www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895)

Nr. 1 (895)

2014 m. sausio 9–15 d.

Èijunë Sugihara (akt. Rafailas Karpis). Þiedais krintantys „Sakurø prisiminimai“ 5p. 2 www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895)

***

Ar moki dëkot, ðirdie, uþ akimirkos groþá lyg snaigæ delne, jos tobulà formà? – ji greit gal suduð, bet liks atminimas, kurio neiðtrins tas bëgantis laikas.

***

Dëkok, kad ritmas auðroje dar gyvas, nors krûpsi jis, dëkok, kad esi èia ir sniegas boluoja uþ lango toks tyras kaip andai, tolimoj vaikystëj.

Aldona Elena PUIÐYTË

Vlado BRAZIÛNO iliustracija www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Nemuno svetainë 3

Nesumeluotas teatras

Vos ávykus metø sandûrai, kai senus keièia nauji ar be- sikartojantys dalykai, susitinkame su dramos teatro akto- riumi Antanu ÞEKU prisiminti dar labiau nutolusiø lai- kø. Menininkas vis reèiau pasirodo scenoje, todël turi lai- ko ávairiam raðymui. Ðá kartà susëdame lëliø teatro akto- rës Elenos Þekienës lëliø apsuptyje, taigi ir pokalbis sa- vaime prasideda nuo jø.

– Paèioje karjeros pradþioje paraðëte scena- menybæ? Vaikystëje gyvenote ir kaime, ir mieste – konservatorijoje. Þodþiu, Turkestane jau buvau rijø lëliø spektakliui „Mergelë gulbelë“, kuris su- kuri patirtis ásirëþë giliau? „patyræs“ aktorius. Ten buvo susibûrusi visai ne- laukë didelio pasisekimo ir scenoje liko labai il- – Gimiau kaime ir iki ðiol likau kaimo vaikas. bloga mëgëjø trupë, kuriai vadovavo atsitiktinai gai. Vëliau paraðëte dar kelis scenarijus, nors dir- Tai pagrindinë mano asmenybës aðis. Dar ir dabar tokioje keistoje vietoje, visiðkai kariniame mies- bote dramos teatre? norisi paraðyti keletà etiudø, o apie tai galvojant telyje, atsidûrusi profesionali reþisierë, viliojusi – Jis pastatytas, kai dar nebuvo Kauno lëliø prieð akis iðkyla vaikystës prisiminimai. Jie tie- mane cigaretëmis. Ðtai ten ir susidûriau su tikra teatro – dirbome tuometiniame Kapsuke. Vëliau siog stebëtinai ryðkûs. Atrodo, kuo labiau sensti, sovietine „medþiaga“, taèiau dirbti buvo ádomu. atvykome á Kaunà ir suvaidinome daugiau nei tuo jie tampa svarbesni. Sunku suprasti, taèiau – Iðskyrus trumpà pradþios periodà tuometi- septynis ðimtus spektakliø. „Gulbë karaliaus pa- prisimenu, kaip per Atlantà skrido Darius ir Girë- niame Kapsuke, jûs visà kûrybiná gyvenimà pra- ti“ – labai populiarus veikalas, dabar sulaukian- nas, nors man tebuvo dveji metukai. Kaip dabar leidote Kaune? tis neáprastø interpretacijø, pavyzdþiui, pastaty- matau dëdës kambará, kuriame prie radijo su ausi- – Taip, buvome paskirti á Kapsukà, bet pasida- tas net be teksto. Ðis spektaklis buvo sëkmingas, nëmis grûdosi daugybë vyrø. O diktorius tiesiog rë nyku, tad sprukome kas kur. 1958 m. Kaune dar vëliau paraðiau dar septynias pjeses lëliø teatrui – plyðote plyðojo. Po daugelio metø susipaþinau su veikë Jaunojo þiûrovo teatro trupë, ásikûrusi ir scenai pritaikytø klasikø, ir autoriniø kûriniø. Kaziu Inèiûra ir suþinojau, kad tai jis tuomet, be- buvusio „Metropolitan“ kino teatro salëje. Dirbti Visada buvau susijæs su literatûra, mama labai no- laukiant svarbiø þiniø, aistringai skaitë poezijà. jame buvau pakviestas vos atvykæs, jau kità rytà, – rëjo, kad kurèiau. Raðydavau daug eiliø, dainø Prisimenu ir frontà, ið javø staiga iðlindusius þval- vaidinau revoliucionieriø be kojos, kurià visà tekstø spektakliams. Tai mane domina iki dabar. gus... Deja, vëliau ávyko ðeimos drama, tëvas ne- spektaklá teko slëpti sulenktà maiðelyje. Po metø, Prisimenu net gana keistà patirtá, kai per spektak- kaltai atsidûrë kalëjime, o mes su mama – Kaune. 1959-aisiais, dalis ðio kolektyvo perëjo á Kauno lio „Amerika pirtyje“ pertraukas buvo skaitomi Prasidëjo visai kitokia paauglystë. Prisimenu gim- dramos teatrà, nes Jaunojo þiûrovo trupë buvo pa- mano raðyti kupletai – ir uþmokestá gaudavau ne- nazijà ir nuostabius mokytojus, kurie pagarbà uþ- naikinta. Deja, teatre visada nauja statoma ant ki- blogà, ir pasilinksmindavau. Kai gastroliuoda- sitarnaudavo nepaprasta asmenybës ðviesa, o ne tø kaulø. Buvo tokiø, kurie net mirë ið ðirdgëlos. vom, jau ið anksto suþinodavau visas vietos nau- grieþtumu. Gyvenome á Sibirà iðveþtø þmoniø pa- Tai, þinoma, sunku, bet neiðvengiama. jienas, paskalas, o tada publikai pateikdavau siur- liktuose namuose, bet miestas net ir pokariu atro- – Esate sakæs, jog niekada nenorëjote vaidinti prizø. Jie labai stebëdavosi ir dþiaugdavosi. Ei- dë ganëtinai gyvas, daug laiko praleidome pa- nei Lyro, nei Hamleto. Ið kur kyla tokios nuosta- liuoti man puikiai sekasi be dideliø pastangø, o slaptinguose kiemuose. tos? ðtai rimtà eilëraðtá sukurti – jau kas kita. – Sakote, kad esate tikras kaimo þmogus, ta- – Jei man tai tiktø, bûtø skirta, tuomet gal ir – Visai nesibaimindamas uþsiminëte apie jau- èiau, net tëvo lenkiamas prie þemës darbø, atsi- norëèiau. Atlikdavau tuos vaidmenis, kuriuos vai- nystëje vaidintus sovietinius propagandinius dûrëte scenoje. Jûsø pasirinkimui átakos padarë dinti buvau kviestas. Daugiausia mano karjeroje spektaklius. Tokia buvo realybë. Ar daþnai ji var- net ir privalomoji tarnyba armijoje? buvo komiðkø personaþø, keliais ið jø esu paten- gindavo? – Jei kalbame apie pasirinkimà, tai man labai kintas. „Ðventeþeris“, „Amerika pirtyje“ – ryðkiau- – Taip, bûta visko. Prisimenu pjesæ „Pûga“, ku- svarbi buvo mama. Ji rûpinosi, kad baigèiau moks- si mano spektakliai, taèiau negaliu sakyti, kad rioje vaidinau Vladimirà, bet ne Iljièiø, o karinin- lus, galbût todël, kad pati pas kaimo daraktoriø nerasèiau ko nors ádomaus dabar, visai kitokio kà baltagvardietá. Nors pjesë nebuvo labai prasta, buvo pramokusi lenkiðkai raðyti. Turëjo lenkið- pobûdþio pastatymuose. Visà gyvenimà itin daug svarbiausias jos leitmotyvas – meilës trikampis. ko, gal net bajoriðko, kraujo, kuris vertë siekti vaidinau – beveik kasdien po spektaklá, todël ir Þinoma, tokie sausi, nykûs vaidmenys varginda- mokslø, domëtis kultûra. Mama labai norëjo, kad patirtis labai ávairi. vo, bet arðaus pasiprieðinimo, neigiamø reakcijø raðyèiau, tobulinèiausi. nekëlë. Toks buvo laikas, taèiau, jei galëdavau Tarnauti, palikæs mokslus Vilniuje, buvau Nukeltaá4p. rinktis, pavyzdþiui, raðydamas poezijà, ðiø temø paskirtas á Turkmënijà. Ið pradþiø teatro meno neliesdavau. mokiausi Vilniaus valstybinëje dramos studijos – Kas esmingiausiai ugdë jûsø kaip kûrëjo as- antrojoje laidoje, vëliau – Vilniaus valstybinëje www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 4 Vyksmas

Nauja meno forma

Galerija Kaune atsirado labai netikëtoje vietoje, do, objekto ir instaliacijos kûriniai. Didesnæ jos dalá teks mums kartu sukurti. Tai laukia ateityje. Manau, bet paèiu laiku, kai jau tiek kartø kalbëta apie kultû- sudaro nauji, dar niekur neeksponuoti darbai. Paroda menininkai ávertins atsivërusias galimybes ir noriai rai skirtø erdviø mieste trûkumà. Ðá kartà truputá nu- „Pirma“ – ne tik galerijos „Meno forma“, bet ir dau- eksponuos savo darbus. Ði erdvë turi puikø dienos tolta nuo centro. Vienoje judriausiø gatviø – Savano- gelio kûriniø vieða premjera. apðvietimà, kuriuo veikiausiai negali pasigirti në viena riø prospekte – ji ásikûrë ðiuolaikiniame, ámantria ar- Didþiulis tapytojo Jono Gasiûno darbas „Sofa“ Kauno galerija. Bûtent dël to pirmai parodai dau- chitektûra nepasiþyminèiame pastate. Taèiau tai kom- kabo matomiausioje vietoje. A. Þalpys teigia, jog giausia pasirinkta tapybos darbø. Jø nëra daug – kad pensuojama kitais privalumais. „Meno forma“ turi anksèiau tokiems kûriniams vietos Kaune beveik ne- kiekvienas atsiskleistø ir neuþgoþtø vienas kito. Pa- labai didelæ salæ, kurioje galima eksponuoti didelës buvo. Kai tokio dydþio paveikslà pakabini áprastoje kviesta ne tik Kauno, bet ir garsiø Lietuvos meninin- apimties meno kûrinius, ir gerà apðvietimà. Didþiulë galerijoje, jis beveik remia lubas ir grindis, todël apie kø, nes ði vieta turi nemenkø ambicijø ir siekiø, todël ðviesi erdvë árengta antrame pastato aukðte, tiesiai joká áspûdá net kalbëti neverta. Pagaliau masyvius siauru akiraèiu neapsiribos“, – kalbëjo parodos kura- virð „Vynotekos“, bet patekti ten tikrai nesudëtin- meno kûrinius galima eksponuoti pagarbiai. Dar vie- torius A. Þalpys. ga. Tiesa, svarbiausia nepamirðti adreso, kuris nuo nas iki ðiol nerodytas dailininko darbas „Vado tor- Pasak galerininko E. Nalevaikos, èia iðsiteks ne ðiol turi ásitvirtinti visø mûsø atmintyje – Savanoriø sas“ taip pat atliktas tæsiant asmeninæ tapymo þvakës tik naujausi vizualaus meno kûrëjø darbai, bet ir mu- pr. 166. Ðiø patalpø ieðkota metus, taèiau dar ilgiau – liepsna tradicijà. zikos, garso meno, performanso, modernaus ðokio ar rëmëjø, kurie galëtø padëti ágyvendinti svajones. Pa- Ðalia pristatomi ir kiti ryðkûs menininkai, jau tapæ kino kûriniai. Galbût ilgainiui ásikurs net diskusijø galiau jos virto realybe. Nacionalinës premijos laureatais: Robertas Antinis, klubas, siejantis skirtingus þmones, siekianèius daly- „Apie galerijà jau seniai kalbëta, nes Kaune labai kaip visada kvieèiantis þiûrovus á aktyvø dialogà su tis idëjomis. Dailës parodos jau suplanuotos visiems trûksta normaliø parodiniø erdviø. Vienintelë dides- savo darbais, ir Kæstutis Grigaliûnas – áprastai ryðkus metams, bet kol kas laikomos paslaptyje, kad liktø në salë, kurioje ámanoma surengti solidþius autori- ir spalvotas, o gal net kiek fliuksiðkas. Stipriausiai ðiokia tokia intriga. nius projektus, yra M. K. Èiurlionio dailës muziejaus Kauno tapybos mokyklai atstovauja trys meninin- Dabar á ðià vietà svarbiausia prisikviesti ne tik me- Paveikslø galerija. Taèiau sunku suderinti muziejaus kës: Elena Balsiukaitë-Brazdþiûnienë, Auðra Barz- nininkus, kurie, regis, mielai sutinka eksponuoti kû- planus, gausias parodas ir dar tenkinti kitø poreikius. dukaitë-Vaitkûnienë bei Agnë Jonkutë. Kiti kûrëjai rinius, bet ir parodø lankytojus. Èia jiems árengta erd- Sutilpti vienoje salëje niekaip neámanoma, nes mûsø ástrigæ meno þanrø ir stilistikø susidûrimuose. Vitra- vi automobiliø stovëjimo aikðtelë, padësianti áveikti mieste yra tikrai daug gerø menininkø, todël „Meno þininkas, nors dabar veikiau netradicinis tapytojas ar nuostatà renginiuose lankytis tik miesto centre. Ne forma“ – puiki dovana dailininkams. Visos kitos Kau- instaliacijø kûrëjas Eimutis Markûnas, nuolat ieðkan- vienas Europos didmiestis jau seniai prisijaukino no galerijø salës yra nedidelës ar net kamerinës“, – tis tapytojas Linas Liandzbergis ir fotomenininkas nuoðalias erdves ir taip praplëtë kultûriná miesto lau- pasakojo „Meno formos“ savininkas dailininkas Eu- Artûras Valiauga ðá kartà pristato bendrà videoinsta- kà. Atëjo laikas ir mums. genijus Nalevaika. liacijà „Auksiniai ðnabþdesiai“. Þodþiu, labai rimta Paroda „Pirma“ galerijoje „Meno forma“ veiks iki Kol savininkas rengë galerijà, pirmàja paroda rû- komanda, po kurios turëtø ateiti në kiek ne blogesni sausio 25 d., todël dar galite suspëti. Visø kitø galeri- pinosi kolega Alvydas Þalpys, demonstravæs nemen- pasekëjai, jei jau taip plaèiai uþsimota. ja kantriai lauks ir vëliau. kus naujosios erdvës uþmojus. Suburta iðties rinktinë „Apsidþiaugiau suþinojæs apie ðià naujà erdvæ. menininkø komanda. Ekspozicijoje – tapybos, vaiz- Taip, kol kas èia dar nëra nieko ypatingo, nes viskà Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË

juk geros dramaturgijos ten nëra, pati istorija nëra svarbi. Að, pavyzdþiui, vaidinu ne tik Antanà, bet ir tà, kuris vaidina Antanà. Reþisierius Valdas Len- Nesumeluotas teatras cevièius – tikras talentas, todël spektaklyje nebu- vo buitiðkumo. Prisimenu, kaip atidþiai stebëda- vau veiksmà scenoje, nes negalëjau pasisotinti. Man tai atrodë lyg sudëtingas muzikos kûrinys, Atkelta ið 3 p. ne viskà iki galo. Jie pamëtëja mintá, o tada jau kurio kaita, improvizacijos visus uþburdavo. Da- dirbi pats, improvizuoji, tæsi. Kai kà nors pats at- bartiniame spektaklyje su naujais aktoriais nieko – Kada ir kaip vaidmuo pavyksta? Ar svarbios randi, vaidmuo ilgam uþdega. Pamaþu, daug vai- panaðaus nëra – jis tik pasakoja istorijà. tik aktoriaus pastangos, ar ir palankiai susiklos- dinant, atsiranda ágûdþiø, ir viskas klostosi pa- Apskritai teatre blogiausia, kai matai, kad sce- èiusios aplinkybës? prasèiau. Að daþniausiai sugalvoju koká nors fizi- noje meluojama. To neámanoma pakæsti. Kita ver- – Visiðkø fiasko gal net ir nebuvo. Nors pasi- ná, regimà asmens bruoþà, o tada lipdau visa kita. tus, èia turi dirbti vienas kità jauèiantys þmonës, taikydavo nemaloniø situacijø, kai ateiname vai- Nuo iðorës einu á vidø. O jei dar turi gerà partnerá, gal ir ne ðeima, bet artimos sielos. Mes labai nuo- dinti, o reþisierius neþino, kaip nori dirbti ir ko scenoje beveik galima kurti stebuklus. Svarbi ir ðirdþiai bendraudavome, kartu praleisdavome siekti. Tada liûdniausia. Kadangi dirbau su ketu- organika, improvizacijos, kai scenoje matai gy- daug laiko. Bohemiðkuose vakarëliuose daþnai ap- riasdeðimèia reþisieriø, turiu labai ávairiø patir- và, tiesiog degantá þmogø ir ið karto reaguoji á jo tardavome ir kûrybinius dalykus. Deja, dabar tai èiø. Ið jø vos keli buvo ásimintini: Henrikas Van- skleidþiamas emocijas. Su Vytautu Grigoliu, Al- sunkiai ámanoma, nes á teatrà ateinama trumpam. cevièius, Stasys Motiejûnas, Algimantas Galinis, gimantu Masiuliu galëdavau „padþiazuoti“. Vis- Todël galbût daþniau ir nesëkmiø pasitaiko. Ta- Vytautas Kupstas, Gytis Padegimas. Labai skir- kas turi bûti paprasta, bet ne prasta. Natûralumas èiau að jau negaliu apie tai spræsti, nes mano nuo- tingos asmenybës ir darbo braiþas. Taèiau mano svarbus, taèiau kà kalbëti, kai dabar spektaklyje statos ir skonis – ið kito laiko. Tiesa, matau ir itin komiðkasis amplua nedaugeliui buvo lengvai ávei- kartais net teksto neiðgirsti, nes á dikcijà nekrei- ádomiø, man svarbiø ieðkojimø. Kartais vyresnio- kiamas. Humoras scenoje – rimtas dalykas. Man piama reikiamo dëmesio. sios kartos aktoriai kategoriðkai sako, kad tokio lengviausia dirbti su reþisieriais, kurie nedaug kal- – Kaip pasiekti, kad metø metus vaidinamas teatro negali bûti. Að manau, jog gali ir turi bûti ba, bet pasako reikðmingus dalykus. Svarbu, kad spektaklis neiðsikvëptø, neprarastø gyvybës? Juk visoks, labai ávairus, nes ir þmonës yra skirtingi. „Amerika pirtyje“ – beveik rekordininkë. Blogi spektakliai patys numirðta. Svarbiausia teat- – Reikia surasti raktà. Senasis mûsø spektaklis re ne forma, o tikrumas. buvo daugiaplanis, nes mes ne tik vaizdavome situ- acijà, bet ir tai, kaip ji atsiduria kitame kontekste – Kalbëjosi Audronë MEÐKAUSKAITË www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Vyksmas 5

Þiedais krintantys „Sakurø prisiminimai“

Èijunë Sugihara (akt. Rafailas Karpis), Sakura (akt. Jovita Vaðkevièiûtë). Pirmomis ðiø metø dienomis Nacionaliniame laimintas ne tik þmogus, kuris atliko þygdarbá, scenoje. Vëliau Vilniuje ir Kaune atsirado ne vie- Kauno dramos teatre vyko pasaulinë oratorijos bet ir þemë, kurioje jis ávykdytas, – tai dovana ir nas já primenantis simbolis. Ruoðdamasis È. Su- „Sakurø prisiminimai“ premjera, nors darbai pra- Lietuvai, ir þmogiðkumui“, – pagrindinæ kûri- giharos vaidmeniui naujojoje oratorijoje, solis- sidëjo tik lapkrièio pabaigoje, kai á teatrà atvy- nio idëjà nusakë R. Stankevièius. Taip librete tas domëjosi ðia asmenybe. Jam labai ásiminë fak- ko kûrëjai ið Japonijos – prie reþisieriaus Shugo atsirado daug intriguojanèiø siuþetiniø linijø, ku- tas, jog net artimi diplomato kaimynai neþinojo, Ikoho prisidëjo kompozitorius Atsuhiko Gondai, riø veikëjai yra Lietuvos istorijos asmenybës. koks didis þmogus gyvena ðalia jø, kol nepama- scenografë Hiromi Tokumasu, kostiumø dailinin- Deja, didþiosios libreto dalies spektaklyje nepa- të didþiulës minios, susirinkusios á jo laidotu- kas Emi Hidehiko, po ðv. Kalëdø atvyko ir pa- vyksta iðgirsti, todël jis iðtirpsta muzikoje, pra- ves. Solistui diplomato istorija labai artima, nes saulinio garso dirigentë Tomomi Nishimoto. randa aktualumà. holokausto siaubas tiesiogiai palietë jo ðeimà – Oratorijà kuria jungtinës pajëgos: be minëtø Paklaustas apie kûrybiná procesà ir uþdavi- senelis buvo Kauno geto belaisvis. Taip pat so- japonø kûrëjø, projekte dalyvauja dirigentës nius, reþisierius S. Ikohas atskleidë, kad jam bu- listas perskaitë daugybæ su ðia istorija susijusios asistentas Martynas Staðkus, libreto autorius vo svarbu sukurti savità ir originalø kûriná apie literatûros, kuri padëjo atskleisti visapusiðkà as- Rimvydas Stankevièius, solistai Rafailas Karpis, È. Sugiharà, nes Japonijoje ði asmenybë labai menybæ. Kita vertus, darbas scenoje vyksta se- Vladimiras Prudnikovas, Jovita Vaðkevièiûtë, gerai þinoma, gerbiama ir populiari – apie já pa- kant muzika, kuri puikiai atspindi libretà. Gunta Gelgotë, kamerinis choras „Brevis“, Kau- statytas filmas, miuziklas, dramos spektaklis, to- Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro no berniukø ir jaunuoliø choras „Varpelis“, Kau- dël nuspræsta akcentuoti ne konsulo gyvenimo dirigentas Martynas Staðkus pastebëjo, kad la- no miesto simfoninis orkestras, tradicinio japo- biografijos detales, bet humanistiná poelgá. bai sudëtinga apibûdinti ðios muzikos þanrà, nes nø instrumento koto atlikëja Yoko Nishi, Vytau- Veiksmas vyksta mûsø dienomis ir lemtingais ji paraðyta dramos kûriniui, ðiam konkreèiam lib- to Didþiojo universiteto vaidybos studentai. Dar 1939-1940 m., vaizduojamas menamas È. Sugi- retui. Dirigentà maloniai nustebino, jog japonø liko nepaminëtas labai svarbus asmuo, kurio ini- haros susitikimas su Lietuva, kuriai atstovauja kompozitoriaus kurtos muzikos dermës tarsi pri- ciatyva daþnai mezgasi ryðiai su Japonija – tai trys simboliai: K. Donelaitis, kunigaikðtis Kæs- mena dzûkiðkas ir aukðtaitiðkas lietuviø liaudies Gabija Þukauskienë, prieð keletà metø dirbusi tutis ir Stelmuþës Àþuolas, ypaè padëjæs reþisie- dainas bei sutartines, o arijos labai melodingos, kultûros ataðë Japonijoje. Ðios oratorijos idëja riui rasti netikëtø sprendimø. Jo manymu, pagrin- ðvarios ir harmoningos. Ið istorijos ateinanèios brandinta jau daug metø, kol pagaliau ji tapo dinis kûrinio veikëjas yra laikas, jungiantis skir- niûrios spalvos nuskaidrintos ðviesos. realybe. tingus gyvenimus, istorijas. Jie labai ryðkiai at- Iðgirdusi klausimà, kaip pavyko sukurti dvi Pradëjus bendradarbiauti su prodiuseriu Hi- skleisti. Be to, S. Ikoho teigimu, itin svarbu ir kultûras simbolizuojanèià scenografijà, dailinin- royuki Yamashita, nuspræsta dviejø, ið pirmo simboliðka, jog kûrybinis procesas vyksta Kau- kë H. Tokumasu prisipaþino, kad vienas didþiau- þvilgsnio skirtingø kultûrø jungtá áprasminti per ne, mieste, kuriame È. Sugihara atliko savo kil- siø kûrybiniø iððûkiø jai buvo tai, kad pagrindi- vienà iðkilø asmená – Èijunæ Sugiharà, 1939- nø darbà, nes iki ðiol daþniausiai akcentuotas në oratorijos veikëja yra sakura. O kà jau kalbë- 1940 m. rezidavusá Kaune – jo ranka raðytos vi- diplomato ir þydø ryðys. Reþisierius siekë, kad ti, kai tenka sukurti visà jø alëjà. Perteikti didin- zos iðgelbëjo tûkstanèius þmoniø nuo mirties. Ði oratorijos veikëjai reaguotø á muzikà, sektø ja, gà vaizdà scenoje ne taip paprasta, bet ðá kartà konkreti istorija ðiek tiek atsispindi oratorijoje, kalbëtøsi. padëjo nuolat krintantys sakurø þiedai. Taip pat taèiau kûrinio pagrindà sudaro daug abstraktes- Muzikà kûrë kompozitorius A. Gondai. Jam menininkë tikino, kad jà labai ákvëpë Lietuvos ni elementai. atrodo, kad ði oratorija ne tik pasakoja apie iðki- dangus ir gamta: ypaè neáprastos, iki tol nema- Kad ði japonams puikiai þinoma istorija ágau- lià asmenybæ, bet ir iðkelia þmogiðkojo pasirin- tytos medþiø bei debesø formos. Visa tai taip pat tø naujø spalvø, libreto autoriumi ið keliø kan- kimo dilemà, kai tenka spræsti, ar paklusti tëvy- matoma scenografijoje, nes ðalia Japonijos sim- didatø pasirinktas lietuvis – raðytojas R. Stan- nei, ar klausytis vidinio balso. „Skaitydamas lib- bolio yra ir lietuviðkø motyvø. Kalbëdamas apie kevièius. Kuriant jam teko nemaþai bendrauti su retà supratau, jog pagrindinis kûrinio veikëjas savo patirtá kostiumø dailininkas E. Hidehiko kompozitoriumi bei reþisieriumi. Raðytojas pri- ne È. Sugihara, o sakuros, kurios yra savotiðkos paminëjo, kad já nustebino didelës lietuviø pë- sipaþino, jog visa, kà graþaus ir gero buvo girdë- tarpininkës tarp praeities ir ðiandienos. Jø ðak- dos ir smulkûs veidai, be to, lietuvaièius apibû- jæs apie japonus, pasitvirtino. Ði iðskirtinë uþ- nys raizgosi Lietuvos þemëje ir primena tai, kas dino kaip iðoriðkai ir ið vidaus graþius þmones. duotis tapo tikru kûrybiniu malonumu. „Pagrin- tuomet vyko, perduoda, kas uþkoduota jø atmin- Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas dinis meninis uþdavinys man buvo priminti È. tyje. Todël oratorijoje labai reikëjo moteriðko Algimantas Treikauskas pasidþiaugë puikia mu- Sugiharos asmenybæ ir jo darbus. Taèiau kitokie balso skambesio, tai atliks Sakura – solistë J. Vað- zika, instrumentø gausa ir iðreiðkë viltá, jog ðis poetiniai tikslai – tai tëvynës ir meilës linija. kevièiûtë. Ðalia dar ir moteriðkas instrumentas – kûrinys bus atliktas ne tris, kaip numatyta, bet Kiekvienas ið mûsø svarbiausiø vertybiø semia- koto“, – pasakojo A. Gondai. Kompozitorius pri- daugiau kartø. mës ið savo tautos ir þemës. Bet gal ne visada sipaþino, kad jam nebuvo lengva raðyti muziki- susimàstome, kad gali ateiti valanda, kai teks nes partijas neþinoma kalba, tad partitûra kelis Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË patiems pabûti tëvyne. Taip, kaip È. Sugihara kartus kruopðèiai redaguota. atliko savo þygdarbá prieðindamasis oficialiai Ja- Solistas R. Karpis pirmà kartà È. Sugiharos ponijos politikai. Tuomet supranti, kad svarbes- vardà iðgirdo bûdamas trylikos metø, kai þiûrëjo në yra amþinoji tëvynë, o reþimai – laikini. Pa- spektaklá Lietuvos nacionalinio dramos teatro www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 6 Kûryba

Mindaugas MILAÐIUS-MONTË

Hipnas sielai migdyti Sa Ki To, o po kregþdþiø lizdais Mo My debesuos To. dûzgë dausos Vandens èiuoþikas èiauþo akimi maþø maðalø sudrëkusia – vyzdys mëlynarasis; naktø mënuliai kliedo nukalti. ir juodasis kranklys *** uþspringo oro Vandens èiuoþikas èiauþo akimi. grumstu plasnodamas Ir krusteli akiduobëj nedràsiai sûrus akmuo, o siela nesuras jo. Vakaro vëjas pûtë ir pûtë ausin Vandens èiuoþikas èiauþo akimi gegutës ku-kû So-ði-sai-þai-i1 sudrëkusia – vyzdys mëlynarasis.

2 Niktë sielai maitinti Dþiorûris T. Kutavièiui Vilniaus orai ...todël iðminèius visus valdo: akloji iðtuðtina ðirdá, bet vietos ðoko ið mano galvos pripildo pilvà (dan-tian)... Oro ilgiau pakæst neástengë... kai kniûbsèias gulëjau Lao Dzë nusisukæs á sienà Ovidijus. „Metamorfozës“, trylikta giesmë ðo ðo ðá prisëdo ant lovos ðalia ryt ið ðo Dviðirdë moteris prognozavo orus: atsirëmë nugara ko ða ðaltas prakaitas, protarpiais ir mûsø slanksteliai sukibo masant lietus, slystantis ðaligatvis, kran vyno rûgðties kvapas. suklego to o ten lyg dantraèiai ëmë suktis nëra dan Auðtant gatvës ir ðviesoforai gaus ji prikëlë mane vëjas tamsûs fasadai nei þe ir iðgrûdo uþ durø girtà, mës ir man be nuovokos, senstanèiam kûne galvojau tik jauèiame taip sako uþkukavo gegutë. pirðtø galiukais pernakt èiuopiau jà kaip druskà ne migau nes nie Nusprendþiau, ko ne sapnavai ðià kad dingau be þinios. Norëjau myþti, þiupsnis po þiupsnio naktá todël ne bet gatvëmis po nakties vilnijo þëriau sau á akis gal ëjau uþmigti gul ëjau lytiniø iðskyrø tvaikas ir man buvo gëda, o ji verkë ir þindë gelmëj lyg ið grauþtas ðlykðtu bet ko prisiliesti. verkë ir þindë obuo sená bedantá lys kol mintis Jai paraðiau sms, padëkojau. Atsakë nu kirto man galvà va ðio apgailestaujanti, kad nepasiûlë kavos, o më nulio kirviu tik dabar jau, girdi, ji prausis duðe, o paskui *** paa þvelk jau tai jau tikis uþmigti, viena natis vëlei së lina at penkiuos kambariuos. siloðus lyg pienu ap Kelias paras lietas o Suðiktas miestas eþeran þys tar tar tar si ir laikas, màsèiau, jei juose lijo su saule sulestas deganèiø ta vietos nëra netgi mylinèiam vyrui. vo jo kiemo viðtø net ûû nuo liepto sai pa Stovëjau stotelëje, papilvëj nuðoko varlë gau gais man a spaudþiau ðlapimo pûslæ kai lingavau haa ap ir laukiau 26 autobuso tà lietø si dairæs sa Jeruzalën, dangiðkon, arba kau að gi val NuogasAkin. My Sa Ki, www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Kûryba 7 gau kai alkanas mie gu kai pa var gs tuoðaða masmanvël byloja ði ði taip ir a ðen kalbësiuse natvëje su su vaikëjæs su menkæs gi ðá ryt manmie las þmogaupa ieðkok gerklëje tarp dan tø dar dar blyk sinèiø druskos plombeliø að tau a ti duo siu sa sa vo dzagu3

Kaminas

Aukðtas, yrantis kojiniø fabriko kaminas pro manojo kambario langà atverdavo giliausià vaikystës dangø.

Ðiandien sakau – gyvenau prie dieviðko plytinio falo, iðspjaudavusio kasdien debesis kurianèios kamuolinës spermos.

Nors apgailëtinas jis – ir tuomet nepriminë revoliucijos: juo nelaipiojo joks paslaptingas þmogus; jo virðûnëje neplevësavo vëliavos. Tik galvà uþvertæs stebëdavau vartiklius; tie tai sirgo saulës zuikuèiø liga ir plazdëdavo kaip vitraþai miesto baþnyèiose. Vëjai tempdavo garø debesá, tarsi kramtomà gumà, ásivaizduodavau: strazdanotoji Saulë ið treèiojo aukðto viena ðokinëja ir þaidþia „gumytæ“, o besivartantys danguje karveliai – sparnuoti gumos burbulai nuo jos lûpø.

Iððaudydavau á juos visà apkabà ðoviniø, tra ta ta, bet tik ðiandien krenta zuikuèiai á juodàjà kamino skylæ: jeigu jis nenuvirs, ta skylë suèiulps visà dangø. Vlado BRAZIÛNO iliustracija 1 Iðvertus paþodþiui, ðie kiniðki skiemenys reiðkia: daro trys hieroglifai, reiðkiantys „trys skoningos (þa- „Prieþastis pirmajam patriarchui atvykti ið Vakarø.“ vios) stygos“. 2 Dþiorûris – tai tradicinio Japonijos lëliø teatro Dþiorurio ritmas priklauso nuo þodþiø iðsidës- (vadinamo bunraku), atsiradusio Edo periodu tymo jo atlikimo metu, melodija paprasta, padaili- (XVI-XVII a.), dainuojamoji naratyvinio tipo for- nama pabrëþiant kai kuriuos þodþiø skiemenis ar ma, lydima ðamiseno (tristygis gnaibomasis instru- garsus. mentas) akompanimento ir pasakojanti apie tai, kas 3 Dzagu – lengvas kilimëlis arba audeklo atrai- vyksta scenoje. Dþiorûrio sàvokà sudaro du hie- þa, vienas ið ðeðiø daiktø, kuriuos neðiojasi dzeno roglifai: „Dþi“ –„tyras, ðvarus“ (ðalutinë reikðmë – vienuoliai. Já patiesia prieðais save, kai nusilenkia „tvirtas“); „Ruri“ – „lazuritas“. Ðamiseno sàvokà su- Budai arba mokytojui. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 8 Kûryba

Nijolë RAIÞYTË

Vëlyvo rudens grimasos

Rytà kaip reikiant uþsioþiavo Vitalijos audinë, ke- riai apðaukë, – visi, cypaudami elektroniniais bilietais, kas? – iðsigando Vitalija, kodël tas vyras staiga kaip letà kartø uþkaukë, uþdûmijo ir stop, në ið vietos. Vy- grûdosi pro priekines duris, – nejaukiai apsidairë. Su- spyruoklë paðoko ið savo vietos ir uþ atlapø puolë gre- ras jau prieð gerà pusvalandá iðrûko á tarnybà, sûnus vargusi moterytë, iðblukusia striuke, sulipusiais, seniai timoje eilëje sëdintá vaikinukà? Jis gi... nieko nedarë, irgi savais keliais pasuko, – taigi kas atsitiko, ar èia ðampûnà maèiusiais plaukais, pasakë: „Èia tai dar nie- sëdëjo sau tyliai tyliai, kuklus toks, kostiumuotas. ,,Tai koks rimtas gedimas, ar maþmoþis, – niekas negalëjo ko, cvietoèki, taèiau kartais baronkà suka toks senis kà, neþinai, kà daryti su tuo daiktu, suriko, tuoj að tau pasakyti. Lauke lynojo, plëðdamas nuo medþiø pasku- þilais ûsais, tai anas sustabdo autobusà, álekia pro vi- parodysiu!“ Vaikinukas iðraudo kaip vëþys, taèiau ne- tinius spalvingus lapus, siautëjo piktas ledinis vëjas. durines duris, griebia nedrausmingà þmogelá ir iðmeta sutriko, atrëþë: ,,Raminkis, dëdule, tu neþinai, kas að Kaip tyèia, pagalvojo Vitalija, kai skubi, vertiesi per atgal laukan, duotas valdþios ukazas álipanèius áleisti toks?“ – ,,Þinau, nenusileido vyras, tu – invalidas, o galvà, staiga velnias ima ir pakiða kojà. Kà gi, reikia tik pro priekines duris, ir jis já aklai vykdo, nieko pats tokiems vieðajame transporte ne vieta. Dabar, kai atsi- kviestis taksi, nusprendë, negi belsiuos valandà iki cen- nemàsto...“ darys durys, iðtrenksiu tave kaip þiurkæ. Gaidys!“ Vita- tro kokiu autobusu ar mikriûðke. Taèiau numeris, ku- Kada að paskutiná kartà vaþiavau autobusu, pagal- lija pagaliau suprato, kas atsitiko; vaikinukas, matyt, riuo paprastai kviesdavosi taksi, neatsakë. Èia dabar vojo Vitalija, gal prieð... kokius penkerius metus. Tvar- laisvai þaidë su savo pimpaliuku, o ðis pamatë. Susiki- kas, pasipiktino Vitalija, ar ðiandien kokia susimoky- ka pasikeitusi, taèiau þmonës tokie patys: santûrûs, bo jiedu kaip reikiant, në vienas nenusileido, taèiau mo prieð mane diena? Gal jie pakeitë numerá? Kai pa- susimàstæ, álindæ á savo sunkiai pramuðamus kiautus. vyras, – buvo vyresnis, aukðtesnis, stipresnis, – já ávei- skambino antràsyk, operatorë praneðë, kad telefonas Tik padaugëjo þalio jaunimëlio su ausinëmis ir tais kë. Kai savanoris tvarkdarys, sugriebæs vaikigalá uþ yra iðjungtas arba uþ ryðio zonos ribø. Kol ji maigë gigantiðkais iðmaniaisiais telefonais, kuriø nepaleidþia pakarpos, iðstûmë pro duris, tas ðaukë: ,,Tu dar atsiim- telefonà, laikas bëgo kaip paðëlæs. Po pusvalandþio, ið rankø: kosminiu greièiu raðo þinutes, narðo interne- si, mano tëvas komisaras ir jis tau atkerðys!“ Visi aplin- gyva ar mirusi, turiu bûti firmoje, manæs tikriausiai jau te, klausosi muzikos. Autobuse jaunimo, moksleiviø, kui ðypsojosi. dabar laukia prekiø uþsakovai, nusprendë, ir, èiupusi studentø labai daug. Rytà, kaip ir pensininkai ar vieni- Koðmaras, pasibaisëjo Vitalija, koðmaras, einu, kur paltà, tekina pasileido gatvës link. Aplinkui raudoni ðos moterys, jie gana apsnûdæ. Girdi, kaip keli vaiki- nors atsisësiu. Arti laisvø vietø nebuvo, tik autobuso kaip ugnis skraidë klevo lapai, sidabru blizgëjo þalios nukai, nesivarþydami aplinkiniø, garsiai pasakoja va- gale lyg ir matësi viena tuðèia sëdynë. Kai Vitalija pri- þolës lopai, aukðtai, virð medþiø virðûniø, ratus suko karykðèio tûso nuotykius, kas antras þodis keiksmaþo- siartino, á jà tvokstelëjo tokia klaiki smarvë, kad jai net juodi varnai, balti debesys be atvangos grûmësi su pil- dis, taèiau niekas jø neauklëja, matyt, bijo prasidëti. kvapà uþgniauþë. „Ðanel“ kvepalai, kuriais rytà pasi- kais, – nepaisant þvarbos, buvo graþus rudens rytas, Kiek tyliau ðnekuèiuojasi dvi ilgaplaukës studentës, – ðlakstë rieðus ir paausius, tà akimirkà pasidavë, kapitu- taèiau Vitalija to savito þavesio nepastebëjo. álipusios jos apsikabino, padovanojo viena kitai bu- liavo. Prie lango, iðkilmingai rankoje laikydamas po- Taðkydami purvinas balas, ropojo dideli seni auto- èiukà, pasiglëbesèiavo. Mano sovietinës jaunystës lai- pieriná autobuso bilietëlá, sëdëjo dvokiantis kaip pen- busai, cypë troleibusai, þmonës, vos nevirsdami ant kais, pagalvojo Vitalija, merginos buvo santûresnës, ki nemëþti tvartai bomþas. Ðtai, tarsi nebyliai sakë, að gatvës ir pravaþiuojanèiø automobiliø, iðkëlæ rankas ðita buèiukø ir vieðø glamoniø mada turbût atëjo ið turiu bilietà ir jûs prie manæs neláskit, jeigu nepatinka gaudë mikriukus. Taksi nesimatë. Staiga beveik prieð Vakarø. Ausá rëþia tas jø jo jo jo. Kur dingo þodelis mano aromatas, patys iðlipkite ir kulniuokite pësti, tik- pat jos nosá sugirgþdëjo ir plaèiai atsivërë autobuso taip? Priekyje sëdinti brandaus amþiaus moteris ant ri ponai, beje, vaþinëja praðmatniomis maðinomis, jie durys. Vitalijai nieko kito neliko, kaip tik áðokti á vidø. keliø laiko glëbá oranþiniø roþiø, ðalia jos – senutë, nesikrato nei troleibusais, nei autobusais. Ðalia bomþo Kaþkas priekyje uþriaumojo: ,,Ðimtà kartø sakyta, kad kuri átupdþiusi á krepðá veþasi neaiðkios veislës ðunë- niekas nesëdo, visi kentëjo ir laikësi, kiek tik ámano- nesikartumët pro vidurines duris! Avys! Negi draudþia- kà. Gyvûnëlis ramus, supratingas, nekiauksi, kantriai ma, atokiau. Vitalija, sulaikiusi kvëpavimà, atidþiau já mø þenklø nematot?“ Supratusi, kad èia jà taip bjau- tûno krepðyje ir laukia kelionës pabaigos. O èia dabar apþiûrëjo; veidas buvo mëlynai raudonas, sutinæs, lû-

salius, bet labai linksmus iðminties perlus, juo seka Maþoji etaþerë gerietis Pûkselis, kurio maþutis protelis yra giliausia iðminties talpykla, o Petunija – tikras moteriðkumo ásikûnijimas su visomis jame slypinèiomis baimëmis, gerumu ir nuoðirdumu. Daþniausiai, þinoma, prajuo- kina Ferdinandas, kurio ydos tampa neabejotino þa- Lina Þutautë. „Ferdinandas ir Pû. Þygis á vesio eliksyru, nepastovus ir ekscentriðkas charakte- ris – tikru nuotykiø varikliu. Svarbiausia, kad pozity- Australijà“. – Vilnius: „Alma littera“, 2013. vus knygos uþtaisas ðiuos nesusipratimus ir nesma- gumus paverèia pliusais. Kiekviena situacija pakryps- Tai viena knygø, kurios atsivertimo lauki taip pat ryðkø pedagoginá auklëjamàjá atspalvá, ðá kartà leidþiasi ta á gera: medyje ástrigæs Ferdinandas nudribæs ávei- nekantriai, kaip naujos serialo serijos. Þinoma, jà gali- paskui nuotykius. Jie sukuria neátikëtinos traukos at- kia rudøjø skruzdþiø armijà, varlë Pliarutë supranta, ma praryti visà ið karto, bet malonumo dozavimas ðá mosferà, neiðsisklaidanèià iki pat knygos pabaigos. Þi- koks yra tikrasis jos paðaukimas, o godusis verslinin- kartà yra kankinamai saldus ir savanoriðkas. Taip su- noma, tuo pat metu mokomasi draugauti, mylëti, rû- kas Kanceliarijus atranda savyje subtilià, menà verti- taupai geriausià dienos laikà, kurá praleidi su katinu pintis, branginti, aukotis, bet svarbiausia – juoktis. Kla- nanèià dvasià. Tiems, kurie ákvëpti knygos sieks þyg- Ferdinandu, jo iðtikimu ðvelniuoju draugu ðuneliu Pûk- sikinë kûrinio struktûra visai netrukdo kalbëti dþiaugs- darbiø ir nuotykiø, baisu tikrai nebus, nes visada vis- seliu, atkeliavusiais ið pirmosios knygos „Ferdinandas mingai ir gyvai: keliautojai sutinka keistø herojø, pa- kas – tik á gera. ir Pû“, iðrinktos geriausia 2012 m. knyga vaikams. Ðá tiria nuotykiø, pykstasi ir vël taikosi, kol galø gale Apibûdinti istorijoje þaiþaruojanèio humoro bemaþ kartà juos kelionëje (á Australijà, o gal tiesiog per gy- pasiekia ne Australijà, o vietà, kurioje suvokia tuos neámanoma, kaip ir papasakoti juokelá, suprantamà vos venimà savæs link) lydi plunksnuotoji draugë – viðta dalykus, kuriø namuose ilgai dar bûtø ieðkojæ. Pama- keliems suinteresuotiems asmenims. Komiðkos situa- Petunija. Ferdinandas taip ilgai þiûri televizoriø, kad þu skleidþiasi veikëjø charakteriai, nes ávairiomis ap- cijos, netikëti sàmojai, paradoksalios replikos daþniau- per tà laikà spëja perkainoti gyvenimo vertybes. Ima linkybëmis ir patyrus iðbandymø jie apauga netikëtais siai kyla ið nepaprastai nuoðirdaus herojø naivumo. ilgëtis þygdarbiø ir toliø, atradimø ir pavojø – plaèios niuansais – puikiai nupieðtus jø portretus, gal kiek ðar- Dar labai svarbu, kad L. Þutautë á humoro kupinà teks- ir gilios gyvenimo prasmës. Bûtent jos á Australijà ir þuotus, bet subtiliai psichologiðkai pagrástus, raðytoja tà visada laiku sumano primaiðyti baisumo, iðgàsèio, patraukia ieðkoti, Pûkselis iðtikimai seka draugà, o Pe- sudëjo á ðià istorijà. ilgesio, svajingumo, nerimo, dþiaugsmo, pykèio ir t. t. tunija tikisi surasti televizijos ekrane praðmëþavusá sa- Palaipsniui skleidþiasi veikëjø charakteriai, nes iki begalybës. Toks nepaliaujamai kintantis emocinis vo meilës objektà strutá didþiaaká. skirtingose aplinkybëse ir patyrus iðbandymø jie ap- fonas niekaip neleidþia skaitytojui nuvargti, uþsnûsti Ðtai taip dëliojama maþiesiems skirta kelio knyga. auga netikëtais niuansais, kuriuos puikiai pieðianti gal ir pamesti dëmesá. Tai neámanoma ir dël ðalia ryðkiom Nepatyræ, bet ryþtingi vagabundai Australijos link ke- kiek ðarþuotus, taèiau subtiliai psichologiðkai pagrás- spalvom besiskleidþianèiø, be galo ekspresyviø auto- liauja per miðkà, kuris yra labai palanki terpë nuoty- tus portretus raðytoja sudëjo á istorijà. rës iliustracijø. Taip taip, tai visai ne klaida, nes puiki kiams regzti ir gausiems keistiems veikëjams apgy- Kaip visada, po knygà blaðkosi geros ðirdies ir raðytoja yra ir puiki iliustruotoja. Du viename ðá kartà vendinti. L. Þutautë, kurios Kakë Makë turëjo gana iðradingas blogietis Ferdinandas, barstantis paradok- be jokios apgavystës þymi kokybæ. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Kûryba 9 pos apðaðusios, striukë purvina, kelnës apiplyðusios, tik keli laðai þiba, nieko nepadarysi, teks kentët. Be Spëju, kad atsipraðysi. tepaluotos. Kità rankà slëpë kiðenëje, todël pagalvojo: vyno, alaus ar degtinës jau negaliu, stop, në ið vietos, Net neþadi? tuoj iðsitrauks pistoletà ir pradës á visus, pamiðëliðkai reikia kaip kokiø degalø, ir gana. Matau, suki savo Tada nepasikeitei, në laðelio nepatobulëjai. Kaip klykdamas, – tokià scenà matë kaþkokiame filme, – dailià nosytæ. Taip, prisipaþástu, kvapai èia nekokie, kaþkas pasakë: þmonës nesikeièia ir kartoja savo ðaudyti. tikrai ne ðanel,neðanel. Mano þmonikë tuos kvepalus klaidas. ,,Niekðai, ko spoksote, ko dabar spoksote! Sotus kaþkada labai mëgo, atrodo, ir tavo toks pats skonis, Skaitai knygas? – paklausi, radusi krûvà ávairiau- alkano niekada neuþjauèia, niekada, linkiu ir jums at- kai priartëjai prie manæs autobuse, iðsyk juos uþuo- siø leidiniø, parsitemptø nuo konteineriø, – keista, mo- sidurti mano vietoje, bet ne, jûs neatsidursite, nes tuoj dþiau, kaip matai, uoslës, nepaisant visko, dar neprara- kykloje buvai negabus literatûrai ir knygø, kiek pame- visi tapsite lavonais, tuoj að jums visiems iðtaðkysiu dau. Tik savo smarvës neuþuodþiu, gal pripratau. Va- nu, nemëgai. smegenis!“ sarà dvokianèius skudurus kiek pamakaluoju Nemu- Knygos pas mane atëjo vëliau. O tu tikriausiai bai- Staiga Vitalijai pasirodë, kad ðità vyrà, virtusá bom- ne, nusiprausiu, o kà daryti rudená ar þiemà? Taip ir gei mokyklà ir viskas, pagrindinës prekës: kosmeti- þu, kaþkur matë, buvo su juo susitikusi anksèiau, gal vaikðtau kaip smirdþius, suprantu, kad tau ðlykðtu, bet ka, skudurai. Tu knygas skaitei, nes reikëjo, norëjai net tada, kai jis buvo normalus pilietis. Dar kartà já kà daryt, kà daryt? Galima, þinoma, nueit á nakvynës gero paþymio, o að jas skaièiau ir skaitau, kada noriu nuþvelgë, ðásyk atidþiau. Bet, dievulëliau, ar tik èia... namus, kartà buvau, bet ten tave stebi, tyrinëja, nesma- ir kokias noriu. Ðià savaitæ, pavyzdþiui, pavartau Re- ne mano bendraklasis... Jurgis? Taip taip, tikriausiai gu. Esu elgeta, taèiau laisvas kaip vëjas, nei á darbà marko „Tris draugus“... Þmonës tokiø gerø knygø jis... Mokykloje Jurgis man net simpatizavo, paneðda- skubëti, nei kam ataskaitas duoti. Jeigu ko bijau, tai tik iðmeta, sulindo dabar visi á kompiuterius, televizoriø vo portfelá, vakarëliuose paðokdindavo. Tiesa, mokësi savo likimo draugø, uþ lità ar butelá jie gali ir peilá á dëþes, girdëjau kartà, kaip tokia viena iðpuikusi po- nekaip, buvo tinginys, lëtas toks, kiti berniukai ið jo nugarà suvaryt. Bet kà að èia apie save ir apie save, nia, iðvertusi jø krûvà, pasakë kaimynkai: dabar ir ðaipydavosi ir pravardþiuodavo meðkinu. Vëliau gir- geriau papasakok, kaip tu gyveni? sekcijos, ir knygos nemadingos. Kvaiðelë. Pardon, dëjo, kad gamykloje jam staklës sutraiðkë rankos pirð- Að, kalbësi nuskendusi fotelyje, – jis, beje, odinis, èiagi ne tau taikau... tus. Jeigu bomþas iðtrauks ið kiðenës kità rankà, Vitali- ðvarus, neseniai parsitempiau nuo konteinerio, þmo- Kai ásidràsinæs ásisiurbsiu á tavo saldþias lûpas, tu ja bus garantuota, kad tai jis, Jurgis. nës tiek gerø daiktø iðmeta, kad tau net sunku ásivaiz- taip stipriai mane stumtelsi, kad net nuvirsiu á savo Bomþas, pajutæs, jog já kaþkas tyrinëja, nusisuko á duoti,–okàað?Nieko ádomaus, tikrai: darbas, namai, skarmalus. Kaip ir kadaise mokykloje, drabuþinëje... langà, susigûþë. valgio gaminimas, televizorius, gimtadieniai, varda- Þmonës, deja, nesikeièia, ir meilë, jeigu jos nebuvo, Jurgis buvusià klasës draugæ atpaþino iðsyk, vos dieniai, kelionës po Europà: Paryþius, Milanas, Vene- neateina. pamatæs, kaip ji, vilkëdama baltu vilnoniu puspalèiu, cija, Londonas... Sûnus studijuoja informatikà, vyras Kai autobusas galø gale atidardëjo iki miesto cen- ðvarutëlë, kvepianti it gëlë, ðviesi lyg saulë, brovësi prekiauja ðaldytuvais, televizoriais, kompiuteriais, pri- tro ir Vitalija skubëjo iðlipti, pasukusi galvà pastebëjo, laisvos vietos link. Matë, kaip paskui sustingo, sutri- sipaþinsiu, mes tikrai neskurstame. Matau tavo veide kad antroji bomþo ranka, kurià jis pagaliau iðtraukë ið ko, nusuko akis á ðalá. nuostabà, turbût galvoji: jeigu vyras pakankamai uþ- kiðenës, tikrai buvo be pirðtø. Vadinasi, pagalvojo Vi- Tà akimirkà jis norëjo iðnykti, iðgaruoti, tapti ne- dirba ir gali iðlaikyti ðeimà, tai ko tu kiekvienà rytà talija, tai tikrai jis, Jurgis, tas juokdarys, kadaise para- matomas. Ir jis spruko, nërë á gelmæ, á savo saugià, ne- kaip kokia vargðë trankaisi á darbà, kà, beje, jame vei- ðæs man lëkðtà meilës laiðkà. Gal ir bjauriai pasielgiau, sugriaunamà, nesunaikinamà svajoniø karalystæ. Jau ki? Iðdidþiai, kaip ir kadaise mokykloje, mokytojos kad parodþiau já klasës mergaitëms, iðsiðaipiau, iðsity- daug metø Jurgis joje gyvena, net neþino kiek, nes pakviesta prie lentos, iðkelsi galvà ir atsakysi: namuo- èiojau? Ai, niekis, atleistina: juk mes tada buvome dar neskaièiuoja nei mënesiø, nei dienø. Tada net skurdus se vienai tupëti nuobodu, o parfumerijos parduotuvë- labai jauni, beveik vaikai... gultas apleistame name miesto pakraðtyje tampa mie- lëje dirba ðaunus kolektyvas, visà dienà sukiesi tarp Iðlipusi Vitalija stengësi kuo greièiau pamirðti ðià las, jaukus. Ðávakar jame su juo gyvens ir ji, Vitalija, jo ávairiausiø þmoniø, gyvenimas verda, kunkuliuoja, bjaurià kelionæ autobusu: dairësi á praeivius, spalvin- Vitalija, vienintelë, mylima, lig ðiol nepamirðta. O gal taip daug ádomiau. gus skëèius virð jø galvø, pelargonijas, raudonuojan- su juo bus ir rytoj, ir poryt... Kurgi ne, þinoma, ádomiau, ir mokykloje buvai ak- èias balkonuose, net pasilenkusi pakëlë nuo ðaligat- Tavo namai skurdûs, bet gana jaukûs, pasakys ji ir tyvistë, pionierë, komjaunuolë. O að, beje, net á kom- vio klevo lapà ir ádëmiai, beveik prisikiðusi prie akiø, nusiðypsos, turi ir sofà, ir fotelá, ir net barà! jaunimà nestojau, nei direktorius, nei auklëtoja nepri- já apþiûrëjo. Lapas buvo reto groþio: taisyklingas, ða- Aèiû, atsakysiu. Èia tokia netvarka, trûksta mote- vertë. Bet kas ið to: auklëtoja siuto, gavau ðûdinà cha- kotas, nesudraskytas vëjo, auksiniame jo fone Vitalija riðkos rankos. rakteristikà. Pykstu ant tavæs ir ðiandien, kad tada, kai net áþvelgë violetiná roþës þiedà ir raudonà ramunæ. O ji buvo kada nors, ta miela moteriðka ranka? Pa- tau paraðiau ir atsiunèiau meilës laiðkutá, tu já parodei Taèiau kai ji staiga atvertë kità lapo pusæ ir ten pamatë klaus, þinoma, paklaus. klasës mergaitëms – visos ið manæs ëmë ðaipytis, kai prilipusá ûsuotà kirminà þalia akimi, pasibjaurëjusi su- Buvo, bet neilgai, atsakysiu nemeluodamas. Geri suþinojo ir bernai, buvo visai riesta. Pasielgei labai siraukë ir nusviedë lapà atgal ant ðlapio ðaligatvio. dalykai ilgai netrunka, bent jau mano gyvenime. Kad nesàþiningai, negraþiai, bjauriai, kaip kokia rupûþë, Ið juodø debesø staiga prapliupo mëlynas lietus. ir vynas, þiûrëk, vakar ðis butelis buvo pilnas, o dabar tu – rupûþë, cha, kaip gerai að èia pasakiau.

jau minëtais herojais. Jie namuose kreèia tokias iðdaigas, kokiø pati Paula niekada nesiimtø. Oi ne, tikrai negalëtø. Nekarpytø mamos suknelës, nepra- puldytø daugybës daiktø. Taèiau jie padaro tai, kuo mergaitë tiki ar nori tikëti. Svarbiausia, kad pasaulis bûtø be galo ádomus, spalvingas, kad dël Jurga Baltrukonytë. „Torèiukas ant jo vertëtø stengtis. Taip pasakojimas, ðokinëdamas debesëlio“. – Vilnius: „Alma littera“, 2013. nuo istorijos prie istorijos, gana chaotiðkai ðakoja- si. Kartais vienas ásiterpia á kità lyg koks informa- cijos ádaras, o tada ásilieja á treèià. Ir „Torèiukui Toká naujoviðkà serviravimo bûdà sugalvojo ið- veikëjus ir mokytis atrasti gyvenimà, dëvëti roþi- ant debesëlio“ tai labai tinka, nes menko chaosë- dykëlë nutrûktgalvë svajotoja Paula. Ðiaip torèiu- nius akinius, nardyti fantazijø vandenyse, mylëti lio, meninës netvarkos áspûdis èia kuriamas ir pa- kas daþniausiai patiekiamas ant stalo, taèiau ðá kartà iki begalybës ir buèiuoti tuos mylimuosius iki nu- draikiðkomis iliustracijomis, ir itin gyva, daþnai jis atsidûrë ant debesëlio. Vien todël, kad yra ið daug kritimo („Moèiutë sakydavo, kad gyventi reikia su humoro krislais sutviskanèia, ðnekamosiomis in- svarbesnio, galima sakyti – paties svarbiausio gy- visa jëga, ir Paula tà paliepimà nuoðirdþiausiai vyk- tonacijomis nuvilnijanèia kalba. Tvarka ar taisyk- venimo meniu, kuriame suraðyti ne kûnui, o sielai dë mokydamasi buèiuotis. Gatvëje nuo jos bëgo vai- lës ðioje knygoje niekam nerûpi, nes svarbiausia, sotinti tinkami patiekalai. Ðis, kurá mini vaikø lite- kai, o vienam berniukui po galingo ásisiurbimo net kad bûtø ádomu ir smagu. ratûroje debiutuojanti J. Baltrukonytë, skirtas á de- teko persimauti kelnes“), o kartais net nuslëpti tie- Tada, kai ateina skauduliai ir pasidaro nebelinks- besis iðkeliavusiai moèiutei Negailikei. Tokiai dos- sà, jei be jos visiems tik geriau. ma, net tamsoje tenka surasti ðviesà. Istorijoje pasi- niai ir kartu nepasotinamai gyvenimo valgytojai, J. Baltrukonytë yra þurnalistë, raðanti knygas, girsta minorinës intonacijos, ðëlsmas perauga á leng- virusiai skaniausià vyðniø uogienæ pasaulyje ir ga- jos vyras Algis Kriðèiûnas – muzikantas, smagiai và ilgesá, rûpestá ir globà, taèiau jokie tamsûs debe- lëjusiai virsti paèiais keisèiausiais padarais, jei tik jas iliustruojantis, o trimetë Paula – dukra, netikë- sys neuþgoþia dþiugesio. Moèiutë, pasipuoðusi raus- maþa fantazuotoja anûkëlë to uþsigeistø. Paulai, þi- tai tampanti pagrindinës knygos veikëjos prototi- va suknele, pastebima draugiø kompanijoje ant balto noma, to prireikdavo visada, kai ðalia nebûdavo keis- pu. Ðtai tokia nesudëtinga geometrinë trikampio debesëlio. Limpaèkiukø armija ten nugabena gau- to agurkëlio Limpaèkiuko, kur nors kabanèio ant logika: trys susijungia á viena. Þiniasklaidoje sklin- siø vaiðiø, ir taip nutiesiamas spalvingas, ðviesus lubø, geriausio draugo dinozauro Mësëdþio, lëlë- da kalbos, kad viskas ðioje knygoje nuraðyta nuo vaivorykðtinis tiltas. mis mintanèiø ðuniukø Bitës ir Spurgos bei kitø ma- gyvenimo, nes trimeèiai labai skrupulingai reaguo- Ðtai tokia Paulos gyvenimo lengvybë, tokie dþiu- þos mergaitës pasaulyje knibþdanèiø draugø. ja á iðkraipymus ir netikslumus. Taigi istorija „be- gesio ir laimës mokslai, daug svarbesni uþ matema- Ðtai tokia gyvenimo dþiaugsmu trykðtanti ir lai- veik tikra“. Taèiau kaip gyvenimà permalti ir su- tikos ir kalbø studijas. Knyga, kuria labai lengva ir mës patarimus þarstanti knyga. Þinoma, ne taip aki- formuoti literatûrà – jau visai kitas klausimas. Isto- patartina uþsikrësti. vaizdþiai, kaip galëtø atrodyti ið pirmo þvilgsnio, rija apie staiga negráþtamai iðëjusià moèiutæ pra- taèiau raginanti sekti besilinksminanèius knygos dedama nuo kitø, daug linksmesniø paþinèiø su Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 10 Kûryba

Augustë ÞIÈKYTË

Icchokas Meras: geto atsiminimø ir patirties problematika

I. Meras gimë 1934-øjø spalio 8 d. Kelmëje, Je- mø rinkinys „Geltonas lopas“ (1960). Jam iðëjus, adatos badanèios akis15. O èia, ant þemës, – Kas- hudos Mero ir Miriamos Litvinaitës-Merienës ðei- prasidëjo Onos Ðimaitës, tuomet gyvenusios Pa- rielis, tëvo valia uþpûtæs gyvenimo þvakæ ir pasi- moje. 1941 m., naciams suðaudþius tëvus, lietuviai ryþiuje, bei I. Mero susiraðinëjimas. Laiðkuose ji rinkæs visà pasaulá. Pirminë Izaoko aliuzija á Kris- Bronë ir Juozas Dainauskai bûsimà raðytojà uþaugi- dþiaugiasi dël atrasto talentingo þydø tautos ra- taus aukà tik papildo pradëtà verti krikðèioniðkà no kaip septintà savo vaikà. Kelione á þvyrduobæ ðytojo, taip pat tariasi atpaþástanti bûsenà, kurià romano linijà (t. p.: Abraomas – siuvëjas ið Kal- besibaigiàs gyvenimas tartum per stebuklà prasitæ- ir pati iðgyveno („Man liûdna ir gëda“6). 1960 m. varijø gatvës, Izios ir Esteros nugyventø metø së priëmus krikðtà, ðeimoje dalijantis maistu, dir- lapkrièio 20 d. laiðke O. Ðimaitë klausia: „Ar þi- skaièius sudëjus – trisdeðimt treji su puse). bant visus darbus, ganant karves bei avis. Vaikystë- note, kad Jeruzalëje yra „Sielø miðkas“, kur neto- Pagrindiniai romano veikëjai – Izaokas, Este- je iðgyventa vienybë su þeme, „lyg basomis, suba- li kalnai apsodinti medeliais uþ þuvusius ávairiuo- ra ir Janekas – gete gyvenantys geriausi draugai, dytomis, kruvinomis pëdomis bûèiau per ðalnà su se getuose, Paneriuose, stovyklose. Ir raðanèioji ilgainiui tampantys ir pasiprieðinimo trejetu. Tie- þeme suaugæs, ðaknis leisdamas“1, – savàsias patir- ðias eilutes yra pasodinusi 10 medeliø uþ þuvu- sa, tarp jø visuomet ras vietà ir ketvirtasis: tis prisimena raðytojas. Vëliau, 1997 m., Èikagoje sius Vilniaus gete.“7 Menka pastaba, galbût per „Jos (Esteros – A. Þ. past.) brolis, – sako Jane- priimdamas Lietuviø raðytojø draugijos premijà, daug nuoðirdi, naivi. Kas tie medeliai, jei pati kas,–ojovardas Mejeris, ir mes já visi vadinome I. Meras sakë: „Kelmë iðmokë mane þvelgti á gyve- O. Ðimaitë, visam gyvenimui ásidëmëjusi senelio Meika, buvo geriausias mano draugas. Mes vien- nimà lietuvio akimis ir neuþmirðti, kad esu þydas / þodþius, didþiàjà dalá gyvenimo gelbëjo Vilniaus meèiai ir uþaugome viename kieme. Jis mokëjo Kelmë yra mano Lietuva ir mano Jeruzalë.“2 Nuo geto þydus, rûpinosi literatûros sklaida? Visgi laið- lenkiðkai kaip lenkas, o að þydiðkai ne blogiau uþ 1972 m. jis drauge su þmona Frida ir dukra persikëlë ko autorei svarbu fiksuoti sieká atminti, ji tuos já. Tu pats matai, tiesa? Mes buvome geriausi drau- á Izraelá, ir kalbà Èikagoje vadina gyvenimo credo. medelius vadina honoraru uþ „atspausdintà Izra- gai. Að tau neaiðkinsiu, tu pats turi suprasti. Pasitraukimà skatino þydø, aðtuntajame deðimtme- elyje atsiminimø þiupsnelá apie dainininkæ Liu- – Neaiðkink, – sakau jam. Tokius dalykus kiek- tyje norëjusiø palikti Sovietø Sàjungà, banga – maið- bà Levicà“8. Jeruzalës Paneriø vardas tampa nuo- vienas suprastø. tas prieð ideologines ir politines sovietines normas. roda á konkretaus laiko konkreèias patirtis. „Tai – Að taip ir maniau, – sako jis. Anot J. Mero, „tai buvo sunkus þingsnis neþinomy- jai turëèiau dëkot, kad paraðiau ðità romanà“, – Ir nutyla.“ (p. 28) bës link. Kaþkas tokio, kaip treèias gyvenimas“3. Santaros-Ðviesos suvaþiavime 1995-aisiais prasi- Taèiau emigracija nenutraukë raðytojo ryðiø su Lie- taria autorius, kalbëdamas apie romanà „Lygio- Janekas – lenkas, 1939-aisiais paliktas tëvø, tuva, atrodo, atvirkðèiai – iðryðkino iðeivijos kriti- sios trunka akimirkà“. Bûtent O. Ðimaitë Vilniaus kai ðie iðvaþiavo á Varðuvà, á sveèius16. Jau tuo- kø4 svarbà bei vaidmená: „Að visada buvau lietuviø gete negyvenusiam, vaikystëje mirties baimæ ken- met jis daugiausia laiko praleisdavo su Estera ir literatûros dalis. Kai emigravus, Lietuvoje mane ið- tusiam I. Merui pasakojo apie Vilniaus getà. Skai- Meheriu. Ðiam þuvus, Janekas ir atgabeno já á ge- braukë, lietuviø iðeivija mane priëmë á savo glëbá.“5 tytos ir knygos apie Vilniaus, Kauno bei Minsko tà: „Norëjau, kad jis bûtø ten, kur visi þmonës“ Ðie þodþiai ið raðytojo lûpø nuskambëjo svetur pra- getus. Visa tai, anot raðytojo, „davë tà papildomà (p. 30-31) – sako jis. Izaoko ir Janeko paþinties leidus apie keturiasdeðimt metø. jëgà romanui, ir að já paraðiau“9. pradþioje svarbi scena, kai Izaokas nejuèia palie- Atrodo, diskusijos apie pastaraisiais metais Tai romanas apie esanèiøjø gete gyvenimo gro- èia ant Janeko krûtinës esanèià þvaigþdæ: knygø lentynas uþplûdusius istorinius romanus, þá ir trapumà. Pasak literatûros kritikës Loretos „– Tu galvoji, kad tiktai getas yra getas, – sa- ypaè Sigito Parulskio „Tamsà ir partnerius“ (2012) Maèianskaitës, jame „autoriui rûpi ne istorinë au- ko man Janekas. – Neteisingai galvoji, Izia. Ten ar Grigorijaus Kanovièiaus „Miestelio romansà“ tentika, o situacijø visuotinumas ir universalioji toliau – irgi getas. Visas skirtumas tik tas, kad (2013), dabar vaisingesnës ar reikalingesnës. Gal- pasirinkimø prasmë“10. Rusø literatûros kritikas mûsø getas aptvertas, o anas be tvoros. bût. Taèiau gal impulsyvus græþimasis á praeitá – Levas Aninskis dar 1996-aisiais pastebëjo: „Pir- Að vël noriu sakyti: pastanga dar kartà paþvelgti á I. Merà, ðiandieni- màkart buvo aiðkiai pasakyta, kad prieðinosi ge- – Tu didelis þmogus, Janekai.“ (p. 31) nëje literatûroje (at)paþástamà ir aktualø? Mano- tas. Ir kad þudikø eilëje ðalia vokieèio stovëjo Pastarosios iðtraukos leidþia apèiuopti I. Mero ma, kalbëjimas apie ðá raðytojà svarus tiek, kiek lietuvis. Ir toks pat lietuvis stovëjo kitoje eilëje – fokusuotà universalaus þvilgsnio perspektyvà, jo biografija, kûriniø specifika apèiuopiama ar ðalia aukos. Aukos vardas Izaokas. Izaokas, Abra- kurioje svarbus ir Janekas, tampantis pasakojimo reikðminga kitiems holokausto temà artikuliuo- omo sûnus.“11 Romanas ið tiesø þavi kasdieniðku- dalimi. Taip pat – vaizduojamø veikëjø ypatin- jantiems, jos reikðmingumà ir sàsajas áþvelgian- mu, jungianèiu visus romano veikëjus. Tai – dau- gumà: konkreèios ir tikslios detalës gali skirti du tiems lietuviø autoriams, tarp kuriø nejuèiomis giaplanis, talpios kalbos pasakojimas: skyriø pra- ið paþiûros vienodus þmones. Jie tapatûs: abu gy- atsiduria ir 2013 m. dar vienà esë rinkiná iðleidæs dþioje apraðoma vis tebevykstanti ðachmatø par- vena gete (Izaokas, Janekas), þaidþia tais paèiais Julius Sasnauskas. Kita vertus, jau ið I. Mero tija (þaidþia geto komendantas Ðogeris ir septy- ðachmatais (tik Adolfas Ðogeris – arijus, karalius), biografijos bei pirmøjø kûriniø ryðkëjanti aukos niolikmetis Izaokas), kurios baigtis ir nulems – ar turi savo dublerá (Ina ir Marija bei Mirka), dëvi figûros laikysena kuria ne tik teminiu pagrindu bus iðveþti geto vaikai, ar ne. Arba prieðingai12. þalias uniformas (sargybiniai èekas ir vokietis), paremtà, vis dar besiskleidþianèià ir aktualià pa- Iki „ðacho ir mato“ atlikti penkiasdeðimt trys ëji- kartu gyvena (Riva, Antanas), yra broliai (Anta- radigmà. Ðios pastabos leidþia kiek struktûruo- mai. Stambiu planu apraðomà veiksmà skleidþia nas ir brolis kolaborantas). Taèiau kiekvienas jø ti tolesnæ analizæ – nuo gimstanèios ið gyveni- pagrindinio veikëjo klausimas: „Ar þinote, kaip savitas, skirtingas. Iðskiria laisvë ir apsisprendi- mo patirèiø kûrybos einama prie S. Parulskio ðvieèia pavasario saulë“ (p. 7), þuvusiø Abraomo mas, atsakomybë. Juk siekdamas iðgelbëti geto bei J. Sasnausko tekstø iðtraukø. Rodos, galimas Lipmano vaikø istorijos. Abraomas – siuvëjas, o vaikus ir sutikdamas su Ðogerio sàlygomis, Abra- ir atvirkðtinis ëjimas – nuo visai neseniai skaity- Izaokas – vienintelis jam likæs vaikas: „Að gimiau omas þino, ko tikëtis. Arba advokato Klimo ðei- tos esë, ið tiesø ir paskatinusios apmàstyti I. Mero èia, ðiame mieste, o mano tëvas siuvëjas, ir jo pirð- ma, priglaudusi maþà þydaitæ, – juk nutuokia, kas geto patirtis, prie postmodernios ir kartos proble- tuose tiek adatos dûriø, kiek smilèiø jûroje“ (p. 10). jø laukia. Janeko apsisprendimas eiti á getà – toks mà ryðkinanèios pjesës „P. S. Byla O. K.“ (pasta- Ádomi ir savita biblinio Abraomo, kurá Vieðpats pat, Violeta Kelertienë já apibûdina kaip negi- tyta 1997 m.) ir tik tuomet prie 1963 m. leisto palaimino gausiais kaip dangaus þvaigþdës ar pa- mininës brolystës pavyzdá17. Geto tragizmà stip- romano „Ant ko laikosi pasaulis“, paties I. Mero. jûrio smiltys13 palikuonimis, interpretacija. Ðis pa- rina neþinios iðgyvenimas – Rachilë nuþudo sa- Iðkylanèios prasmës susipina, o eiliðkumas, rodos, laiminimas Izaokui – dygus þmogaus ar apsupan- vo ir mergaitës Lizos pagimdytus vaikus18. Kito svarbus tik tiek, kiek primena geto gyvenimà. To- èios ir pradanginanèios minios þvilgsnis14.Jopa- neþinojimas kartais tampa bûdu patirti bendrys- dël uþfiksuoti atsiminimai ir patirtis tampa pa- ralele galëtume laikyti ir kitus Abraomo Lipma- tæ: „Gerai, Riva, kad tu neþinai, kas að toks. Tu grindine analizës aðimi. no vaikus, ypaè sûnø Kasrielá, einantá pas Ðoge- neþinai, kad èia pat netoli, mûsø mieste, gyvena Pirmieji I. Mero kûrybos þingsniai – apsaky- rá, kad áduotø tuos, kurie neðë ginklus, nurodytø dar vienas þmogus su ta paèia pavarde, mano bro- mø publikacijos tuometëje spaudoje bei apsaky- ginklø slëptuves. Virð jo galvos – þvaigþdës, kaip lis. Tu neþinai, kad jis tarnauja vokieèiams ir ðau- www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Kûryba 11 do Paneriuose. Að labai dþiaugiuosi, kad tu neþi- V. Kelertienë ðiuos autorius sieja sakydama, kad vaizdûs. Tokia J. Sasnausko iðsakyta laikysena nai“ (p. 99). „visuose minëtuose lietuviø raðytojø tekstuose pasirodë ádomi ir reikalinga, artima I. Mero min- Lietuvio Antano iðpaþintis reikalinga tik jam (greta Parulskio bei Mero kûriniø analizuojamas ir èiai, jog „iðsiaiðkinti svarbiausia patiems sau“25. paèiam – Riva vis tiek jos neiðgirs. Taèiau iðsisa- Ðkëmos „Izaokas“) vaizduojami istoriniø kriziø lai- Turbût iðsiaiðkinimas sau ir bûtø tiesiausias ke- kyti bûtina. Tai – vidinei kûrinio tëkmei priski- kotarpiai: (...) Mero kûriniuose „atgyja“ Antrojo lias á I. Mero romane vertà þmogiðkumo, indivi- riamas, romano planus skaidantis veiksmas. Ne- pasaulinio karo ir holokausto laikas; Parulskio pje- dualios atsakomybës kelià, kuriuo einant pasiprie- atskleista brolio tapatybë, artëjanti mirtis atima së aktualina sovietinæ praeitá bei nepriklausomy- ðinimà ginklais ar neapykanta gali keisti pasiprie- ið Antano galimybæ iðpildyti savo svajonæ. Ta- bës atkûrimo pradþià“21. Paskutinëje pjesës sceno- ðinimas gëlëmis: èiau ði veikëjo viltis – Rivos neþinojimas – nai- je Izaokas kreipiasi á Abraomà: „Jeigu tu neiðdrásai „– Tai ne að, – sakau jai. – Tai visi, kurie dirba viu spëjimu iðsisklaido: „Vakar man pasakojo, kad paaukoti vienatinio savo sûnaus, tai að paaukosiu su manim. Kiekvienas atneðë po vienà ramunæ, ir vaikinai sudorojo du policininkus ir geto bizûnø vienatiná savo tëvà. Auka turi bûti (...)“22. Svarbu matai, kiek daug gëliø“ (p. 51) – sako Izaokas, au- meistrà. (...) Tai kas, kad baltaraiðtis buvo Jan- fiksuoti: net jei sutinkame aukà ir budelá susikeisti ka, kartu su kitais atneðusi á getà pievà. kauskas, kaip tu? Jis tavo giminë? Nesvarbu, vi- vietomis, auka vis tiek reikalinga. Ði áþvalga gal sai nesvarbu. Juk Feleris galëjo bûti mano gimi- kiek per daug spekuliatyviai papildo I. Mero Izao- në“ (p. 100). Karti tiesa, anot Rivos, nublanksta ko bei Ðogerio þaistos ðachmatø partijos semanti- 1 Icchokas Meras, Violeta Kelertienë, „Gerai prieð gyvenimo dþiaugsmà. Toks gyvenimo ir sa- kà. Pasiekti lygiàsias beveik neámanoma, o ir per- taip, kaip yra“, Icchokas Meras: þinomas ir neþino- vos tapatybës suvokimas kiekvienà þmogø gràþi- galës, ir pralaimëjimo atveju laukia mirtis. Belieka mas meistras,Vilnius: LLTI, 2005, 12. na á minià – svarbu ne tai, kas manai esàs, o kà iðsirinkti aukà. Romano pabaigos átampa auga dël 2 Icchokas Meras, „Icchoko Mero kalba, atsii- darai. galimø dviejø paskutiniøjø ëjimø, taèiau Izaokas mant LRD literatûros premijà“, Besikartojanèios Nagrinëjant gyvenusiøjø gete tapatybæ, istori- greitai supranta, kuris ið jø teisingas: þmoniø sie- erdvës: pokalbiai su Icchoku Meru ir kûrybos in- jas ir pasirinkimus, nejuèia iðkyla paties I. Mero noje dingsta ratas, visa tai, kas buvo apsupta – Iza- terpretacijos, sud.: L. Maèianskaitë ir S. Vilimaitë, figûra. Ypaè ryðkus kalbos jutimas: trumpi, kon- okas ir Ðogeris. Paskutinis Ðogerio veiksmas – pri- Vilnius: Baltos lankos, 2009, 23. kretûs þodþiai, pasakojimo pobûdis: „Að mëgstu silietimas prie kaklo. Tik tiek. Jokiø kitø pastan- 3 Ten pat, 2009,12. vaizduoti. Kiek tai ámanoma, kiek að sugebu. Ne gø. Atrodo, jog uþsitraukusi kilpa praþudë ne tik 4 Apie I. Mero kûrinius raðë: Rimvydas Ðilbajo- charakterizuoti, ne apibûdinti, að mëgstu vaizduo- pralaimëjusájá – baigësi ir pats romanas. „Pavasa- ris, Vytautas A. Jonynas, Kæstutis Keblys, Violeta ti, kad pats skaitytojas, jeigu norës, galëtø api- rio saulë ðvieèia kaip Esteros ðypsena“ (p. 139) – Kelertienë, Alina Staknienë, Marija Saulaitë, Bro- bûdinti ar charakterizuoti.“19 Raðytojo tikslas – iðtaria pasakotojas, ir máslingà romano pabaigà kei- nius Vaðkelis. kalbëti ir perduoti, sukurti vaizdà. Taèiau api- èia pradþia. 5 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-02- bûdinimø ir charakterizavimo momentas kûriny- Visø ðiø iðtraukø aptarimas I. Mero biografijos 05-nacionalines-premijos-laureatas-i-meras-as-vi- je iðlieka – tiesa, labiau dël atidumo detalëms ar kontekste leidþia daryti atitinkamas iðvadas. Pir- sada-buvau-lietuviu-literaturos-dalis/57486 skaitytojo vaizduotës. Pavyzdþiui, Izaoko ir Es- ma, svarûs biografijos momentai (kalba formuo- 6 L. Maèianskaitë, S. Vilimaitë, 2009, 82 teros susitikimø aplinka (susitikæ jie sëdi ant ràs- jama tapatybë), raðytojo santykis su kalba – visa 7 Ten pat, 2009, 84. to ir medinës dëþës). Toks konkreèiø detaliø pa- tai skleidþiasi romane „Lygiosios trunka akimir- 8 Ten pat, 2009, 84. minëjimas – tarsi susitikimo leitmotyvas, leidþian- kà“. Nors analizei subjektyviai pasitelktos tik ke- 9 Icchaokas Meras, Violeta Kelertienë, „Gerai tis atpaþinti besikartojanèià akimirkà, patirti lai- lios iðtraukos, jos leido apèiuopti geto gyventojø taip, kaip yra“, 14–15. ko kitoniðkumà. Pats kalbos, raðytojo vadintos tragizmà: laisvë – tai pasirinkimas, pasiprieðini- 10 Loreta Maèianskaitë, I. Mero„Lygiosios trun- duotybe, su kuria „augame, bræstame, kaupiame mas, atsakas – taip pat. Þmogiðkumas romane ba- ka akimirkà“, http://www.bernardinai.lt/straips- visà savo gyvenimo patirtá ir esmæ“20, matmuo pa- lansuoja ant ðachmatø lentos ribos: viena vertus, nis/-/13576 (þiûrëta 2013 05 26) sirodo per jau minëto Janeko paveikslà. Jis juk þaidþiama pagal tas paèias taisykles, taèiau ið tie- 11 L. Maèianskaitë ir S. Vilimaitë, 2009, 268- þmogus – lyg nebûtø nei þydo, nei graiko. sø – jos nuolat keièiamos. Kaip yra pastebëjæs 269. Ið pastarøjø iðtraukø iðryðkëja ir kitas I. Mero þydø kilmës amerikieèiø raðytojas, „Europos þy- 12 „Blogai, kad að neturiu teisës nei iðloðti, nei kûrybos bruoþas – tyla. Ji – neiðsakomas supra- dams ðis þaidimas buvo gyvenimas, o þaisti ðá þai- praloðti, o lygiosios... Ar jos bus kada nors? Kaip timas, galbût vienintelë galima reakcija, kai pri- dimà reiðkë mirti pralaimëjus.“23 Taèiau negi ðio að norëèiau atsistoti, iðmëtyti figûras ir iðbëgti ið trûksta þodþiø. Pavyzdþiu laikytume ir vienà þaidimo universalumas nekalba apie kiekvienà èia á didelá þydintá laukà“ (p. 44). 1965 m. praðyto romano „Ant ko laikosi pasau- tautà, kuri taip pat patyrë pralaimëjimà, nes vi- 13 Pr 22, 17. lis“ scenà: suomet „gyveno gete“ ar norëjo gyventi kartu 14 „Dabar jo balsas buvo aðtrus, o akys dygios „Ji þiûrëjo vaikui á akis ir klausë pati savæs, su pasmerktaisiais? Kaip lenkas Janekas ið mi- kaip adatos. Atrodë, kad jos gali perrëþti drabuþá, tylomis. nëto romano, atgabenæs Meherá á getà, „kad jis veidà, krûtinæ, álásti iki pat ðirdies“ (p. 53). Jeigu tu jau bûtum didelis, suaugæs vyras, su bûtø ten, kur visi þmonës“ (p. 30-31)? Geto ribø 15 „Tik þvaigþdës kaip adatos bado akis“ (p. 75). þalia uniforma ir su geleþiniu vokiðku automatu, juk nebëra, o kenèia visi. 16 I. Meras prisimena: „Tarp kitko, dël to vaiki- kur tu bûtum ásirëmæs to automato buoþæ, ðauda- Bûtent todël greta aptartø tekstø norëtøsi mi- no, kurá þydai iðmetë ið sunkveþimio, tai toks fak- mas mano berniukà, kurá motinos pienu girdþiau, nëti dar visai neseniai, 2011 m., J. Sasnausko ið- tas ið tikrøjø buvo. Lenkø berniukas Janekas nuëjo ir mano Juozukà, bëgantá anapus kelio? Kur? Á sakytus þodþius ið 2013 m. publikuoto esë rinki- su draugais á getà, á Vilniaus getà, vëliau já þydai krûtinæ? Á pilvà? Á paðirdþius?“ (p. 215) nio „Pagaunama ir nepagaunama“: iðmetë ið sunkveþimio, vaþiavusio á Panerius. Tai Pagrindinë romano veikëja – Veronika, palikusi „Kodël buvo atsuktas automato vamzdis á faktas.“ – I. Meras, Violeta Kelertienë, „Gerai taip, savàjá, priglaudusi ir iðauginusi penkis svetimus vai- vargðà vaikà? Þinoma, budeliø ir iðgamø yra kaip yra“, 15. kus. Motinos gyvenimo tragizmas persisunkia nuo- kiekvienoje tautoje. Bet man baisiausia, kad tie, 17 Loreta Maèianskaitë, „Trys Izaoko kalbini- latiniu rûpesèiu ir atsidavimu svetimiesiems, nes në- kurie talkino naciams represuojant ir þudant ne- mai lietuviø literatûroje“, Literatûra, 45 (1), ra nieko, ko nesugebëtø, kam nebûtø pasiryþusios kaltus þmones, tarësi tarnaujantys Lietuvai, ko- 2003, 69. ðios moteriðkos rankos. Pastaroji iðtrauka – jos ir vojantys uþ tautos laisvæ ir gerovæ. Dalis jø net 18 „Nemaþai þinau hitleriðkø velniðkø nusika- paskutiniojo priglausto vokieèiø berniuko susidû- laikë save katalikais, sekmadieniais dalyvau- limø, bet apie dirbtiná apvaisinimà pirmà kartà rimas, ilgam iðliksiantis vaiko atmintyje. Galbût tik davo miðiose. Koks baisus turëjo bûti tø þmo- suþinojau ið Jûsø romano“ – ið O. Ðimaitës laiðko, dabar jiedu pirmàkart ir susitiko. Pokalbis ir klausi- niø aklumas ir ðirdies tamsa. O mums kokiø aða- publikuoto knygoje Besikartojanèios erdvës: po- mai skendi tyloje, taèiau tik taip ir gali atsiverti nu- rø ir kokios atgailos dar prireiks, kad nesine- kalbiai su Icchoku Meru ir kûrybos interpretaci- kentëjusi ðirdis – jai þodþiø nereikia, ji ir pati viskà ðiotume ðirdyje grauþianèio ðios tragedijos prie- jos, 93. puikiai supranta (arba jai net nebûtini konkretûs at- kaiðto? Ir veltui visi mëginimai teisintis objek- 19 Sigitas Parulskis, „Kalba yra tavo pasaulis“, sakymai). Iðkylantys jos paèios vaiko bei pienu ið- tyviomis aplinkybëmis, dëti ant svarstykliø vie- Besikartojanèios erdvës: pokalbiai su Icchoku meru maitinto þydelio þudiko kontûras niekaip nedera nos ar kitos sistemos piktadarybes, vienos ar ir kûrybos interpretacijos, 37. prie sulysusio veido. Taèiau bûtent taip, ásiþiûrint, kitos tautos kanèias. (...) Jûs buvote mûsø bro- 20 Vladas Ðimkus „Kalbos nepasirinksi“, Besi- iðgyvenamas netekties skausmas. Ir ðtai po ðios liai, ir mums trûksta jûsø ðiame mieste.“24 kartojanèios erdvës: pokalbiai su Icchoku Meru ir þvilgsniø tylos motina pagaliau supranta, jog „së- Akivaizdûs þanrø skirtumai negoþia pasakoji- kûrybos interpretacijos,41. dës ir lauks vaikø, gráþtanèiø ið mokyklos, ir lauks mo – net ir ðiuose lietuvio, dalyvavusio Sàjûdþio 21 L. Maèianskaitë, 2003, 67. jau ne trijø, o keturiø“ (p. 216). Norëtøsi brëþti para- veikloje, þodþiuose I. Mero romano skaitytojas 22 Sigitas Parulskis, 3 pjesës, Vilnius: Baltos lan- lelæ tarp ðios tylos ir tos, kuri aplanko Izaokà, kai ðis atpaþásta istorijos, þaidimo tragizmà, paveikusá ir kos, 2006,130. iðgirsta Janeko bei Mejerio istorijà. Arba tos, kuri, lietuviø tautà. Iðgyventas aklumas ir ðirdies tam- 23Joshua Aaron Cohen, „Abraomo Gambitas“, Ðogeriui pralaimëjus partijà ir ieðkant savo dëklo, sa kelia didþiulá skausmà. Galbût jis vienintelis ir Besikartojanèios erdvës: pokalbiai su Icchoku Me- „uþgriuvo miestà ir visà pasaulá“ (p. 138). brëþia bent menkà – aukos – paralelæ tarp gyve- ru ir kûrybos interpretacijos, 246. Reikalinga auka atsirado, taèiau greta jos – ir nusiøjø ir negyvenusiøjø gete. Dideli ir tragedi- 24 Julius Sasnauskas, Pagaunama ir nepagau- bûrys ne þydø. O romanas juk ne vien apie juos. jos priekaiðtai, atgailos pastanga. Labiau apèiuo- nama, Vilnius: Alma littera, 2013, 155. Þinoma. Ðiame kontekste ádomu minëti ir S. Pa- piamas suvokimas, kad bet koks bandymas teisin- 25 Linas Vildþiûnas, „Þmogus yra atsakingas uþ rulskio pjesæ „P. S. Byla O. K.“, kurioje taip pat tis ar teisinti savo veiksmus sistema, tautos kan- savo kraðtà“, Besikartojanèios erdvës: pokalbiai artikuliuojama biblinë Abraomo ir Izaoko istorija. èiomis yra bereikðmis, o brolystë ir trûkumas – aki- su Icchoku Meru ir kûrybos interpretacijos, 53. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 12 Kûryba

Laimonas INIS

Þinomas neþinomas Donelaitis

Po ðià þemæ negali keliauti nesijaudindamas. Tiek iðlenkti kuferá alaus... Seserys iðtekëjo uþ ûkininkø ir, kilo mokykla, pastoriø naðliø namai. Kiek tik leido daug girdëta, skaityta, kaþkada èia bûta... Daþnai Ma- regis, liko klusnios savo vyrø nurodymø ir uþgaidø iðgalës, rûpinosi parapijieèiais, raðë giesmes, kûrë þoji Lietuva vadinama mûsø literatûros lopðiu. Ir ne- tenkintojos. Kristijonas patraukë á Karaliauèiø mo- muzikos kompozicijas, dirbo fortepijonus, baromet- perdëtai. 1547 m. èia pasirodë pirmoji lietuviðka kny- kytis... rus, termometrus, mikroskopus, tekino stiklus, sodi- ga – Martyno Maþvydo „Katekizmusa prasti þadei“, Laikui bëgant Lazdynëliai iðnyko. XIX a. pabai- ninkavo, globojo parapijos mokyklas. Sunku su- kiek vëliau – pirmas lietuviðkas Biblijos vertimas, goje buvo susirûpinta poeto gimtinës áamþinimu. Lie- vokti, kaip viskà spëjo. Mokëjo ne tik lietuviø, bet Kristijonas Donelaitis paraðë „Metus“ – pirmàjá lie- tuvos kultûros veikëjo Martyno Jankaus ir kitø dëka ir vokieèiø, graikø, lotynø, hebrajø, prancûzø kal- tuviðkà beletristikos kûriná, Danielius Kleinas – pir- 1896 m. èia surengtos iðkilmës K. Donelaièiui pa- bas. Amþininkai teigia buvusá gana stamboko sudë- màjà lietuviø kalbos gramatikà. Reikðmingø kûriniø gerbti. Pasodintas ir àþuoliukas, pergabentas ið gana jimo, ûmaus charakterio, energingà, optimistà. Ne- sàraðas galëtø bûti gana ilgas. apleisto ir baigianèio iðsigimti poeto sodo Tolmin- mëgo melo, apgaulës. Noriai bendravo (ir mokëjo Po 1863 m. sukilimo, caro valdþiai uþdraudus spau- kiemyje. Pastatytas paminklinis akmuo. Tada dar pa- bendrauti) su þmonëmis, bièiuliams skaitydavo sa- dà lotyniðkais raðmenimis, ið Karaliauèiaus kraðto á vyko atsekti senosios Donelaièiø sodybos vietà, bet vo poezijà, garsëjo gera iðkalba. Lietuvà slapta gabentos knygos, laikraðèiai. Èia kû- po Antrojo pasaulinio karo jos neliko në pëdsakø. Ne viskas klostësi kaip sviestu tepta. Kelis kartus rësi lietuviðkos spaustuvës, knygynai, draugijos. Lazdynëliai buvo pamirðti, niekas negalëjo net paro- teko keliauti á Gumbinës karo ir domenø rûmus ir Visa tai – lyg ir sena, gerai þinoma tiesa. Bet nie- dyti poeto gimimo vietos. Kaþkur prie Gumbinës, bet teisintis dël amtmono Ruigio skundø (prisimenate ðá kada neproðal prie jos ið naujo prisiliesti. kur?.. Gal tai dabartinë Viðniovka?.. veikëjà ið „Metø“?). Buvo ir visokiø nesusipratimø. Ðá kartà po Maþàjà Lietuvà keliavo didelis Kauno 1958 m. mûsø mokslininkai Jurgis Lebedys ir Kad ir dël lietuvybës puoselëjimo. Juk Maþoji Lietu- þurnalistø, raðytojø, dailininkø, bibliotekininkø, isto- Vytautas Kubilius atkakliai ieðkojo senojo pamin- va beveik 700 metø kentë vokieèiø jungà, visomis rikø, mokytojø, gydytojø bûrys. Tikslai buvo keli – klinio akmens – toje vietoje norëta pastatyti archi- priemonëmis buvo vokietinama. K. Donelaitis – vie- geriau susipaþinti su ðiuo kraðtu, prisiminti baltø ir tekto Sigito Lasavicko suprojektuotà naujà pamin- nas atkakliausiø þmoniø, kovojusiø uþ lietuvybæ. Ið prûsø istorijà, aplankyti lietuviø raðytojø ir kultûros klà. Deja... Vis dëlto pastangos nenuëjo veltui. Laz- visø reikalavo rûpintis lietuviø kalba: „Mûsø, lietuv- veikëjø gimtàsias ir darbo vietas, uþmegzti glaudes- dynëliuose 1990 m. rugsëjo mënesá iðkilo pamin- ninkø, èia þemë“, – skelbë pastorius. Kolonistams, nius ryðius su Kaliningrado srities kultûrininkais. klinis akmuo, atveþtas ið Þemaitijos, Salantø, Orvy- atkeltiems á Tolminkiemio apylinkes, lietuvybë bu- dø akmenø muziejaus. K. Donelaièio gimtinë tapo vo svetima. plaèiai þinoma, èia pasodintas àþuolynas. Pirmiau- Bet gráþkime prie Tolminkiemio baþnyèios. Isto- Donelaièio àþuolynas sia reikia dëkoti architektui Napaliui Kitkauskui, rija jai nebuvo palaiminga. Galime ásivaizduoti, kaip Lazdynëliai... Oðia, rudens saulëje pageltusiais la- lokalizavusiam Lazdynëlius, padëjusiam parengti ji atrodë po Antrojo pasaulinio karo: be stogo, ap- pais mirguliuoja 275 àþuolai. Prieð 25 metus, minint kartografinæ medþiagà. griauta, viduje þëlë krûmai, augo medþiai. Burzgë mûsø literatûros klasiko K. Donelaièio 275-àjá gim- traktoriai, ardydami likusias sienas... Lietuvos kultûros þmonës pasiðovë baþnyèià at- tadiená, juos atveþë ið Lietuvos ir pasodino prie pa- Donelaièio sodas minklinio akmens. Aplinkui – laukø platybë, paukð- statyti. Per vargà surastos senos nuotraukos, gauta èiø sparnø ðnaresys padangëje, vëjo kedenami javai Tolminkiemis... Tai kiekvienam lietuviui svarbi medþiaga ið Lenkijos ir Vokietijos archyvø. Projek- ir septyntaðkë boruþëlë, parudusia smilga atkakliai vieta. K. Donelaièio muziejaus direktorë Liudmila tà parengë ir darbus priþiûrëjo architektas Napalys lipanti á dangø... Juodas debesëlis, bauginamai kabo- Pavlovna Silova dþiaugësi – ðtai saujelë vyðniø ir Kitkauskas. Stengtasi atkurti autentiðkà iðoræ ir vi- jæs virð galvø, paþërë ðiek tiek ðaltø lietaus laðø, tarsi keli obuoliai ið Donelaièio sodo... dø. Atkaklus archeologø darbas davë puikiø vaisø: mostelëjus stebuklinga lazdele skilo á dvi dalis ir nu- Tas sodas, uþveistas senojo vietoje, dar tik tiesia prieðais buvusá altoriø rasti K. Donelaièio palaikai. pleveno sau. Ðyptelëjo maloni rudens saulë. ðakas á saulæ. Norima já suformuoti lygiai toká, koks Archeologas Vytautas Urbonavièius atkûrë poeto Kaþkada èia plytëjo Karaliðkoji giria. Valdþiai buvo sukurtas K. Donelaièio mintyse ir pasodintas jo atvaizdà. Dabar atstatyta ir klebonija, surasti naðliø leidus trys valstieèiai – Ansas Donelaitis, Prièkus rankomis. namø pamatai. Viloðaitis ir Kristijonas Poðëvaitis (kaip graþiai skam- Kiekviena þemës pëda, ar þole apþëlusi, ar saulës Visa tai dauguma tikriausiai þino. Bet prisiminti ba lietuviðki vardai ir pavardës!) – ákûrë Lazdynëliø iðdeginta, èia mena poetà ir jo plaèiaðakæ veiklà, uþ- niekada ne pro ðalá... kaimà. Manoma, kad èia gyveno ir poeto senelis mojus. Tai buvo „þmogus dideliø nuopelnø ir retø – Þinote, o man teko dalyvauti, rûpintis atstato- Jonas Donelaitis. sugebëjimø“, – raðë Gotlibas Milkus, 1800 m. paren- mos baþnyèios interjeru, – netikëtai prabilo mûsø Kristijonas gimë 1714 m. sausio 1 dienai auðtant gæs „Lietuviø – vokieèiø ir vokieèiø – lietuviø kalbø grupës narys, inþinierius Rièardas Vaitkus. – Ðitie (atrodo, taip seniai – prieð 300 metø, o kai skaitai þodynà“ bei gramatikà ir gramatikos priede pirmà þibintai, durø rankenos, langø apkaustai ir visi me- „Metus“, regis, visai kà tik...). Ilgai netrukus já pa- kartà pasauliui paskelbæs „Metø“ iðtraukà. talo dirbiniai – mano ir mano bendradarbiø rankø krikðtijo Gumbinës baþnyèioje. Berniukui tebuvo vos K. Donelaitis vyresnybës siøstas á Tolminkiemá, darbas. ðeðeri, kai mirë tëvas, visø gerbiamas amatininkas ir ásikûrusá prie Ðventainës upelio ðiauriniame Romin- R. Vaitkus, restauratorius, metalo meistras, Tolmin- meistras. Naðlë motina augino septynis vaikus. Paû- tos girios pakraðtyje, atvyko 1743 m. lapkrièio pa- kiemyje triûsë prieð daugelá metø. Tada, po 1964-øjø, gëjæ jie pasklido kas kur. Prièkus tapo Karaliauèiaus baigoje krintant ðlapdribai, o netrukus, gruodþio 1 d., kai K. Donelaièio komisija ëmë rûpintis Tolminkie- auksakaliu, fizikos ir muzikos instrumentø dirbëju, pa- sekmadiená, ðaltukui spaudþiant Ásruèio dekanas ið- miu, èia dirbo ne tik statybininkai, architektai, bet ir gaminusiu pirmàjá Prûsijoje fortepijonà, Mykolas – kilmingai já ávedë á protestantø baþnyèià. Tolminkie- kitø specialybiø þmonës: restauravimo darbus atliko taip pat auksakaliu (beje, vëliau Tolminkiemyje gy- myje prabëgo be galo ádomus, margas, kartais ramus, Kauno restauravimo dirbtuvës, originalius spalvotus veno pas Kristijonà), Adomas smagiai kaustë arklius kartais audringas K. Donelaièio gyvenimas. vitraþus kûrë dailininkas Antanas Grabauskas. Atgi- Þirgupënuose netoli Braièiø ir visus, kas tik uþsuk- Pirmiausia jam rûpëjo atstatyti griûvanèià baþ- jusi senoji baþnyèia, didinga savo paprastumu ir davo, kviesdavo á savo smuklæ paskanauti ðiupinio ir nyèià. Laukø akmenys tam tiko. Ðalia baþnyèios ið- jaudinanti istorija, tapo muziejumi, o kriptoje ilsi- www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Kûryba 13 si K. Donelaièio palaikai. Èia visà laikà dega þvaku- Tu, paukðteli mels, ne poniszkay prisiwalgai. tame skvere, – L. Rëzos paminklas (skulptorius Arû- tës, þydi gëlës, ryðkiai spindi lietuviðkos trispalvës... Rëbus mus‘ laszinei bei deszros tau nepatinka. nas Sakalauskas). Tai buvusio kultûros ataðë Arvy- Ðtai tiek daug paraðiau apie Tolminkiemá, o ne- Tu neliubyji pyragu neigi ragaisziu... do Juozaièio nuopelnas. Jis átikino miesto vadovus, paminëjau svarbiausio K. Donelaièio darbo – po- kad toks paminklas bûtinas, pagerbiant universite- emos „Metai“. to rektoriø, garsø mokslininkà. Buvo siekiama pa- Donelaièio dvasia statyti paminklà ir prûsø sukilimo vadui Herkui Mantui Piliakalnyje, jo tëviðkëje, arba Narkyèiuo- Donelaièio þodis „Metø“ iðtraukas lietuviø ir rusø kalbomis Kali- ningrado miesto vieðojoje bibliotekoje Nr. 4 (vedëja se, ant Manto kalno deðiniajame Auksinës upelio Teigiama, kad K. Donelaitis net nemanæs raðyti Larisa Pðeniènaja), kur vyko tarptautinë konferencija krante, jo þuvimo vietoje. Uþkliuvo... Kam toks pa- poemos. Taèiau sukurti giesmæ ir muzikinæ kompo- „Laiko þenklø palytëti“, skaitë Kauno Kazio Binkio minklas reikalingas? zicijà, paskambinti savo sukonstruotu fortepijonu teatro reþisierë Nida Þilinskienë. Salë buvo sausa- Bet diskusija vël atgaivinama. Martyno Maþvy- ar pagiedoti veikliam þmogui, mëgstanèiam poezi- kimða: miesto ir srities lietuviø kalbos mokytojai, do, Vydûno, kitø garsiø iðminèiø, literatûros ir kultû- jà, buvo per maþa. Bûrai... „Vieþlybi“ ir „nenaudë- I. Kanto Rusijos Federacijos Baltijos universiteto stu- ros darbininkø gimtàsias vietas ir namus þenklina at- liai“ Selmas, Lauras, Krizas, Prièkus, Plauèiûnas, Do- dentai, Karaliauèiaus lietuviø bendruomeniø, L. Rë- minimo lentos. Keièiasi kaliningradieèiø poþiûris, èys, Slunkius... Visi èia pat, gyvi personaþai. Juos zos draugijos nariai, ðvietimo plëtotës instituto dar- keièiasi ir miestas, kuris nori tapti europinis, iðkilus, reikia apraðyti. Pamokyti, paauklëti. Kad taptø pa- buotojai – þmonës, mokantys lietuviðkai ar besimo- patrauklus. Iðties lygindamas su Kaliningradu, koks dorûs ir nepasiduotø vokietinami. Juk ir savo bièiu- kantys ðios kalbos ir visai jos nesuprantantys. Vyra- jis buvo prie 20-30 metø, matai didelæ paþangà. Gau- liui Jonui Gotfridui Jordanui raðë: nepasiduok vo- vo tyla ir susikaupimas. namos dosnios investicijos skiriamos ne tik pramo- kietinamas, ið vokieèiø nereikia priimti jokiø apdo- K. Donelaièio þodis nepaseno, jo dvasia gyva! nei, ekonomikai, bet ir kultûrai. Daug kur galima uþ- vanojimø, rûpinkitës lietuvybe (laiðkas saugomas Dar ðiek tiek apie konferencijà. Kaip sakyta, ke- tikti sugràþintus senuosius vietovardþius, kai kurie Tolminkiemio muziejuje). Ir pastorius imasi eiliuo- lionës tikslas buvo geriau paþinti Maþàjà Lietuvà, vieðbuèiai, restoranai, parduotuvës pavadinti vokið- ti. Per pamokslus skaito savo hegzametrus ir stebi, priglusti prie baltiðkøjø tradicijø, pagerbti ðio krað- kais vardais. Pleèiant poilsio zonas ir kurortus, viso- kaip reaguoja parapijieèiai. to raðytojus, kultûros darbininkus, kuriø daugelis kiais bûdais siekiama pritraukti daugiau turistø. Kai eiliuotø tekstø susidëjo nemaþa krûvelë, kuo toliau, tuo labiau paskæsta uþmarðtyje. Konfe- Jei sugráðime prie lietuvybës temos, iðkalbingi ir K. Donelaitis ëmë svajoti apie kûriná, kurá galëtø ið- rencijoje apie lietuviø protëviø dvasiná palikimà, tokie skaièiai. Lietuviø kalbos ir etnokultûros mo- spausdinti. Paraðæs trumpàjá poemos variantà (ið pra- baltø genèiø, gyvenusiø Pamedës, Pagudës, Varmës, kosi 850 mokiniø. Daug kur veikia lietuviðkos kla- dþiø tie eiliuoti tekstai vadinti idilëmis), nuvyko á Notangos, Sembos, Bartos, Galindos, Nadruvos ir sës. Jø bûtø dar daugiau, bet trûksta mokytojø. Bene Karaliauèiø ir, matyt, domëjosi leidyba, bet apie tai kitose þemëse, istorijà, baltø kultûrà ir jos plëtotæ veikliausia Lietuviø kalbos mokytojø asociacija, á tikslesniø þiniø neturime. Þinome tik tiek, kad trum- átaigø praneðimà skaitë istorikas Kæstutis Subaèius. kurià susibûræ pedagogai ir vaikø folkloriniø an- pajame variante buvo 659, o vëliau poema „iðaugo“ Ðiø eiluèiø autorius kalbëjo apie mitologiná aspek- sambliø vadovai ákûrë lietuviø kalbos, ðvietimo ir iki 2968 eiluèiø. tà Maþosios Lietuvos legendose ir sakmëse, patei- informacijos centrà. Asociacijos tikslai labai kilnûs: Taèiau „Metai“ galëjo likti ir neþinomi, jeigu kæs istoriniø padavimø fragmentø, iki ðiol nepamirð- tæsti ðio kraðto lituanistines tradicijas, regiono gy- ne Liudvikas Rëza, kuris ir davë poemai toká pava- tø ir vienoje, ir kitoje Nemuno pusëje. Kauno mies- ventojus mokyti lietuviø kalbos, populiarinti lietu- dinimà. to savivaldybës Kultûros ir turizmo skyriaus vyriau- viø kultûrà ir Maþosios Lietuvos kultûriná paveldà, Bet èia jau ilgesnë kalba. sioji specialistë Vida Jasaitytë nagrinëjo Lietuvos ir stiprinti tautieèiø bei kitø kraðto gyventojø ryðius Tam þàsiaganiui berniukui ið smëlio uþpustyto lietuviø, gyvenanèiø iðeivijoje, tarpkultûrinius ry- su Lietuva ir kt. Siekiama, kad lietuviø kalbai bûtø Kurðiø nerijos Karvaièiø kaimo netoli Pervalkos la- ðius. XXVII knygos mëgëjø draugijos pirmininkë ir suteiktas uþsienio kalbos statusas, lituanistikos spe- bai pasisekë. Naðlaitá priglaudë Rasytës paðtininkas Lietuvos universitetø moterø asociacijos preziden- cialistai bûtø ruoðiami I. Kanto Baltijos universite- Bëmas, tolimas tëvo giminaitis. Þàsys Liudvikui ma- të Dalia Poðkienë (ðios kelionës organizatorë) apta- to humanitariniø dalykø institute, norima plaèiau þai rûpëjo – vis knyga rankoje. Iðpeikæs toká netikusá rë kultûros, ðvietimo ir nevyriausybiniø organizaci- plëtoti Lietuvos nacionalinæ kultûrà, K. Donelai- þàsø ganytojà, Bëmas já „ápirðo“ kitam giminaièiui – jø bendradarbiavimà abipus sienos. Konferencijoje èio, Vydûno, L. Rëzos ir kitø iðkiliø raðtijos veikëjø Kristijonui Dovydui Vitikui á Kaukënus. O ðis buvo savo mintimis pasidalijo Lietuvos konsulato Kali- dvasiná paveldà. lietuviø raðtijos puoselëtojas ir áþvelgë gabø vaiká. ningrado srityje kultûros ataðë Romanas Senapëdis, Ir dar. Rengiamasi graþia ðventei – joje K. Done- Toliau – Karaliauèiaus beturèiø namai, lotyniðka Kaliningrado srities lietuviø kalbos mokytojø aso- laièio „Metø“ iðtraukos bus skaitomos 32 kalbomis! mokykla, universitetas. Teologija, antikinës kalbos, ciacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas (jis buvo ir literatûra, retorika... Immanuelio Kanto paskaitos. Di- nuoðirdus mûsø kelionës vadovas). Donelaièio ðviesa sertacija „Apie ðventøjø knygø moralës aiðkinimà pa- Dailininkas Vladimiras Beresniovas padovano- gal Kantà“. Dëstytojas, profesorius, universiteto rek- jo K. Donelaièio jubiliejui sukurtus ekslibrisus (èia K. Donelaitis, tas mûsø Homeras, toks didis, kad torius... reikia pridurti, kad kaunieèiø iniciatyva paskelbtas jo ðviesa, atsklindanti ið tolimos praeities, ne tik ne- Vokieèiø kalba iðleidæs poezijos rinktinæ „Prute- tarptautinis ekslibrisø konkursas), o kolekcininkas blësta, bet vis ryðkiau þëruoja. Kiekviena karta, kiek- na“, paraðæs romantinæ baladæ „Ona ir Vytautas“ apie Henrikas Kebeikis – gausià (86!) Kaliningrado sri- vienas þmogus já atranda vis ið naujo. Turime susi- jø pabëgimà ið Krëvos pilies, ákûrë Biblijos platini- ties senøjø ir naujø tiltø atvirukø, nuotraukø paro- kûræ savo ávaizdá, bet tai ne trafaretas, o gyva, pul- mo draugijà ir rinko liaudies dainas. Papraðë visø, kas dà. Kauno miesto savivaldybës Vinco Kudirkos vie- suojanti versmë. Priglundi prie jos ir pajunti gaivià tik kokià þino, atsiøsti. ðoji biblioteka ir Kaliningrado centralizuota biblio- þodþio, minties, metaforos jëgà. Ir ðtai vienà graþià dienà ið pastoriaus Jono Got- tekø sistema pasiraðë kultûrinio bendradarbiavimo ...Aplankæ Vydûno namà Tilþëje, áveikæ muiti- frido Jordano gauna K. Donelaièio „Pavasario links- sutartá. nës uþkardas ir pervaþiavæ Luizos tiltu á Lietuvà, mybiø“ bei „Vasaros darbø“ originalus. Jordanas kle- Jau saulelë vël atkopdama budino svietà... pasukome Rambyno pusën. bonavo Valtarkiemyje ir, nors „Metø“ autorius bu- Ir labai prasmingi þodþiai: Vakaro saulës spinduliuose auksu þëravo liek- vo gerokai vyresnis, jiedu bièiuliavosi nuo to laiko, Sveiks, sveteli margs! nos puðys, parudusius lapus barstë senolis àþuolas, kai su tëvu, K. Donelaièio bendramoksliu, sveèia- ðvelnaus vëjelio supamos virpuliavo ðermukðniø ke- vosi Tolminkiemyje 1776-1777 m. þiemà. Jiedu su- kës, smagiai ûþë vasaros darbø neuþbaigusi kama- siraðinëjo. K. Donelaièiui mirus, jo þmona Ana Re- Donelaièio þemë në, o apaèioje tyliai ir iðdidþiai sroveno Nemunas, gina Jordanui perdavë pastoriaus laiðkus, gaidas, taip Visiems brangi ði þemë. Bet kai kuriems kelionës burdamas ðventos didybës paprastumu. Kitoje upës pat poemas. O po dviejø deðimtmeèiø, kai daug kas dalyviams – ypaè. Vieni èia dirbo, kûrë, turi giminiø, pusëje, vos vos pastebimo rûko gaubiama, glûdëjo manë poemà þuvus, Jordanas atsiliepë á L. Rëzos paþástamø, o kiti – gimë ir augo. Ragainë, Tilþë. kvietimà. Kiek vëliau L. Rëza sulaukë dar vieno Savo pëdsakø buvusioje Prûsijoje ieðkojo raðy- Sena legenda byloja, kad ten, anapus, ant stataus brangaus siuntinio – „Rudens gërybiø“ ir „Þiemos toja Jutta Noak. Medikë, daug metø dirbusi Kaune, skardþio, kaþkada kuorais þvilgëjusi, bokðtais de- rûpesèiø“ nuoraðus atsiuntë kunigas Jonas Fridri- dabar gyvena Hamburge, iðleido ne vienà noveliø besis siekusi graþi ir galinga pilis. Jos valdovas tu- kas Holfeldas ið Gerviðkënø. Originalai buvo þuvæ knygà, romanø, yra aktyvi Vokietijos lietuviø ben- rëjæs tris sûnus – Tilþiø, Rambynà ir Vilmantà. Val- 1807 m. per rusø – prancûzø karà. Profesorius supra- druomenës narë, literatø sambûrio dalyvë. Ji atkakliai dovas juos pasiuntë pasiþvalgyti po pasaulá. Kiek- to, koks tai turtas. Iðvertë á vokieèiø kalbà, paraðë eina savo giminës takais, ir jos ðaknys èia – K. Done- vienas gráþdamas parsineðë po ypatingà daiktà, nu- áþangà ir 1818 m. „Metus“ iðleido savo lëðomis. laièio þemëje. Jos rûpesèiu prieð dvideðimtá metø lëmusá jø likimà: Tilþius – kalavijà ir vëliau tapo „Prof. Rëza daug nusipelnë, iðgelbëdamas ið uþmarð- buvo iðleistos Hermano Zudermano „Lietuviðkos kariu, Vilmantas ið laumiø palydovo nykðtuko gau- ties ðá raðytojà, kurio rankraðtis jau buvo laikomas apysakos“ ir kitos knygos. O ðtai istorikë Ernestina tà stebuklingà varpelá, paskelbiantá apie didelius dingusiu...“ – raðë Tilþës laikraðtis. Pauliukat Karaliauèiui irgi jauèia daug sentimentø. ávykius, ir tapo aiðkiaregiu, o Rambynas – papras- Taip prasidëjo „Metø“ „þygis“ po Europà. Þymu- Èia gyveno jos seneliai, tëvai, èia ji augo. èiausià akmená. Já ruoðësi perneðti per Nemunà ir ant sis vokieèiø poetas Johannas Wolfgangas Goethe (su Minëtieji þmonës atidþiai stebëjo ir geriausiai staèiojo kalno pastatyti aukurà dievams... juo L. Rëza susiraðinëjo) kûriná lygino su antikos ðe- galëjo ávertinti pokyèius, kurie ávyko ðiame kraðte Tà vakarà Rambyno kalnas, toji ðventoji þemë, devrais, gerø þodþiø poemos „Graþina“ prieraðe ne- pastaraisiais deðimtmeèiais. O ir mes pamatëm gra- buvo panaði á didelá nuostabiausiomis spalvomis þë- gailëjo Adomas Mickevièius ir kiti garsûs raðytojai. þiø baltistikos, paveldo puoselëjimo, lietuvybës gai- rintá aukurà. Jo ðviesa sklido á kità Nemuno pusæ, á Gal kai kam ádomu, kaip tada skambëjo K. Donelai- vinimo þenklø. Maþàjà Lietuvà, kaip kaþkada K. Donelaièio ðviesa èio þodþiai ir kaip jie buvo raðomi: Paèiame Kaliningrado centre, graþiai sutvarky- ið ten verþësi á Didþiàjà Lietuvà... www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 14 Vilniaus langas

Andrius JAKUÈIÛNAS Ne archetipai ten visokie...

Kultûrinio leidinio redakcijoje ðvæsdami Ka- raðyti apie dusimà, o að juk þinau, kad gerb. Ja- Bet kokiu atveju – tai gerokai daugiau nei lëdas, su viena drauge pusiau rimtai, pusiau juo- nina Rutkauskienë tai visuomet priima ðiek tiek vieno ar keliø kultûriniø spaudiniø problema. kais kalbëjomës, apie kà reikia raðyti straipsnius asmeniðkai.) Norisi tikëti, kad kultûrà þmonëms bus patikëta ir apie kà jie ið tikrøjø raðomi (nors autorius kar- Ðiaip ar taip, atrodys, – net ir man, uþsidariu- kurti, o ne laikui – jà griauti. tais bûtø ir kitokios nuomonës) – „apie tai, kaip siam Valakampiø celëje, reginèiam priekaiðtin- Naujøjø metø pradþià apkartino ir dar vienas viskas yra – dabar, ðià akimirkà, man“. gas savo kolekciniø kiðkuèiø akis, – kad atëjus ávykis, susijæs su didþiausiu, kaip jis pats save Jeigu bandyèiau ðià tiesà paþodþiui ákûnyti Naujiems metams (ir, þinoma, pasibaigus kri- vadina, ðalies dienraðèiu, anàdien publikavusiu ðiame tekste, turëèiau pripaþinti, kad nûnai, – zei) kultûrinis gyvenimas þengë septynmylá „interviu“ su Sigitu Parulskiu, sukurptà pasinau- pirmàjá rutinos rytà, pasibaigus ðventëms, kuriø þingsná á prieká, literatûra ûmai pagerëjo, me- dojant LRT laidos „Naktinis ekspresas“, kurioje taip nemëgstu, – nesijauèiu jaukiai: maðinø ðvie- nas subrendo, ir dabar jau reikia tik sëkmës – vieðëjo raðytojas, áraðu. Be abejo, savaime èia sos lekia ástriþai drëgnu lango stiklu (taip – þie- juk turbût neatsitiktinai ðatëniðkis M. Pleèkai- jokio kriminalo nëra – þiniasklaidos atstovai ne- ma vis dar neatëjusi, aèiû Dievui), tarytum imi- tis ,,Facebook’o“ paskyroje taip aktyviai ragina retai uþraðo televizijos ar radijo laidoje kalbëju- tuodamos geibø, vangø, o betgi nuolat gyvybingà kolegas atsakyti á klausimà, kà reikia daryti, kad siø veikëjø þodþius ir iðdësto juos straipsnyje fejerverkà, kuris niekad neiðdegs, tyliai virð su- lietuviai pagaliau prasibrautø á pasaulio litera- interviu ar kt. forma. Jeigu nurodomas laidos pa- jauktø patalø ðnypðèia stalinë lempa, þengus tûriná elità? vadinimas ir nepasiduodama pagundai fantazuo- þingsná droviai cypteli grindø epoksidas. Aplin- O gal visgi tas pagerëjimas – tik iliuzija, ðalu- ti, – puiku. Bet ðásyk raðytojo þodþiai reporte- kui mëtosi buitiniø prietaisø naudojimo instruk- tinis fejerverkø dûmø ir spirito (arba poezijos riui, akivaizdu, pasirodë pernelyg gudrûs ir cijos ir raðikliø dalys, telefonø krovikliai, obuo- kaip spirito) poveikis, teparodantis, kad perne- moksliðki, todël jis nusprendë atsakymus supap- liø grauþtukai, plaukø kuokðtai, èekiai. Galvoju lyg uoliai ðventëme ir pernelyg atmestinai ste- rastinti. Taigi atsakymai susitraukë, suprimity- apie kontoras – daug daug kontorø, kurios kaþ- bëjome tai, kas vyksta. vëjo, o straipsnio pavadinimas tapo: „K. Done- kur egzistuoja ir kuriø visø iðvengiau ásivaiz- O kai kas nesnaudë. laièio „ðûdas“ S. Parulskui padëjo suvokti lietu- duodamas, kad bûsiu laisvesnis, jausdamas vie- Èia turiu galvoje pirmosiomis metø dienomis viø klasikà“. niðo ir tariamai oraus rytmeèio klaikà. Stengiuo- paskelbtus Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo Ðis atvejis minëtinas ne tik kaip autoriniø tei- si nusibrëþti bent jau ðios dienos perspektyvas, fondo konkurso rezultatus – aiðku, nedþiuginan- siø paþeidimo pavyzdys (sàvokà „autorinës tei- kurios, reikia pasakyti, nedþiuginanèios: raðyti èius. Tenka pripaþinti, jog kai kurie kultûriniai sës“ èia vartoju grubiai – neþinau, kaip apibrëþ- iki pavakarës, mintimis neatitrûkstant nuo dar- leidiniai ðiemet bus priversti suktis disponuoda- ti kiekvieno ið mûsø nuomonës savastá), bet ir bo greitai papietauti „McDonald’s“ restorane, ta- mi dar ðiek tiek kuklesne suma nei pernai, – o kaip þurnalistø (ðiuo atveju – vieno jø) poþiûrio da dar ðiek tiek paraðyti, pasivaikðèioti ðlapio- juk ir pernykðtë buvo apverktinai menkutë. Tie- á savo darbà liudytojas. Kol ðie jausis teisûs, drà- mis gatvëmis, iðgerti ÐMC kavos. sa, yra ir tokiø leidiniø, kuriems parama ðiek tiek siai adaptuodami svetimus þodþius ir nuomones Vienà akimirkà atrodo, kad visa ritasi kaip padidëjo, taèiau jos skyrëjai ir skaitytojai gali pagal ásivaizduojamà auditorijos iðprusimà ir Sizifo akmuo á kaþkokià beprasmybës tobuly- bûti tikri – keli papildomi tûkstanèiai reiðkia tik skoná, turësime aiðkø árodymà, kad visos ðnekos bæ, – á tuðtumà, kurioje taip svaigiai nieko ne- tiek, kad leidiniai, jei jie neturi rimtø papildo- apie þiniasklaidos vertybes ir misijas (tuo labiau – bûtø, kad pasisektø apèiuopti paèià jos ðerdá; mø finansavimo ðaltiniø, dar metams pasmerkia- þurnalisto etikà) tebuvo blefas. tai, kas metaforiðka, literatûriðka, staiga nustotø mi skursti ir (tas þodis stiprokas, bet nëra netei- Beje, labai iðkalbus yra dienraðèio atsakymas, skirtis nuo realybës, nebevimdytø nuo nenusi- singas) vegetuoti. kurá gavo LRT laidos vedëja Jolanta Kryþevi- sekusios kavos rûgðtumo, þodþiai sàmonëje ûmai Nesiruoðiu èia smulkiai aptarinëti situacijos – èienë, papraðiusi „Lietuvos ryto“ iðkraipytà, su- susitvenktø taip, kad bûtø oru ir dvasinga juo gali bûti, savo pozicijà ðiuo klausimu intelektua- primityvintà tekstà paðalinti: „Reporteris pati- iðkuþdëti á tamsà. lai ar / ir kultûrinës spaudos leidëjai iðdëstys at- kino, kad viskas perteikta tiksliai ir glaustai, pa- Bet dabar niekas ne(su)sitvenkia – tik vimdo; skirame raðte, – bet norom nenorom kyla pagun- ðalinus mikèiojimus, ðniurkðèiojimus ir kitokias ir fiziðkai, ir metaforiðkai. Nenutrûkstantysis ma- da manyti, jog fondas maþø maþiausiai yra pa- audio ðiukðles, kurios gal ir tinka tiesioginiam ðinø ðviesø fejerverkas lango stiklu iðkilmingai kliuvæs á klastingai suraðytø nuostatø (ástatymø) eteriui, bet jas uþraðinëti bûtø nedovanotina klai- kyla virðum „McDonald’s“ restorano miniatiû- pinkles, todël efektyviau skirstyti paramos netgi da. Ðifruotës, autoriaus nuomone, antraðtë tiks- rinio modelio (já, kaip esu minëjæs, laikau ant neturi galimybiø. Su þiaubere dar vieniems me- liai nusako tai, apie kà buvo kalbëta ðioje laido- palangës), – matyt, kad miniatiûriniams þmoge- tams paliktø kultûrinës spaudos darbuotojø akis je, cituojant jo atsakymà dël jûsø laiðko: „Apie liams, kurie teoriðkai turëtø jame puotauti, bûtø bado áþûliai vietinæ politikëlæ varinëjanèiai regio- ðûdà ir kitas neðvankybes ten kalbama daug, o dar linksmiau, sutviska virðum EHU ir aukðtes- ninei þiniasklaidai skiriami milijonai, stebina pavadinimas nieko neiðkraipo, nes Parulskis niosios policijos mokyklos pastatø. Kà èia pri- nuostata taip smarkiai diferencijuoti ir detalizuo- ypaè akcentavo, kad vulgari Donelaièio bûrø kal- dursi – ir bûsimiems policininkams reikia fejer- ti finansuojamas sritis, kad ir norint neámanoma ba autentiðkai atspindi ano meto lietuvybæ ir pa- verkø, reikia prasmës, kurios buvimo negali uþ- kurio nors projekto paremti didesne suma ir t. t. naðiai. Man juk reikia toká akademiná niekalà tikrinti net þinojimas, kad baigæs mokslus galësi Bet ar buvo galima tikëtis ko nors kito? Aið- pateikti kaþkaip, kad skaitytø þmonës, o ne ar- legaliai kapoti prasiþengëlius „bananu“. ku, ne – todël ir stebina ne tai, kad pinigai pada- chetipai ten visokie. (iðryðkinta mano – aut. past.) Neapleidþia jausmas, kad tas ðviesø srautas lyti pagal tuos paèius principus kaip ankstes- „K. Donelaitis adekvaèiai atspindëjo lietuviø neiðnyks ir praðvitus – keliaus per ilgà, kraupiai niais metais, ir ne faktas, jog niekas ið kultûri- kultûros autonomiðkumo archetipus“ – galëjau pilkà þiemos dienà, skros minutes ir valandas, ninkø tø gausesniø lëðø ið ðio fondo turbût nesi- tokià antraðtæ, aiðku, dëti...“ Atsiþvelgiant á tai kol vakarop iðnirs tiesiai virð raðytnamio, kur tikëjo (galëèiau dràsiai raðyti ir be þodþio „tur- nëra pagrindo ðalinti tekstà, net jeigu, jûsø nuo- bus susirinkæ nemaþai kûrëjø, ðiek tiek pasiilgu- bût“), bet veikiau tai, kad nieko nestebina siste- mone, jis ir nedaro mums garbës.“ siø fejerverkø, o gal net ir Trys karaliai, atskubë- ma, kurià visi ið principo sutaria esant ydingà ir Teksto áþûlumas sukreèia, bet vis dëlto ma- siantys sveikinti LRS premijà gausianèio Aido niekur nevedanèià. Apie tai kalbama ir raðoma nau, kad tokie dalykai turi ðansø tapti gera pa- Marèëno. Bus R. Stankevièius, A. Ruseckaitë, bene kiekvienais metais (vienà iðsamiausiø straips- moka – norëèiau tikëti, kad sakinio, panaðaus á D. Razauskas, bus dël pastarojo dûsaujanèiø jau- niø ðia tema „Literatûroje ir mene“ 2011-aisiais iðryðkintàjá, niekas neiðtars. Ir dar – kad mûsø nø mergaièiø pulkai... Bus ir poezijos, anot lau- publikavo Laurynas Katkus – „Apie vadybà, lei- kultûros tikrovæ ateityje labiau veiks argumen- reato, „deginanèios kaip spiritas“, V. Sventic- dybà ir dalybà: kas pasikeitë per penkerius me- tai ir faktai, pateikti iðklausius ir girdëjus, o „ne kas... Gerai bus. tus?“), bet pokyèiø – nulis. O juk ydingos (tikiu, archetipai ten visokie“... (Aiðku, ten neisiu, – paskui vël tektø dusti ir kad tai drástø pripaþinti net fondo þmonës) siste- To, pasibaigus ðventëms, visiems norëèiau ir mos nekintamumas, gyvybingumas, kaip ir pa- palinkëti. kantumas jai, yra simptomas, kad negaluoja visa Plastmasinis kiðkutis ant palangës þvilga ir valstybë. (turbût) pritaria. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Fotografija 15

Romualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumo 2012 m. Triveidë knyga

Aktorius Juozas Budraitis Vis tiek teatras yra tam tikras þaidimas. Ir tai ne kinas. Kinas þmo- gaus jausmams iðreikðti galbût tinkamesnis. Nors ið esmës, jeigu mato- me ne pavirðiø, o þiûrime giliau, amþini dalykai nesikeièia. Þmogus turi jausti arba nejausti, transliuoti gërá arba blogá, turi tobulinti save, gy- venti dvasiná gyvenimà, kuris leistø subtiliau pajusti ávairius reiðkinius ir juos perteikti þiûrovui – tam bendrakûrëjui, kuris sëdi kitoje scenos pusëje.

Aktoriai Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis 2012 m. ir Juozas Budraitis Vilniuje. 2012 m. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 16 Atmintis

Regina JASUKAITIENË

Rudnelës paviliota

Meletos orbitoje Viskas teka jis áteka á Merká. Nedidelis tai upelis, vos 17 kilo- metrø ilgio, iðtakas ágavæs ið Bobos darþo ðaltinëlio Mane paþadina negirdëto skardþiabalsio paukð- Þalsva ryto ðviesa sunkiasi pro alksniø virðûnes, netoli Margioniø, o pakeliui susëmæs daugybæ ðal- èio èiulbesys, primenantis kvatojimà. Vëliau suþi- sklinda per papartynus ir laukiniø serbentø lapus. tiniø, iðtekanèiø tiesiog ið kalnø pakriauðiø. Dël áspû- nau, kad tai – meleta. Retas, nykstantis sparnuotis, Lengvas rûkas plauko virð upelio tëkmës. Upelis dingo reljefo nuo 1974 m. Skroblaus tekëjimo þemë mëgstantis ramybæ ir iðtikimas savo porai visà gy- garuoja! Tokio ryto dar nebuvau maèiusi. Semiu rieð- paskelbta landðaftiniu draustiniu ir valstybiniu gam- venimà. Dël tokios iðtikimybës, o gal ir dël ilgo kuèiomis tyrà ðaltinio vandená, nuryju gurkðnelá ki- tiniu rezervatu. tuoktuviø ritualo jis laikomas meilës paukðèiu. Po tà... Uþmiegotam kûnui – prabudimas, naujos die- Nedaug kam teko tokia laimë – atostogauti dai- ilgø paþintuviø paukðèiø draugystë baigiasi sna- nos pasveikinimas... O, kad visas savo dienas ðitaip lininkës G. Didelytës sodyboje, aplankyti dar taip pø suglaudimu – pasibuèiavimu... Tik paskui pra- ðviesiai ir ramiai galëèiau pradëti! Be skubëjimo ir neseniai – 2005 m. (prieð pat dailininkës mirtá) áreng- sideda poravimasis. nerimo pavëluoti, nesuspëti, neávykdyti kitø primes- tà jos paveikslø galerijà „Andeinë“, parymoti prie Apie ðá daugeliui nepaþástamà paukðtá perskai- tos programos... „Panta rei“ – viskas teka. Ðitai pa- ðimtameèiø liepø ðventovëje deganèio aukuro, ap- èiau ant dailininkës Graþinos Didelytës darbo sta- stebëjo dar senovës graikai. Jei bent minutei, bent silankyti jos gyventoje dzûkiðkoje pirkioje, nakvo- lo gulinèioje knygoje „Viso pasaulio gyvûnai“. sekundei sustotø ðis tekëjimas – iðirtø visatos darna ti „Meletos“ pirtelëje, kurioje nëra elektros, bet yra Meletos vardu dailininkë pavadino pirtelæ, suræstà ir tvarka. Uþsiþiûriu á... savo mintis. Ðitaip nutinka, þidinys – taip ramiai jame spragsi puðiniø ðakø ug- ant Skroblaus kranto. Èia pat ir storas, senas alks- kai joms leidi laisvai tekëti. Tokios minèiø tëkmës nelë... Dairausi po kaimà, vaikðtau dailininkës pa- nis, jo iðskobtoje drevëje kasmet peri meletos: pa- laisvës ieðkojo atsiskyrëliai iðminèiai, jos ieðkojo mëgtais takais ir puðynais, glostau jos globotus àþuo- tinëlis su patele pasikeisdami tupi ant kiauðiniø, o viso pasaulio menininkai. Upelio meditacija... Sto- liukus bandydama pajusti ðitos þemës, ðitos vietos apie „pamainos“ pasikeitimà paskelbia garsiu su- vinèiosios ant lieptelio meditacija... Ir dël ðitos ryto traukà, kuri paviliojo dailininkæ ið sostinës á nuoða- klykimu. Atsargûs ðie paukðèiai, retai apsigyvena valandos, jau þinau, ilgësiuos prabëganèios vasaros lø Dainavos girios kaimelá, ásikûrusá kalnø apsupta- arti þmogaus. Nebent jis ir paukðtá, ir medá, ir skruz- ðitame kaime, pavadintame Rudnele. Malonybiniu me klonyje, kurá raðytojas Kazys Saja pavadino Die- dëlæ mylëtø taip, kaip visà gamtos kûrinijà jautë ir þodþiu jà vadina ir dël kaimo maþumo ir dël to, vo delnu... mylëjo dailininkë G. Didelytë. Tokios mintys kyla kad iðskirtø ið kitø Varënos rajone esanèiø Rud- ásiþiûrëjus á jos darbelius, puoðianèius pirtelës sie- niø, o jø – bent keturios! Ðita – netoli Marcinkoniø, nas. Miniatiûra, pavadinta „Meletos orbita“, ásuka prie áspûdingai vingiuojanèio Skroblaus. Negalë- Dievo delne – Rudnelë minèiø ratà: ið paukðèio lizdo, ið medyje iðskobtos damas per ypaè kalvotà vietovæ tekëti tiesiai, vis drevës ritasi pasaulis, kylantis (ir keliantis) iki prasigrauþdamas ten, kur minkðtesnis gruntas, o kar- Visu keliu nuo Marcinkoniø ið deðinës – þe- Þvaigþdþiø tako... tais pasirinkdamas griovas ir ádaubas, paliktas po myninës kopos, primenanèios Nidos smiltynines. paskutinio ledynmeèio (prieð 11 tûkstanèiø metø!), Pro puðeles mëlynuojantis dangus tviska lyg jû- Amþinas amþinu laiko srovenimu Skroblus Pirtelëje nakvoju net keletà kartø. Jauèiuosi gamtos prieglobstyje: per naktá suokia lakðtinga- los, pro langelá þvelgia mënulio pilnatis... Kai rytà praskleidþiu uþuolaidas, matau amþinà amþiø sro- venimà – ðaltiniuotà upelá Skroblø. Pirmà kartà gy- venimas man taip akivaizdþiai atveria langà – á amþinybës ir ðios akimirkos susitikimà... Pro pat mane (ir per mane) teka amþinasis laikas, atspin- dintis visø iðëjusiøjø þiûrëjimà á upës veidrodá... Bet ðitai suprantu ne ið karto. Reikia bent mënesio tylaus buvimo, kad iðgirstum upelio skroblø tekë- jimà, akimi glostytum melsvai þalsvai ðiurkðtø len- drûno lapà... Nebuvo dar Lietuvos vardo ir joks svetimðalis nebuvo áþengæs á ðá kraðtà, kad metraðèiuose já pa- vadintø Litua, o Skroblus tekëjo – jau tûkstanèius metø, senesnis ir uþ lietuviðkà ðnekà... Skroblus – verþlus, sraunus... Pamirðtas tai þodis, retai tevarto- jamas. Kokie þmonës ir prieð kiek tûkstantmeèiø ðá upelá paðaukë vardu? Kà reiðkia kiti mûsø upiø pavadinimai? Jie – seniausi lietuviø kalbos liudi- ninkai, Þemës vardai, kuriø nebemokame iðgirsti. Kaþkodël man atrodo, kad ðaiþus meletos bal- sas irgi ið ten, ið paèios giliausios praeities. Kaip tik todël ji ir pasirinko ðá upelá – kad susiðauktø su gamtos amþinybe, ásukanèia visà visatà...

G. Didelytës sodyba. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Atmintis 17 ros mëlis, rodos, tuoj tuoj iðgirsi bangø mûðà... G. Didelytës sodyboje seni rakandai, dailininkei dovanoti ðio kaimo Bet ákopæs iðvysti þalias puðeliø garbanas, oðian- þmoniø: senas ratelis, kurá atidavë Agotëlë, linø èias amþiø ilgesá... Skaitydama dailininkæ G. Didelytæ paþinoju- ðukos, pakulø kuodelis, ryðulëlis karnø vyþoms Kelias leidþiasi vis þemyn. O ðtai ir tiltukas siø þmoniø atsiminimus (knyga „Graþina Dide- pinti. Ypatinga seniena – ið ràsto iðskaptuota in- per Skroblø. Dailininkë G. Didelytë buvo suma- lytë mûsø atminty“, sudarytojas V. Èaplikas), su- dauja. Bet vertingiausias eksponatas – balaninë, niusi jo turëklus papuoðti ið medþio iðdroþtomis sikûriau ðios iðkilios menininkës paveikslà. Ta- pagaminta ið triðakio medþio. Já G. Didelytë, þy- þirgø galvomis. Marcinkoniø miðkininkai pasiû- èiau pasakojimai tik ið dalies leidþia pajusti – geiviø kelionës Daukanto keliais metu (buvo lë vingrias þalèiø figûras, ir ne ðiaip sau – jie nujausti þmogaus esybæ. Kai prieð metus drau- 1975-ieji – gilus sovietmetis!) rado vienoje jau ðitame kaimelyje tebegyvena, globojami ir ger- gai pasiûlë nuvykti á Rudnelëje esanèià daili- niekieno nebegyvenamoje sodyboje ir ant peèiø biami kaip ir prieð daugelá metø. ninkës galerijà, nudþiugau – pamatysiu, suþino- uþsidëjusi parsitempë á Vilniø... Saugojo kaip Meniðkomis atramomis tiltelis pasipuoðë jau siu, patirsiu daugiau... Dar studijø metais lan- brangiausià reliktà... Ðie seni rakandai jai buvo po G. Didelytës mirties, siûlyta já pavadinti dai- kiausi G. Didelytës darbø parodoje, pajutau dva- brangesni uþ prabangius daiktus. V. Èaplikas pri- lininkës vardu. Gera èia parymoti... Þilvièiø ir siná artimumà kûriniuose iðreikðtam pasaulio su- simena, kaip greit ir sumaniai G. Didelytë „atsi- alksniø ðakø arkos, sukritusiø vandenin senø me- vokimui. Bet nei prieð metus, nei juolab jaunys- kratydavo“ jai padovanotø auksiniø papuoðalø – dþiø slenksèiai Skroblø daro paslaptingà ir ro- tëje në nenujauèiau, kad kada nors vaikðèiosiu tuoj pat perdovanodavo! Tai, kas kitiems atrodë mantiðkà. Dugne sublyksi titnago akmenys – juo- dailininkës takais, lankysiuosi jos sodyboje, pra- vertinga, dailininkei neteikë nei dþiaugsmo, nei dasis Lietuvos gintaras. versiu pirkios duris, o juolab – susipaþinsiu su susiþavëjimo. Brangino dalykus, kurie daugeliui Keliukas, perbëgæs per tiltelá, veda á kaimà. jos mylimu ir labai artimu þmogumi... galbût neatrodë verti ypatingo dëmesio. Jo bûta nedidelio – vos 11 sodybø... Plëstis ne- Kai èia atvykau ðiø metø pavasará, po sodybà Daugiasluoksniais, daugiaprasmiais kûriniais ji leido ið visø pusiø supanèios kalvos, maþa dir- baltais nëriniais pasipuoðusios sklaistësi builiø atskleidë Lietuvos praeitá nuo pat ledynmeèio – bamos þemës, trûkdavæ pievø. Taèiau kaimelis galvelës. Nevalia jø kirsti, kol þydi. Dailininkë per sudëtingus istorijos vingius, atsispindinèius turëjo savo malûnà, kalvæ, o ten, kur dabar þydi negalëdavusi atsigerëti balta þydëjimo ðviesa, miniatiûrose, iki Atgimimo Sàjûdþio dienø. sulaukëjusiø alyvø krûmai, buvusi pradþios mo- sklindanèia ið visø pakraðtëliø. Nevalia kirsti në G. Didelytë buvo jautri savo kraðto praeièiai, kykla. Jo centre pagal dzûkiðkà tradicijà stovi kitø augalø. Juk visa susipina á vienà gyvasties neabejinga jo ateièiai; per ðviesø, þmogø tauri- aukðtas medinis kryþius, atstatytas 1988 m., pra- pynæ. Nelieka nei piktþoliø, nei kitø þolynø sky- nantá menà ji norëjo prisidëti prie graþesnës, sidëjus Lietuvos atgimimui. Ðalia jo – stiebas riaus. Ir dilgëlë, ir kmynas, ir viksva – visi sutel- doresnës Lietuvos kûrimo. Tai buvo vienas pa- trispalvei, iðkeliamai per visas valstybines ðven- pa po amþinu debesø stogu... Nevalia skinti jo- grindiniø dailininkës gyvenimo ir kûrybos prin- tes. Anot seniausiai èia gyvenanèio naujakurio kios gëlelës – nuskintos mirðta. Gëlë graþi, kol cipø. raðytojo K. Sajos, ásikûrusio paèiame Guguèio gyva. Dailininkë buvo pasisodinusi Laumës dar- kalno ðlaite, ðios iniciatyvos ëmæsis ðviesiausias þà – visokiø girios, pievø, raisto gëliø prisineðu- kaimelio senbuvis Zigmas Stoðkus, mëgæs skai- si. Mëgo apynius, þalià jø pavësá. Prismaigstë Daiktai tebesaugo jos ðviesà karèiø, kad vytøsi apie medþius, palei pirtelæ. tyti knygas (jo tëvas Rokus buvo „Perlojos Res- Nedràsiai praveriu pirkios duris. Daiktai te- publikos“ ministru!), o vëliau tapæs veikliausiu Þalios apyniø garbanos – lyg vartai á kità pasau- lá – á Laumës darþà, prie lieptelio á Skroblø... besaugo ðviesà. Pirmasis þvilgsnis visuomet ne- Rudnelës þmogumi. Jo jau nebëra. Nebëra ir taip kantrus, laukiantis susitikimo... Juo norisi aprëpti gyvai knygoje „Kapiniðkiai. Rudnia. Dubinin- G. Didelytës sodybos puoðmena – ðimtame- tës liepos, viena – trikamienë. Senovëj tikëta, visumà, sugauti nuotaikà, uþfiksuoti áspûdá. Il- kas“ (iðleido Dzûkijos nacionalinis parkas) ap- gëliau nesustodamas, neákibdamas á jokià deta- raðytos Agotëlës Akstinienës, artimiausios K. Sa- kad tokios neðanèios laimæ. Iðties laimingas bu- vo dailininkës gyvenimas Rudnelëje – ir kûry- læ, jis lengvai perðoka nuo daikto prie daikto, jos kaimynës. Dabar á ðià sodybà vasaroti atva- labiau atspindëdamas spalvas, atspalviø þaismæ, þiuoja jos vaikai ir vaikaièiai. bine sëkme, ir asmenine laime apdovanotas. Aikðtelëje po liepomis – ið akmenø sumûrytas figûrø kontûrus... G. Didelytës namelis kadaise priklausë kitai Pirkioje vësu ir karðèiausià vasaros dienà. Pro Akstinienei, vieniðajai Ievai. Paskui kelis kartus aukuras. Plevenanèia jo liepsna G. Didelytë dþiaugësi ir þvaigþdëtom vasaros naktim, ir spei- maþus langelius saulë neákyri. Sena kaimo pir- buvo perparduotas. Atsikrausèius dailininkei na- kia su dviem pusëm: geràja – ðventine – ir darbi- mas stebuklingai atgijo, suðvito, iðryðkëjo me- guotà þiemà laukdama saulëgráþos... Prie jo pa- bûti gera ir dabar, kai dailininkës jau nebëra, bet ne, virtuve bei erdve kitiems ûkio darbams. Se- diniai langø papuoðimai. Sodyba tapo traukos nos, tamsiai daþytos, turbût àþuolinës grindys. centru. G. Didelytës meno gerbëjai, draugai, bi- tuo metu negali nejausti èia pat plevenanèios jos dvasios. Ràstø sienos nubalintos, kaimiðka didelë kros- èiuliai aplankydavo jà ir èia, Dainavos girios kai- nis, perstatyta, atnaujinta, ðiek tiek sumodernin- melyje, kuriame ji atrado ramybæ, iðkalbingà ta, nes senàjà rado visai begriûvanèià. Prie jos gamtos tylà, iðgyveno meditatyvø ásiklausymà á Seniausia kaimo klëtelë pakuros taip gera sëdëti þvarbiais rudens ir þie- save. Nebëra ir dailininkës... Po kaimà mane ve- mos vakarais. Ðità þidinëlá dailininkë vadino sa- dþioja ir prisiminimus pasakoja jos artimas drau- Tolëliau – seniausias ðio kaimo statinys, bau- vo „televizoriumi“. Ásiþiûrëjusi á ugnelæ ji pa- gas ir bendramintis Vygandas Èaplikas. dþiavos laikus menanti klëtelë, pastatyta be jo- matydavo daug daugiau, nei gali parodyti TV kios vinies! Ji turi ir medinæ spynà! Klëtelëje – „ðoumenai“. Jai televizorius buvo nereikalin- gas – nëra jo ðitoje pirkioje. Èia, giriø vienumo- je, net þiemodama uþpustytame nuoðaliame kai- melyje ji nesijautë vieniða, o juolab – nuobo- dþiaujanti. Kiek dvasinës pajautos reikia turëti savyje, kad tau kalbëtø medþiai, apsnigta smil- ga, likæs þiemoti paukðtelis ir, þinoma, amþinai gyvas ðaltinis? Ant sienos – árëminta dailininkës nuotrauka. Mergina vëjo tarðomais plaukais. Valiûkiðka jau- nystës akimirka? Sunku bûdavo nusakyti G. Di- delytës amþiø: smulki figûrëlë, lengvai krintan- tys tamsûs plaukai (kuriuos ji daþniausiai pati apsikirpdavo), didelës iðraiðkingos akys, atspin- dinèios smalsumà, o gal greièiau vaikiðkà nuste- bimà, darë jà nepavaldþià laikui. Ðviesus – ðvie- èiantis veidas. Ðvieèiantis gerumu ir ramybe. Me- tams bëgant jis ëjo vis skaidryn, atspindëdamas sielà, netemdomà aistrø, pykèio, pagieþos, net baimës... mirti. Vien spinduliuojanti meilë – vis- kam, kas gyva. Ðypsanèios akys iðduoda – mëg- davo pajuokauti, maþai kalbëdama pasakydavo daug. Nes visa – jos kûryboje, kuri ir buvo min- timi sutaurinta, sielos ugnele suðildyta, þvaigþ- dþiø link kilstelëta tikrovë... Nukelta á 18 p. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 18 Atmintis

Rudnelës paviliota Prie aukuro. Atkelta ið 17 p. ðiuos þodþius G. Didelytei, „kokià nors prasmæ turi ir kàjá gyvenimo luobà, menkai teleisdami prasismelk- ta skruzdë, kurià tu ðaukðtu pagavusi perneðei á naujà ti iki esmës. Prisiminiau dailininkës mëgstamà àþuo- Dailininkë G. Didelytë buvo labai kukli, stengda- skruzdëlynà“. lo þievës faktûrà, jos rievëse – visa medþio istorija. vosi likti nepastebëta, bet atsiskyrële nepavadinsi – G. Didelytës kûriniams bûdingas visumos pajau- Reikia palytëti – vidine lyta – ðirdimi, kad pajustum turëjo iðtikimø draugø, kuriems daþniau reikëdavo timas ir ið to iðplaukiantys moraliniai, doroviniai prin- daiktuose ásigërusá þemiðkosios bûties laikà... jos nei jai jø... Mokëjo atsirinkti, su kuo bendrauti. cipai, apimantys ne tik santykius su þmonëmis ir visa G. Didelytës sodybà norima paversti memoriali- Jos „ratà“ sudarë garsiausi raðytojai, poetai, dailinin- gyvàja bei negyvàja gamta, bet ir su savimi, savo niu muziejumi. Tokia buvusi ir paèios dailininkës kai, net politikai, ir ne dël tuðèiø ambicijø (G. Didely- laiku, áprasminanèiu bûtá. Per ðá kasdiená buvimà („lai- valia. Kol kas ðie reikalai – lyg ratai smëlëtoje Daina- të þinojo savo vertæ!), veikiau dël grieþtø reikalavi- kà, aptvertà smilgø tvora“, – Viktorija Daujotytë) reið- vos þemëje – sukasi sunkiai; daug kalbø þarstydami á mø sau ir kitiems – tik su asmenybëmis galimi abipu- kësi Bûties atspindþiai – daugiaprasmiai, daugiaklo- ðalis, valdininkai... neturi laiko (o greièiau noro) kà siai dvasiniai mainai. Paèiame kambario kamputy- dþiai kûriniai, kuriuose ðvieèia nepaprasta tos moters nors veikti. je – darbo stalas. Prie maþo langelio – á pievà, á girià, minèiø ir jausmø skaista, sutaurinta iki siekiamybës, Taèiau þmonës ið visos Lietuvos (pastaruoju metu á kaimynø medþius beþvelgiantá. Ant stalo – visa, tam tikra prasme primenanèios Vydûno filosofijà. ir Europos) atranda nedidelæ, prie Skroblaus tëkmës kaip buvæ, dailininkei paskutiná kartà lieèiant cinko Todël, norint suvokti dailininkës kûrinius, reikia lyg prie amþinybës iðtakø prigludusià dailininkës so- plokðteles, ant kuriø liejamas vaðkas; paprastos siu- savyje turëti ypatingos dvasinës ðvaros ir darnos, dybà, norëdami pajusti tà gamtos ðventovæ, kurioje vamosios adatos, kuriomis kruopðèiai iðbraiþoma besiskleidþianèios jausmø, minèiø ir veiksmø vie- gyveno ir kûrë tylioji mûsø tautos dvasios sergëtoja. kiekviena smulkiausia bûsimos miniatiûros detalë. nove. Ðio siekiamybës pasaulio pajauta augina, tau- Èia apsilankius paaðtrëja þvilgsnis, pagilëja maty- Ofortø kûrimas – ypatingo kruopðtumo ir kantrybës rina kiekvienà, iðgyvenantá dailininkës kûrinius kaip mas, nuskaistëja ðirdis ir mintys. Ir vël prisimenu ra- reikalaujantis darbas. Èia pat ir sunki preso maðina – savastá – þenklus ar nuorodas, liudijanèias suvokëjo ðytojo K. Sajos þmogaus gyvenimo palyginimà su pieðiniams atspausti... Eskizai, pradëti darbai, suma- ir kûrëjo tapatybæ. aguona: „Mûsø þodþiai, darbai iðsibarsto tarp þmo- nymai... Rodos, visa tebelaukia ið girios ar nuo Skrob- niø kaip tie maþyèiai dirvono aguonos grûdeliai, ir laus, ar nuo savo àþuolo pareinanèios dailininkës... atrodo, kad ið viso gyvenimo nieko nebeliko.“ O vis- Daiktuose, tikiu, iðlieka ásigërusi þmogaus rankø Palikusi tyliai þydinèià meilæ gi lieka, – prisimindamas jau Anapilin iðëjusiuosius, ðiluma, ðirdies tvinksniai, ilgo þiûrëjimo energija. Net Dairausi po pirkià jau kitu – ásismelkianèiu þvilgs- sako raðytojas. – Nemirtingi esame ne dël daiktø ir ir tuomet, kai jis jau iðëjæs anapus bedugnio rugiagë- niu, paglostydama kiekvienà daiktà: þalèio iðnarà, sukauptø pinigø, o tik tiek, kiek iðdalijame save ki- liø mëlynumo, anapus þalio egliø oðimo... Anapus pakabintà paveiksle, sudþiûvusiø kaèpëdëliø puokð- tiems. Dailininkë G. Didelytë iðdalijo save kûriniais – gyvøjø laiko, skaièiuojamo saulës patekëjimais ir sau- tæ, buteliukà su ðirdá stiprinanèiais laðais... Suprantu – Lietuvai ir pasauliui. Tyliai liepsnojanèia aguona þy- lëlydþio gaisais... net ir smulkiausiai iðvardyti daiktai tereiðkia buitið- di jos meilë Gyvybei, Tëvynei, Kûrybai. Ant këdës atkaltës pasvertas samanø spalvos megztukas, nunertas paèios dailininkës rankomis. Ji mëgo girios spalvas: þalsvà, gelsvà, rusvà... Mëgo ir baltà – ðviesos spalvà, metams bëgant vis daþniau ja pasipuoðdavo. Apsidairiusi po trobà nustembu – nematau nei dra- buþiø spintos, nei didelio veidrodþio. Maþytis, apva- lainas senoviðkas veidrodëlis, pakabintas prie prau- syklos, greièiau èia vietà radæs dël dailininkës pagar- bos savo vaikystës namams ir tëvø atminimui. Maþa dëmesio G. Didelytë skyrë aprangai, nors prisimini- muose minima, kad ji rengësi skoningai, elegantið- kai, originaliai, daþnai paèios pasiûtais drabuþiais.

Bûties ðviesoje Esu vaiðinama arbata. Geriame jà ið puodeliø, ku- riuos rankose laikë ir G. Didelytë. Iðmarginti paukðte- liais ir lauko gëlytëmis. Daugelio jø pavadinimus dai- lininkë þinojo atmintinai. Dalis gausios bibliote- kos (ðalia meno leidiniø) – knygos apie gamtà. Do- mëjimasis gyvybe ir jos ryðys su visata atsispindi ir G. Didelytës kûriniuose. Ið triukðmingo sostinës gyvenimo dailininkæ paviliojo iðkalbinga Dainavos giriø tyla, noras priglusti prie medþio, viksvos, paukð- èio, iðgirsti þemës ðirdá, plakanèià kiekvienoje gyvy- bëje. Todël negalima nuskinti gëlës, nukirsti balto builiø þydëjimo, sutrikdyti meletos orbitos, nuskriaus- ti þiogo, nes, anot K. Sajos, kaþkokia proga skyrusio

Galerija ,,Ardeinë“. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Laureatai 19

Trys karaliai dosnûs Aidui Marèënui VASARA Atplevësuoja vasara liesa ir ðypsosi... Lietuvos raðytojø sàjungos premija skirta po- sius dvejus metus. Sveiks ir tu, þmogau! Sulaukæs vasarà mielà; etui, Nacionalinës kultûros ir meno premijos lau- Premijà skiria Raðytojø sàjungos valdybos Tau, jazmine po langu, ir tau, varnalëða uþ reatui Aidui Marèënui uþ poezijos knygà „Tuðèia kiekvienais metais sudaroma penkiø raðytojø ko- kluono, kalbu... jo“ (2013 m.). misija. Ðiemet joje buvo: raðytojai Aldona Ru- Nuo 1992 m. gyvuojanti premija visada átei- seckaitë (komisijos pirmininkë), Danielius Mu- Vei! Kaip vël aukðtyn saulelë kopti paliovë kiama Trijø karaliø dienà uþ didelës meninës ðinskas, Kæstutis Nastopka, Marijus Ðidlauskas ir Þemës vainikus pamaþi jau pradeda vytint vertës literatûros kûriná, iðleistà per pastaruo- Alvydas Ðlepikas. Ir groþybes jø puikias su paðaru maiðo. Rugpjûtis ásibëgëja, trumpëja dienos, Aldona Ruseckaitë Pats darbymetis aviliuose... Trumpoji poema „Metai“ pagal Donelaitá ir Mar- Pupos pernokusios, o þirniai jau susiraukia, èënà, perskaityta Trijø Karaliø dienà Ir ið ankðèiø jø byrët jau pradeda vaisius. Raðytojø klube... Ar ne grieks, þmogau, kad jos ant lauko tur iðsigvildyt? ÞIEMA Todël paþvelki – Vilniaus rûmai suþaiþaravo ir Grybauti, iðgerti ir meðkerioti mëgæs – pradingo. Pasivys, parvers ir aplenks – bëk nebëgæs... Ant þiemos nasrai jau vël rûstaudami gráþta, Bet garsas jo toli galvoj atsiliepia... Pro pasipûtusius vasaros debesis. Ir ðiaurys pasiðiauðæs vël mus atlekia gandint. Gamtai suáþûlëjus/ Krebþda prakeiktos pelës, Ið atspindþiø iðëjus / Knapsi budri senelë... PAVASARIS RUDUO Taip bedûmojant man, vilkai gaujomis susibëgo Paskutiniàjà dienà þiemos saulës ir zyliø paþadintas Kai senis vëjas susuktas reumato nusiðypsos tau: Ir, kaip pratæ yr, tamsoj tralalaudami staugë. Uþputojusià ievà renkuos ið rojaus asortimento, Pjauk aviø kelias, neèëdyk avinà luinà; Snaudþianèiam palei bûdà / Ðuniui sapnuojas màstos, Kai Musës ir vabalai, uodai su kaimene blusø Kiðk þàsis, pyles, viðtas á didelá puodà, Ten kur daugiausia ðûdo,/ Viðtos auksinës kapstos... Mus jau vargint vël pulkais visur susirinko. Skersk daglus parðus, pasiskersk nutukusià kiaulæ. Ak tu ðvents dieve, kokià gi gadynæ sulaukëm! Musæ irgi poetà trëðkus irgi nugramdþius Nebesiskubink - á tave lygiuojasi plinkantis klevas. Ak kokios tamsybës jau apjekino svietà! Imtø ir iðryðkëtø paskutinysis amþius. Bëkit, skubinkitës ben kartà dar pasilinksmint. Pons ir tarns jo peklon tikt bëga, tikt bëga. Geguþës ir strazdai sumiðai lakstydami þaidë, Per trumpas ilgas gyvenimas prabëgo pro ðalá... Þodþiu, þiema ir átarumui tiek laiko, kol erdvës Kregþdës su lengvais sparnais aukðtai pasikëlë... Tuðèia jo... pristinga, Labas rytas ir tau, sveikas gyvas Ir uþ tai kasdien dëkavojame Dievui... Apleistøjø laukø vyturëli, - pavasaris ásibëgëjo...

Lietuvos raðytojø sàjunga skelbia konkursà raðytojos Vladui Braziûnui – Jurgos Ivanauskaitës kasmetinei premijai gauti Bernardo Brazdþionio Premija skiriama konkurso bûdu ne vyresniam sàjungai (K. Sirvydo g. 6, Vilnius). Pateikiami 2 premija kaip 45 metø autoriui, paraðiusiam geriausià lietu- (du) knygos egzemplioriai ir rekomendacinis rað- viø literatûros kûriná, atitinkantá formuluotæ „uþ tas (iki 2 psl. kompiuteriu). Bernardo Brazdþionio literatûros premija ðá- laisvà, atvirà ir dràsià kûrybinæ raiðkà“, iðleistà per Antrà kartà tam paèiam autoriui premija neski- met atiteks raðytojui Vladui Braziûnui uþ eilërað- dvejus kalendorinius metus. riama. èiø knygà „Fontes amoris“. Premija bus áteikta Kandidatus premijai gauti gali siûlyti leidyk- Premija gali bûti skirta ir po autoriaus mirties. poeto B. Brazdþionio gimimo dienà – 2014 m. los, menininkø organizacijos, bibliotekos ir patys vasario 2-àjà. autoriai kasmet iki sausio 20 d. Lietuvos raðytojø LRS informacija Premijos dydis – 10 tûkst. Lt. Poeto V. Bra- ziûno knyga „Fontes amoris“ ir joje pateiktas originalus poþiûris lietuvybës iðsaugojimo te- Kazimiero Barëno literatûrinë premija ma buvo teigiamai ávertintas komisijos, suda- rytos ið trijø Lietuvos raðytojø sàjungos Kauno skirta Indrei Jonuðytei skyriaus tarybos nariø ir dviejø savivaldybës atstovø. Kazimiero Barëno literatûrinës premijos komi- Ði literatûrinë premija ásteigta Panevëþio rajo- Eilëraðèiø knygoje „Fontes amoris“ ryðki ar- sija paskelbë, kad 2013-øjø premijos laureate tapo ne gimusio raðytojo, redaktoriaus, leidëjo K. Barë- chajiðka lietuvybës tema, meilë Tëvynei, kalbai, Indrë Jonuðytë uþ romanà „Praðau, nesudauþyk ma- no (1907-2006) ir jo þmonos Marijos sumanymu moteriai, akcentuojamas lietuvybës ir kalbos no ðirdies“ („Magilë“ 2013). paskatini jaunà gabø prozininkà. puoselëjimas. Premijos teikimo ðventë vyks 2014-øjø sausio Skiriama uþ geriausiai vertinamà per pastaruo- „Nugalëjo tikrai premijos verta knyga. Þino- 16 d. 17 val. G. Petkevièaitës-Bitës vieðosios bib- sius dvejus metus iðleistà jauno autoriaus (iki 35 ma, ðiek tiek gaila, kad Kauno menininkai tei- liotekos konferencijø salëje (Respublikos g. 14, metø amþiaus imtinai) prozos knygà. Laureatà nu- kiant paraiðkas dalyvavo gana vangiai“, – sakë Panevëþys). stato Panevëþio apskrities G. Petkevièaitës-Bitës Kauno miesto tarybos narys Auðrys Kriðèiûnas. I. Jonuðytë buvo atrinkta ið ðeðiø pretendavusiø vieðosios bibliotekos sudaryta komisija. 2013-øjø Premija buvo skiriama B. Brazdþionio lietu- autoriø. „Praðau, nesudauþyk mano ðirdies“ – penk- premijos komisijos nariai – Vytauto Didþiojo uni- vybës, gimtosios kalbos, pilietiðkumo tradicijas toji jaunos raðytojos knyga, sudaryta ið keturiø no- versiteto doktorantas literatûrologas Ramûnas Èi- tæsianèiam Lietuvos autoriui uþ naujà pastarøjø veliø, jas á romanà sieja mistinës, persikûnijanèios èelis, prozininkë Birutë Jonuðkaitë, G. Petkevièai- dvejø metø aukðto profesinio lygio groþinës li- katës personaþas. Pasakojama apie jaunosios Lie- tës-Bitës vieðosios bibliotekos direktorë Rima Ma- teratûros ar literatûrologijos knygà. tuvos iðeiviø kartos gyvenimo prasmës paieðkas, selytë, literatë Elvyra Paþemeckaitë, literatûrolo- Praeitais metais premija Kauno miesto savi- meilæ, ðirdgëlà. gas doc. dr. Regimantas Tamoðaitis. valdybës tarybos sprendimu skirta raðytojai Al- Ketvirtosios kartos panevëþietë Indrë Jonuðytë Premija jau apdovanoti ðeði jaunieji autoriai. donai Ruseckaitei uþ romanà „Ðeðëlis JMM“ ðiuo metu gyvena tarp dviejø Europos kaimø – Bel- Pirmoji 2008 m. laureatë – prozininkë Laura Sin- (Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiu- gijos provincijoje ir Graikijos Leukadës saloje. Pir- tija-Èerniauskaitë uþ romanà „Benedikto slenks- dai). 2011 m. ji atiteko raðytojui Petrui Palilio- màjá romanà „Roþiø sala“ paraðë ir iðleido gindama èiai“, 2009-øjø – prozininkas Andrius Jakuèiû- niui uþ knygà „Tautos ðauklio aidai“. diplominá darbà VU Tarptautinio verslo mokyklo- nas uþ romanà „Tëvynë“, 2010-øjø – Ieva Tolei- je. Netrukus pasirodë dar trys kelioniø, meilës ir gy- kytë uþ apsakymø knygà „Garstyèiø namas“, „Nemuno“ informacijos venimo bûdo romanai: „Angelø þaidimai“, „Jûros 2011-øjø – Aleksandra Fomina uþ romanà „Mes akmenukø karoliai“, „Baltas ðeðëlis“. Ðiuo metu au- vakar buvom saloje“, 2012-øjø – Jurga Tumaso- torë kuria fantastiná romanà anglø ir lietuviø kalbo- nytë uþ trumposios prozos knygà „Dirbtinë mu- mis, lietuviðkus-prancûziðkus komiksus vaikams. selë“. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 20 Vyksmas

Kaunieèiams áteikti tradiciniai Gerumo kristalai

Kiekvienø metø pradþioje miesto rotuðëje pa- „Gerais darbais pasiþymëjusiø kaunieèiø yra la- Dievas ádëjæs á mûsø ðirdis. Neslëpkime Jo dova- gerbiami kaunieèiai, pasiþymëjæ neatlygintinais bai daug. Gerumo kristalø apdovanojimams buvo nø, gerumo, atskleiskime tai ðeimose, bendruome- kilniais darbais. Ðá pirmadiená Kauno meras An- pristatyta per 70 kandidatûrø. Taigi kaunieèiai dirba nëse“, – apdovanotøjø vardu kalbëjo Vaida Span- drius Kupèinskas Gerumo kristalus áteikë 28 nusi- ne dël apdovanojimø, o dël to, kad ið jø sklinda gelevièiûtë-Kneiþienë. pelniusiems asmenims. gerumas. 2014-ieji – Ðeimos metai. Noriu, kad visi Gerumo ðventëje áteikti ir burmistro Jono Vilei- Tai þmonës, kurie teikë labdarà, daug dëmesio Kaune gyventume kaip viena ðeima, kad vienas ðio medaliai. Jie skirti Lietuvos politiniø kaliniø ir skyrë vaikams, ligoniams, ðeimos vertybëms, ben- kitam padëtume, kad gerumas atsispindëtø visame tremtiniø sàjungos narei Onai Aldonai Tamoðai- druomeniðkumui, tautos tradicijoms, donorystei, mieste“, – sakë meras A. Kupèinskas. tienei, o uþ Kauno miesto ávaizdþio stiprinimà ir puoselëjo etninæ kultûrà, populiarino lietuviø liau- „Gerumu Dievas mus visus apdovanojo. Vieni pilietiniø iniciatyvø ágyvendinimà – Liutaurui dies dainas, rûpinosi paklydusiø asmenø integra- já uþkasa á þemæ, kad nesimatytø, o kiti augina, kad Trumpuliui. cija á visuomenæ, gamtos apsauga, gyvûnija ir kt. duotø vaisiø. Norëèiau palinkëti, kad já neðtume á Uþ gerus darbus kaunieèiai apdovanojami nuo Apdovanojimø áteikimo ceremonijoje dalyvavo visuomenæ“, – kalbëjo arkivyskupas S. Tamkevi- 2001 m. Iki 2008-øjø Kauno geradariams buvo átei- arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius, èius. kiamos Gerumo plytos, o nuo 2008-øjø – Gerumo Kauno miesto tarybos, Kauno miesto savivaldy- „Nebûtinai turime daryti þygdarbius, uþtenka ir kristalai. bës administracijos atstovai. maþø, gerø, su meile atliktø darbø. Parodykime, kà Danutë MARCINKEVIÈIENË

Mielieji skaitytojai,

norime priminti ir paraginti uþsiprenumeruoti savaitraðtá „Nemunas“. Prenumerata – pats patogiausias ir ekonomiðkiausias bûdas mums pasiekti Jûsø namus. Kiekvienà ketvirtadienio rytà savo mëgstamà laikraðtá rasite paðto dëþutëje, tad nereikës jo ieðkoti kioskuose. Prisiminkime ir graþià tradicijà – dovanoti prenumeratà draugams ar artimiesiems, sunkiau besiverèianèiai kultûrinei ástaigai ar gimnazijai.

Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, Prenumeratos kaina mënesiui–9Lt, internetu – www.post.lt, www.prenumerata.lt metams – 99 Lt. Rugpjûèio mënesá ir redakcijoje (tel. (8 37) 322244). atostogaujame. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Kinas 21

Namø kino kolekcija nës kateriais neramiame vandenyne. Dabar ji miega, visus ðeimos rûpesèius palikusi vyrui, kuris, regis, tik dabar ima suprasti, kad iki ðiol tëvo ir sutuoktinio pareigas vykdë blogai. Gydytojø verdiktas nepalieka jokiø vilèiø, kad Elizabeta pasveiks: jos bûklë prastëja ir, anot medi- Gediminas JANKAUSKAS kø, anksèiau ar vëliau teks iðjungti gyvybæ palaikan- èius aparatus. Vadinasi, iki ðios lemtingos dienos rei- kia psichologiðkai susitaikyti su nepermaldaujama lemtimi ir sudaryti sàlygas atsisveikinti su Elizabeta visiems, kuriems ji buvo brangi. Panaðios situacijos nepalinkëtum në didþiausiam prieðui, nes vienu metu ant vyro galvos uþgriuvo vi- sos ámanomos bëdos. Dabar jam reikia uþmegzti nor- „Paveldëtojai“ malius santykius su abiem dukrom, kurios augo ðei- „Paveldëtojai“ („The Descendants“) moje ðalia savo problemose paskendusios motinos ir Drama. JAV, 2011 m. Reþ. Alexandras Payne’as. deramo dëmesio joms neskirianèio tëvo. Vaidina: George’as Clooney, Judy Greer, Rober- Mato laukia sunkus iðbandymas. Vyras jauèia, kad tas Forsteris, Beau Bridgesas, Michaelas Ontkea- nas, Shailene Woodley. DVD: „Videoplanet“. jau praleido begalæ progø dukrø akyse natûraliai pel- nyti autoritetà. Pavëluoti bandymai susigràþinti pra- Atëjo laikas, kai George’as Clooney labai natûra- Ðviesiais akordais prasidedanèio pasakojimo rastas pozicijas retai duoda gerà rezultatà. Bet Matas liai ið svajoniø jaunikiø amplua perëjo á solidesnæ veiksmas plëtojasi þemiðku rojumi daþnai vadina- stoiðkai priima likimo smûgius, ir tai jau labai svar- tëvø kategorijà. Nors pats aktorius tokios gyvenimið- muose Havajuose. Tik optimistiðkà pradinæ dainà bu. Per trumpà laikà jis pasistengia tapti geru tëvu, kos patirties dar neturi, ekrane naujà statusà perteikia apie vasaros saulæ ir mëlynà jûrà tuoj pat „nugesi- nors skubëdamas ir pridaro kvailysèiø. tikrai gerai. na“ pagrindinio herojaus Mato Kingo aksominiu Ekscentriðkiausia filmo vieta – netikëtas siuþeto „Oskaru“ uþ geriausià adaptuotà scenarijø apdova- baritonu sakomi þodþiai: „Negi kas nors mano, kad posûkis, kai Matas suþino, kad net dvejus pastaruo- notas filmas „Paveldëtojai“ turi visus privalumus, ku- mes, gyvenantieji Havajuose, turime didesná imu- sius metus þmona jam buvo neiðtikima. Artimiausiems riuos mëgsta sentimentø iðtroðkæ þiûrovai. Puiki akto- nitetà gyvenimui ar kad èia vëþys yra ne toks mirti- vyro draugams ir net dukrai Aleksandrai tai nebuvo riø vaidyba, prasminga ir jaudinanti istorija, amþinai nas kaip kitur?“ paslaptis. Galima tik ásivaizduoti, kokià sumaiðtá ðei- aktualûs tëvø ir vaikø konfliktai, tolerancijos ir pasi- Matas prisipaþásta jau senokai gyvenantis visai mos tragedijos akivaizdoje vyro ðirdyje pasëja uþ- aukojimo pamokos mirties akivaizdoje, materializmo ne þemiðkajame rojuje, o „ðvirkðtø, klizmø ir gumi- gauta savimeilë. Bet tai, kaip pasielgia Matas, suþi- filosofijà nusverianèios moralinës vertybës ir, þinoma, niø vamzdeliø pasaulyje“, nes slaugo á komà paniru- nojæs þmonos meiluþio vardà, liudija, kad þmoniðku- ne tik amerikieèiams svarbi ðeimos kulto dominantë. sià þmonà. Elizabetai prastai baigësi svaigios lenkty- mo egzaminà dviejø mergaièiø tëvas iðlaikë puikiai. Savaitgalis prie televizoriaus

Prisiekim, kad sakysim „Taip!“ visur ir visada! Senø filmø perdirbiniais dabar sunku kà nors nuste- gyveno daug metø ir iðsaugojo ðvelnius jausmus vie- 1928-øjø Los Andþelas. Saulëtà kovo popietæ telefo- binti. Bet kai pasirodë pirmi praneðimai, kad vokieèiø nas kitam iki senatvës. Dabar jiedu perþengë devinto- nininke dirbanti vieniða motina Kristina Kolins devy- reþisierius Werneris Herzogas filmuoja naujà ameri- jo deðimtmeèio slenkstá. Ana patyrë insultà. Liga vis neriø metø sûnø Volterá iðleidþia á kinà. Moteris dar kieèio Abelio Ferraros filmo „Blogas policininkas“ labiau skverbiasi á jos kûnà. Þorþas meta visus uþsië- neþino, kad savo kûdiká mato paskutiná kartà. Po pus- versijà (ketvirtadienis, 21.30 val., BTV), vieni labai mimus ir slaugo þmonà. Anot kolegës Þivilës Pipiny- meèio paieðkø policija gràþina motinai praþuvëlá, su- stebëjosi, kiti garsiai piktinosi, o A. Ferrara net palin- tës, M. Haneke „kuria niûraus, bet tobulo groþio spek- rastà kaþkur Ilinojaus valstijoje. Iðkilmingoje atmo- këjo áþûliam kolegai sudegti pragare. Taèiau filmui taklá, áspûdingà mirties ir pasiaukojimo reginá, kurio sferoje, blyksint fotoreporteriø aparatams, valdþios pa- pasiekus ekranus tapo aiðku, kad jø abiejø panaðûs tik visà filmà neapleidþia paslaptis. Net ir po simboliðko reigûnai pristato Kristinai berniukà, kuris save vadina pavadinimai. sapno, kuriame Þorþas vaikðto vandeniu paplûdusia Volteriu Kolinsu. Visi, iðskyrus motinà, dþiûgauja. O Ið tikrøjø surasti deðimt panaðumø bûtø nelengva. laiptine su uþkaltomis lifto durimis, supranti, kad ne- ji atkakliai kartoja, kad tai ne jos vaikas. Uþtai esminiø skirtumø – nors veþimu veþk! A. Ferra- trukus atsitiks kaþkas baisaus.“ 2005 m. paraðyta Danny Wallace’o knyga „Jis sa- ros filme veiksmo vieta buvo kriminalinæ kloakà pri- Aktoriui Liamui Neesonui teko vaidinti skirtingus ko „Taip!“ (jà lietuviø kalba iðleido leidykla „Obuo- menantis Niujorkas, o èia ávykiai neskubiai rutuliojasi personaþus. Bene ekscentriðkiausià jø pamatysime lys“) siûlo tikrai originalø (raðytojas teigia, kad ir veiks- uragano „Katrina“ nusiaubtame Naujajame Orleane. biografiniame filme „Kinsis“ (penktadienis, 21.30 val., mingà) bûdà kovoti su átampa. Pasak autoriaus, gyve- Nicolaso Cage’o herojui tenka tirti ðeimos ið Sene- Lietuvos ryto TV). 1948 m. Amerikoje driokstelëjo nimas nenupasakojamai pasikeis, jei kartà sau pasaky- galo nuþudymo bylà. Panaðu, kad neturtingi emigran- sensacija, kurià amþininkai prilygino atominës bom- si: „Prisiekiu, kad nuo ðios dienos sakysiu „Taip!“ vi- tai tapo vietinës narkomafijos aukomis. Terensas Mak- bos sprogimui. Tada paskelbti mokslinio tyrimo re- sur ir visada! Taip, kaip anksèiau sakydavau „Ne!“ donahas kruopðèiai nagrinëja ðá þiaurø nusikaltimà, zultatai „Seksualinis vyro patino elgesys“. Ðio darbo Pagal ðià knygà sukurtoje komedijoje „Jis sako bet ne maþiau aistringai ieðko... dar vienos kvaiðalø autorius Alfredas Kinsis akimirksniu tapo labiausiai „Taip!“ (sekmadienis, 21.20 val., LNK) Jimas Carrey dozës, kuri padeda numalðinti stiprø nugaros skaus- aptarinëjama persona. Kas jis – rimtas mokslininkas ar vaidina kreditus teikianèios firmos klerkà Karlà Alenà, mà. Neátikëtina intuicija apdovanotas detektyvas iðsi- paprasèiausias seksualinis iðkrypëlis? O kol visuome- kuriam daþnai tenka klientams sakyti „Ne!“ Taip daþ- traukia ginklà daþniau nei policijos þenklelá, todël ðis nëje kunkuliuoja aistros, „Daktaras Seksas“ ruoðia tau- nai, kad pats seniai virto vaikðèiojanèiu neiginiu. Neat- profesinis áprotis ne kartà iðgelbsti jo gyvybæ. tieèiams dar vienà bombelæ... sigavæs po iðsiskyrimo su mylima moterimi, Karlas tem- Turbût esminis abiejø filmø skirtumas yra tas, kad Filmo „Septynios sielos“ (penktadienis, 22.50 val., pia surûgusio vieniðiaus egzistavimo naðtà. italø kilmës amerikietis A. Ferrara pasineria á krikðèio- TV1) uþuomazga – skambutis á psichologinës pagal- Keista, kad toks gyvenimo bûdas vyruko dar nepa- niðko pragaro gelmes, o jo kolegà W. Herzogà labiau bos tarnybà: „Ávyko bandymas nusiþudyti. – Kas au- vertë visiðku neurotiku. Taip, ko gero, neiðvengiamai domina gamtos stichijø þemëje sukeltas pragaras. Á mis- ka? – Að.“ bûtø atsitikæ, jei kartà Karlas nebûtø apsilankæs nevy- tikà ir ekspresionizmà linkæs iðmintingas vokietis dau- To pakanka, kad nuo pirmø kadrø bûtum suintri- këliais save laikanèiø þmoniø seminare. gelyje ankstesniø filmø gilinosi á paribio situacijas ir guotas ir toliau su nenuslûgstanèiu dëmesiu sektum Rekomenduodamas pasiþiûrëti ðá filmà, noriu pa- jose iðryðkëjanèius þmogaus psichofizinius iðteklius, efektingai pradëtà istorijà. Atsipalaiduoti nebus kada, praðyti vienos paslaugos, kurià knygos pratarmëje pa- kuriø galià labai stiprina aklas tikëjimas savo tiesa. nes autoriai sàmoningai griauna nuoseklaus pasakoji- raðë D. Wallace’as: „Skaitydami ðià knygà – kiek ilgai Nors naujausias austrø reþisieriaus Michaelio mo metodikà, vientisà istorijà iðskaidæ á begalæ ske- tai truktø ir kad ir kada nutartumëte jà mesti – pasiþy- Haneke’s filmas vadinasi „Meilë“ (ketvirtadienis, veldrø, ið kuriø dëlioja savità mozaikà. mëkite visus atvejus, kada kam nors galëjote iðtarti 0.00 val., LRT Kultûra), nesitikëkite dar vienos roman- Clinto Eastwoodo reþisuotoje retro dramoje „Lau- „Taip!“ Pagalvokite, kur tas „Taip!“ galëjo jus nuves- tinës istorijos. Filmo herojai Ana ir Þorþas drauge pra- mës vaikas“ (ðeðtadienis, 21.00 val., TV1) atgyja ti. Vienà dienà tai jums pravers.“ www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 22 Kampas

9 d., ketvirtadiená, 14 d., antradiená, 18 val. 10 d., penktadiená, 19 val. Aleksej Slapovskij 11 ir 12 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. Didþiojoje scenoje – Johno Patricko „Mûsø bran- „Nuo raudonos þiurkës iki þalios þvaigþdës“. Ko- Vytauto Didþiojo Karo muziejaus sodelyje skam- gioji Pamela“. Dviejø daliø komedija. Reþisierius medija. Reþisierius Darius Rabaðauskas. Spektak- bës varpø muzikos koncertas „Patriotinë lietuvið- Algirdas Latënas. Spektaklio trukmë – 3 val. Bilie- lio trukmë – 1.40 val. Bilietø kainos – 25, 30 Lt. ka muzika“. Kariljonu skambins Giedrius Kupre- tø kainos – 20, 30, 40, 60 Lt. 12 d., sekmadiená, 12 val. Premjera! Agnës Dily- vièius. 11 d., ðeðtadiená, 15 val. Didþiojoje scenoje – Auð- tës „Aguonos ðokis“. Spektaklis vaikams. Reþisie- Mûzø svetainëje nuo sausio 13 iki 31 d. veiks ros Marijos Sluckaitës „Balta drobulë“. Drama pagal rius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë – 1 val. Kauno tautinës kultûros centro tapybos ir kompo- Antanà Ðkëmà. Reþisierius Jonas Juraðas. Spektaklio Bilieto kaina – 15 Lt. zicijos pagrindø studijos „Spingsulë“ mokiniø kû- trukmë – 3 val. Bilietø kainos – 20, 30, 40, 60 Lt. Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III–V 15– rybos paroda „Spingsulei blosuojant“ (vadovas 11 d., ðeðtadiená, 19 val. Maþojoje scenoje – Gy- 19 val., VI 15–18 val., VII – valandà prieð spektak- Gvidas Latakas). Áëjimas nemokamas. Kvieèiame èio Ivanausko teatro „Programa. Apie prabangà ir be- lá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platina apsilankyti pirmadiená-ketvirtadiená 10–18 val.; jëgiðkumà“. Atviras, asmeniðkas ir provokuojantis ak- Bilietai.lt. penktadiená 10–16.30 val. toriaus Gyèio Ivanausko iðgyvenimø pasakojimas. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 44 Lt. 12 d., sekmadiená, 15 val. Ilgojoje salëje – Ine- sos Paliulytës „Liûdnas dievas“. Skaudi istorija vi- sai ðeimai. Reþisierë Inesa Paliulytë. Spektaklio trukmë – 1.30 val. Bilieto kaina – 25 Lt. 12 d., sekmadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje – Keturakio „Amerika pirtyje“. Trijø daliø komedi- 14 d., antradiená, 17 val. Maironio lietuviø ja. Reþisierius Valdas Lencevièius. Spektaklio truk- Kauno valstybinis muzikinis teatras literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) – pirmasis më – 2.20 val. Bilietø kainos – 20, 25, 30 Lt. renginys ið ciklo, skirto Kristijono Donelaièio 9 d., ketvirtadiená, 18 val. Cole Porter „Buèiuok 300 metø jubiliejui: parodos „Kristijonui Do- 14 d., antradiená, 18.30 val. Ilgojoje salëje – mane, Keit“. Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius Aidas Biljanos Srlbjanoviè „Skëriai“. Dviejø daliø tragi- nelaièiui – 300“ atidarymas. Pristatys Seniau- Giniotis, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkë Vilma sios literatûros skyriaus vedëja Audronë Gedu- komedija. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. Spek- Dabkienë, choreografë Vesta Grabðtaitë. Spektaklio taklio trukmë – 3 val. Bilieto kaina – 40 Lt. tienë (apipavidalino dailininkë Inga Zamuls- trukmë – 3 val. Bilietø kainos – 15, 20, 35, 40, 100 Lt. kienë). Literatûrinæ kompozicijà atliks aktoriai 15 d., treèiadiená, 18 val. Rûtos salëje – Timot- 10 d., penktadiená, 18 val. Karlo Miliokerio hee de Fombelle „Ðvyturys“. Monospektaklis. Reþi- Daiva Ðkelevaitë, Aleksandras Rubinovas, kan- „Studentas elgeta“. Trijø veiksmø operetë. Reþi- klëmis gros ir dainuos Andrius Morkûnas. Ren- sierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë – 1.15 val. sierius Andrey Bestchastny, dirigentas Virgilijus Vi- Bilieto kaina – 25 Lt. giná ves muziejaus direktorë, raðytoja Aldona sockis, dailininkë Kotryna Daujotaitë, choreografas Ruseckaitë. 15 d., treèiadiená, 19 val. Maþojoje scenoje – Dainius Bervingis. Spektaklio trukmë – 3 val. Bi- Juozo Tumo-Vaiþganto „Þemës ar moters“. Kome- lietø kainos – 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Iki sausio 31 d. galerijoje „Aukso pjûvis“ (Ver- dija. Reþisierius Tomas Erbrëderis. Spektaklio truk- 11 d., ðeðtadiená, 18 val. „Dulkiø spindesys“. më – 1 val. Bilieto kaina – 30 Lt. slo lyderiø centras (BLC), K. Donelaièio g. 62, Dviejø daliø ðokio spektaklis. Choreografai ir libre- Kaunas) veikia Nyderlanduose gyvenanèios me- Teatro kasa (Laisves al. 71) dirba kasdien 10.30– to autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, 19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa. nininkës Gaivos Paprastosios tapybos paroda „Ki- muzika – Linas Adomaitis, dailininkë Marija Ruba- toks pasaulis“, þinomos odininkës Rasos (Auðre- vièiûtë. Bilietø kainos – 15, 30, 45, 50, 100 Lt. lës) Maèiulienës papuoðalø paroda „Pasiðnekëji- 12 d., sekmadiená, 18 val. Gaetano Donizetti mai“ ir vilnieèio dailininko Klaudijaus Petrulio „Liuèija di Lamermur“. Trijø veiksmø opera. Muzi- tapybos paroda. kos vadovas ir dirigentas Julius Geniuðas, pastaty- mo meno vadovë Dalia Ibelhauptaitë, reþisierius Ge- Iki sausio 12 d. nacionalinio M. K. Èiurlio- Kauno kamerinis teatras diminas Ðeduikis, scenografas ir ðviesø dailininkas Marius-Alexandru Dumitrescu, kostiumø ir grimo nio dailës muziejaus A. Þmuidzinavièiaus kûri- 9 d., ketvirtadiená, 18 val. „Kam man vyras – dailininkas Juozas Statkevièius, chormeisteriai Ra- niø ir rinkiniø muziejuje (V. Putvinskio g. 64, namuose ir taip ankðta“. Dviejø daliø komedija. mûnas Tilvikas, Rasa Vaitkevièiûtë. Spektaklio truk- Kaunas) veikia dviejø Kauno dailininkø – sce- Reþisierius Aleksandras Rubinovas. Spektaklio më – 3 val. Bilietø kainos – 15, 30, 45, 50, 100 Lt. nografo, grafiko ir tapytojo Ramazano Krinicko trukmë – 2 val. Bilieto kaina – 50 Lt. 15 d., treèiadiená, 18 val. Sai Kolmano „Mielo- (1904-1983) ir skulptorës Natalijos Luðèinaitës- 10 d., penktadiená, 18 val. Floriano Zelerio „Tie- ji Èariti“. Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius Kæs- Krinickienës (1903-1998) – paroda „Ðimtmeèiui sa“. Dviejø daliø psichologinë komedija. Reþisie- tutis Jakðtas, dirigentas Julius Geniuðas, dailinin- prabëgus...“. rius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë – kë Marija Rubavièiûtë, choreografas Aurelijus Lið- 2.30 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. kauskas. Spektaklio trukmë – 3.30 val. Bilietø kai- 10 d., penktadiená, 17 val. Kauno m. savival- 11 d., ðeðtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës nos – 15, 20, 35, 40, 100 Lt. dybës Vinco Kudirkos vieðoji bibliotekoje (Lais- „Be galo ðvelni þmogþudystë“. Dviejø daliø juo- Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II–VII 11–14, vës al. 57) – vakaras „Sausio 13-oji – skausmo, doji komedija pagal Rëjaus Bredberio kûrybà. Re- 14.45–18 val., tel. 20 09 33. pergalës ir amþinos atminties þenklai“, skirtas þisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk- Laisvës gynëjø dienai. Parodos „Atmintis bylo- më – 2.10 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. ja: Laisvës gynëjø dienai skirti plakatai, þenklai, Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I–V 14–18 val., ordinai, medaliai“ (ið prof. Stanislovo Sajausko VI–VII 11–18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat rinkiniø) atidarymas, knygø pristatymai: Auk- platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. sës Ramanauskaitë-Skokauskinës „Lietuvos Ne- 11 d., ðeðtadiená, 17 val. G. F. Händel opera-pasti- priklausomybës gynimo Sausio 13-tosios broli- ðas „Alèina“. VDU kamerinis orkestras (meno vado- jos veiklos atspindþiai“ ir Vinco Ruzo „Lietuva. vas ir dirigentas Robertas Bliðkevièius). Vaidmenis 1991 metø sausis-rugsëjis: ordinai, medaliai ir atliks VDU Muzikos akademijos docentës Ritos No- þenkleliai“, Lietuvos dailininkø sàjungos Kau- vikaitës klasës studentai ir absolventai: Alèina – Laura no skyriaus tekstilës grupës „Esame“ narës Onos Povilaitytë, Morgana – Ingrida Kuraitë, Bradamantë Staskevièienës tekstilës darbø parodos „Dedika- – Austëja Staniunaitytë, Oberto – Jurgita Þilinskaitë, cija“ atidarymas. Dalyvaus parodø ir knygø au- Kauno valstybinis lëliø teatras Rudþiero – Rita Novikaitë, Julija Stankevièiûtë, Me- toriai, raðytojas Stanislovas Abromavièius, Vi- lisso – Rytis Janulionis, Orontë – Mykolas Stanevi- talija Krivickienë (Tito Masiulio mama), Sausio 14 d., antradiená, 18 val. „Laimingi þmonës“ èius (prof. T. Ladiga). Dalyvaus Dovilë Savickaitë 13-tosios brolijos nariai. spektaklis suaugusiesiems „Atëjau, pamaèiau, ne- (klavesinas). Vizualizacija – VDU Menø fakulteto galëjau, arba – Visiðkas rudnosiukas“. Reþisierius studentai Akvilë Matulaitytë, Eva Misiûnaitë, Auðri- 9 d., ketvirtadiená, 19 val. VDU teatre (S. Dau- Vytautas V. Landsbergis. Vaidina Ainis Storpirð- në Mongirdaitë, Giedrius Meðkauskas. Dirigentas Ro- kanto g. 27) – Yasmina Reza „Atsitiktinis þmo- tis. Bilieto kaina – 40 Lt. Bilietus platina Tiketa ir bertas Bliðkevièius. Bilietø kainos – 10, 15 Lt. gus“. Reþisierius Jonas Vaitkus. Vaidina Arvydas teatro kasa prieð spektaklá. Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II– Dapðys ir Goda Piktytë. Bilieto kaina – 30 Lt, stu- Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV–V 11–17 VI 14–18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat plati- dentams, moksleiviams ir senjorams – 15 Lt. Bilie- val., VI–VII 10–14 val., tel. 22 16 91. na Tiketa. tus platina Tiketa. www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Kampas 23

9 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC (A. Jakðto g. Dvideðimtasis „Pirmosios knygos“ 18) – tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Prie molberto“: kompozicija „Trys karaliai“. Ves konkursas dailininkas Gvidas Latakas. Informacija tel. (8 679) Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla jau dvide- ISSN 0134-3149 36 715. ðimtàjá kartà skelbia „Pirmosios knygos“ konkur- 10 d., penktadiená, 14.30 val. KTKC – tradici- sà, kurio metu iðrinktiems nugalëtojams suteikia- Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. nës advento akcijos „Laimina miestà angelai ma galimybë iðleisti pirmàsias savo knygas (tradi- 2013“ parodos „Þibintai“ apibendrinimas ir apdo- ciðkai iðrenkama po vienà geriausià prozos ir po- Iðeina ketvirtadieniais vanojimai. Ves metodininkë Irma Odeta Melzba- ezijos knygà). kienë. Áëjimas nemokamas. Gedimino g. 45, 44239 Kaunas 1994 m. pirmà kartà Lietuvos raðytojø sàjungos Telefonas ir faksas – (8-37) 322244 11 d., ðeðtadiená, 16 val. KTKC – paskaita „Ko- leidyklos skelbtas konkursas á ðiuolaikinës lietu- vø uþ laisvæ kelias: nuo iðorinës link vidinës lais- El. paðtas: [email protected] viø literatûros pasaulá per dvideðimt metø palydë- Internetinis adresas: http://www.nemunas.net vës“. Lektorius Aleksandras Þarskus. Susitikimas jo ne vienà dabar gerai þinomà raðytojà (Laura Sin- su kraðtotyrininke Jûrate Druèkiene „Bûrø dainiui tija Èerniauskaitë, Marius Ivaðkevièius, Rimvydas K. Donelaièiui – 300 metø“. Stankevièius, Renata Ðerelytë ir kiti), o ir anksèiau 13 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veik- tuometinëje vienintelëje Lietuvoje groþinës lite- los studijoje (Kalnieèiø g. 180) – mokymai jauni- ratûros leidykloje „Vagoje“ buvo leidþiama to pa- Indeksas 0079 mui ir suaugusiesiems „Kûrybos dþiaugsmai“: por- ties sumanymo debiutuojanèiø autoriø knygø se- Steigëjas ir leidëjas — Lietuvos raðytojø sàjunga tretas (tapyba). Ves dailininkë Dalia Þiurkelienë. rija, savo sàraðuose turinti Jono Strielkûno, Aido Steigimo liudijimas Nr. 405 14 d., antradiená, 18 val. KTKC – mokymai Spausdino TAURAPOLIS Marèëno, Kæstuèio Navako, Vidmantës Jasukaity- Tiraþas 1000 jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyèio- tës, Antano A. Jonyno, Graþinos Cieðkaitës, Taut- je“: kiauraraðèio ðaliko vëlimas. Ves Daiva Vai- vydos Marcinkevièiûtës, Vlado Braziûno, Nijolës Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. nauskienë. Registracija tel. (8 679) 36 715. Miliauskaitës ir kitø þymiø raðytojø pirmàsias kny- 15 d., treèiadiená, 18 val. KTKC – vakaronë gas. Þinant, kaip sunku tik pradedantiems, dar ne- jaunimui „Ðokim!“. Ves Daugailë Glinskienë. Áëji- þinomiems kûrëjams pradëti literatûriná kelià, to- Vyriausiasis redaktorius mas nemokamas. kios knygø serijos leidþiamos ir dabar, kaip jaunø- Viktoras Rudþianskas – Kauno tautinës kultûros centras kvieèia daly- jø kûrëjø paskatinimas ir pastûmëjimas þengti to- tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 vauti bendrojo lavinimo mokyklø, neformaliojo liau ir galbût po keliø ar keliolikos metø tapti atei- ugdymo ástaigø 1-4 ir 5-8 klasiø mokinius (iki Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja – ties literatûros þvaigþdëmis. Graþina Viktorija Petroðienë 15 metø) respublikinëse varþytuvëse „Tautosa- Lietuvos raðytojø sàjungos leidyklos konkursas kos malûnas 2014“, skirtose Kristijono Donelai- tradiciðkai kvieèia dalyvauti jaunuosius literatus, tel.: (8-37) 322266 èio 300-osioms gimimo metinëms paminëti. Var- ne vyresnius kaip 35 metø. Áprasta konkursui teikia- Referentë – Aurina Venislovaitë – þytuviø tema – „Lietuvos paukðteliai tautosa- mo kûrinio apimtis – 2-5 autoriniai lankai (autori- tel. (8-37) 322244 koje“. Paraiðkas dël dalyvavimo varþytuvëse at- nis poezijos lankas – 700 eiluèiø, prozos lankas – Naujienø redaktoriai: siøsti iki sausio 25 d. el. paðtu kristina.mikuls- 40 000 þenklø). Kompiuteriu surinkto ir atspaus- Audronë Meðkauskaitë – [email protected]. Informacija tel. (8 679) 36 dinto teksto 3 egzemplioriai priimami leidyklos rað- 715. Nuostatai ir dalyvio anketa patalpinti sve- tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983 tinëje vasario 27-28 d. (tel. 85 262 89 45) arba paðtu Andrius Jakuèiûnas – tainëje www.ktkc.lt. iki vasario 28 d. (adresu K. Sirvydo g. 6, LT-01101 Vilnius). Kûrinio puslapiai turi bûti numeruoti, su- tel. (8-611) 98945, 10 d., penktadiená, 14 val. Kauno rajono savi- segti. Kartu su kûriniais praðoma autoriø pateikti el. paðtas: [email protected] valdybës vieðojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, trumpas þinias apie save, ar publikavo savo kûrybos Apþvalgos, korektûra – Neringa Butnoriûtë – Garliava) vyks Adolfo Teresiaus meno albumo ir ir kur (taip pat 3 egz.), nurodyti savo kontaktus. tel. (8-627) 54244 parodos „Skulptûra“ pristatymas. Renginyje daly- Kûrinius vertins Lietuvos raðytojø sàjungos val- Maketuotojas – Juozas Puþauskas – vaus aktoriai A. Teresiûtë-Aukðtikalnë, G. Mali- dybos sudaryta komisija. Dvi geriausias pirmàsias tel. (8-656) 38529 nauskaitë, M. Vaidotas. knygas iðleis Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla. Buhalterë – Irena Kavaliauskienë – Konkurso laimëtojai bus paskelbti tuose leidiniuo- tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 Visi Kauno dailininkai kvieèiami dalyvauti tra- se, kuriuose pasirodë ðis skelbimas. Kitø konkurso dicinëje parodoje „Geriausias metø kûrinys“. Kû- dalyviø kûrybos leidykla nekomentuoja. Talkininkai: riniø Kauno paveikslø galerijoje laukiama iki sau- Nors kasmet iðleidþiamos dvi knygos, 2013 metø Jurga Tumasonytë (publicistika) sio 10 d. darbo dienomis. Laureatø paskelbimas ir konkursas buvo iðskirtinis – nugalëtojomis buvo Aldona Þemaitytë (publicistika) apdovanojimas vyks vasario 16-àjà. Papildoma in- pripaþintos trys merginos, ir buvo iðleisti du eilë- Romualdas Rakauskas (fotografija) formacija tel. (8 37) 22 17 89. raðèiø rinkiniai bei viena prozos knyga. Taip nuti- Eugenija Þakienë (muzika) ko sulaukus itin daug stipriø poezijos rankraðèiø ir Gediminas Jankauskas (kinas) atsiradus dar vienos knygos iðleidimo rëmëjui – Gediminas Jankus (teatras) AB „SEB bankui“. Pernai konkurso bûdu eilërað- Zenonas Baltruðis (fotografija) èiø rinkinius iðleido Dovilë Kuzminskaitë („Na- Lina Navickaitë (kalba) mas su paukðèio þenklu“) ir Ramunë Brundzaitë („Drugy, mano drauge“, knyga jau pelnë Jaunojo jotvingio premijà), prozos nugalëtoja tapo Kristi- Rëmëjai: na Tamulevièiûtë su eseistikos knyga apie Saraje- và „Pasakojimas apie vienà miestà“. LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS RËMIMO 10 d., penktadiená, 18 val. Vilniaus univer- FONDAS siteto Ðv. Jonø baþnyèioje – koncertas ið ciklo SPAUDOS, RADIJO IR KAUNO MIESTO TELEVIZIJOS RËMIMO „Muzikos valanda“: vargonininkë Jûratë Land- SAVIVALDYBË FONDAS sbergytë ir fleitininkas Vytautas Oðkinis. Bi- lieto kaina – 15 Lt, moksleiviams, studentams, neágaliesiems ir senjorams su paþymëjimais – „Nemuno“ sàskaitos AB banke „Swedbank“: 10 Lt. Bilietai parduodami prieð koncertà ren- LT 147300010002256121 — einamoji sàskaita; ginio vietoje. LT 097300010002230312 — biudþetinë sàskaita; LT 757300010034284035 — valiutinë sàskaita. Þurnalistinë premija – Kastantui Lukënui

Kvieèiame dalyvauti Lietuvos þurnalistø drau- Prenumeratos kaina mënesiui—9Lt gijos ásteigtos Stasio Lozoraièio premijos „Kelyje Prenumerata priimama á Vilties Prezidento Lietuvà“ áteikimo iðkilmëse, visuose paðto skyriuose, kurios vyks sausio 11 d. 12 val. Istorinëje Prezi- internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt dentûroje Kaune. arba redakcijoje Ðeðioliktuoju ðios garbingos premijos laureatu tapo kaunietis þurnalistas Kastantas Lukënas, „Baþ- nyèios þiniø“ redaktorius. 24 www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895)

Sausio 9 d., ketvirtadiená, 16 val. Paveikslø galerijoje bus atidaryta Ro- lando Karaliaus paroda „Bûsena“ ið ciklo „Lûþio kartos vardai“. Praëjusiø metø vasarà Eglës Velaniðkytës paroda prasidëjæs naujas ciklas „Lûþio kartos vardai“ pristato kito ðios kartos menininko Rolando Karaliaus kûrybà. Jau XX a. 9-10-ojo deðimtmeèiø sandûroje prasidëjo R. Karaliaus tapybos kaita nuo ekspresyviø, ádomiø, iðraiðkingø, tapybiðkø motyvø prie paveikslo erdvës minimalizavimo ir abstrakèios tapybos principø taikymo. Tuo metu Lie- tuvoje ëmë klestëti naujos meno formos – instaliacijos, videomenai. R. Kara- liaus posûkis á abstrakcionizmà buvo vienas ið bûdø suteikti tapybai kitokià formà. Abstrakcionizmà jis pasiekë koncentruodamas mintá á spalvà ir ið to gaudamas vaizdà. Tokia tapyba tapo menininko vizitine kortele. R. Karaliaus spalvinëmis linijomis ir plokðtumomis formuojamos erdvës praplëtë lietuviø tapybos tradicijà, átraukdamos XX a. pradþioje Europoje ir Amerikoje atsiradusià kitokià tapybos patirtá: atsiribojimà nuo emocijø ir koncentravimàsi á tà erdvæ, kuri yra tarp kûrëjo ir jo vaizdinio. R. Karalius tà erdvæ vadina tyla: „Ta tyla galbût ir yra pagrindinë inspiracija.“

Dar vienu R. Karaliaus kûrybos skiriamuoju þenklu tapo jo videodarbai. Subtiliai ironiðki, iðkalbingi estetika ir minties daugiaplaniðkumu. Mintis, spalva, vaizdas ásikûnija ir judanèiame ekrane, taip atspindëdami menininko bûsenà. 2000 m. Kauno paveikslø galerijoje buvo atidaryta „Lûþio kartos ir jos mokytojø“ ekspozicija, kurià sudarë XX a. 9-ojo deðimtmeèio jaunosios me- nininkø kartos, po studijø Vilniuje gráþusios á Kaunà, ir jø mokytojø, dirbu- siø èia ir vëliau ásitraukusiø á bendrà veiklà su mokiniais, darbai. Dël M. K. Èiurlionio dailës muziejaus rekonstrukcijos 2006 m. „Lûþio kartos“ ekspozicija uþdaryta. Galerija, nuo pat savo ákûrimo palaikiusi pa- þintá su ðiuolaikine daile, rengusi menininkø parodas ir ekspozicijas, liko be nuolatinës XX a. pabaigos dailës apþvalgos. „Lûþio kartos vardai“ nesiekia atkurti buvusios ekspozicijos. Parodø cik- lo tikslas – pristatyti 9-ojo deðimtmeèio jaunuosius dailininkus ir jø mokyto- jus dabartiniame kontekste. Paroda veiks iki kovo 2 d.