ANTROJI DALIS draugas MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1995 m. rugsėjo mėn. 9 d. / September 9, 1995 Nr. 175(31)
Įmantrieji Algirdo Landsbergio scenarijai
VYTAUTAS A. JONYNAS
• Algirdas Landsbergis. DU dinėti”. Kitos (kaip visada — UTOPIŠKI VAIDINIMAI: „KO Naujajame žemyne) sutvėrė vė MEDIANTAI", „IDIOTO PA siuos pasviečiuos laisvosios SAKA”. Chicago: Algimanto Mac meilės išpažinėjų ir visokiausio kaus knygų leidimo fondas, 1994. svaigalo garbintojų kolonijas. Su vasara iki rudens Aplankas — Zitos Sodeikienės. Ti Tad apie kurias tų utopijų — ražas — 600. Spaudė Mykolo komunistines — galvažudines ar Morkūno spaustuvė. 140 puslapių. „avangardines” — paleistuvines Dar viena gyvenimo vasara eilėraštį „An die Parzen” Gaunama pas leidėjus: AM & M Publications, 7338 South Sacramen- — kalba savo vaidinimuose Algir žengia praeitin. Pats nuo (Likimui). to Avenue, Chicago, Illinois 60629 das Landsbergis? stabiausias metų laikas. Jos Šis eilėraštis, kad ir elegiškas Nepatikėsit, bet konkrečiai ne pabaiga, lyg tas Henriko Ra gyvenimo praeinamumo prasme, apie vienas. Rinkinyje esama dausko upelis, virpėdama visom nuskamba kaip džiugi, pakili „Kaip pavadinsi, nepagadinsi”, dviejų pjesių, pavadintų „Ko stygom, nuskamba Tomaso Albi- padėka galingiesiems Likimo die sako mūsų liaudies išmintis. Ir mediantų” ir- „Idiotų pasakos” noni „Adagio” melodija. Sau vams už suteiktą galimybę su neklysta. Pakanka vien apsižval- vardais. Iš jų vien pirmojoje (ir tai lėlydžio gaida, kai stovėdamas kurti tai, kas širdžiai buvo miela. gyt, ir linksma daros išvydus, tik pradžioje) esama kiek alego ant skardžio regi vandenyno O kas poetui mieliausia, jei ne jo kiek „doktrinų”, „mokslų”, rinio ar, sakykim, satyrinio platumą ir mintimis atsisveikini sielos balsas, tapęs gerai sudėtu meninių pakraipų bei mokyklų elemento. Ilgainiui tai išvirsta į su horizonte nyrančia saule. eilėraščiu, kuris jaudina ir jį patį, yra prasimanę apsukrūs piliečiai nei šį, nei tą. Veikiau į juostelinių Koks stebuklingas įtaisas duotas ir tuos, kurių širdyse epochos gai (savo kišenės ir tautos gerovės la piešinukų („Horror Comics”) žmogui — girdėjimas! Juk šiai sai dar neišdegino pojūčio grožiui. bui), pe rkrikštydami seniai žino siaubukus („grotesąueries”). garsų duotybei pasaulio kompo Tai drauge ir atsisveikinimas ne mus dalykus slėpiningesniais Vaidinimų datos nepažymėtos. zitoriai yra sukūrę tiek daug tik su vasara, bet ir su rudeniu. vardais. Bet kiekvienas, kaip Leistina spėlioti, kad „Komedian žavingos muzikos. Pasak Radaus Nesiryžtu versti neišverčiamas sakoma, kaunasi už savo žlėgtai tai” yra amžium vyresni. Gal net ko: Hoelderlin’o eiles. Bet tos trys nį (bifšteksą)... Gal tai neišven rašyti prieš pirmuosius Sovietijos alkaikais parašytos strofos mane giama, nebūtų jokios Klajūnas muzikas girdėjo antraip gaišimo mėšlungius. Ši prielaida visad persmelkia vaiskiu paguo pažangos. Balsus dangaus, vandens ir javo peršasi todėl, kad veikale vaiz Algirdas Landsbergis džiančiu dvelksmu — liūdna he- Kiekvienu atveju, apykreivis Vytauto Maželio nuotrauka Ir juos simfonijon sudėjo, duojami disidentai-teatralai. roiška tiesa. Čia jau biochemijai šypsnys nuslydo mano veidu, Ir ji šlamėjo ir žaliavo. Faktiškai jie ne kažin kaip disi- nėra vietos. Netgi mirties baimės išvydus naująjį Algirdo Lands dentiški, nei teatrališki. Jie nepa Nusipenėję šernai, kanaliza 1936-1938 metais, spektaklį, kus gintaro rūmuose”. Kodėl Muzika lydi mane visur. Ypač nėra. Nei pataikavimo kūnui. bergio pjesių rinkinį, ant kurio sižymi nei užsiangažavimu ko cijos vamzdžiai, Maksimalinis Va kada visi pliekė be mažiausio staiga „Komediantuose” tokios vasaros metu. Barokas yra vasa- Nei pašaipios ironijos. Tėra tik tvyrojo neužginčijamai paaiški kiam nors kolektyviniam projek- das, primenąs Gorbį. Visa tai — užsikirtimo savo roles (The Rus- bekraujės būtybės, suragėję savo riškiausias. Girdžiu jo eiklias savo atlikto darbo tyras įvertini namojo pobūdžio antraštė: „Du tui, nei sol iiidaruhiu. Jų tarpe reži pernelyg permatomos aliuzijos į sian Mind). amplua dvikojai. Jie net neturi." stygas, net nenešiodamas jokio mas. Džiugesys, kad pavyko. Kad utopiški vaidinimai”. sieriaus net nėra. Yra vien Sovietiją, jei ne viena esminė Panašiai kaip Gogolis, Kafka vardų, išskyrus Mirandą. Jų vie aparato. Pakanka atminties or buvo duota dar viena vasara, dar Kas yra utopija, rodos, visiems „Glamour Giri” Karalienė, kurią kliūtis, užsiskersuojanti skaityto (mūsų laikais Patrick Sueskind), toj — nuvaidintų rolių pava kestro. Šiaip tarp žmonių klau vienas ruduo brandžiai giesmei. žinoma. Nuo to laiko, kai Thomas jie kažkodėl garbina... Bet lygiai jui nuo pat pradžios. Jokia dikta Algirdas Landsbergis mėgina dinimai: Karalienė, Komikas, sausi viena ausimi, nes kitos ner Kad štai dabar širdis, saldžiojo More išdėstė savo doktriną taip pat leistiną įžiūrėti veikale tūrinė santvarka neleis sau sukurti atšiaurią, slogaus sapno Herojus, Kritikas, Ietnešys... Kri vas buvo atiduotas frontui. žaismo pasotinta, yra pasiruošusi veikale Insula Utopia, ši politinė ir kitus dalykus, kaip, pavyz uždraust teatro. Priešingai, ji atmosferą. Vienu metu jis leidžia tikas kritikuoja, Komikas pokš Vokietis chirurgas, gelbėdamas numirti. sąvoka siejasi su idealios, bet džiui, komentarą apie šio am paskubės paversti teatrą ir kiną savo slapukams teatralams netgi tauja, laidydamas veik išimtinai mano gyvybę, jį išpjovė. O po to? praktiškai neįgyvendinamos, savo ,?a part” į publiką, o Hero Dass ivilliger mein Herz, vom žiaus chaotiškumą, žiniasklaidos parankia priemone indoktrinuo- skaityti scenoje baisųjį Maksima- Kas liko po to? Liko šis vienin jus pliekia tiradas, pasirody suessen santvarkos ilgesiu. Nenuostabu, (mass media) visagalybę ir jos ti žmonėm. linio Vado įsaką, uždraudžiantį telis, nors retkarčiais nelengvas, kad būdvardis „utopinis” ar „uto teatrus. Bet jam nepavyksta su damas tikru bailiu, pavojui iš Spiel gesaettiget, dann mir magnatų gėdingus sandėrius su Ne vien tai. Žmonės, pasirodo, bet mielas gyvenimas. Liko Vi- piškas” visada būdavo mėgiamas kurti siaubo nuotaikos. tikus. Autorius, tiesa, bando pa 8terbe. diktatoriais. nepaprastai greit įsisavina vaidy valdžio „Keturi metų laikai”. istorikų ir žurnalistų, rašiusių Kiekvienu atveju, abi pjesės binius įgūdžius, išmokdami dvi Spėjamai todėl, kad jo pogrindi vaizduoti tas slampiuėjančia? Liko Corelli, Bach’as, Mozart’as... Gal kas pagalvos, kad vis tai apie Sovietiją, ir kad jis, kur yra savo sąranga ir pobūdžiu veidiškumo, veidmainystės nuo ninkai — teatralai — nepaprastai schemas aktoriais, prikaišio Liko Kristįjono Donelaičio „Me yra graudi patetika. Tegul sau buvęs nebuvęs vėl sumirgėjo skirtingos. Panaudojant jų aptar pat lopšio. O ką kalbėti apie Mak blankūs padarai. Net neįtikėtina. damas į jų replikas visokio remi tai” ir mano troškimas, kad koks taip mano. Nuo patetikos ir nuo spaudoj, kai paliego ir nusilpo čiau kinematografuos „scenarijų” simalių Vadų talentus. Ronald Landsbergis yra ne kartą rodęs niscencijų pakraiko. Kaip žinome nors genialus lietuvių kompozi liūdesio neišsisuksime, jei tikrai Blogio imperija. Tada iš sovieto- terminą, „Komediantus” tektų Hingley laiko Staliną genialiau scepoj teatro žmones ar bent aktoriai/aktorės, o ypačiai tie, torius ateityje sukurtų jų tema nuoširdžiai stengsimės suprasti filų mokslininkų eilių pasipylė vadinti „laisvo įkvėpimo”, „origi siu režisierium, koks kada buvęs, scenos entuziastus. Turėjom jo kurie nėra įsigiję UnivęrsUtt simfonijų ciklą. O gal ir operą rudeninę gyvenimo tiesą. Jos vaitojimai apie idealizmo pragaiš naliu” scenarijum, tuo tarpu kai už jo grandiozinį partijos valymų „Sudiev, mano karaliau” ir „Vai aukštojo išsilavinimo, yra para apie poeto meilę žmonėms ir gam branduolyje visada glūdi liūde tį, utopijų žūtį, „istorijos baigtį” „Idioto pasaka” būtų — insceni gę išdabinti savo šneką friz tai. sys. Nes tai, kas yra, turi baigtis. ir panašias apokaliptines bai zacija. Palyginimas su scenari frazelėm, prisigraibykro iš Taip jau yra. Žiema norom ne Nes joks daiktas nėra amžinas. sybes. jum pravartus dar ir dėl kitų rių spektaklių ar šiaip kitur norom savo valdžios skeptrą ati Nes reikia skirtis. Reikia atsis Nebūtina, tačiau suplakti uto sumetimų. Landsbergiui nėra tat ir čia aptinkam „Šfl ą duoda aistruoliui pavasariui. O veikinti su mieliausiu metų laiku pijos sąvokos išimtinai vien su svetimu dalyku eksperimentuoti, (garsųjį „Merdre” iš Ji'-ry dosnioji vasara visa tai, ką — su vasara. Su rojaus malonė stalininiu — polpotiniu svaigini- leistis skrydin į nerealų, fantas „Karaliaus Ūbo”), išgirstam sukaupė Žemės aruoduose, įtei mis. Su artimu žmogumi, su musi skerdynėmis. Anksty tinį pasaulį. Tokia atotrauka mirštančio Goethės šūksnį „Mehr kia rudeniui. Lietuvių kalba draugyste, su palytėjimu, kurio vesnieji amžiai ir mūsiškis, buvojo „Meilės mokykla”, sukur Licht” (daugiau šviesos) Nu metų laikus suveria darnia si šiluma persmelkdavo gerumu ir pažangusis, yra leidę atsirasti ir ta, pasak jo, „iš plieno, stiklo ir skamba ir Ričardo Gavel io pi metrija: pakaitom vyriški ir mo noru ne tik būti, bet ir ką nors lankstesnėms utopijų formoms, ateivių sapnų”. Polėkio pasimė- manytas Sovietuos pramini''/ teriški daiktavardžiai. vertingo nuveikti. Vienos jų pasitenkino grindinio gaut fejerįja aptinkam ir „Kome „Pasaulio subinė’’. Žinoma, r Prisipažinsiu, nuo pat anksty — Juk dar yra ištisas ruduo ardymu ir smagiais, sąmojingais diantų” tolesnėj eigoj, kada au žarstyta visur Šekspyro. Vis: vos vaikystės vasaros moteriškoji prieš akis, — pasakys man dažnas šūkiais a la „Draudžiama uždrau- torius nesidrovi išvesti scenon padvoskia autoriaus puiko- šiluma, kartais aitri, tvanki, man šviesus skaitytojas. Tai tiesa. Dar patį Šekspyrą ir paleist bėgiot as vimusi, erudicija. Tarytum pje buvo ir yra lengvai pakeliama, ne visi darbai atlikti. Dienos dar la plikabambius kupidonus — būtų skiriama rinktiniam artima. Tiesiog miela. Laukiama. pakankamai ilgos. Ir rudens spal laikas. Talkos ir pastogės laikas. amūriukus. Tarsi visa būtų vien skaitytojų būreliui, „the h«: py Suteikianti įvairias pramogas. vingumas daugeliu atžvilgiu pra Ir susimąstymo. Taip, taip — dar „impromptu”, vien improviza few”. Kviečianti į erdvę. Pasiūlanti šoka vasaros grožį. Žmonės rude vienas ruduo brandžiai giesmei cinė, divertismentinė pjesė pa Tas įtarimas nesiliaus augęs, kokią nors netikėtą draugystę. nį linkę blaiviau mąstyti. Dauge („Und einen Herbst zu reifem čiam autoriui pasilinksminti. bet prieš tai verta paminėti vieną Būna, kad kelios savaitės ar lis yra sugrįžę iš ilgų nuotykingų Gesange mir”), kad ir kokiu Nežinia tik, ar ši mūsų in kuriozą. „Komediantai” hėra keli mėnesiai praslenka kaip gra kelionių, dalijasi įspūdžiais, ne pavidalu šioji giesmė pasireikštų. terpretacija teisinga. „Komedian jokia statiška, saloninė „Lese žus sapnas, lyg skraidžiojimas riasi į veiklą, organizuoja minė Tau ir man, jam ir jai. Ir vilnietei tai” yra gerokai klaidi, vietomis drama”. Priešingai, ji net ląbai. padebesiais. Kai rudeniui artė jimus, labdaras, sueigas, vaišes, Vitalei, kurios vasariško delno meniškai labai nelygi pjesė, ir net veiksminga, nestinganti visokių jant skiriesi su mylimu žmogumi, spektaklius... šilumą atsisveikinęs nešioju savo ne visada modernistinio braižo. peripetijų. Taip, pavyzdžiui, besi tai saldžioji apžava lieka būsimai Kai kas rudens laukė kaip atsi širdyje. Tai jaučiant, kaip gera Bet bent pradžioj jinai pasimato slapstančius teatralus užklumpa vienatviškai valandai. Tada, lyg palaidavimo nuo vasariškos vie žengti į rudenį! satyrine, su politiniu užtaisu. Jos iš paskos atsekęs jaunuolis. maldą, imi kartoti karo metu natvės. Yra tokių vienišių. Ruduo užuomazga tokia: Paskui užgriūna šernai, pribūna pamėgtą Friedrich Hoelderlin’o jiems yra bendruomeniškas metų Pranas Visvydas Uždangai prasiveriant, žiūro- Maksimalinis Vadas. Staiga su vas/skaitytojas yra įvedami į niū skamba nelaukto skambesio, rią, apšepusią, diktatūrinę vals Landsbergio plunksnai, sakyčiau, tybę, kurioj uždrausti teatrai ir visai nebūdingi duetai: kur drausmę, rimtį ir susiklausy MAKSIMALINIS VADAS Šiame numeryje: mą palaiko laukiniai paršai. Prie (švelniai): Vėl vienu du! (Jis pirš blanda. Į apleistą teatro pastatą tu paliečia jos plaukus; ji krūp braunas šešetas skarmalėtų teli.) Pagaliau! (Apeina aplink ją.) Vasara — laiko pilnatvė • Algirdo Landsbergio naujoji knyga — žmogystų su raidėm K ant Kaip mudviejų vestuvinę naktį. nugarų. Kas jas taip paženklino, (Paliečia jos kaklą.) Tavo oda at „Du utopiški vaidinimai” • Rašytojas Icchokas Meras New York’e . taip ir nepaaiškės, bet dūsavimų simena. (Ji sudreba ir nusisuka.) ir Čikagoje • Stasės Klimaitės-Šimoliūnienės eilėraščiai • Nauji ir graudenimosi, kad ligi tol jų Aš dvidešimt metų tebemiegu ant leidiniai gyventa kiaulių fermų srutynuos, mūsų vestuvinės lovos. Ji at dujotiekių vamzdžiuose ir atma simena. (Jis atrakina jos rankas.) tų kaugėse — laukuose, nepa Algirdo Landsbergio naujosios knygos „Du utopiški vaidinimai” aplankas — gailima. dailininkė Zita Sodeikienė. (Nukelta i 2 psl.) Nr. 175(31) - psl. 2 DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1995 m. rugsėjo mėn. 9 d.
Translated from the Polish by vens” „Idioto pasakoj”. Įmantrieji Algirdo Landsbergio scenarijai Klara Golowczewska. Toronto: Suskaidydamas romaną į sce- Knopf, 1994). ną-scenelių mozaiką, puikiai iš Šio elemento — sadizmo ir ma- naudodamas Dostojevskio pomėgį (Atkelta iš 1 psl. Dievaži, ar ne todėl skaitytojui sochizmo — romane, kuriuo yra postringaut, pakartodamas, tary sunku įsigauti į „Komediantus”, Idiotas yra per akis, ir Algirdui tum atsuktų atgal filmo juostą, KARALIENĖ (atsistoja): Šerno kad jo vis dar samprotaujama šio Landsbergiui tikrai pavyko per kai kurias scenas, Landsbergis vėmalus!.. amžiaus pradžios ar vidurio teikti savojoj versijoj dostojevskiš- sukuria mąslią „Idioto” versiją, MAKSIMALINIS VADAS: Ant sąvokom apie teatro misiją, kus pomėgius įsimylėti patirtas gal net per daug paveikią ne lovos tu priėmei mano sėklą. psichoterapines galias. Tuo tar nuoskaudas („poliubit’ svajų oby- vieno skoniui. Sunku nepasigė KARALIENĖ: Jauna, naivi ak pu, kai vaidybinis kermošius du”) ir visą veikėjų teatrališką rėti antrojo veiksmo dešimtąja torė... vyksta visur. Ar ne todėl pjesėj skėtojimąsi. scena, kurioj Dostojevskis pra . MAKSIMALINIS VADAS: tiek aliuzijų į valstybės galvų Vladimir Nabokov iškelia dar byla kaip tikras Žirinovskio pro Džiaugsmingai! Ir triukšmingai! klounadas, į TV magnatų suma vieną savybę, būdingą daugumai tėvis. Ir Lenino taipogi. KARALIENĖ: Aš pajutau šer numą suteikti žmonėm tokio Dostojevskio romanų. Būtent, Žinoma, kaip scenarijus „Idio ną. Išvydau šerną. Ir šerną išvė peno, kad jis netrikdytų jų virš kad iš esmės jo veikėjai yra užsi- to pasaka” patekusi į nūdienio miau... kinimo. Pagaliau, kai tiek TV kirtę tam tikros raidos tarpsny režisieriaus rankas gali išvirsti MAKSIMALINIS VADAS: Bet stočių, tai kiekvienam yra su ir nebeturi kur pajudėti, vystytis bet kuo. Netektų stebėtis, jei san mano sėkla pasiliko. Mūsų teikiama galimybė pasigaminti toliau. Girdi, todėl jie pasimato tykiai tarp Rogožino ir Myškino kūdikis, tavo ir mano dalis. „Zapping’o” keliu savąjį šiupinį. įspūdingi skaitytojui iš pirmo būtų pavaizduoti kaip skirtingos KARALIENĖ: Gimdyvės lovoj, Šitaipos pažvelgę, grįžtumėm žvilgsnio ir jų istorija jaudinanti, lytinės orientacijos žmonių drumzlinam sapne, aš prakandau prie pirmosios savo prielaidos, bet retai kas prisiverčia skaityt saviveika ar, kad Nastasja šlub- savo naujagimio švelnią odą, iš kad „Komediantai” yra improvi juos antrą kartą. Rasit, esama čia čiotų po sceną su medine koja. čiulpiau nuodus ir išgelbėjau jo zacinio pobūdžio autoriaus dalelės tiesos. Ir „Idioto pasaka”, Landsbergis sau tokių laisvių sielą... divertismentas. suslėgusi didoką Dostojevskio nėra leidęs. Jo dialogai skamba MAKSIMALINIS VADAS: Tu romaną, jau tuo pačiu atlieka autentiškai. Sunku prisiminti, ar galėjai turėti daug sūnų... Galėjai * * * paslaugą skaitytojui. Bet, man Dostojevskis yra suteikęs tokį pasilikti ir dalintis mano galybe. Nemažiau painu išaiškint, ding, Landsbergio nuopelnai kur didelį ir aktyvų vaidmenį Toc- KARALIENĖ (su ypatingu pa kodėl Landsbergis pavadino kas didesni. Savo inscenizacija jis kiui, bet lengva įtikėti, kad kai tosu ir plačiais mostais): Aus antrąjį savo vaidinimą „Idioto Algirdas Landsbergis autografuoja knygas „Ateities” studijiniame savaitgalyje 1980 metais Čikagoje. perteikia visą Fiodoro Michailo po „Zapadnikas” jis Fiodoro Mi pasaka” — utopišku. Juk nesle vičiaus pasaulėjautos kondensa karas prisegtas prie gleivėtos Jono Kuprio nuotrauka chailovičiaus buvo piešiamas tirono ausies! Ornamentas ma piama, kad tai Dostojevskio ciją. Dostojevskio personažai neigiamai. Ar Myškinas mus siniams mitingams! romano Idiotas inscenizacija. O padorius, gerus žmones į pate Tenka vis dėlto prisiminti, kad Scribner, 1977). neužginčijamai aistringi žmonės. jaudina todėl, kad, Nabokov’o MAKSIMALINIS VADAS: Aš kiek mums žinoma, šio talentingo tišką padėtį, idant išsunkus iš tų Rusijos kaimynams^ toji gaiva Hingley labai įtikinamai ap Goslūs ir gašlūs. tvirtinimu, jis simbolizuoja mėginu racionaliai kalbėtis su rusų rašytojo niekad neviliojo situacijų visą patosą iki pat liška slavo prigimtis nebūtinai taria tokį terminą, kaip „proiz- Į gyvenimą Dostojevskis žvel pasakų Jonelį-durnelį, ar todėl, tavim, o tu nesiliauji vaidinusi!... „science fiction” fantastika. paskutinio lašelio. (Vladimir panašių spalvų, kaip vakarie vol”, neišverčiamą, pasak jo, į gia patinišku žvilgsniu. Moters kad Dostojevskiui tikrai pavyko Mes vienudu! Publikos nebėra! Kaip bebūtų, Landsbergio ban Nabokov. Lectures on Russian čiam. Daug tos tautos bruožų yra kitas kalbas, ir žodžius, prasi paskirtis pasaulyje — išjudint iš suteikt jam šventojo aureolę, Vaidint nebereikia! dymas perkelti scenon šį anachro- Literatūrė. Edited with an in- patologiškų ir, bala jų nematė, jei dedančius priesaga „raz” („raz- snaudulio vyrus, visaip juos nežinia, ir gal nesvarbu. Svarbu Kas tai? — Postmoderno jau nišką melodraminį veikalą žymi troduction by Fred Bowers. New jos nebūtų prasisunkę per ilgus mach”, „razgul”, „razdolyje”) kamuojant, idant tieji (kelmai) yra tai, kad jo pasirodymai visad kalas? Schmalz’as? Parodija?? naują tarpsnį mūsų raštijos York: Harcourt, Brace, Jovano- okupacijos laikus į lietuvių įtaigaujančius netvėrimą savy, suvoktų, kas yra laisvė. Kaip sukelia skaitytojui keistų minčių Tikriausiai iš ko nors vaipomasi, raidoj. Galbūt aš kažką pra vich, 1981). psichiką. Ypačiai per komunis polėkį, šėliojimą ir panašų glaustai išsireiškia Henri Troyat ir lūkesčių. Nerealių, utopiškų. bet iš ko? Ir kodėl taip primity ganau, bet man regis, kad tai pir Rasit, Nabokovo nuomonė šiek tinės savivalės laikotarpius. anarchinį ekspansyvumą sieloj. savo monografijoj apie Dostojevs Faktiškai, kas gali būti arčiau tos viai? Kur dingo senasis Lands mas atvejis, kad mūsų rašytojas tiek kategoriška, bet kiekvienas Taip, sakysim, liguistas pomėgis Kitas autorius, lenkas Ryszard kį (Dostoievski, Paris: Gallimard): sąvokos, kaip Myškino svaja: bergis su savo lanksčia, smagaus ryžos galynėtis su tarptautinį sutiks, kad tokios melodraminės meluoti, „skiesti” (vranjo), Kapuszczynski, priskiria Do „Žemiškoji meilė drumsčia sielas, „Bet mes pasikeisim. Europie srūvio proza, santūrumu (under- susidomėjimą pelniusiu veikalu. situacijos lengvai gali būti dramatizuoti, pertempiant šeimy stojevskiui nuopelną už tai, paruošdama jas vienintelei čiai netikės savo akimis; jų įsi statement), sąmoju, žodžių žais O atvirai kalbant, kodėl gi ne? užaštrintos scenoje ir ekrane, ir ninius nesutarimlėd ’ iki teatra kad jis įžvelgęs (pirm visokių meilei, kuri niekados neapvils — vaizduotas rusiškas monstras bus mu, kartais įmantrokom metafo Kodėl lietuviškasis romano ins užtat itin dėkingos režisieriams. liškų „scenų”. Taip pat mėgautis psichoanalitikų) ruso sieloj Dievo meilei”. Moters vaidmuo pradingęs, ir jie išvys naująją rom? Kas jį pastūmėjo į tokį melo- cenizavimo variantas privalėtų Ypač kai prireikia vaizduoti egzo viešais skandalais.-,-Visus tuos polinkį kankint be jokio reikalo yra visų pirma katalizatorinio po- • Rusiją — gerą ir išmintingą draminį registrą, su užuominom būt menkesnis už kokį anglišką, tišką, slėpiningą, stichišką ruso dalykus labai vaizdžiai apsako kitą žmogų, vien todėl, kad tai su būdžio, kaip tarpininkės tarp milžiną. Šventoji Rusija paims į spermatogenezę, šerno vėmalus vokišką, itališką, holivudinį ar sielą ir jo nepakantą Vakarų Ronald Hingley sąyp. studijoj The teikia jam alpaus malonumo Dievo ir žmogaus. Nastasja yra pasaulį už rankos ir nuves į iš ir auskarus ant gleivėtos tirono sovietizuotą rusišką? Savaime civilizacijai. Russian Mind (New York: (Ryszard Kapuscinski. Imperium. neabejotinai tokiu „spiritus mo- ganymą”. ausies? suprantama, atsakant į tokį ux-.
Viena aišku, nuo šios maždaug klausimą reikėtų susipažinti su .1- vietos vis smagiau riedama į fan kitataučių naudotais scenarijais, Apie Algirdo Landsbergio nežemišką muziką, pradeda dai tasmagorijas, į „horror comics” o tai neįmanoma. Netgi su pran nuoti. Šie sugebėjimai padeda nebūtį. Autorius nesiliaus kėlęs cūziškuoju, kur Myškiną vaidino knygą „Kultūros baruose” jam ne tik kartu su visais pakliū žiūrovui/skaitytojui galvosūkių. Gerard Philipe. ti į dangų, bet ir atlikti kritiko Tolydžio vis labiau aiškinami Gal pravarčiau būtų paspėliot, pareigą, — vertybių hierarchijoje Vado ir Karalienės meilės rei kodėl per tiek daug metų Idioto Naujausiame žurnalo Kultūros Pjesės įvykiai tarjij įsisiautėjan- rasti Absoliutinį Vadą pranoks kalėliai. Pasimaišo scenoj TV siužetas nesiliauja žavėjęs teikia barai numeryje (Nr. 8/9, 1995) čiame karnavale (jaukės ir per tančią jėgą — Šekspyrą, numaty magnatas, po to nusileidžia iš momis galimybėm tiekos teatro ir Aušra Martišiūtė recenzuoja per sirenginėjimai vijose trijuose ti, kad šis išgelbėk komediantus. dausų Šekspyras, išlaisvindamas kino režisierių. Atrodytų, kad nai Algimanto Mackaus knygų veiksmuose) greitėja', tirštėja, kol Nevaržomos vaizduotės šventė suimtuosius. Su juo bent įdomiau patikimiausia prielaida būtų to leidimo fondo Čikagoje išleistą finalinėje scenoje' „švysteli” dramaturgo valia gyvuoja griež pasišnekučiuojama apie teat ji, kad šiame kūrinyje vaizdžiau dramaturgo Algirdo Landsbergio komediantus į da'rigų („Kylam tos struktūros kūrinyje. Pirmojo rinius dalykus. Bet faktiškai siai ir romantiškiausioj, tiesiog dviejų vaidinimų knygą Du kurti teatrą danguje!”) ir trečiojo veiksmo struktūra farsinių situacijų nedaug. Viskas žilpinančioj, šviesoje atskleidžia utopiški vaidinimai: Komedian Intensyvus veiksmas sustab skyla į dvi dalis. Pirmo veiksmo trenkia pasibaisėtinu mokytumu ma slėpiningoji Slavo ęiela su vi tai, Idioto pasaka straipsnyje, domas gyvuosiuose paveiksluose pirmą dalį sudaro „paskutiniojo ir nuoboduliu. sais nenumaldomų aistrų virpu pavadintame „Du utopiniai teks — personažai lieka sustingu tabu sulaužymas” (tris kartus ko O gal, topteli mintis, Landsber liais, nesuprantamom godom ir tai vaizduotės ir grožio moty siomis pozomis, JdtJnuoliui kal mediantai atlieka apeigas — de gis kaip tik ir siekia tokio žiū- ilgesiu, nerimais ir vidiniais vais”. Štai keletas ištraukų iš la bantis su KaralienO'(pasakojant, klamuoja uždraustų pjesių frag rovo/skaitytojo „nusvetinimo”, prieštaravimais, savęs ir kitų bai išsamios ir įžvalgios recen kaip atrado ją ir lųąmediantus), mentus, perskaito Vado dekretą alienacijos efekto. Negi būtina, kankinimais. zijos: antram Šekspyrui jiusileidus į apie komediantus ir teatrus). Ir kad scenoj jie išvystų realaus Žinoma, yra dar ir kunigaikščio Algirdo Landsbergio nauja sceną („Abu Šekspyrai sukry „likimo beldimasis į duris” — gyvenimo riekę. Juo labiau, kad Myškino figūra. Vieniems dau knyga Du utopiniai vaidinimai — žiuoja akis kaip špagas. Gyvas pirmą kartą beldžiasi Jaunuolis moderniojoj dramaturgijoj tokie giau, kitiems mažiau perpran iššūkis Lietuvos teatrų spindesiui paveikslas”.), Šekspyrui atsklei — jo, ateivio iš Vado teritorijos, triuk i mistifikuoti, siekiantys tama ir artima. Landsbergio at ir lietuvių dramaturgijos skur dus paslaptį, kad Karalienė — pasirodymas paruošia „dviejų vedži žiūrovą už nosies, seno veju, spėtinai patraukli kaip dui. Lietuvių dramaturgams dar Jaunuolio motina („Gyvas pa pasaulių” susitikimą; antroje kai įs ilietinę. Daug kas rodo nekaltybės ir nuolankumo sim reikia belstis į teatrų duris, veikslas: džiaugsmas, nuostaba, dalyje antrą kartą beldžiasi scenoj beasmenius, bekraujus bolis, kaip šventuolio įsikūni paneigti bevaisės žemės — dra harmonija”). dvikojai Vado šernai. personažus, ar marionetes. Dar jimas. Jinai galėjo jį veikti kaip maturgijos mitą. Ar bus atida Dramaturgas sugrįžta prie vi Pirmame veiksme dramaturgas mažesnė naujiena šlovinti Šeks prototipas, ieškant kontūrų savo rytos durys Landsbergio utopi duramžių teatro žahrų, tik mo kuria žodžio kultą; dominuoja pyrą. Tokiam Peter Brook (Points šv. Kazimierui — karalaičiui, joms? Knyga teikia vilties, kad dernios gyvenimo realijos su deklamacija, žaidimas žodžių de suspension: 44 ans d‘explo- kurį autorius, prisiminkim, mė šis retorinis klausimas neliks teikia jiems sunkiai atpažįstamą prasmėmis ir sąskambiais. ration theatrale, 1946-1990. gino pavaizduoti net dviejose pje utopija. išvaizdą: Komediaritai — pjesė Antras veiksmas kuriamas te Traduit de Vangiais par Jean- sėse: „Vėjuos gluosniuose” ir Landsbergis kuria vitališką žai apie komediantų tikėjimą, tikėji atro principu. Komediantai — Va Claude Carri^re et Sophie „Gluosniuos vėjuje”. dimą, kurio taisyklės (pjesės žan mo išbandymą ir tikėjimo perga do nelaisvėje — stebi jo vaidybą Reboud. Paris Edition du Seuil, Šiaip, rasit, įdomiausią prie ras — utopiška pasaka) leidžia lę: Šekspyras juos, palaimintuo bei TV intarpus. Antras veiksmas 1992) Šekspyras tebėra viso laidą apie Dostojevskio patrauk retkarčiais nepaisyti gero skonio sius, paima į dangų. Šią moder — ryškus kontrastas pirmojo teatro alfa ir omega, nepaisant lumą kitataučiams režisieriams reikalavimų. Čia vyksta tikra nią misteriją pertraukia trumpi veiksmo „žodingumui”. Vado ir Stanislavskio, Antoine Artaud, yra pasiūlęs Vladimir Nabokov vaizduotės puota, neatsitiktinai TV programos epizodai — drama TV Magnato pokalbyje apie turgas sukuria mini farsus, kurie padėtį krašte ir pasaulyje domi Bertolt Brecht’o teorinių įnašų. savo paskaitose amerikiečiams Karalienė pranašauja: „Taip, Rašytojas Algirdas Landsbergis jam būdingoje pozoje viename literatūros • Kodėl Landsbergiui nesuruošt studentams. Santūrokai pasisa vaizduotė išganys žmoniją!” (I, net viduramžiais išvengdavo gero vakare New York’e 1978 metais. nuoja „O.K.” („gerai”). Visi per savosios padėkos ceremonijos kydamas apie Dostojevskį — pro 17) Dramaturgas panaudoja įvai skonio apribojimų: sonažai su kaukėmis (komedian Avono Gulbinui? zininką (apibūdindamas jį, kaip rių žanrų koliažą: sudėtinga fa „scenos gilumoje didelis tele estro kalba apie savo pasku „nuopolio” epizodą: pasigirdus tams ant galvų užmauti juodi Rasit, čia ir derėtų ieškoti rakto labai vidutinio masto rašytoją su bula yra artima detektyvui vizijos ekranas, kuriame bizūnais tiniąsias pjeses, kuriose visi susi beldimuisi į teatro duris, Herojus, maišai, su skylutėmis akims, no į „Komediantų” hieroglifišką puikaus humoro prošvaistėm ir (pateikiamos kelios komediantų vieną kitą plaka ir dainuoja apy taiko ir susivienija”. manydamas, kad šernai atėjo juos sims ir lūpoms, Vadas su šer šifrą? Pjesėj užsimenama, kad nemažiau plačiais literatūrinės suradimo versijos: Jaunuolio, nasriais pažabotos lėlės. (Visas Komediantuose panaudoti suimti ir nubausti, išsižada no kauke) Maksimalinis Vadas Šekspyras, būdamas impresari- dykros ir lėkštumo bruožais), jis Vado, Šekspyro), skaitytojas, nuo TV programas ekrano rėmuose dramaturgijos žanrai reikalauja komediantų. Jo charakterio pasirodo kaip tikras autorius, jus, autorius, režisierius ir akto tikrai vertina draminius Fiodoro pirmų eilučių įtrauktas į žaidimą, gali atlikti ir gyvi aktoriai.)” personažų, galinčių sulydyti sti „evoliucija” netoleruojama, Hero kurio rolės (šerno, vyro, Šekspy rius vienam asmenyje, yra leidęs Michailovičiaus sugebėjimus. nuolatos turi spėti: „Tamsioje Pjesėje panaudojamas ir spek lių įvairovę. Landsbergis pasiren jaus vardas „suteikiamas” at ro) negali atspindėti jo, absoliu sau nemažai laisvių spektaklio Atrodytų, sako jis, kad Likimas scenoje vos įžiūrimo pastato taklis — maskė (angį, masųue) — ka dar neregėtus lietuviškose pje ėjusiam į „pražūties zoną” taus ilgesio kamuojamo dikta srityje. Kartais nuolaidžiauda buvo numatęs Fiodorui Michailo- užuomina. Ar tai pilis? („Pelėsiais XVI-XVIII a. anglų dramatur sėse personažus: Komiką, Kri Jaunuoliui. Keistis komediantai toriaus, paveikslo: mas žiūrovui visokiais „happy vičiui tapti stambiausiu rusų ir kerpėm?”) Apleistas viešbutis? gijos žanras. Trečiame veiksme į tiką, Herojų... Dramaturgas gali tik po mirties („Karalienė, MAKSIMALINIS VADAS, end’ais”, kartais juos mistifikuo dramaturgu, bet jis pasuko ki Sandėlis?”(I, 9) Žiūrovai gali sceną nusileidžia du Šekspyrai — jiems, kaip commedia dell’arte Iki šiol karališkai susitvardžiusi, (ŠEKSPYRUI) Viską dariau ne damas kitaip, nepaisydamas nei tu posūkiu, ir prirašė romanų. Ir pamanyti, kad jie, „pasiklydę, persirengęs Vadas ir tikrasis veikėjams uždeda nuolatines motiniškai pravirksta”. Kritikas Romos sosto ar Anglijos karūnų logikos, nei įtikinamumo. O tie patys, Nabokov’o nuomone, atsidūrė „Danijos kunigaikščio” Šekspyras. Vadas visiems uždeda kaukes, apvelka tipiškais kostiu ir Komikas pamiršta savo kon geisdamas, kaip tavo dramų publika kvailelė, viską sušlamė nebuvę kažin kaip saviti. Mat spektaklyje”. (9) Landsbergis tar kaukes, didingo reginio dėlei mais (Kritikas kostiumo neturi, fliktus ir draugiškai apsikabina.) valdovai. Trokšdamas be galo davusi. Kodėl nepasukus Lands Dostojevskis aplamai niekada si atsiriboja nuo kuriamo teksto, gundo išsižadėti teatro („Spek- tačiau „čiupinėja commedia Iš komediantų dramaturgas iš daugiau — išlaisvinti žmoniją iš bergiui Šekspyro, to masių nepajėgęs išsivaduoti iš Europos kūrinio bendraautoriu pripažin taklis—Maskė: ŠEKSPYRAS dell’arte Daktaro kepurę”). Auto skiria Jaunuoli ir Mirandą — amžino puvimo, begalinio pasi linksmintojo ir smagintojo, keliu. prozos — kriminalinio romano ir damas skaitytoją ar žiūrovą, jų NUŽENGIA ŽEMĖN, ATRIŠA riaus sukurti personažai igno jiems suteikta pasikeitimo laisvė, kartojimo. Kokios menkutės tavo Juk nūdienė technika leidžia au- sentimentaliosios raštijos — po intelektą ir vaizduotę. Pjesės per MAZGUS, VISKĄ IŠAIŠKINA ruoja statiškų dramaturgijos per tačiau jiedu vieninteliai lieka utopijos, tavo egzotiškos salos toriui/režisieriui prasimanyti veikių. Sentimentalizmo įtaka sonažams suteikta teisė aptarinė IR VISUS SUTAIKO”. (111,55) sonažų kritiką: jie negali keistis, žemėje tęsti komediantų misiją. prieš mano absoliutų ilgesį! dalykus, kurie buvo neįgyvendi apsprendžianti jo pamėgtąsias ti įvykius, pažvelgti įjuos žiūrovo Kritikas dažnai'„padeda” pjesės „statiškumas” — vertybė. Kritikas įgyja paslaptingą suge (67-68). nami anais senais, gerais laikais konfliktines situacijas — stumtelt akimis. veikėjams ir... skaitytojams: „Ma- Dramaturgas kuria Herojaus bėjimą — girdi į jį atsrūvančią (Nukelta į 4 psl.) Šeštadienis, 1995 m. rugsėjo mėn. 9 d. DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 175(31) - psl. 3
Stasė Klimaitė-Šimoliūnienė PABIRI ŽODŽIAI AUKŠTOJOJ DYKUMOJ...
* * ♦ ♦ ♦ ♦ Kai bėgau nuo lietaus Kaip veržiasi širdis tava Ir jos plakimas Pastogėn; Žiūriu į save Rankų mostais Kai sutema ateina į namus, Veidrodyje Kūrybinės harmonijos aistra. Nesibijau jos glėbio „Jį užkasiau ten po egle, Ir vos beatpažįstu. O glaudžiuos, Išrovusi kaktusą, Žinau, ne ta pati esu, O tavo žvilgsnių atspindžiai, Ir viską šios praėjusios dienos Į žemę sausą" — Žiūriu ir stengiuosi It, saulės užgaida prieš audrą, — Aš jai palieku Pajust iš naujo Belieka vien spėlioti, Nuo pradžios. Tegu ten ilsisi, galvoju, Kitą žmogų, stebinti tenai mane. Kam man jo reikia; Ar pasibaigs giedra Ar tamsiu debesiu Jei pamatytumei ateinant vakarą, Tik limpa ašarų drėgme Aš ta pati, Ir lietumi, — stambiais, O dar gražiau, — Ir maišosi po kojų, Kitaip ir būti nebegali, Smėlingą žemę plakančiais lašais; Prasidedant rytuos Lyg spiečius alkanų vabzdžių, Tiktai sulėtinta mintis Naujos dienos kraštus, Klajodamas Ir atmintis ir pageidavimai; Tu niekad iš tos vietos Ik paryčių. Pasidarai toks atsargus, O būti su tavim — Neišeitumei tas pats žmogus; Savimi mažiau Tikra palaima... Tenai, kur užkasiau dainavimą, Užtikrintas žmogus. Jau būtumei Galiu kasdieną juo gėrėtis, — * * * Kur kas geresnis Kai vėjas supa medį, Bet viskas nesvarbu jau Ir blaivus, Jis laikosi tvirtai ir šlama Ir laiko tiek nedaug beliko. Apraudu savo liūdesį Atsigaivinęs nuo smulkių minčių, Ir jo alsavimas O nesiskubini tačiau Ravėdama Naujos dienos spalva pagražintas Gaivina... Skaičiuoti valandas iš ryto, Purendama aplinkui žemę Ir žemei atlaidus. O paukštis ten savo vaikus augina. Kai ši ateinanti diena, Žaliavimui žolės.
J »; Tau atneša vėl naują pabudimą, Vėl saulės šypsulio kraštytį. Ir mano liūdesio sėkla * * * Pavirsta šaknimis * ♦ * Giliai į žemę * * * „Kas tu tokia?” — Atsirėmusi Paklausė, Mane staiga pagauna Diena kai pasibaigia rjvauiu miuvuu uuoirauKa Ir valandos subėga Kai šalia viens kito Karštas vėjas Ta sėkla geria vandenį, Vidurnakčio keliu Smėlingu pakraščiu Ir nubučiuoja veidą ir akis. Kurį pilu kasdieną jai Žvaigždynų pasitikti, Icchokas Meras susitinka Ieškojom kelio Aš netikėjau, Jau ne kaip liūdesį, — Ir jo šilta ranka Kad galima apsvaigt Kaip džiaugsmą ateinantį su New York’o lietuviais Manam delne užkliuvo. Nuo vėjo bučinių, Nutyla vėjas medžiuose, Purenant žemę Nuo jo kaitros, Laukia, iki Visatos Dėsnių Žaliavimui žolės. „Kelmė yra mano Lietuva ir gų, jo fizines ir dvasines kančias. Sunku net buvo prasitarti, Kai jis visai arti Akimirka pagaus mano Jeruzalė” — taip 1977 me Autoriaus vaizduojamos moterys Ir toks pašėlęs... tais Čikagoje atsiimdamas išeivių yra „pilnaverčiai žmonės,” ken Žodžiu atsverti Judėjimo ženkle pasikeitimą... ♦ ♦ * Lietuvių rašytojų drhdįjljSl; pre Bailią tiesą, čiančios, bet tvirtos globojančios Mintu obuoliais, miją už savo romiiną Striptizas ir pasiaukojančios — kaip įvairių Kuri tiek laiko Apsukęs ratą šalimais, Pasvyra žemė, lygumą po kojų Kurie išauga ir prinoksta kalbėjo iŠ okupuotos Lietuvos j tautybių vaikus gelbstinti Vero Tūnojo drauge, Jis driekiasi tolyn Šešėliais apvingiuoja Netoli manęs Izraelį neseniai išvykęs autorius nika romane Anot ko laikosi pa Pamiršus šviesą. Ir supila kalvas Icchokas Meras. saulis, ar žyduką Steponą išgelbė Ir ši, pasaulio didžio mažuma, Aukštojoj Dykumoj. Iš smėlio, lapų, Dabar, po ilgos pertraukos, Me jusi ir vėliau žydšaudį Mykolą Tik stebino mane, — Kitoniškai atrodo, Žabarų ir plunksnų, — Tarytum nebe ta. ras vėl lankosi Amerikoje. Jis slėpusi (ir jo galiausiai nužudyta) Obelėlė — obuolių mama, dalyvaus rugsėjo 7-10 dienomis Morta naujame apsakyme „Kar Kad galima alsuoti Ką tik pagauna pakely Michigan’o valstijoje vyksiančia tus rūgštynių skonis” — kalbėjo Taip, kaip mane bestovinčią Ji juos išaugina viena Laime netikra. Švintant, rytmetys me Šviesos-Santaros sambūrio Staknienė. Didžiuliame sode, Bet aš dabar Akistaton vidudienio kaitros. suvažiavime. Ten bus pristatytas (Kyla klausimas, kas įkvėpė Atsiveda nakties pabaigą, Gilaus šaltinio srovės laistoma, Esu tokia... tokia Belaukiančią pavėsio atgaivos. ką tik išspausdintas Mero ilgai tuos beribio gerumo įsikūniji Žvaigždynus užgesina, Kaitros ir žemės meilės supama... ruoštas ir skaitytojų smalsiai mus? Gal tai dar vaikystėje auto Jau vėstanti širdis: Aušrinę gelsva drobule padabina, Tas vėjas ir jo bučiniai lauktas naujas jo pasakojimų riaus sielą nepaprasta šviesa Be priekabiu, be abejonių, Atausta naujos dienos rinkinys. persmelkusieji dviejų jo motinų — Kvapnus, saldainis ir labai sotus Rami tyli, lyg užmiršta šalis... Paliko pėdsaką ant lūpų — Padangių platuma... Pakeliui į Michigan’ą, rašytojas nužudytosios Minamos Merienės Paliko ir mane belūkuriuojančią, Aukštosios Dykumos obuolėlis — su savo žmona iš Kauno kilusia ir jį iš žvyrduobės išgelbėjusios ir Lyg pakelėj aš laukčiau ko, * * ♦ Vaismedžio šakose prasidėjęs Fryda Meriene, buvo trumpai su auginusios Bronės Dainauskie- ♦ ♦ ♦ Šio slėnio pačiame pakraštyje, stoję New York’o mieste. Kaip ir nės neišblėstantys atvaizdai.) Kas turi pasitikt mane Tu pasakyk ką nors daugiau s Kur gamta puošni vien smėliu. prieš 18 metų, jo kelias, nuvedė Icchokas Meras savo žodį pradė Ir palydėt namo, apie save, į Lietuvių kultūros židinį Bro- jo sugrįžimu į savo gyvenimo ir „Kur padėjai balsą?" — Kur šeimos židinio ugnis seniai išblėso, Ne vien tik, ko tau reikia. 1994 oklyn’e, kur Lietuvių rašytojų kūrybos šerdį — į Kelmę, į lem Kažkas paklausė, Atsiminimų tarpdury ženklai degėsių... Žiūriu, ir stebina mane, Lucerne Valley, CA draugija rugpjūčio 26 dieną jam tingąsias 1941 metų vasaros spėjo suruošti priėmimą. dienas. Jis pasakojo, kaip neleng Svečius Draugijos vardu pasvei vai jis tapo rašytoju, apie savo kino jos pirmininkas, rašytojas ir susidūrimus su cenzoriais ir ma žurnalistas Paulius Jurkus. Ap syviu literatūrinio ir kitokio an Icchokas Meras labai norėjo pasi Balzeko Lietuvių kultūros muzie vaizdai: čirvų bernelis — žem orkestrą. žvelgęs Draugijos atsiradimą ir tisemitizmo aparatu Sovietų Są Icchokas Meras matyti su Drauge dirbančiu juje, ruošiamos jo naujai išleistos dirbys, būgnų — žvejys, kryžių Pasak maestro Juozo Domar jos nueitą kelią, jis išreiškė savo jungoje, kurioje žydiškos temos ir Čikagoje kun. Vytautu Bagdanavičium, knygos sutiktuvės ir rašytojo — aludaris, pikų — medkirtys. ko, sunku nustebinti, ką nors įsitikinimą, kad ši organizacija personažai buvo nepageidaujami. kuris, Mero romanui išėjus, jį la susitikimas su Čikagos lietuviais. O ant keturių tūzų yra pavaiz kelis dešimtmečius gyvuojan turėtų išlikti ir išlaikyti savitą Kas paskatino jį išvykti į Izraelį? bai palankiai ir įžvalgiai Vakaronė su Icchoku Meru, kurią duotos senosios Lietuvos pilys. pobūdį. Jurkus iškėlė Mero kūri • Besilankydamas Čikagoje, čiuose festivaliuose. Tačiau Pasak Mero, paprasto atsakymo analizavo mūsų spaudoje.) Pa ruošia Šviesa-Santara, prasidės Stalo žaidimais ir kortomis nių lietuvių kalbos grožį ir grynu į tai nėra. Gal todėl, kad tada, kai rašytojas Icchokas Meras Lietuvos orkestro pasisekimą klaustas, kaip jis suderina gro 7:30 v.v. prekiaujanti firma „Arseka” mą; kaip meistrišką stilistą jį jau buvo prasidėjusi masinė žydų rugpjūčio 7 dieną, lydimas Ju liudijo publikos reakcįja. žinę kūrybą su „sausa” technika, numato atkurti ir kitas prieška palygino su Vaičiulaičiu. emigracija iš Sovietijos, jis pasi liaus ir Birutės Lintakų, užsuko į dėstoma mokiniams, Icchokas rines Lietuvos kortas, skirtas ne NAUJAS A. KAČANAUSKO Lietuvių PEN centro sveikini juto turįs apsispręsti, „kurioje Draugo redakciją, kur turėjo pla Meras prisipažino, kad rašytojo ATKURTOS SENOSIOS tik žaidimams, bet ir būrimui. KŪRINIŲ ALBUMAS mus perdavęs Algirdas Lands barikadų pusėje aš stoviu.” tesnį pokalbį su dienraščio vy talentas pasireiškia tik kaskart LIETUVIŠKOS KORTOS bergis paminėjo pagyvėjusi dialo Nors Izraelyje Meras bendrau riausia redaktore Danute Bindo- Neseniai Lietuvoje buvo iš panaudojama nauja prieiga prie LIETUVOS VALSTYBINIO gą apie lietuvių-žydų santykius. ja ir dėsto ten išmokta hebrajų kiene ir Draugo kultūrinio prie leistas dar vienas žinomo dėstomo dalyko. Jis nuolat impro Vilniaus firma „Arseka” SIMFONINIO ORKESTRO Toksai dialogas, anot jo, vyksta ir kalba, jis teberašo lietuviškai, do redaktore Aušrele Liuie- lietuvių kompozitoriaus Alek vizuoja, kiekviena pamoka būna atkūrė lietuviškas žaidimo kor PASISEKIMAS EUROPOJE Mero viduje, kur žydas ir lietuvis nes tai jo literatūrinė kalba. vičiene. Rašytojas pasakojo apie vis kitokia, nes kartojant tuos tas. Lietuviškos kortos nebuvo sandro Kačanausko kūrinių sugeba susikalbėti. Rašytoją jis Tenykščiai rašytojai, rašantys ne savo gyvenimą Izraelyje, kasdie pačius dalykus, tais pačiais žo gaminamos ir platinamos dau Antra savaitė Lietuvos Vals rinktinės III tomas. Jame — in pavadino „giliai žydišku ir giliai tiktai hebrajiškai, man draugiš ninį darbą, jau daugiau kaip džiais, jam būtų per daug nuo giau, kaip penkiasdešimt metų. tybinis simfoninis orkestras ir strumentiniai kūriniai fortepi dvidešimt metų besitęsiantį, mo lietuvišku.” Tasai tapatybės brė ki. Bet „aš nesu organiška to bodu. Manoma, kad į Lietuvą kortos dirigentas Juozas Domarkas ke jonui, smuikui, violončelei ir kykloje, kur jis dėsto elektronikos žimas ir, kaip muzikos in literatūrinio gyvenimo dalis; tai Icchokas Meras jau iš seniau atkeliavo dar 18 amžiuje. Lietu liauja po Europą. Surengti pen orkestrui. Dauguma kūrinių ir technikos mokslus jauniems strumento, derinimas dviejų kul kalbos klausimas” — aiškino yra Draugo kultūrinio priedo viškos kortos buvo pradėtos ki koncertai pilnutėlės Ludvvigs- spausdinami pirmą kartą. žmonėms. Palietėme jo kūrybą, tūrų sankryžoje yra viena svar autorius. bendradarbis, todėl pasižadėjo, burg (Vokietijoje), Liublijanos Kompozitoriaus dukra Aldona Todėl ir šiandien Meras laiko pasidžiaugėm turėjusios progą gaminti prieš Antrąjį pasaulinį biųjų Mero kūrybos versmių — kiek tik jam bus įmanoma, toliau (Slovėnijoje), Vilach ir Vienos Kačanauskaitė-Zaborienė ne tik skaityti vieną iš jo ankstesnių kartą Kaune. Kolekcionieriams teigė Landsbergis. save „išeivijos rašytoju.” Šiltai tą bendradarbiavimą tęsti, (Austrijoje) vasaros festivalių išsaugojo tėvo kūrybinį paliki Mero kūrybą susumavo litera prisiminęs, kaip jam, 1972 metais romanų Ant ko laikosi pasaulis, yra žinomos septynios lietuviš pasisakydamas, kad Draugą jis salėse. Trys programos atliktos mą, bet ir pasirūpino, kad jo visi tūrologė ir kritikė Alina Staknie- išvykus iš Lietuvos, lietuvių išei kuris paliko labai gilų įspūdį, kų kortų rūšys, bet manoma, mielai skaito, nors į Izraelį, su rusų violončelininku Mstis- darbai pagaliau būtų prieinami nė, recenzavusi jo romanus ir in vija jį priėmė į savo tarpą kaip prisiminėm, kad Čikagoje iš aišku, laikraštis ateina labai kad jų galėjo būti ir daugiau. lav Rostropoviš. Puikus šio visuomenei. Dar yra išleisti du tymiai pažįstanti jo prozą. Jo savą, spausdino, recenzavo, skai spausdintas jo Striptizas buvo su pavėluotai. Sovietiniais metais kortos kūriniai, ypač pradedant romanu tė, jis ragino išeivius išlaikyti kėlęs nemažą furorą išeivijos nebuvo uždraustos, tačiau ofi muzikanto atlikimas Anton tomai — solinių ir chorinių dai Striptizas, jai atrodo giminingi savo kultūrinę veiklą ir profilį. skaitytojų tarpe. (Ta dingstimi ♦ ♦ ♦ cialioji ideologija skiepijo Dvorak „Concerto” visur su nų. Be to, dukros rūpesčiu yra prancūzų „naujajam romanui” — „Čia visad jus sutiksime su neigiamą požiūrį į šį žaidimą. keldavo publikos susižavėjimą. išspausdinta monografija apie bę vientisos fabulos, sklidini meile ir draugyste,” užbaigdamas Icchokas Meras dalyvaus San 10,000 po pusės amžiaus Didžiulėje beveik 2,000 vietų tu Aleksandro Kačanausko gyve sudėtingos simbolikos. Vienas pareiškė Paulius Jurkus. Jam Kaip Kelmė ir Vilnius, Tel taros-Šviesos federacįjos suvažia atkurtų lietuviškų kortų kala rinčioje, Vienos Konzerthaus” nimą ir kūrybą. Rinktinę keti ryškiausių Mero kūrybos bruožų pritarė šiame intymiame susitiki Avivas ir Jeruzalė, taip ir New vime, vykstančiame Watervliet, džių buvo pagaminta Austrijo salėje netilpo visi, norintys iš nama baigti IV tomu, kuriame jai yra autoriaus „humanišku me dalyvavęs New York’o lietu York’as tapo dar vienais Icchoko Michigan, rugsėjo 7-10 dienomis, je. Pasak firmos atstovo, ypač girsti vieną genialiausių mūsų bus kompozitoriaus sukurtos mas,” sugebėjimas atjausti žmo vių būrelis. Mero namais... o rugsėjo 12 dieną Čikagoje, gražiai atrodo kortų bernelių at laikų muzikų ir Lietuvos giesmės. Nr. 175(31) - psl. 4 DRAUGAS - MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1995 m. rugsėjo mėn. 9 d.
kesnės dirvos. Kaimiškojo tautiš Nauji leidiniai kumo rėtis, kartu su sovietų val Apie Algirdo Landsbergio knygą džios primestu proletarinio tarp- tautiškumo (internacionalizmo) „Kultūros baruose” • METMENYS. Nr. 67,1994, akėčiomis pasidarė svarbiausiais Nr. 68,1995. Redaguoja: Vytau kultūros istoriko metodologiniais (Atkelta iš 2 psl.) Angelico angelais, nes juose mato tas Kavolis, Dickinson College, įrankiais” (p. 10). „Lygiai taip tobulumo, harmonijos ir grožio Carlisle, Pennsylvania 17013. kaimiškojo tautiškumo slenkstis Pjesės veiksmą dramaturgas išraišką, tačiau kaip dirbtuvių Administracija: Marija Paškevi- užkerta galimybę žvilgterėti į rutulioja tragiškos atomazgos meistras negali pakęsti prižiū čienė, 306 55th Place, Downers Lietuvos žydų kultūrą ir į lietu- link (pasaulio visuomenei jie rimų užsieniečių darbininkų. Grove, IL 60516. Žurnalas lei vių-žydų kultūrų interferenciją buvo „teroristai”, pasikėsinę į Vizuali suskilusios dvasios džiamas dukart per metus. Pre šiuolaikinės istoriografijos aki šernų kultūrą, todėl yra nusi išraiška — Veiso veidas, kurio numerata: 15 dolerių. mis. Ta kultūra gyveno savitą gy pelnę pelnytos bausmės, kurią viena pusė yra žavi tobulų bruožų Žurnalo 67-asis numeris prade venimą prieškarinėje Lietuvoje, transliuos viso pasaulio TV, kaip harmonija, o kita — pasi damas sauja Alfonso Nyka-Niliū- tačiau jai nebelieka vietos šiuo spektaklį „Užgimsta naujas baisėjimą kelianti apdegusi no eilėraščių: Vakarų žlugimas, laikinėje Lietuvos kultūros isto pasaulis — teroristų prisipaži kaukė. (Veisas Leningrado ap Naktį skaitant La Chanson de riografijoje. Šis slenkstis trukdo nimas ir nubaudimas”). Tačiau supime gelbėdamas gyvybę Roland, Priešas, Rožė, Rudens išsiaiškinti, kaip pilietinės in senas Antikos dramaturgų triu prigludo prie degančio medžio ir sekmadienį, Reminiscencija, Dia tegracijos tendencijos reiškėsi be kas — dievybės įsikišimas į dra apdegė pusę veido.) Idioto pasako lektika. Tomas Venclova apmąs siformuojančiame intelektuali mos veiksmą ir jo pasukimas no je Landsbergis grįžta prie romano to penktuosius Lietuvos laisvės niame elite. Juk inteligentijoje rima linkme — atgyja Kome „vizijos epizodo”. Tarp daugybės metus. Rašinys bus svarbus atei etnokultūrinio ir pilietinio tauti diantų finale ir „utopiška pasa vaizdinių, iškylančių sunkiai ser ties istorikams, kurie domėsis nės identifikacijos principų atsky ka” baigiasi laimingai (nors spek gančio ir kliedinčio romano hero Amerikos lietuvių nuomonių rimas bei suderinamumas išryš taklis atidedamas). Trečias veiks jaus Juliaus sąmonėje, blyksteli spektru apie Lietuvą. Savo nuo Su keramikės Noros Aušrienės kėja greičiau negu kaimo visuo mas — du Šekspyrų pasirodymai. ir išnyksta tobulo žmogaus vizi mones Tomas Venclova neslepia kūryba supažindina Danas Lap menėje, kur kalba ir konfesija Landsbergis dažnai kartoja tą ja: Veisas susijungia su Grigo ir dėsto aiškiai, todėl visad žinai, kus. Numeris iliustruotas daili išlieka sunkiai pakeičiamu krite pačią sceną, parodo joje slypinčių rijum — priglunda prie Gri kur jis stovi. Aišku, per vienerius ninkės darbų nuotraukomis. Tę rijumi. Intelektualiniuose sluoks prasmių variacijas. Šekspyrų gorijaus bruožus įgavusio medžio metus nuo žurnalo pasirodymo siamas Alfonso Nykos-Niliūno niuose greičiau įsitvirtina vaka pakartojimo esminis skirtumas — kamieno ir atgauna pirmykštį jau daug kas pasikeitę, todėl kai Charles Baudelaire Le Spleen de rietiška nuostata, jog Lietuvos kaukių uždėjimas (Vadas) ir nu harmoningą veido grožį. Dosto kurios analizės nebėra tokios Paris vertimas. Kęstutis Nava-, pilietis žydas, lenkas ar rusas plėšimas (tikrasis Šekspyras). jevskio romanas leidžia Lands Algirdas Landsbergis Vytauto Maželio nuotrauka įtikinančios kaip anksčiau: kas pasirodo su pluoštu eilėraš taip pat yra lietuvis etnopolitine Pjesėje dramaturgas laviruoja bergiui plėtoti mintį, kad liga, „Šiandien Vakarai laikosi maž čių: Erozija, Nuolatinė deportaci arba pilietine to žodžio prasme” tarp meno ir politikos aktualijų. sąmonės praradimas padeda ati straipsnio apie jau įvykusį daug tos pačios doktrinos, tiktai ja, Vienas iš, Literatai, Jie. Kos naudoja muzikinio kūrinio struk (p. 14). „Kiekvienas bandymas Žaidimo nuotaika kuriama užuo trūkti nuo gyvenimo paviršiaus procesą. Dramaturgas „praple modifikuotos: jie nelinkę tęsti tas Ostrauskas pateikia scenos tūrą: dviejų duetų, Myškino ir paversti sovietmečio visuomenės minomis ir į klasikines dramas, ir atveria įvykių prasmę. Pjesės čia” Myškino vaizduotės pasaulį šaltojo karo naujomis (tegu Vaka gabalėlį „Gaidžio teismas”, ku Aglajos, Rogožino ir Nastasjos, gyvenimą įvairalypių tyrimų ob ir į lietuvių dramaturgiją (pasi veiksmą įrėmina Myškino epilep romane eegzistuojančiomis arba rams palankesnėmis) aplinkybė ris yra Vytauto Kavolio teksto pasakojančių skirtingas istorijas, jektu, kad ir menkiausia pastan rodžius antrajam Šekspyrui, sijos priepuolis (I-oje scenoje tik užuominomis primintomis mis, o nori visiems laikams jį įkvėpta Baselio kronikos citatos kontrapunktus — užuomina į ope ga be išankstinių prietarų eiti komediantai pasijunta saugūs: Rogožinas pastebi: „Drebi, kaip scenomis (Nastasjos ir Aglajos, užbaigti. Tam būtina Rusiją ga dramatizacija. Spausdinama an rą (1,13), „pirmojo veiksmo suve prie visko, kas pridengta tariamo „Mes milžino paunksmėje”, — prieš tą savo priepuolį” (I, I. 78), „dviejų seserų”, taikus susitiki lutinai prijaukinti, pritvirtinti troji Algimanto Valantiejaus džiojimo scena pakartojama pa aiškumo maskuote; prie visko, sako Karalienė). Landsbergis paskutinėje antro veiksmo sceno mas, Nastasjos „suvedžiojimo” prie demokratinio pasaulio eko „Modernusis lietuvių nacionaliz greitintu tempu, groteskiškai iš kas malonu ir kas nemalonu, gali nubrėžia ir savito herojaus por je „MYŠKINAS, konvulsijų dras scenos, Tockio režisuojamas spek nominių ir kultūrinių ryšių tin mas” straipsnio dalis. Straipsnį kreipta”. (110) Plastiškai keičiasi pagreitinti sovietmečio tapsmą treto planą — antžmogiškų pre komas, parpuola ant grindų, jo ir scenoje esantys daiktai: lova taklis „Idiotas-Milijonierius”, klu, žodžiu, neįamžinti prie Medi skaityti panašus jausmas kaip tikra praeitimi. Istorikas — ypa tenzijų kupinas Vadas sakosi klyksmas pavirsta veriančiu ninkų arba Narvos na, gyny važiuojant nelygiu grindiniu: transformuojasi į traukinio kabi Nastasjos nužudymo priežastis tingai tos praeities, kuri esąs auka (aplinkybių, pasaulio, elektroniniu garsu”. (137) Idioto analizuojančios laikraščio cita binės linijos (kuri baltus, beje, „Nacionalizmas yra politikos, ną, paveikslo rėmai — Nastasjos prasideda tuoj pat už gyvosios žmonos-Karalienės „operetinio pasaka prasideda Myškino ir tos.) pasmerktų nuolatiniam pavojui), kultūros, ekonomikos, ekologijos vaikystės sūpynes. Personažų dabarties slenksčio, — tokiu būdu maišto”). Rogožino pokalbiu priėjau miru veiksmai neribojami realybės o pamažu siekti to, kad ji pasida programų tikslinga ir racionali gali ne tik sekti iš paskos įvy Pjesė Idioto pasaka buvo sukur sios Nastasjos Filipovnos (romano rytų nereikalinga.” (p.29) Šiuo (arba vertybiška-racionali) atei dėsnių: Myškinas užrištomis * .* * kiams, bet ir tapti savotišku tų ta režisieriui J. Jurašui sumanius atomazga); pjesės struktūra pa akimis turi žaisti su Aglaja ir jos metu pats Strobe Talbott nebesiū ties projekcija ir kartu tradiciona- įvykių katalizatoriumi. Tad rašy Amerikoje pastatyti spektaklį grįsta sugrįžimu į šią sceną, lo tokio giedro Rusijos ateities listinių įpročių, afektų ir emocijų seserim, tačiau jo ranką pastve- Abi pjesės išsiskiria iš lietuvių ti netolimos praeities istoriją pagal F. Dostojevskio Idiotą, įrėminančią abu veiksmus (I v. I ria Nastasja. Suvedžiojimo sceno dramaturgijos pabrėžtiniu teatra scenarijaus. transformacija į norimą kultūros reiškia ir galutinį tos praeities (Aušra Marija J. Sluckaitė. Po ir 15 scenos bei II v. I ir 16 je Tockis glamonėja ir išrengia liškumu. Landsbergis nežada Verta šį numerį skaityti vien modelį” (p. 141). „Kažkada mo įveikimą, ir prisitaikymo prie to, Dvynių ženklu. — Vilnius, Vaga, scenos). Dramaturgas pasirenka Nastasjos lėles, aistros įkarščio gražaus, jaudinančio susiliejimo dėl Marcelijaus Martinaičio eilė dernaus mito žodis sušildė ne kas ateityje mūsų dar laukia, 1994, p. 137). Šį sumanymą pa ne realistinę herojų tragedijos pagautas nuplėšia gėles, ku su pjesių personažais — skaity raščio „Sausio vidurnaktis”: „Šią pažįstamo miesto kontūrus ir vir galimybe” (pp. 20-21). dėjo įgyvendinti dramaturgas to tylios daugumos komunika raišką, bet irracionalią, balansuo riomis Nastasja buvo apipynusi tojui, žiūrovei Ir aktoriui reikia naktį virš Vilniaus iškrito kruša Vytautas Kavolis aforistiškai Algirdas Landsbergis, bet, užuot jančią tarp sąmonės nušvitimo ir su krauju/ ir širdys šiąnakt pri ciniu tarpininku” (p. 142). sūpynes. Paveikslo rėmai tampa sutikti str naujomis žaidimo svarsto „Centrai ir apytakos kul parengęs romano inscenizaciją, beprotybės tamsos. veiksmo, vykstančio kitu laiku, taisyklėmis, reikalaujančiomis sipildė žuvusių kraujo:/ jie pir Anotacijose „Kūrybiniuose pa tūros dirbtuvėse”: „Kultūros jis sukūrė originalią pjesę Dos vieta: Myškinas su Rogožinu aktyvaus kūrinio bendraautorio. mieji tapo laisvi.” Širdin sminga sauliuose” Alina Staknienė prisi centrai — ne vietos, kuriose prak MYŠKINAS. Prieš pat tojevskio romano motyvais. Rašy kalbasi apie laukiančią bausmę, Landsbergio tekstai jau yra, ir eilėraštis apie kūrybą: mena Mariją Gimbutienę, Artū tiškai administruojami jos reika tojas pasinaudoja Dostojevskio nuomarį, Parfionai, aš pasijusda ras Tereškinas šmaikščiai recen vau toksai laimingas, jog maniau o Tockis, sėdintis paveikslo betrūksta juos žaidžiančiųjų, — esu tik skurdi darbininkė lai, bet taškai, kuriuose konden- tekstu kaip išraiškinga ir gerai zuoja 1992 metais išleistą Da pakilsiąs į dangų. Žaibas, kuris rėmuose, pratęsia Rogožino laisvai ir kūrybiškai žiūrinčių į besitikinti saujelės grašių suojasi jos ėmė. Turbūt ne vien žinoma metafora, tinkančia gėrio riaus Kuolio knygą Asmuo, tauta, neužmuša! Akinanti šviesa — sakinį, citata iš laikraščio dramos meną. už savo triūsą tai, ką ji pati idealizuoja, bet ir blogio, arba suskilusios žmo valstybė Lietuvos Didžiosios Kuni dangiška, dangiška šviesa užlieja bet kaip mane džiugina (šiandien jau pajėgiame suvokti) gaus prigimties problemai spręs gaikštystės istorinėje literatūroje/ ir tai, kas kitiems joje atrodo ti Myškino ir Rogožino tipo hero protą, širdį! Viskas sutaikinta, MOKYKLA Renensansas, Barokas/. Susu viskas išbaigta. Akimirką išvys tampa psichoneurologiniais li mintis, netikėtai atėjus į galvą: demoniška” (p. 23). „Bet kas mus jai sutinkami Landsbergio roma SKRIAUDŽIAMIEMS muodamas recenziją sako: „Da davau Rojų. goniais, kai kuriems yra būti lygiai taip, kaip moteriškė, apsaugos nuo intelektualų rojaus ne Kelionė (1954) — tai gerumo VAIKAMS riaus Kuolio Asmuo, tauta, val ROGOŽINAS.. Akimirką... Ir nas rimtas gydymas. įsigijusi mano rankų darbą amžinybės — nesibaigiančio kal įsikūnijimas rusas Grigorijus ir stybė liudija, kad ne tik praeitis tada? Anykščių rajono Ažuožerių Priemiestinės kaimo mokyk jos duktė, jos anūkė, jos proanūkė bėjimo, tampančiu vis mažiau aistros įkūnytojas vokietis formuoja dabartį, bet kad ir da MYŠKINAS. Mėšlungis. Man pagrindinėje mokykloje šį los bazėje formuoti savitą* paties šitą staltiesę suprantamu, ir juo įspūdingiau Veisas. bartis perkurta praeitį: autoriaus skambančio, tuo mažiau įstrin Fizinio ir dvasinio vientisumo sakė, kad mano veidas labai rudenį pradės mokytis ypatingi kolektyvą pasiūlė pati mokykla. interpretacija ne tik įdėmiai žvel iškrypsta. Ir tada klyksmas, rajono vaikai — tie, kuriems Minėtą mokymo įstaigą galės su sniego baltumo gėlėm ir gančio atminty, paliekančio ką susigrąžinimo trokšta tiek gia praeitin, bet ir gyvena šian nežmoniškas klyksmas perplėšia sunku tarp bendraamžių. pasirinkti vaikai nuo pirmos iki šakelėm nors gyvo ir reikalingo? Kultūros Rogožinas („Jei mudu būtumėm dienos rūpesčiais, atliepdama su krūtinę. (116). Dėl tokių problemų guodžiasi devintos klasės, kurie ne ant šventinio stalo teorija, kuri visai nesvarsto savo buvę vienas žmogus, ji dar būtų jaučia dėtingą dabarties žmogaus jause Į šią nušvitimo akimirką mokiniai, dėl vaikų ateities pasitikėjimą yra o dar gražesni, nei mano santykių su politika ir nesirūpina gyva!” I, 15. 108), tiek Veisas. savimi, engia ną. Kuolio iš esmės keičiamos Landsbergis perkelia pagrindi žėrės ant langų konkrečiais rezultatais, tiek pat Romane Landsbergis akivaiz jaudinasi tėvai. Tokie vaikai mi bendraamžių. (LR. 08.12) [keičiamas?] kultūros istorijos nesubrendusi, kaip ir teorija, kiuri džiai, net iliustratyviai parodo nius romano epizodus, nevengia tyrinėjimų stilius, vietoj monoli pažodinių citatų, tačiau didelė tavo žiedai, tavo paparčiai ir niekada nenustoja apie tai galvo Veiso „suskilimą”: jis žavisi Fra tinės ir represuojančios didžiosios romano apimtis dramaturgo palmės ti” (p. 32). istorijos siūlant vieną (savą) isto Skaitytojas supažindinamas su riškas mintis apybraižoje „Kos valia tampa žodžių vandenynu, Leonido Donskio apmąsty riją ir jos aspektą. Į istorinius pluoštu Arno Ališausko eilėraš minė sąmonė”. Kostas Ostraus virš kurio kyšo ledkalnių vir mams „Kalbos įkalinta kultūra” tekstus, kurie esti toks pat kon čių. Icchokas Meras pateikia kas „Spec(tac)ulum Mundi” pa šūnės — pjesės scenos (pjesės gan gerai atstovauja ištrauka: tekstas istoriniams įvykiams, apsakymą „Kartus rūgštynių teikia tris dramatines pasakė herojė Aglaja ironiškai repli „Žinoma, iš to, kas čia pasakyta, kaip ir istoriniai įvykiai jiems, skonis”. Alfonsas Andriuškevi čias: Ant bedugnės krašto, At kuoja: „Aš maniau, kad tokie anaiptol neseka, kad reikia supa žvelgiama kaip į institucinės ir čius žvelgia į dabartinę lietuvių bulas kupranugaris, Tyli kiaulė dalykai atsitinka tiktai per il prastinti svarstomąją problemą, ideologinės kovos lauką. Pa tapybą straipsnyje „Dviejų mitų ir gili šaknis. Giedrius Subačius guose romanuose, kuriuose žaismingai ir paviršutiniškai nu garbiai įsižiūrint į tekstus, likimas”. Aušra Marija Jurašienė straipsnyje „Kalba, istorija, žmo išprakaituoja barzdoti rusų au tiesiant tiltą nuo lietuvių kalbos įsiklausoma į balsus, per kuriuos pasirodo poetinės prozos gabaliu gus — sintezės ilgesys” svarsto toriai”. (93) Sceninę romano in- persekiojimo į dabartinį sociokul tie maži istorijos aspektai kalba, kuose Gorgonė, Vasarotojai, Vie bendrąją kalbą, kuri straipsnyje tepretaciją dramaturgas apriboja tūrinį jos ‘revanšą’, vykdomą ir kurie dalyvauja nuolatiniuose naragis, Oleronas, Ir.... Danas įkyriai sutrumpinama „bk”. Pa- penkiais personažais (Myškinas, puristiškai (o neretai ir kone konfliktuose, galios ir troškimų Lapkus supažindina su grafiku linkėkim sau išaugti iš šio ti Rogožinas, Nastasja, Aglaja, inkvizitoriškai) nusiteikusių įtampose. Kuolys įtikinamai Rimvydu (Ray) Bartkum. Žurna pografinio barbariškumo. Leo Tockis). Kelios žmogaus didumo kalbininkų. Šioje vietoje gerokai parodo, kad XVI-XVII a. las iliustruotas Bartkaus darbais. nidas Donskis ir Algis Mickūnas lėlės, valdomos Tockio, — tai įdomesnis yra žmogaus teisių per istoriniai tekstai buvę vienu iš Algis Mickūnas mąsto heidege- šnekasi apie Vakarų ir Lietuvos visuomenės elitas. Pjesės veikė kėlimas į kalbos erdvę. Kitaip svarbių socialinės energijos filosofijų santykių problemas. jais laikytini ir Rogožino tėvo tariant, autonomiško, save grin cirkuliavimo būdų” (p. 176). Audronė Barūnaitė Willeke rašo portretas, ir Holbeino „Kristaus” džiančio ir savipakankamo žmo Vytautas Adomaitis svarsto „Va apie senovės prūsus vokiečių lite reprodukcija. Paveikslai repli giškojo individo (tiesą sakant, karų sampratą Lietuvos jaunimo ratūroje (straipsnį iš anglų kalbos kuoja, juokiasi, Kristus išlipa iš tokio individo nei lietuvių socia galvosenoje”. Algis Mickūnas re vertė Karilė Vaitkutė). Anotacijų rėmų — nebesužalota auka, bet linė tikrovė, nei lietuvių ideologi cenzuoja Vytauto Kavolio knygą skyriuje „Kūrybiniuose pasau mirties nugalėtojas. Jis „užlei ja dar nėra ne tik sukūrusi, bet Moraljzing Cultures. ■ liuose” Kęstutis Navakas patei džia” vietą naujam nukryžiuo nėra ir suprojektavusi) vieton sto Naujausias Metmenų 68-asis kia „Trumpas vadovas po poetinį tam ir prisikeliančiam kūnui: ja autonomiška, save grindžianti, numeris pradedamas Egidijaus Kauną”. Rimvydas Šilbajoris re „Myškinas ir Rogožinas sėdi” savipakankama, t.y. žmogiško Aleksandravičiaus straipsniu cenzuoja Jurgio Kunčino romaną kaip „pirmojo jų susitikimo sceno sios patirties ir realybės atžvilgiu „Trys Lietuvių kultūros istorio Tūla. Recenzija pavadinta je. Virš jų pasirodo įrėmintas emancipuota ir nuo jų visiškai ati grafijos slenksčiai”. „Sovietmečio „Alyvų lietus šiukšlyno erdvėse”. paveikslas, bet vietoj Holbeino trūkusi, kalba. Šioji sociolkultū- istorikai, bandę savo plunksnas Abi šios naujausios Metmenų ‘Kristaus’ jis vaizduoja nuo kry rinė inversija neblogai paaiškin kultūros istorijoje, pakliūdavo knygos vertos mūsų kultūra žiaus nuimtą Nastasją Filipov- tų lietuvių sąmonės ir kultūros tarp baisių buržuazinio na besisielojančio skaitytojo dėmesio ną”. (139) būklę, įteisinančią kalbos repre cionalizmo ir dar baisesnės ir jį gausiai atlygins — rašančių Pjesės scenos imituoja iškylan syvumą bei diktatą žmogaus, jo dvarininkijos istoriografinių mąstytojų mintys provokuojan čius ir išnykstančius pasąmonės patirties ir realybės atžvilgiu. šmėklų. Nei senojo bajoriškojo čios, klausinėjančios, nauju ieško vaizdus, laisvus nuo tikrovėje Kalba, mat, yra tapusi autentiš- elito, nei naujesnės miestietiško jimų lauką atveriančios, o spaus egzistavusių priežasčių. Drama kesne už pačią žmogiškąją patirtį sios, sakytume buržua, kultūros dinama grožinė kūryba šviežia ir turgas ieško būdų, kaip išvengti ir realybę” (p. 58). sėklos negalėjo sau rasti palan daugeliu atžvilgių gaivi. realaus vyksmo imitacijos — pa- Šiaurio Narbuto nuotrauka