Trumpa Lietuvių Literatūros Istorija
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
trumpa lietuvių literatūros istorija a brief history of lithuanian literature TRUMPA LIETU V Ių LITERATūROS ISTORIJA A BRIEF HISTORY OF LIthUANIAN LITERATURE 2014 Recenzentai / Reviewed by Prof. Irena Buckley (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. Asija Kovtun (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Sudarytoja / Edited by Dalia Kuizinienė Vertėjai / Translated by Vijolė Višomirskytė Jurgita Perskaudienė Leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Approved by the Department of Lithuanian Lietuvių literatūros katedros posėdyje 2014 m. Literature of Faculty of Humanities at Vytautas kovo 10 d. (protokolo Nr. 3) ir Humanitarinių Magnus University on 10 March 2014 (Protocol mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. kovo No. 3). 12 d. (protokolo Nr. 1-2). Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 12 March 2014 (Protocol No. 1-2). Leidinio parengimą ir leidybą rėmė Europos Publication is supported by the European Social socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos Švieti- Fund (ESF) and the Ministry of Education and mo ir mokslo ministerija. Science of the Republic of Lithuania. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros Project title: “Strengthening of the Lithuanian veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis (Baltic) studies activities with collaboration visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-08-V priemonės between universities abroad and Lithuania „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ projek- higher education institutions” (VP1-2.2-ŠMM- tas „Lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje 08-V-02-006). stiprinimas, jų veiklos bei bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis skati- nimas“ (VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-006). ISBN 978-609-467-033-6 (internetinis / Online) ISBN 978-9955-34-487-2 (internetinis / Online) ISBN 978-609-467-034-3 (spausdintas / Print) ISBN 978-9955-34-488-9 (spausdintas / Print) © Indrė Žakevičienė, Asta Gustaitienė, Vijolė Višomirskytė, Aurelija Mykolaitytė, Dalia Kuizinienė, 2014 © Vertimas / Translation, Vijolė Višomirskytė, Jurgita Perskaudienė, 2014 © Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University, 2014 © „Versus aureus“ leidykla / “Versus aureus” Publishers, 2014 trumpa lietuvių literatūros istorija 5 TURINYS Dalia Kuizinienė PRATARMė / 7 Asta Gustaitienė SENOJI LIETUVIŲ LITERATŪRA (XIII–XIX): TYRIMAI LIETUVOJE / 9 Indrė Žakevičienė LIetUVIŲ LIteRAtūRA 1900–1918 M. / 29 Aurelija Mykolaitytė LIetUVIŲ LIteRAtūRA TARPUKARIU / 43 Indrė Žakevičienė LIetUVIŲ LIteRAtūRA SovIetMEčIU (1940–1990) / 65 Dalia Kuizinienė LIetUVIŲ EGZILIO LIteRAtūRA: teNDENCIjoS IR KRYptYS / 79 Dalia Kuizinienė LIetUVIŲ LIteRAtūRA SvetUR po 1990 M. / 99 Aurelija Mykolaitytė NAUJAUSIojI LIteRAtūRA NUO 1990 M. / 109 6 trumpa lietuvių literatūros istorija Asta Gustaitienė LIETUVIŲ VAIKŲ LITERATŪROS ISTORIJA / 129 Bibliografinis aprašas / 147 Iliustracijos / 155 A BRIEF HIStoRY OF LIthUANIAN LIteRATURE / 205 CONTENTS / 207 trumpa lietuvių literatūros istorija 7 PRATARMė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos Indrė Žakevičienė, Asta Gustaitienė, Aurelija Mykolaitytė, Dalia Kuizinienė knygoje „Trumpa lietuvių literatūros istorija“ glaustai pristato lietuvių literatūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų – išskiria būdingiausius pasirinkto analizuojamo laikotarpio bruožus bei slinktis, išryškinant svarbiausius raidos etapus, trumpai apibūdinant literatū- ros klasikų kūrybą. Ši literatūros istorija yra skirta kitataučiams studentams, norintiems pažinti ir suprasti lietuvių literatūros savitumą, suvokti jos vietą platesniame europinės literatūros kontekste bei įžvelgti naujausių lietuvių li- teratūros tyrinėjimų kontūrus. Tekstai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis, siekiant, kad informacija būtų prieinama platesniam skaitytojų ratui. Knygo- je rasite bibliografinį literatūros sąrašą, lietuvių grožinės literatūros šaltinių nuorodų, kur galėsite plačiau paskaityti apie aprašomą laikotarpį, atskirus jo autorius, susirasti ir susipažinti su leidinyje analizuojamais grožinės literatū- ros tekstais. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos užduotys, padėsiančios orientuotis ir atsakyti į svarbiausius literatūros proceso vertinimo klausimus. Knyga iliustruota rašytojų portretų, literatūrinių sambūrių, leidinių nuotrau- komis, gautomis iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus, VDU Lietuvių išei- vijos instituto archyvų, duomenų bazės www.saltiniai.lt ir kitur. Nuo anksčiau leistų lietuvių literatūros istorijos vadovėlių, akademinių is- torijų „Trumpa lietuvių literatūros istorija“ skiriasi konspektyvia informacija. Čia minimi ne visi rašytojai, autorių kūryba nėra plačiai analizuojama. Apiben- drintame tekste svarbu glaustai pateikti lietuvių literatūros raidos ir tęstinumo aspektus. Pakankamai daug dėmesio skiriama šiuolaikinės lietuvių literatūros 8 trumpa lietuvių literatūros istorija procesui pristatyti. Knygos autorių nuomone, lietuvių literatūroje po 1990 m. vyko daug stilistinių, žanrinių bei tematinių pokyčių, taigi aptariamos ir nau- jausios lietuvių literatūros tendencijos. Tikimasi, kad metodinė mokymo prie- monė bus įdomi ir naudinga baltistikos centrų studentams ir dėstytojams. Dalia Kuizinienė trumpa lietuvių literatūros istorija 9 Asta Gustaitienė SENOJI LIETUVIŲ LITERATŪRA (XIII–XIX): TYRIMAI LIETUVOJE Kalbant užsieniečiams apie Senąją lietuvių literatūrą, nėra lengva atskleisti tokių literatūros klasikų kaip Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko ar Žemaitės kūrybos kalbos grožį ir jos archajiškumą. K. Donelaičio „Metai“, A. Baranausko „Anykščių šilelis“ yra XVIII–XIX a. mūsų, lietuvių, literatūros brangakmeniai, kuriuos norisi visiems parodyti ir padėti tuos kūrinius pamaty- ti panašiai, kaip į juos žvelgiame patys. Neišvengiamai juntamas tokių pastan- gų ribotumas. Tai ypač sudėtinga todėl, kad viena iš svarbiausių šios literatūros vertės sudedamųjų dalių – ypatinga, sunkiai į kitas kalbas išverčiama kūrinių kalba. Neretai jos semantines subtilybes, laike atitolusias realijas be specifinių kultūrinių-istorinių studijų sunkiai suvokia ir XXI a. lietuviai, ypač jaunoji karta, kūrinius skaitydami gimtąja kalba. Itin sunku Senosios literatūros kūrinius meniškai išversti į kitas kalbas taip, kad ir užsienietis pajustų tikrąją šių kūrinių dvasią ir žavesį. Šia prasme įžvalgūs pasirodė angliškosios lietuvių smulkiosios prozos antologijos sudarytojų pateik- ti vertimų komentarai. Pavyzdžiui, kalbant apie Žemaitės (1845–1921) kūrybos vertimus (antologijoje pateiktos tik kūrinių adaptacijos), komentuojama taip: „ji turėjo nepaprastą talentą pasinaudoti didžiulėmis lietuvių kalbos galimybė- mis, kalboje naudojo ypatingus posakius, savitą žodyną (...) Deja, jos kūrinius išvertus į kitas kalbas, jie netenka didžiumos savo stilistinio ypatingumo“1. Su panašiomis problemomis susiduria ir senosios poezijos vertėjai. Šiame vadovėlio skyriuje susipažinsite su reikšmingiausiais Senosios lietu- vių literatūros kūriniais. Ypač svarbūs kanoniniai kūriniai, labiausiai paveikę lietuvių sąmonę, išversti į užsienio kalbas ir susilaukę palankių vertinimų bei 1 Zobarskas S., „Žemaitė“, Selected Lithuanian Short Stories, New York: Manyland Books, 1960, p. 279. 10 trumpa lietuvių literatūros istorija literatūrinių diskusijų. Mažiau dėmesio skiriama detaliam kultūrinių-istorinių Senosios lietuvių literatūros, taip pat XIX a. lietuvių literatūros atsiradimui bei raidos prielaidoms išryškinti. Vadovėlyje nebus siekiama išvardinti kuo daugiau kultūros istorijai priskirtinų asmenybių pavardžių, aktualiau išryškinti proble- minius klausimus, kurie įdomūs ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Dažniausiai Senoji lietuvių literatūra pradedama reflektuoti atskleidžiant jos kūrimo ištakas (jau nuo XIII a.) kitomis kalbomis (rusėnų, lotynų, prūsų). Ši literatūra „yra skirstoma į keturis laikotarpius – Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Švietimo, arba Apšvietos, epochos pradžios literatūrą“2. Apibūdinant Senąją Lietuvą, kalbama apie keturis esminius jos bruožus: regioniškumą, įvairiareligiš- kumą, įvairiatautiškumą (įvairiakalbiškumą)3. To laikotarpio kūrybai „vartoja- mos bent trys kontinentinės (lotynų, graikų, senoji slavų) ir kelios lokalios (lenkų, vokiečių, rusėnų) kalbos. XVI–XVIII a. minėtų kontinentinių kalbų prestižas ir vartojimo sritys menko“4. Literatūrologai, literatūros istorikai analizuodami senąją literatūrą tyrinė- ja „raštiją“, kurią sudaro „aktai, laiškai, privilegijos, istoriografijos, publicistikos, teisės veikalai, knygų pratarmės, taip pat Bažnyčios reikmėms skirti religinio turinio tekstai“5. Be to, šiandien įvairių mokslo sričių atstovai ėmėsi nuose- klių egodokumentų tyrimų, kurie, istoriko Arvydo Pacevičiaus teigimu, yra suprantami kaip asmeninė raštija, kurta pirmuoju asmeniu ir skirta sau arba tik artimųjų ratui6. Skaitydami Senosios Lietuvos literatūros mokslo veikalus įžvelgiame literatū- ros istorikų siekius toje „raštijoje“ atrasti deimančiukų. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys į aktualizuotus Renesanso literatūros dokumentus, skirtus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės bei vedybų istorijai aprašyti; šia prasme pabrėžiama vieno dokumento svarba, teigiant, jog „labiausiai literatūriškas, pri- 2 Ulčinaitė E., Jovaišas A., Lietuvių literatūros istorija XIII–XVIII amžiai, Vilnius: Lietuvių literatū- ros ir tautosakos institutas, 2003, p. 13. 3 Narbutas S., Senosios Lietuvos literatūra 1253–1795, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos ins- titutas, 2011, p. 10–11. 4 Ten pat, p. 10–11. 5 Ten pat, p. 13. 6 Pacevičius A., Lietuvos egodokumentinio paveldo samprata ir tyrimų kryptys, http://legodoc.lt/wp-