Iedais Krintantys Sakur Prisiminimai
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Nr. 1 (895) 2014 m. sausio 9–15 d. Èijunë Sugihara (akt. Rafailas Karpis). Þiedais krintantys „Sakurø prisiminimai“ 5p. 2 www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) *** Ar moki dëkot, ðirdie, uþ akimirkos groþá lyg snaigæ delne, jos tobulà formà? – ji greit gal suduð, bet liks atminimas, kurio neiðtrins tas bëgantis laikas. *** Dëkok, kad ritmas auðroje dar gyvas, nors krûpsi jis, dëkok, kad esi èia ir sniegas boluoja uþ lango toks tyras kaip andai, tolimoj vaikystëj. Aldona Elena PUIÐYTË Vlado BRAZIÛNO iliustracija www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) Nemuno svetainë 3 Nesumeluotas teatras Vos ávykus metø sandûrai, kai senus keièia nauji ar be- sikartojantys dalykai, susitinkame su dramos teatro akto- riumi Antanu ÞEKU prisiminti dar labiau nutolusiø lai- kø. Menininkas vis reèiau pasirodo scenoje, todël turi lai- ko ávairiam raðymui. Ðá kartà susëdame lëliø teatro akto- rës Elenos Þekienës lëliø apsuptyje, taigi ir pokalbis sa- vaime prasideda nuo jø. – Paèioje karjeros pradþioje paraðëte scena- menybæ? Vaikystëje gyvenote ir kaime, ir mieste – konservatorijoje. Þodþiu, Turkestane jau buvau rijø lëliø spektakliui „Mergelë gulbelë“, kuris su- kuri patirtis ásirëþë giliau? „patyræs“ aktorius. Ten buvo susibûrusi visai ne- laukë didelio pasisekimo ir scenoje liko labai il- – Gimiau kaime ir iki ðiol likau kaimo vaikas. bloga mëgëjø trupë, kuriai vadovavo atsitiktinai gai. Vëliau paraðëte dar kelis scenarijus, nors dir- Tai pagrindinë mano asmenybës aðis. Dar ir dabar tokioje keistoje vietoje, visiðkai kariniame mies- bote dramos teatre? norisi paraðyti keletà etiudø, o apie tai galvojant telyje, atsidûrusi profesionali reþisierë, viliojusi – Jis pastatytas, kai dar nebuvo Kauno lëliø prieð akis iðkyla vaikystës prisiminimai. Jie tie- mane cigaretëmis. Ðtai ten ir susidûriau su tikra teatro – dirbome tuometiniame Kapsuke. Vëliau siog stebëtinai ryðkûs. Atrodo, kuo labiau sensti, sovietine „medþiaga“, taèiau dirbti buvo ádomu. atvykome á Kaunà ir suvaidinome daugiau nei tuo jie tampa svarbesni. Sunku suprasti, taèiau – Iðskyrus trumpà pradþios periodà tuometi- septynis ðimtus spektakliø. „Gulbë karaliaus pa- prisimenu, kaip per Atlantà skrido Darius ir Girë- niame Kapsuke, jûs visà kûrybiná gyvenimà pra- ti“ – labai populiarus veikalas, dabar sulaukian- nas, nors man tebuvo dveji metukai. Kaip dabar leidote Kaune? tis neáprastø interpretacijø, pavyzdþiui, pastaty- matau dëdës kambará, kuriame prie radijo su ausi- – Taip, buvome paskirti á Kapsukà, bet pasida- tas net be teksto. Ðis spektaklis buvo sëkmingas, nëmis grûdosi daugybë vyrø. O diktorius tiesiog rë nyku, tad sprukome kas kur. 1958 m. Kaune dar vëliau paraðiau dar septynias pjeses lëliø teatrui – plyðote plyðojo. Po daugelio metø susipaþinau su veikë Jaunojo þiûrovo teatro trupë, ásikûrusi ir scenai pritaikytø klasikø, ir autoriniø kûriniø. Kaziu Inèiûra ir suþinojau, kad tai jis tuomet, be- buvusio „Metropolitan“ kino teatro salëje. Dirbti Visada buvau susijæs su literatûra, mama labai no- laukiant svarbiø þiniø, aistringai skaitë poezijà. jame buvau pakviestas vos atvykæs, jau kità rytà, – rëjo, kad kurèiau. Raðydavau daug eiliø, dainø Prisimenu ir frontà, ið javø staiga iðlindusius þval- vaidinau revoliucionieriø be kojos, kurià visà tekstø spektakliams. Tai mane domina iki dabar. gus... Deja, vëliau ávyko ðeimos drama, tëvas ne- spektaklá teko slëpti sulenktà maiðelyje. Po metø, Prisimenu net gana keistà patirtá, kai per spektak- kaltai atsidûrë kalëjime, o mes su mama – Kaune. 1959-aisiais, dalis ðio kolektyvo perëjo á Kauno lio „Amerika pirtyje“ pertraukas buvo skaitomi Prasidëjo visai kitokia paauglystë. Prisimenu gim- dramos teatrà, nes Jaunojo þiûrovo trupë buvo pa- mano raðyti kupletai – ir uþmokestá gaudavau ne- nazijà ir nuostabius mokytojus, kurie pagarbà uþ- naikinta. Deja, teatre visada nauja statoma ant ki- blogà, ir pasilinksmindavau. Kai gastroliuoda- sitarnaudavo nepaprasta asmenybës ðviesa, o ne tø kaulø. Buvo tokiø, kurie net mirë ið ðirdgëlos. vom, jau ið anksto suþinodavau visas vietos nau- grieþtumu. Gyvenome á Sibirà iðveþtø þmoniø pa- Tai, þinoma, sunku, bet neiðvengiama. jienas, paskalas, o tada publikai pateikdavau siur- liktuose namuose, bet miestas net ir pokariu atro- – Esate sakæs, jog niekada nenorëjote vaidinti prizø. Jie labai stebëdavosi ir dþiaugdavosi. Ei- dë ganëtinai gyvas, daug laiko praleidome pa- nei Lyro, nei Hamleto. Ið kur kyla tokios nuosta- liuoti man puikiai sekasi be dideliø pastangø, o slaptinguose kiemuose. tos? ðtai rimtà eilëraðtá sukurti – jau kas kita. – Sakote, kad esate tikras kaimo þmogus, ta- – Jei man tai tiktø, bûtø skirta, tuomet gal ir – Visai nesibaimindamas uþsiminëte apie jau- èiau, net tëvo lenkiamas prie þemës darbø, atsi- norëèiau. Atlikdavau tuos vaidmenis, kuriuos vai- nystëje vaidintus sovietinius propagandinius dûrëte scenoje. Jûsø pasirinkimui átakos padarë dinti buvau kviestas. Daugiausia mano karjeroje spektaklius. Tokia buvo realybë. Ar daþnai ji var- net ir privalomoji tarnyba armijoje? buvo komiðkø personaþø, keliais ið jø esu paten- gindavo? – Jei kalbame apie pasirinkimà, tai man labai kintas. „Ðventeþeris“, „Amerika pirtyje“ – ryðkiau- – Taip, bûta visko. Prisimenu pjesæ „Pûga“, ku- svarbi buvo mama. Ji rûpinosi, kad baigèiau moks- si mano spektakliai, taèiau negaliu sakyti, kad rioje vaidinau Vladimirà, bet ne Iljièiø, o karinin- lus, galbût todël, kad pati pas kaimo daraktoriø nerasèiau ko nors ádomaus dabar, visai kitokio kà baltagvardietá. Nors pjesë nebuvo labai prasta, buvo pramokusi lenkiðkai raðyti. Turëjo lenkið- pobûdþio pastatymuose. Visà gyvenimà itin daug svarbiausias jos leitmotyvas – meilës trikampis. ko, gal net bajoriðko, kraujo, kuris vertë siekti vaidinau – beveik kasdien po spektaklá, todël ir Þinoma, tokie sausi, nykûs vaidmenys varginda- mokslø, domëtis kultûra. Mama labai norëjo, kad patirtis labai ávairi. vo, bet arðaus pasiprieðinimo, neigiamø reakcijø raðyèiau, tobulinèiausi. nekëlë. Toks buvo laikas, taèiau, jei galëdavau Tarnauti, palikæs mokslus Vilniuje, buvau Nukeltaá4p. rinktis, pavyzdþiui, raðydamas poezijà, ðiø temø paskirtas á Turkmënijà. Ið pradþiø teatro meno neliesdavau. mokiausi Vilniaus valstybinëje dramos studijos – Kas esmingiausiai ugdë jûsø kaip kûrëjo as- antrojoje laidoje, vëliau – Vilniaus valstybinëje www.nemunas.net . 2014 m. sausio 9–15 d., Nr. 1 (895) 4 Vyksmas Nauja meno forma Galerija Kaune atsirado labai netikëtoje vietoje, do, objekto ir instaliacijos kûriniai. Didesnæ jos dalá teks mums kartu sukurti. Tai laukia ateityje. Manau, bet paèiu laiku, kai jau tiek kartø kalbëta apie kultû- sudaro nauji, dar niekur neeksponuoti darbai. Paroda menininkai ávertins atsivërusias galimybes ir noriai rai skirtø erdviø mieste trûkumà. Ðá kartà truputá nu- „Pirma“ – ne tik galerijos „Meno forma“, bet ir dau- eksponuos savo darbus. Ði erdvë turi puikø dienos tolta nuo centro. Vienoje judriausiø gatviø – Savano- gelio kûriniø vieða premjera. apðvietimà, kuriuo veikiausiai negali pasigirti në viena riø prospekte – ji ásikûrë ðiuolaikiniame, ámantria ar- Didþiulis tapytojo Jono Gasiûno darbas „Sofa“ Kauno galerija. Bûtent dël to pirmai parodai dau- chitektûra nepasiþyminèiame pastate. Taèiau tai kom- kabo matomiausioje vietoje. A. Þalpys teigia, jog giausia pasirinkta tapybos darbø. Jø nëra daug – kad pensuojama kitais privalumais. „Meno forma“ turi anksèiau tokiems kûriniams vietos Kaune beveik ne- kiekvienas atsiskleistø ir neuþgoþtø vienas kito. Pa- labai didelæ salæ, kurioje galima eksponuoti didelës buvo. Kai tokio dydþio paveikslà pakabini áprastoje kviesta ne tik Kauno, bet ir garsiø Lietuvos meninin- apimties meno kûrinius, ir gerà apðvietimà. Didþiulë galerijoje, jis beveik remia lubas ir grindis, todël apie kø, nes ði vieta turi nemenkø ambicijø ir siekiø, todël ðviesi erdvë árengta antrame pastato aukðte, tiesiai joká áspûdá net kalbëti neverta. Pagaliau masyvius siauru akiraèiu neapsiribos“, – kalbëjo parodos kura- virð „Vynotekos“, bet patekti ten tikrai nesudëtin- meno kûrinius galima eksponuoti pagarbiai. Dar vie- torius A. Þalpys. ga. Tiesa, svarbiausia nepamirðti adreso, kuris nuo nas iki ðiol nerodytas dailininko darbas „Vado tor- Pasak galerininko E. Nalevaikos, èia iðsiteks ne ðiol turi ásitvirtinti visø mûsø atmintyje – Savanoriø sas“ taip pat atliktas tæsiant asmeninæ tapymo þvakës tik naujausi vizualaus meno kûrëjø darbai, bet ir mu- pr. 166. Ðiø patalpø ieðkota metus, taèiau dar ilgiau – liepsna tradicijà. zikos, garso meno, performanso, modernaus ðokio ar rëmëjø, kurie galëtø padëti ágyvendinti svajones. Pa- Ðalia pristatomi ir kiti ryðkûs menininkai, jau tapæ kino kûriniai. Galbût ilgainiui ásikurs net diskusijø galiau jos virto realybe. Nacionalinës premijos laureatais: Robertas Antinis, klubas, siejantis skirtingus þmones, siekianèius daly- „Apie galerijà jau seniai kalbëta, nes Kaune labai kaip visada kvieèiantis þiûrovus á aktyvø dialogà su tis idëjomis. Dailës parodos jau suplanuotos visiems trûksta normaliø parodiniø erdviø. Vienintelë dides- savo darbais, ir Kæstutis Grigaliûnas – áprastai ryðkus metams, bet kol kas laikomos paslaptyje, kad liktø në salë, kurioje ámanoma surengti solidþius autori- ir spalvotas, o gal net kiek fliuksiðkas. Stipriausiai ðiokia tokia intriga. nius projektus, yra M. K. Èiurlionio dailës muziejaus Kauno tapybos mokyklai atstovauja trys meninin- Dabar á ðià vietà svarbiausia prisikviesti ne tik me- Paveikslø galerija. Taèiau sunku suderinti muziejaus kës: Elena Balsiukaitë-Brazdþiûnienë, Auðra Barz- nininkus,