LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

LAIKINOJI Sostine . LIETUVIU˛ Literatu¯Roje . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERATU¯ROJE Viktorija Šeina . LAIKINOJI SOSTINE LIETUVIU˛ LITERAT¯UROJE Monografija lietuVių literatūros ir tautosakos INSTITUTAS Vilnius 2014 uDk 821.172.09 Še24 knygos rengimą ir leidybą pagal nacionalinę mokslo programą „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ finansavo lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. VAT-49/2012) Monografija apsvarstyta ir patvirtinta leidybai lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos posėdyje 2014 m. spalio 24 d. (protokolo nr. r3-4) recenzentai: Prof. habil. dr. kęstutis nastopka Doc. dr. rita tūtlytė Dr. Mindaugas kvietkauskas redaktorė erika Malažinskaitė Dailininkas rokas Gelažius Viršelis: kauno panorama, XX a. 4 dešimtmetis. Vytauto augustino nuotr. lCVa P-33746 © Viktorija Šeina, 2014 © lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 isBn 978-609-425-135-1 TURINYS ĮVaDas 7 tyrimų apžvalga 13 Metodologinės prieigos 20 PrieŠISTORĖ: LITERATŪRINĖ KAUNO reFLEKSIJa XViii a. PaBaiGoJe–XX a. PraDŽioJe 45 LAIKINOJi SOSTINĖ HIC ET NUNC 59 laikinosios sostinės reikšmių laukas 59 laikinoji sostinė kaip išbandymas (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly) 98 Miestas kaip svetima erdvė (antano Miškinio poezija) 116 literatūrinis laikinosios sostinės archisiužetas ir jo veikėjai 135 LAIKINOJi SOSTINĖ iŠ ISTORINĖs PersPektYVos 153 kaunas okupacijų ūkanose 153 Pasakiškasis kauno matmuo (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos) 166 saulėtoji kauno pusė iš už atlanto (Birutės Pūkelevičiūtės Aštuoni lapai) 180 laikinosios sostinės mitokūros lūžis išeivijoje 193 „Buržuazinio kauno“ atminties politika ir rezistencinė miesto dvasia 201 laikinosios sostinės eschatologija (Vytauto sirijos Giros Raudonmedžio rojus) 216 sugrįžtanti atmintis 230 laikinosios sostinės mitokūros gairės šiuolaikinėje literatūroje 234 iŠVaDos 253 iliustracijų šaltiniai 258 literatūros sąrašas 259 Šaltinių sąrašas 274 asmenvardžių rodyklė 277 I˛VADAS Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario kau- nas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus me- ninio pasaulio principus. literatūrinis miesto paveikslas visada yra perlaužtas per individualios sąmonės prizmę, čia svarbų vaidmenį atlieka rašančiojo aksiologinė sistema, pasaulėvaizdis; įtaką jam daro ir konkrečiomis istorinėmis aplinkybėmis susiformavusi kolektyvinė savimonė bei istorinės atminties būklė. kitaip tariant, literatūra ne tik fiksuoja specifinius miesto tikrovės bruožus – joje įsispaudžia kon- kretaus laikotarpio individualiai ir kolektyvinei sąmonei būdingas santykis su konkrečia urbanistine erdve. tokiu būdu literatūra leidžia šiandienos skaitytojui pažvelgti į laikinąją sostinę jos amžininkų, po- kario išeivijos ar sovietmečio rašytojų akimis, o literatūrologui teikia medžiagos istorinės literatūrinio tarpukario kauno vaizdinio raidos rekonstrukcijai. laikinosios sostinės „įtekstinimas“ tarpukario literatūroje žen- klina kiekybinį ir kokybinį slenkstį lietuvių literatūros miestėjimo procese. ankstyviausi modernaus didmiesčio patirtis reflektuojantys lietuvių literatūros tekstai pasirodė dar XX a. pradžioje1, tačiau jie buvo sporadiški – šiuo laikotarpiu dar nejusta stiprios urbanizmo įta- kos lietuvių kultūrai, nes lietuvoje stigo didmiesčių, o lietuvių mies- tietijos procentas Vilniuje, kaune, klaipėdoje buvo labai nedidelis. 1 tai proletariniai Jono Biliūno apsakymai („Be darbo“, 1903; „Pirmutinis strei- kas“, 1903) ir Juliaus Janonio eilėraščiai (1914–1916), taip pat igno Šeiniaus proza („Pavasaris mieste“, 1912; Bangos siaučia, 1914), Jurgio savickio ap- sakymas „nakties žvaigždės“ (1913), kleopo Jurgelionio eilėraštis „Miestas“ (1914). 7 3 dešimtmetyje lietuvių literatūros miestėjimą intensyvino indivi- dualios, dažnai epizodinės vakarietiškojo urbanizmo patirtys, susi- jusios su nepriklausomybės metais prasidėjusiomis dažnesnėmis nei iki šiol lietuvių literatų kelionėmis ir studijomis užsienio universi- tetuose2. ankstyvųjų urbanistinių lietuvių literatūros tekstų visuma kuria pabirų Vakarų europos ir rusijos imperijos miestų inspiruotų įspūdžių mozaiką, kurioje sunku įžvelgti bendrumų, galinčių for- muoti bent kiek aiškesnę konkretaus miesto prasmių visumą. situ- acija kardinaliai pasikeitė XX a. 3 ir 4 dešimtmečių sandūroje, tarsi iš gausybės rago pasipylus kauno romanams, novelėms, poemoms, feljetonams. laikinosios sostinės literatūrinės refleksijos bangą išprovokavo objektyvios istorinės aplinkybės. 1919 m. bolševikams, vėliau len- kams okupavus istorinę sostinę, kaunui pirmą kartą teko svarbiau- sias, centrinis vaidmuo lietuvos gyvenime. laikinojoje sostinėje ėmus steigtis atkurtos valstybės institucijoms, aukštosioms moky- kloms, telkiantis didžiausioms lietuvos pramonės įmonėms, prasidė- jo masiškiausia iki tol lietuvių migracija iš kaimo į miestą. Pirmą kar- tą lietuvos didžiųjų miestų istorijoje vyraujančia etnine miesto ben- druomene lietuviai tapo būtent laikinojoje sostinėje, čia susiformavo lietuvių miestietijos sluoksnis, kūrėsi nacionalinė miesto kultūra – itin specifinis reiškinys, apėmęs carinės rusijos miestiško gyvenimo papročius, uoliai, bet dažniausiai paviršutiniškai perimamus Vakarų didmiesčių kultūros bruožus ir valstietiškojo mentaliteto ypatumus. tarpukario dvidešimtmečiu radikaliai pakito ne tik kauno visuome- nė, bet ir pati laikinoji sostinė: per stebėtinai trumpą laiką nedidelis, provincialus carinis tvirtovės miestas virto modernia architektūra ir aktyviu kultūriniu gyvenimu išsiskiriančiu lietuvos didmiesčiu. Šių permainų akivaizdoje nepriklausomybės laikotarpio lietuvių visuo- 2 savickio novelės, Balio sruogos poema „Miestas“ (1922), kazio Binkio eilėraš- tis „Vokiškas pavasaris“ (1921), Juozo tysliavos poemos „Berlyne“ ir „tysliava Pary žiuje“ (abi 1926), kazio Borutos eilėraščių ciklas Dainos apie svyruojančius gluosnius (1927) etc. 8 menei teko forsuotai jaukintis naują urbanistinę aplinką, apmąstyti savo santykį su sparčiai kintančia laikinosios sostinės tikrove, grynin- ti naują miestiškąją tapatybę. iš šių pastangų „išaugo“ gausi laikino- sios sostinės literatūra – meninės kokybės, stiliaus ir žanro požiūriu įvairialypių tarpukario grožinių tekstų apie kauną masyvas. Pirmą sykį lietuvių literatūros istorijoje ėmė ryškėti konkretaus miesto li- teratūrinio mito kūrimosi procesas, pasireiškęs apibrėžto simbolinių miesto prasmių lauko, specifinės kaunietiškos topikos, charakteringų tipažų, siužetinio invarianto susiformavimu. net ir tuomet, kai kaunas prarado išskirtinį statusą, o unikalią tar- pukario miesto atmosferą radikaliai pakeitė okupacijų ir karų atneš- tos permainos, literatūrinė laikinosios sostinės refleksija nenunyko, ji ir toliau buvo plėtojama pokario išeivijos, sovietmečio ir šiuolaikinių rašytojų kūryboje. Viena iš problemų, su kuria susiduriama tyrinėjant konkretaus miesto vaizdavimą literatūroje, yra ši: kokiu būdu pabirus įvairių lite- ratūrinių krypčių ir žanrų tekstus susieti į bendrą visumą? laikinąją sostinę reflektuojantys literatūros kūriniai iš pirmo žvilgsnio kuria labai margo, įvairių faktūrų audinių skiautinio įspūdį. siekiant šiame visumos paveiksle atpažinti jo specifiką lemiančius savitus dėsningu- mus, tenka ryškinti prasminių dominančių formuojamą semantinę ašį. Šiuo tikslu kaip viena iš pagrindinių metodologinių atramų tyri- me buvo pasitelkta Maskvos–tartu semiotinės mokyklos atstovo Vla- dimiro toporovo išplėtota Peterburgo teksto koncepcija. operuoda- mas binarinėmis opozicijomis, toporovas išskyrė rusų literatūroje su- siformavusią semantinę Peterburgo paradigmą, kurią pavadino rusų literatūros Peterburgo tekstu. tokios paradigmos rekonstrukcijai ne visi šaltiniai yra vienodai svarbūs. sekant toporovu, šiame darbe dė- mesys fokusuojamas į literatūros tekstus, kuriuose ne tik atspindėta laikinosios sostinės empirika bei realijos, bet skleidžiasi ir mitopoeti- nė miesto traktuotė, t. y. nuo empirinės tikrovės pereinama prie pačią miesto esmę, jo unikalumą perteikiančio istoriosofinio apibendrini- mo. tarpukariu laikinoji sostinė intensyviausiai mitologizuota Vinco 9 Mykolaičio-Putino romano Altorių šešėly trečiojoje dalyje (1933) ir Krizėje (1937), antano Miškinio eilėraščių rinkiniuose Balta paukštė (1928) ir Varnos prie plento (1935), poemose „Žaliasis kaimas“, „Dirb- tinės gėlės“ ir „keturi miestai“ iš rinkinio Keturi miestai (1938), Jono Marcinkevičiaus apysakoje Raudonos Kauno naktys (1932) ir roma- ne Jis turi mirti (1937), antano Venclovos romane Draugystė (1936), Juozo Grušo Karjeristuose (1935), J. Visgino (tikr. Juozas Geniušas) romane Laisvės alėja (1935), teofilio tilvyčio romane Ministerijos Rožė (1931) ir satyrinėje poemoje Dičius (1934). laikinosios sostinės tikrovei pasitraukus į praeitį, istorinę jos at- mintį aktyvino literatūra. tarpukario kauną mitologizuojantys teks- tai (Juliaus kaupo urbanistinės pasakos iš rinkinio Daktaras Kripš- tukas pragare (1948), Birutės Pūkelevičiūtės romanas Aštuoni lapai (1956), Vytauto sirijos Giros romanas Raudonmedžio rojus (1972), Marko Zingerio romanas Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius (1998), Mariaus ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ (2004) etc.) darė ir tebedaro ženklią įtaką istoriniam laikinosios sostinės ir jos repre- zentuojamos tarpukario lietuvos pasakojimui. nors daugeliu požiūrių toporovo sukurtas metodologinis literatū- rinio miesto tyrimo instrumentarijus yra parankus analizuoti laiki- nąją sostinę lietuvių literatūroje, tačiau jis negali būti taikomas ties- mukai, be išlygų, mat buvo sukurtas konkrečiai Peterburgui ir paiso šio miesto įkūrimo ir istorinės raidos specifikos. laikinoji sostinė du tarpukario dešimtmečius buvo ne
Recommended publications
  • Bibliografija 2003
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2003 Sudarė IRENA TUMELYTĖ Vilnius, 2016 UDK 016:947.45 Li227 Bibliography of the History of Lithuania 2003 Compiler Irena Tumelytė Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2016 © Irena Tumelytė, 2016 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 11 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 11 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Lithuanian Literature in 1918–1940: the Dynamics of Influences and Originality
    340 INTERLITT ERA RIA 2018, 23/2: 340–353 VANAGAITĖ Lithuanian Literature in 1918–1940: The Dynamics of Influences and Originality GITANA VANAGAITĖ Abstract. Lithuanian independence (1918–1940), which lasted for twenty- two years, and its symbolic center, the provisional capital Kaunas, have been very important for the country’s political, social, and cultural identity. In 1918, changes in the social, economic, and political status of an individual as well as transformations in the literary field followed the change of the political system. In what ways the relationship between the center and the periphery and the spheres of literary influences were altered by the new forms of life? Lithuania, the former geographic periphery of tsarist Russia, after the change of the political system became a geographical and cultural periphery of Europe. Nevertheless, political freedom provided an opportunity to use the dichotomy of center-periphery creatively. Lithuanian writers, who suddenly found them- selves living in Europe with old cultural traditions, tried to overcome the insignificance of their own literature, its shallow themes and problems by “borrowing” ideas and ways to express them. In fact, the imitation was not mechanical, so the new influences enabled writers to expand significantly the themes and forms of Lithuanian literature. The article examines the development of new cultural centers in inde- pendent Lithuania. It also discusses the avant-garde movement which emerged under the influence of Russian futurists and German expressionists. In addition, it focuses on individual authors, such as Antanas Vaičiulaitis, Kazys Binkis and Petras Cvirka, and the influence that affected their works. Keywords: center; periphery; literary influence; host culture Center and Periphery in Literature The word periphery translated from the Latin (peripherīa) means “a circle.” In turn, this Latin word is related to two Greek words, perí, which means “around,” and pherein – “to carry”.
    [Show full text]
  • Karo Archyvas Xviii
    ISSN 1392-6489 Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija KARO ARCHYVAS XVIII Vilnius 2003 1 2 Karo archyvas tæstinis Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys Mokslinis redaktorius ir sudarytojas plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija. Redaktoriø kolegijos nariai: habil. dr., prof. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, habil. dr., prof. Grzegosz Blaszczyk, Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas (Lenkijos Respublika), dr., doc. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas, dr. Eriks Jekabsons, Latvijos Respublikos karo muziejus, dr., doc. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus, habil. dr., prof. Waldemar Rezmer, Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë, Lenkijos Respublika), dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas. Stilistë Jolanta Budreikienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskaitë Maketavo Giedrë Nevierienë © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003 3 TURINYS BALTØ KARYBOS SENAJAME GELEÞIES AMÞIUJE (IIV A.) BRUOÞAI (prof. habil dr. Mykolas Michelbertas, Manvydas Vitkûnas, Vilniaus universitetas) ...................................................... 8 LIETUVOS KARIUOMENËS ORGANIZACIJÀ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 17171775 M. (dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didþiojo karo muziejus) ................................... 65 BAJORØ VYRØ ÁVARDIJIMAS XVIXVII A. LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS KARIUOMENËS
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • Darbininkas Gė
    B- Ant. fc. ♦ MM* mm***; * *111C » fc. * *~ ‘ ' * VISŲ SALIŲ KATALIKAI DARBININKAI ;.Jmf1 -V.ĄJAi. ylA. ... EINA ANTRADIENIAIS IB* VIENYKITĖS! n ARRININK AR ’PENKTADIENIAIS t r ■' į I* į AMERIKOS LIETUVIŲ R. K. ŠV. JUOZAPO SĄJUNGOS ORGANAS . - J ~t ....... —............... ............. ..........~ '-——y -.......... • ....................................... ............ .... 1 ■LaUiU.-U-llflĮ EINA NUO 1915 METŲ SOUTH BOSTON, MASS., ŠVENTŲJŲ METŲ GEGUŽBS-MAY 23 D., j933 M., No. 39 KAINA 5 CENTJ MILIJONINIS UŽSAKY-1 KUN. J. J. JAKAIČIUI, M. L C., MAS WORCESTER ■ . ■ . ■. ■ : ■ p.< ' ' DIRBTUVEI Vokiečiai Perša Lietuva dėl jo giminaičio Saliamono Banaičio mirties, nuoširdžios užuojautos reiškia AVORCESTER. šiais: metais bus pradėtas San' “DARBININKO” REDAKCIJA Franeisco^pakland tilto sta- tybos darbai, kurią įvykdy­ Uniją Su Lenkija mas kaštuos daugiau kaip 22 milijonus dolerių. Tiltą ŠIRDINGAS AČIŪ LONDONAS. — Praėju­ pridėti žemės plotą, esai Mirė Saliamonas Banaitis pastatymui bus suvartota rupūžė žemės gilumoj sią savaitę Lonodone lankę­ prie Nemuno, prie Klai] plieno už milijonus dolerių; si Vokietij os kanclerio at­ dos krašto. Be to, vok KAUNAS. — Gegužės, 4 tintojas, <4Aušros,”. “Tėvy­ Plieno darbams vadovaus L. D. S. Centras ir “ Dar­ PRESTON, Neb. — Tū­ stovas Dr, Rosenbėrger, čiai pasižada lenkams ūžti kur turėjo svarbius pasita­ . d. ryte savo kukliame bute nės Sargo” ir k.' anais lai­ American Steel and Wire bininko” vadovybe širdin­ las W. Margrave, kasdamas rinti Dancige sąžinės laiė1 po neilgos širdies ligos pa- kais ėjusią laikraščią ben­ Co., kuri darbą pavedė savo gai dėkoja Worcęster L. D. žemę, 20 pėdą gilumoje ra*, rimus su Anglijos vyriau­ mokyklas ir tt. sybe. * ’ ' • simirė vienas Senesnės kąr- dradarbis.; _ ■ ' \ < dirbtuvei Worcęstęry. S. 7 kuopai, paaukojusiai do rūpužę molio gniužule, .. Anglą, spauda pranei 7 Tarpe svarbių pasiūlymų, tos tautinio judėjimo darbi­ Karo metu, esant vokie- .
    [Show full text]
  • From Kovno to Kaunas
    39 SLABODKA 26 YESHIVA VILIJAMPOLĖ Vaisių g. Aukštaičių g. JEWISH ŽALIAKALNIS CEMETERY 29 SYNAGOGUE PETRAS ŽALIAKALNIS 24 BAUBLYS g. Linkuvos 40 JEWISH NINTH ESTHER 43 STOLPERSTEINE CEMETERY 5,6 km 1,5 km THE LITVAK g. Lopšelio 37 FORT 18 LURIE (1913-1998) 19 1 km Aušros g. LANDSCAPE K. Petrausko g. Žalioji g. 1 km Savanorių pr. SEVENTH Raudondvario pl. Panerių g. 36 FORT EPHRAIM OSHRY (1914–2003) Žemaičių g. EMMANUEL Jurbarko g. 8 LEVINAS RABBI (1906-1995) 23 14 ZALMAN V. Putvinskio g. 25 OSOVSKY A. Kriščiukaičio g. A. Mackevičiaus g. LEON Savanorių pr. 5 BRAMSON SOFIJA (1869-1941) KIPRAS PETRAUSKAS BINKIENĖ Kauko al. and ELENA and KAZYS PETRAUSKIENĖ BINKIS Šv. Gertrūdos g. Benediktinių g. E. Ožeškienės g. 42 YARD GALLERY K. Donelaičio g. Maironio g. Radastų g. A. Mackevičiaus g. AVRAHAM CHORAL TORY 17 A. Jakšto g. A. MARTINAITIS 27 SYNAGOGUE K. Donelaičio (1909-2002)g. 35 ART SCHOOL HASIDIC 43 STOLPERSTEINE BIKUR CHOLIM Perkūno al. JEWISH 28 SYNAGOGUE 32 Gedimino g. HOSPITAL ABRAHAM MAPU 1,2 km 1 (1808–1867) KAUNAS 6 Papilio g. JEWISH CHIUNE EMMA 8 A. Mickevičiaus g. GYMNASIUM 21 SUGIHARA GOLDMAN THE BUTCHERS JEWISH (1900-1986) (1869-1940) Kumelių g. 45 SYNAGOGUE 30 BANK KAUNAS MOISHE M. Valančiaus g. STATE 44 15 HOFMEKLER ARCHIVE (1898–1965) ANATOLIJUS 22 COUNTY Laisvės al. ROZENBLIUMAS 10 34 COURT Parodos g. (1902-1973) Vilniaus g. 9 20 KAZYS GRINIUS 16 Laisvės al. Vilniaus g. and KRISTINA J. Gruodžio g. GRINIUVIENĖ A. Mapu g. 2 11 43 STOLPERSTEINE TOWN HALL Nemuno g. Rotušės a. Vilniaus g. JAN DANIEL ZWARTENDIJK POMERANZ M.
    [Show full text]
  • Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “
    Multinational Candidature File for the 2nd Proclamation of Masterpieces of the Oral and Intagible Heritage of Humanity “Tradition and Symbolism of the Song and Dance Celebration Process in Estonia, Latvia and Lithuania “ Content 1. IDENTIFICATION ................................................................................................................ 2 a. Group of Member States .................................................................................................... 2 b. Name of the form of cultural expression ............................................................................ 2 c. Name of the communities .................................................................................................... 2 d. Geographic location ........................................................................................................... 2 e. Frequency of this form of cultural expression .................................................................... 3 f. Persons and organizations responsible .............................................................................. 3 g. Co-ordinator ....................................................................................................................... 4 2. DESCRIPTION ...................................................................................................................... 5 a. Description of the form of cultural expression .................................................................. 5 b. History, development and social, symbolic and
    [Show full text]
  • The Unique Cultural & Innnovative Twelfty 1820
    Chekhov reading The Seagull to the Moscow Art Theatre Group, Stanislavski, Olga Knipper THE UNIQUE CULTURAL & INNNOVATIVE TWELFTY 1820-1939, by JACQUES CORY 2 TABLE OF CONTENTS No. of Page INSPIRATION 5 INTRODUCTION 6 THE METHODOLOGY OF THE BOOK 8 CULTURE IN EUROPEAN LANGUAGES IN THE “CENTURY”/TWELFTY 1820-1939 14 LITERATURE 16 NOBEL PRIZES IN LITERATURE 16 CORY'S LIST OF BEST AUTHORS IN 1820-1939, WITH COMMENTS AND LISTS OF BOOKS 37 CORY'S LIST OF BEST AUTHORS IN TWELFTY 1820-1939 39 THE 3 MOST SIGNIFICANT LITERATURES – FRENCH, ENGLISH, GERMAN 39 THE 3 MORE SIGNIFICANT LITERATURES – SPANISH, RUSSIAN, ITALIAN 46 THE 10 SIGNIFICANT LITERATURES – PORTUGUESE, BRAZILIAN, DUTCH, CZECH, GREEK, POLISH, SWEDISH, NORWEGIAN, DANISH, FINNISH 50 12 OTHER EUROPEAN LITERATURES – ROMANIAN, TURKISH, HUNGARIAN, SERBIAN, CROATIAN, UKRAINIAN (20 EACH), AND IRISH GAELIC, BULGARIAN, ALBANIAN, ARMENIAN, GEORGIAN, LITHUANIAN (10 EACH) 56 TOTAL OF NOS. OF AUTHORS IN EUROPEAN LANGUAGES BY CLUSTERS 59 JEWISH LANGUAGES LITERATURES 60 LITERATURES IN NON-EUROPEAN LANGUAGES 74 CORY'S LIST OF THE BEST BOOKS IN LITERATURE IN 1860-1899 78 3 SURVEY ON THE MOST/MORE/SIGNIFICANT LITERATURE/ART/MUSIC IN THE ROMANTICISM/REALISM/MODERNISM ERAS 113 ROMANTICISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 113 Analysis of the Results of the Romantic Era 125 REALISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 128 Analysis of the Results of the Realism/Naturalism Era 150 MODERNISM IN LITERATURE, ART AND MUSIC 153 Analysis of the Results of the Modernism Era 168 Analysis of the Results of the Total Period of 1820-1939
    [Show full text]
  • TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje Po Vieną Litą Ir Liepos M
    o MULIŲ NAMŲ FONDAS. ~ ^ T R I MITAS v ,. šalįlnJ Sąjungos rinktinės atstovų susirinkimo bir­ LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS želio 30 d. nutarimu, visi šauliai ir šaulės šaulių namų LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. fondui sumoka per metus ne mažiau kaip po vieną litą, Eina XVII metai, kas savaitė, ketvirtadieniais. šaulių namų fondo pinigus iš šaulių surenka rinktinės Leidžia LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA, vadovybės ir atsiunčia šaulių Sąjungos štabui. Redaktorius JONAS KALNĖNAS. Bi nutarimą pirrnasis įvykdė II Utenos rinktinės An­ talieptės šaulių būrys. Būrio vadovybė surinko iš šaulių TRIMITO PRENUMERATOS KAINA Lietuvoje po vieną litą ir liepos m. & d. pinigus atsiuntė štabui. metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centų. Burio vadas, siųsdamas pinigus parašė laišką, kuriame Atskiras numeris — 20 et. pažymėjo, kad šauliai noromis sumokėjo nustatytą šaulių Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. namų fondo mokesti. Antruoju atsiliepė XVI Kėdainių SKELBIMŲ KAINOS 50 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ rinktinės Kėdainių miesto šaulių būrys, kurio vadovybė jams ir šauliams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Re­ taip pat atsiuntė 1936 metų šaulių namų fondo mokestį, dakcija neatsako. surinktą iš būrio šaulių. Gauti iš būrių namu fondo pi­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. Nesuvartotų nigai laikomi atskiroje namų fondo sąskaitoje Nr. 1826 rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. Žemės Banke. Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarusi / namų fondo sąskaitą pervestos ir Saulių Sąjungos vi­ REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA suomeninių sumų 1936 metą sąmatoje numatytos sumos namų fondui. Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 20-63, Svarbu, kad visos šaulių būrių vadovybės įvykdytų šaulių Sąjungos rinktinių atstovų susirinkimo nutarimą ir kasmet surinktų iš šaulių namų fondo mokestį, šaulių namų fondo pinigai bus naudojami šaulių būrių ir rink­ Sąjungos štabo žinios.
    [Show full text]
  • Antroji Dalis Mokslas, Menas, Literatūra
    ^^^^^m^m^^^^* ANTROJI DALIS D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1997 m. vasario mėn. 8 d. / February 8, 1997 Nr. 28(6) milinė... Ir jeigu visa mūsų civilizacija, atrodo, yra nuolat pavojuje pra­ KRAUJO RASA rasti tikėjimą žodžiais, kas taip ryšku dabartiniu laiku (pvz., /a^rjH" ftza-c£ČZns<*,£- Kraujo rasa žiemos vidury humanitariniai mokslai atsidūrę Ne ant žolės — ant miesto, krizėje, neapsisprendžiant, ar žo­ Kas nušluostys kraują nuo grindinio džiai ką nors reiškia, kiek reiškia ir ar esame jiems kaip nors SAPNAS APIE ŠIAURĘ Tik suplojo rankomis motina, Nuo šventojo Vilniaus veido? įpareigoti), tai vis tiek nepanei­ Ir atplaukė baltos gulbės, giama, kad ta pati civilizacija — Ko nelesat aukso grūdų, tiktai žodžiais laikosi. Mes, Vėsioj, begalinėje šiaurėj Geležinis Vilkas jį laižo, Ko negeriat sidabro vandens? lietuviai, tikrai galėtume paliu­ Tėviškės sodai šlama Kraują sugeria Vilniaus verbos — dyti, kad ne kas kita, o žodžiai Man kas naktį sapnuos. Po žeme, bokštuos, danguj palaikė mūsų tautine gyvastį Gaudžia Velykų varpau tuos penkiasdešimt tamsos ir Vėsioj, begalinėje šiaurėj Ir pluko gulbės, siaubo metų — kai buvome pra­ Žvaigždės virš protėvių namo Galvų nepakeldamas. Chicago, 1991 _ radę valstybę, visus jo simbolius, Klausosi žemės dainos. — Kaip mumis lesti aukso grūdai, savo teises pasaulyje, kai mūsų Kaip mumis gerti sidabro vanduo - MALDININKAS žemė iš mūsų buvo išplėsta, Per ežerą eina kraujo laštakis įjungta į kažkokią klaikią Vėsioj, begalinėje šiaurėj Į miško gilumą. politinę sistemą (kurią dar pri­ Ant Nemuno kranto molėto Čiagi stovėjo — verstinai reikėjo liaupsinti — irgi Buvo žmogus, žodžiais) ir niokojama, mūsų Miega šventi ąžuolai... žmones žudomi, engiami, žemi­ Kaip gera..
    [Show full text]
  • Arkivyskupo Mečislovo Reinio Kankinystö – Atsitiktinumas Ar Sąmoningas Apsisprendimas?
    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 25. VILNIUS, 2004 11 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ Vilniaus universitetas ARKIVYSKUPO MEČISLOVO REINIO KANKINYSTö – ATSITIKTINUMAS AR SĄMONINGAS APSISPRENDIMAS? Žengiant į trečiąjį krikščionyb÷s tūkstantmetį sudarytas XX a. martirologijus – antrojo tūkstantmečio paskutinio amžiaus tik÷jimo kankinių katalogas. Atrenkant kandidatus į šį martirologijų vadovautasi dviem kriterijais. Pirmasis – kandidato persekiojimas, nužudymas iš odium fidei. Antrasis – kandidato nuostata aktyviai liudyti tik÷jimą. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II, Kryžių kalne prisimindamas Lietuvos sū nus ir dukteris, sovietin÷s priespaudos metais nuteistus ir įmestus į kal÷jimą, išsi ųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą, Kolymą, nuteistus myriop, at skirai įvardijo tris Lietuvos vyskupus: „Iš jų ypač nor÷čiau priminti tris Bažnyčios šulus: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, po ilgų tardymų ir žiaurių kankinimų nužudytą 1946 metais; Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį, kurio žemiškoji ke lion÷ tebuvo vien skaudi kančios ir sielvarto kalvarija iki pat mirties 1962 metais; taip pat Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį, suimtą 1947 metais, o 1953 metais mirusį Vladimiro kal÷jime. Buvo teisiami nekaltieji. Jūsų T÷vyn÷je anuomet siaut÷jo nežmo niška visuotin÷s prievartos sistema. Ji tryp÷ ir žemino žmogų <…> Pasikartojo ir išsi pild÷ tai, kas jau buvo atsitikę Golgotoje, kur Dievo Sūnus, „pri÷męs tarno išvaizdą“ kaip žmogus, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2,7–8)1. Šiame konferencijos „Arkivyskupas
    [Show full text]
  • Trumpa Lietuvių Literatūros Istorija
    trumpa lietuvių literatūros istorija a brief history of lithuanian literature TRUMPA LIETU V Ių LITERATūROS ISTORIJA A BRIEF HISTORY OF LIthUANIAN LITERATURE 2014 Recenzentai / Reviewed by Prof. Irena Buckley (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. Asija Kovtun (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Sudarytoja / Edited by Dalia Kuizinienė Vertėjai / Translated by Vijolė Višomirskytė Jurgita Perskaudienė Leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Approved by the Department of Lithuanian Lietuvių literatūros katedros posėdyje 2014 m. Literature of Faculty of Humanities at Vytautas kovo 10 d. (protokolo Nr. 3) ir Humanitarinių Magnus University on 10 March 2014 (Protocol mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. kovo No. 3). 12 d. (protokolo Nr. 1-2). Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 12 March 2014 (Protocol No. 1-2). Leidinio parengimą ir leidybą rėmė Europos Publication is supported by the European Social socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos Švieti- Fund (ESF) and the Ministry of Education and mo ir mokslo ministerija. Science of the Republic of Lithuania. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros Project title: “Strengthening of the Lithuanian veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis (Baltic) studies activities with collaboration visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-08-V priemonės between universities abroad and Lithuania „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ projek- higher education institutions” (VP1-2.2-ŠMM- tas
    [Show full text]