus tarp studentų, o jo mintys ir skleidžia­ dr. Eretas buvo aktyvi figura sporto gyveni­ mos vertybės rasdavo atgarsį jaunų žmonių me, dalyvaudamas asmeniškai, be kita ko, mintyse ir širdyse. sporto šventese, olimpiadose, lenktynese Asmeninė J. Ereto patirtis ir studijų me­ ir t. t. Sporto aikšteje dažnai galima buvo tais įgytos žinios liudijo, kad stipri valstybė matyti prakaitu rasojancia jo kakta ir girdeti yra ta, kurios visuomenė organizuota. Tuo skardu jo komandos balsa.“22 tarpu Lietuvoje J. Eretas matė kitokią padėtį. Sportas, aktyvi fizinė veikla jam leido Jį stebino lietuvių abejingumas organizaci­ suarėti su Lietuvos jaunuomene, rasti ben­ joms, socialiniam organizuotumui: „Lietu­ drą kalbą. Štai ką atsiminimuose rašo Alina viai ne per daugiausia linksta prie socialinio Skrupskelienė (Petrauskaitė): „Mes, gimna­ gyvenimo, prie organizacijų... Socialiniam zistai, žinojom, kad dr. Eretas atvykes iš kito gyvenimui priešinasi pirmiausia lietuvio krašto; kad dirba informacijos darba Eltoje, prigimtis. Jis, Europos Rytu žmogus, kaip desto aukštuosiuos kursuos, veikia ivairiose visi Europos rytieciai, individualistas ir ne­ organizacijose. Tos visos jo darbo sritys mum mažas anarchistas, t. y. ne žmogus be jokios buvo tolimos, neitilpo i musu klases sienas. tvarkos, bet žmogus savos tvarkos.“ J. Eretas Buvo jau idomiau išgirdus, kad profesorius tikėjo, kad tik „organizuotas žmogus turi ne tik organizavo sporto sajunga, ragino stu­ reikšmes visuomeneje ir kad pasaulis skaity­ dentus sportuoti, bet ir pats su jais leisdavosi sis tik su organizuota tauta“26. Jei vyresnio­ rogutem nuo Vytauto kalno.“23 ji Lietuvos karta demonstravo abejingumą

67 socialinio gyvenimo spartinimui, tai jauno­ su vėliavomis, orkestrais, gyvais paveikslais, ji – suvokė organizacijų svarbą ir jungėsi į jų iškilmingi posėdžiai gamtoje, dainų šven­ veiklą. Nenuostabu, kad J. Eretas tikėjo, kad tės, sporto varžybos, vaidinimai, įvairūs norint sukurti tvirtą valstybę, reikia pradėti pasilinksminimai30; taip pat pavasarininkų nuo jaunimo27. organizacinės struktūros reorganizavimas Kalbant apie J. Ereto darbą su Lietuvos taip, kad organizacija įtrauktų kuo daugiau jau­nimo organizacijomis, paminėtinos šios: įvairių interesų jaunų žmonių, užtikrintų „Angelo sargo“ draugija, pavasarininkai, o per jiems įdomią, ugdančią ir angažuojančią juos ir JAV „Lietuvos vyčiai“ bei ateitininkai. veiklą. Tuo tikslu „Pavasario“ sąjungoje at­ Pastebėtina, kad J. Eretas iš esmės nesi­ sirado nauji struktūriniai vienetai: rajonai, ėmė naujų organizacijų steigimo, o dirbo regionai, sekcijos, buvo atskirtas vyrų ir mo­ su jau anksčiau veiklą pradėjusiomis orga­ terų veikimas, bandyta steigti „Pavasario“, nizacijomis – rūpinosi jų populiarinimu, arba Vyskupo Valančiaus, universitetą suau­ veiklos išplėtimu. Dar 1921 m., paragintas gusiųjų švietimui. J. Eretui ypač rūpėjo sė­ Juozo Tumo, jis įsijungė į Lietuvių katalikų kmingas pavasarininkų vadų rengimas, tuo blaivybės draugijos veiklą. J. Ereto iniciaty­ tikslu buvo rengiami specialūs kursai, prak­ va buvo įsteigta blaivybės idėjas tarp vaikų tikos, leidiniai. Paminėtinas Pavasarininkų propaguoti turėjusi „Angelo sargo“ draugija vadas (1923–1925), vėliau pervadintas Jauni- su savo leidiniu Angelas sargas, vėliau perva­ mo vadu (1926–1940). Daug tekstų šiuose lei­ dintu Žvaigždute28. diniuose parašyti J. Ereto plunksna arba tų, Bene plačiausią veiklą J. Eretas vystė su kuriuos jis įkvėpė kurti. Viena iš svarbiausių kaimo jaunimą būrusia, katalikiškas verty­ temų – jaunimui patrauklios veiklos formos bes propagavusia „Pavasario“ sąjunga, ku­ ir turinys: „Darbas tose teoretinio pobūdžio rioje jis aktyviai veikė nuo 1922 m., kai buvo sekcijose narius verčia ilgai sėdėti ir tylėti. išrinktas pavasarininkų organizacijos pir­ Jaunimui tai nelengva. Jis mėgsta kaip tik mininku. Šias pareigas jis ėjo iki 1928 m., kai judėti ir pasakyti, ką mano. Aišku, tokie ilgi dėl politinių įtampų su autoritariniu A. Sme­ susirinkimuose, paskaitose sėdėjimai ilgai­ tonos režimu pirmininko pareigas užleido niui turi įgristi, ir jaunimas iš pradžių jų ne­ J. Leimonui, iki pat sovietinės okupacijos mėgsta, o vėliau ima neapkęsti ir svarstomųjų pradžios likdamas organizacijos garbės pir­ susirinkimuose dalykų. Kas verčia jaunimą mininku. Net ir pasitraukęs iš organizacijos ilgai sėdėti, tas niekados nebuvo jaunas arba pirmininko pareigų, J. Eretas ir toliau akty­ yra labai trumpos atminties ir savo jaunystės viai dirbo su pavasarininkų organizacija ir nebeatsimena. Tokį iš vadų tarpo tikrai verta už tai tautininkų buvo „apdovanotas“ keletu pašalinti. (…) Antras žymus trūkumas, kad mėnesių kalėjimo. verčiame jaunimą tylėti. Referentas paskaitą Anot Juozo Leimono, „Atsistojęs jų [pa­ išpyškina, o jaunimas sėdi lyg kvapo neat­ vasarininkų – I. S.] priešakyje tučtuojau gaudamas. Po paskaitos dažnai neduodama pradėjo energingai dirbti, daug naujo įneš­ kalbėti, pasitarti, pasiginčyti. (…) Kas šian­ damas į pavasarininkų veikimą. Pirmiausia dien užčiaupia kitiems burną, tas priešina­ jis susirūpino jų veiklą sumoderninti ir iš­ si ne vien jaunimo prigimčiai, bet ir tautos vystyti stiprią ekspansiją. Tam tikslui įvedė gerovei. Tad keiskime nevykusius savo su­ naujų dalykų, kurių nei pavasarininkai, nei sirinkimų būdus! Keiskime kol dar ne vėlu, jokia kita jaunimo organizacija Lietuvoje dar keiskime!“31 nepraktikavo“29. Tos naujovės: pavasarininkų J. Eretui dirbant su pavasarininkais, už­ kongresai, kongresėliai, iškilmingos eisenos simezgė ir šios organizacijos ryšiai su JAV

68 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos veikusia katalikiškos orientacijos „Lietuvos Vakarų kultūros asmenybės, jų propaguotos vyčių“ organizacija. 1926 m. Eucharistininkų idėjos ir vertybės. K. Skrupskelio nuomone, kongreso Čikagoje proga J. Eretas lankėsi Či­ ateitininkams abejojant pasaulėžiūrine pras­ kagoje (JAV), kur ne tik dalyvavo minėtame me tarp Rytų ir Vakarų, J. Eretas juos kreipė kongrese, aplankė didžiąsias lietuvių kolo­ Vakarų link35. nijas, bet ir inicijavo savo tikslais bei veiklos J. Eretas nemažai prisidėjo prie ateitinin­ forma panašių organizacijų – pavasarininkų kų organizacinių įgūdžių lavinimo, visuome­ ir „Lietuvos vyčių“ – bendradarbiavimą32. niškumo principo įgyvendinimo. Ne kartą Per viešnagę JAV J. Eretas, sakydamas kalbą darbe su pavasarininkais į talką jis kvietėsi (vėliau spaudoje pasirodė jos tekstas), ragi­ ateitininkus. Pavyzdžiui, 1924 m. Šiauliuose no „Lietuvos vyčius“ ir dalį JAV lietuvių ak­ vykusio pavasarininkų kongreso organizaci­ tyviau bendrauti su Lietuva, branginti savo nis komitetas buvo sudarytas iš Šiaulių gim­ kalbą ir stengtis ją išlaikyti. nazijos ateitininkų36. Onos Labanauskaitės Kryptingas ir nuoseklus J. Ereto darbas su nuomone, „Ateitininku organizacijai tai bu­ pavasarininkais, net ir trukdomas tautinin­ vo pirmoji didžioji paskata ir praktiška pa­ kų režimo, davė vaisių – XX a. 4 deš. orga­ moka, kaip reikia pradeti eiti „i liaudi“. Tokia nizacija jungė dešimtis tūkst. narių, plačiajai ideja ateitininkai buvo parsiveže, griždami iš visuomenei manifestuodama savo gyvybin­ Rusijos i nepriklausoma Lietuva, bet tik po gumą ir masiškumą kongresų metu. pavasarininku Šiauliu saskrydžio jau buvo Krikščioniškos vertybės, išsilavinimas, bi­ galima apie konkretesnius ir modernes­ čiulystė su Lietuvos katalikiškos visuomenės nius planus bei metodus pradeti galvoti“37. elitu (K. Pakštu, S. Šalkauskiu, P. Dovydai­ J. Eretas iš į tėviškę atostogoms grįždavusių čiu), akademinis darbas suvedė J. Eretą ir su ateitininkų sužinodavo, kuo tose vietovėse kita Lietuvos jaunimo organizacija, būrusia gyvena pavasarininkai, per ateitininkus pa­ besimokantį (ar studijas jau baigusį) katali­ vasarininkų kuopoms ar kt. struktūriniams kiškų pažiūrų jaunimą, – ateitininkais. vienetams buvo perduodama informacija, Anot ateitininko Vaidoto Vaičaičio, J. Ere­ supažindinama su naujovėmis ir pan.38. Atei­ tas formaliai niekad nepriklausė ateitininkų tininkai tokiu būdu atlikdavo savotišką ryši­ organizacijai. Būti formaliu šios organiza­ ninko funkciją tarp pavasarininkų grupelių cijos nariu jis nesiveržė, kadangi buvo ne ir organizacijos centro. tikras, o natūralizuotas lietuvis33. Vis dėlto Nors formaliai ir nebūdamas ateitinin­ J. Ereto ryšiai su šia organizacija neabejotini: kas, J. Eretas dalyvavo studentų ateitininkų galima pastebėti jį buvus Vakarų kultūros korporacijų veikloje – talkino abstinentų propaguotoju; organizacinės praktikos inici­ korporacijai39, kartu su prof. Vincu Myko­ atoriumi (ateitininkus telkėsi pagalbon dar­ laičiu-Putinu įsteigė studentų ateitininkų be su pavasarininkais) bei ateitininkų absti­ meno korporaciją „Šatrija“, buvo dažnas jos nentų ir „Šatrijos“ korporacijų talkininku. susirinkimų dalyvis, o nuo 1932 m. – glo­ Filosofas Kęstutis Skrupskelis rašė: „Eu­ bėjas40. J. ereto namuose tiek Kaune, tiek ro­pos kultūrą skleidžiantis džentelme­ Bazelyje garbingoje vietoje kabojo „Šatrijos“ nas – tai bene taupiausias Ereto reikšmės kepuraitė41. apibūdinimas ateitininkams“34. Per savo J. Ereto darbas su Lietuvos jaunimo or­ paskaitas, asmeninį bendravimą, spausdintą ganizacijomis joms buvo visapusiškai nau­ žodį J. eretas veikė ateitininkus. Akademi­ dingas, nors Eretui ši veikla sukėlė nemažai niuose ir publicistinio pobūdžio paties rašy­ rūpesčių ir nepatogumų. 1932 m. po pavasa­ tuose tekstuose įtaigiai pristatytos didžiosios rininkų kongreso už autoritarinės valdžios

69 kritiką J. Eretas atsidūrė kalėjime, kuriam stiprinimo ir vakarietiškų (ypač krikščio­ laikui buvo pašalintas iš universiteto, o vė­ niškojo humanizmo) idėjų sklaidos. liau sugrąžintas į žemesnes pareigas už ma­ žesnį atlyginimą. Nuorodos Vis dėlto J. Eretas nesigailėjo. 1971 m. D r a u g­ e skaitome jo prisipažinimą: „Aš ir 1 iki šiol bene išsamiausias veikalas apie J. Ere­ vel eiciau i jaunima, nes nuo jo turi pradeti, tą yra jo bičiulių – Juozo Brazaičio, Stasio kas nori tvirta valstybe pastatyti. Man ne­ Šalkauskio, Alinos Skrupskelienės, Alfonso Šeš­plaukio, Onos Labanauskaitės, Antano gaila ne vieno prakaito lašo, kuri liejau del Liui­mos – 1972 m. išleistas straipsnių ir pavasarininku ir ateitininku per nuolatines atsiminimų rinkinys Didysis jo nuotykis. savo keliones skersai ir išilgai krašta. Mano Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson širdis ir dabar plaka tam jaunimui, nes nie­ (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972. Ne­pri­ kur kitur tokiu ideališku jaunuoliu nebera­ klausomos Lietuvos laikotarpiu (po 1990 m.) dau. Tai buvo aukso dienos, kada Reinio, Šal­ J. Ereto tematiką daugiausia nagrinėjo istorikė kauskio, Dogelio, Leimono, Laba­nauskaites Aldona Vasiliauskienė. Vasiliauskienė A., Juo­ ir panašios dvasios prieteliu pa­dedamas zas Eretas (Joseph Ehret) Lietuvoje 1919–1941, Logos, 2000, nr. 22–2, p. 137–155, 148–165; Va­ galejau pasidarbuoti Lietuvos jau­ni­mui.“42 siliauskienė A., Juozas Eretas (Joseph Ehret): veikla Lietuvai, sugrįžus į gimtinę, Mokslo ir Išvados technikos raida, 2012, t. 4, nr. 1, p. 62–79; Va­ siliauskienė A., Juozas Eretas (Joseph Ehret): J. Ereto veikla Lietuvos valstybės ir vi­ darbai Liertuvoje, Mokslo ir technikos raida, suomenės labui gali būti traktuojama kaip 2012, vol. 3, no. 1, p. 86–99 ir kt. J. Ereto ir vienas iš daugelio teigiamų su migracija ateitininkijos santykis nagrinėjamas Vaidoto susijusių pavyzdžių Lietuvos istorijoje ir Vaičaičio ir K. Skrupskelio tekstuose. Plačiau žr.: Vaičaitis V., Juozas Eretas ir ateitininkų šiandien. sąjūdis. Prieiga internete: http://archyvas. Ne vieną šimtmetį trunkančios Šveicari­ bernardinai.lt/index.php?url=articles/57314; jos gyventojų migracijos patirtys bei pažin­ Skrupskelis K., Ateities draugai: ateitininkų tis su idealistiškai nusiteikusiais Lietuvos istorija (iki 1940 m.), Naujasis židinys-Aidai, inteligentais buvo svarbiausi faktoriai, lėmę Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2010 J. Ereto apsisprendimą 1919 m. atvykti į Lie­ ir kt. tu­vą ir aktyviai talkinti besikuriančiai Lie­tu­ 2 Bucevičiūtė L., Meninė intelektualinė kūryba vos valstybei ir visuomenei. egzilyje, Oikos, 2006, nr. 2, p. 94–114; Bučins­ Pagarba šaliai, į kurią atvyko, lietuvių ka­ kytė I., Idealų vedami: ateitininkai išeivijoje talikiškosios inteligentijos (ypač S. Šalkaus­ XX amžiaus 5–7 dešimtmečiais, Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 52; Klimavičiūtė A., kio) idėjų ir vizijų internalizavimas paskati­ požiūris į emigraciją ir išeiviją. J. Ereto, no J. Eretą dirbti su Lietuvos jaunimu. A. J. Grei­­mo ir A. Štromo mąstymai. Prieiga Daugeliui imponuojančios J. Ereto cha­ internete: http://www.iseivijosinstitutas.lt// rakterio savybės, jaunimui patrauklios var/uploads/file/Aiste%20Klimaviciute.pdf veiklos formos, ypač nuoširdus rūpestis ir kt. Lietuvos jaunąja karta neliko nepastebėta. 3 schelbert L., Swiss Diaspora, Encyclopedia of Jaunimo organizacijos, su kuriomis jis dir­ Diasporas: Immigrant and Refugee Cultures bo („Angelo sargo“ draugija, pavasarinin­ Around the World, vol. 1, Overviews and Top­ kai, ateitininkai), kokybiškai ir kiekybiškai ics; vol. 2, Diaspora Communities (v. 1), 2005 išplėtė savo veiklą. J. Ereto darbas su jau­ ed. by Melvin Ember, Carol R. Ember, Ian Skoggard, p. 296. nimu prisidėjo prie Lietuvos visuomenės

70 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos 4 eretas J., Stasys Šalkauskis. 1886–1941, Brook­ Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ lyn, New York, 1960, p. 66. liai, 1972, p. 46. 5 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, 23 skrupskelienė A., Auditorijoje ir už jos, Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ liai, 1972, p. 31–32. liai, 1972, p. 86. 6 Ten pat, p. 32–33. 24 Ten pat, p. 85–106. 7 eretas J., Mažosios tautos ir valstybės: jų reikš- 25 Ten pat. mė Europai, West Bridgford: Šaltinis, [1965]. 26 [Brazaitis J.], Tarp dviejų tėvynių, Didysis jo 8 [Brazaitis J.], Užsklandos žvilgsnis: tarp dvie­ nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, jų tėvynių, Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972, tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. p. 226. J. Ereto bičiuliai, 1972, p. 245, 247. 27 Ten pat, p. 232. 9 Ten pat, p. 248. 28 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, 10 Ten pat, p. 216. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ 11 eretas J., Stasys Šalkauskis. 1886–1941, Bro­ liai, 1972, p. 45. oklyn, N. Y., 1960, p. 64–65. 29 leimonas, Prof. J. Eretas ir jaunimas, Ateitis, 12 Vasiliauskienė A., Juozas Eretas (Joseph 1962, nr. 1, p. 3–4. Ehret) Lietuvoje 1919–1941, Logos, 2002, nr. 23. 30 Prieiga internete: http://etalpykla.lituanisti­ Ten pat, p. 4. kadb.lt/ fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2000~ 31 eretas J., Jaunimo sekretoriaus pareigos, 1367183506826/DS.002.0.01.ARTIC. Jaunimo vadas, 1927, nr. 4–6, p. 2. 13 studento St. Šalkauskio laiškai J. Tumui, 32 [Brazaitis J.], Didysis jo nuotykis. Prof. Mūsų senovė, 1922, nr. 4–5, p. 532. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson (N. J.): 14 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, Prof. J. Ere­to bičiuliai, 1972, p. 219–220. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 33 Vaičiaitis V. Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ 34 skrupskelis K., Ateities draugai: ateitininkų liai, 1972, p. 46. isto­rija (iki 1940 m.), Naujasis židinys-Aidai, 15 Ten pat, p. 27, 29. Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2010, 16 Ten pat, p. 45. p. 403. 35 17 Ten pat, 40–45. Ten pat, p. 403. 36 18 Brazaitis J., Nekapituliuojanti plunksna, labanauskaitė O., Didysis jo nuotykis. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, Paterson Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972, p. 147. liai, 1972, p. 122. 37 Ten pat, p. 148–149, 161. 19 skrupskelienė A., Auditorijoje ir už jos, 38 Ten pat, p. 161–162. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 39 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje liai, 1972, p. 88. Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ 20 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, liai, 1972, p. 45. Di­dysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 40 Vaičaitis V. Lietuvai, Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiu­ 41 [Brazaitis J.], Tarp dviejų tėvynių, Didysis jo liai, 1972, p. 46. nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai, 21 mūsų keliai, Jėga ir grožis, 1923, nr. 1, p. 2. Paterson (N. J.): Prof. J. Ereto bičiuliai, 1972, 22 Šalkauskis S., Didysis gyvenimo nuotykis, p. 194, 197. Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje 42 cituota iš ten pat, p. 232–233.

71 Ilona STRUMICKIENĖ

JUOZAS ERETAS, A REPRESENTATIVE OF THE SWISS DIASPORA: “I CAME TO HELP YOUR HOMELAND DURING ITS TIME OF HARDSHIP”

Summary

This paper discusses one of the most im­ is explained not only as the fulfilment of portant activities of Juozas Eretas (Joseph a promise given to a dying friend (Juozui Ehret): his work with the youths of Lithua­ Ašmys) but also in terms of Swiss migration nia. What prompted this prominent Swiss experiences; while his work with Lithuanian and Lithuanian scholar and public activist youths reflects not only his involvement with to move to Lithuania in the first place? Us­ Lithuanian organizations but a broader in­ ing the recollections of his contemporaries, tellectual and organizational context as well. Eretas’s own texts, and the insights of other researchers, this paper attempts not only to Keywords: Juozas Eretas, Switzerland, Lit­ answer this question but also to cast light huania, Diaspora, Stasys Šalkauskis, youth, on the most important aspects of his activi­ organizations, members of Ateitis federation, ties involving the young people of Lithuania. members of Pavasaris, mission, sport, press, Eretas’s decision to transfer to Lithuania university.

72 Lietuvių migracijos ir diasporos studijos