NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

Adelman J., Aron S. (2004). From borderlands to Almonaitis V. (2013b). Medininkų krašto pietinė da- borders: empires, nation-state, and the peoples lis kryžiuočių karo kelių aprašymų duomenimis, in between in North American history, The Ame- kn.: Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje, Kaunas: rican historical review 104 (3), p. 1–29. Keliautojo žinynas, p. 83–105. Agnew J. (2009). Territoriality, kn.: Gregory D. ir kt. Almonaitis V. (2013c). Tauragės kraštas XIII–XV a., (red). Dictionary of human geography, Hoboken: kn.: Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje, Kaunas: Wiley-Blackwell, p. 744–745. Keliautojo žinynas, p. 106–137. Alderman H. D. (2003). Street names and the sca- Ambrazevičius R., Leskauskaitė A. (2008). The ling of memory: The politics of commemorating effects of spoken dialect on singing technique in Martin Luther King, Jr within the African Ame- Lithuanian traditional music, Journal of the in- rican community, Area 35 (2), p. 163–173. terdisciplinary music studies 2, p. 1–17, prieiga per Alekna A. (1936). Katalikų bažnyčia Lietuvoje, Kau- internetą: www.musicstudies.org. nas: Šv. Kazimiero draugijos leidinys. Anderson B. (1999). Įsivaizduojamos bendruomenės: Ališauskas V. (2006). Krikščionybės Lietuvoje istori- apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą, ja, Vilnius: Aidai. Vilnius: Baltos lankos. Aliūkaitė D. (2005). Tarminis kalbėjimas: (galimi?) Andriušytė A. (2012). Tradicinė Dzūkijos architek- socialiniai kalbėjimų koreliatai, Lituanistica, t. 61 tūra, kn.: Kaimo statyba: Dzūkija, Vilnius: Petro 1, p. 38–47. ofsetas, p. 5–15. Aliūkaitė D. (2009). Perceptyviniai dialektų tyrimai: Andriušytė A. (2013). Tradicinė Suvalkijos architek- mentalinis žemėlapis, Respectus Philologicus 15 tūra, kn.: Kaimo statyba: Suvalkija, Vilnius: Petro (20), p. 164–179. ofsetas, p. 5–13. Aliūkaitė D. (2011). Jaunųjų žemaičių raiškos idealai: Antrop M. (2000). Background concepts for inte- sąmoningosios nuostatos, Respectus Philologicus grated landscape analysis, Agriculture, ecosystems 20 (25), p. 209–220. and eviroment 77, p. 17–28. Aliūkaitė D., Merkytė E. (2009). Sociolingvistinis Apanavičius R. ir kt. (1994). Senosios kanklės ir kan- tarminių kodų taisyklingumo tyrimas, Kalbos kliavimas, Vilnius: Muzika. kultūra 82, p. 259–274. Apanavičius R. (2009). Šiaurės Lietuvos kultūros Almonaitis V. (2005). Laukuvos apylinkės kry- paveldas, Etninė muzika, t. 3, Kaunas: Žiemgalos žiuočių karo kelių aprašymų duomenimis, kn.: leidykla. Lietuvos valsčiai. Laukuva, d. 1, Vilnius: Spauda, Astrauskas R. (2000). Lietuvių ir baltarusių (gudų) p. 171–183. etniniai ryšiai, remiantis etnomuzikologijos duo- Almonaitis V. (2010). Kaltinėnų kraštas XIV a. an- menimis, Lietuvos muzikologija, t. 1, p. 141–154. trojoje pusėje–XV a. pradžioje, kn.: Šilalės kraš- Astrauskas R. (2001). Lietuvos etnografiniai regionai tas. Kaltinėnai, Vilnius: Margi raštai, p. 88–128. pagal etnomuzikologijos duomenis, Pastabos ir Almonaitis V. (2013a). Kaltinėnų kraštas XIV a. pasiūlymai dėl Apskričių valdymo reformos kon- antrojoje pusėje–XV a. pradžioje, kn.: Vakarų cepcijos. Lietuva XIII–XV amžiuje, Kaunas: Keliautojo Aukštaičių tapatumo paieškos: straipsnių rinkinys žinynas, p. 9–82. (2006), Kaunas: Žiemgalos leidykla.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 169 Austin C. M., Honey R., Eagle T. C. (1987). Human Barker C. (2003). Cultural studies: Theory and practi- geography, New York: West Publishing Company. ce. London: Sage Publications Ltd. Azaryahu M., Kellerman A. (1999). Symbolic places Barker C., Galasinski D. (2001). Cultural studies and of national history and revival: A study in Zio- discourse analysis: A dialog on language and iden- nist mythical geography, Transactions (Institute tity. London: Sage Publications Ltd. of British geographers) 24, p. 109–123. Baronas D. (1997). Lietuvių karybos bruožai XIII a. Baika A. (1994). Kaimo armonikos, Vilnius: Pradai. pradžioje, kn.: Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Balčiūnas V. (1938). Lietuvos kaimų žemės tvarkymas Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, istorijos, ūkio ir statistikos šviesoje, Kaunas: Že- p. 487–506. mės reformos valdyba. Baronas D. (2004). Aukštaitija kovų su Livonijos Baliulis A. (1997a). Iš Kupiškio apylinkių praeities, ordinu metu (XIII–XIV a.), kn.: Iš Panevėžio kn.: Kupiškio kraštas, Vilnius: Lietuvos istorijos praeities: Upytės žemei 750 metų, Panevėžys: institutas, p. 48–137. Panevėžio kraštotyros muziejus, p. 36–55. Baliulis A. (1997b). Iš Sedos praeities, kn.: Žemaičių Baronas D., Černius R. ir kt. (2006). Krikščionybės praeitis. Seda, t. 5, p. 15–30. Lietuvoje istorija, Vilnius: Aidai. Baltrėnienė M., Apanavičius R. (1991). Lietuvių liau- Barrington Lowell W. (2002). Examining rival dies muzikos instrumentai, Vilnius: Mintis. theories of demographic influences on political Baltrėnienė M. (1987). Instrumentinių sutartinių support: The power of regional, ethnic, and lin- genezė, kn.: Šatkauskienė V., Jurkuvienė T. (red.). guistic divisions in Ukraine, European journal Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje, of political research 41, p. 455–491. Kaunas: Šviesa. Bartašius M. (2011). Lietuvos Žiemgalos kultūrinis Banytė-Rowell R. (2007). Romėnų įtakos ir baltų regionas, Vilnius: Vilniaus universitetas (baka- kultūrų klestėjimo laikotarpis, kn.: Lietuvos isto- lauro darbas). rija. Geležies amžius, t. 2, Vilnius: Baltos lankos, Bartašius M. (2012). Lietuvos Žiemgalos kultūrinis p. 25–172. regionas, Žiemgala 1, p. 15–25. Baranauskas T. (2000). Lietuvos valstybės ištakos, Barth F. (2000). Enduring and emerging issues Vilnius: Vaga. in the analysis of ethnicity, kn. Vermeulen H., Baranauskas T. (2001). Ankstyvieji Lietuvos dvarai, Govers C. (red.). The anthropology of ethnicity: kn.: Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis: Beyond ethnic groups and boundaries, Hague: konferencijos medžiaga, Vilnius: Valstybinės Martinus Nijhoff, p. 11–32. paminklosaugos komisija, p. 10–18. Barth F. (1969). Introduction, ethnic groups and bo- Baranauskas T. (2002). Kur buvo Lietuvos žemė?, undaries: The social organization of culture diffe- Lituanistica 2 (50), p. 3–18. rencies. Oslo: Universitets for Larget. Baranauskas T. (2006). Aukštaitija XIII–XV amžiu- Batūra R. (1964). Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tvire- je, kn.: Aukštaičių tapatumo paieškos: straipsnių met“. Apie kunigaikščio Vykinto pilies vardą ir rinkinys, Kaunas: Žiemgalos leidykla, p. 27–43. Žemaitijos centrą XIII–XIV a., kn.: Kraštotyra, Baranauskas T. (2010). Kur buvo Silenės žemė? Kn.: Vilnius: LTSR kraštotyros draugija, p. 116–130. Florilegium Lithuanum: mokslinių straipsnių rin- Batūra R. (1970). Merkinės pilis, kn.: Merkinė, Vil- kinys, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto nius: Vaga, p. 28–35. leidykla, p. 194–206. Batūra R. (1983). Vilniaus pilis (tyrinėjimai, pro- Baranauskas T. (2013). Kartena ir kuršių pilys prie blemos), kn.: Vilniaus pilys naujausių mokslinių Minijos – vakarinis Cėklio žemės pasienis, kn.: tyrinėjimų šviesoje: mokslinės konferencijos tezės, Lietuvos valsčiai. Kartena [rankraštis], prieiga per Vilnius: Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos internetą: http://www.llt.lt/pdf/kartena/karte- muziejus, p. 3–9. na-1_istorija-2012.pdf. Batūra R. (1985). Paaiškinimai, kn.: Dusburgietis P. Baranauskas T., Zabiela G. (1998). Mindaugo dvaras Prūsijos žemės kronika, Vilnius: Vaga. Latava, Lietuvos istorijos metraštis 1997 metai, Baubinas R. (red.) (2000). Geografiniai Šiaurės p. 21–40. Lietuvos karstinio regiono tyrimai, kn.: Šiaurės Barker C. (2000). The SAGE dictionary of cultural Lietuvos karstinis regionas, Vilnius: Geografijos studies. London: Sage Publications Ltd. institutas, p. 12–15.

170 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Baubinas R. (red.) (2000). Šiaurės Lietuvos karstinis Brazaitis D. (2008). Ankstyvasis metalų laikotarpis, regionas, Vilnius: Geografijos institutas. kn.: Lietuvos istorija. Akmens amžius ir ankstyva- Beconytė ir kt. (2007). Kartografiniai elementai sis metalų laikotarpis, t. 1, p. 251–317. vaikų sąmonės žemėlapiuose, Geografija, t. 43 1, Bridgewater P., Bridgewater C. (2002). Is there a p. 44–51. future for cultural landscapes?, kn.: Jongman R. Beliauskienė D. ir kt. (2000). Dar kartą apie tauti- (red.) (2002). The new dimensions of the Europe- nius kostiumus, Liaudies kultūra, Nr. 1, p. 12–17. an landscape, p. 193–200. Bernotienė S. (1974). Lietuvių liaudies moterų drabu- Brukas A. (2011). Kauno miškų istorija. I, Gimtasai žiai XVIII a. pab. – XX a. pr., Vilnius: Mintis. kraštas 4, p. 78–83. Bernšteinas M. (1994). Lietuvos liaudies menas, Brukas A., Naureckaitė V. (2014). Sūduvos girios Liaudies kultūra, Nr. 1, p. 48–52. XIII–XVI a. (miškingumas, administravimas, Bertašius M. (2002). Vidurio Lietuva VIII–XII a., kolonizavimas), Gimtasai kraštas 7, p. 95–103. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Jurkšaitienė L., Krištopaitė D. (1990). Aukštaičių Bertašiūtė R. (2007). Lietuvio sodyba, Vilnius: Vil- melodijos, Vilnius: Vaga. niaus dailės akademijos leidykla. Bučas J. (1988). Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida Bertašiūtė R. (2008a). Vakarų Aukštaitija, kn.: Vaka- ir istorinės vertybės, Vilnius: Mokslas. rų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra, Vil- Bučas J. (2004). Etnokultūrinio kraštovaizdžio pa- nius: Etninės kultūros globos taryba, p. 4–12. veldo problema, Kultūros paminklai 11, p. 33–43. Bertašiūtė R. (2008b). Gyvenamasis namas, kn.: Budreckis A. (1980). Vilniaus krašto demografi- Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra, nės problemos, kn.: Rytų Lietuva. Istorinių bei Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, p. 13–46. etnografinių studijų rinkinys, Chicago: Vilniaus Bertašiūtė R. (2010). Tradicinė Rytų Lietuvos ar- krašto lietuvių sąjunga, p. 299–370. chitektūra, kn.: Kaimo statyba: Rytų Aukštaitija, Bufon M. (1998). Borders and border landscapes: Kaunas: Lututė, p. 5–15. A theoretical assessment, Region and regiona- Bertašiūtė R. (2013). Tradicinė Žemaitijos archi- lism 3, p. 7–14. tektūra, kn.: Kaimo statyba: Žemaitija, Vilnius: Būga K. (1961). Rinktiniai raštai (sud. Z. Zinkevi- Petro ofsetas, p. 5–13. čius), Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės Bertašiūtė R. (2014). Kaimų architektūra, kn.: Lietu- literatūros leidykla. vos architektūros istorija. Lietuvos etninė architek- Bumblauskas A. (2005). Senosios Lietuvos istorija, tūra nuo seniausių laikų iki 1918 m., t. 4, Vilnius: 1009–1795, Vilnius: R. Paknio leidykla. Paveldas, p. 69–164. Burinskaitė A. (2014). Kryžiai, stogastulpiai, ko- Bičiūnas V. (1931). Tautiniai rūbai, Mūsų kalendorius plytstulpiai ir koplytėlės, krikštai, kn.: Lietuvos 1932 metams, Kaunas: Lietuvos Šaulių sąjungos architektūros istorija. Lietuvos etninė architektū- leidinys, p. 44–50. ra nuo seniausių laikų iki 1918 m., t. 4, p. 273–291. Błaszczyk G. (1993). Diecezja Żmudzka od XV do Butkevičius I. (1971). Iš lietuvių kultūros istorijos: początku XVII wieku, Poznań: UAM. Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos, Vil- Blij H. J. de (1993). Human geography: Culture, socie- nius: Mintis. ty and space, New York: John Wiley & Sons, Inc. Butrimas A. (2005). Telšių kraštas: Istorija, kultūra, Bliujienė A. (2003). Micro-region between Šilu- meno paminklai, Vilnius: Vilniaus dailės akade- tė-Priekulė and Švėkšna in Western Lithuania or mijos leidykla. alternatively Lamata land according to archaeo- Butrimas A., Žulkus V. (1997). Žemaitijos teritorija logical data, Archaeologia Lituana 4, p. 122–137. ir gyventojai V–XIII a., kn.: Žemaitijos istorija, Bliujienė A. (2004). Lamata – mikroregionas, Vilnius: Regnum fondas, p. 35–52. etnokultūrinė sritis ar niekieno žemė tarp kuršių Cosgrove D. (2009). Culture area, kn.: Gregory D. ir skalvių?, Kultūros paminklai 11, p. 61–78. ir kt. (red). Dictionary of human geography, Ho- Bonnemaison J. (2005). Culture and space: Con- boken: Wiley-Blackwell, p. 138. ceiving a new cultural geography, London: I. B. Cox K. (1997). Spaces of globalization: Reasserting Tauris. the power of the local. New York: Guildford. Bourdieu P., Wacquant L. J. D. (2003). Įvadas į re- Craddock S. (1999). Embodying the place: Patho- fleksyviąją sociologiją, Vilnius: Baltos lankos. logizing chinese and chinatown in nineteenth

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 171 century San Francisco, Antipode 31 (4), p. 351– Daugirdas V. (2001). Reformation of regional gover- 371. ning in Lithuania: spatial aspects, Spatial dimen- Crang M. (1998). Cultural geography, London: Rou- sion of socio-economic transformation processes in tledge. Central and Eastern Europe on the turn of the 20th Četkauskaitė G. (1981). Dzūkų melodijos, Vilnius: century 1, p. 343–359. Vaga. Daugirdas V. (2002). Lietuvos kultūrinis regionavi- Čiurlionytė J. (1955). Įvadas, kn.: Lietuvių liaudies mas (Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fon- dainos, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros das), Vilnius: Vilniaus universitetas (ataskaita). leidykla. Daugirdas V. (2004). Lithuania as a space of in- Čiurlionytė J. (1969). Lietuvių liaudies dainų melo- teraction of cultures, Geopolitical studies 12, dikos bruožai, Vilnius: Vaga. p. 177–190. Damrosz J. (1987). Region i regionalizm. The lasting Daugirdas V. (2006). Acculturation in the Lithua- and historical inter-regional borderlands in Po- nian-Latvian border region, Geopolitical studies land, Region and regionalism 5, p. 202–211. 14, p. 391–408. Daugirdas V. (1992). Lietuvos administracinis te- Daugirdas V. (2007). Kultūros reiškinių difuzija: ritorinis skirstymas iki 1945 m., Geografija 28, teritoriniai aspektai, kn. Rytų Europos kultūra p. 99–104. migracijos kontekste: tarpdalykiniai tyrimai, Vil- Daugirdas V. (1994). Lietuvos žemes formuojantys nius: Versus aureus, p. 35–47. veiksniai iki XIII a., Geografija 30, p. 45–50. Daugirdas V. (2012). Formalus latvių kultūrinis re- Daugirdas V. (1996a). The sources of territorial or- gionas Šiaurės Lietuvoje. Acta humanitarica Uni- ganisation of Lithuanian coastal area, Geography versitatis Saulensis, t. 14: Regionas: laikas, erdvė, in Lithuania: Special isue for the 28th interna- žmonės, p. 334–357. tional geographical congress on “Land, sea and Daugirdas V. (2015). Kultūros geografija, kn.: Kru- human effort”, Vilnius, p. 172–192. pickaitė D., Kavaliauskas P., Daugirdas V. ir kt. Daugirdas V. (1996b). Teritorinių administracinių Aiškinamasis geografijos terminų žodynas [ran- vienetų valentingumas, Geografija 32, p. 91–97. kraštis], Vilnius. Daugirdas V. (1997a). Lietuvos teritorinio adminis- Daugirdas V., Burneika D. (2005). The impact of tracinio suskirstymo istorinė geografinė analizė, clash of civilisations on the development of Li- Vilnius: Vilniaus universitetas (daktaro diserta- thuania’s culture. Region and regionalism 7 (2), cija). p. 67–80. Daugirdas V. (1997b). Visagino regiono kultūros Daugirdas V., Mačiulytė J. (2006). Decentralizacija transformavimasis, Lietuvos visuomenės geografi- ir teritorinė savivalda Lietuvoje, Politologija 3, nės problemos, Vilnius: Apyaušris, p. 129–148. p. 91–110. Daugirdas V. (1997c). Baltų žemės Lietuvos teritori- Daugirdas V., Paltanavičiūtė G. (2005). Ignalinos joje XIII a.: kilmė ir erdvinė struktūra, Geogra- AE regiono gyventojų tautinės sudėties kaita, phia juventa: IV jaunųjų mokslininkų geografų kn.: Ignalinos AE regionas: permainų erdvė, konferencijos pranešimai, Vilnius, p. 30–39. Vilnius: Geologijos ir geografijos institutas, Daugirdas V. (1998a). Lietuvos teritorinio adminis- p. 72–87. tracinio suskirstymo įvertinimas rangų dydžių Daugirdas V., Paltanavičiūtė G. (2008). Dynamics of metodu, Geographia juventa: V jaunųjų moks- the national composition in North-East Lithu- lininkų geografų konferencijos pranešimai, Vil- ania, Problem regions in Lithuania (sociogeogra- nius, p. 165–173. phical aspects), p. 45–58. Daugirdas V. (1998b). Visagino AE regiono kultūri- Daugirdas V., Pričkaitytė J. (1993). Tarpukario Lie- nė transformacija ir politinė organizacija, Igna- tuvos valsčių istoriniai tipai ir jų pasiskirstymas, linos AE: žmogaus gyvenimo ir veiklos sąlygos, Geografija 29, p. 98–103. Vilnius: Visaginas, p. 152–164. Daunoraitė D. (1996). Valiavimų (šienapjūtės dainų Daugirdas V. (2000). Multicultural structure of priedainių) struktūros ypatumai, Liaudies kūry- Lithuanian border regions as a factor of transna- ba 4, p. 69–79. tional integration, Eastern borders of European Devenis K. (2001). Lietuvos pradžia ir Deltuvos isto- integration processes, p. 233–239. rija, Vilnius: Vaga.

172 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Dubonis A. (1991). Kur buvo Lietuvos žemė? XIII a. Girininkas A., Lukoševičius O. (1997). Lietuvos pirmojoje pusėje Lietuvos politinis centras galė- priešistorė. Materialinės ir dvasinės kultūros raida, jo būti Anykščių krašte, Dienovidis 41 (49), p. 6. genčių formavimasis, Vilnius: Agora. Dubonis A. (1997). Leičiai – „lietuviai lietuviuose“: Girininkas A. (1992). Rytų baltų kultūros kilmės problema Lietuvos istoriografijoje ir istoriniuose ypatybės, kn.: Rytų Lietuva: Istorija, kultūra, kal- šaltiniuose (XIII–XVI a.), kn.: Lietuvos valstybė ba, Vilnius: Mokslas, p. 5–12. XII–XVIII a., Vilnius: Lietuvos istorijos instituto Girininkas A. (2000). Rytų Pabaltijo neolito-senojo leidykla, p. 31–44. žalvario amžiaus ūkinio ir visuomeninio gyveni- Dubonis A. (1998). Lietuvos didžiojo kunigaikščio mo modelis, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vil- leičiai, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidy- nius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 5–25. kla. Glemžaitė M. (1955). Lietuvių tautiniai drabužiai, Dubonis A. (2001a). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. leidykla. dvarų tinklo susiformavimas XIII–XIV a., kn.: Grigalavičienė E. (1995). Žalvario ir ankstyvasis gele- Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis: kon- žies amžius Lietuvoje, Vilnius: Mokslo ir enciklo- ferencijos medžiaga, Vilnius: Valstybinės pamin- pedijų leidykla. klosaugos komisija, p. 5–9. Grigas K. (1996). Regioninio išskirtinumo žymės Dubonis A. (2001b). Žemėvalda, kn.: Lietuvos Di- lietuvininkų smulkiojoje tautosakoje, Tautosakos džiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir darbai 5 (12), p. 61–66. vaizdai, Vilnius: Aidai, p. 785–795. Grinaveckis V. (1968). Dėl žemaičių vardo kilmės, Dubonis A. (2011). Lietuvos valstybės susidarymas, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai: kn.: Lietuvos istorija. XIII a.–1385 m. valstybės Kalbotyra, t. 19, p. 45–50. iškilimas tarp rytų ir vakarų, t. 3, Vilnius: Baltos Gudavičius E. (1983). „Lietuvos“ vardas XI a.–XII a. lankos, p. 395–430. I pusės šaltiniuose, Lietuvos TSR mokslų akade- Dubonis A. (2013). Kas buvo aukštaičiai Lietuvoje mijos darbai, serija A 3 (84), Vilnius: Mokslas, XIII–XV amžiais? Kn.: Ministri Historiae: pagal- p. 79–88. biniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kuni- Gudavičius E. (1984). Dėl lietuvių žemių konfede- gaikštystės tyrimuose, Vilnius: Lietuvos istorijos racijos susidarymo laiko, Lietuvos TSR aukštųjų instituto leidykla, p. 93–107. mokyklų mokslo darbai: Istorija XXIV, p. 12–28. Dunn K. M. (2003). New cultural geographies in Gudavičius E. (1986). Dar kartą dėl Lietuvos kūri- Australia: identity, citizenship and space, Garner mosi centro ir laiko, Lietuvos TSR mokslų aka- B. (red.). Geography‘s new frontiers conference demijos darbai, serija A 2 (95), Vilnius: Mokslas, proceedings, conference papers 17, p. 189–200. p. 53–59. Edwards J. (2009). Language and identity: Key topics Gudavičius E. (1987). Rašytiniai šaltiniai, kn.: Lietu- in sociolinguistics. Cambridge: Cambridge Uni- vių etnogenezė, Vilnius: Mokslas, p. 172–180. versity Press. Gudavičius E. (1988). Baltramiejaus Hionekės kro- Eidintas A., Bumblauskas A. ir kt. (2013). Lietuvos nikos duomenys apie Šiaulių žemę, Lietuvos TSR istorija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. mokslų akademijos darbai, serija A, t. 2, p. 60–62. Fellmann ir kt. (1985). Human geography: Culture Gudavičius E. (1988). Žiemgala, kn.: Tarybų Lietuvos and environment, New York, kn.: Vinciūnaitė enciklopedija, t. 4, Vilnius: Vyriausioji enciklope- S. (2012). Rytų Lietuvos kultūrinė sritis, Vilnius: dijų redakcija, p. 673. Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvar- Gudavičius E. (1988b). Žemaitijos privilegijos, kn.: kos katedra (magistro darbas). Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4, Vilnius: Vy- Genys J. (1994). Telšių raida iki XVIII amžiaus pa- riausioji enciklopedijų redakcija, p. 649. baigos (pagal archeologinius duomenis), kn.: Tel- Gudavičius E. (1988c). Vilniaus kunigaikštystė, kn.: šiai: straipsniai ir istorijos dokumentai, Vilnius: Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4, Vilnius: Vy- Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 26–36. riausioji enciklopedijų redakcija, p. 556. Girdenis A. (1997). Lietuvių kalba, kn.: Kalbotyra: Gudavičius E. (1989). Kryžiaus karai Pabaltijyje ir mokslo darbai, Vilnius: Petro ofsetas. Lietuva XIII amžiuje, Vilnius: Mokslas. Girdenis A. (1971). Kada gi žemaičių tarmė atsiskyrė Gudavičius E. (1991). Šiaulių žemė ir jos vieta nuo aukštaičių?, Kalbotyra 22 (1), p. 81–86. Lietuvos valstybėje XIII–XIV a., kn.: Šiaulių

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 173 miesto istorija (iki 1940 m.), Šiauliai: Momentas, virsmas iš 750 metų perspektyvos, Vilnius: Aidai, p. 13–15. p. 128–150. Gudavičius E. (1998). Mindaugas, Vilnius: Žara. Ivinskis Z. (1989a). Rinktiniai raštai, t. 2, Roma: Lie- Gudavičius E. (1999). Lietuvos istorija: Nuo seniau- tuvių katalikų mokslo akademija. sių laikų iki 1569 metų, t. 1, Vilnius: Lietuvos Ivinskis Z. (1989b). Rinktiniai raštai: Lietuvių kovos rašytojų sąjungos leidykla. su vokiečių riteriais XIII–XV amž., t. 3, Roma: Gudavičius E. (2006). Kernavės žemė ir valsčius iki Lietuvių katalikų mokslo akademija. 1564–1566 metų administracinės reformos, kn.: Ivinskis Z. (1991). Lietuvos istorija: iki Vytauto Di- Lietuvos valsčiai. Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, džiojo mirties, Vilnius: Mokslas. Vilnius: Versmės leidykla, p. 140–148. Jackson Douglas W. A. (1985). The shaping of our world: Gudavičius E. (2011). Baltų žemių konfederacija, A human and cultural geography, New York: Willey. kn.: Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas, t. 1, Jackson J. B. (1996). Discovering the vernacular Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, landscape, kn.: Agnew J., Livingstone D. N., p. 157. Rogers A. (red.) (1996). Human geography: An Gumuliauskas A. (2010). Lietuvos istorija (1795–2009 essential anthology. Oxford: Blackwell, p. 316–328. m.), Šiauliai: Lucilijus. Jackson R. H., Hudman L. E. (1990). Regional geo- Haggett P. (1995). The geographer’s art. Cambridge: graphy: Issues for today. New York: John Willey Blackwell Publishers. and sons. Halliday M. A. K. (2003). On language and linguisti- Jakubowski J. (1907). Opis Księstvva trockiego z cs, London: Continuum. roku 1387. Przyczynek do badan nad ustrojem Harris M. (1998). Kultūrinė antropologija, Kaunas: Litvvy przedchrzešcijanskiej, z mapą, kn.: Prze- Tvermė. gląd Historyczny, t. 5, p. 22–48. Harvey D. (1969). Explanation in geography, Lon- Jankauskaitė V. (2011). Rytų Aukštaitijos kultūrinis don: Edward Arnold. subregionas, Vilnius: Vilniaus universitetas (ba- Harvey D. (1996). Justice, nature and the geography kalauro darbas). of difference. Oxford: Blackwell Publishers. Jankevičienė A. (2007). Lietuvos medinės bažnyčios, Harvey D. (2003). “National” identities and the po- koplyčios bei varpinės, Vilnius: Vilniaus dailės litics of ancient heritage: Continuity and change akademijos leidykla. at ancient monuments in Britain and Ireland c. Jarockis R. (2002). Urbanizacijos raida Žiemgaloje 1675-1850, Transactions (Institute of British geo- XI–XVI a.: Centras, periferija ir valdžia, Vilnius: graphers) 28, p. 473–487. Vilniaus universitetas (daktaro disertacija). Hefferman M. (2009). Genre de vie, kn.: Gregory D. Jarockis R. (2003). Lietuviškosios Žiemgalos dalies et al. (red.). Dictionary of human geography, Ho- apgyvendinimo raida XIII–XVI amžiuje, Lietu- boken: Wiley-Blackwell, p. 273. vos archeologija, t. 24, p. 9–16. Hirsch E., O’Hanlon M. (1995). The anthropology of Jasiūnienė G. (2011). Žemaitijos bajorijos elito he- landscape: Perspectives on place and space, Ox- raldika XVII–XIX a. Nagurskių, Gorskių atvejai, ford: Clarendon Press. Šiauliai: Šiaulių universitetas (bakalauro darbas). Hubbard P. (2007). Space/Place, kn.: Atkinson Jegelevičius S. (2008). Aneksuotos Lietuvos valdy- D., Jackson P., Sibley D., Washbourne N. (red.) mas Rusijos imperijoje, kn.: Lietuvos vidaus rei- (2007). A critical dictionary of key concept. New kalų istorija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos York: St. Martins’s Press, p. 41–48. leidykla, p. 124–181. Iršėnas M., Ostrauskienė D. (2004). Vidurio žemai- Jenkins R. (1994). Rethinking ethnicity: Identity, čių aukštumos apgyvendinimo raida iki XVI a. categorization and power, Ethnic and racial stu- pagal archeologijos paminklų ir pavienių radinių dies 17 (2), p. 197–223. pasiskirstymą, kn.: Kultūrinio landšafto raida Jenkins R. (2008). Social Identity, New York: Rout- Žemaičių aukštumoje, Vilnius: Vilniaus dailės ledge. akademijos leidykla, p. 87–119. Johnston R. J. ir kt. (red.) (1995). Scale, kn.: Dicti- Ivinskis A., Kareniauskas J. (2004). Varniai – Medi- onary of human geography, Malden: Blackwell ninkų vyskupijos centras, kn.: Žemaičių istorijos Publishers, p. 543–545.

174 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Johnston R. (2000a). On disciplinary history and Jurkuvienė T. (2003). Tautinio kostiumo kūrimo ir textbooks: Or where has spatial analysis gone?, gamybos problemos, Liaudies kultūra, Nr. 6 (93), Australian geographical studies 38 (2), p. 125–137. p. 44–54. Johnston R. (2000b). Authors, editors, and authori- Jurkuvienė T. (2004). Suvalkijos kryžiai, Menotyra, ty in the postmodern academy, Antipode 32 (3), t. 36 3, p. 56–64. p. 271–291. Juška Antanas (1997). Mažosios Lietuvos bažnyčia Johnston R. (2009). Central place theory, kn.: Gre- XVI–XX amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universi- gory D. ir kt. (red.). Dictionary of human geo- teto leidykla. graphy, Hoboken: Wiley-Blackwell, p. 76–77. Juškaitis V. (2005). Žirgų kapai Lietuvos pilkapy- Jones E. (1969). Human geography. London: Chatto nuose vėlyvajame geležies amžiuje (IX–XII a.), and Windus education Ltd. Archeologia Baltica, t. 6, p. 139–163. Joniškio kraštas: enciklopedinis žinynas (2011), Kačinskaitė I. (2008a). Suvalkija (Sūduva), kn.: Su- Kaunas: Žiemgalos leidykla. valkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra, Jordan T. G., Domosh M., Rowntree L. (1997). The Vilnius: Petro ofsetas, p. 4–11. human mosaic: A thematic introduction to cul- Kačinskaitė I. (2008b). Gyvenamasis namas, kn.: tural geofraphy, New York: Longman. Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra, Joseph J. E. (2004). Language and identity: National, Vilnius: Petro ofsetas, p. 12–41. ethnic and religious, New York: Palgrave Maci- Kalnius P. (2001). Pranešimas-ekspertizė Etninės millan. kultūros globos tarybos nariams apie įvairius Jučas M. (2000). Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius: požiūrius į etnokultūrinius regionus ir galimus Aidai. jų ribų nustatymus, Pastabos ir pasiūlymai dėl Jučas M. (2004). Dėl žemaičių krikšto, kn.: Žemai- Apskričių valdymo reformos koncepcijos. čių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, Kalnius P. (2002). „Kitokie“ tarp „savų“: Lietuvos Vilnius: Aidai, p. 107–114. etnografinių grupių stereotipai, Lietuvos etnolo- Jučas M. (2007). Lietuvos parapijos XV–XVIII a., gija: Socialinės antropologijos ir etnologijos studi- Vilnius: Aidai. jos 2 (11), p. 23–52. Juciutė L. (2004). Antifoninis lietuvių liaudies dai- Kalnius P. (2007). Regioninių tapatumų judėjimo nų atlikimo būdas, Lietuvos muzikologija, t. 5, prieštaros dabartinėje Lietuvoje, Lituanistica, p. 157–178. t. 53 3 (71), p. 92–112. Jurginis J. (1971). Lietuvos pilys, Vilnius: Mintis. Kalnius P. (2012). Žemaičiai: XX a.–XXI a. pradžia, Jurginis J. (1978). Lietuvos valstiečių istorija (nuo Vilnius: Mintis. seniausių laikų iki baudžiavos panaikinimo), Vil- Kaluševičius B. (2004). Lietuvos knygnešiai ir darak- nius: Mokslas. toriai, t. 1, Vilnius: Diemedžio leidykla. Jurginis J. (1997). Žemaičiai ir kuršiai XIII a., kn.: Kamiński A. (1953). Jaćwieź: terytorium, ludność, Vakarų baltų archeologija ir istorija, Klaipėda: stosunki gospodarcze i społeczne, Łodź: Państwo- Klaipėdos kraštotyros muziejus, p. 265–280. we Wydawnictwo Naukowe. Jurginis J., Lukšaitė J. (1981). Lietuvos kultūros is- Kardelis K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir torijos bruožai (Feodalizmo epocha iki XVIII a.), metodai, Kaunas: Judex. Vilnius: Mokslas. Karvelis D., Ragauskienė R. (2009). Iš Radvilų giminės Jurkuvienė Teresė (1990a). Tautinis drabužis. 2. istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m., Vil- Dzūkių ir suvalkiečių marškiniai, Liaudies kultū- nius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. ra, Nr. 3, p. 43–48. Kasatkina N. (2007). Etniškumo tyrimai: Tendenci- Jurkuvienė T. (1990b). 3. Klaipėdiečių marškiniai, jos ir esminės sąvokos, Filosofija. Sociologija 18 Liaudies kultūra, Nr. 4, p. 41–46. (4), p. 1–11. Jurkuvienė T. (1991). Moterų liemenės, Liaudies kul- Kasperavičius S. (2001). Kunigaikščio Vykinto pilies tūra, Nr. 4, p. 45–49. beieškant, Žemaičių žemė 1, p. 11–12. Jurkuvienė T. (1992a). Aukštaičių moterų galvos Kaufmann E. (1999). American exceptionalism apdangalai, Liaudies kultūra, Nr. 5, p. 44–47. reconsidered: Anglo-saxon ethnogenesis in the Jurkuvienė T. (1992b). Nuometėliai, Liaudies kultūra, “universal” national, 1776-1850, Journal of Ameri- Nr. 6, p. 21–23. can studies 33 (3), p. 437–457.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 175 Kavaliauskas P. (2004). Dėl Lietuvos Respublikos te- Kiaupienė J. (2001). Daugiaprasmis ir daugiaveidis ritorinės sandaros tobulinimo, Pastabos ir pasiū- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų dvaras: lymai dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos. Vaizdinys ir tikrovė, kn.: Lietuvos dvarai – praei- Kavaliauskas P. (1992). Metodologiniai kraštotvarkos tis, dabartis ir ateitis: konferencijos medžiaga, pagrindai, Vilnius: Vilniaus universitetas (habili- Vilnius: Valstybinės paminklosaugos komisija, tacinis geografijos mokslų darbas). p. 19–27. Kavaliauskas P. (2003). Dėl Lietuvos teritorinės Kiaupienė J. (2009). Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- sandaros tobulinimo įvertinant istorinius tystės vėlyvųjų viduramžių istorijos kraštovaiz- ir ekonominius veiksnius, Etninė kultūra 3, dis: Laikas, erdvė, žmogus, kn.: Lietuvos istorija. p. 44–56; Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Kavaliauskas P. (2013). Lietuvos Respublikos krašto- Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m., vaizdžio įvairovės erdvinės struktūros įvairovės t. 4, Vilnius: Baltos lankos, p. 20–176. ir jos tipų identifikavimo studija: Kraštovaizdžio Kiaupienė J. (2013). Miestiečiai, miestelėnai ir kiti supratimo ir jo erdvinės struktūros pažinimo miestų gyventojai, kn.: Lietuvos istorija. Veržli nuostatos, t. 1, Vilnius: Baltijos kopija. Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kuni- Kazakevičius V. (2000). Sėlių paminklai Lietuvoje, gaikštystė 1529–1588 metais, Vilnius: Baltos lan- Lietuvos archeologija 20, p. 7–17. kos, t. 5, p. 295–301. Kazakevičius V. (2007). Vikingų ir baltų genčių Kiaupienė J. (2013a). Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- konsolidacijos laikotarpis, kn.: Lietuvos istorija. tystės kaitos laikas – 1529–1588 metai, kn.: Lietu- Geležies amžius, t. 2, Vilnius: Baltos lankos, p. vos istorija. Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos 318–400. Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais, Vilnius: Kendall ir kt., (1976). Introduction to cultural ge- Baltos lankos, t. 5, p. 117–270. ography, New York, kn.: Vinciūnaitė S. (2012). Kirdienė G. (2001). Smuikas, smuikininkas ir smui- Rytų Lietuvos kultūrinė sritis, Vilnius: Vilniaus kavimas liaudies papročiuose, Darbai ir dienos universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra 25, p. 147–188. (magistro darbas). Klajumienė G. (2009). Miestas, kn.: Lietuva 1009– Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. (1995). Lie- 2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidy- tuvos istorija iki 1795 m., Vilnius: Valstybinis kla, p. 109–117. leidybos centras. Knox P. L., Marston S. A. (2001). Human geography: Kiaupa Z. (1991a). Šiauliai XV a.–1765 m., kn.: Šiau- Places and regions in global context, New Jersey: lių miesto istorija (iki 1940 m.), Vilnius: Lietuvos Pretice Hall. istorijos institutas, p. 16–40. Kobayashi A., Peake L. (2000). Racism out of place: Kiaupa Z. (1991b). Reformų metas Šiauliuose 1765– Thoughts on whiteness and an antiracist geogra- 1795 m., kn.: Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), phy in the new millennium, Annals of the Associ- Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 41–61. ation of American geographers 90 (2), p. 392–403. Kiaupa Z. (1998). Lietuvos didžioji kunigaikštystė Kondratienė V. (2001). Išvados dėl Lietuvos Res- nuo valstybės susidarymo iki Liublino unijos, publikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos kn.: Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius: Lietu- Apskričių reformos koncepcijos (projekto), Pas- vos istorijos institutas, p. 47–73. tabos dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos. Kiaupa Z. (2004). Upytės miestietiškųjų gyvenviečių Koter M. (1995). The geographical-historical region: tinklo formavimasis XV a.–XVI a. pirmojoje Its notion, origin and factors in its development, pusėje, kn.: Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei Region and regionalism 2, p. 7–26. 750 metų, Panevėžys: Panevėžio kraštotyros mu- Kroskrity P. V. (1993). Language, history, and iden- ziejus, p. 57–69. tity: Ethnolinguistic studies of the Arizona Tewa, Kiaupa Z. (2008). XVII amžiaus pradžios Kaunas – Tucson: University of Arizona Press. Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių jaunystės me- Krupickas R. (2009). Turistinės erdvės skirstymas, tais, Senoji Lietuvos literatūra, t. 25, p. 379–402. Verslo ir teisės aktualijos 3, p. 5–14. Kiaupa Z. (2012). Lietuvos istorija. Trumpasis XVIII Kryževičius, V. (1986). Šiauliai XVII–XVIII a. ir amžius (1733–1795 m.), Vilnius: Baltos lankos, miestiečių kova dėl miesto teisių, kn.: Šiaulių t. 7 (1). praeitis ir dabartis, Vilnius: Mintis, p. 38–44.

176 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Kšanienė D. (2002). Protestantiška tradicija ir evan- Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje (1981), geliška giesmė Mažojoje Lietuvoje, Lietuvos mu- t. 2, Vilnius: Mokslas. zikologija 3, p. 128–141. Lietuvos istorijos atlasas (2001), Vilnius: Vaga. Kudirka J. (1986). Lietuvių liaudies meno šaltiniai, Lietuvos istorijos institutas: Etnologijos skyrius (2012- Kaunas: Šviesa. 11-25). Prieiga per internetą: http://www.istorija. Kulikauskas P. (1961). Ekonominė buitis ir visuo- lt/struktura/mokslo-skyriai/etnologijos-skyrius/. meniniai santykiai I–IV amžiais, kn.: Lietuvos Łowmiański H. (1932). Studja nad początkami archeologijos bruožai, Vilnius: Valstybinės ir społeczeństwa i państwa litewskiego, t. 2, Wilno: mokslinės literatūros leidykla, p. 250–268. Nakładem Towarzystwa Przyjaciół Nauk. Kulikauskas P. (1982). Užnemunės piliakalniai I–XIII Luchtanas A., Vėlius G. (2006). Archeologinių tyri- amžiuje, Vilnius: Mintis. nėjimų Kernavėje istorija, kn.: Lietuvos valsčiai. Kuncevičius A., Laužikas R. ir kt. (2012). Dubingių Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius: Versmės istorinė žemė – Rytų Lietuvos pilkapių kultūros leidykla, p. 43–51. ar lietuvių pilkapių teritorija?, Lituanistica, t. 58 Lukenskienė L. (2010). Pietvakarių Lietuvos lyrinės 1 (87), p. 12–35. monofoninės dainos. Muzikinio interdialekto pro- Kurila L. (2005). Lietuvių etninė riba rytuose blema, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akade- IX–XII a. (1. Archeologijos duomenys), Lietuvos mija (daktaro disertacija). archeologija, t. 27, p. 59–84. Lukšaitė I. (1999). Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kurila L. V. (2009). Socialinė organizacija Rytų Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje, Vilnius: Lietuvoje III–XII a. (laidojimo paminklų duome- Baltos lankos. nimis), Vilnius: Vilniaus universitetas (daktaro Lukšaitė I. (2009). Visuomenės etnokonfesinė san- disertacija). dara ir jos kaita, kn.: Lietuvos istorija. Veržli Nau- Lam T., Yeoh B. S. A. (2004). Negotiating “home” jųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikš- and “national identity”: Chinese-Malaysian tystė 1529–1588 metais, Vilnius: Baltos lankos, transmigrants in Singapore, Asia Pacific Vie- t. 5, p. 310–448. wpoint 45 (2), p. 141–164. Lukšaitė I. (2013). Visuomenės etnokonfesinė sanda- Lang T. (2011). Regional development issues in ra ir jos kaita, kn.: Lietuvos istorija. Veržli Naujų- Central and Eastern Europe: Shifting research jų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė agendas from a focus on peripheries to periphe- 1529–1588 metais, Vilnius: Baltos lankos, t. 5, ralisation? kn.: Eröss A., Karacsonyi D. (red). p. 310–447. Geography in Visegrad and neighbour countries, Maksimaitienė O. (1986). Upytės senovė, kn.: Upytė, Budapest: E-Government Alapitvany, p. 57–64. Vilnius: Mintis, p. 21–30. Лаппо И. И. (1911). Великое Княжество Maksimaitienė O. (1991). Lietuvos istorinė geogra- Литовское во второй половине XVI столетия, fija ir kartografija, Vilnius: Valstybinis leidybos Юрьев: типография. centras. Lašinskaitė A. (2010). Mažosios Lietuvos kultūrinis Marston S. A., Jones III J. P., Woodward K. (2005). regionas, Vilnius: Vilniaus universitetas (baka- Human geography without scale, kn.: Royal lauro darbas). geographic society with Institute of British geogra- Leonavičiūtė I. (1997). Kariaunos vaidmuo ku- phers 30, p. 416–432. riantis Lietuvos valstybei, kn.: Lietuvos valstybė Martinkėnas V. (1970). Merkinės miestas, kn.: Mer- XII–XVIII a., Vilnius: Lietuvos istorijos instituto kinė, Vilnius: Vaga, p. 36–49. leidykla, p. 475–486. Matulevčius A., Šilas V. (2011). Klaipėdos sritis, kn.: Lepneris T. (2011). Prūsų lietuvis, Vilnius: LII leidykla. Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas, Vilnius: Liekis A. (1997). Lietuvos sienų raida: istorinė apž- Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, t. 1, valga nuo seniausių laikų iki šių dienų, Vilnius: p. 850–851. Žurnalas „Lietuvos mokslas“. Matulionienė E. (2005). Klaipėdos krašto tautiniai Lietuva žemėlapiuose (2011), Vilnius: Kronta. drabužiai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto lei- Lietuvių etnogenezė (1987), Vilnius: Mokslas dykla. Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje (1978), McCarthy J., Hague E. (2004). Race, nation, t. 1, Vilnius: Mokslas. and nature: The cultural politics of “celtic”

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 177 identification in the American West, Annals of Misius K., Šinkūnas R. (1993). Lietuvos katalikų baž- the Association of American geographers 94 (2), p. nyčios: žinynas, Vilnius: Pradai. 387–408. Miškinis A. (2002). Rytų Lietuvos miestai ir mieste- McCrone D. (2015). Thinking about national liai, t. 1, Vilnius: Savastis. identity, kn.: Understanding National Identity, Miškinis A. (2004). Lietuvos urbanistikos paveldas ir psl.: 6–21. jo vertybės: Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, McKay I. (1994). The quest of the folk: Antimoder- t. 3, kn. 1, Vilnius: Petro ofsetas. nism and cultural selection in twentieth century, Miškinis A. (2007). Lietuvos urbanistikos paveldas ir Nova Scotia. Montreal: McGill-Queen’s Univer- jo vertybės: Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, sity Press. t. 3, kn. 2, Vilnius: Petro ofsetas. Medišauskienė Z. (2004). 1835–1839 m. Vilniaus Mitchell D. (2007). Landscape, kn.: Atkinson D., gubernijos administracinio suskirstymo pertvar- Jackson P., Sibley D., Washbourne N. (red.) kymas, kn.: Istorijos akiračiai, Vilnius: Lietuvos (2007). A critical dictionary of key concept. New istorijos instituto leidykla, p. 341–362. York: St. Martins’s Press, p. 49–56. Medišauskienė Z. (2011). Laikas – Erdvė – Žmogus, Motuza G., Girininkas A. (1989). Lietuvos geolo- kn.: Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: vi- ginė sandara ir etnogenezė, kn.: Vakarų baltų suomenė ir valdžia, t. 8 (1), Vilnius: Baltos lankos, archeologija ir istorija, Klaipėda: Klaipėdos kraš- p. 15–178. totyros muziejus, p. 3–13. Meilus E. (1993a). Prekyba ir amatai Žemaitijos ku- Mukaitė L. (2002). Kvintos intonacijos sklaida že- nigaikštystės miesteliuose XVII a. antrojoje pusėje– maičių liaudies dainose, Lietuvos muzikologija 3, XVIII a., Vilnius: Vilniaus universitetas (daktaro p. 142–155. disertacija). Nakienė A. (1996). Vienos formulės tvermė lie- Meilus E. (1993b). Amatai Žemaitijos kunigaikštystės tuvių liaudies melodijose, Tautosakos darbai 5, miesteliuose XVII a. antrojoje pusėje–XVIII a., p. 83–96. Žemaičių praeitis, t. 2, Vilnius, p. 106–118. Nakienė A. (2000). Lietuvių liaudies muzikinių Meilus E. (1994). Telšiai XVIII a., kn.: Telšiai: dialektų formavimasis, Tautosakos darbai 12 (19), straipsniai ir istorijos dokumentai, Vilnius: p. 131–140. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, p. 55–85. Nakienė A. (2001a). Senasis lietuvių liaudies melodi- Merkys V. (2003). Vilniaus vyskupijos katalikų jų sluoksnis. Refreninės dainos ir sutartinės, Vil- parapijų vertimas stačiatikių parapijomis ir jo nius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas tautiniai padariniai (1866–1918 m.), Lituanistica (daktaro disertacija). 3 (55), p. 3–22. Nakienė A. (2001b). Iš kaimynų slavų perimtos liau- Meusburger P. (1999). Subjekt – Organisation – Re- dies melodijos Pietų Lietuvoje, Liaudies kultūra 6 gion Entrundlichen Wissen, Heft 130, p. 95–134. (81), p. 12–15. Mickevičius A. (1997). Valstybingumo pradžios Nash C. (1999). Irish placenames: Post-colonial lo- problema Vakarų baltų teritorijose, kn.: Lietuvos cations, Transactions (Institute of British geogra- valstybė XII–XVIII a., Vilnius: Lietuvos istorijos phers) 24, p. 457–480. institutas, p. 233–246. Navickas T. (1988). Alytus ir jo apylinkės, Čikaga: Miknys R. (2011). Bažnyčia tarp pasaulietinės val- Lietuvių istorijos draugija. džios ir visuomenės, kn.: Lietuvos istorija. Devy- Nikžentaitis A. (1996). Nuo Daumanto iki Gedi- nioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, mino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės t. 8 (1), Vilnius: Baltos lankos, p. 243–306. bruožai, Acta Historica Universitatis Klaipeden- Miltakis E. (2010). Gargždų bažnyčios ir parapijos sis, t. 5. istorinė raida: nuo pirmosios bažnyčios 1540 Nikžentaitis A. (1997). Žemaitija XIII–XV a. pir- m. iki XVIII a. pab., kn.: Krikščionybės raidos mojoje pusėje, kn.: Žemaitijos istorija, Vilnius: kontekstai Žemaitijoje, Vilnius: Vilniaus dailės Regnum fondas, p. 53–102. akademijos leidykla, p. 106–133. Noreika Z. (2011). Anykščių ir Ukmergės valstiečių Misius K. (1999). Iš Platelių ir jų apylinkių praeities bruzdėjimas (1545), kn.: Lietuvos istorija: enci- iki 1940 metų, kn.: Lietuvos valsčiai. Plateliai, klopedinis žinynas, t. 1, Vilnius: Mokslo ir enci- Vilnius: Versmė, p. 38–126. klopedijų leidybos centras, p. 56–57.

178 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Norkus Z. (2009). Nepasiskelbusioji imperija: Lietu- Petrulis V. (2005). Žemaitijos etninės savimonės vos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės regiono erdvinė struktūra, Geografijos metraštis imperijų sociologijos požiūriu, Vilnius: Aidai. 38 (1), p. 163–175. Norton W. (2000). Cultural geography: Themes, con- Phinney J. S. (1996). When we talk about American cepts, analyses, Oxford: University Press. ethnic groups, what do we mean?, American psy- Ochmański J. (1996). Senoji Lietuva, Vilnius: Mintis. cologist 51 (9), p. 918–927. Paknys M. (2009). Miestiečiai ir jų bendruomenės, Pivoriūnas D., Šaknys Ž. B. (2003). Lietuvos etnogra- kn.: Lietuva 1009–2009, Vilnius: Vilniaus dailės finių regionų žemėlapis (žemėlapis). akademijos leidykla, p. 195–201. Pociūtė D. (2009a). Bažnyčia ir knyga, kn.: Lietuva Paknys M. (2009). Valdovai, didikai, bajorai, kn.: 1009–2009, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos Lietuva 1009–2009, Vilnius: Vilniaus dailės aka- leidykla, p. 173–181. demijos leidykla, p. 185–193. Pociūtė D. (2009b). Reformacija: krikščioniškos Paliulis S. (1959). Lietuvių liaudies instrumentinė tiesos paieška, kn.: Lietuva 1009–2009, Vilnius: muzika. Pučiamieji instrumentai, Vilnius: Valsty- Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 147–153. binė grožinės literatūros leidykla. Pociūtė G. (2010–2011). Periferinio regiono sampra- Paliulis S. (2002). Sutartinių ir skudučių keliais: Tau- tos problema Lietuvoje, Annales Geographicae tosakininko gyvenimas ir darbai, Vilnius: Lietu- 43–44, p. 128–143. vos muzikos akademija. Pociūtė G. (2014). Periferingumo teritorinė raiška Pascual de Sans A. (2004). Sense of place and mi- Lietuvoje, Vilnius: Gamtos tyrimų centras (dak- gration histories: Idiotopy and idiotope, Area taro disertacija). 36 (4), p. 348–357. Preston D. R. (1988). Methods in the study of dialect Pašuta V. (1971). Lietuvos valstybės susidarymas, perceptions, kn.: Thomas A. R. (red.) Methods Vilnius: Mintis. in Dialectology, Clevedon: Multilingual Metters, Petrauskas R. (2001). Giminaičiai ir pavaldiniai: p. 373–395. Lietuvos bajorų grupės XIV a. pabaigoje–XV a. Purvinas M. (2005). Žemaitijos ir Klaipėdos krašto I pusėje, kn.: Lietuva ir jos kaimynai: nuo norma- senųjų kaimų struktūra, Liaudies kultūra 5, p. 31–39. nų iki Napoleono, Vilnius: Vaga, p. 107–126. Purvinas M. (2008). Mažosios Lietuvos tradicinė Petrauskas R. (2003). Lietuvos diduomenė XIV a. kaimo architektūra, Vilnius: Etninės kultūros pabaigoje–XV a.: sudėtis, struktūra, valdžia, globos taryba. Vilnius; Aidai. Purvinas M. (2013). Šiaurės Lietuvos kaimų apibūdi- Petrauskas R. (2004). Žemaičių diduomenė ir poli- nimų problematika, Žiemgala 1, p. 11–17. tinė padėtis Žemaitijoje XIV a. pabaigoje–XV a. Purvinas M., Kavaliauskas P. (2014). Kraštovaizdžio pradžioje, kn.: Žemaičių istorijos virsmas iš 750 etnokultūrinis regionavimas, kn.: Lietuvos nacio- metų perspektyvos, Vilnius: Aidai, p. 151–172. nalinis atlasas, t. 1, p. 116. Petrauskas R. (2011a). Nuo genčių ir žemių prie vals- Purvinas M., Purvinienė M. (1998). Lietuvos tradi- tybės organizacijos, kn.: Lietuvos istorija. XIII a.– cinės architektūros paveldo regionavimas, Kultū- 1385 m. valstybės iškilimas tarp rytų ir vakarų, t. 3, ros paminklai, t. 5, p. 157–165. Vilnius: Baltos lankos, p. 302–307. Purvinas M., Purvinienė M. (2001). Nuomonė ir pa- Petrauskas R. (2011b). Teritorinių struktūrų raida ir siūlymai dėl Lietuvos Respublikos suskirstymo pareigybių sistemos genezė, kn.: Lietuvos istorija. į savivaldos regionus, Pastabos ir pasiūlymai dėl XIII a.–1385 m. valstybės iškilimas tarp rytų ir Apskričių valdymo reformos koncepcijos. vakarų, t. 3, Vilnius: Baltos lankos, p. 307–313. Puzinas J. (1983). Sūduvių problema, kn.: Rinktiniai Petreikis T. (2009). Regioninės knygos apibrėžtis ir raštai: Proistorė, t. 1, Vilnius: Lituanistikos insti- samprata (Žemaitijos knygos pavyzdžiu), Knygo- tuto leidykla, p. 459–471. tyra 53, p. 85–111. Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2000a). Sutartinių atliki- Petrošienė L. (2007). Lietuvininkų etninė muzika: mo tradicijos, Vilnius: Kronta. Tapatumo problemos, Klaipėda: Klaipėdos uni- Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2000b). Dviejų pradų – versiteto leidykla. vokalinio ir instrumentinio – susipynimas sutar- Petrulis V. (2003). Žemaitijos kultūrinis regionas, Vil- tinėje „Buvo dūda Vilniuj“, Lietuvos muzikologija, nius: Vilniaus universitetas (bakalauro darbas). t. 1, p. 89–103.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 179 Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2006). Aukštaitija: dau- Rumley D. (1995). Centre and periphery in the Aus- giabalsio dainavimo tradicija, kn.: Aukštaičių tralian federal state, Region and regionalism 2, tapatumo paieškos, Kaunas: Žiemgalos leidykla, p. 41–46. p. 134–149. Safronovas V. (2013). Klaipėdos miesto istorija ir jo Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2007). Aukštaitijos ir Že- vieta Europoje (vietoj įvado), kn.: Klaipėda Eu- maitijos paribio dainuojamojo folkloro ypatumai, ropos istorijos kontektuose, Klaipėda: Klaipėdos Tautosakos darbai 34, p. 97–123. universiteto leidykla, p. 6–24. Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2008). Zenono Slaviūno Salys A. (1985). Raštai: įvairūs straipsniai, t. 3, Roma: sutartinių tyrimų sklaida ir tąsa, Žmogus ir žodis Lietuvių katalikų mokslo draugija. 2, p. 13–23. Salys A. (1992). Raštai: lietuvių kalbos tarmės, t. 4, Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2009). „Rytų dzūkai“ ar Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. „rytų aukštaičiai“: termino ir muzikos dialekto Sauer C. O. (1996). The morphology of landsca- problema, Tautosakos darbai 38, p. 126–148. pe, kn.: Agnew J., Livingstone D. N., Rogers A. Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2010). Nibragalio kaimo (red.) (1996). Human geography: An essential dainavimo tradicija, kn.: Ne del’ ta dainuojam: anthology. Oxford: Blackwell, p. 296–315. Nibragalio kaimo dainos, Miežiškiai: Miežiškių Savenkovaitė A. (2012). Sūduvos subetninės savimo- kultūros centras, p. 8–23. nės regionas, Vilnius: Vilniaus universitetas (me- Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2012). Lietuvių sutartinių tinis mokslinis pranešimas). ir ainių polifoninių dainų lygiagretės, Lietuvos Saviščevas E. (2004). XIV a. pirmos pusės žemaičių muzikologija, t. 13, p. 175–191. valdžios elitas: kilmė ir tapatumas, kn.: Žemaičių Ragauskaitė A. (2009). Dzūkijos kultūrinis regionas, istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, Vil- Vilnius: Vilniaus universitetas (bakalauro dar- nius: Aidai, p. 173–182. bas). Saviščevas E. (2010). Žemaitijos savivalda ir valdžios Ragauskaitė A. (2014). Krašto samprata lietuvių kal- elitas: 1409–1566 metais, Vilnius: Vilniaus univer- boje, Liaudies kultūra 2, p. 64–74. siteto leidykla. Ragauskaitė A. (2012). Kompleksinė kultūrinio Savoniakaitė V. (2003). Aukštaičiai: „ribų“ sampra- regiono samprata, Tautosakos darbai 43, p. 109– tos, Lituanistica 3 (55), p. 101–112. 125. Savukynas V. (2012). Istorija ir mitologijos: Tapatybės Ragauskaitė A., Daugirdas V. (2010–2011). Dzūkijos raiškos XVII–XIX amžiaus Lietuvoje, Vilnius: kultūrinis regionas, Annales Geographicae 43–44, Viešosios politikos strategijų centras UAB „Idė- p. 16–28. jos ir komunikacija“. Rapoportas S. (1995). Anoniminė identifikacija ir Simniškytė A. (1998). Geriamieji ragai Lietuvoje, kultūros vertybių likimas, kn.: Sociologijos tyri- Lietuvos archeologija, t. 15, p. 185–246. mai: Permainų metas: Tapatumo ieškojimas, Vil- Simniškytė A. (1999). Sėliai, Liaudies kultūra 5, nius: Lietuvos sociologijos ir filosofijos institutas. p. 26–36. Rimša E. (1992). Lietuvos privačių miestų herbai, Simniškytė A. (2002). Sėlos apgyvendinimo sklaida kn.: Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2, Vil- nuo Kristaus gimimo iki valstybės susikūrimo, nius: Mokslas, p. 76–168. kn.: Sėlių paveldas ir dabartis, Zarasai: Sėlių kul- Rimša E. (2008). Lietuvos heraldika, Vilnius: Baltos tūros bendrija „Sėla“, p. 7–15. lankos. Simniškytė A. (2005). Sėlos kraštas VI–VII–XIII/ Rochmińska A. (2001). The lasting and historical XIV a.: teritorinė struktūra ir hierarchija, Lietu- inter-regional borderlands in Poland, Region and vos archeologija, t. 27, p. 27–48. regionalism 5, p. 202–211. Simniškytė A. (2013). Geležies amžius Sėloje, Vilnius: Родоман Б. Б. (1999). Территориальные ареалы и Diemedis. сет. Смоленск: Ойкумена. Slaviūnas Z. (1974). Polifoninių sutartinių geogra- Rose M. (2002). Ladscape and labyrinths, Geoforum finio paplitimo problema, Liaudies kūryba 2, 33, p. 455–467. p. 16–36. Rowell S. C. (2001). Iš viduramžių kylanti Lietuva: Slaviūnas Z. (2006). Raštai: Daugiabalsių lietuvių Pagonių imperija Rytų ir Vakarų Europoje, 1295– liaudies dainų-sutartinių tyrinėjimai, t. 1, Vilnius: 1345, Vilnius: Baltos lankos. Petro ofsetas.

180 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Slaviūnas Z. (2007). Raštai: Liaudies dainos, liaudies Šešelgis K. (1996). Lietuvos urbanistikos istorijos muzika ir muzikos instrumentai, papročiai, litera- bruožai: Nuo seniausių laikų iki 1918 m., Vilnius: tūra ir folkloras, t. 2, Vilnius: Vilniaus pedagogi- Mokslo ir enciklopedijų leidykla. nio universiteto biblioteka. Šidiškienė I. (1995). Lietuvininkų apranga XVII a.– Sliužinskas R. (2006). Klaipėdos apylinkių liute- XX a. pirmojoje pusėje (tradicija ir retrospekty- roniškosios giesmės šiandien: tradicijų ir ino- va), kn.: Lietuvininkų kraštas, Kaunas: Litterae vacijų sąsajos, kn.: Mažosios Lietuvos kultūros Universitatis, p. 547–595. paveldas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, Šidiškienė I. (1997). Tautiniai drabužiai lietuvių kul- p. 260–268. tūroje (XIX a. pab.–XX a. 4 dešimtm.), Lietuvos Smith A. (1991). Nationanl Identity, Las Vegas: Uni- etnologija. Amatas ir kūryba, t. 2, Vilnius: Pradai, versity of Nevada Press. p. 210–315. Сосновский Л. А. (1988). Комплексная оценка на- Šidiškienė I. (1999). Lietuvių moterų drabužiai: tau- дежности силовых систем по критериям со- tiškumo raiška XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje противления усталости и износо­стойкости pusėje, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos (основы трибофатики), Гомель: Белиижт. istorijos institutas (daktaro disertacija). Spencer J. E., Thomas W. L. (1978). Introducing cul- Šimėnas V. (1990). Dykros – tai genčių neapgyventi tural geography, New York: John Wiley & Sons. plotai, Mūsų gamta 5, p. 18–19. Stačiokas R. (1999). Lietuvos savivaldybių raida, Šimėnas V. (1997). Vakarų ir rytų baltų ribos kaita Kaunas: Technologija. archeologijos duomenimis, kn.: Vakarų baltai: Staliūnas D. (2001). Kaip bandyta keisti Kauno gu- Etnogenezė ir etninė istorija, Vilnius: Lietuvos bernijos ribas: slapti Rusijos valdžios projektai, istorijos institutas, p. 39–63. Darbai ir dienos 28, p. 67–84. Šimėnas V. (2001). Lietuvos Respublikos susiskirsty- Strelcovas S. (2002). Kauno pavieto ribų kaita: mo į savivaldos žemėlapių projektinio varianto XVI a. vidurys–XVIII a. pabaiga, kn.: Kauno recenzija-ekspertizė, Pastabos ir pasiūlymai dėl istorijos metraštis, t. 3, Kaunas: Vytauto Didžiojo Apskričių valdymo reformos koncepcijos. universiteto leidykla, p. 275–281. Šimėnas V. (2006). Etnokultūriniai procesai Vakarų Sungailienė L. (2007). Žemaičių muzikinis dialektas: Lietuvoje I m. e. tūkstantmečio viduryje, Vilnius: intonaciniai modeliai ir artikuliacija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (daktaro Šimonis K. (1934). Lietuvių tautinių rūbų ir jų rin- disertacija). kimo bei aprašymo reikalu, Gimtasai kraštas, Sungailienė L. (2009). Liaudies dainos artikuliacija Nr. 3–4, p. 131–136. pateikėjų žodyne, Žemaičių žemė 3, p. 47–65. Šliavas J. (1967). Kai kurios pastabos žiemgalių klau- Šaknys Ž. B. (1993). Nematomi kaimo ir žmogaus simu, kn.: Kraštotyra 4, Kaunas: Valstybinė V. saitai (Tarpukario kaimo jaunimo garbės su- Kapsuko-Mickevičiaus vardo spaustuvė, p. 50–58. vokimas ir palaikymas), Liaudies kultūra, Nr. 1, Šliavas J. (1996). Žiemgalių pėdsakais, Vilnius: Žiem- p. 21–22. galos draugija. Šaknys Ž. B. (2005). Aukštaitijos jaunimo subregio- Šmigelskytė-Stukienė R. (2004). Tarp tradicijų ir ninis tapatumas. Kartografinis tyrimas, Žiemga- inovacijų: Upytės pavieto bajorija XVIII a. pa- la 1, p. 20–22, 70, 71. baigoje, kn.: Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei Šaknys Ž. B. (2012). Etnografiniai regionai Lietuvoje: 750 metų, Panevėžys: Panevėžio kraštotyros mu- šiuolaikinio jaunimo požiūris, Tautosakos dar- ziejus, p. 92–114. bai 43, p. 126–142. Tamošaitis A., Nenortienė N. (1968). Tautiniai dra- Šaknys Ž. B. (2001). Lietuvos Respublikos adminis- bužiai ir juostų raštai, Chicago: LSS JAV Atlanto tracinio teritorinio suskirstymo perspektyvos: rajono tautinis lavinimo skyrius. etnografiniai kultūriniai regionai, Pastabos ir Tarvydas S. (1967). Vakarinių lietuvių genčių terito- pasiūlymai dėl Apskričių valdymo reformos kon- rijos istoriniai geografiniai landšaftai, Geografinis cepcijos. metraštis, t. 8, p. 53–64. Šapoka A. (red.) (1989). Lietuvos istorija, Kaunas: Tautavičius A. (1961). Ankstyvasis geležies amžius, Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos kn.: Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius: Valsty- leidinys. binės ir mokslinės literatūros leidykla, p. 113–143.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 181 Tautavičius A. (1966). Lietuvių ir jotvingių gen- Tučas R. (2012). Lietuvos teritorijos apgyvenimo rai- čių gyventojų plotų ribų klausimu, Lietuvos da I–XII a., Vilnius: Vilniaus universitetas (dak- TSR mokslų akademijos darbai, serija A, 2 (21), taro disertacija). p. 161–183. Tumėnas V. (1995). Mažosios Lietuvos juostos, kn.: Tautavičius A. (1968a). Lietuvių tautos protėviai, Lietuvininkų kraštas, Kaunas: Litterae Universita- Mokslas ir gyvenimas 8, p. 12–17. tis, p. 609–623. Tautavičius A. (red.) (1978). Lietuvos TSR archeo- Tumėnas V. (2001). Išvados ir pasiūlymai dėl Lie- logijos atlasas: I–XIII a. radiniai, t. 4, Vilnius: tuvos regioninio dalinimo, remiantis tekstilės Mokslas. (tradicinių juostų bei jų konteksto) duomenimis, Tautavičius A. (1986). Šiaulių žemė (V–XIV a. ar- Pastabos ir pasiūlymai dėl Apskričių valdymo re- cheologijos duomenimis), kn.: Šiaulių praeitis ir formos koncepcijos. dabartis, Vilnius, p. 15–23. Tumėnas V. (2007). Konvencionalūs, klasifikaciniai Tautavičius A. (1987a). Kultūrinės sritys pagal lai- ir interpretaciniai regioninės tapatybės aspektai dojimo paminklus, kn.: Lietuvių etnogenezė, Vil- ir sąsajos su tautodaile, Lietuvos etnologija: soci- nius: Mokslas, p. 104–110. alinės antropologijos ir etnologijos studijos 7 (16), Tautavičius A. (1987b). Archeologinės kultūrinės p. 125–156. sritys, kn.: Lietuvių etnogenezė, Vilnius: Mokslas, Tumėnas V., Povilaitis R. (2007-12-05). Šiuolaiki- p. 129–143. nių etnografinių kaimų problemos, prieiga per Tautavičius A. (1994). Jotvingiai, dainaviai, sūduviai, internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sho- poleksėnai ir..., Lietuvos mokslas 1 (2), p. 4–14. w?p_r=2229&p_d=30297&p_k=1. Tautavičius A. (1996). Vidurinis geležies amžius Lie- Tumėnas V. (2015). Lietuvos etnografinių regionų tuvoje, Vilnius: Pilių tyrimų centras. koncepcijos ištakų ir sklaidos keliai, Etninė kul- Tautavičius A. (red.) (1978). Lietuvos TSR archeologi- tūra 9, p. 49–62. jos atlasas: I–XIII a. radiniai, t. 4, Vilnius: Vaizdo Tyla A. (1996). Lietuvos rūmų iždas: pajamų šaltiniai spaustuvė (žemėlapis). ir jų panaudojimas (XVI a. pab.–XVII a.), kn.: Tautavičius A., Vyšniauskaitė A. (2011). Aukštaitija, Lietuvos istorijos metraštis: 1995 metai, Vilnius: kn.: Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas, t. 1, Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 29–48. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Tyla A. (2001). Pastabos dėl Apskričių valdymo p. 109–110. reformos koncepcijos, Pastabos ir pasiūlymai dėl Taylor P. (1981). Geographical scales in the world Apskričių valdymo reformos koncepcijos. systems approach, Review 5, p. 3–11. Tyla A. (2011). Alytaus ekonomija, kn.: Lietuvos isto- Taylor P. (1982). A materials of framework for po- rija: enciklopedinis žinynas, t. 1, Vilnius: Mokslo litical geography, Transactions of the Institute of ir enciklopedijų leidybos centras, p. 35. British geographers 7, p. 15–34. Tyla A., Milius V. ir kt. (2001). Lietuvos istorijos bei Totoraitis J.(1937). Būdingieji Sūduvos arba Užne- Lietuvių kalbos institutų grupės mokslininkų munės istorijos bruožai, SD, t. 2, Kaunas, (2-as siūlymai dėl Lazdijų administracinio rajono leidimas, Roma, 1973), p. 259–282. regioninės priklausomybės ir dviejų galimų Dzū- Totoraitis J. (1938). Sūduvos Suvalkijos istorija, Kau- kijos (Dainavos) regiono (žemės) ribų išvedimo nas: Spindulys. variantų, Pastabos ir pasiūlymai dėl Apskričių Trimonienė R. R. (2004). Papilės istorija nuo XIII valdymo reformos koncepcijos. iki XVI amžiaus, kn.: Lietuvos valsčiai. Papilė, Tyner J. A., Kuhle O. (2000). Pan-national identities: 1 d., Vilnius: Versmės leidykla, p. 174–190. Representations of the Philippine diaspora on Tuan Y.-F. (1975). Plave: An experiential perspective, the world wide web, Asia Pacific Viewpoint 41 (3), Geographical review 65 (2), p. 151–165. p. 231–252. Tučas R. (2004). Gamtinės aplinkos veiksnys etno- Urbanavičienė D. (2009). Šokamosios ir žaidžiamo- genezės procesams Lietuvoje, Geografija 40 (2), sios sutartinės, Vilnius: Kronta. p. 17–25. Ūsaitytė J. (2007). Advento-Kalėdų dainų turinio ap- Tučas R. (2008). Rytų ir Vakarų Lietuvos teritorinio imtys ir potekstės, kn: Lietuvių liaudies dainynas, apgyvendinimo skirtumai viduriniame ir vėlyva- t. 20, Kalendorinių apeigų dainos. Advento-Kalė- jame geležies amžiuje, Geografija 44 (1), p. 1–8. dų dainos 1, p. 9–40.

182 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Vaičenonis J. (2011). Lietuvos karyba: Nuo baltų iki Vasiliauskas E. (2005). Ar buvo žiemgalių Sidabrės XXI amžiaus, Kaunas: Šviesa. žemė?, kn.: Praeities puslapiai: Archeologija, kul- Vaitkevičius V. (2003). Dainavos problema šiandie- tūra, visuomenė, Klaipėda: Klaipėdos universite- nos archeologijoje, kn.: Antrasis Dzūkijos kultū- to leidykla, p. 191–206. ros kongresas, Marcinkonys: Dzūkijos nacionali- Vasiliauskas E. (2008). Žiemgala XII a. pabaigoje– nio parko direkcija, p. 10–12. XVI a. pradžioje: Kultūriniai procesai, Klaipėda: Vaitkevičius V. (2004). Merkinė XIII–XIV amžiu- Klaipėdos universitetas (daktaro disertacija). je, kn.: Merkinės istorijos bruožai, Vilnius: Lietu- Vaškevičiūtė I. (2004). Žiemgaliai V–XII amžiuje, vos istorijos instituto leidykla, p. 87–110. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Vaitkevičius V. (2005). Vienos teorijos pėdsakais, Vaškevičiūtė I. (2007). Tautų kraustymosi ir baltų arba mirusiųjų deginimo paprotys Rytų Lietuvo- genčių sklaidos laikotarpis, kn.: Lietuvos istori- je, Lietuvos archeologija 27, p. 49–58. ja. Geležies amžius, t. 2, Vilnius: Baltos lankos, Vaitkevičius V. (2009). Pietinės Sėlos ribos beieškant: p. 173–297. Sėlės kaimas, Lietuvos archeologija, t. 35, p. 193–198. Vaškevičiūtė I. (2011). Laidosenos tradicijos Žiem- Vaitkunskienė L. (1990). Dėl žemaičių kilmės, kn.: galoje, Žiemgalos kultūros paveldas. Žiemgalos Žemaičių praeitis, t. 1, Vilnius: Mokslas, p. 26–41. krašto praeitis 6, p. 51–92. Vaitkunskienė L. (1997). Dėl vakarų žemaičių kul- Vengalis R. (2009). Rytų Lietuvos gyvenvietės I– tūros substrato, kn.: Vakarų baltai: Etnogenezė ir XII a., Vilnius: Vilniaus universitetas (daktaro etninė istorija, Vilnius: Lietuvos istorijos institu- disertacija). tas, p. 151–163. Veteikis D. (2000). Technomorfologinis Lietuvos Vaivada V. (1997). Žemaitija XV–XVIII a., Kn.: teritorijos tipizavimas, Geografija 36 (1), p. 16–21. Žemaitijos istorija, Vilnius: Regnum fondas, p. Vilimas D. (2004). LDK pavietų žemės teismų darbo 103–174. pradžia – perimamumo mechanizmai (XVI a. pa- Vaivada V. (2004). Katalikų Bažnyčia ir Reformacija baiga–XVII a. pradžia), kn.: Istorijos akiračiai, Vil- Žemaitijoje XVI a.: Esminiai raidos bruožai, Klai- nius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 177–186. pėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Vinciūnaitė S. (2010). Protestantiškos kultūros terito- Vakarinienė A. (1999). Suvalkiečių dainų ritmo rinė raiška Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universi- ypatybės, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija tetas (bakalauro darbas). (bakalauro darbas). Vinciūnaitė S. (2011). Rytų Lietuvos kultūrinės srities Vakarinienė A. (2001). Suvalkiečių dainų melodikos teritorinė sąranga, Vilnius: Vilniaus universitetas bruožai, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija (magistro darbas). (magistro darbas). Vitale A. (2011). The re-emergence of historical re- Vakarinienė A. (2002). Suvalkiečių dainuojamoji gions, cities and enclaves in Europe vs: the EU’s tradicija: savitas muzikinis Lietuvos dialektas ar integration concepts, processes and reality, Regi- kaimyninių regionų paribys, Lietuvos muzikolo- on and regionalism 10 (1), p. 29–42. gija, t. 3, p. 182–192. Volkaitė-Kulikauskienė R. (1970). Vieno kaklo pa- Valins O. (2003). Stubborn identities and the cons- puošalo klausimu, Muziejai ir paminklai 16 (2), truction of socio-spatial boundaries: Ultra-or- p. 109–111. thodox Jews living in the contemporary Britain, Volkaitė-Kulikauskienė R. (1987). Lietuvių tautybės Transactions (Institute of British geographers) 28, susidarymas, kn.: Lietuvių etnogenezė, Vilnius: p. 158–175. Mokslas, p. 183–199. Vanagas A. (1970). Panemunių dzūkų toponimijos Volkaitė-Kulikauskienė R. (1987a). Archeologijos svarbesnieji bruožai, kn.: Panemunių dzūkai, duomenys, kn.: Lietuvių etnogenezė, Vilnius: Vilnius: Mintis, p. 33–42. Mokslas, p. 150–156. Vasiliauskaitė V. (2001). Etninės kultūros būklės Volkaitė-Kulikauskienė R. (1987b). Visuomeniniai Aukštaitijos regione analizė, Pastabos ir pasiūly- santykiai, kn.: Lietuvių etnogenezė, Vilnius: mai dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos. Mokslas, p. 127–129. Vasiliauskas E. (1999). Žiemgalos prekybiniai keliai Volkaitė-Kulikauskienė R. (1997). Senovės lietuvių ir centrai VIII–XII a., Lietuvos archeologija, t. 18, drabužiai ir papuošalai, Vilnius: Lietuvos istori- p. 79–100. jos institutas.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 183 Volkaitė-Kulikauskienė R. (2001). Lietuva valstybės Zajączkovski S. (1925). Studya nad dziejami Żmudzi priešaušriu, Vilnius: Vaga. wieku XIII, Lwów: Nakładem Towarzystwa Nau- Vyšniauskaitė A. (2001). Nuomonė ir pasiūlymai dėl kowe. Lietuvos regionavimo projekto, Pastabos ir pasiū- Zajączkowski S. (1940). Kaip jotvingiai buvo vadi- lymai dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos. nami viduriniais amžiais, Kaunas: Antano Sme- Wikle T., Bailey G. (1996). The spatial diffusion of tonos lituanistikos instituto Lietuvos istorijos linguistic features in Oklahoma, Proceedings of skyriaus leidinys. the Oklahoma academy of science 77, p. 1–15. Zelinsky W. (1980). North America’s vernacular Wilson A. (1989). Mathematical models and Ge- regions, Annals of the Association of American ographical theory, kn.: Horizons in geography, geographers 70 (1), p. 1–16. Macmillan Education UK, p. 29–47. Zinkevičius Z. (1977). Lietuvių antroponimika: Vil- Zabiela G. (1992). Nalšia Lietuvos valstybės kūrimo- niaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, si išvakarėse, kn.: Rytų Lietuva: Istorija, kultūra, Vilnius: Mokslas. kalba, Vilnius: Mokslas, p. 12–24. Zinkevičius Z. (1981). Lietuvių kalbos istorinė grama- Zabiela G. (1995). Lietuvos medinės pilys, Vilnius: tika., T.2, Vilnius: Mokslas. Diemedis. Zinkevičius Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija: lietu- Zabiela G. (1997). Pilys rytų Lietuvoje valstybės vių kalbos kilmė, t. 1, Vilnius: Mokslas. kūrimosi metu, kn.: Lietuvos valstybė XII–XVI- Zinkevičius Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija: iki II a., Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, pirmųjų raštų, t. 2, Vilnius: Mokslas. p.≈459–474. Zinkevičius Z. (2000). Lietuvių poteriai, Vilnius: Zabiela G. (1998). Laidosena pagoniškoje Lietuvoje, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lietuvos archeologija, t. 15, p. 351–379. Zinkevičius Z. (2001). Dėl teritorinio-adminis- Zabiela G. (1999). Sėlių žemės senovėje, kn.: Rokiš- tracinio Lietuvos suskirstymo (etnografinių kis. Miestas. Kraštas. Žmonės, Vilnius: Diemedis, regionų teritorinių ribų išskyrimas), Pastabos p. 23–68. ir pasiūlymai dėl Apskričių valdymo reformos Zabiela G. (2004). Upytės žemė II tūkstantmečio koncepcijos. pirmojoje pusėje, kn.: Iš Panevėžio praeities: Zinkevičius Z. (2006). Lietuvių tarmių kilmė, Vil- Upytės žemei 750 metų, Panevėžys: Panevėžio nius: Lietuvių kalbos institutas. kraštotyros muziejus, p. 22–35. Zinkevičius Z. (2008). Mažosios Lietuvos indėlis į Zabiela G. (2006). Aukštaitijos žemės, kn.: Aukštai- lietuvių kultūrą, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų čių tapatumo paieškos, Kaunas: Žiemgalos leidy- leidykla. kla, p. 20–26. Zinkevičius Z. (2011). Žiemgalos vardas, vietovar- Zabiela G. (2007). Ikivalstybinis ir baltų genčių są- džiai ir teritorija, Žiemgalos kultūros paveldas. jungų laikotarpis, kn.: Lietuvos istorija. Geležies Žiemgalos krašto praeitis 6, p. 7–12. amžius, t. 2, Vilnius: Baltos lankos, p. 413–467. Žarskienė R. (1993). Skudučiai ir jų giminaičiai: lygi- Zabiela G. (2009). Senovės tūkstantmečiai, kn.: namieji tyrimai, Vilnius: „Visuomenės“ žurnalo Kupiškis: Gamtos ir istorijos puslapiai, Kupiškis: redakcija. Kupiškio etnografinis muziejus, p. 66–88. Žarskienė R. (2005). Lietuvos etninės muzikos atli- Zabiela G., Baranauskas T. (1996). Deltuvos žemė, kėjas: įvaizdis ir tradicija, Tautosakos darbai 30, Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai, Vilnius: p. 112–121. Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 5–14. Žarskienė R. (2007a). Žemaitijos instrumentinis Zabiela G., Baranauskas T. (2004). Cėklis 1253 me- muzikavimas ir jo pokyčiai, Tautosakos darbai tais: istorinė-archeologinė analizė, kn.: Žemaičių 34, p. 179–193. istorijos virsmas, Vilnius: Aidai, p. 9–55. Žarskienė R. (2007b). Regioniniai lietuvių etninės Zabielienė A. (2010). Folkloro ansambliai dabartinė- instrumentinės muzikos savitumai. XX a. pir- je Lietuvoje: etnologinis aspektas, Vilnius: Lietu- mosios pusės tyrimai, Lietuvos etnologija: soci- vos istorijos institutas. alinės antropologijos ir etnologijos studijos 7 (16), Zagorskis J. (2004). Informacinė komunikacinė p. 103–123. paradigma ir Lietuvos socialinis geografinis regi- Žarskienė R. (2009). Pučiamųjų instrumentų onavimas, Geogafija 40 (1), p. 30–33. orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje: nuo

184 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS didikų rūmų iki sodžiaus, Tautosakos darbai 38, Жуланова Н. (1977). Инструмент, музыкант p. 149–168. и музыка в традициой културе. Žarskienė R. (2011). Užmirštieji muzikos instrumen- Комипермяцкие многоствольные флейты, tai: dūdmaišis ir Lietuva, Tautosakos darbai 42, p. citata iš kn.: Račiūnaitė-Vyčinienė D. (2000). 194–222. Sutartinių atlikimo tradicijos, Vilnius: Kronta. Žarskienė R. (2012). Instrumentinė muzika kaip kul- Žulkus V. (1987). Vakarinės žemaičių žemės XIII– tūrinės regioninės atminties raiška, kn.: Homo XIV amžiais, kn.: Biržulio Baseino kompleksinių narrans: folklorinė atmintis iš arti, Vilnius: Lietu- tyrinėjimų dešimtmetis. Varniai, Vilnius: LTSR vių literatūros ir tautosakos institutas, p. 373–392. istorijos ir etnografijos muziejus, p. 26–29. Žarskienė-Šimonytė R. (2003). Skudučiavimas šiau- Žulkus V. (1989). Tarpgentinės dykros ir mirusiųjų rės rytų Europoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir pasaulis baltų pasaulėžiūroje, Vakarų baltų ar- tautosakos institutas. cheologija ir istorija, Klaipėda: Klaipėdos krašto- Žemaitijos istorija (1997), Vilnius: Regnum fondas. tyros muziejus, p. 107–115. Žičkienė A. (1998). Pastovumas ir variantiškumas Žulkus V. (1995). Vakarų baltai gotų-gepidų migraci- lietuvių raudų melodiniame modelyje, kn.: Im- joje (I–IV a.), kn.: Lietuvininkų kraštas, Kaunas: provizacija folklore, Vilnius: Lietuvos muzikos Litterae universitatis, p. 75–107. akademija, p. 46–65. Žulkus V. (1997). Baltų visuomenė ankstyvaisiais Žičkienė A. (2001). Intonacinė lietuvių raudų sanda- viduramžiais, kn.: Lietuvos valstybė XII–XVIII a., ra ir jų tarpetniniai ryšiai, Lietuvos muzikologija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 13–30. t. 2, p. 136–143. Žulkus V. (1999). Kuršių kaimai XI–XV a., Lietuvos Žičkienė A. (2002). Lietuvių ir finougrų raudų me- archeologija 18, p. 135–151. lodinės struktūros ryšiai, Tautosakos darbai 17 Žulkus V. (2004a). Kuršiai Baltijos jūros erdvėje, Vil- (24), p. 113–123. nius: Versus aureus. Žičkienė A. (2004). Trijų muzikinės kultūros sluoks- Žulkus V. (2004b). Nuo Platelių iki Lūksto. Kuršių nių sandūra lietuvių mirusiųjų pagerbimo apei- ir žemaičių paribiai XII–XV amžiais, kn.: Kul- gose, Tautosakos darbai 20 (27), p. 75–83. tūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje, Žičkienė A. (2007). Advento, Kalėdų dainų melo- Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. dijos gyvavimas ir kaita muzikinių dialektų bei 145–162. stilių sąveikos kontekste, kn: Lietuvių liaudies Žulkus V., Klimka L. (1989). Lietuvos istorija. Lietu- dainynas, t. 20, Kalendorinių apeigų dainos. vos pajūrio žemės viduramžiais, Vilnius: Mokslas. Advento-Kalėdų dainos 1, p. 41–67. Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją (2013). Paliulis G., Žičkienė A. (2008). Stilistinis lūžis XIX–XX a. pra- Andziulis D. (sud.), Vilnius: Ex Arte. džios lietuvių liaudies dainų melodikoje, Lietuvos Цимерманис С. Я., Моркунас В. И. (1980). Об muzikologija, t. 9, p. 159–169. историко-этнографическнх областях в Žiemelis D. (2011). XVI–XVIII a. Abiejų Tautų Латвии и Литве во второй половине XIX Respublikos užsienio prekybos struktūra bei в., Этнографические и лингвистические mastas: LDK atvejis (II), Lituanistika, t. 57 4 (86), аспекты этнической истории балтиских p. 365–385. народов, Рига: Зинатне, с. 9–45.

ŠALTINIAI:

„Žiburio“ Draugijos 20 metų sukaktuvės (1926). Ry- Akstinas L. V. (1924d). Pirmoji ateitininkų dzūkų tas, Nr. 27(621), p. 2–3. Konferencija. Rytas, Nr. 169(180), p. 2–3. Akstinas L. V. (1924a). Pirmoji ateitininkų dzūkų Akstinas L. V. (1924e). Pirmoji ateitininkų dzūkų Konferencija. Rytas, Nr. 163(174), p. 2. Konferencija. Rytas, Nr. 170(181), p. 2–3. Akstinas L. V. (1924b). Pirmoji ateitininkų dzūkų Alytaus dzyvai! (1925). Rytas, Nr. 184(489), p. 3. Konferencija. Rytas, Nr. 164(175), p. 2. Alytaus Kongresas 28–30 rugsėjo m. – visos Dzūki- Akstinas L. V. (1924c). Pirmoji ateitininkų dzūkų jos ir Vilniaus krašto pavasarininkų kongresas Konferencija. Rytas, Nr. 168(179), p. 2. (1925). Rytas, Nr. 175(480), p. 3.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 185 Alytus (1925). Rytas, Nr. 5(310), p. 3. Dzūkų savanorių suvažiavimas Alytuje (1926). Rytas, Antanas St. (1928). Įspūdžiai iš kelionės po Zanavy- Nr. 240(832), p. 1. kiją. Rytas, Nr. 188(1368), p. 2. Dzūkų ūkininkai protestuoja (1926). Rytas, Ateitininkų zanavykų pietūs pas kun. J. Valiokaitį Nr.137(729), p. 1. (1928). Sutemos, Nr. 26, p. 2. Gelgaudiškis ir Gelgaudiškio pavasarininkų šventė Aukštaičių kongresas (1925). Rytas, Nr. 148(453), p. 3. (1931). Rytas, Nr. 131(2177), p. 2. Aukštaičių kongresas (1925). Rytas, Nr. 151(456), p. 2. Griškabūdis ir jo garsas (1931). Rytas, Nr. 179(2225), Aukštaičių kongreso sveikinimas (1925). Rytas, Nr. p. 6. 148(453), p. 2. I Panevėžio regiono pavasarininkų konferencija Aukštaičių pavasarininkų kongresas vyksta sėkmin- (1928). Rytas, Nr. 6(1186), p. 3. gai (1925). Rytas, Nr. 143(448), p. 3. I Šiaurės Žemaitijos pavasarininkų kongresas (1926). Aukštaitijos jaunimo kongresas (1925). Rytas, Nr. Rytas, Nr. 136(728), p. 3. 140(445), p. 2. I Žemaičių pavasarininkų kongreso rezoliucijos Brangūs žemaičiai ateitininkai! (1928). Rytas, Nr. (1926). Rytas, Nr. 147(739), p. 1. 164(1344), p. 4. II Kapsų ateitininkų suvažiavimas Vilkavišky (1928). Cimbalas J. (1931). Apie zanavykus. Rytas, Nr. Rytas, Nr. 150(1330), p. 2. 167(2213), p. 6. II Kapsų ateitininkų suvažiavimas Vilkavišky birže- Dainavos šalis seniau ir dabar (1931). Rytas, Nr. lio 24 ir 25 d.(1928). Rytas, Nr. 128(1308), p. 2. 181(2227), p. 5. II Kapsų at-kų suvažiavimas Vilkaviškyje (1928). Ry- Dar dėl žemaitiškumo (1931b). Rytas, Nr. 85(2131), tas, Nr. 111(1291), p. 4. p. 5. II Kapsų at-kų suvažiavimas Vilkaviškyje (1928). Ry- Dėl studentų žemaičių organizacijų (1931a). Rytas, tas, Nr. 117(1297), p. 1. Nr. 85(2131), p. 5. II kapsų ateitininkų suvažiavimas Vilkavišky (1928). Didžiulė Marijampolės ateitininkų šventė (1928). Rytas, Nr. 117(1296), p. 1. Rytas, Nr. 121(1301), p. 2–3. Įspūdžių žiupsnelis iš Pavasarininkų Kongreso ir Dzūkas (1925). Alytaus dzyvai! Rytas, Nr. 184(489), 3. Sporto Olimpiados (1925). Rytas, Nr. 120(425), Dzūkų Ateitininkų II-oji Konferencija (1925). Rytas, p. 3. Nr. 153(458), p. 2. Įspūdžių žiupsnelis iš Pavasarininkų Kongreso ir Dzūkų ateitininkų konferencija (1924). Rytas, Sporto Olimpiados (1925). Rytas, Nr. 121(426), Nr. 147(158), p. 2. p. 2. Dzūkų ateitininkų konferencija (1924). Rytas, Iš kelionės po Lietuvą (1931). Rytas, Nr. 139(2245), Nr.≈156(167), p. 3. p. 4–6. Dzūkų ateitininkų konferencija (1924). Rytas, Iš kelionių po Lietuvą (1931). Rytas, Nr. 213(2259), Nr.≈160(171), p. 2–3. p. 3–5. Dzūkų ateitininkų konferencija Lazdijuose (1928). Iš laikraščių (1924). Rytas, Nr. 121(132), p. 3. Rytas, Nr. 138(1318), p. 1. Iš Veisiejų padangės (1931). Rytas, Nr. 164(2210), p. 6. Dzūkų Ateitininkų pasitarimas Alytuj (1928). Rytas, Iš Žemaičių Eucharistinio Kongreso (1931). Rytas, Nr. 86(1266), p. 4. Nr. 130(2176), p. 2. Dzūkų jaunimo kongresas Lazdijuose (1926). Rytas, Iš Žemaičių padangės (1924). Rytas, Nr. 178(189), Nr. 191(783), p. 1. p. 3. Dzūkų jaunimo kongresas Lazdijuose (1926). Rytas, IV-ji Žemaičių Ateitininkų konferencija (1925). Ry- Nr. 195(787), p. 2. tas, Nr. 160(465), p. 2. Dzūkų katalikų jaunimo kongresas Alytuje (1925). J. E. vyskupas M. Reinys Marijampolėje (1931). Rytas, Rytas, Nr. 128(433), p. 2. Nr. 216(2262), p. 6. Dzūkų pavasarininkų kongresas Alytuje (1925). Ry- Kapsai už Vilnių! (1925). Rytas, Nr. 230(535), p. 3. tas, Nr. 122(427), p. 3. Katalikiškas universitetas (1921). Aušra, Nr. 43(2), Dzūkų Pavasarininkų Kongresas Lazdijuose (1926). p. 1. Rytas, Nr. 193(785), p. 2. Kėdainiai (1925). Rytas, Nr. 12(317), p. 3. Dzūkų Regionas I-me „pavas-kų“ kongrese (1924). Klaipėda (1925). Vilniaus aidas, Nr. 91(96), p. 4. Rytas, Nr. 154(165), p. 2–3. Klaipėdos kraštas (1924). Rytas, Nr. 169(180), p. 2.

186 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS Klaipėdos krašte (1924). Rytas, Nr. 93(104), p. 1. Pirmasis Dzūkų pavasarininkų kongresas (1925). Kronika. Telšių–Kretingos geležinkelio atidarymas Rytas, Nr. 195(500), p. 1. (1932). Audra, Nr. 1, p. 31. Pirmasis Panevėžio rajono pavasarininkų kongresas Laiškas iš nekatalikų žemės (1932). Audra, Nr. 1, (1926). Rytas, Nr. 130(722), p. 2. p. 30–31. Pirmasis Žemaičių Ateitininkų kongresas (1926). Lazdijai ir jų apylinkės (1928). Rytas, Nr. 137(1317), Rytas, Nr. 149(741), p. 3. p. 3; Pirmoji Aukštaitijos Olimpiada (1925). Rytas, Leimonas J. (1928). Ar lankei kada Dzūkiją? Rytas, Nr. 139(444), p. 2. Nr. 235(1415), p. 2. Plungės kat. Jaunimo šventės įspūdžiai (1931). Rytas, Liaudies universitetas „Pavasaris“ (1925). Rytas, Nr. 188(2234), p. 6. Nr. 105(410), p. 2. Prūsų lietuvių namas Tilžėje (1931). Aušra, Nr. 18, Lietuvos šiaurės vakarai ir gyventojų rūpesčiai p. 2. (1928). Rytas, Nr. 245(1425), p. 2. Raustas A. (1931a). Dviračiu aplink Lietuvą. Rytas, Matijošaitis J. (1928). Šakių „Žiburio“ gimnazijos Nr. 194(2240), p. 3–4. jubiliejinė šventė. Rytas, Nr. 93(2139), p. 5. Raustas A. (1931b). Dviračiu aplink Lietuvą. Rytas, Matijošaitis J. (1931). Statykime paminklą knygne- Nr. 200(2246), p. 3–4. šiams. Rytas, Nr. 93(2139), p. 5. Rietavas (1924). Rytas, Nr. 10(21), p. 2. Merkinės praeitis ir dabartis (1931). Rytas, Rietavas (1924). Rytas, Nr. 185(196), p. 3. Nr. 211(2257), p. 6. Rinkevičius P. (1931). Dainavos piliakalniai. Rytas, Mūsų veikimas (1925). Rytas, Nr. 99(404), p. 3. Nr. 192(2238), p. 4–5. Nepriklausomybės variantai (1928). Rytas, Nr. Rokiškio pakuršėj atsilankius (1924). Rytas, 85(1265), p. 3. Nr. 176(187), p. 2. Paežerietis J. (1925a). Kaip leidžia kapsai žiemos va- Ruseckas P. (1925). Septynios istoriškos vietos. Vil- karus. Rytas, Nr. 83(388), p. 2. niaus aidas, Nr. 121(126), p. 2–4. Paežerietis J. (1925b). Kaip leidžia kapsai žiemos Sabaliauskas A. (1931). Nevėžio ir Šušvės apylinkėse. vakarus. Rytas, Nr. 82(387), p. 2–3. Rytas, Nr. 168(2214), p. 3–4. Paežerietis J. (1925c). Kaip leidžia kapsai žiemos va- Slavėnas I. (1928). Skriauda Dzūkijai. Rytas, karus. Rytas, Nr. 30(335), p. 2. Nr. 154(1334), p. 1. Paežerietis J. (1925d). Kaip leidžia kapsai žiemos Susipratęs kraštas (1925). Rytas, Nr. 91(396), p. 3. vakarus. Rytas, Nr. 38(343), p. 2. Suvalkiečių pavasarininkų dėmesiui (1931). Aušra, Paežerietis J. (1925e). Kaip leidžia kapsai žiemos va- Nr. 13, p. 3. karus. Rytas, Nr. 60(365), p. 2. Sveikinam žemaičius (1928). Rytas, Nr. 166(1346), Panevėžio rajono pavasarininkų konferencija (1928). p. 2. Rytas, Nr. 27(1207), p. 1. Šakių „Žiburio“ gimnazijos jubiliejinė šventė (1928). Panevėžys (1924). Rytas, Nr. 134(145), p. 3. Rytas, Nr. 144(1324), p. 4. Panevėžys (1924). Rytas, Nr. 69(80), p. 4. Šaulių šventė ant Medvėgalio (1925). Rytas, Pavasarininkai kovoja už savo idealus (1926). Rytas, Nr. 142(447), p. 3. Nr. 95(687), p. 3. Šilutė (1925). Vilniaus aidas, Nr. 127(132), p. 4. Pavasarininkų abstinentų susirinkimas (1925). Rytas, Šventė Rambyno kalne (1925).Vilniaus aidas, Nr. Nr. 192(497), p. 3. 69(74), p. 4. Pavasarininkų šventė Mažeikiuose (1928). Rytas, Nr. Šventosios upės tiltas (1928). Rytas, Nr. 166(1346), p. 4. 188(1368), p. 4. Telšiečių telegrama (1924). Rytas, Nr. 131(142), p. 2. Pavasarininkų zanavykų Kongresėlis Griškabūdyje Varpas (1891). Nr. 11, p. 172. (1928). Rytas, Nr. 165(1345), p. 2; Zanavykijos pavasarininkų veikimas (1928). Rytas, Pirmasis Dzūkų pavasarininkų kongresas (1925). Nr. 190(1370), p. 4. Rytas, Nr. 191(496), p. 1. Zanavykijos Šveicarija ir jos pavasarininkai (1931). Pirmasis Dzūkų pavasarininkų kongresas (1925). Rytas, Nr. 137(2183), p. 2. Rytas, Nr. 193(498), p. 2. Zanavykų dėmesiui (1931). Aušra, Nr. 13, p. 5. Pirmasis Dzūkų pavasarininkų kongresas (1925). Žemaičiai – šauliai, ruoškitės į šventę (1925). Rytas, Rytas, Nr. 194(499), p. 1. Nr. 118(423), p. 2.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 187 Žemaičiai! Ruoškitės į savo konferenciją (1924). Ry- Žemaičių Eucharistinis kongresas (1931). Rytas, tas, Nr. 170(181), p. 1. Nr. 131(2177), p. 2. Žemaičiai, prisiminkite (1926). Rytas, Nr. 135(727), Žemaičių rašytojų paminėjimas (1931). Rytas, p. 3. Nr. 68(2114), p. 7. Žemaičiams (1928). Rytas, Nr. 260(1441), p. 3. Žemaičių studentų Katalikų susirinkimas (1925). Ry- Žemaičių ateitininkų konferencija (1928). Rytas, tas, Nr. 65(370), p. 3. Nr. 164(1344), p. 3. Žemaičių Studentų Simano Daukanto draugijos su- Žemaičių ateitininkų Mažeikių konferencijos įspū- sirinkimas (1925). Rytas, Nr. 230(535), p. 3. džiai (1924). Rytas, Nr. 180(191), p. 2. Žemaitis – klierikalas (1925). Rytas, Nr. 101(406), Žemaičių blaivininkų kongreso belaukiant (1928). p. 3. Rytas, Nr. 138(1318), p. 3.

SUTRUMPINIMAI:

LAI – Lietuvos architektūros istorija, t. 4, Vilnius, 2014. LKA – Lietuvių kalbos atlasas, Vilnius, t. 1–3, 1977–1991. LKTCH – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, Vilnius, 1994. ИЭAП – Историко-этнографический атлас Прибалтики, Рига, t. 1–2, 1985–1986.

188 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS 1 priedas. Regioninės savimonės veikla XX a. pr.

Eil. nr. Renginio pavadinimas Laikas Šaltinis Vieta

Aukštaitijos regionas

1. Pavasarininkų atstovų suvažiavimas 1924-03-19 Rytas, 1924, 69(80), 4; Panevėžys

2. Panevėžio apskrities pavasarininkų 1924-06-26 Rytas, 1924, 134(145), 3; Panevėžys kuopų atstovų suvažiavimas

3. Aukštaičių regiono, Pavasarininkų 1925 Rytas, 1925, 12(317), 3; Kėdainiai rajonų atstovų suvažiavimas

4. Aukštaitijos jaunimo kongresas (kartu 1925-07-03 – Rytas, 1925, 139(444), 2; Panevėžys Aukštaitijos olimpiada) 1925-07-05 Rytas, 1925, 140(445), 2; Rytas, 1925, 143(448), 3; Rytas, 1925, 148(453), 2; Rytas, 1925, 148(453), 3; Rytas, 1925, 151(456), 2;

4. Tėvynės diena Aukštaičių krašte 1926-05-02 Rytas, 1926, 95(687), 3; Vilkija, Šiauliai, Rokiškis, Linkuva, Salakas, Panevėžys, Paystris, Utena

5. Panevėžio rajono aukštaičių 1926-05-29 – Rytas, 1926, 130(722), 2; Panevėžys pavasarininkų kongresas 1926-05-30

6. I Panevėžio regiono pavasarininkų 1928-01-22 Rytas, 1928, 6(1186), 3; Panevėžys konferencija Rytas, 1928, 27(1207), 1;

Dzūkijos regionas

1. Dzūkų ateitininkų konferencija 1924-07-12 – Rytas, 1924, 147(158), 2; Alytus 1924-07-13 Rytas, 1924, 156(167), 3; Rytas, 1924, 160 (171), 2–3; Rytas, 1924, 163(174), 2; Rytas, 1924, 164(175), 2; Rytas, 1924, 168(179), 2; Rytas, 1924, 169(180), 2–3; Rytas, 1924, 170(181), 2–3;

2. Dzūkų regiono sekcija I pavasarininkų 1924-07-05 Rytas, 1924, 154(165), 2; Šiauliai kongrese

3. I „Pavasario“ sąjungos Dzūkų regiono 1925-08-28 – Rytas, 1925, 122(427), 3; Alytus kongresas 1925-08-30 Rytas, 1925, 128(433), 2; Rytas, 1925, 175(480), 3; Rytas, 1925, 184(489), 3; Rytas, 1925, 191(496), 1; Rytas, 1925, 192(497), 3; Rytas, 1925, 193(498), 2; Rytas, 1925, 194(499), 1; Rytas, 1925, 195(500), 1;

4. Dzūkų ateitininkų II konferencija 1925 Rytas, 1925, 153(458), 2; Alytus

5. Tėvynės diena Dzūkų krašte 1926-05-02 Rytas, 1926, 95(687), 3; Alytus, Krokialaukis, Rudamina

6. Dzūkų pavasarininkų kongresas 1926-08-28 – Rytas, 1926, 191(783), 1; Lazdijai Lazdijuose 1926-08-29 Rytas, 1926, 193(785), 2; Rytas, 1926, 195(787), 2;

7. Dzūkijos krašto savanorių suvažiavimas 1926-11-21 Rytas, 1926, 240(832), 1; Alytus Alytuje

1 priedas. 189 8. Dzūkų ateitininkų pasitarimas 1928-04-10 Rytas, 1928, 86(1266), 4; Alytus

9. Dzūkų ateitininkų konferencija 1928-06-22 – Rytas, 1928, 137(1317), 3; Lazdijai 1928-06-23 Rytas, 1928, 138(1318), 1;

Suvalkijos regionas

1. Pavasarininkų kongresas ir sporto 1925-05-31 – Rytas, 1925, 120(425), 3; Vilkaviškis olimpiada 1925-06-01 Rytas, 1925, 121(426), 2;

2. Tėvynės siena Suvalkiečių krašte 1926-05-02 Rytas, 1926, 95(687), 3; Kalvarija, Sasnavas, Prienai, Marijampolė, Griškabūdis, Panemunė, Šakiai, Naumiestis, Zapyškis, Paežerėliai, Vilkaviškis

3. I kapsų ateitininkų suvažiavimas 1927 Rytas, 1928, 111(1291), 4; Marijampolė

4. II kapsų ateitininkų suvažiavimas 1928-06-24 – Rytas, 1928, 111(1291), 4; Vilkaviškis 1928-06-25 Rytas, 1928, 117(1297), 1; Rytas, 1928, 128(1308), 2; Rytas, 1928, 150(1330), 2;

5. Pavasarininkų zanavykų kongresėlis 1928-07-15 Rytas, 1928, 165(1345), 2; Griškabūdis Griškabūdy Rytas, 1928, 190(1370), 4;

6. Ateitininkų zanavykų pietūs pas kun. J. 1928 Sutemos, 1928, 26, 2; Valiokaitį

7. Vilkaviškio regiono pavasarininkų 1931-10-29 Aušra, 1931, 13, 3; Vilkaviškis suvažiavimas

8. Studentų ateitininkų Zanavykų 1931 Aušra, 1931, 13, 5; Kaunas dr-jos susirinkimas

Žemaitijos regionas

1. I Žemaičių ateitininkų konferencija 1922 Rytas, 1926, 149(741), 3; Žemaičių Kalvarija

2. II Žemaičių ateitininkų konferencija 1923 Rytas, 1926, 149(741), 3; Kretinga

3. III Žemaičių ateitininkų konferencija 1924-08-01 – Rytas, 1924, 170(181), 1; Mažeikiai 1924-08-03 Rytas, 1924, 178(189), 3; Rytas, 1924, 180(191), 2;

4. Žemaičių studentų katalikų susirinkimas 1925-03-22 Rytas, 1925, 65(370), 3;

5. Lietuvos Šaulių sąjungos IV skyriaus 1925-06-21 Rytas, 1925, 118(423), 2; Medvėgalis, būrių atstovų suvažiavimas Tauragėje Rytas, 1925, 142(447), 3; Kaltinėnai

6. IV Žemaičių ateitininkų konferencija 1925-07-17 – Rytas, 1925, 160(465), 2; Skuodas 1925-07-19

7. Žemaičių Studentų Simano Daukanto 1925-10-18 Rytas, 1925, 230(535), 3; draugijos susirinkimas

8. Tėvynės diena Žemaičių krašte 1926-05-02 Rytas, 1926, 95(687), 3; Viekšniai, Žibikai, Skuodas, Kražiai, Švėkšna, Tauragė, Tirkšliai, Raseiniai, Kretinga, Salantai

190 LIETUVOS ETNOKULTŪRINIS REGIONAVIMAS 9. I Šiaurės Žemaitijos pavasarininkų 1926-06-27 – Rytas, 1926, 135(727), 3; Telšiai kongresas 1926-06-28 Rytas, 1926, 136(728), 3; Rytas, 1926, 147(739), 1; Rytas, 1926, 149(741), 3;

10. Žemaičių blaivininkų kongresas 1928-06-24 Rytas, 1928, 138(1318), 3; Telšiai

11. Žemaičių ateitininkų konferencija 1928-07-25 – Rytas, 1928, 164(1344), 3; Švėkšna 1928-07-28 Rytas, 1928, 164(1344), 4; Rytas, 1928, 166(1346), 2;

12. Šiaurės Žemaitijos pavasarininkų šventė 1928-08 Rytas, 1928, 188(1368), 4; Mažeikiai

13. Žemaitijos „Pavasario“ sąjungos atstovų 1928-12-27 – Rytas, 1928, 260(1441), 3; Telšiai susirinkimas 1928-12-28

14. Žemaičių studentų Simono Daukanto 1931-03-15 Rytas, 1931, 59(2105), 7; draugijos susirinkimas

15. Žemaičių rašytojų paminėjimas 1931-03-21 Rytas, 1931, 68(2114), 7; Kražiai

16. Žemaičių eucharistinis kongresas 1931-06-11 – Rytas, 1931, 130(2176), 2; Telšiai 1931-06-13 Rytas, 1931, 131(2177), 2.

1 priedas. 191