DOCSLIB.ORG

Metraštis XLI

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

331 Lietuvių kataLikų moksLo akademija METRAšTIS XLI VILNIUS ● 2018 1 issN 1392-0502 Lietuvių kataLikų moksLo akademija Lietuvių kataLikų moksLo akademijos METRAšTIS XLI VILNIUS, 2018 2 Projekto kodas: Nr. 09.3.3-esFa-v-711-01-0004 Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas Lkma metRaŠtis, t. XLi / LCas aNNuaLs, vol. XLi seRija a / seRies a RedakCiNĖ koLeGija Lkma akad. doc. dr. arūnas streikus (vilniaus universitetas, istorija) – redakcinės kolegijos pirmininkas doc. dr. Povilas aleksandravičius (mykolo Romerio universitetas, filosofija) Lkma akad. prof. habil. dr. danutė Gailienė (vilniaus universitetas, psichologija) Lkma akad. doc. dr. kęstutis Girnius (vilniaus universitetas, filosofija) Lkma akad. doc. dr. Liudas jovaiša (vilniaus universitetas, istorija) vysk. dr. algirdas jurevičius (vytauto didžiojo universitetas, teologija) dr. katarzyna korzeniewska-Wolek (nepriklausoma tyrėja ir vertėja, krokuva, Lenkija, sociologija) Prof. dr. kun. tadeusz krahel (Wyższe seminarium duchowne w Białymstoku, Lenkija, istorija) dr. Rasa mažeika (archives of Canada, toronto, kanada, istorija) Lkma akad. prof. habil. dr. irena Regina merkienė (Lietuvos istorijos institutas, etnologija) Lkma akad. prof. habil. dr. Guido michelini (università degli studi di Parma, italija, filologija) Prof. dr. algis Norvilas (saint Xavier universitetas, Chicago, JAV, psichologija) Lkma akad. doc. dr. kun. arvydas Ramonas (klaipėdos universitetas, teologija) Lkma akad. prof. dr. Paulius v. subačius (vilniaus universitetas, literatūrologija) Lkma akad. prof. habil. dr. antanas tyla (Lietuvos istorijos institutas, istorija) Prof. dr. mindaugas stankūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Griffith university,a ustralija, biomedicina) Prof. dr. andrius valevičius (L’université de sherbrooke, kanada, filosofija) Prof. habil. dr. Rafał Witkowski (uniwersytet im. adama mickiewicza w Poznaniu, Lenkija, istorija) dr. mikas vaicekauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, literatūrologija) – vyriausiasis redaktorius © Lkma, 2018 issN 1392-0502 Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, vilnius, 2018, t. 41. issN 1392-0502 tuRiNys moksliniai straipsniai. 5 vytautas ališauskas Žmonių ir knygų likimai „didžiajame persekiojime“: agapės, irenės ir Chionės kankinystė tesalonikuose. 7 Fates of People and Books during ‘the Great Persecution’: martyrdom of agape, irene, and Chionia in thessaloniki. 27 mindaugas Paknys tėvo tiburcijaus 1754 metais vykdyta Lenkijos ir Lietuvos kamaldulių vienuolynų vizitacija. .29 visitation of Camaldolese monasteries of Poland and Lithuania by Father tiburtius. .72 jonas drungilas Lokalinių mitų gyvybingumo atvejis: druskininkų „kurortinė“ pradžia Xviii a. 73 a Case of vitality of Local myths: the ‘spa’ Beginning of druskininkai in the eighteenth Century. 85 milda kvizikevičiūtė kalnai ir kalnuoti regionai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės keliautojų akimis Xvi–Xviii a.. 87 mountains and mountainous Regions in the eyes of travellers from the Grand duchy of Lithuania in the sixteenth-eighteenth Centuries. 103 aldona Prašmantaitė trakų sufraganato ir jo valdų istorijos bruožai XiX a.. 105 Features of the History of trakai suffraganate and its Holdings in the Nineteenth Century. .128 algimantas katilius seinų (augustavo) vyskupijos aukštieji dvasininkai: katedros kapitulos narių charakteristikos metmenys. 131 The Higher Clergy of the diocese of seinai (augustavas): an outline of the Characteristics of the members of the Cathedral Chapter. .158 4 turinys dangiras mačiulis visuomeniniai teismai kaip tobulesnio piliečio ugdymo praktika tarpukario Lietuvoje (1918–1940). 159 Public Courts as a Practice of Nurturing a Consummate Citizen in interwar Lithuania (1918–1940). .192 Ramūnas Labanauskas Pierre‘o teilhard‘o de Chardino idėjų recepcija Lietuvoje: Brazauskų mokykla (1975–1993). 193 Reception of Pierre teilhard de Chardin’s ideas in Lithuania: the Brazauskas school (1975–1993). 233 Neringa markevičienė Balio sruogos laiškai juozapui sruogai: Pareigingoji bičiulystė . 235 Letters of Balys sruoga to his Brother juozapas sruoga: a dutiful Friendship. .265 Linas Šipavičius evangelijos pagal morkų leksiniai aramėjizmai lyginant su sinoptine tradicija. 267 Lexical aramaisms in the Gospel of mark Compared with the synoptic tradition. 293 ......... Recenzijos. 295 irena eglė Laumenskaitė, Krikščioniškumas kaip socialinių laikysenų veiksnys totalitarinėje ir posovietinėje visuomenėje, vilnius, 2015; arūnas streikus, dalia kristina kuzmickaitė, vidmantas Šimkūnas, Iš sovietinės patirties į laisvės erdvę: Vienuolijos Lietuvoje XX a. antroje pusėje, vilnius, 2015; Paulius subačius, Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai, 1988–2013: Krikščionys Lietuvos visuomenėje po atgimimo, t. 1–2, vilnius, 2015; alina Zavadzka, Duszpasterstwo polskie na Wileńszczyźnie w okresie sowieckim, Białystok, 2017 (katarzyna korzeniewska). 297 ......... in memoriam . 307 aldona Prašmantaitė atgailos regulinių kanauninkų vienuolio mykolo Giedraičio kulto ženklai Lietuvoje: In memoriam mykolui jonui Henrikui Giedraičiui (1929-01-25 – 2017-12-29) . 309 apie autorius. 319 atmena autoriams. 321 5 moksliniai straipsniai 6 Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, vilnius, 2018, t. 41. issN 1392-0502 ŽmoNių iR kNyGų Likimai „didŽiajame PeRsekiojime“: AgaPĖs, iReNĖs iR CHioNĖs kaNkiNystĖ tesaLoNikuose vytautas AliŠauskas 1. Pradžia. Šis straipsnis skirtas vienam diokleciano–Galerijaus krikš- čionių persekiojimo, istoriografijoje tradiciškai vadinamo „didžiuoju per- sekiojimu“, epizodui1. dioklecianas imperatoriumi buvo paskelbtas 284 m., bet religiniai susidorojimai ženklino tik paskutinius jo valdymo metus (302–305 m.). jo inicijuotą manichiejų persekiojimą bent iš dalies galima paaiškinti pastarųjų ryšiais su priešiška Persija2, tačiau krikščionys vos ne dvi dešimtis diokleciano viešpatavimo metų plito, stiprėjo ir džiaugėsi ra- mybe. sakoma, kad jo naujasis administracinis centras Nikomedija buvo pilnas krikščionių, einančių svarbias valstybines pareigas. Bažnyčia buvo tiesiai priešais rūmus, svarbiausiame miesto kvartale. tad 303 m. vasario 23 d., terminalijų šventės dieną, oficialiai prasidėjęs krikščionių persekioji- mas vargu ar gali būti paaiškintas vien didymos apolono orakulo ištarme 1 Šio persekiojimo naujausi tyrimai ir jų apibendrinimas: marta sordi, I cristiani e l’impero romano. Nuova edizione riveduta e aggiornata, milano: jaca Book, 2006, p. 161–170; William H. C. Frend, Martyrdom and Persecution in the Early Church: A Study of a Conflict from the Maccabees to Donatus, oxford: Basil Blackwell, 1965, p. 477–512; Paul keresztes, „From the Great Persecution to the Peace of Galerius“, in: Vigiliae Christianae, Leiden, 1983, t. 37, p. 379–399; P. s. davies, „the origin et Purpose of the Persecution of 303 ad“, in: The Journal of Theological Studies, oxford, 1989, t. 40, p. 66–94; Roger Rees, Diocletian and the Tetrarchy, (ser. Debates and Documents in Ancient History), edinburgh university Press, 2004, p. 57–71; William H. C. Frend, „Persecutions: Genesis and Legacy“, in: The Cambridge History of Christianity, t. 1: Origins to Constantine, edited by margaret m. mitchell, Francis m. young, Cambridge: Cambridge university Press, 2006, p. 518–523. Plg. atskiro regio- no persekiojimo analizę: Rajko Bratož, „die diokletianische Christenverfolgung in dem donau- und Balkanprovinzen“, in: Diokletian und die Tetrarchie. Aspekte einer Zeitenwende, hrsg. von alexander demandt et al., (ser. Milennium Studien, 1), Berlin–New york: Walter de Gruyter, 2004, p. 115–140. 2 manichiejų persekiojimo afrikoje, paprastai laikomo savotiška krikščionių persekio- jimo preliudija, pradžia ilgai datuota 297 m., dabar linkstama priimti reskripto 302 m. kovo 31 d. datą; žr. Roger Rees, op. cit., p. 58. 8 vytautas ališauskas *2 (Lact., De mort. pers. 11.7–8; euseb., Vita Const. 2.50–51), neva palankia bend- ravaldžio cezario Galerijaus sumanymui išnaikinti krikščionis3. Gelminės priežastys veikiausiai buvo susijusios su radikalia imperijos transforma- cija. Laktancijus savo Persekiotojų myriuose (De mort. pers. 7) gal kiek per emocingai, bet įžvalgiai apibūdina netikėtus diokleciano pastangų stiprin- ti imperijos integralumą padarinius. Šiuolaikiniai istorikai, akcentuodami diokleciano konservatizmą, mums rodosi, neadekvačiai optimistiškai ver- tina jo reformas ir prikiša Laktancijui nepakankamą įsigilinimą į persekio- jimo priežastis4. tuo tarpu Laktancijus mato platų socialinį reformų foną ir gyventojų reakcijas į pokyčius. dioklecianas, vildamasis imperijos valdymą padaryti efektyvesnį, ėmė- si valdymo reformos (pradedant tetrarchijos įkūrimu), tačiau šioji išaugino biurokratinį aparatą, išpūtė karines pajėgas; administravimo biurokrati- zacija, su ja stiprėjančios vietinės korupcijos ir sauvalės apraiškos, taip pat nauji statybų užmojai skurdino žemuosius gyventojų sluoksnius, paradok- saliai skatino ir milžiniškos valstybės dezintegracinius procesus5. Labai ti- kėtina, kad būtent jau atliktų ar atliekamų reformų nepopuliarūs padariniai paakino imperijos valdovus ieškoti naujų, šį kartą ne tiek administracinių, kiek ideologija grindžiamų būdų integruoti valstybę6. 3 anot šaltinių, aukojimų dalyvaujant imperatoriui metu paaiškėjo, kad paaukotų gyvulių viduriai „tyli“, nes iš jų apžiūros neįmanoma pranašauti ateities įvykių (Lact., De mort. pers. 10). orakulas prie mileto netiesiogiai nurodęs to kaltininkus – aukojimą stebėju- sius krikščionis; plačiau žr. dominique Briquel, Chrétiens et haruspices: La religion étrusque, dernier rempart du paganisme
Recommended publications
  • Change of Efp Battalion Battle Group Command

    Change of Efp Battalion Battle Group Command

    FEBRUARY 2021. NO 2 (33). NATO'S PRESENCE THE NORTHERN STARS: TELEMARK BATTALION IN LITHUANIA IN SHORT Change of eFP Battalion WAR FOR FREEDOM OF LITHUANIA: battle Group command THE DECLARATION OF FEBRUARY 16, 1949 n February 10 the change of com- continue working on improving service con- mand ceremony of the NATO en- ditions, infrastructure and Host Nation Sup- hanced Forward Presence Battal- port provided to the NATO eFP battalion and Oion Battle Group (eFP BG) in Lithuania took other allies here in Lithuania," the Minister place at Rukla. The incoming eFP BG Lithua- said. nia Commander Lt Col Sebastian Hebisch "8 of 10 Lithuanian residents approve of al- from the 93rd Panzer Battalion of the Ger- lied troop presence on the territory of Lithua- man Armed Forces took over the duties from nia and think that the multinational NATO the outgoing LT Col Peer Papenbroock. The battalion constitutes a deterrence to hostile high-readiness multinational eFP BG capabi- states. We need to invest in our defence the lity of the Alliance was deployed in Lithuania same way we invest in fences around our four years ago as a collective and weighty con- houses, to protect us from threats or just for SPECIAL tribution of NATO allies to the enhancement the sake of it — because we need it to feel safe of security of the Baltic region. and take care of our backyard calmly. NATO CHALLENGES POSED BY Minister of National Defence of Lithuania allied presence in our country and the region RUSSIA FOR LITHUANIAN Arvydas Anušauskas thanked NATO allies is a clear and unambiguous message to the for their contributions to the NATO eFP BG threat keeping watch on the other side of the MILITARY SECURITY AND Lithuania and at the same time — to the secu- fence, it has tried to take advantage of our gul- THEIR PROSPECTS rity and efforts to strengthen not only Lithua- libility, or weakness, or sometimes blindness nia and the region but the whole Alliance.
  • Petrulis Vytautas

    Petrulis Vytautas

    308 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Petrulis Vytautas XI (1925 02 04–1925 09 25) vyriausybės vadovas; III (1919 03 12–1919 04 12) vyriausybės Finansų ministerijos valdytojas; VII (1922 02 02–1923 02 23) vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministras (nuo 1922 08 21); VIII (1923 02 23–1923 06 29), IX (1923 06 29–1924 06 18), X (1924 06 18–1925 02 04) vyriausybių finansų, prekybos ir pramonės (VIII, X) arba finansų (X) ministras Gimė 1890 02 23 Kateliškių k., Vabalninko vlsč., Biržų apskr. Kilęs iš pasitu- rinčių valstiečių Juozo Petrulio (?–1900) ir Izabelės (buv. Jankevičiūtė) šeimos (turėjo 30 ha žemės). V. Petrulis jauniausias 5 vaikų šeimoje: vyriausias brolis kun. Alfonsas Petrulis (1873–1928), Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras; seserys – Adelė Balsevičienė ir Emilija Peseckie- nė. Lietuvis, katalikas. Vedęs, žmona – Ona (buv. Liutkutė). Vaikai: Algirdas, Vytautas (Vytas) ir Mindaugas. 1941 12 03 sušaudytas Uchtos apylinkėse (Komijoje, SSRS). Palaidojimo vieta nežinoma. 1900 m. baigė Kupiškio pradžios m-klą. Bro- lio remiamas mokslus tęsė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) g-joje. 1904 m. pašalintas. G-ją baigė eksternu. 1916 m. baigė Maskvos Prekybos i-tą įgydamas ekonomisto specialybę. Į visuomeninę ir politinę veiklą įsitraukė I p. k. metais. Priklau- sė LDNKŠ Maskvos skyriui. Įstojo į Rusijoje kuriamą negausią liberalios pakraipos Demokratinės tautos laisvės santaros (Santaros) partiją. Vienas iš partijos spaudos organo „Santara“ leidėjų. Karo metais pradėjo rašyti straipsnius ekonominiais ir ūkiniais būsimos nepriklausomos Lietuvos klausimais. Kaip Santaros atsto- vas dalyvavo 1917 m. Lietuvių seime Petrograde. Čia rėmė kairiųjų partijų po- ziciją, kad Lietuvos ateitį reikėtų sieti su demokratizacijos procesais Rusijoje ir neskubėti vienašališkai siekti valstybės nepriklausomybės.
  • Keliauk Ir Pažink! Atkurtai Lietuvai

    Keliauk Ir Pažink! Atkurtai Lietuvai

    Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją! Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio. Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“. Švęskime keliaudami! L A T 99 V 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 30 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I KAUNAS 13–29 J A Kudirkos Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė VILNIUS U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L A B 4 LIETUVOS lietuvos rusų signatarų namai MARTYNO KUKTOS GEDIMINO PILIES JURGIO IR MARIJOS nacionalinė DRAMOS TEATRAS spaustuvė BOKštAS Šlapelių namas- FILHARMONIJA MUZIEJUS Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m.
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2004

    Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2004

    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2004 Sudarė IRENA TUMELYTĖ LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIUS, 2017 BIBLIOGRAPHY OF THE HISTORY OF LITHUANIA 2004 Compiler IRENA TUMELYTĖ Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2017 © Irena Tumelytė, 2017 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
  • Baron Stasys Šilingas and the President

    Baron Stasys Šilingas and the President

    chapter 6 Baron Stasys Šilingas and the President Born in 1885 and raised in a noble family in Vilnius, Stasys Šilingas inherited the title of Baron from his uncle Adomas. He studied law at Moscow University and, with his friend Ramūnas Bytautas, who was also from the nobility, acquired his Lithuanian consciousness from priests and peasants. In their political views the two friends were socialist nationalists. In his childhood, Šilingas had spoken only Polish, but he learned Lithuanian in two years, 1905–1907, and he enthusi- astically joined the activity of Lithuanian students. Like Smetona Šilingas took to worldly matters, seeking to arouse national consciousness and understand- ing, emphasizing not political but cultural activity. In 1910 Šilingas, with others, began to publish a liberal newspaper for young people, Aušrinė (Morning Star), and edited it himself. In 1911 he turned the editorship over to Petras Klimas. Having finished his law studies in 1912, Šilingas moved to Vilnius and won note as a journalist, a member of the Lithuanian Scientific Society, and a litera- ture and art critic. With the help of his wife Emilija Bytautaitė (his friend Bytautas’s sister), he converted his home into a history, literature and art salon, where 30–40 people would gather for lectures and reports. (Šilingas was per- haps the first Lithuanian to give his many daughters pagan, not Christian, names – Galinda, Vingra, Audronė, Rusnė, Raminta, Saulenė, Danguolė, Daiva, Laima.) Šilingas worked in the only Lithuanian bank – the Third Mutual Credit Society – and also in the Vilnius Land Bank; he helped Lithuanian painters; and he helped to collect and preserve the artistic work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.223 Through this activity he became acquainted with Smetona and worked with him in the Lithuanian Society to Help Those Suffering From War.
  • LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje

    LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje

    . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERATU¯ROJE Viktorija Šeina . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERAT¯UROJE Monografija lietuVių literatūros ir tautosakos INSTITUTAS Vilnius 2014 uDk 821.172.09 Še24 knygos rengimą ir leidybą pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansavo lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. VAT-49/2012) Monografija apsvarstyta ir patvirtinta leidybai lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 24 d. (protokolo nr. r3-4) recenzentai: Prof. habil. dr. kęstutis nastopka Doc. dr. rita tūtlytė Dr. Mindaugas kvietkauskas redaktorė erika Malažinskaitė Dailininkas rokas Gelažius Viršelis: kauno panorama, XX a. 4 dešimtmetis. Vytauto augustino nuotr. lCVa P-33746 © Viktorija Šeina, 2014 © lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 isBn 978-609-425-135-1 TURINYS ĮVaDas 7 tyrimų apžvalga 13 Metodologinės prieigos 20 PrieŠISTORĖ: LITERATŪRINĖ KAUNO reFLEKSIJa XViii a. PaBaiGoJe–XX a. PraDŽioJe 45 LAIKINOJi SOSTINĖ HIC ET NUNC 59 laikinosios sostinės reikšmių laukas 59 laikinoji sostinė kaip išbandymas (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly) 98 Miestas kaip svetima erdvė (antano Miškinio poezija) 116 literatūrinis laikinosios sostinės archisiužetas ir jo veikėjai 135 LAIKINOJi SOSTINĖ iŠ ISTORINĖs PersPektYVos 153 kaunas okupacijų ūkanose 153 Pasakiškasis kauno matmuo (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos) 166 saulėtoji kauno pusė iš už atlanto (Birutės Pūkelevičiūtės Aštuoni lapai) 180 laikinosios sostinės mitokūros lūžis išeivijoje 193 „Buržuazinio kauno“ atminties politika ir rezistencinė miesto dvasia 201 laikinosios sostinės eschatologija (Vytauto sirijos Giros Raudonmedžio rojus) 216 sugrįžtanti atmintis 230 laikinosios sostinės mitokūros gairės šiuolaikinėje literatūroje 234 iŠVaDos 253 iliustracijų šaltiniai 258 literatūros sąrašas 259 Šaltinių sąrašas 274 asmenvardžių rodyklė 277 I˛VADAS Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario kau- nas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus me- ninio pasaulio principus.
  • Bogurodzica Song

    Bogurodzica Song

    History of the Origin of the Bogurodzica Song. A Musical Monument of 1407 Ivan KUZMINSKYI History of the Origin of the Bogurodzica Song. A Musical Monument of 1407 Giesmės „Bogurodzica“ kilmė – 1407 m. muzikinis paminklas Ukraine P. Tchaikovsky National Academy of Music, ul. Architektora Gorodeckogo 1-3/11, 01001 Kyiv, Ukraine Email [email protected] Abstract In Polish musical historiography, the song Bogurodzica is considered to be the oldest artifact of Polish song culture written in a staff notation. This article attempts to study the history of this song’s emergence and distribution not only against the background of Polish musical culture of the late 14th– early 15th centuries, but also under the conditions of the Kievan Rus’ and the Grand Duchy of Lithuania. Firstly, the article presents the main written sources of the Bogurodzica in the 15th–16th centuries and analyzes the title, verbal text and the plot of the Bogurod- zica as well as the origins of the melody. Secondly, the text focuses on Ruthenian Court Musicians of the King Władysław II Jagiełło, musical contacts between the courts of the Grand Duke of Lithuania Vytautas and the great masters of the Teutonic Order, the place and meaning of the Mother of God churches in the Kievan Rus’, battle prayers to the Mother of God in the Ruthenian princely environment, singing to the Mother of God before battle in the Kievan Rus’ and the Ruthenian cult of the Mother of God in the Grand Duchy of Lithuania. This research provides new grounds to consider the Bogurodzica as a piece of work of the ancient Ruthenian culture and suggests that eventually it could be included into the contemporary musical historiography of Ukraine, Belarus and Lithuania.
  • Darbininkas Gė

    Darbininkas Gė

    B- Ant. fc. ♦ MM* mm***; * *111C » fc. * *~ ‘ ' * VISŲ SALIŲ KATALIKAI DARBININKAI ;.Jmf1 -V.ĄJAi. ylA. ... EINA ANTRADIENIAIS IB* VIENYKITĖS! n ARRININK AR ’PENKTADIENIAIS t r ■' į I* į AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠV. JUOZAPO SĄJUNGOS ORGANAS . - J ~t ....... —............... ............. ..........~ '-——y -.......... • ....................................... ............ .... 1 ■LaUiU.-U-llflĮ EINA NUO 1915 METŲ SOUTH BOSTON, MASS., ŠVENTŲJŲ METŲ GEGUŽBS-MAY 23 D., j933 M., No. 39 KAINA 5 CENTJ MILIJONINIS UŽSAKY-1 KUN. J. J. JAKAIČIUI, M. L C., MAS WORCESTER ■ . ■ . ■. ■ : ■ p.< ' ' DIRBTUVEI Vokiečiai Perša Lietuva dėl jo giminaičio Saliamono Banaičio mirties, nuoširdžios užuojautos reiškia AVORCESTER. šiais: metais bus pradėtas San' “DARBININKO” REDAKCIJA Franeisco^pakland tilto sta- tybos darbai, kurią įvykdy­ Uniją Su Lenkija mas kaštuos daugiau kaip 22 milijonus dolerių. Tiltą ŠIRDINGAS AČIŪ LONDONAS. — Praėju­ pridėti žemės plotą, esai Mirė Saliamonas Banaitis pastatymui bus suvartota rupūžė žemės gilumoj sią savaitę Lonodone lankę­ prie Nemuno, prie Klai] plieno už milijonus dolerių; si Vokietij os kanclerio at­ dos krašto. Be to, vok KAUNAS. — Gegužės, 4 tintojas, <4Aušros,”. “Tėvy­ Plieno darbams vadovaus L. D. S. Centras ir “ Dar­ PRESTON, Neb. — Tū­ stovas Dr, Rosenbėrger, čiai pasižada lenkams ūžti kur turėjo svarbius pasita­ . d. ryte savo kukliame bute nės Sargo” ir k.' anais lai­ American Steel and Wire bininko” vadovybe širdin­ las W. Margrave, kasdamas rinti Dancige sąžinės laiė1 po neilgos širdies ligos pa- kais ėjusią laikraščią ben­ Co., kuri darbą pavedė savo gai dėkoja Worcęster L. D. žemę, 20 pėdą gilumoje ra*, rimus su Anglijos vyriau­ mokyklas ir tt. sybe. * ’ ' • simirė vienas Senesnės kąr- dradarbis.; _ ■ ' \ < dirbtuvei Worcęstęry. S. 7 kuopai, paaukojusiai do rūpužę molio gniužule, .. Anglą, spauda pranei 7 Tarpe svarbių pasiūlymų, tos tautinio judėjimo darbi­ Karo metu, esant vokie- .
  • Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “

    Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “

    Multinational Candidature File for the 2nd Proclamation of Masterpieces of the Oral and Intagible Heritage of Humanity “Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “ Content 1. IDENTIFICATION ................................................................................................................ 2 a. Group of Member States .................................................................................................... 2 b. Name of the form of cultural expression ............................................................................ 2 c. Name of the communities .................................................................................................... 2 d. Geographic location ........................................................................................................... 2 e. Frequency of this form of cultural expression .................................................................... 3 f. Persons and organizations responsible .............................................................................. 3 g. Co-ordinator ....................................................................................................................... 4 2. DESCRIPTION ...................................................................................................................... 5 a. Description of the form of cultural expression .................................................................. 5 b. History, development and social, symbolic and
  • TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje Po Vieną Litą Ir Liepos M

    TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje Po Vieną Litą Ir Liepos M

    o MULIŲ NAMŲ FONDAS. ~ ^ T R I MITAS v ,. šalįlnJ Sąjungos rinktinės atstovų susirinkimo bir­ LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS želio 30 d. nutarimu, visi šauliai ir šaulės šaulių namų LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. fondui sumoka per metus ne mažiau kaip po vieną litą, Eina XVII metai, kas savaitė, ketvirtadieniais. šaulių namų fondo pinigus iš šaulių surenka rinktinės Leidžia LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA, vadovybės ir atsiunčia šaulių Sąjungos štabui. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. Bi nutarimą pirrnasis įvykdė II Utenos rinktinės An­ talieptės šaulių būrys. Būrio vadovybė surinko iš šaulių TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje po vieną litą ir liepos m. & d. pinigus atsiuntė štabui. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. Burio vadas, siųsdamas pinigus parašė laišką, kuriame Atskiras numeris — 20 et. pažymėjo, kad šauliai noromis sumokėjo nustatytą šaulių Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. namų fondo mokesti. Antruoju atsiliepė XVI Kėdainių SKELBIMŲ KAINOS 50 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ rinktinės Kėdainių miesto šaulių būrys, kurio vadovybė jams ir šauliams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Re­ taip pat atsiuntė 1936 metų šaulių namų fondo mokestį, dakcija neatsako. surinktą iš būrio šaulių. Gauti iš būrių namu fondo pi­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų nigai laikomi atskiroje namų fondo sąskaitoje Nr. 1826 rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. Žemės Banke. Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarusi / namų fondo sąskaitą pervestos ir Saulių Sąjungos vi­ REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA suomeninių sumų 1936 metą sąmatoje numatytos sumos namų fondui. Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 20-63, Svarbu, kad visos šaulių būrių vadovybės įvykdytų šaulių Sąjungos rinktinių atstovų susirinkimo nutarimą ir kasmet surinktų iš šaulių namų fondo mokestį, šaulių namų fondo pinigai bus naudojami šaulių būrių ir rink­ Sąjungos štabo žinios.
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra

    Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra

    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
  • Arkivyskupo Mečislovo Reinio Kankinystö – Atsitiktinumas Ar Sąmoningas Apsisprendimas?

    Arkivyskupo Mečislovo Reinio Kankinystö – Atsitiktinumas Ar Sąmoningas Apsisprendimas?

    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 25. VILNIUS, 2004 11 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö – ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS? Žengiant į trečiąjį krikščionyb÷s tūkstantmetį sudarytas XX a. martirologijus – antrojo tūkstantmečio paskutinio amžiaus tik÷jimo kankinių katalogas. Atrenkant kandidatus į šį martirologijų vadovautasi dviem kriterijais. Pirmasis – kandidato persekiojimas, nužudymas iš odium fidei. Antrasis – kandidato nuostata aktyviai liudyti tik÷jimą. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II, Kryžių kalne prisimindamas Lietuvos sū nus ir dukteris, sovietin÷s priespaudos metais nuteistus ir įmestus į kal÷jimą, išsi ųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, Kolymą, nuteistus myriop, at skirai įvardijo tris Lietuvos vyskupus: „Iš jų ypač nor÷čiau priminti tris Bažnyčios šulus: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, po ilgų tardymų ir žiaurių kankinimų nužudytą 1946 metais; Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį, kurio žemiškoji ke lion÷ tebuvo vien skaudi kančios ir sielvarto kalvarija iki pat mirties 1962 metais; taip pat Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį, suimtą 1947 metais, o 1953 metais mirusį Vladimiro kal÷jime. Buvo teisiami nekaltieji. Jūsų T÷vyn÷je anuomet siaut÷jo nežmo niška visuotin÷s prievartos sistema. Ji tryp÷ ir žemino žmogų <…> Pasikartojo ir išsi pild÷ tai, kas jau buvo atsitikę Golgotoje, kur Dievo Sūnus, „pri÷męs tarno išvaizdą“ kaip žmogus, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2,7–8)1. Šiame konferencijos „Arkivyskupas