Naudotos Literatūros Sąrašas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS Adelman J., Aron S. (2004). From borderlands to Almonaitis V. (2013b). Medininkų krašto pietinė da- borders: empires, nation-state, and the peoples lis kryžiuočių karo kelių aprašymų duomenimis, in between in North American history, The Ame- kn.: Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje, Kaunas: rican historical review 104 (3), p. 1–29. Keliautojo žinynas, p. 83–105. Agnew J. (2009). Territoriality, kn.: Gregory D. ir kt. Almonaitis V. (2013c). Tauragės kraštas XIII–XV a., (red). Dictionary of human geography, Hoboken: kn.: Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje, Kaunas: Wiley-Blackwell, p. 744–745. Keliautojo žinynas, p. 106–137. Alderman H. D. (2003). Street names and the sca- Ambrazevičius R., Leskauskaitė A. (2008). The ling of memory: The politics of commemorating effects of spoken dialect on singing technique in Martin Luther King, Jr within the African Ame- Lithuanian traditional music, Journal of the in- rican community, Area 35 (2), p. 163–173. terdisciplinary music studies 2, p. 1–17, prieiga per Alekna A. (1936). Katalikų bažnyčia Lietuvoje, Kau- internetą: www.musicstudies.org. nas: Šv. Kazimiero draugijos leidinys. Anderson B. (1999). Įsivaizduojamos bendruomenės: Ališauskas V. (2006). Krikščionybės Lietuvoje istori- apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą, ja, Vilnius: Aidai. Vilnius: Baltos lankos. Aliūkaitė D. (2005). Tarminis kalbėjimas: (galimi?) Andriušytė A. (2012). Tradicinė Dzūkijos architek- socialiniai kalbėjimų koreliatai, Lituanistica, t. 61 tūra, kn.: Kaimo statyba: Dzūkija, Vilnius: Petro 1, p. 38–47. ofsetas, p. 5–15. Aliūkaitė D. (2009). Perceptyviniai dialektų tyrimai: Andriušytė A. (2013). Tradicinė Suvalkijos architek- mentalinis žemėlapis, Respectus Philologicus 15 tūra, kn.: Kaimo statyba: Suvalkija, Vilnius: Petro (20), p. 164–179. ofsetas, p. 5–13. Aliūkaitė D. (2011). Jaunųjų žemaičių raiškos idealai: Antrop M. (2000). Background concepts for inte- sąmoningosios nuostatos, Respectus Philologicus grated landscape analysis, Agriculture, ecosystems 20 (25), p. 209–220. and eviroment 77, p. 17–28. Aliūkaitė D., Merkytė E. (2009). Sociolingvistinis Apanavičius R. ir kt. (1994). Senosios kanklės ir kan- tarminių kodų taisyklingumo tyrimas, Kalbos kliavimas, Vilnius: Muzika. kultūra 82, p. 259–274. Apanavičius R. (2009). Šiaurės Lietuvos kultūros Almonaitis V. (2005). Laukuvos apylinkės kry- paveldas, Etninė muzika, t. 3, Kaunas: Žiemgalos žiuočių karo kelių aprašymų duomenimis, kn.: leidykla. Lietuvos valsčiai. Laukuva, d. 1, Vilnius: Spauda, Astrauskas R. (2000). Lietuvių ir baltarusių (gudų) p. 171–183. etniniai ryšiai, remiantis etnomuzikologijos duo- Almonaitis V. (2010). Kaltinėnų kraštas XIV a. an- menimis, Lietuvos muzikologija, t. 1, p. 141–154. trojoje pusėje–XV a. pradžioje, kn.: Šilalės kraš- Astrauskas R. (2001). Lietuvos etnografiniai regionai tas. Kaltinėnai, Vilnius: Margi raštai, p. 88–128. pagal etnomuzikologijos duomenis, Pastabos ir Almonaitis V. (2013a). Kaltinėnų kraštas XIV a. pasiūlymai dėl Apskričių valdymo reformos kon- antrojoje pusėje–XV a. pradžioje, kn.: Vakarų cepcijos. Lietuva XIII–XV amžiuje, Kaunas: Keliautojo Aukštaičių tapatumo paieškos: straipsnių rinkinys žinynas, p. 9–82. (2006), Kaunas: Žiemgalos leidykla. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 169 Austin C. M., Honey R., Eagle T. C. (1987). Human Barker C. (2003). Cultural studies: Theory and practi- geography, New York: West Publishing Company. ce. London: Sage Publications Ltd. Azaryahu M., Kellerman A. (1999). Symbolic places Barker C., Galasinski D. (2001). Cultural studies and of national history and revival: A study in Zio- discourse analysis: A dialog on language and iden- nist mythical geography, Transactions (Institute tity. London: Sage Publications Ltd. of British geographers) 24, p. 109–123. Baronas D. (1997). Lietuvių karybos bruožai XIII a. Baika A. (1994). Kaimo armonikos, Vilnius: Pradai. pradžioje, kn.: Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Balčiūnas V. (1938). Lietuvos kaimų žemės tvarkymas Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, istorijos, ūkio ir statistikos šviesoje, Kaunas: Že- p. 487–506. mės reformos valdyba. Baronas D. (2004). Aukštaitija kovų su Livonijos Baliulis A. (1997a). Iš Kupiškio apylinkių praeities, ordinu metu (XIII–XIV a.), kn.: Iš Panevėžio kn.: Kupiškio kraštas, Vilnius: Lietuvos istorijos praeities: Upytės žemei 750 metų, Panevėžys: institutas, p. 48–137. Panevėžio kraštotyros muziejus, p. 36–55. Baliulis A. (1997b). Iš Sedos praeities, kn.: Žemaičių Baronas D., Černius R. ir kt. (2006). Krikščionybės praeitis. Seda, t. 5, p. 15–30. Lietuvoje istorija, Vilnius: Aidai. Baltrėnienė M., Apanavičius R. (1991). Lietuvių liau- Barrington Lowell W. (2002). Examining rival dies muzikos instrumentai, Vilnius: Mintis. theories of demographic influences on political Baltrėnienė M. (1987). Instrumentinių sutartinių support: The power of regional, ethnic, and lin- genezė, kn.: Šatkauskienė V., Jurkuvienė T. (red.). guistic divisions in Ukraine, European journal Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje, of political research 41, p. 455–491. Kaunas: Šviesa. Bartašius M. (2011). Lietuvos Žiemgalos kultūrinis Banytė-Rowell R. (2007). Romėnų įtakos ir baltų regionas, Vilnius: Vilniaus universitetas (baka- kultūrų klestėjimo laikotarpis, kn.: Lietuvos isto- lauro darbas). rija. Geležies amžius, t. 2, Vilnius: Baltos lankos, Bartašius M. (2012). Lietuvos Žiemgalos kultūrinis p. 25–172. regionas, Žiemgala 1, p. 15–25. Baranauskas T. (2000). Lietuvos valstybės ištakos, Barth F. (2000). Enduring and emerging issues Vilnius: Vaga. in the analysis of ethnicity, kn. Vermeulen H., Baranauskas T. (2001). Ankstyvieji Lietuvos dvarai, Govers C. (red.). The anthropology of ethnicity: kn.: Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis: Beyond ethnic groups and boundaries, Hague: konferencijos medžiaga, Vilnius: Valstybinės Martinus Nijhoff, p. 11–32. paminklosaugos komisija, p. 10–18. Barth F. (1969). Introduction, ethnic groups and bo- Baranauskas T. (2002). Kur buvo Lietuvos žemė?, undaries: The social organization of culture diffe- Lituanistica 2 (50), p. 3–18. rencies. Oslo: Universitets for Larget. Baranauskas T. (2006). Aukštaitija XIII–XV amžiu- Batūra R. (1964). Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tvire- je, kn.: Aukštaičių tapatumo paieškos: straipsnių met“. Apie kunigaikščio Vykinto pilies vardą ir rinkinys, Kaunas: Žiemgalos leidykla, p. 27–43. Žemaitijos centrą XIII–XIV a., kn.: Kraštotyra, Baranauskas T. (2010). Kur buvo Silenės žemė? Kn.: Vilnius: LTSR kraštotyros draugija, p. 116–130. Florilegium Lithuanum: mokslinių straipsnių rin- Batūra R. (1970). Merkinės pilis, kn.: Merkinė, Vil- kinys, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto nius: Vaga, p. 28–35. leidykla, p. 194–206. Batūra R. (1983). Vilniaus pilis (tyrinėjimai, pro- Baranauskas T. (2013). Kartena ir kuršių pilys prie blemos), kn.: Vilniaus pilys naujausių mokslinių Minijos – vakarinis Cėklio žemės pasienis, kn.: tyrinėjimų šviesoje: mokslinės konferencijos tezės, Lietuvos valsčiai. Kartena [rankraštis], prieiga per Vilnius: Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos internetą: http://www.llt.lt/pdf/kartena/karte- muziejus, p. 3–9. na-1_istorija-2012.pdf. Batūra R. (1985). Paaiškinimai, kn.: Dusburgietis P. Baranauskas T., Zabiela G. (1998). Mindaugo dvaras Prūsijos žemės kronika, Vilnius: Vaga. Latava, Lietuvos istorijos metraštis 1997 metai, Baubinas R. (red.) (2000). Geografiniai Šiaurės p. 21–40. Lietuvos karstinio regiono tyrimai, kn.: Šiaurės Barker C. (2000). The SAGE dictionary of cultural Lietuvos karstinis regionas, Vilnius: Geografijos studies. London: Sage Publications Ltd. institutas, p. 12–15. 170 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Baubinas R. (red.) (2000). Šiaurės Lietuvos karstinis Brazaitis D. (2008). Ankstyvasis metalų laikotarpis, regionas, Vilnius: Geografijos institutas. kn.: Lietuvos istorija. Akmens amžius ir ankstyva- Beconytė ir kt. (2007). Kartografiniai elementai sis metalų laikotarpis, t. 1, p. 251–317. vaikų sąmonės žemėlapiuose, Geografija, t. 43 1, Bridgewater P., Bridgewater C. (2002). Is there a p. 44–51. future for cultural landscapes?, kn.: Jongman R. Beliauskienė D. ir kt. (2000). Dar kartą apie tauti- (red.) (2002). The new dimensions of the Europe- nius kostiumus, Liaudies kultūra, Nr. 1, p. 12–17. an landscape, p. 193–200. Bernotienė S. (1974). Lietuvių liaudies moterų drabu- Brukas A. (2011). Kauno miškų istorija. I, Gimtasai žiai XVIII a. pab. – XX a. pr., Vilnius: Mintis. kraštas 4, p. 78–83. Bernšteinas M. (1994). Lietuvos liaudies menas, Brukas A., Naureckaitė V. (2014). Sūduvos girios Liaudies kultūra, Nr. 1, p. 48–52. XIII–XVI a. (miškingumas, administravimas, Bertašius M. (2002). Vidurio Lietuva VIII–XII a., kolonizavimas), Gimtasai kraštas 7, p. 95–103. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Jurkšaitienė L., Krištopaitė D. (1990). Aukštaičių Bertašiūtė R. (2007). Lietuvio sodyba, Vilnius: Vil- melodijos, Vilnius: Vaga. niaus dailės akademijos leidykla. Bučas J. (1988). Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida Bertašiūtė R. (2008a). Vakarų Aukštaitija, kn.: Vaka- ir istorinės vertybės, Vilnius: Mokslas. rų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra, Vil- Bučas J. (2004). Etnokultūrinio kraštovaizdžio pa- nius: Etninės kultūros globos taryba, p. 4–12. veldo problema, Kultūros paminklai 11, p. 33–43. Bertašiūtė R. (2008b). Gyvenamasis namas, kn.: Budreckis A. (1980). Vilniaus krašto demografi- Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra, nės problemos, kn.: Rytų Lietuva. Istorinių bei Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, p. 13–46. etnografinių studijų rinkinys,