MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1995 M
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ANTROJI DALIS draugas MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1995 m. rugsėjo mėn. 9 d. / September 9, 1995 Nr. 175(31) Įmantrieji Algirdo Landsbergio scenarijai VYTAUTAS A. JONYNAS • Algirdas Landsbergis. DU dinėti”. Kitos (kaip visada — UTOPIŠKI VAIDINIMAI: „KO Naujajame žemyne) sutvėrė vė MEDIANTAI", „IDIOTO PA siuos pasviečiuos laisvosios SAKA”. Chicago: Algimanto Mac meilės išpažinėjų ir visokiausio kaus knygų leidimo fondas, 1994. svaigalo garbintojų kolonijas. Aplankas — Zitos Sodeikienės. Ti Tad apie kurias tų utopijų — Su vasara iki rudens ražas — 600. Spaudė Mykolo komunistines — galvažudines ar Morkūno spaustuvė. 140 puslapių. „avangardines” — paleistuvines Dar viena gyvenimo vasara eilėraštį „An die Parzen” Gaunama pas leidėjus: AM & M Publications, 7338 South Sacramen- — kalba savo vaidinimuose Algir žengia praeitin. Pats nuo (Likimui). to Avenue, Chicago, Illinois 60629 das Landsbergis? stabiausias metų laikas. Jos Šis eilėraštis, kad ir elegiškas Nepatikėsit, bet konkrečiai ne pabaiga, lyg tas Henriko Ra gyvenimo praeinamumo prasme, apie vienas. Rinkinyje esama dausko upelis, virpėdama visom nuskamba kaip džiugi, pakili „Kaip pavadinsi, nepagadinsi”, dviejų pjesių, pavadintų „Ko stygom, nuskamba Tomaso Albi- padėka galingiesiems Likimo die sako mūsų liaudies išmintis. Ir mediantų” ir- „Idiotų pasakos” noni „Adagio” melodija. Sau vams už suteiktą galimybę su neklysta. Pakanka vien apsižval- vardais. Iš jų vien pirmojoje (ir tai lėlydžio gaida, kai stovėdamas kurti tai, kas širdžiai buvo miela. gyt, ir linksma daros išvydus, tik pradžioje) esama kiek alego ant skardžio regi vandenyno O kas poetui mieliausia, jei ne jo kiek „doktrinų”, „mokslų”, rinio ar, sakykim, satyrinio platumą ir mintimis atsisveikini sielos balsas, tapęs gerai sudėtu meninių pakraipų bei mokyklų elemento. Ilgainiui tai išvirsta į su horizonte nyrančia saule. eilėraščiu, kuris jaudina ir jį patį, yra prasimanę apsukrūs piliečiai nei šį, nei tą. Veikiau į juostelinių Koks stebuklingas įtaisas duotas ir tuos, kurių širdyse epochos gai (savo kišenės ir tautos gerovės la piešinukų („Horror Comics”) žmogui — girdėjimas! Juk šiai sai dar neišdegino pojūčio grožiui. bui), pe rkrikštydami seniai žino siaubukus („grotesąueries”). garsų duotybei pasaulio kompo Tai drauge ir atsisveikinimas ne mus dalykus slėpiningesniais Vaidinimų datos nepažymėtos. zitoriai yra sukūrę tiek daug tik su vasara, bet ir su rudeniu. vardais. Bet kiekvienas, kaip Leistina spėlioti, kad „Komedian žavingos muzikos. Pasak Radaus Nesiryžtu versti neišverčiamas sakoma, kaunasi už savo žlėgtai tai” yra amžium vyresni. Gal net ko: Hoelderlin’o eiles. Bet tos trys nį (bifšteksą)... Gal tai neišven rašyti prieš pirmuosius Sovietijos alkaikais parašytos strofos mane giama, nebūtų jokios Klajūnas muzikas girdėjo antraip gaišimo mėšlungius. Ši prielaida visad persmelkia vaiskiu paguo pažangos. Balsus dangaus, vandens ir javo peršasi todėl, kad veikale vaiz Algirdas Landsbergis džiančiu dvelksmu — liūdna he- Kiekvienu atveju, apykreivis Vytauto Maželio nuotrauka Ir juos simfonijon sudėjo, duojami disidentai-teatralai. roiška tiesa. Čia jau biochemijai šypsnys nuslydo mano veidu, Ir ji šlamėjo ir žaliavo. Faktiškai jie ne kažin kaip disi- nėra vietos. Netgi mirties baimės išvydus naująjį Algirdo Lands dentiški, nei teatrališki. Jie nepa Nusipenėję šernai, kanaliza 1936-1938 metais, spektaklį, kus gintaro rūmuose”. Kodėl Muzika lydi mane visur. Ypač nėra. Nei pataikavimo kūnui. bergio pjesių rinkinį, ant kurio sižymi nei užsiangažavimu ko cijos vamzdžiai, Maksimalinis Va kada visi pliekė be mažiausio staiga „Komediantuose” tokios vasaros metu. Barokas yra vasa- Nei pašaipios ironijos. Tėra tik tvyrojo neužginčijamai paaiški kiam nors kolektyviniam projek- das, primenąs Gorbį. Visa tai — užsikirtimo savo roles (The Rus- bekraujės būtybės, suragėję savo riškiausias. Girdžiu jo eiklias savo atlikto darbo tyras įvertini namojo pobūdžio antraštė: „Du tui, nei sol iiidaruhiu. Jų tarpe reži pernelyg permatomos aliuzijos į sian Mind). amplua dvikojai. Jie net neturi." stygas, net nenešiodamas jokio mas. Džiugesys, kad pavyko. Kad utopiški vaidinimai”. sieriaus net nėra. Yra vien Sovietiją, jei ne viena esminė Panašiai kaip Gogolis, Kafka vardų, išskyrus Mirandą. Jų vie aparato. Pakanka atminties or buvo duota dar viena vasara, dar Kas yra utopija, rodos, visiems „Glamour Giri” Karalienė, kurią kliūtis, užsiskersuojanti skaityto (mūsų laikais Patrick Sueskind), toj — nuvaidintų rolių pava kestro. Šiaip tarp žmonių klau vienas ruduo brandžiai giesmei. žinoma. Nuo to laiko, kai Thomas jie kažkodėl garbina... Bet lygiai jui nuo pat pradžios. Jokia dikta Algirdas Landsbergis mėgina dinimai: Karalienė, Komikas, sausi viena ausimi, nes kitos ner Kad štai dabar širdis, saldžiojo More išdėstė savo doktriną taip pat leistiną įžiūrėti veikale tūrinė santvarka neleis sau sukurti atšiaurią, slogaus sapno Herojus, Kritikas, Ietnešys... Kri vas buvo atiduotas frontui. žaismo pasotinta, yra pasiruošusi veikale Insula Utopia, ši politinė ir kitus dalykus, kaip, pavyz uždraust teatro. Priešingai, ji atmosferą. Vienu metu jis leidžia tikas kritikuoja, Komikas pokš Vokietis chirurgas, gelbėdamas numirti. sąvoka siejasi su idealios, bet džiui, komentarą apie šio am paskubės paversti teatrą ir kiną savo slapukams teatralams netgi tauja, laidydamas veik išimtinai mano gyvybę, jį išpjovė. O po to? praktiškai neįgyvendinamos, skaityti savo ,?a part” į publiką, o Hero Dass ivilliger mein Herz, vom žiaus chaotiškumą, žiniasklaidos parankia priemone indoktrinuo- scenoje baisųjį Maksima- Kas liko po to? Liko šis vienin jus pliekia tiradas, pasirody suessen santvarkos ilgesiu. Nenuostabu, (mass media) visagalybę ir jos ti žmonėm. linio Vado įsaką, uždraudžiantį telis, nors retkarčiais nelengvas, kad būdvardis „utopinis” ar „uto teatrus. Bet jam nepavyksta su damas tikru bailiu, pavojui iš Spiel gesaettiget, dann mir magnatų gėdingus sandėrius su Ne vien tai. Žmonės, pasirodo, bet mielas gyvenimas. Liko Vi- piškas” visada būdavo mėgiamas kurti siaubo nuotaikos. tikus. Autorius, tiesa, bando pa 8terbe. diktatoriais. nepaprastai greit įsisavina vaidy valdžio „Keturi metų laikai”. istorikų ir žurnalistų, rašiusių Kiekvienu atveju, abi pjesės binius įgūdžius, išmokdami dvi Spėjamai todėl, kad jo pogrindi vaizduoti tas slampiuėjančia? Liko Corelli, Bach’as, Mozart’as... Gal kas pagalvos, kad vis tai apie Sovietiją, ir kad jis, kur yra savo sąranga ir pobūdžiu veidiškumo, veidmainystės nuo ninkai — teatralai — nepaprastai schemas aktoriais, prikaišio Liko Kristįjono Donelaičio „Me yra graudi patetika. Tegul sau buvęs nebuvęs vėl sumirgėjo skirtingos. Panaudojant jų aptar pat lopšio. O ką kalbėti apie Mak blankūs padarai. Net neįtikėtina. damas į jų replikas visokio remi tai” ir mano troškimas, kad koks taip mano. Nuo patetikos ir nuo spaudoj, kai paliego ir nusilpo čiau kinematografuos „scenarijų” simalių Vadų talentus. Ronald Landsbergis yra ne kartą rodęs niscencijų pakraiko. Kaip žinome nors genialus lietuvių kompozi liūdesio neišsisuksime, jei tikrai Blogio imperija. Tada iš sovieto- terminą, „Komediantus” tektų Hingley laiko Staliną genialiau scepoj teatro žmones ar bent aktoriai/aktorės, o ypačiai tie, torius ateityje sukurtų jų tema nuoširdžiai stengsimės suprasti filų mokslininkų eilių pasipylė vadinti „laisvo įkvėpimo”, „origi siu režisierium, koks kada buvęs, scenos entuziastus. Turėjom jo kurie nėra įsigiję UnivęrsUtt simfonijų ciklą. O gal ir operą rudeninę gyvenimo tiesą. Jos vaitojimai apie idealizmo pragaiš naliu” scenarijum, tuo tarpu kai už jo grandiozinį partijos valymų „Sudiev, mano karaliau” ir „Vai aukštojo išsilavinimo, yra para apie poeto meilę žmonėms ir gam branduolyje visada glūdi liūde tį, utopijų žūtį, „istorijos baigtį” „Idioto pasaka” būtų — insceni gę išdabinti savo šneką friz tai. sys. Nes tai, kas yra, turi baigtis. ir panašias apokaliptines bai zacija. Palyginimas su scenari frazelėm, prisigraibykro iš Taip jau yra. Žiema norom ne Nes joks daiktas nėra amžinas. sybes. jum pravartus dar ir dėl kitų rių spektaklių ar šiaip kitur norom savo valdžios skeptrą ati Nes reikia skirtis. Reikia atsis Nebūtina, tačiau suplakti uto sumetimų. Landsbergiui nėra tat ir čia aptinkam „Šfl ą duoda aistruoliui pavasariui. O veikinti su mieliausiu metų laiku pijos sąvokos išimtinai vien su svetimu dalyku eksperimentuoti, (garsųjį „Merdre” iš Ji'-ry dosnioji vasara visa tai, ką — su vasara. Su rojaus malonė stalininiu — polpotiniu svaigini- leistis skrydin į nerealų, fantas „Karaliaus Ūbo”), išgirstam sukaupė Žemės aruoduose, įtei mis. Su artimu žmogumi, su musi skerdynėmis. Anksty tinį pasaulį. Tokia atotrauka mirštančio Goethės šūksnį „Mehr kia rudeniui. Lietuvių kalba draugyste, su palytėjimu, kurio vesnieji amžiai ir mūsiškis, buvojo „Meilės mokykla”, sukur Licht” (daugiau šviesos) Nu metų laikus suveria darnia si šiluma persmelkdavo gerumu ir pažangusis, yra leidę atsirasti ir ta, pasak jo, „iš plieno, stiklo ir skamba ir Ričardo Gavel io pi metrija: pakaitom vyriški ir mo noru ne tik būti, bet ir ką nors lankstesnėms utopijų formoms, ateivių sapnų”. Polėkio pasimė- manytas Sovietuos pramini''/ teriški daiktavardžiai. vertingo nuveikti. Vienos jų pasitenkino grindinio gaut fejerįja aptinkam ir „Kome „Pasaulio subinė’’. Žinoma, r Prisipažinsiu, nuo pat anksty — Juk dar yra ištisas ruduo ardymu ir smagiais, sąmojingais diantų” tolesnėj eigoj, kada au žarstyta visur Šekspyro. Vis: vos vaikystės vasaros moteriškoji prieš akis,