Malonus Skaitytojau! Jau trečias „Šaltinio" numeris ateina pas Tave gražiais auksiniai- geltonais rūbais pasipuošęs; mūsų „Šaltinis" ėmė eiti tik 8-ių puslapiai kėliau dar padidėjo 8 pusi; šiemet didesnėse šventėse jau rodėsi išeiginiais spalvuoto luotelio rūbais pasirėdęs (20 pus L). Ir pasiryžo nenumesti tų rūbų, jei V tik ,, S altinio" prieteliai ne tik patys bus jam ištikimi, bet-pritrauks ir naujų prietelių. ka, c) Dvasiol vadas kitft. Vincas Paulionh, d) Narys Katalikų Veikimo Centro Sky­ Petrone Matulaitiene, Pamargių k. riai jau Veikia šiose vietose. Kalvarijoje a) Pirminittkas kun. Antinas Keblai- tis, b) Dvasios vadas kun. Adomas Povilaitis, c) Se­ (tęsinys iš Nr. 21). kretorius Kastė Žieniininkaitė, mokytoja, Kalvarija. Miroslave, a) Pirmininkas kun. Juozas Lelešius, Kizlų ROdcJe. a) Pirmininkas ir dv.isios vadas b) Dvasios Vadas kuo. Antanas Vebelifinas, c) Sekre­ kun. Petras Balasevičius, b) Sekretorius Vincas Kaza- torius Karalius Matulevičius, iš Šeimyniškiu k., d) Na­ kevičius, Klevines k., Antanavo v., c) Nhrys Adclfaa rys Antanas Straigis, Pupasodžig k. PdškauskasĮ Kazly Rfid's stotis. Rumbonyse, a) Pirmininkas ir dvasios va^as Krpsnmie,. a> P.rmininkas ir dvasios vadas kun. kun. Juozas D. džpinigaitis, b) Sekretorius Juozas Pr- Povilas Slavėnas, b) Sekretorius Jiibžas Staniuls, Šal- kflnaa, c) Narys Jjozas Morkeliūnas. tininkų k., Krosnos v., c) Narys Kriste Valeatukonyte, / Simne, a) Pirmininkas r dvas os vad. kun. Vin­ G^deliškes k., Krosnos v. cas Šeškevičius, b) Sekretorius Jokūbas Ragauskas, Liubave, a) Pirmininkas ir dva5. vadas kun Sta­ c) Narys Tarnas Vasikauskas, Kavalčiukų k., Simno v. nislovas Rauba, b)'Sekretorius Jonas Vitkauskas, Le± Ūdrijoje, a) Pirmininkas ir dvas. vadas kun. Jur­ dzškių k, Liubavo v., c) Nirys Jinuševičiene, Epide- gis Žemaitis, b) Sękre'orius Vladas Navikas, Dusel- rniu k., L ūbavo v. ninku k., c) Narys Marija Kunciene, Ūdrijos k. Marijampolėje, a) Pirmininkas Povilas Kripa tis, Seinų aps. Juvenato mokytojas, b) Sekre orius Steponas Kairys, pro\izorius, c) Dvasios vadas kun. Adomas Jasenaus- Būdvietyje. a) Pirmininkas ir dvas. vad. kun. kas, d) Narys Elzbieta Račiūniene. Matas Phušinnitis, b) Sekretorius Antanas Senda, Plutiškė e. a) Pirmininkas ir dvasios v. kun, Būdviečio k., c) Narys Oaa Buckiūmene, Strumbagal- Mykolas Ilgiina3, b) Sekretorius Juozas Bražukas, Plu^ včs k. Būdviečio v. tiškėse, c) Narys Magdelena Ltorentiene, Plutiškėse. Kapčiamiestyje, a) Pirmininkas ir dvas. vadas Prienuose, a) Pirmininkas ir dv. vadas kun. Jo­ kun. Pranas Urbanavičius, b) Sekretorius Domininkas nas Vala.tis, b) Sekretorius Kazy3 Balkūnas, „Žiburio" Maciulevičius, c) Narys Antanina Gmtfkofė. - gimn. mokytojas, c) Narys Magdelena Kemežytė, Prie-- Leipalingyje! a) Pirmininkas ir dvas. Vad. kun nai. Antanas Sivickas, b) Sekretorius Antanas Matulevičius Skrlaudžiuose. a) Pirmininkas Simanas Sutkus,. mokytojas, c) Iždininkas Andrius Subačius, Kamanų k. Jūros stotis, b) Sekretorius Andrius Kudirka, Skriau­ Rudaminoje, a) Pirmininkas ir dvasios vad. kun. džiai, c) Dvasus vadas kun. Leonas Seniūnas, d) Na­ Motiejus Brazauskas, b) Sekretorius Juozas Žubiys, rys Teofile Sutkuviene, Jūros stotis. c) Iždiainke Apolonija Juškevičiene. Šeštokuose, a) Pirmininkas ir dvas. vadas kun. Seirijuose, a) Pirmininkas kun. Juozas Grajaus­ Kajetonas Zdančius, b) Sekretorius Antanas Sventickas kas, b) Sekretorius Ksaveras Prūseiaitis, c) Iždininke Delnickuose, c) Narys Veronika Greblikiene. Marija Pi'ičauskienė, Ročkų k. Šunskuose, a) Pirmininkas ir dvas. vadas kun.. Šventežeryje, a) Pirmininkas ir dvas. vadas kun. Vincas Ambraziejus, b) Sekretorius Jonas Vosylius, Juozas Marma,, b) Sekretorius Pranas Alesius, Kirteli- Šunskuose, c) Narys Juozas Šniokaitis, Žvirgždaičių k.,. škės k., c) Iždininkas Katarina Ratkevičaite,~Taikapa- Gižu v, lio k. Veivlerluose. a) Pirmininkas kun Petras Bulvi- Veisiejuose, a) Pirmininkas ir dvas. vad, kun. Čius, b) Dvasios vad. kun. Vaclavas Strazdas, c) Se­ Juozas Katilius, b) Sekretorius Antanas Stabingis, mo­ kretorius Bronius Strazdas, mokytojas, d) Narys Vero­ kytojas, c) Iždininke Oaa Zaleskaitė, mokytoja. nika Marčiulionyte. VILKAVIŠKIO RAJONAS. Višakio Rūdoje, a) Pirmininkas kun. Dominin­ Marijampolės aps. kas Budzeika, b) Dvasios vadas kun. Jurgis Grinius, c) Sekretorius Jonas Palukaitis, Runkiu k., Višakio Rū­ Barbieriškyje. a) Pirmininkas ir dvasios vadas dos valsč. d) Narys M. Puodžiukyniene, Garankščių kun. Juozas Ridaitis, b) Sekretorius Petras Aleškevi­ k., Vis. Rūd. valsč. čius, Pabrasčių k., Barbieriškio v., c) Narys Antanina Galinyte, Putriškiu k., Barbieriškio v. Daukšiuose, a) Pirmininkas ir dvasios vadas kun. Vincas Baltrušaitis, b) Sekretorius Mykolas Žiugžda, Geležinių k., Padovinio valse, c) Narys Katarina Grin- kevičaite, Arhafviškiu k., Padovinio v. Igliaukoje, a) Pirmininkas Pranas Turfita, moky­ tojas, Šiavančiai, b) Sekretorius Jonas Driznius, Igliau­

/ Mūsų prieteliai Amerikoje. Dr. Aleksandras M. Račkus.

Nėra, turbūt, Jungtnėse Amerikos Valstijose tos jų Mėty, 1913 m., toje Kolegijoje už pažymėjimus lietuviu kolonijos, to miestelio, kuriame žmonės ne­ moksle gavo promociją į aukštesnę klasę. Iš apie 600 žinotų bei nepažintų p. Al. tos mokyklos studentų, tik M. Račkaus. keturiems buvo suteikta to­ Bet daktaras A. Rač ji gaibė. 1914 metais bai­ kus yra užsipelnęs didžios gė tą Kolegiją apdovano­ pagarbos ne tik Amerikoje, tas įvairiomis pirmos rūšies bet ir Lietuvoje. Jis gyve­ premijomis ir garbės žy­ na visos Lietuvos gyveni­ mėmis. mu, jos vargai ar džiaugs­ Du semestru klasikos mai yra jo vargai ir džiau- mckinosi Holy Cross Ko­ gsmai.t Kiek galėdamas legijoje, Worcester, Mass. stengiasi savo.tėvyneiį pa­ Nuo 1915 m. ligi dėti moraliniai ir materia­ 1916 m. buvo Sociologijos liai. Pav. mūsų „Šaltinį* Fakulteto studentas Loyo­ remia savo vertingais pra­ los ^"Universitete, Chicago, ktiškos medicinos raštais. 111. Marijony gimnazijai pado­ Po tam du semestru vanojo labai brangius mi­ mokinosi gamtamokslio, neralogijos ir seny pinigų kaipo prirengiamajam kur­ rinkinius. se j Medicinos Fakultetą, Al. M. ĮRačkus gimė Loyolos Universitete. Čekiškės miestelyje Kauno Medicinos Fakulteto apskr. kovo 26 d 1892 m. studentu įrašytas spalio pra­ Toliau pirmuosius mok­ džioje 1917 m. Loyolos slus ėjo Kaune. Universitete ir mokinosi čia Pagrindinius lietuvys­ iki sausio 12 d. 1921 m. tės diegus jam širdin įdėjo Tolimesnį medicinos Tadas Daugirdas ir Jonas mokslą tęsė The Chicago Einoras, air.ogaliečiai. Medical School ir vasario Amerikon atvyko^pa- 1 d. 1922 iri., baigęs me­ vasary, 1912 m. Kaikurį lai­ dicinos kursą tame institu­

ką dirbo dirbtuvėje. te ir t sėkmingai išlaikęs Paklausęs kun. J. J. Jakaičio paraginimo, stropiai kvotimus, gavo diplomą ir mokslo laipsnį M.D. (Doc- mokėsi anglų kai bos j; ir nuvykęs j miestą St. Laurent, tor of Medicine and Surgery). Que. Kanadoje? puikia i išlaikė kvotimus ir rugsėjo 4 Išlaikęs valstybinius kvotimus, kovo pradžioje 1912 m. buvo priimtas St Laurent kolegijon. Po Nau­ gavo pilnas teises gydytojauti. 338 . ŠALTINIS, Nr- 22 Be to, dr. Račkus pasižymi kaipo veikėjas rašy­ Džiaugiasi Amerika tokio kilnaus asmens susi­ tojas. Taip buvo Lietuvos Vyčių Centro raštininkas. laukusi, džiaugiasi ir jo tėvynė Lietuva. Organo. Vyties' pirmasai redaktorius,. Draugo" Duok Dieve, kad visi ilgiau galėtumėm džiaugtis dienraščiu redakcijos narys (1916 m. ) gerais jo darbo vaisiais. Liet. Vyčių Centro Literatinės Komisijos j nary?, dabar eina pareigas Liet. VyčiŲ Centro Iždo Globė­ Tvarkykime karių kapus! jo; buvo. Liet. R. K* Moksleivių Susivienijimo pirmi - pinkas L. R. K. Pilnųjų BĮ ai v. susivienijimo '. Lite rati­ I. Svarbus atsišaukimas! nės Komisijos narys, Am. Liet. R. K. Federacijos}Sek­ Š. m. balandžio m. 13 d. kraito apsaugos mi- retoriato Vedėjas. nisteris paskyrė ko«isiją kariy kapams sutvarkyti. Ko­ Nupiešė vinjetes-antgalvius Amerikos laikraš­ misija žino, kad ir provincijoj irgi yra tokiy komitetų. čiams:. Darbininkui".. Tautos Rytui",. Laisvamanių Todėl ji nuoširdžiai ir prašo jy pranešti: \f kur yra Žiedams",. Moksleiviui" ir t. t. toks komitetas, jo adresas ir kuriais metais įsteigtas, Nupiešė daug karikatūry ir peizažų, kurie tilpo 2) komitety sudėtį, 3) ką jis padarė, 4) kiek jau išlei­ įvairiuose lietuviy ir svetimtaučiy perijodiniuose leidi­ sta pinigy ir kuriuo būdu jie buvo surinkti, 5) kas niuose. dar manoma daryti ir kiek t3S darbas apytikri:] kaš­ Daug svarbių straipsniy yrajpanšęs apie fLietu- tuos, 6) kiek dar yra kasoj likusių pinigy 1927 m. vą ir oatalpinęs įvairiuose angly žurnaluose. gegužės mėn. 15 d., 7) siųsti sutvarkyta ir nesutvar­ Jo pastangomis buvo sutvertas Lietuviy Studen­ kytų kapų fotografijas, 8) manomy statyti paminkly tų Propagandfsty Ratelis, kurs paskleidė virš miliono brėžinius bei jy fotografijas. įvairių p'aksty apie Lietuva tarpe amerikony. Be to komisija prašo ją nuolat informuoti apie Dr. Al. M. Račkus laiko gf«ižia3 prakalbas iš me­ savo darbus bei sumanymus, nes ji tą darbą stengsis dienos srities Amer. lietuvių kolonijoje. koordinuoti visoj Lietuvoj.

1927 m mėn. d. Storasis raudonarmietis šaukia: .Veskite kitą. Nr* Greičiau!* Įeina darbininkas. Aukštas, smaila barzde­ le. Jo rankos didelės ir tvirtos. Jo plati kakta rodo, kad jis yra išmintingas ž;nogus. Apsiavęs jis ilgais rusiškais batais. Borisas Sokolovas. „Darbininkas Jonas Kuzmičovas.* .Taip, a3\ „Šaltkalvis?* „Taip. Pramonės komiteto narys." "K;"P> kaiP tu* biaurybe> d lsii kiršinti ^darbi- įtęsmys iš m. zi). ninkus? Kaip tu drįsti peikti soviety valdžią?" Žiaurus Sniegas ištirpo, bet Maskva buvo vis tokia pat riksmas. Nelauktas ir keistas. Rodos, kad teismo pir- pilka, paniurusi. Purvinos gatvės tuščios ir liūdnos. mininkas tyčia norėjo jj užgauti. „Ko tyli?" Purvinam kieme vis dar stovėjo minia. Sustin- Darbininkas žiūri išpūtęs akis. Nesupranta. Pas- gusi, išsigandusi, tyli. Tylus atsidusimas, nedrąsus kui ima ramiai kalbėti, žodis, neramumas. ^ »Bet drauge..*" „Mama, mama. Eiva namo. Kur tėtė? Jis jau „Koks aš tau draugas?-

senai nuėjo Kur jis? Mama, aš bijau.-. Kūdikis silp- , x. .Atsiprašau, kas tamstai leido taip su manim nu, verksmingu balsu šaukia motiną. elgtis? Tams a taip pat nesenai buvat darbininkas!... „Na na, vaikuti. Neverk. Jis tuojau sugrįš. Nu- ** neleisiu, kad kas nors niekintų mane, darbininkai*

imk u Jis susijaudinęs daužo kumštimi geležinės kėdės at- -Sugrįž? Matai ko ji nori! Ei, brol... Iš penkto kambįA vienas keliis-į raudonai kie.ua/ Cha, cha, cha!". ^ r r n Raudonarmietis garsiai juokiasi. Jo juokas šiur- ' Darbininkas stovėjo nejudėdamas. Išbalęs. Staiga kštus. Jis juokiasi patenkintas savo jėga. pašoko iš vietos ir pagrieDė pirmininką, bet tryi rau- Penktam kambary tylu. Studento lavoną išnešė, donarmiečiai tuojau pagavo ji patj ir tvirtai surišę, Mergaitės nėr. Išėjusią iš galvos, ją nuvežė miesto jksodino kėdėn. Pasodinę, vėl atsitraukė. Storasis gar- ligoninėn. Grindys ppšluotos. Kraujo nėra, tik kažko- šiai nusižiovavo, kios gelsvos dėmės ten... Katinukas miega. Pirmininkas priėjo prie darbininko ir ilgai žiBrė- Nr. 22 ŠA L T I NI S • 339 Komisijos adresas: Katinas. Karo Mokslo Valdy- Tam reikalui š. m. balandžio 13 d. krašto apsau­ ba.\Komisijai kariy kapams tvarkyti. gos ministeris paskyrė komisiją šios sudėties: pirmi­ Visy kity laikraščių prašome fą atsišaukimą ii ninkas—pulkininkas Įeit. Burokas, nariai: vyr, kariuo­ Sispausdinti. menės kapelionas kun. Palubinskas, adm. pulkininkas 2. Jo Ekscelencijai Įeit. Augustauskas ir sekretorius —artilerijos kapitonas Kauno arkivyskupui Metropolitui. Šipelis, Komisijos ncminavimas tai tik pirmieji žygiai. Reikalas, kuriuo kreipiuos į Jūsų Ekscelenciją, Žinoma, kad ir ji viena, be kilų pagalbos—daug ko yra labai svarbus kaip mfisy tautai, taip ir katallky padaryti negalės. Bažnyčia?. Todėl prašau ir Jūay Ekscelencijos šiam reikalui Per kovas del Lietuvos nepriklausomybės žuvo padėti: daug mūšy tautiečiy. Jy garbingi kapai yra išmėtyti 1. paraginti visus metropolijos kunigus padėti tos po vhą liietuvą. Teko matyti juos labai apleistus, o komisijos darbams: —— kai kur nuo jy jau net dingo ir kryžiai. 2. kcd čia pridedamu pavyzdžiu parapijų klebo­ Karžygiai, garbingai atlikę savo darbą ir atida­ nai surinktų žinias ir jas atsiųstų iki š. m. birže'io m. vę Tėvynei savo brangią gyvybę—tapo tautos lyg ir 30 d. komisijai; pamiršti. 3. nustatyti vieną mėty dieną, geriausia bflty lap­ Lietuva seka kultūringų kraštų pėdomis. Jos tą kričio 23 d., kurią visose bažnyčiose būty laikomos reikalą jau sutvarkė labai pavyzdingai, ypač Prancūzija/ šv. Mišios až žuvusius karius ir sakomi tai dienai pri­ "Naujosios valstybės—Latvija, Estija, Čekoslovakija ir taikinti pamokslai. Tas dar arčiau suglausty tuos du Suomija—tą irgi jau pavyzdingai sutvarkė; atsiliko, amžinus pradus—Dievą ir Tėvynę, apie kurių svarbą, deja, tik viena Lietuva. ypač jaunimą auklėjant, dvejoti netenka; Kariuomenės vadovybė pamačius, kad mūšy vi­ 4. visais kariy kapams tvarkyti reikalais gerbia­ suomenė visiškai tą reikalą pamiršo, ryžosi sutvarkyti mieji kunigai tesikieipia šiuo adresu: „Komisija žuvų* karių kapus.

Nu­ Dingęs be Miręs nuo Miręs Miręs nuo Nusi­ Nusken­ Kuo­ Kur pa­ Ar sutvar Pas kautas žinios žaizdų pareigas ligos šovė dęs met laidotas kytas taba eidamas kapas

jo jam į akis, lyg norėdamas išskaityti, ką tas dar ne­ ir štai, kada toki kaip tu, nori mums atsistoti buvo pasakęs. Paskui su begaline neapykanta ėmė skersai kelio, mes—šaudom! jam kalbėti. Lyg vergui, ar tarnui—šaltai. Ir tu, verge, dar drįsti protestuoti? Tu maištinin­ „Aš tave subariau. Taip? Taip reikėjo. Aš tave kas ir del to tu turi mirti. Ir tu mirsi. Mirsi del dar- sumušiau. Taip? Ir tave, ir kitus tokius kaip tu, aš bininky laimės. mušiau visumet! Taip reikia. Tu ir visi kiti darbininkai Išveskite jį. Sušaudyt!* visumet norėjot liaudies valdžios; norėjot, kad bflty Laisvai vertė V. darbininkų valdžia. Tą jūs gavot. Džiaukitės—dabar darbininkai valdo! Bet tu, tu menkas žmogau ėmei norėti laisvės. Jūs—vergai—laisvės! Jus—banda kvai­ ly aviny! Mes jus išgelbėjom iš caro ranky, .o jums Atitaisytinos korektūros klaidos to dar maža? straipsnyje: .Aš nebepriklausomas' ^Šaltinio* 20 Ir jūs ėmėte šaukti gatvėse ir fabrikuose, mies­ ir 21 NN: tuose ir kaimuose, kad mes jus slėgiam. Taip, mes 1. Vistasai j: vis tąsia. jums laisvės neduosim, nes ji jums nereikalinga. Mes 2. Aš buvau nebevergijoje gimęs, kaip mano tė­ jūsų vadai. Mes vedam jus į laimę, o kelias—sunkus. velis augdamas; ty vargy nebemačiau į: kaip mano Del to ne jūs, kvaili avinai, duosit" mums patarimy! tėvelis; augdamas, tą vargą... Argi klausia piemuo savo avį—kur eiti? Argi jis gali 3. Apie visą, ką — visa. (p. 306.) iškęsti, kai kvailas avinas ima su juo ginčytis? Tai­ 4. njuntąs — nejunta*. gi nereikia aviny bandai laisvės. Ji jiems nereikalin­ 5. Sėdi rimtais — rimtas. gai O kadi mes, jūsų vadai, atimam iš josy_ laisvę, 6. Valsčius — valsčiaus. kurią jums buvo davusi kvaila buržuazija, jus imat 7. Kelio nės — kelionės. šaukti! 8. Nevažiuojama, graznai bepaliktas — bepaiikta. Tamsūs žmonės! Kvaili žmonės! Mes nebijom jū­ 9. nusigandę savo sumanumo — sumanymo. sų bruzdėjimy! Mes jus nubausim be jokio pasigailė­ 10. Sodai perabipus, išmislingai kranto tvenkinio jimo, nes mes trokštam jums laimės. Mes galingi, nes — per abipus išmlslingo tvenkinio (p. 307) mes veikiam darbo žmonių vardu! 11. iubos — lubos (p. 308,) O kada mus kaltina, kad mes sugriovėm Rusiją, 12. Visa buvo gražu, išmintinga — išmislinga. kad mes išpiovėm Rusijos inteligentiją, kad mes ap- 13. Organizuokite sau stulpus, miestus — mietus gavom darbininkus, mes atsakom: taip! Mes tai pa­ (reiškia; baslius), (p. 325). darėm del darbininkų laimės. • '1' '<***«• V5** *v r TTT- ^ ^ >* ^ «*^ fr

* 340 .ŠALTINIS" Nr 22 šiųjų ir mirusiyjų karių kapams tvarkyti. Kaunas Ka­ Gerb. Musy Arkivyskupijos Dekanams paveda­ ro Mokslo Valdyba". me turėti rūpesnį, kad ši dispozicija bQtų visur tiks­ Tikimės, kad mūsų šis mažas, bet valstybinės liai įvykdyta. svarbos dalykas, Jūsų Ekscelencijos bus teigiamai iš­ Priedėlis: Komisijos karių kapams tvarkyti rai­ spręstas, ir mes apie tai būsime painformuoti. tas ir pavyzdis, (P&$-) t J* Skvireckas Šia proga reiškiu JŪSŲ Ekscelencijai didelės pa­ Arkivyskupas Metropolitas. garbos žodj. Kaunas, 1927 m. geg. 17 d. Už g. Št. Pulkininkas (pas.) Skorupskis. Komisijos pirmininkas Pulkininkas Įeit. (pas.) Burokas. SVEIKATA BRANGUS TURTAS. Dr. AL M. Račkus, Gydytojas ir Chirurgas 3. Gerb. Kauno Arkivyskupijos kunigijai. 1411 So. 50 th. Avenae, Cicero^ 1LL. Sudarytoji prie Vyriausiojo Štabo Komisija kany Atsitikus nelaimei. kapams tvarkyti turi pavlstą sau garbingą uždavinį (tęsinys iš Nr 15) rūpintis sutvarkyti žuvusiųjų kovose del Lietuvos ne­ ATGAIVINTI skenduolį, pritroškusį nuo g no ar­ priklausomybės mtjsij tautiečiu kady kapus. Tam su­ ba nuo nuodingų dujy, perkūno pritrenktąjį ir 1.1. — manymui, kurs yra tikrai svarbus ir kilnus, pilnai pii paguldyk žmogų kniūpsčią, kairę ranką padėk po tariame ir turime vilties, kad mūšy kunigija pati pa­ kakta, dešinę ranką ištiesk ant žemės, galvą truputį ims jj į širdį, pasistengs kuo plačiausiai supažindinti pakreipk į šoną. Apsižerk ir savo rankom slėk visu su juo katalikiškąją visuomenę ir dės visas pastangas savo kūno sunkumu žmogaus šonkaulius (kaip ant sumanymui pnremti, padedama visu, kuo galės, Ko­ paveikslo Nr. 1); skaityk viens-du-trys ir atleisk (kaip misijos darbams. ant paveikslo No. 2); suskaityk viens-du-trys ir vėl Be to, Komisijai prašant, Mes pavedame, para­ slėk. Daryk taip nuolatos iki žmogus pradės pats kve- pijų klebonams: 1) Sulig Komisijos duotŲ-pavyzdžiu poti. Nenustok vilties, dirbk! Kartais po keletos valan­ surinkti reikalingas žinias ir jas atsiųsti Komisijai I.g, dų tokio sunkaus darbo, žmogui gali gyvybę sugrąžinti. ŠIŲ mėty birželio mėn. 30 dienos. 2) Atlaikyti visose bažnyčiose iškilmingas šv. Mišias de fįequie cum ab- Solutione Litera ir pasakyti iškilnei pritaikintą pa­ mokslą lapkričio 23 dieną (atsiradus svarbioms kliu tims, pama!d3S galima nukelti į kitą dieną), pranešus apie pamaldas tikintiesiems iš sakyklos ir paraginus 1. 2. juos dalyvauti. 3) Visais kariy kapams tvarkyti reika­ AUSIN įlindusį vabalą prigirdyk aliejumi. Ausis lais kreiptis šiuo adresu: Komisija žuvusiŲjy ir miru­ yra švelnutis organas, pačiam krapštyti ausį neapsi­ siyjų karių kapams tvarkyti, Kaunas, Karo Mokslo moka, nes gali pradurti ausies būgnelį ir apkursti. Valdyba. Geriau yra nueiti pas daktarą.

atsirėmęs kelių ir kažko gailiai žiūrėjo į jaunąjį, ku ris pagaliuku maišė ugniakuro žarijas, kuriose kepė „Velnio dauboje." bulvės. .Velnio Dauba" buvo plačiai visiems žinoma ir „Na, Kirvy! ko tu šiandien taip nuleidai nosį? turėjo taip blogą vardą, kad niekas neišdrįso jon įeiti, Ko dūsauji be paliovos, lyg sena žydmergė?" prašne­ o kas ir norėjo prisiartinti, tai matė tokias baiseny­ ko jaunasis: „Ar degtinės pasiilgai? Palauk bent kiek, bes, kad klausantiems net plaukai ant gaivos šiaušės. tuoj atgausi širdį; Plaktukas su Kaltu neužilgo grįš ir Buvo du drąsuoliu, kurie nuėjo į tą daubą, b?t matė atneš." ten tokias baidykles, kad net iš proto išėjo ir tiktai Kirviu vadintas senis nieko neatsakė, tiktai dar šaukė: „Velnias su nagaisl Velnias su nagais!" Nuo labiau susitraukė, dar labiau susiraukė, dar giliau at­ to laiko žmonės ir praminė šitą vietą „Velnio Dauba*. siduso ir įsmeigė į jaunąjį savo akis, kuriose prabliz Buvo tai gili giii dauba tarp dviejy aukštų kal­ go kažkoks gailus, gailus žvilgsnis. nų. Tartum kas kalną perkirto kirviu ir, užmiršęs at­ „Na, ko tyli, lyg lapė tykodama žąsies?" prasi­ gal suglausti, paliko dalis bestovint taip arti viena juokė vėl jaunasis: „Ko į mane žiūri išpėtęs akis?" antros, kad šimtmetiniai medžiai, augdami ant dau Čia senis atsistojo ir, prisiartinęs prie jaunojo, bos skardžių, savo šakomis pasiekdavo viens kitą ir tarė: „Joneli!* padarė skliautą, per kurį negalėjo prasimušti nė vie­ Šį žodį išgirdęs jaunasis pašoko lyg gyvatės nas saulės spindulys. kirstas ir pilnu baimės balsu prašnibždėjo: „Iš kur Tačiau ne visi bijojo šios daubos Ant daubos žinai, kad aš Jonas? Aš ne Jonas! aš Petras! aš esu dugno kūrenosi ugniakuras, o prie jo šildės du žmo­ Titnagas! Ką čia niekus plepi?!" gų: vienas iš jų dar jaunas 19—20 metų vaikinas, „Pasakyk, ar tebegyva tavo motina Morta, tavo gana* gražaus veido, ant kurio tačiau jau buvo plačiu tėvas Andrius?" paklausė senis: „Ar sena r nuo jų bruožu užbrėžta be miego praleistų naktų pluoštas, atsitraukei?" girtuokliavimo ir paleistuvavimo žymės; kitas gi jau „Nutilk, nutilk, jei nori likti gyvas!" prišoka senas, žilais plaukais ir barzda, paniurusio veido ir jaunasis: „nutilk jei nenori kirvio penties paragauti!" vilko akiŲ žmogus. „Joneli!" į nieką neatsižvelgdamas tęsė toliau, Senis sėdėjo ant akmens susikūprinęs, rankomis senis: „pasakyk tiktai, ar jie tebegyvent?"

Ur *-'•

T *, *- . *:< ^ • „ - #i ' , f 1 ^ 4\, •. v*,-*»t**V -r' . >T • f r "C ,«?•»' ~ •? ITCA^- <, .ŠALTINIS" BITEI ĮGILUS, — visupirnia prispausk žiedą ant Nepalytėk žmogaus kūno su nuoga ranka! Visupirma įgiltos vietos ir ištrauk laukan geluonį. Po to užtepk atkonektuok elektros srovę; įei elektros srovės atko- amonijos; o jei amonijos nesiranda, tai uždėk gesinty nektuoti negali, tai užsimauk storas pirštines, arba ap­ kalkių, arba muilo, arba šlapių pelenų, arba sodos, sivyniok rankas su sausu skuduru, po savo kojomis arba svogūnų sunkos. pasidėk sausą medinę lentą, nutverk žmogui už skver­ no ir trauk šalin. Jei nepajėgsi nutraukti žmogaus ša­ ČIAUDĖJIMAS. Jei užpuola didelis čiaudulys, tai lin, tai su mediniu pagaliu pakelk vieną dalį jo kūno kamparavą miltelių įtrauk į nosį. ir pakišk daug skudury arba lentą, paskui pakėlęs' DILGELĖS. Plauk apdilgintas vietas su šarmu kitą kūno dalį su pagaliu pakišk ten lentą ar daug arba su atlešuota amonija. skudury. Kada jo kūną atskirsi nuo Žemės, tąsyk bus DUJOS ir nuodingi gazai. Šulniuose ir požemi­ jau lengva nutraukti jį šalin. Tada gaivink jį tai kaip niuose rūšyse labai tankiai atsiranda nuodingos du­ skenduolį. jos. Žmogus nusileidęs į tokį šulnį ar į rūsį, apsvai­ ĮSIDŪRUS vinimi arba špilka, yra pavojus. Tuo gsta ir užtrokšta. Užtroškusį reik kuo greičiausia išnešti reik švariu peiliuku tą vietą praplauti plačiau, išspaus­ į tyrą orą. Atliuosuok drapanas ir gaivink taip, kaip ti kraują, išplauti alkoholiu. Už 20 minučių žaizdą skenduolį. Potam trink kūną šiltu vandeniu, pakeičiant reik mirkyti karštame vandenyje bent pusvalandį, po šaltu vandeniu. Potam trink gar^tyčiy mostimi. Nelai­ to aprišti švariu lininiu skudurėliu. Jei vinis ar vir­ mingam atsipeikėjus, paguldyk jį į šiltą lovą ir duok balas buvo aprūdijęs, tai verčiau eik pas daktarą, gerti daug šilto vandens. Išplauk gerai ligonio žarnas nes kraujas gali užsinuodinti ir nuo to gali mirti. (enema). • ĮSIPIOVUS ar nusigremdus, pirmiausis reik nu­ GYVATĖS ĮKANDIMAS. Visų pirma smarkiai už- mazgoti karštu vandeniu purvus, po to užpilti karbo- veržk ranką ir koją augščiaus žaizdos. Po to ties įkąs­ liaus, vėliaus reik užpilti snapso su kamparu. Kad žai­ ta vieta su peiliuku praplauk kryžiavai ir išspaudi- zda greičiau užgyty, galima aptepti naminiu balzamu. nėk kraują; arba jei turi sveikus dantis ir gali lengvai Naminis gydantis balzamas darosi šitaip: — Paimk prieitvtai iščiulpk iš žaizdos nuodus ir išspiaujc. Lie­ 4 šaukštui us vaško, 4 šaukštukus nesūdyto sviesto tuvos gyvatės nėra mirtinai nuodingos, tad nesibijok 3 šaukštukas terpentino, ir 3 šaukštukus eglės sakų. ir žmonių išgalvotų pasakų neklausyk. Nuo gyvatės Viską reik ištirpinti ant lengvos ugnelės. Ataušant reik įkandimo žmogus niekad nemiršta, jei neišsigąsta ir gerai maišyti. Šiaip padarytas balzamas yra puikiausia jei daro kaip patarta. gyduolė įvairiausioms žaizdoms, votims ir senoms ELEKTROS SROVĖ jei žmogy pritrenkia, tai „ronoms". gelbėdamas buk atsargus, kad tave taipgi nepritrenkty. (Bus daugiau).

mNumirė abudu pernai!" suniurusiu balsu per del to, kad nemokėjau jo auklėti, per daug lepinau, dantis pratarė jaunasis, o senis, tuos žodžius išgirdęs, nemokinau nieko gero, nepratinau prie darbo! Gel­ nusigręžė šalin ir pradėjo graudžiai verkti. bėk, gelbėk!" „Sakyk, iš kur mane pažįsti? Iš kur pažinai ma­ Visas prakaituotas pašokau iš miego, bet šis no tėvus? Pasakyk, o ne, tai tuojaus pragaran nubur- graudus maldavimas dar tebeskambėjo mano ausyse ir besi!" jau rūsčiai ir skardžiai sušuko jaunasis ir pri­ taip suspaudė man širdį, kad jau nebegalėjau užmigti šokęs prie senio griebė jam už pečiy. ir lig išauštant galvojau, ką reikštų šis sapnas. „Na, tai klausyk, Joneli, ir nesi karščiuok!" liūd­ Štai pažvelgiau į dar bemiegantį tave ir žaibu nai prabilo senis: „Sėsk ir klausyk! Pasisakysiu, kas pašokau iš vietos—pamačiau savo sesers, Mortos, vei­ aš esu, apsakysiu visą savo gyvenimą. dą ir supratau, kad tu esi jos sūnus..." Kaip jau žinai, aš užvakar atėjau šiton daubon, „Tai, tamsta Kirvy, esi mano dėdė Petras?* stai­ kurion niekas nedrįsta įžengti, nes vagys ir žmogžu­ ga sušuko jaunasis. džiai apsirėdę velniais visus nuo jos nubaido, o drą­ „Taip, taip vaikei:! Bet klausyk toliau." suolius ir nugalabyja. Atėjau su Plaktuku ir Kaltu, su Jonelis visas pabalęs, nulenkė galvą, o senis to- kuriais aš pasižįstu jau senai—tais pačiais metais mus liaus tęsė: „Supratau tada, ką sapnas reiškė; supratau, visus kartu išvarė Sibiran už žmogžudystę, bet jiems jog tai pats Dievas davė man grįžti iš katorgos ir pasisekė išbėgti iš katargos pirmaisiais metais, aš gi čia ateiti, kad, kol dar nevėlu, ištraukti tave iš žmog­ prasėdėjau katargoje dvyliką metų ir, tiktai ačiū bol­ žudžiy tarpo. Ko aš nepamąsčiau per tas kelias valan­ ševikams, pasiliuosavęs sugrįžau Lietuvon. Laimei, das, kai tu miegojai?! Prisiminiau visą savo gyveni­ pirmoje smuklėje susitikau su Plaktuku ir Kalta, kurie mą; prisiminiau savo laimingas dienas; paskui kaip atsivedė mane č a, sakydami, kad čia niekas neatras diena iš dienos pradėjau pasileisti, kaip tapau vagimi manei ir galėsiu kartu su jais pasipelnyti, nes žmo­ ir žmogžudžiu, kiek vargo kentėjau ir... pasakiau sau: nės labai išbauginti visko bijo. arba ištrauksiu jį iš šios Plaktuko draugijos, arba pa­ Šią naktį sapnavau tokį sapną: rodos, kad pribė­ darysiu galą ir jam ir sau... go prie manęs tavo motina ir, visa paplūdusi ašaroje, Žinai, esi girdėjęs, kad aš lankiau gimnaziją. išblyškusi, apdriskusi ir apkabinus mane pradėjo grau­ Mano tėvas buvo turtingas ūkininkas, išmintingas, džiu balsu Sau'cti: „Broliukai! broliukai! gelbėk mano trokštąs šviesos žmogus, bet per kietas. Jisai mane sūnelį, gelbėk mano Joneli! neduok jam žūti! ištrauk leido gimnazijon tam, kad bučiau kunigu. Nelaimin­ jį iš žmogžudžiy globos! Metai, kaip aš už ji kenčiu gas! Nepagalvojo, kad kunigavimui reikalingas tikras 342 ŠALTINIS Nr. 22 Tai prisirišimas, kuris daro širdį kietą, išplėšia širdį, Kortomis lošimas. atbukina geriausius jausmus ir veda nelaimėn. Argi Žmogaus gyvenimas —ne žaislas, bet svarbiausls apsireiškimas pasaulyje. įsitraukusiam azartiniam lošėjui ne vis viena, su kuo jis sėda stalan? Argi jis nesusierzina? Argi įkaitę lo­ Tarp mflsy yra giliai įsišaknijus negirtinas pa­ šėjai nesipravardžioja paskutiniais žodžiais? Argi ne­ protys — kortomis lošti, kuris rodosi jau perėjęs j toks prisirišimas lošėjo prie kortų, kaip girtuoklio prie tradiciją. Kortoja seni, suaugę vyrai ir moterys, jau? alkoholio? Prisirišęs lošėjas nebepažįsta, kas tai yra nuoliai ir vaikai, kaip inteligentai, taip ir prasti žmo- tiesos meilė. Skirtumas tarp paprasto lošimo su ap­ neliai. Daugiausiai kortoja žiemos ilgais vakarais ir gaule—nėra jau taip didelis, kaip rodosi šventadieniais, kad smagiau laiką praleidus. Bet ir pa­ Skirtumas tarp nelošiančiojo ir jpratuaio lošėjo vasariui ar vasarai užstojus, ne syki matai pakrūmėj m yra tas pats, kaip tarp abstinento ir girtuoklio, tarp ar net tiesiog piktinančiai ir kapuose, skeliančius kor­ sveiko ir morfinisto arba šiaip ligonio, Visi jie: ir pri­ tas vaikėzus. Kortoj imas laikui praleisti nėra girtinas sirišęs lošėjas ir girtuoklys ir morfinistas turi savyje dalykas del to, kad tas paprotys pas mus užsilikęs iš proto nusilpnėjimo apsireiškimus. Tokiems žmonėms tamsių senovės laikų, kada lietuviai neturėjo spaudos vaistas—darbas ir "būdo lavinimas.* nei jokiy draugijų, tai liuosu laiku jie priprato korto­ mis lošti. Dabar, kada mes turime spaudą, draugijas, Ir ištikryjų, per kortų lošimą daug jaunuolių pra­ dailių rateliy ir t. t., visai neleistinas dalykas brangy žudo savo geriausius, kilniausius idealus, dvasios ir laiką taip neprotingai praleisti. kūno jėgas. Kiek dvarirJnky per korty lošimą dvarus Ir tai būtų dar pusė bėdos kortomis lošti, kad prarado, elgetomis liko ir nevienas nusišovė arba pa­ vien tik smagiau laiką praleidus. Bet dauguma mūšy sikorė. Korty lošėjas negali būti geru sąžiningu dar­ jaunimo ir iš suaugusiųjų vyrų įpratę lošti kortomis iš bininku; nes jis visą naktį kortoje?, fiziniai ir dvasi­ pinigų ir dauguma iš jy praleidžia savo Kruvinai už­ niai nuvargsta, ir į savo darbą žiūri su neapykantą, dirbtus centus. Jeigu jau kortomis lošimas, kad tik pra­ kaip i didžiausį apsunkinimą. Mums žinoma, kur nė­ leidus laiką, nėra naudingas užsiėmimas, tai jau azartinis, ra meilės, ten neįmanoma sąžiningai atlikti darbas; priklausąs nuo laimės, lošimas tikrai yra labai žalingas nenoromis dirbamas darbas neturi jokios vertės. užsiėmimas, kuriam neprivalėty būti vietos Lietuvoje, Pravartu būty visiems azarto lošėjams žinoti, kad nes azartinių lošimų labai liūdnos pasekmės. tarp azartinio lošėjo ir vagio skirtumas labai mažas. Daktaras M. Harvey sako: .Kaip morfinizmas ir Doros atžvilgiu, kaip pirmasis, taip ir antrasis skriau­ girtavimas užnuodija žmogaus kūną, taip prisirišimas džia savo artimą, nesidrovėdamas paimti iš artimo lošti užnuodija sielą. Prisirišimas lošti—didžiausia ne­ veltui pinigus ir kitą turtą. Išlošti pinigai negali būti laimė, nes ji naikina ir energiškiausį būdą! Tai prisi­ malonūs, nes jie neuždirbti, bet iš žmogaus pagrobti rišimas, kuris naikina visa, kas žmoguje yra gera! beveik varu, išnaudojant jo silpnybę.

pašaukimas, o kunigas be pašaukimo tai ne kuni­ pažįstamus, prašydamas pagalbos, bet atsakymo ne­ gas, bet rūsy „činauninkas". gaudavau. Mokinaus labai gerai. Perėjęs penkton klasėn, Aš taip troškau mokslo, taip geidžiau apsišviesti, sugrjžau namo atostogoms. Štai, tėvas man sako: .Pet­ tapti išmintingu, darbščiu žmogumi, kad bemaž kas­ rai! Rudenį važiuok Kaunan seminarijon!* Aš pradėjau nakt sapnuodavau, tai baigiąs universitetą, tai užimąs prašytis tėvo, kad leisty užbaigti gimnaziją, bet tėvas aukštą vietą, daug gero kitiems darąs, daug žinąs, nė žodžio nedavė ištarti: arba seminarijon, arba ber­ daug išmanąs. nauti. Iš niekur negaudamas pagalbos, mačiau, kad ma­ Aš neturėjau palinkimo seminarijon, taigi, nieko no troškimai tai vien svajonė, mano likimas tai vien negavęs iš tėvų, atsisveikinau su Morta — sesute, kuri raštinė, mano draugai „pišoriai", .urėdninkai" ir įbruko man keliolika rublių ir nuvažiavau atgal gim- „žandarai". nazijon, turėdamas vilties, kad man pasiseks gauti Pradėjau gerti taip, kad man atsakė vietą už pamokų ir užsidirbti pinigų mokslui. girtuokliavimą. Basčiaus dar iš vietos į vietą. Pagaliau Nelaimei apsirgau, išgulėjau ligonbuty pustrečio susidėjau su vagimis ir žroogžudžias. mėnesio ir galy gale turėjau palikti gimnaziją, nes Kiek vargo prikentėjau — kas gi beapsakys! Gy- pinigų netekau ir liga sutrukdė mokslą. venau lyg vilkas tarp medžiotojų; ir badavau, ir ša­ Kreipiaus ir šen, ir ten, ieškodamas pašalpos, lau; naktimis, lietui lyjant, žaibams žaibuojant, per- bet niekur nieko nėpešiau ir pamačiau beesąs sveti­ perkūnams trenkiant, vėjams pučiant, per purvyną ar mame mieste ant gatvės, be draugų, be prietelių, be pusnis slankiojau pakluonėmis, ieškodamas ką pavo­ skatiko kišeniuje, alkanas ir apdriskęs. gus, drebėdamas kiekvieno sušlamėjimo, kiekvieno Pusgyvis nuėjau pėsčias narna, bet tėvas išvarė Šunes sulojimo; dieną gi tai slapsčiausi po šitokias lyg šunj, iškeikdamas ir išsižadėdamas manęs, kam daubas, tai pas žydą ant aukšto užlipęs, tai kokiame nėjau į kunigus. Motutė slapta pasivijus mane už kai­ nrve, lyg gyvatė laužuose. mo įdėjo trejetą dešimčių rublių, peržegnojo ir ašaro­ O kiek keiksmy su savo sėbrais! Kiek barnių se paplūdusi atsisveikino. ir peštynių! Koksai girtuokliavimas ir paleistuvavimas! Gavau raštininko vietą su 15 rubliy algos mė­ Būdavo, išsiblaivai ir štai stovi akyse motina su nesiui. Pradėjau rašinėti pas turtinguosius gimines ir kryžiaus ženklu; suspaudžia širdį — rodos, plyšta rN. 22 . SA L T I Ni S " 343 Labiausiai turi boti smerkiami azarto lošėjai — bet ginąs socialistinės Koperacijos B viy Sąjungos ne­ inteligentai, nes jie savo blogais pavyzdžiais tvirkina šališkumą. Šiauliškė .Kultūros" B vė taip pat išleidusi liaudį, ir patys doros atžvilgiu bankrut oja. keletą koperatinių brošiūrėlių, kurios, gaila, nebuvo Be to, kiek lošėjas veltui išaikvoja brangaus laisvos nuo socializmo tendencijos, irgi užmigo, tur­ laiko, geriausia jėgy. Kas veltui aikvoja jėgas ir laiką būt išskaičiavo, kad verčiau leisti laisvamaniškus ka- kortodamas, tas niekados nieko gero nesulauks, klimps tekizmus, o ne koperatine literatūrą. vis gilyn j vargą ir skurdą. Todėl Dionizas Trimakas, 0. S. Centralinio Ban­ Azartinis lošimas didžiausia ir sunkiausia liga ko valdytojas, parašydamas .Kredito koperacijos už­ mūšy visuomeninio gyvenimo. Kiekvieno doro piliečio davinius", praskynė pirmiuosius žingsnius kredito ko­ pareiga yra kovoti su azartiniais lošimais. peracijos literatūros ugdyme. O 0, S Centralinis Ban­ /g/i. Lapienis. kas, šią knygą išleisdamas, galutinai pabrėžė, kad jam svarbiausias tikslas, tai visokeriopas koperacijos kėli­ mas. Koperacijos keliais Šios knygos autorius savo leidiny gana plačiai supažindina su kredito koperacija ir visais jos darbais. „Kredito koperacijos uždaviniai". Čia skaitytojas ras daug tikrai praktiškų nurodymų, kaip geriau sm. kred. bankų operacijas pravesti, kaip Parašė Dionizas Trimakas. 0. S. Centralinio išbristi iš įvairiy nepasisekimy ir t. t. Gale knygos dar Banko leidinys 2 Nr.-108 p. K. 4 lit. Kredito kopera­ plačiai ir nuosakiai nubrėžiami sm. kred. banky san­ cija taip labai išsiplėtosi, apipynusi visą Lietuvą išti­ tykiai su Žemės Banku ir 0. S. Centraliniu Banku. su smulkaus kredito bankų (draugijg) tinklu, be ata­ Išspausdintos ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis iš­ tinkamos literatūros, kuri geriau supažintų žmones su ieškomos iš skolininky paskolos, kaip apselti su vek­ kredito koperacija ir jos darbais, tiesiog nesuprantama. seliais, kaip tvarkyti tarpininkavimo operacijas ir daug Niekam neabejotina, kad tinkamai neepšvietuš kredi­ kitų kredito koperatyvų vedėjams ir jų nariams būti­ to koperatyvy nariy, šie koperatyvai netrukus pradės nai žinotinų dalyky. silpnėti ir irti. Koperatiškai gi apšviesti narius, tegali Tai tikras kredito koperacijos vadovėlis, kuris ne ma vien koperatine literatūra. Deja, jos me? kaip tik tik skaitytinas, bet ir gerai įsidėmėtinas tiems, kurie visų mažiausiai ir turime. Ypač nuskriausta kredito mano dirbti kredito koperacijos srity arba kitus pa koperacija, kurios srities literatūros iki š'ol beveik ne­ mokyti. buvo. Koperacijos Bendrovių Sąjunga, kadaise nema­ Tenka pasidžiaugti šiuo Dionizo Trimako žygiu žai rūpinosi, vartotojų koperacija apibudinančios, lite­ ir linkėti, kad jis ateity dar daugiau savo pasišventi­ ratūros, šiandie, matyt, per daug įsivėlusi j socializmą, mu nudirbty kredito koperacijos, o kartu visos tautos visai užmigo. Taip galima manyti dar del to, kad pas­ labui. Petras Slunskis. kutinis jy leidinys jau nebe grynai koperatiškas buvo, Kaunas, 192/ m. gegužes 12 d.

ir vėl pili degtinę geiklėn, kad tiktai užliejus sąžinės skriaudas ir tapsi žmogumi; ir duonos turėsi, ir są­ balsą. žinė bus laisva, ir žmoniy nebijosi, ir mirti bus ra­ Keletą kartų vos gyvas išlikau, sugavus mane miau. Bėk Joneli!* čia senis puolė ant kelių, .bėk vagiant. Ant visų, ir ant paties Dievo, jpykau taip, tavo nabašninkų tėveli y vardan! Bėk, gailėdamas pats kad tapau piktesnis už žvėrį! Pradėjau plėšti žmones. savęs! Bėk, žiūrėdamas j mane, kurį visi praminė Už skatiką atimdavau gyvybę. kraugeriu Kirviu!* Ir štai mane sugavo* nuteisė ir išvežė i katargą *Kur aš bėgsiu, kad neturiu nė skatiko?!" —tą žemės pragarą. Ko tenai nepergyvenau: šiurpas „Še vaikeli!11 pašoko čia senis, ardydamas rudi­ ima atsiminusi nės pamušalą: „tai du šimtai rubliy! Tiesa* jie yra Šįryt, tave pamačius* aš iš naujo pergyvenau tą vogti, bet atidirbęs atiduosi bažnyčiai ar pavargėliams. visą. Jaučiu kad man nebeilgai kentėti reikės, Toksai Še imk ir bėk tuojaus, kol Plaktukas su Kaltu nesu nežmoniškas gyvenimas, kokj aš gyvenau, negali il­ grįžo! Bėk vaikeli!' gai tęstis — džiova skubiai jau veda giltinę, kurios .Ką* dėdė* veiksi?" paklausė Jonas, nenoromis kirtį aš jau jaučiu arti. Turiu tiktai 45 metus, o išro- imdamas pinigus. dau mažiausiai 70 metų senis. „Manim nesirūpink* vaikeli! Aš šjryt apgalvojau Viakelil nėra žmogaus nelaimingesnio už vagi visą. Negaliu toliau nešti to pragariško jungo, kursai ir žmogžudį! Taigi* Joneli* kol dar nežuvęs* bėk iš kankirą mano sielą! Eisiu pas kunigą, atliksiu išpa- č»a! Bėk kuo greičiausiai, nes paskui bus pervėluf* ž'ntj, o paskiau nueisiu policijon ir pasiduosiu—teda­ „O kurgi aš pasidėsiu?! Namus pragėriau, gimi­ rai su manimi, ką nori—ilgiau taip gyventi negaliu— nes apvogiau... ir tie nebepriims bernautų!* geriau kilpon lysti! Eik* vaikeli! Eik! Aš palydėsiu „Bėk nors Amerikon!* tave bent kiek! Eime!" „O ką aš ten veiksiu?!— Nieko nemoku: motina Čia abudu prisiglaudė apsikabino, nuoširdžiai su tėveliu lepino* lepino, nekokio darbo neišmokino apsiverkė, pasibučiavo ir valandėlę pastovėję, greitu pripratau tinginiauti* tai ar badu dvėstų ten valiuosiu?11 žingsniu nužingsniavo sau žinomais takais per daubą. „Joneli, esi sveikas* stipras* tai ir darbo gausi* Ir iŠ kažin kur prasimušė skaistus spindulėlis Tiesa* iš pradžių bus sunku prisispirti prie darbo, pro medžiy skliautus ir lydėjo juos* lyg tartum Švies* bet pamažu priprasi, užsidirbsi pinigo* sugrąžins damas kelią amžinąja šviesa.,. Snaudalts. ŠALTINIS* Nr. 22

,Ten gera, kur mus nėra". Tai skardis vaizdas iš Brazilijos, kur tiek mūsų žmonių iškeliavo ir keliauja tarsi kokios ligos pristoti. Brazilijoj nėra mūsų atstovybės, nei seniau apsigyvenusių lietuvių in­ teligentų, kurie užtartų išnaudojamus, rankpelnius lietuvius, nemokančius vietinės ispanų kalbos, dirban­ čius pusbadžiu nesveikose sąlygose. Labai retai pavyksta kam prasimušti ir žmogiškai gyventi. Neva­ žiuokite į Braziliją, jei negausite iš nuvažlavzsiiyų pikvletlnų, arba jei mūsų Valdžia neužtikrins, kad ten nežūsite.

~ •** w •^"•*S*-*s V ~\* -t — s ^ «— *J"*S •^t N. nos dvasia. Gerai jeigu tėvai iš širdies gilumos yra MOKYKLA ir ŠEIMYNA. religingi, dori žmonės. Tada vaikas savaime irgi taps •r- /-s^. r\s* s* • religingas, doras. Bet didelė nelaimė, jeigu tėvai tik 7. Mačernis. ant žodžių dedasi religingais, dorais žmonėmis, tikru­ moj gi žiuri tik kaip pralobti nors kartais ir su kito Tėvai, motinos, saugokitės! skriauda, lengva širdžia pameluoja, nesimeldžia, del menku priežasčių praleidžia šventadienio pamaldas, (tęsinys iš Nr. 21). per pamokslą pypkioja pašventory, o kartais net pa­ .Šaltinio" 20 Nr. pridėjome spausdinti p. Juozo šiepia Bažnyčią, kunigus, ar šiaip netikusiai atsiliepia Mačernio svarbių raštų eilę. Norėtume, kad mūsų laik­ apie religiją. Tokie tėvai gal dar patys save apgaudi­ raščio skaitytojai atidžiai sektų dėstomas čia mintis, nes jų autorius ne tik yra ėjęs užsieniuose aukštųjų auklė­ nėti, kad jie esą geri katalikai, mažo gi vaiko jaut­ jimo mokslų teoriją, bet ir praktikoj taikęs ją būdamas rios sielos jie neapgaus. Ir rte vienas tėvas, kurs skun­ saro vaikų tėvas ir mokytojas. džiasi del savo blogų vaikų, turėty pirmiau pažiūrėti, Be to, jis yra draugijų organizatorius ir didelis savo ar ne jis savo, gal iš pažiūros ir ne labai blogu, elgi­ krašto mylėtojas, susipažinęs su mūsų gyvenimo sąly­ mosi davė jautriam vaikui blogą pavyzdį. Kaip mflsų gomis bei aplinkybėmis ir giliai susirūpinęs mūsų jau­ laikais pradeda nykti bendra šeimynų malda, kaip vis nimo ir tautos ateitimi. Red. labiau mūsų žmonės meta krikščionišką pasisveikini­ 2. Tėvu įtaka į vilkus. mo būdą, kaip nutilsta po niūsų kaimus šventos gies­ Tad kodėl t virkšta mūšy jaunimas? Kad atsakius mės, o vietoje jų girdisi nepadorios dainuškos, Šiau­ j šitą klausimą pasižiūrėkime, ktip gyvena mūsų vai* rios kalbos, matant, kaip suaugusių gyvenimas pago- kai. Mažiukai jie ištisomis dienomis bėginėja ir žai­ nėja—ar reikia stebėtis, kad gyvas jaunimas dar smar­ džia. Pirktų žaislų jiems nereikia: jie susiranda kokį kiau pagonėja, tiesiog gyvulėja? Grįžkime mes suau­ numestą nebereikalingą daiktą ir jo pagalba pamėg­ gę prie krikščioniško gyvenimo, o tada ir jaunimas, džioja suaugusių darbus. Ką tik daro tėvas, motina, tą kflrs visados pamėgdžioja suaugusiuosius, vėl pasida­ tuoj pamėgdžioja ir vaikas: tėvas joja ant arklio, vai­ rys geras. Bet pasidarykime tikrais krikščionimis, nes kas—ant lazdutės, motina melžia karvę, vaikas mel­ nebūdamas tikrai tokiu, jautraus jaunimo neapgausi. žia kalvaratą ar katę ir t. t. Kaip kalba tėvai, taip iš­ Kad dabar pas mus yra daug puskatalikių, tai mato­ moksta ir vaikai; kokio jie yra būdo, tokio ir vaikai: me iš balsavimo rezultatų: j paskutinįjį Seimą daug^ obuolys nuo obelies netoli tekrinta. Maži vaikai rodo­ žmonių, laikančių save katalikais, padavė balsusjjuž si mažai teturi proto, mažai ką tegali papasakoti, ta­ socialistus, valstiečius liaudininkus. Kaip mes pava­ čiau tai ne visai tiesa. Mažas vaikas mažai teturi žo­ dintume lietuvį, kurs savo balsą atiduotų už žydą ar dinio proto, bet užtat jis turi daug nujautimo, to, ką lenką? Be abejo toksai žmogus, kaipo lietuvis, būtu mokslininkai vadina intuicija. Dėka tam nujautimui Išgama. O kaip reikia pavadinti kataliką, kurs balsuo­ vaikas tuoj, tarsi, ir perpranta, kas yra jo tėvas, moti­ ja už bedievius? Aišku, jog ir jis, kaipo katalikas, yra na ir kaip reikia prie jų prisitaikinti, kad jiems (ti­ išgama. Save jis gali apgaudinėti, be£jautrūs vaikai kus. Dėka tai galiai, vaikai iš mažens persiima šeimy­ aiškiai mato, jog tokiam tėvui žadėtas kokiu litu su- •

Nr. 22 .ŠALTINIS- 345 mažinti mokesnis yra brangesnis už Kristų. Kol busite Mokytojų sanatorija Palangoje. tokiais, kol litas—kitas bus jums brangesnis už krikš­ Liet. Katalikų Mokytojy Sąjungos Centro Valdy­ čionybę, tol nesistebėkite, kad vaikai juoksis iš JŪSŲ ba šį pavasarį išnuomojo Palangoje gražią vilą „Da­ bažnyčos lankymo ar išpažinties ėjimo. Tokių ttvų nutę". Joje patalpa skiriama pirmoje eilėje savo są­ vaikai turi subedievėti, turi ištvirkti ir sugyvulėti, o jungos nariams, esant gi vietos ir nenariams. Vila paskui, žinoma, Jokšai sūnus, kaip kumelys, spirs sa­ „Danutė" yra kurhauzo sode pačiame Palangos centre. vo tėvui ar motinai. Sezono pradžia numatoma apie birželio 10 die­ Tat norėdami turėti geresniy vaikų, pasirūpinki­ ną (tiksliai paskelbsime vėliau). Išlaikymas: kambarys, me juos mokinti savo pavyzdžių. pusryčiai, pietūs, vakarienė ir patarnavimas vienam asmeniui kainuos: sąjungos nariams nuo 6 iki 7 lity parai, nenariams nuo 7 iki 8 Vs it. Valančiaus Liaudies Universiteto Vilkaviškio Pedagoginiai ir lietuvių kalbos kursai. Skyriaus atidarymas, Šią vasarą, atostogų metu, Liet. Kataliky Moky­ Valančiaus Liaudies Universiteto—žymiausios da tojų S-gos Centro Valdyba rengia Palangoje karšus; bartiniu laiku visuomenės švietimo įstaigos veikimas 1) Paruošt mokytojus egzaminams iš pedagoginiŲ da­ plečiasi visoj Lietuvoj dideliu greitumu. Jai sveikinti­ lykų keturių seminarijos kuršy programa; numatoma nas reiškinys mūsų krašto kultūrėjime. ir tikybos metotlika. 2) Paruošti taip pat iš lietuvių Gegužės mėn. 8 d. kino „Palas" salėj įvyko kalbos bei literatūros dvieJŲ seminarijos kuršy progra­ Vilkaviškio skyriaus atidarymo iškilmės, kuriose daly­ ma. Kursams išlaikyti tikimasi gauti iš švietimo mi­ vavo abu Vilkaviškio vyskupai J. Eksc. A. Karosas ir nisterijos pašalpos. J. E. M. Reinys, vietos dvasiškija, daug rinktinės in­ Tikybos dėstymui manomyjy ruošti Palangoje teligentijos ir apie 700 kataliky visuomenės. kuršy klausimas, sąryšy su kai kuriomis aplinkybėmis, Iškilmes gražia kalba pradeda šio universiteto dar galutinai neišspręstas. Centro Valdyba. iniciatorius ir laikinas vedėjas kun. A. Steponaitis. Iš­ Liet. kalbos kursų reikalu. kilmėms ypatingos reikšmės pridavė Eksc. vyskupo Reinio pirmininkavimas. Pranešame, kad Liet. Katal. Mokytojų Lektoriais sfltikojbflti šie asmens: J. Eksc. vys­ S-gos Marijampolė? skyrius, leidtiš Švietimo kupas Reinys, apskr. Viršininkas A. Kubilius, ,Žibu- Ministerijai, rengia mokytojams nemokamus kur­ rio"|gimnazijos direkt. A. Juška, minėtos "gimnazijos sus, kurie pradės [veikti liepos 1 d. 9 vai. ryto mokytojai: kun. Juraitis, K. Olšauskas, V. Žakavičius, Marijonų gimn. rūmuose ir baigsis rugp. 14 d. dr. Kudirka ir kun. Gutauskas, gdr. A. Babelis ir kun. Gronis. Klausytojais kviečiami visi lietuviai katalikai, Lektoriai:,'R. J.*Gimn. Dir. pJA. Daniliauskas, ypač jaunimas, kuriems rūpi šviestis ir apsišvietus Mokyt. Seminar. Dir. P. Dambrauskas, lietuvių kelti Lietuvos gerovė. kalbos bei liter. mokytojai: kun. A. Dailidė, p. Didelis pritarimas universitetui buvo matyt ir iš M. Miškinis, ir kun. A. Petrauskas. gausingo sveikinusia skaičiaus. J. Eksc. vyskupas Rei­ Užsiregistruoti kursuosna adresu: Marijonų nys Vilkaviškio vyskupo Karoso ir savo vardu, apsk. gimnazija, L. K M. S. Viršininkas p. A. Kubilius valdžios vardu, p. A. Juška .Žiburio* gimn. mokytoju ir mokiniy vardu, „Pavasa­ L K. M. S-gos Marijampolės Skyr. Valdyba. rio- kuop. ir Š-litf VIII Rinktinės—p. R. Olšauskas, Uk. S-gos Kredito Banko—p. M. Dabrila, Tautininkų sky­ ŪKININKAMS ŽINIOS riaus—p. Bulvičius, Darbo Fed-jos— p. Kaminskas, Okininky dr-jos, ateitininke ir skautų atstovai. „Pieno Ūkis", mėnesinis Lietuvos pieno perdir­ Toliau Lietuvos Universiteto prof. b-ras K. Pak­ bimo b-vių sąjungos laikraštis, Knygelės formato, štas laikė įdomią paskaitą temoj .Katalikę indėlis pa­ 32 puslap. s\ saulio kulturon.* Paskaitoje gerb. prelegentas vaizdin­ Mūsų ūkininkai pradeda jau įdomautis pieno gai įrodė Katalikų Bažnyčios ir žmonių pasidarbavi­ ūkiu. Tik tam trūksta žiniy ir patyrimo. Šis laikraštis mą pasaulio kultūros pažangai ir atrėmė daug katali­ stengiasi padėti ūkininkams pieno ūkių vedimo srityje kybei daromų užmetimy. Paskaitos žmonės išklausė Šiame Nr. rašoma apie pieno perdirbimo bendrovių su didžiausiu pasigėrėjimu ir, gausingiems ploji­ steigimą, pieninės įrengimą, pieno pristatymą į pieni­ mams aidėjant, iškilmės gražiai pasibaigė. nes. Aiškinama, kaip pagerinti sviestas išvežimui j Reikia tik pasidžiaugti šio Valančiaus Liaudies užsienį, kaip laikyti karves vasaros metu, kiauliy lai­ Universiteto plačiais užsimojimais ir palinkėti sėkmin­ kymas pieno ūkyje. Gale paduota sviesto kainos už­ go žmonių švietimo darbo. Karuža. sieniuose ir kit. Patartina ūkininkams šis naudingas laikraštis užsisakyti, ypač, kad nedaug ir kainuoji: tik 5 lit. metams. 346 „S ALTINIS" Nr. 22 naujienos katalikams

Katalikybės platlnlaiasis Amerikoje. 1925 m. Pasauliečiams vizitatoriams teleidžiama daryti tik pa- Jungtinėse Valstybėse buvo 18.654.028 katalikai, 4 kar­ dagoginių — didaktinių nurodymu. Mokiniai privalo dinolai, 17 arkivyskupų, 101 vyskupas, 23.697 kunigai, lankyti: 1) bendras sekmadieniu bei šventadienių pa­ 120 seminarijų, {domu Žinoti, ar daug yra atsivertėly maldas ir pamoVslą, b) pamalda?, kuriomis pradeda­ tarpe šių 18 l/2 bilijono katalikų. 1893 m. Jungtinėse mi ir baigiami mokslo metai, c) bendras metines tri­ Amerikos Valstybėse skaitoma 700.000 atsivertėlių ar­ jų dienu rekolekcijas, d) tris kart metuose eiti išpa­ ba jų pasekėjų. Prieš Čikagos misijų kongresą 1909 m. žinties ir prie bendros šv. Komunijos, e) dalyvauti buvo žinoma, kad 1906 m. j katalikų Bažnyčią buvo bendroje maldoje prieš ir po pamokų. Toliau įsaky­ priimta daugiau 25.000 atsivertėlių. Žiniomis iš 81 me nurodoma, kad katechetai turi but ne vien tiky­ vyskupijos 1917 m. buvo 40.000 atsivertėliu, 1920 m. bos mokytojais, bet ir jų sielų ganytojais mokyklos veik tiek pat 73-jose vyskupijose (vho yra 101 vys­ gyvenimo ribose fr kad jie turi prižiūrėti dorovinį kupija); todėl 1920 m. galima skaityti mažiausia 55.000, mokinių auklėjimą ir dalyvauti visose auklėjamose o gal net 60.000 atsivertėliu. Dabar galima skaityti mokinių konferencijose. kasmet vidutiniai po 80.000 atshertimu. Nuo 1893 m. Iš slovakų katalikų gyvenimo. Slovakijos ka­ j katalikų Bažnyčią priimta apie 2.200.000 atsivertėliy. likai vengrai, kuriu skaičius siekia nuo 300.000 iki Jei ats minsime, kad nuo 1821 ligi 1919 m. į Ameri­ 350.000, stengiasi įkurti prie šv. Sosto savo vyskupi­ ką įmigravo 33 milijonai žmonių, kurių mažiausia 25 ją. Šita mintis ir pastangos kilo juose del to, kad milijonai buvo katalikai, tai teks stebėtis, kodėl tiek jiems gresia del susidėjusiu politiniu santykių ir tam maža katalikų Amerikoje. Taip, labai daug Bažnyčia tikro spaudimo ištautėjimo pavojus, apimąs ir Bažny­ nustojo* tikinčiųjų; vieni JŲ tapo laisvamaniais, kiti čios sritį. Tuo tarpu vengrų katalikų kunigu, moky­ protestantais. Šios nelemtos vystymosi eigos priežastis tojų skaičius toli gražu nepakankamas. Šiam judėji­ gludi tame, kad išeiviai neturi tinkamos savo dvasiš- mui vadovauja krikščionių socialų partijos pirminin­ kijos, antra — be galo dideli žemių plotai, kuriuose kas Dr. Gezą Sztillč. Jis mano, kad jei popiežius del miestai statomi sparčiau kaip bažnyčios ir kunigy tikėjimo reikalų duoda savus vyskupus geltonąja! ir darbas sutinka ypatingų sunkenybig; galop atvykusieji juodajai rasei, tii ir Čekoslov akijos~katal' kai vengrai Amerikon nemoka anglų kalbos ir visoms tautybėms turi teisės to paties reikalauti. pasiruošusių kunigų yra labai maža. Iš vengrų katalikų gyvenimo. Savaitė prieš Apie popiežiaus Pijaus šventuoju pripažinimo Verbų sekmadienį Budapešte buvo laikomos benedik­ bylą rašo balandžio 14 d. „Osservatore Romano". Jis tinų, clstersu ir pasaulinių kunigų rekolekcijos polici- sako, kad jau baigiamos rinkti žinios Treviso mies­ cijos karininkams ir kareiviams. Verbų sekmadienį tely apie Dievo tarno Juozapo Sarto, vėliau tapusio 150 policijos karininku ir 1550 polfchtų priėmė šv. popiežiumi Pijumi X, šventumo žymės. Šventuoju Komuniją—Svarstant šių (1927) m. Budapešto miesto pripažinimas, matome, nėra pripuolamas darbas. Po- biudžetą, įnešta daugely vietų pataisų, padidinant piežisus Pijaus X byla jau pradėta 1923 m. 10 rug. kaikuriems reikalams skiriamas lėšas. Finansų komi­ sėjo; viso padaryta tuo reikalu 129 posėdžiai. Bylą sija priėmė pasiūlymą padidinti bažnyčių statymui sudaro 1752 puslapiai protokolų su 305 priedais. Joje skiriamas lėšas nuo 400.000 pengč iki 800.000 pengč, dalyvauja 58 liudininkai iš tu vietų, kame Juozapas Budapešte šiuo laiku ruošiama statyti 16 katalikų Sarto yra gyvenę0. Baigiant procesą Greviso dailinin­ bažnyčių, todėl ir lėšos tam tikslui padidintos dvigu­ kas profesorius Apoilonio padovanojo m'estui popie­ bai. Be to, finansų komisija sutiko paskirti 40.000 žiaus Pijaus X paveikslą. Paveiksle, aliejiniais dažais pengč jėzuitu rekolekcijų rūmams statyti ir 14.000 paišytame, popiežius Pijus vaizduojamas kaipo Salza- pengč didžiuliam vidurmiesčio parapijos varpui. no klebonas, išvykstąs iš savo parapijos; paveikslo Pagijimai Llurde. 1926 m. „Osservatore Roma­ dugne (fone) skrenda angelai, kurie rankose neša po­ no* 1927 m. balandžio 21 d. praneša, kad Liurdo piežiaus tiarą, gydytojų sąjunga, nuodugniai ištyrus ir ilgokai laukus, Tikyba Ir mokykla Lenkijoje. Lenkų švietimo galop pripažino 20 pagijimų tikrais stebuklais. Pagi ministeris, remdamasis 120-ju konkordato su Vatika­ jusiųjų skaičiuje dvylika buvo ypač sunkių ligoniu, nu straipsniu, išleido įsakymą, liečiantį katalikų tiky­ pav. vienas anglas, sunkiai karo metu sužeistas. — bos mokymą lenku mokyklose. Tenai skelbiama, kad Londone - Wimbledone nesenai vienas protestantas katalikų tikybos pamokos yra privalomos visą moky­ skaitė' paskaitą apie Liurdą ir stengėsi įrodinėti kad klų kataliku mokiniams. Visi katalikų tikybos vadovė* visi tos Maloniu vietos atsitikimai esą grynas prasi­ liai be švietimo ministerio aprobatos turi turėti ir manymas. Paskaitai pasibaigus žodžio paprašė ten bu­ vyskupo aprobatą. Tikybos pamokų lankymas pave­ vęs vienas anglų jėzuitas. Jis atrėmė iškeltąjį kaltini­ damas vyskupui arba jo paskirtam kunigui vizitatoriui; mą ir, remdamasis 100 gydytoju tvirtinimais, gydyto- - , • - ..

4-** *' V r + - »-

T Nr. 22 ŠALTINIS* 347 jų, kurie patys pernykščiais metais aplankė Llurdą, Visa galingoji Ateitininkų organizacija sudaro įrodinėjo, kad daugelis pagTjlmŲJKišaiSkinti-j negalima tris laipsnius: 1) ateitininkai moksleiviai, 2) ateitinin­ jokiomis natūraliomis medicinos mokslo priemonėmis. kai studentai ir 3) ateitininkai sendraugiai. Atsitiktinai salėje buvo vienas gydytojų, Dr. Jof. Jeigu Tavo, malonus skaitytojau, geras sūnus Sherry, kuris paaiškino, kad jis ypač rūpestingai išty­ ar duUė mokosi dar gimnazijoj, tai jis yra ateitinin­ ręs du pagijimu, būtent Caries spinalis (nugarkaulio kas moksleivis, jeigu jau Universitete, tai ateitininkas išgijimas) ir Tumor fibrosus (rišamųjų audinių užde­ studentas, o jeigu Tavo paūgėjęs vaikas yra baigęs au­ gimą); abiejais atvejais šių ligonių pagijimas žmogiš­ kštąją mokyklą, tai jis.yra sendraugis ateitininkas. kos gudrybės priemonėmis nebuvo įmanomas, tuo Reikia pažymėti, kad jau mflsy valstybės, tautos, vi­ tarpu abu ligoniu staiga visiškai pasveiko. Dr. Sherry suomeninio, politinio ir ekonominio gyvenimo prieša­ Liurdo apgynimo kalba protestantų susirinkime padarė kyj yra šlovėje ateitininkai sendraugiai. Jie mokėjo nepaprasto įspūdžio. ir įstengė silpną Lietuvos valstybės laivą audringose šėlstančiose jurose valdyti. Už tai Lietuvos istorija Sovietų Rusijos kova prieš tikybą. Rusų vy­ tars jiems nuoširdų ačifl. ir mflsy kovose už Neprik­ riausybė uždarė gražiausią Leningrado šv. Izaoko ka­ lausomybę ateitininkai buvo pirmieji. tedrą ir uždraudė laikyti pamaldas. Bažnyčia norima paversti muzejumi, nes jų manymu, „Didžiausia Le­ Tiek daug jau yra ateitininky nudirbta tik per ningrado katedra turinti tarnauti kultūriniams Sovie­ 10 gyvenimo metų. Š. m. gegužės mėn. 5 d suėjo te Respublikos tikslams". Minsko pravoslavų katedrą lygiai penkeri metai, kaip mfls; Universitete įsisteigė pagrobė „Gyvosios Bažnyčios" pasekėjai. Vieną kartą, stud. Ateitininkų Draugovė, Šį draugovė beveik turi tos „Bažnyčios- (suprask Gyvosios) dvasiškiui laikant tiek amžiaus, kaip pats Lietuvos Universitetas. Kau­ pamaldas, kilo kova tarp pravoslavų ir „Gyvosios no stud. ateitininkai iškilmingai savo 5 metų jubilė- Bažnyčios* pasekėjų. „Gyvosios Bažnyčios" neva- jų minėjo sekmadienį, gegužės mėn. 8 d. kunigai vos su dideliu vargu iš jniršusios žmonių Šiandien Kauno Draugovė skaito savo narius minios praspruko. Kai rusų vyriausybė taip uždari­ šimtais. Tai geresniam vispusiniam ateities darbui ren- nėja bažnyčias arba jas perduoda "Gyvajai Bažny­ gimuisi Kauno studentai Ateitininkai yra susiskirstę į čiai", kai kur statomos vėl naujos bažnyčios — ir tai atskiras sa arankes draugoves bei korporacijas. dažniausia darbininkų pastangomis bei lėšomis. „Rau­ Klflbas „Vytautas". donasis laikraštis" iš Maskvos praneša, kad audimo Tai artimiausias jums, „Šaltinio" skaitytojai, stu- bei verpimo fabriko „komuniste avangardą" darbinin­ denty Ateitininkų būrelis, pasivadinęs klflbas .Vytau­ kai, kurių tenai dirba apie 7000, pastatę naują baž­ tas": šis klubas užsiėmęs perdėm visuomeniniu darbu. nyčią. Tą pat padarė gelumbių fabrikos „Raudonasis Didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą žino kiek­ spalių (mėnuo)" 2000 darbininke. Pinigams šių bažny- vienas lietuvis Vytautas sumušė didžiausius tų laiky čiŲ statymui rinkti jie sudarė tam tikrą sąjungą, kuri Lietuvos priešus kryžeivius. Vytautas neleido tada trumpu laiku surinko 18.000 aukso rublių. Aukos baž lenkams užslopinti Lietuvos. Vytautas padarė Lietuvą nyčioms statyti buvo renkamos ir Jarzvos manufak­ stipriausia ir galingiausia tų laiky vahtybe. Lietuvos tūros fabrike (8000 darbininkų). — Sovietų Vyriausybė vardas prie Vytauto skambėjo visame, tada žinomam, mano Maskvoje įsteigti Die/o nepripažinimo muzejų. pasauly. Vytautas iškėlė Lietuvos garbę iki aukščiau­ Tenai turės būti vaizduojama Dievo nepripažinimo ir sio laipsnio. Vytauto dvasia gaivino lietuviy tautą per tikybos išsivystymo istorija. Ypač turės būti vaizdžiai ilgus jos vergavimo ir spaudimo šimtmečius. Vytauto pabrėžiama, kaip tikybinės istorijos esą kovojusios dvasja prikėlė lietuvių tautą iš ilgo miego, pastatė ją prieš darbininkijos reikalus.-— Viename Maskvos „Ne- ant koJŲ, atvedė į Nepriklausomybę. Šiandien Lietu­ tikinčiŲJv" sąjungos posėdyje buvo su džiaugsmu gi­ vos valstybė daugiausia yra palaikoma Vytauto dvasia riamasi, kad netikėjimas žengiąs Sovietuose sparčiai „Iš praeities Tavo sflnūs te stiprybę semia...* iškilmin­ pirmyn. Esą žinoma, kad iš 100 sutuoktuvių 1926 m. gai šiuos žodžius mūs v tautos himne giedam. tik 22 buvusios padarytos bažnyčioje. Kova su baž­ Vytautas buvo geras katalikas. Tą šiandien liudy- nytiniu laidojimu esanti mažiau sėkminga. Iš kiekvie­ ja ir dar ilgus amžius liudys Vytauto pastatytos sti­ no 100 laidotuviŲ 60 buvę bažnytinių. prios, gražios bažnyčios, pa v. Zapylkio ar Vytauto Kaune. 7. Matijošaitis. Ne vienas lietuvis, Vytauto Didžiojo viešpatavi­ mo istoriją skaitydamas, pamano, kad šiandien Lietu­ vos valstybė taip žydėtų, kaip Vytauto laikais! Graži Lietuvos ateitis. Kur tos priežastys, kurios kliudo lietuviu tauta Jaunimas yra Lietuvos ateitis, mūsų tevynės žie­ garbingais protėvių keliais žengti? Pažvelk, malonus' das. Tai koks bus mūsų jaunimas, tokia bus Lietuvos skaitytojau, giliau į mūsų kaimą (jau nekalbu apie ateitis. Koks gi Lietuvos jaunimas savo daugumoje? { miestą), ir jau ten pastebėsi bedievišką socialistui ne­ tai atsako Ateitininkų organicija, kuri visose aukštes­ apykantos prieš krikščionį sėklą. Jau kryžiai, kurie nėse mokyklose turi savo kuopas. nuo Vytauto laiku Lietuvą šventąją darė, vis mūsųj 348 ŠALTINIS Nr. 22 pakelėse ir soduose retėja. Jau ir mažą vaikutį galima kiškoji visomenė. Taigi nors darbas milžiniškas, bet išgirsti tvirtinant, kad Dievo nėsa. Skaudančia širdimi ir jėgos nemenkesnės. Jaunos jėgos galingos. Sekma­ reikia pasakyti, kad dar daug randasi Lietuvoje mo­ dieny, gegužės mėn. 8 d. .Vytauto* vėliava buvo pa­ kyklų, kuriose mūšy gerų tėvy kataliky vaikučiai mo­ šventinta. Ir klubas „Vytautas" iškilmingai savo vėlia­ kosi, kad Dievo nėsa. Ir mes katalikai daugelyje vie­ vai, ją pabučiuodamas, prisiekė ir pasišventė. Visa tų dęlto tylim, ir leidžiim savo vaikučius į tokias mo­ eilė žymių, garsių Lietuvos vyiy: Prof. prelatas Alek­ kyklas blogo mokytis. Šitas rodo, kad yra mūsų tau­ sandras Dambrauskas, Prof. Kan. Kuraitis, buv. Res- toje griaunama tikyba, raunama iš širdžių* dora. Be­ publikos Prezidentas A. Stulginskis, Dr. L. Bistras. dieviams aišku, kad reikia pirmiau lietuvių tauta su- Kun. Maliauskas, Prof. S. Šalkauskis, Kun. A. Šmul­ bedievinti —paskui lengva bus raudonas socializmas kštys, Dr. P. Karvelis klubo .Vytauto" pakelti gar­ įgyvendinti. Didėja šiandien pavojus mūsų tautoje Vy­ bės nariais. Didžiausias visuomenininkas Kun. Myko­ tauto dvasiai išnykti. las Krupavičius yra Klubo .Vytautas" šefas. Šiy Klubas „Vytautas* ir pasistatė svarbiausiu užda­ garsių vyrų pramintais takais klubas žengs ir išves viniu atgaivinti visoje mūsų tautoje Vytauto Didžiojo lietuvių tautą į galingą gražią ateities gyvenimą. dvasią ir vesti lietuvių Tautą į garbingą, gražią ateitį. Ar nejauti, malonus skaitytojau, šitą straipsnį skai­ Klubas .Vytautas" ves lietuvių tautą ne tik į garbin­ tydamas, savo širdy džiaugsmo?! Ar džiaugsmo gą gražią, dvasinės kultūros ateitį, bet ir į gražią me­ ašarotomis akimis nematai, kad jau užtekėjusi gra­ džiagines, materialinės kultūros ateitį. žios Lietuvos ateities aušra? Taigi melskime Visagali Ar klubas „Vytautas" pajėgs tokį didelį darbą Dievą, kad Jis pasišventusio jaunimo darbus laimintų. padaryti, ar jis neapvils lietuviy tautos? Ne, to nebus! Ir iš tikrųjų Lietuvos ateitis bus graži. Ir grįš mūsų Klubui „Vytautui" tą sunkųjį darbą dirbti padeda vi­ nuvargintai, įvairių atėjūnų paniekintai, tautai garbingi sa ateit,ninkija, padeda dvasiškija, padeda visa katali­ Vytauto Didžiojo laikai!

PLAČIAME PASAULYJE. traukė iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą, kad su­ kėlus neapykantą prieš svetimšalius. Iš Kinijos padangės. Ranka rankon su atgimstančiu tautiškumu eina grįžimas prie senyjų savo papročiy. Tuoj po karaliaus __Jlaiškas iš Vienos, Austrijoj). —— nuvertimo buvo žymiai sumažėjęs kasų nešiojimas. Kadangi_^same~~~*kyvai24GJ—syaf&tų įvykių Kinijoj, Dabar vėl visame-4ctaįte_šispaprotys klestėte klesti. tikimės, kacPšis~IaTsit*s- tuišlĮečiąs bendrą šio krašto Senas kiny motery paprotys vaYzytr~save~4coįas, kad būklę iš lūpų to liudininko, kursai arčiausiai biiyo su kiniečiais susipažinęs, bus jnūsų laikraščio skaitytojų be jos neaugtų, dar smarkiau atgijo. Ir kova su šiuo, nuobodumo perskaitytas. ^ Red. musy išmanymu nežmonišku papročiu, neduoda veik jokių rezultaty. Kinijoj dar viešpataują įprotis, kad Nesėnah-^iįžaJšKinijos vienas tea- yedžiai pamato vienas kvtą-^41k^y^tuviŲ dieną. jančių misijonorių vokIe!ys~T^v^^-Pfcsserr Jis perėjo Kaime merpttė-^žnai-vTsk^ t&- beveik visą didžiulę Kinų šalį, dirbdamas tenai išga­ vai yra "paskyrę. Galop kinie^fy-sapratnirt^aš jatTnr ningą, sunkų darbą apie 20 metų. Ir štai jis teikėsi taip svarbu, nes jų moterų likimas bemaž visur ir vi- pasidalyti savo įdomiomis žiniomis^ su plačiąja publi­ sumet vienodiĮsrji privalo-gera šeimininkė būti, ypa­ ka Vienoje ištisoje paskalių eilėjer-Anot_T^? Hessero tinga jos pareiga sau, savo vyrui ir vaikams drabužius dalykai Kinijoje šiaip atrodo: siūti. Jeigu ji pasiuva savo vyrui tinkamas, gražias „Kiniečiai bendrai yra nepapnstai kantrūs ir kelnes, tai ji laikoma pavyzdinga žmona. svetimšaliams palankūs. Tiktai Europos pirkliai ir po­ Visai šaliai gresia dvi dideli nelaimi: sausra ir litikai savo nuolatiniu užgauliojimu, erzina be paliovos opijumas. Šimtai tūkstančių žmonių išmiršta kasmet šią, iš esmės ramią, tautą Šanchajuje neštuvų riesi^ del nederliaus, kuris pareina nuo begalinės sausros, kai (riška-kulis) susirinko demonstruoti. Čia reikta kaitros ir nederliaus. Kinai bando savo netobulu, pri­ pažymėti kad šie, dažnai vežėjų arkiiy pare gas einan­ mityviu būdu pravesti kanalizaciją, bet tas labai ma­ tieji, yra kantriausi žmones, koki tik pasauly gali tūti. žai gelbsti. Tuomet jie bando viršgamtines jėgas mal­ Be to, kaip matyti iš statistinių daviniy, tikrai šuniš­ dauti. Ypatingai karštose diencse neša jie savo die- kose sąlygose jie gyvena ir beveik visi iš didelio per- vaičiy stabus iš maldyklų oran. Jie tvirtai tiki, kad sidirbimo ir neda* algymd miršta džiova. Su jais tad dievai parūpins lietaus, kai ant savo kailio pajus kai­ anglų policija padarė trumpą tardymą ir paleido šū­ trą. Kitas žymus pavojus tai opijumas, kuris sveikatai vius tiesiai minion. Savaime suprantama, kad kinie­ be galo kenkia. Tai išdava nuolat besitęsiančiu nami­ čiai negalėjo tai pro ausis praleist*. Sekančią dieną nių karų. Generolams reikalingi pinigai ir šalis pri­ prasidėjo nepaprastas revoliucinis bruzdėjimas visame valo juos parūpinti. Del to vis didesnėse apylinkėse krašte. Studentai aple»do universitetus, mokyklas ir auginamas opijumas, nes tai labai pelninga ūkinin- -I**t *

Nr. 22 .ŠALTINIS. 349 karna Saka. O kur opijumas auginamas, ten jis ir var­ mas bet kada patenkinta Tautos reikalus ir reikalavi­ tojamas. Šimtai tūkstančių žmoniy krinta auka Šio mus"... Todėl Vyriausybė laiko savo pareiga atsiklau-* baisiai svaiginančio augalo. sti Tautos, kaipo visokios valdžios šaltinio, pagrin­ Kinijoj misijonoriams yra labai plati darbo dir­ diniais Lietuvos ateičiai klausimais. Vyriausybė vykins va. Reikia džiaugtis, kad Si svetimtaučiu neapykanta tai, kam pritars Lietuvių Tauta"... visa Tauta, baigia beveik netaikoma misijonoriams. Jiems niekas ne­ pranešimas, stos Lietuvos tvarkymo ir gerinimo dar­ trukdo JŲ darbo. Vieną kartą mane užpuolė kiny plė­ ban". Pranešimas pasirašytas Prof. A. Valdemaro, Min. šikai, bet tuoj atsiprašę atsitraukė, kai tik sužinojo, Pirmininko ir kity Šešių rmnisterių. kad aš misijonorius. Šiam darbui reikalinga daug jė- X Šio mėnesio 19 d. pusiau dešimtą valandą gy. Ypatingai stoka moterų misijonorių, kurios vestu vakaro buvo suimtas savo bute atsargos generolas ten mokyklas ir ligonines. Aš tikiu, kad šioj trumpoj Klesčinskis. Kriminalinės policijos žiniomis, jis dirbo kelionėj po Europą aš rasiu motery ir mergaičių, ku­ vienos svetimos valstybės naudai. rios turės drąsos, noro ir energijos pasiaukoti šiam X Vidaus Reikalų Ministerija pabaigė užsieniu didžiam žmoniškumo darbui" —baigė misijonorius. pasam?, leidimams ir vizoms projektą. Pasai busią da- Iš to pranešimo matyti, kad dabartinis Kinijos vinėjami ne vieniems metams, bet dvejiems, busią nusistatymas prieš europiečius nėra be europiečiu Lietuvos piliečiams visiškai panaikintos įvažiavimo kaltės. Be to, ir bolševikai iš to naudojasi, kad dar vizos. Už pasą arba jo pailgini mą tereikėsią mokėti labiau suerzinus kiniečius. V. Stis. ligi dviejų mėty 10 lity. Busiąs pakeltcs išvažiuojamas Austrija. Naujai išrinktas parlamentas patvirtino vizos mokestis ligi 100 lity vienam kanui. Daugkar­ naująjį mini&teriy kabinetą, j kurį įeina beveik visi tinės vizos mokestis liksiąs tasrpats Be to busią daug buvusieji ministeriai. Kancieriu pasiliko kun. dr. Sei- palengvinimų ekskursijoms, ligoniams, spaudos atsto­ pelis. vams, Amerikos lietuviams. Amerika. Lakūnas Lindbergas išlėkęs iš Nev X Klaipėdos uosto Direktorius p. Naruševičius pas­ Yorko, niekur nesustojęs, laimingai nusileido-Paryžiuje. kirtas Lietuvos atstovu Suv. ATiernos Valstybėse—Iki- Visą kelionę atliko į 33 vai. 27 m. šiolinis atstovas Amerikoje p. Bizauskas busiąs pas­ X „Philadelphijos Lietuvių KrikŠčioniy Draugijy kiras į Londoną, o p. Gilvananskas busiąs Klaipėdos Sąryšio" rūpesčiu gegužės 30 d. š. m. bus atlaikytos uosto Direktorių. iškilmingos pamaldos už a. a. Dr. Basanavičiy ir arkiv. X Savivaldybių departamentas išleido apskričių vir­ Matulevičių. Pamaldose dalyvausią ne tiktai vietiniai šininkams aplinkrašti, kuriuo įsakoma imtis keliy tai­ lietuviai, bet jvairių lietuvių kolonijy atstovai ir ukrai­ symo darby, kai tik pasibaigs pavasario sėjj. Visi ke­

niečiai ir baltgudžiai. liai turi būti tinkamai patais;ti iki šienapjūtės.

i MI_ nni - - i - -II -i ...... _. -. . _..•._. X Mississipi upės potvynis dar nemažėja. Tokio | potvynio niekad nebuvę. Nuostoliai dideliausi. Marijonų Gimnazija Vokietija. Parlamentas priėmė jaunuomenės nuo Marijampolėje. netinkamy pasilinksminimų apsaugojimo įstatymą. Prancūzija. Valstybės prezidentas Duomergue ir Stojamieji egzaminai - užsienl^jreikalų ministerįs Briandas, viešėję Anglijoje, j pirmą ir antrą klasę bus 17 birželio d. 9 vai. —jaą_ Mgrįžo namon; padaryti svarbūs pasitarimai su Su prašymais kreiptis į gimnazijos direktorių Dr. J. ^ Angly vyriausybės vyrais, ypač Kinijos, Rusijos ir Bal­ Totoraitį. kanų dalykuose. Vokietija į tuos susitarimus žiūri ne­ Prie prašymo reikia pridėti gimimo metrikai ir ramiai. 5 litai pinigų. Šveicarija. Pasaulinė ekonominė konferencija jau Mokiniai gyvena pas tėvus ir artimus gimines baigianti savo darbą. arba gimnazijos bendrabutyje. Bendrabutis įtaisytas su X Bazelio kantonas pasiūlė, kad visi turintieji visais patogumais. Mokiniams pabėgioti yra didelė dabar teisę balsuoti rinkimuose pasisakytų, ar mote­ gražiai išlyginta aikštė ir sodas pasivaikščioti. Daugy­ rims duoti teisę balsuoti per rinkimus į kantono sei- bė įvairiy žaislų, {vestas yra radijo įtaisas, kuriuo visi v mą. Dauguma pasisakė, kad moterims toi teisės ne­ bendrabučio mokiniai gali naudotis. Gausi elektros duoti. šviesa, įvestas vanduo į prausykles, kanalizacija, mau­ Anglija. Diplomatiniai ir net prekybiniai santy­ dyklės, centralinis šildymas. Kaip reikiant įtaisyta ligo­ kiai tarp Anglijos ir Rusijos tikrai biHią nutraukti.— ninė su vania. Nuolatinė mokinių priežiūra ir auklėji­ Bolševikai skubiai atsiima sudėtus angly bankuose mas pagal pedagogijos taisyklių. &avo pinigus. Šventomis dienomis iš įvairiy mokslo snčiy mo­ LAISVOJE LIETUVOJE. kiniams rodomi ir aiškinami šviesieji paveikslai, kurie jaunuoliams be galo daug naudos teikia. Paskelbtas „Vyriausybės pranešimas*. Šiame IšlaikymasJfcendrabutyje atseina 85 litai mėnesiui; pranešime „Vyriausybė laiko priederme pasakyti, vieton pinigy galima mokėti ir produktais. Maistas kodėl nebegali būti dabar renkamas Seimas seną­ sveikas, mokiniai valgyti gauna keturis kartus per dieną. ja rinkine tvarka* ir daro išvadą, kad „nėra ir negali Gimnazijos Administracija. būti jokios vilties, kad rinktas esamais įstatymais Sei­ 350 II „ŠALTINIS Nr. 22' Jaunimo gyvenimas. plento, tikėdamiesi tokiu būdu pakenkti automobiliui, Gižai (Vilknv. apskr.) Gižų apylinkės mokslei­ kuris vr žiuoja iš Lazdijų į Krosną. Kitą naktį, toje pat viai ateitininkai balandžio 18 dieną suruošė Gižų. vietoje akmens buvo išmėtyti iš sukrautų „metrų" ir „Naujojoj" salėj viešą vakarą. sudėti vidury plento. Kyla klausimas: kada šito ka mo jaunimas paliaus Vaidino .Bajoro Gaidį*, 4 veiksmų komediją. įvairias šunybes dirbęs? Šilelio Jonas. Tvarka salėje buvo pavyzdinga. Pelno gavo 76 litus 20 c. kuriuos paskyrė Vilniaus vadavimo reikalams. Kalvarija (Marijampolės aps.). Gerbiamasis mo­ J: Ž-ys. kytojas-A. Svetlauskas, buvęs Kalvai i joje mokytoju, iš­ Naudžiūnai (Alytaąs apskr.) Nyksta ir skursta važiuoja i Mažeikius užimti pradžios mokyklų inspek­ šios vietos jaunimas. Degtinę geria, lošia kortomis iš toriaus vietą. Bodamas Kalvarijoj, daug pasidarbavo pinigy, galvas skaidosi vieni kitiems, naktimis tranko* Santakos pav-ky kuopai, net medžiagiškai šelpęs. Ne­ si. Apie laikraščius, knygas sako: „Mano tėvai pragy­ tekę mums reikalingiaušio asmens, liūdime ir kartu veno be jy, pragyvensiu ir aš." Laikas susiprasti. linkime svetur laimingai darbuotis. F. M. V. Dėkinga Santakos Kuopa. Pavengrupiai (Šak. apskr.). Ba1an4žio- m4n, 24 Gegužės 15 d. atbalsiai. d. vietos „Pavasario* kuopa suruošė šeimyninį vaka­ Lazdijai. Š. m. gegužės 15 švęsta nepaprastai rėlį, kur suvaidinta komed, „Uošvė į namus—tylos iškilmingai. Moksleiviy dūdy orkestrui grojant, išsiri­ nebebu?." Š*o vakarėlio tvarka nuotaika ir suvaidini- kiavę šauliai, savanoriai, moksleiviai ir žmonių mi­ mu pavasarininkams tikrai galima didžiuotis. Vėliau nios nuėjo iš bažnyčios \ rinką, kur pasakyta keletas ruošiamasi pastatyti ir visai rimty scenos veikalų, kas karšty kalby. Ypač gražiai nupiešė Lietuvos praeitį žymiai prisidėty prie šios apylinkės žmonių auklėji­ jos vargus kun. J. Starkus, ir gimnaz, mokyt. Mauru­ mo. Vietos mokytojams padedant jau organizuojama kas. Šauliy rinktinės vadas ragino šaulius visumet choras ir orkestras. Mylįs tiesą. budėti Lietuvos Nepriklausomybė^ sargyboje. Alytus. Nesenai įkurtas Valančiaus Liaudies St. Vytis. Universiteto skyrius sparčiai žengia pirmyn. { rengia­ Utena Gegužės 15 vi>os.organiz?cijos su vėlia­ mas paskaitas klausytojai lankosi labai skaitlingai; vomis gražiai išsirikiavę nuėjo per miestą. Viduryje Gegužės m.-l d. čia lankėsi prof. dr. K. Pakštas ir miesto sustojus, choras pagiedojo Tautos himną. Čia kalbėjo apie Braziliją. Žmonės be galo patenkinti. buvo pasakyta keletas kalbų. Pirmasis kalbėjo p. Aps­ krities Viršininkas. Jis pabrėžė, kad šiemet švenčiame E. Giac. lyg ir dvejas Nepriklausomybės sukaktuves, nes per­ Sudargas (Šakių apskr.) Gegužės 1 d. pav-kai nai vos ir vėl nepraradome savo Nepriklausomybę. padarė susirinkimą. Vakaiėlio komisiją pranešė, kad Vakare miesto viduryje buvo iškeltas Resp. Preziden­ pelno iš Vakarėlio per šv. Jurgį buvo 126 1. 60 c. to Smetonos paveikslas ir gražiai iliuminuotas. kuris paskirtas pav—kų knygynui. Sekminių pirmą dieną nutarta suruošti gegužynę, gi per šv. Jono at-. Laivužėlis. laidus vėl suruošti vakarėlį ir vaidinti: „Už tėvynę Anykščiai. Gegužės 15 d. atšvęsta nepaprastai kariausiu*r-įsteigtoį skaitykloj kas sekmadienis pava­ iškilmingai. Pamaldose dalyvavo su savo vėliavomis sarininkai rHtitTpaįskaito laikraščių. Pradžia graži. šauliai, skautai, pavasarininkai ir nepaprastai skaitlin­ Dieve padėk ir toliau sėkmingai jiems darbuotis. gai • susirinkusi minia. Po pamaldų manifestacijoje Bijūnas. mieste dalyvavo apie 3.000 žmonių. Gražiausiai pasi­ Alvitas. (Vilkav. a|>skr.). Š. m. geg. 8 d. jvyko rodė šauliai, skautai ir pavasarininkai, kuri y priešaky­ „Pavasario" kuopos sus—mas. Nutarta įsigyti kuopos je jojo trys raiteliai su vėliavomis, o paskui standžio­ albumą, į kurį tilps fotografijos iš kuopos gyvenimo. mis eilėmis ėjo, išsirikiavę po 4, virš 200 jaunimo. Kad narius geriau įtraukus į darbą ir padarius sus­ Pavasarininkų choras, pavyzdingai p. Pečiukonio ve­ inus įdomesniais, valdyba paskelbė nariams konkursą, damas, papuošė iškilmę, gražiai giedodamas Tautos ir Bus sakoma: eilės monologai pasakos ir k. Dovanos pavasarlninky Himnu?, iškeldamas obalsj .Dievui ir mimatomos šios—„Vilkaviškio apskr. „Pavasario" isto­ Tėvynei". Tarp skaitlingy ir gražių prakalby pažymė­ rija", „Pavasario" sąjungos įdėjiniai pagrindai", „Jau­ tina kalba, kurią pasakė organizuotųjų katalikų var- nam spaudos veikėjui" ir kt. Ruošiama šventė geg. dy kun. Bumšas. Jis nurodė, kad Lietuvos gyvybei 29, kad paminėtų 6 mėty kuopos gyvenimą išsaugoti, jos gražesniai ateičiai pastatyti, visuotinai ' / Kapsas. Tiesai ir Meilei įgyvendinti Lietuvoje, reikia, kad ne­ Nesusipratę. paliktų nevieno lietuvio kataliko neorganizuoto. Tūk­ Gudeliškė (Krosnos v., Marijampolės apskr.) Pa­ stantinė minia atsakė j tą kalbą griausmingu „Valio skutiniu laiku čionai radosi tokių jaunu padaužy, kurie Katalikiška Lietuva". B. Turmantas. pradėjo naikinti Valstybės turtą. Jaunimo darbai. Štai vieną naktį tie „paukšteliai* atplėšė dar nuo Naumiestis (Šakių apskr.) Vietos skautai suren­ gana stipraus plento tilto baierą ir pastatė jį skersai gė vakarą gegužės 7 d. Vaidino komediją ,Lapkus«, Nr. 22 ŠALTINIS 351 Po vaidinimo pa?ilinksnino. Vakaro pelnas skiriamas Ukin. s-gos susirinkimas. stovyklos reikalams. Skautai duosniai publikai dėkoja už paramą. Griškabūdis (Šal.iy apskr,). Čia š m. g/gužės Kita, iš veiklesnių Naumiesty, tai „Pavasario' mėn. 1 d. įvyko vietos ūkininku s gos susirinkimas. kuopa. Ji rengiasi jau j Sąjungos Kongresą, stiprinda­ Susirinkimą atidarė gerb. klebonas Vaičaitis, /pabrėž­ ma finansines jėga**. Tam tikslui surengė 3. m, gegu­ damas organizavimosi reikšmę, planus. P į Valatka skaitė paskaitą. P. Valatka pranešė iš Sein/o darbų, žės m. 8 d. viešą vakarą. Vakaras pavyko gerai. Pub­ suderiuo juos su ekonomine ūkininke padėftmi ir pa­ likos buvo pilnutėlė salė. Vaidino „Nervus" trijų, vei- brėžė visus Ūkininkų S-gos uždavinius j7 JŲ darby skray komediją. Aldėjas. J planus. Kalvarija (Marijampolės apskr. ) Kalvarijos vidu­ išklausę paskaitos, tarėsi kitais svarbiau reikalais*. rinėj mokykloj mok. J. Vasiliausko rūpesniu yra įs­ Bendrai, sus/rinkimas buvo gyvjs, įdomus. teigta sporto kuopelė, kurion yra prHr. iso nemaža Ambrozlejakas. narty. Mokiniai taip pat turi savo koperatyvą, kur jie gauna pigia kaina mokiLi reikaligų dalykų, Šitas dalykas yra pagirtinas. J. Kastoras. Žinių žinelė

Dautšlal (Marijampolės rajono). Kartu su Tau­ Lukšiai (Šakiy ap.). Balandžiu 30 dien, du žydu tos iškilmėmis, Daukšiy „Pavasario kuopa šventė ir net „šabo" nepaisydami taip susimuš*1, kad vienas savo darbo penkerių metų sukaktuves Iškilmes pra­ net nugabentas ligoninėn. Br D lis. Krosnėnai (Ma- dėta gražiu kun. Kleboio pamokslu. Per iškilmingas riampolė? ap.). Šioj apylinkėj atsirado nauja mada šv. Mišias kuopos choras, vedamas p. A, Rakausko, šmeižti doresnį jaunimą, lipdant prie stulpy „skelbi­ gražiai "pagiedojo „Missa Tertia. * mus*. Šj darbą dirba vienas „pilietis* prieš porą me­ Po pailftrtęių s įruošta eisena j kapus, Skambi tų paliuosuotas už panašius darbus iš gimnazijos Laz „Dievas mūsų gelbėtojas" paviliojo didžiulę žmonių dijuose. Už faktus aHak^tr. Bartas. — Krosna (Mari­ ruimą. Kapuose sakytosl?ftfr»44L4i^^ mal­ jampolės ap.). Gegulės 11 čia žymiai pasnigo. Paki­ da už mirusius savo draugus, išspaudėlišai^-4i^tik lęs baltis pakenk^M-dyguj^m vasarojui. Daržovės vos seniems, bet ir jaunimui. Šventė baigta skaitlingu ir ^se4mlQ^surial\iritos. Gailias. — Vilkaviškis. „B! įdomiu susirinkimu. Tą pat vakarą Varnupių kuopelė jflnc* klubas persikėlė j kitą vietą. Bus įtaisyta radio, savo nariam suruošė dar kitą susirinkimą. Šventę or­ yra laikraščiŲ, bilijardas, sodas pasivaikščioti. Tai bus ganizavo Dijak. V. Bnzgys. P. V. patogi vieta inteligentijai gražiai praleisti laikas. Klū- Gražiškiai (Vilkaviškio ap, ) 8 d. gagnžės vieti' bą globoti imasi moterų beturčiams vaikams šelpti nis L. Š. S-gos būrys suruošė vakarą. Vaidino „Aš draugija. P. Kastytis. — Karplejai (Vilkaviškio ap.). numiriau". Visi artistai savo roles atliko neblogai, 1925 met. ReČkaiti^ sudegino Karevičiaus trobas. Už Publikos prisirinko pilna salė. Iš publikos buvo nusi­ tai gavo keturis metus kalėjimo, bet pasėdėjęs vos' skundimu, kad iš toliau atkeliavę neturėjo kur rūbus metus jau paleistas. Žmonės sako, kai Tlečkaitis už pasidėti. Gairlonls. tokį darbą permažai nubaustas. J, Kastoras. — Sėda (Mažeikių ap.). Čia norėdamas nusipirkti bet kokį lai­ Vilkaviškis. Gegužės 8 d. ateitininkams Dr. kraštį, su žiburiu nerasi, nors yra kch knygynai. Ver­ Pakštas skaitė paskaitą: „Tautinės kultūra", Susirinki­ tėtų parsisiųsdinti la.kraščių ne tik silkėms vynioti, bet mas svarstė Palangos ir kapsy konferencijų reikalus. ir žmonėmis pardr,oti. Lietuvytls. --Karollšlic (R<3s;f- Krosnėnai. .Šaltinio" 20 Nr. buvo rašyta, kid nių ap.). Šiame kaime yra tvirtas senukas J. Siua^urys Krosnėny „Pavasario" kuopa žada statyti kryžig. turįs jau 110 metų. Jis vienas ansidiiba visis savo Šiuomi žinutė pataisoma, nes tą gražy darfą žada at- lauko darbus. Sakosi mažai sirgęs ir dabar tvirtai jau­ 1 kti ne visa kuopa, bet tik Krosnėnų kuopelė. čiąsis. Ąžuolo Šaka. — Ketūnai (Mažeikiu ap.), Čia yra koplyčia, kurioje kasmet švenčiama Iv. Stanislovo Viršilai (Ylakių vals. Mažeikių aps.). Šis kaimas atlaidai. Ir šiemet žmoniy prisirinko gana daug, tik randasi gana gražioj vietoj, prie pat latvių rubeiiaus. gaila, kad koplyčia labai apleista. Jcs priežiūrai yra Jaunimo yra gana daug, bet prie jokios organizacijos išrinkta Komitetas, bet jis nieko neveikir. Buvo su­ nepriklauso, dažnai re.igia vakaruškas, tad prisisrėbę manyta čia apgyvendinti kunigas—tam tikslui valdžia „baltosios* daužo vieni kitiems pakaušius. Pav. 7—V. ir žemės skyrė, bet kai niekas nesirūpina, tai ir Šian­ š. m. susipešė, kad vienas net kelias valandas išgulė­ dien žemę valdo rusai sentikiai, A. Stalčius. — Lau­ jo kraujuose be žado. J-ka. kuva (Tauragės ap.). Šiq suettf gebužės 9 dienos nak­ Šiluva (Raseinių apskr.). Šil ivoj pi vasarini nka t tį sudegė Joselio ir Bendės garinė lentpiiivė ir malū­ turi išnuomavę salę ir kai kuriuos vakarėliams įren­ nas. NuostoliŲ priskaitoma 43 tūkstančiai lity. Gaisro gimus: dekoracijas, labai gražią uždangą. Daug jiems priežastis nežinoma. Vertėtų laukuvlečiams įsigyti ge­ padeda vietinis kunigas fr gimnazijos mokytojas Sen­ sinimo įrankiy, ko iki šiol Laukuvoje dar nėra. Auš­ kus. P. 7, ros Horizont. 352 S AL TINI S Nr; 22 Vyskupo Mišios. vusiems TėvynęT^ 1927--V—15 d. L. _Š. S-gos XIV Utena. Čia gegužės mėn. 16 dien. važiuodamas rinktinė* iš šaulių g-vės, visiems šauliams lydint,, į Ežerėiq dekanatą buvo sustojęs Jo Ekscelencija Pa­ buvo atneštas į kapus ir uždėtas ant pamato pamin­ nevėžio vyskupas Paltarokas. 9 vai. buvo jo Mišios. klo, kuris bus pastatytas žuvusiems už Lietuvos Ne­ Po Mišių sakė pamokslą, liepė atsiduoti Dievo Apvaiz­ priklausomybę, Sakyta prakalbos ir žuvusiu garbei tris­ dai, baigdamas Kristaus žodžiais: „Ieškokite pirmiausia kart salvomis iššauta. Lelija, Dievo Karalystės, o visa kita bus jums duota". Po to Karžygiai ir šaulės. suteikė ganytojišką palaiminimą. Žmonių buvo prisi­ rinkus pilna bažnyčia. Laivažėlis. Slenkant metams, bręstant Lietuvai ir žengiant Organizacinis gyvenimas." jos jaunimui į mokslą, kuris teikia senovės pažinimą, Tėvynės meilę ir nuveiktus mūšy pirmtakdnų ir bro­ Anykščiai. Pavasarininkai geg. 8 d. surengė liu darbus, sutremtoj jaunimo sąmonėj subrendo min­ gražy vakarą. Gyvai atvaizdinę „Kurčią žentą" ir tis, kad iš tikro jau Tėvynė laisva ir atgyja; pažan­ „Vargšą Tadą", padarė pelno 128 lt., kuris skiriamas gos darbai visais frontais eina; žiemos ledai "sutraš­ sumanytam statyti „Anykščių Šilelio" autoriau?, gar­ kinti ir baigiami saulės tirpinti; skubina iš po žemių siojo Vyskupo Baranausko paminklui — salei. Bendrai gėlynu stiebeliai, kad parodžius savo įstabiausius ir Anykščių pavasarininkai šiemet gražiai žengia pirmyn. gražiausius gyvybės žiedus. Susitvėrė dvi naujos kuopelės: Šeimyniškėly ir Kiške­ Mūsų sesutė džiaugdamosi tuomi pilnu laisvės liuose, narių kuopa turi arti 300. Manoma apie vieti­ žiedužiu prisiminė, kad jis kam tai yra pažadėtas, bet nį kongresėlį ir ruošiamasi dideliu būriu vykti Kau­ to asmens ji "apie 9 metus vis negalėjo surasti ir nu­ nan į Jubilėjinį savo Kongresą. tarė vykti jo ieškoti j šaulių eiles. Šit mintis... ir jau­ Moterys Katalikės turi nariu neperdaugiausia, smas per skaistų kūną šovė..., kad tie, kam žiedužiai apie 80. Geg. 8. d. išrinkta nauja valdyba, pirminin­ laisvų gėlių pažadėti, jau gyvybę paaukojo ir nupirko kė p-lė mokyt. Kiaulevičaitė. Galvojama įsteigti arba­ Laisvą ir Nepriklausomą Lietuva, o jų broliai dar tik tinę, knygyną ir išauginti Kat. Moterų Dr-još skyrių auga. . r nors iki pusės tūkstančio. Susitarė susutės jiems padėti — lanko ju kapus Kat Mokytojų S-gos skyrius, prieš porą savaičių sodindamos ant JŲ laisvės gėleles jau nuo gegužės 1 d., įsikūręs, turi 13 nariu tikrųjų ir 3 narius šelpėjus. lanko pirmosios pagalbos kursus, kad auganties padė­ Veikimo tik pradžia, bet norų yra gražių. B. Tarm. ti ir iš mirties nasrų bežustančius ištraukti, neša 15 Kaip lapkričio mėnesy. gegužio jiems gražiausiųjų gėlių vainiką ir pasidalina kiekviena paimdama po karžygio kapą, kad ten už­ Papilė. Geg. 10 d. vakare pasnigo. Sniegas iš­ vedus savąjį darželį. 9 p. L. K. Vytenio pulkas tuos buvo,, per visą naktį. 11 geg. iš ryto irgi apsnigo visą karžygių kapus, kame gėlės žuvusius ir augančius žemę, bet sniegas neilgai išbuvo, vos kelias valan­ guos, apvedė cementro tvirtovėmis ir tik bijoma, kad das. 12 ir 13 geg. protarpiais gausiai iškrisdavo vadi­ nakties laiku, kuomet poilsis užviešpatauja nepratystu namų kruopu. Žmonės tokiu pavasariu labai yra nu­ priešo rankų ir nenuraškytų prie karžygių kapu sargy­ stebę, kad tokiam laike gali pasirodyti sniegas. boj budinčias gėlelės. Bet slenka savaitės ir priešo Del šalto pavasario, ūkininku dauguma laiko ranka Marijampolėj nepasireiškė. Nudžiugo šaulės tar­ galvijus tvartuose, nors pašaro kai kurie visai neturi. damos: „Laimingas, kurs pradedant aušrai tekėti, su E, S. broliais į darbą, kaip milžinas stos!" Kalavijas. Marijampolės gyvenimas. Mokytojų susirinkimas. Geg. 26 d. vykdamas Liudvinavan, Valstybes pre­ Geg. 22 d. Marijonų gimnazijoj jvyko L. K. Mo­ kytojų susirinkimas. Svarstant liet. kalbos kursų klausi­ zidentas p. A. Smetona 10 vai. sustos Marijampolėje mą, nutarta pradėti juos ne 5 bet 1 liepos d. Skaityta ties R. J. gimn. sodu, kur bus pasveikintas vietinės S-gos įstatu pakeitimas, išrinkta delegatai j metinį visuomenės atstovu. suvažiavimą Kaune. Iš šaulių gyvenimo. Pranešimas. XIV šauliu rinktinės šauliai dalyvavo 15 gegužio Per Sekmines (5 ir 6 dieną birželio) šaukiamas iškilmėse 4-se rajonuose Marijampolėj, Kalvarijoj, Prie­ Marijampolėje L. K. M. ateitininkų kapsu suvažiavi­ nuose ir Kazlų-Rfldoj. Išskiriant Kalvariją, visur turėjo mas. Suvažiavimo tikslas—arčiau suburti at-kų kapsu savo orkestrus (Kalvarijoj griežė gaisrininku orkestras). jėgas. Suvažiavimo programon įeina, be plenumo po­ Kalvarijoj ir Kazlu-Rūdoj iškilmes ruošė ir jomis va­ sėdžiu, dar choras, sportas paroda ir k. d. dovavo šauliai. Visur iškilmės gerai pavyko. Marijam- Visos Kąpsijos kuopos prašoma kuo skaitlingiau­ poliškės šaulės neužmiršo ir žuvusių už Lietuvos Ne­ sia dalyvauti suvažiavime ir kuo daugiausia prisidėti priklausomybę. Jų pastangomis nupintas gražus gyvų prie suvažiavimo programos. vada­ vainikas ir su užrašu: „Garbė Didvyriams At-ką Kapsų Suvažiavimui ruošti Komitetas

.•>: m '{-*£%&•" >*'^&*J*J&V' *&•"**• & **J ,*'. Paskaita. Dr. Urmonas geg. 22 d. laikė labai turiningą paskai­ tą ateitininkams-moksieiviams: „Tauta ir jos pasireiš­ kimas*. Skelbimas. 18 d eną geg. i. m. prapuolė iš nimg Marijam­ polės Naujo mįesto, ties Kvietiškio dvaru, mano pa­ mišęs nuo tif įso ligos sflnus, Jurgis Vencius, 36 metų amžiaus, viditi.iio ūgio, trumpais plaukais, apvilktas margos spalvos skranda ir tok.omis kelnėmis, apau­ tas Šliurėmis, Jau jo ieškom kelios dienos ir nesuran­ dame. Gal gerb. „ŠTU." skaitytojai sužinota apie mi­ no sūnų ,r praneštu man. Mokytojas Jurgis Vencius.

REDAKCIJOS ATSAKYMAI. 282 S. būrio Valdybai. Žinia apie įkaušusj trukšmaujantį baigiantį mokslus moksleivį daro tok'o slegiančio įspūdžio, kad nedrįsome jį skelbti laikraštyje,— pasitenkinome šį kartą tik pra­ nešimu anie tą liūdną įvykį kam reikia. Kaip malonu, kad mūsų garbingi Sauliai susirūpinę mūsų krašto blaivinimu ir kaip liūd­ na, kad vienos vietines mokyklos abiturientai, kaip girdisi, ne­ sugeba atsisveikinti be svaigalų! Filino. Abu pašto ženklų siuntiniu gavome ačiū. J. Žukauskui. Tamstos raštus skaitome. Kas tiks talpinsi­ me. Ačiū už gerą Žodelį .šaltinio* adresu, jo palaikymą ir ben­ dradarbiavimą. y Abstinentui. Tamsta rašai, kad šaulių vakaras pavyko ge­ rai, tik perdaug girtuokliauta. Kas per gerumas, kad išėjo ne vakaras o karčiama. Šį kartą nedėsime. Laukiame daugiau. Ambroziejukui. Žinute apie pavasarininkų vakarą pavėluo­ ta. Laukiame naujesnių A. Sutkui. Jūsų raštus gavome. Ačiū. Skaitysime. Pavandupiečiui Kad mokiniai vaidino .Aušros Sūnus*, galima juos už tai pagirti. Bet kad šauliai vaidinimui davfe neti­ kusius brauningus, perdaug kaltinti neapsimoka. O ir skaitytojams mažai įdomu. Šį kartą nedėsime. Laukiame daugiau.

ADMINISTRACIJOS ATSAKYMAI Kun. Kun. Kuodžiui. Kukelienes pinigai negauti. Jos pa­ vardę pataisėme. Gerb. Kun. Brundzai. Jums laikraštį siuntinesime veltui. Prašome mus nepamiršti. Juodkai Pranui. IŠ Jūs pinigų 42 lit. gauta. Labai ačiū.

Per flzi :os pamoką Mokytojas: Pasakyk kokį daiktą kuris nuo. šilimos skečiasi*. Mokinys: .Gi vasarą nuo šilimos dienos ilgėja, o žiemą nuo šalčio trumpėja. Vipras.

Atsakomasis redakt. ir leidėjas —O. Stadalnlnklenė Katalikai -Žemaičiai daugiausiai skaito savo savaitinį laikraštį KRIKŠČIONIS DEMOKRATAS Žemaičių Prietelių

Kaunas, Gedimino g-vė Nr. 30, tel. 14-36. Sandėliai: KAUNE (prie elevatoriaus), ŠIAULIUOSE Stoties g. 2 ir UKMERGĖJ.

Marijampolės Karo Komendanto spausdinti leista. „Šešupės" Spaustuvė Marijampolėj.